Pirmininkas. – Kitas klausimas – Jeanine Hennis-Plasschaert pranešimas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl rekomendacijos dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl finansinių mokėjimų pranešimų duomenų tvarkymo ir perdavimo iš Europos Sąjungos į Jungtines Amerikos Valstijas terorizmo finansavimo sekimo programos tikslais (05305/2010 - C7-0004/2010 - 2009/0190(NLE)) (A7-0013/2010) sudarymo.

Kaip žinote, Europos Parlamentas labai aktyviai dalyvavo sprendžiant šį klausimą. Parlamentą sudaro Europos piliečių tiesiogiai išrinkti nariai. Mūsų pagrindinė pareiga – užtikrinti ir apsaugoti piliečių teises. Apie šią pareigą gerai žinome. Tai mūsų pirmasis ir didžiausias įsipareigojimas. Taip pat suvokiame SWIFT susitarimo svarbą – dėl visiškai kitų priežasčių. Todėl šiuo atveju buvo svarbu surasti tinkamą tarpinį variantą. Be to, pastaraisiais mėnesiais įsigaliojo Lisabonos sutartis.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį kreipiausi į tuometį Europos Vadovų Tarybos Pirmininką Fredriką Reinfeldtą su prašymu atidėti spendimo priėmimą ir pagal Lisabonos sutartį atsižvelgti į Europos Parlamento sprendimą. Kaip žinote, prašymas nebuvo įvykdytas, ir lapkričio 30 d. Taryba šiuo klausimu priėmė sprendimą ir patvirtino SWIFT susitarimą. Gruodžio 21 d. nusiunčiau Fredrikui Reinfeldtui antrą laišką. Šiuo laišku Palamentas išreiškė lūkesčius, kad mūsų nuomonė bus išdėstyta įgaliojime derėtis dėl nuolatinio susitarimo ir kad būsimų derybų metu Parlamentui bus teikiama išsami informacija. Sausio 21 d. panašų laišką išsiunčiau Tarybos Pirmininko pareigas einančiam J.L.R Zapatero, o vasario 8 d. tą patį laišką išsiunčiau pakartotinai. Tokio paties turinio laišką taip pat parašiau J.M. Barroso. Palaikiau ryšį ir su Amerikos Vyriausybės atstovais, ir su H. Clinton. Be to, šiuo klausimu gavau laišką, kuriame išdėstoma Jungtinių Valstijų Vyriausybės nuomonė apie SWIFT susitarimą.

Tikriausiai jūs jau tai žinote, nes visi dokumentai pateikti – visus dokumentus išsiunčiau frakcijoms, kad jais galėtumėte naudotis bet kuriuo metu. Tai svarbu. Mes turime turėti visą informaciją, kad galėtume atsakingai išspręsti šį klausimą. Veiksmus, kurių jau ėmėmės, papildys ir šios dienos diskusija. Štai kodėl diskusija dėl SWIFT tokia svarbi. Ypač džiaugiuosi, kad šiame posėdyje dalyvauja Tarybos ir Europos Komisijos atstovai, kurie galės tarti žodį, ir dabar priėjome prie diskusijos ir įsipareigojimo priimti šiuo klausimu sprendimą.

  Jeanine Hennis-Plasschaert, pranešėja. – Pone pirmininke, savo kalbą pradėsiu pasakydama, kad aš taip pat esu už tvirtą, išorės politiką turinčią ES, kuri gebėtų glaudžiai bendradarbiauti su JAV kaip lygiavertė partnerė, ir manau, kad šiuo atžvilgiu ypač svarbu veikti atvirai, sąžiningai ir skaidriai, jeigu spręsime, kaip Europa turėtų bendradarbiauti su JAV kovojant su terorizmu ir kaip teisėsauga turėtų naudoti komerciniais tikslais surinktus duomenis.

Numatytas keitimasis duomenimis ir jų naudojimas kovos su terorizmu tikslais neabejotinai yra ir bus būtinas, bet leiskite patikslinti: Europos piliečiai neturi abejoti reikalavimais, susijusiais su saugumu ir duomenų naudojimu. Tinkamai veikti reikėtų nuo pat pradžių, bet su visa derama pagarba turiu pasakyti, kad Taryba buvo nepakankamai ryžtinga.

Siūlomas laikinasis susitarimas iš tiesų smarkiai nukrypsta nuo Europos teisės, pagal kurią finansinius asmenų duomenis teisėsaugos tarnybos turėtų gauti pagal teismo orderius arba teismo šaukimus konkretiems sandoriams tirti, o vadovaujantis siūlomu laikinuoju susitarimu milijonų Europos piliečių duomenys būtų tvarkomi išduodant plataus masto administracinius teismo šaukimus.

Dėl SWIFT pobūdžio neįmanoma vykdyti tik vadinamąsias „ribotas“ užklausas. Dėl techninių priežasčių SWIFT perduoda duomenis dideliais kiekiais ir taip pažeidžia esminius ES duomenų apsaugos teisės būtinumo ir proporcingumo principus. Šių pažeidimų negalima ištaisyti ex post priežiūros ir kontrolės priemonėmis.

Turi būti visiškai aišku, kad Parlamentas ne vien tik pasyviai stebi Tarybos ir Komisijos veiksmus. Mums nuolat žadama, kad ši padėtis pasikeis, jeigu tik būsime kantrūs. Bet mes negalime pasikliauti netikrais pažadais. Mums reikia aiškių įsipareigojimų jau šiandien, eilė veikti Tarybai. Šią nuomonę aiškiai išdėsčiau praėjusią savaitę, tačiau Taryba iki šiol nesiėmė atitinkamų veiksmų.

Taryba teigia siekianti užtikrinti didžiausią privatumo ir duomenų apsaugą, bet nesugeba spręsti klausimų dėl duomenų subjektų teisių, susijusių su prieiga, ištaisymu, kompensacija ir žalos atlyginimu, už ES ribų. Taryba teigia pritarianti Parlamento susirūpinimui ir ragina Komisiją patvirtinti derybų nurodymų projektą.

Kodėl reikėtų slėptis už Komisijos nugaros? Būtent Taryba galiausiai patvirtins derybų nurodymus; kodėl derybų nurodymų iki šiol nėra? Taryba vėlgi teigia norinti užtikrinti TFSP tęstinumą. Tačiau ji ignoruoja faktą, kad taip ES ir toliau JAV perduoda savo finansinės žvalgybos tarnybos duomenis. Nesprendžiamas pakankamo savitarpiškumo užtikrinimo klausimas. Įtvirtinus savitarpiškumo principą, ES institucijos turėtų galimybę gauti analogiškus JAV turimus duomenis ir ilgainiui apsvarstyti būtinybę stiprinti savo pajėgumus.

Taryba nevykdo savo įsipareigojimo vadovautis galiojančiais teisės aktais, pvz., duomenų saugojimo direktyva telekomunikacijų paslaugų tiekėjams, kuri reglamentuoja konkrečių ir tikslinių duomenų tvarkymą. Taryba nepatikslina, koks vaidmuo tenka viešajai institucijai. „Push“ sistema neveiksminga, jeigu praktikoje SWIFT perduoda duomenis dideliais kiekiais. Kitaip tariant pagal laikinojo susitarimo sąlygas turėtų būti perduodami ir saugomi neproporcingai dideli duomenų kiekiai, o Taryba nesugebėjo rasti europinio sprendimo duomenų mainų priežiūrai.

Pone Pirmininke, pasakykite man, kaip 500 milijonams Europos piliečių pranešti, kad mes atsisakome svarbių apsaugos priemonių ir principų tik todėl, kad nesugebame veikti ryžtingai, o Taryba negali suderinti savo veiksmų. Sakykite, įdėmiai jūsų klausau.

(Plojimai)

  Alfredo Pérez Rubalcaba, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau vienareikšmiškai pareikšti: Ispanija yra ir nuo pat pradžių buvo visiškai pasirengusi įgyvendinti Lisabonos sutartį. Buvome tikri, kad naujoji Sutartis, be kita ko, padės priartinti Europos institucijas prie ES piliečių.

Pagal Lisabonos sutartį šis vaidmuo didžiąja dalimi tenka Parlamentui. Sutartimi suteiktas didesnis vaidmuo ir Parlamento aktyvesnis dalyvavimas sprendžiant klausimus laisvės, teisingumo ir saugumo srityse turėtų labiau suartinti piliečius ir institucijas.

Kalbą norėčiau pradėti patikindamas visus gerbiamus EP narius, kad Taryba pasirengusi glaudžiai ir sąžiningai bendradarbiauti su Parlamentu. Prie tokios išvados Tarybai pirmininkaujanti Ispanija priėjo vedama ryžto vykdyti Lisabonos sutartį ir įgyvendinti jos tikslus.

Be to, Taryba pritaria Parlamento susirūpinimui dėl visų Europos piliečių saugumo užtikrinimo, nes saugumas – tai garantija, kad jie galės nevaržomai naudotis savo laisve. Šiuo požiūriu mes visi kartu kovojame su visomis terorizmo formomis.

Kaip nurodyta rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucijoje, Europos Parlamentas „primena, kad yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su terorizmu; taip pat primena, kad yra tvirtai įsitikinęs, kad reikia tinkamai suderinti saugumo priemones ir pilietinių laisvių bei pagrindinių teisių apsaugą“. Nuoširdžiai sutinku su šiuo pareiškimu.

Šios dienos diskusija turėtų vykti tokiame kontekste; naujoji Lisabonos sutartimi įtvirtinta sistema grindžiama sąžiningu institucijų bendradarbiavimu ir bendru senu troškimu kovoti su terorizmu ir laikytis proporcingumo ir būtinumo principų, kurie yra taip pat svarbūs, jeigu norime, kad kova su terorizmu būtų veiksminga.

Pone pirmininke, visi pripažįsta, kad tarptautinis terorizmas mums tapo nauju išbandymu. Ši pakankamai nauja terorizmo forma neturi aiškios sistemos, yra ypač negailestinga ir veikia pasauliniu mastu. Turime visi veikti išvien, kad sunaikintume terorizmą. Jis neturi griežtos hierarchinės struktūros, todėl kovoti su juo galime tik ypatingomis žvalgybos pastangomis. Terorizmas yra toks mirtinai pavojingas, kad turime būti maksimaliai budrūs masinių susibūrimų vietose.

Mūsų kovos su šia milžiniška grėsme strategiją galima apibūdinti trimis žodžiais: prevencija, koordinavimas ir žvalgyba.

Visos šalys siekė pagerinti koordinavimą savo teritorijose ir už jų ribų, kad galėtų gauti daugiau informacijos ir bendradarbiauti su kitomis šalimis, dalyvaujančiomis šioje kovoje. Europos Sąjunga taip pat sustiprino savo jungtines tyrimo įstaigas ir grupes, pagerino keitimąsi duomenimis ir bendrą analizę.

