Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

– R. Romevos i Ruedos pranešimo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu dėl ekonomikos nuosmukio ir finansų krizės lyčių aspektų [2009/2204(INI)] (A7-0155/2010),

– I. Figueiredo pranešimo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu dėl 2006–2010 m. Moterų ir vyrų lygybės gairių įgyvendinimo rezultatų vertinimo ir rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų [2009/2242 (INI)] (A7-0156/2010) ir

– klausimo Komisijai dėl Moterų teisių chartijos ir tolesnių veiksmų, kurį pateikė Z. Gurmai ir B. Thomsen Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu, I. Figueiredo ir E. B. Svensson Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų vardu, A. Parvanova Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu ir M. Cornelissen Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso vardu [2010/2692(RSP)] (O-0059/2010 – B7-0305/2010).

  Raül Romeva i Rueda, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau jums padėkoti už galimybę aptarti šį klausimą. Norėčiau pradėti nuo klausimo, labai paprasto klausimo, kuris, manau, labai gerai pabrėžia problemą, apie kurią kalbame: ar šiandien dar apie tai kalbėtume, jeigu vietoj „Lehman Brothers“ būtų buvę „Lehman Sisters“? Nežinome, nes yra kitaip, tačiau aišku, kad padėtis smarkiai skirtųsi nuo šiandieninės – esant kreditų trūkumui ir ekonomikos bei finansų krizei.

Ekonomistai, tiek feministai, tiek ne feministai, aiškiai sutaria, kad dabartines krizes sukėlė keletas institucijų, kurias iš esmės valdo vyrai. Taigi turime objektyvių duomenų, kurie rodo, kad dėl šios padėties tiesioginė atsakomybė tenka vyrams.

Negalime pasakyti, ar padėtis būtų tokia pati, jeigu dauguma būtų ne vyrai, o moterys, tačiau manau, kad tiek krizės priežastis, tiek jos suvaldymas, kaip, žinoma, ir dabartinis atsigavimas būtų akivaizdžiai kitokie.

Mano nuomone, svarbu pabrėžti kitą svarbų faktą: pvz., finansų agentūros, kurių valdymo organuose daugiau moterų, šioje padėtyje nukentėjo kur kas mažiau. Manau, kad tai mus verčia sustoti ir pagalvoti, tai ir darome šiuo pranešimu.

Tam tikra prasme norime pasiūlyti pažvelgti į šią krizę ne tik kaip į itin rimtą problemą, bet ir į galimybę pataisyti kai kuriuos dalykus, kurie mus nuvedė klaidingu keliu. Viena iš tokių problemų – netinkamos politinės nuostatos ir lygybės nebuvimas daugelyje jų.

Šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti dėmesį ir labai aiškiai pabrėžti kai kuriuos politinio atsako į krizę trūkumus. Nebuvo pasinaudota šia galimybe: pvz., lyčių perspektyva nebuvo įtraukta į 2020 m. strategiją, vadinamąją „perspektyvą po Lisabonos sutarties“. Kol kas bent jau nebuvo tikslaus stimulo aiškioms makroekonomikos politikos nuostatoms ir užimtumo gairėms, apibrėžiančioms aiškią ir akivaizdžią lyčių perspektyvą. Viena yra deklaruoti, bet mus šiuo atveju domina akivaizdūs įsipareigojimai.

Šio pranešimo tikslas – bent jau pradėti diskusijas ir pateikti svarstyti keletą klausimų, kurie, mano nuomone, yra svarbūs. Žinome, kad yra keletas valstybių narių, vyriausybių, tarp jų ir Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos vyriausybė, kurios diskutavo šiuo klausimu ir pateikė svarstyti keletą klausimų. Norėčiau ne tik tai pabrėžti ir pripažinti, bet ir išreikšti palaikymą valstybėms, pirmininkausiančioms Tarybai, kurios ketina arba norės iškelti panašius klausimus.

Tačiau manau, kad svarbu atkreipti dėmesį į kai ką kita. Jeigu iš tiesų norime ištaisyti kai kurias klaidas, labai svarbu suprasti, kad priežastys apima keletą svarbių elementų, kurių pirmasis – politinės valios suformuluoti aiškias politines nuostatas dėl lygybės stoka.

Todėl šiuo pranešimu pirmiausia reikalaujame politinės valios, antra, vaizduotės, kurią, mano manymu, svarbu pabrėžti, ir, trečia, akivaizdžių, aiškių ir, jeigu neprieštarausite, saistančių ir privalomų priemonių, kurios yra pagrindinis šio pranešimo aspektas. Gerų ketinimų jau pakaks.

Mums reikia aiškių įsipareigojimų, ir dar kartą pakartosiu: saistančių, privalomų įsipareigojimų, kuriuos reikia įvykdyti. Pvz., savaiminis tikslas turėtų būti visiško vyrų ir moterų, ir ypač moterų, užimtumo siekimas.

Trumpai tariant, akivaizdus tikslas – iki 2020 m. pasiekti 75 proc. moterų užimtumą arba sumažinti skirtumą tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio iki nulio arba ne daugiau kaip iki 5 proc., tai, ko reikalavome ilgai. Bent jau šios priemonės yra svarstomos, ir dar kartą pakartosiu, kad kai kurie mūsų norėtų, kad jos taptų privalomos.

Žinome, kad Komisijos narė V. Reding ir Tarybai pirmininkaujanti Ispanija ne kartą kėlė šiuos klausimus, todėl norime paraginti ne tik likusias frakcijas, bet ir kitas šalis suprasti, kad tai nėra tik įgeidis, tai prievolė ir poreikis ir, dar kartą pakartosiu, tai galimybė išbristi iš dabartinės krizės. Bet kokiu atveju norėčiau užbaigti kalbą pareikšdamas padėką už įvairių frakcijų darbą, palaikymą ir indėlį, kad šiuo tekstu būtų išreikštas sutarimas ir kompromisas, taip pat būtų aiškiai pabrėžiama problema bei nurodoma, koks yra ir turėtų būti sprendimas.

  Ilda Figueiredo, pranešėja. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nare, pranešimas, kurį skaitau – bendradarbiavimo Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, taip pat svarstymų su moterų organizacijomis ir ekspertais, dalyvaujant pačiai Europos Komisijai, rezultatas. Dėkoju visiems prisidėjusiems.

Remdamiesi savo 2006–2010 m. lygybės gairių analize, manome, kad pažanga yra, taip pat didesnis dėmesys skirtas kai kuriems esminiams moterų ir vyrų lygybės aspektams. Tačiau iš esmės jie nebuvo visiškai įgyvendinti, nes pritrūko reikiamos politinės jėgos.

Ypač vertėtų atkreipti dėmesį į realybėje išlikusią nelygybę, pvz., sunkumus randant darbą su užtikrintomis teisėmis ir padoriu darbo užmokesčiu, skurdą, tebesitęsiančią diskriminaciją ir stereotipus, padedančius užtikrinti nelygybę, taip pat nelygybę mokymuose ir kylant karjeros laiptais iki vadovaujamų pareigų ekonominiame ir politiniame gyvenime. Prie to prisideda ir ES politikoje egzistuojantys prieštaravimai, o dėl jų atsiradusio nedarbo, nesaugumo dėl darbo, sumažėjusio darbo užmokesčio, mažesnių nei minimalus gyvenimo lygis pensijų ir ribotų galimybių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas skurstančiųjų skaičius išaugo iki 85 mln. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Dabartinė ekonomikos ir socialinė krizė ypač atsiliepė moterims, todėl atsiranda dar didesnė nelygybė ir diskriminacija. Šiuo atveju kalbame apie nevienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį, kuris vidutiniškai skiriasi daugiau nei 17 proc., ir netiesioginę diskriminaciją, kuri augant užimtumui dar labiau padidėja, todėl pablogėja moterų ir merginų padėtis.

Pastaraisiais metais sukurtos darbo vietos, ypač darbo vietos jaunimui ir moterims, daugiau buvo neužtikrintos ir prastai apmokamos, pažeidžiant pagrindines teises, ypač motinystės. Todėl sumažėjo gimstamumas. Plačiai paplitusi diskriminacija, nuo kurios kenčia specifinės moterų grupės, yra ypač rimta problema. Labiausiai kenčia pagyvenę žmonės, moterys, turinčios išlaikytinių, moterys imigrantės arba mažumos atstovės, taip pat neįgalios moterys.

Dėl smurto ir diskriminacijos išaugo skurdas ir nedarbas, be to, įvairiose ES šalyse įsišaknijo ir netgi išaugo prekyba moterimis ir vaikais bei prostitucija. Būtina skubiai reaguoti. Deja, pasiūlymuose, išdėstytuose Komisijos parengtoje strategijoje „Europa 2020“, į lyčių perspektyvą tinkamai neatsižvelgta. Todėl tikimės, kad ši padėtis bus dar kartą apsvarstyta ir rengiant Lygybės strategiją, Komisijos narė visų pirma sieks išspręsti šiuos klausimus. Tačiau tai nėra vienintelė Europos Komisijos veiklos sritis, todėl šiuos klausimus reikia spręsti aktyviau. Iš daugelio pranešime išvardytų priemonių norėčiau išskirti keturias sritis.

Institucijų lygmeniu siūlome, kad, remiantis Pekino veiksmų programa ir pasiekta pažanga bei pripažįstant, kad moterų ir mergaičių žmogaus teisės – tai visuotinių žmogaus teisių nenusavinama, būtina ir neatsiejama dalis, naujoji lygybės strategija taptų veiksmų darbotvarke ir politiniu įsipareigojimu. Be to, pritariame, kad, pasitarusi su Parlamentu, Taryba patvirtintų naująjį Komisijos pasiūlymą dėl lygybės strategijos. Tuo siekiama lygybės politikai suteikti didesnės politinės galios ir naujos jėgos, taip pat jai skirti Europos Sąjungos lėšų, kad ji būtų sėkmingai įgyvendinta. Manome, kad metinis trišalis Tarybos, Komisijos ir Parlamento susitikimas, kuriame nagrinėjama, kiek pažengta Europos Sąjungoje įgyvendinant lyčių lygybės strategiją, ir metinė lyčių lygybės konferencija, kurioje dalyvauja įvairių valstybių narių moterų organizacijos ir profesinės sąjungos ir, žinoma, Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų nariai ir kurioje ypatingas dėmesys kasmet skiriamas numatytai temai, yra nepaprastai svarbūs.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į būtinybę rengiant visus pasiūlymus įtraukti pagrindinius lyčių perspektyvos aspektus. Galiausiai, tuo savo kalbą, pone pirmininke, ir baigsiu, norėčiau paminėti, kad primygtinai reikalaujame taikyti ir įgyvendinti jau paskelbtas priemones, – tai būtų lygybės institutas, smurto centras ar visapusis esamų direktyvų taikymas, – kad mūsų iniciatyvos ir pačios strategijos pagrindiniu tikslu taptų moterų išlaisvinimas ir jų asmeninė bei profesinė savirealizacija. Labai dėkoju. Prašau atsižvelgti į mūsų pateiktas rekomendacijas.

