Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2096(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0189/2010

Pateikti tekstai :

A7-0189/2010

Debatai :

PV 05/07/2010 - 18
CRE 05/07/2010 - 18

Balsavimas :

PV 06/07/2010 - 6.13
CRE 06/07/2010 - 6.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0260

Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. liepos 5 d. - Strasbūras Tekstas OL

18. Darnusis ateities transportas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Mathieu Groscho pranešimas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl darniojo ateities transporto (2009/2096(INI)) (A7-0189/2010).

 
  
MPphoto
 

  Mathieu Grosch, pranešėjas.(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, gerbiami kolegos, rengdamas šį savo iniciatyvos pranešimą turėjau galimybę daug kartų įdomiai diskutuoti ir keistis nuomonėmis su kolegomis, taip pat sulaukiau gana daug – iš viso 376 – pakeitimų pasiūlymų, kuriuos apibendrinome maždaug 34 kompromisiniuose pakeitimuose. Tai pavyko sėkmingai bendradarbiaujant su šešėliniais pranešėjais, šių pakeitimų autoriais, tačiau taip pat ir dėl to, kad Transporto ir turizmo komitete laikėmės nuomonės, jog norime šiuo dokumentu nusiųsti aiškų signalą Tarybai ir Komisijai, kad būtų nustatytos orientacinės gairės, taip pat manėme, kad šis dokumentas galėtų būti įdomus pagrindas rengiant Komisijos Baltąją knygą, kuri, tikimės, pasirodys dar 2010 metais.

Pagrindinis pranešimo aspektas pagrįstas grynai ekonominiu požiūriu, kad ateityje norint išspręsti judumo klausimą reikės visų transporto rūšių, nesvarbu, keleivių ar prekių pervežimo srityse. Veiksmingam daugiarūšio transporto naudojimui, žinoma, būdingas ekonominis aspektas, tačiau jo veiksmingumas turėtų būti vertinamas remiantis aplinkosaugos, socialiniais ir saugumo kriterijais. Vadinasi, ateityje turime siekti tokio daugiarūšiškumo, kurį užtikrinant būtų atsižvelgiama į keturis svarbiausius transporto aspektus.

Sukurti bendrą rinką mums svarbu ne vien todėl, kad didelę reikšmę teikiame liberalizavimui, bet ir todėl, kad privalome dirbti kartu, kad jį įvertintume. Taip pat privalome įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendino tai, ką pačios patvirtino prieš penkerius ar dešimt metų. Čia, be kitų pavyzdžių, galima paminėti geležinkelių transportą, kuriame sprendimai įgyvendinami lėtai ir neryžtingai.

Piliečiams labai svarbus klausimas – keleivių teisės. Tai pastebėjome tiek per ankstesnes, tiek ir per šią diskusiją. Svarbiausia sąvoka aptariant visas transporto rūšis bus saugumas, todėl ir čia norime nustatyti tikslus. Tikimės sulaukti programos artimiausiems penkeriems metams, kurioje būtų nustatyti aiškūs tikslai, nes 40 000 eismo nelaimėse žuvusių ir 300 000 sužeistų asmenų skaičiai yra gerokai per dideli ir galėsime juos sumažinti tik jei turėsime valios valstybėse narėse įgyvendinti tam tikrus sprendimus.

Paprastai tariant, Europos agentūras laikome ateities Europos reguliavimo institucijomis. Tačiau tai taip pat reiškia, kad kai kurios valstybės tam tikrose srityse, tarp jų ir saugos, turės kada nors atsisakyti savo nacionalinio savarankiškumo ir perleisti jį centralizuotai struktūrai tam, kad būtų panaikinti valstybių pasieniuose pasitaikantys skirtumai.

Savaime suprantama kita svarbi sudedamoji šio pranešimo dalis – CO2 mažinimas. Kelių transportui tenka 70 proc. viso transporto bendrai išmetamo CO2 kiekio, kurio dalis per pastaruosius metus padidėjo. Paskutiniais duomenimis, 27 proc. transportui tenkančio viso išmetamo CO2 kiekio dalis taip pat nesumažėjo. Taigi ir šioje srityje turime ir galime pasistengti, todėl reikia nustatyti aiškius tikslus ne tik kelių, bet ir oro transportui. Manome, kad turėdami aiškią strategiją per artimiausius dešimt metų galėtume maždaug 20 proc. sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

Akivaizdu, kad miestuose kyla daugiausia iššūkių. Manoma, kad 80 proc. visų gyventojų gyvens miestuose, todėl reikės užtikrinti jų atitinkamą judumą. Taip ir yra apibrėžti šie tikslai. Ir paskutinis pastebėjimas apie tai, kad transportas puikiai dera prie strategijos „Europa 2020“, nes moksliniai tyrimai yra svarbus Europos ir transporto sektoriaus aspektas, kurį galime paremti, nes jis gali būti naudingas žmonėms ne vien ekonominiu ar veiksmingumo, bet ir saugos požiūriu. Todėl tikiuosi, kad ateityje formuojant Europos politiką transportui ir judumui teks svarbesnis vaidmuo, palyginti su tuo, koks jis, deja, buvo iki šiol.

Bet kokiu atveju noriu visiems padėkoti už bendradarbiavimą, kuris rengiant šį pranešimą buvo labai konstruktyvus, tiek su frakcijoms, tiek su pavieniais Parlamento nariais.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją M. Groschą ir visą Transporto ir turizmo komitetą, parengusius aukštos kokybės pranešimą. Tai labai konstruktyvus ir tolygus dokumentas. Jo turiniui galima plačiai pritarti.

Norėčiau pabrėžti vieną aspektą, į kurį atkreipiamas dėmesys tiek pranešime, tiek visoje šio komiteto veikloje. Transporto sektorius svarbus daugeliu atžvilgių: konkurencingumo, aplinkosaugos ir socialinės bei teritorinės sanglaudos. Ši politikos sritis nusipelno visų mūsų pastangų ir dėmesio. Esu laimingas, kad sugebėjome numatyti transportui svarbų vaidmenį Komisijos strategijoje „Europa 2020“.

Taip pat džiaugiuosi matydamas, kad Parlamentas pritaria daugumai Komisijos komunikato „Darnusis ateities transportas“ nuostatų. Raginimai veiksmingai naudoti įvairias transporto rūšis ir sukurti vieną bendrą rinką visiškai atitinka mūsų ketinimus sukurti bendrą transporto erdvę, į kurią būtų sklandžiai integruotos transporto rūšys ir iš kurios būtų pašalintos kliūtys, trukdančios veikti atviroms ir veiksmingoms rinkoms.

Manau, kad siekis sudaryti geresnes judumo sąlygas piliečiams ir verslui galėtų derėti su mažiau CO2 išmetančia transporto sistema ir padėtų mūsų transporto pramonei išlaikyti pirmaujančias pozicijas logistikos ir transporto įrangos srityje. Tai pasiekti įmanoma suvokiant transportą kaip integruotą sistemą, kurioje infrastruktūra, transporto informacinės technologijos ir reglamentavimo tvarka veiksmingai dera tarpusavyje.

Nagrinėdami infrastruktūros aspektus, ketiname susitelkti ties daugiarūšiu pagrindiniu tinklu, kuris veiktų kaip visos Europos transporto sistemos stuburas. Dėl pažangiųjų transporto sistemų pritariame nuomonei, kad eismo valdymas ir bilietų pardavimas pamažu turėtų tapti daugiarūšiai.

Dėl reglamentavimo tvarkos sutinku, kad turime iki galo atverti transporto rinkas, įdiegti pažangesnius kainų nustatymo mechanizmus, kurie apimtų visas sąnaudas, taip pat ir išorės, ir sudarytų galimybes pašalinti visas kliūtis, trukdančias užtikrinti sąveikumą, įdiegti techninius standartus, naudoti daugialypius dokumentus ir t. t.

Man taip pat labai rūpi piliečių perspektyva. Turime užtikrinti didesnį saugumą ir vienodas keleivių teises, kurios būtų paskata naudotis kolektyviniu transportu. Taip pat privalome imtis plataus masto veiksmų, kad užtikrintume saugą keliuose.

Galiausiai pripažįstame, kad reikalingas naujoviškas mąstymas siekiant išlaikyti asmenų judumą ir sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Komisija, finansuodama mokslinius tyrimus ir nustatydama atitinkamus standartus, remia naujų rūšių transporto priemonių kūrimą. Tačiau nacionalinės ir vietos valdžios institucijoms taip pat tenka didžiulė atsakomybė, pvz., užtikrinant, kad planuojant žemės plotų naudojimą mažėtų transporto spūstys ir nereikalingų kelionių skaičius.

Pasaulio ekonomikos nuosmukio sąlygomis transporto infrastruktūros finansavimo klausimas tampa ypač aktualus. Svarstome įvairias galimybes. Galbūt bus įsteigtas bendras transporto fondas, bet Komisija tikrai primygtinai reikalaus, kad kelios ES finansavimo priemonės būtų sujungtos į vieną darnią finansavimo sistemą.

