Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl žodinio klausimo dėl ACTA (Kovos su klastojimu prekybos susitarimo) derybų skaidrumo ir būklės Komisijai (O-0026/2010 - B7-0020/2010), kurį pateikė Verts/ALE frakcijos vardu – Carl Schlyter, PPE frakcijos vardu – Daniel Caspary, S&D frakcijos vardu – Kader Arif, ALDE frakcijos vardu – Niccolò Rinaldi, GUE/NGL frakcijos vardu – Helmut Scholz ir ECR frakcijos vardu – Syed Kamall.

  Carl Schlyter, autorius. – (SV) Pone pirmininke, kiekviena institucija turi ginti savo vaidmenį. Parlamentas kalba ES žmonių vardu ir turi saugoti savo piliečių interesus. Komisija vadina save Sutarties sergėtoja, tačiau šiuo atveju turite ginti skaidrumo principus, žmogaus teises ir Parlamento teises. Jeigu mums nebus suteikta galimybė susipažinti su dokumentais, nė viena iš ES institucijų neatliks savo vaidmens ar nepateisins piliečių lūkesčių.

Klausymo metu kai kurie Komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad Parlamentui turi būti suteikta galimybė susipažinti su dokumentais tokiomis pat sąlygomis kaip ir Europos Sąjungos Tarybai, ir Parlamentas tikisi, kad Komisija laikysis savo pažadų. Dauguma piliečių susirūpinę, kad jų teisės ir laisvės suvaržomos dėl nuolatinio grobikiškų teisės aktų srauto, pvz., teisės aktai dėl duomenų apsaugos, Ipred 1, Ipred 2, SWIFT ir t. t. ES negali tęsti derybų dėl ACTA, kol jos piliečiams nebus suteikta galimybė dalyvauti procese.

Pagrindinis klausimas šiandien – skaidrumas, nors, žinoma, turinys taip pat opus klausimas. ES turi aiškiai nurodyti, kad ACTA procese dalyvaujame remdamiesi skaidrumu ir žmogaus teisių ir laisvių gynyba. Vieną kartą ir visiems laikams nustatėme laisvoje ir atviroje visuomenėje galiojančias teises, ar tokiu atveju galime, atsižvelgdami į šių teisių ribas, kovoti su nusikalstamumu ir diskutuoti dėl formos, kurią suteiktume įvairiems susitarimams.

Susidarytų visiškai absurdiška ir nepriimtina padėtis, jeigu už uždarų durų esančios Komisijos turėtume prašyti pateikti informaciją apie susitarimų, dėl kurių tikimasi, kad priimsime sprendimus, turinį. Mūsų piliečiai nori garantijų, kad pasienyje nebus atliekamos jų elektroninių prietaisų kratos, kad jie turi teisę būti prisijungę prie interneto ir kad jiems negrės baudžiamoji atsakomybė. Tikimės, kad jūs šiandien duosite pažadą dėl visapusiško dalyvavimo ACTA; jeigu ne, užbaigsiu savo kalbą klasika tapusia fraze: susitiksime teisme.

  Daniel Caspary, autorius. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, klastojimas, kontrabanda ir intelektinių teisių pažeidimas neabejotinai kelia rimtų problemų visų pirma visai Europos Sąjungai ir taip pat daugumai valstybių narių. Tai, kad vis daugiau suklastotų produktų randa savo kelią į Europos vidaus rinką, yra verslininkų, darbuotojų ir vartotojų problema. Neseniai apskaičiavome, kad į mūsų rinką plūsta suklastotų prekių už beveik 250 mlrd. EUR. Geriausiu atveju, jeigu toks vaistas kaip kontraceptinė piliulė klastojama ir neduoda reikiamo rezultato – neseniai buvo toks atvejis – moteris paprasčiausiai taptų nėščia. Tačiau blogiausiu atveju, jeigu vaistas neduos reikiamo rezultato, tai gali būti gyvybės ir mirties klausimas, ir tai visiškai neatitinka mūsų interesų.

Nedelsdami turime imtis veiksmų dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, kontrabandos ir klastojimo. Nepriimtina tai, kad 2008 m. savo pasienyje konfiskavome 178 mln. suklastotų prekių, iš jų 20 mln. buvo pavojingos, o daugiau nei 50 proc. šių prekių kilmės šalis – Kinija. Dėl to šioje srityje turime imtis veiksmų. Problema aiški: Lisabonos sutartis įsigaliojo gruodžio 1 d. ACTA derybos jau vyksta trejus metus ir dėl to mes – Europos Parlamentas – praeityje negalėjome taip aktyviai dalyvauti, kaip tai reikės daryti ateityje.

Todėl tikiuosi, kad per artimiausius keletą savaičių ir mėnesių pasieksime daug daugiau skaidrumo šioje srityje. Mums turi būti suteikta galimybė susipažinti su duomenimis, kurie aiškiai parodo, kas šiuo metu vyksta derybose ir kokios pozicijos laikosi Europos Komisija. Derybos turi būti tęsiamos. Turime sėkmingai sudaryti tinkamą susitarimą. Įvairių frakcijų kritika pakankamai gerai žinoma šiuose rūmuose. Atsižvelgdamas į darbuotojų, darbdavių, pramonės ir vartotojų interesus tikiuosi, kad sudarysime svarbų susitarimą, tačiau derėdamiesi dėl šio susitarimo atkreipsime dėmesį į esamą acquis communautaire ir jo nepažeisime.

  Bernd Lange, pavaduojantis autorių. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, turiu tris klausimus. Pirmas klausimas – kodėl vis dar stokojama skaidrumo atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos sutartis įsigaliojo gruodžio 1 d., o tarpinstitucinis susitarimas su Komisija įsigaliojo vasario 10 d.? Negaliu suprasti, kodėl Taryba sėdi prie derybų stalo kaip stebėtoja, Parlamentas nedalyvauja ir su dokumentais negalima viešai susipažinti. Komisijos nary, kodėl taip yra?

Antras klausimas, kuris man kelia nerimą: kas iš tikrųjų derasi dėl ACTA susitarimo? Dėl jo nėra deramasi, kaip dėl kokio nors tolesnio TRIPS susitarimo atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos įgaliojimų ribas. Dėl jo derasi tik atskiros valstybės ir – kaip girdime iš Jungtinių Valstijų – taip pat galingų ekonominių interesų atstovai. Klausiu savęs, kodėl faktiškai nenustatomi standartai, kurie bus visiems taikomi besąlygiškai, net jeigu tie visi nesėdi prie derybų stalo?

Trečias nerimą keliantis klausimas, Komisijos nary, yra toks: kokia iš tikrųjų yra derybų esmė? Klausymo metu atsakėte į mano klausimą ir patikinote, kad acquis communautaire apsaugotas. Tačiau tai, deja, kelia abejonių, kai nagrinėju konkrečius dokumentus, kurie tapo žinomi. Suprantu, kad derybos vyksta, kad galima blokuoti internetą, kad ketinama naudotis paslaugų teikėjais, kad jie padėtų kontroliuoti internetą ekonominiais tikslais, kad galima kartais nustatyti ribojimus moksliniams tyrimams ir kad kai kurie žmonės netgi bando įdiegti bendro stebėjimo sistemas. Dėl to klausiu savęs, kur čia slypi acquis communautaire?

Taip pat kyla klausimas dėl kompensacijos. Faktas, kad deramasi dėl prarasto pelno įtraukimo į kompensavimo schemą, neatitinka mūsų politikos.

Žinoma, mano trečias klausimas, Komisijos nary, yra toks – koks faktinis ryšys tarp interneto ir atjungties režimo? Kai skaitau, kad internetas ir atjungties režimas sudaro skaitmeninį pasaulį, ar tai iš esmės reiškia, kad pasienyje taip pat turi būti atliekamos nešiojamųjų kompiuterių, iPod grotuvų ir MP3 grotuvų kratos? Ar galėtumėte pateikti atsakymus į šiuos tris klausimus?

  Niccolò Rinaldi, autorius. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, klausimas, kurį aptariame šį vakarą, susijęs su prigimtine nuodėme, ir tai yra slaptumas, kuris iki šiol gaubia derybas. Tikėtina, kad šį slaptumą taip pat padidino pusiausvyros nebuvimas, jeigu tai tiesa, kad JAV pramonės šakos, skirtingai nei Europos visuomenė ir institucijos, remdamosi konfidencialumo paktu turėjo galimybę susipažinti su daugybe informacijos šaltinių. Derybų neskaidrumas yra problema, su kuria susiduriame taip pat kitais atvejais – apie tai kalbėjome diskutuodami susitarimo su Korėja klausimu – ir dabar, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, visa tai turi baigtis.

Man atrodo, ši prigimtinė nuodėmė taip pat atsirado dėl piktnaudžiavimo: kai naudodamiesi kovos su klastojimu pretekstu vadovaujame kitiems mūšiams, tarsi tai būtų tam tikras slaptažodis, kurį ištarus viskas leidžiama. Be to, tai nepaprastai svarbus mūšis tokiai prekybinei jėgai kaip Europos Sąjunga. Komisijos nary, esu kilęs iš jums gerai žinomo Venecijos miesto, kuriame taisyklės dėl produktų klastojimo – turiu omenyje, pvz., Murano stiklą – buvo labai griežtos (jose netgi buvo numatyta mirties bausmė). Dėl to iš tikrųjų šį klausimą turime vertinti rimtai, atsižvelgdami į vis labiau globalėjančią ekonomiką, tokią kaip mūsų.