  Zita Gurmai, autorė. – Pone pirmininke, sveikintina, kad Komisija nusprendė pakartoti ir įtvirtinti savo įsipareigojimą realybe paversti moterų ir vyrų lygybę. Pasirinkta forma – dokumentas, pavadintas „Moterų chartija“, kuris buvo pristatytas Tarptautinės moters dienos proga.

Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į Komisijos Pirmininko J. M. Barroso įsipareigojimą parengti moterų chartiją, duotą Europos Parlamentui per diskusijas prieš išrenkantį jį antrai kadencijai. Be to, šis dokumentas skirtas paminėti Pekino veiksmų programos, priimtos JT pasaulinėje moterų konferencijoje, 15-osioms metinėms ir JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 30-osioms metinėms. Trumpai tariant, dokumentas atlieka daugelį vaidmenų, ir visi jie svarbūs.

Kaip Komisija planuoja įtraukti į šią iniciatyvą kitas ES institucijas, pilietinę visuomenę ir kitus suinteresuotuosius subjektus?

Paskutinis Eurobarometro lyčių lygybės tyrimas parodė, kad 62 proc. europiečių mano, kad lyčių nelygybė vis dar egzistuoja daugelyje visuomenės sričių. Kaip Moterų chartijoje traktuojamas toks nelygybės suvokimas? Kaip Moterų chartijos turinys gali būti paverstas pamatuojamais tikslais ir aiškiomis užduotimis?

Kaip įprasta, Komisija tęs savo darbą remdamasi penkerių metų moterų ir vyrų lygybės strategija. Dabartinės gairės apima 2006–2010 m. Kaip būsima Komisijos penkerių metų lyčių lygybės strategija bus susieta su Moterų chartija ir kaip į šią veiklą bus įtraukiami suinteresuotieji subjektai?

Kalbant apie ateitį, pranešime aiškiai nurodomą, kad viena iš dabartinių mūsų problemų – poreikis turėti daugiau duomenų ir faktas, kad laimėjimai lyčių lygybės srityje nėra tinkamai įvertinami dėl aiškių tikslų nebuvimo. Jeigu nusprendėte siekti rezultatų, turime įvertinti nelygybės priežastis ir savo veiksmų rezultatą. Pranešime kalbama apie 2006–2010 m. lyčių lygybės programos vertinimą, bet, žinoma, turime siekti daugiau.

Galiausiai, norėčiau tik paminėti Europos apsaugos užtikrinimo tvarką – negalime laukti ilgiau, kad suteiktume visoms aukomis tapusioms Europos moterims geriausią apsaugą. Dabar, kai Tarybai pirmininkauja Ispanija, raginu Komisiją ir Tarybą kuo skubiau rasti pažangų ir veiksmingą sprendimą.

  Eva-Britt Svensson, autorė. – (SV) Pone pirmininke, tobulame pasaulyje šį vakarą mums nereikėtų diskutuoti tokia tema. Gyventume lygių individų visuomenėje. Tačiau gyvename netobulame pasaulyje, todėl vyksta šios diskusijos. Neturėtume prie to sustoti. Reikia konkrečių priemonių, kurios įtvirtintų moterų teises, ir lyčių lygybę skatinančių veiksmų.

Labai reikia Moterų teisių chartijos, chartijos, kurioje išdėstomas visapusiškas požiūris į visas politikos sritis. Manau ir tikiu, kad nepakanka pareiškimų ir gražių žodžių apie lygybę. Nepakanka skirtingose srityse įgyvendinti atskiras priemones. Ne, darbas lygybės klausimais – lygybės strategija, I. Figueiredo pateiktas pranešimas – turi būti atliekamas visapusiškai, be to, mums reikia visapusės Moterų teisių chartijos.

Siekiant parengti tokią chartiją, manau, reikia pasinaudoti ir Parlamento žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi. Įgūdžių, žinių ir patirties, kuria turėtume pasinaudoti rengdami visapusę chartiją, turi moterų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir apskritai pilietinė visuomenė.

Komisija turi galimybę pradėti ir koordinuoti procesą tarp ES institucijų, valstybių narių parlamentų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų, kad parengtų tokią chartiją. Esu tikra, kad atsižvelgiant į V. Reding parodytą pasiryžimą dirbti skatinant lygybę, turime galimybę parengti tokią chartiją kartu su Komisija.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad dažnai, bet kuriuo atveju prieš kiekvienus rinkimus į Europos Parlamentą, svarstome, kaip paskatinti daugiau moterų dalyvauti priimant politinius sprendimus apskritai. Šiuo požiūriu manau, kad nepakanka eiti į visuomenę ir raginti moteris dalyvauti rinkimuose. Ne, moterys ir apskritai mūsų piliečiai yra kur kas protingesni. Žinoma, jie žiūri, ką mes nuveikėme, kad pakeistume jų gyvenimą, ką nuveikėme Parlamente, kad pagerintume jų gyvenimo sąlygas, ir kt.

Štai kodėl dabar turėtume pasinaudoti šia Parlamento kadencija, kad parodytume ES ir pasaulio moterims, kad kažkur išties smarkiai keičiame daugumos moterų gyvenimą.

  Antonyia Parvanova , autorė. – (BG) Šiandien, kai vertiname pagal moterų ir vyrų lygybės gaires pasiektus rezultatus ir tuo pat metu brėžiame ateities gaires šioje srityje, ypatingą dėmesį turime skirti politikos nuostatoms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai daro poveikį lyčių lygybei.

Tikimės, kad Europos Komisija pasiūlys politiką moterims, kurios tapo neteisingumo, diskriminacijos, alkio, skurdo, prekybos žmonėmis ir kitų formų smurto aukomis. Privalome atsižvelgti į tai, kad net jeigu lyčių lygybė – absoliutus reikalavimas esamoms pagrindinėms žmogaus teisėms ir esminis Europos Sąjungos principas, nelygybė vis dar egzistuoja politikos srityje ir moterų gyvenime.

Štai kodėl ypač svarbu dirbti, kad įtvirtintume lyčių lygybę reglamentuojančias politikos nuostatas, kuriomis siūloma priemonė siekti ekonominės plėtros ir socialinės sanglaudos. Turime atsižvelgti į būtinybę turėti naują socialiai tvarų modelį, apimantį visus įgūdžius, kuriuos moterys gali pasiūlyti ekonomikai, atkuriantį pusiausvyrą tarp moterų ir vyrų pareigų viešajame ir privačiame gyvenime bei užtikrinantį tokią pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

Šioje kalboje analizuojamas pranešimas dėl moterų ir vyrų lygybės gairių, ir ypač parodomas Europos Parlamento požiūris į politikos nuostatas, kuriomis skatinama lyčių lygybė. Manau, kad Moterų teisių chartija, dėl kurios įgyvendinimo vėliau šiemet bus parengta strategija, reikalauja sujungti pastaraisiais dešimtmečiais šioje srityje pasiektus rezultatus ir parengti stabilią Europos visavertiškesnės visuomenės sukūrimo politiką.

Tikimės, kad Komisija pasiūlys į lyčių lygybės strategiją įtraukti priemones, kurios užtikrina specifines teisėkūros iniciatyvas kovai su smurtu prieš moteris, taip pat įstatymo galią turinčius ir įstatymo galios neturinčius dokumentus dėl diskriminacijos darbo rinkoje, darbo užmokesčio skirtumų ir spaudimo moterims imtis nekvalifikuoto darbo panaikinimo. Veiksmingų priemonių taip pat reikia siekiant padidinti moterų užimtumą ir socialinę naudą pagal strategiją „Europa 2020“, taip pat programų, skatinančių moteris dalyvauti ekologiškoje ekonomikoje, politikos nuostatų, skatinančių geriau atstovauti moterims sprendimų priėmimo procese, ir galiausiai tinkamų teisės aktų pakeitimų, kad daugiau moterų užimtų vadovaujamas pareigas.

Mūsų bendra pareiga skatinti supratimą apie moterų teises Europoje. Be to, manau, kad sujungę pastangas suformuluosime veiksmingą Europos politiką, skatinančią lyčių lygybę, kurią papildytų tinkamos strategijos, įgyvendinimo priemonės ir specifinės programos. Noriu atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad esant pasaulinei ekonomikos krizei moterų vaidmuo žemės ūkyje tampa itin svarbus.

Mūsų bendri veiksmai, kuriais siekiama pašalinti užimtumo skirtumus ir paskatinti daugiau moterų dalyvauti valdant komercines įmones ir visose socialinėse srityse apskritai, užtikrins teigiamus rezultatus. Lyčių lygybės įtvirtinimas duos naudos našumui ir ekonomikos augimui, taip pat socialinės ir ekonominės naudos mūsų visuomenėms.

Komisijos nare, mums viso labo trūksta užmojų. Nerodome noro pademonstruoti Europos Parlamento jėgą. Esame atsakingi savo rinkėjams. Jų akimis lyčių nelygybė – pagrindinė neišspręsta problema Europos Sąjungoje, todėl tikimės jūsų palaikymo ir bendradarbiavimo sprendžiant šį klausimą.

  Marije Cornelissen, autorė. – Pone pirmininke, nuo naujojo Europos Parlamento išrinkimo praėjo beveik metai. Praėjo beveik pusmetis nuo Komisijos narės V. Reding paskyrimo. Mums liko ketveri metai, kad kartu iš tiesų pakeistume moterų ir vyrų padėtį. Kaip mus, kaip Parlamentą, ir V. Reding, kaip Komisijos narę, vertins pasibaigus šiems ketveriems metams, priklausys nuo mūsų veiksmų ir paramos, kurią galime gauti iš visuomenės.

Vien tik žodžiai niekam nepadarys įspūdžio. Nesinori po ketverių metų pasakyti: „Pažiūrėkit, tai V. Reding raštas, o štai didelė krūva Parlamento rezoliucijų.“ Noriu turėti galimybę pasakyti: „Taip, visiems Europos tėvams užtikriname dviejų savaičių tėvystės atostogas. Taip, lygybės įstatymus pritaikėme visoms teritorijoms, taip pat į juos įtraukėme transseksualius asmenis. Taip, įdiegėme sistemą, kuri užtikrina lyčių lygybę kitoje Europos Komisijoje.“ Noriu pasakyti: „Taip, skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio mažėja, daugiau moterų turi padorų darbą ir gauna padorų užmokestį. Taip, skirtumas tarp vyrų ir moterų teikiant priežiūrą mažėja, nes vis daugiau vyrų užsiima priežiūra negaudami atlygio.“

Tikiuosi, kad visos šio Parlamento frakcijos rytoj vieningai pateiks du stiprius pranešimus – I. Figueiredo ir R. Romevos i Ruedos pranešimus – ir tikiuosi, kad V. Reding užteks drąsos paversti juos veiksmais, net jeigu Taryboje nėra užtikrintos daugumos.

