Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Anna Hedh (A7-0024/2010)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Metams bėgant, Europos Sąjungos vartotojų apsaugos politikos mastas labai išsiplėtė, atsižvelgiant į pasikeitusius žmonių poreikius ir lūkesčius. Svarbiausia, kad dėl spartaus elektroninės prekybos vystymosi Europos Sąjungoje pastebimai išaugo tarpvalstybinis vartotojų rinkų aspektas, todėl dar labiau išaugo vartotojų apsaugos, ypač aukšto lygio vartotojų apsaugos, poreikis.

Vartotojų pasitikėjimui padidinti svarbiausia, mano nuomone, yra griežtesnė rinkos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų kontrolė bei jų veiksmingas ir visapusis įgyvendinimas. Todėl pritariu šio pranešim priėmimui ir jame nurodytiems pakeitimo pasiūlymams.(buvo anksčiau).

  Zigmantas Balčytis (S&D). – Ponia pirmininke, aš pritariau šiam pranešimui. Veiksminga vartotojų apsaugos užtikrinimo politika yra svarbiausia bendrosios rinkos veikimo sąlyga.

Mums reikalinga realiai veikianti vidaus rinka ir aukšto lygio vartotojų apsauga, bet šiandien to, deja, nėra. Esame priėmę teisės aktus, bet jų vykdymas valstybėse narėse nėra tinkamai užtikrintas. Svarbiausia, kad mūsų vartotojai nesijaučia saugūs, nes nežino taisyklių, o dažnai ir kompensavimo mechanizmai neveikia taip, kaip turėtų veikti.

Komisija turėtų labiau stengtis užtikrindama, kad valstybės narės teisingai taikytų direktyvas, o piliečiai būtų informuojami apie jų teises, ir svarbiausia, kad jie galėtų praktiškai įgyvendinti tas teises.

Pranešimas: Cristian Silviu Buşoi (A7-0027/2010)

  Viktor Uspaskich (ALDE). – (LT) Gerbiamas pranešėjau, gerbiami kolegos, pritariu gerai iniciatyvai. Ypač pritariu tinklų SOLVIT stiprinimui ir jų veiklos išplėtimui. Neturi būti pagailėta lėšų, kad per nacionalinės media priemones, antraštiniuose puslapiuose ar žiūrimiausiose laidose būtų platinama informacija apie šios europinės struktūros veiklą bei galimybes. Kol kas galiu tvirtai jus visus patikinti, kad egzistuoja dvejopi standartai, nevienodas teisės aktų taikymas ir net už tą pačią veiklą nevienodos baudos. Ačiū, aš būtent tai ir norėjau pabrėžti.

  Alfredo Antoniozzi (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pono C. S. Buşoi pranešimą, nes tikiu, kad SOLVIT teikiama paslauga ypač svarbi, nes sukuriamas aiškus ir skaidrus institucijų, piliečių ir verslo įmonių ryšys, o tai vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų.

Paaiškėjo, kad SOLVIT yra svarbi priemonė piliečių ir verslininkų, norinčių pasinaudoti visomis vidaus rinkos siūlomomis galimybėmis, problemoms spręsti. Daugelio Europos Sąjungos valstybių nacionaliniuose teisės aktuose yra kliūčių, kurios turi būti panaikintos. Todėl man atrodo, jog turėtume pritarti, kad būtų skiriama daugiau lėšų, samdomi specialistai ir gerinamas šios paslaugos matomumas, įskaitant vietos institucijų lygmeniu, kuriuo ji turėtų būti labai naudinga.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Kaip frakcijos paskirta pranešėja, visiems Parlamento nariams norėčiau padėkoti už tai, kad Parlamentas absoliučia balsų dauguma patvirtino mūsų pranešimą dėl tinklo SOLVIT. Tai aiškus signalas Tarybai ir Komisija, kad jos rimtai žiūrėtų į mūsų rekomendacijas, kurios turėtų užtikrinti geresnį šios piliečiams ir įmonininkams skirtos priemonės panaudojimą. Tik reikia, kad verslininkai ir piliečiai žinotų apie šią priemonę. Norėčiau tikėti, kad kitais metais Komisija pateiks Parlamentui išsamią metinę ataskaitą, iš kurios visuomenė sužinos apie skundus dėl teisių, kurias turi garantuoti Europos teisės aktai, pažeidimo.

Pranešimas: Bairbre de Brún (A7-0082/2009)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau paaiškinti, kodėl balsavau už ponios B. de Brún pranešimą. Labai dėkoju už tai, kad parengėte šį dokumentą. Tai, kad turime gyvūnų vežimo reikalavimus, reiškia, jog ne tik giname gyvūnus, bet pirmiausia rūpinamės žmonių saugumu ir sveikata. Pritariu priemonėms, skirtoms pratęsti laikinąją tvarką, kad taip ES būtų išspręsta pasiutligės problema. Žinoma, turime atsargiai ir protingai spręsti laisvo naminių gyvūnėlių judėjimo Europos Sąjungoje klausimą, be to, turėtume atsižvelgti ir į mokslinių tyrimų institutų specialistų nuomones.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Balsavau už tai, kad būtų pratęstas pereinamasis laikotarpis, per kurį kai kurios valstybės gali prašyti su veterinarinėmis sąlygomis susijusių išimčių, nes jos įsipareigojo ateityje daugiau neprašyti šių išimčių pratęsti. Suprantu Airijos, Maltos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės nerimą, nes jų reikalavimai naminių gyvūnėlių, su savo šeimininkais vykstančių į savo kilmės šalį, dokumentams yra griežtesni. Didžiausią pavojų kelia pasiutligė, echinokokozė ir erkių sukeliamos ligos. Žinoma, reikia pasakyti, kad šis nenuoseklumas, susijęs su tuo, kad kai kurioms valstybėms leidžiama taikyti pereinamąjį laikotarpį, ateityje turi būti panaikintas ir kad mums labai svarbu veikti išvien ir suderinti teisės aktus.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, viena vertus, suprantu, kad kai kurioms valstybėms narėms svarbu reikalauti, kad būtų pratęstos specialiosios priemonės, susijusios su naminių gyvūnėlių importu. Tačiau, antra vertus, turime visada rūpestingai užtikrinti, kad išlaidos būtų proporcingos naudai. Šiuo atveju mes nesugebėjome to padaryti taip, kaip reikėtų. Dėl to susilaikiau nuo balsavimo. Labiausiai mums reikia, pirma, tinkamos ir veiksmingos importo visoje Europos Sąjungoje išorinės apsaugos, o antra – vis labiau reikia derinti veiksmus visoje Europos Sąjungoje, nes tuo suinteresuoti ir tie vartotojai, kurie tam tikrame etape gali ir pasimesti, kai įvežimui į A šalį taikomos kitokios importavimo sąlygos nei įvežimui į B šalį.

  Nicole Sinclaire (NI). – Ponia pirmininke, balsavau prieš šį pasiūlymą, iš esmės dėl to, kad esu iš Jungtinės Karalystės. Manau, mūsų įstatymai geri ir leido mums šią problemą išspręsti, taigi nenorime, kad mūsų salai grėstų pasiutligė.

Mane labai nustebino, kad šis pasiūlymas susijęs tik su šunimis, katėmis ir šeškais, ir norėčiau pastebėti, kad Screaming Lord Such, tai pasiūlęs prieš 25 metus, šiandien būtų labai patenkintas.

Bet tada daugelis mano rinkėjų iš Jungtinės Karalystės Vakarų Midlando regiono pamanys, kad šių rūmų politika yra tokia pat kaip ir Monster Raving Loony partijos politika.

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, malonu jus vėl matyti pirmininkaujant.

Mes retkarčiais gauname žinią, kuri ateina iš Komisijos, kad ES daro pakankamai. Ji turėtų daryti mažiau, bet geriau, ir susitelkti ties iš tikrųjų dideliais dalykais.

Po to gauname pasiūlymų, pavyzdžiui, kokių gyvūnėlių ir kur galime pasiimti. Manau, čia svarbu proporcingumas, ar ne? Tačiau valstybių sąlygos skirtingos. Mūsų šalis yra sala, neturinti sausumos sienų, ir mes, vadovaudamiesi sveika nuovoka, puikiausiai galime sudaryti proporcingus dvišalius bei daugiašalius tarpusavio susitarimus.

Ar mes iš tikrųjų manome, kad sukūrus papildomą administracinę biurokratiją ir atidavus šią sritį tiems patiems genijams, kurie sukūrė bendrą žemės ūkio politiką, bendrą žuvininkystės politiką, neaudituojamas lėšas ir visa kita, kas įtvirtinta ES teisės aktuose, bus geriau? Ši sritis iš tikrųjų galėtų būti palikta valstybėms narėms.

Pranešimas: Carlos Coelho (A7-0015/2010)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Šengeno erdvės tikslas yra laisvas judėjimas. Nelogiška, kad ilgalaikes vizas turinčių asmenų laisvas judėjimas Šengeno erdvėje labiau apribotas nei trumpalaikių vizų turėtojų. Po mėnesio turėtų įsigalioti Europos Sąjungos vizų kodeksas, nors, kaip rodo veiksmų, kurių valstybės narės ėmėsi dėl ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi išdavimo, analizė, esama skirtingų variantų ir įgyvendinimo būdų, ir dėl to pažeistos pagrindinės piliečių teisės.

Komisijai pateikus pasiūlymus, būtų išvengta praktinių problemų ir delsimo išduodant leidimus gyventi, nes to, kaip minėjau, daugelis valstybių narių nelabai laikosi. Tai neatidėliotinas klausimas: Vizų kodeksas turėtų labai greitai įsigalioti, ir aš palaikiau pranešime pateiktus pasiūlymus.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Aš parėmiau šį reglamentą, kuris palengvins ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimą Šengeno erdvėje. Logiška, kad trečiųjų šalių studentams, tyrėjams ir verslininkams turėtų būti suteikta teisė judėti visoje Europos Sąjungoje, jei jie turi kurios nors valstybės narės vizą.

Tačiau vėlgi norėčiau paprašyti kitų šalių solidarizuotis su Čekija, kuri bergždžiai priešinasi jai Kanados nustatytam vizų režimui. Tai sukelia precedento neturintį skirtingų sąlygų taikymą Europos Sąjungos piliečiams. Dabar Kanada svarsto vizų režimo įvedimo kitoms valstybėms, pvz., Vengrijai, klausimą, ir mes negalime to nuolankiai priimti. Dėl to kaltos pernelyg dosnios ir todėl gundančios sąlygos prieglobsčio prašytojams; jos tiesiog provokuoja piktnaudžiauti šia tvarka. Kanada pažadėjo jas pakeisti, bet nieko nedaro. Norėčiau atsiprašyti dėl to, kad vėl pasinaudojau proga atkreipti dėmesį į šį klausimą.

  Kinga Gál (PPE). – (HU) Kaip girdėjome per diskusijas, pasiūlymo tikslas yra palengvinti trečiųjų piliečiams, turintiems valstybės narės išduotas ilgalaikes D vizas, judėjimą Europos Sąjungoje, tai reiškia, pateikti atvejų, kai dėl vienos ar kitos priežasties kai kurios valstybės narės negali ar nenori laiku išduoti trečiosios šalies piliečiams leidimą gyventi arba tinkamai netaiko pagrindinių Šengeno reglamentų nuostatų, sprendimo būdą. Vengrijos Fidesz delegacija susilaikė nuo galutinio balsavimo dėl šio reglamento, kadangi iki šiol Vengrija sugebėjo tinkamai perkelti teisės aktus, problemų nebuvo; ji pasinaudojo Šengeno numatytomis galimybėmis ir visa tai padaryta pačiu veiksmingiausiu būdu. Kartu norėtume pabrėžti, kad Vengrijos mažumos, kurios, kaip trečiųjų šalių piliečiai, gyvena Europos Sąjungos kaimynystėje, norėtų teisėtai gyventi ES valstybių narių teritorijose, dėl to nepatirdamos pernelyg didelės administracinės naštos. Tam tikslui reikalingi Bendrijos ir valstybių narių lygmens teisės aktai, kurie ne prieštarautų vieni kitiems, o sustiprintų mūsų tikslus.

Pranešimas: Sophia in’t Veld (A7-0025/2010)

  Marian Harkin (ALDE). – Ponia pirmininke, šiame pranešime yra daug gerų dalykų, bet aš tiesiog negaliu pritarti 35 punktui, kuriame raginama nustatyti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (anglų k. CCCTB).

Mums sakoma, kad CCCTB, be kita ko, padės pasiekti veiksmingumą ir supaprastins reikalus. Bet atsižvelgiant į tai, kad dabar įmonės gali pasirinkti, ar taikyti, ar atsisakyti taikyti mokestį, mes jau turėsime ne 27, o 28 mokesčio bazes, o tai vargu ar yra supaprastinimas.

Be to, kaip dabar siūloma, CCCTB reikštų Europos pajamų perskirstymą visoje ES, taigi tokios šalys kaip, pvz., mano šalis Airija, kuri eksportuoja didelę savo produkcijos dalį, būtų baudžiama dėl savo pajamų iš pardavimo. Tai atrodo šiek tiek keista, nes ES esmė – laisvas prekių judėjimas, taigi, jei taikysime CCCTB, galiausiai teks bausti eksportuojančias šalis.

Ir galiausia manau, kad, nustačius bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę, sumažės Europos galimybės pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, nes tokios taisyklės nebūtų taikomos tai valstybei narei, į kurią investuota, o būtų taikoma sudėtinga formulė, kuri gali būti apskaičiuota tik retrospektyviai, taigi manau, kad mūsų galimybės patraukti užsienio investuotojų dėmesį sumažės.

Pranešimas: Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein (A7-0084/2009)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti kolegei už tai, kad parengė šį pranešimą, kuris svarbus ekonomikos augimui. Visiškai pritariu autorės pastaboms dėl Bendrijos teisės aktų įdiegimo ir jų įgyvendinimo užtikrinimo valstybėse narėse. Efektyviai veikianti bendroji vidaus rinka yra neatskiriama stabilios ekonomikos dalis, tai, kas ypač būtina krizės laikotarpiu. Veiksmingas šios rinkos potencialo išnaudojimas priklauso nuo veiksmingo institucijų bendradarbiavimo nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Sumažinus administracinę naštą, veiksmingai bendradarbiaujant atitinkamoms įstaigoms, supaprastinus procedūras ir suderinus teisės aktus, valstybėse narėse bus greitai ir veiksmingai perkeltos direktyvos. Be to, jei bus skelbiami einamieji duomenys, jei piliečiai ir verslininkai bus veiksmingai supažindinami su jų teisėmis ir rinkos padėtimi, pagerės rinkos veikla, jos veikimo principai taps skaidresni, o tai užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas.

  Viktor Uspaskich (ALDE). – (LT) Gerbiama pirmininke, gerbiamas pranešėjau, kolegos, pritariu gerai iniciatyvai, tikiu, kad tai gali padėti žmonėms, veikiančioms įmonėms nacionaliniame lygmenyje. Tačiau be aiškaus griežtai reglamentuoto vidaus rinkos bei teisinės sistemos situacijos monitoringo abejoju, ar bus įmanoma efektyviai pagelbėti šios rinkos žaidėjams, nepriklausomai nuo jos dydžio ir paslaugų vartojimo. Būtina nustatyti griežtas sankcijas, jeigu po atliktos analizės matomi akivaizdūs pažeidimai. Būtinai reikia naudoti praktiką nagrinėjant skundus tarptautiniame lygyje, taip pat nustatyti kriterijus. Deja, liūdna statistika mano valstybėje rodo, kad iš 10 atvejų aštuoniuose tarptautiniuose, jau nagrinėjamuose, pripažinti pažeidimai įvykdyti valstybės institucijose ar teismuose. Todėl aš galvoju, kad be aiškaus nuobaudų reglamentavimo pasiekti norimą rezultatą nebus įmanoma. Norėčiau, kad būtų atkreiptas dėmesys.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Norint sukurti stabilią ir pažangią ekonominę aplinką, būtina turėti tinkamai veikiančią vidaus rinką. Tačiau vidaus rinka tinkamai neveiks, kol visos valstybės narės nepriims Europos Sąjungos nuostatų, darančių įtaką jos veikimui. Tos nuostatos gali būti sėkmingai priimtos tik tada, kai šiame teisės aktų priėmimo procese dalyvaus valstybių narių parlamentai. Be to, tas nuostatas labai svarbu priimti ir parlamentinės priežiūros atžvilgiu. Kadangi pranešime nurodytos ir pozicijos, nuoširdžiai pritariau, kad šis pranešimas būtų patvirtintas.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Parlamentas, kaip ir tikėtasi, patvirtino visus tris pranešimus apie vidaus rinkos veikimą. Tačiau Socialistai ir Žalieji neparėmė Countess Von Thun Und Hohenstein pranešime nuskambėjusio pasiūlymo atlikti reguliarius vidaus rinkos veikimo patvirtinimus. Jie tvirtina, kad tai pakenktų sutartiems socialiniams ir aplinkosaugos standartams. Tačiau visi žinome, kad tie standartai kainuoja nemažus pinigus; žinome ir tai, kad jie suteikia geresnio gyvenimo Europos Sąjungoje galimybę. Šiandien per diskusijas kairieji nepaaiškino, kodėl taip bijo, kad ši vertė bus kiekybiškai įvertinta. Aš balsavau už visus pasiūlymus.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Jean-Luc Dehaene (A7-0022/2010)

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Komisijos pasiūlymas susijęs su netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) išdėstymu, siekiant nustatyti bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), naudojamas Europos Sąjungos biudžeto ir jos nuosavų išteklių tikslais.

FISIM yra finansų institucijų produkto dalis, gaunama ne tiek iš tiesioginio paslaugų pardavimo nustatyta kaina, kiek iš paskolų palūkanų normos, kuri didesnė už įmokoms taikomą normą.

Komisija siūlo ir toliau išdėstyti FISIM, siekiant nustatyti BNP, ir mano, kad tai reikėtų padaryti atgaline data – nuo 2005 m. sausio 1 d. dienos, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1889/2002. Tačiau pasiūlytas įgyvendinimas atgaline data, t. y. nuo 2005 m. sausio 1 d., kelia problemų dėl tikslios šio atgalinio taikymo apimties.

Todėl sutinkame su pranešėjo pozicija, kad FISIM išdėstymo siekiant nustatyti BNP nereikėtų pradėti iki 2010 m. sausio 1 d. FISIM išdėstymą pradėjus 2010 m., bus tiksliau apskaičiuotos BNP.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) išdėstymas siekiant nustatyti bendrąsias nacionalines pajamas (BNP), naudojamas Europos Sąjungos biudžeto ir jos nuosavų išteklių tikslais, yra senas klausimas, ir tai turėjo būti įgyvendinta 2005 m. Tačiau dėl būtinybės ištirti šį metodą, siekiant įvertinti jo tikslumą ir tai, ar jo rezultatai iš tikrųjų patikimi, kad būtų galima teisingai įvertinti aptariamą ekonominę veiklą, šis įgyvendinimas buvo uždelstas. Sutinku, kad šis metodas neturėtų būti taikomas atgaline data, siekiant išvengti valstybių narių konflikto ir galimų teisinių veiksmų.

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0020/2010)

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. – (IT) Pasiūlymas naudotis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, kaip naudinga kovos su ekonomikos ir finansų krizės padariniais priemone, labai vertingas – tai praktinis atsakas finansinės pagalbos pavidalu. Svarbu pažymėti, kad reikėtų paskatinti šio fondo lėšas panaudoti atleidžiamiems darbuotojams perkelti į kitą darbą.

