Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2090(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0010/2010

Debatai :

PV 25/03/2010 - 3
CRE 25/03/2010 - 3

Balsavimas :

PV 25/03/2010 - 8.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0090

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. kovo 25 d. - Briuselis Tekstas OL

11. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Antrasis Europos aukščiausiojo lygio susitikimas romų klausimais (RC–B7–0222/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Priimtas Europos Parlamento rezoliucijos projektas dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais atveria naujų kelių romų tautybės gyventojų problemoms Europoje Sąjungoje spręsti.

Tapo akivaizdu, kad atskiros įvairių šalių pastangos, kuriomis siekiama išspręsti romų integracijos į visuomenę problemą, nedavė teigiamų rezultatų. Tokios padėties priežastys įvairios. Todėl pritariu Europos Sąjungos pastangoms dalyvauti sprendžiant romų problemas gerai parengtomis priemonėmis, skirtomis paspartinti šios bendruomenės integraciją į visuomenę.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, nors apgailestauju dėl bet kurios visuomenės grupės diskriminavimo bet kokiu pagrindu, negaliu paremti šios rezoliucijos. Šia rezoliucija siekiama, kad atsakomybė dėl kovos su diskriminacija tektų ES, o aš linkusi teigti, kad valstybių narių požiūriai ir metodai yra tokie skirtingi, jog su mažumų grupių interesais susiję klausimai būtų geriau sprendžiami valstybėse narėse, visų pirma valstybėse narėse, nepritariančiose tolerancijos ir lygybės idealams, kuriuos mes, britai, laikome savaime suprantamu dalyku.

Pvz., žinau, kad vienas EFD frakcijai priklausantis EP narys iš Italijos buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad dalyvavo piliečių savigynos grupės reide, per kurį jis padegė imigrantui priklausančius daiktus. Tai nepriimtina. Prašyčiau nesieti britų su šia problema nurodant, kad mūsų šalyje mažumoms reikia to paties lygio apsaugos, kaip tam vargšui, kurį ką tik paminėjau.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI).(NL) Pone pirmininke, faktas, kad tas, kuris neigia problemą, kuris neigia tiesą, be abejo, negalės išspręsti šios problemos. Tai – faktas. Privalome žinoti, kad remdamiesi savo rezoliucija dėl romų Europoje, t. y. dokumentu, į kurį įtraukta daugybė politiškai korektiškų nesąmonių, negalėsime parengti arba pasiūlyti bendro problemos sprendimo, nes neigiame pačią problemą. Visų pirma turėtume pripažinti, kad mes iš tiesų susiduriame su rimtomis problemomis dėl daugybės romų, kurie yra už mūsų visuomenės ribų ir kurie taip pat labai dažnai daro itin sunkius nusikaltimus, mažus ir didelius. Daugelis romų bendruomenių skelbiamų vertybių ir standartų (arba jų nebuvimas) atvirai prieštarauja vertybėms ir standartams, kurių siekiame laikytis Europos šalyse. Tai, ką sakau, gali skambėti šiek tiek vienpusiškai, tačiau rezoliucija, kurią ką tik priėmėme – dar vienpusiškesnė priemonė priešinga kryptimi. Bet kokiu atveju, manau, kad kiekviena valstybė narė turėtų teisę pati spręsti, kaip kovoti su šia labai rimta problema.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI).(NL) Pone pirmininke, šis pranešimas politiškai labai teisingas. Jis priklauso pranešimų rūšiai, kurią šie rūmai, atrodo, užpatentavo. Nepalanki ekonominė ir socialinė romų padėtis dar kartą buvo priskirta vadinamajai netolerancijai ir diskriminacijai. Jei tik nustatysime naujas kvotas ir parengsime priverčiančius nutilti teisės aktus ir jeigu paprasčiausiai vėl atsuksime pinigų čiaupą, viskas bus puiku.

Be abejo, Nyderlandų patirtis aiškiai parodė, kad romų bendruomenės dauguma atsisako prisitaikyti ir integruotis, ką mes bedarytume. Tai ne mūsų, o pačios romų bendruomenės kaltė, kad neproporcingai daug romų minima nusikalstamumo statistikoje. Jų vertybės ir normos atvirai prieštarauja mūsų pačių vertybėms ir normoms. Taip pat esu prieš bet kokias Europos pastangas kištis sprendžiant šią problemą, be to, norėčiau pakartoti, kad kiekviena valstybė narė turi teisę pašalinti iš savo teritorijos asmenis, kurie sistemingai atsisako prisitaikyti ir griebiasi nusikalstamos veiklos.

 
  
  

Pranešimas: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (A7-0033/2010)

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE).(LT) Balsavau už rezoliuciją dėl prioritetų sudarant 2011 m. biudžetą dėl daugelio priežasčių, tačiau labiausiai išskiriant dėmesį jaunimo nedarbo klausimui. Dabartinė ekonominė ir socialinė situacija daugelyje Europos Sąjungos šalių reikalauja ypatingo požiūrio į didėjantį jaunimo ir darbo rinkos atotrūkį, nors ir pripažįstama, kad investicijos į jaunus žmones, švietimą yra investicija į ateitį. Patirtis rodo, jog ekonomikos sulėtėjimo metu jaunimas mieliau lieka švietimo sistemoje arba imasi studijuoti, o ne ieško darbo. Panašias tendencijas savo šalyse galime pastebėti ir dabar. Tad noriu pasakyti, kad numatomos priemonės, aktyvesnė darbo rinkos ir švietimo sistemos sąsaja yra labai svarbu. Verslumo įgūdžių plėtra, specialiosios programos yra labai reikalingos kalbant tiek apie „ERASMUS pirmasis darbas“, tiek apie kitas priemones. Tikiuosi ir labai linkiu, kad Europos Sąjungai pakaktų politinės valios ne tik priimant labai svarbius dokumentus, bet ir juos įgyvendinant.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI).(NL) Pone pirmininke, aš balsavau prieš šį pranešimą visų pirma todėl, kad visiškai nesutinku su šio Parlamento Komisijai pasiūlytais prioritetais, įskaitant imigracijos politikos suderinimą. Žinau, ką tai reiškia; tikslas dėl visų valstybių narių imigracijos politikos suderinimo keliamas kaip aiškus prioritetas. Aš su tuo nesutinku.

Vis dėlto balsavau prieš šį pranešimą visų pirma dėl to, kad jau tapo visiškai aišku, jog šis Parlamentas nepritaria labai reikalingam Europos biurokratijos mažinimui. Veikiau priešingai. Mes turime atlikti nuodugnią peržiūrą ir panaikinti visas institucijas bei įstaigas, kurios iš esmės tapo arba visada buvo nereikalingos. Vis dėlto šis Parlamentas reikalauja steigti dar daugiau vadinamųjų decentralizuotų agentūrų. Kartoju, mano nuomone, jų jau yra per daug. Keletas jų turėtų būti panaikintos prieš mums steigiant naujas. Turiu mintyje Regionų komitetą, Pagrindinių teisių agentūrą ir Europos lyčių lygybės institutą. Kiek visa tai kainuoja mūsų mokesčių mokėtojams ir kokia iš jų visų nauda, dėl Dievo meilės?

 
  
  

Pranešimas: Helga Trüpel (A7–0036/2010)

 
  
MPphoto
 

  Vito Bonsignore (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tokiu ypatingu laiku, kokį išgyvename dabar, ir priemonės, kurių reikia imtis, turi būti ypatingos.

Ateinančių metų biudžetas negali būti sudarytas taip, lyg gyventume įprastais laikais. Deja, ekonomikos krizė dar nesibaigė, todėl negalime jos ignoruoti. Mano frakcija ir aš šiandien balsavome už biudžeto prioritetus, bet netolimoje ateityje turime prisiimti politinę atsakomybę, kad būtų priimti žymiai svarbesni sprendimai.

Turime apsvarstyti Europos Sąjungos biudžeto reformą, kad būtų galima įgyvendinti daug griežtesnę Europos ekonomikos politiką. Baigti kurti vidaus rinką, skirti daugiau išteklių moksliniams tyrimams ir infrastruktūrai, daugiau investuoti į saugą ir į šeimas – tai tikslai, kurių taip pat turime siekti, nes kitaip iškils pavojus, jog valstybės narės imsis dar konservatyvesnių priemonių.

Taigi turime būti labiau europiečiai, o ne nacionalistai, ir pradėti įgyvendinti tikrą Europos politiką.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR).(ES) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad man malonu dar kartą matyti Jus pirmininkaujant.

Mark Twain pastebėjo, kad kai vienintelis turimas įrankis yra plaktukas, kiekviena problema pradeda atrodyti panaši į vinį.

Europos Sąjunga labai gerai sugeba leisti pinigus – leisti kitų žmonių pinigus. Man rodos, Milton Friedman pastebėjo, kad pasaulyje yra dviejų rūšių pinigai: jūsų pinigai ir mano pinigai. Su pastaraisiais elgiamės žymiai atsargiau, nei su pirmaisiais. Tai paaiškina, kas šiandien vyksta Europoje.

Visos valstybės narės siekia sumažinti biudžetus. Graikijoje siūloma sumažinti viešojo sektoriaus išlaidas maždaug 10 proc., Airijoje – daugiau kaip 7 proc., Vokietija ketina didinti pensinį amžių, Ispanija – jūsų šalis – bando sutaupyti 2 proc. BVP, tačiau mūsų biudžetas čia, Europos Sąjungoje, ir toliau nenumaldomai auga. Kodėl? Todėl, kad Europos Sąjungoje apmokestinimas, atstovavimas ir išlaidos nėra susieti, taigi nėra jokio išorės spaudimo iš mokesčių mokėtojų pusės.

Pasaulis šiame chaose atsidūrė dėl per didelių išlaidų – per didelio atskirų žmonių, įmonių ir vyriausybių išlaidavimo. Jeigu užuot leidę šiuos trilijonus tolesniam mūsų skolos didinimui juos verčiau būtume grąžinę žmonėms sumažindami mokesčius, manau, tai būtų turėję skatinantį poveikį.

 
  
  

Pranešimas: Giancarlo Scottà (A7–0029/2010)

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Europos žemės ūkio produktų standartai yra aukščiausi pasaulyje ir dėl to, žinoma, jie turėtų tapti konkurencingesni tarptautinėse rinkose.

Taigi ES piliečiai ir reiklūs vartotojai turi būti išsamiai informuojami apie jų privalumus. Visų pirma pagirtina tai, kad Europos produktai gaminami ne tik laikantis griežtų higienos, saugos ir veterinarinių standartų, bet ir atsižvelgiant į tvaraus vystymosi, klimato kaitos prevencijos, biologinės įvairovės išsaugojimo ir gyvūnų gerovės principus. Todėl visiškai pritariu Europos kokybės logotipo, kuris būtų suteikiamas vien tik tiems produktams, kurie pagaminti tik ES ir tik iš ES gautų žaliavų, įvedimui. Logotipu būtų oficialiai pripažintos Europos ūkininkų pastangos ir užtikrinta intelektinės nuosavybės apsauga tarptautiniu lygmeniu. Tvirtai tikiu, kad tai padės daugeliui kaimo vietovių, kuriose nėra kitų plėtros galimybių.

Siekdama užtikrinti aukštą Europos Sąjungos žemės ūkio ir maisto produktų kokybę ES turi teikti finansinę paramą žemės ūkio įmonių bei labai mažų įmonių, ypač kaimo vietovėse, modernizavimui ir plėtrai.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE).(LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi manau, jog ekologinis ir švarus ūkininkavimas yra mūsų ateitis, ir turime jį skatinti. Taip pat turime skatinti žmonių domėjimąsi ekologiniais ūkiais, ekologiškais produktais tiek Europos Sąjungos, tiek valstybių narių mastu. Antra vertus, norėdami užtikrinti ir skatinti ekologinį ūkininkavimą, turime neskubėti įteisinti genetiškai modifikuotų organizmų. Kai kurių valstybių pavyzdys labai geras: griežtai apriboti genetiškai modifikuotų organizmų auginimą aplink ekologinius ūkius. Turėtų būti aiški takoskyra. Taip pat vartotojams privalo būti teikiama visa informacija ir mokslinių tyrimų rezultatai, susiję su genetiškai modifikuotais organizmais ir genetiškai modifikuotų pašarų poveikiu aplinkai ir žmonių sveikatai, nieko nuo jų neslepiant. Tik tokiu būdu sukursime tikrą bendrąją ekologiškų produktų rinką, kas yra labai svarbu kiekvieno iš mūsų gyvenime.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti ponui G. Scottà už darbą, kurį jis atliko rengdamas šį pranešimą.

Manau, kad mūsų žemės ūkio produktų kokybės politikos gynimas ir stiprinimas yra Europos Sąjungos prioritetas, nes ji apima ir yra susijusi su kitais esminiais Europos lygmens klausimais, pvz., vis didesne vartotojų apsauga, parama MVĮ, daugelio Europos regionų kultūrinio paveldo bei tradicijų išsaugojimu ir Europos maisto gamintojų konkurencingumu pasaulio mastu.

Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Jan Březina (PPE). (CS) Aš vertinu tai, kad pranešime dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos remiamasi priemonėmis, kurių buvo imtasi anksčiau siekiant stiprinti kokybės politiką. Manau, kad ypač naudinga parengti geografinių ir kilmės nuorodų sistemą išsaugant griežtus saugą užtikrinančius kriterijus. Pritariu tam, kad šiame dokumente numatoma ir toliau taikyti garantuotų tradicinių gaminių priemonę, su sąlyga, kad turėtų būti supaprastintos registracijos taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad sumažėtų apsaugos lygis, nes nereikėtų įrodyti konkrečių gaminio geografinių savybių, nežinau priežasčių, dėl kurių paraiškų nagrinėjimo trukmė turėtų būti tokia pat, kaip ir geografinių bei kilmės nuorodų atveju.

Mano nuomone, dabartinės praktikos silpnoji vieta yra ta, kad Komisija gali savo nuožiūra atmesti paraiškas, jei, jos nuomone, jos yra neišsamios. Neretai tai daroma atsitiktinai ir nepagrįstai, nežinant konkrečių produkto savybių ir geografinio regiono. Be to, būtina numatyti priemones, kurios neleistų per registravimo procedūrą apeiti nustatytų terminų pateikiant Komisijai vis daugiau pastabų ir papildomų klausimų.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, taip pat norėčiau padėkoti ponui G. Scottà už darbą rengiant šį svarbų pranešimą.

Ypač noriu paminėti 4 pakeitimą, kuriame reikalaujama, kad vartotojui turi būti teikiama kiek galima išsamesnė informacija. Jame taip pat pritariama išsamaus ir privalomo teisės akto dėl „ūkininkavimo vietos“ žymėjimo įvedimui.

Nors šie tikslai pagirtini, manau, kad šis pakeitimas yra pernelyg varžantis ir tikriausiai būtų geriau, jei informacija būtų teikiama savanoriškai.

Mes Šiaurės Airijoje esame labai priklausomi nuo galimybių eksportuoti produkciją į likusią JK dalį ir kitas Europos šalis. Šis pakeitimas gali neigiamai paveikti Šiaurės Airijos galimybes realizuoti produktus tam tikrose rinkose, kuriose šiuo metu dėl to nekyla sunkumų, ir manau, kad svarbu naujuoju ženklinimu nesukurti kliūčių, kurios trukdytų prekybai tarp valstybių narių.

Nors 4 pakeitimas kelia tam tikrų keblumų, pripažįstu, kad pranešimu atliktas reikšmingas darbas, ir suprantu gamybos atsekamumo, aukštos kokybės ir saugių produktų svarbą.

 
  
MPphoto
 

  Vito Bonsignore (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiuo balsavimu užsitikrinome priemones, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus ir pagerinti žemės ūkio produktų gamybą (šį tikslą stengėmės pasiekti jau ilgai).

Nuo šiandien mėsos produktų, pieno produktų, vaisių ir daržovių, naminių paukščių ir kitų perdirbtų vieno ingrediento produktų etiketėse turi būti aiškiai nurodyta jų kilmė. Gyvūnų atveju viena kilmės vieta turi būti nurodoma tik tada, kai gyvūnai buvo atsivesti, auginami ir paskersti toje pačioje šalyje.

Tai – intervencinė priemonė, kuria gali būti deramai pripažinti žemės ūkio produktų gamintojai ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjai. Mes parodėme, kad Europos Parlamentas, imdamasis priemonių dėl žemės ūkio maisto produktų, siekia tik vieno tikslo: užtikrinti kokybę ir informacijos prieinamumą vartotojams.

Nuveikėme gerą darbą. Reiškiu pagarbą nariams, prisidėjusiems rengiant šį dokumentą.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, iš esmės neprieštarauju kokybės logotipų idėjai. Susiduriame su kokybės logotipais įvairiose mūsų gyvenimo srityse. Svarbu, kad jais nebūtų naudojamasi kaip dingstimi nepaisyti vartotojų pasirinkimo.

Jei maisto produktas neatitinka tam tikrų dydžio ar estetinių reikalavimų, neturėtume jo iškart išmesti, kaip, žinia, atsitinka su 30 proc. Europos žemės ūkio produkcijos, kuri dažnai prarandama, nes neatitinka griežtų Europos standartų.

Taip pat neturėtume naudotis savo kokybės standartais kaip dingstimi uždrausti importuoti besivystančių šalių ūkininkų produktus įstumdami tuos ūkininkus į skurdą, o tada, ūkininkams atsidūrus skurde, imti mėtyti mūsų mokesčių mokėtojų pinigus jų korumpuotoms vyriausybėms.

Be abejo, turėtume pasitikėti rinka, turėtume pasitikėti vartotojais ir žmonėmis, o ne kokybės ženklais ir tokiais gestais.

 
  
  

Pranešimas: Enrique Guerrero Salom (A7–0034/2010)

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Balsavau prieš šį pranešimą, nes, kaip jau ne kartą kituose pranešimuose, šiame pranešime savo iniciatyva Europa vėl pateikia savo vadinamųjų reprodukcinių ir lytinių teisių sąvoką, kurią primeta žmonėms besivystančiose šalyse.

Vieną kartą aiškiai ir visiems laikams turi būti pasakyta, kad pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžtį ši sąvoka apima ir abortą kaip šeimos planavimo būdą. Žmogaus gyvybė yra šventa nuo pastojimo iki natūralios mirties, ir todėl negalėjau pritarti šiam pranešimui. Kita vertus, jame yra ir keletas gerų idėjų, kurios, be abejo, galėtų padėti žmonėms besivystančiose šalyse, ir todėl būtų galima pasakyti, kad šimtai milijonų žmonių besivystančiose šalyse susiduria su augančių pagrindinių produktų ir maisto prekių kainų padariniais, todėl jiems iškils išlikimo problema. Esu sunerimęs dėl tarptautinių finansų institucijų vertinimų, kuriais remiantis planetoje jau gyvenančių milijardų žmonių skaičius išaugs dar šimtais milijonų ir kad į pietus nuo Sacharos vaikų mirtingumas padidės 30 000–50 000 atvejų.

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins (GUE/NGL). (GA) Pone pirmininke, balsavau už šį pranešimą dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio neturtingoms šalims. Nors pranešime nepateikiamas pakankamai radikalus atsakas į neturtingųjų šalių problemas, vis dėlto galime pritarti daugeliui į jį įtrauktų dalykų.

Neturtingi žmonės ir šalys dėl ekonomikos krizės kenčia labiausiai. Turėtume kiek galime prisidėti skirdami lėšų viešosioms investicijoms, ypač tose šalyse. Tačiau taip pat reikia pasakyti, kad prekybos susitarimai, kuriuos Europos Sąjunga yra sudariusi su neturtingomis šalimis, iš tikrųjų nėra joms palankūs. Daugiausia naudos iš šių susitarimų gauna didelės Europos bendrovės; smulkiems gamintojams, smulkiems ūkininkams ir darbo žmonėms jie nenaudingi, ir todėl turime keisti mūsų bendradarbiavimo su šiomis šalimis būdus.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, balsavau prieš šio pranešimo 7 dalį; man sukėlė nerimą, jog šis Parlamentas dar kartą pasinaudoja tokio pobūdžio pranešimu, kad slapčiomis įvestų teisę į abortą ir susietų lytinę bei reprodukcinę sveikatą su visuomenės sveikata besivystančiose šalyse.

Ši vieta netinkama spręsti, ar galimybė darytis abortą yra teisė, ar ne. Priimti teisės aktus – valstybių narių valdžios institucijų kompetencija. Aš ir dauguma mano rinkėjų Šiaurės Airijoje ir toliau tvirtai tikime negimusio vaiko teise į gyvenimą.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI).(NL) Pone pirmininke, mes, kaip Parlamentas, turėtume gerai pagalvoti prieš teikdami pasiūlymus. Turime teikti pasiūlymus dėl politikos krypčių, kurios padėtų spręsti problemas, o ne jas pagilintų. Be to, kalbant apie paramos vystymuisi sritį, atlikta daug rimtų tyrimų, kurie faktiškai parodė, kad pernelyg automatiškai teikiant paramą vystymuisi paprastai sulėtėja ekonomikos reformos ir todėl prarandamos ekonomikos augimo besivystančiose šalyse galimybės. Nepaisant to, mes, Parlamentas, nuolat kaip savo pradine pozicija remiamės įsitikinimu arba vadinamąja aksioma, kad pirmiausia Afrikos šalims atsitiesti padės dar didesnė parama vystymuisi. Nežiūrint didžiulės paramos vystymuisi per šitiek dešimtmečių, deja, nėra aišku, ar daugumos Afrikos šalių padėtis šiandien nėra kur kas blogesnė, nei iš karto po dekolonizacijos. Tai buvo pirmasis man rūpimas klausimas.

Labai trumpai paliesiu antrąjį klausimą. Pranešime, žinoma, tiesingai teigiama, kad besivystančioms šalims kenkia taip pat ir „protų nutekėjimas“, bet kodėl mes ir toliau reikalaujame „mėlynosios kortelės“, kuri dar pagilintų šią problemą?

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Negaliu suprasti, kodėl reprodukcinės sveikatos klausimas vėl buvo įtrauktas į pranešimą dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui.

Reprodukcinės sveikatos organizacijos remia abortą kaip vieną iš gimstamumo kontrolės būdų. Ši pramonė taip pat finansuojama Europos lygmeniu iš piliečių, kurie nepritaria abortams ir siekia gyvybės apsaugos, mokesčių. Jau daugelį dešimtmečių tarptautinės institucijos teikdavo savo nuomones dėl gimstamumo kontrolės kaip kovos su skurdu būdo, bet besivystančios šalys vis dar tebėra žemiau skurdo ribos. Mano nuomone, ES švaisto finansinius išteklius gimstamumo kontrolei, kuri nepadeda išspręsti skurdo problemos. Gerbiu gyvenimą ir subsidiarumo principą santykiuose su besivystančiomis šalimis. Todėl balsavau prieš 7 dalį ir visą pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, buvo iš anksto žinoma, ir galbūt neišvengiama, jog Europos Sąjunga pasinaudos finansų krize Graikijoje, kad paspartintų savo gerai apgalvotus planus dėl mokesčių politikos harmonizavimo.

Ne kartą girdėjome raginimus įsteigti Europos skolų agentūrą, Europos pinigų fondą, įvesti visos Europos mokesčių sistemą tam, kad nereiktų kreiptis į valstybių narių rinkėjus dėl gelbėjimo plano.

H. Van Rompuy ir kiti Komisijos nariai, kaip sąžiningi federalistai, visiškai pritarė britų skeptikų pateiktam argumentui, kad pinigų sąjunga negalima be mokesčių ir ekonominės sąjungos.

Man regis, John Maynard Keynes yra parašęs, kad „kas valdo pinigus, tas valdo ir valstybę“. Pažadu, kad tai vienintelis kartas, kai cituoju J. M. Keynesą jam pritardamas.

Tiesą sakant, leiskite man pateikti jums autoritetingą šaltinį, aukštesnį ir geresnį net už Johną Maynardą Keynesą. Pažvelkite į šv. Mato evangelijos 22 skirsnį. Esu tikras, kad tai prisiminsite. Mūsų Dievo paklausė, ar dera mokėti duoklę Romai. Jis tarė: „Kodėl gi jūs gundote mane, jūs veidmainiai? Parodykite man tuos duoklės pinigus, ir aš jums atsakysiu.“ Ir jie padavė jam dinarą. Ir tada [Jėzus] paklausė: „Kieno atvaizdas ir vardas yra ant šitos monetos?“ Jie atsakė jam: „Cezario“. Tada [Jėzus] pasakė jiems: „Atiduokite Cezariui tai, kas yra Cezario, o Dievui atiduokite tai, kas yra Dievo.“

Aš dabar neįrodinėju, kad mūsų Dievas diskusijoje apie eurą palaikė vieną arba kitą pusę. Esmė ta, kad aukščiausias pasaulietiškos valdžios simbolis, absoliutaus suvereniteto ženklas yra moneta! Ir mes pamatėme, kad euras – tai kelias bendros ekonominės vyriausybės link. Ačiū Dievui, mums pakako įžvalgumo išsaugoti svarą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ačiū už šio rytinio posėdžio palaiminimą, pone D. Hannanai.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, pažvelgę į šį pranešimą matome daug senų, banalių frazių apie tai, kaip dėl ekonomikos krizės kenčia besivystančios šalys. Aišku, yra žmonių, kurie kenčia dėl ekonomikos krizės tose šalyse, tačiau gana dažnai tai nėra žmonės, kuriems būtinai norime padėti. Neretai kaip tik vyriausybės nerimauja dėl jų paramos biudžetų karpymų, nes įplaukiant mažesnėms paramos lėšoms korumpuotoms ir neefektyvioms vyriausybėms sunkiau išsilaikyti valdžioje. Kai pernai lankydamasis Afrikoje kalbėjausi su įvairiais centro dešiniųjų politikais, jie man skundėsi, kad paramos lėšos faktiškai padeda korumpuotoms vyriausybėms išlaikyti valdžią ir dėl to šiose šalyse sudėtingiau pagerinti ekonominį ir politinį valdymą.