Vieni to padaryti negalime. Turime pritraukti tuos, kuriems tai svarbu. Nesu labai patenkinta tuo, kaip iki šiol buvo rengiama Moterų chartija, nes šiame procese nedalyvauja Parlamentas ir pilietinė visuomenė, tačiau sutinku, kad būtent taip Europos Komisija pateikė įvadinį pranešimą, kuriame išreiškė savo pasiryžimą siekti lyčių lygybės.

Kur kas svarbiau, kas bus toliau. Kaip atsakymą į mūsų klausimus labai norėčiau išgirsti iš V. Reding, kaip ji rengs plataus užmojo strategiją ateinantiems ketveriems metams.

  Isabel Martínez Lozano, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (ES) Labas vakaras, pone pirmininke. Norėčiau pareikšti padėką už galimybę šį vakarą dalyvauti šiose diskusijose su gerbiamais Parlamento nariais. Tarybai pirmininkaujančios šalies vardu norėčiau pasveikinti jus parengus pranešimus, kuriuos mums pristatėte šį vakarą. Nėra abejonių, kad juose išdėstytos Europos moterų problemos, problemos, su kuriomis susiduriame šiais sudėtingais laikais, ir sunkumai, su kuriais turime susidoroti kaip politikai per keletą ateinančių metų.

Šiuos klausimus – problemas, kurias šią popietę čia paminėjote – pastarąjį pusmetį sprendžiau Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos vardu, o prieš keletą metų – Komisijos vardu.

Išties, kaip aš sakau, dalį savo ir Tarybai pirmininkaujančios Ispanijos darbo skyriau naujosios augimo ir užimtumo strategijos, strategijos „Europa 2020“, kurią numatoma patvirtinti liepos 17 d., šį ketvirtadienį, lyčių perspektyvai. Neabejotinai tai labai svarbus dokumentas, paliksiantis ženklą visose mūsų ateinančio dešimtmečio politikos nuostatose.

Siekiau ne tik įtraukti lyčių perspektyvą į šią strategiją, bet ir pirmenybę darbotvarkėje skirti kovos su smurtu, susijusiu su lytimi, klausimui. Jūsų ką tik pateiktuose pranešimuose taip pat patvirtinama, kad šis klausimas, neabejotinai atspindintis žiauriausią nelygybės aspektą, vis dar rimta socialinė problema visose valstybėse narėse.

Todėl padarėme keletą išvadų, palaikančių Komisijos ir valstybių narių tikslus ir priemones kovojant su smurtu prieš moteris. Patvirtintu tekstu 27 valstybės narės ir Komisija įpareigojamos rengti bendras iniciatyvas ir priemones, skirtas bendrai kovoti su tokia gėda kaip smurtas prieš moteris.

Viena iš tokių išvadų – parengti Europos strategiją, skirtą su lytimi susijusio smurto prevencijai ir kovai su juo. Išties Komisija jau pradėjo strategijos rengimo darbą, ir pirminis tikslas turi būti surinkti informaciją, kurią būtų galima palyginti Europos mastu, nustatyti bendrus tikslus ir išteklius jiems įgyvendinti, taip pat žengti pirmuosius žingsnius įkuriant Europos su lytimi susijusio smurto kontrolės instituciją.

Be to, kalbant apie smurtą, žinote, kad šiose išvadose, be keleto priemonių, kurios turėtų sustiprinti aukomis tapusių moterų socialinę apsaugą, siūloma atidaryti nemokamą pagalbos liniją su lytimi susijusio smurto aukoms. Taip pat paprašėme Komisijos išanalizuoti teisinį pagrindą galimiems naujiems įstatymo galią turintiems teisės aktams, kurie sudarytų sąlygas visose valstybėse narėse veiksmingiau kovoti su šiais nusikaltimais.

Kita vertus, birželio 7 d. lygybė dar kartą atsidūrė Europos diskusijų Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryboje centre dėl užimtumo politikos gairių valstybėms narėms. Kaip ką tik minėjau, Europos Vadovų Tarybai jos bus pateiktos birželio 17 d. Šiose gairėse vyrų ir moterų lygybė – esminis veiksnys ne tik siekiant atkurti ankstesnį užimtumo lygį dabartinėmis ekonomikos krizės klimato sąlygomis, bet ir praktiškai pritaikant naująjį, protingą, tvarų ir visapusį ateinančio dešimtmečio augimo modelį. Taip yra todėl, kad tvarus turi būti ir socialinis modelis, skirtas pasirūpinti visuomene, kuri, kaip numatoma, per ateinančius 20 metų taps gerokai senesnė, ir negalima leisti, kad šia visuomene savanoriškai rūpintųsi tik moterys.

Iš visų šių pirminių pasvarstymų apie jūsų pristatytus pranešimus ir visų mūsų šalies pirmininkavimo metu vykusių diskusijų aišku turi būti viena – jeigu siekiame ankstesnio augimo ant tvirto pagrindo, Europa turi turėti galimybę pasikliauti visų savo piliečių, taip pat ir visų savo moterų potencialu, gebėjimais ir žiniomis. Nors Europos Sąjungoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių dauguma yra moterys (60 proc.), jos nesugeba išnaudoti visų savo galimybių dėl tam tikrų mūsų gamybos sistemų struktūros, kuri yra ir neteisinga, ir neveiksminga.

Kad savo darbo rinkose pašalintume šiuos skirtumus, kurie trukdo kolektyvinei pažangai, iki 2020 m. planuojamas pasiekti 75 proc. užimtumas turės būti taikomas tiek vyrams, tiek moterims. Tai nėra tik teisingumo klausimas. Jeigu palygintume vyrų ir moterų užimtumo Europos Sąjungoje statistiką, pamatytume, kad darbą turi 76 proc. vyrų ir 63 proc. moterų. Todėl per ateinančius keletą metų ypatingą dėmesį reikės skirti šiam klausimui, kad darbo rinkoje atsirastų daugiau moterų. Kaip jau sutarėme ir kaip minėjo R. Romeva i Rueda, moterų skaičių darbo rinkoje reikia didinti imantis veiksmų sumažinti skirtumą tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, kuris pernai Europos Sąjungoje vidutiniškai sudarė 18 proc.

Reikia pabrėžti ir kitus su lyčių lygybe susijusius klausimus, kurie bus įtraukti į šią strategiją „Europa 2020“: su lytimi susijusių stereotipų pašalinimas švietimo, profesinio mokymo ir mokslo konsultacijų srityje. Žinome, kad tokie stereotipai veda prie atskiros darbo rinkos, taip pat atsiranda poreikis siekti pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

Kalbant apie tokį didžiulės svarbos klausimą kaip socialinė aprėptis ir kova su skurdu, ponia I. Figueiredo, ypatingą dėmesį taip pat skyrėme moterims, atsižvelgdami į tai, kad skurdas joms kelia didesnę grėsmę nei vyrams, nes jos gauna mažesnes algas ir pensijas ir pačios prisiima atsakomybę už neapmokamą priežiūros darbą.

Taip pat labai džiaugiamės, kad pavyko susitarti su Parlamentu dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl vienodo elgesio su savarankiškai dirbančiais vyrais ir moterimis. Dėl šio susitarimo šią direktyvą bus galima priimti per ateinantį Tarybos posėdį. Šia direktyva bus pripažintos naujosios savarankiškai dirbančių moterų bei kartu dirbančių jų sutuoktinių arba partnerių teisės.

Kaip minėjau, turėjome keletą posėdžių, kurių metu aptarėme alternatyvas ir pasiūlymus dėl problemų, kurias čia šiandien nagrinėjame. Pagaliau, neabejoju, kad Komisijos narė V. Reding apie tai kalbės, aptarėme ir būsimąją 2011–2015 m. lyčių lygybės strategiją – temą, kuri per ateinančius mėnesius neabejotinai pakurstys karštas diskusijas šiame Parlamente ir kuriai per ateinančius keletą mėnesių Komisija parengs veiksmų planą.

Esu įsitikinusi, tuo ir baigsiu kalbą, pone pirmininke, kad dėl diskusijų apie krizę ir ekonomikos atsigavimą neturime nuklysti nuo socialinio Europos modelio įtvirtinimo. Tai būtų klaida. Šiuo metu tai būtų didelė klaida, todėl, mano manymu, svarbu tęsti šias diskusijas ir lygybės politiką, kuri per tiek metų leido mums ne tik augti, bet augti ir išsaugoti pavydėtiną ir nepriekaištingą socialinės sanglaudos modelį.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, jūsų pranešėjų atliktas darbas man paliko didelį įspūdį. Didelį įspūdį man paliko ir tai, kad skirtingos frakcijos laikosi vienos krypties, nors esama ir nedidelių skirtumų. Jie nėra svarbūs, nes kelias ir tikslas tie patys, o tai labai svarbu.

Taip pat dėkoju, kad visi kalbėtojai, pranešėjai ir klausimo žodžiu autoriai pabrėžė, jog mums nereikia kitų dokumentų, mums reikia veiksmų. Sutinku su jumis, nes iš tiesų žinome, ko norime, ir žinome, kodėl to norime. Žinome, kad vienintelis būdas mūsų visuomenei progresuoti – lyčių lygybė ne tik su moterimis susijusiuose reikaluose, bet ir horizontaliai.

Būtent dėl šios priežasties pirmą kartą istorijoje Komisija pradėjo savo penkerių metų kadenciją įvadiniu pranešimu, kaip jis buvo pavadintas, chartija, kuri yra kiekvieno Komisijos nario politinis įsipareigojimas skatinti vyrų ir moterų lygybę savo srityje, taigi ir Komisijos, kaip visumos, įsipareigojimas darbotvarkėje didelį dėmesį skirti lyčių lygybės klausimui.

Tai viena. Antra, kaip veiksime? Kaip šiai Moterų chartijai, dėl kurios kovo mėn. įsipareigojo Komisija, suteiksime realų pavidalą? Priėjome prie įgyvendinimo klausimo. Pirma, visų kolegų Komisijos narių paprašiau prisidėti prie strategijos kūrimo, kad dabar su jumis klabėtų ne tik Komisijos narė, atsakinga už lyčių lygybę, bet ir kiti 26 Komisijos nariai, kurie, kaip einantys konkrečias pareigas, pateiks savo pasiūlymus konkrečiuose skyriuose. Tai labai svarbu, nes to dar niekada nėra buvę, ir manau, kad tai esmė to, ką visos frakcijos šiandien čia pristatė.