Tikiuosi, kad palaikomi ir kitų valstybių (pvz., Italijos), kurioms reikia prašyti šio specialaus fondo įsikišimo, kad galėtų paremti įmonių, mokančių krizės kainą ir priverstų sumažinti savo darbuotojų skaičių, darbuotojus. Šiuo atžvilgiu vis dėlto norėčiau paprašyti Komisijos lanksčiau vertinti priimtinumo kriterijus fondo lėšoms gauti, o šios lėšos turėtų būti aktyvuojamos kilus struktūrinėms problemoms mažose ir vidutinio dydžio vietos pramoninėse zonose.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGF) įsteigtas siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, kuriems poveikio turėjo labai svarbių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių padariniai. EGF funkcijos išplėstos – fondo lėšas pradėta skirti galimiems gavėjams, kuriems pagalba skiriama nuo 2009 m. gegužės 1 d., taigi įskaitant darbuotojus, kurie buvo atleisti tiesiogiai dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės, ir tai yra teisinga.

Remiu pasiūlymą skirti Vokietijai 6 199 341 EUR paramą, atsakant į jos 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašymą, kad būtų suteikta pagalba atleistiems automobilių įmonės Karmann Group darbuotojams.

2008 m. visos trys institucijos pripažino, kaip svarbu užtikrinti, kad sprendimų panaudoti fondo lėšas (kad būtų galima per naudingą laikotarpį padėti žmonėms) patvirtinimo procedūra būtų greita. Šiam sprendimui priimti reikėjo septynių mėnesių. Tikiu, kad solidarumo fondo aktyvavimo procedūra bus vykdoma greičiau, tad bus įmanoma pasipriešinti katastrofiškoms aplinkybėms, į kurias reikia reaguoti nedelsiant, kaip, pvz., tragišku Madeiros atveju.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Vokietijos Karmann Group, kažkada buvusi klestinti ir konkurencinga įmonė, grumiasi su krizės sunkumais automobilių sektoriuje ir jau paskelbė bankrotą; neseniai jos dalį nupirko Volkswagen. 6 199 341 EUR iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo reikalingi 1 793  atleistiems tos grupės darbuotojams paremti.

Pasak Komisijos, įmonė atitinka tinkamumo šioms lėšoms gauti kriterijus, o tai reiškia, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų greitai padeda sunkumų patiriantiems darbuotojams.

Tikiuosi, šis atleistiems darbuotojams sunkus laikotarpis suteiks jiems galimybę pagerinti savo gebėjimus ir kvalifikaciją ir jie galės greitai grįžti į darbo rinką.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGF) įsteigtas siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, kuriems poveikio turėjo labai svarbių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių padariniai. Taigi ieškoma sprendimų, kaip šie žmonės galėtų vėl įsitraukti į darbo rinką.

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas leidžia panaudoti EGF per metus neviršijant 500 mln. EUR. Dabar siūloma iš viso panaudoti 6 199 341 EUR  iš EGF Vokietijai padėti, šią paramą skiriant atleistiems automobilių įmonės Karmann Group darbuotojams.

Pagal EGF taisyklių 6 straipsnį turime užtikrinti, kad šis fondas remtų naujose įmonėse atleistų pavienių darbuotojų reintegraciją. EGF neatsako už veiksmus, už kuriuos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvines sutartis atsakingos įmonės; be to, jis nefinansuoja įmonių ar sektorių restruktūrizavimo.

Vėlgi reikia pabrėžti, kad, kalbant apie EGF lėšų panaudojimą, Komisija neturi nuolat perkelti iš Europos socialinio fondo dotacijas mokėjimams, nes EGF sukurtas kaip atskira priemonė, jis turi savo tikslus ir prerogatyvas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis fondas sėkmingai reaguoja į prašymus imtis veiksmų. Turime pavyzdį, kaip reaguojama į Vokietijos prašymą padėti, automobilių pramonės įmonei Karmann Group atleidus darbuotojus.

Svarbu pažymėti, kad, atsižvelgiant į nustatytus biudžeto apribojimus (riba – 500 mln. EUR per metus) ir varžančius tinkamumo kriterijus, taikomus potencialiems paramos gavėjams, šis fondas gali tik iš dalies palengvinti kai kurių šios sunkios ekonomikos ir finansų krizės padarinių poveikį. Pirminiais Komisijos apskaičiavimais nustatytas darbuotojų, kuriems galėtų būti suteikta fondo pagalba, skaičius buvo gerokai viršytas jau prieš kurį laiką, kai žmonės buvo atleisti dėl vadinamosios restruktūrizacijos.

Naujoji liberali politika, Europos Sąjungos valstybėse mūsų akyse sukėlusi ekonominę ir socialinę katastrofą, turi būti nutraukta. Aišku, atsakas į šią katastrofą turi būti kai kas daugiau nei pusinės priemonės. Negalime nepasakyti, kad taisyklė, daugiau naudos suteikianti didesnes pajamas turinčioms valstybėms, ypač toms, kuriose didesnės algos ir kuriose geriau remiami bedarbiai, yra neteisinga.

Pabrėžiame, kad skubiai reikalingas tikroviškas planas, kaip paremti gamybą ir sukurti darbo vietų gerbiant teises Europos Sąjungos valstybėse.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Labai džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas šiandien nusprendė suteikti 6,2 mln. EUR paramą automobilių tiekėjo Karmann atleistiems darbuotojams. Europos Sąjunga iš visų turimų 9 mln. EUR skiria 65 proc. Šios lėšos bus panaudotos maždaug 1 800 žmonių perkvalifikuoti arba papildomai mokyti, kad jie galėtų kuo greičiau susirasti naują darbą. Tai akivaizdus Europos Sąjungos indėlis padedant krizės ištiktiems žmonėms. Tokiu elgesiu ES labai aiškiai parodo, kad krizės atvejais ji nori ir gali remti netgi pavienius asmenis. Dabar svarbu, kad pinigai būtų gauti sklandžiai ir tuoj pat, kad tie žmonės galėtų greitai grįžti į darbo rinką. Tačiau be šios individualios paramos krizės paveiktiems darbuotojams, Europos Sąjunga turi imtis dar daugiau priemonių krizės poveikiui sušvelninti. Globalizacija darbo pasidalijimo tarptautiniu lygiu atžvilgiu (dalijimasis gerove) yra tinkamas ir svarbus dalykas. Tačiau Komisija, Europos Parlamentas ir valstybės narės turi intensyviau dirbti, skatindami sąžiningas konkurencines sąlygas jų tarptautiniuose ekonominiuose santykiuose, kad išvengtų nepalankumo pavienių šalių ar sektorių atžvilgiu.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Vokietijos automobilių įmonės darbuotojai, kaip ir Lietuvos šaldytuvų sektorius, kurių vardu pateikti pasiūlymai panaudoti EGF lėšas, turėjo būti tarp pirmųjų 2010 m. skirtų lėšų gavėjų. Abi paraiškos vertos dėmesio. Sveikinu naująjį Komisijos įsipareigojimą toliau naudoti šį fondą, kuris žmonėms ištiesia ranką, o ne duoda „labdarą“ atleidus iš darbo. Mano paties rinkėjai yra pasinaudoję šio fondo lėšomis, ir tikiuosi, kad ateityje fondas tęs šią praktiką. Dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio labai sumažėjo prabangos prekių paklausa, ir nors dabartiniai automobilių pramonės sunkumai suprantami, dėl to ne lengviau. Vokietijos padėtis ypač sunki: 2 476 atleidimo iš darbo atvejai būdingi tai pačiai teritorijai, tai pačiai pramonės sričiai. Viliuosi, kad 6,199 mln. EUR padės darbuotojams, jų šeimoms ir regionui rasti sėkmingą būdą išeiti iš krizės.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – to dalis.

Ši parama labai reikalinga padėti bedarbiams ir persikėlimo aukoms, kurios atsiranda vykstant globalizacijos procesui. Vis daugiau įmonių, norėdamos pasinaudoti mažesnėmis darbo jėgos sąnaudomis įvairiose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, persikelia į naują vietą, dažnai pakenkdamos šalims, kurios gerbia darbuotojų teises.

EGF tikslas – padėti darbuotojams, kurie yra įmonių persikėlimo aukos, ir didžiausia pagalba jiems – suteikti galimybę ateityje vėl įsidarbinti. EGF lėšomis anksčiau jau yra pasinaudojusios kitos ES valstybės, ypač Portugalija ir Ispanija, taigi dabar turėtume suteikti šią paramą Vokietijai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Balsavau už pranešime pateiktus pasiūlymus dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo. Šiuo atveju Vokietija paprašė paramos, kai automobilių pramonės sektoriuje, konkrečiai Karman group įmonėje, buvo atleisti darbuotojai. Tokiomis aplinkybėmis svarbu paminėti, kad šio fondo pinigai naudojami tam, kad atleisti pavieniai darbuotojai galėtų vėl integruotis į darbo rinką, o ne kokioms nors įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonėms kompensuoti. Solidarizuodamasis su kaimynine šalimi ir su jos darbuotojais noriu pasakyti, kad pinigus, kurie, deja, reikalingi dėl tebesitęsiančio globalizacijos proceso ir ekonomikos bei finansų krizės, kurią sukėlė spekuliantai abiejose Atlanto pusėse, jie turėtų gauti nedelsiant.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl EGF panaudojimo 2 476  Vokietijos automobilių pramonės sektoriuje atleistiems žmonėms paremti. Nedarbo laikotarpį Vokietijos valdžia išnaudos gebėjimams gerinti, turint omenyje ne tik profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą; migrantams ir žemos kvalifikacijos darbininkams bus sudarytos galimybės patobulinti pagrindinius įgūdžius, kurie padėtų jiems vėl integruotis į darbo rinką.

Europoje panaši automobilių gamybos pramonės padėtis yra Švedijoje, kur atleisti 2 258 darbuotojai, Austrijoje, kur 774 žmonės atleisti iš variklines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes gaminančių įmonių, ir Belgijoje, kurios pramonės sektoriuje atleista 2 500 tarnautojų. Visoje Europoje daugiau kaip 8 000 darbo vietų bus prarasta dėl automobilių gamybos pramonės restruktūrizavimo.

Atleistiems darbuotojams pasiūlyta finansinė parama turėtų būti suteikta kuo greičiau ir kuo veiksmingiau. Tačiau tai trumpalaikė priemonė, kuri neišspręs darbo vietų išnykimo problemos. ES būtina sukurti tvirtą pramonės politiką, kuri automobilių gamybos pramonėje padėtų išsaugoti esamas ir net sukurti naujų darbo vietų.

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0021/2010)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Šiandien balsavome dėl 3 paraiškų paramai iš Europos Globalizacijos Fondo gauti. Palaikiau visas tris paraiškas, nes manau, kad šio fondo teikiama parama mūsų žmonėms šiuo metu ypač reikalinga. Europos Komisija 2009 m. gegužės mėn. išimtinėmis sąlygomis leido nukrypti nuo reglamento nuostatų ir, atsižvelgdama į ekonomikos bei finansų krizės metu susiklosčiusią padėtį, leido paramą taikyti be darbo likusiems žmonėms.

Labai gaila, kad kai kurios valstybės narės, kuriose itin didelis nedarbas ir labai aukštas skurdo lygis, nesugeba laiku prašyti paramos ir išnaudoti šio fondo teikiamas galimybes bei laiku suteikti pagalbą bedarbiams. Manau, kad Europos Komisija taip pat turėtų aiškintis, ar fondo teikiama parama panaudojama efektyviai ir ar ji atneša realią pridėtinę vertę žmonėms, kuriems ji skirta.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, nes Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansinė pagalba padės atleistiems darbuotojams vėl sugrįžti ir integruotis į darbo rinką. Finansų ir ekonomikos krizės metu per 12 mėnesių nedarbo lygis Lietuvoje žymiai išaugo, todėl būtina prisitaikyti prie krizės padarinių ir užtikrinti bent jau laikiną finansinę pagalbą, siekiant suteikti darbo vietas atliestiems bendrovės „Snaigė“ darbuotojams. Šiuo atveju kalbama ne apie kelis atleistus įmonės darbuotojus, bet apie didžiulį žmonių skaičių, t. y. apie 651 darbuotoją, kurie sudaro 25–54 metų amžiaus grupę. Džiaugiuosi, kad šiandien įvyko taip lauktas balsavimas dėl laikinos finansinės pagalbos skyrimo, kadangi šio Lietuvos bendrovei ir jos atleistiesiems darbuotojams jautrus klausimo sprendimas buvo uždelstas, nes kai kurie minėtos bendrovės darbuotojai darbą prarado jau 2008 m. lapkričio mėnesį. Tikiuosi, kad šios dienos balsavimu priimtos lėšos bus paskirstytos tikslingai ir veiksmingai.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Vienas iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo požymių yra tas, kad fondas siekia paskatinti verslumo dvasią. Europos institucijos ir valstybių narių vyriausybės privalo suprasti, kad šis skatinimas gali geriausiai padėti išspręsti Europos gamybos sektoriuje iškilusius uždavinius.

Sutinku, kad bendra veikla turėtų būti vykdoma ne tik naudojant šią skatinimo formą, bet ir, kas svarbiausia, šalinant dirbtines biurokratines kliūtis verslininkystei. Šioje srityje dar reikia daug nuveikti.

Teisingai, turėtų būti priemonės, skirtos patikrinti, perskirstyti ir perkvalifikuoti bedarbius, kurie tokiais tapo dėl globalizacijos, pvz., Lietuvos šaldytuvų pramonės sektoriaus, ypač AB „Snaigė“ ir dviejų jos tiekėjų, darbuotojus. Tačiau ne mažiau teisinga ir tai, kad turi būti priemonės, kuriomis, išsaugant teisingumą ir sveiką konkurenciją, būtų siekiama sustiprinti įmones ir jų darbo jėgą atviros ekonomikos, kuriai būdingas vis didėjantis konkurencingumas, sąlygomis.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – to dalis.

Ši parama labai reikalinga padėti bedarbiams ir persikėlimo aukoms, kurių atsiranda vykstant globalizacijos procesui. Vis daugiau įmonių, norėdamos pasinaudoti mažesnėmis darbo jėgos sąnaudomis įvairiose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, persikelia į naują vietą, dažnai pakenkdamos šalims, kurios gerbia darbuotojų teises.

EGF tikslas – padėti darbuotojams, kurie yra įmonių persikėlimo aukos, ir didžiausia pagalba jiems – suteikti galimybę ateityje vėl įsidarbinti. EGF lėšomis anksčiau jau yra pasinaudojusios kitos ES valstybės, ypač Portugalija ir Ispanija, taigi dabar turėtume suteikti šią paramą Lietuvai.

  Vilja Savisaar (ALDE), raštu. – (ET) Šios dienos sprendimas, kad Europos Sąjunga remia Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimą, paremtas trim pranešimais, iš kurių dviejuose minima Lietuva ir Vokietija, visokeriopai sveikintinas; jis aiškiai rodo, kad Europos Sąjunga gali tiesiogiai palengvinti iš darbo atleistų žmonių padėtį ir gali padėti jiems persikvalifikuoti. Estijoje per pastaruosius aštuoniolika mėnesių darbą prarado daugiau kaip 30 000 statybos sektoriuje dirbusių žmonių, todėl paraginčiau Estijos Vyriausybę ir Socialinių reikalų ministeriją drąsiai prašyti, kad iš Europos Sąjungos fondų būtų skirta tokiems atvejams numatytų lėšų. Vertėtų pastebėti, kad nors šiandien parama skirta Vokietijai ir Lietuvai, didžiausias nedarbo lygis, Eurostato duomenimis, yra Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje, kurios galbūt taip pat mąsto, kaip Europos Sąjunga galėtų joms tiesiogiai padėti.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − Gerbiamas pranešėjau, kolegos, sveikinu šią iniciatyvą – palaikyti įmonės nukentėjusius darbuotojus nuo globalizacijos proceso. Visiškai palaikau ir džiaugiuosi, kad šiuo atveju pagalbą gaus Lietuvos žmonės. Apskritai manau, kad šio fondo bendra suma turėtų būti padidinta netgi keletą kartų, sumažinus asignavimus kitur. Esu įsitikinęs, kad toks fondas turi aprėpti ir įmonių savininkus. Dažniausiai jie nukenčia taip, kad vėliau nesugeba atsitiesti, sukurti naujo verslo. Nemažai pasitaiko atvejų, kai įmonių savininkai nukenčia daugiau negu darbuotojai: rizikuodami darant verslą, kurdami darbo vietas, mokėdami mokesčius, jie užstatinėja ne tik savo akcijas, bet ir asmeninį turtą. Todėl visiškai būtų naudinga, kad kaip ir dabar – nagrinėjant kiekvieną atvejį – panagrinėti galimybę teikti pagalbą ir įmonių savininkams, nukentėjusiems nuo globalizacijos ir pasaulinės ekonominės krizės.

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0019/2010)

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Džiaugiuosi, kad šiandien įvyko balsavimas dėl lėšų iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) paskyrimo, suteikiant 1 118 893 eurų finansinę paramą 128 Lietuvos statybos sektoriaus įmonių atleistiems darbuotojams. Lietuvos statybų sektorius išgyvena sunkius laikus, kadangi dėl finansų ir ekonomikos krizės labai smuko statybų paklausa, nes nuosmukio laikotarpiu Lietuvos piliečiams labai sunku gauti finansinius kreditus būstui statyti ar įsigyti. Aš balsavau už šį pranešimą, nes ši ES finansinė parama padės globalizacijos įkaitais tapusiems žmonėms susirasti darbą, sugrįžti į darbo rinką ir išsivaduoti iš sunkmečio gniaužtų. Taigi, šiomis aplinkybėmis būtina solidarizuotis su darbuotojais, kurie atleisti būtent dėl pasaulio ekonomikos pokyčių ir dėl finansų krizės sukelto darbų vietų mažėjimo tam tikruose sektoriuose.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Tai, kad vis daugiau Europos valstybių siekia pasinaudoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis, aiškiai rodo, kad visos šalys pajuto globalizacijos reiškinio poveikį, taigi fondas pateisino jam duotą vardą.

Nors pasauliniu lygiu globalizacijos naudingumas pasitvirtino, vis dėlto būtina atkreipti dėmesį į atvejus, kai ji paveikia mažiau konkurencingus sektorius. Vienas toks atvejis yra Lietuvos statybų sektorius.

Tai, kad šis fondas yra greita, konkreti ir terminuota paramos forma, visi politinių sprendimų priėmėjai, verslo lyderiai ir darbuotojai turi rasti naujų būdų prarastam konkurencingumui atkurti ir naujoms rinkoms atrasti. Priešingu atveju pagalba, pvz., EGF, bus tik pusinė ir, kaip paaiškės vėliau, nepakankama priemonė.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (angl. EGF) įsteigtas siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, kuriems poveikio turėjo labai svarbių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių padariniai. Taigi ieškoma sprendimų, kaip šie žmonės galėtų vėl įsitraukti į darbo rinką.

Europos Sąjunga turi taikyti visas turimas priemones, kad sušvelnintų pasaulio ekonomikos ir finansų krizės padarinius; EGF šiomis aplinkybėmis gali atlikti esminį vaidmenį padedant atleistiems darbuotojams vėl integruotis į darbo rinką.

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas leidžia panaudoti EGF, per metus neviršijant 500 mln. EUR. Dabar siūloma iš viso panaudoti 1 118 893 EUR  iš EGF Lietuvai padėti, šią paramą skiriant atleistiems 128 civilinės statybos sektoriaus įmonių darbuotojams.

