Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnis), pirmiausia dėl Gilado Shalito atvejo (keturi(1) pasiūlymai dėl rezoliucijų).

  Bastiaan Belder (IND/DEM), autorius. − (NL) Pone pirmininke, šįryt maždaug 8.00 val. čia Parlamente apsilankiau Giladui Shalitui skirtoje interneto svetainėje, kur pastebėjau skaudų faktą: jau 1 355 dienos, 3 valandos, 12 minučių ir 37 sekundės, kai pagrobtajam Giladui neleidžiama susisiekti su savo tėvu, motina, broliu ir seserimi. Tačiau toje pačioje svetainėje taip pat radau ir ištrauką iš Jeremijaus knygos: „Taigi, tavo palikuonys turi vilties, sako Viešpats. Tavo vaikai grįš į savo žemę.“ Noam Shalit, kuris yra šiandien su mumis, deda į jus viltis ir rodo pasitikėjimą jums, kaip ir Izraelio dievui, kad pasiektų, jog jo brangus sūnus būtų paleistas.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien aptariame Gilado Shalito atvejį. Per specialųjį susitikimą su Izraelio delegacija vakar patikinau Noamą Shalitą, kad jo problema – Gilado Shalito išlaisvinimas – yra ir mūsų reikalas. Tegu tai parodo šios diskusijos ir rezoliucija, kurioje aiškiai reikalaujama, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams sektų įvykius. Vakar ryte šia tema asmeniškai kalbėjau su baroniene C. Ashton. Shalito byla yra mūsų, Europos, reikalas.

Ponios ir ponai, prašau jūsų atidumo šiam atvejui ir ateityje. Pasikliaunu jumis. Tegu Europa pamato skirtumą Artimuosiuose Rytuose. Kartu su Noamu Shalitu ir jo šeima laukiame, kad išsipildytų rabinų maldos už Shalitą, 126 psalmė, 1 eilutė: „Kai Viešpats atvedė belaisvius į Cioną, buvome kaip sapne.“

  Frédérique Ries, autorė. − (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, Giladui Shalitui buvo 19 metų, kai jį pagrobė „Hamas“ išpuolio metu prie Gazos. Ne Gazoje, bet Izraelyje, kibuce, kur buvo dislokuotas jo dalinys.

Beveik ketverius metus šis jaunuolis gyvena rūsyje, neturėdamas teisės priimti lankytojus, susitikti su gydytoju, teisininku, gauti paštą, būti teisiamam ir teisių pagal Ženevos konvenciją, visiškai jokių teisių. Žinomas, tiesa, neteisingai, kaip kareivis Gilad Shalit, jis atliko karinę tarnybą kaip visi jaunuoliai jo šalyje.

Teisingiau būtų sakyti, kad jis gana drovus vaikinas – kaip ir jo tėvas šiuo atveju, su kuriuo susitikome keletą kartų, ir džiaugiamės matydami jį šiandien dar kartą šiuose rūmuose – jaunuolis, kuriam patiko matematika, futbolas ir kuris būtų grįžęs į civilinį gyvenimą, žinoma, jeigu dabar ketverius metus negyventų lindynėje, izoliuotas nuo pasaulio ir šeimos.

Komisijos nary, nenoriu šiandien kalbėti apie politiką, nenoriu kalbėti apie Artimuosius Rytus, konfliktus, derybas ar apsikeitimą kaliniais. Šiandien mūsų Parlamentas vieningai ragina jus padėti jaunuoliui – jaunam izraeliečiui, jaunam prancūzui, jaunam europiečiui – grįžti namo.

Todėl kartu su kitais šios rezoliucijos autoriais ir šešių frakcijų nariais S. Essayah, D. Cohn­Benditu, R. Howittu, C. Tannocku ir B. Belderiu, kurie ką tik kalbėjo, šiandien rašau baronienei C. Ashton.

Primygtinai raginame baronienę C. Ashton, kuri kitą trečiadienį lankysis Izraelyje ir Gazoje, pasinaudoti savo įtaka ir pareikalauti paleisti Giladą Shalitą, įtaka, kurią jai šiandien suteikia mūsų rezoliucija, 500 mln. Europos piliečių, kuriems atstovaujame šiame Parlamente, įtaka.

