Pirmininkas. – Pirmas darbotvarkės klausimas – labai svarbios bendros diskusijos dėl trijų pranešimų dėl vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos:

- R. G. Von Thun Und Hohenstein pranešimas A7-0084/2009 Vidaus rikos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės (SEC (2009)/1007 - 2009/2141(INI)),

- A. Hedh pranešimas A7-0024/2010 Vidaus rikos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl vartotojų apsaugos (2009/2137(INI)) ir

- C. S. Buşoi pranešimas A7-0027/2010 Vidaus rikos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu dėl vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) (2009/2138(INI)).

  Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein, pranešėja. – (PL) Džiaugiuosi galėdama pristatyti devynioliktąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę, kuri buvo parengta pernai liepos mėn. Remiantis šiuo dokumentu matyti, kad valstybėms narėms vis geriau sekasi perkelti ES teisę į nacionalinę teisę. Tikslas, kurį išsikėlė valstybių arba vyriausybių vadovai, – kad vidutinis neperkeltų direktyvų skaičius neviršytų 1 proc., – dar kartą buvo pasiektas. Vis dėlto vienoje ar daugiau valstybių narių dar neperkeltų direktyvų skaičius, kitaip tariant, rinkos suskaidymas, vis dar per didelis. Kalbame apie daugiau kaip šimtą vidaus rinkos direktyvų. Be to, net 22 direktyvos nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę per dvejus metus po perkėlimo į nacionalinę teisę termino pasibaigimo. Valstybės narės turi dar labiau stengtis, kad vidaus rinka taptų naudinga visiems europiečiams.

Pristatydama jums šį pranešimą rankoje turiu kitą, dvidešimtąją, rezultatų suvestinę, kurioje matyti tolesnė ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę pažanga. Neperkeltų direktyvų sumažėjo iki 0,7 proc., taigi daug mažiau, nei siekta. Tai geriausias visų laikų rezultatas. Labai aiškiai galime matyti, kad Europos Komisijos darbas, kurį atlikus paskelbtas šis dokumentas, sutelkė valstybes nares. Komisiją galime nuoširdžiai pasveikinti produktyviai atlikus šį sunkų darbą.

Kita gera žinia yra ta, kad rinkos suskaidymas sumažėjo nuo 6 iki 5 proc. Vis dėlto vienoje ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių į nacionalinę teisę dar neperkeltos 74 direktyvos ir tai reiškia, kad labai žalingos kliūtys ir toliau kenkia piliečiams ir verslininkams vidaus rinkoje. Turime pašalinti šias kliūtis kartu.

Siekiant šio tikslo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas siūlo glaudžiau bendradarbiauti visoms institucijoms, kurios kartu atsakingos už ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, ir suinteresuotiesiems subjektams. Siūloma rengti metinį Bendrosios rinkos forumą – arba SIMFO – kuriame dalyvautų valstybės narės, valstybių narių parlamentų nariai ir verslo bei vartotojų atstovai. Toks forumas suteiktų galimybę keistis ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę patirtimi bei geriausia patirtimi ir parengti strateginius dar neįgyvendintų uždavinių įvykdymo planus.

Siekiant atsikratyti šių žalingų kliūčių raginame Europos Komisiją taikyti „vidaus rinkos testą“ visiems naujiems ES teisės aktams, kad būtų užtikrinta, jog naujomis priemonėmis nebūtų kenkiama keturioms Europos Sąjungos laisvėms. Taip pat labai svarbu piliečiams suteikti aiškią informaciją apie vidaus rinkos veikimą atsižvelgiant į tai, kad prieš dvidešimt metų būtent jiems vidaus rinka buvo sukurta.

Kad būtų pateikta kuo išsamesnė informacija apie vidaus rinkos raidą, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina Vidaus rinkos rezultatų suvestinę, SOLVIT pranešimą, Piliečių kelrodės tarnybos dokumentą ir Vartotojų rinkų rezultatų suvestinę paskelbti vienu metu.

Galiausiai norėčiau padėkoti visiems, kurie prisidėjo rengiant šį pranešimą, ir paprašyti kolegų EP narių balsuoti už, nes esu tikra, kad dėl to ateityje greičiau ir tinkamiau ES teisės aktai bus perkeliami į valstybių narių teisines sistemas. Dėl to europiečiams vidaus rinkoje kils mažiau kliūčių, o tai, žinoma, labai svarbu Europos ekonomikos vystymuisi ir mūsų Europos tapatybei.

  Anna Hedh, pranešėja. – (SV) Pone pirmininke, pirmiausia kalbą norėčiau pradėti padėkodama šešėliniams pranešėjams ir kitiems prisidėjusiems asmenims už gerą bendradarbiavimą su mumis Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės rengimo laikotarpiu. Taip pat džiaugiuosi, kad vėl parengėme pranešimą, kuriam pritaria didžioji dauguma Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narių.

Visuomet sakiau, kad tinkamam vidaus rinkos veikimui būtini pasitikintys ir patenkinti ES vartotojai. Taigi džiugu, kad 2007 m. darbą pradėjo Komisijos narys, konkrečiai atsakingas už klausimus, susijusius su vartotojais. Iš dalies dėl M. Kunevos tvirtos valios ir didelio atvirumo vartotojų apsaugos politikos ir su vartotojais susijusių klausimų srityje žengtas žingsnis į priekį. Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė taip pat yra M. Kunevos nuopelnas.

Nepaisant to, kad susirūpinimą kelia bendra dviejų Komisijos narių atsakomybė už klausimus, susijusius su vartotojais, tikimės, kad šis darbas bus tęsiamas siekiant pažangos ir rezultatų ir kad pradėjus dirbti naujai Komisijai vartotojų klausimams nebus skiriama mažiau dėmesio. Iš tikrųjų ši atsakomybė dabar dar didesnė, nes Lisabonos sutarties 12 straipsnyje nustatyta, kad nustatant ir įgyvendinat kitas Europos Sąjungos politikos ir veiklos kryptis reikia atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus. Vartotojams tai svarbus žingsnis ir neketinu kam nors leisti tai pamiršti tęsdama savo politinę veiklą.

Labai džiaugiuosi antruoju Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės leidimu. Rezultatų suvestinė – tai viena iš turimų vidaus rinkos tobulinimo priemonių ir manau, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į požiūrį, kuriuo grindžiama rezultatų suvestinė, todėl, kad jis susijęs su piliečių lūkesčiais ir problemomis, ir todėl, kad juo patobulinama vidaus rinka visų pirma vartotojų atžvilgiu. Rezultatų suvestinėje vartotojų rinka išanalizuota remiantis tais pačiais rodikliais kaip ir anksčiau, t. y. kaina, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų keitimas, sauga, skundai ir vartotojų pasitenkinimas.

Ilgainiui juos, neabejotinai, reikės tobulinti, taip pat nustatyti naujus rodiklius. Vis dėlto manau, kad šiuo metu jie suteikia pakankamą pagrindą prioritetams nustatyti ir išvadoms dėl tolesnės analizės, kurią reikia atlikti, padaryti. Nepaprastai svarbu būti kantriems ir suteikti laiko, kad rezultatų suvestinė galėtų būti plėtojama. Jis tebėra pirminėje stadijoje.

Antrojoje Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje, be kita ko, matėme aiškių ženklų, kad vartotojams daugiau problemų kyla ne dėl prekių, bet dėl paslaugų, ir kad tuose sektoriuose, kuriuose vartotojai dažnai keičia prekių tiekėją ar paslaugų teikėją, kainos didėja rečiau. Tarpvalstybinė e. prekyba taip pat vystosi lėčiau dėl tarpvalstybinių kliūčių, kurios kelia rūpesčių vartotojams ir dėl kurių jiems trūksta pasitikėjimo. Be to, galime matyti, kad veiksmingas teisės aktų taikymas ir esami žalos atlyginimo mechanizmai yra nepaprastai svarbūs tinkamam rinkos veikimui.

Remiantis duomenimis taip pat matyti, kad padėtis valstybėse narėse labai skiriasi, ir kad yra galimybių tobulinti žalos atlyginimo mechanizmus. Todėl raginu Komisiją tęsti su Žaliąja knyga dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams susijusį darbą.

Siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą labai svarbu veiksmingas ES nuostatų dėl vartotojų apsaugos taikymas ir jo priežiūra. Vis dėlto ES užtikrinama labai nevienoda priežiūra ir remiantis statistiniais duomenimis valstybėse narėse labai skiriasi rinkos stebėsenai skiriamų lėšų kiekis ir tikrintojų skaičius. Todėl Komisija ir valstybių narių priežiūros institucijos turi dėti didesnes pastangas, jeigu norime įgyvendinti tikslą užtikrinti gerą vartotojų apsaugą, taip pat užtikrinti, kad vartotojai jaustųsi tikri galį pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis.

Siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą labai svarbu griežtinti rinkos stebėsenos ir priežiūros mechanizmus. Galiausiai vartojimas bus esminis Europos ekonomikos atgaivinimo veiksnys.

  Cristian Silviu Buşoi, pranešėjas. – (RO) Kalbą norėčiau pradėti padėkodamas tiems, su kuriais turėjau galimybę dirbti rengdamas SOLIVT pranešimą – Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto sekretoriatui, visiems šešėliniams pranešėjams ir kitiems kolegoms EP nariams, kurie domėjosi šiuo klausimu ir svariai prisidėjo prie galutinio rezultato.

SOLVIT – tai tinklas, kuriame siūlomi neoficialūs problemų, kurios gali kilti dėl netinkamo vidaus rinkos teisės aktų vykdymo, sprendimo būdai. Tai itin naudinga naujovė Europos vartotojams ir Europos Sąjungos įmonėms pasinaudojimo Europos teisės aktų teikiama nauda požiūriu. Įgyvendinant Europos vidaus rinkos teisės aktus dažnai kyla sunkumų. Mano nuomone, SOLVIT galėtų būti veiksminga teisminio kelio alternatyva, atsižvelgiant į tai, kad teismai taip pat labai užimti nagrinėdami įvairiausias bylas.

Negalime nekreipti dėmesio į tai, kad SOLVIT nagrinėja vis daugiau atvejų ir šiuo požiūriu jis tam tikra prasme yra savo sėkmės auka. Taigi SOLVIT gali suteikti labai kokybišką pagalbą piliečiams ir įmonėms Europos Sąjungoje, o tie SOLVIT centrai, kurie neturi pakankamai darbuotojų, turi gauti papildomų darbuotojų.

Šie papildomi darbuotojai turi būti skiriami laikantis logikos ir kontrolės principų, atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių ir ankstesnį centro nagrinėtų atvejų skaičių. Ši analizė turi būti atlikta siekiant pasamdyti papildomų darbuotojų tik ten, kur jų iš tikrųjų reikia. Papildomam darbuotojų SOLVIT samdymui taip pat, žinoma, reikalingos tam tikros lėšos. Pranešime valstybės narės raginamos panaudoti visus turimus išteklius, įskaitant alternatyvius finansavimo būdus, papildomų darbuotojų samdymui finansuoti.

Šiame pranešime dėmesys taip pat skiriamas SOLVIT tinklo, kuris, mano nuomone, yra itin svarbus, ir manau, kad šiuo klausimu visi man pritarsite, reklamai. Naudodamosi SOLVIT paslaugomis MVĮ sutaupo daug pinigų, kuriuos gali investuoti į kitas sritis, kurios gali kelti ekonomiką ir kurios jų vystymuisi yra naudingesnės nei teisinė pagalba, kurios joms reikėtų problemoms spręsti. Individualiems vartotojams SOLIVT suteikia galimybę išvengti ilgų ir daug kainuojančių teisminių procesų.

Vis dėlto, kad piliečiai ir įmonės naudotųsi SOLVIT tinklo teikiama nauda, pirmiausia jie turi žinoti, kad tinklas veiksmingas. Todėl manau, kad reklamuojant SOLVIT reikėtų aktyviai įtraukti nacionalines valdžios institucijas, Europos Komisiją ir šio Parlamento narius. Tai galima padaryti daugeliu būdų, pradedant žiniasklaida ir valstybių narių rengiamomis informacinėmis kampanijomis ir baigiant bendro SOLVIT portalo sukūrimu. Be to, į vidaus rinką reglamentuojančių Europos teisės aktų įgyvendinimą įtrauktos viešosios tarnybos galėtų paskirti tam tikrą asmenį, atsakingą už SOLIVT pranešimus, kas dar labiau padidintų tinklo veiksmingumą ir prisidėtų prie jo reklamavimo. Kaip EP nariai, mes galime imtis iniciatyvos reklamuoti SOLVIT ir galime padėti didinti informuotumą apie jį tarp savo kolegų valstybių narių parlamentuose.

Keitimasis gera patirtimi tarp valstybių siekiant reklamuoti SOLVIT ir spręsti šio tinklo veikimo problemas yra dar viena priemonė, kurią šiame pranešime labai skatinama naudoti. Geros idėjos gali būti skleidžiamos ir taikomos Europos lygmeniu visų labui.

Galiausiai negalime nekreipti dėmesio į tai, kad SOLVIT susiduria su daug atvejų, kurie nepriklauso jo kompetencijos sričiai arba kurie itin sudėtingi ir kuriuos sprendžiant reikia naudoti alternatyvius būdus. Teikti peticijas Europos Parlamento peticijų komitetui gali būti sprendimo būdas tais atvejais, kurie yra per sudėtingi, kad būtų sprendžiami SOLVIT lygmeniu. Todėl vienas iš šiame pranešime pateiktų pasiūlymų yra tas, kad iš SOLVIT portalo tokie atvejai būtų persiunčiami į Europos Parlamento peticijų komiteto interneto svetainę ir į specializuotus komitetus valstybių narių parlamentuose.

Tai tik kelios idėjos, kuriomis grindžiamas SOLVIT pranešimas. Manau, kad šiais pasiūlymais gali būti pagerintas tinklo veikimas teikiant aukštos kokybės pagalbą vartotojams ir įmonėms. SOLVIT potencialas labai didelis ir siekdami jį panaudoti visapusiškai turime nuolat stebėti, kaip jis veikia

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirmiausia manau, kad labai svarbu laikytis išvien su mano kolega J. Dalli, kad atsakytume į jūsų klausimus ir papasakotume jums apie šių įvairių priemonių ir tekstų įgyvendinimą.

Ponios ir ponai, per savo politinę karjerą dažnai maniau, kad stebėsena yra ne mažiau svarbi už paskelbimą. Todėl manau, kad būnant valstybės narės parlamente, Europos Parlamente arba Komisijoje labai svarbu turėti priemones konkrečiam, sąžiningam tekstų, dėl kurių balsuojame, įgyvendinimui įvertinti. Taip pat manau, kad norint veikti pirmiausia reikia gerai suprasti, ir būtent šį klausimą jūsų pranešėjai nagrinėjo labai kvalifikuotai ir atidžiai.

Labai nuoširdžiai norėčiau padėkoti R. G. Thun Und Hohenstein ir C. S. Buşoi už šiuos klausimus, su kuriais esu tiesiogiai susijęs, ir A. Hedh už jų pranešimų kokybę.

Apie ką kalbame? Kalbame apie vidaus rinką. Vakar gan vėlai vakare šiuose rūmuose pasakiau, kad šiuo krizės ir ekonomikos sunkmečiu negalime sau leisti nepasinaudoti visomis galimybėmis. Jeigu vidaus rinka, didelė Europos rinka, veiktų normaliai, taip, kaip ji veiks, mes patys, savo jėgomis, galėtume pasiekti 0,5–1,5 proc. papildomą augimą.

Šiuo metu negalime sau leisti prarasti šios progos. Vidaus rinka turi veikti visapusiškai visais atžvilgiais ir tai, žinoma, uždavinys, kurį man, jums kontroliuojant, patikėjo Pirmininkas J. M. Barroso. Todėl manau, kad ši rezultatų suvestinė ir ši SOLVIT priemonė bei geras jų veikimas yra svarbūs. Manau, kad J Dalli lygiai tą patį pasakys su vartotojais susijusiu klausimu.