Kaip mums kilo šios idėjos? Penki chartijos prioritetai neatsirado iš niekur. Jie atspindi nuodugnių suinteresuotųjų subjektų konsultacijų, kurias surengėme 2009 m. rengdami naująją strategiją, rezultatą. Prie strategijos grįšiu vėliau.

Pirma, norėčiau pakalbėti apie labai svarbius pranešimus, kuriuos pristatė Europos Parlamentas. Pirma, R. Romevos i Ruedos pranešimas. Jis atitinka Komisijos požiūrį į krizės poveikį moterims ir kaip reaguojant į krizę reikėtų atsižvelgti į poveikį moterims. Paskutiniame pranešime apie moterų ir vyrų lygybę atkreipiau dėmesį į šį klausimą pabrėždama, kad ši krizė veikia moteris labiau nei ankstesni nuosmukiai, nes dabar daugiau moterų dirba apmokamą darbą ir dažnai atsiduria silpnojoje darbo grandinės grandyje. Krizės pradžioje matėme, kad vyrų nedarbas augo itin smarkiai, daugiausia dėl problemų statybų sektoriuje ir pramonėje. Dabar matome, kad vyrų ir moterų nedarbas auga vienodai, ir kyla pavojus, kad dėl valstybės biudžeto išlaidų ir, tikėkimės, ne per didelio lėšų, skirtų lyčių lygybei, taupymo tai neabejotinai paveiks moterų užimtumą. Todėl labai svarbu tai suprasti ir siūlyti priemones. Todėl tvirtai palaikau pastangas į ekonomikos atgaivinimo priemones įtraukti lyčių lygybės klausimus. Manau, kad krizė – unikali galimybė įgyvendinti politines nuostatas, ateityje paskatinsiančias didesnę lyčių lygybę darbo rinkoje ir mūsų visuomenėje. Tarybai pirmininkaujanti šalis jau labai aiškiai pasakė, kad tikslinio 75 proc. užimtumo pasiekti nepavyks, jeigu darbo rinkoje nedalyvaus moterys.

Pereinant prie strategijos „Europa 2020“ lyčių perspektyvų klausimo reikėtų pabrėžti, kad trijose jos pagrindinėse sudėtinėse dalyse be moterų nieko nepasiektume. Moterys sudaro 60 proc. universitetų absolventų, tačiau darbo rinkoje mes jų „neišnaudojame“, ir jeigu sieksime pažangaus augimo, ekologiškos ekonomikos, kur reikalingi protai ir kur negalime nuošalyje palikti šių puikiai išugdytų intelektualių moterų, be moterų niekuomet neįgyvendinsime savo tikslų. Todėl manau, kad moterims reikia padėti, kad 2020 m. strategija atneštų teigiamus rezultatus. Tikslų neįmanoma pasiekti, jeigu į darbo rinką nepritrauksime kuo daugiau moterų. Todėl, mano nuomone, labai gerai, kad Europos Parlamentas nuolat pabrėždavo stiprų strategijos lyčių aspektą – ir teisingai, nes mes iš tiesų turime užtikrinti, kad moterys prisidėtų prie strategijos ir gautų iš jos naudos.

Mūsų lyčių lygybės strategija, kurią pristatysiu šį rudenį, apims daugelį labai konkrečių veiksnių ne keletui ateinančių mėnesių, o keletui metų. Turėsime tikrąjį veiksmų planą, kaip įgyvendinti labai konkrečias dalis nuo 2010 m. iki mūsų kadencijos – jūsų, kaip parlamentarų, ir mano, kaip Europos Komisijos narės – pabaigos. Todėl šia strategija bus siekiama pagerinti valdymą ir politinį dialogą, ir ji bus įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su pagrindiniais partneriais Europos mastu. Šiame Parlamente buvo pasakytas visiškai teisingas dalykas – galėtume parengti lyčių lygybės strategiją dabar, tačiau ji turi būti įgyvendinta valstybėse narėse. Matome, kaip visos suinteresuotųjų subjektų priemonės, parengtos per keletą metų nuo Pekino programos, puikiai veikia. Krizės metu turime matyti, kad jos ir toliau gerai veikia ir kad niekas nemėgins jų panaikinti. Tikiuosi Parlamento pagalbos. Jeigu kažkas panašaus atsitiktų vyriausybei, esu tikra, kad šiame Parlamente apie tai nedelsdami prabiltume.

Taigi šis bendradarbiavimas, kuriuo pagrįstos ateities strategijos idėjos (kaip minėjau pradžioje, viešojoje konsultacijoje šiuo klausimu dalyvavo suinteresuotieji subjektai), turi atvesti prie vaisingo dialogo ir jūsų reikalaujamo nuolatinio dialogo. Todėl noriu atkreipti dėmesį į I. Figueiredo parengtą pranešimą dėl naujosios strategijos. Manau, kad jūsų, pranešėja, idėja dėl metinio trišalio Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitikimo, skirto peržiūrėti, ko pasiekėme savo veiksmais, puiki. Manau, kad būtų labai gerai ją įgyvendinti, nes tai akstinas visiems – Komisijai, Tarybai ir Parlamentui – nuveikti daugiau ir padėti. Toks dialogas dėl lyčių lygybės galėtų būti grindžiamas Europos Komisijos parengtu metiniu pranešimu dėl lyčių lygybės. Manau, kad tai galėtų būti labai patrauklus ir konkretus būdas dirbti toliau.

Taip pat tikiuosi valstybių narių paramos Komisijai veikiant lyčių lygybės srityje, pirmiausia patvirtinant naująją strategiją, žinoma, išklausius Parlamento nuomonės dėl rugsėjo mėn. pabaigoje mano pateiktų pasiūlymų, ir atnaujinant ES lyčių lygybės paktą.

Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad yra trys sritys, kuriose noriu labai veiksmingų ir labai realių ES veiksmų, ir, nors kalbu apie tris sritis, tai nereiškia, kad jų tik trys – manau, kad galbūt iš šių trijų sričių galėtume suformuluoti savo pagrindinius tikslus.

Pirma, turėsime imtis ryžtingų veiksmų kovojant su smurtu prieš moteris ir užtikrinant veiksmingą aukų apsaugą. Mūsų bendra teismų sritis turi būti sritis, kurioje aukos jaustųsi orios, gerbiamos, gautų geriausią apsaugą ir paramą, ne tik vienoje, bet ir daugelyje sričių. Tam teikiu pirmenybę, siekdama užtikrinti, kad pirmajame 2011 m. pusmetyje Komisija pristatys visapusį tam skirtą paketą. Žinau, kad Tarybai pirmininkaujanti Belgija nori kruopščiai įvertinti, kas jau padaryta, kas daroma šiuo metu ir ką reikia padaryti svarbioje konferencijoje, vyksiančioje kažkada lapkričio mėn. Toliau bus tęsiami Ispanijos pirmininkavimo Tarybai metu atlikti parengiamieji darbai, rudenį vyks peržiūra ir bus rengiamasi tolesniems veiksmams, o 2011 m. pradžioje bus rengiamas visapusis paketas.

Norėčiau dar kartą patvirtinti, ką sakiau per svarstymą ir kas buvo taip pat aiškiai pasakyta Komisijos chartijoje: Komisija panaudos visas įmanomas priemones, jeigu reikia ir baudžiamąją teisę, kad panaikintų moterų lytinių organų žalojimą. Manome, kad tai žvėriška praktika, kuri jokiomis aplinkybėmis ir su jokiais pateisinimais negali toliau būti taikoma Europoje.

Be to, parengsiu teisinę priemonę, paskatinsiančią moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese. Esate teisūs: neskaitant studijų universitete, moterų ypač trūksta atsakingose visų lygmenų postuose tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus įmonėse. Europai teks imtis veiksmų, kad kuo labiau sumažintų šį skirtumą.

Žinau, kad nekalbėjau apie visas kitas sudėtines dalis, pvz., įvairias atostogas, kurias galėtume pridėti papildomai prie motinystės atostogų, vaiko priežiūros institucijų tikslus, darbo užmokesčio skirtumą ir alternatyvas, kurias turime, kad šiems klausimams suteiktume daugiau skaidrumo. Ženklai, chartijos, skyrimas ir kt. – visa tai bus įtraukta į darbotvarkę ir pateikta rugsėjo mėn. pabaigoje.

Kalbant apie konkrečius veiksmus, jums reikėtų iš tiesų ateiti ir pasakyti, kad tai nesąmonė, kad tai nepakankamai stipru, ir nurodyti, ko, jūsų manymu, reikia. Šiuo klausimu dirbame kartu su bendradarbiais. Girdėjome apie visų suinteresuotųjų subjektų indėlį. Matėme jūsų pranešimų ir rezoliucijų indėlį, pastangų įdėjo ir ministrai, kurie Ispanijos pirmininkavimo Tarybai metu susitiko labai svarbioje konferencijoje. Manau, kad mums pavyks visa tai padaryti, ir po ketverių metų jūs galėsite pasakyti: „Taip, mes tai padarėme.“

  Lívia Járóka, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, nepaisant laimėjimų ES lyčių lygybės politikoje per pastaruosius 50 metų, apie kuriuos kalbėjome šiandien, kaip minėjo daugelis kalbėtojų, yra dar daug neužbaigtų darbų. Reikia ir toliau siekti plataus užmojo 2006–2010 m. ES veiksmų plano, kuriuo reikalaujama ekonominio savarankiškumo, privataus ir profesinio gyvenimo suderinimo, lygaus atstovavimo, smurto panaikinimo, stereotipų pašalinimo ir lyčių lygybės skatinimo išorės politikoje, tikslų (daugelis Europos Parlamento narių buvo čia, kai kalbėjome su Komisija dėl senesnio veiksmų plano). Visiems tai akivaizdu.

Įgyvendindami senojo veiksmų plano tikslus ir nustatydami naujojo veiksmų plano tikslus, kuriems turėjo būti skirtos šios diskusijos ir visi pranešimai, matome, kad Komisijai reikia įvesti specifines priemones, kad užtikrintų esamo veiksmų plano pranašumą, pasimokytų iš jo trūkumų ir juos įveiktų.

Mano didžiausias rūpestis – regimumas, mūsų matoma įtaka, kurią galime turėti nacionalinėmis ir regioninėmis priemonėmis, šioje srityje siekiant lyčių lygybės. Nors, kaip R. Romeva i Rueda minėjo, finansų krizę vis dar sunku įvertinti, mums visiems labai aišku, kad moterys pajus ypač rimtus šio laikotarpio padarinius.