(Plojimai)

  Proinsias De Rossa, autorius. − Pone pirmininke, palankiai vertinu šią kelių partijų parengtą rezoliuciją, kurioje raginama paleisti Izraelio kareivį Giladą Shalitą, kurį karinė grupuotė „Hamas“ laiko nelaisvėje nuo 2006 m. Pritariu Gilado tėvui, kuris paprašė, kad jo sūnaus byla būtų nagrinėjama kaip humanitarinis klausimas, kad ji nevirstų politikos futbolu. Vykstant karštoms politinėms diskusijoms turime nepamiršti apie kančias, kurias patiria tiek izraeliečių, tiek palestiniečių šeimos, netekusios šiame konflikte brangių žmonių.

Visos pusės privalo laikytis Ženevos konvencijų. Visiškai nepriimtina, kad Giladui Shalitui buvo atsisakyta suteikti karo belaisvio teises, į kurias, kaip kategoriškai teigiama R. Goldstone‘o ataskaitoje, jis turi teisę. Jo šeima neturi jokių žinių nei apie jo fizinės, nei apie psichinės sveikatos būklę.

Tuo pat metu iš 7 200 palestiniečių belaisvių, Izraelio kalėjimuose laikomų taip pat pažeidžiant Ženevos konvencijas, 1 500 laikomi neribotą laiką, o trylika kalėjime praleido jau 25 metus. 44 – vaikai, o 23 Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos nariai sulaikyti kaip atsakas į Gilado Shalito paėmimą į nelaisvę. R. Glodstone leidžia aiškiai suprasti: Šie Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos Narių sulaikymai prieštarauja tarptautinės teisės normoms.

Šį savaitgalį šiuos klausimus iškelsiu EUROMED parlamentinėje asamblėjoje Jordanijoje. Raginu Catherine Ashton būsimo vizito šiame regione metu primygtinai pareikalauti Izraelio ir Palestinos, taip pat Gazos institucijų paleisti Giladą Shalitą, Palestinos vaikus ir Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius, užtikrinti jų saugumą ir kad jie greitai grįžtų į šeimas.

  Charles Tannock, autorius. − Pone pirmininke, „Hamas“ grupuotės Džihado fanatikai laiko vyresnįjį seržantą Giladą Shalitą įkaitu daugiau nei trejus metus. „Hamas“ teigia, kad ji – teisėta įvykių dalyvė, kuri laikosi Ženevos konvencijų, todėl jis yra karo belaisvis, tačiau Izraelis, mano nuomone, pagrįstai laiko jį pagrobtuoju nuo jo pagrobimo momento. Nepaisant jo teisinio statuso ir tarptautinės teisės, jis žiauriai laikomas Gazoje atskirtas nuo viso pasaulio, neturėdamas ryšio su išoriniu pasauliu, net su Raudonuoju kryžiumi, kuriam įgaliojimai rūpintis karo belaisviais suteikti Ženevos konvencijose. Be vieno vaizdo įrašo ir atsitiktinių „Hamas“ pranešimų, kad jis vis dar gyvas ir jaučiasi gerai, jo šeima neturi jokių žinių apie jo būklę.

Jeigu „Hamas“ turi kokių nors reikalavimų, kuriuos tarptautinė bendruomenė laikytų rimtais, ji turėtų bent jau dabar aiškiai parodyti, kad įkalinimo sąlygos atitinka tarptautinę humanitarinę taisę.

Tačiau mes reikalaujame daugiau. Reikalaujame, kad jis būtų nedelsiant ir besąlygiškai paleistas. Neslepiu savo pasipriešinimo dialogui su „Hamas“ teroristais, organizacija, pasiryžusia sunaikinti Izraelį, tačiau jeigu kada nors turėtume reikalų su „Hamas“, tai bus tik po Gilado Shalito išlaisvinimo iš niekingos nelaisvės.