R. G. Thun Und Hohenstein ką tik kalbėjo apie geras naujienas ir kiek prastesnes naujienas dėl šios rezultatų suvestinės. Kalbame apie 1 521 direktyvą arba tekstą, kurie leidžia vidaus rinkai veikti, ir tai yra daug. Tiksliai taip, kaip pasakėte, dabartinis neperkeltų direktyvų skaičius dar niekada nebuvo toks mažas. Tai gera naujiena ir turėtume padėkoti visiems, kurie valstybėse narėse, kartais ir regionuose, yra atsakingi už šios direktyvos įgyvendinimą. Taip pat kartu padėką norėčiau perduoti nuo savo kolegų iš Vidaus rinkos generalinio direktorato.

Taip pat yra ir ne tokių gerų žinių, t. y. kad ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę kokybė, jų įgyvendinimo kokybė nepatenkinama. Todėl visi kartu turime bendradarbiauti su Europos Parlamentu, valstybių narių parlamentais, visų valstybių narių pareigūnais. Kaip jums sakiau per savo klausymą Parlamente, toks yra apsilankymų, į kuriuos nuo šiol vyksiu – jau pradėjau – į kiekvieną iš 27 sostinių susitikti, kompetentingiems ministrams prižiūrint, su pareigūnais, atsakingais už vidaus rinkos direktyvų įgyvendinimą, ir išsiaiškinti šios rezultatų suvestinės elementus bei užtikrinti, kad SOLVIT būtų parengtas ir veiktų, kaip jau minėjo C. S. Buşoi, tikslas.

Taip pat dėl šios priežasties R. G. Thun Und Hohenstein išreiškiau savo pritarimą dėl šios forumo idėjos; tai labai gera mintis. Turime suvienyti žmones ir tai turime padaryti kartu čia, Parlamente, kartu su Komisija, valstybių narių parlamentais ir visais atsakingais asmenimis valstybėse narėse, kad pasidalytume gerąja patirtimi, ją įvertintume ir ja pasikeistume. Iš esmės esu įsitikinęs, kad sutelkti atsakingus asmenis naudinga: pirmenybė teiktina ne prievartai, o susitarimui, susitarimas – svarbiausia tarpusavio pasitikėjimas ir bendras darbas.

Kalbant apie SOLVIT C. S. Buşoi pabrėžė šios priemonės, kuri pradeda veiksmingai veikti, svarbą. Iki šiol bendradarbiavimu, sprendimo priėmimu, tarpininkavimu buvo išnagrinėti 1 500 atvejų, kurių daugumą pateikė piliečiai, tačiau taip pat ir daug įmonių. Kaip C. S. Buşoi gan pagrįstai pabrėžė, taip galima sutaupyti pinigų ir laiko ir taip piliečiai, vartotojai ir įmonės sugrįžta į vidaus rinką užuot turėję imtis pernelyg griozdiškų procedūrų, kad galėtų išspręsti, suprasti jiems kylančius vienos ar kitos su rinka susijusios nuostatos įgyvendinimo sunkumus, kurie jiems kelia susirūpinimą, ir surasti sprendimą.

Tam tikra prasme ši dvasia yra Bendrosios rinkos rėmimo paslaugų veiksmų planas – BRRP planas – kurio tikslas yra teikti platesnę informaciją ir geresnes paslaugas piliečiams ir įmonėms. Šiuo požiūriu taip pat padaryta pažanga. Šis planas leido suvienodinti įvairias SOLVIT ir Piliečių kelrodės tarnybos paslaugas ir bendras elektronines formas.

Kaip ir siūlė jūsų pranešėjai, manau, kad vadovaujant J. Dalli galėtume stengtis, kad visi šie dokumentai, visi šie rezultatai, visi šie komunikatai būtų pateikti tuo pačiu metu, kad sutelktume ir geriau koordinuotume visas šias skirtingas priemones, kuriomis įgyvendinami su vidaus rinka susiję tekstai arba direktyvos.

Bet kuriuo atveju palankiai vertinu šį geresnį koordinavimą ir patvirtinu savo įsipareigojimą tinkamai naudotis šiomis įvairiomis priemonėmis, skirtomis vertinti ir stebėti 1 500 su vidaus rinkos veikimu susijusių direktyvų.

  John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, pateiksiu pastabas dėl šių dviejų nepaprastai svarbių Europos politikos sričių – Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės ir vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo paketo – kurias pristatė A. Hedh. Norėčiau padėkoti A. Hedh už puikų jos, kaip pranešėjos, darbą.

Vartotojų apsaugos politika labai svarbi sprendžiant šiuo metu mums kylančius ekonominius ir socialinius sunkumus. Svarbiausia žmonės. Informuoti vartotojai skatina naujoves ir konkurencingumą, tačiau – ir tai, galbūt, dar svarbiau – užtikrinimas, kad vidaus rinka tarnautų vartotojų interesams, yra mūsų svarbiausia priemonė atkuriant ryšį su piliečiais. Vartotojų apsaugos politikai suteiktą didelę svarbą atspindi tam tikri portfeliai. Komisijos narių kolegija glaudžiai bendradarbiaus, kad užtikrintų, jog priimtos taisyklės vartotojams neštų praktinę naudą. Šiandien esu čia kartu su savo kolega Micheliu Barnier’iu, lyg parodydamas, kad taip glaudžiai bendradarbiausime. Tokia bus mūsų darbo praktika.

Vartotojų apsaugos aspektas turi būti plėtojamas visuose portfeliuose ir Komisija nustatys šios plėtotės pažangos ar jo nebuvimo vertinimo gaires. Vartotojų rezultatų suvestinė atstoja pavojaus signalą, mus įspėjantį net tada, kai vidaus rinka nuvilia vartotojus. Rezultatų suvestinė taip pat naudojama vidaus rinkos mažmeninės prekybos sektoriaus integravimo vartotojų, MVĮ ir kitų mažmenininkų požiūriu pažangos stebėsenai. Ji taip pat padeda parodyti, ar valstybės narės deda pakankamas pastangas, kad būtų vykdomi nauji vartotojų apsaugos teisės aktai, ir kad vartotojai būtų informuojami, mokomi ir skatinami.

Grįžtant prie vykdymo klausimo, man džiugu matyti, kad Parlamentas pritaria Komisijos nuomonei dėl to, kaip svarbu žmonėms iš tikrųjų suteikti teises, kurios jiems nustatytos teisės aktuose. Šiuo klausimu dar reikia daug nuveikti. 2009 m. komunikatu siekta nustatyti teisės aktų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo ir nuoseklumo didinimo būdus. Dabar jį reikia paversti konkrečiais darbais. Vienas iš prioritetų bus atkakliau stengtis padidinti mūsų tarpvalstybinių tinklų veiksmingumą, kurie turi aiškiai parodyti prekybininkams, kad ES nėra saugus prieglobstis, kur jie galėtų pasislėpti nuo persekiojimo. Tas pats taikytina bendradarbiavimo su trečiųjų šalių valdžios institucijomis atžvilgiu. Kad pasiektume šį tikslą valstybių narių teisės aktų vykdytojams reikia turėti pakankamai darbuotojų ir išteklių. Ekonomikos sunkmečiu visos viešosios paslaugos patiria spaudimą, tačiau mažinti vartotojų apsaugai skirtas išlaidas būtų klaida. Laisvos, atviros, gerai kontroliuojamos rinkos skatina konkurenciją kokybės ir kainų srityje ir skatina konkurencingumą. Tai naudinga ne tik vartotojams, bet ir visai ES ekonomikai. Komisija ir Parlamentas turi bendradarbiauti, kad užtikrintų, jog ši nuostata visose valstybėse narėse pasklistų pastebimai ir aiškiai.

Taip pat ketiname toliau aktyviai dirbti kurdami vadinamųjų koordinuotų teisės aktų vykdymo patikrinimų sistemą. Vis dėlto šie patikrinimai parodė, kad kartais sutelkti pastangas nacionaliniu lygmeniu nepakanka. Būtini sprendimai Europos lygmeniu. Taigi maloniai priimsiu jūsų raginimą išnagrinėti sutartyje nustatytus teisinius pagrindus siekiant sustiprinti vartotojų apsaugą, visų pirma išplėsti Komisijos galias, tačiau taip bus padaryta ir toliau dirbsime šia linkme, jeigu, visų pirma, būsime įsitikinę, kad šis darbas padidins nacionaliniu mastu atlikto darbo vertę.

Kalbant apie žalos atlyginimo priemones, sutinku, kad alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai gali būti pigi, paprasta ir greita žalos atlyginimo vartotojams priemonė, kartu išsauganti įmonių reputaciją. Vienas šios strategijos aspektų susijęs su kolektyvinių skundų nagrinėjimu. Šiuo klausimu norėčiau kartu su pirmininko pavaduotojais J. Alunia ir V. Reding patikinti, kad Komisija juda pirmyn koordinuotai.

Galiausiai tikiuosi sulaukti jūsų paramos siekiant užtikrinti, kad po 2013 m., kai pasibaigs dabartinė vartotojų apsaugos programa, būtų skirtas pakankamas finansavimas platiems vartotojų apsaugos politikos užmojams, ypač tęstiniam patobulintos rezultatų suvestinės vykdymui, remti. Taip pat esu tikras, kad galime įvykdyti sudėtingus dabartinius ir ateities uždavinius ir bendradarbiauti, kad užtikrintume, jog vidaus rinka suteiktų visas galimybes visiems mūsų piliečiams.

  Simon Busuttil, Peticijų komiteto nuomonės referentas. – (MT) Peticijų komiteto vardu parengiau nuomonę dėl SOLVIT tinklo, kuriam visiškai pritariu, nes tai pagalbos piliečiams, kurie susiduria su sunkumais, priemonė. Vis dėlto norėčiau pakalbėti svarbiu klausimu, kurį išdėstysiu: visų suinteresuotųjų subjektų, į kuriuos kreipiasi piliečiai, visapusiško bendradarbiavimo būtinybė. Kokias galimybes turi su sunkumais susiduriantis pilietis? Jis gali pateikti peticiją Europos Parlamentui, kuriam Sutarties 194 straipsniu suteikta tokia teisė, jis gali pateikti skundą Europos Komisijai arba jis gali pateikti skundą SOLVIT. Pilietis taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo pateikdamas skundą Europos ombudsmenui, tačiau tai įneša daug painiavos, todėl pilietis nežino, į ką tiksliai kreiptis žalos atlyginimo ir pagalbos. Todėl asmeniškai ir Peticijų komiteto vardu manau, kad reikia glaudesnio visų susijusių institucijų bendradarbiavimo, kad pilietis tiksliai žinotų, į ką jam reikia kreiptis reikalaujant atlyginti žalą.

  Zuzana Roithová, PPE frakcijos vardu. – (CS) Komisijos nary, ponios ir ponai, interneto paslauga SOLVIT teikiama jau aštuonerius metus ir pavyko išspręsti 83 proc. piliečių ir įmonių pateiktų skundų, pateiktų dėl neteisingo Europos teisės taikymo valstybėse narėse ir skundus pavyko išnagrinėti per 10 dienų. 2008 m. dėl neoficialių SOLVIT sprendimų išvengta teisminių ginčų ir žalos, kurių vertė siekia 32 mln. EUR.

Trijuose pateiktuose pranešimuose atskleidžiama dviejų lygmenų problema: pirmiausia tai tam tikrų valstybių narių vėlavimas įgyvendinti Europos teisę nacionaliniu lygmeniu – neįgyvendinta 100 direktyvų, kurios vidaus rinkos atžvilgiu nevisiškai įsigaliojo. Žinau, kad tai nedidelė, tačiau labai svarbi dalis. Antra, labai nedidelis naudojimosi SOLVIT, kaip praktine priemone, mastas. Pvz., Čekijoje specialistai jį gerai žino, tačiau apie paslaugą ką nors žino tik 7 proc. registruotų verslininkų. Prancūzijoje padėtis kur kas prastesnė. Remiantis statistiniais duomenimis SOLVIT rūpinasi tik vienas praktikantas.

Džiaugiuosi, kad mūsų komitetas taip pat pritarė pasiūlymams, kuriuos pateikiau kaip šešėlinė pranešėja; pvz., padidinti SOLVIT tinklo valstybėse narėse administracinių darbuotojų specialistų skaičių. Vis dėlto iš esmės tai yra tinklo reklamavimo verslininkams, ekspatriantams, įvairioms asociacijoms, valstybių narių parlamentams ir šiam Parlamentui klausimas. Norėčiau paminėti, kad SOLVIT reikia susieti su Komisijos valdomais vienodais kontaktų centrais ir konsultacijų tarnybomis, ir, žinoma, svarbu, kad Komisija visas šalis laiku informuotų apie per SOLVIT tinklą išspręstas problemas. Šią analizę Komisija turėtų pateikti metinėse ataskaitose ir taip, žinoma, galėtume padidinti naudojimosi SOLVIT tinklu mastą.

Džiaugiuosi, kad mūsų komitetas išreiškė tokią didelę politinę paramą visiems trims pranešimams, ir tikiuosi, kad plenariniame posėdyje jiems taip pat bus pritarta. Norėčiau padėkoti visiems pranešėjams už jų atliktą darbą.

  Evelyne Gebhardt, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary M. Barnier’i, Komisijos nary J. Dalli, ponios ir ponai, šiandien kalbame apie vidaus rinką, vartotojų apsaugą ir žmonių judumą Europos Sąjungoje. Tai pagrindiniai klausimai, kai diskutuojame dėl šių trijų dokumentų, ir visų pirma apie juos norėčiau pakalbėti.

Bendrai aptarti šiuos tris klausimus mums labai naudinga, nes iš esmės nėra prieštaravimo tarp ekonomikos ir vartotojų bei darbuotojų teisių; juos reikia aptarti kartu. Šiuo klausimu turime pasiekti pažangą ateityje. Todėl gerai, kad šiandien šiuos klausimus aptariame kartu.

Kad tai pasiektume, visų pirma turime didžiausią dėmesį skirti trims politiniams principams. Pirma, – ir Komisijos narys M. Barnier tai labai gerai paaiškino, – reikia įveikti protekcionizmą, kuris vis dar labai aiškus valstybių narių vyriausybėse. Bet kuriuo atveju tai turime padaryti ir tai įtraukta į planus.

Antrasis politinis principas yra tas, kad privalome užtikrinti aukštą vartotojų ir darbuotojų teisių apsaugos lygį. Kitaip tariant, vidaus rinka nesuponuoja, kad panaikinamos teisės, ji nesuponuoja reguliavimo panaikinimo. Todėl vienam R. G. Von Thun Und Hohenstein pranešimo punktui nepritariame. Tai susiję su vadinamąja Vidaus rinkos rezultatų suvestine arba vidaus rinkos testu. Tai neteisingas požiūris. Susidaro įspūdis, kad vienintelis svarbus klausimas yra tai, kaip rinka veikia. Taip nėra. Turime užduoti klausimą, kokį poveikį Europos Sąjungos teisės aktai turės darbuotojų ir vartotojų teisėms. Todėl nepritariame šiai koncepcijai, nes ji nėra teisinga.

Trečia, būtina tinkama šių teisių apsauga Europos lygmeniu. Todėl reikia kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmo, kad vartotojai nebūtų vieniši šioje vidaus rinkoje, bet kad taip pat galėtų iš tikrųjų naudotis savo teisėmis.

  Robert Rochefort, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi matydamas, jog šįryt su vidaus rinka ir vartotojų apsauga susijusios diskusijos pradėtos kaip prioritetinės diskusijos.