Atsižvelgdami į šiuos klausimus šiandien nagrinėjame Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų susitarimą dėl finansinių mokėjimų pranešimų perdavimo. Nenutrūkstamas keitimasis duomenimis be susitarimo vyko daugelį metų.

Prieš dvi savaites dalyvavau Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto posėdyje, kuriame keletas EP narių manęs teiravosi dėl keitimosi duomenimis rezultatų. Klausimas taiklus ir, manau, teisėjas J. L. Bruguière jį išnagrinėjo ir atsakymą išdėstė antrajame pranešime, kuris buvo pateiktas Parlamentui ir kurį aš dabar ir pacituosiu: „2009 metais žvalgyba ir teisėsaugos agentūros naudojosi TFSP kaip neįkainojama priemone, padedančia rasti teroristų tinklus, užpildyti tyrimų spragas, patvirtinti įtariamųjų tapatybę, nustatyti įtariamųjų fizinę buvimo vietą ir naujų įtariamųjų tapatybę, taip pat užkirsti kelią teroristų išpuoliams“. Norėčiau pridurti, kad Jungtinėse Valstijose, Europoje ir visame pasaulyje ji buvo naudojama dar anksčiau: Barselonoje 2008 m. sausio mėnesį, Vokietijoje 2007 metų vasarą, Londone po liepos 7 d. išpuolių, tiriant kovo 11 d. išpuolius Madride, 2005 m. balandžio mėnesio žudynes Bankoke ir sprogdinimus Balyje 2002 metais. Tai tik keletas pavyzdžių, kuriuos savo pranešime mini teisėjas J. L. Bruguière.

Keitimasis duomenimis atnešė teigiamų rezultatų. Turėjome galimybę atlikti tyrimą ir užkirsti kelią išpuoliams. Galėjome sulaikyti teroristus ne tik po išpuolių, bet ir nespėjus jų surengti, o tai svarbiausia.

Nors 2007 metais SWIFT nurodė priėmusi sprendimą pakeisti savo duomenų bazes, faktiškai pakeitimai buvo atlikti tik prieš keletą mėnesių. Mes turėjome peržiūrėti protokolus, remiantis kuriais iki to momento galėjome keistis finansiniais duomenimis. Tam turėjome labai nedaug laiko. Taryba patvirtino įgaliojimą 2009 metų vasarą, kai dar nebuvo aišku, ar įsigalios Lisabonos sutartis.

Sprendimas gerai žinomas. Devynių mėnesių laikotarpiui pasirašėme laikinąjį susitarimą, kurį turėtų ratifikuoti Parlamentas: laikinasis susitarimas sudaromas devyniems mėnesiams, ir jo galiojimo laikotarpiu šis Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų pradėti naują derybų procesą ir parengti galutinį susitarimą. Toks buvo sprendimas.

Galbūt jis ne pats geriausias. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pasirašydami ad referendum susitarimą, kuris yra šiandieninės diskusijos objektas, labai patobulinome iki šio susitarimo galiojusius protokolus, kurie reglamentuoja privatumo apsaugą.

Kalbu apie pažangą, nes šis laikinasis susitarimas papildomai suteikia kitų garantijų, kurias įtraukti rekomendavo Parlamentas ir kurios išdėstytos šiandien mums paskelbtame pranešėjos pranešime.

Šiuo metu norėčiau pasakyti, kad Tarybai pirmininkaujanti Ispanija atsižvelgė į visas Parlamento priimtas rezoliucijas ir Parlamento Pirmininko raštus, taip pat į pranešimą, kurį parengė J. Hennis-Plasschaert ir vasario 4 d. patvirtino Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas. Todėl Taryba patvirtino pareiškimą, kurį vakar gavo Parlamentas ir kurio esminius klausimus aš dabar apibendrinsiu.

Pirmiausia, Taryba pasirengusi į galutinį susitarimą įtraukti tvirtas garantijas, kurios užtikrins tinkamą apsaugą, duomenų išbraukimą ir tikslesnius duomenų mainus pagal TFSP su nacionalinėmis institucijomis ir trečiomis šalimis.

Žinoma, sieksime įtvirtinti ir dabartinio susitarimo nuostatas; jos, lygiai kaip griežti apribojimai dėl galutinio duomenų naudojimo ir visiškas draudimas atrinkti duomenis ir naudoti apibūdinimus, turi likti ir būti įtvirtintos galutiniame susitarime.

Galiausiai, reaguodama į naująjį kontekstą, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, Taryba pasirengusi sudaryti tarpinstitucinį susitarimą, kad suteiktų galimybių susipažinti su įslaptintais dokumentais, susijusiais su tarptautiniais susitarimais.

Šiuo požiūriu norėčiau kaip įmanoma aiškiau pakartoti, kad Tarybai pirmininkaujanti Ispanija visiškai pasirengusi vykdyti Lisabonos sutartį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 8 straipsnio nuostatas, ir pripažįsta Parlamento susirūpinimo pagrįstumą.

Dabar jau žinome, kad mano minėtas įsipareigojimas įgyvendinamas. JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton ir iždo sekretoriaus Timothy Geithnerio laiške Parlamento Pirmininkui JAV Vyriausybė pareiškė esanti pasirengusi įtraukti reikiamas garantijas atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę.

Ponios ir ponai, galbūt patvirtinant susitarimą, dėl kurio vyksta šiandieninė diskusija, Taryba galėjo dirbti veiksmingiau. Tačiau neabejotina, kad Taryba pasimokė ir deramai atsižvelgė į Parlamento susirūpinimą. Neabejotinai ir tai, kad susitarimas, apie kurį šiandien kalbame, padėjo ir, tikiuosi, padės sustiprinti piliečių apsaugą visame pasaulyje ir, žinoma, Europoje.

  Pirmininkas. Dėkoju, pone A.P. Rubalcaba. Norėčiau visiems priminti, kad, kaip minėjau anksčiau, gavau Tarybos atsakymą į mano siųstus laiškus. Su jais galite bet kada susipažinti frakcijose. Šiuo raštu Taryba reaguoja į mūsų lūkesčius, Parlamento lūkesčius. Dėkoju, pone A.P. Rubalcaba, už šį pranešimą ir Tarybos nuomonės šiuo klausimų išaiškinimą. Mums tai labai svarbu.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau visiems padėkoti už tai, kad vakar balsuodami už naują Komisiją išreiškėte mums savo pasitikėjimą.

Pirmoji darbo diena įdomi, ir aš esu dėkinga už tai, kad galiu su jumis pasidalyti mintimis svarbiu klausimu dėl duomenų mainų su JAV kovos su terorizmo tikslais, šįkart ir dėl Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP).

Europos Parlamentas, be abejonės, pademonstravo didelį susidomėjimą šiuo klausimu. Ir labai gerai, nes TFSP ir vėl kelia klausimą, kaip suderinti duomenų mainus ir duomenų apsaugą, ir jeigu šį iššūkį priimsime, jis padės mums užtikrinti piliečių saugumą, privatumą ir duomenų apsaugą.

Vienas iš laikinojo susitarimo tikslų – 2009 m. rugsėjo mėnesio Europos Parlamento rezoliucijos sąlygų įgyvendinimas. Esame tvirtai pasiryžę būsimuoju ilgalaikiu susitarimu įtvirtinti nuostatas dėl duomenų apsaugos, ypač dėl teisės gauti informaciją, susijusią su asmens teisių pažeidimu pagal susitarimą, taip pat didesnių garantijų dėl veiksmingo žalos atlyginimo, teisėtų duomenų apdorojimo ir duomenų išbraukimo.

Antrajame J. L. Bruguière pranešime, su kuriuo EP nariai galėjo susipažinti praeitos savaitės pirmadienį, parodyta, kokia TFSP reikšmė ir vertė tiriant ir sužlugdant terorizmą, taip pat ir Europos Sąjungoje. Pranešimu patvirtinta, kad TFSP buvo naudojama asmenų, kurie kurioje nors valstybėje narėje buvo nuteisti už terorizmą, tapatybei nustatyti ir juos suimti. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad TFSP yra vertingas patikimos informacijos, reikalingos kovojant su terorizmu, šaltinis. Yra konkrečių pavyzdžių, kuriuos mini Taryba.

Mums žinoma, kad terorizmo grėsmė kai kuriose valstybėse narėse dar niekada nebuvo tokia didelė, ir aš esu tikra, kad Parlamentui atmetus laikinąjį susitarimą ES saugumui bus suduotas stiprus smūgis.

Kai kurios valstybės narės išreiškė aiškų norą, kad TFSP veiktų ir toliau, nes ji davė naudos praeityje ir duos jos toliau. Jų nuomone, patikima informacija apie žinomus ir įtariamus teroristus, pateikiama pagal TFSP, yra svarbus teisėtos žvalgybos šaltinis, kurio reikia norint panaikinti grėsmę, ypač „al-Qaeda“ kurstomo terorizmo. Laikinasis susitarimas nėra vien tik paslauga JAV; mes visi turime bendrų interesų.

Laikinajame susitarime daug kalbama apie duomenų apsaugos lygį, ir šis klausimas, žinoma, yra pagrindinis. Esu tikra, dauguma Parlamento narių atidžiai išnagrinėjo laikinąjį susitarimą, ir raginu tą padaryti likusius. Jūs pamatysite, kad jame tiksliai išdėstytos reikšmingos ir teisiškai privalomos nuostatos, kuriomis apibrėžiama, kaip pagal susitarimą JAV iždo departamentas gali apdoroti duomenis. Į susitarimą, pvz., įtraukta nuostata, kuria griežtai nustatoma, kokiu tikslu gali būti apdorojami duomenys: terorizmo tyrimas, nustatymas ir baudžiamasis persekiojimas. Taip pat visiškai draudžiama atrinkti duomenis – paieška duomenų bazėse gali būti vykdoma, tik kai įmanoma pagrįsti, kad paieškos subjektas susijęs su terorizmu.

Taip veiksmingai užtikrinamas TFSP duomenų bazėje esančių duomenų anonimiškumas. Tik kai yra pagrindo manyti, kad konkretus asmuo yra teroristas, to asmens duomenis galima pamatyti ir atrinkti iš duomenų bazės. Tai svarbu. Laikinasis susitarimas įpareigoja Iždo departamentą išbraukti duomenis per penkerius metus nuo jų gavimo dienos – toks duomenų saugojimo laikotarpis, nustatytas ES teisės aktuose dėl terorizmo finansavimo. Susitarime taip pat numatyta, kad ES turi teisę išsamiai peržiūrėti sistemą, dalyvaujant kai kurioms mūsų pačių duomenų apsaugos institucijoms, kurios užtikrintų, kad būtų laikomasi šių ir daugelio kitų įsipareigojimų dėl duomenų apsaugos.