Vėlgi reikia pabrėžti, kad, kalbant apie EGF lėšų panaudojimą, Komisija neturi nuolat perkelti iš Europos socialinio fondo dotacijas mokėjimams, nes EGF sukurtas kaip atskira priemonė, jis turi savo tikslus ir prerogatyvas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis fondas sėkmingai reaguoja į prašymus imtis veiksmų. Turime pavyzdį, kaip reaguojama į Lietuvos prašymą padėti, civilinės statybos sektoriuje veikiančiose 128 įmonėse atleidus darbuotojus.

Svarbu pažymėti, kad, atsižvelgiant į nustatytus biudžeto apribojimus (riba – 500 mln. EUR per metus) ir varžančius tinkamumo kriterijus, taikomus potencialiems paramos gavėjams, šis fondas gali tik iš dalies palengvinti kai kurių šios sunkios ekonomikos ir finansų krizės padarinių poveikį. Pirminiais Komisijos apskaičiavimais nustatytas darbuotojų, kuriems galėtų būti suteikta fondo pagalba, skaičius buvo gerokai viršytas jau prieš kurį laiką, kai žmonės buvo atleisti dėl dėl vadinamosios restruktūrizacijos.

Naujoji liberali politika, Europos Sąjungos valstybėse mūsų akyse sukėlusi ekonominę ir socialinę katastrofą, turi būti nutraukta. Aišku, atsakas į šią katastrofą turi būti kai kas daugiau nei pusinės priemonės. Negalime nepasakyti, kad taisyklė, daugiau naudos suteikianti didesnes pajamas turinčioms valstybėms, ypač toms, kuriose didesnės algos ir kuriose geriau remiami bedarbiai, yra neteisinga.

Pabrėžiame, kad skubiai reikalingas tikroviškas planas, kaip paremti gamybą ir sukurti darbo vietų gerbiant teises Europos Sąjungos valstybėse.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES yra solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas – to dalis.

Ši parama labai reikalinga padėti bedarbiams ir persikėlimo aukoms, kurių atsiranda vykstant globalizacijos procesui. Šiuo konkrečiu atveju tikslas yra padėti daugiau kaip 120-ies Lietuvos civilinės statybos sektoriaus įmonių darbuotojams, kuriems tų įmonių durys užsivėrė didžiajai krizei paveikus šį sektorių.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti visiems, kuriuos paveikė svarbių struktūrinių pokyčių pasaulio prekyboje padariniai, be kita ko, padėti grįžti į darbo rinką. EGF lėšomis anksčiau jau yra pasinaudojusios kitos ES valstybės, ypač Portugalija ir Ispanija, taigi dabar turėtume suteikti šią paramą Lietuvai.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) 2009 m. rugsėjo mėn. Lietuva pateikė prašymą suteikti paramą iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, 128 civilinės statybos sektoriaus įmonėse atleidus darbuotojus. Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl EGF lėšų skyrimo Lietuvos statybos sektoriui.

Manau, ekologiniu požiūriu veiksminga ekonomika ir efektyviai energiją naudojančių pastatų statyba gali padėti atsigauti ES ekonomikai. Apytiksliu vertinimu iki 2010 m. šiuose sektoriuose visoje Europoje gali būti sukurta apie 2 mln. darbo vietų.

2006 m. ES-27 valstybių narių statybos sektoriuje veikė maždaug 2,9 mln. įmonių, kurių apyvarta siekė 510 mlrd. ir kurios suteikė darbą 14,1 mln. žmonių. Kilus ekonominei krizei, per pirmąjį ir antrąjį 2009 m. ketvirčius veiklos apimtis Lietuvos statybų sektoriuje sumažėjo atitinkamai 42,81 ir 48,04 proc., palyginti su 2008 m. pirmuoju pusmečiu. Tai turi neigiamą poveikį Lietuvai, nes nedarbo lygis joje vienas didžiausių ES. Statybų sektorius ypač paveiktas – vien tik 2008 m. jame prarasta apie 10 proc. darbo vietų.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. − Visiškai palaikau šią iniciatyvą ir balsuoju už pagalbą statybinių bendrovių darbuotojams, nukentėjusiems nuo dabartinės pasaulinės krizės ir globalizacijos proceso. Esu tikras – mes visi kartu esame nemažai kalti dėl to, kad nesugebėjome sustabdyti nekilnojamo turto ir statybų organizacijų pučiamo burbulo. Buvo aišku, kad tai atves į krizę. Politikų pareiga – tarnauti žmonėms ir stabdyti negeroves. Todėl balsuodamas už šitą projektą, siūlyčiau ir prašyčiau didinti finansinę pagalbą, nes šimtams nukentėjusių įmonių, kuriose dirba dešimtys tūkstančių darbuotojų, vienas milijonas eurų – tai tik lašas jūroje. Kalbėdamas su žmonėmis, dirbančiais būtent tokiose įmonėse, girdžiu, kad žmonės nebetiki nei savo valstybe, nei Europos Sąjunga. Todėl padidinus tokio pobūdžio skiriamą paramą, pagerintume pačios Europos Sąjungos įvaizdį bei sustiprintume pasitikėjimą nacionalinėmis valstybėmis.

Pranešimai: Reimer Böge (A7-0021/2010), (A7-0019/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Visiškai pritariu abiems Reimerio Böge pranešimams dėl finansinės Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos atleistiems Lietuvos darbuotojams, kuriuos priėmė Parlamentas, ir esu dėkinga kitiems kolegoms, juos parėmusiems. Deja, pavėlavau į balsavimo procedūrą, nes pakeliui į posėdžių salę nedirbo liftas.

Abu pranešimai – dėl statybų sektoriaus ir įmonės „Snaigė“ padėties – liudija du labai aštrius bedarbystės Lietuvoje atvejus. ES finansinė parama palengvins sunkius išmėginimus, kuriuos patiria Lietuvos darbininkai.

Statybų sektoriui suduotas vienas stipriausių smūgių Lietuvoje. Dabar daugiau kaip šimtas bendrovių priverstos bankrutuoti. 1,1 mln. EUR bus skirti beveik tūkstančiui šio labai jautraus ir skaudžiai paveikto sektoriaus darbuotojų.

Labai panaši padėtis „Snaigėje“ – 258 000 EUR parama iš EGF būtų skirta 650 žmonių, atleistų mieste, kuriame nedarbo lygis vienas didžiausių – dabar jau siekia beveik 20 proc.

Net jei dabartinė nedarbo problema Lietuvoje būtų tik ledkalnio viršūnė, finansinė parama padės tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Pranešimai: Reimer Böge (A7-0020/2010), (A7-0021/2010), (A7-0019/2010)

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas 2006 m., siekiant suteikti daugiau paramos darbuotojams, kuriems poveikio turėjo labai svarbių tarptautinės prekybos struktūros pokyčių padariniai, ir padėti jiems grįžti į darbo rinką.

Nuo 2009 m. gegužės 1 d. EGF funkcija išplėsta ir dabar apima pagalbą darbuotojams, atleistiems dėl tiesioginių ekonomikos ir finansų krizės padarinių. Vienas pagrindinių šios skaudžios ekonomikos ir finansų krizės padarinių – nedarbo didėjimas. ES turi naudoti visas turimas priemones ir reaguoti į krizės padarinius, ypač teikti paramą tiems, kurie kasdien realiai susiduria su nedarbu.

Dėl šių priežasčių balsavau už šį pasiūlymą dėl EGF lėšų panaudojimo Lietuvai, skiriant jas iš 128 veikiančių civilinės statybos sektoriaus įmonių atleistiems darbuotojams.

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Kol mes esame prieš narystę ES, taigi ir ES finansavimą, šio fondo pinigai jau paskirstyti, ir todėl „naujų“ pinigų nėra.

Pageidautume, kad pagalbą atleistiems darbuotojams finansuotų nacionalinės vyriausybės. Tačiau kadangi kompetentinga institucija yra ES, akivaizdu, kad ši pagalba turi būti finansuojama iš šio fondo.

JK atsiras nepritariančių tam, kad pinigai būtų skirti Vokietijai ir Lietuvai. Tačiau jei būtų pasiūlyta skirti lėšas, sakykime, mūsų bendrovės Corus plieno liejyklos darbininkams, šiai pagalbai nesipriešintume. Todėl pagal logiką negalime nepritarti šioms pagalboms.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, mes balsavome už R. Böge pranešimus dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo, galvodami, be kita ko, apie tuos atleistus darbininkus. Tačiau taip elgdamiesi šiek tiek nerimaujame, nes, atsižvelgiant į plačiai išplitusius jūsų neatsakingos, pernelyg laisvos rinkos politikos socialinius padarinius, iš tikrųjų šio fondo nauda tokia pat kaip pleistro ant medinės kojos.

Kartais, nepaisant jūsų paneigimų, susidaro įspūdis, kad Europos mokesčių mokėtojų pinigai naudojami didelių įmonių perkėlimo ir restruktūrizavimo politikai finansuoti, ir kartu Briuselio Europai suteikiama pigi galimybė paskelbti savo solidarumą su bedarbiais, sukūrus tą nedarbą. Kita minėto nerimo priežastis – ribos, privalomos, siekiant gauti šių lėšų, ypač atleistųjų skaičius. Nes visų pirma, išskyrus išimtinius atvejus, naudą iš to turi labai didelės bendrovės. Atrodytų, kad vidutinių, mažųjų ir labai mažų įmonių darbuotojai, smulkūs verslininkai ir verslininkės, uždarantys savo verslą, parduotuves, ekonominės ir socialinės politikos atžvilgiu dar kartą apeiti.

Pranešimas: Anna Rosbach (A7-0009/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavome už šią rezoliuciją, kad užtikrintume Atlanto regionų, ypač Europos Sąjungos salų, aplinkos tvarumą. Šie regionai sudaro pagrindinę ES jūrinę teritoriją ir susiduria su problemomis ir specialiais poreikiais, ypač aplinkosaugos srityje.

Vertėtų paminėti Azorų atvejį, nes Azorai sudaro Europos Sąjungoje didžiausią ekonominę erdvę. Šiandien diskutuojant būtina užtikrinti Atlanto vandenų aplinkos priežiūrą, nes šių salų gyventojai priklausomi nuo geros jų jūrinių vandenų aplinkosauginės būklės. Todėl svarbu aiškiai apibrėžti būtiniausius tikslus, susijusius su aplinkos kokybe, kuriant stebėsenos programas, galinčias užtikrinti gerą aplinkosauginę būklę.

Be to, būtina atsižvelgti į pranešėjo paminėtus atvejus (pavyzdžiui, su laivyba susijusias katastrofas arba plastmasinius maišelius), kurie gali turėti niokojamų padarinių Atlanto regionų ekonominiam, socialiniam ir aplinkos tvarumui. Tam tikslui reikia įgyvendinti specialias priemones, atitinkančias Atlanto vandenyno jūrinių ekosistemų aplinkosauginę bei socioekonominę tikrovę.

Būtent dėl to šių susitarimų pasirašymas yra svarbus populiacijų, kurių gerovė priklauso nuo Atlanto, tvariam vystymuisi.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Remiu šio papildomo protokolo, kuriuos siekiama išspręsti politinį konfliktą, sutrukdžiusį Ispanijai ir Marokui ratifikuoti Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno pakrančių ir vandenų apsaugos nuo taršos bendradarbiavimo susitarimą (Lisabonos susitarimas), pasirašymą. Pakrančių ir vandenų apsauga strategiškai svarbi pakrančių bendruomenių socialinei ir ekonominei gerovei, vietos plėtrai, užimtumui ir ekonominės veiklos išsaugojimui bei kūrimui. Siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, būtina garantuotai palaikyti gerą visų Europos Sąjungos jūrinių vandenų aplinkosauginę būklę. Šis protokolas tiesiogiai susijęs su aplinkos apsaugos, klimato kaitos, saugos, visuomenės sveikatos, regionų vystymo, santykių su trečiosiomis šalimis ir bendradarbiavimo vystymo klausimais. Jis suteiks galimybę pasipriešinti įvairių formų Atlanto taršai, tad bus labai svarbus užtikrinant kovą su tarša arba jūrų ir pakrančių taršos rizika, taikant priemonę, kurios tikslas –užtikrinti susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą kilus su tarša susijusioms katastrofoms; jis įpareigos tas šalis sukurti ir įgyvendinti savo nepaprastosios padėties struktūras bei savo avarijų likvidavimo priemonių planus.

  Diane Dodds (NI), raštu. – Nebalsavau už šį pranešimą; tai darydamas prisiminiau vieną pasakojimą apie mūsų jūrinę aplinką. Pranešėjas minėjo „plastiko sriubą“, Ramiajame vandenyne plūduriuojančią plastikų ir gumos sankaupą, ir atkreipė dėmesį į jau apibūdintą ir vis didėjančią Atlanto vandenyno problemą – jame pamestus žvejybos tinklus. Šiuo klausimu verta paminėti KIMO International veiklą ir jų projektą „Šiukšlių žvejyba“. Šiuo projektu, kurį 2000 m. kovo mėn. pirmoji pradėjo vykdyti Vokietijos Vyriausybė, buvo siekiama išvalyti Šiaurės jūrą nuo šiukšlių, tam naudojant žvejybos tinklus. KIMO International nuo to laiko išplėtė šį projektą – ėmė jį taikyti dar ir JK, Švedijos bei Danijos uostams, ES finansiškai remiant.

Nuo 2001 m. ES žvejai iš mūsų jūrų pašalino šimtus tonų šiukšlių, kurias surinkę atsakingai tvarko. Visi šiame projekte dalyvavę ES žvejai nusipelno pagyrimo už pasiaukojamą darbą: šis atliekų išgriebimas iš jūros turės ilgalaikės naudos žvejybos pramonei, laukiniams augalams bei gyvūnams ir aplinkai.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) ES pasirašė su valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis susitarimų dėl jūros, įskaitant Helsinkio konvenciją, Bonos susitarimą, Barselonos konvenciją ir vadinamąjį Lisabonos susitarimą, paketą. Šių susitarimų tikslas – užtikrinti individualias ir bendras priemones, taikytinas kilus taršos grėsmei arba užteršus jūrą ar pakrantės zonas. Nors Lisabonos susitarimas buvo pasirašytas 1990 m., jis niekada neįsigaliojo dėl Ispanijos ir Maroko teritorinio ginčo. 2008 m. visos šalys pasirašė šį papildomą protokolą, taigi neliko kliūčių Lisabonos susitarimui priimti. Pranešėjas savo pranešime paminėjo dvi nuolatines ir vis didėjančias problemas, susijusias su jūros ir pakrančių zonų tarša, iš jų pirmoji – daugybė Ramiajame vandenyne plūduriuojančių plastmasės ir gumos gaminių, telkinys, sudarantis 34 kartus didesnį plotą nei vidutinio dydžio valstybė narė, pvz., Nyderlandai. Antroji pastovi problema, kurią mini Anna Rosbach ir kurią ji ragina skubiai spręsti, yra senų išmestų ir pamestų žvejybos tinklų kiekis. Šis pranešimas – tai konstruktyvaus darbo, siekiant išspręsti svarbiausias jūrų ir pakrančių taršos problemas, pavyzdys. Todėl už tai atiduodu savo balsą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Praėjus dvidešimčiai metų po to, kai buvo pasirašytas Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno pakrančių ir vandenų apsaugos nuo taršos bendradarbiavimo susitarimas, dėl kurio susitarė Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Marokas ir ES, dabar, kai visos susitariančiosios šalys jį ratifikavo, jau gali įsigalioti. Taryba dabar siūlo Europos Sąjungos vardu sudaryti papildomą protokolą, kuris sudarys sąlygas susitarimui įsigalioti.

Šis susitarimas ypač svarbus Portugalijai dėl jos kranto linijos ilgio ir jūros svarbos šalies nacionaliniam ūkiui; nereikia pamiršti ir Erika bei Prestige avarijų. Todėl sveikinu Tarybą ir valstybes nares sudarius šį papildomą protokolą ir tikiuosi, kad greitai ir veiksmingai įsigalios susitarimas, kuris užtikrins geresnę apsaugą mūsų pakrantėms nuo ekologinių katastrofų, pvz., tokių, kurios, deja, neseniai sugadino mūsų pakrantes.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Labai džiaugiuosi, kad šis pranešimas priimtas, nes jis leis įsigalioti regioninių susitarimų dėl jūrų taršos, kuriuos pasirašė ES ir kai kurios valstybės narės bei kaimyninės trečiosios šalys, paketui.

Šiuo atveju mes turime Lisabonos susitarimą, pasirašytą 1990 m. spalio mėn., bet niekados neįsigaliojusį dėl dviejų susitariančiųjų šalių – Ispanijos ir Maroko – teritorinio ginčo dėl pietinės sienos (Vakarų Sachara), kuri patvirtinta to susitarimo 3 straipsnio c paantraštėje.

Papildomą protokolą, kuriuo išspręstas konfliktas ir rasta priimtina 3 straipsnio c paantraštės formuluotė, 2008 m. gegužės mėn. pasirašė Portugalija, Ispanija, Prancūzija ir Marokas.

Dabar, kai sudarytas šis papildomas protokolas, Lisabonos susitarimas gali įsigalioti, praėjus dvidešimčiai metų po pasirašymo. Be saugos klausimų, šis protokolas apima ir aplinkos apsaugą. Visi žinome apie neseniai mūsų pakrantėms kilusią ekologinių katastrofų grėsmę. Tikimasi, kad šios taisyklės padės išvengti tokių avarijų, kokias sukėlė Erika ir Prestige, nes jūra neturi fizinių ar politinių ribų – čia reikalingos bendros pastangos ir suderinti veiksmai.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos bendrija yra dalyvavusi įvairiuose regioniniuose susitarimuose dėl jūrų taršos, kurie prisidėjo prie valstybių narių abipusės paramos ir tarpusavio bendradarbiavimo. Šių susitarimų paketą sudaro ir Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno pakrančių bei vandenų apsaugos nuo taršos bendradarbiavimo susitarimas (Lisabonos susitarimas), kurį paskatino Portugalija ir kuris neįsigaliojo dėl Ispanijos ir Maroko ginčo teritorinio ginčo. Tikiu, jog tam, kad būtų priimtos ES siūlomos aplinkosaugos taisyklės, dabar, kai sudarytas papildomas protokolas, Lisabonos susitarimas pagaliau gali būti taikomas praktiškai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno pakrančių ir vandenų apsaugos nuo taršos bendradarbiavimo susitarimo papildomas protokolas yra regioninių susitarimų dėl jūrų aplinkos apsaugos, kuriuos ES sudarė su atskiromis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, tinklo dalis. Mūsų vandenynų, kurie yra milijonų europiečių maisto šaltinis, apsauga – taip pat svarbus EB uždavinys, ir todėl aš besąlygiškai balsavau už šį pranešimą. Šiomis aplinkybėmis reikėtų paminėti, kad, be Lisabonos susitarimo, apie kurį čia kalbame, dar yra Helsinkio konvencija, Bonos susitarimas ir Barselonos konvencija.

Kiekvienas minėtas susitarimas apima įvairias ES valstybes nares supančių jūrų dalis ir turi užtikrinti atskirą arba bendrą susitariančiųjų šalių intervenciją jūrų arba pakrančių taršos atveju arba kilus taršos grėsmei dėl avarijos. Lisabonos susitarimas buvo pasirašytas 1990 m. spalio mėn., bet niekada neįsigaliojo dėl dviejų susitariančiųjų šalių – Ispanijos ir Maroko – teritorinio ginčo, susijusio su „pietinėmis ribomis“ (Vakarų Sachara). Papildomą protokolą, kuriuo išspręstas ginčas ir nustatyta tinkama formuluotė, 2008 m. gegužės mėn. pasirašė Portugalija, Ispanija, Prancūzija ir Marokas, ir pagaliau 2009 m. kovo 25 d. – ir Europos Sąjunga.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Beveik 50 proc. Europos Sąjungos gyventojų gyvena pakrančių regionuose, ir vien tik dėl šio fakto dvigubai daugiau dėmesio turi būti skiriama integruotam šių regionų išsaugojimui ir valdymui. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad ES būtų užtikrintas integruotas pakrančių zonos valdymas, kaip rekomenduoja Europos Komisija šiuo klausimu paskelbtame pareiškime.

