Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2178(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0175/2010

Pateikti tekstai :

A7-0175/2010

Debatai :

PV 20/09/2010 - 22
CRE 20/09/2010 - 23

Balsavimas :

PV 22/09/2010 - 5.13
CRE 22/09/2010 - 5.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0340

Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. rugsėjo 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

23. Intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimas vidaus rinkoje (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Marielle Gallo pranešimas Teisės reikalų komiteto vardu dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje (COM(2009)0467 - 2009/2178(INI)) (A7-0175/2010).

 
  
MPphoto
 

  Marielle Gallo, pranešėja.(FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Parlamentas privalo pasinaudoti galimybe, kurią suteikia balsavimas dėl šio pranešimo savo iniciatyva, kad pradėtų svarbias diskusijas, nes tai ne mano pranešimas, o daugelio kompromisų vaisius. Beveik dešimt metų visuose tekstuose ne kartą teigėme, kad Europos ekonomika privalo būti žinių ekonomika. Staigus skaitmeninės eros proveržis reiškia, kad šiuo metu privalome spręsti šį pasaulinį klausimą.

Šiuo metu versle, kuriam būdingas kūrybiškumas ir naujoviškumas, sukuriama 7 proc. Europos Sąjungos BVP ir 14 mln. darbo vietų. Nors susiduriama su nuožmia konkurencija, verslas yra ir išlieka pagrindiniu Europos ekonomikos turtu. Todėl turime jį saugoti, kitaip jis išnyks.

Kokiomis priemonėmis būtų galima jį apsaugoti? Kokiomis priemonėmis būtų galima paskatinti kūrėjus kurti naujoves? Kokiomis priemonėmis būtų užtikrinama Europos kultūrų įvairovė ir jos visuotinis paplitimas? Kokiomis priemonėmis būtų garantuojama, kad mūsų tyrinėtojams, kūrėjams, menininkams, inžinieriams ir intelektualams bus atlyginta? Kokiomis priemonėmis būtų sudarytos sąlygos veikti ir plėtotis ekonominiam sektoriui, kuriam būdinga kūrybiška ir naujoviška pramonė? Kokiomis priemonėmis būtų skatinama mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) bei naujus kūrėjus imtis iniciatyvos ir pakeisti Europos ekonomiką iki 2020 m.?

Atsakymas į visus šiuos klausimus yra aiškus: tai intelektinės nuosavybės teisė. Visi sutaria dėl intelektinės nuosavybės teisės, kai kalbama apie materialųjį turtą. Tačiau kai kurie iš mūsų vis dar nesupranta, kas vyksta nuo tada, kai atsirado internetas. Jie vis dar nesupranta, kad reikia saugoti ir visą skaitmeninį turtą: muziką, kino filmus, knygas, vaizdo žaidimus ir programinę įrangą.

Neturėtume bijoti interneto. Tai išskirtinė galimybė, kurią galima vertinti palankiai. Visiems ES piliečiams užtikriname galimybę naudotis internetu; tai jų teisė. Tačiau privalome taikyti teisės aktus dėl naudojimosi internetu, kuriais būtų saugoma intelektinė nuosavybė, nes tai irgi yra teisė. Jeigu nereguliuosime šios srities, tai bus džiunglės, kuriose galios džiunglių taisyklės.

Ar iš tikrųjų to siekiame? Ar siekiame sunaikinti verslo, kuriam būdingas kūrybiškumas ir naujoviškumas, sektorių, paversdami jį beprasmiška auka? Ar mes, Europos teisės aktų leidėjai, ketiname pasiduoti ir griebtis demagogijos ir populizmo, o gal galime apsvarstyti problemas ir prisiimti atsakomybę?

Pateikiau šį klausimą, nes šio pranešimo tikslas – perduoti žinią Komisijai, kad galėtume suvienyti savo pastangas ir rasti tinkamus sprendimus. Atsisakykime populiarių, minią patenkinančių sprendimų. Pasistenkime įveikti nereikšmingus politinius nesutarimus, kad galėtume dirbti bendrojo siekio labui. Neleiskime Komisijai atleisti vadžių. Verslo, kuriam būdingas kūrybiškumas ir naujoviškumas, taip pat žmonių, kurie nuo jo priklauso, likimas yra mūsų rankose. Nesuklupkime prie šios kliūties; diskusijos dar tik prasideda.

