Pirmininkė. – Kitas klausimas − L. P. Alveso pranešimas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 247/2006, nustatantį specialiąsias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams (COM(2009)0510 − C7-0255/2009 − 2009/0138(COD)) (A7-0054/2010).

  Luís Paulo Alves, pranešėjas. – (PT) Ponia pirmininke, ponia Komisijas nare, ponios ir ponai, leiskite pabrėžti, kad svarstome pirmąjį Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą, kuriam taikoma įprasta teisėkūros procedūra, aprašyta Lisabonos sutartyje. Tai istorinis momentas, ir jeigu šis Parlamentas balsuos kaip siūlau aš, jis duos geriausią pradžią naujam bendrų kompetencijų Europos Sąjungos žemės ūkio srityje laikotarpiui.

Būtent tai jis daro kurdamas teisės aktus su atokiausiais regionais, praktiškai demonstruodamas norą kurti Europos Sąjungą, kurią sustiprina sanglauda, vedamas aktyvaus Europos Sąjungos dalių ypatybių ir skirtumų solidarumo dvasios, nes tai vienintelis perspektyvus kelias į bendros Europos projekto įgyvendinimą.

Tai jis daro ir įtvirtindamas pagrindinius reglamentus, kad šimtmečių senumo Azorų salų cukraus sektorius taptų gyvybingesnis, ką aš ypatingai palankiai vertinu, nes tai mano gimtasis regionas. Be to, jis skatina sveiką žemės ūkio įvairinimą regione, kuris, kaip žinome, yra nepakeičiamas Portugalijos pieno sektoriuje. Turime jį sustiprinti ir užtikrinti jo tvarumą.

Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui D. Cioloş ir aukštiems Komisijos pareigūnams, su kuriais dirbau ir tariausi, už parodytą atvirumą ir lankstumą. Tarybai pirmininkaujanti Ispanija labai stengėsi, kad mūsų bendras noras pasiekti susitarimą taptų realybe per pirmąjį svarstymą. Žinoma, taip pat dėkoju ir kitų frakcijų šešėliniams pranešėjams bei puikiems Palamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto sekretoriato pareigūnams, bendradarbiaudami su kuriais pasiekėme, mano manymu, labai teigiamą rezultatą.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad lemiamas ir Azorų salų žemės ūkio asociacijos, regiono valdžios ir Respublikos vyriausybės įnašas, nes jos intensyviai dalyvavo ir atliko svarbų vaidmenį ieškant sprendimo dėl Azorų salų cukraus.

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento pateiktas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete spalio 2 d., kai nebuvo jokios vilties, kad Lisabonos sutartis įsigalios, nes valstybės narės turėjo ją ratifikuoti. Šiame kontekste pradinė Komisijos ir Tarybos idėja buvo pasiūlymą patvirtinti be pakeitimų supaprastinta tvarka, kad jis įsigaliotų nuo 2010 m. sausio 1 d.

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija ir aš suprantame, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir nepaisant kitose frakcijose ir Taryboje tuo metu vyraujančios nuomonės, kad pasiūlymas toliau turėtų būti svarstomas supaprastinta tvarka, nes jos manė, kad pasiūlymo nereikia taisyti ir kad jis turėtų greitai įsigalioti, Parlamentas turi reikšti savo nuomonę pagal Lisabonos sutartį ir imtis teisės aktų bendraautoriaus vaidmens.

Mes tai padarėme tinkamu laiku, nes naujos galimybės atsivėrė pirmiausia dėl Regioninės plėtros komiteto įnašo ir N. Teixeiros, kurį, beje, norėčiau pasveikinti ir už jo pagalbą per visą procesą, pranešimo, o vėliau dėl mano pranešimo, kuriame kalbama apie naujas cukraus sektoriaus galimybes Azorų salose, ir dėl mano kolegų Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete įnašo ir paramos.

Galiausiai šioje pirmoje kalboje norėčiau paminėti, kad mums nepavyko pasiekti, kad pakeitimai, kuriuos siūlė Regioninės plėtros ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetai ir kuriuos aš palaikiau, būtų įtraukti į trišaliu dialogu nustatytus įsipareigojimus. Buvo labai svarbu, kad įsipareigojimas būtų patvirtintas per pirmąjį svarstymą, taip užtikrinant, kad liks jau pasiekti patobulinimai ir jis greitai įsigalios, todėl nebus rizikos dėl jo atgalinio taikymo nuo šių metų sausio mėn. Kadangi Komisija jau rengia POSEI patikslinimo dokumentą, mes tikrai netrukus turėsime kitą galimybę juos apsvarstyti.