Todėl ypač svarbu, ir tai reikėtų nuolat pabrėžti, kad netinkamos investicijos į moterų ekonomines ir socialines galimybes visiškai apriboja ekonomikos augimą ir lėtina skurdo ir socialinių skirtumų mažinimą Europoje. Be to, nors apie tai iš tiesų buvo kalbama, bet nedaug kas buvo padaryta, senajame veiksmų plane trūko kovos su daugialype diskriminacija, nes sudėtinė diskriminacija dėl amžiaus, negalios, etninės ar rasinės kilmės, religijos, tautybės ir socialinio ekonominio statuso sukuria daug kliūčių, neleidžiančių moterims įgyti galių ir kilti karjeros laiptais. Apie tai mažai kalbame. Lygiai kaip retai kalbame apie išsamių duomenų surinkimo, apdorojimo ir paskelbimo svarbą. Pagaliau, pagrindinės priemonės ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Edite Estrela, S&D frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponia I. Martínez Lozano, neseniai žurnale „Time“ pasirodžiusiame straipsnyje „Naujieji Volstrito šerifai“ (The New Sheriffs of Wall Street) teigiama, kad JAV moterys nevaldo Volstrito, ir ne jas reikia kaltinti dėl finansų krizės, tačiau tokioje padėtyje, susidariusioje dėl nepakankamo finansų rinkos reguliavimo, kreipiamasi būtent į jas ir jos skiriamos vadovaujamoms pareigoms, kad sutvarkytų vyrų vadovų paliktą netvarką.

Įdomu. Vyrai sukėlė krizę, o moterims teks su ja susitvarkyti. Kalbant be ironijos reikėtų pasakyti, kad pasaulio ekonomika išgyvena didžiausią nuo Didžiosios depresijos laikų nuosmukį. Visoje Europos Sąjungoje jis sukėlė socialinių atgarsių, o labiausiai nuo jo nukentėjo moterys, nes jos turi mažiau garantijų dėl darbo, joms didesnė tikimybė netekti darbo ir mažesnė tikimybė gauti kompensacijas iš socialinės apsaugos sistemų. Taigi, yra labai pagrįstų nuogąstavimų, kad daugelis valstybių narių gali sumažinti socialinio sektoriaus finansavimą ir tuo dar kartą paveikdamos daugiausia moteris. Neteisinga, kad pažeidžiamiausi yra tie, kurie moka už spekuliantų klaidas.

Baigti norėčiau sveikinimais Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai, kuri pirmenybę skyrė kovai su smurtu, susijusiu su lytimi.

  Sophia in 't Veld, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, visų pirma savo frakcijos vardu norėčiau padėkoti abiem pranešėjams ir pasakyti jiems, kad mano frakcija abu pranešimus palaiko visa širdimi, nes juose aptariamas labai svarbus lyčių lygybės klausimas, o jo svarbą, manau, įrodė didelė abiejų pranešimų temų gausa.

Tačiau, gerbiamieji kolegos, turiu pasakyti, kad esu šiek tiek nusivylusi, nes jeigu teigiame, kad mums reikia veiksmų, ir norime ko nors pasiekti per ateinančius ketverius metus, svarbiausias klausimas, kad pusė gyventojų patiria diskriminaciją, o pusė pajėgumų lieka neišnaudoti, kodėl šios diskusijos darbotvarkėje užima paskutinę vietą? Kur frakcijų vadovai? Kodėl neprieštaraujame, kad šiam klausimui neteikiama pirmenybė? Gerbiamieji kolegos, siūlau reikalauti, kad kitą kartą šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę kaip pagrindinės diskusijos, o neįvykdžius šio reikalavimo galėtume prisirakinti prie durų. Nemanau, kad dar kartą turėtume tai toleruoti.

  Marina Yannakoudakis, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šios dienos diskusijose svarstoma, kaip palengvinti moters dalią kartais per teigiamą diskriminaciją, pvz., kvotas, kartais tiesioginiais lyčių lygybę reglamentuojančiais teisės aktais. Palankiai vertinu gaires, sustiprinančias valstybių narių bendradarbiavimą sprendžiant diskriminacijos dėl darbo užmokesčio klausimą ir siekiant lygių darbo galimybių bei veiksmų, apsaugančių moteris ir vyrus nuo visų formų smurto, įskaitant prekybą žmonėmis ir moterų lytinių organų žalojimą, be to, reikia ryžtingų veiksmų, suteikiančių moterims galių didinant pasitikėjimą jų gebėjimais, per švietimą ir sukuriant aplinką, kurioje skatinamas pasirinkimas.

Kažkas, kas anksčiau gyveno patirdamas diskriminaciją, pasakė: „Turiu svajonę.“ Na, aš taip pat turiu svajonę. Laukiu dienos, kai dirbsime ne tik siekdami didesnės lygybės darbo vietose, bet ir siekdami suteikti moterims galių laisvai pasirinkti ir jaustis pakankamai tvirtai siekiant savo tikslų. Toks būtų tikrasis veiksmų planas moterims. Tačiau turime žengti pamažu. Visi sutinkame dėl lygybės principo ir sakyčiau, kad tai pagrindinė mūsų teisė, tačiau kam įtraukti klausimus, kurie drumsčia vandenį? Tai sudėtingos problemos, todėl visiškai nepadės, jeigu įtrauksime klausimus, kurie priskiriami valstybių narių kompetencijai, pvz., valstybės biudžeto išlaidos sveikatos apsaugos srityje.

Kelyje yra apribojimų. Apgailestauju, kad tai sakau, bet jeigu pasieksime lygybę, turime užtikrinti, kad kelyje neliktų trukdžių, nes vieningai žengti galime tik laisvu keliu.

  Charalampos Angourakis, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad išgirdome daug, bet mažai buvo pasakyta apie priežastis. Šia prasme manau, kad abu pranešimai geriausiu atveju tėra pageidavimų sąrašai, ypač pranešimas, kuriame kalbama apie krizės poveikį. Tai sakau, nes, deja, juose nenagrinėjamos problemos, kurias moterims sukėlė ši nepriimtina padėtis.

Mano nuomone, jeigu šiandien Graikijoje moterų pensinis amžius didinamas nuo 5 iki 17 metų, taip yra tiek dėl kapitalistinės sistemos, tiek dėl 2020 m. strategijos, dėl kurios neprieštaraujama. Nesuprantu, kaip Komisijos narė gali kalbėti apie įvairias lygybės užtikrinimo priemones moterims, jeigu ji neprieštarauja dėl šios strategijos.

Kad ir kokios priemonės imtumėtės, Komisijos nare, 2020 m. strategijos panaikinti negalite, nes vargu ar išvis dėl jos prieštaravote. Todėl manome, kad problemą išspręsti galima tik moterų kova, visų darbininkų kova su krizės padariniais, kova už kapitalizmo panaikinimą.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kalbėsiu dviem mane itin dominančiais klausimais: apie ekonomikos ir finansų krizę bei po jos atsiradusį nuosmukį. Jokiomis aplinkybėmis jie neturėtų būti naudojami kaip argumentai už jau pasiektos pažangos lyčių lygybės srityje griovimą. Vidutiniu laikotarpiu tai gali dar labiau pakenkti ekonomikos augimui.

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išlieka, ir bijau, kad tokia pati padėtis visoje Europoje. Vidutinis vyrų ir moterų pajamų skirtumas Europoje – 17,8 proc. Deja, šiuo požiūriu yra ir kai kurių neigiamų anomalijų, pvz., mano gimtoji Austrija. Paskutinė Austrijos Federalinės Vyriausybės ataskaita dėl moterų rodo, kad moterys uždirba tik 58,4 proc. bendro vyrų atlyginimo. Šis pajamų skirtumas dar didesnis tik dviejose šalyse. Mūsų bendras tikslas turi būti pralaužti šias stiklo lubas ir pagaliau išspręsti šį klausimą visiems laikams.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, svarbu ir teisinga kalbėti tik apie I. Figueiredo pranešimą. Šis pranešimas buvo nuodugniai aptariamas su Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetu (esu šio komiteto pirmininko pavaduotoja) tiek tada, kai buvo pateikti kompromisiniai pakeitimai, tiek tada, kai Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija pateikė ne vieną pasiūlymą.

Ponios ir ponai, pranešime aptariamos kai kurios didžiausią susirūpinimą keliančios sritys, kurioms nebuvo skiriamas deramas dėmesys ir kurių problemos nebuvo sprendžiamos teisingai ir tinkamai. Jame neatsižvelgiama į etinius ir kultūros klausimus, kurie yra labai svarbūs mūsų atstovaujamos visuomenės daugumai. Visų pirma, pranešime vis dar nekalbama apie 2006–2010 m. veiksmų plano rezultatų vertinimą, nors jau artėjame prie ketverių metų plano pabaigos, todėl svarbu, kad Europos Parlamentas sugebėtų išreikšti savo požiūrį šiuo klausimu. Todėl negaliu nuslėpti savo nuogąstavimų dėl šio pranešimo.

  Iratxe García Pérez (S&D). – (ES) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti R. Romevai i Ruedai ir I. Figueiredo už atliktą darbą rengiant pranešimus apie ekonomikos nuosmukio lyčių aspektus ir lygybės veiksmų planą.

Šis Parlamentas aiškiai pabrėžia, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas lyčių lygybės politikai, atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie svarbius 52 proc. Europos visuomenės.

Mūsų strategija turi apimti tokius aspektus kaip taikinimas, lygus atstovavimas, stereotipų ir visų formų smurto, susijusio su lytimi, panaikinimas.

Norėčiau pasinaudoti proga ir šioje kalboje paprašyti Komisijos narės V. Reding vykdyti pažadą, atkreipiant dėmesį į šio Parlamento, daugelio valstybių narių ir Europos moterų lobistinės organizacijos, kuri šiandien pradėjo kampaniją už aukų apsaugos orderį, ne kartą išreikštą reikalavimą. Dabar netinkamas laikas ilgiau stovėti prie procedūrinių klausimų ir pristabdyti šią iniciatyvą. Dabar laikas dialogui ir supratimui.

Turime daugiau nei šimtą tūkstančių priežasčių veikti dabar ir nedelsiant, ir viskas, ko mums reikia – politinė valia.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Per pastaruosius penkerius metus moterų ir vyrų ekonominio savarankiškumo srityje iš tiesų pasiekėme teigiamų rezultatų, nes moterų užimtumas pasiekė beveik 60 proc. Tačiau tuo pat metu moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas nė kiek nesumažėjo. 2007 m. duomenimis, moterims buvo mokama vidutiniškai 17 proc. mažiau nei vyrams. Mano šalyje, Estijoje, šis skirtumas buvo didesnis nei 30 proc. 2007 m. buvo ekonomikos augimo metai. Kokią statistiką netrukus pamatysime, kai vėl bus atliekama analizė?

