Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Reimer Böge (A7-248/2010)

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, šiomis aplinkybėmis norėčiau pagirti Europos Parlamentą ir ypač pranešėją R. Böge, kuris palaipsniui atsiskleidė kaip stabilios Europos Sąjungos biudžeto politikos sergėtojas. Mano nuomone, svarbūs toliau nurodyti aspektai. Pirma, pavyks pasiekti, kad Europos biudžetui nereikėtų gauti kreditą, ir tokia padėtis turėtų būti išlaikyta. Antra, finansinė perspektyva – kitaip tariant, septynerių metų finansinė programa – suteiks valstybėms narėms daugiau aiškumo planavimo srityje. Trečia, mes ir valstybės narės turėsime priprasti prie to, kad finansų požiūriu bus mažiau veiksmų laisvės. Mano nuomone, tai reiškia, ketvirta, kad valstybėms narėms perduodant papildomus darbus Europos Sąjungai ateityje turėtume vadovautis principu, kad valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti reikiamą finansavimą.

Pranešimas: László Surján (A7-0250/2010)

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, visi žinome garsiąją dviračio metaforą, kurios idėja tokia, kad Europos Sąjunga turi siekti pažangos arba ji žlugs. Visada maniau, kad plėšraus ryklio palyginimas būtų geresnis – jis turi nuolat plaukti, kad neuždustų – tačiau atidėkime tai į šalį.

Panagrinėkime klausimą, kodėl taip yra. Tiesa ta, kad Europos Sąjunga tapo pinigų perskirstymo mechanizmu. Ji turi gauti daugiau ir daugiau lėšų, kad galėtų atlyginti savo privilegijuotoms klientų grupėms. Jeigu ji nustotų tai daryti, dviratis tikrai nuvirstų ir ryklys nuskęstų. Todėl dalyvaujame tokiame ypatingame spektaklyje tuo metu, kai kiekviena nacionalinė vyriausybė siekia sumažinti išlaidas, ir vienintelis didėjantis biudžetas yra Europos Sąjungos biudžetas.

Mano šalyje kiekviena ministerija siekia sumažinti savo išlaidas 25–40 proc., tačiau vienas biudžetas didėja 60 proc., būtent mūsų grynasis įnašas į Europos Sąjungos biudžetą. Tikrai neskatiname ekonomikos, užuot tai darę paimame pinigus ir žmones iš gamybos sektoriaus ir nukreipiam juos į biurokratinį aparatą. Tai paprasčiausiai suteiks patvirtinimą žmonėms, kurie mano, kad Europos Sąjunga tapo spekuliuojančia organizacija.

Pranešimas: Linda McAvan (A7-0153/2010)

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Visuomenės informavimas apie neigiamą vaistų poveikį yra platesnis klausimas, susijęs ne tik su farmacijos įmonių elgesiu. Tai taip pat klausimas, apimantis plačiau nei vaistų informaciniuose lapeliuose ar internete nurodyta informacija.

Norėčiau pabrėžti asmeninį paciento ir gydytojo santykį. Kasdienė patirtis rodo, kad rinkoje yra vaistų grupė, kurios atžvilgiu pateikiamos informacijos apie neigiamą poveikį sąmoningai nepaisoma. Vaistų dažnai galima lengvai įsigyti vaistinėse ir moterys juos vartoja be išankstinių nurodymų. Esama nedaug gydytojų, kurie atkreips dėmesį į tai, kad hormoniniai kontraceptikai padidina hormonų kiekį, sukelia tromboembolines ligas, krūtų vėžį, gimdos ir kepenų vėžį, insultus ir sunkumus pastoti net po to, kai kontraceptikų naudojimas nutraukiamas. Būkime sąžiningi ir informuokime apie visus vaistus vienodai ir sąžiningai.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Ponios ir ponai, leiskite man, kaip fizikei, pabrėžti šiandien priimto naujo reglamento, kuriuo leidžiama dalytis informacija apie neigiamą vaistų poveikį visoje Europos Sąjungoje, reikšmę. Nors sveikatos apsauga nepriskirtina ES kompetencijai, valstybės narės galėjo susitarti dėl būtinybės ir sąlygų sukurti bendrą duomenų bazę apie klinikinio ES vaistų naudojimo patirtį, bazę, kurioje bus saugoma informacija, ja dalijamasi ir ji vertinama. Tai gera žinia Europos pacientams ir tai taip pat atskleidžia didesnės Europos valstybių integracijos naudą. Esu dėkinga ENVI komiteto pranešėjams už jų darbą, nes jie pasiekė susitarimą dėl visų turinio aspektų, ir man itin džiugu, kad komitete parengtas projektas patobulintas atsižvelgiant į griežtesnės asmens duomenų apsaugos aspektą.

Pranešimas: Linda McAvan (A7-0159/2010)

  Jens Rohde (ALDE). – Pone pirmininke, šiandienos balsavimas dėl dviejų farmakologinio budrumo dosjė suteiks mums saugesnę ir veiksmingesnę vaistų stebėsenos sistemą. Nagrinėjant abu dosjė pasiekti suderinti kompromisai. Taikant naująją sistemą bus tinkamai atsižvelgta į vaistų keliamą pavojų ir teikiamą naudą.

