Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2549(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0233/2010

Debatai :

PV 20/04/2010 - 11
CRE 20/04/2010 - 11

Balsavimas :

PV 05/05/2010 - 13.52
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0142

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. gegužės 6 d. - Briuselis Tekstas OL

8. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. Pereikime prie paaiškinimų dėl balsavimo.

 
  
  

Pranešimas: Jörg Leichtfried (A7-0035/2010)

 
  
MPphoto
 

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Po keleto Europos Parlamento prašymų, Europos Komisija pateikė reglamentą dėl aviacijos saugumo rinkliavų finansavimo. Parėmiau šio teisės akto priėmimą, nes visiems keleiviams svarbu, kad nustatant saugumo rinkliavas būtų vadovaujamasi tvirtais ir skaidriais principais. Klientas turi būti tikras, kad iš surinktų saugumo rinkliavų gautos pajamos bus naudojamos tik saugumo išlaidoms padengti.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Mano nuomone, teisinga tai, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas dalyvauja tvarkant oro transporto keleivių saugumo ir apsaugos rinkliavas.

Tačiau turiu pasakyti, kad manau, jog dabartinis būdas, kai steigiamos įstaigos, atliekančios tokią kontrolę, yra beprasmiškas ir netinkamas. Tuo metu, kai Europai reikia pinigų, kad padėtų Graikijai, ir ekonomikos plėtrai, kurti naujas įstaigas, kurios atliks tik tam tikrą priežiūrą, reikštų neatsakingai švaistyti ES piliečių pinigus, ir manau, kad tai neduotų gerų rezultatų.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Liberadzki (S&D).(PL) Pone pirmininke, esu patenkintas galėdamas balsuoti už reglamento dėl motorinių transporto priemonių atsarginių dalių, kuriuo motorinių transporto priemonių naudotojams leidžiama naudoti patvirtintas ir nepatvirtintas atsargines dalis, galiojimo pratęsimą. Reglamento galiojimą pratęsėme paskutinę minutę, bet sureagavome į mūsų piliečių poreikius. Garantuojame kokybiškas atsargines dalis už pagrįstą kainą.

 
  
  

Pranešimas: Brian Simpson (A7-0030/2010)

 
  
MPphoto
 

  Antonio Cancian (PPE).(IT) Pone pirmininke, vakar sėkmingai pabaigėme pirmąjį naujos redakcijos transeuropinio transporto tinklo plėtros dokumentų svarstymą. Tačiau yra vienas labai svarbus šios redakcijos aspektas – kodifikavimas, susijęs su visu transeuropinio transporto tinklo pertvarkymu ateinantį dešimtmetį.

Šis pertvarkymas visoje Europoje turi būti visiškai apsvarstytas, supaprastintas ir racionalizuotas taip, kad transporto sąveika būtų iš tiesų įgyvendinta. Tada, atsižvelgdami į dabartinę nepalankią ekonomikos padėtį, kurią išgyvename, turime galvoti apie šio tinklo arba jo dalies plėtrą, ir naudodami ne tik biudžeto išteklius, kuriuos turime. Turime surasti naują būdą ir dirbti siekdami atgaivinti ekonomiką per šį tinklą.

Taigi dabar labiau negu bet kada anksčiau būtina, kad ir toliau dirbtume šia kryptimi.

 
  
  

Pranešimas: Evgeni Kirilov (A7-0055/2010)

 
  
MPphoto
 

  Siiri Oviir (ALDE). - (ET) Balsavau už šio teisės akto pakeitimą, nes jis padės mums pasiekti tikslus, dėl kurių susitarta atsižvelgiant į 2008 m. priimtą Europos ekonomikos atkūrimo planą. Manau, kad finansavimo supaprastinimas pagreitins bendrąjį investicijų finansavimą valstybėse narėse ir regionuose ir padidins šių priemonių visai ekonomikai daromą poveikį, nors daugiausia tai paveiks vidutinio dydžio verslininkus ir darbdavius. Sanglaudos politikos taisyklių supaprastinimas (atsiradęs dėl praktinių priežasčių) ir jų aiškinimas neabejotinai darys teigiamą poveikį plano įgyvendinimo spartai ir mūsų naujų problemų sprendimui.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE).(LT) Nemažai valstybių šio ekonominio nuosmukio laiku patyrė tikrai smarkių sukrėtimų ir nemažai iš Europos Sąjungos valstybių kritimas viršijo 10 proc. Todėl labai svarbus Europos Sąjungos dėmesys ne tik senosioms Europos Sąjungos valstybėms, bet ir toms, kurios neseniai įstojo į Europos Sąjungą ir naudojasi struktūriniais fondais bei Socialinio fondo parama. Struktūriniai fondai – svarbus instrumentas, galintis padėti atsigauti valstybėms narėms, patyrusioms smarkų ekonomikos nuosmukį. Tad supaprastinus reikalavimus struktūriniams fondams įsisavinti, manau, tai bus galima padaryti kur kas efektyviau.