  Sari Essayah, autorė. − Pone pirmininke, paprastai, kai šis Parlamentas priima rezoliuciją, kuri turi bent menkiausią ryšį su padėtimi Artimuosiuose Rytuose, sunku rasti abipusį supratimą. Šiuo atveju viskas kitaip mano kolegų dėka, kuriems pavyko to pasiekti.

Gilado Shalito padėtis – humanitarinis klausimas, o mūsų bendroje rezoliucijoje pabrėžiama, kad nuo tada, kai jį paėmė įkaitu beveik prieš ketverius metus, jis laikomas Gazoje nežinomoje vietoje, kur jis negali pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis pagal humanitarinius standartus, įskaitant ir Trečiąją Ženevos konvenciją. Šiuo humanitariniu požiūriu reikalaujame nedelsiant paleisti Giladą Shalitą. Mažiausias reikalavimas yra tas, kad Raudonajam kryžiui ir Shalito tėvams būtų leista su juo palaikyti ryšį.

Žmogaus vertės negalima pamatuoti. Ji neišmatuojama. Gilad Shalit neturėtų tapti koziriu „Hamas“ teroristinės organizacijos rankose, jis turėtų būti nedelsiant paleistas. Norėtume, kad Vyriausioji įgaliotinė baronienė C. Ashton būsimame vizite Gazoje perduotų šią žinią.

  Takis Hadjigeorgiou , autorius. – (EL) Pone pirmininke, vakar su keletu EP narių dalyvavau susitikime, kuriame dalyvavo Shalito tėvas, ir norėčiau pasakyti, kad neįmanoma likti abejingam šios šeimos tragedijai. Štai kodėl laikomės nuomonės, kad Gilad Shalit, Izraelio ginkluotųjų pajėgų karys, suimtas Izraelio teritorijoje 2006 m. birželio 24 d., atitinka visus kriterijus, kad galėtų būti laikomas karo belaisviu pagal Trečiąją Ženevos konvenciją.

Kaip karo belaisviui, jam turėtų būti suteikta humanitarinė priežiūra ir leista bendrauti. Tarptautiniam raudonajam kryžiui turėtų būti leista jį aplankyti, o jo šeima turėtų turėti visas teises gauti informacijos apie jo būklę ir, žinoma, jį lankyti. Tuo pat metu išreiškiame savo tikėjimą ir troškimą, kad šis asmuo būtų paleistas.

Tačiau jokiais būdais nenorėdamas nukrypti nuo to, apie ką kalbėjau, manau, kad mūsų nuomonė, jog šį klausimą galima atskirti nuo kitų kalėjime esančių palestiniečių atvejų, yra apolitiška. Jų atvejis – taip pat humanitarinis klausimas. Manau, kad šiai šeimai suteikiame netikrų vilčių, manydami, kad kažko pasieksime, jeigu mes, kaip Parlamentas, dėmesį sutelksime tik į šio asmens, kurį reikalaujame paleisti, paleidimo klausimą.

Argi žinia, kad dešimtys šešiolikmečių palestiniečių vaikų yra kalėjime, ne humanitarinis klausimas? Kaip galite atskirti šiuos du klausimus? Negalime nepaminėti, kad pati Gaza – kaip kažkas anksčiau minėjo, jis gyvena pašiūrėje, ir iš tiesų, jis gyvena pašiūrėje – kartoja, pati Gaza yra didžiulė pašiūrė. Pusantro milijono palestiniečių gyvena kolektyvinėje pašiūrėje. Izraelio kalėjimuose laikoma 7 200 palestiniečių; tarp jų 270 vaikų nuo 16 iki 18 metų ir 44 vaikai, jaunesni nei 16 metų. Nuo 1967 m. buvo suimta ir įkalinta 750 000 palestiniečių.

Taigi, raginame paleisti Shalitą, tačiau mūsų nuomonė, kad to galima pasiekti atskyrus šį atvejį nuo bendros padėties Palestinoje, yra apolitiška.

Baigdamas norėčiau pridurti, kad vienintelė vieta pasaulyje, kur yra kalinių ministras, tai Palestina. Norėčiau dar kartą išreikšti savo meilę ir užuojautą šiai šeimai ir tikiu, kad šią problemą pavyks netrukus išspręsti.