  Pirmininkė. – Kaip matėte, ekrane pakeitėme vardą. Apgailestauju, bet minėtas Komisijos narys negalėjo atvykti laiku, nors šiuo metu pelenų debesų nėra, o dabar jau 11.00 val.

Galbūt kažkuriuo metu Komisija galėtų apsvarstyti kompetentingų Komisijos narių dalyvavimo Parlamento posėdyje klausimą. Tai taip pat ir bendro susitarimo dalykas. Esu tikra, kad C. Malmström bus puiki atstovė.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, dėkoju už jūsų supratimą. Norėčiau atsiprašyti už savo kolegą D. Cioloş, kuris užtruko ir bando kuo greičiau atvykti į diskusiją su jumis. Jis manęs prašė padėkoti pranešėjui L. P. Alves ir Europos Parlamento šešėliniams pranešėjams už puikų darbą priimant šį pasiūlymą.

Jį priimti svarbu, nes tai pirmasis po Lisabonos sutarties įsigaliojimo tekstas dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros, patvirtintas taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Šiais mėnesiais Parlamentas, Taryba ir Komisija puikiai bendradarbiavo ir sudarė sąlygas greitai priimti šį pasiūlymą per pirmąjį svarstymą.

Iš šios pirmos įprastos teisėkūros procedūros mano kolega Komisijos narys D. Cioloş ir jo tarnybos daug pasimokė, be to, buvo sukurtas puikus precedentas darbui ateityje. Šio reglamento priėmimas labai svarbus atokiems regionams, nes juo įtvirtinami techniniai supaprastinami ir išimtys, naudingos keletui sektorių: pieno sektoriui Kanarų salose, Madeiroje ir Reunjone, cukraus sektoriui Azorų salose ir vyno sektoriui Madeiroje ir Azorų salose.

Kalbant apie Azorų salas, manau, kad esamomis aplinkybėmis visų mūsų – visuomenės, regioninių vyriausybių, valstybių narių vyriausybių ir Europos Sąjungos – papildomos ir bendros pastangos pateisinamos, jeigu norime paskatinti žemės ūkio veiklos įvairinimą šiame regione. Atokiausiems regionams, kurių ypatingas statusas pripažįstamas sutartyje dėl specifinių kliūčių, įvairinimas iš tiesų turi būti vienu iš pagrindinių prioritetų. Įvairinimu būtina sudaryti sąlygas vietinei plėtrai, kuri užtikrintų šių regionų stabilumą ir gerovę. Todėl gavus Portugalijos valdžios institucijų, įsipareigojusių paremti cukrinių runkelių sektorių Azorų salose, patikinimą, galiu duoti savo sutikimą dėl išimties, kuri jau buvo suteikta praeityje Azorų salų cukraus pramonės naudai, pratęsimo.

Išklausysiu jūsų pastabas dėl šio teksto ir stengsiuosi atsakyti į jūsų klausimus savo kolegos vardu.

PIRMININKAVO: MIGUEL ÁNGEL MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Nuno Teixeira, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nare, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjui, savo kolegai L. P. Alvesui už darbą, ypač už tai, kad sugebėjo atsižvelgti į visas gautas nuomones, taip parodydamas, kad gerbia įvairių atokiausių regionų interesus.

Kaip Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas džiaugiuosi, kad pranešėjas atsižvelgė į visus pasiūlytus pakeitimus ir kad Regioninės plėtros komitetas už visus juos balsavo palankiai. Šiais pasiūlymais objektyviai siekiama pagerinti ir ištaisyti kai kuriuos netinkamus ir anachroniškus galiojančio reglamento aspektus. Iš šių aspektų pabrėžčiau tai, kad šiuo metu maksimalios sumos bet kokių perdirbtų produktų, kuriems buvo skirta POSEI parama, eksportui ir siuntimui skaičiuojamos taikant 1989–1991 m. vidurkį.

Jei pranešimui bus pritarta, tikiuosi, kad Komisija ir Taryba supras Parlamento poziciją ir daugiau nebeprisidengs POSEI schemos nuostatų patikslinimu kaip dingstimi nepriimti Parlamento pozicijų ir siūlomų pakeitimų, kurie yra itin svarbūs pakenktiems regionams.

  Maria do Céu Patrão Neves, PPE frakcijos vardu. – (PT) Dėl atokiausiems regionams būdingų sudėtingų gamos sąlygų Europos Sąjunga turi skirti jiems daugiau dėmesio ir sudaryti jiems geriausias sąlygas ekonominei veiklai vykdyti.