Pone M. Barnier’i, ekonomikos krizės aplinkybėmis vidaus rinka yra vertingas elementas, kurį privalome plėtoti. Šioje vidaus rinkoje vartojimas galbūt yra svarbiausia varomoji jėga, kurią nedelsdami turime paremti. Tačiau tai nėra bet koks vartojimas. Mums reikia vartojimo, kuriuo būtų rengiamasi ateičiai, kuris dera su tvaraus vystymosi uždaviniais, atsakingo vartojimo, kuriuo ne visada siekiama remti produktus sumažintomis kainomis, kurie turėtų padidinti šeimų perkamąją galią, tačiau kurie iš tikrųjų dažnai yra vidutinės kokybės ir kurie beveik sistemingai gaminami perkėlus gamybą už Europos Sąjungos ribų. Žinoma, kas jų pagrindiniai pirkėjai: mažiausias pajamas turintys, pažeidžiamiausi vartotojai.

Trumpai tariant, turime atkurti pasitikėjimą tarp vartotojų ir įmonių, visų pirma platinimo įmonių, kad stiprintume ir skatintume mūsų ES vidaus rinkos vystymąsi. Norėčiau Komisijai perduoti labai aiškią žinią. Taip, pone J. Dalli, mes jus remsime, tačiau nerimastingai jaučiame kylantį pavojų, susijusį su atsakomybės pasiskirstymo tarp jūsų pačių. Baiminamės, kad tai padalys jūsų atsakomybes. Taip pat labai atidžiai stebėsime, kad jūs iš tikrųjų kartu dirbtumėte koordinuotai. Tikimės, kad į vartotojų interesus bus tikrai atsižvelgta visose Europos Sąjungos politikos srityse laikantis Lisabonos sutarties dvasios.

Nedelsdamas jums pateiksiu pavyzdį, kuris susieja ne tik M. Barnier’į ir J. Dalli, bet ir V. Reding. Laikas tęsti su Žaliąją knyga dėl kolektyvinio žalos atlyginimo susijusį darbą. Tikimės, kad šiuo klausimu pasistūmėsite į priekį. Beje, pone J. Dalli, atsižvelgiant į tai, kad kalbėjote apie šį klausimą, norėčiau jūsų paklausti, ar jau parengėte planą šiuo klausimu? Taip pat tikimės, kad sumanysite naują europietišką būdą, kad šio kolektyvinio žalos atlyginimo atveju būtų išvengta visų gerai žinomų JAV sistemai būdingų nukrypimų, kad sumanytume visiems naudingą būdą, kuris nesupriešintų vienos ir kitos šalių interesų.

Norėčiau pasveikinti savo kolegę EP narę A. Hedh parengus labai išsamų pranešimą. Ypatingą dėmesį norėčiau atkreipti į tai, kad savo pranešime ji pagrįstai pabrėžia vartotojų švietimą, kuris labai svarbus ir kurį reikia vykdyti visą gyvenimą, nes tai svarbu ne tik mažiems vaikams, bet ir vartotojams, atsižvelgiant į produktų kaitos mastą ir į vis įmantresnius rinkodaros pajėgumus.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Apibendrinant tiesiog norėčiau jums pasakyti, kad rodikliai, rezultatų suvestinės yra labai sveikintina, – ir tai sako buvęs ekonomistas statistikas, – tačiau jie nepakeičia politinės valios, kuri mus būtent ir paskatins imtis veiksmų.

  Heide Rühle, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pratęsti pradžioje M. Barnier’io išsakytą mintį apie nepaprastai didelę vidaus rinkos svarbą dabartinės krizės aplinkybėmis. Tai dar kartą labai aiškiai įrodyta. Vis dėlto akivaizdu, kad piliečių pasitikėjimas vidaus rinka būtinas. Tik tada ji veiks tinkamai. To vis dar trūksta daugeliu aspektų. Diskusijose savo pačių šalyse visų pirma mes, Parlamento nariai, labai dažnai pastebime, kad visuomenėje vis dar labai aiškūs su vidaus rinka susiję būgštavimai ir kad tokie klausimai kaip protekcionizmas, deja, taip pat palankiai vertinami, nes tokie klausimai svarstyti pateikiami ne tik vyriausybės, bet juos taip pat remia daug piliečių. Todėl juo svarbiau mums Parlamente dėti visas pastangas, siekiant padidinti pasitikėjimą vidaus rinka. To siekiant vartotojų apsaugos politika, žinoma, yra esminis veiksnys. Vartotojų apsaugos politika, užtikrinanti aukštą vartotojų apsaugos lygį, gali padidinti ir išsaugoti žmonių pasitikėjimą vidaus rinka. Todėl turime labiau stengtis šioje srityje.

Džiaugiuosi, kad šiose diskusijose dalyvauja abu Komisijos nariai. Jūs, žinoma, žinote, kad taip pat ir mūsų frakcija kritiškai vertino, kad nėra vieno Komisijos nario, atsakingo už vartotojų apsaugos politiką, nes M. Kunevos išsakyta mintis buvo labai teigiamas signalas. Todėl džiaugiamės, kad mums aiškiai parodote, kad norite bendradarbiauti šioje srityje. Mums taip pat susirūpinimą kėlė tai, kad atsakomybę paskirsčius skirtingiems Komisijos nariams, vartotojų apsaugai galiausiai bus skiriamas nepakankamas dėmesys. Vis dėlto tikiuosi, kad tai nėra vienetinis atvejis, bet kad šiuo klausimu jūs glaudžiai bendradarbiausite su mumis, nes turime nagrinėti tam tikrus svarbius klausimus; pvz., vis dar turime užbaigti diskutuoti dėl su kolektyviniais ieškiniais susijusių teisės aktų ir kolektyvinio žalos atlyginimo ir šiuo atžvilgiu reikia padaryti pažangą. Žinoma, tai taip pat bus labai svarbu didinant piliečių pasitikėjimą.

Mums reikia daugiau priemonių, kuriomis aiškiai parodoma, kad užtikrinama piliečių apsauga vidaus rinkoje. Šiuo požiūriu SOLVIT yra labai svarbi priemonė. Todėl visapusiškai pritariame C. S. Buşoi pranešimui. SOLVIT, kuriuo suteikiama galimybė sprendimų ieškoti ne teismo būdu, vidaus rinkoje sukuria pasitikėjimo atmosferą ir suteikia vartotojams daugiau informacijos apie vidaus rinką, o to iš valstybių narių valdžios institucijų labai dažnai trūksta. Šiuo atžvilgu SOLVIT gali būti svarbus ir esminis papildomas veiksnys. Šiemet esu pranešėja biudžeto klausimais ir J. Dalli galiu užtikrinti, kad biudžeto klausimų srityje ir lėšų skyrimo vartotojų apsaugos srityje būsime budrūs. Jau kreipėmės į mūsų Biudžeto komitetą ir pabrėžėme, kad mes, žinoma, norime, kad lėšos ir toliau būtų skiriamos ir kad atitinkamos lėšos būtų panaudotos. Šiuo klausimu galite tikėtis mūsų paramos.

Dar kartą apibendrinant manau, kad apskritai šiais pranešimais nusiųstas labai svarbus ir teigiamas signalas. Nors jiems pritariame, turime vieną kritišką pastabą. Ji susijusi su vidaus rinkos kontrole, kuri, mūsų manymu, gana vienpusė. Jeigu persvarstysime direktyvas, tai reikia padaryti atsižvelgiant į įvairius, skirtingus požiūrius. Šiuo atžvilgiu labai svarbus tvarumas ir socialiniai klausimai. Persvarstymas, jeigu jis bus atliktas, turėtų būti atliktas dėmesį kreipiant ne tik į vidaus rinką. Turi būti atliktas visapusiškas persvarstymas. Šiuo požiūriu taip pat tinkamai turi būti apsvarstytas subsidiarumo klausimas. Todėl manome, kad apgailestautina, jog vidaus rinkos kontrolė vienpusė. Vis dėlto iš principo pritariame pranešėjo požiūriui, įskaitant ir vidaus rinkos kontrolę ir balsuosime už pranešimą.

  Adam Bielan, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, keturiomis laisvėmis: laisvu žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimu, grindžiamos bendrosios rinkos kūrimo procesas vis dar neužbaigtas, visų pirma taip yra ketvirtosios laisvės – laisvo paslaugų judėjimo – atžvilgiu ir turime dar labai daug nuveikti. Tai nepaprastai svarbus procesas, ypač ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiu ir atsižvelgiant į ekonomikos krizę, kurią išgyvename Europoje. Iš tikrųjų būtent ekonomikos sulėtėjimo laikotarpiu turėtume kalbėti apie bendrosios rinkos pranašumus ir galbūt tada išvysime politinę valią, kurios reikalavo R. Rochefort.

Todėl norėčiau pasveikinti Europos Parlamento biurą suvokus klausimo svarbą ir nusprendus diskusijoms dėl šių trijų pranešimų suteikti pirmenybę šiame Parlamento posėdyje. Padėką ir sveikinimus taip pat skiriu Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkui M. Harbourui už veiksmingas jo pastangas šiuo klausimu. Taip pat norėčiau pasveikinti tris pranešėjus už šiuos tris tokius svarbius pranešimus. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tam tikrą absurdą. Plenariniame posėdyje šiandien aptariame R. G. Thun, pranešimą, – norėčiau pridurti, kad tai puikus pranešimas – tačiau tai pranešimas dėl 2008 m. Vidaus rinkos rezultatų suvestinės. Tačiau prieš kelias dienas Komisija paskelbė 2009 m. Vidaus rinkos rezultatų suvestinę. Manau, kad tai dar viena priežastis, dėl kurios ateityje Komisija turėtų skelbti visas keturias svarbias vidaus rinkos stebėsenos ataskaitas vienu metu. Šiaip ar taip Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje, Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje, SOLVIT pranešime ir Piliečių kelrodės tarnybos dokumente iš tikrųjų aptariami tie patys klausimai ir juos turėtume gauti vienu metu.

Galiausiai norėčiau išreikšti savo paramą dviem pagrindiniams R. G. Thun pranešime pateiktiems pasiūlymams. Visiškai pritariu tiek pasiūlymui surengti metinį vidaus rinkos forumą, tiek (o tai dar svarbiau) pasiūlymui dėl privalomo tyrimo, „vidaus rinkos testo“, kuris turėtų būti atliekamas teikiant visus Europos Komisijos pasiūlymus ateityje.

  Kyriacos Triantaphyllides, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, šiuo metu atkakliai laikomasi nuomonės, kurią patvirtina Lisabonos sutartis ir pačios Komisijos pozicija, kad vartotojų apsaugos politikos srityje pagrindinį dėmesį reikėtų skirti klestinčiai rinkai, kurioje vartotojai gali jaustis saugiai ir užtikrintai, išsaugoti.

Ši pozicija grindžiama tuo, kad jeigu vartotojai rinkoje jaučiasi patogiai ir užtikrintai ir skatinama tarpvalstybinė prekyba, didėja konkurencingumas ir vartotojai turi didesnį prekių ir paslaugų pasirinkimą konkurencingesnėmis kainomis.

Nesutinkame su pozicija ir požiūriu, kad veiksmingos ir lanksčios vartotojų rinkos yra pagrindiniai konkurencingumo ir piliečių gerovės veiksniai. Ekonomikos krizė patvirtina, kad turime atsižvelgti į konkrečias sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje, o ne besąlygiškai taikyti vienodą standartą, t. y. tikros konkurencijos standartą. Manome, kad konkurencingumas nėra sietinas su piliečių gerove, nes juo sukuriamos palankesnės sąlygos įmonėms atsižvelgiant į tai, kad akivaizdu, jog iki šiol bendras kainų mažinimas neatnešė naudos vartotojams.

Reikia kontroliuoti pagrindinių produktų kainas skurdesnių visuomenės sluoksnių ir visos visuomenės labui. Vienintelė politika, kuri gali sustiprinti vartotojų apsaugos lygį ir jį pakelti, yra politika, kurioje rūpinamasi žmogumi ir jo gerove, o ne konkurencijos didinimu.

Atsižvelgdami į šias aplinkybes pritariame, kad rezultatų suvestinėje būtų aprašomas ir vertinamas Europos vartotojų pasitenkinimas geru rinkos veikimu, tačiau, kita vertus, neturėtume nutolti nuo esmės ir vienintelio tikslo – valdyti į žmones nukreiptą vidaus rinką, kurioje rūpinamasi žmogaus gerove, o ne skaičiais. Vartotojų rezultatų suvestinę vertiname kaip priemonę, skirtą aprašyti vartotojų pasitenkinimo lygį konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečiu metu. Tačiau vien tik šis vertinimas ir šie aprašymai negali pagerinti piliečių gerovės paprasčiausiai todėl, kad jie piliečiams tariamai suteiks daugiau pasitikėjimo ir saugumo.

Be to, visi vertinimai turi būti atlikti remiantis kiekybiniu požiūriu išmatuojamais socialiniais uždaviniais. Taip pat pažymime, kad atsižvelgiant į tai, kad svarbiausias rezultatų suvestinės tikslas yra fiksuoti vartotojų skundus, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į priemones, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią spekuliavimui.

  Oreste Rossi, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien aptarinėjame tris priemones, susijusias su vartotojų sveikata ir apsauga, kurioms per balsavimą komitete jau pritarėme ir už kurias balsuosime plenariniame posėdyje.

Mes palaikome piliečius, kurie per dažnai patiria žalą dėl Europos institucijų sprendimų: kalbu apie Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtą sprendimą neleisti laisvai rodyti nukryžiuotojo; negalėjimas veiksmingai spręsti su nelegaliais imigrantais susijusius klausimus; nenutrūkstantis žmonių srautas iš trečiųjų šalių, kurie atima darbo vietas iš mūsų žmonių; vengimas vartotojams suteikti tinkamą informaciją apie jų pirkinius arba maisto produktų kilmės vietą.

A. Hedh pranešime svarba teikiama Europos piliečių, kurie kasdien susiduria su vidaus rinkos pranašumais ir trūkumais, nuomonei ir pabrėžiamas Komisijos nario, atsakingo už vartotojų apsaugą, paskyrimo 2007 m. tikslingumas. Pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad reikia suderinti valstybių narių ir trečiųjų šalių priežiūros ir stebėsenos struktūras.

R. G. Thun Und Hohenstein pranešime kritikuojamos tam tikros priemonės, kurių buvo imtasi anksčiau, ir raginama padalyti atsakomybę tarp valstybių narių ir Komisijos.

C. S. Buşoi pranešimas susijęs su SOLVIT tinklu, kurį Komisija sukūrė siekdama suteikti nemokamą pagalbą piliečiams ir įmonėms ginant savo teises Europos Sąjungoje, visų pirma ginčų atvejais. Jame taip pat kritikuojamas tinklo neveiksmingumas ir raginama teikti išsamesnę informaciją piliečiams ir įmonėms, kurie dažnai nežino, jog ši struktūra egzistuoja. Kaip teisėkūros institucija pirmiausia turėtume rūpintis piliečiais ir vartotojais.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, SOLVIT gali ir turėtų svariai prisidėti siekiant didesnio asmeninių ir pilietinių teisių apsaugos ir gynimo vidaus rinkoje aiškumo. SOLVIT elektroninio problemų sprendimo tinklo pagrindas – pragmatiškas požiūris, kuris bus naudingas piliečiams ir įmonėms išvengiant griozdiškos biurokratijos.

Vis dėlto remiantis 2009 m. ataskaita taip pat matyti, kad beveik 40 proc. piliečių keliamų klausimų susiję su gyvenimo sąlygomis kitoje ES šalyje. Todėl kyla klausimas, ar teisių gyventi šalyje įgyvendinimas vis dar neaiškus.