Taip pat tinkamai atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti kontrolės priemones, nesukuriant pernelyg daug biurokratijos, ir visų pirma pagrindinė leidimų vaistams suteikimo procedūra bus paprastesnė. Kompromisas padeda užtikrinti sistemos finansavimą Europos vaistų agentūrai numatant galimybę apmokestinti savo teikiamas paslaugas. Tai, žinoma, yra kompromisas, tačiau palyginus, kokios skirtingos buvo nuomonės iš pradžių, manau, kad tai protingas sprendimas.

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Norėčiau pasveikinti pranešėją parengus teksto projektą, kaip dviejų farmakologinio budrumo direktyvų pakeitimą.

Svarbu išnaudoti visas šių pakeitimų mums teikiamas galimybes. Mes tik nuraminsime kai kurias valstybes, būkštaujančias dėl sistemos veiksmingumo, kai pranešimų apie neigiamą poveikį teikimas koordinuojamas. Valstybėms narėms tarpusavyje dalijantis informacija praprastas laikas turi būti minimalus.

Dar viena pastaba: statistika rodo, kad dažniau serga vyresni ir senyvo amžiaus žmonės. Tai žmonės, kurie visiškai natūraliai susiduria su silpstančio regėjimo problema. Būtų beprasmiška pridėti informacinius lapelius, kuriuose būtų pateikiama išsami, beje, dažnai ir nereikalinga informacija, jeigu pacientai negali jos perskaityti net ir naudodami savo įprastus akinius, nes šriftas taip pat yra smulkus.

  Michèle Rivasi (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, kalbant apie šį tekstą, dėl kurio balsavome, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį – ir turiu pasveikinti L. McAvan taip gerai atlikus darbą – į tai, kad nebuvo atsižvelgta į jūrų kiaulytės populiaciją.

Iš tikrųjų nebuvo atsižvelgta į vieną aspektą, kuris dėl pirmajame svarstyme pasiekto susitarimo negalėjo būti pateiktas žodiniams pakeitimams: kalbu apie žmones, kurie kaip jūrų kiaulytės yra naudojami klinikiniams vaisto arba vakcinos bandymams, atliekamiems prieš išduodant leidimą, kad būtų patikrintas jo nekenksmingumas arba pavojingumo ir naudingumo santykis.

Tarp tokių žmonių gali būti vyrų, moterų, vaikų arba senyvo amžiaus žmonių; šiame tekste svarbūs tolesni galimo žmonėms naudoti skirtų vaistų pašalinio poveikio tyrimai.

Reikia atkreipti dėmesį, kad klinikiniuose bandymuose dalyvaujantys žmonės nežino, kokią medžiagą geria arba kokia medžiaga įleidžiama, ir nežino, kad poveikis gali pasireikšti tik praėjus dešimčiai, dvidešimčiai arba trisdešimčiai metų.

Šios jūrų kiaulytės yra užmiršti farmakologinio budrumo žmonės ir svarbu tai prisiminti ir tai paminėti.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, labai pritariu pranešimui dėl farmakologinio budrumo sistemos žmonėms skirtų vaistų srityje racionalizavimo. Manau, tai yra sritis, kurioje ES tikrai gali sukurti daug pridėtinės vertės ir kurioje dirbdami kartu galime užtikrinti geresnę pacientų apsaugą.

Net po to, kai vaistai visiškai įregistruojami, jie vis dar gali sukelti nepageidaujamą reakciją ir manau, kad visas vaistų saugumo spektras gali būti žinomas tik tada, kai jie jau pateikti rinkai. Todėl turime ir toliau būti budrūs. Šiuo pasiūlymu, kuriuo stiprinama ES vaistų saugos stebėsenos sistema, bus užtikrinta geresnė pacientų apsauga. Juo bus patobulinta EudraVigilance – duomenų bazė, skirta informacijai apie nepageidaujamas vaistų reakcijas rinkti. Sukūrus naują Europos vaistų saugos portalą piliečiams bus suteikta galimybė geriau susipažinti su aiškia ir suprantama informacija saugos klausimais.

Tai pirmoji iš trijų dalių dokumentų rinkinio, skirto ES farmacijos teisės aktams stiprinti ir jų trūkumams šalinti, ir manau, kad tai geras pirmasis žingsnis.

Pranešimas: Christa Klaß (A7-0239/2010)

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Nepaisant to, kad biocidiniai produktai, pvz., dezinfekavimo priemonės arba konservantai, naudojami kasdieniame mūsų gyvenime, netinkamas jų naudojimas arba jų neįregistravimas gali kelti didelį pavojų žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.

Todėl siekiant apsaugoti sveikatą ir aplinką reikia, kad Europos ir ne Europos gamintojai laikytųsi bendrų ES standartų. Pabrėžtina, kad šių produktų pateikimo rinkai ir jų naudojimo nauda tikrai yra didesnė negu jų keliamas pavojus, tačiau reikia pašalinti visus galimus pavojus.

Asmeniškai pritariu, kad ES mastu būtų labiau suderintos nacionalinės produktų pripažinimo procedūros ir, tai svarbiausia, kad būtų geriau apsaugoti ir informuojami vartotojai. Pirmiausia labai svarbu užtikrinti aiškų, glaustą ir suvokiamą ženklinimą, skirtą žmonėms, kurie nuolat susiduria su tokiais produktais.