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas ir Sanglaudos fondas įrodė, kad dirba veiksmingai, kad yra labai naudingi teritoriniam vystymuisi ir reaguojant į ekonomikos krizės, kuri jau kurį laiką siautėja Europoje ir visame pasaulyje, sukeltus padarinius.

Dėl to palankiai vertinu pasiūlymą supaprastinti finansavimo įsipareigojimų panaikinimo procedūras ir palengvinti mokėjimą įvairių programų, įgyvendinamų kartu su mano minėtais fondais, paramos gavėjams. Dėl to pasisakau už tai, kad 2010 m. būtų numatyta papildoma išankstinio finansavimo priemonė, skirta labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusioms valstybėms narėms.

 
  
  

Pranešimas: József Szájer (A7-0110/2010)

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, balsavau už pono J. Szájero pranešimą ir norėčiau jam padėkoti už puikią analizę, atliktą atsižvelgiant į Lisabonos sutarties įvestas naujoves.

Atsižvelgdamas į didžiulius ir sudėtinius padarinius, kuriuos deleguotieji teisės aktai turės teisėkūros procedūrai, labai pritariu Europos Parlamento norui, kad tokiems deleguotiesiems teisės aktams būtų tiksliai ir aiškiai nustatytos sąlygos, siekiant užtikrinti veiksmingą demokratinę kontrolę, atliekamą šio Parlamento. Manau, kad pirmiausia taip pat reikės praktiškai patikrinti, kaip naujoji sistema veiks, kad būtų galima padaryti reikiamus jos pakeitimus.

 
  
  

Pranešimas: Marit Paulsen (A7-0053/2010)

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). Pone pirmininke, tik norėčiau pasakyti, kad visiškai pritariu šiam pranešimui, kuriame kalbama apie gyvūnų gerovę. Tačiau turiu abejonių dėl to, kaip šis Parlamentas ir ES leidžia šios srities teisės aktus.

Norėčiau, kad turėtume mokslu grįstą požiūrį į gyvūnų gerovę, o ne vadovautumėmės jausmais. Pateikėme svarstyti teisės aktą, kuris, daugeliu atvejų, nėra pagrįstas moksliniais įrodymais, dėl to Europos gamintojai, ūkininkai atsiduria labai nepatogioje padėtyje.

Norėčiau išreikšti savo sielvartą ir pasibjaurėjimą tuo, kad šią savaitę Europos Komisija nusprendė atnaujinti derybas su Mercosur šalimis. Dėl tokio sprendimo Europos ūkininkų, ypač karvių, naminių paukščių ir kiaulių augintojų ateičiai kyla pavojus. Norėčiau paklausti Europos Komisijos, ar ji ketina taikyti tokius pačius gyvūnų gerovės ir produkcijos standartus iš trečiųjų šalių importuojamiems gaminiams, kokius taiko Europos Sąjungoje. Jeigu ne tokius pačius, mums gėda.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, gyvūnų gerovė – neskirstoma. Ji turi būti standartizuota ir mums reikia pasaulinės jos apibrėžties.

Kalbant apie standartizaciją, mums reikėtų nustoti priiminėti naujas taisykles, nustatinėti standartus ir pirmiausia įsitikinti, kad Europos Sąjungoje vienodai taikome esamas taisykles.

Kalbant apie globalizaciją, turime labiau stengtis siekdami užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą importuojamiems gaminiams būtų taikomi tokie pat standartai ir nurodymai, kaip ir Europos Sąjungoje gaminamai produkcijai.

Vartotojai turi teisę pirkti ne tik sveiką, bet ir sveikai pagamintą maistą.

 
  
  

Pranešimas: Stéphane Le Foll (A7-0060/2010)

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, kad nepamirščiau, balkone yra lankytojų grupė, atvykusi iš Airijos rytinės rinkimų apygardos,norėčiau juos pasveikinti. Manau, kad labai svarbu, jog mūsų lankytojai ir piliečiai matytų, kaip šis Parlamentas dirba, ir, kaip matote, jie šį rytą budrūs ir susidomėję!