  Tiziano Motti (PPE) . – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien balsuosime dėl savo iniciatyva parengto pranešimo dėl vartotojų apsaugos, kuris yra labai svarbus dokumentas, už kurį, be kita ko, turėčiau padėkoti pranešėjai A. Hedh, o kitiems pranešėjams – už puikią atmosferą, kurioje galėjome dirbti kartu.

Daugeliu aspektų mūsų nuomonės visiškai sutapo, o dėl kitų tikiuosi, kad galėsime dirbti ateityje: konkrečiau, kalbama apie Europos Komisijos remiamą Europos vartotojų rezultatų suvestinę, labai svarbią priemonę, kuria vis dėlto, mano manymu, vis tiek nepateikiami standartizuoti duomenys, kad žmonės galėtų priimti aiškius sprendimus. Jeigu būtume įmonė ir sprendimus dėl įmonės ateities priimtume remdamiesi duomenimis, kurie vis dėlto nėra tikslūs, galėtume bankrutuoti. Todėl tikiuosi, kad ateityje galėsime sukurti duomenų bazę, kuri žmonėms leis priimti aiškius sprendimus.

Be to, turime įvertinti, taip pat ir nagrinėdami šį pranešimą, didelę vartotojams užkrautą naštą, tačiau asmeniškai ir frakcijos vardu manau, kad ateityje būtina geresnė pusiausvyra, nes Europos piliečiai yra ne tik vartotojai, bet taip pat įmonių, kurios veiklą vykdo vidaus rinkoje, darbuotojai. Todėl privalome visada atsižvelgti į pusiausvyrą, kuri turi būti tarp paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų ir pačių vartotojų, nes toks mūsų tikslas.

Gerai informuotas vartotojas yra laisvas vartotojas, – taigi sveikintinos visos iniciatyvos teikti papildomą informaciją, – tačiau atsisakėme mokyklinių programų, nes negalime priimti sprendimų vietoj vartotojo, kai kalbama apie jų pačių pasirinkimo laisvę, ir manome, kad tėvai turėtų būti pirmasis mažų vaikų švietimo vartojimo srityje šaltinis. Be to, tėvai taip pat kontroliuoja, ką jų vaikai, ypač kai jie yra maži, vartoja.

Kalbant apie suaugusiuosius tiesa, kad vartotojams kartais sunku apsisaugoti tinkamomis teisinėmis priemonėmis, todėl pritariame ne teisminėms žalos atlyginimo priemonėms, tačiau manome, kad galima dėti daugiau pastangų, ypač krizės laikotarpiu, siekiant, kad veiktų esami mechanizmai užuot siekus padidinti vartotojų ombudsmenų skaičių.

Kalbą baigsiu paminėdamas valstybės administracijos teikiamas paslaugas. Dovanokit, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad vartotojams atskaitos taškas taip pat yra valstybės administracija, savivaldybės, įstaigos, regionai ir net valstybės. Tikiuosi, kad ateityje galėsime daugiau nuveikti, nes taip pat turi būti galimybė apsaugoti vartotojus netinkamų valstybės administracijos teikiamų paslaugų atžvilgu.

  Liem Hoang Ngoc (S&D). – (FR) Pone pirmininke ponia pirmininke, dėkoju R. G. Thun Und Hohenstein už sąžiningai atliktą darbą ir bendrą jos pranešimo kokybę.

Kaip Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos šešėlinis pranešėjas džiaugiuosi, kad balsavimas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete suteikė galimybę įtraukti į galutinę pranešimo versiją tam tikras mintis, kurias norėjome išsakyti.

Pirma, įgyvendinant Vidaus rinkos rezultatų suvestinę reikia laikytis labiau į kokybę orientuoto požiūrio, kuris sudarytų sąlygas nustatyti direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę priežastis. Nenuvertiname statistinių duomenų ir spaudimo, kuris daromas nurodant pažangiausias ir ne tokias pažangias ES valstybes nares, naudingumo, tačiau, mūsų nuomone, Komisija turėtų kelti aukštesnius tikslus ir siekti, kad ši rezultatų suvestinė taptų valstybių narių patiriamų sunkumų perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę vertinimo priemone. Tuo labiau, kad visi žinome, jog direktyvos į nacionalinę teisę neperkeliamos ne dėl valstybių narių nenoro, bet dėl vidutiniškos Europos teisės aktų, kuriuos reikia perkelti į nacionalinę teisę, kokybės.

Antras klausimas, į kurį atkreipiau dėmesį, yra būtinybė stiprinti Komisijos ir valstybių narių dialogą per ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį. Kuo informacija keičiamasi anksčiau, tuo daugiau galimybių išvengti rizikos, kad teisės aktai nebus perkelti arba bus perkelti neteisingai.

Vis dėlto pranešimas turi vieną trūkumą: jis susijęs su 10 punktu, kurio nebuvo pradiniame R. G. Thun Und Hohenstein pranešimo projekte. Šiame punkte siūloma parengti visų pasiūlymų dėl teisės aktų vidaus rinkos testą. Šiai nuostatai iš esmės nepritariame, nes, mūsų nuomone, toks testas geriausiu atveju yra beprasmis, blogiausiu – pavojingas.

Galimos kliūtys vidaus rinkai išnagrinėjamos Komisijai atliekant kiekvieno pasiūlymo dėl teisės akto poveikio tyrimą. Nenorėtume, kad šis vidaus rinkos testas būtų naudojamas kaip pretekstas siekiant pakenkti pažangai socialinėje ir aplinkosaugos srityse. Šiomis aplinkybėmis negalime jam pritarti.

  Jürgen Creutzmann (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary M. Barnier’i, Komisijos nary J. Dalli, tai, kad šiandien aptarinėjame tris savo iniciatyva parengtus pranešimus dėl vartotojų apsaugos ir vidaus rinkos, rodo, kad nepaisant šiose srityse pasiektos pažangos vis dar reikia daug ką tobulinti. Žinoma, vidaus rinkos direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę valstybėse narėse vidurkis labai pagerėjo, tačiau septynios valstybės narės neįgyvendino Komisijos iškelto uždavinio sumažinti į nacionalinę teisę neperkeltų vidaus rinkos direktyvų dalį iki 1 proc.

Tačiau pagrindinė problema labiau susijusi su ES teisės taikymu, o ne jos perkėlimu į nacionalinę teisę. Todėl jeigu valstybė narė pažeidžia Sutartį, praeina vidutiniškai aštuoniolika mėnesių, – kitaip tariant, tai trunka vis dar gerokai per ilgai, – kol ji įvykdo Europos Teisingumo Teismo sprendimą. Tuo galime įsitikinti panagrinėję aptariamą vidaus rinkos rezultatų suvestinę ir, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos manymu, tai yra nepriimtina. Dėl šio direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę kils daug problemų piliečiams ir visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra priklausomos nuo suderintų vidaus rinkos taisyklių, tačiau kurios susiduria su netikėtomis, laikui imliomis ir biurokratinėmis kliūtimis, kai nori veikti tarpvalstybiniu mastu.

Todėl svarbu ir toliau plėtoti SOLVTI. SOLVIT – tai elektroninis problemų sprendimo tinklas, kuriame valstybės narės pragmatiškai bendradarbiauja siekdamos išspręsti problemas, kilusias dėl to, kad valdžios institucijos netinkamai taikė vidaus rinkos taisykles. Galiausiai visos valstybės narės SOLVIT centrams turi skirti finansinius išteklius ir suteikti atitinkamai parengtus darbuotojus. ALDE frakcija primygtinai reikalauja, kad valstybėse narėse žmonės būtų labiau informuoti apie SOLVIT, kad jiems būtų lengviau tarpvalstybiniu mastu prekiauti jų prekėmis ir paslaugomis. To siekiant vienodai svarbu atitinkamas asociacijas įtraukti į plataus masto informacines kampanijas ir turėti vieną, lengvai suprantamą ir lengvai randamą interneto portalą, į kurį būtų gaunami įvairūs skundai.

  Malcolm Harbour (ECR). – Pone pirmininke, man, kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pirmininkui, visų pirmiausia labai malonu pasakyti, kad labai vertiname tai, kad, kaip pabrėžė kai kurie mano kolegos, šiandieninėse diskusijose dalyvauja abu Komisijos nariai M. Barnier ir J. Dalli, ir, antra, taip pat atkreipti dėmesį į tai, kad, mano manymu, Parlamentui tai įsimintinas įvykis.

Vienas komitetas parengė tris pranešimus savo iniciatyva, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas svarbiausių teisės aktų stebėsenai ir įgyvendinimui, ir, kaip jūs, Komisijos nary M. Barnier’i, minėjote, dalis jūsų veiklos bus vertinama ne tik atsižvelgiant į jūsų teikiamų pasiūlymų dėl teisės aktų skaičių, tačiau atsižvelgiant ir į jų veiksmingumą.

Manau, kad tai labai svarbus pokytis, kuriam turi pritarti visi šio Parlamento komitetai. Ypač norėčiau padėkoti visiems komiteto koordinatoriams, kurie su manimi dirbo, kad pasiektume pažangos vykdydami darbus, ir paskatinti valstybių narių parlamentus organizuoti parlamentų forumus.

Labai tikiuosi, kad, kaip nurodė abu Komisijos nariai, suregsime platesnio masto vidaus rinkos forumą, tačiau norėtume, jog jūsų pranešimai būtų pateikti kartu, kad tai taptų kasmetiniu renginiu šiuo svarbiu klausimu Parlamente.

Manau, kad reikšminga – jeigu pažvelgsime į ES 2020 m. pasiūlymą – tai, kad dabar bendrosios rinkos kūrimas minimas punkte, kuriame kalbama apie trūkstamas sąsajas ir tinklų kūrimą. Tikiuosi, kad visi mano kolegos sutiks, kad tai visiškai nepriimtina. ES 2020 m. iniciatyva valstybės narės raginamos prisidėti ir iš pranešėjų (kuriems aš labai dėkoju už pranešimus) išgirdome apie tai, kad valstybės narės turi prisidėti prie bendrosios rinkos kūrimo.

Ši iniciatyva turėtų būti laikoma pavyzdžiu, o ne sumenkinama taip, kaip tai buvo padaryta ES 2020 m. iniciatyvoje, ir tikiuosi, kad abu jūs padėsite mums užtikrinti, kad to pasiektume per artimiausias kelias savaites.

  Trevor Colman (EFD). – Pone pirmininke, pirmoji nepritarimo nuomonė šįryt: šiais pranešimais visapusiškai remiamas ES teisės aktų dėl vartotojų apsaugos valstybėse narėse įgyvendinimas ir rinkų integracijos proceso stebėsena, kurios ataskaita bus pateikta metinėje ataskaitoje.

Viena pagrindinių rekomendacijų – sukurti Vartotojų rinkų rezultatų suvestinę, susijusią su tokiais klausimais kaip skundai, kainos, pasitenkinimas, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų keitimas ir sauga, taip pat su daugybe papildomų ilgalaikių rodiklių. Komisija ketina nuodugniai išnagrinėti vadinamuosius probleminius sektorius, nurodytus Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje.

Šis biurokratinis sujungtų vykdymo priemonių ir be galo besitęsiančio reguliavimo tinklas mažų įmonių mažmeninei prekybai Jungtinėje Karalystėje turės tokius padarinius, kokius turėjo bendra žuvininkystės politika Jungtinės Karalystės žuvininkystės pramonei – jis ją užgniauš.

Dar kartą valdžios institucijų kišimasis ir pernelyg išsamus reguliavimas nukreipiamas į smulkiuosius verslininkus ir jiems sudaromos nepalankios sąlygos. Vis dėlto kad ir kokie geri būtų šių pasiūlymų ketinimai, – ir esu tikras, kad jie tokie yra, – tai ir vėl ES sprendimas, kuriuo desperatiškai ieškoma problemos.

  Andreas Schwab (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, visapusiškai pritariu svarbioms savo kolegų mintims – išskyrus paskutiniąją – ir todėl norėčiau iškart pereiti prie svarbiausių klausimų.

R. G. Von Thun pranešimas yra puikus pavyzdys, kaip mes, kaip Europos Parlamentas, galime parodyti, kad mūsų ketinimai įgyvendinti kartu su Taryba priimtus tekstus yra rimti ir už šį įgyvendinimą atsakingos valstybės narės. Todėl mes, kaip Parlamentas, kartu su Komisija artimiausius kelerius metus turime skirti daugiau dėmesio tam, kad šis įgyvendinimas būtų sėkmingas.

Antras aspektas, kuris atskleidžiamas jo pranešime, yra tai, kad socialistų akivaizdžiai norimas skirstymas, t. y. kad jie patys būtų atsakingi už gerus poelgius, vartotojų ir darbuotojų apsaugą, Komisijai išlaikant vidaus rinkos kontrolę, nebus veiksmingas.

Todėl mūsų prašymas, kuris pranešime nagrinėjamas kartu su vidaus rinkos testu, yra sutelkti visus pagrindinius elementus, kuriuos vertiname vidaus rinkoje, kurie vartotojams patinka ir kurių įmonėms reikia, ir imtis aiškaus vertinimo.

Nenorime panaikinti darbuotojų teisių, bet norime, kad šie darbuotojai taip pat galėtų nusipirkti produktus, kuriuos jie vertina. Nenorime sukelti problemų socialinėse valstybių narių struktūrose, tačiau tikrai norime, kad šios struktūros prisiderintų prie ateities. Tam reikalinga pusiausvyra, kurią Parlamentas, bendradarbiaudamas su Komisija, turi surasti. Neturi būti taip, kad Komisija būtų atsakinga už problemas, o Parlamentas duotų gerus pažadus.

Antra, A. Hedh pranešimas, kurį, kaip ir visus čia aptariamus pranešimus, puikiai papildė šešėliniai pranešėjai, rodo, kad verslininkų pasitikėjimą turime vertinti kaip ne mažiau svarbų negu vartotojų pasitikėjimą. Toks bus uždavinys ateityje, kurį galėsime išspręsti tik skirdami ilgalaikį dėmesį vidaus rinkos tikslui pasiekti, užkirsdami kelią skirstymui į atskirus generalinius direktoratus ir įvairias politines kryptis, ir, iš tikrųjų, vertindami vidaus rinką kaip aukštą Europos projekto, kurį per pastaruosius metus buvome kiek apleidę, tikslą.

Komisijos nariai, labai džiaugiuosi, kad abu šiandien esate čia ir kad su šia paskata artimiausiems penkeriems metams grįšite į Komisiją.

  Catherine Stihler (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariams ir pranešėjams. Buvau šešėlinė pranešėja SOLVIT klausimu ir būtent šį klausimą savo, Socialistų frakcijos vardu, norėčiau panagrinėti.

SOLVIT – tai puiki koncepcija ir manau, kad Komisijos narys J. Dalli jį įvertino sakydamas, kad jame svarbiausia žmonės. Jis nukreiptas į piliečius ir juo bandoma padėti tiems, kurie susiduria su kliūtimis ir problemomis, kurias sukelia ES, ir išspręsti problemą per dešimt savaičių. Žinau, kad kai kurie žmonės vengs minties, kad „esame valdžios atstovai ir esame pasirengę padėti“, tačiau SOLVIT iš esmės yra 27 valstybes nares apimantis tinklas, kurio tikslas būtent toks – padėti.

Norėčiau atkreipti dėmesį ir pagerbti visus SOLVIT centrų valstybėse narėse darbuotojus. Dar pernai susitikau su nedidele darbuotojų grupe, kuri valdo SOLVIT centrą Jungtinėje Karalystėje. SOLVIT centro Jungtinėje Karalystėje darbo metodas yra geriausios patirties pavyzdys, nes SOLVIT+ metodą jame bandoma naudoti ir jis naudojamas, siekiant dar labiau padėti įmonėms ir asmenims, kurie į centrus kreipiasi iškilus problemai. Grupė dirba Verslo ir pramonės departamento Europos reguliavimo skyriuje. Vienu iš daugelio mano pateiktų pakeitimų buvo siekiama užtikrinti, kad centrai būtų tinkamai aprūpinti darbuotojais visoje ES be išimties.

