Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2769(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0416/2010

Debatai :

PV 08/07/2010 - 11.3
CRE 08/07/2010 - 11.3

Balsavimas :

PV 08/07/2010 - 12.3

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0290

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. liepos 8 d. - Strasbūras Tekstas OL

11.3. Šiaurės Korėja
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – diskusijos dėl septynių rezoliucijų dėl Šiaurės Korėjos pasiūlymų(1).

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, autorius. − (NL) Ponia pirmininke, bet kokia galima Šiaurės Korėjoje įvestos tvarkos kritika taip griežtai stabdoma, kad nėra jokios viešai skelbiamos informacijos apie pavienius disidentus arba kovotojus. Tai aiški birželio 14 d. atviro laiško, kurį Europos Sąjungos užsienio ministrams atsiuntė penkios žmogaus teisių organizacijos, išvada. Iš jo taip pat matyti, kokia rimta padėtis yra Kim Jong Ilo alinamoje imperijoje. Mes nežinome jokių Šiaurės Korėjos teritorijoje veikiančių disidentų arba kovotojų vardų. Turi būti leidžiama tokiai informacijai pasiekti mus. Padėties Šiaurės Korėjoje net negalima prilyginti padėčiai buvusiojoje Tarybų Sąjungoje arba diktatoriaus N. Ceausescu valdytoje Rumunijoje.

Birželio 14 d. atvirame laiške Europos valdžios pareigūnai raginami ir savo šalyse, ir už jų ribų imtis aktyvesnių veiksmų dėl žiaurių Šiaurės Korėjos gyventojų pagrindinių teisių pažeidimų. Bendroje Parlamento rezoliucijoje šiuo klausimu pateikta keletas konkrečių rekomendacijų. Šaunu! Pavyzdžiui, visais Europos politikos lygmenimis ir toliau priminkime Kinijai sutartyje nustatytus jos įsipareigojimus dėl Šiaurės Korėjos pabėgėlių.

Taip pat iš visos širdies pritariu rezoliucijos 14 daliai. Komisija saugo Šiaurės Korėjos Kesongo pramonės komplekso darbuotojų teises, šiuo klausimu įtraukusi nedviprasmišką sąlygą į laisvosios prekybos susitarimą su Pietų Korėja.

Ponia pirmininke, Šiaurės Korėja oficialiai teigia, kad 24 mln. savo gyventojų užtikrina religijos laisvę. Iš tiesų, kaip liudija pabėgėliai, visi Bibliją platinantys arba slaptuose maldų susirinkimuose dalyvaujantys asmenys gali būti išvežti į darbo stovyklas arba jiems netgi gali būti įvykdyta mirties bausmė. Šio mėnesio pradžioje sužinojome, kad Son Jong Nam, kuris savo tėvynainiams skleidė evangelijos tiesas, gerąsias žinias, buvo mirtinai nukankintas. Kokie šio nusikaltimo įrodymai? 20 Biblijų ir 10 pamaldų įrašų? Atrodo, kad Šiaurės Korėjos valdžia tiesiogine ta žodžio prasme mirtinai bijo šių dalykų.

 
  
MPphoto
 

  Gerald Häfner, autorius.(DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad šiandien pasinaudojome galimybe aptarti padėtį Šiaurės Korėjoje – šalyje, kuri visais atžvilgiais taip atsiskyrė nuo likusios pasaulio dalies priežiūros, kad tik nedaugelis žmonių žino, kas ten vyksta, o žmonės toje šalyje iš esmės nežino, kas vyksta likusioje pasaulio dalyje.

Norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Visų pirma tai žmogaus teisių padėtis Šiaurės Korėjoje, kur žmonės dingsta gatvėse ir likusį savo gyvenimą praleidžia priverčiamųjų darbų stovyklose; kur kartais netgi antros kartos atstovai visą gyvenimą praleidžia įkalinti priverčiamųjų darbų stovyklose už tai, kad jų tėvai tariamai darė nusikaltimus; kur žmonėms viešai atliekamos mirties bausmės, o kiti žmonės yra priversti žiūrėti tokias egzekucijas, ir dar daugybė dalykų. Mūsų nuomone, pats laikas nepriklausomai komisijai ištirti žmogaus teisių padėtį Šiaurės Korėjoje, kaip siūlėme šiame bendrame pranešime.

Norėčiau paminėti dar vieną dalyką. Iš šios šalies ištrūkti, pabėgti absurdiškai sunku. Tai turėtų būti viena pagrindinių žmogaus teisių, ir savaime suprantama, kad žmonėms turėtų būti suteikta galimybė patiems pasirinkti gyvenamąją vietą ir laisvai judėti. Vis dėlto šiuo metu padėtis tokia, kad asmenys, kuriems pavyko išvykti iš Šiaurės Korėjos, dažnai neįsileidžiami į kitas šalis ir daug jų parsiunčiama atgal.