Be to, svarbu pažymėti, kad 80 proc. jūros šiukšlių ir teršalų yra iš sausumos, todėl reikalinga suderinta strategija, apimanti ir kovą su šia problema sausumoje.

Vandenyno tarša ir Europos pakrančių niokojimas yra ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominė problema. Taip yra dėl to, kad daugelyje valstybių, pvz., Portugalijoje, turizmo praktika, susijusi su veikla jūroje, pvz., banginių stebėjimas, nardymas, ir kt., yra svarbus kai kurių regionų, įskaitant Azorus, Madeirą ir Algarvę, pajamų šaltinis.

Vandenų tarša, kaip ir pernelyg intensyvi žvejyba, labai prisidėjo prie to, kad kai kurių žuvų rūšių ištekliai šiuo metu yra išeikvoti. Todėl turi būti įgyvendinta visa Jūrų strategijos direktyva – integruotos ES jūrų politikos aplinkos strategijos ramstis.

Vandenynai ir pakrančių zonos turi būti Europos strategijos prioritetas, ir dėl šios priežasties visiškai remiu šį Parlamento pranešimą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kad įsigaliotų papildomas Lisabonos susitarimo protokolas. Šiame susitarime sukuriamas mechanizmas, užtikrinantis susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą taršą sukeliančių avarijų atveju ir įpareigoja jas parengti ir įgyvendinti savo nepaprastosios padėties struktūras bei savo avarijų likvidavimo priemonių planus.

Šis susitarimas yra regioninių susitarimų dėl jūrų, kuriuos ES sudarė su kai kuriomis valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, paketo dalis. Paketą sudaro Helsinkio konvencija, Bonos susitarimas, Barselonos konvencija ir šiuo atveju Lisabonos susitarimas. Kiekvienas šių susitarimų apima skirtingas jūrų, esančių prie ES valstybių narių, dalis, ir jais siekiama užtikrinti atskiros susitarimą pasirašiusios šalies arba susitarimą sudariusių šalių kolektyvinį įsikišimą jūrų arba pakrančių taršos atvejais arba kilus taršos grėsmei, siekiant apsaugoti aplinką ir piliečių sveikatą.

Pranešimas: Anna Hedh (A7-0024/2010)

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Vartotojų apsaugos politika siekiama remti vartotojų sveikatos, ekonominius ir saugumo interesus, taip pat teisę į informaciją. Vartotojų apsauga yra visa apimanti ir pagrindinė Europos Sąjungos politika, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas užtikrinimui, kad būtų klestinčios rinkos, kuriose vartotojai galėtų veikti saugiai ir pasitikėdami, ir skatinamos inovacijos ir tarpvalstybinė prekyba.

Balsavau už dabartinį pranešimą, nes manau, kad būtina stiprinti Europos vartotojų apsaugos politiką ir padaryti ją veiksmingesnę ir prasmingesnę visuomenei. Pasitikintys ir tinkamai informuoti vartotojai, kurie sugeba pasirinkti, yra būtinas veiksmingo vidaus rinkos veikimo veiksnys. Tuo turi būti siekiama suteikti vartotojams daug galimybių rinktis produktus ir paslaugas, kurios būtų aukštos kokybės ir konkurencingų kainų, kartu siūlant aukštą apsaugos lygį ir atliekant pagrindinį vaidmenį siekiant padaryti ES konkurencingą, dinamišką ir pažangią pasaulio mastu.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Pastaraisiais metais Europos Sąjungos vidaus rinka smarkiai išsiplėtė ir šiuo metu apima beveik 500 mln. vartotojų 27 valstybėse narėse. Standartizuoti vartotojų apsaugos principus ir taisykles Europos Sąjungos lygiu ir tobulinti jų taikymo mechanizmus yra pasiekiamas tikslas, nedarant jokių prielaidų, kad visose 27 valstybėse narėse teikiami produktai ir paslaugos per trumpą arba vidutinį laikotarpį pasieks tokį pat kokybės lygį.

Dabartinę sunkią ekonominę padėtį, kurioje yra visa Europa, išryškina pajamų mažėjimas ir nedarbo didėjimas, kuris Bendrijoje rodo realią būtinybę geriau valdyti kasdienį apsipirkimą. Europos vartotojų elgsena, kurią tiesiogiai veikia ekonomikos recesija, ypač akivaizdi kalbant apie prekes ir paslaugas, kurias jie perka ir kurių aukštos kokybės jie nori, kad galėtų suvartoti kuo daugiau šių prekių ir pasinaudoti kuo daugiau paslaugų. Todėl nuolatos didėja vartotojų apsaugos priemonių svarba. Rinkos priežiūros struktūrų stiprinimas visose naujose valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad produktai, pardavinėjami rinkose, atitiktų aukščiausius saugumo standartus, yra sprendimas, kuriuo siekiama prisitaikyti prie dabartinės padėties.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) ES vartotojai turi itin svarbų vaidmenį didinant augimą, užimtumą ir konkurencingumą, o jų interesai yra pagrindinis prioritetas formuojant pagrindines politikos kryptis, pvz., be kita ko, sveikatos, verslo ir pramonės, aplinkos ir energetikos bei transporto. Kalbant apie energetiką, vidaus rinka negali veikti tinkamai ir konkurencingai dėl to, kad yra vadinamosios energijos salos, pvz., Baltijos jūros regionas, kuris energijos požiūriu izoliuotas nuo likusios Europos ir priklausomas nuo vienintelio išorės tiekėjo. Visą Europos teritoriją apimantis elektros energijos tinklas ir dujotiekis turi būti prioritetas, nes Europa labai priklauso nuo energijos importo. Be to, elektros rinkai privalo būti patvirtinta aibė priemonių, kuriomis būtų siekiama visiško atvirumo Europos vartotojų naudai. Reikia sukurti palankias sąlygas tikrai ir sąžiningai konkurencijai bei tikrai bendrai rinkai sukurti. Valstybės narės privalo imtis visų priemonių, kurios būtinos norint pasiekti visų pirma šiuos aiškius tikslus: pažeidžiamų vartotojų apsaugos, pagrindinių vartotojų teisių apsaugos ir ekonominės ir socialinės sanglaudos.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Vartotojų teisių ir gerovės propagavimas yra pagrindinis Europos Sąjungos aspektas. Palaikau visas pastangas, kurios buvo dedamos šiuo klausimu, t. y. visuomenės pasitikėjimo rinkomis atkūrimo klausimu. Vartotojų apsauga tampa dar svarbesnė vykstant ekonomikos krizei, kuri padidino naštą mažiausiai apsaugotiems vartotojams, t. y. turintiems mažas pajamas. Būtina įdiegti suderintą požiūrį, kuriuo bus suteiktos galimybės vartotojams patikimai naudotis savo teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, pabrėžiu, kad reikia: pirma, propaguoti politiką, kuria būtų siekiama, kad ES valstybės narės informuotų ir šviestų vartotojus vykdydamos kampanijas, panaudodamos informacinius punktus ir didindamos Europos vartotojų centrų išteklius; antra, taikyti taisykles, kurios jau sėkmingai veikia, stiprinant rinkos priežiūros ir reguliavimo mechanizmus ir didinant spaudimą valstybėms narėms, kad būtų tinkamai surenkami Bendrijos ištekliai.

Kartoju, kad šiuo būdu vartotojai galės priimti tinkamai informacija pagrįstus sprendimus, nepaisant visokio vartotojų spaudimo. Taip didinamas jų pasitikėjimas rinkoje, skatinama didesnė konkurencija, gerinama produktų ir paslaugų kokybė ir didinamas vartojimas (svarbus ekonomikos atsigavimo veiksnys).

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Vartotojų apsauga glaudžiai susijusi su rinkos pajėgumu pasiūlyti platų kokybiškų produktų ir paslaugų konkurencingomis kainomis pasirinkimą. Akivaizdu, kad dėl didesnio vartotojų pasitikėjimo, supratimo ir atsakomybės reikės vis kokybiškesnių prekių ir paslaugų, nes tai savo ruožtu didins konkurenciją tarp tiekėjų, kurie bus skatinami gerinti savo produktus ir kartu išlaikyti konkurencingas kainas.

Pritariu svarbai, kurią Komisija ir valstybės narės teikia tam, kad būtų pradėta įgyvendinti komunikavimo vartotojų teisių klausimais strategija pasinaudojant interneto portalais, sąmoningumo ugdymo kampanijomis ir informaciniais punktais, taip pat būtų skatinama naudotis interneto svetaine eYouGuide ir kartu būtų užtikrinamas organizacijų, atsakingų už valdymą ir organizavimą, tikrumas, patikimumas ir nešališkumas.

Be to, reglamentu nustatytais penkiais vartotojų rinkų rezultatų suvestinės rodikliais – nors ir ne išsamiais – tikrai bus sudarytos sąlygos žmonėms, jei reikės, gauti naudingą informaciją apie orientacinės reguliavimo sistemos tobulinimą, jei bus užtikrinama, kad valstybių narių pateikta informacija bus išsami ir ją bus galima apibendrinti remiantis lengvai palyginamais pagrindais. Balsavau už pranešimą, nors esu sumišusi dėl vartotojų ombudsmeno paskyrimo ir dėl kolektyvinio žalos atlyginimo priemonių.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir per dabartinę ekonomikos krizę turi būti tvirtai užtikrinami vartotojų interesai ir apsauga. Reikia, kad vartotojams būtų suteiktos konkrečios priemonės, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad jų interesai būtų veiksmingai integruoti į visų krypčių Europos Sąjungos politiką.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Pranešėja išeities tašku pasirenka vartotojų rinkų rezultatų suvestinės rezultatus, o tai yra logiškas ir pragmatiškas požiūris. Tiek vartotojų pasitenkinimą, tiek problemas galima nustatyti pagal statistines ataskaitas, kuriose dėmesys sutelkiamas į šį klausimą. Rinkoms nustatyti būtina toliau tobulinti konfidencialią vartotojų problemų duomenų bazę. Tačiau duomenų rinkimą reikia pagerinti taip, kad būtų galima atsižvelgti į įvairių sistemų, taikomų valstybėse narėse, skirtumus, kurie dėl sistemų įvairovės kartais yra ypač dideli. Mano nuomone, problemiškiausias klausimas yra galimybė užtikrinti teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Galimybės užtikrinti teisės aktų vykdymą visų pirma nėra prekybos tarpvalstybinėse rinkose atveju. ES vartotojų apsaugos taisyklių nustatymas neturės poveikio, jeigu jos nebus tinkamai įgyvendinamos nacionalinėje teisėje ir taikomos bei vykdomos valstybės narės lygmeniu. Pranešėja vartotojų apsaugos klausimą svarstė tinkamu būdu, remdamasi rezultatų suvestinėmis. Tačiau norėčiau pritarti konkretesniems pasiūlymams, kaip gerinti dabartinę padėtį. Nepaisant šios abejonės, pranešimu prisidedama prie ES vartotojų apsaugos, todėl balsavau už jo patvirtinimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos vartotojų politika yra svarbiausia vidaus rinkos konsolidavimo dalis. Dėl šios priežasties šia politika Europos vartotojams ir visuomenės nariams turi būti suteikta galimybė naudotis kokybiškais produktais ir paslaugomis konkurencingomis kainomis ir kartu naudotis aukšto lygio jų teisių apsauga.

Vartotojų išsilavinimo ir jų teisių ir įpareigojimų supratimo didinimu, taip pat atsakingu įmonių požiūriu bus prisidėta prie dinamiškesnės formos tarpvalstybinės prekybos, taigi ir prie didelės vidaus rinkos integracijos, turinčios poveikį Europos konkurencingumui.

Be to, turi būti nustatyta teisinga vartotojų teisių ir pareigų bei atitinkamų priimtų teisės aktų dėl įmonių ir paslaugų teikėjų teisių ir pareigų poveikio pusiausvyra.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartyje vartotojų apsauga nurodoma kaip visa apimanti ir svarbiausia Europos Sąjungos politika, kuria nustatoma, kad turi būti atsižvelgiama į vartotojų apsaugos reikalavimus.

Šiuo atžvilgiu būtina stiprinti Europos vartotojų apsaugos politiką ir padaryti ją veiksmingesnę ir prasmingesnę visuomenei. Itin svarbu reaguoti į Europos visuomenės poreikius ir problemas.

Šia prasme yra pateisinamos rinkos stebėsenos priemonės, pvz., vartotojų rinkų rezultatų suvestinė. Gera vartotojų apsaugos politika turi užtikrinti gerai veikiančias rinkas, saugumą ir pasitikėjimą ir taip skatinti tarpvalstybinę prekybą ir inovacijas.

Palaikau skaidrią politiką, pagal kurią registruotasis prekės pavadinimas yra privalomas. Vartotojų apsauga yra svarbi, kai susiduriama su importuojamais produktais, kurie yra nesaugūs, todėl tam reikalingas glaudesnis rinkos stebėsenos institucijų ir muitinių bendradarbiavimas.

Dėl vidaus rinkoje platinamų produktų saugumo reikia derinti pastangas su trečiųjų šalių institucijomis, todėl pateisinama Komisijos iniciatyva, kuria siekiama suintensyvinti tarptautinį bendradarbiavimą ir pasirašyti oficialius susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių, ypač Kinijos, JAV ir Japonijos, institucijomis.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už A. Hedh pranešimą. Šiuo metu Škotija neturi balso ES vartotojų klausimais, nes mes neturime nepriklausomų atstovų Taryboje, o vartotojų teisės aktai daugiausia palikti Londonui. Atsižvelgiant į mūsų atskiras teisines institucijas, būtina šias galias sugrąžinti Škotijos parlamentui, kad Škotija galėtų atlikti visateisį vaidmenį vykstančiose ES diskusijose šiais klausimais.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Vartotojų apsauga yra ir visada buvo vienas iš ES prioritetų, taip pat ji buvo sustiprinta priėmus Lisabonos sutartį. Vartotojai, kurie yra gerai informuoti apie savo teises ir pareigas, prisideda prie skaidresnės ir konkurencingesnės rinkos.

Esant dabartinei ekonomikos krizei itin svarbu apsaugoti labiausiai pažeidžiamus vartotojus ir turinčius mažesnes pajamas asmenis. Dėl vis sudėtingėjančių mažmeninės prekybos rinkų, ypač susijusių su paslaugomis, vartotojams sunkiau priimti geriausią sprendimą.

Siekiant veiksmingai įvertinti rinkas ir patvirtinti politiką, kuri duotų geriausius galimus rezultatus vartotojams, reikia turėti rinkos stebėsenos priemones. Dėl šios priežasties labai svarbi vartotojų rinkų rezultatų suvestinė.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Siekiant užtikrinti, kad turėtume veiksmingą vartotojų apsaugą, svarbu pagerinti vartotojams teikiamą informaciją ir jų švietimą. Tikslas – vidaus rinkoje turėti didesnes teises turinčius vartotojus. Tačiau pranešime nepakankamai sprendžiamos problemos, susijusios su visiškai nereguliuojama rinka. Ne visada laikomasi Europos standartų – ar tai būtų kokybės ir saugumo standartai, ar netgi aplinkos ir sveikatos reglamentai. Todėl nuo balsavimo susilaikiau.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Vartotojų apsauga itin svarbus klausimas, kurį turi spręsti Komisija. Paprasčiausiai įgyvendinti veiksmingų priemonių šiuo klausimu, žinoma, nepakaks, jeigu nedalyvaus vartotojai. Vartotojai privalo žinoti savo teises. Maksimaliai išnaudoti bendrosios Europos rinkos galimybes – didžiulis uždavinys Komisijai. Norint imtis šio uždavinio, veiksminga vartotojų apsauga turi būti vienas iš ES pasirinktų prioritetų. Manau, kad naudojamos vartotojų rinkų rezultatų suvestinės, kurios yra priemonė rinkoms stebėti, vartotojų požiūriu negalėtų būti naudingesnės. Rezultatų suvestinės aiškiai rodo, kurios rinkos nepakankamai tenkina vartotojų poreikius. Analizuodami jas galime, be kita ko, išsiaiškinti, ar vartotojai susiduria su tam tikromis problemomis paslaugų rinkoje ir ar prekybos internetu tarp tam tikrų valstybių narių daugeliu atvejų neriboja tarpvalstybinės kliūtys. Džiaugiuosi, kad planuojamos kitos rezultatų suvestinės. Be to, tikiuosi, kad dabar jose mums bus pateikta dar išsamesnė informacija negu anksčiau. Tokios priemonės padeda daug lengviau suprasti vartotojų problemas ir reaguoti į jų poreikius. Nėra abejonių, kad ES reglamentų dėl vartotojų apsaugos įgyvendinimas atskirose valstybėse narėse būtų naudingas mūsų piliečiams.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Balsavau už A. Hedh pranešimą dėl vartotojų apsaugos. Šiame pranešime savo iniciatyva pripažįstamas lemiamas vartotojų organizacijų, kurios idealiai tinka valdžios institucijoms įspėti apie vartotojų kasdieniame gyvenime patiriamas problemas, vaidmuo. Žinoma, taip pat palaikau reikalavimą, kad valstybės narės atitinkamai konsultuotųsi su vartotojų organizacijomis visuose sprendimų priėmimo etapuose ir dėl vartotojų įstatymų perkėlimo į nacionalinę teisę bei įgyvendinimo. Taip pat labai svarbu, kad į vartotojų rinkų rezultatų suvestinę būtų įtraukti ilgalaikiai rodikliai, pvz., rodikliai, susiję su rinkos dalimis, kokybe, reklama, skaidrumu ir pasiūlymų palyginamumu, rodikliai, susiję su vykdymo užtikrinimu ir teisių suteikimu vartotojams, socialiniai, aplinkos ir etiniai rodikliai, taip pat rodikliai, kuriais būtų galima įvertinti žalos atlyginimą ir vartotojų nuostolius.

Kiek suprantu, šiame pranešime yra tik šie du trūkumai: nepatvirtintas Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pateiktas pakeitimas, kuriame raginama pasimokyti iš rinkos nesėkmės energetikos sektoriuje, ir mūsų pakeitimas, kuriame reikalaujama persvarstyti Žaislų direktyvą. Telieka apgailestauti, kad šiam pakeitimui nebuvo suteikta pirmenybė. Nepaisant to, noriu pasveikinti pranešėją ir jos kolegas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete su šiuo puikiu pranešimu.

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariu šiam Parlamento įnašui į vartotojų rinkų rezultatų suvestinę. Vartotojų rinkų rezultatų suvestinė yra svarbus rodiklis, kuris rodo, kiek efektyviai ir veiksmingai valstybės narės įgyvendina ES teisės aktus. Pritariu pranešėjos reikalavimui užtikrinti didesnį stebėsenos priemonių skaidrumą ir matomumą ir palaikau jos reikalavimą patobulinti ES kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmus.