Dar kartą dėkodamas ponui M. Groschui už jo pranešimą, galiu pažadėti, kad į jį bus deramai atsižvelgta rengiant mūsų Baltąją knygą dėl darniojo ateities transporto.

 
  
MPphoto
 

  Jo Leinen, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentas.(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, mieli kolegos, transporto politikai tenka svarbus vaidmuo siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą. Gerai, kad Europos Sąjunga parengė strategiją iki 2020 m., kad būtų ištaisyti daugelis dabartinių transporto sistemų trūkumų.

Turime pastebimai sumažinti kelių transporto poveikį aplinkai. Turime diegti tikras naujoves siekdami mažinti išmetamą CO2 ir azoto oksido bei smulkių kietųjų dalelių kiekį. Taip pat ir oro bei jūrų transportą privalome labiau įtraukti į aplinkos strategijos įgyvendinimą. Didėja ypač jūrų transporto išmetamų sieros ir azoto oksidų kiekis, todėl būtina taisyti padėtį.

Didėjantis transporto keliamas triukšmas milijonams žmonių taip pat tampa jų gyvenimo kokybę bloginančia kančia. Reikia rimtai dirbti siekiant pagerinti padėtį kelių transporto, taip pat geležinkelių ir oro transporto srityje.

Dar noriu paminėti išorės sąnaudų įtraukimą į vidaus sąnaudas. Įmonių automobiliams suteikiamos privilegijos, oro transportas neapmokestinamas kuro mokesčiais, turime dar daug ką pakeisti. Sveikinu M. Groschą, parengusį puikų pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Cancian, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad turėtume iš karto aukštai įvertinti puikiai atliktą M. Groscho darbą rengiant pranešimą, kuris buvo vienbalsiai patvirtintas komitete. Nuoširdžiausi komplimentai ir širdingiausi sveikinimai pranešėjui.

Manau, šis dokumentas yra svarbus. Tai svarbus žingsnis ateities programavimo link: nelengva užduotis nustatyti darnaus transporto vystymosi gaires. Žinoma, tai labai plataus masto klausimas, ir aš, būdamas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentu, galėjau įnešti savo indėlį rengiant šį dokumentą.

Darnumo koncepcija apima ekonomikos, socialinius ir kartų aspektus: manau, kad šiame tekste atsižvelgiama į juos visus ir nustatoma grupė prioritetų, kuriuos reikėtų įgyvendinti norint plėtoti transporto sektorių, kad būtų geriau ir plačiau naudojamos pažangiosios įvairiarūšės transporto sistemos ir būtų užtikrinama geriausia įmanoma transporto priemonių, infrastruktūros ir vairuotojų sąveika.

Vis dėlto, jei laikysimės šio programavimo nuostatų, kurias anksčiau pristatė M. Grosch, privalome turėti omenyje, Komisijos nary, kad aplinkybės yra labai sudėtingos ir Europos Sąjunga privalo pasitelkti visą savo įtaką, kad būtų galima įgyvendinti šiuos struktūrinius projektus arba jų dalį.

Todėl, atsižvelgdamas į tai, ką šiandien jūs taip pat minėjote, prašyčiau jūsų ir toliau reikalauti, taip pat ir aptariant įgyvendinimo laikotarpį, kad būtų racionaliai panaudojami visi turimi ištekliai, mėginant sutalpinti juos į vieną paketą, kuriuo galiausiai būtų siekiama sukurti tam tikras struktūras, kurios jau kurį laiką buvo planuojamos ir dabar yra peržiūrimos atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“. Manau, kad turėtume pasiųsti keletą svarbių žinių valstybėms narėms.

Dar kartą dėkoju mūsų koordinatoriui ir kolegai Parlamento nariui M. Groschui.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas.(GA) Pone pirmininke, reikia labai pagirti M. Groschą už tai, kad pateikė mums šį pranešimą. Tikiuosi, kad apskritai galėsime pritari jo rekomendacijoms.

Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. –Strategijoje „Europa 2020“ per daug aptariamas judėjimas – asmenų judėjimas, prekių judėjimas, idėjų judėjimas, ir, žinoma, tokios koncepcijos kaip judantis jaunimas, judantys suaugusieji, ypač turizmas, suteikiantis pagyvenusiems žmonėms galimybę judėti, ir, žinoma, bendrosios rinkos sukūrimas. Visa tai reiškia, kad mums reikia darnios transporto sistemos, ir apie tai kalba M. Grosch. Ypač svarstant oro uostų padėtį, jūrų magistralių ir geležinkelių jungčių koncepcijos yra puikus plėtros pavyzdys, sudarant sąlygas žmonėms be jokių sunkumų keliauti iš vienos šalies į kitą.

Taip pat sveikintinas siekis sumažinti išmetalų kiekį. Transportui tenka 27 proc. viso išmetamo CO2 kiekio, kurį reikia sumažinti mažiausiai 20 proc. Ir, žinoma, reikia sumažinti nelaimių skaičių keliuose – vidutiniškai 40 000 žuvusių ir 300 000 sužeistų asmenų per metus. Tai labai daug, ir būtų puikus laimėjimas, jei sugebėtume sumažinti šiuos skaičius 40 procentų.

Regioninės plėtros komitete esame susirūpinę tik dėl vieno aspekto – pasiūlymo įsteigti plataus masto transporto fondą, numatant galimybę jo poreikiams panaudoti 60 proc. Sanglaudos fondo lėšų. Regioninės plėtros komitetui tai nepriimtina. Manau, kad šį klausimą reikėtų aptarti išsamiau, nes Sanglaudos fondo lėšomis finansuojama už transportą daug platesnė sritis, bet tikiuosi, kad galėsime susitarti.

Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentas. – (GA) Ir jei mums tai pavyks ir išspręsime šią problemą, būsime labai laimingi.

 
  
MPphoto
 

  Marian-Jean Marinescu, PPE frakcijos vardu.(RO) Transportas yra viena svarbiausių Europos Sąjungos ekonomikos sudedamųjų dalių. Deja, strategijoje „Europa 2020“ šiam sektoriui skiriama labai mažai dėmesio, nepaisant to, kad jis yra svarbus veiksnys kuriant darbo vietas ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.

M. Groscho parengtame pranešime siūlomos drąsios idėjos ir naudingi požiūriai siekiant dabartinėmis aplinkybėmis pagerinti sektoriaus padėtį. Europos piliečiai gauna daugiausia naudos iš visuose transporto sektoriuose atveriamų rinkų.

Komisija ir valstybės narės privalo iš naujo įvertinti savo ilgalaikius investicijų planus, ypač geležinkelių sektoriuje, kad pvz., būtų užtikrintas sąveikumas – aspektas, kuriam Europos Sąjunga, mano nuomone, artimiausiu metu turėtų teikti pirmenybę. Valstybės narės ir Komisija privalo darniai stengtis, kad būtų įdiegtos ir išplėtotos ERTMS, „Rail Net Europe“ (Europos geležinkelių tinklo) ir Europos geležinkelių krovinių vežimo koridorių sistemos, visi plataus masto projektai, kuriuos įgyvendinant reikalingas derinimas ir papildomas finansavimas.

Plačiau naudodamiesi įvairių rūšių transportu galėtume veiksmingai sumažinti spūstis ir anglies dioksido išmetimą. Privalome pasitelkti visas priemones skatindami darnią geležinkelių, vidaus vandenų laivybos ir jūrų transporto sistemą.

Vidaus vandenų laivybos transportas vis dar labai susiskaidęs. Todėl reikia stiprinti visų valstybių, kuriose įmanoma naudotis šia transporto rūšimi, kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Europos Sąjungoje slypi didžiulis nepanaudotas potencialas, ypač turint omenyje Reino, Maino ir Dunojaus vandens kelius. Būsimojoje Dunojaus strategijoje būtina atsižvelgti į šį aspektą.

Privalome kurti ir plėtoti plataus masto pažangias transporto sistemas. Atsižvelgdama į mokslinių tyrimų sektorių, kuriam teikiama pirmenybė strategijoje „Europa 2020“, Europos Komisija privalo skirti specialiųjų lėšų pažangiųjų ir ekologinių technologijų naudojimui kiekviename transporto sektoriuje plėsti.

 
  
MPphoto
 

  Saïd El Khadraoui, S&D frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, ši diskusija svarbi, nes aptariame sektoriaus, kurio poveikį kiekvieną dieną junta beveik visi, jei ne apskritai visi, mūsų piliečiai, ateitį, be to, šiame sektoriuje visoje Europoje dirba milijonai žmonių, susiduriančių su ypač dideliais iššūkiais. Pritariu daugumai kolegų Parlamento narių, kurie minėjo, kad pranešėjas nuveikė puikų darbą ir kad jis (žinoma, kartu su šešėliniais pranešėjais) dabar gali pristatyti puikų pranešimą. Tai sakydamas taip pat norėčiau paminėti savo kolegę M. Álvarez, kuri paliks mus šios savaitės pabaigoje, o tai reiškia, kad šis pranešimas yra daugiau ar mažiau paskutinis, kurį rengiant ji bus prisidėjusi. Taigi ačiū jums visiems už puikų darbą. Šiame pranešime buvo pateikta nemažai puikių rekomendacijų vėliau šiais metais pasirodysiančiai Komisijos Baltajai knygai. Žinoma tikiuosi, kad ji bus parengta anksčiau, o ne vėliau, t. y.  spalio arba lapkričio mėn., o ne gruodžio arba net 2011 m. sausio mėn., nes ši Baltoji knyga mums reikalinga, kad galėtume imtis darbo.