Susitarime nenumatoma, kad visi SWIFT duomenys bus perduodami JAV iždo departamentui. Galiu patikinti, kad pagal laikinąjį susitarimą bus perduodama tik nedidelė dalis SWIFT duomenų. Susitarimas neturi jokios įtakos duomenų apsaugos institucijų galioms, susijusioms su ES teritorijoje SWIFT ar finansinių institucijų vykdomu duomenų apdorojimu.

Atsisakymas duoti sutikimą reikštų laikinojo susitarimo, taip pat ir jame numatytų svarbių duomenų apsaugos priemonių, pabaigą. Jeigu JAV gali duomenis gauti kitais būdai, pvz., per dvišalius santykius su Nyderlandais, šios apsaugos priemonės nebebus taikomos. Jeigu laikinasis susitarimas žlugs, tikėtina, alternatyviam susitarimui prireiks nemažai laiko. Taigi dėl atsisakymo duoti sutikimą spragų gali atsirasti tiek duomenų apsaugos, tiek saugumo srityje.

Galiausiai, laikinasis susitarimas tėra laikinasis susitarimas. Galbūt jis ne pats geriausias pasaulyje. Jį galima patobulinti, jis ir bus patobulintas. Šiuo metu Komisija baigia rengti įgaliojimo projektą ir nurodymus dėl ilgalaikio susitarimo, kuriuos netrukus patvirtinsime.

Aš asmeniškai užtikrinu, kad atsižvelgsime į Europos Parlamento susirūpinimą ir kad naujuoju susitarimu sieksime įtvirtinti stiprią privatumo ir duomenų apsaugą. Išsami informacija Europos Parlamentui bus pateikiama visuose šio proceso etapuose. Tikiuosi, atsakiau į kai kuriuos jūsų klausimus.

  Pirmininkas. Dėkoju, ponia C. Malmström, už paaiškinimus. Mums jie išties svarbūs. Taryba ir Europos Komisija ką tik pateikė tam tikrų pareiškimų dėl derybų įgaliojimų ir informacijos teikimo Parlamentui.

Mūsų darbe svarbus dar vienas aspektas: Europos Parlamentas dabar taip pat atsako už Europos teisėkūrą. Būdami atsakingi už tarptautinius susitarimus, įskaitant ir SWIFT susitarimą, duodame aiškų ženklą, kad padėtis pasikeitė, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis. Tai svarbu. Manau, paskutiniai Amerikos Vyriausybės veiksmai rodo, kad šiandien visa atsakomybė už teisėkūrą neabejotinai tenka Europos Parlamentui. Norėjome, kad signalas būtų aiškus. Žinome, kad atsakome prieš savo piliečius. Į Europos Parlamentą esame renkami tiesiogiai. Mūsų pagrindinė pareiga – ginti piliečių teises, tą visuomet pabrėžiu.

  Ernst Strasser, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti jus su pirma darbo diena ir patikinti, kad mūsų frakcija yra atvira bendradarbiavimui. Pirmiausia, norėčiau pasakyti, kad norime tvirtos partnerystės su amerikiečiais, ypač kovos su terorizmu srityje. Antra, palaikome siekius užtikrinti mūsų piliečių saugumą, teises ir duomenų apsaugą. Trečia, labai stengėmės, kad iki rugsėjo vidurio būtų parengti derybų nurodymai ir suformuluota mūsų pozicija, o dabar siekiame, kad jie būtų įvykdyti. Ketvirta, ponia C. Malmström, norėčiau pasakyti, kad ne Parlamentas yra suinteresuotas šiuo klausimu, o, kaip minėjo pirmininkas, labiau mes jaučiamės atsakingi už teisėkūros procesą ir norime jame dalyvauti lygiomis teisėmis su Taryba ir Komisija.

Reaguodami į derybų nurodymų tekstą norime pabrėžti du dalykus. Pirma, mūsų netenkina teksto rengimo tvarka. Antra, nors Taryba teigia, kad „buvo atsižvelgta į visus Parlamento rezoliucijos punktus“, iš tiesų kai kurie jų nebuvo įtraukti, ypač jeigu kalbėtume apie teisę imtis teisinių veiksmų, duomenų išbraukimą ir kitus klausimus. Būtent dėl šių priežasčių Saugumo ir gynybos pakomitetyje pareiškėme, kad mums tai nepriimtina. Taip pat paaiškėjo, kad reikalai pajudėjo tik po šio pareiškimo. JAV valstybės sekretorė nesutiko nė vienu klausimu, nebent Taryba turi kitokios informacijos negu Parlamentas. Taip yra buvę ne kartą. Šią savaitę Taryba suteikė vilčių, bet jokių garantijų nedavė. Norėčiau visiško aiškumo. Todėl sakome, kad norime toliau nagrinėti šį klausimą, kad siekiame tinkamo susitarimo ir kuo daugiau diskusijų, su sąlyga, kad jos padės sudaryti tinkamą susitarimą.

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, savo garsiojoje knygoje „Guliverio kelionės“ airių rašytojas Džonatanas Sviftas išsiuntė pagrindinį veikėją Guliverį į Liliputų šalį, kurios gyventojai buvo vos šešių colių ūgio. Tačiau Guliveris buvo įsitikinęs, kad atvyko į milžinų šalį. Man atrodo, kad Amerikos diplomatai nusekė Guliverio pėdomis, nes tiki, kad gali su Europos Parlamentu elgtis taip, tarsi jis būtų mažų žmogeliukų organizacija. Jie klysta.

Ponia C. Malmström, norėčiau jus pasveikinti su išrinkimu ir nauju postu. Tačiau turėtumėte žinoti, kad tą pačią klaidą padarė ne tik Amerikos diplomatai, bet ir Europos Sąjungos vyriausybės, kurios buvo įsitikinusios, kad tokį susitarimą pavyks prastumti Parlamente, ir nesuvokė, kad mes negalime balsuoti už netinkamą susitarimą. Jis įkūnija Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo ideologiją, bet ne pagrindinių teisių apsaugą, kurią mes, kaip Europos Parlamento nariai, privalome garantuoti Europos piliečiams.

Galimybė perduoti didelius duomenų kiekius be patikslinimų, o atskirais atvejais ir be konkrečių duomenų iš esmės neatitinka duomenų apsaugos teisės aktų, kuriuos patvirtinome visuose mūsų Europos ir nacionaliniuose parlamentuose. Rimtos problemos dėl duomenų apsaugos jau sprendžiamos. Jas nagrinėjote ir jūs. Kaip ilgai bus saugomi duomenys? Kas juos saugos? Kas ir kam juos perduos? Kokios yra galimybės sužinoti, kaip tvarkomi mano duomenys, kas jais naudojasi ir ar jie tikslūs? Kokią turiu teisinę apsaugą, kuri padėtų užtikrinti, kad apie mane nebūtų renkami ir bet kokioms trečiosioms šalims perduodami netikslūs duomenys? Kada mano duomenys bus išbraukti, jeigu jie buvo surinkti ir saugomi? Remiantis Vidaus saugumo aktu duomenys gali būti saugomi iki 90 metų. Mielai apsvarstyčiau šį klausimą, jeigu tik sulaukčiau 90. Reikėtų dar kartą pabrėžti, kad šie duomenys gali būti saugomi iki 90 metų! Visi šie veiksniai rodo didelius susitarimo trūkumus.

Todėl, pone A.P. Rubalcaba, turiu pasakyti, kad šis susitarimas netinkamas, ir už jį balsuoti mes negalime. Jeigu jį atmesime, jūsų pareiga su Jungtinėmis Valstijomis tartis dėl naujo ir geresnio susitarimo, atsižvelgiant ne tik į saugumo interesus, bet ir į piliečių laisves. Jeigu jums pavyks, pritarsime naujam susitarimui. Naujo derybų turo tikslas turi būti šių dviejų klausimų suderinimas.

Negaliu rekomenduoti savo frakcijos nariams balsuoti už tokį susitarimą, koks jis yra dabar. Šį vakarą siūlysiu savo frakcijai balsuoti prieš.

  Sophia in 't Veld, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti buvusią kolegę ir gerą draugę Cecilia Malmström. Malonu tave čia matyti.

Tai pirmas svarbus sprendimas, kurį Europos Parlamentas turi priimti, turėdamas naujas Lisabonos sutartimi jam suteiktas galias, lūkesčiai dideli, bet turime skaidriai mąstyti. Vykdydami pareigą piliečiams sprendimą privalome priimti gerai jį apsvarstę, neverčiami ir nebauginami išorinės jėgos dėl nesamų saugumo spragų, nes mums žinoma, kad JAV duomenis vis tiek gali gauti be jokių prieštaravimų. Nepamirškime, kad valstybės narės tai pat neturėjo vieningos nuomonės dėl šio susitarimo. Remdamiesi turiniu ir procedūra savo sutikimą galime duoti tik susitarimui, kuris pagrįstas demokratija. Kalba eina ne apie Tarybos ir Europos Parlamento mūšį dėl ketinimų ir ne apie transatlantinius santykius. Kalbame apie Europos piliečius, kurie turi teisę į tinkamą, demokratinę ir skaidrią procedūrą.

Kol kas Tarybos atsakymai visiškai neadekvatūs, o Europos piliečių demokratinių teisių negalima atiduoti už žadamas keliones į JAV arba miglotus Tarybos pažadus dėl būsimų susitarimų. Nuo 2007 metų Taryba turėjo nesuskaičiuojamų galimybių šį klausimą deramai išspręsti ir užtikrinti saugumą, asmens duomenų apsaugą ir piliečių laisves, taip pat užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai arba nuo gruodžio 1 d. Europos Parlamentas vykdytų tinkamą demokratinę kontrolę, tačiau Taryba buvo neįtikėtinai užsispyrusi. Parlamentas negali ir neturėtų priimti sprendimo, jeigu jam neprieinama visa susijusi informacija ir dokumentai. Mūsų balsuotojai turi teisę žinoti, kad visus klausimus nagrinėjame itin rimtai, o ne tik dedame antspaudą ant Tarybos sprendimų.

Galiausiai, Europos Parlamentas seniai išreiškė savo rūpesčius ir lūkesčius, ir Taryba pagaliau turėtų pateikti Teisės tarnybos išvadą ir pageidaujamą informaciją, iš kurios matyti, kaip duomenys naudojami kovos su terorizmu tikslais, o ne maitinti mus miglotais pažadais. Nemanau, kad antrojo J. L. Bruguière pranešimo pakanka. Todėl, jeigu Taryba nori gauti Parlamento sutikimą, ji turės patenkinti mūsų reikalavimus. Taryba, tai vienintelis kelias.

