Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl penkių⁽¹⁾ pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl mirties bausmės įteisinimo Pietų Korėjoje.

  Renate Weber, autorė. − Pone pirmininke, labai gaila, tačiau praėjus trylikai metų be mirties bausmės Pietų Korėjoje, prieš keletą savaičių šios šalies konstitucinis teismas priėmė sprendimą dėl mirties bausmės įteisinimo. Sprendime teigiama, kad mirties bausmė yra teisėta bausmė, kuri gali mažinti nusikalstamumą visuomenės labui. Tai dažnai girdimas argumentas ir paprasčiausias atsakymas į emocijas keliančias padėtis tam tikroje šalyje tam tikru metu.

Iš tiesų tai reiškia, kad į mirties bausmę žiūrima kaip į prevencinę priemonę tikintis, kad žinodamas, jog gali būti taikoma mirties bausmė, nusikaltėlis prieš darydamas nusikaltimą dar kartą pagalvos dėl savo veiksmų. Visi žinome, kad daugelyje tyrimų tokią teorija buvo paneigta.

Dar svarbiau yra tai, kad bausmės įvykdymas yra nepakeičiamas; nebelieka kelio atgal. Justiniano laikų romėnų teisėje buvo teigiama, kad geriau palikti nenubaustą kaltą asmenį, negu nekaltam asmeniui atimti gyvybę. Taip buvo prieš penkiolika šimtmečių. Kadangi pats Pietų Korėjos konstitucinis teismas pripažino, kad taikant mirties bausmę gali būti padaryta klaidų ir ja gali būti piktnaudžiaujama, mūsų šiandien pareikštas susirūpinimas gali sustiprinti Korėjos Respublikos demokratiškų institucijų suvokimą, kad tokios bausmės metodo reikėtų atsisakyti visam laikui.

Kadangi 1990 m. Pietų Korėjos Respublika prisijungė prie Pilietinių ir politinių teisių pakto ir yra pasirašiusi svarbiausias žmogaus teisių sutartis, toks jos žingsnis atgal gali būti labai žalingas valstybės tarptautinei reputacijai.

  David Martin, autorius. − Pone pirmininke, Europos Sąjunga bendrai ir ypač šis Parlamentas turi labai didžią ir garbingą tradiciją – prieštarauti mirties bausmei. Todėl mums belieka tik apgailestauti dėl Korėjos Respublikos konstitucinio teismo sprendimo, kad mirties bausmė nėra tos šalies konstitucijos pažeidimas.

Tačiau manau, kad dėl šio klausimo turime išlaikyti pusiausvyrą. Teisėjai sprendimą priėmė vieno balso persvara, t. y. penki balsai prieš keturis. Kai jie balsavo anksčiau, rezultatas buvo septyni balsai prieš du. Teisėjai neskatino vykdyti mirties bausmės ir nesuteikė atleidimo dėl jos vykdymo, tačiau paragino Korėjos parlamentą priimti politinį sprendimą ir nuspręsti dėl mirties panaikinimo šalyje ateityje.

Taip pat turime pažymėti, kad Pietų Korėja de facto yra mirties bausmę panaikinusi šalis. Nuo 1998 m. vasario mėn. nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė ir 2007 m. „Amnesty International“ Pietų Korėją priskyrė valstybių, kurios faktiškai panaikino mirties bausmę, kategorijai.

Tačiau šios problemos rimtumą rodo tai, kad Korėjos didžiosios nacionalinės partijos lyderis neseniai pasakė, jog reikėtų nutraukti šį mirties bausmės de facto moratoriumą ir kad tam tikriems nusikaltėliams reikėtų skubiai įvykdyti mirties bausmę. Tikiuosi, kad šis netinkamas oportunistinis balsas Korėjoje bus ignoruojamas ir kad Pietų Korėja iš tiesų pakeis savo įstatymus ir iš de facto moratoriumo valstybės taps de jure moratoriumo valstybe.