 
  
MPphoto
 

  Piotr Borys (PPE). (PL) Pirmiausia norėčiau padėkoti M. Gallo už puikų ir gerai suderintą pranešimą. Šiuo pranešimu patvirtinama, kad Europos Sąjunga puoselėja intelektinės nuosavybės teises ir autorių teises bei saugo kūrybingiausią sektorių Europoje. Šis iššūkis glaudžiai susijęs su Europos Komisijos komunikatu dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės, kuriame aptariami ir vadinamieji „kūriniai našlaičiai“, t. y. nenustatytos autorių teisės kūriniai, taip pat nebespausdinami kūriniai.

Norėčiau pasakyti, kad šiandien pristatytas pranešimas – tai suderintas ir nuodugniai apsvarstytas tekstas. Jame nenumatytas labai griežtas piratavimo ir prekių klastojimo problemos sprendimo būdas, nes jame visų pirma siūloma prevencinė sistema, siekiant informuoti piliečius, kurie dažnai nesąmoningai pažeidžia teisės aktus, kad autorių teisės yra esminis ir svarbus klausimas. Norėčiau pažymėti, kad šiandien – turiu galvoje ir P. A. Echeverría pranešimą – mums reikia gero verslo modelio, kuris padėtų apsaugoti autorių teises ir intelektinės nuosavybės teises, kartu sudarant sąlygas įsigyti literatūros kūrinių ar kino filmų už pagrįstą kainą.

Manau, kad pranešimas turėtų pasitarnauti kaip atskaitos taškas tolesnėms diskusijoms, tačiau norėčiau padėkoti pranešėjai už tai, kad savo pranešime labai sėkmingai pabrėžė ir autorių teisių, ir sistemos, kurioje palaikomas aukščiausias kūrybiškumo lygis, apsaugos klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Ioan Enciu (S&D).(RO) Palankiai vertinu aptariamą pranešimą, kuris yra Europos Parlamento bendros iniciatyvos, kuria siekiama sustiprinti intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, dalis. Labai vertinu pranešėjos M. Gallo atliktą darbą.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinius punktus, kurie turėjo būti įtraukti į šį pranešimą. Visų pirma reikia aiškiai atskirti socialinį ir ekonominį poveikį, kurį gali turėti autorių teisių pažeidimas. Nepriimtina, kad sunkūs pažeidimai, kurie gali daryti didelį poveikį asmens sveikatai ir neliečiamumui, būtų įtraukti į tą pačią kategoriją, kaip ir pažeidimai, kurie turi ribotą finansinį poveikį. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus, dalykas yra tas, kad pranešime turi būti nuostata, kuria remiantis interneto paslaugų teikėjai nebūtų laikomi atsakingais už savo klientų veiksmus ir nebūtų įpareigoti stebėti bei filtruoti duomenų perdavimą jų pačių tinklais.

 
  
MPphoto
 

  Toine Manders (ALDE).(NL) Norėčiau padėkoti pranešėjai už mūsų bendradarbiavimo pobūdį. Iš tiesų, ponia M. Gallo, visos frakcijos susirinko Teisės reikalų komitete ir pasiekė kompromisą. Tai sukėlė itin plačias ir emocingas diskusijas, kurios vyko ir mano frakcijoje. Galiausiai pateikėme alternatyvią rezoliuciją, kuri yra šio pranešimo rėmėjų ir oponentų pozicijų kompromisas.

Tikiuosi, kad rytoj ši rezoliucija bus priimta, tačiau apmaudu, kad šios diskusijos taip ilgai užsitęsė ir kad dar reikia surasti sprendimą. Visi siekiame daugiau naujovių, didesnio masto elektroninės prekybos ir platesnės vidaus rinkos, bet vis dėlto nenorime saugoti intelektinės nuosavybės teisių, kurios galiausiai sudaro mūsų naujoviškumo pagrindą. Manau, kad tai didžiulė gėda, todėl raginu visus rytoj teisingai balsuoti. Drįstu teigti, kad teisingiausia būtų balsuoti už alternatyvią rezoliuciją, kurią pateikė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija.