Tačiau panagrinėkime kai kuriuos mūsų siūlomus dalykus. Mes kalbame apie didesnes investicijas į besivystančias šalis (ir kiekvienas tam pritars), tačiau yra pateiktas bei šiuose rūmuose svarstomas ir pasiūlymas dėl Direktyvos dėl alternatyvių investicinių fondų valdytojų, kurią įgyvendinant investicijos į besivystančias šalis sumažėtų. Mes kalbame apie pagalbą besivystančių šalių ūkininkams, tačiau ir toliau, net ir dabartiniame biudžete, balsuojame už daugiau lėšų bendrai žemės ūkio politikai, kuri daro didelį neigiamą poveikį besivystančių šalių ūkininkų egzistencijai.

Imkimės iš tikrųjų kovoti su problemų šiose šalyse priežastimis – blogu valdymu ir protekcionizmu Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 

  Martin Kastler (PPE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau prieš šį pranešimą dėl dviejų priežasčių. Pirma, mane trikdo tai, kad Europa, vykdydama vystymosi politiką, vis dažniau laikosi „laistytuvo“ požiūrio ir kad priimama vis daugiau rezoliucijų ir reikalavimų, kuriuose raginama laikytis šio principo. Antra, balsavau prieš pranešimą, nes manau, kad mums nedera bandyti primesti šeimos planavimo politikos besivystančioms ir kylančios ekonomikos šalims, nes tai – tam tikra kultūrinio imperializmo forma. Abortas nėra sprendimas ir aš apgailestauju dėl to, kad kai kurie Europos Parlamento nariai, turėdami mintyje abortą, vartoja eufemizmą „reprodukcinė medicina“. Tai nekeičia fakto, kad abortu nužudomas negimęs vaikas. Todėl balsavau prieš šį pranešimą ir tikiuosi, kad ateityje nebevartosime kiekvienoje rezoliucijoje ir kiekviename pranešime tų pačių eufemizmų kultūrinio imperializmo aspektams apibūdinti.

 
  
MPphoto
 

  Nirj Deva (ECR). – Pone pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą, nes jis nerimtas. Tai – nereikalingas pranešimas. Be abejo, visi aktyvai yra visose vertybinių popierių biržose Niujorke, Londone, Tokijuje, Frankfurte ir t. t. Dabar stengsitės sukaupti maždaug 6 trln. USD vertės kapitalą. Jei parduosite visą turtą, kuris yra už įstatymo ribų, lūšnynų turtą, kuris nėra besivystančių šalių teisinės sistemos dalis, surinksite 7 trln. USD. Besivystančiose šalyse yra daug kapitalo, kuris yra už šių šalių teisinės sistemos ribų, nuo lūšnynų iki milijonų įmonių, išsidėsčiusių prie kelių, kurios nėra oficialios ekonomikos dalis.

Antra, jei paklausite, kiek pinigų kasmet per pasaulio finansų sistemas išplaukia iš besivystančių šalių, atsakysiu – 800 mlrd. USD. Kodėl nesistengiame išlaikyti šio kapitalo tose šalyse, kad jos taptų turtingesnės?

Kuo mes užsiėmėme ir ką darome kaip tik dabar? Mes balsavome už Tobino mokestį, kad būtų sutriuškintos jau ir taip nualintos finansų institucijos vakaruose ir pinigai būtų atiduoti grupei žmonių, kurie tikriausiai juos pavogs.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, aš, kaip ir ankstesni kalbėtojai, irgi prieštarauju 7 dalies įtraukimui. Mūsų frakcijos nariams buvo leista balsuoti laisvai, bet mūsų delegacija nusprendė balsuoti prieš, nes – kaip minėjo kalbėtojai – kalbama apie reprodukcinę sveikatą, kitaip tariant, abortą. Jei būtent tai ir buvo šia dalimi numatyta, ji turėtų būti aiškiai suformuluota, bet neįtraukta į ekonomikos krizės planą. Taigi, kaip ir kiti kalbėtojai, tam prieštaravome ir balsavome prieš šią dalį.

 
  
  

Pranešimas: Edward Scicluna (A7–0010/2010)

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt (EFD).(DA) Pone pirmininke, mes, Danijos liaudies partija, balsavome prieš šį pranešimą. Tačiau tikrai noriu padėkoti už daugelį pastebėjimų, pateiktų pranešime. Ypač turiu omenyje 27 dalį, kurioje labai sąžiningai konstatuojama, kad euras turėtų, be abejo, paskatinti glaudesnį koordinavimą euro zonos ekonominės politikos srityje. Aš, žinoma, visiškai nepritariu šiam tvirtinimui, bet norėčiau padėkoti už aiškumą ir sąžiningumą, kurį parodė pranešėjas kalbėdamas apie eurą. Taigi euras buvo sukurtas siekiant žymiai didesnio Europos ekonominio suvienijimo. Kitaip tariant, finansų politika, darbo rinkos politika, struktūrinė politika – visos ekonomikos sritys, viskas, kas turi kokią nors reikšmę ekonomikai – turi būti suvienodinta. Kaip tik tai šiuo metu matome Graikijoje, kai Frankfurto ekonomistai nurodinėja graikams, kokią ekonominę politiką jie turėtų vykdyti, ir tai matysime po kelių mėnesių Ispanijos bei Italijos ir daugelio kitų šalių atžvilgiu. Taigi šis pranešimas kuo aiškiausiai parodo, kodėl Danija – ir ypač mano partija, Danijos liaudies partija – nepageidauja jungtis prie euro zonos. Mes norime patys rinktis, kokią ekonominę politiką norime vykdyti. Tai turėtų spręsti Danijos rinkėjai, o ne Frankfurto ekonomistai.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Jo Leinen (A7–0018/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Mes pritarėme pasiūlymui, kad esamos gyvų gyvūnų, mėsos ir mėsos produktų importą reglamentuojančios taisyklės galiotų tol, kol jas pakeis pagal naują reguliavimo sistemą patvirtintos priemonės. Nors teiktume pirmenybę tam, kad šie teisės aktai būtų priimami kiekvienoje valstybėje narėje, o ne centralizuotai ES, teisės aktų tokiais klausimais reikia. Vis dėlto, pranešime taip pat numatytas trečiųjų šalių ar jų dalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti galvijus, kiaules ir šviežią mėsą, sąrašas. Dėl to taip pat ir Jungtinė Karalystė bus teisiškai įpareigota leisti importuoti iš šių šalių. Tai reikš konkurenciją mūsų ūkininkams ir tolesnį suvereniteto mažėjimą. Kadangi pateikta ir gerų, ir netikusių pasiūlymų, nusprendėme susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 72/462/EEB dėl sveikatos ir veterinarinio patikrinimo problemų importuojant galvijus, avis, ožkas ir kiaules, šviežią mėsą ar jos produktus iš trečiųjų šalių 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, sudaro sąrašą šalių arba jų dalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti tam tikrus gyvus gyvūnus ir tam tikrų gyvūnų šviežią mėsą. Nors direktyva buvo panaikinta, ši procedūra tebevykdoma ir minėtas sąrašas bėgant metams buvo keičiamas. Dabar Komisija siūlo parengti reglamentą, kuriame būtų susisteminti visi svarbūs per tuos metus padaryti pakeitimai ir kuris turės būti dažnai keičiamas, t. y. nuolat atnaujinamas.

Manau, ši procedūra užtikrins aiškumą ir skaidrumą darant pakeitimus ne tik valstybėms narėms, bet ir trečiosioms šalims, eksportuojančioms aptariamus produktus į ES.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Džiaugiuosi, kad buvo priimtas šis pranešimas dėl sveikatos ir veterinarinio patikrinimo problemų importuojant galvijus, avis, ožkas ir kiaules, šviežią mėsą ar jos produktus iš trečiųjų šalių. Šis pranešimas parengtas remiantis 1972 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 72/462/EEB, kuria vadovaudamasi Taryba patvirtino sąrašą trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti galvijus, kiaules ir šviežią mėsą. Nors direktyva buvo panaikinta, ši procedūra tebevykdoma ir minėtas sąrašas bėgant metams buvo keičiamas. Dabar Komisija siūlo parengti reglamentą, kuriame būtų susisteminti visi svarbūs per tuos metus padaryti pakeitimai ir kuris turės būti dažnai keičiamas, t. y. nuolat atnaujinamas.

Manau, ši procedūra sustiprins maisto saugą ES piliečių labui, taip pat užtikrins didesnį aiškumą valstybėms narėms ir trečiosioms šalims, eksportuojančioms mėsos produktus į ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Maisto sauga Europos piliečių labui – esminis klausimas, turintis rūpėti mums visiems. Sveikatos politikos kriterijų, taikytinų importuojant tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą iš trečiųjų šalių, nustatymas turi būti labai kruopštus ir tokie produktai turi būti sistemingai tikrinami, kad galėtume matyti, ar šie kriterijai vykdomi.

Todėl labai svarbu, kad būtų sudarytas trečiųjų šalių, atitinkančių gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo kriterijus, sąrašas, kuriuo remiantis joms būtų leista eksportuoti gyvus gyvūnus (galvijus, avis, ožkas ir kiaules) ir jų šviežią mėsą į ES šalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Šiuo metu, šėlstant negailestingam kainų karui, bendrovės siekia pagerinti savo pelno normas naudodamos pasipiktinimą keliančius metodus. Importuota mėsa prekiaujama kaip vidaus produktu, neretai parduodama sugedusi mėsa, bet to, žinomi ir „padirbto“ kumpio atvejai. Dabar padirbti produktai turi būti aiškiai ženklinami. Vis dėlto privalomam pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, ženklinimui dauguma narių nepritarė, nors Europos piliečių požiūris į genetiškai modifikuotus produktus labai kritiškas. Be abejo, svarbu nustatyti gyvūnų sveikatos ir higienos reikalavimus, tačiau svarstant importo taisykles nebuvo aptartas genetiškai modifikuotų organizmų klausimas, todėl susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Per galutinį balsavimą dėl šios rezoliucijos balsavau „taip“. Reikėtų pasakyti, kad įvyko neoficialus posėdis su Taryba ir Komisija, kuriame paaiškėjo, kad Parlamentas galėtų pritarti procedūrai. Pranešimo projekte, kurį balsavimui pateikė Jo Leinen, pasinaudota komunikato pasiūlymo nuostatomis ir ENVI komiteto pateiktais daliniais pakeitimais. Taryba jau patvirtino, kad pritars Parlamento pozicijai, taigi turi būti laikomasi pirmojo svarstymo susitarimo. Mes, Žalieji, pritariame šiai procedūrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Róża Gräfin Von Thun Und Hohenstein (PPE), raštu. (PL) Teisės aktų pakeitimai, skirti gyvūnų gerovei pagerinti, yra labai svarbūs, todėl labai džiaugiuosi, kad Europos Komisija neketina daryti šių pakeitimų nedalyvaujant Europos Parlamentui. Dėl to pritariau Jo Leineno pranešimui dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 79/542/EEB, sudarantis trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašą ir nustatantis gyvūnų ir visuomenės sveikatos bei veterinarinio sertifikavimo reikalavimus, taikytinus importuojant į Bendriją tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą.

Nepaisant to, kad nesu Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto narė, aš ir toliau dalyvausiu veikloje, susijusioje su daliniu teisės aktų keitimu, ypač tuomet, kai ketinama iš esmės pagerinti arklių pervežimą. Yra daug motyvų tai daryti, tačiau rūpintis, kaip pagerinti ne tik žmonių, bet ir gyvūnų bei mūsų aplinkos, būties sąlygas mane verčia daugiausia krikščioniška etika. Europos Sąjunga gali šioje srityje daug nuveikti.

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7–0047/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikiau abu pranešimus dėl lėšų iš Europos Globalizacijos Fondo skyrimo be darbo likusiems darbuotojams Lietuvoje. Lietuvoje ekonominė ir finansinė krizė palietė daug skirtingų sektorių ir daug žmonių liko be darbo ir pragyvenimo šaltinio. Globalizacijos fondo taisyklės dėl lėšų skyrimo buvo supaprastintos atsižvelgiant į sudėtingą situaciją darbo rinkoje ir augantį bedarbių skaičių, todėl Lietuva turi išnaudoti visas įmanomas galimybes dėl prašomų lėšų, siekiant kuo labiau padėti be darbo likusiems žmonėms .Taip pat labai svarbu, kad būtų užtikrintas efektyvus šių lėšų panaudojimas ir kad jos suteiktų realią naudą Lietuvos žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas 2006 m. ir skirtas teikti papildomai paramai darbuotojams, kenčiantiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos pokyčių padarinių, bei padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. EGF taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų ir paramą tiesiogiai dėl ekonomikos ir finansų krizės atleistiems darbuotojams.

Šiuo metu vienas iš pagrindinių mus ištikusios sunkios ekonomikos ir finansų krizės padarinių – nedarbo augimas. Kovodama su krizės padariniais ES turi naudotis visomis turimomis priemonėmis ir visų pirma teikti paramą žmonėms, kasdien susiduriantiems su nedarbo grėsme.

Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl EGF lėšų panaudojimo padėti Lietuvai, siekiant paremti darbuotojus, atleistus iš 49 baldų gamybos sektoriui priklausančių įmonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes Europos Sąjungos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) finansinė parama bus skirta be darbo likusiems baldų pramonės įmonių darbuotojams, kadangi, sumažėjus baldų pramonės eksportui, buvo atleista daug darbuotojų. ES parama bus skirta darbuotojų persikvalifikavimui, darbo paieškai ar savo įmonių kūrimui. Džiaugiuosi, kad Europos Komisija įvertino Lietuvos paraišką ES finansavimui gauti, nes atleistiems baldų įmonių darbuotojams sunkmečio metu galimybės grįžti į darbo rinką yra labai mažos, o masiškas darbuotojų atleidimas iš 49-ių įmonių labai neigiamai paveikia šalies ekonominę padėtį. Norėčiau paraginti ES institucijas užtikrinti sklandų ir greitą sprendimų priėmimą svarstant finansinės paramos suteikimo klausimus, nes tokių sprendimų delsimas gali tik pabloginti esamą sunkią darbuotojų situaciją. Norėčiau pažymėti, kad ši ES finansinė pagalba darbuotojams, nukentėjusiems nuo didelių struktūrinių ekonomikos ir prekybos pokyčių, padės vėl integruotis į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kaip ir Lietuvos statybų sektorius, kurio padėtį nagrinėjome anksčiau, šios šalies baldų pramonė taip pat patyrė globalizacijos padarinius, nes šiuo metu ji priversta konkuruoti su aršių konkurentų, kurių gamyba veikia kitu lygmeniu, produktais. Kadangi šiuo atveju patenkinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo reikalavimai, manau, kad toks lėšų panaudojimas būtų naudingas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Praėjus dviem savaitėms po to, kai Parlamentas patvirtino Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimą darbuotojų atleidimo Lietuvoje ir Vokietijoje atvejais, mes vėl balsuojame dėl jo lėšų panaudojimo, šiuo atveju reaguodami į darbuotojų atleidimą iš 49 Lietuvos baldų gamybos sektoriui priklausančių įmonių. Kaip esame minėję anksčiau, nuo tada, kai atleistų darbuotojų skaičius gerokai viršijo pradinius Komisijos apskaičiavimus dėl naudos iš fondo gausiančių darbuotojų skaičiaus, jau praėjo šiek tiek laiko.

Norėtume jums priminti, kad šis pramonės sektorius susiduria su dideliais sunkumais ir Portugalijoje, ypač savivaldybėse, kuriose jo veikla plačiai išvystyta (pvz., Paredes ir Paços de Ferreira). Dėl to šiose vietovėse iš darbo taip pat buvo atleista daug darbuotojų ir tai dar labiau pablogino socialinę padėtį regione.

Kiekvienąkart gavus naują prašymą imtis veiksmų darosi vis aiškiau, kad labiau nei padėtį švelninančių priemonių, kurios, be abejo, reikalingos, reikia skubių priemonių apsaugoti gamybos sektoriams (ir darbo vietoms), ypač tiems, kurie labiausiai pažeidžiami per krizę, bei tiems, kurie padeda išnaudoti kiekvienos šalies plėtros potencialą, skatinti visuomenės projektų vykdymą ir remti labai mažas, mažas ir vidutines įmones bei kooperatyvų sektorių...

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal procedūros Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

 
  
  

Pranešimas: Barbara Matera (A7–0048/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) buvo įsteigtas 2006 m. ir skirtas teikti papildomą paramą darbuotojams, kenčiantiems dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos pokyčių padarinių, bei padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. EGF taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų ir paramą tiesiogiai dėl ekonomikos ir finansų krizės atleistiems darbuotojams.

Šiuo metu vienas iš pagrindinių mus ištikusios sunkios ekonomikos ir finansų krizės padarinių – nedarbo augimas. Kovodama su krizės padariniais ES turi pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir visų pirma paremti žmones, kasdien susiduriančius su nedarbo grėsme.

Todėl balsavau už šį pasiūlymą EGF lėšas panaudoti padėti Lietuvai, siekiant paremti darbuotojus, atleistus iš 45 drabužių gamybos sektoriui priklausančių įmonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Džiaugiuosi, kad šiandien įvyko balsavimas dėl finansinės paramos suteikimo Lietuvos drabužių gamybos pramonei, kadangi sunkmečio metu šis sektorius nukentėjo itin smarkiai. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad drabužių gamybos sektoriuje daugiausia dirba moterys ir dėl krizės sukelto atleidimų poveikio per metus iki 2009 m. liepos mėn. bedarbių moterų skaičius Lietuvoje padvigubėjo. Aš balsavau už šį pranešimą, kadangi iš ES Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) gauta finansinė parama bus panaudota užimtumo skatinimo priemonėms, siekiant kuo greičiau įdarbinti atleistus darbuotojus, mokymo ir perkvalifikavimo išmokoms, taip pat išmokoms paramai dėl mažamečių vaikų iki 8 m. ir neįgalių šeimos narių priežiūros. Taigi, ši finansinė pagalba yra labai reikalinga drabužių siuvimo pramonėje, nes stipriai sumažėjus drabužių paklausai Lietuvoje ir eksporto srityse, žymiai sumažėjo drabužių siuvimo apimtys. Taip pat norėčiau pažymėti, jog šis darbuotojų atleidimas ne tik daro neigiamą poveikį šalies ir vietos ekonomikai, bet ir itin skaudžiai paliečia individualių darbuotojų gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Lietuvos drabužių gamybos sektorius, kaip ir Lietuvos statybų ir baldų sektoriai,patyrė globalizacijos padarinius ir buvo atleista nemaža dalis darbuotojų. Atsakingo Parlamento komiteto dauguma balsavo „už“ ir tuo patvirtino akivaizdų priemonės pagrįstumą. Atsižvelgdamas į tai, nematau jokios priežasties balsuoti prieš fondo lėšų panaudojimą ir šiuo atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Praėjus dviem savaitėms po to, kai Parlamentas patvirtino Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimą darbuotojų atleidimo Lietuvoje ir Vokietijoje atvejais, mes vėl balsuojame dėl jo lėšų panaudojimo, šiuo atveju reaguodami į darbuotojų atleidimą iš 45 Lietuvos drabužių gamybos sektoriui priklausančių įmonių. Norėčiau priminti, kad šis pramonės sektorius susiduria su dideliais sunkumais ir Portugalijoje, kur jis ypač intensyviai patiria neigiamą pasaulio prekybos liberalizavimo poveikį ir ten nesiimama jokių jam apsaugoti reikalingų veiksmų.

Po kiekvieno naujo prašymo panaudoti šio fondo lėšas kyla poreikis dar skubiau įgyvendinti priemones, kurioms mes visi pritariame, t. y. veiksmingai kovoti su nedarbu ir kurti darbo vietas bei skatinti darbuotojų teisių, susijusių su ekonominės veiklos plėtra, įgyvendinimą, taip pat skatinti užimtumą viešajame sektoriuje, didinti darbo saugą ir sumažinti darbo valandų skaičių nemažinant darbo užmokesčio. Taip pat reikia kovos su bendrovių perkėlimu priemonių, pradedant nuo to, kad valstybės subsidijos (ypač Bendrijos subsidijos) būtų teikiamos tik prisiėmus tam tikrus įsipareigojimus, pvz., išsaugoti darbo vietas ir skatinti vietos plėtrą, t. y. įgyvendinti priemones, kurios aiškiai kertasi su neoliberalia politika, dėl kurios matome Europos Sąjungos šalyse kylančią ekonominę ir socialinę katastrofą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES – solidarumo erdvė, o Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) ir buvo įsteigtas šiuo tikslu. Ši parama būtina siekiant padėti bedarbiams ir nukentėjusiesiems dėl globalizacijos sąlygomis vykstančio įmonių perkėlimo.

Dėl mažesnių darbo sąnaudų įvairiose šalyse, ypač Kinijoje ir Indijoje, į jas perkeliama vis daugiau įmonių, darant žalą šalims, gerbiančioms darbuotojų teises. EGF skirtas padėti darbuotojams, nukentėjusiems perkėlus įmones, todėl, siekiant šio tikslo, labai svarbu, kad šie darbuotojai ateityje turėtų prieigą prie naujų darbo vietų. Praeityje EGF lėšos jau buvo panaudotos kitose ES šalyse, ypač Portugalijoje ir Ispanijoje, todėl dabar turėtume suteikti šią paramą ir Lietuvai.

 
  
  

Pranešimai: Barbra Matera (A7–0047/2010 ir A7–0048/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. – Aš balsavau už abu Barbaros Materos pranešimus dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų panaudojimo paramai Lietuvoje atleistiems darbuotojams teikti. Taip pat norėčiau padėkoti kolegoms, balsavusiems už, nes pranešimams priimti buvo būtinos kvalifikuota balsų dauguma ir trijų penktadalių atiduotų balsų dauguma.

Abiejuose pranešimuose, tiek dėl padėties baldų gamybos sektoriuje, tiek ir dėl drabužių gamybos sektoriaus, nagrinėjami vieni opiausių nedarbo Lietuvoje atvejų. Skiriamos sumos ES mastu nėra didelės, bet jos padės sumažinti sunkumus, su kuriais susiduria Lietuvos darbuotojai.

Taigi 662 088 eurų parama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo bus skirta iš 49 baldų gamybos sektoriaus įmonių atleistiems darbuotojams, o 523 481 eurų paramą gaus buvę 45 drabužių gamybos sektoriaus įmonių darbuotojai.

Nors tai galbūt tik nedarbo problemos Lietuvoje ledkalnio viršūnė, finansinė parama padės tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Mes nepritariame tam, kad Europos Sąjunga būtų atsakinga už pagalbą atleistiems darbuotojams (ar kam nors kitam). Taip pat prieštaraujame pinigų skyrimui Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui, kaip kad prieštarautume pinigų skyrimui visiems kitiems ES fondams. Manome, kad valstybės narės pačios turėtų padėti savo atleistiems darbuotojams. Vis dėlto Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turi lėšų, kurios jau buvo jam paskirtos (šie pinigai buvo gauti iš valstybių narių). Jeigu būtų buvę pasiūlyta skirti lėšų iš šio fondo Didžiojoje Britanijoje atleistiems darbuotojams, mes balsuotume už lėšų skyrimą, ir mums būtų priekaištaujama, jei to nepadarytume. Todėl turime balsuoti už tai, kad fondo lėšos būtų atitinkamai naudojamos ir paramai kitoms valstybėms narėms teikti. Nepaisant to, mes ketiname užtikrinti, kad ateityje lėšos būtų skirtos ir Didžiojoje Britanijoje atleistiems darbuotojams, ir jei pasirodys, kad jie neturi teisės jų gauti, balsuosime prieš visus būsimus pasiūlymus dėl fondo lėšų panaudojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Kaip tik mintis apie Lietuvos darbuotojus, paaukotus ant globalizacijos altoriaus, skatina mane susilaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad jie pateko į šią situaciją dėl Europos Sąjungos remiamos neoliberalios politikos, kiekvienas galėtų jaustis teisus balsuodamas prieš apgailėtinas sumas, kurias Europos elitas nori jiems pakišti. Tačiau net ir šios nedidelės sumos gali palengvinti jų dalią. Vis dėlto Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo logika vis dar netoleruotina. Bet eurokratų karalystėje sąžinė – pigi prekė.

 
  
  

Pranešimas: Sven Giegold (A7–0031/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pono S. Giegoldo pranešime pateikiama keletas įdomių minčių, susijusių su dabartine ekonomikos krize, sunkiausia nuo Europos integracijos proceso pradžios.