  Martin Kastler, autorius. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tenka apgailestauti, kad nemažai valstybių pasaulyje šiame amžiuje vis dar vykdo ar leidžia vykdyti šią nehumanišką bausmę už rimtus nusikaltimus. Manau, kad niekas neturi teisės nuspręsti dėl kito asmens gyvenimo ar mirties, – nei dėl gyvenimo pradžios, nei dėl gyvenimo pabaigos, – tuo labiau negalima atimti gyvybės baudžiant už nusikaltimą. Tai yra barbariška bausmė, kuriai nėra vietos šiandieniniame pasaulyje.

Nepamirštamas didis Popiežius Jonas Paulius II pabrėžė, kad pirmiausia turi būti įmanomas išpirkimas ir susitaikymo galimybė. Įvykdžius mirties bausmę, kuri yra negrąžinamas veiksmas, tai tampa neįmanoma. Būtent todėl mes, parlamentinės frakcijos, bendromis jėgomis raginame savo kolegas Pietų Korėjoje imtis šio klausimo savo parlamente ir prisijungti prie mūsų, europiečių, kampanijos dėl mirties bausmės panaikinimo, kaip žmogiškumo ženklo. Norėčiau paraginti visus narius vienbalsiai pritarti šiam bendram pasiūlymui dėl rezoliucijos.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. − (FR) Pone pirmininke, vasario mėn. pabaigoje Ženevoje vykusiame ketvirtajame pasauliniame kongrese prieš mirties bausmę šio judėjimo dalyviai džiaugėsi, kad auga valstybių, kurios panaikino ar įšaldė mirties bausmės taikymą, skaičius. Atrodė, kad Pietų Korėja yra viena iš tokių valstybių, nes šioje šalyje nuo 1997 m. gruodžio mėn. nebuvo įvykdyta nė viena mirties bausmė.

Dabartinis Korėjos Respublikos konstitucinio teismo sprendimas negali mums nekelti susirūpinimo; dėl šio sprendimo galime tik apgailestauti. Todėl norime, kad Komisija ir Taryba mirties bausmės – teisės gyventi pažeidimo ir valstybės nusikaltimo – panaikinimui skirtų svarbią vietą Europos Sąjungos santykiuose su trečiosiomis šalimis.

Norime, kad abi institucijos paragintų Korėjos vyriausybę ir respublikos prezidentą, kuris pats 1981 m. buvo nuteistas mirties bausme, tvirtai pasiryžti panaikinti mirties bausmę; priimti sprendimą dėl moratoriumo pagal JT sprendimą; pareikšti susirūpinimą dėl 59 asmenų, įskaitant tam tikrus politinius kalinius, kurie toje šalyje yra nuteisti mirties bausme, padėties; ir paraginti sušvelninti jiems skirtą mirties bausmę.

  Barbara Lochbihler, autorė. – (DE) Pone pirmininke, mirties bausmės atsisakymo politika yra labai sėkminga Europos užsienio politikos dalis. Tai galima matyti iš derybų dėl stojimo, dvišalių diskusijų ir diskusijų Jungtinėse Tautose, kur vis daugiau ir daugiau pasaulio bendruomenės valstybių priima sprendimą mirties bausmės taikymui taikyti moratoriumą arba ją panaikinti visiškai. Iki šiol Pietų Korėjos Respublika buvo viena iš valstybių, kurios praktiškai nebetaikė šios menkinančios ir žeminančios bausmės.

Šios dienos rezoliucija kyla iš mūsų susirūpinimo, kad po Pietų Korėjos konstitucinio teismo sprendimo, kad mirties bausmės vykdymas teisiškai nepažeidžia konstitucijos, susidarė palankesnė padėtis vėl atnaujinti mirties bausmės taikymą. Todėl raginame Pietų Korėjos vyriausybę dėti kuo daugiau pastangų, kad, pirmiausia, būtų patvirtintas teisiškai įpareigojantis moratoriumas, kuriuo draudžiama vykdyti mirties bausmę, – galiausiai mirties bausmės įvykdymo laukia 55 asmenys, – ir kad, antra, Pietų Korėjos parlamentas priimtų įstatymą dėl mirties bausmės panaikinimo.

Labai gerai, kad pačioje Pietų Korėjoje prasidėjo judėjimas, kuriuo siekiama, kad būtų patvirtintas įstatymas, panaikinantis mirties bausmę. Mes šiame Parlamente turėtume paremti tokį judėjimą.