Tačiau šis susitarimas kelia rimtą grėsmę, kuri duoda pavojaus signalą visuomenei, ir, žinoma, Komisija turi tai žinoti. Faktiškai šis klausimas, kurį iš tikrųjų turėtų konkrečiai spręsti Tarptautinės prekybos komitetas, vis mažiau sprendžiamas šiame komitete, ir šis komitetas atlieka vis daugiau Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto kompetencijai priklausančio darbo.

Nerimaujame dėl klausimų, susijusių su informacijos ir saviraiškos laisve internete, teise į privatumą ir tikėtinus baudžiamuosius ir civilinius padarinius interneto paslaugų teikėjams. Yra tam tikra riba, kurios neturėtume peržengti, ir norėčiau paprašyti Komisijos labai apdairiai spręsti šį klausimą.

Kalbant apie prekybą: saugūs, nepatentuoti vaistai, nepažeidžia autorių teisių ir jų nusikalstamas pobūdis pasireiškia tuo, kad jie gaminami augančios ekonomikos šalyse, pvz., Indijoje ir Brazilijoje, ir kad jie gali kėsintis į vakarų farmacijos pramonę; dėl to norėčiau paprašyti Komisijos nario patikinti, kad nebus sudarytos galimybės naudoti Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA) siekiant sutrukdyti parduoti vaistus konkurencingesnėmis kainomis.

  Helmut Scholz, autorius. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos nary K. De Guchtai, jeigu susitiktumėte su dešimties vyriausybių atstovais mažoje grupėje uždarame kambaryje siekdamas susitarti dėl pasaulinio stebėjimo reglamento, kuriame būtų nustatyti tokie opūs skyrių pavadinimai kaip „įstatymų vykdymas“ ir „civilinės baudžiamosios priemonės, susijusios su pasienio kontrole ir internetu“, vargu ar nustebėtumėte, jeigu atsirastų gandų ir jeigu kiltų klausimų, į kuriuos piliečiai pagrįstai norėtų gauti atsakymus.

Visiškai sutinku su kolegų narių išsakyta kritika. Tačiau turite žinoti apie nerimą keliančius Tarptautinės prekybos komiteto, kuris turi įvairių frakcijų paramą, klausimus, t. y. kad susitarime, kuriuo iš pradžių buvo siekta apsaugoti inžinerinius pasiekimus ir patentus, dabar išsamiai reglamentuojamos pilietinės teisės, komunikacijos laisvė, galimybės decentralizuoti inovacijų ir kultūros vystymąsi ir asmens duomenų apsauga. Tačiau Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniai taip pat taikomi jūsų vykdomoms deryboms ir mes nuolat jums tai priminsime.

Toks susitarimas turės padarinių visame pasaulyje. Tačiau jūs į derybas neįtraukiate augančios ekonomikos ir besivystančių šalių, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, profesinių sąjungų ir nacionalinių parlamentų – paprastai tariant, jūs neįtraukiate visuomenės, kuriai turite tarnauti ir kuri turi jus kontroliuoti. Jūs deratės neturėdamas Europos Parlamento įgaliojimų. Jūs ir toliau brukate mums dviejų lapų apimties santraukas apie visų derybų etapų rezultatus. Jūs atsisakote laikytis naujo įstatymo ir neleidžiate mums susipažinti su tais pačiais su derybomis susijusiais dokumentais, kuriuos gavo valstybės narės. Jeigu dabar teigiate, kad mano frakcijos rūpestis nepagrįstas, įrodykite tai. Nedelsdamas pateikite derybų dokumentus. Jeigu svajojate vieną dieną gauti šio Parlamento pritarimą savo derybų rezultatams, pasimokykite iš demokratiškai priimto neigiamo sprendimo dėl SWIFT susitarimo, patirties. Viskas, ką galiu pasakyti – tegyvuoja demokratija. Šis Parlamentas ilgiau neleis diskutuoti ir priimti sprendimų uždarame kambaryje.

  Syed Kamall, autorius. – Pone pirmininke, manau, Komisijos narys pastebi tvirtą viso Parlamento, visų Parlamento frakcijų požiūrį – šiuo atveju visi sutarėme – kuriame aiškiai pasisakoma už didesnio skaidrumo būtinybę, nepaisant mūsų nuomonių skirtumų dėl skirtingų ACTA aspektų, prekybos klastotėmis ir taip pat intelektinės nuosavybės teisių. Tikiuosi, kad tai bus pakankamai aiškiai suprasta.

Komisijos nary, mums visiems kyla rūpestis, kai derybos vyksta nepakankamai skaidriai – nežinome apie principus ir kokia mūsų derybinė pozicija šiose derybose, atsitiks taip, kad jūs sukursite vakuumą, o visi mes žinome, kad šį vakuumą užpildys gandai. Matėme informacijos, kuri, rodos, buvo oficialių dokumentų pobūdžio, nutekėjimą. Neturime jokių galimybių sužinoti, ar tai faktiškai oficialūs dokumentai, ar jie suklastoti, tačiau tai tik parodo, kas atsitinka, kai nepakanka skaidrumo ir dalijimosi informacija.

Manau, kai kurie iš mūsų iš tikrųjų taip pat supranta konfidencialumo būtinybę tam tikrais atvejais. Žinoma, derėdamiesi nenorime išduoti visų savo derybinių pozicijų; nenorime atskleisti visų smulkmenų.

Prašome tik pagrįsto skaidrumo. Kodėl negalime susipažinti su šiais dokumentais? Kodėl negalime susipažinti su tekstais? O jeigu manote, kad dėl skaidrumo ir derybų priežasčių negalite jų pateikti susipažinti, bent pateikite pozicijų santrauką ir pasakykite, kokių pagrindinių principų laikotės šiose derybose?

Todėl, pvz., ar ketiname pritarti svarstymui pateikiamiems pasiūlymams dėl blogo sferos turinio, kad MP3 grotuvai ir nešiojamieji kompiuteriai gali būti konfiskuojami pasienyje? Ar bus nustatytos baudžiamosios sankcijos? Ar ES pozicija – pritarti tokiems dalykams? Manau, turime žinoti, ir, manau, tai rodo šį Parlamentą turint tvirtą požiūrį, kad galėjome kartu pasiekti platų kompromisą, net jeigu šiuo atveju šiek tiek skiriasi nuomonės ir požiūriai, ir susitarti dėl bendro teksto.

Dėl to, Komisijos nary, nuo jūsų priklauso, ar bus daugiau skaidrumo ir ar įrodysite, kad pripažįstate demokratinę atskaitomybę, kurios visi siekiame.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, suprantu narių rūpestį dėl ACTA derybų.

Leiskite pirmiausia priminti, kad deramės dėl šio susitarimo siekdami pagerinti inovacijų „pagaminta Europoje“ apsaugą visose srityse, kuriose gali būti pažeistos intelektinės nuosavybės teisės. Norėdami, kad mūsų ekonomika tebebūtų konkurencinga, turėsime pasikliauti inovacijomis, kūrybiškumu ir prekių ženklų išskirtinumu. Tai vienas iš keturių pagrindinių mūsų konkurencinį pranašumą pasaulio rinkoje užtikrinančių aspektų. Todėl mums reikalingos priemonės siekiant užtikrinti, kad šis konkurencinis pranašumas būtų tinkamai apsaugotas pagrindinėse eksporto rinkose.

Keletą metų bandėme kelti šį klausimą tarpvalstybinėse organizacijose, pvz., PPO arba Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijoje. Šiuos bandymus sistemiškai blokavo kitos valstybės. Dėl to nepaisant mūsų noro rasti tikrą visuotinį sprendimą, neturėjome kito pasirinkimo kaip tik dirbti su savanoriška koalicija.

Galutinio susitarimo privalės laikytis tik jį pasirašiusios šalys, nors, žinoma, būtume laimingi, jeigu daugiau šalių, ypač augančios ekonomikos šalys, galėtų vėliau prie jo prisijungti.

Kaip minėjau klausymo metu, šios tarptautinės derybos yra konfidencialios. Tai nėra neįprasta. Per derybas siekiama susitarti dėl rezultato ir dėl to reikalingas minimalus konfidencialumas siekiant, kad kiekviena šalis jaustųsi rami darydama nuolaidas ir (arba) išbandydama kitas alternatyvas prieš sudarant galutinį susitarimą.

Kita vertus, pritariu, kad Parlamentas turi būti tinkamai informuojamas apie derybų eigą. Didžiausias pastangas dedame dviejose srityse: Parlamento informavimo ir derybų partnerių įtikinimo susitarti dėl didesnio skaidrumo. Pirma, atsižvelgiant į informacijos teikimą Parlamentui, pateikėme jums derybų gaires, išsamias ataskaitas dėl derybų raundų ir iš esmės visus susijusius Prekybos generalinio direktorato priimtus dokumentus, kuriuos Prekybos politikos komitetas perdavė valstybėms narėms. Padarėme tai pagal pagrindų susitarimą. Be to, Tarptautinės prekybos komitete ACTA aptartas keletą kartų per paskutinius trejus metus.

Leiskite dar pasakyti, kad Komisija dėl ACTA surengė dvi suinteresuotųjų šalių konferencijas 2008 m. birželio mėn. ir 2009 m. balandžio mėn., kuriose galėjo dalyvauti visi piliečiai, pramonės atstovai, nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaida. Kita vieša konferencija bus rengiama Briuselyje kovo 22 d.

Suprantu, jums gali atrodyti, jog to nepakanka, kad susidarytumėte aiškų vaizdą dėl to, ką esame pasiekę šiose derybose. Nurodžiau savo tarnyboms pateikti specialiai tam skirtą informacijos apie visus derybų aspektus apibendrinimą suinteresuotiems Europos Parlamento nariams. Šis apibendrinimas bus perduotas jums aptarti prieš ir po kiekvieno tolesnio derybų raundo.

Antra, suprantu, kad geriausias būdas jums sužinoti, kas vyksta per šias derybas – perskaityti derybų teksto projektą. Tai leistų jums susidaryti labai aiškų vaizdą, kokiame tiksliai etape yra derybos. Kaip turbūt žinote, ACTA šalys susitarė, kad derybų tekstas gali būti paskelbtas viešai tik visoms šalims pritarus. Komisija pritaria, kad derybų dokumentai turėtų būti paskelbti kuo greičiau. Tačiau keletas ACTA derybų šalių prieštarauja išankstiniam viešam dokumentų paskelbimui. Nepritariu jų požiūriui, tačiau negaliu vienašališkai pažeisti konfidencialumo pareigos. Kiltų abejonių dėl mano, kaip derybininko, patikimumo.

Nepaisant to, sieksiu, kad per kitą derybų raundą balandžio mėn. Komisija aktyviai ragintų savo derybų partnerius pritarti viešam teksto paskelbimui, ir dvišaliu pagrindu informuosiu ACTA šalis, pvz., JAV, su kuria planuoju susitikti iki kito derybų raundo, apie Parlamento rūpestį. Visi suinteresuoti, kad kiekvienas žinotų, dėl ko iš tikrųjų deramasi ir, svarbiausia, dėl ko nesiderama.

Galiausiai, atsižvelgiant į jūsų rūpestį dėl turinio, norėčiau priminti pagrindinius principus, kuriais remiasi Komisija derėdamasi dėl šio susitarimo.

Pirma, tikslas – išspręsti paplitusių intelektinės nuosavybės teisių, kurios turi svarbų komercinį poveikį, pažeidimų klausimą. Tai nesukels pilietinių teisių ribojimo arba vartotojų teisių pažeidimų.

Antra, ACTA susijusi tik su intelektinės nuosavybės teisių vykdymu. Joje nebus nuostatų, pakeičiančių materialinę intelektinės nuosavybės teisę, pvz., naujų teisių sukūrimas, apsaugos apimties arba trukmės pakeitimas. Tačiau joje turėtų būti nustatytos minimalios taisyklės dėl to, kaip išradėjai gali apginti savo teises teismuose, pasienyje arba internete. Pvz., su savo kūrinių klastojimu už Europos ribų susidūręs stilistas gali užtikrinti, kad jo teisės užsienyje bus tinkamai apsaugotos.

Trečia, ACTA turi atitikti ir atitiks acquis communautaire, įskaitant dabartinį intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo suderinimo lygmenį, Elektroninės komercijos direktyvą, telekomunikacijų reglamentavimo sistemą ir galiausiai galiojančius ES teisės aktus dėl duomenų apsaugos ir piratavimo. Už uždarų durų nebus atliekami jokie ES teisės aktų suderinimai arba pakeitimai.

Šia prasme ACTA neturės jokių padarinių Europos piliečiams, nes ji nesukurs naujų pareigų ES ir nereikės įgyvendinti kokių nors teisės aktų. Tačiau jame bus nustatyta didesnė mūsų išradėjų apsauga užsienio rinkose.

Žinau apie kai kurių jūsų rūpestį dėl privalomos „trijų smūgių“ taisyklės arba laipsniško reagavimo kovojant su autorių teisių pažeidimais ir piratavimu internete. Leiskite aiškiai pabrėžti, kad neliktų vietos abejonėms. Trijų smūgių taisyklė arba laipsniško reagavimo sistemos nėra privalomos Europoje. ES šalių požiūriai skirtingi ir norime išlaikyti šį lankstumą kartu visiškai gerbdami pagrindines teises, laisves ir pilietines laisves. ES nepritaria, kad pagal ACTA būtų nustatyta pareiga atjungti žmones nuo interneto dėl neteisėtų parsisiųsdinimų, ir nerems šios iniciatyvos.

Panašiai užtikrinsime, kad ACTA nepažeistų prieigos prie nepatentuotų vaistų. Žinau, kad šiek tiek prieštaringai buvo vertinamas ES muitų teisės aktų poveikis prekybai nepatentuotais vaistais. Kaip minėjau klausymo metu – problema bus išspręsta peržiūrint muitų teisės aktus.

Be to, jūs taip pat uždavėte klausimą dėl ACTA poveikio vertinimo. Faktiškai atsižvelgiant į tai, kad Komisija nepažeis acquis communautaire, rėmėmės 2004 m. direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir 2005 m. pasiūlymu dėl direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių baudžiamosios apsaugos (kuri nebuvo priimta) tyrimais.

Taip pat išnagrinėjome 2008 m. EBPO tyrimo dėl klastojimo ir piratavimo poveikio išvadas. Šiame tyrime nurodyta, kad fizinė tarptautiniu mastu parduodamų suklastotų prekių ekonominė vertė – 250 mlrd. USD, tai viršija daugiau nei 150 šalių BVP dydį. Jame taip pat pateikiama išsami skaitmeninio turinio piratavimo analizė.

Trumpai tariant, žinau apie jūsų rūpestį ir pasistengsiu, kad jo kuo greičiau neliktų. Jūsų pasitikėjimas ir parama padės toliau vykdyti šią svarbią užduotį.

  Tokia Saïfi, PPE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, mums buvo suteikti nauji įgaliojimai ir norime, kad nuo šiol jie būtų gerbiami. Dėl to išklausėme jus ir prašome nustatyti nuolatinę, skaidrią konsultavimo procedūrą, susijusią su Kovos su klastojimu prekybos susitarimu (ACTA), užtikrinančią, kad Europos Parlamentas ir piliečiai, kuriems atstovauja šie rūmai, būtų reguliariai ir išsamiai informuojami apie derybų pažangą, kartu nepažeidžiant konfidencialumo sąlygų, kurios, kaip ką tik nurodėte, susijusios su susitarimu. Šiandien norime turėti galimybę susipažinti su derybų tekstu ir derybų santrauka, kad galėtume visapusiškai dalyvauti teisėkūros procese.

Be to, mano frakcija ir aš ragintume jus derėtis siekiant sudaryti daugiašalę sutartį, kurioje būtų pagerinti taikymo standartai ir užtikrinta pagarba intelektinės nuosavybės teisėms, prie kurios galiausiai galėtų prisijungti tokios augančios ekonomikos šalys kaip Kinija. Klastojimas yra rykštė, pogrindinė veikla ir vienas iš nesąžiningos konkurencijos aspektų, kuris kelia pavojų ne tik kūnui, visuomenei ir ekonomikai, tačiau taip pat ir protui.

Atimdami iš autorių taip pat ir įmonių, kurie daug metų investavo į mokslinius tyrimus ir plėtrą, jų darbo rezultatus, menkiname kitų pastangas išrasti ir kurti. Tačiau žinome, kad būtent čia slypi Europos Sąjungos konkurencingumo šaltinis.

Galiausiai manau, kad plėtodami skaitmeninę aplinką negalime paneigti, jog klastojimas tapo neapčiuopiamas. Dėl to esu įsitikinęs, kad interneto vartotojus, ypač tuos, kurie pagrobia autorių teises, galima priverstinai patraukti atsakomybėn, nepažeidžiant pagarbos pagrindinėms teisėms ir civilinėms laisvėms. Raginu dirbti kartu, kad rastume šių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

  David Martin, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, dėkoju Komisijos nariui už jo kalbą. Komisijos nary, sakėte, kad išgirdote mums nerimą keliančius klausimus ir juos sprendžiate. Ką gi, manau, reikia pereiti prie reikalo esmės. Nesu įsitikinęs, kad jūs visiškai supratote visus mums nerimą keliančius klausimus dėl ACTA derybų. Tiesa, mes sutariame dėl to, kad intelektinių teisių savininkai gautų sąžiningą atlygį už savo teises, tačiau suklastotos prekės kartais gali kelti ir kelia grėsmę žmogaus sveikatai.

Todėl kaip ir jūs, mes neprieštaraujame tarptautiniam bendradarbiavimui kovojant su piratavimu, klastojimu ir sprendžiant kitus piktnaudžiavimo intelektinės nuosavybės teisėmis klausimus. Tačiau kartojame, kova turi būti pagrįsta esamu acquis communautaire. Jeigu mus visiškai dėl to patikinate, tam pritariu – sakėte, kad neketinate to daryti už uždarų durų, nors, atrodo,, kad vis dar galite veikti viešai – tačiau, jeigu visiškai paneigiate perėjimą prie acquis communautaire, tuomet man malonu tai girdėti ir aš pasitikiu jūsų žodžiu.

Taip pat sakėte, kad nenustatysite bausmių asmenims už parsisiųsdinimą iš interneto, tačiau tuomet jūs kalbėjote apie Bendrijos išorės sienas ir kas gali atsitikti su išvykstančiais, o ne atvykstančiais, žmonėmis, dėl to, pasikartosiu, nenorime, kad ACTA būtų numatytos kokios nors bausmės už naudojimąsi asmeniniais tikslais. Net jeigu galime į tai nepritariamai žiūrėti, niekas neturėtų būti baudžiamas už autorių teisių saugomos medžiagos naudojimą asmeniniais tikslais.

Žinoma, kiekvienas ACTA veiksmas turi būti proporcingas siekiamų tikslų požiūriu. Tai nėra tuščias čekis autorių teisių turėtojams. Problema, kaip sakė kiti nariai, ta, kad nežinome apie padėtį, kurią supa paslaptingumo aura.

Pritariu tam, kad jūs tvirtai įsipareigojote pateikti derybų teksto projektą ir kad darysite spaudimą kitoms šalims. Vis dėlto manau, kad turite kitoms šalims pasakyti, kad tai nesustiprins jūsų, kaip derybininko, jeigu negalėsite viešai paskelbti teksto projekto, tai susilpnins jus, kaip derybininką, nes neturėsite – šiandien tai buvo labai aišku – šių rūmų paramos, jeigu negalėsime susipažinti su tekstu, kurį rengiate.

Galiausiai atsižvelgiant į teigiamus dalykus, pritariu jūsų pastaboms dėl nepatentuotų vaistų ir laukiu Muitinės veiksmų reglamento peržiūros.

  Sophia in 't Veld, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, rengdamiesi šioms diskusijoms dėl autorių teisių, intelektinės nuosavybės teisių ir kokiais būdais norime užtikrinti mūsų kolegų piliečių kūrybines ir intelektines pastangas, turėjau prisiminti prieš keletą metų įvykusią sunkvežimio, pakrauto naujomis Harry Potter knygomis, vagystę, likus kelioms dienoms iki jų pristatymo į knygynus. Tačiau šiandien vagis nesivargintų vogti sunkvežimio; jis paprasčiausiai neteisėtai parsisiųsdintų ją į savo nešiojamąjį kompiuterį arba MP3 grotuvą ir persineštų ją per sieną.

Pritariu Komisijos įsipareigojimui dėl skaidrumo, tačiau atsižvelgiant į glaustą padėties apibūdinimą, kurį pateikė jūsų tarnybos, tvirtinimas, kad iš derybininkų buvo reikalaujama pasirašyti susitarimą dėl informacijos konfidencialumo nėra teisingi. Ką tik sakėte, kad jūs ar ankstesnė Komisija pasirašė tokį susitarimą ir dėl to privalote jo laikytis. Norėčiau sužinoti, kuris iš šių dviejų teiginių teisingas. Jeigu nėra tokios informacijos neatskleidimo sąlygos, turi būti sudaromos galimybės nedelsiant ir viešai susipažinti su visais susijusiais dokumentais.

Kita vertus, jeigu tokia sąlyga yra, turime išgirsti iš Komisijos nario, ką jis darys siekdamas užtikrinti visišką skaidrumą ir informacijos viešumą ne tik šiems rūmams, nes ribota galimybė susipažinti tik Parlamento nariams, kuriems taikoma konfidencialumo pareiga, nėra pakankama. Europos piliečiai turi teisę gauti informaciją apie sprendimus, kurie turi didelę įtaką jų teisėms ir laisvėms. Bet kokiu atveju tokie informacijos konfidencialumo susitarimai turi tapti praeitimi. ES turėtų ateityje raginti taikyti Europos skaidrumo standartus.

Šių derybų demokratinis teisėtumas – silpnas. Nebuvo jokių diskusijų siekiant nustatyti ES tikslus ir principus. Įgaliojimams nebuvo gautas joks Parlamento pritarimas. Galite teigti, kad nėra teisinio reikalavimo, tačiau tai neturi prasmės, nes jeigu dvidešimt septynių valstybių narių nacionaliniai ministrai mano, kad jie gali suteikti sau įgaliojimus slaptai derėtis dėl Europos piliečių pagrindinių teisių ir laisvių, galiu tik prieiti prie išvados, kad jų supratimas apie demokratiją iš esmės skiriasi nuo manojo.

Parlamentas nejuokauja. Ne – „trijų smūgių“ taisyklei; ne – nepateisinamoms kratoms ir nešiojamųjų kompiuterių arba mobiliųjų telefonų konfiskavimui. Parlamentas privalo turėti tvirtas garantijas, kad tokios sąlygos nebus nustatytos už uždarų durų derantis dėl tarptautinio susitarimo.

Galiausiai linkiu geros kelionės į Naująją Zelandiją kitą mėnesį ir prašau įsitikinkite, kad jūsų iPod grotuve nebūtų neteisėtai parsisiųsdintos medžiagos!

  Christian Engström, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti Komisiją, kad ji galiausiai pasiekė tai, apie ką ES vadovai kalbėjo dešimtmečius. Jie faktiškai sugebėjo sudominti paprastus piliečius ES politika.

ACTA yra klausimas, kuriuo interneto vartotojai iš tikrųjų rūpinasi. Tačiau tai pasakęs, vis dar jaučiu poreikį kritikuoti Komisiją dėl metodo, kurį ji naudojo. Priežastis, dėl kurios dauguma piliečių seka ACTA eigą, yra jų pasipiktinimas. Jie pasipiktinę dėl pasiūlymų riboti jų laisvę ir kėsintis į jų privatumą tik dėl to, kad to prašo kai kurios didelės įmonės.

Jie pasipiktinę, nes mato kaip jų pagrindinės pilietinės laisvės netenka svorio prieš pramonės interesus. Jie pasipiktinę dėl akivaizdaus skaidrumo nebuvimo. Tokie dalykai neturėtų vykti gyvenant pagal demokratijos principus.

Rytoj balsuosime dėl rezoliucijos, kurioje raginama, kad Komisija laikytųsi Sutarties ir pateiktų visus ACTA dokumentus susipažinti. Tikiuosi, rezoliucija bus priimta absoliučia balsų dauguma. Teisė į privatumą, informacijos laisvė ir sąžiningas ir tinkamas teisminis nagrinėjimas yra pagrindiniai laisvos ir atviros visuomenės principai.

Rytoj įrodysime, kad šis Parlamentas pasirengęs kovoti už šias teises informacijos amžiuje. Reikalausime pateikti informaciją, kuri yra mūsų, kaip išrinktų atstovų, teisė ir pareiga, ir pagarbiai priminsime Komisijai, kad tai yra Parlamentas, o ne durų kilimėlis.

  Edvard Kožušník, ECR frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, iš pradžių norėjau padėkoti Komisijos nariui Karlui De Guchtui už savo pirmtako, kuris pergudravo Europos Parlamentą – vienintelę tiesiogiai išrinktą Europos instituciją – ir nepateikė informacijos apie derybų dėl šio susitarimo procesą, tačiau dabar jaučiuosi sutrikęs, nes mane visada mokė gerbti svarbius asmenis ir tai, kad ponas K. De Guchtas demonstratyviai valė savo akinius, kol mano kolega S. Kamall čia stovėjo, išmušė mane iš vėžių. Nepaisydamas to, pereisiu prie klausimo esmės.

Asmeniškai džiaugiuosi, kad šis susitarimas bus sudarytas, nes intelektinė nuosavybė nusipelno geresnės, nei dabartinė, apsaugos. Nepaisant to, esu susirūpinęs, kad susitarimą pasirašančių šalių tarpe nėra Rusijos ir Kinijos, kuriose padaroma daugiausia autorių teisių pažeidimų. Taip pat esu susirūpinęs dėl faktinio šio susitarimo veiksmingumo. Kadangi susitarimo tekstas visada apgaubtas paslapties šydo, kaip minėjo dauguma narių, norėčiau paraginti Komisiją, kuri derasi dėl susitarimo valstybių narių vardu, užtikrinti, kad tai netaptų prancūziškosios skaitmeninės giljotinos eksporto į kitas šalis priemone ir kartu netaptų programinės įrangos į Europos Sąjungą importo priemone.

  Eva-Britt Svensson, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, Komisijos nary, esu nustebinta ir labai susirūpinusi dėl Komisijos ginamo derybų konfidencialumo, kai kalbama apie teisės aktus dėl mūsų piliečių laisvių, pagrindinių teisių, privatumo ir t. t. Niekada negali būti pateisinama tai, kad mūsų piliečiams nepateikiama informacija apie tokias derybas.

Reikalauju nedelsiant nutraukti derybas. Galime atnaujinti derybas, kai ACTA šalys sutiks, kad derybos vyktų skaidriai ir demokratiškai. Noriu, kad man ir visiems piliečiams būtų suteikta galimybė susipažinti su visais dokumentais. Skaidrumas ir informacija yra vieni iš pagrindinių demokratijos principų, ypač atsižvelgiant į pagrindines laisves ir piliečių teises. Dėl to reikalaujame, kad dabar būtų suteikta galimybė susipažinti su visais dokumentais taip pat ir visiems piliečiams, nes būtent to tikimasi iš demokratijos.

  Laurence J.A.J. Stassen (NI) . – (NL) Pone pirmininke, kai už uždarų durų paskubomis rengiami dokumentai, mano frakcijoje pradeda skambėti pavojaus varpai. Kovos su klastojimu prekybos susitarimas (ACTA) yra vienas iš tokių dokumentų. Dauguma žmonių mano gimtinėje domėjosi, kodėl Olandijos laisvės partija (nyd. PVV) išrinkta į Europos Parlamentą, ir aš turiu atsakymą. Taip buvo dėl to, kad galėtume priešintis ES virtuvėje, kuri yra pasirengusi ir laukia, kol galės paruošti beskonį mišinį iš įvairių ingredientų už uždarų durų, visuomenei neturint galimybės išsakyti savo nuomonę.

Šį kartą net nežinome, kas atsiras šioje ES virtuvėje; tikimasi, kad Europos Parlamentas turės nuomonę vis dar neaiškiu klausimu. Ar gali kas nors būti absurdiškiau? Tai rodo visišką nepagarbą Parlamentui ir visuomenei. Iki šiol apie šį ACTA susitarimą išaiškėjusi informacija labai liūdina. Vartotojai taptų aukomis kartu su galimybe atimti piliečiams galimybę naudotis internetu – tai labai rimtas klausimas.

Europa visada buvo kontinentas, kuriame žmonės turėjo laisvę kaupti žinias. Šiai laisvei dabar grėstų pavojus, kuriam negalime ir neturime leisti atsirasti. Be to, susiduriame su subsidiarumo principo pažeidimu. Valstybės narės daugiau neturi jokios teisės išsakyti savo nuomonės dėl šio susitarimo. Mano frakcija pasisako už visišką skaidrumą ir ryžtingai prieštarauja baudžiamųjų sankcijų nustatymui piliečiams. ACTA sukuria varžančios priežiūros ir kaltinimo kultūrą; valstybė jus stebi. ACTA kliudo visoms egzistuojančioms tarptautinėms įstaigoms, pvz., Pasaulinei prekybos organizacijai (PPO).

Ką Komisija pasiekė šioje slaptoje virtuvėje? Kodėl vien tik Amerikos įmonės dalyvauja konsultacijų procese; ką jos čia veikia? Ar jos čia tam, kad apsaugotų savo komercinius interesus? O kaip su Europos piliečių interesais? Ar galėtų būti taip, kad jie nėra tokie svarbūs? Būtent šioje vietoje PVV svarba tampa akivaizdi. Mes giname piliečių interesus, kai susiduriama su slaptumu ir sprendimais už uždarų durų.

Tik norėčiau, kad užfiksuotumėte tai protokole, kad PVV prieštarauja vaistų ir produktų klastojimui. Tačiau diskusija yra ne apie tai; diskutuojame apie tai, kad šių rūmų nariai negali išreikšti tinkamos nuomonės dėl šio dokumento vien tik ir paprasčiausiai dėl to, kad jis buvo slaptas ir mes nežinome jo turinio. Negalime įsivaizduoti baisesnio Parlamento įgaliojimų pažeidimo. Todėl visa dvokianti, paslaptinga virtuvė turėtų būti uždaryta ir ant jos durų turėtų būti pakabinta iškaba su užrašu: „Uždaryta dėl taisyklių pažeidimo“.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Komisijos nary, ponios ir ponai, žinome, kad globalizacija, ypač Kinijos tapimas PPO nare, sukūrė milžinišką problemą. Europa užtvindyta prekių klastotėmis, kurios kelia vis didesnę riziką žmogaus sveikatai ir daro ekonominę žalą įmonėms. Piliečiai ir įmonės nepalankiai vertina faktą, kad valstybių narių kontrolės mechanizmai visiškai nepakankami, ir jie teisėtai reikalauja veiksmingesnių priemonių Europos lygmeniu, įskaitant dideles baudas klastotojams. Šis susitarimas iš esmės turėtų pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą nustatant klastotojus, tačiau nemanau, kad mūsų tikslas turėtų būti mokinių, kurie parsisiųsdina žaidimus iš interneto, persekiojimas. Susitarimo, dėl kurio buvo deramasi dvejus metus, turinys slaptas, todėl gauname tik informacijos, susijusios su prieštaringais straipsniais, kurie gali turėti poveikį dabartinėms europiečių teisėms, jų privatumui ir asmens duomenims, nuotrupas. Šiuo klausimu Komisijai nesuteikėme įgaliojimų.

Dėl to baiminuosi, kad šio labai slapto susitarimo pasirašymui Europos Parlamentas gali nepritarti, panašiai kaip ir SWIFT susitarimui, nebent Komisija gali reguliariai informuoti Parlamentą apie priimto susitarimo struktūrą ir taikymo ribas. Nenoriu, kad vėl susidurtume su užbaigtu susitarimu, kitais žodžiais tariant dokumentu, kurį turime patvirtinti arba atmesti, neturėdami galimybių išsamiai aptarti jo turinio ir išsklaidyti mūsų piliečių abejones.

Taip pat manau, kad padarėme strateginę klaidą, kai į derybas dėl susitarimo nepakvietėme Kinijos, kuri yra didžiausias klastočių šaltinis. Dėl to, Komisijos nary, norėčiau paprašyti, jeigu galėtumėte, paaiškinti mums naudojamą taktiką ir ar kalbatės su kinais dėl to, kad Kinija pasirašytų susitarimą vėliau. Ar iš tikrųjų manote, kad taip atsitiks?

  Gianluca Susta (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos siekis išlikti galingiausia pasaulio ekonomika turi būti vis labiau siejamas su jos konkurencingumo, gamybos sistemų kokybės ir galimybės užkariauti naujas rinkas atgaivinimu.

Kova su klastojimu ir komercinės teisės pažeidimais šiuo atveju atlieka labai svarbų vaidmenį. Tačiau prekės ženklų, patentų ir intelektinės nuosavybės apsauga yra ne tik nefinansinio pobūdžio priemonės, kurios padaro sistemą konkurencingesnę, tačiau tai taip pat įtikinama pagarba taisyklėms, kurios pastaraisiais metais buvo priverstinai pažeidžiamos dėl tarptautinių finansinių spekuliacijų, pagrįstos demokratinės teisinės kultūros principų taikymo pramonės ekonomikai pavyzdys.

Kovos su klastojimu prekybos susitarimas (ACTA) yra pagrindinė priemonė, kuria kovojame su klastojimu – unikaliu reiškiniu, kuris duoda neįtikėtinų 500 mlrd. USD metinių pajamų, yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu ir kuris turi – tiesą sakant kelia pavojų – poveikį pagrindinėms žmogaus teisėms, pvz., teisei į sveikatą, jeigu kalbėsime tik apie vaistų klastojimą. Jeigu rengiamės vertinti ACTA poreikį, turime atsižvelgti į šias tarptautines aplinkybes.

Kita vertus, turime raginti, kad šiame susitarime taip pat būtų gerbiami tam tikri pamatiniai, pagrindiniai sambūvio principai, kurie atsiranda dėl taisyklių laikymosi. Negalime nuslėpti fakto, kad esame susirūpinę dėl susitarimo teisinio pagrindo, derybinių įgaliojimų ir jo skaidrumo. Institucijos, kaip antai šis Parlamentas, kuris atstovauja 500 mln. piliečių, turi būti informuojamos oficialiai, o ne slaptai. Komisijos derybininkai turi pranešti šiems rūmams apie pasiektą pažangą ir suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, ir informacija turi būti pateikiama taip, kad būtų galima pareikšti išsamią nuomonę.

Sudėtingas, tačiau produktyvus Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimas gali padėti Europos Sąjungai kuo geriau pasinaudoti savo galimybėmis. Pati rezoliucija atitinka šias nuostatas ir ją verta patvirtinti.

  Alexander Alvaro (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary K. De Guchtai, jūs paveldite sudėtingą palikimą ir jeigu klausimas nebūtų toks rimtas, galėčiau beveik pasijuokti iš spekuliacijų, kurias sukėlė ACTA. Tačiau dėl dviejų priežasčių negaliu juoktis. Pirma, klastojimas ir autorių teisių ir prekybos ženklų teisės pažeidimai yra dalykai, kurie pažeidžia ekonomikos vientisumą ir žmonių sveikatą.

Pasauliniai ekonomikos nuostoliai, atsiradę dėl klastočių ir autorių teisių bei prekės ženklų teisės pažeidimų, vien tik 2007 m. sudarė 185 mlrd. EUR. Tai daug daugiau nei Europos Sąjungos biudžetas. Tai kenkia mūsų verslui, skatina nusikalstamumą ir naikina darbo vietas. Iš tikrųjų tai negali atitikti mūsų interesų.

Be to, vaistų klastotės gali kelti pavojų žmonių, kurie vartoja šiuos vaistus nežinodami, kad jie suklastoti, gyvybei. Tai taip pat nepriimtina rizika.

Tai pat neabejotina, kad šiuo klausimu reikia imtis veiksmų, ir tai visiškai atitinka mūsų interesus. Antra, neabejotinai turi būti aišku, kad Europos Komisijos derybiniai įgaliojimai turėtų būti griežtai apriboti acquis communautaire siekiant užtikrinti, kad ACTA ateityje nereikštų „kito beprotiško susitarimo“.

Pagal įsigaliojusią Lisabonos sutartį Europos Parlamentui turi būti suteikta išsami ir ad hoc informacija apie dabartinę derybų dėl susitarimo padėtį. Galiausiai turėsime išreikšti savo pritarimą. Kitaip tariant, Europos Parlamentas tikisi visiško skaidrumo ir derybų bei kitų susijusių dokumentų viešo paskelbimo. Jeigu Komisija nori išvengti tolesnių su ACTA susijusių gandų ir prielaidų, nematau kitos galimybės kaip tik tai, kad ji suinteresuotai visuomenei pateiktų išsamią informaciją.

Šiuo atveju turiu tris svarbius klausimus. Pirma, nors jūs apie tai ir užsiminėte, ar gali Komisija užtikrinti, kad nebus nustatyta „trys smūgiai ir iškrenti iš žaidimo“ taisyklė? Tai, žinoma, prieštarautų Elektroninių ryšių pagrindų direktyvai.

Antra, ar gali Komisija užtikrinti, kad nebus nustatyta trečiosios šalies atsakomybė interneto paslaugų teikėjų vardu už turinį, kurį jie perduoda? Tai, žinoma, prieštarautų Elektroninės komercijos direktyvai.

Trečia, ar gali Komisija užtikrinti, kad pagal ACTA nebus nustatytos jokios baudžiamosios priemonės, kurios nepriklauso Europos Sąjungos kompetencijai, ir labai gerai žinau, kad valstybės narės prisiims atsakomybę šiuo klausimu. Tačiau manau, kad, kaip sutarčių sergėtojas, darysite tai, ko iš jūsų tikimasi.

  Jan Philipp Albrecht (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, pone K. De Guchtai, daugiau nei prieš metus Europos Parlamentas labai aiškiai paprašė jūsų, t. y. Komisijos, derėtis ateityje dėl ACTA susitarimo skaidriai ir įtraukti į derybas visuomenę ir nacionalinius parlamentus. Mes taip pat raginome jus dėmesį sutelkti į kovą su klastojimu, kaip nurodyta susitarimo pavadinime. Ką jūs nuo to laiko padarėte? Nieko, visiškai nieko. Priešingai, kartu su jūsų vadinamąja nedora savanorių koalicija, ypač turtingomis pramoninėmis tautomis, deratės dėl susitarimo naudodami labai nedemokratiškas priemones, netgi neteisėtą slaptą diplomatiją ir daugumoje sričių šis susitarimas akivaizdžiai pažeidžia galiojančius Europos reglamentus dėl intelektinės nuosavybės teisės vykdymo. Žinoma, negalime būti dėl to tikri, nes iš jūsų negavome jokios informacijos.

Tačiau tikrasis skandalas dar įvyks. Nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. daugumoje sričių jūs nebegalėsite daugiau ignoruoti mūsų ir kartu su Taryba kurti politiką už uždarų durų, nes piliečiai, kuriems atstovauja jų Parlamentas, visiškai teisėtai galiausiai padarė galą šiam elgesiui priimdami Lisabonos sutartį. Todėl klausiu, ką jūs iš tikrųjų darote šiuo atžvilgiu? Komisija yra sutarčių sergėtoja. Taigi jūs atsakote už tai, kad aiškiai suformuluotos ES sutarties būtų faktiškai laikomasi. Jeigu negalite užtikrinti visiško Sutarties laikymosi, šie rūmai vėl jums tars „ne“. Jeigu nemanote, kad galite užtikrinti sutarčių laikymąsi šiose derybose, sustabdykite, prašau, šias derybas, kol galite tai padaryti. Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas ragina imtis veiksmų dabar. Imkitės veiksmų dėl ACTA!

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL) . – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, visi čia esantys yra prieš klastojimą ir piratavimą. Tačiau, Komisijos nary, jūs ką tik papasakojote pasaką, kad pateisintumėte faktą, kad jūs deratės dėl tarptautinio susitarimo už žmonių ir jų atstovų nugarų.

Komisijos nary, priminsiu jums, kad Lisabonos sutarties 218 straipsnyje nustatyta, cituoju: „Europos Parlamentas turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais šiais procedūros etapais“ atsižvelgiant į tarptautinių susitarimų derybas arba sudarymą. Kovos su klastojimu susitarimas (ACTA) yra būtent toks atvejis, taigi laikykitės žodžio ir Sutarties! Šiuo metu viską užgožia nerimas dėl pagrindinių teisių. Iš tikrųjų vieno iš pažeidimų – piratavimo – aiškinimas ir bausmė už tai ateityje tikriausiai bus priskirtas ne teisminei institucijai, tačiau interneto paslaugų teikėjams.

Be to, ateityje susitarimą pasirašiusių valstybių muitinės tarnyboms tikriausiai bus suteiktas leidimas atlikti telefonų, nešiojamųjų kompiuterių ir asmeninių stereogrotuvų kratą remiantis kovos su piratavimu pretekstu laikantis Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (angl. SWIFT) susitarimo, kurio tikslas buvo kova su terorizmu. Visgi, Komisijos nary, prisiminkite: Parlamentas įveikė jus dėl SWIFT ir prireikus jis įveiks jus dėl ACTA.

Dėl to norima sumaišyti kovą su klastojimu ir piratavimu, kėsinimąsi į privatumą, intelektinės nuosavybės pažeidimus ir net teisę į sveikatą vaistų atveju. Komisijos nary, pateikite šį susitarimą kuo greičiau.

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Kovos su klastojimu prekybos susitarimas (ACTA) labai svarbus siekiant visiškai suderinti priemones, kad būtų užtikrinta Europos prekybos apsauga nuo klastojimo ir piratavimo. ACTA derybos susijusios su opiais Europos įstatymo galią turinčių teisės aktų klausimais, pvz., intelektinės nuosavybės teisių taikymo užtikrinimas, duomenų perdavimas ir duomenų apsauga, todėl dar kartą reikalaujame didesnio skaidrumo.

Komisija turi besąlygiškai įsipareigoti konfidencialumo požiūriu. Parlamentui turi būti suteikta galimybė susipažinti su dabartiniais derybų tekstais, kad jis galėtų atlikti susitarimų priežiūrą ir galimai pateikti pasiūlymų ACTA šalims. Komisijos nario žodžiai šį vakarą suteikia vilties, tačiau norime, kad tie žodžiai taptų veiksmais.

Parlamentas visada kovojo gindamas Europos vartotojus ir gamintojus nuo klastojimo ir priemonių, kurios pažeidžia privatumą internete. Todėl labai svarbu, kad Komisija toliau atliktų aktyvų vaidmenį šiose derybose, pritraukdama didesnį skaičių šalių; deja, šiuo metu jų yra tik dvylika. Tikimės, kad vis daugiau išsivysčiusių ir augančios ekonomikos šalių norės dalyvauti derybose ir pasirašyti galutinį susitarimą, kad klausimus būtų galima nagrinėti platesniame kontekste.

Šalys turi tvirtai laikytis ir gerbti bendrus savo įsipareigojimus, kad galėtų veiksmingiau kovoti su klastojimu ir piratavimu. Ši ekonominė nelaimė griauna daugybę gamybos sektorių, kurie veikia laikydamiesi taisyklių. Dėl to vartotojams, kurių sveikatai taip pat kyla didelė grėsmė, turi būti nustatytos aiškios taisyklės, nes, Komisijos nary, nesant aiškių ir įgyvendinamų taisyklių, įskaitant taisykles dėl interneto naudojimo, internetas ilgiau nesuteiks galimybių; tikėtiniau, kad tai sukels bumerango efektą. Mūsų pareiga – siekti tai sustabdyti, nes tai nėra vien tik asmens teisės į privatumą klausimas; tai taip pat mūsų valstybių saugumo klausimas.

  Emine Bozkurt (S&D). – (NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, Europos visuomenė to nenusipelnė ir nenori, kad susitarimai būtų sudaromi už uždarų durų. Europos Sąjunga šiuo metu derasi dėl labai svarbaus prekybos susitarimo – Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA) – ir, pasikartosiu, tai daroma slaptai. Nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas neturėjo jokios galimybės atlikti derybų turinio arba apimties demokratinės kontrolės, nes derybų šalys susitarė dėl konfidencialumo sąlygos.

Dėl to Parlamentas ir Europos visuomenė vėl paliekami nuošalyje ir taip dar kartą daroma žala visuomenės pasitikėjimui Europa. Šį kartą dėmesio centre – prekybiniai interesai, o ne kova su terorizmu. Nesupraskite manęs klaidingai; Europos ekonomika turi būti skatinama ir intelektinė nuosavybė yra svarbus šio skatinimo aspektas. Tačiau šiuo metu dėl derybų dokumentų slaptumo sukurta netikrumo aplinka sudarė pagrindą atsirasti daugybei gandų.

Norėčiau paklausti, kaip šiuo atveju bendrauja už prekybą atsakingas Komisijos narys ir už pagrindines laisves atsakingas Komisijos narys. Ar Komisijos narys K. De Guchtas ketina informuoti savo kolegas apie susitarimo esmę kuriame nors etape? Ar Komisijos narė V. Reding planuoja kuriame nors etape paprašyti savo kolegos – už prekybą atsakingo Komisijos nario – užtikrinti skaidrumą? Europos Parlamentas reikalauja šio skaidrumo ir dabar pats laikas jį užtikrinti, prieš tai, kai mūsų institucija turės pritarti šiam prekybos susitarimui.

  Eva Lichtenberger (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, naujų Komisijos narių klausymo metu vienas iš dažniausiai vartojamų žodžių buvo skaidrumas. Šiandien jūs dar kartą pasakėte, kad viskas jau yra skaidru ir atvira. Turiu atvirai jums pasakyti, kad šiam skaidrumo apibrėžimui, deja, nepritariu. Man taip pat pritars dauguma mano kolegų narių šiuose rūmuose. Skaidrumas yra daugiau nei vien tik paprasčiausiai dalelės informacijos pateikimas ir pasakymas: „Deja, negalime atskleisti likusios informacijos, nes kai kam pažadėjome, kad ji visa bus konfidenciali.“

Įžengėme į naują erą. Nebegalima naudotis tarptautinėmis sutartimis siekiant sudaryti aklus susitarimus su prekybos partneriais, kurie pažeis Europos teisės aktus. Įsigaliojusi Lisabonos sutartis užkirs tam kelią. Tai reiškia, kad akliems susitarimams, taip pat ir slaptumui bei skaidrumo nebuvimui bus užkirstas kelias prie Europos Parlamento durų. Turime sukurti patikimą inovacijų apsaugos aplinką, kurią jūs nurodote kaip pagrindinį argumentą. Tačiau nepasieksime patikimumo, jeigu dėl visko derėsitės už uždarų durų ir bandysite nuraminti žmones sakydamas, kad galiausiai tai nebus taip blogai. Komisijos nary, tai – klaidingas kelias.

  Catherine Trautmann (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pasakykime aiškiai: būdas, kuriuo vykdomos derybos dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo, nepriimtinas Europos Parlamentui.

Lisabonos sutartyje užtikrinta Europos Parlamento, kaip bendro teisės aktų leidėjo, teisė gauti visą informaciją iš karto, kai ją gauna Taryba. Iki šiol nutekėjusi informacija parodė, kad formos požiūriu į šį aspektą visiškai nebuvo atsižvelgiama.

Ką galima pasakyti apie turinį? Prastas sandėris, kuris, matyt, buvo siūlomas interneto paslaugų teikėjams, atrodo taip: jeigu jie nuspręstų bendradarbiauti atliekant nuolatinę jų tinklų turinio stebėseną, jų atsakomybės už tokį turinį nebuvimas būtų išsaugotas. Priešingu atveju, jiems grėstų teisių turėtojų ieškiniai ir jie nuolat būtų baudžiami.

Manau, toks radikalus pokytis labai pavojingas, nes iškiltų acquis communautaire klausimas ne tik dėl „paprasto perdavimo kanalo“ principo – jis prancūziškai vadinamas „paprastu duomenų perdavimu“ – Elektroninės komercijos direktyvoje, tačiau taip pat atsižvelgiant į pagarbos pagrindinėms piliečių teisėms klausimą, kuris neseniai buvo iškeltas diskutuojant dėl telekomunikacijų paketo.

Baigdama priminsiu, kad rūmai jau parodė savo įsipareigojimą šiems principams atmesdami Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (angl. SWIFT) susitarimą. Neabejoju, kad jis gali būti vėl sugrąžintas. Dėl to noriu atkreipti dėmesį į rezoliucijos, dėl kurios diskutuojame šį vakarą, svarbą. Palankiai vertinu mūsų koordinatoriaus K. Arifo ir visų Tarptautinės prekybos komiteto derybininkų darbą, kurie užtikrino, kad žinia, kurią Europos Parlamentas perduos rytoj, bus ypač simbolinė dėl savo vieningumo.

  Georgios Papastamkos (PPE). – (EL) Pone pirmininke, suklastotos prekės ne tik pažeidžia Europos įmonių konkurencingumą, tačiau kelia pavojų žmogaus sveikatai. Mūsų atsakas – stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą pasauliniu lygmeniu.

Reikia, kad prie šio daugiašalio susitarimo prisijungtų kuo daugiau partnerių. Derantis dėl susitarimo turi būti visiškai laikomasi Bendrijos acquis, gerbiamos pagrindinės laisvės ir asmens duomenų apsauga, užtikrinama laisvo informacijos judėjimo apsauga ir nenustatoma nepagrįsta našta teisėtai prekybai.

Galiausiai Parlamentas turėtų gauti išsamią ir esminę informaciją, kurią turi Taryba, visais derybų etapais tinkamai atsižvelgiant į pagrįstą konfidencialumą.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, iš šio slapto proceso, kuriam vadovauja Europos Komisija, šis tas paaiškėjo, t. y. ketinimas praplėsti intelektinės nuosavybės teisių taikymo sritį ir išlaidas, o tai duotų dar daugiau pelno didelėms įmonėms.

Norint pasiekti šį tikslą nebuvo paisoma pagrindinių demokratijos, skaidrumo procedūrų taisyklių, o informacija buvo slepiama ir jai nebuvo taikoma demokratinė priežiūra ir kontrolė. Norint pasiekti šį tikslą, galimybė visuotinai naudotis pagrindinėmis prekėmis, pvz., saugiais vaistais, įskaitant nepatentuotus vaistus, buvo apribota, o teisės į privatumą ir slaptą susirašinėjimą, taip pat teisė į asmeninės informacijos apsaugą, buvo pažeistos.

Visa apimanti rinka ir ekonominių interesų, kuriais siekiama tikslų juos atitinkančiuose sektoriuose, nėra suderinami su bendros gerovės gynyba ir apsauga. Šios politikos rezultatai dabar akivaizdūs.

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, turiu pasakyti, kad klausydamas kalbų, kurios buvo pasakytos po mano įžanginės kalbos, susidarau įspūdį, kad dauguma jūsų tinkamai nesiklausė, ką aš kalbu, nes labai aiškiai pasakiau, kad ketiname laikytis acquis communautaire, kad pabandysiu užtikrinti, kad kitos šalys duotų savo sutikimą dėl teksto, dėl kurio šiuo metu deramasi, atskleidimo; aiškiai pasakiau, kad susitarimas bus taikomas tik intelektinės nuosavybės teisių komerciniam pažeidimui ir t. t. Dėl to neketinu dar kartą atsakinėti į visus šiuos užduotus klausimus, nes, atvirai sakant, manau, kad į juos atsakiau savo pirmojoje kalboje.

David Martin uždavė klausimą – kas atsitinka, kai kas nors faktiškai išvyksta ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir iš kitos ACTA susitariančiosios šalies? Tai įdomus klausimas, nes tai, žinoma, priklauso nuo to, kur žmogus keliauja. Jeigu jis keliauja į šalį, kuri nėra ACTA susitariančioji šalis, tai priklausys nuo atitinkamos šalies muitinės ir policijos pareigūnų, tačiau mes negalime to kontroliuoti. Atsižvelgiant į mūsų kontrolės ribas, užtikrinsime, kad taip neatsitiktų, tačiau, žinoma, negalime kalbėti už kitus.

Nenorėčiau visiškai sutikti su S. in’t Veld samprotavimu dėl Parlamento patvirtinimo ir Parlamento kontrolės, tačiau leiskite tik labai aiškiai pasakyti, kas, mano manymu, nustatyta Lisabonos sutartyje. Pagal Lisabonos sutartį Taryba suteikia įgaliojimus Komisijai ir Komisija derasi, o Taryba priėmė sprendimą dėl įgaliojimų remdamasi savo Darbo tvarkos taisyklėmis. Bet kuriuo atveju Europos Sąjungos Tarybos ministras iš anksto turi gauti nacionalinio parlamento pritarimą, jeigu klausimas susijęs ne su Europos teise, o nacionaline teise, ir tai skiriasi kiekvienoje valstybėje. Žinau, kad, pvz., jūsų šalyje dėl daugybės tokios rūšies klausimų jie turi iš anksto gauti Parlamento pritarimą, tačiau yra šalių, kuriose nustatyta kitokia tvarka. Manau, neturėtume vertinti būdo, kuriuo Taryba priima sprendimą. Kol Taryba laikosi Sutarties ir savo Darbo tvarkos taisyklių, manau, tai yra jos reikalas, ne mūsų.

Tam tikra prasme jūs bandėte mane apsaugoti, kad jie neturėtų tikrinti mano iPod grotuvo. Neturiu jokio iPod grotuvo, todėl problemos nėra. Iš tikrųjų vakar įsigijau iPod grotuvą, tačiau juo dar nesinaudojau ir neketinu keliauti į Naująją Zelandiją. Tai šiek tiek per toli. Dėl to jums reikia pareigūnų, kurie turi šiek tiek daugiau laiko, kad ten nukeliautų.

(NL) Diskusijos klausimą dėl virtuvės paliksiu L. J. A. J. Stassen...

Įdomus klausimas – o kaipgi Kinija? Ką gi, Kinija, kaip žinote, ponia Z. Roithová, nėra šių derybų šalis. Kinija yra rimta problema, nes, kaip teisingai nurodėte, ji yra didžiausias klastočių šaltinis.

Šiuo metu su Kinija deramės ir diskutuojame keliais klausimais, taip pat vedame ekonominį dialogą aukščiausiu lygiu. Pakartotinai ypač atkreipiame dėmesį į intelektinės nuosavybės teises, kurios yra viena iš pagrindinių problemų, ne tik prekybos internetu, bet taip pat ir daugumoje kitų prekybos sričių. Sudarius ACTA ją galės pasirašyti visos šalys ir manau, kad Kinija supras, kad jos pačios pramonei taip pat būtų naudinga nustatyti geresnę intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, ir anksčiau ar vėliau ji prisijungs. Pažvelkite į kitas šalis, kuriose tai įvyko praeityje: dabar jos labiau suinteresuotos intelektinės nuosavybės teisių apsauga.

Ne visiškai sutinku su P. Le Hyarico ir C. Trautmann pateikiamu 218 straipsnio aiškinimu. 218 straipsnyje nustatyta, kad Parlamentas turėtų būti informuojamas apie visus procedūros etapus; jūs esate informuojami ir netgi daugiau. Teikdami informaciją mes darome daugiau nei nustatyta 218 straipsnyje, gerokai daugiau, tačiau tai man nesudaro problemų. Įžanginėje kalboje aiškiai pasakiau, kad raginsime kitas šalis pritarti tam, kad galėtume atskleisti dabartinio teksto projektą, tačiau netiesa, kad nesilaikome 218 straipsnio.