Taigi, ypač norėčiau primygtinai paraginti ES šalių ambasadas priimti žmones, kuriems pavyko atvykti į šias ambasadas, ir padėti jiems nuvykti į saugesnes šalis, kuriose jie gautų pakankamą paramą naujam gyvenimui pradėti. Tai svarbu, kai atsižvelgiame į šių žmonių padėtį. Baisu, kas šiuo metu ten dedasi.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik, autorius. − Ponia pirmininke, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika tikrai nėra demokratinė, nes ji – viena iš labiausiai žmogaus teises pažeidžiančių valstybių pasaulyje. Iš tiesų, per mano susitikimą su pilietinės visuomenės atstovais Korėjos pusiasalyje paaiškėjo nauji šalyje daromų skaudžių, itin keliančių nerimą ir pavojingų žmogaus teisių pažeidimų įrodymai. Aš labai nusivylęs, kad nuo tada, kai buvo priimta paskutinė Europos Parlamento rezoliucija, žmogaus teisių padėtis KLDR ne pagerėjo, o pablogėjo. Daugiau negu 150 000 politinių kalinių vis dar laikomi koncentracijos stovyklose, verčiami dirbti, kankinami ir sąmoningai marinami badu. Be to, esu pasibaisėjęs kaltės nustatymo pagal giminystės ryšius praktika, dėl kurios įkalinamos visos šeimos, įskaitant vaikus. Taigi ES ir jos valstybės narės turi sutelkti jėgas ir daryti didesnį diplomatinį ir politinį spaudimą KLDR vyriausybei paisyti savo gyventojų žmogaus teisių.

Norėčiau kalbą baigti tokia mintimi. Kartu privalome užkirsti kelią dvišalėms ir daugiašalėms sankcijoms, turinčioms neigiamą poveikį paprastiems nuskurdusiems Šiaurės Korėjos gyventojams, kenčiantiems nuo nuolatinio bado ir priespaudos.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Janusz Wojciechowski, autorius.(PL) Ponia pirmininke, labai gerai, kad Parlamentas domisi padėtimi Šiaurės Korėjoje, nes ji kelią didžiulį rūpestį mūsų visuomenėje.

Neseniai turėjome galimybę stebėti Šiaurės Korėjos sportininkus, žaidžiančius pasaulio futbolo čempionate. Buvome itin nustebinti jų pirmųjų rungtynių, per kurias jie kaip lygiaverčiai varžovai kovėsi sunkiose rungtynėse su Brazilija. Kitose rungtynėse jiems taip gerai nesisekė. Kodėl gi kalbu apie šį sporto renginį? Pranešama, kad per ankstesnį Šiaurės Korėjos pasirodymą pasaulio futbolo čempionato finaliniame etape prieš 40 metų, kai šalies žaidėjai pasirodė itin sėkmingai, Korėjos režimo vadovybė nebuvo patenkinta jų pasirodymu. Vėliau žaidėjai patyrė represijas ir buvo laikomi priverčiamųjų darbų stovyklose. Aš į tai atkreipiu dėmesį dėl to, kad pažvelgtume į padėtį dabar ir pasistengtume užtikrinti, kad nieko panašaus nepasikartotų. Mums reikia sporto institucijų kreipimosi ir spaudimo šiuo klausimu, nes jos turi tam tikrų galimybių daryti spaudimą Korėjos valdžiai ir užtikrinti, kad šį kartą neįvyktų ko nors panašaus. Mes labai nerimaujame dėl to, kas vėliau nutiks šiems sportininkams.

 
  
MPphoto
 

  Jaromír Kohlíček, autorius. – (CS) Daugelį metų Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika pristatoma kaip šalis, kurioje žiauriausiai pažeidžiamos žmogaus teisės. Tikrai reikia sutikti su rezoliucijos projekto punktais, kuriuose raginama užkirsti kelią viešoms egzekucijoms, panaikinti mirties bausmę, užkirsti kelią kankinimams ir paleisti politinius kalinius.

Kita vertus, raginimas užtikrinti galimybę visiems gyventojams gauti maisto ir humanitarinę pagalbą, mano nuomone, yra veidmainiškas. Plačiai žinoma, kad Šiaurės Korėja turi ilgalaikių problemų – neužtikrina pakankamo maisto produktų kiekio, ir, jei neklystu, daug Afrikos ir Azijos šalių turi panašių problemų, tačiau Europos Parlamentas nepatvirtina tokių raginimų šių šalių vyriausybėms.

Vis dėlto tiesa yra ta, kad trūksta maisto ir kad tai objektyviai yra didžiulė problema, daranti įtaką prastai mitybai ir susijusioms šalies gyventojų sveikatos problemoms. Padėtis neginčijamai sunki ir nesu visiškai tikras, kad keletas rezoliucijos priemonių projektų gerokai pagerins padėtį. Autorių pareikšta Kinijos kritika yra klasikinis veidmainiško kaltės nusikratymo pavyzdys, atskleidžiantis autorių taikomą dvigubų standartų politiką. Europos Sąjungos valstybės raginamos priimti pabėgėlius iš Šiaurės Korėjos, o tuo pačiu metu Europos Sąjunga taiko readmisijos susitarimus dėl visų savo pietinių kaimyninių šalių. Jei tai nėra dvigubų standartų pavyzdys, tuomet tikrai nežinau, kaip pavadinti šias veidmainiškas formuluotes.

Visoje rezoliucijoje nė nebandymo sumažinti įtampą ir demilitarizuoti Korėjos pusiasalį, t. y. nėra reikiamų žingsnių teisinga linkme. Nė vienas Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų narys negali balsuoti už taip suformuluotą rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, autorius. − Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pabrėžti, kad Parlamente bendrai sutariama dėl Šiaurės Korėjos padėties. Buvo labai lengva susitarti dėl bendros rezoliucijos ir, kaip matote, nėra nė vieno šios rezoliucijos pakeitimo, taigi mūsų nuomonė vieninga.

Kita vertus, norėčiau aptarti vieną dalyką, – vakar tai taip pat aptarėme savo frakcijoje, – kad galbūt skubių procedūrų taikymas tokiais klausimais nėra geriausias sprendimas dėl to, kad iš tiesų Šiaurės Korėjoje neįvyko nieko skubaus. Galbūt mums verta turėti šiek tiek daugiau laiko išsamesnei rezoliucijai parengti ir šiek tiek daugiau aptarti galimas rekomendacijas ir išsamesnius sprendimus, kuriuos galime pasiūlyti.

Nenoriu kartoti to, kas jau išdėstyta rezoliucijoje apie ten daromus rimtus žmogaus teisių pažeidimus. Tikriausiai šiuo metu pasaulyje nėra kitos tokios valstybės. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad viešos egzekucijos, kuriose dalyvauja vaikai, tikriausiai yra pats baisiausias pažeidimas. Nemanau, kad turėtume suskirstyti šiuos pažeidimus kokia nors tvarka, tačiau šis pažeidimas tikrai labai baisus.

Laimė, savo rezoliucijoje pripažinome, kad Kinija turi atlikti tam tikrą vaidmenį. Pokyčiai Kinijoje, įskaitant žmogaus teisių sritį, galbūt nėra mums pakankami, tačiau yra geras pavyzdys, ir galbūt Kinija gali pasinaudoti savo ryšiais ir paskatinti tam tikrus pokyčius Šiaurės Korėjoje. Tai turėtų būti viena iš tolesnių mūsų diskusijų su Kinija temų per dvišales diskusijas.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad ES ypatingojo įgaliotinio Šiaurės Korėjai paskyrimas būtų svarbus žingsnis siekiant paskatinti laikytis visapusiškesnio požiūrio šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Monica Luisa Macovei, PPE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, prekyba žmonėmis Šiaurės Korėjoje tebėra didelė problema. Turimais duomenimis, 80 proc. Šiaurės Korėjos gyventojų Kinijoje tampa prekybos žmonėmis aukomis. Didžiausias pavojus kyla moterims dėl prostitucijos, prievartavimo, primestų santuokų ir prekybos nuotakomis. Daug prekybos žmonėmis aukų nemoka kinų kalbos ir yra laikomos beveik kaip kalinės.

Šiaurės Korėjos teisinis statusas ir Kinijos vyriausybės politika sulaikyti ir atgal į Šiaurės Korėją išsiųsti pabėgėlius sustiprina prekybos žmonėmis priverčiamųjų darbų ir seksualinio išnaudojimo tikslais pavojų. Jų negina nei Kinijos, nei Šiaurės Korėjos valdžios institucijos, ir tarptautinė bendruomenė jų padėčiai skiria nedaug dėmesio. Kinija turi pakeisti savo teisę ir apginti prekybos žmonėmis aukas, užuot išsiuntusi jas atgal į Šiaurės Korėją. Galiausiai jei žmonės žudomi, kankinami ir neteisėtai laikomi nelaisvėje, tai yra skubus reikalas kiekvieną dieną.