  Jarosław Leszek Wałęsa, PPE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, kai vis daugiau valstybių atsisako mirties bausmės, Pietų Korėjos konstitucinio teismo sprendimas, švelniai tariant, stebina.

Mirties bausmė yra aiškus žmogaus teisių pažeidimas, nes žmogaus gyvybė yra vertybė, kurią teisė turėtų saugoti, o mirties bausmę leidžianti teisinė sistema griauna savo pačios pamatus ir yra tikra veidmainystės forma. Yra daug argumentų prieš tokių teisingumo administravimo priemonių naudojimą. Mano manymu, svariausias argumentas yra tokios priemonės negrįžtamumas. Daugiau nieko nebereikia apie tai sakyti – mirties bausmė yra galutinė bausmė. Ja atimamas brangiausias dalykas, kokį žmogus gali turėti. Be to, reikia atsižvelgti į moralinę tokios bausmės vykdytojų atsakomybę, nes visuomet yra galimybė, kad mirties bausmė gali būti atlikta nekaltam žmogui.

Be to, konstitucinio teismo sprendimas nuvilia, nes žinome, jog mirties bausmė jau daugelį metų Korėjoje nebuvo vykdoma. Tikiuosi, kad šis sprendimas nepadarys poveikio priimamų mirties bausmės nuosprendžių skaičiui. Be to, raginu visiškai nutraukti mirties bausmės skyrimą Pietų Korėjoje.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, S&D frakcijos vardu. – (PL) Pietų Korėja yra viena iš svarbiausių Europos Sąjungos prekybos partnerių. Be to, Europos Komisija su šia valstybė baigė derybas dėl laisvos prekybos susitarimo, pagal kurį abiem pusėms buvo suteikta labai plati galimybė naudotis viena kitos rinkomis. Atsižvelgiant į tokius artimus ekonominius santykius, man labai didelę nuostabą kelia toks skirtingas ES ir Korėjos požiūris į žmogaus teisių laikymąsi.

Visos Europos Sąjungos valstybės narės yra pasirašiusios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 protokolą, kuriuo uždraudžiamas mirties bausmės taikymas. Be to, Europos Sąjunga tarptautinėje arenoje deklaruoja, kad jos tikslas yra siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo. Remdamasi šiuo pareiškimu, Europos Sąjunga turėtų pareikšti aiškią paramą judėjimui Korėjoje, kuris siekia, kad būtų panaikinta mirties bausmė. Tikėkimės, kad, pirmiausia, bus paskelbtas mirties bausmės vykdymo moratoriumas ir kad Korėjos vyriausybė aktyviai dalyvaus JT dedant pastangas uždrausti mirties bausmę.

Prekybos politikos srityje turėdami naujas galias, mes, Europos Parlamentas, turime teisę ir pareigą pareikalauti mirties bausmės panaikinimo visose valstybėse, kurios yra Europos Sąjungos partnerės.

  Zbigniew Ziobro, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, jei šiandieninis požiūris dėl mirties bausmės būtų vyravęs Europoje Niurnbergo tribunolo metu, nė vienas iš nacių nusikaltėlių, kuriuos teisė tribunolas ir kurie buvo atsakingi už žiaurias milijonų nekaltų žmonių mirtis, nebūtų nuteistas mirties bausme. Negirdėjau, kad kas nors Europoje būtų kritikavęs Niurnbergo tribunolą dėl jo neteisingų sprendimų.

Europa netgi dar labiau tolsta nuo teisingos bausmės, kaip proporcingo atlygio nusikaltėliui už padarytą blogį ir padarytą kaltę, esmės. Kai kalbame apie daugelio žmonių nužudymą, žudynes, pvz., teroristinius išpuolius, arba kai kalbame apie genocidą ir milijonų žmonių mirtis, nes būtent tai buvo vykdoma Europoje, tuomet kyla klausimas apie proporcingą bausmę. Tiesą pasakius, nepaisant to, akademiniuose sluoksniuose Europoje ir kitur vyksta diskusijos dėl tokios bausmės veiksmingumo, jos prevencinio aspekto ir poveikio nekaltų žmonių apsaugai. Tačiau šiuo atveju, greičiausiai, tai nėra svarbiausias argumentas.