  Anna Záborská (PPE). – (FR) Pone pirmininke, visiškai pritariu šiai rezoliucijai. Kalnuotos vietovės ir retai apgyvendintos vietovės praturtina geografinę aplinką, gamtą ir gyvenimo kokybę.

Visų pirmiausia kalbu apie Slovakijos regionus ir kviečiu jus, ponios ir ponai, apsilankyti pas mus Aukštuosiuose Tatruose, kad patys pamatytumėte, koks tas regionas gražus.

Nekalbant apie rezoliucijos tekstą, kurį reikia vykdyti nedelsiant, norėčiau, kad viešosios valdžios institucijos įsipareigotų teikti šiems regionams pagalbą. Kasdieniame gyvenime pirmenybė teikiama būtent miestams ir miestų bendruomenėms. Viešosios paslaugos teikiamos miestuose ir miestų vietovėse, tačiau šiuo požiūriu dažnai aplenkiami maži miestai ir kaimai retai apgyvendintose vietovėse. Nepaisant to, maži miestai ir kaimai taip pat turi savo gyvenimo kokybę ir jų nuvertinti nederėtų.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Džiaugiuosi, kad galėjau pritarti šiam pranešimui, kuris, manau, yra labai svarbus. Atsižvelgiant į didelį gyventojų tankį ir tarptautinį judumą, turime skirti ypatingą dėmesį ligų sukėlėjų ir ligų plitimo prevencijai. Priemonės, kurių imamės, turi būti veiksmingos, tačiau taip pat turime užtikrinti, kad jos nekenktų aplinkai. Su šiomis medžiagomis reikia elgtis itin atsargiai. Biocidai yra būtini siekiant laikytis mūsų griežtų sveikatos priežiūros ir higienos standartų ir jie taip pat naudojami mūsų kasdieniame gyvenime. Nepaisant to, manau, svarbu taip pat ir ateityje tęsti diskusijas dėl šio reglamento atsižvelgiant į tai, kad šių produktų registracijai ir prekybai jais turi būti taikomi itin griežti kriterijai.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, biocidai daugiausia naudojami higienos ir valymo prekių sektoriuose, tačiau jų taip pat aptinkama balduose ir audiniuose. Biocidai saugo nuo bakterijų, parazitų, vabzdžių, saugomo maisto kenkėjų, pelių ir žiurkių. Ateityje biocidai turės atitikti minimalius ES taikomus standartus. Esu labai dėkingas pranešėjai Ch. Klaß už jos teiginį, kad reglamentu turėtų galėti vienodai naudotis vartotojai ir gamintojai. Kitaip tariant, kalba eina apie atitinkamas išlaidas, sąžiningas pagrindines sąlygas ir priimtino dydžio registracijos išlaidas. Jeigu mums tikrai pavyks tai padaryti, būsime žengę dar vieną žingsnį Europos rinkos suderinimo linkme ir verslo įmonių, ir, visų pirma, vartotojų labui.

  Licia Ronzulli (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dovanokit, tačiau maitinau kūdikį. Šiandien priimtame pranešime yra tam tikrų teigiamų aspektų, kurie, tikimės, bus greitai įgyvendinti.

Visų pirma norėčiau pasidžiaugti pastangomis apsaugoti MVĮ, itin džiaugiuosi dėl informacijos apie produktų mišinių ruošimą, su kuria susipažinti mažoms įmonėms dažnai neįmanoma ne vien dėl išlaidų, gavimo procedūrų.

Buvo dedama daug pastangų siekiant supaprastinti leidimų prekiauti šiais produktais išdavimo procedūrą, visų pirma dėmesį kreipiant į laikotarpius, kuriais vadovaudamosi kompetentingos valdžios institucijos priima atitinkamus sprendimus. Galiausiai tikiuosi, kad galime tęsti darbą šia linkme, siekdami, kad Europos vidaus rinkos suderinimu būtų užtikrinta, kad didžiausia reikšmė būtų teikiama tikrosioms verslo įmonių savybėms ir didesnei konkurencijai.

Pranešimas: Peter Skinner (A7-0170/2010)

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pritariu paketui pasiūlymų, kuriais siekiama sukurti veiksmingesnę, integruotesnę ir tvaresnę finansų priežiūros sistemą ES, kurios tikslas – kovoti su Europos finansų priežiūros neveiksmingumu, kuris mūsų visų nuostabai išaiškėjo per paskutinę finansų krizę.

Visiškai pritariu pateikto reglamento projektui, kuriame išdėstoma nauja finansų priežiūros struktūra, nes ankstesnė nesėkminga patirtis aiškiai parodė, kad būtinas reguliavimas, veiksmingesnė priežiūra ir plataus masto reforma šioje srityje. Manau, didesnė konkurencija, grindžiama vienodų ir aiškių sąlygų visiems sudarymu, taip pat bendro reguliavimo užtikrinimu, padės užtikrinti tinkamą depozitarų, investuotojų ir vartotojų apsaugą Europos Sąjungoje.