Kiekvienoje šalyje sudaromi sėkmingų įmonių reitingai, išskiriami turtingiausi šalies žmonės ir jiems plojama. Paprastai iš jų 99 proc. yra vyrai. Pagalvojus apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, paaiškėja, kad šių žmonių pelno ir dividendų…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Džiaugiuosi šiandienos diskusijomis dėl moterų teisių ir palankiai vertinu šiuos puikius pranešimus. Tačiau ypatingo džiaugsmo nekelia faktas, kad dauguma moterų, bent jau mano gimtojoje Vengrijoje, nežino apie savo teises ir negali jomis pasinaudoti. Šioje padėtyje būtina imtis skubių priemonių. Viena iš jų negebėjimo pasinaudoti savo teisėmis priežasčių – galimybės nusisamdyti advokatą neturėjimas. Kokius sprendimus turiu omenyje? Mums reikia specialiai parengtų advokatų, nemokamų teisinės pagalbos paslaugų ir interneto svetainės, kurioje būtų pateikiami atsakymai į kasdienines teisines problemas, su kuriomis susiduria moterys. Kokios tai teisinės problemos? Pvz., moteriai, mėnesiais negaunančiai alimentų vaiko išlaikymui, reikia informacijos, ką daryti ir į ką kreiptis pagalbos. Moteriai, patiriančiai fizinę vyro prievartą ir skambinančiai policijai tik tam, kad išgirstų, jog tai šeimos reikalai ir policija negali kištis, reikia sužinoti, ar pareigūnai teisūs, ar ji gali gauti pagalbos ir iš kur. Moteris, turinti tris vaikus, kurios kandidatūra per pokalbį dėl darbo atmetama dvidešimtą kartą dėl nebūtų priežasčių, turėtų turėti galimybę sužinoti, ar ji gali teisėtai reikalauti kompensacijos. Moteris, atleista iš darbo, darbdaviui sužinojus apie jos nėštumą, turi žinoti, ar ji gali į ką nors kreiptis. Šiais ir panašiais atvejais turėtų…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Anna Záborská (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, Moterų teisių chartija, dėl kurios vyksta šios diskusijos, pagrįsta Jungtinių Tautų aktais. Šios procedūros aukos – valstybių narių vyriausybės, kurioms vienoms tenka atsakomybė už savo sprendimų, priimtų atsižvelgiant į valstybės poreikius, įgyvendinimą. Remtis Jungtinėmis Tautomis – veiksminga nacionalinių institucijų autoriteto silpninimo priemonė.

Mums nereikia chartijos, kol neįgyvendinome esamų teisinių priemonių. Bet dėl bendro neišmanymo mes, moterys, mieliau renkamės naują deklaraciją, nei siekiame, kad būtų įgyvendintos teisiškai saistančios priemonės.

Šia chartija prisidedama prie paradoksalios plėtros Europos Sąjungoje. Mes jau dabar esame pratę reglamentuoti moralumą. Europos Sąjungoje dėl socialinės inžinerijos atsiranda neįprastas paradoksas. Valstybės ūkius privatizuojame prisidengdami laisva konkurencija, bet nacionalizuojame vyrų ir moterų santykius. Europos Sąjunga perima netinkamą Vidurio ir Rytų Europos patirtį. Deja, socialinė inžinerija neatsižvelgia į istorinę patirtį, kad būtų išvengta naujo pralaimėjimo, kurio pirmomis aukomis taps moterys.

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, palankiai vertinu R. Romevos i Ruedos pranešimą, kuriuo atkreipiamas dėmesys į krizės aspektą, apie kurį pernelyg dažnai pamirštame – poveikį moterims.

Pačioje krizės pradžioje mes, Europos Parlamentas, buvome vieni pirmųjų, kurie skelbė pavojų dėl galimų žalingų krizės padarinių moterims, jeigu nebus imtasi tinkamų priemonių. Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad ši krizė – tai proga Europos Sąjungą paversti visuomene, labiau atsižvelgiančia į vyrų ir moterų lygybę, jeigu būtų patvirtintos tinkamos politinės nuostatos ir priemonės.

Turime manyti, kad į mūsų patarimą nebuvo atsižvelgta, nes įvairūs taupymo planai nesudaro galimybės įvairiai reaguoti į krizę. Pirmąjį smūgį krizė sudavė gamintojams ir statyboms – pagrindiniams vyrų veiklos sektoriams. Nuo tada ji paveikė daugumą sektorių, o pirmosios aukos atsidūrė socialinės-ekonominės piramidės apačioje, kur daugumą sudaro moterys.

Todėl mums reikia skubiai skirti dėmesį šiai problemai ir sujungti įvairius taupymo planus, kuriuos patvirtino Europos Sąjunga ir valstybės narės, taip pat ir moterų atžvilgiu. Nenoriu pamatyti, kaip grįžtame atgal prieš trisdešimt metų. Ant kortos pastatytas pats moterų savarankiškumas.

  Roberta Angelilli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, per pastarąsias keletą dienų Europos Sąjunga, iš dalies siekdama kovoti su ekonomikos krize, privertė mano šalį, Italiją, vykdyti įsipareigojimą ir nustatyti, kad viešajame sektoriuje dirbančių moterų pensinis amžius būtų 65 metai, sulyginant jį su vyrų pensiniu amžiumi.

Manau, kad turėtume palankiai vertinti šias nuostatas dėl vienodų įsipareigojimų, tačiau taip pat manau, kad moterys jaučiasi turinčios ir kitų prioritetų: kova su nedarbu ir garantijų dėl darbo nebuvimu, netoleruotino darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas.

Dar yra nepakankamų paslaugų problema. Pvz., labai sunku kalbėti apie lygybę, kai yra tiek nedaug vaiko priežiūros įstaigų. Sunku net rasti ir išsaugoti darbą. Esu tikra, kad Europos Komisija parodys …

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Komisijos nare, ponios ir ponai, neabejotinai ekonomikos nuosmukis ir finansų krizė turi lyčių aspektą. Yra rizikos, kad nelygybė, su kuria kovojame, dar labiau įsišaknys. Darbo užmokesčio skirtumai, spaudimas darbo teisei, socialinė apsauga, susijusi su motinyste, ir darbo rinkos sąlygos – tai tik keletas pavyzdžių.

Biudžeto lėšų taupymas dėl krizės įvairiose valstybėse narėse – neišvengiama realybė. Šis taupymas veikia daugiausia viešąsias paslaugas ir jų prieinamumą. Taupymo priemonės nesmarkiai tepaveikia galingiausius valstybės departamentus. Todėl taupymas vykdomas daugiausia tose srityse, kur mažiausiai tikimasi pasipriešinimo iš taupymo paveiktų šalių, pasikliaunant tuo, kad žmonės susitvarkys, nes kitos išeities tiesiog nėra. Pareiga prižiūrėti vaikus ir pagyvenusius tėvus išlieka bet kokiomis aplinkybėmis. Ir šį vaidmenį daugiausia tenka prisiimti moterims.

Taupymo priemonių sąrašo viršuje atsidūrė ir socialinių paslaugų sektoriaus, kur daugiausia dirba moterys, finansavimo mažinimas. Atskiros vyriausybės taip pat privalo atsižvelgti į šį klausimą iš šios perspektyvos, kai planuoja biudžeto taupymo priemones ir numato jų poveikį, taip pat atidžiai pasirinkti subalansuotą problemų sprendimo būdą, kai naštą užkrauna plačiosioms gyventojų masėms.

  Regina Bastos (PPE). – (PT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau pradėti kalbą pasakydama, kad, mūsų nuomone, pranešimas dėl 2006–2010 m. vyrų ir moterų lygybės gairių, kuriomis siekta ateityje paveikti strategiją dėl šio klausimo, rezultatų vertinimo galėjo būti kategoriškesnis ir ne toks polemiškas. Iš tiesų, keletą etiškai sudėtingų klausimų, ypač moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimą, reikėjo spręsti kitaip, jeigu iš tiesų buvo siekiama kuo didesnio sutarimo.

Atsižvelgiant į tai, norėčiau pabrėžti, kad „normalaus“ ekonomikos augimo laikais didelį susirūpinimą kelia moterų teisės, ypač atitinkamų vyrų ir moterų sąlygų darbe, visuomenėje ir šeimoje skirtumai, tačiau šias problemas labai užaštrina tokia ekonomikos ir socialinė krizė, kokią išgyvename dabar. Todėl apsaugos klausimuose reikia tvirtesnio strateginio valstybių narių pasiryžimo veikti per vietines ir regionines bei Bendrijos institucijas ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Rovana Plumb (S&D). – (RO) Ekonomikos krizės lyčių aspektai, lyčių lygybės veiksmų planas ir Moterų teisių chartija – trys temos, turinčios bendrą vardiklį: moters statusas visuomenėje. Jeigu išties norime pagerinti moters padėtį visuomenėje, reikia konkrečių politinių nuostatų ir priemonių, tokių kaip numatytos Moterų teisių chartijoje, pasiūlytoje pagal S&D manifestą.

Jeigu tikrai reikia, kad daugiau moterų būtų tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus sprendimus priimančiose struktūrose, absoliučiai būtina Europos institucijose įvesti lyčių lygybę. Manau, kad Europos Parlamentas ir Europos Komisija privalo 2014 m. šiuo požiūriu parodyti pavyzdį prisiimdami įsipareigojimą ir demonstruodami stiprią politinę valią.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, mano nuomone, liūdina tai, kad 2010 m. vis dar kalbame apie moterų teises, nepaisant didelės Europos Sąjungos pažangos, ypač siekiant užtikrinti vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į nepakankamas moterų teises ypač trečiosiose šalyse. Keletą mėnesių dirbau savanoriu Malavyje ir buvau priblokštas elgesio su moterimis. Pirma, kai vyrai dykinėjo, lauke jos dirbo sunkiausius darbus, ir, antra, kai kurių vyrų, ypač vieno, vadinamo Hiena, seksualinės teisės, buvo visiškai nepakenčiamos.

Manau, kad pats laikas Europos Sąjungai padėti šioms šalims vystytis, jeigu bus pašalinti kai kurie iš šių pasibaisėtinų reiškinių. Nevyriausybinės organizacijos taip pat galėtų į tai atkreipti didesnį dėmesį nei iki šiol. Laukiu moterų teisių chartijos čia, Europoje, ir tikėkimės, kad ji taps modeliu, kuris bus įdiegtas visame pasaulyje.

  Silvia Costa (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešėjai, kuriems dėkoju, iškėlė esminį klausimą, apie kurį iš dalies kalbėjo ir Komisijos narė V. Reding. Turime užtikrinti, kad politinės nuostatos dėl moterų ir lygių galimybių būtų veiksmingiau įtraukiamos į bendras politines nuostatas tiek Europos, tiek nacionaliniu mastu. Galvoju apie krizę, skurdą, plėtrą, bendradarbiavimą, užimtumą ir gerovę.