Tokiuose regionuose kaip Azorų salos, labai priklausomuose nuo žemės ūkio, šiam sektoriui reikia ypatingo dėmesio. Todėl pritariame šiam pranešimui dėl specialiųjų priemonių žemės ūkiui atokiausiuose regionuose. Tas pasiūlymo variantas, dėl kurio balsavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, buvo gana geras, tačiau variantas, atsiradęs po trišalio dialogo, neišvengiamai pablogins darbo sąlygas cukraus sektoriuje, kur apie eksporto kvotą užsimenama tik simboliškai.

Tenka apgailestauti, kad tuo metu, kai žemės ūkio veiklos įvairinimas pripažįstamas vienu iš būdų sumažinti besikartojančias krizes sektoriuje, šiame pranešime nėra patikinimo ir padrąsinimo, kurio reikia San Migelio cukrinių runkelių augintojams ir su tuo susijusiai pramonei.

  Vasilica Viorica Dăncilă, S&D frakcijos vardu. – (RO) Visų pirma noriu padėkoti pranešėjui už tai, kad paminėjo žemės ūkio atokiausiuose regionuose tikslus. Žemės ūkio paramos atokiausiems ES regionams schema – svarbus žemės ūkio išlikimo ir kaimo kraštovaizdžio išsaugojimo mechanizmas.

Palaikau šiuo metu vykstantį šių regionų ribų nustatymo patikslinimą siekiant panaikinti bet kokius nesuderinamumus jas nustatant. Manau, kad vienodų kriterijų taikymas supaprastins mokėjimų schemos taikymą atokiausiems regionams Europos Sąjungos lygiu, suteiks didesnį skaidrumą ir užtikrins vienodą šios paramos schemos gavėjų traktavimą. Visi žinome, koks svarbus žemės ūkio vaidmuo vietos ekonomikoje.

Atsižvelgdama į tai, manau, jog atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose reikia vykdyti priemones, skirtas žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui didinti ir veiklos įvairovei skatinti. Palaikau ir visiškai pritariu pagrindiniams atokiausiems regionams skirtos schemos tikslams, kuriuos laikau aktualiais ir kurie pasitvirtino esą veiksminga žemės ūkio tuose regionuose išlikimo priemonė.

  Riikka Manner, ALDE frakcijos vardu. – (FI) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti ir pasveikinti pranešėją poną L. P. Alvesą už puikų darbą rengiant šį pranešimą. Mūsų frakcija visiškai pritaria šiam kompromisui, nes labai svarbu ir akivaizdu, kad ekonominį ir socialinį atokiausių ES regionų vystymąsi stipriai lemia jų atokumas, sudėtingos klimato ir geografinės sąlygos bei ekonominė priklausomybė nuo tam tikrų prekių ir paslaugų. Ypač dabar, krizės metu, labai svarbu sutelkti dėmesį į darnų Europos regionų vystymąsi ir į regioninės bei socialinės sanglaudos siekį.

Mes ir visa Europos Sąjunga turime užtikrinti, kad žemės ūkis bet kurioje Europos vietoje galėtų pats save išlaikyti. Tai svarbu saugumui ir biologinei įvairovei. Šiame pranešime siūlomos priemonės dabar turi būti vykdomos praktiškai, nes taip visoje Europoje, įskaitant ir atokiausius Europos regionus, pasieksime nuolatinių, o svarbiausia – ilgalaikių, rezultatų.

  James Nicholson, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia aš irgi norėčiau pasveikinti pranešėją už puikiai atliktą darbą. Mano frakcija palaikė per trišalį dialogą pasiektą susitarimą ir, manau, pasiektas geras kompromisas.

Manau, kad atokiausiems Europos regionams kai tik įmanoma turi būti skiriama reikalinga parama kaip kompensacija už jų geografinę padėtį ir iš to kylančius sunkumus. Šie regionai susiduria su nuolatinėmis kliūtimis ir mes turime tai pripažinti. Šiuos regionus ekonomikos krizė ir krizė pieno sektoriuje paveikė daug labiau negu kitus Europos regionus, todėl šie regionai nusipelno ypatingo dėmesio.

Ypač suprantu padėtį Azorų salose, kur pieno sektorius labai svarbus ir patyrė rimtų sunkumų. Leidimas Azorų saloms eksportuoti palyginti nedidelius cukraus kiekius į ES būtų puikus sprendimas ekonominei šio regiono ateičiai.

  João Ferreira, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, pavojinga ir nepriimtina teisinti cukraus eksporto pratęsimą pagal šiuo metu siūlomus modelius ir laipsniškai panaikinant pieno kvotas. Šis panaikinimas, kuriam priešinomės ir toliau priešinsimės palaikydami pieno gamintojų kovą, turės labai rimtų padarinių pieno gamybos sektoriui, kuris yra svarbiausias Azorų salų ekonomikai. Priešingai nei siūloma, šių padarinių nebus įmanoma sušvelninti siūlomomis priemonėmis, susijusiomis su cukraus gamybos pramone, tuo labiau dėl to, kad kartu siūlomas ir laipsniškas jos panaikinimas. Kas liks, kai praeis šie penkeri metai?