  Nicole Kiil-Nielsen, autorė. − (FR) Pone pirmininke, rezoliucija dėl kapralo Gilado Shalito, kurią svarstome šiandien, papildo daugelį anksčiau Europos Parlamento patvirtintų rezoliucijų dėl žmogaus teisių Artimuosiuose Rytuose.

Kapralas Gilad Shalit, kuris įkaitu laikomas 1 355 dienas, turi būti kuo greičiau paleistas. Reikalaujame, kad jis būtų paleistas, ir labai nuoširdžiai to tikimės. Reikia paleisti Salahą Hamourį, jaunuolį iš Prancūzijos Palestinos dalies, kurį Izraelio institucijos sulaikė 2005 m. kovo 13 d. Reikia paleisti vaikus, įkalintus Izraelyje pažeidžiant tarptautinės teisės nuostatas ir vaikų teisių konvencijas. Reikia paleisti Nesmurtinio liaudies pasipriešinimo okupacijai aktyvistus, kaip Abdallah Abu Rahmah iš Bil’in. Reikia paleisti išrinktuosius atstovus, Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius – įskaitant Marwaną Barghouti.

Atėjo laikas Europos Sąjungai primygtinai pareikalauti, kad Artimuosiuose Rytuose būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi tarptautinės teisės. Sprendimų nereikia ieškoti pranašume, kuris rodomas represinėmis ir smurto sąlygomis ir kurio pavyzdys – mūsų smerkiamas „Hamas“ lyderio nužudymas Dubajuje, jau vien dėl to, kad dar sunkiau siekti, jog Gilad Shalit būtų paleistas.

  Elena Băsescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Per pastarąsias dvi savaites tai jau antras kartas, kai kalbu apie Giladą Shalitą plenariniame posėdyje, ir džiaugiuosi, kad bendromis pastangomis su kolegomis EP nariais turime šią rezoliuciją. „Gilado Shalito atvejis“ parodo Europos Sąjungos susirūpinimą humanitarine padėtimi Gazoje. Gilado teisės, apibrėžtos Ženevos konvencijoje, neturėtų būti sąlyginės Izraelio-Palestinos konflikte. Išties Gilado Shalito tėvas Noam ne kartą patvirtino, kad nei jis, nei jo šeima nedalyvauja politikoje. Jie nepasirinko tokios padėties, kurioje jie yra šiuo metu. Mums, europiečiams, idealus scenarijus būtų, jeigu dvi valstybės viena šalia kitos egzistuotų taikiai ir saugiai.

Derybos dėl Gilado paleidimo vyksta per skirtingus tarpininkus nuo 2006 m., ir faktiškai buvo pateiktas tik vienas itin kontroversiškas pasiūlymas perduoti jį mainais už 1 000 Palestinos belaisvių. Giladui ir jo šeimai reikia mūsų pagalbos.

Dėkoju.

  Olga Sehnalová, S&D frakcijos vardu. – (CS) Gilado Shalito atvejis tapo nesibaigiančio desperacijos ir nusivylimo Artimuosiuose Rytuose simboliu. Tai taikytina tiek ten gyvenantiems žmonėms, tiek tarptautinei bendruomenei, kuri taip pat dalyvauja ten vykstančiuose įvykiuose. Gilad Shalit – vardą turintis įkaitas, kurio tolesnį likimą stebime su užuojauta ir susirūpinimu. Artimųjų Rytų žmonės yra bevardžiai šio nesibaigiančio konflikto įkaitai. Akis už akį ir dantis už dantį. Ar yra vilties Giladui ir visoms kitoms aukoms?

Visos tarptautinės teisės normos nekompensuoja to, apie ką tiek beviltiškai mažai girdime šiame konflikte – humaniškumo. Pamėginkite atsikratyti geopolitinio požiūrio į pasaulį, kuriame žmonėmis ir jų likimais manipuliuojama kaip kortomis. Pamėginkite įsivaizduoti save aukų šeimų ir visų nekaltų suimtųjų ir laisvės netekusių vietoje.