(Plojimai)

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pakalbėti apie susitikimus su ekspertais ir JAV ambasadoriumi. Dviejuose susitikimuose, kuriuose pirmininkavau, nesijaučiau, kad su manimi būtų elgiamasi kaip su liliputu iš Europos, visiškai priešingai. Šiuose susitikimuose su ekspertais iš JAV labai daug sužinojau apie labai skirtingas teisines sistemas, susijusias su pagrindinių teisių apsauga JAV ir Europoje. Esu dėkinga amerikiečiams už dalyvavimą šiame daug žadančiame dialoge. Man paaiškėjo mūsų laukiančios užduoties esmė. Praeityje Taryba neatskleidė visų jos galimybių. Paaiškėjo ir europiečių užduoties esmė, jeigu viename susitarime norime suderinti veiksmingą kovą su terorizmu ir veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą.

Iš tiesų, manau, ši padėtis nesmagi, nes žmonės turėjo perskristi Atlantą, kad mums išaiškintų šį prieštaringą klausimą, o Taryba iki šiol nesugebėjo surengti atviros diskusijos su Parlamentu. Pranešėja visiškai aiškiai nurodė, kuriose srityse bus pažeistos pagrindinės teisės, kurios Europoje turi didžiausią apsaugą. Norėčiau pridurti dar vieną klausimą, kuris, mano nuomone, yra didelė programa tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu, jeigu jį panagrinėtume atidžiau. JAV ir Europa terorizmą apibrėžia skirtingai, todėl ši problema aptinkama visame susitarime.

Kaip buvo taikliai pastebėta, šio Parlamento nariai atsako prieš Europos piliečius už jų teisių išsaugojimą. Mano nuomone, neturėtumėme balsuoti už susitarimą, kuris pažeidžia galiojančią teisę, kaip apie tai viešai ne kartą kalbėjo daugelis mūsų, taip pat ir M. Weber, W. Langen, kurio šiuo metu nėra, ir M. Schulz. Privalome veiksmų imtis dabar. Per viešą diskusiją Europos piliečiams pasakėme, kad tai padarysime. Privalome balsuoti prieš laikinąjį susitarimą ir neatidėlioti balsavimo.

Parlamentas neturi ir vėl vengti savo pareigų, kaip tai atsitiko lapkričio mėnesį. Tada turėjome galimybę viską sustabdyti, bet dauguma to nenorėjo. Po konsultacijų su amerikiečiais sakau, kad dabar privalome imtis veiksmų, kad užimtume palankesnę padėtį derybose, taptume lygiaverčiais partneriais ir taip sustiprintume saugumą ir piliečių teisių apsaugą Europos Sąjungoje ir galbūt net JAV.

  Timothy Kirkhope, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mane, kaip ir mano kolegas, smarkiai nuvylė ir papiktino Tarybos elgesys su Parlamentu ir nepakankamas konsultavimasis su juo dėl šio susitarimo. Su Parlamentu tartis ir jo sutikimą gauti ji turėtų ne atgaline data. Savitarpiškumo principas duomenų apsaugos srityje turi būti užtikrintas nepriekaištingai, o toks derybų ir susitarimo sudarymo procesas daugiau niekada neturi pasikartoti.

Tačiau mane įtikino bent jau Jungtinių Valstijų institucijos ir daugiasluoksnės duomenų apsaugos sistemos bei teisminės apsaugos priemonės, kurios veikia laikinojo susitarimo laikotarpiu. Taigi netinkamas Tarybos elgesys neturėtų kelti pavojaus ES ir JAV susitarimui ar kitiems būsimiems susitarimams dėl Europos saugumo. Dabar sulaukiame daugybės Tarybos ir Komisijos patikinimų ir pažadų. Dar negaliu pasakyti, ar jie patenkina visus pagrįstus reikalavimus, kuriuos išdėstėme, todėl, mano nuomone, mums dabar reikia laiko prieš tęsiant darbą su šia esmine priemone.

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, derybų dėl SWIFT susitarimo eiga buvo abejotina, ir jos buvo baigtos likus tiek vienai dienai iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, siekiant apeiti Parlamentą. Tačiau aš norėčiau pakalbėti konkrečiai apie susitarimo turinį. Mūsų patvirtinimo laukia mūsų didžiojo brolio jaunesnioji sesuo. H. Clinton tiki, kad ji gali įtikinti šio Parlamento narius padaryti tai, su kuo jie nesutiktų, jeigu siūlytų mūsų vyriausybės.

Mano nuomone, visiškai neteisinga, kad tariamo terorizmo tyrėjai gali nevaržomi naudotis duomenų bazėmis, nes taip sumenkinama žmonių teisė spręsti, kaip turi būti tvarkomi jų asmens duomenys. Asmens duomenys bus saugomi dešimtmečius, ir niekas nekontroliuos, kaip jie naudojami. Be to, duomenys vis dar gali būti saugomi pasibaigus susitarimui. Nebus įmanoma imtis teisinių veiksmų, siekiant nustatyti, duomenų buvimo vietą arba pareikalauti kompensacijos, jeigu trečiosios šalys juos naudojo neteisėtai. Taip valstybė tampa pranašesnė už piliečius, kuriems bus priskirtas įtariamųjų statusas. Valstybės narės leidžia kitoms vyriausybėms sekti jų piliečius netiesiogiai per ES.

Kalbant apie konkrečius pavyzdžius Vokietijoje, ar turėtų „Deutsche Telekom“, „Deutsche Bahn“ arba „Schlecker“ vaistinių tinklas jaudintis dėl informacijos apie darbuotojus rinkimo? Ar duomenų, kurie buvo gauti neteisėtais būdais, įsigijimas iš mokesčių ekspertų Vokietijos Vyriausybei nuo šiol taps norma? Atsidūrėme padėtyje, kai Parlamentas privalo ginti savo įsitikinimus ir priimti sprendimą. Kodėl ateityje „Google“ gali nustatyti duomenų naudojimo ribas? Svarbu kovoti su terorizmu, ypač su jo priežastimis, ir manau, kad visi su tuo sutinkame, bet ne aukojant pagrindines teises. Šiuo požiūriu girdėjau daug kalbų, kuriose ES minima kaip vertybių bendrija. Nedaug tetrūksta, kad šias vertybes pakištume po kilimu, mano frakcija negali balsuoti už šį susitarimą.

  Simon Busuttil (PPE). – (MT) Leiskite patikslinti, kad Europos liaudies partija susitarimą palaiko. Visi už SWIFT susitarimą ir rytoj balsuosime už jį. Leiskite paaiškinti, kodėl: Europos liaudies partija susitarimą palaikys, nes pagrindinis jos rūpestis – žmonių saugumas, mūsų piliečių saugumas.

Šis susitarimas padės sustiprinti mūsų piliečių saugumą, todėl jį palaikome. Tai nėra vien tik mano nuomonė, bet ir ekspertų, kurių konkreti užduotis buvo ištirti ir įvertinti, ar susitarimas sustiprina piliečių, kuriems visi, čia esantys, atstovaujame, saugumą.

Saugumas sustiprės visoje Europoje, taip pat ir visame pasaulyje ir JAV. Dabar sutinku su tais, kurie teigė, kad Taryba elgėsi su Europos Parlamentu netinkamai, tačiau tikiu, kad praėjusią savaitę Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto siųstas pranešimas davė Tarybai deramą pamoką, kurią šį gerai išmoko. Aš taip pat visiškai pritariu mano kolegų rūpesčiui dėl privatumo, tačiau turėtume prisiminti, kad šis susitarimas laikinas. Tai reiškia, kad reikės parengti naują susitarimą, kuris įtvirtintų didesnes saugumo garantijas.

Pone pirmininke, savo įvadinėje kalboje minėjote atsakomybę. Kreipiuosi į kolegas ir raginu atsakingai naudotis šio Parlamento galiomis, naujomis galiomis, kad išties galėtume stoti prieš 500 milijonų piliečių ir pasakyti jiems, kad gynėme jų saugumą. Jeigu įmanoma, rytdienos balsavimą reikėtų atidėti, kad išlaikytume Palamento vienybę. Esame pasirengę svarstyti balsavimo atidėjimo klausimą, tačiau jeigu atidėti jo nepavyks, turėtume balsuoti už susitarimą.

  Claude Moraes (S&D). – Pone pirmininke, mes, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, taip pat siekiame kovoti už Europos piliečių teises ir kovoti su terorizmu, todėl, kaip frakcijos lyderis sakė, siūlysime rytoj balsuoti „prieš“, kad šioje pirmoje pagal Lisabonos sutartį Parlamento sutikimo procedūroje nubalsuotume prieš susitarimą, kuris netenkina viso Parlamento.

Mums tai ne siauras, o faktinis klausimas. Klausiama, ar blogai parengtas susitarimas tenkina saugumo ir kovos su terorizmu interesus. Vienas mano patarėjų, kuris yra teisininkas, kaip buvau aš pats ir T. Kirkhope, kartą pacitavo šiuos Benjamino Franklino žodžius: „Tas, kuris saugumą labiau vertina nei laisvę, nenusipelno nei vieno, nei kito.“

Taigi visi sutinkame, kad ES piliečiams geras susitarimas yra toks susitarimas, kokio norime mes. Dabar Nuolatinių atstovų komitete (Coreper) pasitvirtino, kad Taryba iškėlė visus klausimus, kuriuos mes, kaip frakcija, laikėme svarbiais. Savo laiške H. Clinton taip pat patvirtino, kad Parlamentas turi nuomonę, tačiau nė vienas šių dokumentų nebuvo svarstomas toliau, mes negavome problemos sprendimo projekto, štai kodėl balsas „prieš“, mūsų nuomone, pastūmėsi mus link susitarimo, kuris būtų priimtinesnis visam Parlamentui.

Taigi mūsų frakcija kreipiasi į visą Parlamentą, ne tik frakcijos narius, kad jis palaikytų pranešėjos ketinimus ir geresnį susitarimą kovoje su terorizmu. Niekas nekalba apie moralę; mes siekiame veiksmingai kovoti su terorizmu, o tai reiškia siekiame geresnio susitarimo, būtent tai šį vakarą savo frakcijoje siūlysime socialistams ir demokratams.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE). – (ES) Pone pirmininke, manau, metodai ir laikas šiam susitarimui buvo netinkami. Didelę Lisabonos sutarties dalį sudaro nuostatos dėl Parlamento vaidmens, kurių turėtų laikytis visos susijusios šalys.

Pereidamas prie šio klausimo esmės, norėčiau pasakyti štai ką: didžiausia žala, kurią terorizmui gali sukelti demokratinė visuomenė, yra atkirsti finansinius išteklius. Štai kodėl laikinasis susitarimas turėtų galioti, kol vyks derybos dėl galutinio susitarimo. Kalbant apie laikinojo susitarimo tekstą ir duomenų apsaugą, ne mažiau kaip devyniais atvejais įrodytas SWIFT ir TFSP veiksmingumas ir vertė užkertant kelią teroristų veiklai ir ją nuslopinant Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje.