Pranešimas: Sylvie Goulard (A7-0168/2010)

  Joe Higgins (GUE/NGL). – (GA) Pone pirmininke, susilaikiau nuo balsavimo dėl klausimo, susijusio su naujos Europos finansų sistemai skirtos institucijos įsteigimu, nes nauji susitarimai iš esmės niekaip nekeičia finansų sistemos veikimo principo ir jais neužtikrinama, kad finansų rinka būtų kontroliuojama. Visų pirma, šiais susitarimais neužkertamas kelias spekuliacijoms ir pelno siekimui didžiausiuose bankuose bei spekuliatyviuose fonduose, vadinamuosiuose rizikos draudimo fonduose.

Pvz., vakar Airijoje finansų rinkoje buvo suteikta 1,5 mlrd. EUR dydžio paskola Airijos Vyriausybei, tačiau keturiais punktais brangiau, nei paskola būtų buvusi suteikta Vokietijai. Todėl tai reiškia, kad šalies darbuotojai turės sumokėti papildomus milijonus šioms institucijoms.

Naujai įsteigta valdyba nieko nepakeičia. Europos finansinės problemos gali būti išspręstos tik vienu būdu – visą sistemą perduodant viešajam sektoriui ir taikant demokratinės kontrolės priemones.

  Edward Scicluna (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti visus pranešėjus su jų atliktu darbu šių labai svarbių Europos finansų sektoriaus priežiūros reformų klausimu. Ši ES finansų struktūros peržiūra buvo labai plataus masto Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto užmojis.

Krizė parodė, kad mūsų finansų sistema buvo nepakankamai tvirta, kad rinkos ne visada ištaiso savo klaidas ir, tai dar blogiau, kad joms sistemiškai grėsė nekontroliuojama rizika. Itin džiaugiuosi Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimu, kuri įgaliota iš anksto įspėti apie sistemines rizikas arba pusiausvyros praradimą.

Kalbant apie Europos priežiūros institucijas, džiaugiuosi, kad rasta pusiausvyra, kuri nesusilpnina valstybių narių vaidmens. Dabar turime užtikrinti, kad trys institucijos turėtų pakankamai darbuotojų ir išteklių, kurių joms reikia, kad galėtų tinkamai dirbti.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad Parlamentas dėjo labai daug pastangų ir rodė didelę politinę valią, kad būtų pasiektas kompromisas su Taryba siekiant užtikrinti, kad šiuo metu jau būtų pasiektas susitarimas dėl šio skubiai reikalingo reformų paketo ir jis įsigaliotų 2011 m. pradžioje.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad šis pranešimas patvirtintas. Vidaus rinkos atgaivinimas – vienas iš Europos institucijų strateginių tikslų.

Ekonomikos krizė parodė, kaip sunku šį tikslą pasiekti, kai finansinių paslaugų rinka yra suskaidyta. Iš tikrųjų įvairiausi finansų tarpininkai, infrastruktūra ir rinkos yra tarpusavyje priklausomi ir gali būti tokie svarbūs visai sistemai, kad ištikus nesėkmei dėl vieno iš šių aspektų, poveikis gali būti labai plataus masto ir sukelti pražūtingų pasekmių.

Ekonomikos atsigavimas, kurio nekantriai laukia visi europiečiai, grindžiamas finansų sektoriumi, kuris yra geros būklės būtent todėl, kad jis tinkamai reguliuojamas ir prižiūrimas.

Manau, finansų priežiūros dokumentų rinkinio priėmimas ir, visų pirma, Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimas yra svarbus žingsnis į priekį siekiant sukurti suderintą Europos priežiūros sistemą, kad būtų atgautas verslo įmonių ir piliečių pasitikėjimas.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad pavyko užbaigti rengti sąlygas veiksmingai finansų rinkų, kurios veikė neveiksmingai finansų krizės pradžioje, priežiūrai. Džiaugiuosi tuo, kad Europa rengia priemones, kuriomis naudojantis gali būti įmanoma išvengti krizių ateityje, ir todėl pritariau visam paketui pranešimų dėl finansų rinkų priežiūros. Turėtų būti siekiama labiau laikytis gero valdymo taisyklių ir nei išlaidavimas iš biudžeto, nei didėjančios skolos ateities kartoms nėra pavyzdys. Todėl atmetu Europos Komisijos Pirmininko J. M. Barroso pasiūlymą dėl Europos obligacijų draudimo, apie kurį jis kalbėjo savo paskutinėje kalboje Europos Parlamente, kalbėdamas apie atlygį valstybėms, kurios laikosi gero valdymo taisyklių. Jis kalbėjo apie atlygį Europos obligacijomis.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, toli girdimas dundesys – tai ES užtvanka, jos atvėrimas kelia pavojų Londono miesto, kurio klestėjimas išlaiko ekonomiką, kurioje gyvena mano rinkėjai, klestėjimui.

Nauja priežiūros struktūra, kurią šis Parlamentas ką tik patvirtino didele balsu dauguma, yra neproporcinga priemonė nustatytos problemos atžvilgiu. Niekas įtikinamai neįrodė – niekas net rimtai nebandė argumentuoti – kad mūsų įvedamomis priemonėmis būtų buvęs užkirstas kelias finansų krizei prieš dvejus metus. Tai veikiau tėra priemonės, motyvuotos pavydu, pasipiktinimu Londono pozicija ir priešiškumu kapitalizmo modelio atžvilgiu.