Kalbant apie šį konkretų S. Le Foll pranešimą, neseniai Parlamente lankėsi vienas iš bitlų, kuris mums sakė, kad turėtume valgyti mažiau mėsos. O aš manau, kad žemės ūkio ir klimato kaitos srityse turime naudoti geriausias esamas technologijas siekdami sumažinti išmetamųjų teršalų, į aplinką patenkančių iš žemės ūkio, kiekį, nes visi žinome, kad pasaulio mastu turime pagaminti daugiau, o ne mažiau maisto. Tai turėsime padaryti naudodami mažiau išteklių, mažiau dirvožemio, mažiau vandens ir jausdami spaudimą dėl klimato kaitos.Mums reikia kuo geresnių mokslinių tyrimų; manau, kad jie turi būti finansuojami viešojo sektoriaus lėšomis, dalyvaujant ir privačiajam sektoriui, kad mūsų ūkininkai ir maisto pramonės įmonės galėtų gaminti maistą taip, kad tai nekenktų klimatui.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Dėkoju, ponia M.McGuinness, ir jūsų lankytojų grupei siunčiu šilčiausius sveikinimus.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau pateikti tris trumpas pastabas dėl minėto pranešimo.

Pirma, kalbant apie klimato kaitą, žemės ūkis yra ne problema, o sprendimas.

Antra, mūsų moksliniai tyrimai apie klimato kaitą yra dar tik ankstyvajame etape, nepaisant to, kad žiniasklaida kartais sukuria priešingą įspūdį. Tirdami klimatą taip pat turėtume atsižvelgti į teorijas ir rezultatus, neatspindinčius vyraujančios nuomonės, ir juos tęsti.

Trečia, turėtume imtis visų būtinų ir tinkamų priemonių, kurioms nereikia papildomos biurokratijos, ir užtikrinti, kad šios priemonės būtų ekonomiškai veiksmingos. Pvz., Europos pamatinė direktyva dėl dirvožemio apsaugos duoda priešingus rezultatus, todėl norimų rezultatų nepasieksime.

 
  
  

Pranešimas: Herbert Dorfmann (A7-0056/2010)

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). Pone pirmininke, tikiuosi, kad visi balkone esantys lankytojai yra sužavėti! Turiu pasakyti, kad paprastai mums neleidžiama taip ilgai kalbėti, bet šie pranešimai, susiję su žemės ūkiu ir maisto gamyba, man ypač svarbūs.

Šis pranešimas apie tai, kaip mes sugebame išlaikyti ūkininkus vietovėse, kuriose žemė ir sąlygos yra ypač sudėtingos, nes žinome, kad ūkininkai geriausiai moka tvarkyti kraštovaizdį, bet jiems reikia pinigų, kad galėtų išgyventi tokiose vietovėse. Man susirūpinimą kelia tai, kad Europos Komisijos pasiūlyti aštuoni biofiziniai kriterijai juos priėmus gali būti pernelyg apribojantys. Turime atsižvelgti į skirtingas Europos Sąjungos šalių dirvožemio sąlygas. Mano šalyje, Airijoje, nerimaujama dėl to, kad jeigu taikysime šiuos kriterijus Atlanto regione, toje vietovėje gyvenantiems ūkininkams gali kilti problemų.

Norėčiau paprašyti Europos Komisijos ruošiant teisės akto tekstą atsižvelgti į šiuos nuogąstavimus. Europos Komisija teigė, kad ūkininkai tvarko kraštovaizdį geriau ir pigiau negu tai galėtume padaryti bet kokiu kitu būdu, taigi užtikrinkime, kad tuose regionuose jie galėtų išgyventi.

 
  
  

Pranešimas: Pilar del Castillo Vera (A7-0066/2010)

 
  
MPphoto
 

  Sonia Alfano (ALDE).(IT) Pone pirmininke, balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės, nes manau, kad laisvos ir įperkamos plačiajuostės prieigos garantavimas visiems gyventojams – strateginis Europos Sąjungos prioritetas.