Reikia europinio požiūrio, todėl raginu Komisijos narį M. Barnier pateikti pasiūlymus dėl ES teisinės intelektinės nuosavybės teisių sistemos, nes, pvz., yra didžiulis daugelyje teritorijų galiojančių licencijų poreikis. Šiuo metu tai neįmanoma, todėl apsunkinama vidaus rinkos plėtra.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tai ne atsitiktinumas, kad nelengva pasiekti susitarimą šiuo klausimu, nes svarstome dvi nesuderinamas problemas. Jei būtume susitelkę į prekės ženklo apsaugą, tikriausiai būtume galėję pasiekti gerą susitarimą. Tačiau šios problemos svarstymas, sprendžiant interneto klausimą, yra iš esmės neteisingas, nes čia reikia kitokių ir naujesnių priemonių negu tos, kurios taikomos materialinėje teisėje. Nelengva perkelti šias priemones iš vienos teisės srities į kitą.

Be to, turime aiškiai suvokti, kad už kiekvieną baudžiamąjį persekiojimą internete teks mokėti pilietinių teisių pažeidimais, nes negalėsime savaime matyti ir išaiškinti šių dalykų.

Trečia, man visiškai aišku, kad gresiant bausmei už naudojimąsi kultūriniais ištekliais internete, galiausiai ir pati, kiekvieną kartą naršydama internete, rizikuosiu atsisėsti į kalėjimą. Be to, negalėsiu naudotis interneto teikiamomis galimybėmis meno, kultūros ar kūrybiškumo srityse. Todėl raginu nuodugniau svarstyti šį klausimą. Tai būtų protingesnis požiūris.

 
  
MPphoto
 

  Martin Ehrenhauser (NI).(DE) Pone pirmininke, savaime suprantama, kad pirmenybė teikiama kovai su suklastotomis prekėmis, įskaitant ir šiame Parlamente. Nepaisant to, turiu pasakyti, kad trečiadienį, be jokios abejonės, negalėsiu pritarti šiam kolegės narės pranešimui, nes palaikau ir daugelio jaunų žmonių ir piliečių susirūpinimą, kad vėl užkulisiniais būdais mėginama – pvz., 22 straipsnyje – sudaryti kliūtis naudotis internetu.

Apgailėtina ir tai, kad tiek Komisijoje, tiek šiame pranešime terminai „piratavimas“ ir „klastojimas“ vartojami kaip sinonimai. Tai sukurs papildomą teisinį netikrumą. Terminas „piratavimas“ nėra tinkamas, jei kalbame apie naudojimąsi internetu vykdomais nekomercinio turinio mainais. Tai de facto paverstų milijonus piliečių nusikaltėliais, kaip teisingai pažymima alternatyviame pranešime, kurį pateikė Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija.

Be to, esu tvirtai nusistatęs prieš naujos institucijos steigimą. Manau, kad esamos institucijos sugebės labai ekonomiškai spręsti šiuos klausimus.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE).(DE) Pone pirmininke, ir intelektinė, ir materialinė nuosavybė – kertinis rinkos ekonomikos akmuo. Todėl svarbu, kad reguliuotume šį klausimą gerai sutardami tarpusavyje. Bet kokiu atveju reikia taikyti „vieno langelio“ principą. Vartotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ir mažosios bei vidutinės įmonės privalo lengviau gauti atitinkamas licencijas šiuo atžvilgiu.

Visų pirma svarbu, kad būtų galima gauti ES mastu išduodamas intelektinės nuosavybės teisių licencijas. Reikia kurti intelektinės nuosavybės vidaus rinką. Be to, svarbiausia, kad originalo kalba būtų prieinama visoje Europoje. Kiekviena kalba yra svarbus kultūros produktas, todėl turi būti įmanoma viena kalba išduotas licencijas taikyti visoje Europoje, kad jomis galėtų naudotis visi piliečiai. Mums reikia sąveikumo ir techninio neutralumo, kad būtų galima atitinkamai naudotis šia intelektine nuosavybe. Svarbiausia tai, kad taip pat reikia taikyti sankcijas asmenims, kurie pažeidžia konkurencijos ir komercijos teisę.