Kas trukdo išlaisvinti Giladą Shalitą ir tuos, kurių kaltės nenustatė teismai? Neminint norinčių gyventi taikiai paraginimo. Pagrindinis kelias į pasitikėjimą, kompromisą ir drąsą apginti laisvę prieš visus tuos, kurių neįmanoma sutaikyti. Norėčiau paprašyti jūsų žengti pirmą žingsnį.

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, šiandieninių mūsų diskusijų tikslas – nuoširdžiai įvardyti žmonių kančias ir taip išreikšti savo užuojautą ir supratimą. Šiuo atveju išties labai gerai, kad šios dienos diskusijoms pasirinkome Gilado Shalito temą. Taip geriau suprasime ir kitus, jų pačių ir jų šeimų kančias. Yra tūkstančiai palestiniečių, laikomų visiškai nepriimtinomis sąlygomis, kas visomis prasmėmis prieštarauja tarptautinėms taisyklėms, ir ši padėtis jiems yra tokia pat sunki kaip ir Giladui Shalitui ir jo šeimai. Privalome dėti visas pastangas ir pažvelgti į šią problemą rimtai, ir jaučiu, kad visi mes esantys šiame Parlamente esame tam pasiruošę. Kalbame ne tik apie vieną belaisvį, bet apie tūkstančius belaisvių, tapusių šio didelio konflikto aukomis.

Norėčiau dar pridurti: svarbu, kad teisingai pažvelgtume į šį kančių atvejį ir suprastume, kad šie žmonės neturės ateities, jeigu ko nors nesiimsime, ne tik dėl Gazos, bet ir visos Palestinos okupacijos, ir jeigu nerasime abipusio sprendimo, kurio, tikiu, visi mes siekiame ir trokštame. Manau, tai išties veiksmingas būdas rasti bendrą sprendimą, ir tikiuosi, kad baronienės C. Ashton dėka ES neliks vien tik ta, kuri moka, moka ir moka, bet bus kartais ir išgirsta.

  Louis Bontes (NI). – (NL) Pone pirmininke, 2006 m. birželio 25 d. Izraelio kariuomenės šauktinis kapralas Gilad Shalit buvo pagrobtas infiltravus teroristą iš Gazos ruožo. Nuo tada jis yra „Hamas“ įkaitas. „Hamas“ Shalitą visiškai atskyrė nuo pasaulio. Jis įkalintas gilioje tamsybėje, ir net Raudonajam kryžiui neleista jo pamatyti.

Shalito atvejis dar kartą įrodo, kad Europa ir Izraelis yra vienoje barikadų pusėje. Žiaurios islamo jėgos kariauja prieš Vakarų civilizaciją. Izraelis atsidūrė šio karo fronte. Izraelyje ir Europoje svarbi kiekviena gyvybė. Islamo teroristams ji nereiškia nieko, arba reiktų sakyti, vieno žmogaus gyvybė yra verta tūkstančių gyvybių, nes „Hamas“ reikalauja, kad mainais už Shalitą Izraelis paleistų 1 000 belaisvių, tarp jų ir daug teroristų žudikų.

Svarbu, kad mums pavyktų išlaisvinti Shalitą mainais neišlaisvinant teroristų. Galų gale, praeityje visi buvome tokių mainų liudininkai: pergalės euforija teroristams, jų sekėjams ir lyderiams ir neišvengiamai daugiau teroro. Negalime leisti žmonėms pelnytis iš terorizmo, būtų neatsakinga raginti Izraelį sutikti su mainais reaguojant į įkaito paėmimą, nes kitu „Hamas“ įkaitu gali būti bet kuris iš Paryžiaus, Amsterdamo arba Briuselio. Ir kokioje padėtyje atsidursime tuomet?

Spirti reikia kitam: ne Izraelis, o „Hamas“ privalo sumokėti už Gilado Shalito, europiečio, paėmimą įkaitu. Kaina turi būti tokia aukšta, kad jie jį išlaisvintų savo laisva valia. Šiuo atžvilgiu prašome visiškai uždrausti visiems „Hamas“ režimo pareigūnams keliauti į ir po Europą, įskaitant ir tuos, kurie oficialiai nėra susiję su „Hamas“ ir nėra Europos teroristų sąraše.