Didžiausias ir, be abejonės, sudėtingiausias iššūkis bus sukurti darnesnę ir veiksmingesnę transporto sistemą. Nebūna stebuklingų sprendimų. Jei norime mažai anglies dioksido išmetančios transporto sistemos, turime pritaikyti visą pluoštą priemonių: skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, diegti naujas technologijas šioje srityje, nustatyti išmetalų standartus ir, pasitelkus kainodaros mechanizmus, užtikrinti, kad išorės sąnaudos būtų priskiriamos vidaus sąnaudoms. Taip pat turėtume plėsti investicijų apimtį ir taip toliau, ir panašiai. Manau, kad galiausiai turime siekti naudotis veiksmingiausiomis transporto rūšimis ir, remdamiesi aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu, optimaliai išnaudoti esamą infrastruktūrą. Daugeliu atveju reikės derinti transporto rūšis, todėl turime skatinti naudojimąsi įvairių rūšių transportu, gerindami sąveikumą ne tik tarp skirtingų transporto rūšių, bet ir jų viduje. Užtenka prisiminti vien tik geležinkelių transportą, kur dar reikia nuveikti nemažai darbų.

Be to, žinoma, yra ir daugiau aspektų. Transporto sritis labai plati. Galėtume ilgai aptarinėti transporto klausimus, susijusius su atskiromis gyventojų grupėmis, kurioms teikiame ypatingą pirmenybę. Čia turiu omenyje keleivių teises ir socialinius transporto aspektus. Dabar ypač svarbu išnagrinėti naujų investicijų finansavimo klausimus. Turime iš tikrųjų parodyti būtiną kūrybiškumą ieškant papildomų išteklių šiais biudžetui sudėtingais laikais. Baigsiu savo kalbą teiginiu, kad visais su transportu susijusiais atvejais turime užsibrėžti kiekybiškai vertinamus tikslus, ir prašyčiau Komisijos atsižvelgti į tai rengiant Baltąją knygą: mums reikia specialiųjų, kiekybiškai vertinamų tikslų ir tvarkaraščio, kad žinotume kaip visus juos įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Nathalie Griesbeck, ALDE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, aš taip norėčiau padėkoti pranešėjui M. Groschui už puikų pranešimą ir ypač už puikius, paslaugius ir veiksmingus mūsų tarpusavio darbo santykius. Mūsų frakcija yra visiškai patenkinta pranešime siūlomais tikslais ir principais. Nenoriu grįžti prie ilgų ir išsamių diskusijų dėl daugiarūšio transporto naudojimo, koordinavimo, vidaus rinkos sukūrimo, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, taip pat dėl visų kitų aspektų ir diskusijos apie saugumą, apie saugumo ir saugos skirtumus, sankcijų, ypač tarptautinių, svarbą; visa tai yra pagrindiniai šios ateities Europos transporto politikos tikslai, sutampantys su mūsų siekiais.

Vis dėlto tuo pat metu šis pranešimas nėra tik eklektiškas punktų sąrašas – tuo turėtume džiaugtis – , nes M. Grosch su kolegomis sutarė susitelkti ties tikslais, kurie buvo plačių užmojų ir taip pat vertintini kiekybės požiūriu. Be to, norėčiau teigti, kad vietoj paprasto pranešimo mums buvo pristatyta tikra strategija. Todėl šiems rūmams, šiam Parlamentui yra labai svarbu patvirtinti pranešimą didele balsų dauguma taip, kaip buvo padaryta komitete, kad vietoj to, kad santykiams su jumis, Komisijos nary, pasirinktume jėgos poziciją, mes galime tvirtai apibrėžti savo prioritetus šiuo svarbiu transporto klausimu. Kaip minėjo M. Grosch, jie yra būsimosios Baltosios knygos, kurios mes taip pat tikimės greitai sulaukti, pagrindas.

Tiesą sakant, tai galimybė parengti integruotą ir visa aprėpiančią pasaulinę politiką, kad galėtume atremti dabarties ir ateities iššūkius bei stiprinti tikrąją Europos transporto politiką, kad ji taptų pagrindine ES politikos kryptimi. Norėčiau priminti, kad transporto srityje sukuriama 10 proc. ES gerovės ir daugiau nei 10 milijonų žmonių tiesiogiai ar netiesiogiai dirba šiame sektoriuje.

Norėčiau pasiūlyti dvi idėjas. Pirmoji yra labai artima mano širdžiai ir susijusi su kiekvienos transporto rūšies poveikiu aplinkai. Nenoriu būti suprasta kaip bandanti išskirti kurią nors vieną transporto rūšį, palyginti su kitomis. Vis dėlto norėčiau gauti papildomos informacijos apie poveikį aplinkai ir paprašyti Europos investicijų banko nukreipti savo investicijas į ekologiškesnius veiklos metodus pasirenkančias transporto įmones.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cramer, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, mieli kolegos, jei norime sustabdyti klimato kaitą, turime pakeisti savo judumo įpročius. Transporto sektoriuje išmetama 30 proc. viso ES CO2 kiekio ir priešingai nei pramonės ar gyvenamųjų namų apšiltinimo srityje, kur, palyginti su 1990 m., sugebėjome šį kiekį sumažinti 30 proc., transporte jis išaugo 35 proc. Dėl transporto veiklos sugriaunama viskas, kas buvo pasiekta kitose srityse investuojant milijardus mūsų mokesčių lėšų.

Transportas yra per pigus, per brangus yra tik ekologinis transportas. Tokia yra politinė valia, kuri turi pasikeisti žvelgiant į transporto ateitį. Čia nėra garbingos konkurencijos. Renkami privalomi ir neriboto dydžio geležinkelių mokesčiai už kiekvieną kilometrą, tuo tarpu kelių mokesčiai mokami savanoriškai ir yra riboto dydžio. Klimatą žudančiam oro transporto sektoriui per metus išmokama apie 30 mlrd. EUR subsidijų, tad jei trūksta pinigų, būtų galima jų paimti iš čia.

Per ES bendrojo finansavimo programas taip pat remiamos aplinkai kenkiančios transporto rūšys. 60 proc. lėšų išleidžiama kelių transporto ir tik 20 proc. – geležinkelių ir 0,9 proc. – dviračių takų programoms. Tokia padėtis turi pasikeisti, todėl mes, žalieji, reikalaujame, kad bent 40 proc. lėšų būtų investuojama į aplinkai nekenksmingą geležinkelių, daugiausia 20 proc. – į kelių ir bent 15 proc. – į pėsčiųjų ir dviračių transportą.

Džiaugiamės ir pritariame pranešėjo pasiūlymui iki 2020 m. 20 proc. sumažinti oro ir kelių transporto išmetamą teršalų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Džiaugiamės jūsų pranešimu ir už jį dėkojame. Tačiau mes, žalieji, siekiame 30 proc. sumažinti viso transporto bendrai išmetamų teršalų kiekį. Tik taip galėsime sustabdyti klimato kaitą ir užtikrinsime savo vaikams ir anūkams galimybę toliau gyventi šioje planetoje. Visi privalome dirbti siekdami šio tikslo.

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák, ECR frakcijos vardu. (CS) Vienas svarbiausių transporto srities klausimų – kaip išspręsti miestų transporto problemas. Šiuo metu daugiau nei 70 proc. europiečių gyvena miestuose, o iki 2050 m. šis skaičius padidės iki 85 proc. Miestai taip pat yra svarbios sudedamosios transporto tinklų dalys, nes jie – transporto mazgai, kuriuose sujungiamos skirtingos transporto rūšys. Kelionės dažniausiai prasideda ir baigiasi miestuose. Dėl šių priežasčių miestams verta skirti daugiausia dėmesio.

Jei nepakeisime savo įpročių ir požiūrio, dėl didėjančios urbanizacijos ir augančios miestų gyventojų dalies dažniau susidursime su transporto spūstimis ir didesnėmis aplinkosaugos problemomis. Todėl privalome geriau derinti skirtingus miestų transporto metodus, taip pat ir viešąjį transportą. Privalome sudaryti sąlygas atsirasti sklandžiai veikiantiems miestų regionams, kuriems būtų skiriamos Europos ir nacionalinių fondų lėšos. Būtina pasirinkti integruotą požiūrį, susitelkti ties visuma, o ne ties atskiromis detalėmis, pvz., naujo tilto statyba, kelio pratęsimu ar parama automobilių parkams.