Kita vertus, svarbu atsižvelgti į tai, kad vynuogynų išnaikinimo procesas smarkiai atsilieka nuo plano, ypač Madeiros saloje, ir net gali žlugti, jei nebus sustiprintos paskatos. Apribojimai ir suvaržymai, veikiantys atokiausius regionus, yra nuolatiniai. Dėl šios priežasties, pripažįstant šių regionų specifiką, turi būti taikomos ne pavienės ir laikinos paramos priemonės, o nuolatinių paramos priemonių visuma. Svarbu išlaikyti Europos Sąjungos pagalbą žemės ūkio sektoriui atokiausiuose regionuose, ypač atsižvelgiant į dabartinę socialinę ekonominę padėtį.

  Gabriel Mato Adrover (PPE). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nare, kalbame apie paprastą, bet atokiausiems regionams labai svarbią reformą. Tai ypač svarbu dabar, kai krizė paveikė visus, bet labiausiai – šiuos regionus, nes jiems būdingos nuolatinės struktūrinės kliūtys ir todėl reikia šių pokyčių.

Kalbėsiu apie Kanarų salas. Kanarų saloms didžiausias pokytis būtų pakeitimas dėl pieno produktų, skirtų perdirbti pramoniniu būdu, tiekimo. Kalbame apie nugriebto pieno miltelius su augaliniais riebalais – tradicinį vietos vartotojų produktą, kuriuo Kanarų salose prekiaujama daugiau nei 40 metų. Nepaisant daugybės sunkumų, po didžiulių pastangų buvo sukurta vietos pramonė, kurianti darbo vietas ir akivaizdžią pridėtinę vertę. Norėčiau tai pabrėžti, nes šiais laikais parama smulkiajai pramonei, kuriančiai darbo vietas, yra ne tik būtinybė, bet ir pareiga, ypač salose, kur nedarbas itin didelis.

Siūloma leisti toliau tiekti šį produktą, kurio vietos lygmeniu galėtų būti suvartojama iki 800 tonų per metus. Taip ši priemonė, kuri mažai svarbi pasaulio mastu, nebebūtų pereinamoji ir tai suteiktų jai stabilumo.

Kaip jau minėjau, atokiausiems regionams būdingos didžiulės kliūtys, tačiau jos turi būti vertinamos kaip galimybė Europai. Įvairūs šiuo metu rengiami ir svarstomi asociacijos susitarimai, pvz., laisvosios prekybos susitarimai su Kolumbija, Peru ir kitomis šalimis, su kuriomis derybos jau pradėtos, pvz., su MERCOSUR šalimis, kelia neabejotiną grėsmę mūsų žemės ūkio sektoriui. Turiu galvoje daugybę produktų – pomidorus, bananus, taip pat gyvulininkystės sektorių.

Daug kartų sakiau, kad šiais susitarimais turi būti siekiama pusiausvyros – kiekvienas kažko atsisako, bet laimi visi. Tačiau dėl tokių susitarimų neturi nukentėti nė vienas produktas ir nė vienas konkretus sektorius.

Baigdamas norėčiau pasveikinti pranešėją L. P. Alvesą ir padėkoti Komisijai ir Tarybai, kurios kartu su Parlamentu pasiekė susitarimo šio pirmojo trišalio dialogo dėl žemės ūkio metu.

  Patrice Tirolien (S&D). – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kai šis tekstas buvo pateiktas Regioninės plėtros komitetui, man pavyko pasiūlyti pratęsti išimties, leidžiančios gaminti pieną iš pieno miltelių Martinikos ir Gvadalupės salose, galiojimą, remiantis Madeiros saloje pasiteisinusiu tvaraus vystymosi modeliu.

Deja, per paskutinį trišalį dialogą sutarimas šiuo klausimu nebuvo pasiektas. Tenka apgailestauti dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, kalbant apie esmę, pieno produktų gamyba Prancūzijos užjūrio regionuose suteiktų daugybę gerų progų: sustiprinti gyvulininkystės pramonę, patiems apsirūpinti pagrindiniais maisto produktais ir sukurti naujų darbo vietų. Antra, kalbant apie turinį, mūsų Parlamentui nepavyko rasti sprendimo dėl pasiūlymo, nes jis norėjo šį projektą patvirtinti per pirmąjį svarstymą taikant neoficialią procedūrą, kuriai aš nepritariu.