 
  
MPphoto
 

  Christian Engström (Verts/ALE). – Pone pirmininke, šiame pranešime yra keli probleminiai klausimai, tačiau pabrėšiu tik vieną pagrindinę problemą – nenuoseklumą. Šio pranešimo pradžioje teigiama, kad neturime informacijos ir duomenų, kurie būtini teisės aktui priimti, todėl reikėtų įsteigti Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centrą, kuriame būtų renkama tokia informacija ir duomenys. Toliau pranešime kritikuojama Komisija dėl to, kad nepasiūlė teisės akto. Siūlomos su teisėkūra nesusijusios priemonės ir t. t.

Pritariu tam, kas teigiama pranešimo pradžioje: kaip politikos kūrėjai, neturime duomenų ir informacijos; tai ir yra pagrindinė problema ir priežastis, kodėl Europos institucijoms nepavyko sukurti geros politikos šiems klausimams spręsti. Todėl rekomenduoju priimti Verts/ALE, S&D ir GUE/NGL pateiktą rezoliuciją, kurioje teigiama, kad būtinai turime gauti duomenis ir informaciją, o tada nuspręsti, ką daryti, ir priimti teisės aktą.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, skirtingos valstybių narių taisyklės intelektinės nuosavybės srityje neleidžia garantuoti vienodo aukšto intelektinės nuosavybės apsaugos lygio. Tai daro žalingą poveikį vidaus rinkos laisvei ir trukdo naujovėms bei investicijoms šioje srityje. Intelektinės nuosavybės teisės vis dažniau pažeidžiamos, vykdant organizuotą nusikalstamumą. Deja, internetas tam sukuria patogias sąlygas.

Taigi vienodai gerą apsaugą galima pasiekti tik taikant kryptingą bendrą Europos Sąjungos požiūrį. Todėl reikia palankiai vertinti nacionalinių taisyklių suderinimą, nes tai yra būtina vidaus rinkos veikimo sąlyga.

Labai dėkoju pranešėjai, kuri ėmėsi šio svarbaus klausimo. Esu įsitikinęs, kad šiuo klausimu Parlamente diskutuosime dar daugelį kartų.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonės referentė esu nusivylusi, kad mano kolegė M. Gallo neapsistojo prie mūsų rekomendacijų teksto. O Europos Komisija, be abejo, patvirtino, atsakydama į mano klausimą, kad svarstys pasiūlymą kurti Europos registruotųjų prekės ženklų apsaugą kitų metų pradžioje. Ačiū jums, Komisijos nary. Privalome kovoti su suklastotomis prekėmis, ypač iš Azijos, pasitelkdami visas turimas priemones, kurios visiškai teisingai siūlomos M. Gallo pranešime. Žinoma, apgailestauju dėl atsiradusio tokio neįveikiamo narių nuomonių dėl kovos su autorių kūrinių parsisiuntimu iš interneto skirtumo. Būtina reguliuoti masinį autorių kūrinių perdavimą internetu, tačiau tai turi būti daroma taikant suderintas priemones, o ne paverčiant vidurinės mokyklos moksleivius nusikaltėliais. Europoje autorių teises reglamentuojantys teisės aktai nėra tinkami ir juose nenumatomos naujos taisyklės, kuriomis būtų palaikomi autoriai ir platus jų darbų naudojimas visuomenėje. Priešingai, jose teikiama pirmenybė autorių teisių turėtojų ir kolektyvinių administratorių, o ne tikrųjų autorių ir jų darbų naudotojų, interesams. Man nerimą kelia tai, kad šiame pranešime net nesiekiama sukurti taip reikalingos autorių teises reglamentuojančių teisės aktų pusiausvyros skaitmeniniame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Esu įsitikinęs, kad Komisija gali visiems pateikti patenkinamus atsakymus. Žodis suteikiamas M. Barnier.

 
  
MPphoto
 

  Michel Barnier, Komisijos narys.(FR) Pone pirmininke, visada labai atidžiai klausausi, ką kalba Europos Parlamento nariai. Komisija negali visko žinoti, ir jai visada naudingos šios analizės ir pasiūlymai. Todėl norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti M. Gallo ir Parlamentui už vis dar rodomą susidomėjimą – tai dar kartą patvirtinama šiuo pranešimu – pagarbos intelektinės nuosavybės teisėms didinimu ir stiprinimu.