Tačiau manau, kad Komisija, mes ir valstybės narės turėtų didesnį dėmesį skirti trims klausimams. Pirma, norėčiau, kad Komisijos narė V. Reding pabrėžtų moterų vaidmenį Europos Sąjungos išorės veiksmuose. Moterys turi daugiau žinoti apie naują politiką, apie kurią kalbama I. Figueiredo pranešime. Antras klausimas – Komisijos palankumas direktyvos dėl Europos apsaugos orderio projektui, kuris yra didelės svarbos priemonė, užtikrinanti…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Elisabeth Köstinger (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pastaraisiais metais ir dešimtmečiais Europos Sąjunga atliko lyderio vaidmenį vienodai elgiantis su moterimis ir vyrais. Reikia išplėsti Europos, kaip lyderės, vaidmenį. Mano manymu, Moterų chartija, kurią pristatė Komisija, prisideda užtikrinant Europos Sąjungoje moterų ir vyrų lygybę. Tačiau mėginimai sustiprinti moters vaidmenį ekonomikoje, užtikrinti vienodą darbo užmokestį ir skirti daugiau vadovaujamų postų moterims neturi likti tik tušti žodžiai. Privalome juos įtvirtinti veiksmais. Visų pirma reikia labiau pasistengti, kad įtikintume vyrus, priimančius sprendimus, dėl šių klausimų. Moterų reikalai – visuomenės reikalai, liečiantys kiekvieną. Be to, privalome sustabdyti moterų diskriminaciją tiek visuomenėje, tiek už jos ribų ir šiame fronte imtis ryžtingų veiksmų.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, paprašiau suteikti man žodį, nes tikiuosi, kad jūs, Komisijos nare, šios Parlamento kadencijos pabaigoje galėsite mums surašyti tinkamą ataskaitą apie darbo rezultatus.

Jūsų šiandieninis pareiškimas, kad planuojate nustatyti ES reikalavimus dėl privalomų kvotų moterims įmonių valdybose, jau suteikia vilčių. Jūsų pareiškimas logiškas, teisingas, gerokai pavėluotas ir žadantis, visų pirma, ekonominę sėkmę. Atsižvelgdama į tai nuoširdžiai tikiuosi, kad savo žodžius patvirtinsite veiksmais.

Aš asmeniškai ne kartą mėginau pateikti svarstyti pakeitimus dėl finansų rinkos reguliavimo, verslo etikos ir užimtumo politikos gairių. Jau dabar laukiu …

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Mariya Nedelcheva (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, finansų krizės, virtusios ekonomikos, o galiausiai ir socialine krize, padariniai pažangai, kurios iki šiol pasiekta vyrų ir moterų lygybės srityje, buvo pražūtingi.

Nesvarbu, ar kalbame apie nedarbo lygį, ar apie darbo užmokesčio skirtumus, akivaizdu, kad nuo krizės padarinių moterys kenčia labiau, nes dažnai jos yra pažeidžiamesnės nei vyrai. Todėl svarbu nustatyti aiškius trumpalaikius, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius tikslus, kad įgyvendintume konkrečias priemones, skirtas aktualioms problemoms spręsti, ir pasirūpintume ištekliais, kurių reikia veiksmams ir užmojams įgyvendinti.

Žinoma, nacionaliniu mastu valstybės narės turi daug nuveikti – informuoti visuomenę ir keistis gerąja patirtimi. Neabejotina ir tai, kad mūsų, kaip Europos Parlamento, atsakomybė – neleisti patvirtinti tekstus, kurie visiškai neturi prasmės ir kuriuose nėra jokių naujovių. Priešingai, turime užtikrinti, kad į juos būtų įtraukti tinkami ir konkretūs sprendimai. Paprastumas, veiksmingumas, naujumas, tai ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pateiktas pranešimas labai išsamus ir aukštos kokybės, todėl vertas plojimų.

Norėčiau aptarti tam tikrus konkrečius dalykus, kurie ypač būdingi pokomunistinėms šalims, nes valstybės parama šiose šalyse buvo teikiama ypač tiems sektoriams, kuriuose daugiausia dirba vyrai, arba sektoriams, kurie yra vyrų interesų sritis, ypač automobilių pramonė, kuri yra orientuota į eksportą ir išlieka iš esmės vyriška sritimi. Priešingai, pvz., vyriausybės taip nerėmė sektorių, kuriuose daugumą sudarė moterys.

Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad postkomunistinės šalys išlieka pusiau pramoninėmis šalimis, todėl labai sunku rasti galimybę paremti būtent tuos sektorius, kuriuose daugumą sudaro moterys. Be to, nujaučiame, kad ypač postkomunistinėse šalyse socialinėje srityje bus smarkiai mažinamos išlaidos, ir labiausiai tai paveiks moteris. Todėl būtina atkreipti dėmesį ir į šį aspektą ir ieškoti šioje srityje sprendimo.

  Hella Ranner (PPE). – (DE) Pone pirmininke, šiuo klausimu visi laikomės tos pačios nuomonės, ir manau, kad abejonių nekyla jokiais atžvilgiais. Tačiau norėčiau pateikti pasiūlymą, kaip galbūt galėtume šiek tiek paspartinti darbą ir pažengti į priekį.

Turėtume užtikrinti, kad lygybės klausimas bus visuomet įtrauktas į šiame Parlamente aptariamus pranešimus ir jam bus skiriamas deramas dėmesys. Esu tikra, kad yra daug bylų, galbūt ne visos, bet tikrai nemažai, kuriose kalbama apie klausimus, susijusius su lygybe. Tai gali būti galimybė mums greičiau pasiekti pažangą iš vidaus. Be to, tai būtų Europos Parlamento rodomas pavyzdinis elgesys.

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, galėčiau pareikšti nuomonę daugeliu apsvarstytų klausimų, bet kalbant apie krizę, norėčiau pasakyti, kad turėtume pasistengti užtikrinti, kad šios krizės našta nebūtų užkrauta ant moterų pečių.

Kai kalbame apie konsolidaciją visuose valstybių narių parlamentuose, šiame Parlamente taip pat, konsolidacija neturėtų būti vykdoma socialiai pažeidžiamų piliečių ar apskritai moterų sąskaita. Jeigu dabar pradėsime taupyti padarydama žalą socialinėms paslaugoms, švietimui ir mokymui, o visų pirma vaiko priežiūrai, tai turės padarinių ateičiai ir moterų pragyvenimui. Kitaip tariant, problema, kurią mėginu jums išaiškinti, ta, kad į strategiją „Europa 2020“ turėtume aiškiai įtraukti lyčių lygybės įgyvendinimo strategijos klausimą ir užtikrinti, kad su lytimi susijęs biudžeto planavimas ateityje taptų savaime suprantamas, nes tik tada galėsime užtikrinti, kad ir ateityje Europoje galėsime įgyvendinti viską, ko norime ir reikalaujame šiandien.

  Isabel Martínez Lozano, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (ES) Pone pirmininke, šį vakarą čia buvo pasakyta daug įdomių dalykų. Norėčiau pasveikinti jus prisidėjus prie pranešimų rengimo ir pateikus šias idėjas, kurios neabejotinai labai susijusios su siūlymais išbristi iš krizės.

Komisijos narė V. Reding minėjo, kad jau dabar turime daug dokumentų ir kad atėjo laikas imtis veiksmų, su kuo visiškai sutinku. Manau, kad būtent to pilietinė visuomenė reikalavo vyriausybių nuo 1995 m.: imtis veiksmų. Imtis veiksmų reiškia tęsti darbą siekiant realios lygybės ir tai daryti, kaip sakė R. Romeva i Rueda, pasitelkus vaizduotę ir politinę valią. Tikroji lygybė reiškia palengvinti moterų gyvenimą, jų kasdienybę, palengvinti moterų ir vyrų gyvenimą kiekvieną dieną.

Šį vakarą krizė ne kartą buvo minima kaip galimybė. Sutinku su šiuo teiginiu. Sutinku, kad krizė taip pat suteikia galimybių. Kai kuriems ji jau tapo galimybe, tačiau neturime ignoruoti pavojų ir kad žengiame atgal.

Lyčių lygybės srityje visuomet žengdavome ir į priekį, ir atgal, ir moterys tai pernelyg gerai žino. Dar niekada nebuvo žingsnio į priekį, kurio nelydėtų žingsnis atgal. Būtent todėl, siekiant užkirsti kelią regresui, manau, svarbu, kad laikytumėmės Europos susitarimo ir veiksmų plano, kuris leido mums pastaraisiais metais tiek daug kartu pasiekti. Mes, valstybės narės, neturėtume nukrypti ir nuo veiksmų plano. Kaip teisingai paminėjo Komisijos narė, labai svarbu visuomet vadovautis Komisijos rekomendacijomis.

Kalbą baigiu ir daugiau neišsiplėsiu. Manau, kad negalime pamiršti savo tapatybės ir politinių nuostatų darnos, nes tos pačios politinės nuostatos leido mums visam pasauliui parodyti savo gerąją pusę. Sutinku su I. Figueiredo, kad ateityje norėdami dirbti šia kryptimi turime sustiprinti koordinavimą su Taryba, Komisija ir Europos Parlamentu ir, žinoma, visuomet turime stebėti pilietinės visuomenės poreikius.

Norėčiau pasveikinti Parlamentą surengus šias diskusijas ir parengus pranešimus, kurie buvo pristatyti šį vakarą. Iki Belgijos pirmininkavimo Tarybai liko 15 dienų. Šiuo politiškai sunkiu ir sudėtingu metu, kokį išgyvename dabar, lygybės klausimui mėginome skirti dėmesio. Nereikia nė sakyti, kad Ispanijos vyriausybė ir toliau siekia, kad Europos Sąjungos darbotvarkės viršuje atsirastų lygybės klausimas.

  Viviane Reding, Komisijos pirmininko pavaduotoja. – (FR) Pone pirmininke, visą vakarą buvote malonus ir dosnus leisdamas kalbėti tiems Parlamento nariams, kurie to pageidavo, ir nenorėčiau, kad turėtumėte mane griežtai nutraukti kalbos pabaigoje.

Todėl nekartosiu, kas jau pasakyta. Norėčiau tik pasakyti visiems kalbėtojams, kad atkreipiau dėmesį į jų siūlymus ir patarimus. Visų pirma dėmesį atkreipiau į dvi pasikartojančias problemas: pirma – krizės padariniai moterims ir antra – būtinybė imtis konkrečių veiksmų.

Šias problemas aptarsiu kartu su Komisijos narių kolegija ir rugsėjo mėn. pabaigoje jums pateiksiu veiksmų programą. Mūsų strategija taps veiksmų programa, kurią per atitinkamų kadencijų ketverius metus įgyvendins trys institucijos kartu su socialiniais partneriais, suinteresuotaisiais subjektais, t. y. moterų asociacijomis ir valstybėse narėse lyčių lygybės srityje veikiančiomis institucijomis.