Bet kokiu atveju netrukus pratęsime darbą su šiuo POSEI reglamentu per jo laikotarpio vidurio patikslinimą. O kol kas dar kartą prašau pratęsti išimtį kitiems Prancūzijos užjūrio regionams.

  Albert Deß (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, džiaugiuosi, kad šis pranešimas dėl konkrečių priemonių atokiausių Europos Sąjungos regionų žemės ūkiui šiame Parlamente buvo taip draugiškai svarstomas.

Per pastarąją kadenciją buvau šešėlinis pranešėjas cukraus rinkos reformos klausimu. Tuo metu Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas lankėsi viename mažame cukranendrių ūkyje Rejunjono saloje. Be mūsų paramos šis mažas ūkis neišgyventų. Kaip stebėtojas iš žemyninės šalies dalies, mačiau, kad ūkininkams atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose iš tikrųjų tenka dirbti ypatingomis sąlygomis.

Todėl tam tikromis taisyklėmis dėl išimčių turime užtikrinti ateities perspektyvą šiems ūkininkams visuose šiuose Europos Sąjungos regionuose ir pasirūpinti, kad jie galėtų garantuoti maisto saugumą šiose srityse – bent jau daugelyje jų. Mes esame tie, kurie turi padėti užtikrinti – ir per taisykles dėl išimčių, – kad žemės ūkis būtų perspektyvus ir kad būtų užtikrintas maisto tiekimo vietos gyventojams saugumas. Tokios formuluotės, kokia yra šiuo metu, pranešimas sudaro geras sąlygas šiems tikslams pasiekti. Nuoširdžiausiai dėkoju visiems padėjusiems jį rengti.

  Giovanni La Via (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atokiausi regionai išsiskiria socialine ekonomine ir struktūrine specifika, kurią lemia jų nuotolis nuo rinkų, izoliacija, mažas plotas, topografija, sudėtingos klimato sąlygos ir jų ekonomikos priklausomybė nuo tam tikrų produktų. Ypač svarbūs trys žemės ūkio sektoriai: cukrinių runkelių, pieno produktų ir vyndarystės.

Šių regionų ekonominė sistema priklauso nuo to, ar kiekviename iš šių sektorių tinkamai veikia gamybos sistema, tačiau prireiks daug laiko per laiką sudarkytai pusiausvyrai atkurti bei užtikrinti, kad būtų priimtos leidžiančios nukrypti nuostatos, leidžiančios taikyti atitinkamas rinkos priemones.

Pone pirmininke, Komisijos nare, didelį rūpestį kelia su MERCOSUR šalimis vykstančios derybos. Jei nebus imtasi atitinkamų kompensacinių priemonių, šis susitarimas gali kelti didelį pavojų ne tik atokiausiems regionams, bet ir daugeliui kitų Europos žemės ūkio sektorių.

  Elie Hoarau (GUE/NGL). – (FR) Pone pirmininke, turiu pasakyti, kad kompromisas dėl cukraus, dėl kurio buvo vedamas trišalis dialogas, neatitinka to, ką siūlė Regioninės plėtros komitetas ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas – labai dėl to apgailestauju.

Tačiau kalbant apie Rejunjono salą, šis dokumentas svarbus tiems ūkininkams, kurie laukia skubaus pienui suteiktos išimties įgyvendinimo. Jiems tai garantuotų pramonės tvarumą. Tačiau aš norėjau, kad būtų buvusios išsaugotos Komiteto siūlytos apsaugos nuostatos.

Kalbant apie pieną, pritariu savo kolegai P. Tirolienui. Norėjome, kad būtų atlikta studija dėl Martinikos ir Gvadalupės salų apie tai, kaip šiuose regionuose būtų galima išsaugoti pramonę. Tačiau akivaizdu, kad šie klausimai bus pateikti dar kartą svarstyti per derybas dėl POSEI, tad turėsime progos dar kartą apie tai pakalbėti.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, jau daug metų stebime reiškinį, kuris, regis, daro Europos Sąjungą bejėgę, t. y. daugybę nykstančių ūkių, tai kenkia ES valstybių galimybei save išlaikyti. Akivaizdu, kad skaudžiausiai nuo to kenčia nepalankiausi ūkininkauti regionai, pvz., atokiausi regionai, tačiau taip pat ir kalnuotose vietovėse besiverčiantys ūkininkai, pvz. Austrijos ūkininkai.

Deja, toks yra bendros žemės ūkio politikos – daug metų kritikuotos, nuolat reformuojamos ir vis dar deramai neveikiančios – padarinys. Tačiau priėjome kryžkelę. Krizės metu – nesvarbu, ar ją sukeltų euro nuvertėjimas, ar vien tik tai, kad Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis paralyžiavo oro eismą, o kartu ir greitai gendančių produktų tiekimą – valstybėms narėms tenka pasikliauti savimi. Visiškai neseniai patys tai patyrėme, kai Rusija užsuko dujas.