 
  
MPphoto
 

  David Martin, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, beveik visiems šiame Parlamente žinoma, kad žmogaus teisių padėtis Šiaurės Korėjoje yra baisi. Taigi plačiau nekalbėsiu apie tai, ką jau išdėstė kolegos.

Iš tiesų kyla klausimas, ką gi mes galime padaryti? Vien tai, kad Šiaurės Korėja nusprendė tapti tarptautinės bendruomenės Greta Garbo, – „palikite mus ramybėje“, – nereiškia, kad mes turėtume palikti juos ramybėje. Šiaurės Korėjoje yra 24 mln. žmonių, kuriems reikia mūsų pagalbos. Laikydamasis rezoliucijos nuostatų, norėčiau pasiūlyti keturis dalykus, kurių galėtume imtis.

Pirma, turime ir toliau teikti humanitarinę pagalbą, tačiau turime užtikrinti, kad pagalba pasiektų žmones ir kad jokiais būdai nepadėtų režimui. Antra, turėtume ir toliau didinti nevyriausybinių organizacijų, kurios bando teikti pagalbą Šiaurės Korėjai, ypač tų organizacijų, kurios bando teikti informaciją Šiaurės Korėjai, finansavimą. Radijo transliacijų teikimas šalyje, kurioje nėra informacijos, iš tiesų gyvybiškai svarbi priemonė. Trečia, turėtume paprašyti, kad Catherine Ashton paskirtų ypatingąjį įgaliotinį dialogui su Kinija, Rusija ir Jungtinėmis Tautomis užmegzti tam, kad Šiaurės Korėjai toliau būtų daromas spaudimas. Galiausiai turėtume kiek įmanydami padėti pabėgėliams. Kaip kiti kolegos minėjo, žmonės bėga iš Šiaurės Korėjos, tačiau negauna tokios pagalbos, kokios yra verti.

 
  
MPphoto
 

  Marek Henryk Migalski, ECR frakcijos vardu.(PL) Deja, padėtis nėra tokia, kokią nurodė K. Vigenin ir D. Martin. Deja, netiesa, kad šiame Parlamente sutariame šiuo klausimu, nes prieš minutę išklausėme komunistų kalbas apie abejones dėl mūsų pozicijos. Labai gaila, nes atrodytų, kad tokiu klausimu turime būti vieningi.

Esu iš šalies, kurią valdė komunistai. Būdamas jaunuolis mačiau, ką gali komunizmas, ir prisimenu, su kokia viltimi laukėme laisvojo pasaulio, Vakarų pasaulio, balso. Kartais pervertindavome jo svarbą, tačiau su didžiuliu džiaugsmu laukėme, kad kas nors paremtų mūsų teises, ir manau, kad mes, kaip laisvojo pasaulio atstovai, turėtume užtikrinti, kad šis balsas būtų girdimas ir šiandien. Tik dėl to mums reikia užtikrinti, kad būtų laisva žiniasklaida, ir galimybę ja naudotis arba bent žiniasklaida Šiaurės Korėjje, kaip teigė G. Häfner. Turėtume to siekti, žinoma, dirbdami kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nes tik taip bendradarbiaudami galėsime užtikrinti, kad Šiaurės Korėja turėtų galimybę naudotis laisva žiniasklaida. Mes turėtume tai užtikrinti.

 
  
MPphoto
 

  Thomas Mann (PPE).(DE) Ponia pirmininke, mes, futbolo gerbėjai, šiuo metu patiriame tai, ką gero suteikia sportas: komandos dvasią, pergalės džiaugsmą ir, kalbant apie vakarykštį vakarą, pagarbą priešininkų komandai. Vis dėlto taip pat sužinojome, kad futbolininkai priversti asmeniškai atsakyti už pralaimėjimus.

Nuolat sklando gandas, kad Šiaurės Korėjos nacionalinės komandos futbolininkai turėjo dirbti priverčiamuosius darbus, nes jų komanda anksti iškrito iš pasaulio futbolo čempionato, – tikėkimės, kad ši informacija klaidinga. Aš raginu Šiaurės Korėjos vyriausybę paaiškinti, kur šiuo metu yra futbolininkai. Tai, kad nerimaujame dėl jų, visai nestebina, turint omenyje, kad tai šalis, kurios vadovai baudžia už kritiką, kur dešimtys tūkstančių žmonių yra kankinami ir su jais netinkamai elgiamasi ir kur galybė prastai besimaitinančių žmonių.

ES privalo tęsti ne mažiau rimtą dialogą su vadinamuoju brangiuoju Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vadu. Atėjo laikas nutraukti priverčiamuosius darbus ir kankinimus ir panaikinti mirties bausmę bei viešas egzekucijas. Net galimomis futbolo pergalėmis negalima nuslėpti tikrosios padėties. Šiaurės Korėjoje visose srityse vis dar trūksta žmogaus teisių paisymo, galimybių išgyventi ir pagarbos asmeniui.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). - Ponia pirmininke, KLDR tokia atsiskyrusi, kad galime tik spėti, kokie žmogaus teisių pažeidimai iš tikrųjų ten daromi. Retkarčiais mus pasiekia iš pabėgėlių gaunama informacija, ir tikrovė tikrai siaubinga. Atrodo, kad Kim Jong Ilo tironiško režimo požymiai yra priverčiamųjų darbų stovyklos, grobimai, savavališki suėmimai ir kankinimai. Mirties bausmė dažnai taikoma neatsižvelgiant į teisinės valstybės principus.

Mes vis dar itin nerimaujame dėl Šiaurės Korėjos. Ne tik dėl jos vidaus padėties, bet ir dėl visos šalies karingo ir impulsyvaus, netgi paranojiško elgesio tarptautiniu mastu. Deja, Pchenjanas turi branduolinių ginklų ir siekia bendradarbiauti su kitais nusikalstamais pasaulio režimais, pvz., Iranu. Taip pat neseniai įvykdytas Pietų Korėjos karo laivo nuskandinimas, be jokios abejonės, buvo apgalvotas Šiaurės Korėjos išpuolis.

Šiuo klausimu Kinijos Liaudies Respublika, kaip JT Saugumo Tarybos narė, turi prisiimti atsakomybę ir stiprinti spaudimą Šiaurės Korėjai. Tačiau manau, kad Šiaurės Korėjoje žmogaus teisių padėtis ilgam laikui pagerės tik pasikeitus režimui ir įvykus demokratizacijai, ir, tikimės, po kiek laiko susijungus su demokratiška Pietų Korėja.

 
  
MPphoto
 

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE).(PL) Ponia pirmininke, mano vardas labai sudėtingas ir esu pripratusi, kad žmonėms sunku jį ištarti.

Iš istorijos žinome, kad totalitarinio režimo valdomose šalyse žmogaus teisių pažeidimai yra kasdienis reiškinys, tačiau padėtis Šiaurės Korėjoje yra siaubinga. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos valdžia neigia esant žmogaus teisių pažeidimų problemą. Vis dėlto tai visiškai skiriasi nuo pabėgėlių, kurie buvo šių įvykių liudininkai, pranešimų. Yra darbo stovyklos, kurios yra tūkstančių totalitarinę sistemą išdrįsusių kritikuoti arba politiškai „nepatikimų“ Korėjos gyventojų kankinimų, vergų darbo ir badavimo vietos. Korėjoje asmuo laikomas daiktu, neturinčiu laisvos valios arba galimybės viešai ją išreikšti. Pavyzdžiui, žinome pranešimų apie sutuoktinių poras, kurios buvo priverstos išsiskirti dėl to, kad priklausė skirtingoms klasėms.

Taigi kreipiuosi į visas valstybes, kurios turi kokių nors ekonominių ryšių su Šiaurės Korėja, ragindama daryti spaudimą jos valdžiai, parodyti, kad pasaulis nėra abejingas daugybės tūkstančių korėjiečių padėčiai ir kad tai nebus tik pačios Šiaurės Korėjos reikalas.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Protasiewicz, (PPE).(PL) Ponia pirmininke, Šiaurės Korėja ir Kuba yra paskutinės komunizmo liekanos pasaulyje. Deja, tragiška, kad, praėjus 20 metų po šios nusikalstamos sistemos griūties Europoje, esama šalių, kuriose dėl šios žiaurios ideologijos žmonės miršta iš bado, yra kankinami, įkalinami arba dirba darbo ir koncentracijos stovyklose.

Daugelio Šiaurės Korėjos gyventojų svajonė – paprasčiausiai pabėgti iš savo šalies. Kaip laisvojo pasaulio žmonės, privalome – ypač palaikydami ryšius su Kinijos Liaudies Respublika, nes šie ryšiai plėtojami, – užtikrinti, kad šie pabėgėliai nebūtų grąžinti Korėjos valdžiai, nes jiems tai reiškia žiaurią kalėjimo bausmę arba tiesiog mirtį. Sutelkiu savo dėmesį į šį mūsų rezoliucijos aspektą, nes netikiu mūsų Parlamento ar viso laisvojo pasaulio kreipimųsi veiksmingumu stabdant žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje. Taigi, kadangi negalime veiksmingai pagerinti padėties pačioje Korėjoje, stenkimės padaryti viską, kas įmanoma, kad tie, kuriems pavyko pabėgti iš to kalėjimo, turėtų geresnio gyvenimo galimybę – net ir Kinijoje, kuri, žinoma, kaip valstybė toli gražu neatitinka laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių gerbimo Europos standartų. Vis dėlto ten gyventi geriau negu Šiaurės Korėjoje.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Žmogaus teisių padėtis Šiaurės Korėjoje kelia itin didelį nerimą. Šalies valdžia draudžia bet kokių formų politinę opoziciją, demokratinius rinkimus, spaudą ir religijos laisvę.

Negalime likti abejingi kenčiantiems Šiaurės Korėjos gyventojams, kuriems neprieinami pagrindiniai maisto produktai ar humanitarinė pagalba. Aš ypač nerimauju dėl moterų ir vaikų padėties Šiaurės Korėjoje, nes daugiau nei trečdalis jų kenčia dėl prastos mitybos.

Remiantis pranešimais, daugiau negu 150 000 Šiaurės Korėjos gyventojų ir toliau laikomi šešiose darbo stovyklose. Jiems neteikiama jokia medicinos priežiūra ir duodama labai mažai maisto. Tiesą sakant, 2009 m. lapkričio mėn. valiutos reforma nepavyko, ir dėl to gyventojų skurdo lygis dar pakilo.

Mano nuomone, Europos Sąjunga turėtų teikti paramą kuriant JT tyrimo komitetą, kuris įrodytų žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Korėjoje.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D).(PL) Ponia pirmininke, Jungtinės Tautos ir daugybė nevyriausybinių organizacijų tarptautinei bendruomenei nuolat perduoda informaciją apie vykdomas dešimčių tūkstančių Šiaurės Korėjos gyventojų represijas. Dažnai dėl politinių pažiūrų vykdomi kankinimai ir mirties bausmės priverčiamųjų darbų stovyklose ten yra kasdieniai įvykiai. Didelė gyventojų dalis kenčia dėl prastos mitybos ir tinkamos medicinos priežiūros nebuvimo, o Šiaurės Korėjos valdžia atsisako visų bendradarbiavimo su Jungtinių Tautų organizacijomis formų, dėl to Šiaurės Korėjos gyventojams neprieinama jokia tarptautinė humanitarinė pagalba.

Manau, kad Europos Parlamentas turi moralinę pareigą kreiptis į Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos valdžią ir prašyti kuo greičiau nutraukti tokią veiklą. Be to, atsižvelgdama į didžiulę Kinijos Liaudies Respublikos įtaką Pchenjano politikai, Europos Komisija turėtų iškelti šiuos klausimus kaip Europos Sąjungos dialogo su Kinija dalį. Kad mūsų veiksmai būtų geriau koordinuojami, būtų gera mintis paskirti ypatingąjį Europos Sąjungos įgaliotinį Šiaurės Korėjai.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Tikriausiai Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika yra paskutinis išlikęs Antrojo pasaulinio karo pėdsakas. Dėl ideologinių skirtumų ir valdžios interesų Korėja suskilo į dvi šalis, kurių lyderiai vis dar varžosi dėl savo teisių ir filosofinių pažiūrų į pasaulį.

Korėjos pusiasalio šiaurė tapo milžinišku getu, kuriame kalinami milijonai korėjiečių, dėl režimo karinės administracijos galinčių tik pasvajoti apie laisvą gyvenimą.

Šiaurės Korėjos valdžia ir toliau savo gyventojams taiko karinį režimą motyvuodami tuo, kad šalyje yra karo padėtis. Kaip šiomis aplinkybėmis galime padėti korėjiečiams?

Aktyvia bendra didžiųjų valstybių strategija. Didžiosios valstybės padalijo korėjiečius ir dabar jos turi veikti kartu ir daryti nuolatinį spaudimą Šiaurės Korėjos valdžiai, įskaitant grasinimus baudžiamuoju persekiojimu už nusikaltimus žmonijai, kad išlaisvintų Šiaurės Korėjos žmones.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Šiaurės Korėjoje tiek žmogaus teisių pažeidimų, kad negalime visų jų išvardyti. Rimčiausi iš jų tikriausiai yra gyventojų badavimas ir skirtumas dalijant maistą tiems, kurie yra artimi režimui, ir tiems, kurie nėra.

Organizacijos Amnesty International duomenimis, praėjusiais metais maždaug 9 mln., daugiau kaip trečdalis, Šiaurės Korėjos gyventojų kentė badą.

Taip pat mane labai jaudina padėtis, susijusi su kolektyvinėmis bausmėmis, kai kartais iki trijų šeimos kartų išsiunčiama į kalėjimus, kuriuose vyrauja žiaurumas, kankinimai, priverčiamasis darbas ir viešos egzekucijas, kaip minėjo ir Ch. Tannock. Didžioji dauguma nusiųstųjų į šias stovyklas iš jų nebepaleidžiami. Jei jie turi vaikų, šie gali visą savo gyvenimą praleisti nelaisvėje.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad nors Šiaurės Korėjos valdžia sutiko dalyvauti atliekant Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos vykdomą visuotinį periodinį vertinimą, baisu, kad iki šiol ji nepriėmė nė vienos kaip veiksmų plano dalies jai duotos rekomendacijos.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Zwiefka (PPE).(PL) Ponia pirmininke, prie šių itin dramatiškų pasakojimų apie Šiaurės Korėją turime pridėti dar vieną. Turiu omenyje branduolinį šantažą, kurio griebiasi Kim Jong Il ir kuris tam tikru požiūriu paralyžiavo pasaulį. Nors Vakarų pasaulis, tikriausiai nenoromis, dažnai nukreipdavo savo dėmesį nuo Korėjos pusiasalio įvykių. Taigi turime tiksliai kalbėti apie daromus nusikaltimus ir vėl paskelbti savo kreipimąsi. Tarptautinė bendrija turi rasti poveikio priemonių, kurias patys Šiaurės Korėjos gyventojai kuo mažiau pajaustų. Vis dėlto turime neapgaudinėti savęs: visos poveikio priemonės, kuriomis smogiama režimui, neišvengiamai palieka žymių visuomenei.

Taigi, manau, kad šiuo metu vienintelė veiksminga priemonė gali būti bendradarbiavimas su artimiausiomis Šiaurės Korėjos kaimynėmis, visų pirma dėl pagalbos pabėgėliams, nes, turėdami konkrečių žinių apie komunistinio režimo padėtį, ateityje galėsime veiksmingai imtis veiksmų šiuo metu jokio pasirinkimo neturinčių žmonių labui.

 
  
MPphoto
 

  Kristalina Georgieva, Komisijos narė. − Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti Parlamentą surengus šias diskusijas. Jei leisite, norėčiau pristatyti berniuką, sėdintį 582-oje vietoje, nes Šiaurės Korėjos ateitis susijusi su mūsų vaikų ateitimi.

Labai liūdna pažymėti, kad per pastaruosius septynerius metus, nuo tada, kai JT lygiu priimta pirmoji rezoliucija, kurioje smerkiama apgailėtina žmogaus teisių padėtis Šiaurės Korėjoje, jei pažanga ir padaryta, tai tik labai nedidelė. Komisija visiškai sutinka dėl nerimą keliančių klausimų, kad reikia imtis veiksmų dėl labai rimtos žmogaus teisių padėties šalyje, kaip pareikšta bendrame pasiūlyme dėl šiandien mūsų aptariamos rezoliucijos.

ES tarptautiniu mastu veiksmų padėčiai pagerinti ėmėsi nuo 2003 m., kai Ženevos žmogaus teisių komisijoje pasiūlė pirmąją rezoliuciją, kurioje smerkiama padėtis Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje, kuri, kaip jau daugelis minėjo, nėra labai demokratiška. Be to, palaikant dvišalį politinį dialogą su Šiaurės Korėja ES ir toliau kelia žmogaus teisių klausimą. Kaip pabrėžė daugelis kalbėtojų, mes taip pat jį keliame diskusijose su Kinija, ypač prievartinio į Kiniją neteisėtai atvykusių Šiaurės Korėjos gyventojų grąžinimo klausimą. Mes ir toliau tai darysime. Šių žmonių negalima laikyti tiesiog „ekonominiais migrantais“.

Daugybė į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtrauktų dalių jau yra dabartinės ES žmogaus teisių politikos Šiaurės Korėjos atžvilgiu dalis. Taip pat labai palankiai vertiname valstybių narių tarpusavio ir Parlamento ir Komisijos narių požiūrių suderinimą. Mes visiškai pritariame tam, ką reikia daryti, įskaitant daugelio kalbėtojų išreikštą nuomonę, kad reikia išlaikyti esamas programas ir padėti pažeidžiamiausiems Šiaurės Korėjos žmonėms, kurie išgyvena didžiulius sunkumus. Mes neturėtume jų bausti už jų lyderių nuodėmes.

Iš esmės sutinkame, kaip tai daryti, bet yra trys konkretūs klausimai, kuriais Komisijoje esama skirtingų nuomonių, ir norėčiau paaiškinti, kokie jie ir kodėl yra tam tikrų skirtumų.

Pirmasis iš jų yra pasiūlymas į ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimą įtraukti sąlygą, kad turi būti prižiūrimi Šiaurės Korėjos darbuotojai, dirbantys Kesongo pramonės komplekse. Per derybas patvirtintame laisvosios prekybos susitarimo tekste suteikiama galimybė nurodyti išorines apdirbimo zonas. Abi susitarimo šalys pripažįsta, kad tokiomis zonomis būtų galima prisidėti prie taikos pusiasalyje tikslo siekimo, tačiau prieš paskiriant tokią zoną pagal laisvosios prekybos susitarimą viena šalis turi ją pasiūlyti, o abiejų šalių ypatingųjų įgaliotinių komitetas – ją apsvarstyti. Dabartinėmis politinėmis aplinkybėmis neatrodo, kad, įsigaliojus laisvosios prekybos susitarimui, artimiausiu metu toks pasiūlymas galėtų būti pateiktas. Vis dėlto norėčiau jus patikinti, kad Komisija pasinaudos daugeliu galimybių vėliau spręsti šį klausimą.

Antras pasiūlyme dėl rezoliucijos pateiktas klausimas, susijęs su ES specialiojo įgaliotinio Šiaurės Korėjoje paskyrimu, kuriam šiandien pritarė daug kalbėtojų. ES yra įsipareigojusi dar daugiau prisidėti prie tarptautinių reikalų koordinavimo ir vyriausioji įgaliotinė-Komisijos pirmininko pavaduotoja taip pat labai rimtai nusiteikusi to siekti. Vis dėlto šiuo metu ji svarsto visas galimybes tai padaryti, atsižvelgdama į du dalykus. Pirmasis – visų ES ypatingųjų įgaliotinių įgaliojimų peržiūra, o antrasis – Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimas. Šiomis aplinkybėmis vyriausioji įgaliotinė-Komisijos Pirmininko pavaduotoja siektų, kad ES aktyviau prisidėtų prie tarptautinių reikalų koordinavimo.

Trečias klausimas yra pasiūlymas raginti įsteigti JT tyrimo komisiją. Europos Komisija labai vertina loginį pagrindą, kuriuo pasiūlyme dėl rezoliucijos grindžiamas šis pasiūlymas. Kartu tikime, kad šiame etape būtų išmintinga sutelkti savo pastangas ir remti neseniai paskirtą JT ypatingąjį pranešėją žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje klausimais Marzuki Darusmaną, kurį JT Žmogaus teisių taryba įgaliojo nagrinėti žmogaus teisių klausimą Šiaurės Korėjoje. Atsižvelgdami į tai turime užtikrinti, kad jam būtų teikiama visa įmanoma parama darbui atlikti. Komisija tikisi, kad nuo šiol įvykiai pakryps tinkamesne linkme.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Netrukus vyks balsavimas.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Žmogaus teisių ir humanitarinės pagalbos padėtis Šiaurės Korėjoje išlieka subtili Europos Sąjungai, kaip tarptautinei pasaulyje žmogaus teises propaguojančiai veikėjai, nerimą kelianti tema. Kita vertus, 2010 m. kovo 25 d. rezoliucija Jungtinėse Tautose išreikštas nerimas dėl rimtų civilinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimų Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje. Gaila, kad Šiaurės Korėjos valdžia nusprendė atsisakyti bendradarbiauti su JT taikant žmogaus teisių rėmimo mechanizmus, įskaitant ypatingojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje klausimais paskyrimą.

ES pareiga – raginti Šiaurės Korėją paisyti žmogaus teisių. ES taip pat turi veikti nepriklausomai, kad padėtų šios šalies gyventojams tęsdama humanitarinės pagalbos programas, palaikydama ryšių kanalus Šiaurės Korėjoje ir suteikdama prieglobstį į valstybes nares atvykstantiems Šiaurės Korėjos pabėgėliams.

Paskyrus Europos Sąjungos ypatingąjį įgaliotinį Šiaurės Korėjai galėtume atidžiau prižiūrėti žmogaus teisių padėtį šioje šalyje ir būtų užtikrintas geresnis valstybių narių atsako šiuo klausimu koordinavimas.

 
  

(1) Žr. protokolą.

Atnaujinta: 2010 m. spalio 22 d.Teisinis pranešimas