  Alf Svensson (PPE) , raštu. – (SV) ES laisvoji rinka ne tik padaro Europos Sąjungą įtakinga veikėja, bet ir reiškia, kad vartotojams turi būti suteikiama tinkama ir aiški informacija apie rinkoje turimą asortimentą. Reikia stiprinti vartotojų pozicijas. Todėl šiandien balsavau už pranešimą dėl vartotojų apsaugos. Tačiau pranešime yra tam tikrų problemiškų formuluočių. Yra pavojus, kad dėl konsultavimosi su vartotojų organizacijomis visais sprendimų priėmimo proceso etapais šis procesas gerokai pailgės. Pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį siekiant tinkamos vartotojų apsaugos, tačiau įvairiose šalyse tai gali įgyti įvairias formas ir neturėti neigiamo poveikio rezultatams. Subsidiarumo principas turi būti taikomas sprendžiant vartotojų apsaugos institucijų ir vartotojų ombudsmeno steigimo klausimus, taip pat formuluotėje, susijusioje su mokyklų programomis. ES turi nustatyti būtiniausius bendros vartotojų politikos lygius ir tikslus, tačiau neturėtų detaliai spręsti, kaip tiksliai valstybės narės turi pasiekti šiuos tikslus. Pranešime visos valstybės narės raginamos rinkti ir įtraukti į bendrą duomenų bazę informaciją apie nelaimingus atsitikimus ir sužalojimus. Tokia duomenų bazė neturi didinti pernelyg didelio administracinio darbo poreikio. Jos administravimas turi būti protingas ir proporcingas, kad būtų naudingas asmenims. Tačiau vartotojų teisės ir vartotojų apsauga vidaus rinkoje yra tokios svarbios, kad balsavau už pranešimą, nepaisydamas susirūpinimo, kurį ką tik išdėsčiau.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiama pranešėja, kolegos, malonu, kad mes bandome aktyviai rūpintis vartotojų teisių apsauga. Tačiau tai vyksta jau daugelį metų, o mes vis nesugebam sukurti tobulo mechanizmo, nesugebam sugriežtinti privalomų sąlygų, įgyvendinant šiuos uždavinius nacionaliniu lygmeniu. Kartais tai atrodo tarsi žaidimas ar veidmainystė. Kol mes griežtai nesureguliuosim monopolinių organizacijų veiklos, nesvarbu, kokios srities, taip, kad jų pelnai būtų aiškiai apribojami, o veiklos išlaidos, atlyginimai ir premijos – griežtai kontroliuojami: t. y. žaliavų tiekimas, gamyba, produkto tiekimas, – tol tikėtis pigių ir kokybiškų prekių ar paslaugų vartotojams yra sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Turėdamas nemenkos patirties šioje srityje esu pasirengęs kartu padirbėti šiuo klausimu.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šio pranešimo patvirtinimą. Manau, kad svarbu apsaugoti vartotojus ir skirti daugiau dėmesio rinkos priežiūros stiprinimui, kad piliečiams skirti produktai atitiktų aukščiausius galimus standartus. Palankiai vertinu žingsnį siekiant sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą saugos priemonių klausimais ir sudaryti oficialius susitarimus su trečiųjų šalių vykdymą užtikrinančiomis institucijomis. Palaikau raginimą įsteigti vartotojų apsaugos ombudsmeną neteisminiam ginčų sprendimui ir manau, kad veiksmingesni tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmai padės pagerinti vartotojų apsaugą visoje ES.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (FR) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 12 straipsnyje dar kartą patvirtinama, kad į vartotojų apsaugos reikalavimus atsižvelgiama nustatant bei vykdant kitas Europos Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. Komisija privalo užtikrinti, kad vartotojų interesai būtų tikrai integruoti į visas politikos kryptis, ir savo poveikio tyrimuose išsiaiškinti galimą bet kurio naujo teisės akto ir politikos, tiesiogiai arba netiesiogiai veikiančių vartotojus, poveikį. Nors vartotojų skundai yra svarbus rinkos nesėkmių rodiklis, jų nebuvimas ne visada reiškia, kad rinkos puikiai veikia, nes kartais vartotojai yra linkę mažiau skųstis dėl įvairių vartotojų tradicijų arba dėl jų tikėtinumo, kad bus atsižvelgiama į jų skundus, suvokimo. Vartotojų organizacijos turi atlikti itin svarbų vaidmenį perspėjant valstybės institucijas apie problemas, su kuriomis susiduria vartotojai. Priemonės turėtų būti optimizuotos, kad galėtų veikti veiksmingiau visais lygiais. Raginu valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su vartotojų organizacijomis visais sprendimų priėmimo etapais ir vartotojų įstatymų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo metu.

Pranešimas: Cristian Silviu Buşoi (A7-0027/2010)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Balsavau už šį pranešimą dėl SOLVIT. Europos vartotojai turėtų gerai žinoti savo teises, todėl šis problemų sprendimo tinklas turėtų būti lengvai prieinamas kiekvienam.

Visoje Europos Sąjungoje daugėja žmonių, kurie kreipiasi į SOLVIT, kad gautų patarimą arba pagalbą, o iš to galima suprasti, kad SOLVIT, kaip Europos piliečių ir verslo subjektų problemų sprendimo priemonė, darosi vis svarbesnė.

Visiškai palaikau pranešime pateiktą reikalavimą geriau ir plačiau reklamuoti SOLVIT paslaugas ir sutinku, kad turėtų būti išaiškinta informacija apie piliečių ir verslo subjektų teises vidaus rinkoje, kad kiekvienas galėtų savo kasdieniame gyvenime pasinaudoti šių teisių teikiamais pranašumais.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Kad galėtų naudotis vidaus rinkos privilegijomis, vartotojai privalo turėti veiksmingas žalos, patirtos netinkamai taikant vidaus rinkos teisės aktus, atlyginimo priemones. SOLVIT tinklas buvo sukurtas siekiant užtikrinti greitą žalos atlyginimą nesinaudojant teismo procesu. Manau, kad šis tinklas galėtų būti labai naudingas, tačiau šiuo metu jis neveikia veiksmingai ir ne visai išnaudoja savo potencialą. Daug mūsų piliečių ir mažų įmonių nežino apie tokį tinklą. Taigi, manau, kad valstybės narės turėtų labiau stengtis remti SOLVIT ir didinti piliečių bei įmonių informuotumą ir tam skirti daugiau lėšų. Be to, kai kurie SOLVIT centrai gauna daugiau bylų negu gali išnagrinėti, nes centrai yra nepakankamai sukomplektuoti. Manau, kad valstybėms narėms reikia stiprinti nacionalinių SOLVIT centrų vaidmenį užtikrinant nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą ir įsitraukti į aktyvų keitimąsi nuomonėmis bei gerąją patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis siekiant visiškai išnaudoti SOLVIT tinklo potencialą.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Veikiantis nuo 2002 m. SOLVIT yra internetinis problemų sprendimo tinklas, kurio veikloje Europos Sąjungos valstybės narės dalyvauja siekdamos užtikrinti pragmatinę reakciją į sunkumus, kurių kyla dėl valstybės institucijų netinkamai taikomų Bendrijos teisės aktų.

Nors šiuo metu vidaus rinka veikia palyginti gerai, tačiau taip pat tiesa, kad kai kada atsiranda aiškinimo klaidų ir problemų, susijusių su visuomenės narių ir įmonių, kurios bando maksimaliai išnaudoti vidaus rinkos teikiamus pranašumus, teisėmis.

Balsavau už dabartinį pranešimą, nes SOLVIT tinklas įrodė turįs didžiulę reikšmę sprendžiant visokias problemas, pradedant visuomenės nariais, kurie ieško kitos valstybės narės, kurioje galėtų studijuoti, dirbti arba vėl susijungti su partneriais ir kt., ir baigiant įmonėmis, kurios susiduria su problemomis, susijusiomis su valstybės institucijomis, problemomis, susijusiomis su PVM grąžinamosiomis išmokomis, arba kitomis problemomis. SOLVIT tinklu siekiama teikti visuomenės nariams ir įmonėms aukšto lygio paslaugas remiantis svarbiais kokybės ir veiklos kriterijais.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu C. S. Buşoi pranešimą dėl SOLVIT. Šis neoficialus problemų, susijusių su vidaus rinka, sprendimo tinklas buvo itin svarbus teikiant nemokamą pagalbą tiek visuomenės nariams, tiek įmonėms sprendžiant konkrečias problemas, susijusias su valstybės institucijomis. Jo svarbą rodo didėjantis pastaraisiais metais iškeltų bylų skaičius. Tačiau žinant kompleksines problemas, nustatytas nacionaliniu lygiu, itin svarbu apsvarstyti tam tikras priemones šių centrų veiksmingumui padidinti. Todėl manau, kad, pasinaudodamos didesniais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir darbuotojų mokymu SOLVIT tinkle vidaus rinkos taisyklių klausimais, valstybės narės turi suintensyvinti savo veiksmus, kad suteiktų visuomenės atstovams ir įmonėms informaciją apie teises, kuriomis jie naudojasi vidaus rinkoje. Be to, svarbu, kad jų darbuotojų anglų kalbos, taip pat gimtosios kalbos žinios būtų tvirtos. Raginu valstybes nares ir Komisiją prisidėti prie geresnių sąlygų naudotis SOLVIT tinklu užtikrinimo visuomenės atstovams ir įmonėms, siekiant veiksmingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Vidaus rinka nėra ir neturėtų būti vien biurokratinė struktūra. Kad galėtų iš tikrųjų turėti naudos iš akivaizdžių vidaus rinkos pranašumų, įmonės ir Europos visuomenė turi sugebėti įgyvendinti savo teises praktikoje, pasinaudodamos greitais, reaguojančiais ir veiksmingais mechanizmais. Šiuo pagrindu SOLVIT tinklas įgauna didelę reikšmę.

Kadangi praėjusiais metais SOLVIT centrai dalyvavo nagrinėjant vis daugiau bylų, manau, kad vartotojų labui būtų itin svarbu, kad pereitume prie įvairių reformų ir patobulinimų, kuriuos atsižvelgdamas į tai pasiūlė Parlamentas. Pvz., Komisijos kontrolės, kad būtų veiksmingai taikomos vidaus rinkos taisyklės, stiprinimas; aiškus SOLVIT centrams skiriamų išteklių padidinimas (vidaus rinkos sudedamųjų dalių ekspertų paskyrimas, nacionaliniams centrams skiriamų lėšų padidinimas, specializuotas ir šiuolaikinis esamų specialistų mokymas, koordinuojamos interneto sąsajos tarp vietos centrų ir Komisijos tarnybų); nemažas valstybių narių ir Komisijos investavimas į SOLVIT tinklo propagavimą ir reklamavimą visais socialinės komunikacijos metodais, propaguojant aukšto lygio ryšius su visuomene ir įmonėmis. Dėl visų šių priežasčių aš pritariu C. S. Buşoi pranešimui dėl SOLVIT.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) SOLVIT tinklas įrodė, kad yra labai naudinga priemonė, kai reikia spręsti valstybės institucijų neteisingo vidaus rinkos teisės taikymo problemas, – be teismo procesų, – su kuriomis susiduria ES piliečiai ir verslo įmonės. Todėl jis turėtų būti remiamas kelias būdais, užtikrinant glaudesnį Komisijos, Parlamento ir valstybių narių bendradarbiavimą. Visų pirma būtina geriau informuoti piliečius ir įmones apie jo buvimą ir stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą. Be to, daugiau reikšmės turėtų būti teikiama šioje srityje dirbančių valstybės pareigūnų mokymui, pvz., SOLVIT tinklo personalo, kuris, kaip pabrėžiama Komisijos komunikate, taip pat turėtų būti lavinamas Europos socialinio fondo lėšomis, mokymui.

Balsavau už pranešimą, nes manau, kad SOLVIT tinklo stiprinimas gali realiai padėti gerinti teisinę vidaus rinkos, kurią taip sunkiai bandome sukurti, sistemą. Duomenų skaidrumo propagavimu pasinaudojant interaktyvia interneto duomenų baze padidinamas supratimas apie standartus, suteikiama galimybė greičiau išspręsti problemas ir padidinamas pasitikėjimas operatoriais.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Komisija ir valstybės narės įsteigė SOLVIT tinklą, kad neteisminėmis priemonėmis būtų galima išspręsti bet kokias problemas, su kuriomis visuomenės atstovai ir įmonės gali susidurti dėl netinkamo teisės aktų, susijusių su vidaus rinka, taikymo.

Šis tinklas įrodė, kad gali būti veiksmingas sprendžiant problemas, tačiau plačioji visuomenė juo vis dar nepakankamai naudojasi. Dėl šios priežasties Komisija ketina remti greitą ir visišką SOLVIT tinklo panaudojimą, didindama skaidrumą, kad būtų galima įveikti kliūtis judėjimo laisvei, ir teikdama visuomenei informaciją apie jos teises, kad būtų išnaudotas vidaus rinkos potencialas.

Atsižvelgdama į tai, Komisija ragina valstybes nares tinkamai propaguoti SOLVIT tinklą visuomenei ir įmonėms, įvertinant jo teikiamas galimybes ir papildomą naudą.

Atsižvelgdamas į tai, kad daug problemų, kurias būtų galima išspęsti pasinaudojant SOLVIT tinklu, šiuo metu yra sprendžiama teismine tvarka, visuomenės atstovams ir įmonėms švaistant vis daugiau laiko ir pinigų, ir atsižvelgdamas į tai, kad SOLVIT tinklas galėtų užtikrinti alternatyvų ir greitesnį bei veiksmingesnį teisinių ginčų sprendimą, manau, jog padaryti, kad SOLVIT tinklas veiktų visu pajėgumu, būtų naudinga vidaus rinkos veikimui, taip pat visuomenės atstovų ir įmonių interesų ir teisių apsaugai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) SOLVIT tinklas pradėjo veikti 2002 m. liepos mėn., kai jį įsteigė Komisija ir valstybės narės, siekdamos spręsti problemas, su kuriomis susiduria visuomenės atstovai ir įmonės dėl netinkamo vidaus rinkos teisės aktų taikymo, ir sudarė sąlygas greitai, laisvai ir veiksmingai reaguoti nesikreipiant į teismus.

Nacionaliniu lygiu visos ES valstybės narės kartu su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu įsteigė SOLVIT centrus, dažniausiai sujungtus su atitinkamomis ekonomikos ar užsienio reikalų ministerijomis. Šie centrai bendradarbiauja tiesiogiai naudodamiesi elektronine duomenų baze, kad galėtų rasti greitus ir pragmatiškus problemų, kurias pateikė visuomenės atstovai ir įmonės, sprendimus.

Valstybės narės turi suintensyvinti savo veiksmus, siekdamos suteikti informaciją visuomenės atstovams ir įmonėms apie teises, kuriomis jie naudojasi vidaus rinkoje, ir taip sudaryti jiems sąlygas įgyvendinti šias teises. Apie SOLVIT teikiamas paslaugas turi būti veiksmingai informuojami visuomenės atstovai ir įmonės.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) SOLVIT tinklui, kurio tikslas – veiksmingai spręsti vidaus rinkos problemas, labai sekėsi spręsti šias problemas. SOLVIT tinklas buvo įsteigtas 2002 m. siekiant spręsti problemas, su kuriomis visuomenės atstovai ir įmonės susiduria dėl netinkamo Europos teisės aktų, susijusių su vidaus rinka, taikymo.

SOLVIT tinklas veiksmingiau ir mažiau biurokratiškai pakeičia teismus, surasdamas sprendimus per 10 savaičių. Tačiau dėl didesnio SOLVIT bylų srauto išaiškėjo keli trūkumai, susiję su jo reakcija. Tai reiškia, jog labai svarbu, kad būtų dedamos pastangos padidinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kartu užtikrinant atitinkamą SOLVIT tinklo pareigūnų mokymą, kad jie galėtų padidinti savo veiksmingumą imdamiesi vis daugiau jiems pateikiamų bylų.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Vidaus rinka suteikia daugybę galimybių piliečiams ir įmonėms. Apskritai vidaus rinka puikiai veikia. Tačiau kartais taip pat gali būti daroma klaidų.

SOLVIT – problemų sprendimo tinklas, kuriame ES valstybės narės, nepradėdamos teisminių procedūrų, drauge sprendžia problemas, kurios kyla dėl valstybės institucijų netinkamai taikomų vidaus rinkos teisės aktų. SOLVIT centrai yra visose Europos Sąjungos valstybėse narėse (taip pat Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine).

Balsavau už šį pranešimą, kad padidinčiau SOLVIT centrų populiarumą sprendžiant piliečių ir įmonių pateiktus skundus.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Vidaus rinka kartu su daugiau nei 1 500 dažnai painių dokumentų, atrodo, europiečiams turėtų būti gana nesuprantama „didelė keistenybė“, kuri taip pat ne visada tinkamai įgyvendinama valstybėse narėse (visų pirma kalbu apie profesinės kvalifikacijos pripažinimą). Todėl aiškėja, kad SOLVIT yra neįkainojama priemonė: kaip tikra paramos paslauga vartotojams ir įmonėms klausimais, susijusiais su bendrąja rinka, jau kelerius metus šis paslaugus tinklas dirba bandydamas neoficialiai spręsti valstybės institucijų neteisingo vidaus rinkos teisės taikymo problemas. Balsavau už pranešimą dėl SOLVIT.

Vis dėlto, nepaisant jo puikaus sėkmės procento (sėkmingai išsprendžiama daugiau nei 80 proc. bylų) ir nepaisant to, kad jis reiškia greitą, neteisminį ir nemokamą žalos atlyginimo problemos sprendimą, SOLVIT iki šiol yra santykinai nežinomas plačiajai visuomenei. Turime daryti daugiau, kad padidintume jo autoritetą. Galiausiai apgailestauju, kad tam tikrose valstybėse narėse, įskaitant manąją, SOLVIT centrai biudžeto ir personalo požiūriu taip prastai aprūpinami. Manau, kad atėjo laikas valstybėms narėms pripažinti, kokie naudingi yra šie centrai, ir aprūpinti juos ištekliais, kad jie galėtų tinkamai veikti.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) C. S. Buşoi pranešimas dėl SOLVIT yra labai svarbus. Vykdydamas savo Parlamento nario pareigas daug kartų per savaitę bendraudavau su piliečiais, kurie man dažnai užduodavo labai asmeniškus ir labai konkrečius klausimus apie Bendrijos teisės veikimą. Dažnai galėdavau jiems padėti tuojau pat nukreipdamas juos į SOLVIT.

Šiandien mūsų patvirtintame pranešime aiškiai nurodoma šios priemonės teikiama nauda. Tai yra nepaprastai subalansuotas darbas, nes jame labai aiškiai išdėstyta, kokių veiksmų būtina imtis norint patobulinti šią priemonę. Iš tiesų reikalinga gera žiniasklaidos strategija, kad būtų galima geriau informuoti visuomenę apie SOLVIT. Prie to galima prisidėti pateikiant unikalų interneto adresą.

Aišku, kad reikia toliau didinti SOLVIT veiksmingumą. Tai iš tikrųjų galima padaryti stiprinant valstybės tarnautojų, turinčių pakankamai aukšto lygio žinių, bendradarbiavimą. Be to, itin svarbi yra rekomendacija valstybėms narėms padidinti SOLVIT centrų personalą siekiant padidinti administracinius gebėjimus įvairiose ministerijose nacionaliniu lygiu. Visiems SOLVIT centrams turi būti keliamas toks tikslas: greitai atsakyti į klausimus ir pateikti tikrus sprendimus; kaip tik šiuo tikslu buvo įsteigti SOLVIT centrai.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiamas pranešėjau, kolegos, palaikau šią iniciatyvą, visiškai pritariu dėl SOLVIT tinklų stiprinimo ir jų veiklos plėtros. Neturi būti pagailėta lėšų, kad per nacionalines media priemones tituliniuose puslapiuose ar žiūrimiausiose laidose būtų platinama informacija apie šios europinės struktūros veiklą bei galimybes. Kol kas galiu tvirtai jus visus patikinti, kad egzistuoja dvigubi standartai, nevienodas teisės aktų taikymas, ir net už tą pačią veiklą nevienodos baudos.