Ponios ir ponai, kieno pranešimas svarbesnis? Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ar specialiai paskirto teisėjo, nes abu pranešimai argumentuoti, bet prieštaringi. Ne, ponios ir ponai, mes ne tik neturėjome diskusijos, bet ir nepriėmėme sprendimo šiuo klausimu. Laikinasis susitarimas užtikrina teises. Jame nurodyta, kad pateikti duomenys bus apdorojami ir naudojami išskirtinai terorizmo ir jo finansavimo prevencijos tikslais; kad pateikti duomenys nebus kopijuojami; kad pateikti duomenys nebus susieti su jokia kita duomenų baze; ir kad šiais duomenimis naudotis galės tik visuomenės saugumo institucijos.

Pasitikiu JAV Vyriausybe ir didžiąja demokratija, kuria ji remiasi. Esame įsipareigoję sutvirtinti ryšius su šia šalimi, kadangi vykstant natūraliam procesui tapome abipusiškai patikimais partneriais.

Dėl visų šių priežasčių palaikau mintį, kad Parlamentas turėtų patvirtinti laikinąjį susitikimą, ir sveikinu Parlamentą žengus teigiamą žingsnį, kad įrodytų savo valdžią ir patvirtintų faktą, kad H. Clinton ir T. Geithner pripažino, jog valdžia yra ir ateityje bus nepakeičiama dalis.

Galiausiai, pone pirmininke, Taryba ir Komisija žino, ko iš jų tikimasi. Skubiai reikalingas tarpinstitucinis susitarimas.

  Stavros Lambrinidis (S&D). – Pone pirmininke, galbūt užtektų paprasto Tarybos laiško, patvirtinančio, kad derybų nurodymai bus parengti atsižvelgiant į visus Parlamentų rūpesčius, kad derybos su JAV prasidės nedelsiant, o ne kada nors ateityje ir kad Parlamentas dalyvaus visame derybų procese, ir tai padaryti nebūtų taip sunku, kad atslūgtų Parlamento rūpestis dėl nesiskaitymo su juo, ignoravimo ir žaidimo su juo praeityje.

Bet jūs net ir šiandien nesugebėjote to padaryti. Komisijos narė sakė, duomenų perdavimas dideliais kiekiais nėra problema. Į srautą pateks tik kai kurie duomenys. SWIFT teigia, kad taip nėra. Jungtinių Valstijų administracija sako, kad taip nėra. Nėra jokių įrodymų šiame pranešime išsakytiems žodžiams.

Minėjote baigiamus rengti derybų nurodymus. Kur jie? Atsižvelgiant į tai, kad šiandien jaučiamas spaudimas, kodėl jūs tiesiog nenurodot konkrečiai, su kuria Parlamento nuomone jūs sutinkate ar nesutinkate, o tik pateikiate bendro pobūdžio pranešimus?

Manau, labai svarbu su terorizmu kovoti išvien su JAV. Raginu JAV ir Tarybą po balsavimo rytoj labai rimtai dirbti kartu su mumis, ne rinktis dvišalius susitarimus, nesvajoti apie solidarumo sulaužymą, o dirbti kartu, kad apsaugotume pagrindines teises ir užtikrintume saugumą.

  Birgit Sippel (S&D). – (DE) Pone pirmininke, kiekvienas, kuris sekė diskusijas dėl SWIFT, kurios vyko pastarosiomis savaitėmis, gali susidaryti įspūdį, kad jeigu nebūtų SWIFT, mes pasinertume į chaosą, o atmetus susitarimą baigtųsi transatlantiniai santykiai ir bendra kova su teroru. Šias pastangas mus įbauginti galima apibūdinti vienu žodžiu: juokinga. JAV ir Taryba mėgina išgelbėti pagrindinę priemonę; jie tiesiog gelbsti savo reputaciją.

Yra daug veikiančių susitarimų ir priemonių, padedančių kovoti su terorizmu. SWIFT galėtų juos papildyti. Nepavykęs gruodžio 25 d. išpuolis akivaizdžiai parodė, kad mums trūksta ne duomenų, bet gebėjimo veiksmingai naudotis jau turimais duomenimis. Siekiama nukreipti dėmesį nuo šio fakto. Blogesnio sprendimo nei šis laikinasis susitarimas negalėjo būti. Jame apstu prieštaringų nuostatų ir neatitikimų. Užuot ėmusis tinkamų atsargumo priemonių ir užtikrinus, kad būtų perduodami tik įtariamų asmenų duomenys, milžiniški duomenų kiekiai kas mėnesį bus siunčiami JAV. Susitarimas šiurkščiai pažeidžia piliečių teises, duomenų apsaugos ir teisės normų principus. Jeigu Taryba ir JAV iš tikrųjų būtų pasiruošusios atsižvelgti į kritiką ir įtraukti šiuos klausimus į naują susitarimą, mums nebūtų reikėję priimti šio baisaus susitarimo. Atsižvelgdami į piliečių interesus privalome pasakyti ne laikinajam susitarimui ir nedelsdami pradėti naujas derybas, kad parengtume iš tikrųjų gerą susitarimą, veikiantį kaip papildoma veiksminga kovos su terorizmu priemonė ir išsaugantį pagrindines teises.

  Juan Fernando López Aguilar (S&D). – (ES) Pone pirmininke, Lisabonos sutartis atvertė naują ne tik šio Parlamento, bet ir Tarybos ir Komisijos istorijos skyrių.

Savo kalboje einantis Tarybos Pirmininko pareigas atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų išgirsti šį Parlamentą ir atsižvelgti į jo rūpestį ir reikalavimus.

Taip pat derybos dėl šio susitarimo vyko nelabai arba nepakankamai sklandžiai. Visų pirma einantis Tarybos Pirmininko pareigas prabilo apie būsimą įsipareigojimą: nedelsiant tartis dėl galutinio susitarimo, kuris tenkintų pranešėjos pranešime išdėstytus reikalavimus, įskaitant reikalavimą dėl garantuotos teisės į apskundimą, informaciją ir privačių duomenų pakeitimą arba išbraukimą.

Todėl turime rasti teisingą sprendimą, užtikrinantį privatumą, piliečių laisvę ir saugumą, kuris taip pat yra pagrindinė šiame Parlamente mūsų atstovaujamų piliečių teisė.

Tad kad ir koks būtų šios diskusijos rezultatas, Parlamentas ragina ministrą kaip įmanoma greičiau pradėti derybas ir patenkinti Lisabonos sutarties, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir 500 milijonų piliečių, kuriems atstovauja šis Parlamentas ir kurie turi pagrindinę teisę į saugumą, reikalavimus.

  Axel Voss (PPE). – (DE) Pone pirmininke, judumo epochoje mes negalime būti saugūs, jeigu nevyksta veiksmingi ir spartūs duomenų mainai, o mūsų pareiga yra apsaugoti piliečius nuo teroristinių išpuolių. Todėl turime rasti pusiausvyrą tarp saugumo ir privatumo. Ji turi atsispindėti susitarime, dėl kurio dabar vyksta ši diskusija.

Tačiau atsižvelgiant į šio klausimo svarbą, Taryba į šį atvejį pažvelgė tikrai neprofesionaliai. Todėl norėčiau matyti, kaip pranešėja sulauks daugiau palankių sprendimų, įskaitant konkrečią pagalbą, kad galbūt galėtume Parlamente sudaryti daugumą.

Jeigu to nepadarysime, Terorizmo finansavimo sekimo programa veiks tik kaip bendra centrinė programa, mums svarbi užtikrinant, kad SWIFT perduotų tik atskirus duomenis. Jeigu to nepadarysime, visas susitarimas bus teisingas, o dabartinis susitarimas tebebus svarbus. Todėl, manau, turėtume atidėti balsavimą ir tuomet galiausiai ….

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkas. – Kolegos, ši diskusija labai svarbi. Nenoriu jums trukdyti, bet jūs kalbate puse minutės ilgiau nei turėtumėte. Pagal sąrašą dar laukia 11 žmonių. Jeigu jūs visi kalbėsite taip ilgai, negalėsiu suteikti žodžio kitiems.

  Jörg Leichtfried (S&D). – (DE) Pone pirmininke, niekas rimtai neabejoja, kad reikia kovoti su terorizmu. Tačiau pažengusioms demokratinėms valstybėms, kurios grindžiamos teisės normomis, visada kyla klausimas, ką ir kaip reikėtų padaryti. Šiuo atveju į klausimą lengva atsakyti. Neturime leisti, kad 500 milijonų žmonių taptų įtariamaisiais ir kad būtų masiškai kišamasi į jų teises, nesuteikiant jiems galimybės reikalauti teisinės apsaugos. Kalbant konkrečiai, šios priemonės neturi būti taikomos visiškai neatsižvelgiant į galiojančias demokratijos nuostatas.

Dabar Parlamentas turės atsakyti už arogantiškos Tarybai vadovavusios Švedijos veiksmus. Neturime to daryti. Todėl esu už tai, kad rytoj būtų balsuojama prieš susitarimą.

  Carl Schlyter (Verts/ALE). – (SV) Pone pirmininke, noriu pasakyti, kad šis pasiūlymas nepadės sustabdyti jokių veiksmų, teroristinių veiksmų taip pat. Tarybai pirmininkaujanti valstybė nebūtų galėjusi sustabdyti nė vieno iš keturių Tarybos paminėtų išpuolių, nors galbūt juos tirti būtų buvę paprasčiau. Šis susitarimas susilpnina saugumą lygiai taip, kaip bet koks visiškos interneto priežiūros įstatymas susilpnina saugumą, nes jeigu vykdoma visapusė priežiūra, žmonės stengiasi jos išvengti, net jeigu jie ir yra sąžiningi piliečiai. Tuomet pasauliniame tinkle, kaip dabar bankininkystės sektoriuje, sukuriamos anonimizavimo paslaugos. Jeigu teroristai gali pasislėpti tarp eilinių žmonių, saugumas susilpnėja. Argumentas silpnas.

Raginu nuodugniai peržiūrėti visus antiteroristinius įstatymus. Kokia jų kaina ir kokį bendrą poveikį jie turi privatumui ir laisvei? Tik tuomet pagalvosiu dėl balsavimo už daugiau antiteroristinių įstatymų. Parodykite mums šių priemonių veiksmingumą, naudodami ne slaptus, o viešai prieinamus dokumentus.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus, kurie, mano nuomone, labai svarbūs. Nenuginčijama, kad turėtume kovoti su terorizmu, tačiau diskusija vyksta dėl kovos būdų ir susitarimų, kuriuos šiuo atžvilgiu turėtume pasirašyti su amerikiečiais. Norėčiau dėmesį atkreipti į du dalykus. Pirma, susitarimas turi poveikio tik vienai šaliai, todėl jis vienašališkas. Ar pagalvojome, kad atitinkamos Europos valstybių tarnybos taip pat galėtų gauti duomenų iš JAV ir palengvinti kovą su terorizmu Europoje? Antra, labiausiai prieštaraujama dėl fakto, kad bus įmanoma gauti visus finansinius duomenis. Pabrėžiu „visus“. Manau, turėtume leisti Amerikos ir Europos specialiosioms tarnyboms gauti duomenis iš tų subjektų, kurie įtariami.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Taryba vėlai išsiuntė susitarimą Europos Parlamentui, kas nėra įprasta. Tikiuosi, tokie incidentai nebepasikartos. Kita vertus, mane labai maloniai nustebino intensyvus JAV institucijų ir Europos Parlamento bendradarbiavimas. Jie netikėtai paklausė šios institucijos ir tikiuosi, kad paklausys ir ateityje.