Naujosios technologijos turėtų tapti svarbiausiu miestų transporto plėtros varikliu. Naudojantis šiomis technologijomis galima teikti tikslesnę informaciją miestų gyventojams, pagerinti transporto įmonių darbo našumą ir miestiečių gyvenimo kokybę. Jas pasitelkus galima sumažinti transporto spūstis, kuro sąnaudas ir išmetamo CO2 kiekį. Pvz., įdiegus pažangią apmokestinimo sistemą, Stokholme smarkiai palengvėjo transporto našta ir sumažėjo CO2 išmetalų. Londone pradėjus rinkti mokestį už įvažiavimą į miesto centrą, kelių transporto srautai sumažėjo iki devintojo dešimtmečio lygio. Norint pritaikyti šias priemones, reikia suteikti galimybę naudotis įperkamu viešuoju transportu. Privalome judėti šia kryptimi.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Toussas, GUE/NGL frakcijos vardu.(EL) Pone pirmininke, pranešime remiama ir toliau skatinama Europos Sąjungos transporto politika siekiama vienintelio tikslo – pagerinti konkurencingumą ir išlaikyti, supraskite, kiek įmanoma padidinti, žemės, oro ir jūrų transporto sektoriuje prekiaujančių monopolinių verslo grupių pelnus ir jų indėlį į strateginių kapitalo planų įgyvendinimą Europos Sąjungoje, siekiant dar didesnio jo pelno.

Kapitalas naudojasi klimato kaita, kad prasiskintų pelningą kelią į naujas verslo sritis. Iš šios raidos pasipelnys vien tik milžiniškos korporacijos, kai tuo tarpu darbuotojų nedarbas bus itin didelis, jų teisės į darbo ir atlyginimo sąlygas bus paminamos ir dar jiems reikės daug brangiau mokėti už transportą.

Valstybėse narėse vykstantys procesai visiškai patvirtina mūsų nuogąstavimus: mažinama viešojo transporto vertė, siekiant jį lengviau parduoti verslininkams, kurie įsigyja pelningiausius, darbuotojų prakaitu aplaistytus infrastruktūros objektus. Būdingas pavyzdys – bendrovės „Hellenic Railways“ pardavimas, kurį galima prilyginti anksčiau įvykusiam bendrovės „Olympic Airways“ privatizavimui ir panašiems PASOK vyriausybės planams, susijusiems su viešuoju miestų transportu.

Liberalizavus krovinių, keleivių gabenimo ir visų rūšių transporto rinkas darbuotojai sulaukė pragaištingų padarinių: padaugėjo nelaimingų atsitikimų, sustiprėjo skausmingas poveikis visuomenės sveikatai, o monopolinėms verslo grupėms skiriami milijardų eurų vertės subsidijų paketai.

Atsisakius Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 numatyto kabotažo, sunkių padarinių sulaukė jūrininkai, darbuotojai ir salų gyventojai. Labai svarbu pastebėti, kad monopolinės laivybos įmonių grupės, valdančios pakrančių keleivių ir transporto priemonių gabenimo keltus, kruizinius ir visų kategorijų maršrutinius laivus, apskritai renkasi galimybę registruoti savo laivus su joms priimtinesnės Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios šalies vėliava, nes taip jos gali samdyti pigesnę darbo jėgą ir padidinti savo pelną.

Tuo pat metu laivų savininkai statosi laivus Azijos laivų statyklose. Dėl darbuotojų išnaudojimo kyla didžiulė įtampa, nepaisoma jų darbo ir draudimo teisių. Tūkstantis darbdavių meta tūkstančius darbuotojų į nedarbo liūną. Taip galima pasirinkti pigesnės darbo jėgos neužtikrinant darbo užmokesčio teisių. Keleivių bilietų kainos pasiekė astronomines aukštumas, tuo tarpu dėl blogėjančių paslaugų standartų ir nesamos saugos priemonių kontrolės ar priežiūros, kurią kapitalo savininkai vertina kaip papildomas sąnaudas, pablogėjo keleivių sauga ir išaugo grėsmė žmonių gyvybei.

Darbo judėjimas, apačių judėjimas priešinasi ir kovoja su Europos Sąjungoje įsišaknijusia prieš apačias nukreipta politika ir ragina įsteigti vieną viešojo transporto operatorių, kuris patenkintų socialinius ir apačių poreikius.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu.(SK) Svarstomame pranešime dėl darniojo ateities transporto aprašomos pagrindinės transporto sektoriaus dabarties problemos ir pristatomos politinės idėjos ir rekomendacijos, kaip geriausiai būtų galima šias problemas išspręsti.

Visi sutariame, kad dėl veiksmingo ir gerai organizuoto transporto palengvėja socialinis gyvenimas ir atsiranda paskatų augti ekonomikai. Todėl, griežtai laikantis svarbiausių aplinkosaugos principų, būtina pagerinti visų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, upių, jūrų ir oro – kokybę ir veiksmingumą.

Vis didėjanti paklausa ir pernelyg didelė miestų kelių transporto apkrova yra priežastys, dėl kurių motorinės transporto priemonės išmeta iki 40 proc. CO2 ir iki 70 proc. kitų pavojingų teršalų. Todėl veiksmingas CO2 kiekį mažinančių technologijų naudojimo skatinimas yra natūralus žingsnis bandant sutelkti dėmesį į aplinkos apsaugą.

Vis dėlto kuriant elektra varomas transporto priemones reikia greičiau patvirtinti bazines Europos Sąjungos normas ir reglamentavimo priemones, kuriomis būtų galutinai atvertas kelias plačiai naudoti elektros energiją transporto srityje. Mano nuomone, Komisijos nary, šioje srityje visi teisingai įžvelgiame didžiulius Europos Sąjungos veiklos trūkumus, nes atsiliekama nuo nūdienos poreikių tuo metu, kai Japonijos įmonės kuria elektromobilius ir intensyviai dirba nustatydamos standartus ir vienodas šios srities reglamentavimo taisykles.

 
  
MPphoto
 

  Laurence J.A.J. Stassen (NI).(NL) Pone pirmininke, pristatomame pranešime dėl darniojo ateities transporto aptariama transporto sektoriaus svarba Europos ekonomikai ir kuriamai vidaus rinkai. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų skambėti daug žadančiai, jei ne aplinkybė, kad pranešimas buvo nuvertintas iki skaičių katalogo, susijusio su kairiesiems labiausiai rūpimais klausimais: aplinkos apsauga, CO2 kiekio mažinimu, socialinių ir darbo sąlygų gerinimu ir t. t., visa tai rasite pranešime. Savaime suprantama, visi šie klausimai turėtų būti sprendžiami Europos lygmeniu. Vartotojai ir įmonės greitai pajus didesnę būtinybės prisitaikyti prie naujausių Europos reikalavimų finansinę naštą ir galiausiai šiuos transporto planus reikės įgyvendinti mokant Europos subsidijas.

Šie užmojai pribaigs Europos ekonomiką. Net ir iki dabartinio nuosmukio Europa nesugebėjo išlaikyti to paties augimo tempo, palygti su Jungtinėmis Valstijomis, nekalbant jau apie kylančios ekonomikos šalis, tokias kaip Indija ir Kinija. Dabar, žlugus Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimui klimato kaitos klausimu, Europa beviltiškai bando vienašališkai sumažinti iškastinio kuro suvartojimą. Kitas dalykas, kurį galite perskaityti šiame pranešime, yra tai, kad tolesnis oro transporto augimas priklausys nuo mažinamo CO2 kiekio. Kaip jie mano galėsiantys praktiškai tai įgyvendinti? Ar artimiausiu metu ketinama pradėti skraidyti elektra varomais lėktuvais?

Vis dėlto, kad ir kaip šiuo pranešimu būtų siekiama finansinės ir ekonominės Europos gerovės, atrodo, kad jame pasirenkamas kursas, kuris tik dar labiau susilpnintų Europos Sąjungos pozicijas, dėl ko sumažėtų darbo vietų skaičius ir pablogėtų gyvenimo sąlygos. Europa neturi jokių galimybių pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Pone pirmininke, susitelkime ties svarbiausiais klausimo aspektais, t. y. ekonomiškai naudinga transporto ateitimi. Jei valstybės narės pageidautų šioje srityje papildomų politinių sprendimų, tai jų reikalas, bet prašau, neprimeskite mums planinės Europos ekonomikos.

 
  
MPphoto
 

  Joachim Zeller (PPE).(DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti M. Groschui už jo išsamų pranešimą ir už jį rengiant nuveiktą didelį darbą.

Neturėdami veikiančios transporto sistemos nesugebėsime sukurti Europos be mus skiriančių sienų. Be to, Europos ekonomika negalės sėkmingai veikti ir netgi yra neįsivaizduojama be veiksmingos ir ateičiai parengtos sausumos, vandens ir oro transporto sistemos. Mums reikia didesnio bendrumo jausmo ir mažiau nacionalinio egoizmo, ypač diskutuojant apie aplinkai nekenksmingą geležinkelių transportą.

Siekiant užtikrinti darnią transporto ateitį, visos transporto rūšys privalo būti parengtos atremti aplinkosaugos ir ekonomikos iššūkius, su kuriais susiduria visa visuomenė. Šiuo požiūriu pranešime pateikiama vertingų įžvalgų ir tai nurodo mums kryptį, kuria privalome judėti toliau.

Nepritariu pranešimo minčiai tik dėl vieno aspekto. Negaliu palaikyti pasiūlymo įsteigti transporto fondą ir jo poreikiams naudoti sanglaudos politikai skirtas lėšas. Kodėl laikausi tokios nuomonės? Tiesa, kad per transportą skatinama Europos sanglauda. Vis dėlto iš sanglaudos politikos lėšų finansuojamas atskiras fondas nesugebėtų išpildyti su juo siejamų lūkesčių. Taip pat per jį būtų daromas vienašališkas spaudimas Sanglaudos fondui ir atimama per didelė dalis valstybių narių atsakomybės, kuri ypač reikalinga užtikrinant darnią transporto ateitį.

Ką tik įsteigėme specialųjį Parlamento komitetą, kuriame aptarsime Europos Sąjungos Sanglaudos ir struktūrinių fondų ateitį, tad neturėtume užbėgti už akių šio komiteto darbui. Todėl raginu jus balsuoti už šiam pranešimui teikiamą pakeitimą. Be to esu įsitikinęs, kad, atsižvelgdami į darnumą ir ateities transporto sistemas, turėtume numatyti galimybę panaudoti magnetinės levitacijos technologiją.

 
  
MPphoto
 

  Magdalena Alvarez (S&D).(ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, prieš pradedant svarstyti pranešimo turinį, leiskite padėkoti M. Groschui už tai, kad jis įtraukė į pranešimą ir pritarė daugumai Europos Parlamento Pažangiojo socialistų ir demokratų aljanso frakcijos siūlytų pakeitimų.

Mano nuomone, šie pakeitimai buvo naudingi deramai rengiant Europos ateities transporto politikos gaires ir nustatant jų kryptis.

Norėčiau išskirti keturias pagrindines grupes pataisų, kurioms buvo pritarta ir kurios buvo įtrauktos į pranešimą. Pirmoji susijusi su tikslais. Saugą ir teritorinę sanglaudą priskyrus prioritetiniams tikslams, be abejonės, pagerėtų ateities transporto politikos įvaizdis ir būtų galima pritaikyti ją praktiškai, atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius, poreikius ir galimybes.

Kaip minėjau, nustatant tikslus pirmenybė buvo teikiama ne tik saugai, bet ir teritorinei sanglaudai. Todėl siūloma dėti ypatingas pastangas siekiant gerinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo sąlygas, šalinant kliūtis ir sprendžiant tarpusavio sąveikumo problemas, taip pat gerinant jungtis su atokiausiais regionais; visa tai turi būti pagrįsta kiekvienos šalies ir kiekvienos transporto rūšies tikrosios padėties analize.

Kita labai svarbių pakeitimų grupė susijusi su parama kitoms dviem transporto rūšims – geležinkelių ir jūrų bei vandens kelių transportui.

Taip pat esama trečiosios pakeitimų grupės, kurią norėčiau ypač pabrėžti, nes ji susijusi su finansavimu. Deramas finansinis užnugaris yra gyvybiškai svarbus, todėl pritariame siūlymui įsteigti transporto fondą, numatyti biudžetinius įsipareigojimus finansų perspektyvos laikotarpiu ir nustatytas specialiąsias sąlygas auksinei taisyklei taikyti.

Galiausiai norėčiau paminėti pakeitimus, kuriuos laikau svarbiais ir susijusiais su būtinybe stiprinti socialinį transporto aspektą. Turiu omenyje darbuotojų darbo sąlygas ir keleivių teises.

Baigsiu savo kalbą dar kartą dėkodama pranešėjui ir kitoms frakcijoms už bendradarbiavimą ir už prisiimtus aukšto lygio įsipareigojimus Europos transporto srityje.

 
  
MPphoto
 

  Oreste Rossi (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tikslai iki 2020 m. sukurti darnią miestų ir krovinių transporto sistemą yra plataus masto: siekiama nuo 2010 iki 2020 m. 40 proc. sumažinti eismo nelaimėse žuvusių ir sunkiai sužeistų asmenų skaičių; kelių transporto srityje iki 2020 m. dvigubai padidinti autobusų ir traukinių keleivių skaičių; sumažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį diegiant tinkamas naujoves ir vengiant transporto priemonių judėjimo be krovinio; plėtoti geležinkelių transportą; mažinti geležinkelių transporto priemonių elektros energijos suvartojimą; mažinti oro transporto keliamą aplinkos taršą; iki 2020 m. finansiškai skatinti daugiarūšių jungčių arba platformų kūrimą, sudarant sąlygas keliauti Europos Sąjungos viduje ir didinant tokių kelionių skaičių.

Žinoma, vis dėlto turėtų būti žengtas pirmasis žingsnis siekiant užtikrinti geresnį transporto rūšių suderinamumą, ir Europos Sąjunga privalo imtis ryžtingų veiksmų spręsdama su svarbiausių geležinkelių koridorių ir ryšių linijų projektų įgyvendinimu susijusias problemas.

 
  
MPphoto
 

  Carlo Fidanza (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, prisidedu prie giriančiųjų pranešėją M. Groschą, kuris atliko tikrai gerą darbą. Sutinku su dauguma išsakytų minčių dėl daugiarūšio transporto naudojimo kaip svarbaus aspekto ir dėl įvairių transporto rūšių sąveikos.

Norėčiau trumpai pabrėžti tris dalykus. Pirmasis susijęs su sauga: turime ir toliau daug investuoti į saugą, žinoma, atnaujindami pažangiąsias visų rūšių transporto sistemas (PTS), kaip minėjome per ankstesnę diskusiją, ir privalome tai daryti plėtodami RTMS technologiją geležinkelių transporto sektoriuje. Likdami prie geležinkelių transporto sektoriaus, privalome elgtis drąsiai ir suteikti Europos geležinkelių agentūrai didesnius įgaliojimus spręsti saugos klausimus, kad nepasikartotų prieš kelis mėnesius, deja, įvykusios nelaimės.

Dėl finansavimo pasisakau už tai, kad būtų įsteigtas transporto fondas. Esu įsitikinęs, kad 2013 m. tvirtindami finansinę perspektyvą turėsime pakovoti, kad šios politikos sritys būtų deramai finansuojamos, ir užtikrinti, kad būtų toliau plėtojami transeuropiniai tinklai (TEN). Šiuo atžvilgiu, manau, labai svarbu plėtoti šiuos tinklus jų pagrindine ašimi pasirenkant Viduržemio jūrą, kuri jungia mus su naujosiomis Rytų rinkomis.

Galiausiai paskutinis aspektas, kurį norėčiau paminėti, yra susijęs su miestų judumu. Labai džiaugiuosi pranešime pareikštu raginimu ir manau, kad šiuo klausimu turėtume intensyviau naudotis ir keistis gerąja patirtimi. Privalome siekti geresnės krovinių transporto valdysenos miestuose ir miesteliuose, kad sukurtume darnesnę miestų transporto sistemą, ir esu įsitikinęs, kad šis pranešimas yra gera prielaida toliau tęsti puikų darbą.

 
  
MPphoto
 

  Knut Fleckenstein (S&D).(DE) Pone pirmininke, mielos kolegės ir mieli kolegos, džiaugiuosi, kad rytoj galėsime didele balsų dauguma patvirtinti šį pranešimą. Mano vertinimu, du jo aspektai yra ypač svarbūs. Pirmasis – būtinybė patikrinti, kaip įgyvendiname tikslus, kuriuos išsikėlėme iki 2020 m. Turime pasitelkti patikros principus, kuriais vadovaudamiesi galėtume po dešimties metų arba, dar geriau, po pusės šio laikotarpio atlikti įvertinimą, kad galėtume įsitikinti, ar kiek nors įgyvendinome savo planus, ar jie neveikia ir privalome juos koreguoti. Pirmiausia tai susiję su transporto išmetamu CO2 kiekiu. Jei visuose kituose sektoriuose, kaip teigė M. Cramer, žengiama teisingu keliu, tai to paties dabar galima teisėtai reikalauti ir iš transporto. Europos transporto politika labai reikšminga būtent siekiant sumažinti išmetamą CO2 kiekį.

Antrasis aspektas užtikrinti, kad būtų veiksmingai naudojamos daugiarūšės transporto priemonės. Man tai svarbiausia prielaida įgyvendinant apgalvotą ES transporto strategiją. Pabrėžiu tai, nes įvairių rūšių transporto priemonių naudojimą galima suvokti įvairiai. Jei praktiškai įgyvendindami šią teorinę koncepciją nesivadovausime tinkamais kriterijais, tuomet nepasieksime užsibrėžto tikslo. Todėl čia dar kartą kreipiuosi į Komisiją: įgyvendinimas privalo būti iki smulkmenų tikslus, o tai reiškia, kad reikia plėtoti prasmingai veikiančius įvairių rūšių transporto mazgus, šalinti kliūtis gabenant prekes per svarbiausius Europos prekybos vartus. Visų pirma mūsų didieji jūrų ir oro uostai turi būti geriau sujungti su toliau esančiais regionais.