Komisijos nary M. Barnier’i, gruodžio mėn. jums dalyvaujant Parlamente iškėliau SOLVIT klausimą ir minėjau, kad rudenį komitete mums buvo pranešta, kad šalyje, iš kurios pats esate, SOLVIT centrui vadovaujantis asmuo yra praktikantas. Komiteto nariai buvo pritrenkti. Norėčiau paklausti, kaip tai dariau gruodžio mėn., ar padėtis pasikeitė? Jeigu rūmams negalite pateikti šios informacijos, gal galėčiau paprašyti, kad paaiškintumėt kodėl? Svarbu, kad SOLVIT centrai būtų tinkamai aprūpinti darbuotojais.

Vidaus rinka yra svarbiausias mus vienijantis aspektas. Svarbu, kad valstybėms narėms mūsų teisės aktai būtų aiškesni ir suprantamesni, kad vidaus rinka galėtų sklandžiai veikti, o vartotojai galėtų naudotis geriausių kainų ir aukščiausios kokybės pranašumais.

Apibendrinant, kodėl Parlamente neminima SOLVIT diena? Kodėl visuose savo rinkimų apygardų biurų languose plakatais nereklamuojame SOLVIT? Kokių priemonių galime imtis, siekdami informuoti visus nacionalinius politikus ir jų politinius biurus apie SOLVIT naudą? Tikiuosi, ir toliau remsime SOLVIT ir padėsime žmonėms, kuriems čia atstovaujame.

  Morten Løkkegaard (ALDE) . – (DA) Pone pirmininke, esu šešėlinis pranešėjas dėl pranešimo dėl vidaus rinkos rezultatų suvestinės ir todėl apie tai ir kalbėsiu, ir šiuo požiūriu tai džiugi diena. Tai akimirka, kai visi galime sutikti, kad šios rezultatų suvestinės yra labai veiksmingos. Iš esmės jos yra didelis laimėjimas ir manau, kad pritarsite, jog reikia dėti daugiau pastangų jas reklamuojant. Taip pat džiugu pažymėti, kad, regis, socialdemokratai išsiaiškino, kad bet kuriuo atveju balsuoti prieš ją nėra geras sumanymas. Kalbant apie įžymųjį testą, kuris buvo pasiūlytas, mes, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, savaime suprantama, pritariame šiam pasiūlymui; be to, manome, kad sunkoka suvokti, ką norima pasakyti tam tikra prasme prieš pasiūlymą išsakytu argumentu. Vis dėlto galime sugrįžti prie šio klausimo. Kaip bendro pobūdžio pastabą pasakysiu, kad puiku, jog apskritai sutariama dėl pasiūlymų ir pranešimo.

Kalbėsiu apie pora, mano nuomone, teigiamų pranešime aptartų dalykų. Pirma, mums pavyko sutelkti dėmesį į tai, kad turi būti suteikti didesni įgaliojimai valstybių narių administracijoms ne tik nacionaliniu, bet taip pat regioniniu ir vietos lygmenimis. Manau, kad viena iš rezultatų suvestinių atžvilgiu kylančių problemų yra ta, kad trūksta kai kurių galių, susijusių su darbo metodais. Todėl džiugu, kad šis klausimas pranešime buvo aptartas.

Kitas teigiamas dalykas yra dėmesio sutelkimas į vykdymą. SOLVIT centrai susilaukė daug gerų atsiliepimų ir tam visiškai pritariu. Kaip minėjo paskutinysis kalbėtojas, iš tikrųjų galėtume įsteigti SOLVIT dieną Parlamente. Manau, kad didžiausia dabartinė SOLVIT problema yra tai, kad apie jį nepakankamai žinoma. Iš tiesų tikrai reikia, kad į SOLVIT būtų atkreipiamas didesnis dėmesys nei dabar, kas mane priveda prie paskutiniojo klausimo, kuris susijęs su dėmesio atkreipimu į tai, kad kalbame apie informacijos perdavimo problemą, kaip tai taip pat aiškiai nurodoma pranešime. Privalome užtikrinti, kad būtų atkreiptas žiniasklaidos ir kitų visuomenės narių dėmesys ir kad būtų skiriama kur kas daugiau dėmesio tokioms sritims kaip SOLVIT ir rezultatų suvestinės.

Apskritai savo frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi galėdamas visapusiškai remti šį pranešimą ir, savaime suprantama, tikiuosi, kad Komisija – ir aš apibendrinu...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Edvard Kožušník (ECR). – (CS) Pone pirmininke, ponios ir ponai, savo kalbą norėčiau pradėti pasakydamas tai, kas dar nebuvo pasakyta šiuose rūmuose – turėtume, žinoma, padėkoti Komisijos narei M. Kunevai. Kaip ir visi kiti EP nariai, džiaugiuosi, kad du Komisijos nariai: J. Dalli ir M. Barnier, iš kurių pastarasis iki paskyrimo į dabar užimamas pareigas buvo mūsų komiteto narys, yra šiandien čia.

Pats buvau susitikęs su Čekijoje už SOLVIT atsakingais darbuotojais. Reikia paminėti, kad tai tikrai puiki galimybė vidaus rinkai, tačiau taip pat paminėtini įvairių šalių požiūrių skirtumai. Akivaizdu, kad svarbu, jog kalbame apie tarpvalstybinį elementą, ir tikiuosi, kad abu Komisijos nariai prisidės siekiant atverti tarpvalstybinę vartotojų rinką ir visų pirma siekiant panaikinti įvairių nacionalinių išimčių sudaromas kliūtis ir kad taip visapusiškai suderinsime vartotojų rinką.

Mano asmenine nuomone, atvėrus tarpvalstybinę rinką padidės konkurencija ir atvėrimas galiausiai taps veiksminga priemone kovojant su dabartine ekonomikos krize.

  Othmar Karas (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, prisiminkime Komisijos nario M. Barnier’io per jo klausymą išsakytas mintimis ir paverskime vidaus rinką sau palankia. Jeigu iš tiesų norime to pasiekti, vidaus rinką turėsime padaryti savo namų rinka. Jeigu pasieksime, kad vidaus rinka taptų namų rinka, paversime ją erdve, kurioje Europos Sąjungos piliečiai gali gyventi. Mes esame Europa. Paversti ją gyvenamąja vieta ir nepaversti tėvyne – visiškai skirtingi dalykai.

Vidaus rinka dar nėra iki galo sukurta. Vis dar yra daug galimybių ją plėtoti. Komisija turi nurodyti visas kliūtis ir pasiūlyti jų pašalinimo priemones. Euro ir vidaus rinka yra labiausiai pasiteisinusios kovojant su vidinėmis ir išorinėmis globalizacijos problemomis. Vidaus rinkos stiprybė yra Europos piliečių kvalifikacija ir mažosios ir vidutinės įmonės, kurios sudaro iki 90 proc. ekonomikos. Todėl Smulkiojo verslo aktą reikia perkelti į visų valstybių narių nacionalinę teisę nedelsiant. Paverskime šį aktą išskirtiniu vidaus rinkos požymiu. Vis dėlto 80 proc. Europos Sąjungos ekonomikos finansuojama paskolomis ir tik 20 proc. finansuojama per kapitalų rinką. Pertvarkant finansų rinką į tai reikia atsižvelgti.

Trečia stiprybė – konkurencinga eksporto ekonomika. Šiuo požiūriu taip pat reikia išspręsti kelias problemas. Tarp jų yra ir horizontalusis požiūris, palyginti su sektorinėmis problemomis, keturios laisvės, palyginti su skirtingomis socialinėmis realijomis, nevienodi įgūdžiai, visų pirma mokesčių, švietimo ir mokslinių tyrimų srityse, ir tvari socialinė rinkos ekonomika, kurią dar reikia įgyvendinti. Reikia, kad su įmonėmis ir vartotojų apsauga susijusi informacija, kuri reikšminga vidaus rinkai, būtų teikiama vieno langelio principu.

Vidaus rinkos forumas ir bendros diskusijos dėl šių trijų pranešimų kasmet tą pačią dieną suteiks mums galimybę sau kelti visus šiuos klausimus ir paversti vidaus rinką visų piliečių namų rinka.

  Bernadette Vergnaud (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, džiaugiuosi turėdama galimybę svarbių diskusijų metu pakalbėti apie šiuos tris pranešimus, susijusius su piliečių kasdieniu gyvenimu. Be to, norėčiau pasveikinti mūsų pranešėjus atlikus šį darbą, o jei konkrečiau, paminėčiau SOLVIT tinklą.

Tinklas veikiau jau aštuonerius metus; pasinaudojus juo veiksmingai išspręsta daug problemų, o jis tebėra visiškai nežinomas. Daug kartų žmones nukreipiau į šį tinklą, apie kurio veiklą jie net nenutuokė, nors tai priemonė, kuri galėtų gerinti Europos, kaip savo piliečių teisių gynėjos, įvaizdį.

Turiu pripažinti, – ir labai džiaugiuosi, kad diskusijose dalyvauja M. Barnier, – kad suprantu, jog mano šalies valdžia iš tikrųjų jo nereklamuoja. Todėl daugiau atvejų būtų sunku išnagrinėti vieninteliam praktikantui, kuris šiuo metu, 2010 m., atsakingas už SOLVIT tinklą Prancūzijoje – šalyje, kurioje, tiesa, tėra 60 mln. gyventojų ir kuri yra vos antra tarp ES valstybių narių pagal 2009 m. pateiktų skundų skaičių.

Išspręstų bylų rodiklis nepapratai geras, tačiau tai užtrunka labai ilgai, vidutiniškai atvejis išnagrinėjamas per penkiolika savaičių, t. y. penkiomis savaitėmis ilgiau nei leidžiama.

Todėl norėčiau paprašyti Komisijos ir valstybių narių iš tikrųjų skirti lėšų ir žmogiškųjų išteklių ir vykdyti plataus masto informacines kampanijas, visų pirma nukreiptas į įmones, kurios 2009 m. kreipėsi ne dažniau nei 2004 m.

  Olle Schmidt (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, Komisijos nariai, norėčiau padėkoti atitinkamiems pranešėjams už jų konstruktyvų darbą. Nepaisant trūkumų ES vidaus rinka yra didelis laimėjimas ir man sunku suvokti T. Colmano kritiką. Vidaus rinkos tikslas – parūpinti vartotojams įvairių aukštos kokybės prekių ir paslaugų geromis kainomis, kartu užtikrinant pakankamą vartotojų apsaugą. Todėl manau, kad turėtume siekti visiškai suderinti vartotojų teises ir aukšto lygio apsaugą, kad vartotojai galėtų iš tikrųjų pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais pranašumais. Tai itin svarbu atsižvelgiant į didėjantį tarpvalstybinės ir elektroninės prekybos mastą.

Esu įsitikinęs, kad kolektyviniai ieškiniai būtų veiksminga Europos vartotojų teisių stiprinimo priemonė remiantis ne amerikietišku, bet Europos modeliu. Šia prasme turime nustoti dvejoję ir galiausiai imtis veiksmų. Džiaugiuosi, kad Komisijos narys J. Dalli imasi šio klausimo.

Visi žinome, kad šiuo metu daugiausia darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje. Todėl svarbu, kad ES turėtų išties europinį paslaugų sektorių, kuriame verslininkai ir vartotojai galėtų laisvai veikti ne tik nacionaliniu mastu, bet ir vidaus rinkoje. Mums reikia veikiančios rinkos sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje. Tai pagerintų priežiūrą, suteiktų didesnę pasirinkimo laisvę ir užtikrintų trumpesnį laukimo laiką. Šiuo metu ši sritis beveik nereguliuojama ir tikiuosi, kad Komisijos narys J. Dalli išspręs šį klausimą.

Taip pat turime daugiau dėmesio skirti finansinių paslaugų sričiai, kur, kaip žinome, vis dar yra problemų. Todėl reikia aiškių ir patikimų taisyklių, juo labiau atsižvelgiant į neramumus finansų srityje, ir Komisijos narys M. Barnier priims šį iššūkį. Suderintos, pagrįstos ir teisingos taisyklės vartotojams yra naudingos.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR). – (PL) Sveikintina, kad Parlamentas parengė pranešimą dėl SOLVIT, kuriame pateikiami pasiūlymai Europos Komisijai ir valstybėms narėms.

Kai pranešimas dar buvo nagrinėjamas komitete, kaip šešėlinis pranešėjas, atstovaujantis Europos konservatoriams ir reformistams, pabrėžiau, kaip svarbu ES gyventojams reklamuoti SOLVIT, ypač galimybę piliečiams ir, visų pirma, įmonėms ginti savo teises. Tikriausiai visi sutinkame, kad labai svarbu surengti informacinę kampaniją reklamuojant SOLVIT tinklą kaip alternatyvų ginčų sprendimo mechanizmą. Taip suinteresuoti subjektai bus informuoti apie SOLVIT. Šiuo atžvilgiu labai svarbu internetas, todėl būtų gerai, jeigu Komisija atsižvelgtų į Parlamento pasiūlymus ir inicijuotų bendro visų nacionalinių SOLVIT centrų internetinio adreso kūrimą, domeną pavadinant solvit.eu, o valstybės narės, kurios iki šiol to nepadarė, sukurtų interneto svetaines, savo nacionalinius domenus susiedamos su Europos SOLVIT portalu.

Žinoma, vien reklamos nepakaks. Taip pat svarbu padidinti SOLVIT centrų veiksmingumą, juose įdarbinant kompetentingus valstybės tarnautojus ir skiriant paramą SOLVIT Europos lygmeniu.

  Sławomir Witold Nitras (PPE). – (PL) Nuoširdžiai sveikinu visus pranešėjus, nes pranešimai, už kuriuos jie yra atsakingi, pasižymi dviem labai svarbiomis savybėmis. Pirma, jais visapusiškai remiama vidaus rinka, atkreipiant dėmesį į trūkumus dėl jos aiškumo, tačiau kartu ji besąlygiškai remiama. Antra gera šių pranešimų savybė yra ta, kad jiems yra visuotinai pritariama. Noriu pasakyti, kad Europos Parlamentas, įskaitant labai skeptiškai vidaus rinką vertinančius EP narius, visuotinai remia vidaus rinką ir jos vertybes ir tai labai gera šių pranešimų savybė.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis konkrečius klausimus. Kalbant apie SOLVIT, esame paradoksalioje padėtyje, kaip sakė J. O. Kurski, kai priemonė, kuri turėtų panaikinti šiuos skirtumus, pati nevienodai veiksmingai veikia įvairiose šalyse. Mano nuomone, padėtį reikia koordinuoti, nes turi būti nustatyta gerai apgalvota sistema, kuri ne tik veiksmingai veiktų, bet visur veiktų vienodai. R. G. Thun pranešime labai svarbus aspektas yra priemonės, kurias Komisija turi rasti, kad modelis galiausiai galėtų būti sukurtas siekiant užtikrinti, kad joks mūsų priimtas teisės aktas neprieštarautų laisvos vidaus rinkos principams. Tai, mano nuomone, labai svarbus pranešime aptartas klausimas. Jeigu mums pavyktų sukurti tokį mechanizmą, mums taip pat nereikėtų nerimauti dėl naujos rinkos ateities.

  Barbara Weiler (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, šios bendros rytinės diskusijos ir aukšta visų trijų pranešimų kokybė rodo, kad vidaus rinkai ir vartotojų apsaugos politikai Europoje skiriamas ypatingas dėmesys. Norėčiau padėkoti visiems trims pranešėjams ir daugybei šešėlinių pranešėjų bei kolegų EP narių, kurie atliko šį bendrą darbą.

