Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2553(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0108/2010

Debatai :

PV 11/02/2010 - 10.3
CRE 11/02/2010 - 10.3

Balsavimas :

PV 11/02/2010 - 11.3
CRE 11/02/2010 - 11.3

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0033

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. vasario 11 d. - Strasbūras Tekstas OL

10.3. Birma
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas punktas yra šeši pasiūlymai dėl rezoliucijos dėl Birmos(1).

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser, autorė.(FR) Pone pirmininke, padėtis Birmoje ir toliau blogėja. Ar mums reikia priminti Birmos vyriausybės prievartą gyventojų atžvilgiu, nesibaigiantį A. Sacharovo premijos laureatės Aung San Suu Kyi kalinimą ir jos iškeldinimą pateikus melagingus kaltinimus dėl būsimų rinkimų pasmerkimo?

Birmos vyriausybė pažadėjo perėjimą prie demokratijos septyniais etapais, galiausiai surengiant rinkimus. Tačiau jei šie rinkimai vyks laikantis karinės valdžios parengtos konstitucijos, kaip, atrodytų, ir bus, jais bus pasiektas vienintelis dalykas – įteisintas penkis dešimtmečius valdęs karinis režimas ir skirta karinės valdžios atstovams 25 proc. vietų parlamente. Raginame tarptautinę bendruomenę, įskaitant Kiniją, Indiją ir Rusiją, ir toliau vienyti savo pastangas ir daryti spaudimą Birmos vyriausybei, kad būtų nutraukti sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, vykdomi šioje šalyje, ir kad paskelbtas perėjimas prie demokratijos nevirstų politiniu farsu.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek, autorius. – (PL) Pone pirmininke, pirmųjų per 20 metų rinkimų paskelbimas bet kurioje šalyje paprastai nuteikia mus optimistiškai. Tai pažadina viltį, kad bus vykdomos permainos ir demokratizacija. Deja, tikriausiai nedaugelis iš mūsų ir mažai Birmos gyventojų tiki, kad rinkimai, kurie vyks joje šių metų pabaigoje, bus demokratiški ir sąžiningi ar paskatins tikrus pokyčius. Birmos režimas yra problema, su kuria kovojome ilgus metus. Savo rezoliucijoje pasmerkiame daugelį žmogaus teisių ir pilietinių laisvių pažeidimų, kurie kasdien vyksta Birmoje. Vis dar nežinome, ką pasakyti Birmos gyventojams apie tai, kokiu būdu būtų galima nutraukti negailestingus režimo veiksmus. Mano nuomone, tik bendri veiksmai gali duoti rezultatų. Ką turiu mintyje sakydamas „bendri“? Kas turėtų imtis veiksmų? Kaimyninės šalys? Šalys, kurios su režimu vykdo plačią prekybą ir mainus, netiesiogiai jį finansuodamos, kitaip tariant, Rusija ir Kinija? Žinoma, turiu mintyje Europos Sąjungą, JAV ir JT; su šia partnerių grupe galime pasiekti pokyčių.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, autorė.(FR) Pone pirmininke, nuo 1962 m. Birma engiama karinės chuntos, kuri yra vienas labiausiai represinių režimų pasaulyje. Paskutinį kartą parlamento nariai demokratiškai buvo išrinkti 1990 m. Jie visi buvo suimti arba priversti atsistatydinti. Birmoje yra 2 000 registruotų politinių kalinių, įskaitant daugiau kaip 230 budistų vienuolių, kurie 2008 m. rugsėjo mėn. dalyvavo taikiose demonstracijose ir iki šiol yra kalinami.