Ir, trečia, siūlomą pagrindinį transeuropinį tinklą (TEN) reikia kurti remiantis tais pačiais kriterijais, kad transporto rūšys galėtų beveik automatiškai pereiti prie veiksmingos ir aplinkai nekenksmingos Europos transporto sistemos. Pagrindiniai veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti rengiant apgalvotą planą, yra ne tik sąnaudų veiksmingumas, bet ir socialinis suderinamumas, aplinkosauga ir tvarumas. Pone M. Groschai, ponia M. Alvarez, labai ačiū jums už puikiai atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusija „prašau žodžio“. Žodžio paprašė 12 kolegų. Griežtai laikydamiesi taisyklių, turėtume tik penkiems jų leisti dalyvauti diskusijoje, tačiau atsižvelgdami į susidomėjimą svarstoma tema, pamėginsime kiekvienam suteikti po vieną minutę.

 
  
MPphoto
 

  Luis de Grandes Pascual (PPE).(ES) Pone pirmininke, mano nuomone, šiame puikiame pranešime nubrėžiamos gairės turėtų įkvėpti parengti naująją transporto Baltąją knygą, kurioje būtų formuojama Europos transporto politika per artimiausius 10 metų.

Pranešime nagrinėjamos kelios temos, kurias verta paminėti: finansavimo fondo, kaip svarbios priemonės, poreikis, iššūkis dėl didėjančio krovinių transporto poreikio; sąveikių sprendimų, užtikrinančių keleivių ir krovinių saugą, paieška; gyvybiškai svarbi būtinybė užtikrinti pakankamas ir saugias kelių transporto poilsio erdves; teisingas, mano nuomone, įvertinimas, kad skirtingos transporto rūšys privalo papildyti viena kitą, kad būtų nustatyti veiksmingumo kriterijai, o ne vien konkuruojama tarpusavyje; ir pranešėjo drąsus ir, mano nuomone, teisingas vertinimas, kad geležinkelių ir jūrų transportas ne visuomet yra mažiau žalingas aplinkai, palyginti su kelių transportu.

Trumpai tariant, veiksmingo daugiarūšio transporto naudojimo koncepcija yra ateities koncepcija, kurią, mano nuomone, reikėtų visiškai paremti.

 
  
MPphoto
 

  Jan Kozłowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, pone S. Kallasai, norėčiau padėkoti pranešėjui, atlikusiam puikų darbą, kuris labai svarbus būsimajai galutinei Baltosios knygos redakcijai. Pritariu nuomonei, kad Europos Sąjungai labai svarbu pagerinti transporto sistemos veiksmingumą, bet norint įgyvendinti šį tikslą, būtina strategiškai integruoti ES priemones. Sanglaudos politikai, kaip pagrindinei strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo priemonei, turėtų tekti svarbiausias vaidmuo sektorių politikos srityje, siekiant visiškos visų valstybių narių įtraukties į Europos tinklą ir remiant laipsnišką pažangiųjų sprendimų įgyvendinimą.

Europos Sąjungai reikėtų turėti priemonių, kurias pasitelkus būtų galima padidinti transporto tinklų veiksmingumą, taip pat ir įgyvendinant tarpvalstybinius projektus. Vis dėlto transporto fondas neturėtų būti steigiamas jo poreikiams naudojant sanglaudos politikai skirtas lėšas. Turėtume tuo pat metu stengtis stiprinti tiek transporto, tiek sanglaudos politiką ir nesilpninti esamų priemonių.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D).(RO) Pranešime dėl darniojo ateities transporto teikiamos Parlamento rekomendacijos būsimajai Baltajai knygai dėl Europos Sąjungos darniojo transporto ir būsimiesiems TEN-T projektams.

Atsižvelgiant į tai, kaip tankiai apgyvendinta Europos Sąjunga, gyvybiškai svarbu toliau plėtoti geležinkelių ir jūrų transportą. Europos vidaus vandens kelių transporto plėtros strategija ir geležinkelių krovinių gabenimo koridorių atnaujinimas bei visas Europos sostines ir didžiuosius miestus jungiančios greitosios geležinkelių linijos privalo tapti prioritetiniais Europos Sąjungos klausimais. Tikiuosi, kad būsimajame TEN-T tinkle bus geriau išnaudojamos jungtys su Juodąja jūra ir Reino–Maino–Dunojaus transporto koridoriumi.

Transporto sektoriaus rinkas reikėtų atverti tik tuo atveju, jei tai būtų naudinga vartotojams. Jas reikėtų atverti įgyvendinant ilgalaikius investicinius planus, skirtus infrastruktūrai kurti ir techninei sąveikai užtikrinti.

Skiriant finansavimą Europos transporto sistemai atnaujinti, reikėtų atsižvelgti į transporto saugą, taip pat į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą.

 
  
MPphoto
 

  Karin Kadenbach (S&D).(DE) Pone pirmininke, norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui ir visiems šešėliniams pranešėjams. Manau, mums pavyko išspręsti beveik prieštaringą klausimą, nes visi raginame, kad būtų plėtojamos ne vien transporto sistemos, bet ir užtikrinama tvari ateitis.

Šiuo pranešimu nustatomos tikrai tvarios ateities kūrimo sąlygos, ir tikiuosi, kad bendromis pastangomis mums pavyks šias sąlygas įgyvendinti taip, kad jų poveikis būtų juntamas vietose.

Norėčiau pateikti paprastą pavyzdį apie tai, ko šiuo metu siekiame Austrijoje: neseniai Žemutinėje Austrijoje įsteigėme platformą „Niederösterreich mobil“. Jos paskirtis – sudaryti sąlygas bendradarbiauti visoms interesų grupėms ir susijusiems subjektams, siekiantiems vietose kurti darnias ateities judumo sistemas. Manau, reikalingi tokie nedideli pavyzdžiai, bet taip pat reikia ir plataus masto Europos lygmens projektų.

Turime pirmiausia plėtoti geležinkelių ir vandens transporto tinklus. Turėdama omenyje Dunojaus strategiją, norėčiau pabrėžti, kad reikia plėtoti transportą Dunojaus upe, bet reikia tai daryti pirmiausia atsižvelgdami į jos trapią ekosistemą.

 
  
MPphoto
 

  Gesine Meissner (ALDE).(DE) Pone pirmininke, šią popietę iš tikrųjų paskyrėme diskusijoms apie transportą ir šiame pranešime iš esmės viskas apibendrinama.

Daugelis teigia, kad didžiausias mūsų laimėjimas Europos piliečių labui yra vidaus rinka, kurios arterijos, kaip minėjo mūsų Komisijos narys, yra transporto keliai. Todėl, žinoma, labai svarbu užtikrinti, kad transporto keliai būtų saugūs, vykdyti aplinkai nekenksmingą plėtrą ir bendrai įvertinti, ką būtų galima pagerinti ateityje, pvz., naudojantis pažangiosiomis transporto sistemomis.

Taip pat turime pamąstyti, kaip dar geriau kurti ekologiškesnius sektorius, pvz., geležinkelių ir jūrų transporto struktūrą, kaip į šiuos sektorius nukreipti didesnius kelių transporto srautus ir kokiais būdais mažinti jūrų transporto taršos poveikį aplinkai. Tuo pat metu privalome pasvarstyti, kaip galėtume atsižvelgti į ypatingus miestų transporto poreikius, kurie yra visiškai kitokie, palyginti su tarptautiniu transportu. Miestų transporto ateitį lems elektra varomais dviračiais besivažinėjantys ir tuo pat metu besimankštinantys vadybininkai. Žinoma, keliaujant ilgesniais nuotoliais reikalingi visai kitokie sprendimai, kurie veiktų ir tarpvalstybiniu mastu. Pranešimas geras ir labai orientuotas į ateitį.

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, transportas yra pagrindinė ekonomikos plėtros sudedamoji dalis. Jis labai svarbus teritorinei sanglaudai, socialinei pažangai ir augančiai visuomenės gerovei. Dėl savo strateginės svarbos ir neabejotino viešojo intereso, šis sektorius yra ir privalo likti viena svarbiausių sričių, kurioje valstybės atlieka savo socialinį vaidmenį teikdamos viešąsias paslaugas. Šios prielaidos būtinos šiuolaikinei ir veiksmingai transporto sistemai, kad ji būtų pajėgi susidoroti su svarbiausiais sektoriaus iššūkiais, pvz., saugos didinimu ir poveikio aplinkai mažinimu.