Tikiuosi iš JAV institucijų tokio paties susidomėjimo ir kad jos visoms valstybėms narėms taikys vienodas bevizio režimo programos sąlygas. Jungtinės Valstijos dar turi įvesti aiškius, skaidrius atsisakymo išduoti vizas kai kurioms valstybėms narėms kriterijus. Visgi manau, kad reikia patvirtinti laikinąjį susitarimą, nes jis sustiprins Europos piliečių saugumą. Bet šio derybos su JAV dėl ilgalaikio susitarimo, į kurį bus įtraukti visi Parlamento pateikti prieštaravimai, neturi sustoti, jeigu bus patvirtintas šis susitarimas.

  Eva Lichtenberger (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, šiandien Taryba pripažino, kad derybų rezultatai galbūt nebuvo tokie geri, kokie galėjo būti. Turėtume į tai atkreipti dėmesį ir pasinaudoti proga patobulinti susitarimą. Tiesiog atidėdami sprendimus problemos neišspręsime, nes atidėjimo procesui nėra taikomos kokios nors sąlygos. Todėl kitos plenarinės sesijos metu dar kartą atsidursime visiškai tokioje pat padėtyje. Netikiu, kad kas nors pasikeis.

Antra, norėčiau pasakyti, kad jau sulaukėme pakankamai pažadų, kad kitame derybų etape padėtis pagerės, jeigu Parlamentas derybose nedalyvaus. Iki šio susitarimo mums jau buvo žadama, kad šįkart viskas bus kitaip. Dar kartą pabrėžiu, atidėjimas nepadės. Šiuo atveju padės tik aiškus ženklas.

Trečia, tos saugumo spragos, apie kurių atsiradimą nepatvirtinus laikinojo susitarimo, buvo ne kartą kalbama, paprasčiausiai neegzistuoja. Tai patvirtina turimos teisinės ataskaitos, taip pat turime susitarimų dėl savitarpio teisinės pagalbos.

  Sajjad Karim (ECR). – Pone pirmininke, mūsų piliečių saugumas visiems mums labai rūpi, ir nereikėtų mūsų laikyti neryžtingais kovoje su terorizmu dėl to, kad reikalaujame apginti mūsų piliečių laisves. Jeigu kalbėtume apie šio Parlamento veiksmus, ne kartą mačiau, kad taip atsitiko daugeliui parlamentarų.

Žinoma, SWIFT gali pateikti daug sėkmingų pavyzdžių, su kuriais mes sutinkame, bet ne mažiau svarbu dėmesį sutelkti į tuos atvejus, kai SWIFT nepasisekė arba mus nuvylė. Daug tyrimų Europos Sąjungoje buvo nesėkmingi arba atlikti blogai. Vien tik mano rinkimų apygardoje buvo sulaikyta 12 nekaltų žmonių, kurių nebuvo kuo apkaltinti. Jų sulaikymo metu gavome informacijos, kad dalį tvirtų įrodymų prieš juos sudarė finansinių sandorių duomenys.

Ko galime pasimokyti iš tokių blogų pavyzdžių? Kviečiu Tarybą atsitraukti. Mes turime laiko. Dar nesame priremti prie sienos. Galime žengti į priekį. Atidėkime sprendimą. Siūlau Tarybai grįžti; padaryti savo darbą tinkamai – ne tik šio Parlamento, bet ir visų mūsų piliečių labui.

  Carlos Coelho (PPE). – (PT) Pone pirmininke, mano šalyje policijos pareigūnas privalo turėti orderį, kad galėtų gauti banko sąskaitos duomenis. Negaliu pritarti susitarimui, pagal kurį tūkstančiai ar milijonai banko duomenų perduodami Amerikos policijos pareigūnui be teismo leidimo. Laikinasis susitarimas, dėl kurio buvo tariamasi, neužtikrina duomenų apsaugos. Duomenų apsauga nėra prabanga – tai mūsų laisvės prielaida. Neužtikrinami savitarpiškumo ir proporcingumo principai. Negalime sau to leisti.

Žinoma, mes tikimės, kad derybos dėl galutinio susitarimo vyks tinkamai. Kaip galėtume tartis? Ar tinkamu pagrindu vyksta derybos? Manau, geriau neturėti blogo laikino susitarimo nei turėti bet kokį. Jeigu nepatvirtinsime laikinojo susitarimo, sukursim tvirtą pagrindą deryboms dėl galutinio susitarimo.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Sakoma, kad gerus susitarimus sudaro lygiaverčiai partneriai. Šiuo metu rengiamas susitarimas rodo, kad nesame lygiaverčiai partneriai ir kad JAV kelia savo reikalavimus, tikėdamosi, kad mes laikysimės šios šalies požiūrio.

Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas įgijo daugiau galių, o EP nario pareiga yra apginti 500 milijonų ES valstybių narių piliečių interesus ir teises, pagrindines teises. Todėl aš taip pat palaikau siūlymą peržiūrėti susitarimą ir įtraukti į jį tuos mūsų pasiūlymus, kuriuos mes, EP nariai, vieninteliai iš visų ES institucijų tiesiogiai išrinkti atstovai, tikimės pamatyti susitarime.

Žinau, Europos Sąjungoje yra šalių, kurios turi milžiniškų problemų su terorizmu. Pagaliau, Ispanija yra viena iš šalių, ilgą laiką kovojančių su terorizmu, ir tikiuosi, kad šiuo atveju Taryba taps ne Jungtinių Amerikos Valstijų, o Europos Sąjungos partnere.

  Alfredo Pérez Rubalcaba, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Pone pirmininke, visų pirma, norėčiau pasakyti, kad visų susitarimui pritariančių ar jį kritikuojančių EP narių kalbų klausiausi su dideliu susidomėjimu ir jas vertindamas, priimu jas visas, nors reiktų pripažinti, kad kritikuojančiųjų buvo dauguma.

Pirma, norėčiau pasakyti, kad man džiugu, nes per šią diskusiją Parlamente dar kartą įsitikinau, jog Parlamentas, Komisija ir Taryba geba puikiai suderinti savo veiksmus, kai kalbama apie bendrų vertybių gynimą ir, kaip minėjau savo kalboje, ryžtingą poziciją, nukreiptą prieš bet kokią terorizmo formą. Mano nuomone, neturėtume pamiršti, kaip svarbu bendra nuomonė.

Norėčiau atskirti vieną nuo kitos dvi išgirstas visiškai skirtingas kritiškas nuomones apie SWIFT susitarimą, kurį nagrinėjome šią popietę: išgirdome kritiką dėl procedūros ir kritiką dėl turinio.

Tiesa ta, kad šio susitarimo turinį nuolat kritikavo net tie EP nariai, kurie nedviprasmiškai palaikė tokį susitarimą kaip šis. Norėčiau dar kartą pakartoti, kad susitarimą galbūt galima buvo geriau parengti; išties, jis ir būtų buvęs parengtas geriau. Tačiau, kaip sakiau ir pakartoju dar kartą, kas gerai žinoma gerbiamiems EP nariams – nustatytų terminų pakeisti negalėjome, todėl Taryba ir Komisija turėjo imtis veiksmų per labai trumpą laiką. Kad ir kaip būtų, norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad, kaip minėjau šią popietę, Taryba siekia, kad nuo šiol darbai būtų atliekami kitaip, ne taip kaip anksčiau.

Tikriausiai vadovaudamiesi savo patirtimi kai kurie EP nariai sakė, kad šis pažadas, įsipareigojimas šiame Parlamente buvo ne kartą sulaužytas. Palaikydamas Tarybą norėčiau pasakyti, kad įsipareigojimas atsirado iš pagrindinio įsipareigojimo pagal Lisabonos sutartį, kurios pagrindinis tikslas yra vis didesnis šio Parlamento vaidmuo Europos institucinėje sistemoje, kad piliečiai jaustų, jog jiems atstovaujama tinkamai.

Šis pagrindinis įsipareigojimas pagal Lisabonos sutartį atsirado mano šalyje, todėl norėčiau kategoriškai pabrėžti, kad Ispanijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu Taryba dirbs kitaip.

Jeigu kai kurie nepasitiki Tarybos žodžiu, nors turėtų, jie neturėtų pamiršti, kad Sutartis verčia mus veikti kitaip. Todėl jeigu nepakanka Tarybos politinės valios, yra Sutartis, kuri įstatymais užtikrina, kad ateityje viskas būtų daroma kitaip. Viskas priklauso nuo Parlamento bendradarbiavimo su Komisija, ir, žinoma, nuo EP narių parodytos vienybės, siekio rasti pusiausvyrą tarp saugumo užtikrinimo ir esminio vertybių išsaugojimo; tai visos Europos kryptis, kurios laikosi ir Taryba.

Turiu tris pastabas svarstomu klausimu. Nenagrinėsiu kai kurių konkretesnių klausimų, kurie sulaukė kritikos ir kurie, mano nuomone, nepagrįsti. Pvz., buvo pasakyta, kad toks SWIFT susitarimas, koks yra dabar, kai kuriais atvejais leidžia duomenis perduoti dideliais kiekiais. Tačiau reiktų aiškiai pasakyti, ko niekas nepaminėjo, o būtent, kad susitarimas nėra pagrįstas tokiu mąstymu ir kad pagal SWIFT susitarimą duomenis perduoti dideliais kiekiais leidžiama tik išskirtiniais atvejais, visuomet ir tik tada, kai yra teisėtų įtarimų (susitarimo 4 str. 6 dalis). Tai tik vienas pavyzdys. Buvo ir kitų paviršutiniškų kaltinimų dėl susitarimo turinio, kurį, mano nuomone, galima nuodugniai išnagrinėti, tačiau šiuo atveju jų neanalizuosiu.

Norėčiau pateikti dar dvi pastabas šiuo klausimu. Pirma, kartu su Komisija ir kai kuriais EP nariais norėčiau pabrėžti, kad susitarimas buvo naudingas kovojant su terorizmu. Keletą pavyzdžių jau pateikiau, o teisėjo J. L. Bruguière pranešime, kurį gavo EP nariai, jų yra daugiau. Galiu duoti dar vieną jau minėtą pavyzdį, susijusį su mano šalimi, o dar geriau – du.