Dėl lėšų stygiaus galite kaltinti labai daug ką – bankus, reguliavimo institucijas, vyriausybes už tai, kad jos per ilgai taikė per žemas palūkanas – tačiau negalite kaltinti privataus kapitalo valdytojų, kurie greičiausiai patys nukentėjo ir prisiėmė savo nuostolius ir kurie nedejavo prašydami išgelbėjimo.

Šioje pramonėje dirbantys žmonės susėdę nelauks, kol Komisijos narys M. Barnier atsiųs savo inspektorius. Jie jau persikelia į Šveicariją Šanchajų, Singapūrą, nuskurdindami Londoną ir visą ES.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, kaip Londone išrinktas Europos Parlamento narys, esu, kaip ir daugelis mano rinkėjų, labai susirūpinęs – kaip galite manyti – dėl šių priemonių poveikio ne vienam Europoje didžiausiam finansų centrui, bet dviem didžiausiems jos centrams: Londono miestui ir Canary Wharf Group.

Pažvelgus į finansų krizę labai lengva patekti į spąstus – spąstus, į kuriuos įkliūna Parlamentas ir visos institucijos – kad didesnis reguliavimas išspręs problemą. Pamirštame, kokią reikšmę iš tikrųjų turėjo reguliavimas iš pradžių sukeliant pastarąją krizę, kai bankams buvo nurodoma teikti paskolas nekreditingiems vartotojams. Kai kas dešimtas toks vartotojas neįvykdė savo įsipareigojimų, kilo pastaroji krizė. Taip pat reikia suvokti skirtumą tarp reguliavimo ir priežiūros. Galima argumentuoti, kad reguliavimo institucijos turėjo priemonių, tačiau jomis tinkamai nepasinaudojo.

Kaip vienas privalumų nurodoma, kad taip bus sukurtos bendros taisyklės, taikomos Europoje. Tai labai įdomu, tačiau problema, kaip žinome, yra ta, kad daug ES šalių dažnai nepaiso taisyklių ir nemoka joms skirtų baudų. Kaip galima sudaryti vienodas sąlygas, kai daugelis subjektų nesilaiko taisyklių?

Pranešimas: Marielle Gallo (A7-0175/2010)

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, dėkoju pranešėjai už tai, kad ji stengėsi paremti tam tikrus pasiūlymus, ir, žinoma, už tai, kad ji gynė autorių teises, kurias palaikau. Vis dėlto tai, kad pranešime tam tikro pobūdžio apsikeitimas informacija apibrėžiamas kaip pažeidimas, už kurį nustatyta bausmė, kad informacijos teikėjams suteikiama teisė nustatyti bausmę ir kad masiškas keitimasis informacija nėra priskiriamas prie galimų pažeidimų, reiškia, kad mes negalime savo balsais palaikyti nei vieno iš priešingų pranešimų.

M. Gallo pranešimas sukėlė didelį susidomėjimą ir galėjo būti tinkamas, tačiau diskusijoje pernelyg daug dėmesio skiriama argumentams už ir prieš Prancūzijos įstatymą, vadinamąjį HADOPI, kuriame numatyta atjungti interneto prieigą tiems, kurie pažeidžia taisykles. Europos lygmeniu rengiamoje diskusijoje dar nebuvo tinkamai atsižvelgta į kito pobūdžio pažangą nacionalinėje teisėkūroje.

Tikiuosi, kad Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje pasieksime bendrą susitarimą ir Parlamento balsų daugumą diskutuojant ir nagrinėjant pakeitimus dėl Komisijos pateikto pasiūlymo dėl direktyvos, kuri, pasak Komisijos nario M. Barnier’o, greitai bus pateikta Parlamentui. Šiuo atveju bandysime prieiti suderintesnės, palyginti su šiandienine, nuomonės, prie kurios bus prieita atsižvelgiant į interneto vartotojų teises ir labai svarbią būtinybę laikytis intelektinės nuosavybės teisių.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, dėl M. Gallot pranešimo Parlamente susidarė trejopa nuomonė. Nei viename pranešime nebuvo pasiūlyta tokių reikalingų ir suderintų intelektinės nuosavybės reguliavimo nuostatų. Nors IMCO ir ITRE komitetai pateikė siūlymus dėl praktinių priemonių, M. Gallo pranešime skaitmeninių tinklų piratavimo klausimai aptariami vienpusiškai ir neapžvelgiamos priemonės, skirtos kovai su klastotėmis, kurios tikrai žlugdo mūsų pramonę. Be to, jame siūlomas tam tikras baudžiamojo pobūdžio sankcijų už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą suderinimas, o ne atsižvelgiama į tai, kad specialių žinių turinti visuomenė baudžiamąją teisę priskiria išskirtinei valstybių narių kompetencijai. Vis dėlto pripažįstu, kad pranešime atkreipiamas dėmesys į prevenciją ir šviečiamąją kampaniją. Džiaugiuosi, kad ALDE frakcijos parengtame rezoliucijos projekte kruopščiau apžvelgiami klausimai dėl teisių ir pareigų, ypač interneto paslaugų teikėjų atžvilgiu, tačiau jis buvo pateiktas paskutinę minutę. Jame akivaizdžiai remiamasi PPE frakcijos pasiūlymu, tačiau jame, deja, neaptariamos jokios naujos iniciatyvos. F. Castex ir kitų autorių pateiktas rezoliucijos projektas yra sudėtingesnis ir labiau susijęs su posėdžiu dėl kovos su klastojimu ir prekybos susitarimu (ACTA). Taip pat džiaugiuosi numatytomis tikslingesnėmis kovos, susijusios su padirbtais vaistais, priemonėmis. Vis dėlto nepritariu Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centro įgaliojimų ribojimui. Todėl galų gale nepritariau nei vienai iš trijų rezoliucijų projektų.