Šiandien Europa yra panaikinusi mirties bausmę. Tai yra demokratinis pasirinkimas ir norime, kad šis pasirinkimas būtų gerbiamas. Tačiau, savo ruožtu, privalome gerbti ir kitų pasirinkimą, būtent todėl pritariu diskusijai šia tema, įskatinat diskusiją su Pietų Korėjos žmonėmis. Tai yra demokratiška valstybė ir demokratiška šalis.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Manau, kad neturėtume teikti pastabų šia tema ir neturėtume kištis į šį reikalą dėl dviejų priežasčių. Pirma, Pietų Korėja yra demokratiška šalis ir konstitucinio teismas sprendimas yra tos valstybės teisėtos institucijos sprendimas. Dėl to nekyla pavojus, kad mirties bausmė bus taikoma politiniais ar nereikšmingais atvejais – ši bausmė bus skiriama nusikaltėliams ir žudikams. Antra, mirties bausmė yra atgrasomoji priemonė. Be abejo, to negalima įrodyti moksliškai, tačiau jei manysime, kad silogizmas, kad didesnė bausmė labiau atgraso, yra teisingas, tai reiškia, kad labiau atgraso pati griežčiausia bausmė, todėl mirties bausmė atgraso labiausiai. Vadinasi, taikydami mirties bausmę, tiesą pasakius, saugome nekaltų žmonių gyvybes. Todėl Europos Sąjunga dėl šio klausimo neturėtų kištis į Pietų Korėjos valdžios institucijų reikalus.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Pietų Korėjos konstitucinio teismo sprendimas, kad mirties bausmė neprieštarauja konstitucijai, kelia liūdesį. Palyginti su Pietų Korėjoje vyravusia tendencija, kai šalyje per dešimt metų nebuvo įgyvendinta nė viena mirties bausmė, toks sprendimas yra žingsnis atgal. Paskutinė mirties bausmė buvo įvykdyta prieš 13 metų. Šiuo metu 57 asmenys yra nuteisti mirties bausme ir laukia jos įvykdymo. Reikėtų kritiškai žiūrėti į Pietų Korėjos teismo sprendimą. Būdama regiono ekonomikos lyderė, Pietų Korėja turėtų rodyti ypatingą kiekvieno asmens teisės į gyvybę gerbimo pavyzdį. Mirties bausmė yra nesuderinama su šiuolaikine baudžiamojo teisingumo sistema ir priešingai pateiktai nuomonei, mirties bausmė visiškai nepadeda mažinti nusikalstamumo.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Mirties bausmė yra problema, kuri gyvuos tol, kol monstrai ir žudikai, gyvuos manydami, kad jie gali kankinti, prievartauti ir žudyti žmones ir likti pasislėpę visuomenėje, nes silpna ir neįgali visuomenė negali susitvarkyti su jų brutaliu elgesiu.

Visos tokių monstrų aukos turi tokią pat teisę gyventi kaip ir kiekvienas iš mūsų, kol jų kelio nepastoja toks monstras, nusikaltėlis, kuris pasmerkia kitą asmenį, kad gautų iškrypėlišką malonumą, savo aukai nepalikdamas jokios pasigailėjimo ar apsigynimo teisės. Korėjos konstitucinis teismas pateikė nuomonę, kad mirties bausmė neprieštarauja Korėjos konstitucijai. Taigi buvo praktiškai įvertintas teisinis statusas. Tai, kad politinis elitas Europoje mūsų vardu atsisakė tokio kelio, nereiškia, kad mes tapome geresniais žmonėmis ar kad mūsų visuomenė tapo humaniškesnė. Ne. Baisios brutalios monstrų vykdomos sąžiningų žmonių žudynės nesibaigė nei Europoje, nei Korėjoje. Vienintelis skirtumas – Europos monstrams nereikia jaudintis dėl mirties bausmės.

Ponios ir ponai, gerbiu mūsų Europos žmogaus teisių konvencija pagrįstą modelį, tačiau manau, kad prieš versdami jį taikyti likusioje pasaulio dalyje, turėtume įsitikinti, kad tai iš tiesų yra geresnis sprendimas sąžiningų žmonių atžvilgiu ir kad...