Tiesa, kad kovo 11 d. išpuoliai Madride buvo tiriami pagal SWIFT susitarimą, ir rezultatai buvo geri. Taip pat vertėtų prisiminti, kad kiek daugiau nei prieš metus SWIFT susitarimas padėjo užkirsti kelią išpuoliui Barselonos mieste. Visi, atsakingi už šiuos išpuolius, šiuo metu vykdo įkalinimo bausmę Ispanijos kalėjimuose.

Todėl galime patvirtinti, kad susitarimas buvo veiksmingas ir padėjo pasiekti rezultatų. Todėl gerbiamieji EP nariai sutiks su manim, kad susitarimo atidėjimas reikš žemesnius Europos piliečių saugumo standartus, jeigu ne daugiau. Be abejo, negalima paneigti, kad jeigu susitarimas mums buvo ir yra naudingas, jį atidėjus, būtume ne tokie saugūs, ir savo žodžius renkuosi labai atsargiai, kad niekas negalėtų Tarybos apkaltinti perdėtu dramatizavimu. Tai paprasta: mes išties būtume mažiau saugūs.

Todėl noriu Tarybos vardu pabrėžti ir, manau, Komisija taip pat pritars nuomonei, kad priimti sprendimą dėl šio susitarimo dabar gyvybiškai būtina. Gali būti, kad šis susitarimas duoda pagrindo kritikai, ir noriu dar kartą pabrėžti, kad pripažįstame griežtą kritiką, kurią išgirdome šią popietę. Tačiau gerbiamieji EP nariai neabejotinai sutiks su manim, kad šis susitarimas yra kur kas geriau nei protokolas dėl duomenų mainų, kurio JAV ir ES turėjo laikytis metų metus.

Šiandien nagrinėjamas susitarimas galbūt nėra tobulas. Galėtų būti pakeitimų, ir aš netgi sutinku su kai kuriomis jūsų kritiškomis pastabomis, bet prašau jūsų pripažinti, kaip tą padariau aš, kad, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau, matoma pažanga. ES, Taryba ir Komisija į susitarimą įtraukė keletą pasiūlymų, kai kuriems EP nariams keliančių rūpestį, nes šie EP nariai visiškai pagrįstai mėgina pirmiausia užtikrinti, kad saugumo būtų siekiama nepažeidžiant žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių.

Todėl norėčiau pakartoti Komisijos narės žodžius, kad svarbu sprendimą dėl susitarimo priimti dabar. Taip pat norėčiau pakartoti, kad Taryba nuoširdžiai siekia pradėti derybas dėl naujo ir galutinio susitarimo, apimančio daugelį šiandien čia paminėtų klausimų, su kuriais Taryba sutinka ir kuriuos norėtų oficialiai patvirtinti. Taryba pasirengusi tai atlikti. Einantis Tarybos Pirmininko pareigas apie savo įsipareigojimą išdėstė laiške Parlamento Pirmininkui, bet mes vis tiek turėsime savo sprendimą patvirtinti, kai ateis laikas deryboms.

Padėtis gerėja, nes šiandien diskutuojame dėl laikinojo susitarimo. Svarstome susitarimą, kuris truks devynis mėnesius – tiek, kiek Komisija, Taryba ir Parlamentas užtruks, kad pasiektų naują galutinį susitarimą, neabejotinai apimantį visas pagrįstas atsargumo priemones, šiandien aptartas Parlamente.

Taryba negali ignoruoti šiandieninės diskusijos. Negalime ignoruoti fakto, kad šis susitarimas sulaukė daug kritikos. Kaip minėjau, kai kurios pastabos buvo labiau pagrįstos nei kitos, bet kritikos buvo, ir manau, kad į ją reikia rimtai atsižvelgti. Tarybos vardu prašau Parlamento duoti mums laiko viską apmąstyti.

Laiko išanalizuoti ir aptarti šią diskusiją Taryboje, laiko aptarti ją su Komisija ir laiko, kad ištirtume galimybę sudaryti su JAV geresnį susitarimą, kuri, mano galva, yra reali. Ponios ir ponai, pone pirmininke, laiko prašome, kad per porą savaičių, mėnesių galėtume grįžti į Parlamentą ir užtikrinti, kad sukūrėme pagrindus pasirašyti galutinį susitarimą, kuriame tinkamai būtų aptarti klausimai, šiandien keliantys rūpestį kai kuriems gerbiamiesiems EP nariams. Dar kartą kartoju, rūpestį, kurį daugeliu atveju išreiškia ir Taryba.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, ši diskusija ypač svarbi. Dėl to nekyla abejonių, nes aptariame tokius svarbius klausimus kaip mūsų piliečių saugumo, gerų informacinių sistemų ir duomenų mainų sistemų su griežta duomenų apsauga užtikrinimas.

Kaip Tarybos Pirmininkas minėjo, buvo keletas klausimų ir nesusipratimų. Į kai kuriuos iš jų atsakymai pateikiami J. L. Bruguière pranešime, todėl tikrai rekomenduoju jį pasiskaityti. Manau, turime suprasti ir atsiminti, kodėl sudarytas laikinasis susitarimas. Kodėl? Todėl, kad SWIFT nelaukė, o mes atsidūrėme tokioje padėtyje, kai neturėjome duomenų pardavimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl Taryba ir Komisija paskubėjo parengti susitarimą. Kai kuriais atžvilgiais JAV mums nusileido, mums pavyko užtikrinti keletą labai gerų duomenų apsaugos priemonių. Be to, dvi valstybės narės paprašė Komisijos dalyvauti rengiant susitarimą, kad būtų išdėstytas Europos požiūris šiuo klausimu ir nereikėtų sudaryti dvišalių susitarimų. Svarbu tai prisiminti.

Taigi, kaip minėjau, šis susitarimas laikinas; jį galima patobulinti ir jis bus patobulintas. Komisija ir Taryba, remdamosi Lisabonos sutartimi, siekia, kad sudarant nuolatinį susitarimą dalyvautų ir Europos Parlamentas. Mes turime nuodugniai išsiaiškinti klausimus, susijusius su žalos atlyginimo teisėmis, teisėtu duomenų apdorojimu ir duomenų išbraukimu. Į nuolatinį susitarimą taip pat bus įtrauktos nuostatos dėl duomenų ištaisymo ir prieigos.

S. Lambrinidis klausė, kodėl Komisija nepateikė derybų nurodymų. Pone S. Lambrinidis, Komisija dirba tik 16 valandų ir 20 minučių. Įgaliojimas derėtis – labai svarbus klausimas. Pirma turime jį aptarti naujai išrinktoje Komisijoje ir tik tada parengti ir pateikti svarstyti Europos Parlamentui. Savo pareigas einame visai neseniai, todėl negalite tikėtis, kad jis jau būtų parengtas. Kaip J. M. Barroso nedviprasmiškai išdėstė laiške J. Buzekui, mes parengsime įgaliojimą derėtis; pateiksime jį Europos Parlamentui kaip įmanoma greičiau ir užtikrinsime, kad gautumėte visą informaciją apie darbo eigą.

Balsavimo atidėjimas galėtų būti labai puiki mintis, o mums gali prireikti daugiau laiko apsvarstyti įgaliojimo klausimą. Įgaliojimą derėtis jūs pamatysite; jūs turėsite laiko išanalizuoti dokumentus, pranešimus ir kitą dokumentaciją, o Komisija, kaip minėjau, siekia bendradarbiauti su Parlamentu ir Taryba rengiant kur kas geresnį nuolatinį susitarimą.

  Pirmininkas. – Kolegos, Tarybos ir Komisijos pranešimų metu „mėlynosios kortelės“ taisyklė netaikoma, bet ši diskusija ypač svarbi. Sprendimą turime priimti rytoj.

Nesilaikydamas Darbo tvarkos taisyklių norėčiau jūsų, pone einantis Tarybos Pirmininko pareigas, paprašyti atsakyti tik į du trumpus, pabrėžiu trumpus, M. Schulzo ir S. Lambrinidžio klausimus, nes šia tema galėtume diskutuoti dar dvi valandas.

  Martin Schulz (S&D). – (DE) Pone pirmininke, pone A. P. Rubalcaba, atidžiai klausiausi jūsų kalbos kartu su visais čia esančiais EP nariais. Jūsų žodžiai buvo tokie: „Duokite man daugiau laiko aptarti šį klausimą su kitais Tarybos nariais. Duokite daugiau laiko, ir mes parengsime geresnį susitarimą.“ Todėl norėčiau jūsų konkrečiai paklausti, ar teisingai supratau, kad Taryba nebereikalauja patvirtinti šį susitarimą ir už jį balsuoti ir kad jums reikia laiko deryboms su JAV dėl naujo ir patobulinto susitarimo?

  Stavros Lambrinidis (S&D). – Pone pirmininke, ar Taryba žino, kad per paskutinius metus SWIFT nė karto neperdavė konkrečių duomenų, kadangi negali jų atrinkti, ir kad duomenis visuomet perduoda dideliais kiekiais?

Ar Taryba žino, kad būtent todėl JAV ir SWIFT sudarė susitarimą, pagal kurį SWIFT darbuotojai dirba Iždo departamente, kad užtikrintų individualią duomenų, kuriuos Iždo departamentas gauna dideliais kiekiais, paiešką?

Ar Taryba žino, kad laikinajame susitarime neatsižvelgta nė į menkiausią Parlamento reikalavimą? Jeigu aš teisus, tikiuosi, kad taip ir yra, ar Taryba ir Komisija pasirengusios labai rimtai išnagrinėti ir įtraukti dideliais kiekiais perduodamų duomenų klausimą į įgaliojimą derėtis?

  Alfredo Pérez Rubalcaba, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Pone pirmininke, Taryba norėtų dar kartą pakartoti, kaip svarbu užtikrinti tolesnius Europos ir JAV finansinių duomenų mainus.

Tačiau Taryba taip pat supranta, kad reikia rimtai apsvarstyti atsargumo priemonių klausimą, kritiką ir gerbiamųjų EP narių pasiūlymus.

Todėl paprašiau duoti laiko darbui su visomis ES valstybėmis narėmis ir ištirti, ar šiuos klausimus reiktų įtraukti į naująjį susitarimą. Dar svarbiau tai, kad laiko paprašiau pasitarti su JAV. Manau, JAV norėtų į naująjį susitarimą įtraukti daugelį atsargumo priemonių, išlygų ir apribojimų, apie kuriuos šiandien buvo kalbama Europos Parlamente. Trumpai tariant, ši šalis siekia galutiniame susitarime pusiausvyros tarp saugumo ir laisvės, apie ką iš esmės mes ir kalbame.

Norėčiau gauti laiko, kad galėčiau ištirti šią galimybę ir tokios kaip ši sesijos metu, prieš prasidedant balsavimui, Parlamentui pranešti, kad Komisija ir Taryba gavo JAV pažadą šiuos Europos Parlamento pasiūlymus įtraukti į naująjį susitarimą.