Pagrindinį dėmesį norėčiau skirti dviem svarbiems klausimams. Pirma, mes, t. y. Komisija ir šių rūmų nariai, manome, kad vidaus rinka veikia palyginti darniai ir kad mūsų vartotojai yra informuoti, o paslaugų teikėjai ir prekių tiekėjai sąžiningi. Dažniausiai tai tiesa, tačiau ne visada. Yra tiekėjų, kurie įžvelgia tik trumpalaikį pelną, todėl rinką reikia prižiūrėti ir stebėti griežčiau. Tačiau yra ir neinformuotų vartotojų. Nepakanka vien tik aiškių pakuočių informacinių lapelių. Informavimas turi būti užtikrinamas nuolat.

Kažkas neseniai pasakė, kad mums reikalingas pasitikėjimas. Tačiau pasitikėjimas įgaunamas turint žinių. Girdėjau, kad Vokietijoje tik kas antras 14–15 metų amžiaus asmuo supranta žodžio „infliacija“ reikšmę. Net nenoriu klausti, kokie buvo tyrimo rezultatai uždavus klausimą dėl žodžio „defliacija“. Reikia užtikrinti geresnį švietimą mokyklose kartu teikiant išsamesnę informaciją apie tiekėjų ir vartotojų interesų konfliktą. EP narių pranešimuose tai minima...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE) . – (RO) Teisė mokėti tą pačia kainą ar mokestį už prekę ar paslaugą, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje ji yra tiekiama ar teikiama, o esant skirtumams – teisė gauti paaiškinimą yra pagrindinė Europos piliečių teisė.

Manau, kad daugiau dėmesio turėtume skirti problemoms bankų ir finansinių paslaugų sektoriuje, nes šiuo metu už šias paslaugas mokami mokesčiai labai skiriasi. Jeigu esate, pvz., Rumunijoje, ir norite pasinaudoti banko – tų pačių bankų, kurie veikia Rumunijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Austrijoje – teikiama banko paslauga, Rumunijoje sumokėsite didesnius, daug didesnius mokesčius. Tokia padėtis neteisinga ir manau, kad ne tik Rumunijos, bet ir kitų valstybių narių piliečiai, gali pagrįstai tikėtis, kad Europos institucijos aktyviau imsis veiksmų sprendžiant šių skirtumų klausimą. Norėčiau pakartoti, kad kalbu ne apie bankines palūkanas, o apie bankų mokesčius.

Dėkoju.

  Alan Kelly (S&D). – Pone pirmininke, tiesiog noriu visų pirma padėkoti visiems savo kolegoms iš Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, kurie dirbo prie klausimo dėl Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ateities. Tai man artimas klausimas, nes tai puiki informacijos teikimo apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina ES direktyvas, priemonė.

Jis man artimas taip pat todėl, kad nuolat girdžiu, visų pirma savo šalyje, Airijoje, apie pernelyg išsamų ES reguliavimą ir tai reikia iškęsti. Žvilgtelėję į rezultatų suvestinę pamatysime, kad Airija neteisingai taikė ES direktyvas ne mažiau kaip 67 kartus, ir kyla pavojus, kad ji nepasieks sutarto 1 proc. neperkeltų direktyvų tikslo.

Todėl kyla klausimas: kas atsakingas už šį tariamai pernelyg išsamų reguliavimą? Jeigu valstybė narė neteisingai į nacionalinę teisę perkelia ES teisės aktus arba reguliuoja dar išsamiau negu numatyta direktyvose, kas už tai atsakingas – ES ar valstybė narė? Manau, kad galbūt ir greičiausiai pastaroji.

Galbūt rengiant rezultatų suvestinę ateityje reikėtų iškart pagalvoti apie pernelyg išsamų reguliavimą arba vadinamąjį „perteklinį reguliavimą“. Manau, kad tai būtų teigiamas rezultatas.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pagirti tą, kuris sugalvojo pavadinimą „SOLVIT“: jis paprastas, aiškus ir, kaip sakoma, „jis reiškia tai, kas parašyta“ (angl. „it does exactly what it says on the tin“).

Nuo SOLVIT sukūrimo 2002 m. jo darbo krūvis kasmet laipsniškai didėjo tiek, kad 2008 m. jam buvo pateikta 22 proc. daugiau atvejų, iš viso 1 000 atvejų, išspręsta 88 proc. atvejų sutaupant 32,6 mln. EUR. Tai įspūdinga statistika. Vis dėlto problema ta, kad problemos sprendimo laikotarpis vidutiniškai pailgėjo nuo 53 iki 69 dienų. Tai rodo, kad reikia imtis būtinų veiksmų.

Akivaizdu, kad trūksta darbuotojų. Šią problemą reikia spręsti. Turi būti užtikrinami pakankami ištekliai. Reikia užtikrinti nuolatinį mokymą, kaip nustatyta ES 2020 m. strategijoje dėl mokymosi visą gyvenimą, ir keistis gerąja patirtimi, taip pat svarbu reguliariai susitikti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad daug problemų yra vietinės reikšmės, siūlau numatyti vietinės reikšmės mechanizmą, kad būtų nagrinėjami prašymai ankstyvoje stadijoje.

Taip pat reikia, kad vartotojai būtų geriau informuoti. Manau, kad to galima pasiekti sukūrus interneto adresą ir šitaip taip pat užtikrinti didesnį pasitikėjimą. Manau, kad, kaip minėjo ankstesnis kalbėtojas, svarbu stebėti, kaip ES teisės aktai perkeliami kiekvienoje valstybėje.

Galiausiai pirmiau kalbėjęs kalbėtojas minėjo, kad tai „ES sprendimas, kuriuo desperatiškai ieškoma problemos“; Manyčiau, kad būtent ES atsakinga už tai, kad sėkmingai rastų sprendimą.

  Sylvana Rapti (S&D). – (EL) Pone pirmininke, dėkoju trijų pranešimų pranešėjams ir šešėliniams pranešėjams ir juos sveikinu. Nuomonių sutapimas vidaus rinkos ateitį man leidžia vertinti optimistiškai.

Norėčiau atkreipti dėmesį į du aspektus: pirmasis susijęs su R. G. Thun pranešimo 10 punktu. Manau, kad labai svarbu ir būtų geriausia, jeigu galėtume paaiškinti, kad darbuotojų teisės, socialinės teisės ir aplinkos apsauga netrukdo vidaus rinkos pažangai.

Antrasis susijęs su SOLVIT. Tai nepaprastas mechanizmas, tačiau jo atžvilgiu dar turime daug nuveikti. Kalbant atvirai, mąsčiau apie spaudimą savo vyriausybei Graikijoje, kad ji imtųsi veiksmų šiuo klausimu, nes mūsų šalyje dirba tik du darbuotojai. Vis dėlto, kai sužinojau, kad Prancūzijoje dirba tik vienas praktikantas, pamaniau, pirmiau palauksiu, kol M. Barnier paspaus savo vyriausybę.

  Pascale Gruny (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, naujas elektroninis problemų sprendimo tinklas, susijęs su netinkamo vidaus rinkos teisės taikymo atvejais, vadinamas SOLVIT, yra labai pasiteisinusi sistema, nes, be formalių procedūrų, ji suteikia žalos atlyginimo priemones per maždaug dešimt savaičių.

2002 m. sukurto tinklo darbo krūvis 2008 m. padidėjo 22 proc. Nors išspręstų bylų gana daug – 83 proc. – išspręstų atvejų mažėja. Praėjus aštuoneriems metams nuo jo sukūrimo, atrodo, būtų laikas pagalvoti apie jo padėties stiprinimą suteikiant jam priemones veiksmingai dirbti.

Šios naujos priemonės suteikia galimybę padėti Europos piliečiams ir įmonėms ginti savo teises, visų pirma tai susiję su kvalifikacijos pripažinimu ir jų socialinių teisių bei teisės gyventi šalyje pripažinimu.

Todėl pritariu nuomonei, kad turėtų būti ne tik daugiau SOLVIT darbuotojų valstybėse narėse, bet taip pat kad būtų nustatytos paramos ir rengimo priemonės, kad darbuotojai galėtų dirbti labai veiksmingai.

Manau, kad labai svarbu, jog vyriausybės ir mes patys, kaip savoje rinkimų apygardoje išrinkti atstovai, turėtume reklamuoti SOLVIT tinklą, kuris 2008 m. leido sutaupyti 32,6 mln. EUR. Be to, šios priemonės reklama sumažins pernelyg dažną naudojimąsi teisminės sistemos priemonėmis. Todėl raginu valstybes nares perkelti į nacionalinę teisę visas Europos direktyvas ir per nacionalines žiniasklaidos priemones ir informacines kampanijas informuoti piliečius ir įmones apie jų teises vidaus rinkoje.

Apibendrindama savo frakcijos Peticijų komitete vardu pasakysiu, kad tikiuosi, jog SOLVIT ir mūsų Parlamento komiteto bendradarbiavimas sustiprės, kad palengvėtų šių dviejų subjektų darbas.

  Małgorzata Handzlik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėjus parengus tokius kokybiškus pranešimus. Pastaruoju metu dažnai kalbame apie tai, kad reikia atgaivinti vidaus rinką. Komisijos narys taip pat kalbėjo šiuo klausimu per jo klausymą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete. Taip bus ir aptariant profesoriaus M. Monti pranešimą, kurio laukiame. Mano nuomone, Europos Sąjungos 2020 m. strategijoje vidaus rinkai skiriama nepakankamai dėmesio. Vidaus rinka mums reikalinga. Vis dėlto mums reikia ne fiktyvios, o iš tikrųjų veikiančios vidaus rinkos. Negalime teigti, kad dabar taip yra. Yra per daug kliūčių nevaržomam naudojimuisi keturiomis laisvėmis ir jos riboja rinkos galimybes, o valstybių narių protekcionistinė politika yra nesuderinama su vidaus rinkos principais. Viena vertus, reikia, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų teisės aktus, ir reikia paramos priemonių, kurios būtų veiksmingos, pvz., SOLVIT, tačiau taip pat reikia išsamesnio (...).

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, galiu tik pritarti mūsų kolegės EP narės A. Hedh pranešime pateiktoms išvadoms, visų pirma dėl poreikio vykdyti aktyvią vartotojų apsaugos politiką, kuria būtų aiškiai siekiama apsaugoti pažeidžiamus ir nedideles pajamas gaunančius vartotojus.

Taip pat norėčiau sutelkti dėmesį į keletą kitų esminių šios politikos aspektų. Žinoma, Vidaus rinkos rezultatų suvestinė yra svarbi statistinė priemonė, tačiau ji visiškai netinkama, nes ji išimtinai susijusi tik su vartotojų sektoriaus veikimu, tačiau nebandoma spręsti ES vartotojų problemų šioje rinkoje.

Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje rinkos poreikiai ir vartotojai neturėtų būti vertinami tik kaip pasyvūs gavėjai grandinės pabaigoje. Tampa vis labiau akivaizdu, kad nuo šiol vartotojai turi elgtis atsakingai ir būti aktyvūs įsipareigodami laikytis tausaus, etiško, socialiai atsakingo ir ekologiško vartojimo principų. Todėl rezultatų suvestinę reikėtų persvarstyti ir į ją įtraukti rodiklius, susijusius su socialiniais ir aplinkosaugos šių pasirinkimų, kurie tampa vis svarbesni, aspektais.

Galiausiai, persvarstant acquis taip pat reikėtų persvarstyti su energijos vartojimu, transportu, aplinka, skaitmeninėmis technologijomis ir t. t. susijusius teisės aktus.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau pakalbėti apie su vartotojų apsauga susijusius pasiūlymus ir, žinoma, kalbą norėčiau pradėti teigiamais aspektais: vartotojų informavimas ir skatinimas teikiant išsamesnę informaciją visais lygmenimis, t. y. savivaldybės, vietiniu ir regioniniu lygmenimis, taip pat ES tarpvalstybiniai sandėriai, vartotojų apsaugos skatinimas – kaip mes tai darome Austrijoje naudodamiesi antimonopoline teise – ir, žinoma, griežtesnės bausmės nerūpestingiems bankams, kurie suteikia neapgalvotas paskolas. Standartinė paskolos forma taip pat labai teigiamai vertintina priemonė.

Vis dėlto taip pat norėčiau pakalbėti apie kai kuriuos problemiškus klausimus, visų pirma apie žalą teisėje, susijusioje su garantijomis ir nesąžiningomis sutarties sąlygomis, už kurias tokiose valstybėse kaip Austrija skiriamos griežtesnės bausmės. Norėčiau pasiūlyti pritaikyti palankumo principą, kad tais atvejais, kai remiantis nacionalinėmis taisyklėmis nustatomos geresnės vartotojų apsaugos priemonės, atitinkamai šiomis taisyklėmis ir turėtų būti vadovaujamasi.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, vartotojų apsaugą visi vertiname palankiai. Problema ta, kad, kaip minėjo kiti kalbėtojai, kai kurios valstybės narės tik liaupsina SOLVIT mechanizmą. Šį klausimą reikia spręsti, kad būtų užtikrintas pakankamas aprūpinimas darbuotojais.

Tačiau galiu jums pateikti tam tikrų praktinių vartotojų patiriamų problemų, kurios pasiekė mano biurą, pavyzdžių. Dar šįryt buvo pateikta problema, susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais Europos Sąjungoje. Žinau, šioje srityje ES neturi kompetencijos, tačiau iškilus problemai galiu paprašyti valstybių narių išnagrinėti piliečių problemas, kaip jos nagrinėtų savų piliečių problemas, ir manau, kad šiuo požiūriu iškyla problema, dėl kurios turime imtis veiksmų.

Antrasis susijęs su įmonių žinynais. Įmonė „European City Guides“ sukėlė daug diskusijų Parlamente ir ji toliau veikia, nes valstybėse narėse, kuriose ji turi savo būstines, jai suteikiama tam tikra apsauga. Šią problemą reikia išnagrinėti, nes piliečių požiūrį į vidaus rinką veikia jų patyrimai šiose srityse, nors jose ES ir neturi kompetencijos.

  Christel Schaldemose (S&D). – (DA) Pone pirmininke, ačiū už šias puikias šiandienines diskusijas. Džiaugiuosi, kad M. Barnier ir J. Dalli taip palaikė būtinybę atsižvelgti į vartotojų interesus vidaus rinkoje. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį konkrečiai į vieną A. Hedh pranešimo punktą, būtent 40 punktą, kuriame siūloma įkurti Europos vartotojų reikalų agentūrą. Puikiai suprantu, kad norėtumėte tęsti darbą šia linkme. Tokia agentūra gali padėti surinkti duomenis, atlikti tyrimus dėl vartotojų elgsenos ir, žinoma, ji galėtų stebėti Komisijos ir Parlamento darbą nagrinėjant vartotojų apsaugos klausimus. Taip pat norėčiau išgirsti, ką jūs manote apie šį sumanymą, ar šia linkme norėtumėte dirbti – manau, kad nesunkiai galėtume paskirti vietą tokiai agentūrai Maltoje arba Prancūzijoje, jeigu tai būtų naudinga proceso atžvilgiu.

  Michel Barnier, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, Ch. Schaldemose ką tik atkreipė dėmesį į šių diskusijų kokybę konkrečiai kalbėdama apie vartotojų reikalų agentūrą, kuri, jeigu neklystu, jau veikia Kanadoje, ir J. Dalli mums apibūdins dabartinę padėtį. Pritariu šiam įvertinimui dėl diskusijų kokybės ir dėl visų konstruktyvių, kritiškų kalbų ir pasiūlymų dėl šių 1 500 – visiems, kurie mūsų klausosi, pakartoju – 1 500 šią didelę Europos rinką reguliuojančių direktyvų ar tekstų įgyvendinimo ir vertinimo. Norėčiau pridurti, kad abejoju, ar geriau kalbėti apie didelę Europos rinką užuot kalbėjus apie bendrąją rinką, nes taip piliečiams ir vartotojams būtų aiškiau.