  Lena Ek (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, pasakysiu savo nuomonę dėl M. Gallo pranešimo. Nei vienas iš šiandien balsavimui Parlamente pateiktų pranešimų nėra geras ir dėl visų jų balsavau „prieš“. Juose esama daug problemų. Pvz., prekių ženklo pažeidimai painiojami su autorių teisių pažeidimu, žmonės reikalauja reguliavimo ir priežiūros ir remiama nepagrįsta kompensacijų sistema, nepaisant to, kad kartu sutariama, kad pirmiausia reikia ištirti galiojančių teisės aktų poveikį.

Manau, kad vietoje to galima derinti pagrindines teises ir laisvą rinką. Jeigu sukelsime grėsmę „paprasto perdavimo kanalo“ principui, sukelsime pavojų šiandieniniam interneto dinamiškumui. Jeigu interneto paslaugų teikėjams nustatysime atsakomybę dėl turinio teisėtumo, tokia priemonė juos privers mažinti riziką – stebėti ir filtruoti duomenų srautą. Taip įmonės taps atsargios, jos negalės vystytis arba įdarbinti darbuotojų ir taip naujoms įmonėms kils sunkumų gaunant interneto prieigą.

Panaikinus „paprasto perdavimo kanalo principą“ padidės interneto paslaugų teikėjų vaidmuo ir kartu jie taps prižiūrėtojais. Daugiau nei vienoje visuomenės srityje tarpininkas nėra atsakingas už turinį. Daugiau jokioje srityje nenurodome savo piliečiams nepažeisti teisės nuostatų kaskart, kai jie naudojasi paslauga. Pvz., įsivaizduokite, jeigu parduodant kiekvieną pašto ženklą būtų privaloma pateikti informaciją nurodant, kad laiškuose draudžiama siųsti juodligės bakterijas.

Tačiau visiškai nuoširdžiai pritariu Komisijos narei N. Kroes ir jos skaitmeninei darbotvarkei. Pagrindine jos iniciatyva parodoma, kad suvokiama, kaip rinkos perspektyva gali būti derinama su pagrindinių teisių laikymusi, taip pat ir internete.

Kinija yra pavyzdys, kaip kišimusi į saviraiškos laisvės sritį ir priežiūra internetas buvo sužlugdytas. Nedarykime taip pat. Šiaurės Europos šalys parodė pavyzdį pasitelkdamos neprivalomus susitarimus ir veiksmingą konkurenciją. Reikia remtis Šiaurės, o ne Rytų šalių patirtimi.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai M. Gallo už pranešimą. Šiuo metu labai svarbu, kad sukurtume europietiškas, bendras taisykles intelektinės nuosavybės teisių srityje, nes tiesa yra ta, kad vertinant Europą atsižvelgiant į šias aplinkybes, mums reikia naujovių. Reikia kūrybiškumo. Dėl abiejų šių aspektų kuriama pridėtinė vertė. Tam, kad galėtume užtikrinti naujovių ir kūrybiškumo gausą, dėl kurios būtų priimami kūrybiški sprendimai, savaime aišku, šiuos elementus reikia saugoti ir vystyti. Visiškai aišku, kad negalime pritarti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui. Šiuo metu tai kelia problemų šioje pramonės srityje – daugelyje kūrybinių sektorių ir sporto sektoriuje.

Todėl džiaugiuosi, kad šis M. Gallo pranešimas yra pirmasis žingsnis tinkama linkme. Kaip teisėkūros institucija, jokiu būdu negalime taikstytis su piratavimu arba vagystėmis, kad ir kur jos būtų vykdomos – internete ar kitur. Turime užtikrinti, kad kūrybiniuose sektoriuose būtų tvarka. Juose galima kurti ir išrasti ir todėl galime kovoti su nuolatiniais intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais – juos nustatę taikyti sankcijas, taip pasitelkdami kūrybinius sektorius galime siekti Europos pridėtinės vertės.

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, kaip ir daugelis įvairioms politinėms jėgoms priklausančių Parlamento narių, aš taip pat turiu savų išlygų dėl šio pranešimo, ypač kai jame failų dalijimosi klausimai mėginami sieti su pavojais sveikatai, susijusiais su padirbtomis prekėmis, pvz., orlaivių arba padirbtų vaistų srityje. Šios prekės yra nepalyginamos ir turėtų būti aiškiai atskiriamos.

Taip pat turime susitaikyti su tuo, kad produktai ir paslaugos atomų pasaulyje ir produktai bei paslaugos bitų pasaulyje skiriasi, tai – skaitmeninė ekonomika. Turime suprasti, kad pasaulyje, kuriame apskritai padidėjo duomenų apdorojimo galingumas, pinga duomenų laikmenos, didėja plačiajuosčio ryšio galimybės, iš esmės vyksta skaitmeninių produktų mažėjimo procesas.