Tokiomis sąlygomis, manau, diskusija būtų visiškai kitokia nei šiandien.

  Manfred Weber (PPE). – (DE) Pone pirmininke, jūs labai padėjote. Dėkoju, kad yra tokia galimybė. Svarstomas klausimas labai opus, ir, jeigu supratau teisingai, A. P. Rubalcaba negali patikinti, kad esamas susitarimas neįsigalios. Kitaip tariant, jeigu atidėsime sprendimą ir duosime daugiau laiko, jis įsigalios.

Todėl kitas mano klausimas toks: ar A. P. Rubalcaba gali patikinti, kad, pvz., per mėnesį bus parengtas ilgalaikis susitarimas, užtikrinantis griežtesnius standartus, ar Taryba nori pasakyti, kad mes vis tiek turime laukti devynis mėnesius iki susitarimo termino pabaigos? Parlamentui sunku patikėti tokiu besąlygišku pareiškimu. Kad galėtume rytoj priimti sprendimą dėl galimo balsavimo atidėjimo, norime žinoti aiškias Tarybos pažado įvykdymo sąlygas.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE). – (ES) Pone pirmininke, dėkoju, kad padarėte išimtį ir leidote šiems dviem atstovams kalbėti pirma Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, o po to Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu.

Pone A. P. Rubalcaba, jūs tiksliai nurodėte problemą. Dauguma diskusijai pateiktų argumentų buvo pagrįsti. Tai, kas pasakyta, priimu su didele pagarba. Tačiau šie žodžiai turėtų būti pagrįsti dokumentais ir išsamiais faktais, todėl turiu pripažinti, kad mane labai nustebino kai kurie priešingi pareiškimai. Iš jų susidaro įspūdis, kad susitarimą, kuris taip kritikuojamas, iš tiesų skaitė tik nedaugelis, nes jeigu jie būtų jį skaitę, kai kurių iš šių argumentų tikrai nebūtume išgirdę.

Todėl norėčiau jūsų, pone A. P. Rubalcaba, paklausti dėl klausimo, apie kurį užsiminė mano kolega Manfred Weber ir J. Hennis-Plasschaert (kaip žinote, aš palaikau mintį patvirtinti laikinąjį susitarimą, ir jo galiojimo laikotarpiu derėtis dėl naujo). Savo laiške J. Hennis-Plasschaert užduota tą patį klausimą kaip ir Manfred Weber. Ar Taryba gali užtikrinti, kad dalyvaujant Parlamentui ji pateiks galutinį naujojo susitarimo tekstą komiteto posėdyje birželio mėnesį ir plenariniame posėdyje liepos mėnesį?

  Alfredo Pérez Rubalcaba, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (ES) Pone pirmininke, kai kurie iš gerbiamųjų EP narių reikalauja laikinojo susitarimo, o kiti – nuolatinio.

Atsižvelgiant į laiką, reiktų pasakyti, kad išdėstyti ir Parlamentui pateikti galutinio susitarimo pagrindus, arba, kitaip tariant, gauti JAV pažadą įtraukti kai kurias Parlamento pasiūlytas atsargumo priemones ir pasiūlymus, nėra tas pat kaip padėti ant stalo naują susitarimą.

Jeigu gerbiamieji EP nariai manęs teiraujasi, ar mes galime per mėnesį parengti ir Parlamentui pateikti naują susitarimą, atsakymas yra ne. Jeigu jūs klausiate, ar per kelis mėnesius mes galime jums pateikti JAV ir Parlamento, kurio dalyvavimas šiame procese labai svarbus, dialogo rezultatus, kad galėtumėme aptarti, ar teisingai manome, jog galutinis susitarimas bus geresnis nei esamas, mano atsakymas yra taip. Mano nuomone, mes galime tai padaryti.

Būtent to jūsų ir prašau. Aš nekalbu konkrečiai apie pranešėjos pasiūlymą, į kurį, turiu pripažinti, šiandien neatsižvelgiau rimtai, įvertinęs bendras nuotaikas, veiksmus ir kalbas, nukreiptas prieš laikinojo susitarimo patvirtinimą. Norėčiau dar kartą pakartoti savo nuomonę, kad esant tokiai padėčiai būtų kur kas realiau paprašyti Parlamento nustatyti terminą, tarkime, trijų mėnesių, kad išdėstytume ir Parlamentui pateiktume apsvarstyti susitarimo su JAV pagrindus. Kitaip tariant, į šį susitarimą reikėtų įtraukti tuos klausimus, kurie, ES (Komisijos, Tarybos ir Parlamento) ir JAV nuomone, turėtų būti išdėstyti galutiniame susitarime, dėl kurio vėliau derėsimės.

Manau, tokiomis aplinkybėmis šiandieninė diskusija vyktų visiškai kitaip.

  Jeanine Hennis-Plasschaert, pranešėja. – Pone pirmininke, pasakyta daug. Norėčiau S. Busuttiliui, o ypač einančiam Tarybos Pirmininko pareigas pabrėžti, kad neduodami sutikimo patvirtinti laikinąjį susitarimą, mes nesukeliame pavojaus Europos piliečių saugumui. Mano nuomone, labai nesąžininga naudoti tokį argumentą. Kitos teisinės priemonės, užtikrinančios tikslinius transatlantinius duomenų mainus, lieka galioti, ir, kaip minėjo Claude Moraes, šiuo požiūriu apie moralę nekalbama.

Kalbant apie JAV laišką, mes jį neabejotinai vertiname, tačiau ar pareiškimas, kad Parlamento nuomonė bus išgirsta, į ją bus atsižvelgta ir atsakyta, nėra kiek silpnokas? Nėra jokių įsipareigojimų. Be to, teigiama, kad taip bus su sąlyga, jeigu laikinasis susitarimas liks galioti, o tai, mano nuomone, grynas šantažas. Pykstu ir dėl to atsiprašau, tačiau ši diskusija pradeda nervinti.

TFSP nėra ir negali būti laikoma suderinama su stipriausiomis Europos piliečių laisvių tradicijomis. Ji turi būti laikoma nukrypimu nuo Europos teisės ir praktikos, ir aš noriu, kad tai būtų pripažinta. Tai jau sakiau anksčiau ir norėčiau dar kartą aiškiai tai išgirsti. Taip pat noriu pasakyti, kad niekas neabejoja būtinybe tęsti ir stiprinti JAV ir ES bendradarbiavimą, tačiau ES ir valstybės narės, o ypač Taryba, turi tvirtai apibrėžti savo tikslus. Šiuo požiūriu Parlamentas ir Taryba dar nėra vieningi.

Galiausiai, leiskite man pabrėžti, kad kalbame apie Europos atsakomybę, todėl reikia ieškoti europietiško sprendimo. Nyderlandai ir Belgija nesileis apgaudinėjamos. Atidžiai klausiausi jūsų pareiškimų, prašymo duoti daugiau laiko ir norėčiau prašymą perduoti Pirmininkų sueigai, tačiau patikinimų, kurių laukiau, taip ir nedavėte: pareiškimai buvo per daug migloti. Tačiau jūsų prašymą aš perduosiu Pirmininkų sueigai, kuri įvyks šiandien kiek vėliau.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2010 m. vasario 10 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Bendradarbiavimas su JAV kovojant su terorizmu svarbus, bet jis neturi vykti bet kokia kaina. Po susitarimu su JAV dėl finansinių duomenų perdavimo slypi galimybė atidaryti ir skaityti visų Europos piliečių asmeninius laiškus arba tikrinti elektroninį susirašinėjimą prisidengiant tuo, kad teroristai gali siųsti vieni kitiems laiškus ar elektroninius pranešimus. Susitarimas, apie kurį kalbame, neužtikrina asmens duomenų apsaugos, neatsižvelgiama ir į jų panaudojimo tikslus. Rizika, kad bus kišamasi į milijonų nekaltų piliečių privatų gyvenimą arba į visiškai teisėtus Europos įmonių finansinius sandorius remiantis vien tik administracijos išduotais leidimais, nepriimtina. Vis dar prisimenu „Echelon“ aferą, kai tariamai kariniais ir saugumo tikslais skirta pasiklausymo sistema buvo naudojama kaip galima komercinio ir politinio šnipinėjimo sistema, nukreipta prieš sąjungininkus. Mes galime sutikti su tikslinių duomenų mainais, t. y. jų perdavimu laikantis savitarpiškumo principo, kurie vyktų konkrečiame kontekste pagal teisminės institucijos prašymą. Žinoma, norime padėti SWIFT techniškai išspręsti duomenų perdavimo dideliais kiekiais problemą. Tačiau šio susitarimo negalime patvirtinti.

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – (FR) Pone pirmininke, savo kolegoms EP nariams rekomenduojame balsuoti prieš pranešimą, kad suteiktume Tarybai ir Komisijai galimybę atlikti pakeitimus ir pakeisti savo poziciją. Labai tikimės, kad šia galimybe jos pasinaudos. Dar norime pranešti, kad Prancūzija ką tik priėmė sprendimą parduoti Rusijai „Mistral“ klasės karo laivą; manome, kad dėl šio sprendimo ji labai pasigailės.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Terorizmo grėsmė nemažėja. Paskutinis savižudžio mėginimas susisprogdinti lėktuve, skrendančiame iš Europos į JAV, patvirtina, kad yra žmonių, kurie dėl fanatiškų įsitikinimų pasirengę nužudyti šimtus nekaltų žmonių. Tačiau būtų klaidinga teroro aktus laikyti tik viskam pasiryžusių individų veiksmais. Už visų teroristų stovi organizacija, kuri juos rengia, aprūpina sprogmenimis ir finansuoja. Terorizmas turi būti gerai organizuotas, kad išgyventų, o tam jam labiausiai reikia pinigų. Mes ir toliau turime dėti visas pastangas, kad susektume terorizmą finansuojančių srautų judėjimą ir nustatyti terorizmą remiančius šaltinius. Veiksmingi tarpvyriausybiniai duomenų mainai ir savitarpio pagalba nustatant įtartinus asmenis ir organizacijas yra pirmaeilės svarbos klausimas užtikrinant mūsų piliečių saugumą. Turėtume dėti visas pastangas, kad galutinis susitarimas užtikrintų reikiamą asmens duomenų apsaugą.

Tačiau neturėtume pamiršti, kad mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti apriboti terorizmą, nes terorizmas vis dar kelia realią grėsmę ir Europoje. Kai kalba eina apie saugumą, turėtume atidėti į šalį politinius žaidimus. Europos Parlamentas neturėtų demonstruoti savo galių atmesdamas laikinąjį susitarimą su JAV dėl finansinių pranešimų duomenų tvarkymo, nes šis susitarimas sustiprina mūsų žemyno saugumą.

PIRMININKAVO: S. LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas