Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2592(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0169/2010

Debatai :

PV 10/03/2010 - 12
CRE 10/03/2010 - 12

Balsavimas :

PV 11/03/2010 - 8.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0063

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. kovo 11 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0169/2010

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Remiantis vyriausybės archyvais ir prieinama literatūra, 1948–1989 m. komunistinis režimas Slovakijoje nuteisė 71 168 žmones už tariamus politinius nusikaltimus.

Nėra geresnio būdo pagerbti šių politinių kalinių ir sąžinės kalinių atminimą nei aktyviai veikti propaguojant laisvę ir demokratiją ten, kur jos laikomos nepasiekiama prabanga. Nesulaukėme jokio atsakymo į Europos Sąjungos prašymus. Esu labai susirūpinęs politinių kalinių Kuboje padėtimi, todėl raginu Tarybą ir Komisiją imtis veiksmingų priemonių, būtinų politiniams kaliniams išlaisvinti ir jų, kaip žmogaus teisių gynėjų, darbui palaikyti ir užtikrinti. Kubos piliečiams...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek (PPE).(PL) Pone pirmininke, pritariau, kad būtų priimtas pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Kubos. Atvirai kalbant, nesuprantu, kodėl Fidelio Castro draugai europiečiai taip atkakliai gina bankrutavusios ir demoralizuotos revoliucijos idėją. Ar tai tas atvejis, kai tik to, kas save laiko pažangiu režimu, aukos privers žmones suprasti, kad Kuboje reikia pokyčių? Kartais pavienės aukos sukelia istorinius pokyčius. Tikiuosi, šįkart tai tas pats atvejis. Bet taip pat nenorėčiau, kad atsirastų daugiau institucijų dogmatiškumo arba jų negebėjimo analizuoti savo padėties ir keistis aukų.

Negaliu sutikti ir su visiškai nekritišku daugelio Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių požiūriu į Kuboje sukurtos socialinės ir politinės sistemos pobūdį ir reikšmę. Esu giliai įsitikinęs, kad tai klaidingas solidarumo supratimas. Būtų kur kas sąžiningiau pripažinti Kubos laimėjimus ir kartu pasmerkti jos nesėkmes ir tai, kas yra antisocialu, nežmogiška ir destruktyvu.

 
  
MPphoto
 

  Ramón Jáuregui Atondo (S&D).(ES) Pone pirmininke, norėčiau kalbėti M. Muñiz vardu ir paaiškinti, kodėl Ispanijos delegacija iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos balsavo prieš pakeitimą Nr. 2, pateiktą Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų, nors jame ir prašoma palaikyti Tarybai pirmininkaujančią Ispaniją santykiuose su Kuba.

Pirma, leiskite priminti, kad negalime pritarti pakeitimams, kuriuos pateikė frakcija, siekusi išvis atsiriboti nuo rezoliucijos, ir kad pritarti daliniam dokumento pakeitimui negalime dėl įsipareigojimo visoms rezoliuciją pasirašiusioms frakcijoms.

Antra, pakeitimas Nr. 2, kurį pateikė GUE/NGL frakcija, neatitinka pozicijos, kurios laikosi Tarybai pirmininkaujanti Ispanija, kadangi Ispanija siekia Europos Sąjungoje bendro sutarimo, kuris leistų atnaujinti santykių su Kuba struktūrą, o ne visiško atitrūkimo nuo bendros nuomonės, kurio siekiama šiuo pakeitimu.

Dėl šios priežasties pakeitimui nepritarėme.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Šiandien turėjau garbės pritarti rezoliucijai dėl Kubos sąžinės kalinių ne tik todėl, kad esu Parlamento narė iš buvusios totalitarinės komunistinės valstybės, bet ir todėl, kad anksčiau buvau asmeniškai susitikusi su Kubos disidentais, ypač su gydytoju Darsíu Ferreriu, kartu su kitais įkalintu nuo praėjusių metų liepos mėn.

Grįžusi iš Kubos pranešiau Parlamentui apie liūdną padėtį sveikatos apsaugos sektoriuje ir norėčiau dar kartą pabrėžti, kad Komunistų partijai nepriklausantys ir dolerių neturintys asmenys negali įsigyti vaistų. Dr. Darsí Ferrer Havanoje buvo svarbus asmuo, padėjęs disidentams gauti vaistų. Dabar jis pats už grotų.

Džiaugiuosi, kad priėmėme šią rezoliuciją, labai tvirtą rezoliuciją, kurioje taip pat aiškiai reikalaujama, kad Europos institucijos toliau siektų demokratinių permainų Kuboje.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). Pone pirmininke, kas galėjo prieš 20 metų, kai Europos oras buvo prisotintas griūvančių sienų plytų dulkių ir skambėjo laisvės šauksmai, pagalvoti, kad virš Havanos šiandien dar plevėsuos raudona vėliava ir kad Fidel Castro ramiai lauks mirties savo lovoje šioje Karibų saloje.

Mano kraštietis seras Thomas More teigia: „Sola mors tyrannicida est“ (Mirtis – tai vienintelis būdas atsikratyti tironų).

Komunistinis režimas Kuboje išsilaikė dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl Amerikos neteisingai vykdytos blokados, kuri leido F. Castro ir jo režimui dėl visų šalies gyventojų skurdo kaltinti ne komunizmo negebėjimą tvarkyti ūkį, o užsienio imperializmą, ir, antra, dėl kai kurių asmenų Europoje, taip pat esančių ir šiuose rūmuose, pataikavimo – taikydami pasibjaurėtinus dvejopus standartus jie atleidžia už žmogaus teisių pažeidimus ir demokratijos Kuboje neigimą todėl, kad Kuboje išugdomi geri gydytojai ir balerinos.

Tikiuosi, kad Parlamentas suaugs ir kad kai kurie jo nariai prisimins studentavimo dienas, kai jie vilkėjo marškinėlius su Che Guevaros atvaizdu. Atėjo laikas konstruktyviai veikti su Kubos demokratinėmis jėgomis. Istorija mus išteisins.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėl Kubos, nes, apskritai, ji pakankamai kritiška totalitarinio Havanos režimo atžvilgiu. Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir paraginti Tarybą užbaigti savo pastangas normalizuoti santykius su Kuba, kol vis dar turime reikalų su komunistine diktatūra, smarkiai pažeidžiančia žmogaus teises.

Taip pat norėčiau paraginti naująją Vyriausiąją įgaliotinę nesilaikyti ankstesnės Komisijos teisėkūros krypties. Pvz., kalbu apie Louis’ą Michelį, kuris Kuboje lankėsi ne vieną kartą ir nepareiškė jokios kritikos dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties šalyje. Visiškai nepriimtina, kad Europos Sąjunga palaikytų Kubos komunistinį režimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0148/2010

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, pritardamas pasiūlymui dėl rezoliucijos, norėjau išreikšti palaikymą dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą. Europos strateginis energetikos technologijų (SET) planas gali būti veiksmingas ir įmanomas, tik jeigu bus tinkamai finansuojamas, įskaitant privačių šaltinių lėšas. Tokios priemonės yra būtinos iš esmės dėl esamos ekonominės padėties, kurioje atsidūrė Europa, pavojingos klimato kaitos ir grėsmės energetikos saugumui. Dėl naujausių mokslinių tyrimų ir technologijų atsirado galimybė įveikti krizę, taip pat imtis su klimato kaita susijusių priemonių. Taip pat tai galimybė Europos žemės ūkiui, būdas sukurti kaimo vietovėse naujas darbo vietas ne žemės ūkio sektoriuje, ypač atsinaujinančiųjų energijos išteklių kūrimo srityje.

 
  
MPphoto
 

  Jan Březina (PPE). (CS) Aš taip pat balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planą), kadangi, mano nuomone, ji yra pagrindinė priemonė, kaip paversi Europos Sąjungą inovatorišku ūkiu, gebančiu įvykdyti daug pastangų reikalaujančius tikslus. Šiuo požiūriu manau, kad svarbu, jog artimai bendradarbiaudama su Europos investicijų banku Komisija pateiktų bendrą pasiūlymą dėl investavimo į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumo projektus ir pažangių tinklų kūrimą priemonės ne vėliau kaip 2011 m. Kartu turi būti stiprinamas Europos investicijų banko vaidmuo finansuojant projektus energetikos srityje, ypač didesnės rizikos projektus.

Kategoriškai prieštarauju, kad mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų tema kairiųjų pažiūrų EP narių pranešimuose būtų nagrinėjama siekiant branduolinei energetikai suduoti smūgį žemiau juostos. Laikausi nuomonės, kad branduolinė energija yra švari energija, prisidedanti prie tvaraus vystymosi.

 
  
MPphoto
 

  Marek Józef Gróbarczyk (ECR).(PL) Negalėjau palaikyti rezoliucijos, nors ji labai svarbi Europos ekonomikai. Reikėtų pabrėžti, kad rezoliucijoje numatoma didelė lėšų koncentracija tik kai kuriose srityse, tik kai kuriose ekologiškose energetikos pramonės šakose. Tai prieštarauja energetikos solidarumo su šalimis, kurios daugiausia vartoja anglį, sąvoka. Lenkijos energijos poreikiai priklauso nuo anglies, todėl mums labai svarbu, kad perėjimas prie ekologiškos ekonomikos būtų sklandus. Dėl tokių priemonių taikymo Lenkijoje mes būtume priversti naikinti darbo vietas užuot jas kūrę. Krizės laikotarpiu tai labai sudėtinga ir pakenktų Lenkijai.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0139/2010

 
  
MPphoto
 

  Sophie Auconie (PPE).(FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, vasario 27 ir 28 dienomis uraganas Ksintija nusiaubė Prancūziją. Žuvo beveik šešiasdešimt žmonių, šimtai tūkstančių patyrė didelių nuostolių.

Šios tragedijos akivaizdoje Europos Sąjunga turi parodyti pavyzdį. Štai kodėl asmeniškai prisidėjau prie šios rezoliucijos, kurioje Europos Komisija raginama veikti ypač aktyviai, rengimo. Tikimės, kad ji suteiks finansinę pagalbą nelaimės ištiktoms vietovėms iš Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų.

Jeigu dėl šios tragedijos Puatu-Šarantos, Pajūrio Šarantos, Luaros krašto ir Bretanės regionai paprašytų pakoreguoti išlaidų paskirstymą finansuojant Europos regioninės plėtros fondui ir Europos socialiniam fondui, Europos Komisija turės tokį prašymą išnagrinėti itin palankiai ir greitai.

Nukrypdama nuo rezoliucijos temos, norėčiau pasakyti, kad, kaip ir mano kolegos iš Prezidentinės daugumos sąjungos, esu įsitikinusi, kad dabar pats laikas suformuoti tikrąsias Europos civilinės saugos pajėgas. Jos pačios galės suteikti būtiną papildomą pagalbą tokios kaip ši nelaimės atveju.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone S. Kelly, nors jūs neužsiregistravote kalbai prieš pirmąjį paaiškinimą dėl balsavimo, galite tai padaryti išimties tvarka. Kitą kartą prašau nepamiršti užsiregistruoti.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0148/2010

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). Pone pirmininke, norėjau tik pasakyti, kad manau, jog pats laikas turėti galutinį dokumentą dėl branduolinės energijos, kuriame būtų apibrėžta eiga ir susijusios saugos priemonės ir nustatyta, kaip ateityje jis bus perkeltas į būsimus tyrimus, kad piliečiai galėtų apsispręsti.

Yra daug nusiteikusių skeptiškai, daug dvejojančių, todėl šį klausimą reikia išaiškinti ir pašalinti daug problemų, kylančių šiose diskusijose dėl mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų.

Galiausiai, norėčiau pasveikinti Lietuvą ir Latviją 20 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo proga.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0169/2010

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew, Marta Andreasen, Gerard Batten, John Bufton ir Mike Nattrass (EFD), raštu. Nors pripažįstame, kad Kuba yra komunistinė tironija, ir norime pamatyti, kaip Kuba virsta taikia demokratine valstybe, neatpažįstame ES šiame procese.

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. (EL) Europos Parlamento rezoliucija, kurios dingstimi tapo Kubos kalinio Orlando Zapatos Tamayo mirtis, jį ištikusi po bado streiko, nepaisant Kubos sveikatos priežiūros tarnybų pastangų sustiprinti jo sveikatą, yra provokuojantis ir nepriimtinas išpuolis prieš Kubos socialistinę vyriausybę ir žmones ir yra ES apibrėžtos ir Europos Parlamento vykdomos antikomunistinės strategijos dalis siekiant nuversti socialistinį režimą. Smerkiame centro dešiniųjų, centro kairiųjų ir žaliųjų EP narių veidmainiavimą ir provokacines pastangas pasinaudoti šiuo įvykiu.

Graikijos komunistų partija balsavo prieš Europos Parlamento rezoliuciją ir ją smerkia. Ji ragina išreikšti savo solidarumą su Kubos vyriausybe ir žmonėmis. Reikalauti, kad bendra pozicija prieš Kubą būtų pakeista. Pasmerkti ES pastangas prisidengus žmogaus teisėmis daryti imperialistinį spaudimą Kubos žmonėms ir vyriausybei. Reikalauti nedelsiant panaikinti nusikalstamą JAV embargą prieš Kubą. Reikalauti nedelsiant paleisti JAV kalėjimuose laikomus penkis kubiečius. Ginti socialistinę Kubą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjunga – demokratiškiausia pasaulyje struktūra, kurios pagrindinė vertybė – pagarba žmogaus teisėms. Todėl, mano nuomone, pagirtina ir sveikintina, kad visos Parlamento frakcijos vieningai pasmerkė Kubos institucijų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, neminint konstruktyvaus požiūrio užmegzti dialogą, kurio ES nusprendė laikytis Kubos atžvilgiu.

Gyvename XXI a., ir nuomonės ir sąžinės nusikaltimai turėtų būti išbraukti iš visų pasaulio valstybių vertybių sąrašo, nepaisant totalitarinės ir diktatūrinės istorijos trukmės. Kad tie, kurie nesutinka su savo šalies valdžios institucijomis, nepatirtų netinkamo elgesio ir neteisybės, kuri yra būdinga žmonių negerbiančiam režimui, požiūrį pakeisti būtų galima tarptautiniu dialogu, o ne sankcijomis.

Tragedijos, kaip ta, kuri ištiko Kubos disidentą Orlando Zapatą Tamayo, pripažintą kaltu dėl sąžinės nusikaltimo, neturi pasikartoti. Kuboje yra ir kitų politinių kalinių, kuriems kyla pavojus. Užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms ES negali likti nuošalyje ir turi skubiai imtis diplomatinių priemonių, kad O. Zapatos tragedija Kuboje arba kitoje pasaulio vietoje niekuomet nepasikartotų dėl tos pačios priežasties.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. Griežtai smerkiu netinkamą elgesį su žmonėmis Kuboje (arba bet kurioje kitoje šalyje). Tačiau susilaikiau dėl rezoliucijos, apskritai nukreiptos prieš Kubą. Pirma priežastis ta, kad rezoliucija reiškia leidimą Europos Sąjungai ir jos funkcionieriams kalbėti ir veikti valstybių narių vardu. Kita priežastis ta, kad daugelis Europos Sąjungos valstybių narių persekioja ir įkalina žmones už laisvę reikšti savo mintis ir įsitikinimus be smurto, už eretišką nuomonę arba dalyvavimą veikloje, kuria reiškiama kitokia nei bendroji nuomonė. Partijos, kurios pritaria politinei represijai Europoje ir bado pirštais tokias valstybes kaip Kuba, kuri laikosi tokios pat represinės ir antidemokratinės pozicijos ir imasi analogiškų veiksmų, elgiasi absoliučiai veidmainiškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl politinių ir sąžinės kalinių padėties Kuboje. Dar kartą pakartojame, kad būtina nedelsiant paleisti visus politinius ir sąžinės kalinius. Tikime, kad Kubos disidentų įkalinimas dėl jų idealų ir taikios politinės veiklos – Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pažeidimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, pritariame pakeitime išdėstytai nuomonei, kad reikėtų panaikinti Kubos blokadą. Tačiau netikime, kad šis pareiškimas turėtų būti pasiūlyme dėl rezoliucijos, kadangi jame kalbama apie sąžinės kalinius.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Orlando Zapata Tamayo mirė iš bado, nes reikalavo, kad su juo būtų elgiamasi kaip su politiniu kaliniu, persekiojamu režimo, kuris, nepaisant pokyčių vadovybėje, ir toliau valdo piliečius geležinio kumščio metodu ir draudžia jiems bendrauti arba laisvai reikštis.

Mums visiems turėtų būti gėda dėl tragiškų šios mirties aplinkybių. Ypač tiems, kurie priima politinius sprendimus ir kurie vadovaudamiesi J. Zapateros ir ambasadoriaus M. Moratinos žodžiais, pakeitė Europos politiką Kubos atžvilgiu.

Viskas, ko savo nedrąsiu mėginimu susitaikyti Europos Sąjungai pavyko pasiekti – dar didesnis nebaudžiamumo jausmas ir didesnė demokratų, kurie nusipelnė daugiau, izoliacija.

Tikiuosi, kad grįšime prie tvirtos demokratinės politikos, kuri sušvelnėjo tik pastaruoju metu. Noriu, kad Europos Sąjunga galiausiai pripažintų, kad politikos pakeitimas buvo visiška nesėkmė. Taip pat noriu, kad Oswaldo Payá ir ponios baltais drabužiais galėtų laisvai keliauti po Europą, kad atskleistų Kuboje vykusių įvykių aplinkybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome prieš šią rezoliuciją, nes Parlamento dauguma politiškai pasinaudojo Zapatos Tamayo mirtimi, ištikusia jį Kubo kalėjime po bado streiko, nepaisant suteikto gydymo. Jie nori sutrukdyti viešai paskelbtiems Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos ketinimams pakeisti bendrą nuomonę dėl Kubos. Jie dar kartą puola Kubą ir jos žmones siekdami įsikišti į jos nepriklausomybę ir suverenitetą, ekonominę ir socialinę sėkmę ir pavyzdinį internacionalinį solidarumą.

Kapitalizmas nėra žmonijos ateitis. Kuba ir toliau įrodo, kad įmanoma sukurti visuomenę be išnaudotojų ir išnaudojamųjų – socialistinę visuomenę. Kapitalizmo atstovai Europos Parlamente nesutinka su šiuo faktu. Jie mėgina užkirsti kelią visapusiškam politiniam dialogui su Kubos vyriausybe remiantis tais pačiais kriterijais, kuriuos ES taiko visoms šalims, su kuriomis ji palaiko ryšius.

Jie nesmerkia JAV embargo Kubai, kurio skubaus panaikinimo buvo siekiama Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje aštuoniolika kartų. Jie nieko nekalba apie penkių Kubos piliečių, nuo 1998 m. be teismo įkalintų Jungtinėse Valstijose, padėtį ir ignoruoja faktą, kad JAV ir toliau suteikia prieglobstį Kubos piliečiui, kuris pakurstė sprogdinimą lėktuve, nusinešusį 76 žmonių gyvybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR), raštu. – (PL) Per balsavimą šiandien patvirtinau rezoliuciją dėl politinių ir sąžinės kalinių padėties Kuboje. Mes, Europos Parlamentas, privalome vienbalsiai pasmerkti Havanos režimo veiksmus ir pasisakyti už nepriklausomų žurnalistų, taikių disidentų ir žmogaus teisių gynėjų teises. Priimtoje rezoliucijoje išreiškėme nuoširdų solidarumą su visais Kubos gyventojais ir pritarėme jų pastangoms siekti demokratijos, pagarbos pagrindinėms teisėms ir užtikrinti jų apsaugą. Esu iš šalies, kurioje kilo populiarus judėjimas, nukreiptas prieš komunistinį režimą – Solidarumo judėjimas. Nors Lenkija ir kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys, šiandien priklausančios Europos Sąjungai, paliko skausmingus prisiminimus apie komunistinį režimą praeityje, negalime pamiršti įkalintųjų ir persekiojamųjų už tai, kad jie trokšta demokratijos, laisvės ir žodžio laisvės.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES negali Kubos politinį režimą laikyti romantišku, nes tai tikra komunistinė diktatūra, grindžiama vienintelės partijos, pažeidžiančios žmogaus teises, engiančios piliečius, persekiojančios ir iš kelio pašalinančios politinius priešus, įkalinančios nesuskaičiuojamus skaičius žmonių tik už tai, kad turi savo nuomonę, logika.

Orlando Zapatos mirtis – dar vienas pasaulį sukrėtęs atvejis, kurį Europos Parlamentas privalo griežtai, nedvejodamas ir neieškodamas pateisinimų pasmerkti. Štai kodėl atmečiau kai kurių kraštutinių kairiųjų EP narių pastangas politiniais terminais apibrėžti šį pasibaisėtiną nusikaltimą ir taip pripažinti režimą, kurio negalima nei toleruoti, nei su juo sutikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau prieš Rezoliuciją RC-B7-0169/2010 dėl Kubos, nes manau, kad tai įsikišimo aktas, pažeidžiantis tarptautinę teisę. Balsuodamas prieš pasmerkiau šią politinę manipuliaciją, kurios vienintelis tikslas – pareikšti nepritarimą Kubos vyriausybei. Už šį tekstą balsavo EP nariai, kurie ne sykį atsisakė pateikti šiam Parlamentui rezoliuciją, kuria pasmerktų Hondūre įvykusį perversmą. Šia rezoliucija Europos Sąjunga raginama parodyti besąlygišką palaikymą politinio režimo Kubos Respublikoje pasikeitimui ir siūloma panaudoti Europos bendradarbiavimo mechanizmus šiam tikslui pasiekti, o tai yra nepriimtinas įsikišimo aktas, pažeidžiantis tarptautinę teisę. Jungtinės Amerikos Valstijos daugiau nei 50 metų laikėsi ekonominio, prekybos ir finansinio embargo prieš Kubą, smarkiai pažeisdamos tarptautinę teisę ir sukeldamos skaudžių padarinių Kubos ekonomikai ir jos gyventojų gyvenimo sąlygoms. Nepaisant to, Kubos vyriausybė ir toliau užtikrino savo piliečiams visuotinę sveikatos priežiūrą ir švietimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kubos, kadangi ji svarbi ir Europos Sąjungai, siekiant aiškiai parodyti, kad vis dar komunistinio režimo valdomai šaliai skubiai reikalinga demokratizacija. Disidentų ir politinių priešininkų įkalinimas būdingas komunistinėms valstybėms, tačiau Kuboje ši praktika itin dažna. Ypač skandalingas faktas, kad valdžios institucijos neleido kalinio, mirusio dėl bado streiko, šeimai surengti laidotuves.

Reikia tikėtis, kad salos politinėje sistemoje pokyčiai įvyks kuo greičiau. Nepaisant to, svarbu, kad ES ir JAV visoms šalims taikytų vienodus standartus. Tai, kad JAV suteikė į bombų išpuolius įsivėlusiems kubiečiams „politinį prieglobstį“, yra nepriimtina. Atvirai kritikuoti gali tik tada, kai pats tenkini nustatytus kriterijus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kubos (RC-B7-0169/2010), kadangi, kaip minėjau vakarykščių diskusijų metu, nepaisant mūsų požiūrio į Kubą, Orlando Zapatos Tamayo mirtis yra apgailėtinas įvykis.

Taip pat atkakliai tvirtinu, kad turime reikalauti laisvės visiems politiniams ir sąžinės kaliniams Kuboje ir kitose pasaulio šalyse, tačiau patariu nebesiimti tokių nepavykusių veiksmų atvesti Kubą į demokratiją ir išlaisvinimą, kaip embargas ir blokada. Akivaizdu, kad saloje skubiai reikia pokyčių, o Europos Sąjunga turėtų juos stebėti, kad pereiti prie demokratijos Kubos žmonėms būtų naudinga.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE) , raštu. (SV) JAV jau 48 metus taiko Kubai prekybos embargą. Embargas, neigiamai veikiantis Kubos gyventojus, yra nuolatinis ir pasikartojantis F. Castro režimo pasiteisinimas dėl trūkumų. Sakoma, kad dėl visko kaltas Amerikos taikomas embargas, todėl Kubos žmonės negali kaltinti vien tik komunistinį režimą ir nuo jo atsiriboti. Demokratinė opozicija Kuboje nori, kad embargas būtų panaikintas. 2009 m. spalio 29 d., 187 JT valstybės narės balsavo dėl embargo panaikinimo. Trys balsavo už tai, kad embargas nebūtų panaikintas, dvi susilaikė. Nė viena ES valstybė narė nepritarė embargo pratęsimui. Praeityje Europos Parlamentas pasmerkė Kubai taikomą embargą ir pareikalavo jį nedelsiant nutraukti, kaip to ne kartą reikalavo ir JT Generalinė asamblėja. (P5_TA(2003)0374) Europos Parlamentas taip pat pareiškė, kad tikslas nepateisino embargo. (P6_TA(2004)0061) Dabartinėje rezoliucijoje RC-B7-0169/2010 kalbama apie politinių ir sąžinės kalinių padėtį Kuboje. Diskusijų, vykusių prieš balsavimą, metu pateikiau pasiūlymą iškelti Kubai ultimatumą. Embargas bus panaikintas, per šešis mėnesius turi būti paleisti visi sąžinės kaliniai ir įvestos reformos. Jeigu režimas nesilaikys šių reikalavimų, JAV, ES ir Kanada įves naujas, protingesnes sankcijas, nukreiptas prieš Kubos lyderius, kaip antai draudimą keliauti į šalį ir Kubos lėšų ir užsienio investicijų užšaldymą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0148/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) ES įsipareigojo iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą ir ne mažiau kaip 20 proc. suvartojamos energijos pagaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių. Be to, ES siekia parodyti visam pasauliui pavyzdį, kaip tausoti išteklius ir saugoti aplinką.

Šių plataus užmojo tikslų galima pasiekti, tik jeigu visa ES ir kiekviena valstybė narė atskirai prisiims aiškius įsipareigojimus laikytis galutinių terminų. Investavimas į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas padės įgyvendinti 2020 metams nustatytus tikslus, o tai nėra tokia tolima ateitis, kaip atrodo. Šiems tikslams pasiekti reikia nemažų viešojo ir privačiojo sektorių finansinių išteklių – remiantis tiksliais skaičiavimais, 58 mlrd. EUR.

Tačiau šiomis finansinėmis, logistinėmis ir administracinėmis pastangomis ES taps visuotine inovacijų lydere, teigiamai veiks ūkį, kurdama naujas darbo vietas ir praplėsdama galimybes tyrimų srityje, kuri dešimtmečiais buvo nepelnytai nepakankamai finansuojama. Investicijos į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių išteklių kūrimą visoje Europos Sąjungoje duos rezultatų vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Gyvybiškai būtina primygtinai reikalauti radikalaus visuomenės pasikeitimo, grindžiamo miestų tvarumu, decentralizuota energijos gamyba ir pramonine konkurencija. Tai esminė klestinčios ir tvarios visuomenės, pasirengusios spręsti klimato kaitos, saugaus energijos tiekimo ir globalizacijos problemas ir užimti pasaulio lyderės ekologiškų technologijų srityje vietą, politika. Konkrečiai SET planu siekiama paskatinti kurti ekologiškas technologijas. Palankiai vertinu pagrindines komunikate išdėstytas gaires dėl įsikišimo į viešojo ir privačiojo sektoriaus, taip pat Bendrijos, valstybinio ir regioninio finansavimo logikos. Tačiau svarbu padidinti mokslinių tyrimų ekologiškų technologijų srityje finansavimą iš valstybės lėšų. Europa vis dar turi sudaryti sąlygas didesnėms privačioms investicijoms į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir demonstravimą energetikos srityje. Gyvybiškai svarbu pereiti nuo žodžių prie darbų. Kitoje ES finansinėje perspektyvoje ir Aštuntojoje bendrojoje mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoje reikėtų pirmenybę teikti energijos saugumui, kovai su klimato kaita ir aplinkai. Tik taip bus įmanoma išsaugoti mūsų pramonės konkurencingumą, skatinti ūkio augimą ir naujų darbo vietų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas (SET planas), nes pirmenybė turi būti teikiama investavimui į šias naujas technologijas, turinčias didžiausią darbo vietų kūrimo potencialą, kad galėtume veiksmingai išspręsti ekonomikos krizės problemą. Tikiu, kad šiomis investicijomis būtų galima suteikti naujas ES ekonomikos plėtros ir konkurencingumo galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Komisijos pateiktame SET plane siūloma investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant sukurti veiksmingas ir tvarias mažai deguonies dioksido į aplinką išskiriančias ekologiškos energijos technologijas, kurios leidžia sumažinti į aplinką išskiriamo anglies dioksido kiekį, bet nesukelia pavojaus Europos pramonei, ir taip prisiimti, mūsų manymu, rimtą įsipareigojimą dėl tvaraus vystymosi.

Nauja energetikos politika, ypač esant visuotinei krizei, reikėtų stebėti ekonominį našumą ir jokiais būdais nekelti pavojaus Europos tautų ekonominiam tvarumui, bet užtikrinti stiprią aplinkos apsaugą.

Todėl raginu laikytis naujos energetikos politikos, grindžiamos ekologiška energija, veiksmingesniu gamtinių išteklių panaudojimu ir didelėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir aplinką tausojančias technologijas, kad galėtume išsaugoti Europos konkurencingumą ir kurti naujas darbo vietas inovatyviame ir tvariame ūkyje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu SET (strateginio energetikos technologijų) plano tikslus, kuriais siekiama sukurti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią visuomenę. SET plano tikslas – paspartinti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą ir gamybą. Šis planas apima ir priemones, susijusias su planavimu, įgyvendinimu, ištekliais ir tarptautiniu bendradarbiavimu energetikos sektoriaus inovatyvių technologijų srityje. Keletu tyrimų nustatyta, kad, įgyvendinant tikslą pagaminti 20 proc. energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, iki 2020 m. bus sukurta milijonai naujų darbo vietų. Be to, apytikriai du trečdaliai šių darbo vietų bus sukurta mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Sprendimui įgyvendinti būtina sukurti ekologiškas technologijas. Todėl reikia daugiau finansuoti SET planą, kurį siūlau įtraukti į kito finansinio perspektyvinio plano svarstymą. Ekologiškas technologijas ir kvalifikuotą darbą taip pat turime skatinti investicijomis į švietimą ir mokslinius tyrimus. Kuo anksčiau priartėsime prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios visuomenės modelio, tuo greičiau išbrisime iš krizės.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Kurti ir diegti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas labai svarbu ne tik dėl aplinkosaugos –poreikio sumažinti anglies dioksido išlakų į atmosferą kiekį – bet taip pat ir dėl energetinių priežasčių, nes žmonijai neišvengiamai pradeda trūkti iškastinio kuro rezervų, nuo kurių ji priklauso, o galiausiai ji gali juos išeikvoti.

Deja, tiek SET plane, tiek ką tik priimtoje rezoliucijoje ne tik nepateikiamas išsamus problemos sprendimo būdas – tiek technologijų ir energijos išteklių, tiek būtinybės sumažinti vartojimą atžvilgiu – ši investicija laikoma dar viena gera galimybe verslui (kuriame keli išrinktieji daug uždirbs, bet daugelio nenaudai), o ne aplinkosaugine ir energetine būtinybe apsaugoti bendrą žmonijos gerovę.

Svarbu ir įdomu tai, kad balsuojant dėl rezoliucijos pakeitimų buvo pasirinkta „skatinti prekybą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais visame pasaulyje“ užuot skatinus „plataus masto tikslus mažinti“ atmosferos taršą anglies dioksido išlakomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Teigiama ir pageidautina naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas.

Tačiau negalime sutikti su tuo, kad technologinės plėtros ir vadinamojo SET plano įtvirtinimo sąskaita ieškoma dar vieno pasiteisinimo silpninant nacionalinę energetikos politiką.

Komisijos žodžiai, kad „SET planas yra technologinė ES energetikos ir klimato politikos paspirtis“, nepalieka abejonių dėl tikrųjų Europos Komisijos ketinimų susilpninti valstybių narių suverenitetą tokioje svarbioje srityje kaip nacionalinė energetikos strategija.

Pasiūlyme dėl rezoliucijos yra smulkesnių aspektų, su kuriais negalime sutikti, ypač su „prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais visame pasaulyje skatinimu“, atsižvelgiant į tai, kad jau paaiškėjo, jog šis sprendimas neduoda naudos mažinant anglies dioksido išlakų kiekį ir kuriant daugiau viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerysčių, taip pat pabrėžiamas „esminis viešųjų investicijų dalies padidėjimas“, vadinasi, biudžeto lėšos panaudojamos privatiems interesams tenkinti ir pelnui gauti.

Todėl mūsų frakcija balsavo prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. Pone pirmininke, tvarios ir veiksmingos mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos yra būtinos įgyvendinant milžinišką anglies dioksido kiekio mažinimo užduotį, su kuria susiduriame ES ir visame pasaulyje. Todėl pritariau, kad būtų greitai parengta Parlamento rezoliucija šiuo klausimu, taip aiškiai leidžiant Komisijai ir Tarybai suprasti, kad SET planas pateiktas pačiu laiku ir yra svarbus. Jeigu į savo misiją žiūrime rimtai, akivaizdu, kad mums reikalingos visų tipų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, įskaitant tvarią branduolinę energiją. Todėl džiaugiuosi, kad pavyko išbraukti i) dalies formuluotę, kuri yra dar vienas mėginimas šiandien branduolinę energiją traktuoti nepelnytai. Ši dalis gali suteikti neigiamą reikšmę „tvarių mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų“ sąvokai, nes branduolinė energija į ją neįtraukta. Tačiau faktas tas, kad jeigu rimtai žiūrime į klimato kaitą, negalime sau leisti jos nenaudoti Europos Sąjungoje. Turime pasinaudoti būtent šiomis mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis, kol atsinaujinantieji energijos ištekliai atneš veiksmingų, realių rezultatų ir užtikrins nuolatinį energijos tiekimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Pirmenybę turime teikti investavimui į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, nes tai vienas iš veiksmingiausių būdų spręsti klimato kaitos problemą ir ruošiant ES ekologiškai ekonomikai. Todėl siekiant ES 2020 metams nustatytų aplinkosaugos tikslų, ypatingą dėmesį reikia skirti moderniems mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantiems sprendimams, taip pat jų finansavimui iš Bendrijos biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Nors pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas yra ne vienas pagrįstas argumentas, susilaikiau balsuodamas, kadangi jame remiamas tolesnis branduolinės energijos plėtojimas, su kuriuo aš nesutinku dėl didelės su tuo susijusios rizikos. Pasiūlyme dėl rezoliucijos teisingai nurodyta, kad iki šiol tyrimams buvo skiriama nepakankamai lėšų. Tačiau tam, kad Europa išlaikytų konkurencingumą su kitais pasaulinės rinkos dalyviais, būtina smarkiai išplėsti tyrimų projektų finansavimą, ypač naujų energijos išteklių srityje. Tikiuosi, kad naujų mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimas energetikos srityje padės ne tik išsaugoti esamas darbo vietas šioje srityje, bet ir sukurti daug naujų papildomų aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Tačiau manau, kad šiuo atžvilgiu investuoti reikėtų saulės energijos, taip pat anglies dioksido surinkimo ir saugojimo srityse. Atsižvelgiant į rimtų padarinių galimybę, būtina persvarstyti ir grįžti prie investavimo į branduolinę energiją. Ši nauja energetikos politikos kryptis taip pat padės padidinti energijos tiekimo saugumą ES ir nepriklausomybę nuo užsienio tiekėjų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Kaip ir Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas, balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos (B7-0148/2010) dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas) dėl kelių priežasčių; pirmiausia todėl, kad buvo patvirtintas pakeitimas, kuriuo prašoma išbraukti mums svarbią i) dalį; toje dalyje buvo siūloma pervadinti šeštąją Europos pramonės iniciatyvą dėl „tvarios branduolinės energijos“ tiesiog „branduoline energija“. Manome, kad „tvarios branduolinės energijos“ sąvoka neturi prasmės, kadangi geriausiu atveju įmanoma tik sumažinti, bet ne pašalinti grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat išplitimo riziką, kuri kyla iš branduolinės energijos vystymo ir naudojimo.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0139/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kad išreikščiau savo sielvartą dėl abiejų gaivalinių katastrofų aukų ir solidarumą su jų šeimomis ir draugais. Šios katastrofos smarkiai paveikė keletą valstybių narių ir regionų.

Todėl norėčiau pareikšti, kad Europa privalo skubiai reaguoti į šiuos įvykius, o būtent pasinaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondu, ir taip pademonstruoti savo solidarumą su visais nelaimės ištiktaisiais.

Šiuo metu svarbu skirti ypatingą dėmesį salai ir atokiausiems regionams, kuriuose, be įprastų trukdžių, dabar iškilo infrastruktūros, asmeninio, komercinio ir žemės ūkio turto nuniokojimo problema, kadangi daugeliu atvejų jie negali nedelsdami grįžti prie įprastos veiklos, ypač tie regionai, kurie verčiasi išskirtinai turizmu, nes žiniasklaidos pateikiama informacija gali atgrasyti galimus turistus nuo kelionės.

Todėl būtina paraginti Komisiją ir Tarybą imtis skubių veiksmų, kad Taryba persvarstytų pasiūlymą dėl paprastesnio, greitesnio ir lankstesnio Europos Sąjungos solidarumo fondo darbo.

Taip pat svarbu kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis persvarstyti Europos programas ir struktūrinius, žemės ūkio ir socialinius fondus, kad galėtume geriau reaguoti į katastrofų sukeltus poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl didžiųjų gaivalinių nelaimių, užklupusių Madeiros autonominę sritį, ir dėl uragano Ksintija padarinių Europoje. Tikiu, kad Europos Sąjunga turi parodyti solidarumą su kenčiančiais dėl šių gaivalinių nelaimių. Jos nusiaubė Portugalijos regionus, vakarų Prancūziją, įvairius Ispanijos regionus, ypač Kanarų salas ir Andalūziją, taip pat Belgiją, Vokietiją ir Nyderlandus. Vakarų Prancūzijoje uraganas nusinešė apytikriai šešiasdešimties žmonių gyvybes, yra daug dingusių, neminint keleto tūkstančių sugriuvusių namų. Europos Komisija gali suteikti finansinę pagalbą nukentėjusiems regionams iš Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų. Ypač svarbu, kad ištikus didelėms gaivalinėms nelaimėms valstybės narės išliktų solidarios. Vietos, nacionalinių ir Europos institucijų veiksmai atstatant nuniokotus regionus turi būti suderinti. Taip pat nereikėtų pamiršti veiksmingos nelaimių prevencijos politikos. Privalome šiuo atveju ir ateityje užtikrinti, kad Europos lėšos kuo skubiau pasiektų nukentėjusius regionus, kad nukentėjusieji nuo gaivalinių nelaimių gautų pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Vasario 20 d. Madeiroje įvyko unikalus meteorologinis reiškinys, dėl kurio žuvo ne mažiau kaip 42 žmonės, 32 žmonės dingo, 370 liko be namų ir apie septyniasdešimt buvo sužeisti.

Vasario 27–28 d. vakarų Prancūzijoje Atlanto vandenyno pakrantėje (Puantu-Šarantoje ir Luaros krašte), kilęs kitas reiškinys nusinešė šešiasdešimt žmonių gyvybių, dešimt žmonių dingo, daugiau nei 2 000 liko be namų. Dėl šio uragano taip pat buvo atskirti keli Ispanijos regionai, ypač Kanarų salos ir Andalūzija.

Šie meteorologiniai reiškiniai ne tik sukėlė žmogiškąsias ir psichologines kančias, bet ir nuniokojo didelę teritoriją, sukeldami stiprų neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį šių regionų ūkinei veiklai, kadangi daugelis žmonių neteko viso savo turto.

Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje Komisija raginama nedelsdama imtis visų veiksmų, kurie reikalingi Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšoms kuo skubiau ir lanksčiau mobilizuoti ir skirti kuo didesnę jų dalį.

Norėčiau pabrėžti, kad reikia parengti naują ESSF reglamentą remiantis Komisijos pasiūlymu, kad galėtume lanksčiau ir veiksmingiau spręsti gaivalinių nelaimių sukeltas problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Uraganas, nuniokojęs Madeirą vasario 20 d., atnešė Madeiros regione daug žmonių mirčių ir materialinių nuostolių. ES vaidmuo nepaprastai svarbus, kadangi ji turi tokių mechanizmų ir priemonių, kaip Solidarumo fondas, struktūriniai fondai – Europos regioninės plėtros fondas ir Europos socialinis fondas – ir Sanglaudos fondas, kuriuos būtina panaudoti greitai, lanksčiai ir supaprastinta tvarka. Pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos, kurioje Europos Komisija prašoma, kai tik bus gautas Portugalijos vyriausybės prašymas, pradėti veiksmus, kurie reikalingi Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšoms kuo skubiau ir lanksčiau mobilizuoti ir skirti kuo didesnę jų dalį. Raginu Europos Sąjungos institucijas veikti solidariai ir greitai ir lanksčiai panaudoti Sanglaudos fondo lėšas, atsižvelgiant į ypatingą Madeiros – salos ir tolimiausio ES regiono – padėtį. Apeliuoju į Europos Komisijos geranoriškumą ir raginu persvarstyti regionines veiklos programas INTERVIR+ (ERDF) ir RUMOS (ESF), Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamos Teminės teritorinės sanglaudos skatinimo veiklos programos skyrių dėl Madeiros.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą ir labai apsidžiaugiau, kad Parlamentas jį patvirtino. Po panašių, ne tokių pražūtingų aplinkybių Airijoje – potvynių ir neseniai iškritusio sniego – suprantu, kaip giliai šios tragedijos paveikė šeimas ir ES piliečius, ir svarbu, kad šis Parlamentas savo veiksmais padėtų kuo galėdamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Vasario 20 d. Madeirą ištikusi gaivalinė nelaimė nusiaubė šalį, atnešė kančių žmonėms, sugriovė ekonomikos ir gamybos struktūras.

Praėjus vienai savaitei kita gaivalinė nelaimė – uraganas Ksintija – nusiaubė vakarų Prancūzijos ir keletą Ispanijos regionų.

Norėčiau išreikšti savo sielvartą ir solidarumą su nukentėjusiais nuo šios tragedijos, netekusiais artimųjų ir patyrusiais materialinių nuostolių.

Svarbu suteikti žmonėms pagalbą, atstatyti infrastruktūrą, visuomenines įstaigas ir padėti teikti būtiniausias paslaugas.

Tiesa, kad Solidarumo fondo lėšos gali būti išmokėtos tik užbaigus fondo lėšų mobilizavimo procedūras ir gavus atitinkamą Tarybos ir Parlamento leidimą. Tačiau esamoje padėtyje labai sunku pašyti žmonių, kuriems itin sudėtinga grįžti prie įprastos gyvenimo, palaukti. Todėl prašau kuo skubiau ir lanksčiau mobilizuoti lėšas ir imtis išskirtinių pagalbos Madeirai priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šių metų vasario 20 d. Madeiroje įvyko tragedija – precedento neturinti smarki liūtis, stiprus vėjas ir milžiniškos bangos. Mažiausiai 42 žmonės žuvo, keletas dingo, šimtai liko be namų ir dešimtys buvo sužeisti. Norėčiau atkreipti dėmesį į skubias Madeiros regiono vyriausybės ir jos institucijų pastangas greitai ir koordinuotai reaguojant į šią tragediją. 2010 m. vasario 27–28 d. vakarų Prancūzijoje, ypač Puantu-Šarantos ir Luaros krašto regionuose, praūžė labai stiprus ir destruktyvus uraganas, pavadintas Ksintija. Žuvo daugiau nei šešiasdešimt žmonių, keletas dingo ir tūkstančiai liko be namų. Ištikus šioms tragedijoms norėčiau išreikšti savo gilų sielvartą ir stiprų solidarumą su nukentėjusiais regionais, užuojautą aukų šeimoms ir pareikšti pagarbą paieškos ir gelbėjimo tarnyboms. Kai tik atitinkama valstybė narė pateiks savo prašymą, raginu Komisiją, nedelsiant imtis visų veiksmų, kurie reikalingi Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšoms mobilizuoti ir skirti kuo didesnę jų dalį. Šiuos prašymus Komisija turi svarstyti atsižvelgdama į specifinį atskirų nukentėjusių regionų pobūdį, ypač į salose esančių ir atokių regionų pažeidžiamumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Patvirtinau šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl veiksmų, kurių reikia imtis mūsų teritorijoje praūžus niokojančiam ir pražūtingam uraganui Ksintija, kadangi užuot mėginę ieškoti kaltų, turime visų pirma parodyti Europos solidarumą ir palaikyti šios nelaimės, kirtusios kelioms Europos šalims, aukas. Turime pajungti ne tik Solidarumo fondą, ši pagalba turi atkeliauti ir iš Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Galiausiai, turime paraginti draudimo bendroves įsikišti kuo skubiau ir pasimokyti iš tokių įvykių, kai kalbama apie statybų leidimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, pritariau pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl didelės gaivalinės nelaimės Madeiros autonominėje srityje ir uragano Ksintija padarinių Europoje. Atkreipkime dėmesį į Madeirą, nes būtent ten katastrofa atnešė didžiausių nuostolių. Didelę ir stiprią bendriją kuriame dėl kelių priežasčių, bet taip pat ir todėl, kad galėtume vieni kitiems padėti, kai to reikia labiausiai. Šiandien Madeirai ir kitiems regionams reikia pagalbos, nes juos parklupdė uragano padariniai. Mūsų pareiga padėti tiems, kuriems reikia mūsų pagalbos. Tikiuosi, kad pasiūlymas dėl rezoliucijos padės veiksmingai pašalinti šios tragedijos padarinius. Nuoširdžiai užjaučiu visas aukas ir jų šeimas. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. (FR) Pastarosiomis savaitėmis keli ES regionai nukentėjo nuo gaivalinių nelaimių: Madeira, vėliau vakarų Prancūzija ir įvairūs Ispanijos regionai. Mus, EP narius, giliai sukrėtė žmonių aukų skaičius ir materialinė žala, kurią atnešė šių meteorologinių reiškinių jėga. Tai paaiškina, kodėl šiandien Europos Parlamentas balsavo dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl gaivalinių nelaimių; šia rezoliucija išreiškiame giliausią užuojautą nuniokotų regionų aukoms ir solidarumą su jomis. Europa savo solidarumą turi parodyti finansiškai – mobilizuodama Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas ir pasitelkdama kitus Europos finansuojamus projektus. Tačiau kai kalbame apie Solidarumo fondą, turiu pabrėžti, kad esamas reglamentas neleidžia reaguoti pakankamai lanksčiai ir greitai; yra galimybė jį iš dalies pakeisti, todėl dabar laikas šiuo klausimu padirbėti Europos Vadovų Tarybai. Taip pat balsavau už pakeitimą, kuriuo palaikomas 2006 m. M. Barnier pasiūlymas sukurti Europos civilinės saugos tarnybą. Apgailestauju, kad jis nebuvo priimtas; įgyvendinus šį pasiūlymą ES galėtų geriau reaguoti kritiniais atvejais.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Pastaroji gaivalinė nelaimė, ištikusi Madeirą, sukėlė saloje chaosą. Kiti Europos regionai buvo taip pat nuniokoti uragano Ksintija. ES turėtų besąlygiškai susivienyti ir išreikšti savo solidarumą, mobilizuodama šiam tikslui Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas. ESSF buvo įsteigtas skubiai finansinei pagalbai teikti gaivalinių nelaimių ištiktoms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Vasario 20 d., rimta gaivalinė nelaimė su smarkiomis precedento neturinčiomis liūtimis, galinga audra ir labai didelėmis bangomis užgriuvo Madeirą ir nusinešė mažiausiai 42 žmonių gyvybes, daug žmonių dingo. Šimtai žmonių liko be namų. Po keleto dienų Prancūzijoje Atlanto vandenyno pakrante praūžė niokojantis uraganas Ksintija, dėl kurio žuvo apie šešiasdešimt žmonių, ypač Puantu-Šarantos, Luaros krašto ir Bretanės regionuose. Ten taip pat daug žmonių dingo.

Taip pat tūkstančiai žmonių neteko namų. Todėl pritariau priemonėms, pasiūlytoms bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos, pagal kurią ES turi suteikti šioms šalims ir regionams finansinę pagalbą, todėl balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos. Ypač svarbu užtikrinti skubų ir lankstų Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Balsavau už Europos Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0139/2010. Ekologinės katastrofos ir gaivalinės nelaimės mus ištinka vis dažniau. Per keletą paskutiniųjų dešimtmečių išaugo grėsmė dėl aplinkos pokyčių, todėl turėtume imtis visų veiksmų, kad užkirstume joms kelią.

Europos Sąjunga, turinti 27 valstybes nares ir pusę milijardo piliečių, privalo ne tik spręsti klimato ir aplinkos kaitos problemą, bet ir rūpintis savo piliečiais ir užtikrinti jiems geriausias išgyvenimo po krizės sąlygas. Tačiau savo dėmesį turėtume sutelkti ne tik į pagalbos teikimą po įvykio. Pagrindinė Europos Sąjungos egzistavimo priežastis – suteikti savo piliečiams saugumo jausmą. Todėl atitinkamos ES institucijos privalo imtis konkrečių priemonių kontroliuojant regionus ir jų gebėjimą imtis prevencinių veiksmų.

Kad kuo greičiau pašalintume uragano Ksintija padarinius, turėtume mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas ir padėti visiems, kurie dėl šios katastrofos patyrė nuostolių. Neigiami ir skausmingi įvykiai, kurie paveikia kitus, turėtų mus paskatinti veikti veiksmingai ir solidariai su nukentėjusiais. Parodykime, kad dabar ir yra tas atvejis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Susilaikiau balsuodamas dėl rezoliucijos dėl didelės gaivalinės nelaimės Madeiros autonominėje srityje ir uragano Ksintija padarinių Europoje (RC-B7-0139/2010), kadangi buvo atmesti du pagrindiniai pakeitimai. Tai pakeitimas, kuriame kalbama apie leidimą Prancūzijoje statyti namus salpose ir natūraliuose pelkynuose ir apie tai, kad dėl spekuliavimo būstu statybos vyko pažeidžiamuose regionuose, be to, nurodoma, kad visos Bendrijos lėšos šių planų įgyvendinimui, ypač struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Sanglaudos fondo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšos, turėtų priklausyti nuo tvarumo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) Norėčiau pradėti kalbą išreikšdama savo solidarumą su gaivalinių nelaimių Madeiroje ir uragano Ksintija aukų šeimomis. Pastaruoju metu dėl klimato kaitos gaivalinės nelaimės padažnėjo. Todėl turime užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą reaguoti kuo greičiau ir veiksmingiau.

Balsavau už Europos Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuria Komisija raginama apsvarstyti galimybę padidinti Bendrijos lėšų dalį, skiriamą regioninės veiklos programoms. Nė viena valstybė narė negali pati susidoroti su didelėmis gaivalinėmis nelaimėmis. Todėl Europos Komisija turi pakeisti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo ir panaudojimo tvarką, kad nelaimių ištiktos valstybės narės galėtų greičiau ir veiksmingiau pasinaudoti fondo lėšomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos išreiškiama būtinybė suteikti pagalbą tiems Europos regionams, kurie pastaruoju metu nukentėjo nuo gaivalinių nelaimių, pvz., Madeiros autonominė sritis. Vasario 20 d. Madeiroje praūžusi stipri liūtis ne tik pareikalavo žmonių aukų, – 42 žmonės žuvo, keletas buvo sužeista ir neteko namų, – bet ir atnešė nesuskaičiuojamų ir rimtų materialinių nuostolių.

Šiuo atveju būtina mobilizuoti pagalbą nukentėjusiems regionams ir padėti jiems atsigauti po ekonominių ir socialinių nelaimių padarinių. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į tokių kaip Madeira salose esančių ir atokių regionų pažeidžiamumą, nes dėl specifinio ekonominės ir socialinės padėties pobūdžio juo labiau būtina suteikti geriausią pagalbą.

Norėčiau pakartoti, kad būtina paraginti Europos Komisiją lanksčiai mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas, persvarstyti iš Sanglaudos fondo lėšų finansuojamas regionines programas ir pritaikyti jas poreikiams, atsirandantiems po tragedijos.

Taip pat reikėtų persvarstyti lėšas, pagal 2007–2013 m. struktūrinių fondų bendrąsias taisykles, numatytas konkretiems 2010 m. projektams.

Atsižvelgdamas į gaivalinės nelaimės Madeiroje mastą ir neišdildomus padarinius, taip pat į uragano Ksintija padarinius, balsavau už pateiktą dokumentą.

 
Atnaujinta: 2010 m. birželio 3 d.Teisinis pranešimas