Norėčiau pabrėžti, kad neseniai pateikiau Komisijai klausimą dėl Stabilumo ir augimo pakto taikymo srities, kuri gali būti viršyta tam tikrais išimtiniais atvejais, pvz., siekiant įgyvendinti viešųjų pastatų ir socialinio būsto statybos projektus. Šiais darbais, be abejo, siekiama įgyvendinti socialinius tikslus ir reaguoti į aštrų būsto stygių, ypač didžiuosiuose miestuose. Taigi tokio pobūdžio problemą patartina spręsti kaip tik naudojant išskirtines priemones.

Dėl to, mano nuomone, Komisijai pageidautina pasirinkti labai aiškią poziciją tam, kad ji galėtų parengti valstybėms narėms skirtas gaires dėl biudžeto ir išlaidų apribojimų, nustatytų atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto kriterijus dėl vietos valdžios institucijų, kurioms (ypač didelėms institucijoms) reikia esminių investicijų į infrastruktūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Balsavau už Europos Komisijos pranešimą dėl metinio pranešimo dėl euro zonos ir viešųjų finansų. Svarbiausia, ką prisimenu iš šio pranešimo, kuriame pateikta daugybė analizių ir pasiūlymų, yra raginimas stiprinti Europos ekonominį valdymą ir ypač geriau koordinuoti biudžeto politiką. Augimas ir solidarumas – du raktažodžiai, kuriais turi remtis mūsų Europos ekonomikos strategija. Be augimo nepajėgsime spręsti socialinių problemų, o solidarumas yra Europos integracijos raison d'être ir bus jos ateitis.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward ir Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu.(GA) Fianna Fáil partijai priklausantys Europos Parlamento nariai Pat the Cope Gallagher ir Liam Aylward ryžtingai pasisako prieš šiame pranešime pateiktą pasiūlymą įvesti bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę (santrumpa lietuvių kalba – BKPMB).

Europai skirta bendra konsoliduota įmonių pelno mokesčio bazė nepadidintų Europos Sąjungos konkurencingumo ir nepagerintų bendros rinkos darbo. Be to, BKPMB galėtų trukdyti mažoms atviroms ekonomikoms (pvz., Airijos). Apmokestinimo klausimai – atskirų valstybių narių kompetencija, todėl Airijos vyriausybė turi teisę pasinaudoti savo veto teise dėl bet kokių mokesčių priemonių, įskaitant BKPMB. Ši teisė įtvirtinta sutartyse, įskaitant Lisabonos sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui, nes manau, kad jame išsamiai išryškintos pagrindinės euro zonos ir viešųjų finansų problemos. Europos Sąjungos valstybėse narėse užimtumas toliau mažėja ir numatoma, kad tai vyks ir toliau. Grėsmę visam ES stabilumui kelia kai kurių valstybių narių chaotiškos struktūrinės reformos, kurios vykdomos neturint konkretaus plano. Smulkus ir vidutinis verslas išgyvena itin sudėtingą laikotarpį, nes tiek valstybės narės, tiek ir Europos Centrinis Bankas nesugebėjo sukontroliuoti ir prižiūrėti, kad bankams skirtos lėšos būtų paskirstytos pagrindiniam tikslui – lengvatinių kreditų teikimui smulkiajam verslui. Taip pat labai svarbu, kad būtų remiama euro zonos plėtra ir imtasi atitinkamų priemonių sudaryti tinkamas sąlygas valstybėms narėms, siekiančioms tapti euro zonos narėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl 2009 m. metinio pranešimo dėl euro zonos ir viešųjų finansų. Pritariu pranešime pateiktam pasiūlymui, kuriuo euro grupė raginama imtis būtinų priemonių siekiant sudaryti sąlygas įstoti į euro zoną toms valstybėms narėms, kurios to siekia ir atitinka stojimo sąlygas. Manau, kad, siekiant palengvinti sėkmingą ekonominės ir pinigų sąjungos plėtrą labai svarbu pagerinti finansų rinkų reguliavimą ir priežiūrą, taip pat apriboti vidaus ir išorės deficitą. Be to, turime atkreipti ypatingą dėmesį į problemas, susijusias su fiskaline drausme. Būsimoje ES 2020 m. strategijoje turi būti numatytos darbo vietoms kurti ir tvariai plėtrai skatinti skirtos politikos kryptys, kad galėtume užkirsti kelią naujoms ekonomikos krizėms. Kartu valstybės narės ir Europos Komisija turi bendradarbiauti siekdamos sumažinti fiskalinį disbalansą. Viešųjų finansų konsolidavimas – būtina tvaraus ekonomikos augimo užtikrinimo sąlyga. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Komisijai teks aktyvesnis valstybių narių ekonominės plėtros priežiūros vaidmuo. Pagal 121 straipsnį Europos Komisija galės pateikti įspėjimus šalims, nesilaikančioms bendrų rekomendacijų dėl ekonominės politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes Europos Parlamentas atkreipė Komisijos dėmesį į tai, jog išsivysčiusioms valstybėms pamažu išsivaduojant iš pasaulinės krizės spąstų, besivystančių šalių padėtis tebeprastėja. Taigi Europos centrinis bankas (ECB), Komisija ir euro zonos valstybės narės turi skatinti integracijos ekonominės ir pinigų politikos srityje procesą Europos Sąjungoje ir remti euro zonos plėtrą. Pritariu raginimui, kad ECB turi remti euro zonai nepriklausančių valstybių narių pastangas įsivesti eurą, ypač tais atvejais, kai valstybės narės įrodo gebėjimą laikytis patikimos ir stabilios fiskalinės drausmės. Norėčiau pastebėti, kad, siekiant ateityje užkirsti kelią finansų krizėms, būtina raginti euro grupę, Tarybą ir ECB labiau koordinuoti savo veiksmus valiutų keitimo kursų politikos srityje. Taigi, nepaisant krizės pasiekta nedaug pažangos pereinant prie bendro tarptautinio atstovavimo euro zonai. Labiausiai nerimą kelia tai, jog nepaisant to, kad dedamos visos pastangos pinigų ir fiskalinės politikos srities stabilizavimui, ES toliau mažėja užimtumas, didėja nedarbas ir socialinė atskirtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Balsavau už šį S. Giegoldo pranešimą, nes reikia tolesnės išsamios diskusijos įvairiais šios šiame pranešime keliamais klausimais. Būtina užtikrinti, kad skirtinga įmonių mokesčių tvarka nesudarytų sąlygų bendrovėms išvengti atsakomybės skirti visuomenei savo pelno dalį ir joms būtų taikoma sąžininga apmokestinimo tvarka. Vis dėlto ypatingas dėmesys turi būti skirtas neigiamam BKPMB poveikiui, kurį jis galėtų turėti mažoms šalims, pvz., Airijai, kurios gerovė ir užimtumo lygis iš esmės priklauso nuo jos gebėjimo pritraukti užsienio investicijas. Airijos Darbo partija nepalaiko BKPMB įvedimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Susilaikiau nuo balsavimo dėl šio konkretaus pranešimo. Turime suprasti, kad recesija nesitraukia, nes ekonominė padėtis beveik visose valstybėse narėse aiškiai neigiama, o nedarbas auga. „Sveikos“ finansinės padėties problema nėra vienintelė konkreti problema. Tokios šalys kaip Graikija susiduria su valstybės skolinimosi problemomis tiek dėl spekuliacinių rinkų atakų, tiek ir dėl institucinių bei politinių EPS problemų. Krizė dėl valstybės biudžeto deficito – bendras visai ES reiškinys, kylantis ir dėl masinio vengimo mokėti mokesčius, t. y. dalyko, apie kurį Komisija pamiršta. Be to, valstybinio sektoriaus deficitas taip pat padidėjo dėl valstybių narių vyriausybių bankams skirtų paramos paketų, kaip pripažino Tarybai pirmininkaujanti Ispanija atsakyme į mano klausimą dėl šio dalyko. Kaip bebūtų, primygtinis reikalavimas laikytis Stabilumo pakto, ypač per recesiją, yra katastrofa. Tai padidina socialinius skirtumus ir sumažina valstybės investicijas, didina nedarbą ir mažina šalių vystymosi perspektyvas. Dėl to reikia keisti antiplėtros ir antisocialinį stabilumo paktą ir parengti kitokią ekonomikos ir socialinei politikai vykdyti skirtą teisės aktų sistemą, grindžiamą darbo ir socialinės srities poreikiais ir tvaria, gyvybinga plėtra.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Esant rimtai ekonomikos ir socialinei krizei turime labiau koordinuoti valstybių sienas peržengiančios makroekonominės ir struktūrinės reformos priemones, kad būtų pašalinti neatitikimai, trukdantys kurti darbo vietas. Pritariu susirūpinimui dėl ekonominės pusiausvyros sutrikimų euro zonoje, pvz., spekuliacijos statybų sektoriuje, kurio perviršis sukelia asimetrinius sukrėtimus, ir raginu Komisiją išnagrinėti galimybes veiksmingai tobulinti ekonominį euro zonos valdymą ir užkirsti kelią tokių pusiausvyros sutrikimų didėjimui. Kaip niekada anksčiau svarbu skubiai įgyvendinti griežtesnes finansų krizės priežiūros ir reguliavimo priemones. Per bet kurią Europos lygmens diskusiją dėl bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčio bazės turi būti atsižvelgta į tiesioginių užsienio investicijų poreikius geografiškai atskirtuose ES regionuose, pvz., Airijoje, ir jų gebėjimą pritraukti TUI. BKPMB – tai ne bendra mokesčių norma. Bendrovių apmokestinimas – išimtinė kiekvienos valstybės narės teisė. Idėja dėl BKPMB iškelta siekiant sukurti bendrą teisinę bazę įmonių, įsisteigusių ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse, pelnui apskaičiuoti ir palengvinti joms tenkančią biurokratinę naštą, susijusią su reikalavimu taikyti valstybių, kuriose jos veikia, mokesčių kodus.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Finansų, ekonomikos ir socialinė krizė sukėlė Europos Sąjungos valstybėms narėms didelių sunkumų; tai liudija rimta valstybės finansų padėtis. Dauguma šalių yra pernelyg daug įsiskolinusios, todėl, siekiant labiau subalansuoti padėtį, skubiai reikia priemonių, skatinančių stabilumą ir augimą.

Tam, kad valstybės lėšos būtų naudojamos veiksmingai, ir ypač siekiant sukurti prielaidas politikai, skatinančiai ekonomikos augimą ir, atitinkamai, užtikrintų socialinę gerovę, reikia mažinti valstybės skolą ir apsvarstyti iš naujo valstybių narių prioritetus. Labai svarbu apsvarstyti iš naujo mokesčių politiką, kad galėtų būti taikomi tinkami ekonominiai stimulai, nes tik stipri ekonomika padės įveikti dabartinius sunkumus ir pasirengti ateičiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. – Nepritariu 29 daliai, nes joje reikalaujama įvesti BKPMB. Vienas iš argumentų, kuriuos mes girdime apie BKPMB, yra tai, kad tai padidins veiksmingumą ir viską supaprastins. Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, kai įmonės gali pačios pasirinkti arba atsisakyti mokesčių tvarkos, įvyks taip, kad taikysime 28 mokesčių bazes vietoj dabartinių 27; vargu, ar tai supaprastinimas. Pagal tai, kas šiuo metu siūloma, BKPMB reikštų Europos pelno perskirstymą ES lygmeniu, todėl tokia šalis kaip Airija, eksportuojanti didelę dalį savo produkcijos, atsidurtų nepalankioje padėtyje, nes pelnas, be abejo, būtų gaunamas ten, kur produkcija parduodama. Atrodo šiek tiek keista, nes ES pagrindą sudaro laisvo prekių judėjimo principas, todėl mes, taikydami BKPMB, galų gale sudarytume sunkumų eksportuojančioms šalims. Jo įvedimas pakenktų Europos pajėgumui pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, nes valstybei narei, kuriai investicijos buvo skirtos, būtų taikomos ne pačios taisyklės, o tam tikra sudėtinga formulė, pagal kurią ką nors apskaičiuoti galima būtų tik atgaline data, o tai gali pakenkti mums pritraukti tiesioginių užsienio investicijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau prieš šį pranešimą, nes jame aklai skatinamas neoliberalus mąstymas, sukėlęs ekonomikos, socialinę ir aplinkosaugos krizę, kurios padarinius mes visi išgyvename. Mums pateiktas dokumentas ne tik labai dogmatiškas; jame taip pat niekinamos tautos, ypač graikų tauta. Kaip gali Parlamentas balsuoti dėl dokumento, kuriame gėdingai abejojama Graikijos prisijungimo prie euro zonos teisėtumu, atsižvelgiant į biudžeto deficitą, atsiradusį dėl paties Parlamento remiamos politikos? Aišku, kad ši Europa – dar vienas žmonių priešas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Ekonomikos krizė, ištikusi ES, kurios padariniai vis dar gana stipriai juntami, atskleidė tam tikrų Bendrijos pinigų politikos ir kai kurių valstybių narių viešųjų finansų sektorių spragų. Turime pasimokyti iš padarytų klaidų, kad būtų galima išvengti jų ateityje.

ES turi siekti pažangos keliose srityse, ypač susijusiose su pinigų politika, geresniu ekonominės politikos koordinavimu ir bendradarbiavimu šioje srityje, taip pat su valstybių narių viešųjų finansų sektorių stebėsena. Ji taip pat turi skirti daugiau dėmesio energetinės priklausomybės problemai spręsti ir didesniam skaičiui naujų darbo vietų modernioje ir tvarioje aplinkos apsaugos požiūriu pramonėje kurti.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jame tinkamu primygtinu tonu Tarybai pateikiama laukto užimtumo mažėjimo Europos Sąjungoje (kuris ypač jaučiamas Graikijoje) problema, tuo pat metu pabrėžiant išskirtinių atkūrimo priemonių Europos lygmeniu poreikį. Šio pranešimo 12–18 dalyse, kuriose apibrėžtos nuostatos dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo gerinimo ekonomikos politikos srityje, atkreipiamas dėmesys į euro zonos ekonominės pusiausvyros sutrikimus, kylančius dėl valstybių narių ekonominės ir, dar svarbiau, prekybos politikos suderinamumo stokos recesijos laikais. Be to, manau, kad, atsižvelgiant į politiką, kurią Europos Sąjunga žada vykdyti artimiausioje ateityje, ypač svarbi Europos Parlamento Komisijai pateikta oficiali rekomendacija, kad reikėtų išleisti euroobligacijų emisiją ir kad turėtų būti parengtas bendras požiūris, siekiant išspręsti euro zonai iškilusius iššūkius (26 dalis).

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – S. Giegoldo pranešimo atžvilgiu laikiausi mūsų pranešėjo pozicijos ir balsavau už jo pranešimą. Komisijos metiniame pranešime dėl euro zonos siekiama paskatinti diskusijas apie euro zonos ekonominę politiką. Tiksliau tariant, jame, viena vertus, pateikiama Komisijos nuomonė apie iššūkius, su kuriais susiduria euro zonos ekonomika, o kita vertus, tinkamų ekonominės politikos priemonių analizė.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. (PL) Savo kalboje aptariau euro zonos ir viešųjų finansų padėtį 2009 m. Mano per balsavimą priimtas sprendimas turi gilesnę prasmę.

Kaip prognozavo ekonomistai, 2009 m. buvo patys sunkiausi nuo krizės nukentėjusioms valstybėms narėms. Sąjungos BVP sumažėjo 4 proc., pramonės produkcija – 20 proc., nedarbo lygis išaugo iki 23 milijonų bedarbių ir t. t. Dėl kovai su krize skirtų išlaidų drastiškai pablogėjo viešųjų finansų sektoriaus padėtis. Vis dėlto kai kuriose šalyse dar prieš recesiją buvo susidariusi didelė valstybės skola, kuri prieštaravo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimams.

Finansų krizė – didžiausias iššūkis euro zonai per visą jos istoriją. Krizė negailestingai apnuogino bendros valiutos sistemos trūkumus. Rimčiausias iš jų, be abejo, ypač dideli euro zonos šalių skirtumai, susiję su jų valstybės finansų sektorių stabilumo ir valstybės skolos dydžiu. Netikėtai išaiškėjo, kad Stabilumo ir augimo paktas, kuris iš esmės turėtų užtikrinti, kad vykdomi konvergencijos kriterijai, buvo ignoruojamas ne tik valstybių narių, bet ir ES institucijų. Trūkstant drausmės ir tinkamos sankcijų sistemos mus ištiko bendros valiutos krizė. Daugelis politikų, nepritariančių Europos ekonominei integracijai, jau paskelbė, kad euro zona žlugs, ir skleidžia viso integracijos proceso katastrofos viziją.

Vis dėlto, mano nuomone, šis požiūris yra nepagrįstas ir spekuliatyvus, nes euro zonai atsirado galimybė imtis nuodugnios reformos, kuria bus patobulinti priežiūros mechanizmai ir užtikrintas didesnis veiklos koordinavimas. Tereikia protingiau atlikti šį procesą.

 
  
  

Pranešimas: Sharon Bowles (A7–0059/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Vítoro Constâncio, tikro profesionalo, paskyrimas Europos centrinio banko pirmininko pavaduotoju padidins šios įstaigos vykdomos ekonominės ir finansinės politikos vertę. Vítor Constâncio pradeda eiti ECB pirmininko pavaduotojo pareigas sunkiu euro zonai metu. Vis dėlto jo požiūris į tai, kaip Europos Sąjunga turi reaguoti į Graikijos krizę, rodo, kad jis turi viziją ir žino, kaip apsaugoti Europos valiutą. Pono Vítor Constâncio CV įspūdinga. Tai, kad jis yra Portugalijos banko (Banco de Portugal) valdytojas, patvirtina jo, kaip specialisto, kvalifikaciją. Galiu tik prisiminti neseną incidentą, susijusį su toli gražu ne tokio profesionalo kaip Vítor Constâncio politiškai motyvuotu paskyrimu Rumunijos nacionalinio banko pirmininko pavaduotoju. Laimei, Rumunijos nacionalinis bankas taip pat turi labai daug specialistų ir jo veiksmai per dabartinę ekonomikos krizę buvo nepriekaištingi. Vis dėlto valstybių narių bankai turėtų būti paskutinė vieta, kurioje paskyrimai būtų vykdomi remiantis politiniais, o ne kompetencijos kriterijais. Europos Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė Vítor Constâncio griežtus klausymus. Vis dėlto Vítor Constâncio nė karto nesudvejojo, nuolat laikėsi nuoseklios nuomonės ir parodė, kad turi tvirtą euro zonos ateities viziją.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Eidamas Portugalijos banko valdytojo pareigas Vítor Constâncio visuomet ištikimai laikėsi Europos Sąjungos valstybėms narėms Europos centrinio banko nubrėžtų gairių. Šios gairės smarkiai kenkė šalies interesams ir suverenitetui, todėl jos yra išpuolis prieš Portugalijos darbuotojų ir tautos teises.

Gerai žinoma, kad jis nuolat ragino stabdyti darbo užmokesčio augimą šalyje, kurioje paplitę maži atlyginimai ir akivaizdūs milžiniški socialiniai skirtumai. Šie skirtumai taip pat yra ir nesąžiningo pajamų paskirstymo, kai kapitalo interesų naudai baudžiami darbuotojai, padarinys. Taip pat gerai žinoma, kad jis nesugebėjo vykdyti jam pavestų bankų sistemos priežiūros funkcijų.

Mes ir toliau (kaip tai visada darėme) tvirtai ir ryžtingai pasisakysime prieš argumentus, propaguojančius iracionalius Stabilumo pakto kriterijus, taip pat prieš valiutų politikos gaires ir kitas makroekonomines gaires, be to, pasisakysime prieš gamybos ir darbo nuvertinimą (šiuo atveju Vítor Constâncio atliko pagrindinį vaidmenį).

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šis balsavimas dėl Tarybos rekomendacijos skirti Vítorą Constâncio Europos centrinio banko pirmininko pavaduotoju mūsų nestebina. Jo, kaip Portugalijos banko valdytojo, veikla visada atitiko liberalias ECB gaires.

Politika, kurios laikosi ECB ir kurią jis primeta Europos Sąjungos valstybėms narėms, smarkiai kenkia šalies interesams bei suverenitetui ir yra išpuolis prieš Portugalijos darbuotojų ir tautos teises. Ši politika iš esmės sutampa su Dr. Vítoro Constâncio, kaip Portugalijos banko valdytojo, vykdoma politika. Mes toliau kovosime su šia politika, nepriklausomai nuo to, kas ją vykdo.

Todėl balsavome prieš šį pranešimą, o atsakymai, kuriuos jis pateikė, dar kartą patvirtina seną ECB liniją. Jis pasisako už iracionalius Stabilumo pakto kriterijus, netinkamas valiutų politikos ir kitas makroekonomines gaires, be to, nuolat skatina nuvertinti gamybą ir darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. (FR) Labai gerai žinodama faktus aš atsisakiau duoti savo sutikimą, kad į Europos centrinio banko pirmininko pavaduotojo postą būtų iškelta Vítoro Constâncio kandidatūra. Jis, kaip fizinis asmuo, nekelia jokių abejonių. Neabejotina ir jo kvalifikacija, kurią, galiu pridurti, jis gana talentingai demonstruoja. Mes taip norėtume juo tikėti.

Tačiau tūkstančiai portugalų, nuskurdusių dėl jo lengvabūdiškumo ir įžvalgumo trūkumo, yra gyvas jo, kaip Portugalijos centrinio banko vadovo, pražūtingos veiklos įrodymas. Trijų tokių svarbių incidentų per daug vienam žmogui.

Kaip gali asmuo, nesusitvarkęs su pareigomis savo paties šalyje, dabar siekti būti atsakingas už priežiūrą Europoje? Pateikiau provokuojantį komentarą, kad tai lygiai tas pats, kaip duoti dinamito lazdelių padegėjui maniakui.

Šie žodžiai sulaukė plataus atgarsio Portugalijoje. Portugalai kaip ir aš negali suprasti, kaip asmuo, kuris nesusitvarkė su savo pareigomis, gali būti siūlomas į aukščiausio lygio pareigas.

Apskritai kalbant, man gaila, kad Europos Parlamentas, keldamas Europos Sąjungos ateičiai lemiamos reikšmės turinčias kandidatūras, neima pavyzdžio iš JAV Senato.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) 2008 m. praleidau, keletą mėnesių dalyvaudamas Portugalijos parlamento tyrimo komiteto veikloje. Komitetas išaiškino ir pranešė apie rimtus priežiūros sistemos trūkumus, dėl kurių 2008 m. bankas buvo nacionalizuotas. Kitas šiandien vis dar jaučiamas padarinys yra tas, kad šimtai kito banko klientų negali perkelti pinigų, kuriuos jie investavo (daugeliu atvejų savo viso gyvenimo santaupas). Kalbu apie Banco Português de Negócios ir Banco Privado Português.

Tuo metu aš nuolat ir viešai kritikavau tai, kaip Dr. Vítor Constâncio atliko jam, kaip Portugalijos banko vadovui, skirtas priežiūros funkcijas. Tai, kad jis – portugalas, ir mano lojalumas Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai neleidžia man balsuoti „prieš“. Vis dėlto mano sąžinė ir netgi mano proto balsas neleidžia man balsuoti už tai, kad jis būtų paskirtas į pareigas, kurias užėmęs taptų priežiūros vykdytoju Europos centriniame banke.

 
  
  

Pranešimas: Inés Ayala Sender (A7–0039/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Aš pritariau Rasos Budbergytės kandidatūrai į Europos Audito Rūmus. Tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje jos kandidatūra labai palankiai vertinama, nes ji turi didelę darbo patirtį ir sukūrė Lietuvoje kokybišką, nepriklausomą audito sistemą. Rasos Budbergytės kandidatūra biudžeto kontrolės komitete buvo labai gerai įvertinta – beveik visi nariai pritarė jos kandidatūrai. Ji yra kompetentinga specialistė, jos profesinė patirtis ir asmeninės savybės leis tinkamai vykdyti visas Europos Audito Rūmų narės pareigas. Be to, Rasa Budbergytė viešai pažadėjo savo veiklą organizuoti remdamasi nepriklausomumu bei audito standartais ir atsižvelgdama į etikos reikalavimus, jei ji bus paskirta į šias pareigas Savo darbą ji žada atlikti vadovaudamasi dviem principais. Pirma – tai Tarptautinių audito standartų ir Europos Audito Rūmų įdiegtų audito praktikų ir procedūrų nepriekaištingas laikymasis. Antra – produktyvus darbas, vykdant savo tiesiogines asmenines, grupės arba mažosios kolegijos narės ir Europos Audito Rūmų kaip kolegialaus organo atstovės pareigas. Ji planuoja stiprinti tarpinstitucinį Europos Audito Rūmų bendradarbiavimą su EP, o ypač su biudžeto kontrolės komitetu. Esu įsitikinusi, kad auditorė įrodė savo kompetenciją ir profesionalumą audito srityje. Esu tikra, kad jos nepriekaištingas darbas bus puikus indėlis visai Europos Sąjungai.