Nors daugelis menininkų prisitaiko ir randa kitų būdų užsidirbti kartu atskleisdami dalį savo veiklos turinio, visa muzikos pramonė, deja, atsilieka ir vis dar, atrodo, nori, kad žmonės grįžtų į fizinių laikmenų laikus. Muzikos pramonei laikas suvokti ir pritaikyti savo verslą prie skaitmeninės ekonomikos.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0518/2010

  Edward Scicluna (S&D). – (MT) Kaip Maltos ir Gozo saloms atstovaujančiam EP nariui, ši tema man labai artima. Pirma, kalbant apie Gozo salą gaila, kad nepaisant to, jog Maltos Vyriausybė per Maltos įstojimo į ES derybas įtraukė 36 deklaraciją, kuria buvo siekiama apsaugoti Gozo salos ateitį, specialiosios lėšos niekada nebuvo skirtos. Tačiau goziečius ši rezoliucija turėtų nuraminti, joje reikalaujama sukurti kalnų regionams ir saloms skirtą visos Europos programą; tai ne tik politikos priemonė, bet tam tikros Europos Sąjungos politikos kryptys, kurios daro poveikį salų vystymuisi. Konkrečiai, šioje rezoliucijoje prašoma, kad Komisija ir valstybės narės užtikrintų, kad saloms būtų skirtos specialios lėšos pagal 2014–2020 m. biudžeto ciklo finansinę programą. Visų pirma Europos Sąjungos kalnų regionams ir saloms būdingi bendri veiksniai, kurie nepanašūs į kitiems regionams, kartais net esantiems toje pačioje valstybėje, būdingus veiksnius. Labai džiaugiuosi, kad šioje rezoliucijoje reikalaujama Europos Sąjungos programų ir politikos krypčių, kurios leistų saloms tapti konkurencingoms ir prisiderinti prie sunkumų, kurių jos patiria. Man taip pat džiugu, kad šioje rezoliucijoje nurodoma, kad Pietinės Europos valstybės, tarp jų ir Malta bei Kipras, turi turėti jų vystymui skirtas regionines programas. Šioje rezoliucijoje deklaruojamas noras apsaugoti valstybių narių, ypač tokių kaip Gozo salų, interesus. Todėl pritariu šiai rezoliucijai.

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Visiškai pritariu Parlamento nuomonei dėl kalnų regionų, salų ir retai gyvenamų vietovių. Paprastai tai yra vietovės, itin svarbios gamtiniu požiūriu, todėl reikia pasirūpinti, kad joms teikiama parama būtų derinama su jų gamtos išteklių apsauga. Šiems regionams reikia teikti tokią paramą, kuri jiems leistų naujoviškai išnaudoti geriausias savo savybes, tačiau taip pat turėtume rūpintis užtikrinimu, kad jų gamtiniai ištekliai būtų tinkamai apsaugoti.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į sunkią žemdirbių padėtį tose vietovėse, kuriose žemės dirbimas gali būti vienintelė arba viena iš vos keleto pragyvenimo būdų. Žemdirbiais turėtų būti pasirūpinta atskirai. Šis solidarumas neturėtų būti rodomas vien teikiant finansinę paramą, nes jis taip pat gali apimti jaunimo švietimą ir paramą naujoviškoms technologijoms.

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Reimer Böge (A7-0248/2010)

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Norėčiau pagirti pranešėją už atliktą darbą. Balsavau už šį tekstą, nes manau, kad tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis kaip šios Europos Sąjunga negali dirbti naudodamasi nelanksčiomis priemonėmis, o daugiametė finansinė programa pasirodė esanti nelanksti.

Taip yra, ir, beje, kai kurių institucijų (Tarybos ir Komisijos) siauras suvokimas tikrai nėra reakcija, kurios tikisi Europos piliečiai. Už šio Parlamento sienų milijonai darbuotojų prarado darbo vietas: jiems reikia mūsų paramos. ES biudžetas turi būti iš tiesų europietiškas.

Iš tikrųjų esu įsitikinęs, kad ekonomikos sunkmečio aplinkybėmis būtina, jeigu ne svarbiausia, turėti daugiau biudžetinio lankstumo, kad ES galėtų imtis realių veiksmų esamiems, taip pat ir biudžeto patvirtinimo metu nenumatytiems poreikiams patenkinti. Baigdamas kalbą pasakysiu kad atėjo laikas ES aprūpinti nuosavais ištekliais.