Kelios dešimtys tūkstančių – turėčiau pasakyti, šimtai tūkstančių – Birmos migrantų gyvena Tailande, Indijoje, Bangladeše ir Malaizijoje sąlygomis, kurios dažnai yra daugiau nei pavojingos ir palankios prekybai žmonėmis. Dešimtys tūkstančių žmonių buvo perkelti prieš jų valią. Esant tokia padėčiai ypatingas pavojus gresia žurnalistams. Mažiausiai 14 žurnalistų šiuo metu kalinami, ir ypač norėčiau pažymėti Hla Hla Win, jaunos 25 metų žurnalistės, kuri buvo nuteista 27 metus kalėti už neteisėtą motociklo įvežimą, nes išdrįso aplankyti Budistų vienuolyną, atvejį.

Chunta išties paskelbė naujus rinkimus. Kaip ir ponia V. De Keyser, manau, kad jos vienintelis tikslas – įteisinti dabartinę valdžią. Mes galime tik skeptiškai vertinti būsimus jų rezultatus.

Šiandien vėl energingai pasmerkiame sistemingus žmogaus teisių pažeidimus Birmoje ir raginame Birmos vyriausybę pradėti dialogą bei nedelsiant nutraukti vaikų verbavimą į kareivius. Ketiname dar kartą paprašyti Kinijos, Indijos ir Rusijos vyriausybių pasinaudoti savo įtaka. Tačiau, pone Komisijos nare, raginu jus būti mūsų atstove Komisijoje ir Taryboje tam, kad Europos Sąjunga ir toliau taikytų ribojamąsias priemones Birmos vyriausybės atžvilgiu, nes neturime jokių apčiuopiamų demokratinių diskusijų įrodymų, išskyrus jos žodžius. Raginame jus įvertinti priemonių, kurių buvo imtasi, veiksmingumą ir dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad civiliai gyventojai...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, autorius. Pone pirmininke, nebežinau, kiek kartų per daugelį metų šiuose rūmuose diskutavome dėl rimtos ir vis blogėjančios žmogaus teisių padėties Birmoje, tačiau tuo atveju, jei mums iškyla pagunda sušvelninti savo retoriką brutalios karinės chuntos atžvilgiu, turime tik apsižvalgyti savo Parlamente, kad prisimintume, kodėl turime ir toliau daryti bei stiprinti spaudimą generolams. Kalbu, žinoma, apie Aung San Suu Kyi, opozicijos lyderę ir Nobelio premijos laureatę, kurios nuotraukos iškabintos Parlamento patalpose Briuselyje ir Strasbūre gerai matomoje vietoje. Jai, kaip ir jos šalininkams, buvo nuolat kliudoma išreikšti savo nuomonę. Taigi mažiausia, ką galime padaryti, tai palaikyti juos šiuose rūmuose ir pažadėti tvirtai remti jų siekį įgyvendinti ilgalaikes demokratines permainas Birmoje.

Taip pat iškėlėme klausimą dėl rohingų tautinės mažumos, kuriai vėl teko patirti žiaurios diskriminacinės kampanijos ir armijos persekiojimo smūgius; nemažai jų turėjo bėgti į kaimyninį Bangladešą. Generolai gali tiesiog ignoruoti mūsų pareiškimus, tačiau dėl to jie nebus mažiau vertingi, nes mūsų, kaip demokratų, šventa pareiga yra pasmerkti tokį barbariškumą susidūrus su juo bet kur pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Raül Romeva i Rueda, autorius. (ES) Pone pirmininke, prieš kelis mėnesius turėjau galimybę prie Tailando ir Birmos sienos aplankyti kai kuriuos iš tūkstančių pabėgėlių, kurie šiuo metu tikisi, kad galės grįžti į savo namus. Kai kuriais atvejais jie paprasčiausiai tikisi išgyventi kitą dieną.

Tada susitikome ir su kelių opozicijos grupių, tarp jų ir Nacionalinės demokratijos lygos, kurios lyderė, kaip jau minėta, yra A. Sacharovo premijos laureatas Aung San Suu Kyi, atstovais.