Be to, leiskite pasakyti poniai S. in’t Veld, kad mes išsiuntėme 16 priedą, dėl kurio teksto susitarė visos ACTA šalys, dėl dokumentų konfidencialumo. 2009 m. sausio 1 d. jį jums išsiuntė generalinis direktorius David O’Sullivan. Žinoma, tai buvo ankstesnio Parlamento kadencijos metu, tačiau asmuo vis dar tas pats. D. O’Sullivan yra tas pats asmuo ir S. in’t Veld yra tas pats asmuo, vadinasi jūs jį turite. Todėl šiuo atveju į klausimą, kas iš tikrųjų vyksta, atsakymo neturėčiau.

Galiausiai leiskite aiškiai pasakyti, kad mano kalba ir tai, ką sakiau klausymo metu, turi būti vertinama rimtai. Dėsiu visas pastangas, kad apie susitariančiųjų šalių susitarimą galėtume jus išsamiai informuoti. Kol taip nėra, negaliu jums atskleisti susitarimo projektų, nes tai pažeistų konfidencialumo susitarimą ir tokio susitarimo pažeidimas sukeltų padarinius, susijusius ne tik su ACTA derybomis, tačiau paplistų ir daugybėje kitų derybinių procesų su šiomis atitinkamomis šalimis. Tai pažeistų konfidencialumo esmę ir labai apsunkintų derybas, o kartais padarytų jas tiesiog neįmanomas, tačiau padarysiu viską, kad gautumėte dokumentus.

  Pirmininkas. – Gavau penkis pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽¹⁾, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. kovo 10 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Kol Parlamentas ištisus mėnesius reikalavo suteikti galimybę susipažinti su tekstais, derybos dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimu (ACTA) kuo slapčiausiai vyko už piliečių ir jų atstovų nugarų ir tai nepriimtina. Pati Komisija negali susigaudyti. Ji sako, kad jau išsiuntė mums dokumentus, ir kartu, kad ji prašys Tarybos, kad ji viską paskelbtų viešai: kas mus bando apgauti?

Neatsižvelgiant į klausimą dėl skaidrumo, norime šiuo atveju priminti Komisijai ir Tarybai, kad derybų pabaigoje jos turės gauti Parlamento pritarimą. Iš mus pasiekusios nutekėjusios informacijos atrodytų, kad susidūrėme su Trojos arkliu: remdamosi visiškai teisėtu kovos su klastojimu pretekstu valstybės narės su Prancūzijos Vyriausybe priešakyje nori balsuoti dėl teksto, kuris galėtų pakenkti prieigai prie vaistų, žodžio laisvei, interneto neutralumui ir interneto tarpininkams.

Faktas, kad Parlamentas prieštaraus be kokiam acquis communautaire pažeidimui. Jeigu Komisija ir Taryba nepakeis strategijos, turėsime apsaugoti mūsų piliečių asmenines laisves atmesdami ACTA, kaip atmetėme Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (angl. SWIFT) susitarimą.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Palankiai vertinu Komisijai pateiktą klausimą dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA) skaidrumo ir padėties. Mano manymu turime imtis neatidėliotinų veiksmų, kad išspręstume susidariusią padėtį. Nepriimtina, kad Komisija, rengdama ACTA susitarimą, neįtraukia Europos Parlamento į derybas, atsižvelgiant į tai, kad turime pritarti šio susitarimo nuostatoms. Kaip minėta, Komisija turi kuo skubiau paviešinti visas su ACTA susijusias derybas, taip pat balandžio mėn. numatyto susitikimo planus. Klausimai, pvz., interneto paslaugų teikėjų privertimas stebėti srautus ir nustatyti ribojimus savo tinkluose, gali turėti priešingą poveikį gyventojams, tiek pagarbos jų teisei į privatumą atžvilgiu, tiek ir dėl padidėjusių papildomų išlaidų, kurių patiria vartotojai. Tokie klausimai turi būti aptariami viešai ir turi būti atsižvelgiama į visuomenės nuomonę. Europos piliečių ir pramonės pozicija dėl šių priemonių turi būti žinoma ir gerbiama siekiant išvengti bet kokio neteisėto, nedemokratiško elgesio.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, Kovos su klastojimu prekybos susitarimas, dėl kurio šiuo metu derasi Europos Komisija, neatitinka ES teisėje numatyto proporcingumo principo. Pagal šį principą Europos Sąjungos veiksmai negali viršyti to, kas būtina siekiant Sutarties tikslų. Skyrius dėl interneto yra ypatingo rūpesčio priežastis. Teigiama, kad susitarime yra taisyklių, kurios galėtų apriboti, viena vertus, žodžio laisvę internete ir, kita vertus, komercinę veiklą. Tai bus rezultatas to, kas tartum buvo siūloma dėl interneto paslaugų teikėjų atsakomybės už persiųstą turinį nustatymo ir bausmių už bylų parsisiųsdinimą asmeniniais tikslais. Sakau, kad apie šiuos dalykus kalbama, nes informacija apie sutarties turinį mus pasiekia ne iš oficialių šaltinių, bet tik iš paskalų ir nutekėjusios informacijos, nes Komisija neinformuoja Parlamento apie derybų pažangą. Tačiau Lisabonos sutartyje dabar numatyta tokia procedūra. Be to, Parlamento pritarimas balsų dauguma būtinas bet kokiam susitarimui, kurį sudaro Taryba. Naujojoje Sutartyje taip pat numatyta galimybė imtis veiksmų intelektinės nuosavybės srityje ir kompetencija imtis šių veiksmų vienodomis teisėmis priklauso tiek Parlamentui, tiek ir Tarybai. Dėl to pritariu kitiems kolegoms nariams, kurie reikalauja didesnio dabartinių derybų skaidrumo, ir manau, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas sprendžiant ACTA klausimą turėtų parodyti, kad visos institucijos rimtai vertina galiojančią Sutartį. Šiuo metu taip nėra.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Kovos su klastojimu prekybos susitarimo tikslas labai svarbus intelektinės nuosavybės teisėms. Pokriziniu laikotarpiu intelektualai ir menininkai turi būti skatinami naudoti savo kūrybiškumą ir nesibaimindami skelbti naują medžiagą internete. Ši teisė turi būti suderinta su asmenų teise gauti informaciją ir, be to, sankcijos turėtų būti taikomos tik autorių teisių medžiagą naudojančioms didesnėms įmonėms. Tačiau tai ne šios dienos klausimas. Dabar labiausiai nerimauju dėl šių rūmų informavimo apie derybas lygmens. Pagal Lisabonos sutartį šiam susitarimui turi pritarti Parlamentas ir iš savo kolegų kalbų spėju, kad būdas, kuriuo rengiamas susitarimas, bus priimtas šaltai. Derybos dėl ACTA turi būti atviresnės ir Komisija ir Taryba turi parodyti savo pasiryžimą šiuo atžvilgiu užtikrindamos, kad Parlamentui būtų suteikta galimybė susipažinti su susijusiais dokumentais.

  Stavros Lambrinidis (S&D), raštu. – Tikiuosi, kad raštiškas pareiškimas dėl ACTA, kurį kartu su savo kolegomis F. Castex, A. Alvaro ir Z. Roithová pateikiau praeitą savaitę, ir šios dienos diskusijos bus priimtos kaip pavėluotas raginimas atsibusti Tarybai ir Komisijai. Šis Parlamentas nesėdės sudėjęs rankų, kol už uždarų durų deramasi dėl milijonų žmonių pagrindinių teisių. Prieštaraujame bet kokiam „teisės aktų plovimui“ tarptautiniu lygmeniu, nes tai labai apsunkintų procesą dėl daugybės nacionalinių teisės aktų priėmimo procesų – tegul tai daro Europos Parlamentas. Šiuo atveju, žinoma, turiu omenyje gėdingus „trijų smūgių“ įstatymus. Šis Parlamentas tvirtai tiki, kad turi būti apsaugotos intelektinės nuosavybės teisės, tačiau nesuteikiant privačioms įmonėms plačių teisių be atrankos stebėti kiekvieno piliečio veiklą internete – to neleidžiame daryti net savo policijai kovojant su terorizmu – ir, žinoma, netaikant neproporcingų baudų, atjungiant ištisus namų ūkius nuo interneto. Galimybė naudotis internetu yra pagrindinė laisvė. Ji kaip tokia turi būti gerbiama ir saugoma.

  Michael Theurer (ALDE), raštu. – (DE) Europos Komisijos derybos dėl Kovos su klastojimu prekybos susitarimo (ACTA) iškėlė keletą klausimų. Nors susitarimu reglamentuojamos rimtos sritys, t. y. kova su klastojimu ir produktų bei registruotų prekės ženklų kontrabanda, jis turi būti labiau pagrįstas Europos principais. Jis neturi lemti autorių teisės, patentų teisės arba prekės ženklų teisės suvienodinimo ES – priešingai, subsidiarumo principas turi išlikti svarbiausiu principu. Prekybos susitarimais neturi būti piktnaudžiaujama siekiant riboti pagrindines asmenų teises ir laisves. Prieš tai, kai Parlamentas galės duoti susitarimo ratifikavimui reikalingą pritarimą, vis dar reikia padaryti reikšmingų patobulinimų, ir ne vien tik turinio. Parlamentas turi aktyviau dalyvauti derybose ir turi būti suteikta galimybė susipažinti su visais derybų dokumentais.