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, šis jaunuolis nelaisvėje laikomas beveik 1 400 dienų, visiškai pažeidžiant tarptautines normas ir neleidžiant net Raudonajam kryžiui su juo susitikti. Manau, kad šį atvejį reikėtų laikyti žmogaus tragedija ir spręsti jį būtent taip. Šioms diskusijoms mane padrąsino daug EP narių ir vakarykštis šiltas Shalito tėvo sutikimas.

Shalito atvejis negali tapti koziriu. Priešingai, „Hamas“ turi būti suinteresuoti, jeigu nori pasiekti teisėtumo taikos procese. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad geriausias patikimumo įrodymas būtų besąlygiškas Gilado Shalito išlaisvinimas ir susilaikymas nuo tolesnių pagrobimų.

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Rezoliucija, kurią šiandien svarstome, nėra politinio pobūdžio, taip pat nemėginame išspręsti Artimųjų Rytų konflikto. Siekiame tik kad nekaltam sūnui būtų leista grįžti pas savo tėvą ir šeimą. Nežinau, ar kolegos EP nariai žino apie Tėvų rato organizaciją. Tai Izraelio ir Palestinos šeimų, konflikte netekusių artimųjų, organizacija. Šiandien kalbame apie individualų atvejį būtent todėl, kad nenorime, jog Gilado Shalito tėvas prisijungtų prie tų, kurie neteko mylimiausių žmonių – savo vaikų.

Prašome paleisti įkaitą, nes nesutinkame su idėja, kad tikslas pateisina priemones. Kova už tiesą nepateisina veiksmų, kurie visuotinai laikomi neteisingais arba teroro aktais. Organizacijos, siekiančios mūsų pritarimo ir pagarbos, neturi laikyti įkaitų.

(Plojimai)

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Aš taip pat norėčiau prisidėti prie tų, kurie šiame Parlamente šiandien ir vakar ragino paleisti Giladą Shalitą, taip pat noriu pareikšti savo užuojautą jo šeimai.

Norėčiau kreiptis į tuos, kurie galbūt savęs klausia: „Kam reikalinga rezoliucija dėl Gilado Shalito atvejo ir kodėl dabar?“ Kiti EP nariai priminė mums, kad netrukus sueis ketveri metai, kai jaunasis Gilad Shalit laikomas įkaitu žiauriomis sąlygomis ir pažeidžiant tarptautines normas, patvirtintas Trečiojoje Ženevos konvencijoje dėl elgesio su karo belaisviais. Galime įsivaizduoti, kokias siaubingas kančias kiekviena nauja diena nelaisvėje atneša Shalitui ir jo šeimai.

Yra ir kita palaikymo priežastis – Gilad Shalit yra Europos pilietis, europietiška terorizmo auka, ir šiandien, Terorizmo aukų atminimo dieną, Europoje negalėčiau sugalvoti simboliškesnio gesto nei ši rezoliucija.

  Ana Gomes (S&D). – Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pagerbti Gilado Shalito šeimą už pastangas siekiant jo išlaisvinimo, kuriam pritariame visa širdimi. Būtent tokią žinią ir norime perteikti šia rezoliucija. Manome, kad, kaip ir pabrėžiama R. Goldstone‘o ataskaitoje, jam išties turi būti suteiktas karo belaisvio statusas, kaip ir Izraelyje laikomiems belaisviams, tarp jų ir vaikams.

Norime, kad jie visi būtų išlaisvinti. Norime, kad Gilad Shalit ir visi jauni Palestinos vyrai ir moterys būtų paleisti. Išties, tai vienintelis kelias į taiką šiame regione. Raginame baronienę C. Ashton negailėti jėgų ir reikalauti išlaisvinti Giladą Shalitą ir kitus palestiniečius karo belaisvius, ypač tuos jaunus žmones, kurie kenčia dėl šios nelaisvės.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Gilado Shalito atvejis turi ypatingą, asmeninį aspektą. Tai tragiškas jaunuolio, mano sūnaus bendraamžio, ir jo šeimos atvejis. Tačiau neapsimeskime, kad šiuo atveju nėra platesnio politinio konteksto. Iš tiesų, jis leidžia suprasti, kad tas nespalvotas filmas, kuris ir šiame Parlamente pristatomas dažnai labai vienpusiškai, filmas tik apie Palestinos aukas nėra labai objektyvus.