Plačiau naudoti internetą reiškia plėsti ir ugdyti piliečių išraiškos laisvę, palaikant jų dalyvavimą demokratiniame gyvenime ir leidžiant skleisti žinias ir naujoves. Norėčiau pabrėžti tai, kad plačiajuostės prieigos sklaida Europoje garantuotų didesnę informacijos laisvę. Kaip pažymėjo Eurostatas, negalima pamiršti, kad Europoje internetas tiekiamas dviem ar net trim skirtingomis spartomis. Italija (ypač kai kurie jos regionai), taip pat Graikija, Rumunija, Bulgarija ir Portugalija yra šiuo požiūriu mažiausiai išvystytos šalys.

Neatsitiktinai 2009 m. „Freedom House“ sudarytame žiniasklaidos laisvės indekse Italija sąraše pateko tarp iš dalies laisvų šalių, ji kartu su Turkija atsidūrė paskutinėje vietoje iš Vakarų Europos šalių, ir 72 vietoje pasaulyje (kartu su Beninu ir Indija), virš kurių sąraše – Tonga. Taip pat tikiuosi, kad dėl šių rezoliucijų ir minėtų principų Italijos vyriausybė nuspręs kuo skubiau investuoti 800 mln. EUR, kurie būtų skirti Italijos skaitmeninei atskirčiai nutraukti, kurios mažinimas, kaip teigiama Gianni Lettos, Italijos Ministrų tarybos sekretoriaus pavaduotojo, pareiškime, šiuo metu nėra prioritetinis klausimas.

Norėčiau pabrėžti, kad Italijoje paslaugų kokybė neatitinka dabartinių poreikių ir kad vartotojų asociacijos metų metus skundėsi, kad prieigos kainos šioje šalyje yra vienos iš nekonkurencingiausių Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Kitam kartui norėčiau jus informuoti, kad balsavimui paaiškinti skirta tik minutė.

Žodį suteikiu geriausiai mūsų šiandienos pranešėjai, poniai M. McGuinness.

 
  
  

Pranešimas: Jose Ignacio Salafranca Sanchez-Neyra (A7-0111/2010)

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). Pone pirmininke, ačiū už patvirtinimą. Mūsų lankytojams turėčiau pasakyti, kad paprastai mes prašome tylos, bet manau, kad šiandien esame atlaidūs, ir dėkoju ponui J. Higginsui už suteiktą galimybę išsakyti savo nuomonę.

Apie tai jau kalbėjau ir manau, kad šis parlamentas vakar, aptardamas Salafranca Sánchez-Neyra pranešimą, nesuvokė tokio pasiūlymo parėmimo padarinių, kuriuos aš suvokiau. Man labiausiai nerimą kelia sprendimas atnaujinti dvišales derybas su Mercosur šalimis dviem skirtingais lygmenimis.

Pirma, iš anksto galima numatyti, kad bus atnaujintos pasaulinės prekybos derybos, o dvišalis susitarimas gali būti blogiau, negu PPO lygmens susitarimas. Antra, (ir šie du dalykai susiję), realiai nerimaujama, kad Europos Sąjungos žemės ūkis gali būti parduotas. Tai nėra vien tik mano nuogąstavimai, paremti emocijomis: pati Europos Komisija teigė, kad jeigu tose derybose sudarysime susitarimą su Mercosur, Europos Sąjungos žemės ūkis gali patirti skaudžių padarinių. Labiausiai tai paliestų jautienos, paukštienos ir kiaulienos sektorius. Tuo remdamasi negalėčiau paremti šio pranešimo ir įspėju savo kolegas dėl jo padarinių.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas (RC-B7-0233/2010)

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Pone Komisijos nary, vanduo – visų turtas, negali priklausyti tik keliems išrinktiesiems. Tai mes, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos Italijos „Vertybių Italijos“ delegacija, norėjome pasakyti kalbėdami apie 10 pakeitimą, kuriame prieštaraujama bet kokioms pastangoms privatizuoti vandens tiekimo sistemas, nes tai − viso ekonominio ir prekybos susitarimo dalis, ir priešingai, mes rėmėme Kanados bendruomenes, pasiryžusias sustabdyti vandens privatizavimą.

Italijos „Vertybių Italijos“ delegacija manė esant reikalinga balsuoti už šį tekstą, nes jis atspindi mūsų vertybes, vertybes, kurios skatina mus patvirtinti būtiną ir nepakeičiamą vandens naudojimo savybę – jį gali naudoti visi. Todėl norėčiau pakartoti, kad neseniai pasiūlėme ir pasirašėme peticiją dėl viešo referendumo dėl draudimo privatizuoti vandens tiekimo sistemas ir mūsų šalyje mus labai remia.

 
Atnaujinta: 2010 m. liepos 23 d.Teisinis pranešimas