Kai padėtis darosi sudėtinga, viskas priklauso nuo to, ar galime patys save išlaikyti – būtent šis gebėjimas turi būti išsaugotas ES, nepalankiose ūkininkauti šalyse ir regionuose bei atokiausiuose regionuose. Tikiu, kad to galėsime pasiekti tik jei žemės ūkis tam tikru mastu bus dar kartą nacionalizuotas.

  Diogo Feio (PPE). – (PT) Pone pirmininke, šiose diskusijose dėl konkrečių žemės ūkio priemonių atokiausiuose regionuose sako kalbą norėčiau pradėti nuo padėkos pranešėjui ir visiems kitiems, dirbusiems šiuo klausimu. Taip pat norėčiau pasakyti, kad siūlomi pakeitimai, kurie dažnai yra techninio pobūdžio ir specifiniai, neturi didelės reikšmės.

Tačiau nagrinėjant cukraus ir cukraus gamybos Azoruose klausimą išryškėja dar gilesnė problema. Tokie atokiausi regionai kaip Azorų salos, kuriose neseniai teko lankytis, turi labai tvirtą ryšį su žemės ūkio sektoriumi. Ypač Azorų saloms pieno kvotų klausimas yra itin svarbus. Pieno gamyba ir jos reguliavimas Azorų salose ypatingai aktualus šimtams gamintojų ir daugumai gyventojų – būtent todėl noriu tiesiog čia, šiame Parlamente, ir dabar atkreipti dėmesį į būtinybę rasti sprendimo būdus šiems specifiniams regionams.

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad buvo parengtas pranešimas, kuriuo siekiama padėti atokiausių Europos Sąjungos regionų žemės ūkiui. Geografinė padėtis, nutolimas nuo rinkų ir kiti panašūs veiksniai neabejotinai sukelia nemažai sunkumų. Ekonomikos krizė taip pat turėjo reikšmės. Dideli kainų svyravimai, destabilizuojantys padėtį, turėjo neigiamos įtakos ūkininkavimui, ir ne tik atokiausiuose regionuose, bet ir visose kitose Europos Sąjungos vietovėse. Tačiau šiandien norėčiau atkreipti Komisijos dėmesį į vieną konkretų aspektą – Komisija turi būti ypač atsargi, kad Europos ūkininkai ir Europos žemės ūkis dar labiau nenukentėtų.

Šiaurės Airijoje pieno pramonė ir gyvulininkystė labai nukentėjo dėl importo. Tai sukėlė kainų svyravimus ir lėmė didelius finansinius nuostolius ūkininkams. Praėjusią savaitę lankiausi Karališkojoje žemės ūkio produkcijos parodoje Šiaurės Airijoje. Tai didžiausia tokio tipo paroda regione; daugelis joje dalyvavusių ūkininkų išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl Komisijos sprendimo atnaujinti derybas dėl prekybos su MERCOSUR šalimis. Komisija ir mes, šio Parlamento nariai, turime būti labai atsargūs, kad dėl naudos kitose srityse nepaaukotume Europos pramonės.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, pritariu siūlymams padėti atokiausiems regionams. Pirma, žemės ūkis pirmiausia yra vartotojams maistą tiekianti pramonė, be kurios mes neišgyventume, kaip be žemės ūkio neišgyventų ir tie regionai, nes žlugtų jų ekonomika ir žmonės tikriausiai išsikeltų kitur. Tad pritariu siūlymams jiems padėti.

Taip pat norėčiau prisidėti prie tų, kurie išsakė susirūpinimą dėl derybų su MERCOSUR šalimis. Šie susitarimai padarytų didžiulę žalą ne tik atokiausiems, bet ir visiems kitiems regionams.

Manau, pats laikas Europos Sąjungai sustiprėti ir teisingiau elgtis su savo ūkininkais. Niekas niekada nenorėjo, kad būtume policininkai Europos Sąjungos ūkininkams ir pasakų fėja kitų pasaulio kraštų ūkininkams. O būtent tai ir vyksta: į Europos Sąjungą įvežamiems maisto produktams siūloma taikyti švelnesnes taisykles, mažiau skaidrumo ir mažiau atskaitomybės negu joje gaminamiems maisto produktams, o tai yra neteisinga atokiausių ir visų kitų regionų atžvilgiu.