Stebint pirmininkui M. Harbourui, kuris girdėjo mane apie tai kalbant Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, ir pateikiant pastabas dėl K. Triantaphyllido kalbos, norėčiau jums priminti principą, kuriuo remsimės imdamiesi veiksmų Komisijoje per artimiausius penkerius metus.

Ponios ir ponai, kasdien, priėmus kiekvieną teisės aktą, siekiu užtikrinti, kad Europos rinka tarnautų vyrams ir moterims, gyvenantiems mūsų žemyne. Siekiu ir antro tikslo, t. y. užtikrinti, kad – nes taip pat esu atsakingas už reguliavimą ir priežiūrą – finansų rinkos, apie kurias tiek buvo kalbėta per pastaruosius kelis mėnesius, ir vėl neštų naudą realiajai ekonomikai, kad jos tarnautų vyrams ir moterims.

Noriu, kad piliečiai, vartotojai ir mažosios įmonės vėl prisitaikytų prie šios rinkos. Toks bus mūsų veiksmų, kuriems turėsiu garbės vadovauti Komisijos narių kolegijoje, tikslas. Tai pasitikėjimo klausimas, abipusio pasitikėjimo, kaip neseniai sakė R. Rochefort ir H. Rühle, klausimas. Todėl dar kartą norėčiau padėkoti R. G. Thun Und Hohenstein už aukštą pranešimo dėl Europos Komisijos parengtos rezultatų suvestinės kokybę.

Šiame pranešime ir girdėtose kalbose yra daug minčių, kurioms verta pritarti arba kurias verta išnagrinėti. A. Bielan palaikė idėją dėl R. G. Thun Und Hohenstein pranešime pateiktų taisyklių taikymo rodiklių. E. Gebhart taip pat kalbėjo apie direktyvų įvertinimą ekonominiu ir socialiniu požiūriais ir poveikio tyrimus. Galbūt šiame etape galiu atsakyti į konstruktyvią M. Harbouro kritiką dėl 2020 m. strategijos. Be to, girdėjau, kad M. Handzlik minėjo, jog nepakankamai kalbame apie vidaus rinką.

Atvirai tariant, įdėmiai perskaičius praeitą savaitę Komisijos paskelbtą 2020 m. strategiją matyti, kad laikantis šio požiūrio vidaus rinkai skiriamas pagrindinis dėmesys ir apie ją kalbama visur: sumanus augimas, pasitelkiant patentus ir kitas priemones; ekologiškas augimas tinkamai vadovaujantis viešojo pirkimo sutartimis; ir plataus masto, nuolatinis ir sąžiningas augimas. Vidaus rinka apima viską, – ji privalo apimti viską, – tačiau, pone M. Harbourai, 2020 m. strategija nesiekiama aptarti visų klausimų. Pvz., joje neminima užsienio ir gynybos politika, tačiau ja taip pat nesiekiama panaikinti Komisijos atsakomybės dėl jos tikslo, t. y. tinkamai vykdyti, kontroliuoti ir stebėti visų aktų įgyvendinimą. Patikėkite, nesijaučiu atleistas nuo pareigos tikrinti ir imtis veiksmų, kartais net panaudojant pažeidimo procedūrą, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos principų laikymasis. Vis dėlto, pakartoju, visada pirmenybę teiksiu susitarimui, pasitikėjimui ir paaiškinimui, o ne prievartai.

R. G. Thun Und Hohenstein pranešime taip pat yra ir kitų gerų minčių: partnerystė su valstybėmis narėmis ir šios vidaus rinkos forumo sukūrimas, kuriam pritariu. Be to, galbūt šiandien galėtume suburti daugiau iniciatyvų, susijusių su kai kuriais iš tų pačių klausimų, pvz., SOLVIT įgyvendinimas arba išryškinimas ir reklama, kuriuos nagrinėjame su J. Dalli, ir viską atlikti tuo pačiu metu.

Kalbėjau apie ne mažesnio dėmesio skyrimą stebėsenai negu skiriama paskelbimui. Taip, aš dalyvauju politikoje ir atsižvelgdamas į tai manau, kad rezultatų suvestinė, vertinimas turi mums suteikti galimybę ne tik atlikti kiekybinį, – kiek direktyvų buvo perkeltos į nacionalinę teisę, – bet taip pat ir kokybinį vertinimą.

Manau, kad L. Hoang Ngoc taip pat labai aiškiai kalbėjo apie teisės aktų įgyvendinimo kokybę, teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę kokybę ir, kaip sakėte, pačių teisės aktų kokybę, kuri yra geras aiškumo patikrinimas teisėkūros institucijai arba Komisijos nariui. Bet kuriuo atveju visos šios idėjos vertingos, kaip neseniai paaiškino A. Schwab ir Z. Roithová.

Kalbant apie SOLVIT ir baigiant kalbą keliomis glaustomis pastabomis, pritariu kažkieno išsakytai idėjai – gerai idėjai – sukurti interneto svetainę SOLVIT.EU. Joje bus skelbiama informacija arba lankytojas bus nukreipiamas į nacionalines interneto svetaines. Su mano vadovaujamomis tarnybomis mes labai greitai imsimės veiksmų dėl šios svetainės SOLVIT.EU kartu su kitu projektu, susijusiu su „Jūsų Europa“ interneto svetaine. Tačiau kaip minėjo S. Kelly ir jūs, žodis SOLVIT bent jau aiškus ir paprastas ir pritariu šiam teigiamam įvertinimui.

SOLVIT gerai veikia, tačiau jis gali veikti dar geriau. Dar yra gerokai per daug piliečių ir įmonių, kurie vis dar nėra informuoti apie jų teises ir jų gynimo būdus, ir pritariu A. Werthmann pastabai, kuria ji ragina įnešti daugiau aiškumo. Aš taip pat manau, kad kai kurie jūsų – B. Vergnaud, O. Rossi, C. Stihler, S. Rapti – kalbėjo apie nepakankamus SOLVIT skirtus išteklius, beje, taip yra ne tik Prancūzijoje, tačiau aš puikiai supratau jūsų mintį. Nors ir esu dirbęs ministru Prancūzijoje, tačiau į jus kreipiasi ne Prancūzijos ministras, ir patikėkite, labai atidžiai seksiu, kaip tai darau ir kitose šalyse, padėtį šioje šalyje – kurios pilietis vis dar esu – siekiant, kad viskas veiktų tinkamai.

Iš tikrųjų mums reikia tinkamų, reikiamų išteklių ir tai tikrinsiu per kiekvieną apsilankymą vietoje. Šios priemonės – pakartosiu dar kartą – reikalingos, kad būtų galima nuodugniai patikrinti, kaip veikia vidaus rinka; savo ruožtu, pasakysiu, kad ši rinka nėra iki galo sukurta. Turime ją atgaivinti ir toliau plėtoti – keli žmonės apie tai kalbėjo, tarp jų T. D. Stolojan, E. Gebhardt, O. Karas, E. Kožušník – tarpvalstybiniu mastu arba net ir kiekvienoje šalyje. Turime panaikinti kliūtis, todėl, pone M. Harbourai, svarbu nustatyti trūkstamas grandis, į ką galbūt nepakankamai buvo atkreiptas dėmesys, tačiau šis aspektas numatytas 2020 m. strategijoje. Kartu su dvylika ar penkiolika Komisijos narių kolegijos kolegų, kurie vienaip ar kitaip atsakingi už vidaus rinkos direktyvų taikymą, pasistengsime tai padaryti.

Pone pirmininke, baigsiu savo kalbą paminėdamas tris konkrečius aspektus. Taip, pritariu glaudžiam SOLVIT, ombudsmeno ir Peticijų komiteto bendradarbiavimui – šį klausimą iškėlė S. Busuttil. Laikysiuosi šios nuomonės.

Dėkoju H. Rühle ir kitiems Biudžeto komiteto nariams už jų norą palaikyti SOLVIT biudžetą. Pritariu P. Gruny idėjai dėl konsultacijų ir seminarų organizavimo. Du jų kasmet rengiami – tačiau aš įsitikinsiu, ar to pakanka – pareigūnams valstybėse narėse, kartais net regionuose, kurie atsakingi už SOLVIT projektą.

Galiausiai kalbant dėl klausimo, t. y. dėl vidaus rinkos testo, kurio atžvilgiu kritiką išsakė keli Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariai, nedramatizuodamas šio klausimo norėčiau jums, ponios ir ponai, priminti, kad visi pasiūlymai dėl teisės aktų turi atitikti Sutartį. Būtent tą nori pasakyti pranešėjas; kitaip tariant, reikia atlikti atitikties vidaus rinkos principams testą. Tai viena, o aš taip pat stebėsiu tam tikrus socialinius, aplinkosaugos ir ekonominius kriterijus, nes esu įsipareigojęs užtikrinti, kad visi teisės aktai būtų įvertinti iš anksto.

Tokie yra privalomi įsipareigojimai teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų ir juos priimant siekiant sukurti geriausią teisinę sistemą, kuri tarnautų piliečiams, vartotojams ir įmonėms, kurie dirba ir kurie gyvena Europos teritorijoje.

PIRMININKAVO: L. ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

  John Dalli, Komisijos narys. – Pone pirmininke, kaip ir mano kolega Michel Barnier, manau, kad dalyvavimas tokiose gyvose diskusijose ir tokių specialistų nuomonių dėl vartotojų reikalų išklausymas tikrai suteikia pasitikėjimo. Tai geras ženklas dėl mūsų bendradarbiavimo remiantis partnerystės principais ir siekiant mūsų tikslų didžiausią dėmesį skirti vartotojams.

Norėčiau pasikartoti vienu klausimu, kurį aptariau pirminėje savo kalboje. Didelį dėmesį sutelkti ne tik į ekonominius argumentus siekiant stiprios, veiksmingos ir tinkamai vykdomos vartotojų apsaugos politikos, tačiau taip pat į šių veiksnių svarbą, kuri gali būti reikšminga atnaujinant Europos ryšius su piliečiais – tai tikriausiai svarbiausias laimėjimas. Žinau, kad viena mano pagrindinių užduočių – koordinuoti šiuos veiksmus Komisijoje, ir jūsų įžvalgos bus labai sveikintinos ir naudingos.

Vartotojų rezultatų suvestinė yra priemonė, kuri mums leidžia nustatyti rinkos trūkumus ir sudaro sąlygas toliau tirti, kaip tokius trūkumus šalinti. Manau, kad tai labai svarbus mechanizmas, kuris turi labai aiškų tikslą, ir mes galime sėkmingai naudotis tolesniu jos plėtojimu ir stiprinimu.

Rezultatų suvestinė bus mūsų „akys ir ausys“, įspėjančios mus apie sudėtingiausius problemų aspektus. Dėl geresnio atsižvelgimo į vartotojų interesus vykdant ES politikos kryptis ir mūsų bendro įsipareigojimo užtikrinti veiksmingą vykdymą sustiprės ES vartotojo pozicija, o vėliau bus gaunama ekonominė nauda.

Po pernai surengto konsultavimosi su visuomene Komisija atlieka pastabų apie kolektyvines žalos atlyginimo priemones vertinimą ir siekia surasti sprendimą, kuris atitiktų Europos vartotojų poreikius neperėmus JAV praktikos. Šiuo atžvilgiu mūsų pagrindinė varomoji jėga bus alternatyvios ginčų sprendimo priemonės.

Kolega Michel Barnier jau paaiškino ES 2020 m. strategijoje vidaus rinkai suteiktą svarbą. Įsigilinus į tekstą matyti, kad taip pat aiškiai suvokiama, kad vartotojai turi išlikti svarbiausiu bendrosios rinkos aspektu. Vartotojai laikomi varomąja bendrosios rinkos jėga ir sieksime toliau didinti vartotojų svarbą.

Vartotojų švietimą laikau pagrindiniu vartotojų skatinimo veiksniu. Mes išties ieškome būtų, kaip mūsų programa „Dolcetta“ toliau galėtų būti plėtojama, kad būtų įtrauktos naujos sritys.

Dėl paskutiniojo klausimo, kuris buvo iškeltas, dėl Europos vartotojų reikalų agentūros reikia pabrėžti, kad vykdymas yra išimtinis valstybių narių įsipareigojimas ir jos turi suteikti pakankamus išteklius tinkamam jos veikimui. Vis dėlto Sutartyje numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis Europos Sąjunga gali remti ir papildyti jų pastangas. Reikia kruopščiai įvertinti, kokiose srityse ES gali papildyti nacionaliniu mastu valstybės įgyvendinamas vykdymo priemones ir kokia institucinė struktūra tinka šiam tikslui. Komisija atidžiai įvertins įvairias galimybes.

Labai tikiuosi, kad su jumis kartu pasieksime svarbią ir tvarią pažangą, kol esu atsakingas už šį sektorių.

  Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein, pranešėja. – (PL) Visų pirma norėčiau visiems padėkoti už šias nuostabias diskusijas, gyvas reakcijas ir rimtas mintis. Abiejų Komisijos narių dalyvavimas diskusijose ir jų kalbos bei gausaus Komisijos darbuotojų būrio dalyvavimas posėdyje rodo, kad šis naujas Parlamentas ir ši nauja Komisija glaudžiai ir gerai bendradarbiaus tolesnio bendrosios rinkos kūrimo klausimais.

Bendroji rinka yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos laimėjimų ir norėčiau padėkoti už teigiamus atsiliepimus apie pasiūlymus, kuriuos pateikiau savo pranešime. Kolegoms socialistams, kuriems nerimą kelia 10 punktas, – „vidaus rinkos testas“, – norėčiau priminti, kad, pirma, tai nėra naujiena. Šis pasiūlymas priimtas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete dar 2003 m. ir jis įtrauktas į vidaus rinkos strategiją. Neturėtume baimintis dėl jo. Testas nekelia pavojaus jokiam Europos Sąjungos laimėjimui socialinėje srityje. Galiausiai neseniai čia Komisijos narys minėjo, kad Europos Komisija vertina direktyvas socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu aspektais, taigi nereikia pernelyg jaudintis. Visiems kelia rūpestį tai, kad bendroji rinka ir toliau turėtų būti plėtojama ir kad būtų užtikrinta, jog protekcionizmas nedarytų įtakos Europos Komisijai.

Europos integracija bus tęsiama tik tada, jeigu piliečiai bus informuoti ir aktyvūs, o valstybės institucijos dirbs kompetentingai, veiksmingai ir bus piliečiams draugiškos. Šiame pranešime pateikiau kelis sprendimus, kad jūs – kolegos EP nariai – savo rinkėjus galėtumėte veiksmingai ir tinkamai įraukti į Europos integracijos procesą ir esant tokioms aplinkybėms faktiškai sustiprinus bendrąją rinką padidinti jų įsitraukimą į šią rinką, kuri yra svarbus Europos Sąjungos laimėjimas. Turime ir toliau kurti priemones, kurios padės plėtoti bendrąją rinką. Tai, kad keturi pranešimai paskelbiami vienu metu, labai svarbu, taip pat kaip ir geresnis koordinavimas ir geresnis teisės aktų perkėlimas į nacionalinę teisę. Neturėtume neigiamai reaguoti į žodį „rinka“. Ten, iš kur esu, daugelį dešimtmečių negalėjome naudotis rinka ir žinome, prie ko tai privedė.

Galiausiai, primename piliečiams, kad bendrojoje rinkoje didžiausias dėmesys skiriamas keturioms laisvėms, ir tai pabrėžta mano pranešime. Labai svarbu neapriboti šios rinkos laisvių, siekiant piliečiams padėti vis plačiau ir laisviau naudotis šiomis laisvėmis ir jas plėtoti bei nepakenkti visiems ligšioliniams laimėjimams.