 
  
  

Pranešimas: Inés Ayala Sender (A7–0038/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Pono Sz. Fazakaso kandidatūra į Europos Audito Rūmų narius sukėlė aštrias ir kontroversiškas diskusijas Biudžeto kontrolės komitete. Nors jo kandidatūra buvo žinoma dar nuo lapkričio mėnesio, tačiau tik likus kelioms dienos iki kandidatų klausymo komitete buvo paskleista informacija apie Sz. Fazakas galimą bendradarbiavimą su SS slaptosiomis tarnybomis. Mane stebina, kad Sz. Fazakas kompetencijos klausimas iškeliamas tik dabar, kai Vengrija ruošiasi rinkimams, nors penkerius metus, kai Sz. Fazakas buvo Europos Parlamento nariu, Biudžeto kontrolės komiteto pirmininku bei kvestoriumi, jo kompetencijos ir gebėjimo eiti pareigas klausimas nebuvo keliamas. Esu įsitikinęs, kad Europos Parlamentas yra ne vieta neskaidriems politiniams žaidimams, todėl palaikiau Sz. Fazakaso kandidatūrą. Manau, kad nuo lapkričio mėn. iki svarstymų suinteresuotoms šalims buvo pakankamai laiko tinkamai pateikti pagrįstą informaciją apie aplinkybes, kurios galėtų turėti įtakos Sz. Fazakaso paskyrimui į EAR ir užtikrinti išsamų parlamentinį įvertinimą, tačiau to nebuvo padaryta.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Prieštaravimai visų, kurie nepageidauja, kad būtų paskirta svarstoma kandidatūra, yra suprantami. Vis dėlto, jei griežtai laikysimės šio kriterijaus, daugeliui kitų (o jų Europoje yra gana nemažai) taip pat būtų uždrausta eiti pareigas dėl jų karingo atsidavimo komunistams ar komunistams prijaučiančiai tolimai kairei, taip pat ir dėl padarytų daug didesnio pasmerkimo vertų veiksmų. Dėl to mano susilaikymas yra pagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – Balsavau prieš Sz. Fazakasą, nes savo oficialioje autobiografijoje jis nuslėpė informaciją, kad komunistų diktatūros laikais jis buvo Vengrijos valstybės slaptosios policijos slaptasis agentas (nuo 1976 m. iki režimo žlugimo 1989 m.). Pagal oficialius dokumentus iš Vengrijos valstybės saugumo tarnybų istorinių archyvų Sz. Fazakas 1976 m. „patriotiniu pagrindu“ (t. y. jis pradėjo tarnybą savanoriškai) valstybės saugumo tarnybos, komunistų slaptosios policijos, buvo užverbuotas kovoti su šnipinėjimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sławomir Witold Nitras (PPE), raštu. (PL) Kalbėdamas apie šiandienį balsavimą dėl kandidatūrų Europos Audito rūmų narius paskyrimo, norėčiau pritarti mūsų pasirinktam sprendimui dėl prieštaringai vertinamo kandidato Sz. Fazakaso.

Remiantis oficialiais dokumentais, Sz. Fazakas, kaip Vengrijos saugumo tarnybos darbuotojas, daugelį metų rėmė komunistų diktatūrą Vengrijoje. Visuotinai žinomi faktai – tamsi dėmė jo biografijoje. Į juos turėjo būti atsižvelgta ankstesniame etape. ES visada gynė demokratiją, žodžio ir sąžinės laisvę, tuo tarpu šiuos principus daugelį dešimtmečių pažeidinėjo socialistiniai režimai ne tik Vengrijoje, bet ir daugelyje kitų vadinamojo Rytų bloko šalių. Tiesa, laikai pasikeitė ir šiandien visi galime džiaugtis plačiomis veikimo laisvėmis. Vis dėlto taip pat turime visuomet prisiminti tuos, kurie šią laisvę buvo pamynę.

 
  
MPphoto
 
 

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Apmaudu, kad buvo balsuota už Sz. Fazakaso kandidatūrą. Tai rimtas precedentas. Aš kartu su EPP balsavau prieš Sz. Fazakaso paskyrimą Audito Rūmų nariu. Tai nebuvo įprastas balsavimas. Įtariama, kad Sz. Fazakas – buvęs komunistų slaptosios tarnybos bendradarbis. Vengrijos spauda parengė apie tai dokumentą. Pasigirdo daug nuomonių, prieštaraujančių tam, kad Sz. Fazakasui būtų skirta kokia nors „bausmė“. Buvo prašoma nebegaivinti praeities. Tai neteisinga. Praeitis nėra mirusi. Dešimtys milijonų rytų europiečių vis dar gyvena komunizmo baisumų paženklintą gyvenimą. Jei praeitis yra mirusi, tada nėra prasmės gyventi vadovaujantis normomis ir vertybėmis. Tai būtų ribotos atsakomybės politikos receptas. Valstybės tarnyba prarastų pagarbą. Bet kuris asmuo, korumpuotas ar neturintis moralės principų, galėtų kandidatuoti į valstybinį postą. Jei dar yra politikų, kurie nežino, ką komunistai darė Rytų Europoje, jie negali pareikšti tinkamos nuomonės. Komunistų pakalikai neturėtų būti demokratinės sistemos, kurią jie stengėsi užgniaužti, dalis. Sz. Fazakas nuslėpė savo praeitį ir melavo, kai jo buvo apie tai klausiama. Šis sąžiningumo nebuvimas neturėtų būti skatinamas.

 
  
  

Pranešimas: Inés Ayala Sender (A7–0041/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. (PL) Per šį plenarinį posėdį balsavome dėl pranešimo dėl Audito Rūmų nario Augustyno Kubiko paskyrimo.

Šiuo metu jis yra Regioninės plėtros ministerijos sekretorius. Anksčiau jis ėjo į Aukščiausiųjų kontrolės rūmų pirmininko patarėjo ir vyriausiojo vidaus audito inspektoriaus prie Finansų ministerijos pareigas. Augustyn Kubik padarė labai gerą įspūdį Europos Parlamento klausymų metu, todėl jo kandidatūra nesukėlė jokių abejonių. Jis turi atitinkamą Audito Rūmų nariui reikalingą profesinę patirtį, todėl bus tinkamas asmuo tinkamoje vietoje. Atsižvelgdamas į tai nusprendžiau paremti jo kandidatūrą.

 
  
  

Pranešimai: Inés Ayala Sender (A7–0037, 0039, 0040, 0041, 0042, 0043, 0044, 0045 ir 0046/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Audito Rūmai –institucija, kuri tikrina Europos Sąjungos įplaukas ir išlaidas ir vertina jų teisėtumą, taip pat tikrina, ar finansai gerai valdomi. Jie veikia visiškai nepriklausomai. Atsižvelgiant į tai Rūmai turi būti sudaromi iš asmenų, skiriamų vadovaujantis sugebėjimų ir nepriklausomumo kriterijais.

Taigi Tarybos iniciatyva kandidatais į Audito Rūmų narius buvo pateiktos kelių asmenų iš įvairių ES šalių kandidatūros. Jie visi pateikė savo curricula vitae, atsakė į raštu pateiktus klausimus ir dalyvavo Biudžeto kontrolės komiteto surengtuose klausymuose. Dauguma jų pakankamai gerai gynė savo nuomonę, kad pateisintų savo paskyrimą į Audito Rūmų nario pareigas, kurias turės sumaniai ir nepriklausomai vykdyti.

 
  
  

Pranešimas: Alexander Graf Lambsdorff (A7–0049/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Visiškai pritariu šioms rekomendacijoms. Manau, kad didesniu ES išorės vaidmeniu turėtų būti pasinaudota stiprinant dialogą su pagrindiniais partneriais ir siekiant sustiprinti ES. ES ir jos valstybės narės – svarbūs JT biudžeto finansuotojai. Siekiant užtikrinti, kad JT sistemoje būtų veiksmingai ir nuosekliai ginamos Sąjungos vertybės ir interesai, būtina, kad ES kalbėtų vienu balsu. ES turėtų atlikti svarbų vaidmenį remiant JT sistemos reformos procesą, ypač Saugumo Tarybos reformą. Manau, kad Europos Sąjunga ir toliau turėtų siekti turėti nuolatinę ES vietą išplėstinėje Saugumo Taryboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Maria Corazza Bildt, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE), raštu. (SV) Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos buvo priimtas šiandien, 2010 m. kovo 25 d., nebalsavus Europos Parlamentui. Tokiu būdu norėtume pareikšti, kad nepritariame pranešimo, kuriame sakoma, kad Taryba turėtų būti paraginta pasiūlyti taikyti naujoviškas finansavimo priemones, pvz., tarptautinį finansinių sandorių mokestį, redakcijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariu rekomendacijai Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos, kurioje raginama stiprinti ES matomumą Jungtinėse Tautose. Europos Sąjunga turi remti ir skatinti visuotinio valdymo reformą, ypač Saugumo Tarybos, kurios struktūra neatspindi XXI-ojo amžiaus tikrovės, reformą. ES privalo siekti turėti vietą išplėstinėje Saugumo Taryboje. Jeigu Europos Sąjunga ir toliau laikosi daugiašalio požiūrio sprendžiant pasaulines problemas, valstybės narės turi nuosekliai ir darniai veikti JT lygmeniu, ypač atsižvelgiant į būsimas Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties peržiūros konferencijas, taip pat į Žmogaus teisių tarybos statuso ir darbo metodų persvarstymą. Turime siekti aktyvesnio nacionalinių ir tarptautinių parlamentinių asamblėjų dalyvavimo JT sistemos veikloje siekiant sustiprinti jos teisėtumą ir demokratinį pobūdį. Valstybės narės turėtų labai stengtis, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Asamblėjos darbotvarkę.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Sunkios socialinės krizės metu, kai dėl kapitalizmo krizės išaugo skurdo ir nedarbo lygis, ši Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-osios sesija tampa dar svarbesnė.

Yra iškilę nemažai visam pasauliui svarbių klausimų. Ypač svarbi yra pažangos siekiant minimalių Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kuriuos reikia įgyvendinti iki 2015 m., stebėsena. Turi būti atsispirta bet kokioms pastangoms sumenkinti ir susilpninti duotus pažadus ar atidėti jų vykdymą.

Todėl svarbu stengtis pasiekti susitarimą tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių dėl spartesnės pažangos. Į jį turi būti įtraukti aiškūs ir konkretūs įsipareigojimai, nes tarptautinė bendruomenė dar turi daug nuveikti, kad įvykdytų savo įsipareigojimus dėl Tūkstantmečio plėtros tikslų. Jei nebus imtasi reikiamų priemonių, dėl nedarbo ar nesaugių ir blogai apmokamų darbo vietų skurde galėtų atsidurti beveik 1,5 mlrd. darbuotojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. (PL) Norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi tuo, jog į pasiūlymo dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos tekstą pranešėjas įtraukė klausimus, susijusius su labai svarbia JT ir ES bendradarbiavimo krizių valdymo srityje tema. Visai neseniai žemės drebėjimai Haityje ir Čilėje parodė, kad žmonės yra labai neapsaugoti nuo stichinių nelaimių sukeliamų kančių ir žalos. Tačiau abiejų šalių atveju gelbstint aukas ir teikiant pagalbą ES ir JT puikiai bendradarbiavo. Manau, jog dabar turime sutelkti dėmesį į šio bendradarbiavimo optimizavimą siekiant geriausiai panaudoti turimus išteklius, kad galėtume ne tik kiek galima greičiau išgelbėti kuo daugiau aukų, bet ir suteikti joms galimybę išgyventi vėliau. Be to, kitas esminis klausimas – pagalba palaikant tvarką ir atkuriant nuo stichinių nelaimių nukentėjusias šalis. Nors visos ES valstybės narės taip pat priklauso ir JT, o Europos Sąjunga turi nuolatinio stebėtojo statusą JT, sudėtinga susitarti dėl bendros visų ES šalių pozicijos. Esu įsitikinęs, kad siekis suformuoti bendrą, konstruktyvų požiūrį turėtų būti prioritetas sprendžiant klausimus, susijusius su veiksmingu bendradarbiavimu vykdant pagalbos operacijas per krizines situacijas, kylančias dėl stichinių nelaimių.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Nemanau, kad galiu balsuoti už šį tekstą, nors pripažįstu, kad jis turi tam tikrų teigiamų bruožų. Žinoma, jame raginama siekti branduolinių ginklų neplatinimo ir visų rūšių ginklų kontrolės. Žinoma, jame raginama panaikinti mirties bausmę. Tačiau jame vis dar skatinama vartoti civilinę branduolinę energiją, kurios, kaip visi žino, šiuo metu reikia nedelsiant atsisakyti, ir vykdyti jos mokslinius tyrimus; jame vis dar remiamas G 20 egzistavimas, kuris nėra teisiškai pagrįstas; ir jame vis dar pabrėžiama „pareigos ginti principo“, kurio apibrėžtis tokia miglota, kad skatina įvairiausio pobūdžio kišimąsi į tautų nacionalinį suverenitetą, svarba. Dėl visų šių ir kitų priežasčių, kurių negaliu čia išvardyti, šis tekstas man neatrodo vertas tos Europos Sąjungos, kokią įsivaizduoju.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Būsimojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėja sesijoje Europos Sąjunga turės dar vieną progą parodyti, kad ji yra tikroji pasaulio taikos ir solidarumo varomoji jėga. Negalime pamiršti, kad ES – didžiausia JT sistemos indėlininkė ir įneša apie 40 proc. JT biudžeto, padengia daugiau nei 40 proc. taikos palaikymo išlaidų ir suteikia 12 proc. kariuomenės. Tai taip pat pirmoji Generalinė Asamblėja, kurioje ES atstovaus Komisijos pirmininko pavaduotojas ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai.

Tokiu atveju turime imtis lyderių vaidmens iš naujo apibrėždami ES padėtį Jungtinėse Tautose ir įsitraukdami į visuotinį valdymą bei Jungtinių Tautų reformavimą, kad būtų užtikrinta taika, saugumas, plėtra ir kova su klimato kaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Vokietijos parlamentaro A. Graf Lambsdorffo parengtame pranešime labai išsamiai ir kompetentingai aptariamos įvairios Jungtinių Tautų veiklos sritys ir ateities tikslai žvelgiant iš Europos Sąjungos perspektyvos. Nekyla abejonių, kad JT ir jos vaidmuo tarptautinėje sistemoje turi būti sustiprinti visame pasaulyje vykdant atitinkamas reformas. Taip pat reikia palaikyti vystomojo bendradarbiavimo sistemos reformą, apie kurią kalbama pranešime. Jos reikia skubiai imtis, nes dabartinę vystymosi pagalbos politiką galima laikyti nepavykusia. Todėl man nesuprantama, kodėl rengiantis reformai pranešime valstybės narės raginamos ženkliai padidinti savo įnašus. Vystymosi pagalba bendradarbiaujant su besivystančiomis šalimis turi būti persvarstyta, pertvarkyta bei restruktūrizuota. Taip pat abejotini ir pareiškimai dėl klimato politikos, kurią įgyvendinant atkakliai vengiama pradėti diskusijas su Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) kritikais, o IPCC išvados laikomos dogma. Todėl per galutinį balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. (DA) Aš pripažįstu ir visiškai remiu Jungtinių Tautų tikslus dėl branduolinio nusiginklavimo, lyčių aspekto integravimo, kovos su skurdu, taip pat Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir svarbų Jungtinių Tautų vaidmenį skatinant žmogaus teises ir kovojant su klimato kaita. Jei susilaikiau balsuodamas, tai tik todėl, kad pranešime siekiama užkirsti kelią atskiroms valstybėms narėms išdėstyti savo nuomonę JT, pvz., kai jos yra labiau kritiškos nei ES įvairių diktatūrų atžvilgiu. Be to, pranešime nuosekliai susiejamos civilinės ir karinės priemonės, o tam negaliu pritarti.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC–B7–0222/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Dauguma Europos romų po 2004 m. ir 2007 m. vykusios plėtros tapo ES piliečiais, taigi jie ir jų šeimos gali naudotis teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse didelė dalis romų mažumos vis dar susiduria su daugybe problemų, tokiomis kaip segregacija švietimo srityje, aprūpinimo būstu srityje, labai žemas užimtumo lygis ir nevienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros bei viešosiomis paslaugomis. ES ir valstybėms narėms tenka bendra atsakomybė už romų įtraukties skatinimą ir jų, kaip Europos piliečių, pagrindinių teisių apsaugą, todėl jos turi labiau pasistengti siekdamos akivaizdžių rezultatų šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Aš balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Europos romai ir toliau kenčia nuo didelės diskriminacijos, o daugeliu atveju patiria didžiulį skurdą ir socialinę atskirtį. Norėčiau atkreipti dėmesį, jog daugumos romų, gyvenančių daugelyje Europos Sąjungos šalių, padėtis skiriasi nuo kitų Europos tautinių mažumų padėties, todėl būtina imtis reikalingų priemonių ES lygiu ir sukurti bendrą kovos su romų diskriminacija strategiją. Pritariu Europos Parlamento raginimams, kad naujieji Komisijos nariai savo kompetencijos srityse romų klausimams teiktų prioritetą ir skirtų reikiamą dėmesį vykdant romų įtraukties strategiją. Norėčiau pabrėžti, jog gyvendami demokratiškoje ir laisvoje visuomenėje privalome gerbti visų žmonių pagrindines teises ir laisves. Taigi Komisija ir valstybės narės privalo suderinti ir rasti bendrą dialogą dėl romų padėties bei imtis priemonių kovoje su jų diskriminavimu. Tik radus bendrą europinį požiūrį dėl Europos romų klausimų, strategija bus aktyviai įgyvendinama. Taip pat pritariu Parlamento pozicijai, kad reikėtų įtraukti romų bendruomenės atstovus į ES politikos romų klausimais rengimo procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Dabar Europos Sąjunga suvokia problemas, su kuriomis susiduria romų mažuma; tai liudija nemažai aptartų ir įgyvendintų pranešimų, taip pat didelis finansavimas, skirtas romų socialinės integracijos programoms, kurios vis dėlto nedavė laukto rezultato. Nepaisant to, kalbame apie mažumą, kuriai visoje Europoje priklauso 10–12 mln. žmonių, gyvenančių pagal savo šimtmečių senumo taisykles, ir manau, kad jiems natūralu taip elgtis, kai jie gyvena atsiskyrę nuo daugumos. Rumunijoje, remiantis kai kuriais skaičiavimais, romų mažumą sudaro daugiau nei 2 mln. žmonių. Ji didesnė už vengrų mažumą, o kai kas, remdamasis logika, pasakytų, kad ir tvirtesnė. Tačiau romų mažuma Rumunija nėra paskyrusi savo lyderio, kuris atstovautų šiai grupei visuomenėje ar Rumunijos parlamente. Galbūt ir dėl to visos nacionalinės socialinės integracijos programos patyrė nesėkmę. Šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad romų tautybės gyventojai paplitę kelių Europos valstybių teritorijose ir yra žinomas jų polinkis migruoti bei įsitraukti į nusikalstamą veiklą (faktiškai dėl to žodžiu „čigonas“ vadinami ir daugelis kitų piliečių), socialinės įtraukties problemos sprendimas tapo Bendrijos reikalu. Galbūt tai, kas nepavyko valstybėms narėms (ir kai kurios iš jų yra dažnai dėl to kritikuojamos), pavyks Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Antrasis Europos aukščiausiojo lygio susitikimas romų klausimais – dialogo dėl kultūrinės įvairovės ir jos reikšmės žmogaus gerovei išraiška.

Švietimas – integracijos proceso pagrindas. Suteikdami švietimo ir mokymosi galimybes kovojame su atskirtimi, nedarbu ir diskriminacija ir užtikriname teisingesnės, kūrybiškesnės ir dinamiškesnės visuomenės vystymąsi.

Svarbu etnines mažumas integruoti ne tik į darbo rinką, bet ir į visas visuomenės gyvenimo sritis. Pagrindinių teisių apsauga ir bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas – Europos integracijos tikslai.

Gerbiu visus, skatinančius integraciją vietos lygmeniu, įskaitant politikus, mokytojus ir asociacijas. Kaip tik šie žmonės dažnai yra atsakingi už aprūpinimą būstu, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros paslaugų prieinamumą ir galimybę pasiekti geresnę gyvenimo kokybę.

Raginu Europos Sąjungą ir valstybes nares skatinti darnias pastangas ir įgyvendinti politines strategijas, kurios apimtų aiškius teisinius įsipareigojimus ir patikimus biudžeto asignavimus.

Svarbu patvirtinti bendrąją poziciją dėl struktūrinių ir pasirengimo narystei fondų teikiamos paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Manoma, kad ES gyvena 10–12 mln. romų; tai – viena didžiausių etninių mažumų Europoje. Dauguma šių žmonių gyvena itin didelio skurdo sąlygomis ir atskirti nuo visuomenės, turėdami ribotas galimybes gauti darbą ir sveikatos priežiūrą. Šios etninės mažumos atstovai ir toliau kenčia nuo diskriminacijos bei socialinės atskirties, nepaisant pastangų juos integruoti.

ES rėmė valstybių narių pastangas įgyvendinti veiksmingas politikos priemones. Visų pirma buvo remiami konkretūs projektai ir stengiamasi užtikrinti, kad kovai su diskriminacija skirti teisės aktai būtų teisingai ir veiksmingai taikomi. Šį mėnesį Briuselyje vyko konferencija, kurioje buvo pristatyti įvairūs šiuo metu rengiami ES projektai. Rezultatai bus aptariami antrajame Europos aukščiausiojo lygio susitikime romų klausimais, vyksiančiame balandžio mėn. Kordoboje. Tikiuosi, kad šio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai padės įgyvendinti tvirtą Europos politinį įsipareigojimą parengti būsimą strategiją, skirtą romų ekonominei, socialinei bei kultūrinę integracijai Europoje skatinti ir lygioms galimybėms visiems ES gyventojams, įskaitant romus, užtikrinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Visos šalys, kuriose gyvena daug romų tautybės gyventojų, yra parengusios jų integracijos politiką, tačiau ji įgyvendinama tik pagal sektorius. Tuo tarpu kitose politikos kryptyse į specifinius veiksnius neatsižvelgiama, todėl ši integracijos politika galiausiai yra neveiksminga. Turi būti atlikta visos veiklos, kurią įgyvendinant buvo sėkmingai pasiekti romų integracija, analizė, kuria remiantis galų gale būtų parengta ir priimta Europos strategija, skirta šiai grupei, kuri, kaip žinome, yra didžiausia mažuma ES teritorijoje. Didžiausias dėmesys ir toliau turi būti teikiamas švietimui, vaikų mokykliniam lavinimui, profesiniam mokymui, laipsniškam patekimui į darbo rinką, teisių moterims suteikimui, socialinio draudimo sistemos modernizavimui ir t. t. Šioje srityje taip pat reikia žymiai glaudesnio bendradarbiavimo tarp Europos Komisijos ir valstybių vyriausybių dėl projektų finansavimo iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo, taip pat dėl specialių programų, kuriose daugiau dėmesio būtų skiriama tikslams, susijusiems su atskirų asmenų galimybėmis, o ne tradicine hierarchija, įgyvendinti. Mano nuomone, plačiajai visuomenei ir romams skirta plati informacinė kampanija, kuria siekiama kovoti su romų izoliacijos nuo Europos visuomeninio gyvenimo jausmu ir tvirtai pabrėžiami vienodų sąlygų bei nediskriminavimo principai, yra labai svarbi šios Bendrijos veiklos sudedamoji dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Romų bendruomenės visoje Europoje egzistavo daugelį amžių ir dar visai neseniai buvo persekiojamos daugelyje valstybių narių. Jų tradicinis klajokliškas gyvenimo būdas, veikla, kuria jie užsiėmė, ir itin dažnos santuokos tik savo grupėje bei atskirtis, kurią jie pasirinko, prisidėjo prie to, kad šioms bendruomenėms buvo priklijuota nepageidaujamų, pavojingų ir asocialių asmenų etiketė.

Netgi šiandien šie prietarai išlikę, taip pat ir padariniai, istoriškai su jais siejami: dar ir dabar romų bendruomenių mokyklinio lavinimo lygis vienas žemiausių, o nusikalstamumo – vienas didžiausių. Sociologams ir istorikams teks įvertinti problemų, susijusių su romais, priežastis ir padarinius.

Iš politikų reikalaujama, kad jie sugebėtų kažką nuveikti bendruomenių, kurioms tarnauja, labui. Todėl ypač svarbu pasiūlyti kovos su romų atskirtimi būdus ir skatinti jų tikrą integraciją į visuomenę, kurioje jie gyvena, bei imtis konkrečių tam skirtų priemonių, pagrįstų rimtais ir išsamiais šios problemos tyrimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šioje rezoliucijoje minimi tam tikri principai, kurių negalima nuvertinti, pvz., kovos su romų diskriminacija svarba ir būtinybė integruoti šią mažumą įgyvendinant bendrą strategiją.

Visi šie pasiūlymai geri, tačiau juose neatsižvelgiama į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Italijoje, daugelis romų bendruomenių blogoje padėtyje dažnai atsiduria savo valia. Neteisėta veikla (vagystės, plėšimas, elgetavimas, prostitucija), kurią dažnai apsunkina vaikų išnaudojimas tokiais tikslais, ir beveik visiškas noro integruotis ir gyventi civilizuotą gyvenimą nebuvimas – labiausiai būdingos tam tikrų romų bendruomenių Italijoje savybės.