  Dacian Cioloş, Komisijos narys. – (FR) Pone pirmininke, atleiskite už vėlavimą, tačiau patikinu jus, kad labai norėjau dalyvauti šiose diskusijose, nes man jos pirmosios ir susijusios su pirmuoju sprendimu, priimtu taikant bendro sprendimo procedūrą žemės ūkio srityje. Dar kartą norėčiau pasveikinti ir padėkoti L. P. Alvesui ir visoms Parlamento tarnyboms už gerą ir veiksmingą bendradarbiavimą su Komisija ir Taryba siekiant šio sprendimo.

Mes norėjome kuo greičiau priimti sprendimą, kad atitinkamuose regionuose būtų galima kuo greičiau pradėti taikyti pranešime numatytas priemones. Kai kurie sprendimai netgi bus taikomi atgaline data. Todėl – atsakau P. Tirolienui – nepriėmėme kitų pakeitimų. Iš tiesų, kaip ir kai kurių kitų pasiūlymų atveju, mums būtų prireikę papildomų pagrindimų ir analizių, kad galėtume rasti būdą, kaip juos priimti. Mes laikėmės nuostatos, kad reikia veikti greičiau, ir aš kelis kartus apie tai kalbėjau su L. P. Alvesu. Todėl džiaugiuosi matydamas paramą šiam pasiūlymui ir tikiuosi, kad ir ateityje galėsime taip dirbti su Parlamentu ir kitais klausimais. Dar daugiau – tikiu, kad taip ir bus.

Būdamas už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys, galiu patikinti visus čia kalbėjusius, kad derybos su MERCOSUR šalimis yra ne kartą minimos. Galiu jus patikinti – kaip dariau ir diskusijose su Komisijos tarnybomis dėl šių derybų atnaujinimo, – kad labai akylai prižiūrėsiu, kad derybos vyktų Europos žemės ūkio interesų labui. Žinoma, turime plačiau žiūrėti į šias derybas, neapsiribodami vien tik žemės ūkiu, tačiau galiu jus patikinti, kad per ateinančius mėnesius ir metus šiose derybose prižiūrėsiu, kad būtų išsaugotas – per derybų rezultatus arba per priemones, kurių bus imtasi po derybų – Europos žemės ūkio modelis, pagrįstas kokybe, įvairove ir žemės naudojimu.

Buvo klausiama, kodėl turėtume taikyti mažinimo principą, kodėl netvirtiname tų kiekių, kuriuos iki šiol taikėme Azorų salų cukraus pramonei. Pastaruoju klausimu sutarėme su Portugalijos valdžios institucijomis ir su Azorų salų vietos valdžia, kad bus įvesta ekonominė priemonė, leisianti šiam sektoriui atlaikyti konkurenciją ekonominėmis investicinėmis priemonėmis. Džiaugiuosi gautu palaikymu ir Portugalijos Vyriausybės įsipareigojimu paremti šį sektorių šiuo klausimu ir tikiuosi, kad taip galėsime Azorų salų gamintojams pasiūlyti alternatyvą.

A. Mölzer teigė, kad bendra žemės ūkio politika nepakankamai gera, kad ji neveikia taip, kaip turėtų, ir kad reikia vėl nacionalizuoti žemės ūkį. Norėčiau paprašyti jūsų: pažiūrėkite, kokias pajamas šiandien gauna ūkininkai, pažiūrėkite, kokia dalis šių pajamų yra parama pagal BŽŪP, ir paklauskite savęs, kaip ūkininkai šiandien tvarkytųsi, jei nebūtų bendros žemės ūkio politikos. Tai nereiškia, kad BŽŪP negalima keisti. Ji turi būti iš esmės pritaikyta pagal šiuo metu Europos žemės ūkyje vykstančius pokyčius. Galiu jus patikinti, kad 2013 m. reformuojant BŽŪP bus daroma viskas, kad būtų geriau atsižvelgta į esamą padėtį. Žinoma, viskas priklausys nuo to, kiek išteklių Taryba ir Parlamentas skirs šiai politikai. Tikiuosi, šie ištekliai bus tiesiogiai siejami su europiečių ir Europos siekiais žemės ūkio srityje. Nemanau, kad nacionalizavimas būtų geras sprendimas, nes, mano nuomone, jei neturėtume bendros žemės ūkio politikos ir Bendrijos masto požiūrio, valstybės narės neturėtų būdų užtikrinti, kad šiuose atokiausiuose regionuose būtų vykdomos tam tikros priemonės.

Todėl baigdamas norėčiau išsakyti viltį, kad, kai svarstysime naujos redakcijos POSEI reglamentą, galėsime pasistūmėti kai kuriais šiandien iškeltais klausimais ir kad apskritai priimdami bet kokius sprendimus dėl bendros žemės ūkio politikos, galėsime dirbti taip pat veiksmingai, kaip dirbome rengdami šį reglamentą.