Manau, kad šiandien turėtume aiškiai reikalauti paleisti šį jaunuolį, bet nepamirškime, kad tie, kurie raketomis apšaudo Sderot miestą, ir yra atsakingi už jo nelaisvę.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). – (FI) Pone pirmininke, kaip žinome, šios rezoliucijos prielaida – politiškai labai opių aplinkybių visuma, tačiau tai neturėtų mums sutrukdyti priimti aiškiai humanitarinę rezoliuciją, kuri nėra atskiesta bendromis politinėmis pastabomis dėl šios padėties apskritai.

Džiaugiuosi, kad ši rezoliucija atspindi dalyko esmę. Ketinu balsuoti už ją. Ja pabrėžiama, kad visos Artimųjų Rytų krizėje dalyvaujančios šalys privalo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir teisės aktų dėl žmogaus teisių. Tikiuosi, kad šis Parlamentas aktyviai ją palaikys.

(Plojimai)

  Janez Potočnik, Komisijos narys. − Pone pirmininke, pagrobto Izraelio kario Galido Shalito atvejis kelia didelį Europos Sąjungos susirūpinimą.

Mano buvusi kolegė Komisijos narė B. Ferrero-Waldner dar 2006 m. liepos 5 d., mažiau nei dvi savaitės po pagrobimo, šiame Parlamente paragino skubiai paleisti G. Shalitą. Keletą metų ir ne vieną kartą, taip pat per praėjusių metų birželio mėn. vykusį ES ir Izraelio asociacijos tarybos susitikimą ir 2009 m. gruodžio mėn. Užsienio reikalų tarybos išvadose, ES nuolat ragino G. Shalitą laikančius nelaisvėje jį skubiai paleisti. Todėl šiandien prisijungiame prie Parlamento siūlymų, kuriais reikalaujama paleisti G. Shalitą.

Mūsų nuomone ir daugelio žmogaus teisių organizacijų vertinimu, G. Shalito sulaikymo sąlygos prieštarauja tarptautinei humanitarinei teisei. Todėl raginame pagrobėjus laikytis šių prievolių, ypač dėl leidimo Tarptautinio raudonojo kryžiaus komiteto atstovams jį aplankyti. Galiausiai, žinome, kad vyksta tarpininkavimo veikla, kuria siekiama išlaisvinti Giladą Shalitą. Palaikome visas pastangas, dėtas šiam klausimui išspręsti, ir reiškiame viltį, kad netrukus jas vainikuos sėkmė. Aš taip pat asmeniškai perduosiu aiškią jūsų žinią savo kolegei Cathy Ashton.

Žinoma, mintimis mes su Gilado Shalito šeima. Žinau, kad šią savaitę jo tėvas buvo šiame Parlamente, ir suprantu, kad šiuo momentu jis sėdi čia kartu su mumis.

(Plojimai)

Noriu jį patikinti, kad savo mintimis ir pastangomis esame su juo ir, žinoma, su visais tais, kurie patiria šio ilgo konflikto padarinius.

(Plojimai)

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – Norėčiau pareikšti apgailestavimą dėl Gilado Shalito įkalinimo. Jo pagrobimas ir kitų belaisvių šiame regione sulaikymas nepriimtinas. Šią padėtį būtina kuo greičiau pakeisti. Tikiu, kad G. Shalito išlaisvinimas prisidėtų prie Artimųjų Rytų taikos proceso apskritai.

), raštu. – (FR) Prancūzija ką tik nusprendė parduoti „Mistral“ klasės karo laivą Rusijai, ir mes tikime, kad ji nuoširdžiai pasigailės šio sprendimo.