  Anna Záborská (PPE), raštu. – (FR) SOLVIT tinklas buvo įsteigtas siekiant spręsti problemas, su kuriomis piliečiai ir įmonės susiduria dėl netinkamo teisės aktų dėl vidaus rinkos taikymo. Visos valstybės narės, taip pat Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas įsteigė nacionalinius SOLVIT centrus. Jie bendradarbiauja tiesiogiai, kad galėtų rasti greitus ir pragmatiškus piliečių ir įmonių pateiktų problemų sprendimus. Centrams reikia patikimų teisinių konsultacijų dėl pateiktų problemų ir siūlomų sprendimų teisinio pobūdžio. Jie turi galimybę naudotis teisinėmis konsultacijomis pačiame centre ir kompetentingoje administracijoje. Kai nesutariama dėl teisinio požiūrio į bendrai nagrinėjamas bylas, kai kyla sudėtingų teisinių problemų arba tiesiog nėra galimybės gauti tinkamas teisines konsultacijas savo šalyje, SOLVIT centrai dažnai kreipiasi patarimo į Komisiją. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad centrai galėtų tinkamai pasinaudoti valdymo institucijų, kurioms jie priklauso, teisinėmis žiniomis. Centrams paprašius, Komisija turėtų sparčiau teikti neoficialius teisinius vertinimus. Palankiai vertinu valstybių narių įsipareigojimą stebėti Europos teisės aktus ir jų taikymą. Nėra visai gerai, kad Europos teisės aktų leidėjai turėtų įgyvendinti teisės aktus, kuriais sukeliama daugiau problemų, negu jų išsprendžiama.

Pranešimas: Bairbre de Brún (A7-0082/2009)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Pas mus, Airijoje, gyvūnų sveikatos reikalavimų standartai yra aukšti, todėl balsavau už šį svarbų pranešimą, kuriuo bus saugojama Airijos gyvūnų sveikatos būklė. Pranešimo rekomendacija dėl laikinosios gyvūnų judėjimo sistemos pratęsimo iki 2011 m. gruodžio mėn. pabaigos yra būtina ir pateikta laiku.

Pagal šias taisykles nustatoma naminių gyvūnėlių (kačių, šunų ir šeškų), kurie vežami iš vienos valstybės narės į kitą, bendroji identifikavimo sistema, o visi gyvūnai privalės turėti pasus, kuriais įrodoma, kad jie paskiepyti nuo pasiutligės.

Šios apsauginės priemonės yra būtinos, nes šiuo metu sveikatos standartai Airijoje yra ypač aukšti, todėl šalyje nėra pasiutligės, tam tikrų erkių ir kaspinuočių, kurie galėtų kelti pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Ponia pirmininke, balsavau už pranešimą dėl pasiūlytos Europos Parlamento ir Tarybos rezoliucijos dėl veterinarinių sąlygų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, nors nesutinku su visu pasiūlymo tekstu. Man ypač kelia susirūpinimą tai, kad jame numatoma pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo šunų ir kačių įvežimui į Airiją, Maltą, Suomiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę taikomi griežtesni reikalavimai. Pvz., Malta, Airija ir Jungtinė Karalystė reikalauja, kad naminiams šunims ir katėms būtų atliekami papildomi tyrimai dėl erkių, kurie taip pat turi būti pažymėti gyvūnų pasuose. Tai jau antras iš eilės pereinamojo laikotarpio pratęsimas, kurį ES teisėkūros praktikos požiūriu laikau visiškai neteisėtu. Komisija turėtų kuo greičiau įvertinti galimybę išplėsti bendrą tvarką į visas valstybes nares, kuriose šiuo metu taikoma pereinamoji tvarka, o šiam tikslui turėtų pavesti parengti konsultacinę Europos maisto saugos tarnybos nuomonę. Tvirtai tikiu, kad pakartotinis pereinamojo laikotarpio pratęsimas neatitinka Europos piliečių interesų. Dėl esamų anksčiau minėtų valstybių narių apsaugos priemonių skirtumų, pvz., skirtingų skiepijimų, serologinių tyrimų ir tyrimų dėl parazitų terminų, ES teritorijoje keliauti su naminiais gyvūnėliais yra sunkiau ir brangiau.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Bendrijos teisės aktais reglamentuojamas nekomercinis naminių gyvūnėlių įvežimas į Bendriją, pagal kuriuos nustatoma vadinamoji bendra tvarka, pagal kurią naminiai šunys, katės ir šeškai, vežami iš vienos valstybės narės į kitą ES teritorijoje, turi būti vežami kartu su identifikacijos dokumentais ir informacija apie jų privalomus skiepus nuo pasiutligės ir persirgtas ligas. Reglamentu (EB) Nr. 998/2003 taip pat nustatoma vadinamoji laikinoji tvarka, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama taikyti griežtesnius reikalavimus šių gyvūnėlių įvežimui ir jų judėjimui jų teritorijoje. Šia leidžiančia nukrypti nuostata visų pirma gana dažnai naudojamasi Didžiojoje Britanijoje. Komisija siūlo nustatytą laikinąją tvarką pratęsti iki 2011 m. gruodžio 31 d., o pranešėja B. de Brún palaiko šį žingsnį. Atsižvelgdamas į tai, kad Taryboje ir ENVI komitete buvo pasiektas kompromisas, kurio dalį sudaro šis pranešimas, balsavau už jo patvirtinimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Reglamentu (EB) Nr. 998/2003, kurį Komisija siūlo iš dalies pakeisti, nustatomos suderintos nekomercinio naminių gyvūnėlių judėjimo Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat jų įvežimo į ją, normos. Tačiau jame numatoma laikina sistema, pagal kurią kai kurios valstybės narės gali nustatyti griežtesnes sąlygas, jeigu gyvūnėliai sirgtų tam tikromis ligomis, pvz., pasiutlige ir echinokokoze, arba būtų užsikrėtę erkėmis.

Nepaisydamas naminių gyvūnėlių judėjimo Europos Sąjungos teritorijoje svarbos, dar kartą sakau esąs įsitikinęs, jog svarbiausia, kad tokie naminiai gyvūnėliai privalo atitikti visus sanitarijos kriterijus, kad nekeltų pavojaus žmonių arba gyvūnų sveikatai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiame pranešime numatytos naminių gyvūnėlių judėjimo Europos teritorijoje taisyklės ir kaip tai turėtų būti daroma paisant ligų, pvz., pasiutligės, plitimo prevencijos tikslų.

Judėjimo laisvė yra vienas pagrindinių bendrosios Europos rinkos ramsčių. Šis klausimas ypač tinka Europos be sienų, kurioje matome didėjantį naminių gyvūnėlių judėjimą tarp valstybių narių, piliečiams.

Visi sutinkame, kad turi būti galimybė keliauti su naminiais gyvūnėliais, tačiau taip pat visi sutinkame, kad tai turi būti daroma pagal nustatytus visuomenės sveikatos kriterijus, siekiant užtikrinti aukštesnį žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį.

Todėl palankiai vertinu bendrąją pasų sistemą, pagal kurią bus suderintos higienos priemonės ir kontrolės priemonės, kuriomis bus palengvintas laisvas naminių gyvūnėlių judėjimas.

Be to, pranešime numatyta laikinoji tvarka iki 2011 m. pabaigos, kad kai kurios šalys galėtų parengti reikalingą infrastruktūrą.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už B. de Brún pranešimą. Judėjimo laisvė, kuri yra bendrosios rinkos pagrindas, reiškia, kad tai yra daugeliui visos Europos piliečių svarbus klausimas. Visuomenės ir gyvūnų sveikatos klausimai taip pat nepaprastai svarbūs, todėl manau, kad pranešėja padarė gerą darbą, ieškodama aukso vidurio.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Gyvūnų sveikatos sąlygomis, kurios turi būti nustatytos naminių gyvūnėlių, neskirtų pardavimui, tarpvalstybiniam judėjimui, siekiama užtikrinti aukštesnį žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygį ir didesnį naminių gyvūnėlių, lydimų atitinkamų jų savininkų, judėjimo patogumą. Taip bus palengvintas nekomercinis naminių gyvūnėlių judėjimas, jeigu bus laikomasi atitinkamų taisyklių ir kelionių Bendrijos teritorijoje metu kartu bus vežamas skiepų nuo pasiutligės sertifikatas ir imuninės sistemos reakcijos į šį skiepijimą, atliktą įgalioto veterinarijos gydytojo, tyrimas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Balsavau už šį pranešimą, nes tai darydami palaikome Komisijos pasiūlymą dėl laikinosios tvarkos dėl pasiutligės pratęsimo, manydami, kad tvarkos pabaiga geriau sutampa su tuo metu, kada Europos Komisija ketina nutraukti ES finansavimą vakcinavimo programoms, kuriomis siekiama kai kuriose valstybėse narėse išnaikinti laukinių gyvūnų pasiutligę, kuri ES yra pagrindinė pasiutligės paplitimo priežastis. Be to, Komisija pasirinko atsargią įspėjamąją poziciją, teikdama pirmenybę prevencijai ir didesnei sveikatos reikalavimų, susijusių su vidaus rinka ir laisvu naminių gyvūnėlių judėjimu, svarbai. Komisija lygino ir svarstė įvairias politikos galimybes, atsižvelgdama į įvairias Europos maisto saugos tarnybos (EMST) pateiktas nuomones. Siūloma pereinamojo laikotarpio taikymo pabaigos data leis pertvarkyti infrastruktūrą, parengti personalą ir prisitaikyti prie naujos padėties.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, kuriuo valstybėms narėms ne tik bus leidžiama toliau taikyti priemones, siekiant apsisaugoti nuo pasiutligės plitimo, bet ir bus leidžiama po 2011 m. naminiams gyvūnėliams saugiai ir laisvai judėti po visą Europą. Iki 2011 m. pratęsus leidžiančių nukrypti nuostatų galiojimą bus sudarytos sąlygos joms toliau tęsti tyrimus ir sveikatos patikrinimus dėl tokių ligų, kaip pasiutligė. Šis pereinamasis laikotarpis – svarbus žingsnis siekiant galutinio laisvo ir saugaus naminių gyvūnėlių judėjimo Europos Sąjungoje.

Norėčiau pasveikinti visus tuos, kurie stengėsi pasiekti susitarimą dėl naujos komitologijos procedūros. Tai yra puikus kompromisas, kuriuo bus sudarytos sąlygos veiksmingai reaguoti, jeigu valstybės narės turėtų pagristų rūpesčių dėl kitų ligų plitimo. Be to, juo užtikrinama, kad, naudodamasi suteiktais įgaliojimais, Komisija konsultuosis su įvairiais ekspertais – Komisijos, valstybių narių, nevyriausybinių organizacijų ir Parlamento ekspertais. Privalome užtikrinti, kad šio įsipareigojimo būtų laikomasi. Kalbant apie platesnį kontekstą, gavome raštiškus patikinimus, kad šiuo pranešimu nebus sudarytas precedentas būsimam naudojimuisi suteiktais įgaliojimais. Taip atsižvelgiama į Parlamento susirūpinimą dėl pagal Lisabonos sutartį numatytos naujos komitologijos procedūros precedento sudarymo.

Pranešimas: Carlos Coelho (A7-0015/2010)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) „ES 2020“ strategija yra daug vilčių teikiantis dokumentas. Pastaruoju metu garsiai kalbama apie ES ekonomikos atsigavimą, tačiau daugeliui valstybių narių krizės pabaigos dar nematyti. Viešojoje erdvėje kalbos apie krizę apsiriboja viešųjų finansų būkle, nors labai sparčiai augantis nedarbas kai kuriose valstybėse narėse jau pasiekė kritinę ribą. Keista girdėti ES aukštų pareigūnų žarstomas pagyras kai kurioms vyriausybėms už puikų darbą, nors kas mėnesį tose šalyse bedarbių skaičius katastrofiškai auga, socialinės garantijos mažinamos, o žmonių skaičius, gyvenančių žemiau skurdo ribos, didėja. Tokių šalių žmonėms tampa labai sunku suprasti kokią – skurdo mažinimo ar skurdo didinimo politiką vykdo Europos Sąjunga socialinėje srityje. Manau, kad vyriausybės, nesugebėjusios išspręsti bent jau bedarbystės stabilizavimo problemos, neturėtų būti nepelnytai giriamos. Europos Komisija turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir atsakingai prižiūrėti nacionalinių vyriausybių krizių valdymo planų įgyvendinimą, o ypač socialinių reformų srityje, ir labai aiškiai įvertinti tokių reformų pasekmes žmonėms.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Šengeno sutartis yra Europos šalių sutartis dėl laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje politikos. Bet kuris asmuo, turintis dokumentą, įrodantį, kad jis legaliai gyvena valstybėje narėje, turėtų galėti laisvai judėti teritorijoje, kurioje nėra vidaus sienų.

Tačiau dar ne visos šalys laikosi savo įsipareigojimo išduoti leidimą gyventi trečiųjų šalių piliečiams, kurie turi šios formos ilgalaikes vizas. Dėl šios priežasties yra nesuderinama tai, kad studentas, kuris gavo vizą išeiti kursą Portugalijoje, neturėtų galimybės keliauti, pvz., į Belgiją, kad galėtų specializuotoje bibliotekoje rinkti informaciją savo diplominiam darbui rašyti.

Dėl šios priežasties balsavau už dabartinį pranešimą, atsižvelgdamas į tai, kad svarbu sudaryti geresnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, kurie legaliai gyvena vienoje iš valstybių narių, laisvai judėti Šengeno erdvėje remiantis tos valstybės narės išduota ilgalaike D kategorijos viza. Sveikinu pranešėją C. Coelho su tuo, kad jam dar kartą pavyko pasiekti susitarimą per pirmąjį svarstymą, nes taip bus sudarytos sąlygos išeiti iš šios padėties anksčiau, negu kitą mėnesį įsigalios Vizų kodeksas.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šio reglamento naujus pakeitimus, kadangi iki šiol ilgalaikes vizas turintys trečiųjų šalių piliečiai susidurdavo su laisvo judėjimo apribojimo problemomis. Jie negalėdavo laisvai keliauti iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės į kitą ir netgi kildavo sunkumų grįžtant į savo gimtąją šalį. Šiuo reglamentu yra išplečiama leidimų gyventi ir ilgalaikių vizų, išduotų valstybių narių, kurios visiškai įgyvendina ilgalaikes vizas reglamentuojantį Šengeno acquis, lygiavertiškumo principo taikymo sritis. Būtina pabrėžti, kad ilgalaikė viza turėtų turėti tokį patį poveikį laisvam judėjimui Šengeno erdvėje be vidaus sienų, kaip ir leidimas gyventi. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog yra labai svarbu, kad supaprastinus trečiųjų šalių piliečių judėjimą Šengeno erdvėje nebūtų pažeidžiamos saugumo garantijos valstybėse narėse. Šio reglamento įgyvendinimas neturėtų sumažinti saugumo, nes pagal jį yra numatyta valstybių pareiga prieš išduodant asmeniui ilgalaikę vizą pasitikrinti jo duomenis Šengeno informacinėje sistemoje, o prireikus – atsiklausti apie jį kitų ES šalių. Iki šiol tai buvo daroma tik išduodant leidimą apsigyventi.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Palankiai vertinu šio reglamento priėmimą labai didele balsų dauguma – 562 nariams balsavus už, 29 – prieš ir 51 susilaikius. Nuo šiol bet kuris trečiosios šalies pilietis, turintis valstybės narės išduotą ilgalaikę vizą, galės vykti į kitą valstybę narę trims mėnesiams per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir leidimo gyventi turėtojas. Tai buvo priemonė, kurios ilgai laukė daugelis studentų ir mokslo darbuotojų, pvz., tie, kurie dalyvauja Europos mainų programose (Erasmus Mundus). Tai yra žingsnis į priekį, kalbant apie bandymą Europos Sąjungą padaryti patrauklesne paskirties vieta trečiųjų šalių studentams, akademikams ir mokslo darbuotojams. Be to, į pranešimą galima žiūrėti kaip į Europos Parlamento prašymo valstybėms narėms imtis veiksmų, siekiant ateityje įvesti vizą, kuri būtų skirta konkrečiai mainų programose dalyvaujantiems studentams, priminimą. Tačiau apgailestauju dėl vieno dalyko: Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija nepatvirtino šio reglamento, todėl jose jis nebus taikomas, nors šios šalys pritraukia daug užsienio studentų ir mokslo darbuotojų į Šengeno erdvę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos erdvės be sienų kontrolės sukūrimas taikant Šengeno sutartį buvo svarbus žingsnis siekiant sukurti atvirą vidaus rinką, kurioje žmonės ir prekės laisvai judėtų.

Dėl tos pačios priežasties itin svarbus tikslas, kuriuo grindžiama sutartis, leisti laisvai judėti asmenims erdvėje, kurioje nėra vidaus sienų. Todėl mums atrodo absurdiška tai, kad piliečiai, kurie yra atkeliavę iš ES išorės, tačiau turi ilgalaikes vizas, išduotas vienos iš valstybių, kurios yra Šengeno sutarties šalys, negali laisvai judėti šioje erdvėje.

Mums atrodo, kad pranešėjo pateikti pavyzdžiai įrodo absurdiškumą, kurį ši sistema parodo praktikoje. Dėl šios priežasties sutinku su Komisijos pasiūlymu, pateiktu Parlamento pasiūlytoje formuluotėje, vertinti ilgalaikes vizas kaip leidimus gyventi ir taip užtikrinti judėjimo laisvę jų turėtojams.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Pirmiausia palankiai vertinu puikią šio pranešimo kokybę. Pagal galiojančią Bendrijos teisę trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi ilgalaikes vizas (vizas ilgesniam nei trys mėnesiai laikotarpiui), neturi teisės keliauti į kitas valstybes nares savo buvimo toje valstybėje narėje metu arba grįždami į savo kilmės šalį keliauti per kitas valstybes nares, nes Šengeno konvencijoje nėra nuostatos šiuo klausimu.

Naujos pasiūlytos taisyklės reiškia, kad ilgalaikė viza turės tokį pat poveikį, kaip leidimas gyventi, laisvo judėjimo Šengeno erdvėje be sienų požiūriu arba kad asmuo, kuris turi valstybės narės išduotą ilgalaikę vizą, turės teisę keliauti į kitas valstybes nares trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir leidimo gyventi turėtojas.

Kad ši sistema veiktų, turėtų būti kontrolės priemonės, kurios būtų tolygios toms priemonėms, kurios šiuo metu veikia kitose zonose, kad būtų galima užtikrinti gerą valstybių narių komunikaciją ir ilgalaikių vizų bei leidimų gyventi išdavimo ir Šengeno informacinės sistemos įspėjimų paskelbimo darnumą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Geras dalykas, kad užsienietis, turintis valstybės narės išduotą ilgalaikę vizą, gali vykti į kitą valstybę narę bent trims mėnesiams per šešių mėnesių laikotarpį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir leidimo gyventi turėtojas. Kadangi tai yra pagrindinis klausimas, nagrinėjamas reglamente, su kuriuo susijęs šis pranešimas, balsavome už jį.