  Luís Paulo Alves, pranešėjas. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kalbėdamas paskutinį kartą norėčiau pabrėžti, kaip svarbu atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 247/2006. Dėl pokyčių, įvykusių nuo 2006 m., kai šis reglamentas buvo priimtas – ir dėl pokyčių teisės aktų bei jų taikymo srityje, ir dėl pasikeitusios padėties, – kilo poreikis keisti reglamentą, kad atnaujintas jis ir toliau būtų svarbi priemonė pritaikant tam tikras Europos Sąjungos žemės ūkio politikos kryptis pagal atokiausių regionų specifiką, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 ir 107 straipsniuose.

Leiskite trumpai išvardyti, kas buvo patobulinta. Kanarų salose laikinai pratęstas leidžiančios nukrypti nuostatos, pagal kurią leidžiama tiekti pieno produktus, kurie laikomi „tradiciniais produktais vietos vartotojams“, galiojimas. Rejunjone bus galima iš pieno miltelių gaminti ypač aukšta temperatūra apdorotą pieną neviršijant Pasaulio prekybos organizacijos nustatyto limito, kartu panaikinant įpareigojimą nustatyti integruotų pieno miltelių lygį. Madeiros saloje atnaujinta ta pati išimtis taikant šiuos modelius, regione galima vartoti vyną, pagamintą iš tiesioginių hibridinių veislių vynuogių. Azorų salose grąžinama ir išplečiama – ir kiekių, ir laiko požiūriu – leidžianti nukrypti nuostata dėl cukraus eksporto; regionui taikomos ir nuostatos dėl vyno, kurios jau minėtos kalbant apie Madeiros salą.

Šios priemonės, kurios bus taikomos atgaline data nuo 2010 m. sausio 1 d., netrukdys laisvai konkurencijai mūsų vienoje bendroje rinkoje; priešingai, jos bus labai naudingos šių regionų, kurie dėl ypatingų gamtos sąlygų yra labiau pažeidžiami ištikus giliai krizei, ekonomikai. Galiausiai, norėčiau paminėti, kad priėmus šį pranešimą bus ne tik suteikta galimybė įvairinti žemės ūkio veiklą, bet ir panaikintas draudimas eksportuoti tam tikrus produktus. Taip pat labai svarbu atminti, kad, priėmę šį pranešimą, įnešime lemiamą indėlį pertvarkant ir išsaugant daugybę darbo vietų Azoruose, taip pat išsaugosime technines žinias ir patirtį žemės ūkio pramonės cukraus sektoriuje per ypač gilią ekonomikos krizę.

  Pirmininkas. – Džiaugiuosi galėdamas pranešti L. P. Alvesui ir visiems kitiems, kad po 8 ar 10 dienų vyks Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos remiama plataus masto konferencija dėl atokiausių regionų. Parlamento Pirmininkas pavedė man per šios konferencijos atidarymą skaityti pranešimą kartu su J. M. Durão Barroso ir J. L. Rodríguezu Zapatero bei Kanarų salų Vyriausybės vadovu.

Savo pranešimą kaip didžiausiu įkvėpimo šaltiniu paremsiu šios diskusijos rezultatais ir L. P. Alveso pranešimu.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Europos Sąjungos salos ir atokiausi regionai šiuo metu patiria daugybę problemų. Būtent todėl reikia konkrečių priemonių jų socialiniam ir ekonomikos vystymuisi ateityje paskatinti. Pritariu papildomoms Parlamento ir Komisijos pasiūlytoms priemonėms, skirtoms pagerinti žemės ūkio būklę atokiausiuose regionuose, ypač atsižvelgiant į Azorų salas ir Madeiros salą užklupusias problemas.

Azorų salose pienas − pagrindinis žemės ūkio produktas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kiek Europos Sąjungos valstybių narių pastaruoju metu ištiko pieno krizė, būtina keisti šių salų žemės ūkio veiklą. Šiuo klausimu pritariu pranešėjui, kuris išdėsto nuomonę, kad cukriniai runkeliai yra geriausia alternatyva pieno gamybai – ir ekonominio efektyvumo, ir aplinkos apsaugos požiūriu. Noriu pabrėžti, kad vis dar reikia skatinti siųsti į Europą kuo daugiau cukrinių runkelių.

Baigdama noriu pabrėžti, kad šios ekonomikos krizės metu po 2013 m. galiosianti finansinė programa turi būti pagrįsta solidarumu ir ja turi būti siekiama tvirtos teritorinės ir socialinės sanglaudos.

  Pirmininkas. – (Posėdis sustabdytas 11.35 val. ir atnaujintas 12.05 val.)

PIRMININKAVO: D. WALLIS
Pirmininko pavaduotoja