Žinau, kad apie šį pranešimą daug kartų diskutuota, ir tai visiškai normalu. Manau, kad jame siūloma gera visų interesų pusiausvyra. Norėčiau dar kartą pasakyti, ypač atkartodamas P. Boryso ir P. Rübigo įžvalgas, kad veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga skatina kūrybiškumą ir naujoves bei užtikrina darbo vietų kūrimą Prancūzijoje.

Tačiau norėčiau pridurti, kad kalbėdami apie apsaugą ir teisingą atlyginimą už kūrybą, turime omenyje ne tik kultūrinę ir pramoninę kūrybą, bet ir tam tikrą supratimą apie demokratiją. Čia kalbu apie rašytinės spaudos srityje dirbančius žurnalistus, kurie taip pat nusipelno apsaugos ir tinkamo atlyginimo. Be to – regis, P. Borys užsiminė apie sveikatos problemas – žinome, ką paprastai apima su prekių klastojimu susijusi rizika.

Ponios ir ponai, norėčiau pabrėžti Komisijos įsipareigojimą ateinančius mėnesius labai glaudžiai bendradarbiauti su visomis Parlamento frakcijomis, kad būtų sustiprinta kova su prekių klastojimu ir piratavimu, kuriuos ką tik minėjo Z. Roithová. Komisija ketina tęsti kovą su intelektinės nuosavybės pažeidimais, naudodamasi ir teisėkūros, ir su teisėkūra nesusijusiomis priemonėmis. Be to, manau, kad bet kokia kova turi būti būtinai derinama su teigiamomis priemonėmis, pvz., teisėtų produktų skatinimu ir plėtojimu.

Norėčiau atkreipti dėmesį į poreikį, mano manymu, didinti piliečių ir, be abejo, jaunų (ir ne tik jaunų) žmonių informuotumą apie šiuos reiškinius, naudojantis – čia norėčiau pakartoti C. Engströmo prašymą – nenuginčijama statistine informacija apie prekių klastojimo ir piratavimo padarinius ir mastą, taip pat kuo teisingesne analize apie jų poveikį visuomenei ir ekonomikai. Tai klausimas, kurį ką tik minėjo I. Enciu.

Komisija skirs ypatingą dėmesį Stebėsenos centro ir kitų priemonių, skelbiamų mūsų 2009 m. rugsėjo mėn. priimtame komunikate dėl administracinio bendradarbiavimo ir pramonės šakų dialogo, plėtojimui.

Ponios ir ponai, kitą rudenį pateiksiu veiksmų planą, kuriame bus aptarti visi šie prekių klastojimo klausimai ir visi prekių klastojimo bei piratavimo aspektai. Šis veiksmų planas bus grindžiamas Stebėsenos centro, kurį ketiname įsteigti labai patikimu ir konkrečiu būdu, darbu ir kompetencija, atsižvelgiant į informacijos perdavimą, tyrimus ir pasienio kontrolės personalo mokymą kiekvienoje šalyje.

Be to, ypatingą dėmesį skirsime teisės aktų sistemos, susijusios su pagarba intelektinei nuosavybei, ir – be abejonės, kreipiuosi į P. Jahrą – Europos teisės sistemos gerinimui. Sprendimas bus grindžiamas suderintu ir proporcingu požiūriu, kuriame bus gerbiamos pagrindinės piliečių teisės. Be to, norėčiau pasakyti E. Lichtenberger, kad, kaip jau minėjau jūsų komitetuose, jokiais būdais neketiname paversti nusikalstamu tam tikro elgesio, visų pirma kalbant apie jaunus žmones. Ne apie tai kalbama.

Kitą rudenį Komisija ketina parengti pranešimą dėl Direktyvos Nr. 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Todėl norėčiau patvirtinti T. Mandersui, kuris klausė manęs apie tai, ir, visų pirma, pasakyti jūsų pranešėjai M. Gallo, kuri pabrėžė šį klausimą, kad remdamiesi šiuo pranešimu pasiūlysime – nes manau, kad tai bus būtina – kai kuriuos šio teksto pakeitimus, siekiant pagerinti intelektinės nuosavybės teisių gynimą Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ačiū jums, Komisijos nary. Tai buvo labai palankiai įvertinta.

Diskusijos šiuo klausimu baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. rugsėjo 21 d., antradienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Nepritariau M. Gallo pranešimui, nes tai nepažangus ir neveiksmingas pasiūlymas, kuris prieštarauja interneto atvirumui ir pagrindinėms teisėms, taip pat palieka daug klausimų „pilkojoje teisinio netikrumo zonoje“. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jame painiojamas prekių klastojimas ir rinkmenų mainai. S&D frakcija pasiūlė alternatyvią rezoliuciją, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas poreikiui saugoti menininkų ir darbuotojų, dirbančių kūrybinėje pramonėje, teises ir interesus, taip pat užtikrinti Europos vartotojams plačias galimybes naudotis kultūros vertybėmis ir paslaugomis. Tai konstruktyvi ir pažangi intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vizija, kuria siekiama sukurti teisingus, suderintus ir į ateitį nukreiptus intelektinės nuosavybės teisių Europoje pagrindus ir kūrėjų, ir vartotojų labui. Svarbu tai, kad joje atskiriamas komercinių ir nekomercinių rinkmenų mainų klausimų sprendimas, nepritariant baudžiamosios atsakomybės taikymui už pastarąją veiklą. Alternatyvia rezoliucija taip pat siekiama užtikrinti tinklo neutralumą, asmeninių duomenų ir kitų pagrindinių teisių apsaugą, užtikrinti teisminį teisių gynimą; nepritarti neteisminėms autorių teisių gynimo priemonėms; atsisakyti Hadopi įstatymo („trijų įspėjimų“) taikymo Europos mastu; taip pat siūloma kurti naujoviškus alternatyvius verslo modelius. Atkreipkite dėmesį, kad tai su teisėkūra nesusijęs pranešimas. Komisija netrukus turi pateikti teisėkūros pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (S&D), raštu.(PL) Intelektinė nuosavybė – plati sąvoka, apimanti patentų teisę, prekių ženklus ir logotipus bei autorių teises. Pranešime apsiribojama tik piratavimo klausimo sprendimu, kuris apima autorių teisių pažeidimus, paprastai susijusius su kitos šalies prekių ženklu. Pranešime nagrinėjamas intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimas, įkuriant Stebėsenos centrą, administracinių procedūrų vykdymas ir susiję tarptautiniai susitarimai. Prekės ženklai naudojami siekiant atskirti prekes ar paslaugas, priklausančias skirtingiems ūkio subjektams. Nesąžininga prekyba besiverčiantys subjektai gali mėginti pasinaudoti tam tikrų produktų ar paslaugų reputacija rinkoje. Visi siūlomi kovos su piratavimu metodai susiję su tam tikros rūšies kontrolės sistemos , kurią turi finansuoti mokesčių mokėtojai, kūrimu. Tiesą sakant, reikia dėti pastangas, kad būtų sustiprintos muitinės institucijos, iš esmės siekiant pagerinti tokių gaminių, kaip kenksmingi augalų apsaugos produktai, suklastoti vaistai, kenksmingi maisto produktai ar gyvūnų pašarai, aptikimą. Liberalai, viena vertus, mėgina susilpninti kiekvieną valstybę, kurioje gaminami pigūs produktai, ir, kita vertus, verčia jas ginti monopolijas. Šie klausimai galėtų būti palikti spręsti sektorinėms asociacijoms. Vienintelis valstybės vaidmuo turėtų apsiriboti galimų ginčų sprendimu. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Europos Sąjunga turi parengti ir įgyvendinti teisės aktus dėl iki šiol įregistruotų patentų, naudingųjų modelių ir prekės ženklų, taip pat teisės aktus dėl autorių teisių. Be to, reikia pagerinti Europos Sąjungos išorės sienų, pernelyg didelio prekių, konkuruojančių su ES produktais, antplūdžio iš trečiųjų šalių ir šių prekių kokybės stebėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimas vidaus rinkoje (Mario Gallo, A7-0169/2010). Šis pranešimas, nors jame pateiktos ir kelios vertingos idėjos bei išvados, deja, yra tipiškas planavimo stokos ir netgi neryžtingumo intelektinės nuosavybės teisių srityje Bendrijos lygmeniu pavyzdys. Be abejo, dar geresnis tokio pobūdžio pavyzdys būtų Komisijos komunikatas „Didesnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga vidaus rinkoje“ (COM 2009(467), kuriuo taip pat remiamasi šiame pranešime. Manau, jog nerimą ypač kelia tai, kad Komisija vis dar nesugebėjo atlikti išsamios analizės dėl 2004 m. balandžio 29 d. Direktyvos  2004/48/EB poveikio intelektinės nuosavybės teisių srityje. Nuolatinis Bendrijos patento nebuvimas – pagrindinė kliūtis, trukdanti sukurti veiksmingą Bendrijos sistemą intelektinės nuosavybės teisėms saugoti. Mano paskutinė pastaba susijusi su pasiūlymu sukurti Europos centrą prekių klastojimui ir piratavimui stebėti. Nėra jokio poreikio kurti naujas institucijas, didinti biurokratiją ir išlaidas. Komisija turi pakankamai išteklių, kad galėtų atlikti užduotis, kurios būtų priskirtos centrui.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu.(RO) Palankiai vertinu tai, kad parengta ši rezoliucija, kurios nuostatos iš esmės susijusios su kultūros ir švietimo sritimis, priskiriamomis komitetui, kurio narys esu. Plačiai pripažįstama, kad ne tik mokslo ir technikos naujovės, bet ir kultūrinė veikla labai prisideda prie Europos ekonomikos konkurencingumo didinimo. Europos švietimo ir plėtros politika privalo būti pagrįsta žinių perdavimu, informacijos skleidimu ir kuo platesnės auditorijos galimybių naudotis technologijų pažanga ir kultūros produktais didinimu. Kad tai pasiektume, reikia suteikti vartotojams geresnes sąlygas pigiau naudotis paslaugomis, įskaitant galimybę gauti neribotas prenumeruojamas paslaugas ar jas gauti žemomis kainomis, visų pirma švietimo, kultūros ar nekomercinėse institucijose. Todėl norėčiau atskirti naudojimą švietimo tikslais nuo naudojimo komerciniais tikslais, nes šis atskyrimas, be abejo, padėtų skatinti naujovių diegimą Europos lygmeniu. Kartu svarbu šviesti jaunus žmones, kad jie suprastų su intelektine nuosavybe susijusias problemas. Kitas svarbus aspektas – kūrinių autorių pajamų apsauga. Šiai priemonei įgyvendinti reikia griežtų taisyklių, kuriomis būtų reguliuojamas trečiųjų šalių naudojimasis šiais produktais ar paslaugomis. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tas, kad didesnį dėmesį reikia skirti vadinamiesiems „kūriniams našlaičiams“, t. y. nenustatytos autorių teisės kūriniams, apie kuriuos rezoliucijos projekte nekalbama.