Keletą kartų buvau raginamas laikytis labai atsargiai ir neremti pačios karinės chuntos atlikta konstitucine reforma pagrįstų rinkimų, kurie būtų rengiami aplinkybėmis, panašiomis į dabartines, kai neabejotinai pažeidžiamos pagrindinės teisės į saviraiškos laisvę bei susirinkimų laisvę ir kai taip pat aiškiai iškilęs pavojus permainoms, pertvarkai ir demokratinėms reformoms šioje šalyje.

Tiesa, įvyko tam tikrų pokyčių. Tiesa, kad praeitais metais, 2009 m., buvo paleisti šimtai kalinių, tačiau tik nedaug iš jų tikrai buvo politiniai kaliniai.

Rimta problema yra ta, kad Birmoje vis dar yra daugiau nei 2 100 politinių kalinių. Tokiomis aplinkybėmis neįmanoma net galvoti apie laisvus, teisingus ir demokratinius rinkimus.

Todėl visų pirma būtina turėti mintyje, jog reikalingos tinkamos sąlygos, kad rinkimai galėtų įvykti. Bet koks dialogas, kuris suteiktų mums galimybę pagerinti padėtį, būtų sveikintinas, tačiau jo pagrindas turėtų būti besąlygiškas šių asmenų išlaisvinimas ir garantijos, kad pabėgėliai galės sugrįžti. Šiuo atžvilgiu turiu primygtinį prašymą Komisijai. Lėšų, kurios skiriamos šioje srityje ir šiems pabėgėliams, mažinimas kelia didelį nerimą. Esama neatidėliotinų poreikių. Kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kuriems reikalinga mūsų pagalba. Taigi manau, kad atsisakyti šių išteklių karpymo būtų gera mintis.

 
  
MPphoto
 

  Thomas Mann, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, žmogaus teisių padėtis Birmoje dramatiškai pablogėjo: vykdomos politinės ir karinės represijos, lydimos seksualinės prievartos, vaikai sistemingai verbuojami į karius, šalyje yra 2 000 politinių kalinių. Pirmieji tariamai laisvi rinkimai šių metų rudenį yra visiškas farsas. Opozicinės partijos yra teisios ketindamos juos boikotuoti. Ypatingą nerimą kelia rohingų padėtis: daugiau nei 200 000 jų gyvena pabėgėlių stovyklose. Nemažai jų pabėgo į kaimyninį Bangladešą ir pakeliui dažnai buvo žiauriai persekiojami.

Labai džiaugiuosi, kad Bangladešas leido mūsų Parlamento Pietų Azijos delegacijai atvykti į šalį ir vykdyti tiriamąją misiją. Rytoj išskrendame į Daką, kad surinktume iš pirmų rankų informaciją apie padėtį Koks Bazaro ir Bandarbano regionuose. Tačiau jau dabar aišku, kad persekiojamiems rohingų tautybės atstovams, siekiant, kad jie išgyventų, reikalinga visapusiška tarptautinė apsauga. Europos Sąjunga turi ir toliau smerkti Birmos vyriausybės veiksmus, kol galų gale neišryškės pažangą demokratijos kryptimi rodančių ženklų.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis, S&D frakcijos vardu. – (LT) Kaip ir kolega Charles Tannockas, norėčiau pasakyti, kad šioje salėje, kuri, deja, tokiu laiku visada būna apytuštė, ne pirmą kartą svarstome pasibaisėtiną žmogaus teisių padėtį Birmoje. Ir man pačiam, visai neseniai, apie tai teko kalbėti.

Norisi tikėti, kad po šios dienos svarstymų Europos Parlamento ir tuo pačiu Europos Sąjungos balsas turės didesnį poveikį. Kodėl? Todėl, kad pirmą kartą čia kalbame apie žmogaus teises pasaulyje, turėdami Lisabonos sutartį ir iš to išplaukiančias pareigybes – tarpe kitų, Parlamento patvirtintą Vyriausiąją įgaliotinę užsienio politikai ir saugumo politikai Catherine Ashton. Dabar Europos Sąjunga turi veiksmingesnę galimybę daryti tiesioginę įtaką tiek dėl padėties Birmoje, tiek dėl padėties kitose šalyse, kur pažeidžiamos teisės.