Į šią kritinę padėtį turi būti atsakoma visiškai įgyvendinant Direktyvą 2004/38/EB dėl laisvo ES piliečių judėjimo, kurioje numatoma, kad ES piliečiai, kurie po trijų mėnesių buvimo valstybėje narėje negali įrodyti, kad turi reguliarių pajamų šaltinį, ir atsisako dalyvauti integracijos procese, kurį siūlo šalies ir (arba) vietos valdžios institucijos, gali būti išsiųsti iš šalies.

Vien bendros „integracijos“ nepakanka. Mums reikia programų, skirtų pripratinti romų bendruomenes gerbti teisėtumo principą ir socialines normas, ir tam tikros baudžiamosios priemonės tiems, kas neįsitraukia į šį procesą. Kitaip kyla pavojus, kad teisėtas raginimas gerbti mažumas gali pavirsti visų sąžiningų piliečių, kenčiančių nuo daugelio romų nusikaltimų ir prievartos, diskriminacija.

Integracijos negali būti be pagarbos taisyklėms, ir romų mažumų neatleidžiama nuo pareigos laikytis šio principo. Būtent dėl to nesutinku su mano frakcijos nuomone ir balsuodamas dėl rezoliucijos susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Rezoliucijoje dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais, kuris vyks Kordoboje balandžio 8–9 d., reiškiamas susirūpinimas dėl romų diskriminacijos švietimo, aprūpinimo būstu, užimtumo srityje ir užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir kitomis viešosiomis paslaugomis, taip pat dėl nepaprastai mažo jų dalyvavimo politiniame gyvenime.

Vis dėlto Parlamentas paprašė Komisijos parengti naujus pasiūlymus dėl romų socialinės įtraukties. Šie rūmai taip pat ragina valstybes nares imtis labiau pastebimų priemonių, kad būtų įgyvendintos įstatymais pagrįstos romų teisės, ir atsižvelgti į tai, kad norint paskatinti romų socialinę įtrauktį nepakanka vien kovos su diskriminacija priemonių. Reikia darnių Bendrijos lygmens pastangų, taip pat finansinių išteklių.

Rezoliucijoje rekomenduojama Tarybai patvirtinti bendrąją poziciją dėl struktūrinių ir pasirengimo narystei fondų teikiamos paramos, atsižvelgiant į Europos politinį įsipareigojimą skatinti romų įtrauktį.

Tikimės, kad antrajame Europos romų aukščiausiojo lygio susitikime dėmesys bus sutelktas į strateginės politikos įsipareigojimus, kuriais būtų parodyta politinė valia įveikti prarają tarp romų bendruomenių ir daugumai priklausančių gyventojų įvairiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Ši rezoliucija –dar vienas iš tų dokumentų, kuriuose prioritetas turi būti teikiamas tam tikrai žmonių grupei, t. y. grupei, kuri, žinoma, turi naudotis ypatingu dėmesiu ir į kurią turi būti atsižvelgiama visose valsybių narių ir Europos politikos kryptyse. Šiandien kalbame apie 10 ar 12 mln. ES romų. Lyginant su dokumentais, nagrinėtais čia kitais atvejais, šioje rezoliucijoje akis į akį susiduriame su žmonių hierarchija, kurioje nuo šiol aukščiausią vietą užima romų mažuma, po jų – migrantai iš Europai nepriklausančių šalių, tada – ne europiečiai, kilę ne iš Europos šalių, o galiausiai, pačioje apačioje – „tikrieji“ europiečiai. Pridėję „lyčių aspektą“ ir viešpataujantį jaunimo kultą, galime daryti išvadą, kad jūsų vadinamojoje Europos Sąjungoje visai nėra puiku būti vidutinio amžiaus vyru, europiečiu, kilusiu iš Europos šalies ir nepriklausančiu kuriai nors etninei, kultūrinei, religinei ar seksualinei mažumai, kurioms skiriate tiek daug dėmesio. Kada pagaliau bus parengta politika, pirmiausia skirta europiečiams? Kada pirmenybė bus teikiama tiems neturtingiems darbuotojams, tai mokesčių gniuždomai viduriniajai klasei, tiems bedarbiams ir toms šeimoms, kurie yra viso labo europiečiai ir sudaro daugumą Europos Sąjungos gyventojų ir piliečių, kuriems esame atsakingi ir apie kuriuos jūs galvojate tik rinkimų išvakarėse?

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Palaikiau šią rezoliuciją, pateiktą Kordobos aukščiausiojo lygio susitikimo, vyksiančio 2010 m. balandžio 8 d., išvakarėse, nes romų integracija į visas visuomenės gyvenimo sritis turi būti vienas iš prioritetų, ginamas Europos lygiu. Mano nuomone, privalome pabrėžti romų padėtį ne tik Rytų Europoje, kurioje paplitusi jų diskriminacija, bet ir suvokti tai, kad šios problemos tebėra tokios pat aštrios, tik labiau užmaskuotos, ir kitose Europos šalyse, pvz., Prancūzijoje. Taip pat turime iškelti klausimą dėl įgyvendinamų priemonių veiksmingumo ir išsiaiškinti, kaip jos galėtų būti patobulintos, kad būtų tikrai pasiekti jų tikslai: sudarytos sąlygos socialinei ir ekonominei integracijai ir užtikrintos visapusiškos Europos romų piliečių teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. (RO) Balsavau už rezoliuciją dėl romų integracijos, grindžiamą požiūriu, kad reikia parengti konkrečias šiai Europos mažumai skirtas politikos kryptis, kurios turi būti greitai įgyvendintos. Nors pusę dešimtmečio skyrėme romų integracijai, problemoms, susijusioms su švietimu, užimtumu, regionine plėtra ir t. t., padėtis kai kuriose valstybėse narėse nepasikeitė ir net blogėja. Sutinku, kad turi būti iš naujo apibrėžti principai, bet manau, kad turėtume parengti skersinę, horizontalią strategiją, kurią įgyvendinant šios mažumos problemos būtų sprendžiamos kompleksiniu, o ne išskirtiniu būdu. Šioje rezoliucijoje prašome, kad nauji Komisijos nariai vykdydami savo pareigas prioritetą teiktų romų klausimams ir nebetęstų dabartinės tuščiažodžiavimo, o ne realios veiklos, politikos. Mes dedame dideles viltis į Kordobos aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau romų, kurie tikisi rezultatų užtikrinant pagarbą jų teisėms ir įgyvendinant kovos su diskriminacija politiką, poreikiai yra didesni.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. (HU) Ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti patvirtinus pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį kartu pateikė šešios didžiausios Parlamento politinės frakcijos; joje pakartojamas ankstesnės kadencijos Parlamento 2008 m. pradžioje priimtoje rezoliucijoje pateiktas prašymas ir Europos Komisija dar sykį raginama parengti išsamią Europos strategiją romų klausimu, kuria būtų siekiama panaikinti socialinę ir ekonominę atskirtį, romų patiriamą Europoje. Pasiūlyme teisingai nurodoma, kad norint paskatinti romų socialinę įtrauktį, nepakanka vien kovos su diskriminacija priemonių. Reikia darnių, tvirtu teisiniu pagrindu grindžiamų Bendrijos pastangų siekiant suvienyti institucijų ir visuomenės veikėjus ir priversti atitinkamas šalis vykdyti savo pačių prisiimtus įsipareigojimus.

Be to, labai svarbu, kad šioje rezoliucijoje užimama tvirta pozicija, kad be neprivalomų teisinių priemonių (angl. „soft law“) būtini ir privalomi teisiniai įsipareigojimai bei reali biudžeto parama. Galiausiai, tikiuosi, kad Europos Komisija, vadovaudamasi aiškiu Europos Parlamento nurodymu ir pritarus Europos Tarybos, kuo greičiau pradės rengti kompleksinę plėtros programą, apibūdintą šioje rezoliucijoje. Ji galėtų padėti pagaliau panaikinti didelį skurdą, kurį iš kartos į kartą kenčia romai, suteiktų galimybę imtis darnių veiksmų visose atitinkamose politikos srityse tuo pačiu metu ir leistų nedelsiant imtis intervencijos vietovėse, kurios susiduria su dideliais struktūriniais trūkumais ir virsta getais.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (ECR), raštu. – Aš ir mano kolegos iš ECR frakcijos sutinka su daugeliu šio pranešimo minčių; mes ir toliau iš visos širdies esame už vienodų teisių ir galimybių visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ar seksualinės orientacijos, užtikrinimą.

Tačiau, nors visiškai remiame romų integraciją Europos Sąjungoje, turime rimtų abejonių dėl Europos Sąjungos įsitraukimo sprendžiant klausimus, pvz., galimybių sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo ir aprūpinimo būstu srityse užtikrinimo, kurie, mūsų manymu, ir toliau turėtų priklausyti atskirų valstybių kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES – solidarumo ir integracijos erdvė, todėl ji turi imtis reikiamų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias romų diskriminacijai ir jiems visose valstybėse narėse, taip pat šalyse, kurios ketina įstoti į Europos Sąjungą ateityje, būtų suteiktos tokios pačios teisės švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse.

Turi būti imtasi ryžtingų priemonių siekiant panaikinti diskriminaciją. Vis dėlto to galima bus pasiekti tik tada, jei patys romai neis atskirties keliu ir stengsis integruotis į Europos erdvę, kuri siekia tapti įtraukties erdve.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Daugelis Vakarų šalyse elgetaujančių žmonių yra atvykę iš Slovakijos, Rumunijos ir Bulgarijos, ir dauguma jų priklauso romų mažumai. Ilgą laiką buvo mėginama pagerinti vargingą socialinę romų, atsidūrusių už visuomenės ribų ir gyvenančių lūšnynuose ar palapinėse, padėtį. Kaip parodė patirtis, vien romų gyvenvietėms skiriami pinigai rezultatų neduoda. Raktas į sėkmę – švietimas, nes tai vienintelis būdas atverti ilgalaikes galimybes pradėti kitokį gyvenimą. Iš esmės kovos su skurdu Rytų Europoje priemonės prasmingos, tačiau tos, kurios buvo įgyvendinamos iki šiol, patyrė nesėkmę, ir nepasiūlytas joks naujas, protingas požiūris. Dėl to balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Šioje rezoliucijoje siūlomos labai vienpusiškos priemonės: subsidijos ir finansinė parama romams Europos Sąjungoje. Žinoma, turime daryti viską, ką galime, kad užtikrintume, jog socialiai atskirtos grupės, pvz., romai, būtų geriau integruojamos į visuomenę ir ypač į darbo rinką. Tačiau tam, kad integracijos procesas būtų sėkmingas, romai turi parodyti, kad patys nori ir stengiasi integruotis. Jie turi pradėti leisdami įtraukti savo vaikus ir jaunimą į Europos švietimo ir mokymo sistemą. Rezoliucijoje dėl aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais šiems aspektams skirta per mažai dėmesio, todėl balsavau prieš ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Romų diskriminacija daugelį metų buvo vienas didžiausių tabu Europoje. Pastaraisiais metais tai pasikeitė. Priemonės, kurių imamasi kovojant su romų diskriminacijos, vis dar yra nepakankamos. Ši problema dažnai pamirštama.

Puikus pavyzdys, patvirtinantis šį teiginį, yra tai, kad Europos Komisija neatsakė į Europos Parlamento 2008 m. sausio 31 d. prašymą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti Europos strategiją romų klausimu. Šiuo metu būtina atnaujinti šį pasiūlymą. Ekonomikos krizės metu priešiškumas romų atžvilgiu išaugo. Jis palietė daugumą 10–12 mln. romų bendruomenės Europos Sąjungoje atstovų.

Manau, kad naujai paskirti Komisijos nariai romų klausimui turėtų teikti pirmenybę, todėl nusprendžiau pritarti pasiūlymui dėl Antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais rezoliucijos, kurį parengė Parlamento nariai, priklausantys Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai bei Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurį patvirtino Parlamentas ir už kurį aš balsavau, yra itin svarbus. Kaip pabrėžta 7 dalyje, nors romų bendruomenė paplitusi visoje Europoje ir todėl reikia bendrų pastangų Europos lygmeniu, Europos Komisija neatsakė į Europos Parlamento 2008 m. sausio 31 d. prašymą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti Europos strategiją romų klausimu, kurios tikslas būtų geriau koordinuoti pastangas, skirtas gerinti šios ypatingos bendruomenės padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis subsidiarumo principu, atsakomybė už sklandžią šios konkrečios grupės gyventojų integraciją į atitinkamą visuomenę tenka valstybėms narėms – ir Graikijoje įsikūrusi didelė romų bendruomenė – Europos Parlamentas turėtų (tai ir yra šio konkretaus pasiūlymo tikslas) paraginti Komisiją ir Tarybą veikti energingiau siekiant, kad būtų geriau koordinuojami veiksmai, skirti visiškai romų integracijai į Europos visuomenę.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Balsavau už rezoliuciją, būdama įsitikinusi, kad tai nebus vien tušti žodžiai, o iškart bus pradėtos įgyvendinti konkrečios priemonės, skirtos romų padėčiai pagerinti. Europos struktūriniai fondai teikia didžiules galimybes romų socialinei įtraukčiai skatinti. Deja, šiomis galimybėmis sunku pasinaudoti dėl su procedūromis ir turiniu susijusių aspektų. Rumunijoje buvo pastebėta, kad įgyvendinant POSDRU (Sektorinė žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa) priemones turi būti parengta kitokia su užimtumo klausimais susijusi koncepcija, skirta romams priklausančiai visuomenės daliai. Taikant romams įprastas su profesiniu perkvalifikavimu, konsultavimu ir informacijos teikimu susijusias priemones taip pat turi būti atsižvelgta į ypatingą jų kultūrą. Nors labiausiai nukentėjo gavėjai iš kaimo vietovių, tarp Europos kaimo plėtros programų niekada nebuvo romų bendruomenėms skirtų programų. Romai nėra įtraukti į tikslines grupes, kurioms būtų teikiama pirmenybė finansuojant tokias programas. Inicijuojant programas, skatinančias žemės ūkio įmonių kūrimą, gyvulių ūkių steigimą, ir kartu numatant paskatų, pvz., subsidijų darbdaviams šiame sektoriuje, paketą, būtų sudarytos sąlygos romų tautybės gyventojams integruotis į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes romų bendruomenių įtrauktis yra vienas iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos prioritetų. Šioje rezoliucijoje išdėstoma Parlamento pozicija rengiantis antrajam Europos aukščiausiojo lygio susitikimui romų klausimais, kuris vyks 2010 m. balandžio 8–9 d. Kordoboje Ispanijai pirmininkaujant Tarybai. Romų tautybės gyventojų padėtis skiriasi nuo kitų ES mažumų padėties, ir siekiant jų įtraukties reikia veiksmingos politikos, skirtos sistemingai jų patiriamai diskriminacijai mažinti. Ir ES, ir vietos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis turi dalyvauti ir vaidinti aktyvų vaidmenį įgyvendinant vienodo požiūrio į juos principą, nes jis – viena pagrindinių ES vertybių. Rezoliucijoje Europos institucijos raginamos koordinuotomis strateginėmis priemonėmis skatinti Europos romų tautybės gyventojų įtrauktį. Kordobos aukščiausiojo lygio susitikimas turi padėti žengti žingsnį pirmyn pereinant nuo gerų ketinimų prie konkrečių politikos krypčių, kurios leistų įveikti šiems žmonėms iškilusias problemas dėl būsto, užimtumo ir galimybių gauti švietimo bei viešąsias paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Aš iš tikrųjų džiaugiuosi, buvo priimta kad ši rezoliucija (be abejo, balsavau už), nes joje yra ypatingai svarbių nuostatų dėl kovos su romų diskriminacija. Konkrečiau kalbant, Europos Komisija joje dar kartą raginama parengti išsamią Europos strategiją dėl romų įtraukties, kuri būtų priemonė kovoti su romų socialine atskirtimi ir diskriminacija Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl antrojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo romų klausimais, nes manau, kad kovojant su romų, kurių bendruomenės paplitusios visoje Europoje, diskriminacija reikia Bendrijos požiūrio. Turime išreikšti savo susirūpinimą dėl romų diskriminacijos švietimo, aprūpinimo būstu, užimtumo srityje, taip pat užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros ir kitomis viešosiomis paslaugomis. Smerkiame neseniai keliose ES valstybėse narėse padidėjusį priešiškumą čigonams (romofobiją) – nuolatines neapykantą kurstančias kalbas ir išpuolius prieš romus. Raginame Komisiją sprendžiant romų klausimus taikyti horizontalųjį principą ir rengti papildomus pasiūlymus, kaip užtikrinti politikos, susijusios su romų socialine įtrauktimi, nuoseklumą Europos lygmeniu. Turėdami tai omenyje, prašome Komisijos bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti Europos strategiją romų klausimu, kurios tikslas būtų geriau koordinuoti ir remti pastangas, skirtas romų tautybės gyventojų padėčiai gerinti. Be to, tikiuosi, kad valstybės narės pasinaudos įvairiomis egzistuojančiomis priemonėmis siekdamos veiksmingiau kovoti su romų atskirtimi, pvz., galimybe iki 2 proc. visų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, numatytų aprūpinimui būstu, skirti socialiai atskirtoms bendruomenėms, arba esamomis galimybėmis, kurias teikia Europos socialinis fondas.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0227/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Žinoma, pritariame tam, kad „Frontex“ stebėtų teritoriją už ES valstybių narių, besiribojančių su ES išorės siena, teritorinių vandenų. Pateikiamos prieštaringos teisinės konsultacijos dėl to, ar agentūra jau turi tokią galią. Kad ir kaip ten būtų, šioje rezoliucijoje įtvirtinamos taisyklės ir gairės, apribojančios šią funkciją. Visų pirma buvo reikalaujama ne tik to, kad „Frontex“ turėtų gelbėti nelegalius migrantus, kuriems, kaip manoma, kilo pavojus jūroje (akivaizdžiai morali veikla), bet ir nustatyti pareigą suteikti prieglobstį išgelbėtiems imigrantams. Manome, kad tokie išgelbėti nelegalūs imigrantai turėtų būti grąžinti į šalį, kurioje, kaip manoma, jie įlipo į laivą, arba į jų gimtąją šalį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl daugiau priežasčių, nei apima sprendimo projektas ir Tarybos pasiūlymo dėl Sienų kodekso papildymo, susijusio su jūrų išorės sienų stebėjimu, turinys. Nepaisant to, kad sprendime kalbama apie teigiamus, su žmogaus teisių gynimu susijusius dalykus, ypač antrojoje dalyje, kurie nėra privaloma valstybėms narėms, procedūra, kuria siekiama jį ratifikuoti, akivaizdžiai nepaisoma Europos Parlamento darbo ir kompetencijos. Šiuo sprendimo projektu Taryba viršija savo vykdomąją galią. Jeigu Europos Parlamentas pritars tokiai procedūrai, bus sukurtas labai neigiamas precedentas jo vaidmens ir veiksmingos veiklos atžvilgiu, o tai turėtų užtikrinti jo, kaip vienintelės Europos lygmeniu išrinktos institucijos, kontrolės, teisės aktų priėmimo ir kitas galias. Be to, neseniai matėme, kad Europos Parlamentas, pasinaudojęs savo sprendžiamuoju balsu, panaikino susitarimą dėl Europos Sąjungos piliečių asmens duomenų perdavimo JAV slaptosioms tarnyboms ir vyriausybei. Pasiūlyme neturėtų būti numatomos tokios galimybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Būtina imtis veiksmų, siekiant sustiprinti sienų kontrolę, kurią koordinuoja Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra. Be to, būtina nustatyti bendras veikimo procedūras, taip pat aiškias dalyvavimo bendrose jūrų operacijose – daugiausia paieškų ir gelbėjimo operacijose – ir išgelbėtų asmenų išlaipinimo taisykles.

Dėl to Komisija, remdamasi komitologijos procedūra, nusprendė pateikti sprendimo projektą. Tarybai nepavyko panaikinti nesutarimų šiuo klausimu, bandant išvengti Parlamento pateikiant techninius argumentus ir taip panaikinant mūsų kompetenciją. Parlamento teisės tarnybos nuomonė labai aiški. Komisija viršijo savo įgaliojimus įgyvendinimo srityje. Tai nėra tik techninė procedūra. Remiantis C. Malmström žodžiais, tai didžiulės politinės svarbos ir praktinės reikšmės pasiūlymas.

Mūsų balsavimas prieš pasiūlymą yra ne tik parlamentinių prerogatyvų patvirtinimas, bet ir solidarumo su mažomis šalimis, kurios nesąžiningai nubaudžiamos šiuo sprendimu, išraiška.

 
  
MPphoto
 
 

  Cornelia Ernst ir Sabine Lösing (GUE/NGL), raštu. – Turėdamos omenyje, kad „Frontex“ visų pirma buvo įsteigta ES sienoms nuo vadinamųjų „nelegalių“ migrantų „apsaugoti“, nepritariame šios agentūros įsteigimui ir jos tikslams. Tačiau pritariame gairėms dėl tinkamo tarptautinės ir Europos Sąjungos pabėgėlių teisės normų ir žmogaus teisių laikymosi, numatytoms Komisijos pasiūlyme (COM (2009) 0658 galutinis). Visų pirma pritariame I priedo 1 daliai (dėl asmens negrąžinimo principo laikymosi, atsižvelgimo į specialiuosius pažeidžiamų asmenų ir tų, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba, poreikius, pasienio pareigūnų parengimo žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės srityje), taip pat II priedo 3 ir 4 dalims (dėl atsižvelgimo į migranto padėtį, turint omenyje jo galimą pagalbos prašymą ar laivo tinkamumą plaukioti, dėl jų neišlaipinimo šalyse, kurioje asmenys gali būti persekiojami ir kankinami). Be to, pabrėžiame, kad būtina nustatyti šio antrojo priedo privalomumą, ir atkreipiame dėmesį, kad šių principų pagrindu pakeisime „Frontex“ įgaliojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Balsavau prieš šią rezoliuciją, kuria būtų buvęs užkirstas kelias daugybei priemonių, kurios būtų žingsnis tinkama linkme, priimti, nors ir sutinku, kad padėtis tikrai nėra tobula. Šio dokumento pagrindu bus galima teikti skundus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl valstybių, kurios nesilaikys įsipareigojimų, susijusių su negrąžinimo principu atvirojoje jūroje, kai dabar jos to visiškai išvengia. Svarbu, kad valstybės narės, prižiūrimos „Frontex“, suteiktų pagalbą į nelaimę jūroje patekusiems migrantams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, padėtį ar aplinkybes, kuriomis jie buvo surasti.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Pasiūlymas dėl rezoliucijos yra susijęs su Tarybos sprendimo projektu, juo papildomas Sienų kodeksas, kiek tai susiję su jūrų sienų stebėjimu „Frontex“ koordinuojamų operacijų metu, numatant priemones žmonėms jūroje gelbėti. Kalbant apie Graikiją ir padidėjusią imigracijos naštą, šios konkrečios priemonės palengvins „Frontex“ veiklą Graikijos jūrose.

Konkrečiai kalbant, šiomis priemonėmis numatomos tiek taisyklės, tiek neprivalomos gairės, jos susijusios su žmonių jūroje priėmimu, paieška ir išgelbėjimu. Iš esmės būtent šių priemonių būtina imtis, aptikus laivą ir įtariant, kad jame yra žmonių, siekiančių išvengti patikrinimo pasienyje. Be to, ieškant ir gelbėjant žmones, būtina vadovautis tam tikrais principais, o sulaikyti ar išgelbėti žmonės turi būti išlaipinti pagal tam tikrą veiksmų planą. Būtent todėl manau, kad reikėtų pritarti šiam konkrečiam pasiūlymui ir pagreitinti Tarybos pasiūlyme numatytų priemonių įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Priešingai mūsų pozicijai (balsavau už pasiūlymą), nebuvo pasiekta kvalifikuota dauguma, todėl rezoliucija Komisijos pasiūlymui atmesti ir vadovautis Parlamento teisės tarnybų patarimu sužlugdyta. Tai reiškia, kad Šengeno sienų kodeksas bus pakeistas taip, kaip pasiūlė Komisija, remdamasi komitologijos procedūra, papildant direktyvą priedu, kuriame numatomos neprivalomos priemonės dėl įsipareigojimų paieškos ir gelbėjimo operacijų jūroje metu. Belieka tik tikėtis, kad Komisija pasinaudos tuo kaip galimybe griežčiau prižiūrėti „Frontex“ koordinuojamas operacijas, kad galėtume išvengti žmonių tragedijų ir nelaimių jūroje. Tačiau dėl viso to tikrai įmanoma, kad dabar mums nepavyks persvarstyti privalomų priemonių „Frontex“ įgaliojimų atžvilgiu tačiau, žinoma, negalime pasiduoti ir turime kaip įmanydami stengtis pasiekti geresnių rezultatų šioje srityje ateityje.

 
  
  

Pranešimas: Sidonia Elżbieta Jędrzejewska (A7-0033/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Ashworth (ECR), raštu. – Aš ir mano kolegos ECR frakcijoje didžiąja dalimi pritaria šiam pranešimui, įskaitant nuostatas dėl biudžetinio veiksmingumo didinimo, paraiškų ES lėšoms gauti procedūrų supaprastinimo, taip pat ir dėl prioritetinio siekio užbaigti 2020 m. strategiją.