Dėkoju už bendradarbiavimą, dėkoju visoms moterims už jų entuziazmą ir ypač dėkoju tiems keliems vyrams, kurie visų šių moterų būryje laikosi savo nuomonės.

  Raül Romeva i Rueda, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuo to nusivylimo, kurį minėjo mano kolegė Parlamento narė S. in ’t Veld ir kurį visi akivaizdžiai pajutome. Taip pat akivaizdu, kaip įsitikinome, kad bent jau mums tai esminis, svarbus ir labai reikšmingas klausimas. Būtent taip jaučiamės ir tęsime savo darbą tol, kol kai kurie frakcijų nariai, nesvarbu, vyrai ar moterys, supras, kad šiam klausimui reikia teikti pirmenybę ir kad tai nėra tik vakaro diskusijos.

Antrą klausimą, į kurį, mano nuomone, svarbu atkreipti dėmesį, kolegos Parlamento nariai aptarė keliais būdais – tai, kad lygybė yra investicija, o ne šiaip įgeidis ar bereikalingos išlaidos. Tai ne tik būtina investicija, bet ir teisė.

Būtent tai turime turėti omenyje, kai diskutuojame tokio pobūdžio klausimais. Turime suprasti, kad atsidūrus tokioje krizėje, kokią išgyvename dabar, investuojant į lygybę, jai skiriant pastangas, laiką, politinę valią bei pinigus reikia ne tik viso mūsų sumanumo, bet, žinoma, ir visos mūsų politinės valios ir didžiausio dėmesio.

Trečias klausimas, kurį norėčiau labai trumpai paminėti ir į kurį, mano įsitikinimu, svarbu atkreipti dėmesį – būtina suprasti, jog norint iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumo lygį ne tik tarp vyrų, bet ir tarp moterų, reikia įgyvendinti aktyvias priemones, skatinančias ir raginančias moteris atlikti svarbesnį vaidmenį viešojoje srityje, ir priemones, skatinančias ir įpareigojančias vyrus imtis svaresnio vaidmens privačiame gyvenime. Neįmanoma vieno pasiekti be kito. Svarbu suprasti, kad mūsų politikoje yra dvi monetos pusės. Jeigu nepavyks, akivaizdu, kad vėl įpareigosime moteris dirbti dar dvi papildomas dienas.

Ketvirtas ir paskutinis klausimas, kuris man taip pat svarbus – pasinaudojant krize netaupyti ten, kur mažiausiai tai reikėtų daryti. Žinome, kad mažiausi biudžetai būtent Ispanijos Lyčių lygybės ministerijoje. Gresiantis taupymas reikštų, kad tai nėra prioritetinė sritis. Tai būtų rimta klaida, todėl, manau, svarbu, kad likusios Europos Sąjungos valstybės narės ne tik suprastų tokios ministerijos svarbą, bet ir perimtų šį modelį ir įgyvendintų savo šalyse.

  Ilda Figueiredo, pranešėja. – (PT) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pabrėžti, kad nepaisant vėlyvo diskusijų laiko jose dalyvavo nemažai Parlamento narių, o tai nėra būdinga tokiu laiku vykstančioms diskusijoms. Nepaisant nepalankių diskusijoms sąlygų, tai pergalė kovoje už moterų teises ir lygybę.

Antra, taip pat norėčiau pasakyti, kad šiandien girdėtose kalbose apskritai minimi konkretūs veiksmai ir idėjos, kurias dabar turime įgyvendinti. Visi čia dalyvaujantys gali priimti šį iššūkį ir prisidėti prie jų įgyvendinimo. Pagaliau, norėčiau, kad politinė valia įgyvendinant pasiūlymus, žodžius ir pažadus būtų įtvirtinama ir toliau kaip labai teigiamas šio vakaro diskusijų aspektas. Tvirtesnė politinė valia visose ES ir valstybių narių politinėse nuostatose ar konkrečiuose veiksmuose, kuriais moterims siekiama didesnio vaidmens, o sykiu ir lyčių lygybės kartu su socialine pažanga – svarus įnašas, todėl tikimės, kad po ketverių metų, kaip minėjo Komisijos narė, dirbdami su Parlamentu, Komisija ir Taryba pasieksime teigiamų rezultatų.

Todėl norėčiau kalbą baigti pasakydama, kad pasitelkdami šią tvirtesnę politinę valią ir skirdami dėmesį moterų svajonėms ir troškimams galime nemažai prisidėti prie jų išlaisvinimo ir svajonių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į kiekvienos jų gyvenimą tai pasiektume užtikrindami jų asmeninę ir profesinę savirealizaciją darbe, suteikdami darbo vietas su užtikrintomis teisėmis, sudarydami sąlygas dalyvauti socialiniame, o kur įmanoma ir ekonominiame bei politiniame gyvenime, ir realizuotis šeimose.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos. Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) ES socialinių reikalų ministrai pripažino, kad 120 mln. Europos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Palyginti su duomenimis, surinktais iki ekonomikos krizės, per porą metų neturtingų žmonių skaičius Europoje išaugo 50 proc. Recesija išryškino paskutinio dešimtmečio tendencijas: moterų, kurias palietė skurdas, skaičius yra daug didesnis negu vyrų. Nedarbas, nesaugios darbo sąlygos, už minimaliąsias pragyvenimo pajamas žemesnis pensijų lygis ir problemos siekiant gauti tinkamas viešąsias paslaugas yra vienos pagrindinių skurdo priežasčių. Jo pobūdis leidžia mums kalbėti apie skurdo feminizaciją Europoje. Deja, daug dešiniųjų vyriausybių nebevykdo kovos su lyčių skirtumais politikos ir kaip priežastį nurodo recesiją. Buvo labai sumažintas priežiūros paslaugų ir motinystės atostogų finansavimas, turėjęs didelių neigiamų padarinių, įskaitant neigiamus padarinius vaikams. Įpusėjus Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metams, jie vertintini neigiamai. Tiesą sakant, atsižvelgiant į tai, kad daugelio valstybių narių vyriausybių lygmeniu ir Europos institucijų lygmeniu nedaug dėmesio skiriama susirūpinimui ir siekiui pagerinti labiausiai nukentėjusių žmonių gyvenimą, ateitis atrodo miglota.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Siekiant apsaugoti žmogaus teises ir visų piliečių gerovę, būtina panaikinti bet kokią diskriminaciją visose ekonominio ir socialinio gyvenimo srityse. Turi būti siekiama nuolat skatinti vyrų ir moterų lygių galimybių principą ir užtikrinti, kad moterys, kaip visateisės dalyvės, aktyviau įsitrauktų į ekonominį ir socialinį gyvenimą. Manau, kad šis požiūris turėtų atsispindėti bendroje žemės ūkio politikoje, siekiant užtikrinti, kad sąžiningai ir lygiai būtų atstovaujama abiem lytims. Kita vertus, šis požiūris gali padėti užtikrinti veiksmingą įvairių politikos krypčių įgyvendinimą Europos lygmeniu. Manau, kad ekonominė lyčių lygybė yra ypač svarbi kaimo plėtrai ir kad pagal antrąjį ramstį įgyvendinamos priemonės turi būti tęsiamos būsimoje BŽŪP. Atsižvelgdami į tai, kad lyčių lygybės principas įtvirtintas Europos teisės aktuose ir yra pagrindinis strategijos „Europa 2020“ klausimas, manome, kad būtų tikslinga šį klausimą įtraukti į būsimą BŽŪP, įskaitant naujas priemones, kurios padėtų puoselėti šį principą.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Lyčių lygybės principas nėra įgyvendinamas veiksmingai. Pasak EP narės ispanės E. Valenciano, Europos Sąjungoje karvėms užtikrinta geresnė apsauga nei moterims. Mes susiduriame su diskriminacija visose gyvenimo srityse. Uždirbame 18 proc. mažiau negu vyrai; dažniau esame bedarbės ir mums nepakankamai atstovaujama politikoje, viešajame gyvenime ir versle. Labiausiai liūdina faktas, kad moterys negali visapusiškai naudotis net pagrindinėmis teisėmis. Daug dažniau pažeidžiamos moterų teisės į gyvenimą ir asmens neliečiamybę, taip pat jų reprodukcinės teisės. Pvz., Lenkijoje toleruojami moterų žmogaus teisių suvaržymai. 1997 m. Konstitucinio tribunolo pirmininkas, aiškindamas, kodėl atsisakyta liberalizuoti teisę į abortą, kaip normalų dalyką įvardijo tai, kad nėščia moteris privalo netekti kai kurių pilietinių teisių. Tokia jo pozicija nesužlugdė jo karjeros – priešingai, jis tapo „moraliniu autoritetu“.

Lyčių klausimas turi būti atspindėtas ES biudžete. Ekonomikos krizė neturėtų tapti priežastimi apriboti vyrų ir moterų lygybei skirtas priemones. Tik nuosekli ilgalaikė politikos strategija gali duoti rezultatų. nepakanka skatinti vienodą požiūrį į abi lytis ir priimti antidiskriminacinius teisės aktus. Teisės aktai patys savaime nesukuria lyčių lygybės. Todėl reikia imtis darbo iš esmės, skatinant moterų socialinį sąmoningumą ir solidarumą. Kad pagerėtų moterų padėtis, reikia kovoti su stereotipais ir diskriminacine praktika ir iš viešojo gyvenimo pašalinti šovinistus vyrus.

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE), raštu. – (PL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, prieš krizę moterų padėtis darbo rinkoje nebuvo gera. Vis dėlto ji gerėjo, nors buvo sudėtingų ir neišsprendžiamų problemų, pvz., dėl nevienodo atlygio už tą patį darbą ir dėl nepakankamo atstovavimo užimant vadovaujamas pareigas įmonėse. Šių teigiamų pokyčių diskusijose neturėtume pamiršti. Komisijos ataskaita rodo, kad nuo 1995 m. moterų indėlis į ekonomikos augimą ES padidėjo ketvirtadaliu, o moterų užimtumas per paskutinį dešimtmetį išaugo 7,1 proc. ir siekia 59,1 proc. Dėl krizės moterų nedarbas auga greičiau negu vyrų. Moterys daugiausia dirba viešajame sektoriuje, todėl jos susiduria su tiesiogine rizika netekti darbo vykdant išlaidų mažinimo politiką. Naudojamos kovos su krize priemonės skirtos greitai sugrąžinti į darbą daugiausia tuos žmones, kurie neteko darbo dėl tiesioginių krizės padarinių, todėl ignoruojami žmonės, kurie ilgai neturi darbo. Asmeninių aplinkybių priverstos moterys šiuo metu dažnai imasi darbo ne visą darbo dieną, kuris suteikia mažas užimtumo garantijas. Žinodami šiuos pavojus pabandykime naudoti horizontalius sprendimus, kad būtų išlaikytas prieš krizę buvęs užimtumo lygis ir būtų užkirstas kelias jam mažėti.