O rinkimų išvakarėse Birmoje, manau, kad galėsime kažką pasiekti tiktai tuo atveju, jei derinsime veiksmus su didžiosiomis valstybėmis: Kinija, Indija, JAV, Rusija.

 
  
MPphoto
 

  Tomasz Piotr Poręba, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, iki šiol tarptautinės bendruomenės raginimai laikytis Birmoje žmogaus teisių faktiškai nedavė jokio rezultato. Birmos kalėjimuose vis dar yra tūkstančiai politinių kalinių, o karinė valdžia ir toliau vykdo žmogžudystes, kankinimus ir suėmimus. Birmos opozicijos lyderei, Nobelio taikos premijos laureatei Aung San Suu Kyi, daugelį metų buvo taikomas namų areštas ir taip pat skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu chunta nori užkirsti jai kelią dalyvauti ateinančiuose rinkimuose.

Birma taip pat pirmauja gėdingame sąraše šalių, kuriose dažnai persekiojami religinių mažumų, įskaitant krikščionis, atstovai. Pagal chuntos idėjas karenų tautinės grupės atstovai, kurie yra krikščionys, turi visiškai išnykti iš Birmos teritorijos. Praeitais metais karenų pabėgėliai prieglobstį nuo represijų rado Tailande. Dabar, nepaisant tarptautinių protestų, Tailando vyriausybė rengiasi priverstinai grąžinti į tėvynę ir masiškai deportuoti daugiau kaip 4 000 karenų, kurie bus toliau žeminami. Mūsų, Europos Parlamento narių, pareiga reikalauti visame pasaulyje laikytis religinių mažumų, įskaitant krikščionių, teisių.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE).(FI) Pone pirmininke, žmogaus teisių požiūriu Birma yra viena pažeidžiamiausių šalių pasaulyje. Žmogaus teisių pažeidimų sąrašas yra begalinis ir neatrodo, kad padėtis gerėtų.

Savo rezoliucijoje iškėlėme tik keletą problemų. Manau, kad jos pagrindinis tikslas yra parodyti, jog mes žinome ir toliau stebime tai, kas vyksta Birmoje.

Taip pat turime išreikšti savo dėkingumą Tailandui, kuris atsiėmė nerimą sukėlusį sprendimą grąžinti pabėgėlius į Birmą. Praeitą savaitę daug kartų susisiekiau su Tailando atstovais po to, kai jie pranešė apie savo planus grąžinti šiuos žmones. Karenų pabėgėliams grėsė priverstiniai darbai, kankinimai, galbūt šaukimas į armiją ir žemės minos teritorijoje, iš kurios jie pabėgo. Buvo džiugu išgirsti, kad Tailandas po savaitgalį vykusių derybų su žmogaus teisių organizacijomis ir tarptautine bendruomene nusprendė atsisakyti savo planų grąžinti pabėgėlius. Tikiuosi, kad ES kartu su tarptautine bendruomene sugebės kuo greičiau suteikti Tailandui pagalbą ir ieškoti alternatyvaus karenų pabėgėlių problemos sprendimo.

 
  
MPphoto
 

  Marc Tarabella (S&D).(FR) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ir vėl pasiūlymų dėl Europos Parlamento rezoliucijų žmogaus teisių pažeidimų klausimais dėmesio centre yra Birma. Mes vėl pasmerkiame padėtį šioje šalyje, kurioje, atrodo, nematyti jokio elgesio su jos piliečiais pagerėjimo ir kurioje būtinai reikalinga veikianti demokratija.

Nors kitos šalys laikui bėgant padarė pažangą, Birmoje ir toliau dažnai pažeidžiamos pagrindinės jos piliečių teisės. Aung San Suu Kyi, kuri yra simbolinė figūra ir opozicijos lyderė, vis dar taikomas namų areštas, ištisos gyventojų grupės buvo perkeltos, vaikai prievarta verbuojami į kareivius ir suimami veikiančio režimo priešininkai. Buvo paminėta daugybė pavyzdžių.