Tačiau mums kyla rimtų nuogąstavimų dėl ES socialinio ramsčio paminėjimo, plačios socialinės darbotvarkės, suderintos imigracijos politikos ir apribojimų bendrojoje žemės ūkio rinkoje ir pabrėžiame, kad švietimo ir karinė bei gynybos sritys yra išskirtinės valstybių narių veiklos sritys.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Balsavau už šį pranešimą dėl 2011 m. biudžeto prioritetų. Kaip teigiama pranešime, turi būti skiriama konkreti parama verslininkystei ir labai mažoms įmonėms, o šie klausimai turi sudaryti Europos Sąjungos jaunimo ir naujovių politikos pagrindą.

Pranešime reikalaujama, kad būtų remiamos visos programos ir priemonės, kuriomis skatinama verslininkystė, – visų pirma kaimo vietovėse, – taip pat padedama pradedančioms veikti naujai įsteigtoms įmonėms ir skatinama jaunus verslininkus keistis informacija.

Turėtų būti finansuojamos programoms, kuriomis būtų padedama jaunimui, kuriančiam naujas įmones. Pritariu šiame pranešime pabrėžiamai jaunimo politikai ir jaunimo vaidmeniui, turint omenyje tai, kad siekiame išsikapstyti iš dabartinės ekonomikos ir finansų krizės.

Visiškai pritariu pranešime pateiktam reikalavimui padidinti investicijas jaunimo atžvilgiu ir švietimo srityje, kaip ir buvo rekomenduojama ES jaunimo strategijoje. Turi būti pripažintas, puoselėjamas ir remiamas jaunimo vaidmuo Europos Sąjungoje ir jo svarba jos ateičiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Jaunimas, mokslas ir naujovės yra pagrindiniai kitame Europos Sąjungos biudžete numatyti prioritetai. Investicijos į jaunimą yra investicijos į ateitį. Šios investicijos turi būti suderintos įvairių politikos sričių atžvilgiu.

Švietimas, profesinis mokymas ir perėjimas nuo švietimo sistemos prie darbo rinkos yra esminiai šio biudžeto klausimai. Mokslinį laipsnį ir kvalifikaciją įgijusius jaunuolius vis labiau paliečia nedarbas. Todėl manau, kad judumo programa „Erasmus“ pirmasis darbas“ yra strateginis įsipareigojimas ateičiai, nes ja sukuriamas aiškus ryšys tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos. Tarp kitų šio biudžeto prioritetų paminėčiau mokslinių tyrimų, naujovių ir skaitmeninės darbotvarkės sritis: šios sritys labai svarbios Europos tvaraus vystymosi atžvilgiu.

Taip pat pabrėžčiau kai kurių jau vykdomų programų, tokių kaip Europos inovacijų ir technologijų institutas, kuriomis prisidedama prie šio tikslo, svarbą. Šiame biudžete netgi numatoma paremti ekologiškų ir naujoviškų technologijų plėtojimą, taip iš esmės prisidedant prie ekonomikos atsigavimo ir skatinant mažąsias ir vidutines įmones. Įsipareigojimai jaunimo atžvilgiu, naujovių ir mokslo srityse yra būdas dar kartą Europą paversti pirmaujančia pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. (DA) Šiandien EP nariai socialdemokratai iš Danijos balsavo už 2011 m. biudžeto prioritetus. Pritariame bendriems prioritetams, o visų pirma priemonėms kovoti su jaunimo nedarbu ir moksliniams tyrimams, naujovėms ir ekologiškoms technologijoms skatinti. Taip pat EP nariai socialdemokratai iš Danijos visiškai pritaria reikiamų lėšų skyrimui ES augimo ir užimtumo strategijai „Europa 2020“. Tačiau jie norėtų pabrėžti, kad ES bendra žemės ūkio politika ir toliau turi būti siekiama užtikrinti rinkos stabilizavimą, todėl negalime pritarti nuolatinių ES subsidijų skyrimui pienui ir pieno produktams.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog ir Åsa Westlund (S&D), raštu. (SV) Mes, EP nariai socialdemokratai iš Švedijos, šiandien balsavome už 2011 m. biudžeto prioritetus. Didžia dalimi pritariame pranešime numatytiems prioritetams. Pvz., manome, kad svarbu investuoti į jaunimą, mokslinius tyrimus, naujoves ir ekologiškas technologijas. Taip pat manome, kad svarbu, jog naujajai ES augimo ir užimtumo strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti būtų skiriama pakankamai finansinių išteklių, kad ji būtų sėkminga.

Tačiau norėtume pabrėžti, kad nemanome, jog pagrindinis ES bendros žemės ūkio politikos tikslas – užtikrinti rinkos stabilumą, todėl nenorime, kad ES teiktų nuolatinę paramą pieno ir pieno produktų rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Turint omenyje bendrą krizę ir plataus užmojo 2020 m. strategijos reikalavimus naujovių, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, ekonomikos augimo ir užimtumo srityse, būtina įtvirtinti 2020 m. strategijos iššūkius kaip pagrindinius biudžeto prioritetus.

Todėl džiaugiuosi girdėdamas apie Komisijos įsipareigojimus švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių politikos srityse 2011 m. biudžeto prioritetų atžvilgiu. Be to, svarbu nepamiršti ekonomikos gaivinimo ir krizės įveikimo, todėl taip pat džiaugiuosi, kad parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms yra vienas svarbiausių 2011 m. biudžeto klausimų. Dėl bendros žemės ūkio politikos reformos tai dar kartą paminėsiu būtinybę padidinti finansavimą BŽŪP; Komisija privalo nepamiršti ir šio prioriteto.

Pabrėžiu, kad 2011 m. biudžetas bus pirmasis, priimtas Lisabonos sutarties pagrindu, kartu sustiprinant parlamentinę intervenciją.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Pasiūlyti 2011 m. biudžeto prioritetai, nepaisant socialinės retorikos, kuri neišvengiama per krizę, yra gana aiškūs: iš esmės siekiama išlaikyti tuos pačius prioritetus, kurie turėjo įtakos ir ankstesniems biudžetams. Dar kartą paminėsiu, kad, kaip matome, biudžetu siekiama pagilinti bendrą rinką darbo saugumo, vadinamosios darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros, trūkumo, liberalizavimo ir aplinkos ir didėjančių socialinio gyvenimo sričių sukomercinimo pagrindu. Nors jos ir numatytos vadinamojoje naujoje 2020 m. strategijoje, tai senos gairės.

Numatytas jaunimui teikiamas prioritetas nepaslepia to, kad taip siekiama pradėti kurti planą būsimoms darbuotojų kartoms, kuriems nedarbas bus struktūrinis, suvokiamas kaip strateginis kintamasis dydis, nulemiantis jų darbo jėgos nuvertėjimą. Tai įpareigos net kvalifikuotus darbuotojus blaškytis tarp nesaugių darbų, besikaitaliojančių su neišvengiamu nedarbu. Tai prioritetai, dėl kurių 2011 m. biudžetas pasitarnaus ES išoriniam intervencionizmui; bendrai užsienio ir saugumo politikai bei bendrai saugumo ir gynybos politikai; militarizmui ir karui; priemonėms, kuriomis imigracija įtvirtinama kaip nusikaltimas; Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai.

Tokiu atveju galime balsuoti tik prieš šį pranešimą. Tačiau tai nėra vienintelis ir neišvengiamas būdas. Tai ir norėjome parodyti per diskusijas pateikdami įvairius pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. (PL) Nelengva sudaryti ES biudžetą finansų krizės metu, esant labai mažai biudžeto atsargai ir atsiradus naujoms darbo sritims, susijusioms su Lisabonos sutarties įsigaliojimu. Todėl dar labiau apsidžiaugiau, balsavimo metu galėdama pritarti S. E. Jędrzejewskos pranešimui dėl 2011 m. biudžeto ir pasiūlymui dėl Europos Parlamento rezoliucijos, kuriuose abiejuose numatomi plataus užmojo kitų metų biudžeto prioritetai.

Be tokių įprastų prioritetų kaip sanglaudos politika ir parama naujoviškoms ir ekologiškoms technologijoms, 2011 m. biudžetu turėtų būti užtikrintas visapusiškas naujų ES iniciatyvų įgyvendinimas: Europos išorės veiksmų tarnyba, ekonomikos strategija „Europa 2020“ ir Rytų partnerystės dalį sudarančios priemonės. Visos trys iniciatyvos gali sužlugti, jeigu joms skirtas finansavimas bus tik simbolinis.

Taip pat verta paminėti ir visapusišką požiūrį į jaunimą. Susidūrusi su demografinėmis problemomis, ES negali turėti mažo išsilavinusio jaunimo procento, nes tai sukeltų dar didesnį nedarbą šio amžiaus žmonių grupėje, o tam ES tiesiog negali leisti nutikti. Todėl Europos Sąjungos biudžete turi būti numatytos lėšos kalbų mokymuisi, tarpkultūriniam dialogui, jaunimo judumui didinti ir diplomuotų specialistų integravimui į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Jeigu teisingai supratau šio pranešimo tekstą, viskas arba beveik viskas tampa prioritetu, o tai reiškia, kad nėra jokio prioriteto. Gana aišku, kad prašoma didesnio biudžeto; kitaip sakant, daugiau mokesčių Europos Sąjungos piliečiams. Tiesa, pranešėjos siekis užtikrinti, kad ES biudžeto lėšų panaudojimas būtų ne tik naudingas, bet ir veiksmingas ir kad taip būtų sukurta tikra Europos Sąjungos pridėtinė vertė šalių politikai, yra vertas pagyrimo. Tačiau kalbant atvirai šis klausimas turėjo būti nuolat keliamas daugybę metų. Viena vertus, dar kartą pakartosiu, kad to nebuvo pastaruosius 14 ar 15 metų, nes Europos Audito Rūmai nepajėgė pritarti metinių biudžetų vykdymui. Kita vertus, šiame pranešime vis dar ieškau konkrečių pasiūlymų, kurių pagrindu būtų galima pasiekti šį tikslą. Visų pirma ieškau pasiūlymų, kuriais būtų panaikintos programos, kurios yra tik grynas populizmas, nenaudingas nedidelės paramos paskirstymas, ideologinė propaganda ir siekis labiau įsitraukti į sritis, kuriose, laimei, ES turi tik keletą galių, ir kurios, svarbiausia, yra neveiksmingos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Nors ir balsavau už pranešimą, norėčiau pateikti keletą kritiškų abejonių dėl 2011 m. biudžeto prioritetų. Tiesa, tikrai pritariu ES įsipareigojimui suteikti paramą jaunimui, naujovėms ir visuomeniniam sektoriui kaip keletui struktūrinių mūsų visuomenės dalių. Tačiau vis tiek finansinė programa dar nėra tinkama, visų pirma ekonomikos krizės ir nedarbo laikotarpiu: ja negalime finansuoti bet kokių politinių siekių, kuriais būtų galima paskatinti tikrus pokyčius. 9 mln. EUR, arba 0,07 proc. biudžeto, skirta užimtumui: tai tikrai neatspindi esminių siekių paremti užimtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl Europos Komisijos biudžeto, nes manau, kad svarbu, kad ES turėtų suderintą, tikrą planą, kuriuo būtų pateisintos piliečių, norinčių išbristi iš dabartinės ekonomikos krizės, turėti gerai apmokamus darbus ir saugesnę ateitį, viltys. Manau, kad finansinė parama MVĮ turi tapti Europos prioritetu, nes MVĮ atlieka esminį vaidmenį, užtikrinant didžiulį darbo vietų skaičių, taip pat ir regionų plėtros srityje bei kaimo vietovėse. Taip pat manau, kad jaunimas yra labai svarbus dabar ir ES ateityje. Tai taip pat turi atsispindėti biudžeto prioritetuose. Jaunimas sudaro Europos Sąjungos socialinės strategijos ir įtraukties strategijos pagrindą. Naujovėmis pagrįstas jaunimo pajėgumas yra esminis plėtros ir ekonomikos augimo šaltinis, kuriuo ES turėtų neabejoti. Tvirtai tikiu, kad investicijos į jaunimą ir švietimą yra investicijos į dabartį ir ateitį, kaip ir nurodyta ES jaunimo strategijoje. Pritariu tam, kad į jaunimo politiką turi būti įtrauktas pasiruošimo darbo rinkoms mokyklose ir universitetuose klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsuosiu prieš šį pranešimą dėl prioritetų sudarant 2011 m. biudžetą. Pastarasis įtvirtina dogmatišką ir žalingą eurokratišką politiką, kurios įgyvendinimui nepritariu visoje Europoje ir pasaulyje. Pagrįstai negaliu balsuoti už biudžetą, kuriame pritariame tokiai daugybei galimų nelaimių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Po Lisabonos sutarties nesėkmės strategijos „Europa 2020“ pagrindu turi naują galimybę tapti didžiuliu pasaulio ekonomikos katalizatoriumi. Kad šis naujas planas būtų sėkmingas, būtina, kad įvairiuose biudžetuose, kurie bus patvirtinti, prioritetas būtų teikiamas kelioms sritims, kurios yra svarbiausios, siekiant sėkmingai įgyvendinti 2020 m. strategiją.

Turime omenyje naujoves, paramą jaunimui, siekiant padidinti socialinį judumą, ir bendrą paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra tikrasis šalių ekonomikos variklis. Taip pat labai svarbu gausiai investuoti į klimato kaitos, aplinkos ir socialinės politikos sritis. Tam, kad 2020 m. strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, būtina rasti naujų finansavimo ir lėšų didinimo būdų, nes negalime daryti to, ką darėme praeityje, ir iš naujo paskirstyti struktūrinei, sanglaudos ir bendrai žemės ūkio politikai numatytas lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papastamkos (PPE), raštu. (EL) Balsavau už pranešimą dėl 2011 m. biudžeto prioritetų, o viena tai nulėmusių priežasčių yra pasiūlymai dėl BŽŪP finansavimo. Visų pirma nurodoma, kad prioritetų, susijusių su būsima strategija „Europa 2020“, finansavimu, galbūt perskirstant lėšas, negali būti pakenkiama tokioms pagrindinėms ES politikos sritims kaip sanglaudos, struktūrinė ar bendra žemės ūkio politika. Jame dar kartą įžvelgiamas per dabartinių metų Bendrijos biudžeto tvirtinimą kilęs nerimas dėl nedidelių atsargų išlaidoms žemės ūkio politikoje ir pritariama nuostatai dėl pakankamų atsargų 2011 m. biudžete. Pakankamos atsargos išlaidoms žemės ūkio politikoje labai svarbios, susidūrus su nenumatytais reikalavimais žemės ūkio sektoriuje, visų pirma kainų nestabilumo atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją „dėl prioritetų sudarant 2011 m. biudžetą – III skirsnis – Komisija“, taip patvirtindama, kad dabartinių darbo vietų išsaugojimas ir naujų vietų kūrimas, dėl kurių Europos Sąjungos piliečiai galėtų tinkamai gyventi, turi tapti Europos Sąjungos ir valstybių narių politinių vadovų prioritetu. Komisijos komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ sudaro pagrindą plačioms diskusijoms dėl ES ekonomikos ir socialinės strategijos ateityje. Taip pat balsavau už 5 pakeitimą, turėdama omenyje, kad nedarbas yra pagrindinė dabartinių diskusijų tema, ir tai, kad ES, norėdama įveikti jau aukšto ir vis didėjančio nedarbo lygio problemą, turi laikytis plataus užmojo socialinės darbotvarkės. Visų pirma Europos Sąjunga turi investuoti į mokslinius tyrimus, transporto ir energetikos infrastruktūrą, kad sugebėtų išlikti konkurencinga visame pasaulyje. Dar daugiau, tiek valstybės narės, tiek ES turi investuoti į švietimą ir jaunimo tobulėjimą. Būtent todėl tokios programos kaip „Erasmus“, visų pirma „Erasmus“, skirta jauniems verslininkams, turi būti prioritetinės, o tai būtų įtvirtinta ir 2011 m. biudžete.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu. (PL) Džiaugiuosi dėl balsavimo dėl S. E. Jędrzejewskos pranešimo dėl Europos Sąjungos 2011 m. biudžeto prioritetų rezultatų. Žinoma, balsavau už pranešimą. Šiandien vykęs balsavimas yra išskirtinis dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai pirmasis Lisabonos sutartyje numatytų taisyklių pagrindu priimtas biudžetas. Antra, Europos Parlamentas, o ne Komisija pirmiausia pateikė pasiūlymus dėl prioritetų.

Pranešėja savo dokumente labai tinkamai įtraukė klausimus dėl jaunimo ir švietimo. Per krizę labai svarbu paremti jaunimą, pvz., padedant susirasti pirmąjį darbą ar pradėti savo verslą. Šiandien labai ryškus nepakankamas dėmesys šiam klausimui praėjusiais metais. Užimtumo ekspertai nurodo, kad darbo rinkoje su sunkumais susiduria ne tik diplomuoti specialistai, bet ir trisdešimtmečiai žmonės, kurie keletą metų yra dalyvavę darbo rinkoje.

 
  
  

Pranešimas: Helga Trüpel (A7-0036/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Aš palaikau šį pranešimą, nes aplinkybės, kuriomis bus priimtas 2011 m. biudžetas, bus išskirtinės dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir dėl tebesitęsiančios ekonominės ir finansinės krizės. Biudžetas turės būti kruopščiai subalansuotas, kad užtikrintų sėkmingą Lisabonos sutartyje numatytų tikslų įgyvendinimą, kaip pavyzdžiui, bendros vidaus energetikos rinkos sukūrimą. Taip pat planuojant biudžetą būtina didelį dėmesį sutelkti į finansinės krizės padarinius, kurie juntami dar daugelyje valstybių, bei pastangas juos efektyviai šalinti. Ir toliau pagrindiniu prioritetu turi išlikti darbo vietų išsaugojimas ir kūrimas, kuris glaudžiai susijęs su finansinės paramos poreikiu mažoms ir vidutinėms įmonėms, sukuriančioms didžiąją dalį darbo vietų. Tvirtinant 2011 m. Europos Parlamento biudžetą turi būti skiriamas ypatingas dėmesys įvertinant EP prioritetą – aukšto lygio teisėkūros formavimą, ir tam tikslui suteiktos visos būtinos priemonės. Taip pat turi būti tinkamai išspręstas efektyvaus EP darbo organizavimo klausimas, įskaitant ir vienos EP narių darbo vietos nustatymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Parlamentui suteikta daugiau galios. Globalizuotame pasaulyje problemos tampa vis sudėtingesnės, o sprendimai turi būti techniškai tvirti ir pagrįsti mokslu. Labai svarbu, kad politikos kūrėjai žinotų apie naujausius mokslo laimėjimus, nes jų pagrindu bus galima priimti geriausius sprendimus. Šiame biudžete numatomos ilgalaikės politikos kūrimo gairės, kurių pagrindu būtų galima sumažinti išlaidas ateityje.

Siūlau surengti daugiau mokymų ir skirti didesnę techninę paramą nariams, nes tai būtinas išteklius, kad Parlamentas galėtų tinkamai atlikti savo pareigas, pasitelkdamas mokslinę ir techninę pagalbą, kuri tokia reikalinga XXI amžiuje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Turint omenyje naujos sistemos pagrindu padidintas daugybės institucijų, kartu ir Parlamento, pareigas, labai svarbu, kad kiekvienos institucijos veiklos biudžete būtų užtikrinti materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, reikalingi jos veiklai institucinėje sistemoje kruopščiai ir tinkamai vykdyti.

Pritariu realistinio ir įvykdomo biudžeto, kuriame būtų numatytos įvairioms institucijoms skirtos materialinės lėšos jų pareigoms vykdyti, sudarymui. Tačiau šie pasvarstymai negali kelti pavojaus biudžeto tvarumui ir griežtai buhalterijai, o tai labai svarbu kiekvienoje institucijoje. Be to, griežtumas ir skaidrumas turi būti užtikrinti ir įvairioms institucijoms naudojant joms paskirtas lėšas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Labai svarbu suplanuoti 2011 m. biudžetą, todėl pritariu pranešime numatytam siūlymui surengti kruopščiai apgalvotas ir skaidrias diskusijas. Be to, teisingai teigiama, kad biudžeto ribos klausimas keblus, būtina atsižvelgti į bendras išlaidas. Pritariu tam, kad pranešimu siekiama perspėti žmones. Darant tai be jokio atsargumo, būtų įžeidžiami mano gimtosios šalies ir visos Europos žmonės, kurie patys nerimauja dėl savo biudžetų. Taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pasakyti, kad tikiuosi, jog mūsų atsargumas reikš ir mūsų solidarumą ir brolybę su mūsų kolegomis iš Graikijos ir Portugalijos, kuriems šiuo metu labai sudėtingas laikotarpis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui buvo suteiktos naujos pareigos. Tai reiškia papildomą administracinį darbą, todėl nariams reikalingi kvalifikuoti darbuotojai, kurie būtų jų patarėjai. Tai sukelia dvi problemas: padaugėjus padėjėjų išauga išlaidos ir reikia papildomų vietų, kad padėjėjai galėtų atlikti savo pareigas tinkamomis darbo sąlygomis. Tai reiškia didesnes išlaidas. Sunku tai paaiškinti per šią krizę, bet norint, kad Parlamentas tinkamai dirbtų, reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už šį svarbų pranešimą. Gairės yra pirmasis žingsnis biudžeto rengimo procedūros metu, kurių pagrindu Europos Parlamento generalinis sekretorius ir visas biuras imsis kito žingsnio, pradinio sąmatos projekto, kuris jau pateiktas biure.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Aplinkybės, kuriomis priimamas 2011 m. biudžetas, tikrai išskirtinės, o kartu prilygsta iššūkiui. Sėkmingas Lisabonos sutarties įgyvendinimas yra svarbesnis prioritetas, o dėl ekonomikos krizės poveikio, kuris jaučiamas ir Europos Sąjungoje, tampa dar sudėtingiau pasiekti šį tikslą.

Dėl to Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, kuriai priklausau, ir toliau pritaria tvaraus ir griežto biudžeto, kuriame kiekvienas išlaidų punktas būtų pateisintas ir būtų nuolat užtikrintas jo griežtumas bei veiksmingumas, sudarymui. Todėl pritariu žingsniui sąmatos sudarymo be ankstesnio likučio, kuriuo būtų užtikrintas veiksmingumas ir sutaupytos lėšos, link. Siekiant kuo tinkamiau pasiekti šį tikslą, labai svarbu skubiai nustatyti ilgalaikę kūrimo politiką.

Sutinku, kad būtina skatinti didesnį bendradarbiavimą ir tvirtą dialogą tarpinstituciniu lygmeniu, kad įvairiose srityse, pvz., vertimo raštu ir politikos kūrimo srityse, būtų geriau panaudojamos lėšos. Norėčiau pabrėžti, kad tinkama Parlamento vykdoma teisės aktų leidyba turėtų tapti prioritetu, o rūmams būtų suteikiamos reikiamos priemonės sėkmingam vaidmeniui teisės aktų leidybos srityje atlikti. Būtent todėl balsavau už šiame pranešime numatytas 2011 m. biudžeto gaires...

(Remiantis Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsniu, paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas)

 
  
  

Pranešimas: Giancarlo Scottà (A7-0029/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Balsavau už pranešimą dėl ES žemės ūkio produktų kokybės politikos, nes, mano nuomone, jis labai svarbus dėl dviejų dalykų. Pirma, jame pabrėžiama, kaip svarbu Europos Sąjungai išsaugoti produktų kokybę, ir tai įtvirtinama kaip svarbus Europos žemės ūkio strategijos prioritetas. Antra, jame ginamas geografinio identifikavimo ir tradicinių gaminių, kurie pateikiami kaip du elementai, prisidedantys prie Europos Sąjungos žemės ūkio konkurencingumo ir kultūrinio paveldo išsaugojimo, principas. Galiausiai šiame pranešime palaikomi tie produktai, kuriais mes taip didžiuojamės, o kartu skatinamas toks reikalingas administracinis supaprastinimas jų apsaugos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą „Žemės ūkio produktų kokybės politika: kokios strategijos laikytis?“, nes kokybė yra lemiamas veiksnys, Europos Sąjungos produktų konkurencijos tarptautinėse rinkose atžvilgiu.

Manau, kad privalomas ūkininkavimo vietos nurodymas etiketėse yra teigiamas dalykas, nes taip vartotojui galima suteikti informaciją apie kokybės standartus. Taip pat pritariu tam, kaip pranešime sprendžiami aplinkos apsaugos ir gyvūnų gerovės klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Labai svarbu, kad vykdant bendrą žemės ūkio politiką, būtų įsipareigojama padidinti žemės ūkio produktų kokybę, o tai yra neabejotina pridėtinė vertė Europos Sąjungos konkurencingumui pasaulio rinkoje. Kokybės politika negali būti atskirta nuo bendros žemės ūkio politikos ir negali likti nuošalyje tokių naujų iššūkių kaip kova su klimato kaita, būtinybė išsaugoti biologinę įvairovę, energijos išteklių klausimas, bioenergijos kūrimas, gyvūnų gerovė ir vandens valdymas žemės ūkyje atžvilgiu. Didėjantys vartotojų lūkesčiai taip pat turi būti tinkamai įtraukti į būsimą žemės ūkio produktų kokybės politiką, nepamirštant, kad kokybė svarbi informuotiems vartotojams priimant sprendimus.