Kaip žinome, šiuo metu pagal galiojančią Bendrijos teisę trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi ilgalaikes vizas ir kuriais galėtų būti, pvz., studentai, kurie nori dalyvauti studijų kelionėje į kitą valstybę narę, mokslininkai, akademikai ir trečiųjų šalių bei ES piliečių giminaičiai, neturi teisės keliauti į kitas valstybes nares tuo metu, kai būna toje valstybėje narėje, arba grįždami į savo kilmės šalį pervažiuoti per kitas valstybes nares, nes tokia situacija Šengeno sutartyje nėra numatyta.

Dabar patvirtintos naujos taisyklės reikš, kad asmuo, turintis ilgalaikę vizą (vizą ilgesniam negu trys mėnesiai laikotarpiui, arba D kategorijos vizą), turės tokias pačias teises, kaip ir leidimo gyventi turėtojas, judėjimo laisvės Šengeno erdvėje požiūriu.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes balsavome prieš C. Coelho pranešimą. Iš tikrųjų neatsakinga leisti ilgalaikės vizos, kitaip tariant, daugiau nei šešis mėnesius galiojančios vizos, turėtojams automatiškai naudotis judėjimo laisve visose Šengeno erdvės valstybėse, tartum jie būtų leidimo gyventi turėtojai. Jūsų pateikiami pavyzdžiai yra apgaulingi. Neturi reikšmės, ar kalbame apie studentus, norinčius apsilankyti Europos sostinėse (išskyrus Londoną, Dubliną ir Kopenhagą, kurie yra ne Šengeno erdvėje), mokslo darbuotojus, kurių moksliniai tyrimai turi trukti mažiau nei metus, ar užsienio specialistus, neturinčius leidimų gyventi arba leidimų dirbti, – visa tai turi labai mažą reikšmę ir tėra pretekstas.

Iš esmės ši priemonė yra dar vienas valstybių suverenios teisės spręsti, kas gali arba negali, kokiomis sąlygomis ir kuriam laikui atvykti į jų teritoriją, paneigimas. Dėl teisių standartizavimo siekiant propaguoti tam tikrą automatišką gyventojo statusą, t. y. statusą, kuris suteikiamas nuo to momento, kai asmuo išreiškia pageidavimą atvykti į Europą daugiau nei trims mėnesiams arba kitais, ne turizmo, tikslais, galiausiai ilgalaikės vizos tampa visiškai bereikšmėmis. Tai nepriimtina.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Aš palaikiau C. Coelho pranešimą dėl ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimo laisvės, nes po klausimų, susijusių su administraciniais formalumais, mano manymu, svarbu, pvz., kad jauni užsieniečiai, kurie atvyksta studijuoti į mūsų šalis, neturi būti įkalinami gyventi vienoje šalyje, o turi turėti galimybę laisvai keliauti iš vienos šalies į kitą, kad galėtų studijuoti arba susipažinti su Europos kultūros įvairove ir vertybėmis. Skirtingai nuo tų, kurie kelia saugumo ir kovos su nelegalia imigracija problemas, čia turime ginti poreikį kurti žinių visuomenę Europoje, kaip ir bet kur kitur.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Susilaikiau balsuodamas dėl C. Coelho pranešimo, kuriame užsiimama Škotijoje netaikomais Šengeno aspektais .

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Pirmiausia norėčiau padėkoti C. Coelho už jo pranešimo kokybę ir už tikrą kompetenciją, kurią perteikia visame savo darbe dėl vizų politikos. Patvirtinti šį reglamentą yra būtina, ir tai skubus klausimas. Tai yra būtina dėl to, kad dėl itin ginčytinos valstybių narių praktikos, kai jos daugiau nekeičia ilgalaikių vizų į leidimus gyventi, galiausiai atsidūrėme absurdiškoje padėtyje, kurioje bet kuriam trečiosios šalies piliečiui, kuris legaliai gyvena ES teritorijoje pagal D kategorijos vizą, neleidžiama keliauti kitose Šengeno erdvės valstybėse narėse. Šia praktika sukuriamos nereikalingos kliūtys judėti Šengeno erdvėje ir prieštaraujama pačiai Šengeno acquis filosofijai. Be to, patvirtinti šį tekstą yra skubu atsižvelgiant į artėjantį Bendrijos vizų kodekso, kuriuo panaikinamos D + C kategorijos vizos, įsigaliojimą. Šiuo pranešimu ne tik išlaikomas aukšto lygio saugumas Šengeno erdvėje dėl įpareigojimo tvarkant prašymus išduoti D kategorijos vizą paieškoti informacijos Šengeno informacinėje sistemoje, bet ir užtikrinamas sąžiningas ir subalansuotas sprendimas tiems atvejams, kurių ateityje neturi daugiau pasitaikyti.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Ankstesni teisės aktai, pagal kuriuos trečiosios šalies piliečiui, turinčiam valstybės narės išduotą ilgalaikę vizą, nebuvo leidžiama keliauti į kitas valstybes nares, neatitiko daugumos šių piliečių judėjimo reikalavimų. Kalbame apie studentus, mokslininkus, akademikus ir kitus asmenis, kuriems atliekant dalį savo profesinio ir (arba) akademinio darbo reikėtų keliauti tarp kelių valstybių narių ir kurie negalėtų to daryti pagal galiojančius teisės aktus.

Šiuo būdu šiais pakeitimais ištaisoma nenormali padėtis, nors ir toliau užtikrinamos visos saugumo taisyklės, taikomos trečiųjų šalių piliečių judėjimui ES.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį reglamentą, nes manau, kad tai yra sveikintinas ankstesnės priemonės, kuria buvo varžomos ilgalaikių vizų turėtojų valstybėje narėje teisės, patobulinimas. Kaip visuomenė nuolat keičiasi, lygiai taip pat ir Europos teisės aktai neturi likti vietoje, kadangi susiduriame su naujomis problemomis ir užduotimis. Kartu mums buvo suteiktos naujos priemonės problemoms, susijusioms, pvz., su laisvu judėjimu, spręsti.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Šiuo pranešimu siekiama užtikrinti, kad trečiųjų šalių piliečiams, turintiems ilgalaikes D kategorijos vizas, būtų daug lengviau laisvai judėti po Bendriją. Taip elgiantis visiškai nekreipiama dėmesio į tai, kad teisė spręsti, ar trečiųjų šalių piliečiams leidžiama ir kuriems iš jų leidžiama atvykti, o kuriems turėtų būti atsisakyta leisti atvykti į šalį, turi būti valstybių narių kompetencija. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kartu su savo frakcija balsavau už šį pranešimą, nes šioje sistemoje pateiktais pasiūlymais siekiama supaprastinti trečiųjų šalių piliečių, legaliai gyvenančių valstybėje narėje su tos valstybės narės išduota D kategorijos ilgalaike viza, judėjimo tvarką Šengeno teritorijoje. Šiais pasiūlymais siekiama išspręsti problemą, kai dėl įvairių priežasčių valstybės narės negali laiku išduoti leidimų gyventi trečiųjų šalių piliečiams, gyvenantiems jų teritorijoje; siūloma plačiau taikyti galiojantį leidimo gyventi ir trumpalaikės C kategorijos vizos ekvivalentiškumo principą ir taikyti jį ilgalaikėms D kategorijos vizoms.

Taikant šį principą, ilgalaikė viza suteiktų tokią pačią teisę judėti Šengeno erdvėje, kaip ir leidimas gyventi. Dėl to asmuo, turintis dokumentą, įrodantį, kad jis legaliai gyvena valstybėje narėje, galėtų laisvai judėti Šengeno teritorijoje trumpu, ne ilgesniu nei trys mėnesiai, laikotarpiu per pusmetį.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Laisvas asmenų judėjimas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų, o Šengeno erdvė buvo sukurta siekiant šį tikslą veiksmingai įgyvendinti praktiškai. Europos liaudies partijos frakcija, kuriai priklausau, visada gynė asmenų laisvo judėjimo principą, vadovaudamasi principu, kad vizų, leidimų gyventi ir sienų kontrolės taisyklės ir bendros procedūros turi sudaryti visos Šengeno koncepcijos dalį.

Šiuo atveju palaikau patvirtintas naujas priemones, atsižvelgdamas į tai, kad laisvas trečiųjų šalių piliečių judėjimas, tai yra valstybių narių gyventojų keliavimas į kitas valstybes nares Šengeno erdvėje remiantis ilgalaike D kategorijos viza, kartais apsunkinamas dėl delsimo pakeisti jų vizą į leidimą gyventi.

Pagal šį dokumentą leidimų gyventi ir trumpalaikių vizų lygiavertiškumo principas dabar bus taikomas ir ilgalaikėms vizoms. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgdamas į tai, kad patvirtintos priemonės ne tik neturi poveikio reikalams, susijusiems su vizų išdavimu, įskaitant susijusius su saugumo klausimais, bet ir yra natūralus bei būtinas Šengeno koncepcijos patobulinimas, balsavau už dokumentą.

Pranešimas: Sophia in ’t Veld (A7-0025/2010)

  Liam Aylward ir Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Europos Parlamento „Fianna Fáil“ nariai P. the C. Gallagher ir L. Aylward griežtai prieštarauja tam, kas pasiūlyta šiame pranešime dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės sukūrimo (angl. CCCTB).

Europos ekonominių tyrimų centras neseniai atliko tyrimą, ar būtų praktiška Europoje sukurti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę, ir iš tyrimo išvadų paaiškėjo, kad tokia mokesčių sistema politiniu požiūriu nebūtų veiksminga, praktiška arba pageidaujama.

Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė Europoje nepagerintų Europos Sąjungos konkurencingumo arba bendros rinkos veikimo, be to, BKPMB dar galėtų trukdyti tokiems mažiems atviriems šalių ūkiams kaip Airijos. Mokesčių klausimas priklauso atskirų valstybių narių kompetencijai, todėl Airijos vyriausybė turi teisę pasinaudoti savo veto teise svarstant bet kokias mokestines priemones, įskaitant BKPMB. Ši teisė puoselėjama sutartyse, įskaitant Lisabonos sutartį.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Dėl veiksmingos konkurencijos tiekiant prekes ir teikiant paslaugas sumažėja kainos, pagerėja kokybė ir vartotojams suteikiamos didesnės pasirinkimo galimybės. Be to, ja sudaromos sąlygos technologinėms naujovėms progresuoti. Itin svarbūs moksliniai tyrimai energetikos sektoriuje, taip pat investicijos į infrastruktūrą, ypač dujų ir elektros tinklų sujungimo srityje, vykdomi siekiant skatinti konkurenciją. Tiekimo patikimumas ir reali konkurencija energetikos rinkoje priklauso nuo energetikos infrastruktūrų sujungimo ir sklandaus darbo. Stipri konkurencija taip pat svarbi telekomunikacijų sektoriuje kartu su priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti konkurencingumą taikant lengvatinius tarifus. Norint tai pasiekti, svarbu ištirti atitinkamą rinką. Netgi norėčiau pabrėžti kuro rinkų konkurencinės elgsenos stebėjimą Europos Sąjungoje. Norėčiau pabrėžti, kad tokie paramos mechanizmai, kaip valstybės pagalba, neturi būti naudojami nacionalinei pramonei apsaugoti primetus išlaidas vidaus rinkai ir Europos vartotojams ir kad šie mechanizmai neturėtų būti naudojami siekiant atkurti tvarią žinių ekonomiką.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Pranešime dėl konkurencijos politikos parodoma, kaip galima pagerinti rinkų veikimą Europos vartotojų ir įmonių interesais. Ypatingas dėmesys skiriamas klausimams, susijusiems su karteliais ir vartotojais. Kova su karteliais yra itin svarbi siekiant užtikrinti, kad konkurencinės sistemos teikiama nauda pasiektų galutinį vartotoją. Iš tikrųjų karteliai yra vienas didžiausių konkurencijos įstatymo pažeidimų, nes jie sudaro sąlygas operatoriams didinti kainas, riboti gamybą ir pasidalyti rinką tarpusavyje. Komisija turi funkciją taikyti sankcijas, vadinasi, turi užkirsti kelią antikonkurencinei veiklai, todėl skiria baudas kartelių nariams, atgrasydama bet kokias įmones nuo įsitraukimo į antikonkurencinę veiklą arba jos tęsimo.

Per ekonomikos krizę yra pavojus kilti protekcionizmo lygiui. Todėl būtina vengti valstybės įsikišimo, kuriuo būtų pakeistos konkurencijos sąlygos vidaus rinkoje, tačiau kartu reikia pripažinti, kad kartais valstybės pagalba yra būtina krizei įveikti. Balsavau už, nes antikonkurencinės sąlygos skatina piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi darant žalą MVĮ, todėl itin svarbu, kad Europa padarytų viską, ką gali, kad užtikrintų didesnes garantijas ir prekių apsaugą.

  Derk Jan Eppink, ECR frakcijos vardu, raštu. – ECR frakcija yra tvirta griežtos ir veiksmingos konkurencijos politikos, kaip vartotojų apsaugos ir skatinimo sąžiningai patekti į rinkas, rėmėja. Esame patenkinti, kad galime paremti veiksmus, kurių pastaraisiais metais ėmėsi Komisija, siekdama šių tikslų, ir visų pirma jos veiksmus prieš nesąžiningą valstybės pagalbą.

Taigi mums kelia nerimą tai, kad pranešimas, kuris iš pradžių buvo puikiai parengtas, tapo ne toks veiksmingas dėl netinkamų ir nepageidaujamų papildomų pastraipų, kurios turi viršenybę prieš derybų dėl finansų priežiūros struktūros rezultatus, kuriose reikalaujama bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės ir kuriomis stengiamasi paneigti įmonių teisę įdarbinti pagal sutartis dirbančius darbuotojus.

Anksčiau mūsų frakcijos nariai balsavo už pranešimus dėl Bendrijos konkurencijos politikos, todėl dedame viltis, kad ateityje Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas tokius pranešimus pateiks geresnės formos. Mūsų susilaikymas atspindi šį nerimą, todėl šiame paaiškinime dėl balsavimo dar sykį pakartojame, kad remiame Komisijos tęsiamą gerą darbą konkurencijos srityje.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Didesnė konkurencija – tai didesnis pasirinkimas Europos visuomenei ir konkurencingesnė aplinka įmonėms. Iš esmės neturėtų būti atskiriama ES konkurencijos politika ir su vartotojais susijusi politika. Taigi, Komiteto veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurencingą aplinką, sudarančią vidaus rinkos pagrindą, yra itin svarbūs, jeigu turime užtikrinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, nors dėl to galėtų iškilti abejonių dėl šiai institucijai suteiktų absoliučių galių.

Per pastarųjų kelių mėnesių krizę naujausiais įvykiais pateisinamas leidimas teikti valstybės pagalbą buvo itin svarbus ekonomikos atsigavimui. Be to, kova su karteliais ir įmonių piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi yra svarbiausias klausimas, jeigu ketiname užtikrinti, kad vidaus rinkoje išliktų sąžiningos konkurencijos aplinka, ir sudaryti sąlygas įvairiems ūkio subjektams pasinaudoti sąlygomis, palankiomis jų veiklai vykdyti.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Ekonomikos krizei, kurios padarinius vis dar jaučiame, reikia išimtinių priemonių, pvz., valstybės pagalbos. Tačiau reikia užtikrinti, kad jomis nebūtų per daug iškreipta konkurencija arba padidintas biudžeto deficitas ir valstybės skola. Atsižvelgiant į tai, jų taikymas turėtų būti rimtai apsvarstytas.

Valstybės skola, kuri greitai auga, taps našta ateities kartoms ir trukdys ekonomikai atsigauti bei augti. Dėl pernelyg didelių įsiskolinimų ir biudžeto deficito ne tik kyla pavojus euro stabilumui, bet ir labai apribojamos viešosios išlaidos prioritetinėse srityse, pvz., švietimo, sveikatos, inovacijų ir aplinkos apsaugos.

Šioje situacijoje būtina toliau griežtai vertinti gelbėjimo ir gaivinimo paketą ir valstybės pagalbos veiksmingumą. Turi būti vengiama protekcionizmo ir bendrosios rinkos susiskaldymo, nes tai susilpnintų Europos padėtį pasaulinėje ekonomikoje.

Gerai veikianti bendroji rinka yra svarbiausias geros ekonominės būklės ir, be jokių abejonių, ekonomikos atsigavimo veiksnys. Galiausiai ekonominei politikai turi būti suteikta daugiau teisėtumo pagal bendro sprendimo priėmimo procedūrą labiau kišantis Parlamentui.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Įvairi politika ir veiksmingos taisyklės, susijusios su konkurencija, visada buvo itin svarbios etiškam ūkio subjektų sambūviui euro zonoje. Nors Europa labai nukentėjo nuo paskutinės pasaulinės ekonomikos krizės, tiesą sakant, tvirta valiuta, darni bendroji rinka, patikimi viešieji finansai ir gera socialinės apsaugos sistema labai padėjo mums pakelti krizės poveikį.

Tačiau dėl įvairių valstybių narių paskirstytos valstybės pagalbos, visiškai nesirūpinant visos Europos Sąjungos gerove, galėtų būti smarkiai iškreipta konkurencija. Todėl itin svarbu, kad būtų vertinamos visos priemonės, kurių kiekviena valstybė narė imasi siekdama kovoti su krize, kad ateityje ES būtų pajėgi bendrai ir suderintai reaguoti, siekdama išvengta protekcionizmo ir bendrosios rinkos susiskaidymo. Tokia padėtis tik kenkia Europai, kuri nori būti stipri pasaulio ekonomikoje.

  Sławomir Witold Nitras (PPE), raštu. – (PL) Konkurencijos politika yra viena svarbiausių Bendrijos politikos krypčių ir buvo viena pirmųjų politikos krypčių, dėl kurių reikėjo susitarti. Jos įgyvendinimo teisėtumas ir būtinumas tiesiogiai susijęs su vienu pagrindinių Europos bendrijos tikslų –valstybių narių bendrosios rinkos sukūrimu. Konkurencijos politika numatyta užtikrinti, kad vidaus prekybos kliūčių, kurios buvo panaikintos iš dalies dėl bendrosios rinkos, įmonės arba vyriausybės nepakeistų kitomis priemonėmis, nes dėl to būtų iškreipta konkurencija. Vykdant konkurencijos politiką daugiausia rūpinamasi vartotojų interesais ir bandoma jiems užtikrinti galimybę laisvai naudotis prekėmis ir paslaugomis, siūlomomis bendroje rinkoje tokiomis kainomis, kurios visoje Europos Sąjungoje būtų kuo panašesnės. Tiesiog norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į didelę krizę, kuri smogė Europai, ir pasakyti, kad gerai veikianti vidaus rinka yra kelias į klestinčią ekonomiką, taip pat dabar ji yra kelias į atkuriamąjį darbą, kuris mūsų laukia artimoje ateityje.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Šiame pranešime yra keletas protingų pasiūlymų, pvz., skirtingas požiūris, neperžengiant konkurencijos įstatymo ribų, viena vertus, į tarptautines verslo įmones ir, kita vertus, į mažąsias ir vidutines įmones. Tačiau nemanau, kad tai suteikia teisę telekomunikacijų sektoriuje panaikinti mažmeninių kainų reguliavimą arba jų nereguliuoti. Iš esmės manau, kad pranešimo, kuriame daroma absoliutaus laisvosios rinkos veiksmingumo prielaida, kryptis būtų klaidinanti. Būtent dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už S. in ’t Veld pranešimą, kuriame pritariama Komisijos 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitai. Iš tikrųjų pritariu šiai pozityviai nuomonei, kad reikėtų atkreipti dėmesį į Komisijos požiūrio pasikeitimą.