Tikimės, kad ateinantys rinkimai bus atviri ir opozicinės partijos bei norintys kandidatuoti asmenys galės pasinaudoti šia pagrindine teise. Taip pat tikimės, kad stebėtojai galės patvirtinti, kad šie rinkimai laisvi ir neturi neteisėtumo požymių, pvz., kad karinė chunta nesiekia per rinkimus įteisinti savo valdžią.

 
  
MPphoto
 

  Monica Luisa Macovei (PPE). – Pone pirmininke, karinė chunta valdė šalį naudodama represijas ir vykdydama sunkius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus. Kaip išrinkta piliečių atstovė raginu 2010 m. surengti laisvus ir sąžiningus parlamento rinkimus, kad Birma turėtų teisėtą valdžią. Dabartinis reikalavimas, pagal kurį ne mažiau kaip 25 proc. parlamento narių turi sudaryti gynybos pajėgų vado pasirinkti kariškiai, neatitinka sveiku protu pagrįsto įsivaizdavimo apie tai, kas yra teisėta valdžia.

Antra, atkreipiu dėmesį į tai, kad karinės chuntos vyriausybė 2005 m. pasirašė Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, tačiau jos neratifikavo. Vis dėlto ratifikavimas turėtų būti vertinamas tik kaip pirmasis žingsnis: kalbant apie kovą su korupcija svarbiausias dalykas yra jos įgyvendinimas. Korupcija skatina skurdą ir nebaudžiamumą.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D).(PL) Pone pirmininke, jei Birma pirmą kartą per 20 metų nusprendė surengti parlamento rinkimus, tai gali reikšti žingsnį pirmyn demokratizacijos procese, su sąlyga, kad rinkimai, planuojami šį rudenį, bus sąžiningi. Kitaip tariant, jie pirmiausia turi būti visuotiniai, visi pilnamečiai piliečiai turi galėti balsuoti arba balotiruotis, įskaitant Nobelio premijos laureatę Aung San Suu Kyi ir kitus 2 000 opozicijos aktyvistų, kurie šiuo metu kalinami dėl politinių priežasčių. Antra, rinkimuose taip pat turi dalyvauti keli milijonai Birmos piliečių, kurie bijodami kankinimų ir mirties pabėgo į Tailandą, Bangladešą arba Indiją. Jiems turėtų būti sudaryta galimybė balsuoti jų tikrojoje gyvenamojoje vietoje. Trečia, Birmos kariuomenės nariams neturėtų būti skirta 25 proc. vietų parlamente, nes tai padarytų žalą pagrindiniam demokratijos mechanizmui ir iš pat pradžių iškreiptų rinkimų rezultatus. Galiausiai Birmos vyriausybė privalo gerbti slapto balsavimo principą ir leisti stebėti rinkimus tarptautiniams stebėtojams bei Birmos žiniasklaidai.