Tačiau norėčiau jums priminti, kad žemės ūkio produktų kokybės politika negalima reikalauti per daug, kad nekiltų pavojus smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams ar tam tikruose regionuose būdingų tradicinių produktų, kurių gamybai negali būti taikomos visiems vienodos taisyklės, išlikimui. Kokybės politika turi būti siekiama paskatinti valstybių narių žemės ūkį pasaulio rinkoje ir apsaugoti Europos Sąjungos produktus. Ji turi būti naudinga gamintojams ir vartotojams.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Kai kurios diskutuojamo pranešimo dalys labai teigiamos: pvz., jame pritariama priemonių, kuriomis būtų skatinami ir viešinami vietos gamintojai, taip pat ir tradiciniai bei vietinių įmonių pagaminti gaminiai, susiję su konkrečia vietove ir turintys geografinį pavadinimą, nustatymui; arba nurodoma, kokios lėtos, pernelyg sudėtingos ir brangios yra procedūros smulkiesiems gamintojams, kai jie kreipiasi dėl kokybės pažymėjimo išdavimo.

Tačiau jame vengiama klausimų, kurie labai svarbūs siekiant išsaugoti žemės ūkio produktų kokybę ir žemės ūkio produkcijos tvarumą ES: pvz., pasaulio prekybos nesureguliavimo ir nesuvaldomo rinkų liberalizavimo tiek dvišalių susitarimų, tiek Pasaulio prekybos organizacijos pagrindu, padariniai; įvairūs pavojai, susiję su genetiškai modifikuotų produktų patekimu į aplinką dėl būdo, kuriuo tai daroma; pagaliau esminės bendros žemės ūkio politikos reformos, siekiant paremti vietos apsaugą, teisę gaminti ir teisę į maisto nepriklausomumą, būtinumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. (PL) Norėčiau pasveikinti savo kolegą narį šio pranešimo parengimo proga ir pasakyti, kad pritariu požiūriui, kad žemės ūkio produktų kokybės politika neturėtų būti atskirta nuo bendros žemės ūkio politikos ar nuo tokių pagrindinių Bendrijos politikos idėjų kaip tvarus vystymasis, biologinė įvairovė ar kova su klimato kaita per artėjančius keletą metų.

Europos Sąjungos piliečiai tikisi aukštos kokybės, sveikų produktų, kurie būtų gaminami taikant naujoviškas technologijas, kuriomis atsižvelgiama į gamybos proceso poveikį aplinkai. Taip pat pritariu pranešėjo nuomonei dėl informacinės ir šviečiamosios kampanijos apie visas Europos Sąjungos žemės ūkio produktų, kurie yra tvirtinami ar jau patvirtinti, etiketes rengimo. Tokia kampanija reikalinga, nes dėl to, kad vartotojui trūksta žinių apie ženklų reikšmę, kyla abejonių dėl visos kokybės politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Norėčiau pagirti savo kolegas iš Žemės ūkio komiteto už šį puikų pranešimą. Turime pasinaudoti savo žemės ūkio produktų kokybe. Europos Sąjungoje daug laiko skiriame tam, kad būtų užtikrinta, jog ūkininkavimo srityje laikomasi aukščiausių standartų; kad su mūsų gyvuliais būtų tinkamai elgiamasi ir jie būtų sveiki; kad mūsų produkcija būtų saugi; kad mūsų ūkininkavimo veikla būtų etiška poveikio aplinkai atžvilgiu. Kiekvienas gamybos pramonės grandinės žingsnis yra reglamentuotas, taip sakant, nuo ūkio iki šakutės. Kad galėtume tinkamai pasinaudoti išskirtine pramonės savybe – aukšta produktų kokybe – turime ir toliau ją skatinti, kaip ir nurodoma G. Scottà pranešime. Labai gerai, kad produktai pažymėti pagal jų ūkininkavimo vietą ar pagal tradicinių gaminių statusą, bet jeigu vartotojas nesupranta jų reikšmės, tai tas pats, kaip skaityti kalba, kurios nemoki. Todėl sutinku, kad pranešime pateikta rekomendacija Komisijai didinti šios informacijos suvokimą būtų veiksminga reklama. Tai padėtų vartotojams ir smulkiajam verslui. Tai galėtų būti labai naudinga mūsų žemės ūkio maisto produktų sektoriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. (DE) Labai pritariu savo iniciatyva pateiktam pranešimui dėl žemės ūkio produktų kokybės (A7-0029/2010), dėl kurio buvo balsuojama 2010 m. kovo 25 d. Produkto kokybė ir žaliavos kilmė yra labai susijusios. Pasiūlymu dėl ūkininkavimo vietos nurodymo bus pateikiama informacija, iš kur gaunama žaliava. Mano nuomone, tai svarbi galimybė žemės ūkio pramonei, gaminančiai aukštos kokybės produktus. Aiškiu produkto kilmės nurodymu vartotojai ne tik būtų užtikrinami dėl geriausios produkto kokybės – taip jie galėtų objektyviai ir skaidriai priimti sprendimą. Kokybė yra svarbiausias visos maisto pramonės klausimas ir esminis dalykas, didinant Europos Sąjungos žemės ūkyje gaunamų maisto produktų gamintojų konkurencingumą. Aukštos kokybės maisto produktų gamyba dažnai yra vienintelė įsidarbinimo galimybė daugybėje kaimo vietovių, kuriose produkcijos pasirinkimas yra ribotas. Todėl labai pritariu saugomos geografinės nuorodos ir saugomos kilmės vietos nuorodos nustatymui, taip pat ir pakartotiniam reglamentuotos ir saugomos produktų iš kalnų regionų ir regionų, kuriuose nėra gaminami GMO, nuorodos nustatymui. Be to, turi būti išsaugotos garantuotų tradicinių gaminių ir ekologinės gamybos sistemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą, nes pritariu didesnės Europos Sąjungos produktų apsaugos nustatymui pasauliniu lygmeniu. Geografinės nuorodos užtikrina didesnį žemės ūkio produktų patikimumą ir geresnį įspūdį vartotojų akyse, o kartu sukuria konkurencingą aplinką gamintojams. Be to, tai užtikrina produktų intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Europos Sąjunga ir daugybė šalių už jos ribų, pvz., Jungtinės Valstijos, Australija ir Naujoji Zelandija, yra nustačiusios puikias geografinės nuorodos sistemas. Tačiau kai kurie ES prekybos partneriai, deja, nėra priėmę teisės aktų šioje srityje. Dėl to tų valstybių vidaus sistemose Europos Sąjungos produktai nėra tinkamai apsaugoti, o dėl to gali kilti klastojimo pavojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. (DE) Nors ir manau, kad turėtume pasirūpinti tuo, ko prašome Komisijos savo iniciatyva parengtuose pranešimuose, pritariu pranešimui dėl žemės ūkio produktų kokybės.

Visų pirma pritariu tam, kad būtina atidesnė Komisijos ir valstybių narių kontrolė bei glaudesnis tarpusavio koordinavimas, siekiant užtikrinti, kad importuoti maisto produktai atitiktų ES kokybės ir maisto saugos, taip pat aplinkos apsaugos ir socialinius standartus.

Kilmės šalis turi būti nurodyta ant šviežių ir perdirbtų produktų, sudarytų iš vienos sudedamosios dalies, kad vartotojai galėtų tinkamai ir sąmoningai nuspręsti, ką jie nori pirkti.

Džiaugiuosi, kad per plenarinį posėdį buvo priimtas mano siūlomas pakeitimas, kuriame prieštaravau saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos standartizavimui. Sujungus šią informaciją, dabartinės nuorodos taptų nebereikalingos, o tai padarytų didžiulę žalą gamintojams, kurių produktai žymimi saugomos kilmės vietos nuoroda.

Kiekybinės gamybos reguliavimo klausimas sąmoningai nepaminėtas Komisijos komunikate. Esu įsitikinusi, kad vis dar reikalingos gamybos kontrolės priemonės, kad gamintojams būtų užtikrintos stabilios kainos ir suteiktas saugumas savo veiklai planuoti, kad jie galėtų pateisinti aukštus vartotojų ir įstatymų leidėjų lūkesčius. Tai taikoma ne tik pieno gamybai, bet ir visų pirma vynuogių auginimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šis pranešimas turi vieną neabejotiną trūkumą: jame žemės ūkio politika siejama su savanaudišku didžiausio galimo pelno troškimu, o tai visiškai prieštarauja žemės ūkio politikos sąvokai. Todėl tikrai negaliu už jį balsuoti. Tačiau atsižvelgdamas į jame siūlomus politikos patobulinimus, manau, kad būtų protingiau susilaikyti nuo balsavimo. Tiesą sakant, nenoriu sužlugdyti tokių antiproduktyvistinių idėjų kaip siekis nustatyti „poveikio ekologijai“ ženklinimą ir perkelti dalį žemės ūkio gamybos. Pabrėžiau ketinimą nepritarti produktyvizmo logikai. Man labai gaila, kad tekste minimos tik šios galimybės ir kad jas įgyvendinant kapitalistinėje aplinkoje labai sumažėja jų poveikis. Tačiau nenoriu žiūrėti pro pirštus į šių idėjų skatinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos žemės ūkio produktų kokybė yra paveldo dalis, kuri gerbiama visame pasaulyje. Dėl to reikia apsaugoti šiuos produktus ir neleisti jų painioti su žemesnės kokybės, ne tokiais saugiais ir kartais padirbtais produktais.

Kad to išvengtume, labai svarbu, kad šie produktai būtų paženklinti, ir būtų stengiamasi, kad vartotojams būtų pateikiama patikima su šiais produktais susijusi informacija. Siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, dar labai svarbu, kad būtų suvokiama, jog importuoti žemės ūkio produktai atitinka tuos pačius reikalavimus, kurie taikomi ES gaminamiems produktams. Būtent todėl ir balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Tiziano Motti (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėl Europos Sąjungos reglamentų, kuriuose įtvirtinamos griežtos taisyklės dėl žemės ūkio produktų kokybės, piliečių sveikatos, aplinkos tvarumo ir konkrečių javų savybių, šiandien galime didžiuodamiesi sakyti, kad Europos Sąjungos žemės ūkis yra sau lygių neturintis pavyzdys pasaulyje.

Nors, viena vertus, turime būti dėkingi tiems ūkininkams, kurie pareigingai laikėsi taisyklių, kita vertus, turime patys savęs paklausti, kodėl Europos Sąjunga kartais linksta susipančioti biurokratiniais pančiais, galinčiais užtemdyti šį meistriškumą ir tiesiog paskatinti piliečių nusivylimą.

Taigi kodėl šiandien mūsų piliečiai pradeda savo dieną, gerdami geras apelsinų sultis be apelsinų, o per pietus geria rausvąjį vyną, kuris sumaišomas iš raudonojo ir baltojo vyno ir fermentuojamas įdedant cukraus, ir valgo picą su mocarela sūriu, kuris gaminamas naudojant kazeiną. Net nesitikėdami, jie visada gali suvalgyti šokolado be kakavos.

Net vaikai nėra apsaugoti nuo nuolatinio mūsų aukštos kokybės maisto produktų nykimo padarinių: Europoje rizikuojame suvartoti sugedusį produktą, apie kurio kilmę net nežinome; pakanka paminėti melaninu užterštą pieną iš Kinijos.

Piliečiai turi teisę į apsaugą. Kad vartotojai galėtų pagrįstai pasirinkti, turime reikalauti išsamių etikečių, o ant tokių plataus vartojimo produktų kaip ilgai galiojantis sterilizuotas ar UAT karvės pienas ir pieno produktai, gaminami tik iš karvės pieno, turi būti nurodyta nepasterizuoto pieno, iš kurio gaminami produktai, kilmės vieta, taip pat ir kitos reikalaujamos nuorodos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už 3 pakeitimą, nes jis susijęs su klausimu, pateiktu pasiūlyme dėl rezoliucijos, kuris galėtų būti suvokiamas kaip skatinantis grįžti prie žemės ūkio produktų standartizavimo (vaisių ir daržovių formos ir dydžių).

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Šiame pranešime pabrėžiamas pagrindinis aukštos kokybės žemės ūkio produktų vaidmuo vartotojų apsaugos atžvilgiu. Jame taip pat pabrėžiama parama tradiciniams regionuose gaminamiems produktams bei smulkiajam ir vidutiniam žemės ūkio verslui. Dėl to balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papastamkos (PPE), raštu. (EL) Balsavau prieš 3 pakeitimą, nes pritariu prekybos standartų atkūrimui vaisių sektoriuje. Manau, kad Komisijos sprendimas juos panaikinti, nepaisant daugumos valstybių narių ir gamybos sektoriaus nepritarimo, yra neteisėtas.

ES savo vartotojų labui tinkamai nustatė aukščiausius standartus žemės ūkio maisto produktams. Be to, kokybės politika yra strategiškai svarbi, nes ja siekiama išlaikyti Europos Sąjungos žemės ūkio produktų pridėtinę vertę pasaulio rinkose. Tačiau problema dėl atitinkamos importuotų produktų kokybės išlieka. Turi būti sudarytas visų privačių kokybės pažymėjimo sistemų katalogas ir sukurta įstatyminė pagrindinių principų sistema ES lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad šios sistemos veiktų skaidriai.

Pritariu visų pagrindinių žemės ūkio produktų ženklinimui, nurodant gamybos vietą. Dėl geografinių nuorodų turime išsaugoti visas tris ES žemės ūkio produktų ir maisto, alkoholinių gėrimų ir vyno sistemas tokias, kokios jos yra dabar. Svarbiausia išsaugoti sustiprintą geografinių nuorodų apsaugą dvišalių prekybos susitarimų ir PPO pagrindu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes kokybės politikos stiprinimas Europos Sąjungos lygmeniu yra svarbus paskatinimas Europos Sąjungos žemės ūkio gamintojams sustiprinti savo pastangas pagerinti kokybę, maisto saugą ir pagarbą aplinkai. Manau, kad šia politika būtų galima labai padidinti pridėtinę Europos Sąjungos žemės ūkio maisto produktų, kaip visuotinės rinkos dalies, vertę. Tačiau kartu piliečiams turi būti teikiama išsamesnė informacija, rengiant atitinkamas informacines kampanijas ir kampanijas, kuriomis būtų skatinamas neprivalomas kitų aplinką tausojančių ir gyvūnams palankių gamybos būdų nurodymas, pvz., „integruota gamyba“, „užauginta ganykloje“ ir „užauginta kalnuotoje vietovėje“.

 
  
MPphoto
 
 

  Britta Reimers (ALDE), raštu. (DE) Per balsavimą dėl G. Scottà pranešimo dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos buvo priimtas 5 pakeitimas, kuriuo siekiama nustatyti privalomą maisto produktų, pagamintų iš vienos sudėtinės dalies, kilmės nurodymą. Šiuo reikalavimu sukuriama daug daugiau darbo ir didesnės išlaidos žemės ūkio pramonei ir maisto perdirbėjams, o vartotojams tai nesukurs jokios pridėtinės vertės. Dėl to balsavau prieš šį pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu. (FR) Balsavau už pranešimą dėl maisto kokybės politikos ateities. Norėtume pabrėžti teigiamą dokumento aspektą: pasiūlymą sukurti Europos Sąjungos logotipą ekologiškiems maisto produktams žymėti. Tai aiškus vartotojų pageidavimas ir reikalavimas, kurio būtina laikytis, norint sukurti vidaus rinką.

Labai svarbus geografinių nuorodų ir tradicinių gaminių klausimas. Būdami svarbūs Europos Sąjungos žemės ūkiui dėl per laiką susidariusių sąsajų tarp produktų ir regionų, geografinės nuorodos ir tradiciniai gaminiai glaudžiai susiję su tradicija ir skonio istorija. Dėl to turime juos apsaugoti. Taigi džiaugiuosi, kad nepritariame Europos Sąjungos pasiūlytam dviejų SKVN (saugomos kilmės vietos nuorodos) ir SGN (saugomos geografinės nuorodos) sąvokų sujungimui. Tiesa, standartų supaprastinimas iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti patrauklus dėl sumažintos biurokratinės naštos, tačiau taip negali būti sumažinti standartai, kurių tvirtai laikėsi Europos Sąjungos gamintojai. Pagaliau nepamirškime, ką turime nuveikti, kad padidintume geografinių nuorodų apsaugą tarptautiniu lygmeniu (visų pirma per PPO).

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Galiausiai balsavau už rezoliuciją iš esmės dėl to, kad buvo priimti mūsų pateikti 3 (dėl nepritarimo standartizavimo taisyklėms vaisių ir daržovių atžvilgiu) ir 5 pakeitimai (dėl privalomo kilmės vietos nurodymo) pakeitimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (S&D), raštu. – Nors ir džiaugiamės, kad nugalėjo sveikas protas deformuotų vaisių ir daržovių klausimo atžvilgiu, EP nariams iš Didžiosios Britanijos leiboristų partijos vis dar kilo abejonių dėl G. Scottà pranešimo, todėl balsavo prieš jį. Nepritariame siekiui nustatyti ES kokybės logotipą, kuris būtų taikomas tik ES gaminiams, nes tai diskriminuotų ūkininkus iš trečiųjų šalių ir prieštarautų mūsų nustatytiems plėtros tikslams. EPDP pritaria ES ekologiniam ženklui, bet Komisija jau žino apie Parlamento pritarimą, tačiau kitos pranešimo dalys yra pakankamai svarbios, kad būtų galima balsuoti prieš visą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE) , raštu. (SV) ES turėtų užtikrinti griežtą vartotojų apsaugą. Vartotojai turi teisę į tikslią ir aiškią informaciją apie maisto produktų kilmę ir apie tai, ar jie genetiškai modifikuoti. Aiškių bendrų taisyklių pagrindu būtų sukurtos sąlygos ES rinkai veikti vienoda tvarka. Kai rinka veikia tinkamai, informuoti vartotojai savo pasirinkimu gali pastūmėti procesą link dar aukštesnės maisto kokybės. Tačiau balsavau prieš pranešimą dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos: kokios strategijos laikytis? (2009/2105(INI)). Pirmiausia dėl to, kad pranešime pažeidžiamas subsidiarumo principas. Pvz., ne ES turi sukurti Europos senųjų receptų ir maisto ruošimo būdų banką. Mano nuomone, pranešime per daug dėmesio skiriama saugomoms geografinėms nuorodoms. Taip pat, kai taip pabrėžiamos ES pagamintos prekės, kyla pavojus sudaryti kliūtis Europos Sąjungai nepriklausančių šalių prekybai. Kilmės nurodymas yra svarbus, bet pati kilmė nebūtinai užtikrina, kad produktas yra aukštos kokybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. (EL) Tinkamo, sveiko ir aukštos kokybės maisto siekimas yra žmogiškas poreikis ir darbuotojų reikalavimas, kuris negali būti užtikrintas kapitalistinio gamybos būdo pagrindu ir prekyba žemės ūkio produktais. Pranešime pateikiama ES maisto produktų gamybos filosofija, kuria siekiama padidinti maisto pramonės pelną, o ne patenkinti žmonių poreikius maisto atžvilgiu. Kai milijardas žmonių kenčia nuo alkio, o skurdas paliečia didžiulę dalį eilinių kapitalistinių šalių žmonių, ES naudoja maistui taikomus standartus kaip pagrindą gamybai apriboti, žemėms į vieną didelę kapitalistinę įmonę sujungti ir žemėms ir žemės ūkio produktams iš mažų bei vargingų ūkininkų atimti. Su maistu susiję skandalai, kurių pastaraisiais metais labai padaugėjo, dėl vis griežtesnių ES ir PPO taikomų kapitalistinių maisto gamybos sąlygų, niekada nebus veiksmingai išspręsti administracinėmis kontrolės priemonėmis, o GMO negali būti naudojami kartu su tradiciniu ir ekologišku maistu. Tik nepriklausomas apsirūpinimas maistu ir jo saugumas, saugaus, sveiko, pigaus maisto užtikrinimas, parama skurdiems ūkininkams ir gamybos kooperatyvų įsteigimas žmonių galios ir žmonių ekonomikos pagrindu gali atitikti šiuolaikinės liaudies reikalavimus.

 
  
  

Pranešimas: Enrique Guerrero Salom (A7-0034/2010).

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Per balsavimą dėl pranešimo dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui balsavau už 31 dalies pakeitimą, kuriuo siekiama įvesti tarptautinį finansinių sandorių mokestį. Tikrai esu įsitikinusi, kad net ir nedidelis mokestis, taikomas didžiulių sumų sandoriams, reiškia, kad tam būtų išleistos didžiulės pinigų sumos. Taip galėtume skirti daugiau lėšų kovai su mūsų planetą puolančiu blogiu ir turėtume reikiamų lėšų Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti. Tai daugiau nei teisingumas; tai sveiko proto klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Visiškai pritariu šiam pranešimui. Pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė sukėlė daug problemų išsivysčiusiose šalyse, tačiau ji turėjo dar didesnių padarinių besiformuojančiose ir besivystančiose šalyse. Kilo pavojus galimybei pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, nes pastarąjį dešimtmetį šiose šalyse pasiekta pažanga sustojo. Vien tik finansinė parama negali užtikrinti ekonomikos pažangos besivystančiose šalyse. Taigi Komisija turėtų paskatinti reformuoti tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą. Be to, manau, kad teikiant pagalbą besivystančioms šalims, visada turi būti prisitaikoma prie aplinkybių tose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Aš balsavau už šį pranešimą, nes ypatingai šiuo sunkiu ekonomikos laikotarpiu privalome padėti besivystančioms šalims. Daugelyje besivystančių šalių, visų pirma, mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, smarkiai sumažėjus pajamoms iš eksporto sulėtėjo Pietų regionų augimas ir vystymasis. Ypatingai svarbu susitarti dėl ekonominės partnerystės stiprinant ES politikos suderinamumą vystymosi labui ir, inter alia, tinkamo darbo, gerovės ir darbo vietų kūrimo skatinimą ir užtikrinti tinkamą prekybos įsipareigojimų įgyvendinimą ir tinkamą šiems įsipareigojimams taikomą pereinamąjį laikotarpį. Pagalba, kuria sumažinamas skurdas ir atskirtis, priemonės, prisidedančios prie vystymosi, ir priemonės, būtinos išbristi iš krizės, reikalingos besivystančioms šalims. Įgyvendinant šiuos veiksmus Europos Sąjunga turi būti lyderė ir veikti ryžtingiau – tam didesnius įsipareigojimus turi prisiimti visos Europos Sąjungos institucijos. Negalime leisti krizei sustabdyti pažangą, kurią šios šalys per pastarąjį dešimtmetį pasiekė dėl tvaraus ekonomikos augimo, todėl tikiu, kad didesnės paramos vystymuisi teikimas yra būtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Nepritarėme šiam pasiūlymui, nes jame siekiama nustatyti atsakomybę dėl neišsivysčiusio trečiojo pasaulio padėties Europos Sąjungos šalims, o ne pačioms toms šalims. Be to, jame su malonumu siekiama sukurti įvairius politinio ir ekonominio pasaulio valdymo būdus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Balsuoju už šį pranešimą, kuriame aptariami svarbiausi klausimai dėl tvaraus vystymosi ir laipsniško Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių įtraukimo į pasaulio ekonomiką.

Besivystančias šalis labiausiai paveikė klimato kaita, todėl labai svarbu imtis visų priemonių kovai su klimato kaita, pvz., perduoti atitinkamas technologijas. Taip pat svarbu pasiekti susitarimą dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kurios pagrindu mažiausiai 25 proc. iš anglies dioksido taršos leidimų prekybos gaunamų pajamų būtų skiriama besivystančioms šalims padėti.

Tokie klausimai kaip tvarus vystymasis ir ekologiškas augimas turi būti strateginiai ES prioritetai. Raginu skirti papildomą paramą besivystančioms šalims. Ji turi būti vidutinės trukmės ir ilgalaikė, gaunama iš privataus sektoriaus, anglies rinkos ir pramoninių valstybių ar labiausiai ekonomiškai pažengusių besivystančių valstybių viešojo sektoriaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Mus užklupusi ekonomikos ir finansų krizė siaubingai paveikė besivystančias šalis, kurios jau buvo tapusios viena po kitos kylančių krizių (maisto, energetikos, klimato ir finansų) aukomis. Toms šalims, kurios nesukėlė šios krizės, bet kurias ji labiausiai palietė, būtina skubi pagalba. Europos Sąjunga ir išsivysčiusios šalys turi imtis skubių, tvirtų ir veiksmingų veiksmų.

Manau, labai svarbu, kad valstybės narės laikytųsi savo oficialios pagalbos vystymuisi įsipareigojimų ir kad sustiprintų savo įsipareigojimus pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Komisija ir Taryba taip pat turi imtis veiksmų dėl tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo, kuris yra viena pagrindinių neveiksmingos paramos vystymuisi priežasčių, reformos. Pritariu patobulintoms skurdžiausių šalių skolinimosi galimybėms, kurias suteikia finansų institucijos. Tačiau to nepakanka. Pritariu šiame pranešime išreikštam raginimui padidinti ilgalaikę paramą vystymuisi.