  Anna Hedh, pranešėja. – (SV) Pone pirmininke, su dideliu susidomėjimu klausiausi visų sumanių ir įdomių kalbų šiose diskusijose. Man taip pat labai džiugu, kad abu atsakingi Komisijos nariai įsipareigoja bendradarbiauti siekiant plėtoti ir tobulinti ES vartotojų apsaugos politiką. Pati taip pat norėčiau pridurti kelias pastabas.

Vartotojų organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį atkreipiant valdžios institucijų dėmesį į kasdienes problemas, su kuriomis susiduria vartotojai. Todėl priemonės, kuriomis gali naudotis vartotojų organizacijos, turėtų būti patobulintos, kad joms būtų lengviau veiksmingai dirbti ES ir nacionaliniu lygmenimis.

Be to, turime raginti valstybes nares kuo daugiau konsultuotis su vartotojų organizacijomis visuose sprendimo priėmimo proceso etapuose, kai sprendimai susiję su vartotojų apsaugos politika. Taip pat džiaugiuosi, kad Komisijos narys J. Dalli iškėlė svarbų klausimą dėl valstybių narių pareigos užtikrinti, kad būtų skirti pakankami turimi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, kad ir toliau būtų plėtojama rezultatų suvestinė.

Galiausiai, rezultatų suvestinė turėtų būti naudojama ne tik geresnės vartotojų politikos formavimui, bet veikiau turėtų įtakos visoms vartotojams reikšmingoms politikos sritims ir užtikrintų, kad su vartotojų apsauga susiję klausimai būtų įtraukti į ES politikos sritis platesniu mastu. Be to, rezultatų suvestinė turėtų skatinti platesnio masto diskusiją dėl vartotojų apsaugos politikos problemų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. Labai norėčiau, kad per artimiausius metus šiuose rūmuose būtų surengtos dar vienos diskusijos dėl vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos reikalų.

  Cristian Silviu Buşoi, pranešėjas. – (RO) Norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier’iui ir kolegoms EP nariams, kurie pateikė teigiamus atsiliepimus ne tik dėl mano pirmojo parnešimo, bet ir dėl paties SOLVIT tinklo. Manau, kad SOLVIT vartotojams suteikia galimybę praktiškai išspręsti jų problemas. Todėl manau, kad jis turėtų būti patobulintas ir mūsų bei valstybių narių reklamuojamas, kad kuo daugiau Europos piliečių sužinotų apie SOLVIT veiklą ir galėtų ginti savo teises kreipdamiesi pagalbos į SOLVIT.

Manau, kad tiek Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete, tiek ir Peticijų komitete pasiektas rezultatas yra vertintinas palankiai. SOLVIT – tai tinklas, kuris jau dabar veikia gerai. Vis dėlto reikia išspręsti tam tikras problemas, su kuriomis susiduria tiek SOLVIT paslaugų naudotojai, tiek jo darbuotojai. Kai kurie šių sprendimų pateikiami pranešime, dėl kitų buvo iškeltas klausimas, siekiant jį aptarti šioje diskusijoje.

Reikia ne tik įdarbinti daugiau darbuotojų SOLVIT centruose, siekiant užtikrinti veiksmingesnį SOLVIT darbą, bet taip pat reikia, kad darbuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir būtų mokomi vidaus rinkos teisės aktų srityje. Atsižvelgiant į SOLVIT pateikiamų atvejų sudėtingumą, kitas ne mažiau svarbus veiksnys yra tai, kad SOLVIT darbuotojai galėtų gauti teisinę pagalbą iš valstybinėse institucijose dirbančių pareigūnų ir iš Europos Komisijos. Europos Komisija kartais vėluoja atsakyti į SOLVIT darbuotojų pateiktus teisinės pagalbos prašymus, kas lemia tam tikrą viso atvejų nagrinėjimo proceso uždelsimą.

Norėčiau padėkoti Komisijos nariui M. Barnier’ui už Europos Parlamentui duotą įsipareigojimą, kad jis nedelsdamas pasirūpins interneto svetainės www.solvit.eu sukūrimu.

Kolegos EP nariai, esu tvirtai įsitikinęs, kad šis pranešimas yra svarbus žingsnis į priekį gerinant SOLVIT veiklą. Todėl prašau, kad visos frakcijos balsuotų už šį pranešimą.

Dėkoju.

  Pirmininkas. – Bendros diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Neįtikėtina, kad tokiose dviejose labai svarbiose srityse kaip sveikatos priežiūra ir vartotojų apsauga Maltoje ir Goze, nepaisant akivaizdžių pažeidimų, valstybės institucijos nesiima visiškai jokių priemonių.

Maltos salose vaistai daug brangesni nei kitoje ES šalyje, t. y. Belgijoje. Pateikiu šiuos pavyzdžius:

„Galvus“ 50 mg (diabetui gydyti skirtos tabletės)

28 tablečių dėžutės kaina Maltoje: 27,84 EUR

180 tablečių dėžutės kaina Briuselyje: 135,13 EUR

180 tablečių Maltoje kainuoja 178,97 EUR, o Briuselyje jos kainuoja 135,13 EUR.

„Tegretol“ 200 mg

50 tablečių dėžutės kaina Maltoje: 17 EUR

50 tablečių dėžutės kaina Briuselyje: 7,08 EUR

„Zocor“ 20 mg

28 tablečių dėžutės kaina Maltoje: 34,94 EUR

84 tablečių dėžutės kaina Briuselyje: 21,71 EUR

84 tabletės Maltoje kainuoja 104,82 EUR, o Briuselyje jos kainuoja 21,71 EUR.

Tai tik keli esamos padėties pavyzdžiai, rodantys, kokius vargus išgyvena didžioji dalis Maltos šeimų. ES liaupsina savo sveikatos priežiūros ir vartotojų apsaugos politiką, tačiau Maltos salose vaistų kaina išaugo be jokios pateisinamos priežasties.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Veiksmingai veikianti rinka yra būtina sąlyga siekiant užtikrint laisvo asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimo Bendrijoje teises. Krizės laikotarpiu ji taip pat gali padėti kurti stabilią ir klestinčia ekonominę aplinką. Vis dėlto vidaus rinka negali atlikti savo funkcijos be tinkamo teisės aktų įgyvendinimo, taikymo ir vykdymo. Valstybės narės privalo laiku įgyvendinti teisės aktus, jeigu jos prisiėmė tokį įsipareigojimą pagal susitarimą. 1 proc. į nacionalinę teisę neperkeltų teisės aktų riba gali atrodyti maža, tačiau jeigu įtrauksime ir vėluojamas perkelti arba neperkeltas direktyvas, įtaka vidaus rinkos veikimui bus reikšminga. Nuolat iškyla abejonių dėl kai kurių valstybių narių. Pritariu, kad Komisijos interneto svetainėje būtų teikiama išsamesnė informacija apie dar neįgyvendintas direktyvas. Ši informacija turėtų pagerinti visuomenės ir valstybių narių konstitucinių organų informuotumą. Palankiai vertinu uždavinį valstybėms narėms priimti esmines priemones, tarp jų ir lėšų skyrimą tarpvalstybinių elektroninių informacinių sistemų tinklų, siekiant laiku keistis informacija, visų pirma susijusia su pavojingais ne maisto produktais (RAPEX) ir maisto produktais bei pašaru (RASFF), arba Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklo (CPC) veikimui užtikrinti. Šios sistemos ne visose valstybėse narėse veiks tinkamai ir ne visose valstybėse narėse jomis galima pasikliauti. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į teisingą direktyvų taikymą. Šį tikslą galima pasiekti veiksmingu nacionalinių, regioninių ir vietinės reikšmės institucijų bendradarbiavimu.

  Louis Grech (S&D), raštu. – Reikia rimtai apsvarstyti tokius Europos Sąjungos mastu veikiančius žalos atlyginimo mechanizmus kaip SOLVIT. Šis alternatyvus žalos atlyginimo būdas nevisiškai išnaudojamas dėl nepakankamo piliečių, vartotojų ir įmonių informuotumo, taip pat dėl nepakankamai suteikiamų išteklių nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu visose valstybėse narėse (taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine) veikiantiems SOLVIT centrams trūksta darbuotojų ir finansavimo – turi būti dedama daugiau pastangų rengiant darbuotojus ir skiriant finansavimą, siekiant pagerinti centrų administracinius gebėjimus. Raginu Komisiją pirmiausia užbaigti Bendrosios rinkos rėmimo paslaugų (BRRP) projektą. Siūlau, kad Komisija apsvarstytų galimybę į Vartotojų rinkų rezultatų suvestinę įtraukti išsamią SOLVIT pažangos, laimėjimų ir trūkumų ataskaitą. Be to, siekdamos didinti informuotumą valstybės narės, rengdamos informacines kampanijas nacionaliniu mastu, turi reklamuoti SOLVIT kaip racionalų ir prieinamą alternatyvų ginčų sprendimo mechanizmą. Galiausiai Komisija ir valstybės narės turi dėti daug daugiau pastangų, siekiant padidinti informuotumą apie piliečiams, vartotojams ir įmonėms vidaus rinkos teikiamas galimybes.

  Danuta Jazłowiecka (PPE), raštu. – (PL) Visuomenė, kuri laisvai naudojasi bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, yra sėkmingos Europos integracijos pagrindas. Nesukursime išties vieningos Europos Sąjungos, jeigu žmonių neįtikinsime, kad jų namai yra visa Europa. Šio tikslo iš esmės gali siekti SOLVIT. Neabejotinai galime pasakyti, kad SOLVIT sistemos sukūrimas 2002 m. buvo vienas istorinių Europos, kaip suvienyto žemyno, momentų, kuris neatrodo išsiskiriantis, tačiau laikui bėgant atneša netikėtus rezultatus. Sistemos idėja tiesiogiai kildinama iš Europos integracijos šaltinių arba, kitaip tariant, iš fakto, kad Europa visų pirma turi tenkinti piliečių, o ne konkrečių valstybių narių ar vyriausybių interesus.

Ar gali būti kas nors geriau negu parūpinti paprastiems žmonėms paprastą priemonę, leidžiančią jiems išspręsti problemas, ribojančias jų veiklos bendrojoje rinkoje laisvę? Vis dėlto beveik dešimties metų patirtis parodė, kad yra daug kliūčių, trukdančių žmonėms pasinaudoti visomis sistemos teikiamomis galimybėmis. Todėl turėtume pritarti Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto parengtame pranešime pateiktiems pasiūlymams. Svarbiausia, pagrindinį dėmesį turime skirti SOLVIT reklamai valstybėse narėse, reklamai piliečiams, nes apie SOLVIT jų žinios labai menkos. Didesnių finansinių ar žmogiškųjų išteklių skyrimas ir papildomas rengimas arba SOLVIT ryšių palaikymo pareigūno paskyrimas bus beprasmis, jeigu žmonės nežinos, kad gali naudotis tokia priemone. Todėl manau, kad nesvarbu, kokių priemonių imtumėmės, turėtume pradėti nuo šių, tačiau neturėtume užmiršti ir kitų idėjų.

  Ramona Nicole Mănescu (ALDE), raštu. – (RO) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sklandus vidaus rinkos veikimas turi išlikti Europos Parlamento prioritetas, o tokios tarnybos kaip SOLVIT atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad taip ir būtų. Pranešime šis aspektas pabrėžiamas ir daugiausia dėmesio skiriama problemoms, su kuriomis susiduria ši tarnyba. Nors visi žinome, kad labai svarbūs tokie aspektai kaip informacijos teikimas ir SOLVIT viešumo didinimas, galime įžvelgti, kad tai nuolat pasikartojančios problemos, su kuriomis tarnyba susiduria nuo pat jos veiklos pradžios. Valstybės narės ir Europos Komisija turi užtikrinti, kad Europos piliečiai, verslo sektorius ir visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, kuriems reikia pagalbos, galėtų pasinaudoti visomis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, galėtų prieiti prie šaltinių, kurie gali suteikti informaciją, ir greitai priimti sprendimą. Be to, SOLVIT centrams reikia papildomų išteklių. Šiuo atveju turiu omeny kvalifikuotus darbuotojus, o kalbant plačiau, nuolatinius jų rengimo kursus. Valstybės narės privalo suvokti, kokie svarbūs yra šie centrai ir kokie jie yra reikalingi užtikrinant teisingą vidaus rinko teisės aktų taikymą. Manau, kad pranašumai, kuriuos ši tarnyba gali suteikti piliečiams ir verslo sektoriui, tikrai neišnaudojami.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos Sąjungoje vartotojų apsauga turi būti užtikrinama taip, kad vidaus rinkoje piliečiai galėtų naudotis plačiu spektru aukštos kokybės prekių ir paslaugų, būdami tikri, kad užtikrinama jų vartotojų teisių apsauga ir kad prireikus jie gali veiksmingai jomis naudotis. Savaime suprantama, kad norint to pasiekti taip pat reikia, kad vartotojai būtų pakankamai informuoti apie jų teises ir pareigas pagal galiojančius teisės aktus. Todėl pranešime aptariamos paaiškinimo ir informacijos teikimo ES piliečiams iniciatyvos yra svarbios ir turi būti įgyvendintos nedelsiant. Visų pirma vis didėjantis paslaugų sektoriaus sudėtingumas yra didelė problema, nes vartotojams tampa vis sunkiau sąmoningai pasirinkti perkamas prekes arba paslaugas. ES institucijos, formuodamos politiką ir vykdydamos teisėkūrą, privalo atsižvelgti į vartotojų žinias ir poreikius, kurie taip pat buvo nustatyti vartotojų barometru. Reikėtų siekti labiau suderinti vartotojų apsaugos teisės aktus – t. y sugriežtinti – siekiant padidinti tarpvalstybinį naudojimąsi paslaugomis. Vis dėlto įgyvendindami bet kokias vidaus rinkos tobulinimo priemones privalome nepamiršti didelio importo iš trečiųjų šalių masto. Šiuo požiūriu būtinas glaudesnis muitinės ir už vartotojų apsaugą atsakingų valdžios institucijų valstybėse narėse bendradarbiavimas, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo pavojingo importo.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Bėgant laikui pasikeitė ES vartotojų apsaugos politikos mastas, siekiant atsižvelgti į žmonių poreikius ir lūkesčius. Turėdama beveik 500 mln. vartotojų ES vidaus rinka yra labai svarbi įgyvendinant Lisabonos veiksmų plano tikslus (ekonomikos augimas, užimtumas ir didėjantis konkurencingumas), nes vartotojų išlaidos praturtina ES. Svarbiausia yra tai, kad dėl spartaus elektroninės prekybos vystymosi tarpvalstybinis vartotojų rinkų ES aspektas tapo daug svarbesnis, todėl dar svarbiau užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą. Vis dėlto gaila, bet galiojantys ES vartotojų apsaugos teisės aktai valstybėse narėse nebuvo įgyvendinami ir vykdomi vienodu mastu. Mano nuomone, siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą svarbiausia yra griežtesnė rinkos ir vykdymo mechanizmų kontrolė bei visų jų aspektų įgyvendinimas. Atsižvelgdama į tai pritariu pranešėjo pasiūlymams, kad Europos Komisija turėtų atidžiai stebėti, kaip valstybėse narėse į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos ES vartotojų teisės, ir visomis priemonėmis joms padėti šioje srityje. Manau, kad Europos Sąjunga turėtų apsvarstyti idėją sukurti Europos vartotojų apsaugos biurą, kuris galėtų veikti kaip centrinis koordinavimo biuras, konkrečiai nagrinėjantis tarpvalstybinius ginčus, kad būtų suteikiama parama ir papildomos atitinkamų vartotojų apsaugos biurų valstybėse narėse pastangos įgyvendinant ir vykdant ES vartotojų apsaugos teisės aktus. Manau, kad ES vartotojų apsaugos teisės aktai nebus labai naudingi, jeigu jie nebus tinkamai perkelti į nacionalinę teisę, įgyvendinti ir vykdomi nacionaliniu lygmeniu.