 
  
MPphoto
 
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE), raštu.(FI) Vagystė visada yra vagystė. Įrašo vagystė internetu prilygsta tokio pat turinio vagystei iš įrašų parduotuvės. Nepaisant to, požiūris į internetu vykdomą piratavimą ar vagystę vis dar gerokai atsainesnis ir kur kas švelnesnis negu į vagiliavimą parduotuvėse. Turime labai rimtai apsvarstyti internetu vykdomą piratavimą. Informaciniai tinklai – tai praktiškas, veiksmingas ir paprastas būdas platinti skaitmeninį turinį, bet tai nereiškia, kad jų kūrybinis turinis privalo būti laisvai prieinamas kiekvienam asmeniui, kuris nieko už tai nemoka. Deja, regis, kai kurie šiam pranešimui prieštaraujantys nariai mano kitaip. Kūrybinio sektoriaus, kaip ir visų kitų sektorių, ateitis priklauso nuo to, ar žmonėms bus mokama už atliekamą darbą, ar ne. Kai muzikantų, aktorių ar kino režisierių atlyginimai patenka į piratų nagus, kultūra skurdinama, nes profesionalūs menininkai negali užsidirbti pragyvenimui. Ar to siekiame? Kitas pranešime siūlomas sprendimas, kuris pagerina pranešimo reputaciją, yra nustatyti sąžiningas taisykles informaciniams tinklams, siekiant apsaugoti autorių teises. Jos būtų pagrįstos senu priesaku, kuris jau nuo neatmenamų laikų įtvirtintas teisėje – nevok.

 
Atnaujinta: 2011 m. sausio 26 d.Teisinis pranešimas