 
  
MPphoto
 
 

  Harlem Désir (S&D), raštu. (FR) Besivystančios šalys, visų pirma pačios skurdžiausios, kurias 2007 m. jau skaudžiai palietė maisto krizė, šiandien labai jaučia ekonominius ir socialinius tarptautinės finansų krizės, kuri kilo išsivysčiusiose šalyse, padarinius. Pastarosios šalys linkusios sumažinti savo paramą vystymuisi dėl savo pačių sunkumų. Taigi besivystančios šalys moka dvigubą kainą už maišatį, kurią sukėlė nereguliuojamas pasaulinis kapitalizmas. Balsavau už E. Guerrero Salomo pranešimą, kuriame Europai primenamos jos pareigos ir kuriame reikalaujama laikytis savo įsipareigojimų dėl oficialios pagalbos vystymuisi, visų pirma siekio iki 2015 m. tam skirti 0,7 proc. BVP. Jį priimdamas, Parlamentas ragina nustatyti tarptautinį finansinių sandorių mokestį vystymuisi paremti, teisei į visuotines viešąsias gėrybės suteikti ir padėti skurdžiausioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių. Jame pritariama tam, kad būtų panaikintos mažiausiai išsivysčiusių šalių skolos. Visos šios rekomendacijos labai svarbios, nes 2010 m. rugsėjo mėn. Jungtinėse Tautose vyks Tūkstantmečio vystymosi tikslų persvarstymas. Europos Sąjunga turi moralinę pareigą nedelsdama įgyvendinti šias naujas tarptautinio solidarumo priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) Mums, liberalams, investicijos į besivystančias šalis yra labai svarbu. Pritariame naujiems būdams gauti lėšų šalims, kurioms jų reikia, paremti, bet norėtume paaiškinti, kad nemanome, kad tarptautinių finansinių sandorių mokesčio įvedimas yra sprendimas, dėl kurio galėsime pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus ar panaikinti pasaulinį disbalansą. Taip pat svarbu pabrėžti, kad tokį mokestį bus įmanoma įvesti tik tada, jeigu tai bus pasaulinis mokestis. Vietoj to norėtume pabrėžti, kad labai svarbu, jog ES valstybės narės laikytųsi savo įsipareigojimų dėl nustatytų pagalbos lygių. Kad galėtume paskatinti besivystančių šalių vystymąsi ir augimą, turėtume palaikyti laisvą prekybą ir panaikinti įvairius ES tiesioginius ir netiesioginius prekybos apribojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui.

Svarbu pabrėžti, kad besivystančias šalis, nors jos ir nėra tarptautinės krizės priežastis, neproporcingai smarkiai palietė krizė. Būdama didžiausia paramos besivystančioms šalims teikėja, Europos Sąjunga atlieka pagrindinį vaidmenį, tarptautiniu lygmeniu imantis priemonių Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kai kalbame apie dabar mus užklupusią finansų, ekonomikos ir socialinę krizę, turime omenyje pasaulinę krizę, kai ypatingas dėmesys turi būti skiriamas besivystančioms šalims, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai pajuto šios krizės poveikį. Dabartinės priemonės skurdesnėms šalims ir jų gyventojams, kurie patiria didžiulį skurdą ir vargą, padėti turi būti taikomos veiksmingiau ir kryptingiau. Jos neturi tapti priklausomos, nes tai gali turėti neigiamą poveikį augimui, atlyginimams ir užimtumui.

Todėl būtina užtikrinti, kad vystymuisi skirtos priemonės ir politika skatintų veiksmingą vystymąsi. Tam reikalingi labiau suderinti veiksmai tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygmeniu. Veiksmai turi būti susiję su humanitarine pagalba, bendradarbiavimu ir vystymusi, o šioje srityje valstybės narės, Europos Sąjunga ir tarptautinės organizacijos atlieka pagrindinį vaidmenį. Nepaisant to, nepritariu tarptautinių finansinių sandorių mokesčio (Tobino mokesčio) įvedimui, siekiant padėti paremti šias šalis, dėl poveikio, kurį jis turėtų visuomenei.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Diskutuojamame pranešime aptariami labai svarbūs klausimai ir pateikta keletas teisingų teiginių: pvz., mokesčių rojaus panaikinimas, tam tikrų šalių užsienio skolų panaikinimas, būtinumas sustiprinti su oficialia pagalba vystymuisi susijusias priemones ir mokestis už finansinius sandorius.

Tačiau turime paminėti keletą neigiamų ir netgi prieštaringų dalykų. Vienas iš jų yra teiginys dėl prekybos liberalizavimo pagal Europos Sąjungos naudojamus būdus, visų pirma sudarant ekonominės partnerystės susitarimus, kuriuos ES siekė pritaikyti Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalims. Taip ir buvo padaryta, nepaisant didžiulio šių šalių pasipriešinimo ir pranešimų apie neigiamus padarinius, jau nekalbant apie nesėkmę, bandant išspręsti užsienio skolos problemą platesniu mastu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Šio Parlamento dokumentai kartais būna absurdiški, tačiau dėl E. Guerrero Salomo pranešimo turiu pasakyti, kad jūs pralenkėte pats save. Skubiai paminėsiu nepriimtiną reikalavimą įvesti visuotinį ekonomikos ir finansų valdymą ir esminį prieštaravimą, apgailestaujant dėl skurdžių šalių priklausomumo, o kartu patariant joms dar labiau atsiverti pasaulio prekybai. Taip pat paminėsiu veidmainišką globalizacijos, – cituoju – „kuria siekiama visiškai panaikinti reguliavimą ir atsisakyti visų viešojo valdymo priemonių“, sąvokos pasmerkimą, sąvokos, kuri buvo ir iš esmės vis dar yra jūsų, kurią jūs taikėte daugybę metų. Tada viską apvainikuoja 26 dalis, kurioje siūlote vadovautis George‘o Soroso patarimu! Jis visą savo sėkmę pasiekė spekuliacijomis. Kartu su kitais rizikos draudimo fondais lažinosi dėl euro žlugimo ir spekuliavo Graikijos skola, kad ją sukeltų. Jis nepaiso socialinių ir ekonominių savo veiksmų padarinių, kad įvestų savo paties pasirinktą pasaulio ekonomikos tvarką. Tačiau tiesa, kad jūs taip pat pritarėte suvienytam euroatlantiniam blokui, visuotiniam valdymui ir visuotinei valiutai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Pritariau savo kolegos E. Guerrero Salomo pranešimui, kuriuo siekiama priminti valstybėms narėms apie jų įsipareigojimus besivystančioms šalims pasaulinio masto ekonomikos krizės ir klimato kaitos iššūkių, už kuriuos jos nėra atsakingos, atžvilgiu. Europa turi labiau įsipareigoti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kitaip sakant, iki 2015 m. ji turi skirti mažiausiai 0,7 proc. BVP kovai su skurdu besivystančiose šalyse. Kad būtų pasiektas šis tikslas, pritariau ir finansinių sandorių mokesčio įvedimui, taip pat ir galimybei panaikinti skurdžiausių valstybių skolas. Pagaliau su lytine ir reprodukcine sveikata susijusių teisių užtikrinimas lieka Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos prioritetas, būtent todėl ir balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šiame dokumente rekomenduojama paskelbti moratoriumą dėl skolų ir panaikinti jas skurdžiausioms valstybėms, skatinamas nepriklausomas apsirūpinimas maistu, įsipareigojama gerbti TDO. Tačiau tai neatlygina to, kad visa tai vyksta esant anglies dioksido rinkai ir vykstant ekologiškam augimui, be to, propaguojama laisva prekyba ir finansinių paslaugų plėtra. Šiame tekste palaikoma nesutaikoma liberalaus dogmatizmo logika. Todėl tai žalinga. Balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Balsavau prieš šį pranešimą dėl keleto priežasčių. Pirma, dėl trumpų balsavimų per plenarinį posėdį, kuriuos laikiau svarbiausiais balsavimais dėl 7, 31 ir 34 dalių pakeitimų. Taip pat dėl sprendimo dėl vadinamosios teisės į lytinę ir reprodukcinę sveikatą. Pagaliau dėl raginimo įvesti būsimus Europos Sąjungos mokesčius, kuriems visiškai nepritariu, o tai pabrėžiau keletą kartų, visų pirma per rinkimų į Parlamentą kampaniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Europą užklupo sunkiausia nuo ketvirtojo dešimtmečio finansų ir ekonomikos krizė. Tačiau besivystančios šalys taip pat labai kenčia nuo jos poveikio, o dauguma jų yra bejėgės ką nors pakeisti. Neatsakinga spekuliacija, greitos naudos, kuri visiškai nesusijusi su realiąja ekonomika anglosaksų šalyse, troškimas ir žlunganti finansų sistema nuvedė pasaulį prie finansų bedugnės krašto. Kita krizės priežastis yra globalizacija, kurios svarbiausiu prioritetu tapo visiškas reguliavimo panaikinimas. Europos šalys dar labiau grimzta į skolas, siekdamos atgaivinti savo ekonomiką. Tačiau daugeliu atvejų besivystančios šalys negali to padaryti dėl savo sunkios finansų padėties. Todėl joms turi būti suteikta galimybė veiksmingiau apsaugoti savo ekonomiką nuo importuojamų prekių, kurios parduodamos dempingo kainomis ir taip daro žalą vidaus rinkoms ir vietinių gyventojų pragyvenimui. Turime suteikti besivystančioms šalims progą savo jėgomis pakilti iš krizės. Įprastos pagalbos vystymuisi tikslai nebuvo pasiekti. Galiausiai turime kovoti su esmine problema ir nustatyti griežtą finansų rinkų reguliavimą, užkirsti kelią spekuliacinei veiklai ir skubiai įvesti finansinių sandorių mokestį. Problema niekada nebus išspręsta pranešime siūlomu „pasaulio valdymu“, kuriuo ir toliau būtų atimamos žmonių ir valstybių galios.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Vystymosi komiteto pranešime dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui teisingai pažymima, kad per praėjusius dvejus metus kilo ne viena, o keletas susijusių krizių. Užuot sumažinus pagalbą besivystančių šalių vystymuisi, dėl šios padėties ji turėtų būti padidinta.

Turėtų būti siekiama iki 2010 m. pagalbai vystymuisi skirti 0,56 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų ir 0,7 proc. iki 2015 m. Be laikinos pagalbos, dar reikalingos kitos priemonės, pakeisiančios pasaulio ekonomikos valdymo struktūrą. Todėl pritariu skubiam per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Pitsburge prisiimtų įsipareigojimų dėl TVF kvotos besiformuojančių ir besivystančių šalių atžvilgiu padidinimo bent 5 proc. ir dėl besivystančių bei pereinamojo laikotarpio valstybių balsavimo galios Pasaulio banke 3 proc. padidinimo įgyvendinimui.

Šios priemonės turėtų būti susietos su veiksmais mokesčių rojui panaikinti. Svarbus finansų sistemos sprendimas, kurį verta apsvarstyti, yra vadinamasis Tobino mokestis. Atsižvelgdamas į tai, kad komiteto pranešime pateikiami visi paminėti pasiūlymai, nusprendžiau balsuoti už jo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Džiaugiuosi, kad pranešimas priimtas, nors ir menka dauguma (283 balsai už, 278 prieš ir 15 susilaikė), visų pirma dėl to, kad kai kurie EPP prašymu perskirstyti balsai, siekiant susilpninti pranešimą kai kurių dalių atžvilgiu – dėl bankų sistemos apmokestinimo, prisidedant prie visuotinio socialinio teisingumo, dėl tarptautinio finansinių sandorių mokesčio, skolų moratoriumo ir dėl jų panaikinimo – nepasiteisino. Visos šios dalys priimtos pakankama dauguma.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE) , raštu. (SV) 2010 m. kovo25 d. balsavau prieš pranešimą dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui (2009/2150(INI)) pirmiausia dėl 31 dalies dėl bankų sistemos apmokestinimo ir tarptautinių sandorių mokesčio nustatymo formuluotės. Tobino mokesčio įvedimas keltų pavojų dėl nepageidaujamo šalutinio poveikio, kuris būtų žalingas tarptautinei rinkai, į kurią, žinoma, turi būti įtrauktos skurdžios šalys, siekiant sąžiningai paskatinti jų ekonomikos vystymąsi. Mano nuomone, neaišku, kaip Tobino mokesčiu būtų padedama išvengti būsimų finansų krizių be visuotinio sutarimo ir paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio besivystančioms šalims ir vystomajam bendradarbiavimui, nes šias šalis labiausiai paveikė ekonomikos ir finansų krizė. Su dideliu susirūpinimu pažymime, kad remiantis skaičiavimais besivystančios šalys 2010 m. patirs 300 mlrd. USD deficitą, o kylančios su biudžetu susijusios problemos skurdžiausiose šalyse kelia pavojų tokių pagrindinių sričių kaip švietimas, sveikata, infrastruktūra ir socialinė apsauga, veikimui ir vystymuisi, kurių vertė daugiau nei 11,5 mlrd. USD. Be to, besivystančias šalis labiausiai paveikė ir klimato kaita. Todėl raginame Komisiją ir valstybes nares paremti visus veiksmus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita, ir paspartinti atitinkamų technologijų perdavimą besivystančioms šalims. Be to, balsavau už tai, kad valstybės narės ir Komisija ypatingą dėmesį skirtų padoraus darbo skatinimui ir apsaugai bei priemonėms kovai su lyčių diskriminacija ir vaikų darbu, laikydamosi Tarptautinės darbo organizacijos, kurios vaidmuo turėtų būti jungtinis, rekomendacijų.

 
  
  

Pranešimas: Edward Scicluna (A7-0010/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Per pastaruosius dvejus metus euro zoną labai paveikė ekonomikos krizė. ECB taikomų politikos sričių sanglauda ir suderintomis reikiamomis priemonėmis buvo užtikrinta, kad krizė tik minimaliai paveiktų euro zoną. Tačiau išimtimi tapo Graikija dėl ilgainiui susidariusių ir slėptų sisteminių klaidų. Ekonomikos krizės poveikis dar labiau jaučiamas už euro zonos ribų. Rumunija yra pavyzdys, kur nepaisant dabartinių atitinkamų ekonomikos priemonių, krizės poveikis didžiulis. Poveikis būtų daug mažesnis, jeigu būtų imtasi fiskalinės atsakomybės, o Rumunija pirmaisiais krizės metais, 2009 m., nebūtų patyrusi 5,4 proc. biudžeto deficito, kai dar prieš metus buvo pastebėtas žymus ekonomikos augimas. Euro zonos šalys per pastaruosius šešis mėnesius jau pranešė apie teigiamą jų ekonomikos balanso likutį, pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai, nors ir gana menki, Rumunijoje pastebimi tik dabar. Tačiau tai neįmanoma be esminio biudžeto deficito sumažinimo, kuris reikalingas, siekiant išvengti tokios padėties, kurioje atsidūrė Graikija. Turi būti nedelsiant sukurtas bausmių už svarbiausių makroekonomikos rodiklių neatitikimą mechanizmas valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš ECB 2008 m. ataskaitą. Nuo 2008 m. ECB suteikė likvidumą investicijų bankams, nenustatydamas konkrečių griežtų taisyklių ir kriterijų, kaip šis papildomas likvidumas turėtų būti naudojamas. Dėl to sumažėjo mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vartotojams išduodamų paskolų mastas, o numanomas vartotojų skolinimosi palūkanų normos sumažėjimas nepasitvirtino. Be to, ECB dar kartą parodė, kad jis nepajėgia nutraukti investicijų bankų, kurie skolinasi iš ECB 1 proc. dydžio palūkanų norma, o valstybėms parduoda daug aukštesnėmis palūkanų normomis, patyčios. Reikia pripažinti, kad centrinių bankų nepriklausomumas nebuvo tinkamas pasirinkimas tiek demokratinės ir politinės kontrolės, tiek ekonomikos veiksmingumo prasme. Dabar reikia ne tik griežtai sureguliuoti finansų sektorių, bet ir apriboti jo dydį bei svarbą realiajai ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Tai, kokiu būdu Europos centrinis bankas nustatė priemones dabartinei ekonomikos, finansų ir socialinei krizei įveikti, turėjo teigiamą poveikį, visų pirma priemonėms, kurių pagrindu, be viso kito, valstybės narės galėjo išlaikyti savo likvidumą, išduoti kreditus įmonėms ir sumažinti palūkanų normą.

Todėl manau, kad pasitraukimo strategijomis turi būti atsižvelgiama į tikrą finansų rinkų stabilumą arba bus grįžtama prie dar didesnio poveikio, kurį jau patyrėme, tik jis buvo sušvelnintas šiomis priemonėmis. Be to, manau, kad turėtume pagalvoti apie prisitaikymą prie Stabilumo ir augimo pakto. Taip būtų siekiama didesnio lankstumo ir prisitaikymo prie tokių išskirtinių aplinkybių, kokios susidarė dabar.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Kaip žinome, dėl patiriamos krizės iš dalies galime kaltinti Europos centrinio banko (ECB) sprendimus. Įdomu tai, kad pačiame pranešime nesusilaikoma nuo ECB veiksmų kritikos. Žinoma, kalbu apie tai, kad jame pabrėžiama, jog ECB, kaip ir Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių institucijų, ekonominėmis projekcijomis nepavyko numatyti 2008 m. nuosmukio rimtumo. Taip pat jame pažymima, „kad ECB nesumažino palūkanų normų taip radikaliai kaip kiti centriniai bankai, pvz., JAV federalinis atsargų bankas ir Anglijos bankas Jungtinėje Karalystėje, ir taip radikaliai, kaip to tuo metu tikėjosi daugybė ekonomikos apžvalgininkų“.

Tačiau pranešime ir toliau ginamas ECB ir jo gairės, netgi įžvelgiami didžiuliai prieštaravimai. Todėl balsavome prieš jį. Nepaisant to, yra kitų dalykų, kuriuos verta apmąstyti, ypač kai išreiškiamas nusivylimas „dėl to, kad papildomos likvidžios lėšos, kurias skyrė ECB, nepadėjo pakankamai palengvinti kreditų krizės pramonės sektoriuje, kurią visų pirma patyrė smulkusis ir vidutinis verslas, o jomis pasinaudojo kai kurie bankai tam, kad pagerintų savo maržas ir padengtų nuostolius“.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Europos centrinio banko pasveikinimas už jo veiklą 2008 m. yra dirbtinis, su kuriuo nenoriu būti siejamas. Bankas nenumatė artėjančios krizės, be to, nelabai pasižymėjo savo vykdomu reguliavimu, kuris tikrai nėra idealus. Nemanau, kad buvo pasimokyta iš šios krizės: vis dar pasitikime keletu anglosaksų kredito reitingų agentūrų, kurios ne ką labiau sugeba reitinguoti valstybes šiandien, nei galėjo reitinguoti bankus ir pavojingus finansinius produktus vakar. Ir toliau norime „nuraminti“ netinkamas rinkas, kuriomis didinamos priešiškos spekuliacijos prieš valstybę, kai turėtume naikinti spekuliaciją, atsisakydami tradicinių pinigų politikos pažiūrų. Ruošiamės skubiam grįžimui prie tos pačios politikos, kuri sukėlė krizę, vadinamos „valstybės lėšų gaja“, žalingos galimam atsigavimui ir namų ūkių perkamajai galiai. O svarbiausia, kad nedarome nieko konkretaus, kad pakeistume sistemą. Teisės aktų, kuriuos apsimetate kritikuojantys kaip skubius, siekdami apkvailinti, priėmimas buvo atidėtas, iki kol pasibaigs keblios rinkimų dienos G. Brownui ir A. Merkel. Tai klaidinga: jų numatomas pakeitimas būtų toks pat „suderinamas“ kaip ir jie.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Šiame pranešime nėra nieko nepaaiškinamo. Be abejo, kaip niekada anksčiau finansų institucijos turi sustoti ir iš naujo įvertinti savo požiūrį. Per pastarąsias dvi savaites akcijų supirkimo metu buvo sulaikyti du buvę Airijos didžiausio banko aukšto rango pareigūnai. Tai reiškia, kad reikalingas atsakingas ir moralus finansų valdymas. Norėčiau paminėti tik vieną dalyką – reikalingas didesnis mūsų finansų institucijų skaidrumas regioniniu, šalies ar ES lygmeniu. Šiame pranešime raginama užtikrinti didesnį skaidrumą, o tam, esu tikras, pritars dauguma EP narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. – Aš ir mano kolegos leiboristai visiškai pritariame pranešėjo Edwardo Sciclunos veiklai. Visų pirma norėčiau pabrėžti tai, kokį dėmesį savo pranešime jis skiria ekonomikos augimo svarbai kaip geriausiai priemonei per dideliam deficitui įveikti. Tai aiškus atsakas tiems, kurie mano, kad per daug dėmesio skiriama trumpalaikiam išlaidų sumažinimui, o tai, tiesą sakant, galėtų kelti pavojų ilgalaikiam augimui. Ateinančiais metais deficitas turi būti nuolat mažinimas, kai ekonomika kyla iš finansų krizės, tačiau mūsų kelio iš krizės paruošimas yra vienintelis veiksmingas būdas ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui užtikrinti ir piliečiams apsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsuosiu prieš šį pranešimą, kuriame aklai skatinama neoliberali logika, dėl kurios kilo ekonomikos, socialinė ir aplinkos krizė, kurios padarinius vis dar jaučiame. Mums pateiktas tekstas ne tik labai kategoriškas, jame parodoma nepagarba tautoms, visų pirma graikų tautai. Kaip gali Parlamentas balsuoti už tokį gėdingą tekstą, kuriame aptariamas Graikijos prisijungimo prie euro zonos klausimas, esant biudžeto deficitui, kuris susidarė dėl jame palaikomos politikos? Ši Europa neabejotinai yra dar vienas žmonių priešas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Rimta ekonomikos krizė, kurią dabar patiria visas pasaulis, kartu labai jaučiama ir ES. Europos centrinio banko atsakas į krizę buvo veiksmingas, nors kartais jis ir per vėlai ėmėsi veiksmų arba veiksmai buvo nepakankamai tvirti, visų pirma palūkanų normų mažinimo politika, kuri buvo daug radikalesnė ir veiksmingesnė Jungtinėje Karalystėje ir JAV federaliniuose rezervuose.

Turime pasimokyti iš klaidų, kad išvengtume jų ateityje. Reikėtų pabrėžti, kad Lisabonos sutartimi ECB tapo ES institucija. Tai lėmė didesnius Parlamento įgaliojimus, nes šie rūmai tapo institucija, per kurią ECB yra atskaitingas Europos Sąjungos visuomenei.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Kaip ir didžioji dauguma šių rūmų narių, balsavau už šį pranešimą. Turinys nėra ginčytinas, per plenarinį posėdį nebuvo priimti jokie pakeitimai, kurie pakeistų pagrindinį pranešimo turinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. (PL) ECB 2008 m. metinėje ataskaitoje puikiai nurodomos krizės priežastys ir aplinkybės. 2008 m., kai prasidėjo didžiausia kelių dešimtmečių ekonomikos krizė, buvo nustatyti būdai, kurių pagrindu ateityje plėtosis pasaulio ir Europos ekonomika.

Pastarieji dveji metai Europos centriniam bankui neabejotinai buvo patys sudėtingiausi jo istorijoje. ECB turėjo įveikti krizę, kuri rimtai paveikė Europos Sąjungos ekonomiką. Kylantys biudžetų deficitai valstybėse narėse ir augančios skolos yra pirmieji makroekonominiai krizės padariniai. Remiantis sutartimi, ECB pirmiausia atsakingas už kainų stabilumą, o tai yra lėta infliacija. Ar ECB atliko savo vaidmenį? Sunku atsakyti. Tiesa, dabartinis infliacijos lygis yra žemiau ECB nustatytos ribos, tačiau reikėtų pažymėti, kad pirmaisiais krizės mėnesiais infliacija pasiekė didžiausią lygį euro zonoje, tik vėliau staiga nukrito.

Tačiau manau, kad šį nestabilumą galima paaiškinti netikėta krize. Nuo 2008 m. spalio mėn. ECB pinigų politika gali būti laikoma aktyvia ir lanksčia. ECB priėmė kitokią krizės strategiją nei kiti svarbiausi centriniai pasaulio bankai. Vis dar laukiame šių veiksmų rezultatų. Europa kyla iš krizės, tačiau padėtis dar nėra aiški. Ar ECB pasirengęs dar vienai galimai krizei, kurią pranašauja ekonomistai?

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Pritariu savo kolegos Edwardo Sciclunos, kuris pateikė puikiai apgalvotą požiūrį ir sunkiai dirbo, kad dėl rezoliucijos būtų nusileista tik vienu balsu, pranešimui. Todėl daug ką būtina spręsti kompromisais, o tai nuslepia esančius skirtumus. Man labai kelia nerimą tai, kad klausiama apie JAV federalinį rezervų banko vaidmenį, bet tokie klausimai nėra keliami mūsų diskusijų dėl ECB metu. Kyla klausimas dėl mikrolygio priežiūros tinkamumo ir ar ECB dėl savo vaidmens pastarojoje krizėje yra savaime pasirengęs taip tiesiogiai būti įtrauktas į šią veiklą, galbūt jam kils didžiulis pavojus dėl jo reputacijos.

 
Atnaujinta: 2010 m. birželio 9 d.Teisinis pranešimas