Privalome keisti ir priešinga kryptimi nukreipti nuolatinio neinvestavimo ir viešojo transporto sektoriaus griovimo, siekiant jį privatizuoti, politiką. Privalome investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat į svarbios viešosios infrastruktūros kūrimą, kad užtikrintume sektoriaus galimybes patenkinti socialinius poreikius.

Norint įgyvendinti visas šias priemones, daugelio valstybių narių, pvz., Portugalijos, darbuotojai ir gyventojai atkakliai ir ryžtingai kovoja siekdami apginti viešojo transporto sektorių ir išgelbėti jį nuo privatizavimo. Pritariame šiai kovai ir prisidedame prie jos.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Pone pirmininke, vykstant šiai plačiai diskusijai, norėčiau iš anksto pasiūlyti keletą minčių, kaip išnarplioti transporto problemas.

Šiuo metu milijonai Europos piliečių važiuoja Europos keliais bandydami pasiekti savo atostogų kelionių tikslus. Ar nebūtų prasmingiau siekiant darnesnio transporto europiniu lygmeniu sudaryti valstybių narių estafetinį atostogų tvarkaraštį ir suderinti jį tarpusavyje?

Nacionalinės atostogų taisyklės dažnai daro rimtą įtaką poilsinėms kelionėms Europoje. Europos transporto tinklas smarkiai apkraunamas, piliečiai ištisas valandas praleidžia transporto spūstyse keliaudami į savo poilsio vietas, o neigiamas šio sezoninio piko poveikis aplinkai ir piliečiams bei vartotojams yra akivaizdus. Nustatant estafetinį atostogų tvarkaraštį, žinoma, reikėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės švietimo sistemos ypatumus ir taip bandyti spręsti šias problemas. Ši nauja tvarka turėtų pranašumų taip pat ir ekonominiu požiūriu, nes dėl ilgesnio atostogų sezono nukristų kainos ir atsirastų naujų darbo vietų.

Tikiuosi, kad Komisija atsižvelgs į šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, kaip puiku būtų surengti šio Parlamento atostogų estafetę, tik nemanau, kad kada nors tai įvyks.

Klausiausi kolegų, kurie savo kalbose minėjo dviračius. Norėčiau pranešti, kad praeitą savaitę įsigijau naują dviratį. Jis labai tvarus, bet visiškai netinkamas mano darbui. Mums reikia labai praktiškų ir tvarių transporto sprendimų. Taip pat norėčiau pridurti, kad daug ir pagrįstai diskutuojama apie miestų transportą ir būtinybę kurti sąveikias sistemas, bet nepamirškime ir daugelio žmonių, gyvenančių atokiose kaimo vietovėse, kurių nedidelio masto transporto schemos užtikrina jų sąsajas su plačiąja visuomene. Taigi esama socialinio ir ekonominio transporto lygmens, į kurį privalome atsižvelgti. Žinoma, turime spręsti aplinkosaugos klausimus, ir manau, kad jie bus išspręsti panaudojant technologijas ir darant didesnį spaudimą dėl klimato kaitos. Svarstant transporto fondo klausimą, apgailestaučiau dėl bet kokių mėginimų atimti iš Jono ir atiduoti Petrui. Didžiausias mūšis mūsų laukia tvirtinant tinkamą bendrą Europos Sąjungos biudžetą po 2013 m. Šis mūšis bus nelengvas.

 
  
  

PIRMININKAVO: LIBOR ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Olga Sehnalová (S&D). (CS) Transporto ateitis tikrai aprėpia ir viešojo transporto plėtrą bei paramą jam. Tikslas iki 2020 m. padvigubinti viešojo transporto keleivių skaičių yra žingsnis teisinga linkme. Vis dėlto lieka neaišku, kokį poveikį šis sektorius patirs dėl ekonomikos krizės ir ilgalaikės biudžeto mažinimo politikos.

Ypač naujosios valstybės narės šiuo metu patiria didžiulį socialinį spaudimą iš asmeninių automobilių naudotojų su visais neigiamais padariniais, pvz., didesniu išmetamo CO2 kiekiu ir eismo nelaimėmis. Vietos ir regionų valdžios institucijos ypač spaudžiamos mažinti viešąjį transportą, o Europa turėtų teikti pirmenybę jo išlaikymui, kol dar nepadaryta neatitaisoma žala. Dabar, labiau nei kada nors, įgyvendinant visas Europos transporto politikos kryptis, reikia ieškoti veiksmingų ir naudingų būdų remti viešojo transporto veiklą.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, transporto sektorius yra pagrindinė Europos Sąjungos ir jos regionų vystymosi prielaida. Jam tenka labai svarbus vaidmuo ekonomikos ir užimtumo srityse. Juo užtikrinamas laisvas ES piliečių ir prekių srautų judėjimas po visą Europą. Jis taip pat daro tiesioginę įtaką regionų plėtrai ir socialinei sanglaudai, taip pat piliečių gyvenimo kokybei, jų sveikatai ir saugumui.

Labai svarbu naudojant tinkamas naujoves mažinti kelių transporto išmetamo CO2 kiekį. Dalį keleivių ir krovinių transporto srautų reikia iš kelių perkelti į geležinkelius ir laivus tam, kad palengvėtų esamiems keliams tenkanti neproporcinga eismo našta. Miestuose turėtume plėtoti šiuolaikinį viešąjį transportą. Svarbu, kad skirtingos transporto priemonės dirbtinai nekonkuruotų tarpusavyje, bet paremtų ir papildytų viena kitą, sukurdamos darnią transporto sistemą. Transporto politika turėtų būti naudingesnė ir veiksmingesnė.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Władysław Zemke (S&D).(PL) Šiandien turėjome galimybę įdomiai diskutuoti transporto ateities klausimais. Ši diskusija Parlamente vyksta tuo pat metu kaip ir diskusijos dėl 2014–2020 m. biudžeto. Norėčiau užduoti tokį klausimą: ar per būsimąjį šešerių metų laikotarpį neturėtume skirti daugiau lėšų transportui ir ypač ar per artimiausius keletą metų neturėtume dėti daugiau pastangų geležinkelių transporto srityje? Manau, kad visi čia esantys asmenys sutaria, kad veiksmingiau išnaudojant šią transporto rūšį sumažėtų kelių apkrovimas. Tai labai ekologiška transporto rūšis, bet šiuo metu nepakanka vien apie tai kalbėti. Šiems tikslams įgyvendinti per artimiausių šešerių metų laikotarpį reikia skirti daug daugiau lėšų.

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (S&D).(ES) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti M. Groschui, ypač už jo didelį dėmesį su sienų kirtimo klausimais susijusiems Europos transporto tinklo aspektams. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegei M. Álvarez už tai, kad parengė tokį svarbų ir visapusišką pranešimą.

Leiskite paminėti du nereikšmingus aspektus, kurie neįtraukti į pranešimą, bet vėliau galėtų būti įtraukti į Komisijos Baltąją knygą. Pirmiausiai norėčiau pareikšti, kad esu nusivylusi tuo, jog pranešime palikta nuostata dėl žuvusių asmenų skaičiaus sumažinimo 40 proc. Žinau, kad buvo papildomai įtraukta nuostata dėl sunkiai sužeistų asmenų, bet manau, kad mums reikės tikrai labai rimtai pasiaiškinti, kodėl mūsų užmojai nėra platesni ir nenustatome 50 proc. ar aukštesnės ribos, nes mūsų tikslas – 100 proc. sumažinti eismo nelaimėse žuvusių asmenų skaičių.

Aptardama tinklų finansavimo klausimus, norėčiau pridurti, kad papildant M. Groscho pranešime teikiamus pasiūlymus, kurie, mano nuomone, ypač verti dėmesio, mūsų siekiai turėtų būti kuo platesnio masto, nes prasideda diskusija dėl būsimosios finansinės perspektyvos. Kodėl negalėtume aptarti tikslo, ir čia ypač kreipiuosi į jus, pone S. Kallasai, tvirtinant būsimąjį daugiametį biudžetą privalomai skirti 10 proc. jo lėšų 2014–2020 m. Europos transporto tinklų projektams finansuoti. Kodėl negalėtume apie tai pasvajoti? Kodėl turėtume paleisti iš rankų tokią galimybę?

Siekime daugiau ir galbūt pasieksime tai, ko nesugebėjome užtikrinti ankstesnėse finansinėse perspektyvose.

 
  
MPphoto
 

  Hella Ranner (PPE).(DE) Pone pirmininke, šiame savo iniciatyvos pranešime nustatomi aiškūs transporto sektoriaus plėtros tikslai. Tai svarbu, nes transportas užtikrins mums galimybes sukurti ir išlaikyti gerai veikiančią ekonomiką ir konkurencingą Europą.

Komisijos narys S. Kallas ir mes visi žinome, kad svarstant tokius plataus masto projektus, kuriems būtinos didelės kapitalo investicijos, svarbu, kokia bus pasirenkama finansavimo tvarka, todėl visi nekantriai laukiame naujų finansavimo modelių, kurie tikrai reikalingi. Tačiau, esant tokioms sąlygoms, būtent transporto fondui galėtų tekti ir teks ypač svarbus vaidmuo – ne todėl kad būtų atimamas finansavimas iš kitų sričių, bet kad būtų galima geriau derinti milžiniškus finansavimo srautus.