Jeigu Birmos vyriausybė ignoruos šiuos reikalavimus, manau, bus būtina ir toliau taikyti režimui skirtas ribojamąsias priemones pagal šios rezoliucijos 16 dalį.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sógor (PPE).(HU) Karinė chunta pažadėjo 2010 m. surengti laisvus demokratinius rinkimus. Tarptautinė bendruomenė ir, žinoma, ES ir toliau turi daryti spaudimą chuntai, kad iš tikrųjų vyktų perėjimas prie demokratijos. Taip pat turime užtikrinti, kad rinkimuose būtų tinkamai atstovaujama įvairioms Birmoje gyvenančioms etninėms mažumoms. Tai galėtų padėti nutraukti besikartojančius etninius konfliktus. Kinija turbūt labiausiai pasiruošusi užstoti kiniečių mažumą, tačiau pirmiausia turi pripažinti savo mažumas: tibetiečius ir uigūrus. ES vykdomas spaudimas gali būti patikimas ir veiksmingas tik tuo atveju, jei ji užtikrina pagarbą mažumų teisėms visose jos valstybėse narėse. Tol, kol Europos Sąjungoje neparengti kalbos įstatymai, ir turiu mintyje ne vien tik Slovakiją, kol Europos Sąjungoje vis dar kurstomos kalbos apie įstatymą dėl kolektyvinės atsakomybės būdu, kuris prieštarauja Antrojo pasaulinio karo faktams, ir kol Europos Sąjungoje neigiamas pats mažumų, jų gimtųjų kalbų ir teisių egzistavimas, Europos Sąjungos spaudimas, kurį ji siekia daryti, negali būti patikimas ir negali būti sėkmingas.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Pone pirmininke, dėl karinės chuntos sukelto dramatiško žmogaus teisių padėties Birmoje pablogėjimo vis dažniau liejamas kraujas. Religinių bendruomenių persekiojimas, etninis valymas ir etninių grupių išvarymas, tūkstančių politinių kalinių suėmimas ir kankinimai, grobimai bei laisvės atėmimas politiniams režimo priešininkams yra kasdienybė. Nauja konstitucija, o dabar ir netikri rinkimai, kurie turėtų būti surengti, žinoma, niekaip nepagerins padėties.

Iš tiesų nieko nepadės nei ES delegacijos, nei teisuoliškos Parlamento rezoliucijos. Turėtume praktiškai panaudoti visas Europos Sąjungos turimas politines galimybes, kad padarytume įtaką Kinijai, Indijai ir Rusijai ir paskatintume jas prisidėti savo politiniu svoriu darant spaudimą Birmos vyriausybei, kad šioje šalyje būtų pagerinta žmogaus teisių padėtis. ES taip pat turėtų paraginti Birmos kaimynines šalis panaudoti savo įtaką, kad būtų pagerinta žmogaus teisių padėtis.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Kažkas anksčiau minėjo, kad šiuose rūmuose jau esame svarstę Birmos klausimą. Manau, mums reikia ir toliau kalbėti apie Birmą, nes ji tebėra viena labiausiai represinių ir uždarų visuomenių pasaulyje. Kaip parodė įvairūs Jungtinių Tautų organai ir organizacijos, ginančios žmogaus teises, gyvenimui Birmoje ir toliau būdingi sistemingi žmogaus teisių pažeidimai.

Dabartinė tendencija yra suimti žmones dėl jų politinių pažiūrų. Taip pat buvo nustatyta smurtinių represijų, taikytų opozicijos atstovams, priklausantiems studentų judėjimui arba budistų vienuolių bendruomenei, atvejų.

Nemanau, kad šiuo metu gali būti galvojama apie rinkimų organizavimą, nes visų pirma turi būti vykdomas konsultacijų įtraukiant visas politines partijas procesas. Priešingu atveju, nesant atviro proceso, skaidri atstovaujamoji demokratija Birmoje tebeliks karinės valdžios vykdomas farsas.

 
  
MPphoto
 

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. Pone pirmininke, kaip labai aiškiai pabrėžė Parlamento nariai, Birmoje ir toliau vykdomi sunkūs žmogaus teisių pažeidimai. Karinė vyriausybė nereagavo į tarptautinius raginimus nutraukti šiuos žmogaus teisių pažeidimus ir neišlaisvino politinių kalinių, įskaitant Aung San Suu Kyi. Padidėjo spaudimas rohingų tautinei mažumai siekiant priversti juos palikti šalį, taip pat ir toliau blogėja socialinės bei ekonominės sąlygos. Maždaug 80 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse, kur toliau kyla didelių su žemės ūkio ir maisto produktų gamyba susijusių problemų.

ES paskelbtose deklaracijose kelis kartus pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus. Be to, ES sugriežtino sankcijas ir kartu primygtinai paragino Birmos (Mianmaro) kaimynes – ASEAN šalis, Kiniją, Indiją – taikyti diplomatinio spaudimo priemones; kai kurios kaimyninės šalys tą ir daro. Be to, ES tvirtai rėmė Jungtinių Tautų pastangas. Šios priemonės sukėlė sunkumų karinei valdžiai, tačiau priversti ją pakeisti savo elgesį jomis nepavyko.