Tiesą sakant, šiame pranešime Komisija paaiškina, kad savo veikloje, susijusioje su konkurencija, daugiausia dėmesio skiria vartotojų rūpesčiams ir kad laikosi nuomonės, jog pagrindinis konkurencijos politikos tikslas – optimizuoti vartotojų gerovę. Aš pritariu tam. Ar gali būti, kad Komisija galiausiai veikia visiškai pagal Lisabonos sutarties 12 straipsnį, kuriuo nustatoma, kad apibrėžiant ir įgyvendinant kitas Europos Sąjungos politikos kryptis turi būti atsižvelgiama į vartotojų apsaugą?

Be to, raginu Komisiją toliau dalyvauti reguliariame dialoge, kurį ji nusprendė pradėti tarp savo tarnybų, vartotojų ir jiems atstovaujančių organizacijų. Šiuo atžvilgiu geras dalykas yra tai, kad 2008 m. buvo įsteigtas skyrius, turintis Konkurencijos generaliniame direktorate užsiimti ryšiais su vartotojais. Dabar reikalaujame visos šios skyriaus veiklos ataskaitos, kad galėtume geriau suprasti, kiek jis yra naudingas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kartu su savo Žaliųjų / EFA frakcija balsavau už S. in ’t Veld pranešimą dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos, nes juo suteikiama galimybė Parlamentui nustatyti savo prioritetus ir pateikti savo vertinimą, kaip Komisija vykdo savo konkurencijos politiką. Esu patenkintas, kad lygiai taip pat, kaip balsuojant ECON komitete, S. in ’t Veld pranešimas buvo patvirtintas (kaip tikėtasi) didele balsų dauguma (Žalieji balsavo už, kaip balsavo ir didelės politinės frakcijos).

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Nuo ekonomikos krizės nukentėjusi Europa dėl savo bendros valiutos, stiprios vidaus rinkos ir stabilios socialinės apsaugos sistemos sugebėjo greitai reaguoti ir sušvelninti krizės poveikį. Tai nereiškia, kad dabar nebėra jokių pastebimų pasekmių, tačiau jau matomi padėties pagerėjimo ženklai. Deja, vartotojai vis dar kovoja su problemomis, susijusiomis su konkurencijos pranašumų panaudojimu. Jų teisės turi būti apsaugotos, tačiau jie turi būti labiau informuoti ir turėti daugiau žinių. Tinkamas Europos rinkos veikimas ir konkurencingumas reiškia, kad vartotojai gali pasinaudoti konkurencijos sistema rinkdamiesi produktus, paslaugas ir mažesnes kainas. Tačiau šiuo metu farmacijos ir telekomunikacijų sektoriuose labai pastebima nepakankama konkurencija. Konkurencijos nebuvimas tiesiogiai žalingas ne tik vartotojams, bet ir ekonomikai. Be to, reikia stebėti konkurencinę veiklą ES kuro rinkose. Už konkurencijos apsaugos įstatymo pažeidimą turėtų būti taikomos pažeidimą atitinkančios bausmės, o pakartotinio įstatymo pažeidimo atveju turėtų būti panaudojamos griežtesnės atgrasymo priemonės. Tačiau krizė visų pirma parodė silpnąsias Europos ekonomikos vietas ir tas sritis, kurias reikėtų stiprinti. Visiems ekonominės politikos metodams vis dar turi būti taikoma demokratinė kontrolė ir jie turi būti įgyvendinami rūpinantis bendra gerove ir atsižvelgiant į Europos piliečių teises.

Pranešimas: Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein (A7-0084/2009)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Veiksmingai veikianti vidaus rinka yra būtina siekiant sukurti stabilią ir naujovėmis pagrįstą ekonominę aplinką. Tačiau vidaus rinka negali tinkamai veikti, kol Bendrijos taisyklės nebus deramai perkeltos į nacionalinę teisę, taikomos ir kol nebus užtikrintas jų vykdymas. Deja, valstybėse narėse lieka pernelyg daug pažeidimo procedūrų.

Tokiu atveju iškraipoma vidaus rinka, o vartotojai paliekami be atitinkamos apsaugos. 2008 m. Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti išsamesnę informaciją apie direktyvas, kurių valstybės narės neįgyvendino, todėl labai tikiuosi, kad Komisija sugebės artimiausiu metu pateikti tokią informaciją.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) 1997 m. Komisija paskelbė darbą apie pirmąją vidaus rinkos rezultatų suvestinę, kuriame daugiausia dėmesio skiriama vidaus rinkos taisyklių įgyvendinimui valstybėse narėse atsižvelgiant į tai, kad didelis vėlavimas jas įgyvendinti trukdė visuomenės atstovams ir įmonėms gauti didžiausią galimą naudą iš vidaus rinkos.

Įgyvendinimo tendencijų vertinimu ir skelbimu vertinimo grupė prisidėjo prie valstybių narių neįgyvendintų direktyvų lygio sumažinimo. Balsavau už dabartinį pranešimą, nes manau, kad valstybėms narėms būtina laiku įtraukti teisės aktus dėl vidaus rinkos į savo nacionalinius teisės aktus, kadangi vidaus rinka gali tinkamai veikti tik tada, kai ES reglamentai, susiję su jos veikimu, tinkamai įgyvendinti ir taikomi ir kai atliekami tikrinimai, kaip jų laikomasi.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Nepaisydamas to, kad valstybės narės laiko, kurio prireikia reglamentams įtraukti į nacionalinę teisę, požiūriu pasiekė aukščiausius standartus, netikiu, kad pačioje naujausioje vidaus rinkos rezultatų suvestinėje pateikiami duomenys būtų patenkinami. Stabilios ir pažangios vidaus rinkos, kuri tarnautų vartotojų poreikiams ir kurioje įmonės galėtų maksimaliai padidinti naujų darbo vietų kūrimą, kūrimo negalima suderinti su sistemingais vėlavimais įgyvendinti Bendrijos teisės aktus ir netinkamu direktyvų taikymu.

Būtent asmenys ir įmonės daugiausia nukenčia dėl delsimo įgyvendinti politiką, susijusią su vidaus rinka, dėl išlaidų, kurios atsiranda dėl sumažėjusio pasirinkimo, mažesnės konkurencijos ir sunkiau prieinamų rinkų. Prisimindamas tai manau, jog svarbu, kad Parlamentas reikalautų taikyti vidaus rinkos reglamentus. Būtent valstybės narės nustatė šių direktyvų įgyvendinimo laikotarpius. Turi būti reikalaujama, kad jos bent jau laikytųsi tikslų, kuriuos pačios nusistatė. Tai yra pagrindinis uždavinys vidaus rinkai ekonomikos krizės laikotarpiu.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Sumažinus direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumą, kuris sudaro 1 proc., vis dar nepaprastai svarbu sutelkti dėmesį į faktinį teisės aktų dėl vidaus rinkos įgyvendinimą nacionalinės teisės sistemose. Komisija, Parlamentas ir valstybės narės privalo šiuo klausimu dėti daugiau pastangų ir bendradarbiauti tarpusavyje.

Savo ruožtu Komisija turėtų daugiau padaryti, teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiu dialogu ir keitimusi informacija palaikydama valstybes nares, kad iki teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos problemos būtų išspręstos. Be to, ji turėtų organizuoti metinį vidaus rinkos forumą ir paieškoti naujų būdų pašalinti likusias kliūtis vidaus rinkai užbaigti, įskaitant teisės aktų supaprastinimą.

Mes, Europos Parlamento nariai, kaip piliečių atstovai, privalome išnaudoti kiekvieną galimybę informuoti juos apie Europos teisės aktus, remdami mokymus, pasitarimus, susirinkimus ir klausymus. Kita vertus, nacionaliniai parlamentai privalo intensyviai dalyvauti Europos teisėkūros procesuose, kad laiku sužinotų apie siūlomas priemones ir pagerintų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą. Šiuo atžvilgiu Lisabonos sutartimi išrinktoms asamblėjoms suteikiamas svarbesnis vaidmuo, iš kurio jos turi gauti maksimalią naudą. Dėl visų minėtų priežasčių, kurios gerai paaiškintos pranešime, balsavau už.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Paskelbus paskutinę (2010 m. kovo mėn.) vidaus rinkos rezultatų suvestinę pasirodė, kad direktyvų dėl vidaus rinkos, kurios nebuvo įtrauktos į nacionalinę teisę, procentinis dydis yra 0,7 proc., todėl tai yra mažesnis rezultatas, negu tas, kuris buvo pateiktas 2009 m. liepos mėn. ir kuris, kaip pabrėžė pranešėja, buvo 1,0 proc.

Didesnei vidaus rinkos integracijai, atsižvelgiant į jos tiesioginį poveikį teisiniam tikrumui ir Europos visuomenės pasitikėjimui, Bendrijos teisės aktų įgyvendinimas laiku ir tinkamai yra itin svarbus. Dėl šios priežasties valstybės narės privalo pasirinkti atsakingą požiūrį į šių teisės aktų taikymą, kad ateityje turėtų ne iki galo neįgyvendintus teisės aktus, o užtikrintų didesnį teisinį tikrumą ir galimybę visuomenei gauti naudos dėl teisingų vidaus rinkos sąlygų.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Vidaus rinka negali veikti tinkamai, jeigu nėra tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę ir įgyvendintos Bendrijos taisyklės, susijusios su jos veikimu, ir nepatikrinta, ar jų laikomasi. Todėl būtina, kad valstybės narės laiku perkeltų vidaus rinkos teisės aktus į nacionalinę teisę.

Yra 22 direktyvos, kurių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi daugiau nei prieš dvejus metus. Be to, visos valstybės narės į savo nacionalinę teisę neperkėlė 6 proc. direktyvų, o tai reiškia, kad 100 vidaus rinkos direktyvų ES nebuvo tokios veiksmingos, kokios būtų galėjusios būti.

Reaguodamos į šią padėtį valstybės narės ir Komisija privalo veikti ryžtingai. Pritariu nuomonei, kad Komisija savo interneto svetainėje turėtų paskelbti direktyvas, kurios nebuvo įgyvendintos kiekvienoje valstybėje narėje, kad ši padėtis taptų viešai žinoma. Atrodo, kad pažeidimo bylų skaičius vis dar per didelis, o kai kurių valstybių narių turimų bylų skaičius gerokai viršija ES 47 bylų vidurkį.

Be to, valstybės narės raginamos užtikrinti Komisijos sukurtų tarpvalstybinių elektroninių informacinių sistemų tinklų veikimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Priešingai nei tvirtinama pranešime, šiandien akivaizdu, kad rinkų liberalizavimo procesas ir viešųjų paslaugų privatizavimas, kuris iki šiol vyksta, nedavė jokios apčiuopiamos naudos kainų, paslaugų kokybės arba viešųjų išlaidų sumažėjimo požiūriu. Priešingai – vartotojų apsaugos organizacijos ir viešųjų paslaugų vartotojai praneša apie kainų padidėjimą, paslaugų kokybės sumažėjimą ir paslaugų teikimo išlaidų padidėjimą. Tiesą sakant, liberalizavimas prisidėjo prie darbo vietų praradimo ir privačių monopolijų, keliančių pavojų darbuotojų, viešųjų paslaugų naudotojų ir vartotojų teisėms, susikūrimo – taip aiškiai atsitiko telekomunikacijų, transporto ir elektros sektoriuose ir su pašto įstaigomis. Ši padėtis savo ruožtu prisidėjo prie ekonomikos ir socialinės krizės gilėjimo.

Dėl šių priežasčių tęsiant tokią politiką yra pritariama tolesniam socialinės ir ekonominės milijonų žmonių padėties bloginimui. Tai reiškia, kad pritariama viešųjų paslaugų, kurios yra viešieji ištekliai, švaistymui ir perdavimui privačioms grupėms. Tai reiškia, kad pritariama nesaugumui, nedarbui ir skurdui. Tai reiškia, kad pritariama atotrūkio tarp turtingiausiųjų ir neturtingiausiųjų didėjimui. Tai reiškia, kad pritariama neteisingesnei visuomenei. Todėl mes nebalsavome už.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mes balsavome prieš R. G. von T. und Hohenstein pranešimą. Šis Parlamentas yra per daug įkyriai laikosi perkeltų į nacionalinę teisę direktyvų skaičiaus, t. y. žinomos vidaus rinkos rezultatų suvestinės, idėjos. Nė vienas narys niekada neabejojo šių teisės aktų privalumais ar net realiu 90 000 puslapių teksto, kurie sudaro jūsų vadinamąjį acquis communautaire, arba apytikriai 1 700 direktyvų dėl vidaus rinkos, poreikiu arba tinkamumu. Be kita ko, nariams ne daugiau rūpėjo išsiaiškinti, ar buvo pasiekti tikslai, nustatyti tada, kai šie tekstai buvo patvirtinti, ar paaiškėjo, kad poveikio analizė tiksli, ir ar buvo laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų.

Sakoma, kad už visus trūkumus atsako valstybės narės, kurios vis dėlto turi vis mažiau galimybių laviruoti pritaikydamos šiuos dokumentus nacionalinėms sąlygoms, kadangi dauguma smulkių detalių suderinta, nors sutartyse nurodomas įpareigojimas duoti rezultatus, o ne išteklius. Truputis savianalizės ir savikritikos padarytų Europos institucijas gerovės valdžia.

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. – (PL) Vidaus rinkos rezultatų suvestinė yra labai svarbi priemonė, suteikianti informaciją apie valstybių narių vykdomo Europos teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę padėtį. Nepaisydamos savo įsipareigojimų, valstybės narės vilkina perkėlimą į nacionalinę teisę, taip pat perkėlimą į nacionalinę teisę atlieka netinkamai. Rezultatų suvestinė rodo, kad valstybės narės vis geriau susitvarko su teisės aktų įgyvendinimu, nes nemažai jų vis dar yra už nustatyto tikslo ribų. Mums reikia aiškaus valstybių narių įsipareigojimo pagerinti šiuos rodiklius. Neseniai Europos Parlamente mes daug kalbėjome apie būtinybę stiprinti vidaus rinką. Tačiau vidaus rinka neveiks tinkamai, jeigu teisės aktai, kurie yra tinkamai veikiančios vidaus rinkos pagrindas, nebus tinkamai ir laiku perkelti į nacionalinę teisę.

Be to, vidaus rinka turi gauti mūsų piliečių paramą. Todėl pritariu pranešėjos pasiūlymui surengti metinį vidaus rinkos forumą, taip pat pasiūlymui „patikrinti vidaus rinką“, t. y. pasiūlymui patikrinti teisės aktus keturių vidaus rinkos laisvių požiūriu: laisvo kapitalo, prekių, paslaugų ir žmonių judėjimo.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Vidaus rinkos rezultatų suvestinėje pateikiama naudinga apžvalga apie Bendrijos taisyklių taikymą itin svarbiose Europos vartotojams ir įmonėms srityse. Deja, rezultatų suvestinėje Škotija kol kas nerodoma kaip nepriklausoma šalis. Manau, jog būtina, kad Škotijos parlamentas įgytų visas teises šiose srityse, šiuo metu paliktas Londonui; kai tai įvyks, mano įsitikinimu, Škotija išsiskirs iš valstybių narių, įgyvendindama priemones vartotojų ir įmonių interesais.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Visiškai palaikau vidaus rinkos rezultatų suvestinės, kaip bendros rinkos pasisekimo matavimo priemonės, koncepciją. Tai yra svarbi pranešimo, kaip valstybės narės vertina Europos teisę, priemonė. Ji taip pat parodo, kad per didelio reglamentavimo našta, kuri dažnai juodina ES įvaizdį, dažnai yra ne kurios nors ES institucijos, o pačios valstybės narės trūkumas. Šią pamoką šiuo atveju reikia išmokti, taip pat ateityje reikalingas didesnis skaidrumas.

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – (FI) Pone pirmininke, veiksmingai veikianti vidaus rinka priklauso nuo patenkintų vartotojų, kurie pasitiki ja. Europos vartotojai yra itin svarbūs, nes pereiname iš nuosmukio į augimą. Mūsų patvirtintuose pranešimuose keliami svarbūs klausimai apie tai, kaip pagerinti vartotojų apsaugą ir vidaus rinkos veikimą, todėl juos palaikiau komitetuose vykusiuose svarstymuose ir šiandieniniame balsavime. Paminėsiu tris iš jų. Pirma, vidaus rinkos rezultatų suvestinė yra laukiama priemonė. Penki pagrindiniai rodikliai tikrai yra nepaprastai svarbūs vertinant, kaip vidaus rinka veikia apskritai ir vartotojų požiūriu. Manau, turėtume palaikyti idėją, kad ateityje į rezultatų suvestinę turėtų būti įtraukta informacija apie vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse, kurios vis dar stokojama. Mums reikia apsieiti be „tendencingos atrankos“ mentaliteto. Antra, mane labai nustebino labai negatyvus Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos požiūris į siūlomą vidaus rinkos tyrimą. Taip yra galbūt dėl klaidingos išvados, kad tikrinimas taip pat galėtų konkrečiai skatinančiai veikti socialinius ir aplinkosaugos tikslus. Būtent su tuo susijęs visas integracijos procesas – ekonomika ir gyvybinga vidaus rinka sukurta bendresniems tikslams siekti. Istorija įrodė, kad R. Schumano deklaracija išmintinga. Trečia, norėčiau išreikšti savo paramą žalos atlyginimo priemonių tobulinimui siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą. Suomijoje mūsų neteisminio vartotojų ginčų sprendimo sistema ir vartotojų ombudsmeno institucija dirba labai gerai. Komisijai reikia vesti intensyvų dialogą su valstybių narių valdžios institucijomis, kad būtų užtikrintas gerosios praktikos pavyzdžių skleidimas. Nepaisant to, mums reikia nepamiršti, kad jeigu ketiname stiprinti vartotojų apsaugą ir vidaus rinką, informuoti ir aktyvūs vartotojai yra daug svarbesni negu oficialus stebėjimas ir teisinė apsauga.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Klestinti vidaus rinka yra itin svarbi, kad būtų patikima konkurencija ir kartu vykstantis ekonominis vystymasis. Tačiau kad tai taptų tikrove, visos valstybės narės turi vienodai ir be išimčių patvirtinti Bendrijos direktyvas.

Vidaus rinkos rezultatų suvestinė ir Vartotojų grupė turi itin svarbų vaidmenį vidaus rinkos veikimo gerinimo srityje. Nors esame teisingame kelyje, mūsų vis dar laukia ilgas kelias, kad pasiektume visus tikslus, nustatytus veiksmingesnei vidaus rinkai. Todėl visi privalo dėti pastangas, įskaitant nacionalinius parlamentus, kurie turi labai svarbų ir lemiamą vaidmenį.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Galiausiai apsisprendžiau balsuoti prieš pranešimą, nes mums nepasisekė iš teksto šalinant 10 straipsnį. Palikti šį straipsnį itin svarbu, nes jame raginama įdiegti sistemingus „vidaus rinkos tikrinimus“ siekiant ex ante įsitikinti, ar ES teisės aktų pasiūlymai atitinka visas vidaus rinkos taisykles.

Pranešimai: Jean-Luc Dehaene (A7-0022/2010), Reimer Böge (A7-0020/2010), (A7-0021/2010), (A7-0019/2010), Anna Rosbach (A7-0009/2010), Anna Hedh (A7-0024/2010), Cristian Silviu Buşoi (A7-0027/2010), Bairbre de Brún (A7-0082/2009), Carlos Coelho (A7-0015/2010), Sophia in ’t Veld (A7-0025/2010) ir Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein (A7-0084/2009)

  Luis Manuel Capoulas Santos (S&D), raštu. – (PT) Sutrikus balsavimo pultui, mano numatytas balsas nebuvo užregistruotas.

Todėl pareiškiu, kad balsavau už visus punktus, dėl kurių vyko balsavimas dabartinėje sesijoje.