 
  
MPphoto
 

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, ši diskusija buvo įdomi. Akivaizdu, kad mūsų laukia labai sunkus darbas nustatant artimiausio dešimtmečio transporto sektoriaus prioritetus ir užtikrinant, kad būtų atsižvelgta į įvairius aspektus, kurie kartais būna labai prieštaringi.

Per šiandienos diskusiją jūs jau įvardijote visus šiuos prieštaringus aspektus, kurie labai gerai žinomi geležinkelių transporto srityje. Per pastarąją mėnesinę sesiją vyko įdomi ir prieštaringa diskusija apie konkurencingus geležinkelių krovinių gabenimo koridorius, kurių plėtra galėtų tapti labai svarbi.

Sutelkime pastangas vykdydami būtinas geležinkelių reformas. Geležinkelių konkurencingumas, palyginti su kelių transportu, taip pat atsižvelgiant į Europos konkurencingumą pasaulio mastu labai priklauso nuo mūsų geležinkelių vidaus architektūros: privilegijų, politikų kišimosi ir panašių dalykų atsisakymo. Tuo tvirtai įsitikinau praėjus trumpam laikui nuo šio mano darbo pradžios.

Ar transporto sanglauda taip pat yra sanglauda? Elektra varomos transporto priemonės: koks jų indėlis į spūstis, kurios yra vienas nekenčiamiausių transporto aspektų? Finansavimo klausimai – visuomet ginčytini, ypač šiais laikais. Taip pat esama ir čia jau pristatytų regioninių interesų, pvz., Viduržemio jūros regione.

Tad dirbkime kartu bandydami užtikrinti deramą pusiausvyrą. Manau, kad visi galime susitarti dėl bendrųjų tikslų. Norint susidoroti su transporto sistemos ateities iššūkiais, reikia patenkinti piliečių ir verslo judumo poreikius suvartojant mažiau ir ekologiškesnės energijos ir veiksmingiau išnaudojant kiekvienos transporto rūšies infrastruktūrą ir potencialą. Esu įsitikinęs, kad taip bendradarbiaujant visoms Europos institucijoms būtų sukurta naudinga ir aukštos kokybės ateities transporto sistema.

 
  
MPphoto
 

  Mathieu Grosch, pranešėjas.(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, gerbiami kolegos, labai ačiū už jūsų dalyvavimą diskusijoje. Pranešime nustatėme tikslus, o jiems įgyvendinti reikia daug ko, taip pat ir finansų.

Todėl norėčiau aiškiai pasakyti, kad nesiekiame atimti pinigų iš Jono ir dovanoti juos Petrui. Tačiau būtų labai gaila, jei turėtume labai turtingą Joną, o Petras tikrai pristigtų lėšų, kad galėtų investuoti jas ten, kur būtina. Ir kas geriau galėtų derėti tarpusavyje už judumą ir teritorinę sanglaudą? Negalima laikyti šių dviejų sričių konkuruojančiomis, kaip teikdami atitinkamą pakeitimą elgiasi netgi kai kurie mano frakcijos kolegos, o reikia vertinti jas kaip bendradarbiaujančias. Tą juk, mūsų supratimu, reiškia ir pati sanglaudos sąvoka.

Todėl vienareikšmiškai prašau nepritrati šiam pakeitimui, nes fondui mūsų pranešime teks labai svarbus vaidmuo užtikrinant ateitį ir įgyvendinant transporto politiką. Norint pagerinti infrastruktūrą, mums reikia ne vien pinigų. Reikia skirti daugiau pinigų moksliniams tyrimams, kuriais būtų užtikrinama didesnė sauga ir geresnių technologijų naudojimas.

Jei žinome, kad, pvz., geležinkelių sektoriuje privalome naudotis septyniomis ar aštuoniomis visiškai skirtingomis technologijomis, kai Europos kelių transporto sektoriuje galime vykti iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus be jokių technologinių problemų, todėl visiškai priimtina investuoti į mokslinius tyrimus, sąveikumą ir technologijas, ypač siekiant didesnės regionų sanglaudos.

Kalbėdamas apie agentūras, norėčiau dar kartą trumpai paminėti, kad mums svarbu ne kurti naują struktūrą, o suteikti Europai svarbų vaidmenį. Transporto politikoje ir kitose srityse konstatuojame, kad Europa daug kur įkūnija problemų sprendimus, o ne pačias problemas, kaip bando teigti tie, kurie vis dar viską mato per siaurus nacionalinės autonomijos akinius. Mes to siekiame agentūrų veikla ir šiuo pranešimu. Dėkoju jums visiems už labai teigiamus vertinimus.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusiją baigiame.

Balsavimas vyks rytoj (2010 m. liepos 6 d., antradienį).

Rašytiniai pareiškimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Spyros Danellis (S&D), raštu.(EL) Rengimasis išleisti naują transporto Baltąją knygą yra tas lūžio taškas, kurį pasiekę turime galimybę iš naujo apmąstyti transporto politikos gaires, taigi ir ES bendrosios rinkos „kietąją infrastruktūrą“. Jau dabartinėje M. Groscho pranešimo redakcijoje pateikiama bendra ateities transporto vizija, pagrįsta prielaida, kad transporto sistemos veiksmingumą lemia ne vien mūsų kelių tinklo dydis ar laivais ir traukiniais pervežamų krovinių apimtis; jį taip pat – ir tai yra pagrindinis ir neginčijamas principas – šios veiklos poveikis aplinkai, visuomenei, darbo ir viešajai saugai. Todėl manau, kad labai svarbu suteikti naują pagreitį saugai keliuose – nepamirštant, kad kelių transporto dalis sudaro 70 proc. viso ES transporto, – taip pat manau, kad pasiūlymas įsteigti Europos kelių transporto agentūrą yra svarbi priemonė šia linkme. Reikia ieškoti naujų būdų skatinti diegti naujas technologijas ir plačiai naudotis labiausiai kelių transportui tinkančiomis reglamentavimo priemonėmis ir mokslinių tyrimų mechanizmais.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogdan Kazimierz Marcinkiewicz (PPE), raštu.(PL) Pone pirmininke, šiandien svarstytam M. Groscho pranešimui tenka neabejotinai svarbus vaidmuo formuojant būsimųjų 10 metų Europos transporto politiką. Nepaprastai daug technologinių skirtumų ir sunkumų tariantis dėl bendrų kompromisinių sprendimų yra nulemti skirtingo Europos valstybių transporto sistemų pobūdžio ir sudėtingos socialinės bei geopolitinės Europos Sąjungos padėties.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kelis dokumento aspektus, taip pat ir į mūsų pabrėžiamą aspektą, kad kurdami Europos transporto erdvę turime didinti transporto įvairovę. Mano nuomone, plačiai suvokiama išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo koncepcija kelia didelę grėsmę. Norėčiau pabrėžti, kad siekiant mažinti anglies dioksido kiekį būtina daug investuoti į naująsias technologijas. Be to, neturėtume atmesti saikingai ekologiškų energijos šaltinių, pvz., biokuro. Esu kilęs iš Silezijos, iš miestų telkinių, kuriems, kaip ir daugeliui panašių Europos regionų, reikia daugiau nei vien regioninės paramos. Tuo paaiškinamas mano dėmesys miestams. Siekdamas, kad pranešimas būtų svaresnis, siūlau įtraukti į jį nuorodas į papildomus dokumentus, pvz., į Krovinių logistikos veiksmų planą ir antrąją geležinkelių rinkos raidos stebėsenos ataskaitą. Taip elgdamiesi pabrėšime strateginę geležinkelių svarbą užtikrinant deramą viso transporto sektoriaus veikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Debora Serracchiani (S&D), raštu.(IT) Pranešimu dėl ateities transporto siekiama paremti ir plėtoti veiksmingą ir darnią Europos transporto sistemą. Kad tai įvyktų, būtina visiškai užbaigti kurti transporto vidaus rinką ir pašalinti visas kliūtis, atsirandančias dėl to, kad ES teisės aktai valstybėse narėse įgyvendinami pavėluotai arba visiškai neįgyvendinami.

Taip pat reikės įsteigti transporto fondą, kad būtų užtikrintas transeuropinių transporto tinklų ir pagalbinių sistemų projektų įgyvendinimas. Transporto politikoje pirmenybė teikiama TEN-T projektams, bet reikia išspręsti trūkstamos infrastruktūros problemą ir pašalinti tarpvalstybinių kelių geografines ir istorines kliūtis. Galiausiai, tarp kitų aspektų, vienas svarbiausių yra saugos keliuose klausimas, kuriam formuojant ateities transporto politiką reikėtų skirti daugiausia dėmesio.

 
Atnaujinta: 2010 m. spalio 6 d.Teisinis pranešimas