Dabar karinė valdžia pažadėjo 2010 m. surengti rinkimus, kurie turėtų būti jos laipsniško pasitraukimo iš valdžios žingsnis. Galėsime vertinti šiuos rinkimus tik tada, kai bus paskelbtas rinkimų įstatymas ir kai pamatysime, kad balsavimui nustatytos aiškios ir teisingos procedūros. Kol kas ES ketina bendradarbiauti su dabartine vyriausybe siekdama įtikinti ją pasinaudoti galimybe surengti rinkimus, kad padėtis pasikeistų ir būtų pradėtas teigiamas Birmos istorijos etapas.

Sakydama tai labai aiškiai pareiškiu, kad ES nenori izoliuoti Birmos. Iš esmės esame didžiausi humanitarinės pagalbos ir pagalbos, teikiamos šiai šaliai, donorai. Didžioji mūsų pagalbos dalis tenka kaimo vietovėms, ypač deltos rajonui, kuris vis dar neatsigavęs po ciklono „Nargis“. Pagalba taip pat skiriama pabėgėlių stovykloms, įsikūrusioms palei sieną su Tailandu. Taip pat turėtume žinoti, kad Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo ataskaitoje kalbama labai aiškiai. Mes remiame specialųjį Jungtinių Tautų pranešėją ir esame pasirengę jam padėti.

Vis dėlto taip pat suprantame, kad tiesioginė veikla dėl žmogaus teisių srityje Birmoje yra beveik neįmanoma. Pvz., ES nebus kviečiama stebėti rinkimų, taigi turime naudotis netiesioginėmis priemonėmis. Todėl žmogaus teisės yra integruotos į visas mūsų pagalbos programas. Siekdami skatinti mūsų vertybes – žmogaus teisių plėtrą ir dialogą – turime pasiųsti labai aiškią žinią. Šiandien vieningas Parlamentas pasiuntė šią labai aiškią žinią, ir tikiu, kad ji bus išklausyta. Be to, esu įsitikinusi, kad savo užduoties priminti Mianmarui jo įsipareigojimus neturėtume perduoti kaimyninėms šalims. Turime ir toliau laikytis savo įsipareigojimų. Privalome tiesiogiai vykdyti savo žmogaus teisių darbotvarkę su valdžios institucijomis ir toliau tai darysime.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos. Balsavimas vyks po diskusijų.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Birmoje žmogaus teisių padėtis vis dar kelia nerimą, nes Birmos valdžios institucijoms labiausiai rūpi savo valdžios išsaugojimas, o ne piliečių išlikimas. Norėčiau išreikšti savo solidarumą su kenčiančiais Birmos žmonėmis, engiamais karinės chuntos, kuri nuolat pažeidžia jų žmogaus teises taikydama priverstinį darbą, užsiimdama prekyba žmonėmis, išnaudodama vaikų darbą ir vykdydama seksualinį smurtą. Labai svarbu, kad nedelsiant būtų išlaisvinti politiniai kaliniai, įskaitant opozicijos lyderę ir Nacionalinės demokratijos lygos vadovę Aung San Suu Kyi, kuriai 1990 m. Europos Parlamentas suteikė A. Sacharovo premiją ir kuriai 1991 m. buvo skirta Nobelio taikos premija, bei tokiu būdu prisidėta prie laisvų, teisingų ir skaidrių 2010 m. rinkimų skatinimo. Dėl to raginu Europos Sąjungą patvirtinti nuoseklią strategiją ir plėtoti ryšius su kaimyninėmis šalimis, visų pirma Kinija ir Indija, siekiant skatinti skaidrius rinkimus Birmoje.

 
  

(1) Žr. protokolą.

Atnaujinta: 2010 m. gegužės 10 d.Teisinis pranešimas