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE). – (PL) Norėčiau pasakyti, kad Pietų Korėjos konstitucinio teismo sprendimas yra nuviliantis ir kelia susirūpinimą. Nepaisant to, kad paskutinį kartą mirties bausmė Pietų Korėjoje buvo įvykdyta 1997 m. vasario 25 d., teismas nusprendė, kad mirties bausmė nepažeidžia konstitucinės teisės į gyvybę. Tai yra jau antras tokio paties turinio teismo sprendimas. Pirmas sprendimas buvo paskelbtas 1996 m., kai teismas paskelbė, kad viešoji nuomonė nepalankiai žiūri į mirties bausmės panaikinimą. Todėl galima daryti išvadą, kad viešoji nuomonė Pietų Korėjoje liko tokia pat, ir dėl to labai gaila, nes šalis, esanti ekonomikos lyderė, turėtų būti pavyzdys kitoms šalims teisės į gyvybę, kuri yra pagrindinė žmogaus teisė, požiūriu.

(Plojimai)

  Janez Potočnik, Komisijos narė. − Pone pirmininke, kova su mirties bausme yra vienas pagrindinių ES žmogaus teisių politikos elementų. ES mano, kad mirties bausmė yra žiauri ir nehumaniška bausmė, neatgrasanti nuo nusikalstamo elgesio, o mirties bausmės panaikinimas prisideda prie žmogiškojo orumo didinimo.

Turėjome galimybę džiaugtis dėl daugelio pastaruoju metu įvykusių pokyčių kovojant su mirties bausme. Šių metų sausio mėn. Mongolija paskelbė moratoriumą mirties bausmei. 2009 m. Burundis, Togas ir JAV Naujosios Meksikos valstija panaikino mirties bausmę. 2007 m. JT Generalinė asamblėja pirmą kartą patvirtino rezoliuciją, kurioje valstybės raginamos patvirtinti mirties bausmės vykdymo moratoriumą, siekiant panaikinti mirties bausmę; kitoje rezoliucijoje 2008 m. toks raginimas buvo pakartotas.

Esant tokioms aplinkybėms, natūralu, kad ES nusivylė vasario 25 d. Pietų Korėjos Respublikos konstitucinio teismo sprendimu, – priimtu penkiais balsais prieš keturis, – kad mirties bausmė neprieštarauja konstitucijos nuostatoms. Tačiau pažymime, kad šis atvejis kilo iš Korėjos konstitucijos interpretavimo; tai nebuvo politinis sprendimas dėl mirties bausmės išlaikymo. Taip pat atkreipiame ypatingą dėmesį į tolesnius trijų iš penkių teisėjų, kurie nustatė, kad mirties bausmė neprieštarauja konstitucijai, aiškinimus. Teisėjas Lee Kang-Kook ir teisėjas Min Hyung-Ki aiškiai nurodė, kad būtina apriboti mirties bausmės taikymą ir sumažinti nusikaltimų, už kuriuos skiriama mirties bausmė, skaičių, o teisėjas Song Doo-hwan teigė, kad dėl visų sprendimų dėl mirties bausmės turėtų būti rengiamos viešos diskusijos ir imamasi teisės aktų leidybos veiksmų.

Nors teismai ir toliau skiria mirties bausmes, Korėjos Respublika nuo 1997 m. taiko mirties bausmės vykdymo moratoriumą. Šiuo metu nėra jokių ženklų, rodančių, kad konstitucinio teismo sprendimas padarytų poveikį šiam moratoriumui. Džiaugiamės dėl Korėjos pasiryžimo ir toliau taikyti mirties bausmės vykdymo moratoriumą.

Be to, kaip ir nurodyta JT Generalinės asamblėjos rezoliucijoje, į moratoriumą reikėtų žiūrėti ne kaip į galutinį tikslą, bet kaip į žingsnį, žengiamą visiško panaikinimo link. Todėl ES ragina Korėjos nacionalinę asamblėją kuo skubiau imtis veiksmų, skirtų panaikinti mirties bausmę. Pietų Korėja jau seniai yra Azijos regiono lyderė žmogaus teisių srityje. Mirties bausmės panaikinimas tik patvirtintų Korėjos Respublikos pasiryžimą saugoti ir skatinti žmogaus teises.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks po diskusijų.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Gerard Batten (EFD), raštu. – Sveikinu Pietų Korėjos konstitucinį teismą, kad jis išlaikė mirties bausmę. Jie ketina palikti mirties bausmę patiems baisiausiems nusikaltėliams. Pvz., Kangui Ho-soonui, kuris, kaip pranešama, prisipažino nužudęs septynias moteris. Teisingumo ministras neseniai paskelbė duomenis, kad daugiau nei 60 proc. žmonių pritaria mirties bausmei. Jei panašus klausimas būtų užduotas Didžiojoje Britanijoje, būtų gautas ne mažesnis rezultatas. Didžiosios Britanijos kalėjimuose sėdi įvairūs iki gyvo galvos įkalinti serijiniai žudikai, prievartautojai, vaikų žudikai ir prievartautojai, nekrofilai ir kanibalai. Paskutinis tokio nusikaltėlio pavyzdys yra iškrypėlis Peter Chapman, kuris priviliojo ir nužudė septyniolikmetę Ashleigh Hall ir už tai buvo nuteistas kalėti 35 metus. Tai yra neproporcinga bausmė. Jam ir kitiems tokios rūšies asmenims turi būti įvykdyta mirties bausmė. Tai taip pat sutaupytų milijonus svarų sterlingų, per metus išleidžiamų išlaikyti tokiems nusikaltėliams kalėjimuose visą jų gyvenimą, ir šiuos pinigus būtų galima išleisti senukams ir ligoniams. Taigi, puikiai padirbėta, Pietų Korėja: ir toliau vykdykite mirties bausmę patiems baisiausiems savo nusikaltėliams.

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – „Kiekvienas asmuo turi teisę į gyvybę. Jei taip nebus, pats to nenorėdamas žudikas pasieks iškreiptą moralinę pergalę, valstybę paversdamas žudike, ir bus sumažintas šlykštėjimasis sąmoningų žmonių naikinimu“ („Amnesty International“, 1998 m.). Diskutuojant dėl mirties bausmės svarbiausi elementai yra moralumas, atgrasymas ir sąžiningumas. Naudojant „nusikaltimų kontrolės“ metodą taikomos represinės priemonės už nusikalstamą elgesį, o „žmogaus teisių ir (arba) tinkamo proceso“ modeliu pabrėžiamos asmens teisės. Pagal pirmąjį modelį mirties bausmė laikoma moralia, nes kaltinamasis atėmė gyvybę, (atpildas) ir atgrasančia, nes tie, kas gali žudyti, susilaiko nuo tokio veiksmo bijodami dėl savo pačių gyvybės, tačiau sąžiningumas yra nesvarbus arba neįrodytas. Pagal antrąjį modelį mirties bausmė laikoma nemoralia, nes valstybė neturėtų atimti gyvybės, ir neatgrasančia – tai rodo statistika – bei nesąžiningai administruojama, nes kartais mirties bausme nuteisiami nekalti asmenys ir jų teismuose pasitaiko klaidų. Aš tikiu žmogaus teisių modeliu, kurį propaguoja tarptautinė bendruomenė privalomoje ir neprivalomoje teisėje ir kuriam pritaria vis daugiau šalių, atsisakydamos mirties bausmės. Raginu Korėjos Respubliką parodyti tvirtą politinę valią ir panaikinti mirties bausmę, o iki to laiko nedelsiant patvirtinti tokios bausmės vykdymo moratoriumą.

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) ES gairės dėl mirties bausmės pateiktos 1998 m. Būtent tais metais Pietų Korėjoje pradėtas taikyti neoficialus mirties bausmės vykdymo moratoriumas. Per šį laiką Pietų Korėjos parlamentas diskutavo dėl trijų pasiūlymų dėl mirties bausmės panaikinimo. Praėjusį mėnesį šios šalies konstitucinis teismas minimalia balsų persvara dar kartą patvirtino, kad mirties bausmė atitinka konstituciją.

Smerkiu tokį sprendimą ir tikiuosi, kad Korėjos parlamentas patvirtins rezoliuciją, pagal kurią bus uždrausta mirties bausmė.

Jei Pietų Korėja prisijungs prie mirties bausmę panaikinusių valstybių, bus parodytas labai tvirtas ženklas visam Azijos žemynui.