  David Casa (PPE), raštu. – Atsižvelgdamas į plataus masto aptariamo pasiūlymo pasekmes ir būtinybę toliau nagrinėti Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), pritariu pranešėjo padarytoms išvadoms. Todėl nusprendžiau balsuoti už šį tarpinį pranešimą.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už R. Böge pranešimą, kad pareikščiau savo nepritarimą dėl netinkamos finansinės padėties, kurioje šiuo metu esame. Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikiamos naujos teisės ir valstybės narės reikalauja imtis plataus masto europinių projektų ir praneša apie juos, o Komisija ir Taryba atsisako pakartotinai nagrinėti išlaidų ribas, kas yra visiškai nesuvokiama ir rodo ribotą jų viziją dėl Europos projekto. Atsižvelgiant į recesiją reikalinga didesnė Europa: kad tai pasiektume, reikia stiprinti Europos biudžetą pakeičiant galiojančia finansinę programą, kuri yra ribota ir netinkama. Laikas laikytis Sutarčių, kuriuose nustatyta, kad Europos Sąjunga turėtų turėti konkrečių jos tikslus atitinkančių išteklių. Kaip ir didžioji dalis EP narių, pritariame, kad reikia tokių nuosavų išteklių kaip euroobligacijos. Valstybės narės turėtų sutikti su tuo, kad Europos politikos pridėtinė vertė yra esminė priemonė siekiant riboti nacionalines išlaidas.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Kaip nurodoma Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, pati ES privalo apsirūpinti ištekliais, reikalingais joms tikslams pasiekti ir politikai įgyvendinti. Be to, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai kartu atsirado naujų veiklos sričių, viena kurių yra Europos išorės veiksmų tarnyba. Todėl manau, kad ES poreikiams patenkinti nepakaks vien perskirstyti lėšas ar performuluoti prioritetus pagal daugiametę finansinę programą (MFF). Tai reiškia, kad labai svarbu peržiūrėti MFF ir lankstumo priemones, nustatytus tarpinstituciniame susitarime. ES reikia daugiau lankstumo, kad jai būtų sudarytos sąlygos formuoti rezervą ir ji turėtų laisvės veikti, kad ji galėtų greitai ir veiksmingai imtis priemonių nenumatytais atvejais. Todėl balsuoju už šį pranešimą ir jame pateiktas rekomendacijas.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. – (SV) Manome, kad svarbu, jog būtų galima skirti pakankamai lėšų, pvz., naujai ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijai „Europa 2020“, tačiau taip pat svarbu, kad ES biudžetas galėtų patenkinti būtinus poreikius, pvz., kai kyla poreikis ir reikia kovoti su klimato kaita. Be to, remiantis Lisabonos sutartimi ES dabar turi kompetenciją tam tikrose naujose srityse, tarp jų –užsienio politika, sportas, kosmoso tyrimai, energetika ir turizmas. Vis dėlto manome, kad šioms sritims didžioji dalis finansavimo būtų skirta perskirstant ES biudžeto lėšas, kurios jau yra numatytos ES biudžete, pvz., skiriant lėšas iš žemės ūkiui skirto biudžeto, kad ES biudžetas apskritai nedidėtų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Veiksmingas planavimas ir Europos Sąjungos veiksmų stebėsena nesuderinama su paprastu metiniu biudžetu. Vietoj to reikia daugiametės finansinės programos, kuri institucijoms gali užtikrinti pakankamus išteklius jų pareigoms ir misijos vykdyti.

Po tarpinio daugiametės finansinės programos vertinimo parengtas pranešimas, kuriuo remtasi rezoliucijoje, dėl kurios balsavome. Šioje rezoliucijoje aptarti kai kurie iš dažnai kylančių rūpesčių, dėl kurių pritariu, susijusių su daugiametės finansinės programos neveiksmingumu ir šiandieniniu Europos Sąjungos gebėjimu pasiekti savo tikslus.

Europos Sąjungos lygmeniu išsakyta kritika dažnai susijusi su jos sąskaitų neskaidrumu. Visiškas informacijos apie Europos Sąjungos biudžetą ir daugiametį planavimą atskleidimas, taip pat jų nuoseklumas ir pagarba visam biudžeto procesui, į kurį įtraukiu ir Europos Palamentą, suinteresuotiesiems asmenims, žinoma, turi būti vienas iš būdų pašalinti tokius įtarimus ir paskatinti piliečius ir politinius subjektus aktyviau dalyvauti šios srities veikloje.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 2007-2009 m. šiuo metu galiojančios daugiametės MFF ribos pasiektos arba viršytos. Tokių svarbių projektų kaip Galileo, maisto priemonė ir Europos ekonomikos atkūrimo planas įgyvendinimas pasistūmėjo į priekį tik per pastaruosius ketverius šiuo metu galiojančios MFF metus panaudojant galiojančias maržas arba tarpinstituciniame susitarime nustatytas priemones. Šiuo metu galiojančios finansinės programos lėšų marža likusiam laikotarpiui neturi didelės reikšmės. Pagal 1a išlaidų pakategorę (Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti) likusi lėšų dalis nesieks 50 mln. EUR per metus, o iš viso pagal visas kategorijas 2012 m. marža sieks 436 mln. EUR, 2013 m. – 435 mln. EUR. Vis dėlto ši marža dar bus sumažinta atsižvelgiant į esamus įsipareigojimus, kurie dar nebuvo įtraukti į biudžetą. Pagal Lisabonos sutartį numatyti nauji įgaliojimai ir institucijos, o strategija „Europa 2020“, kuri jau priimta ir kurioje siekiama pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, dabar turėtų būti pradėta įgyvendinti pasinaudojant reikiamais finansiniais ištekliais. Todėl, mūsų nuomone, reikalinga neatidėliotina šiuo metu galiojančios MFF, kartu ir jos lankstaus valdymo peržiūra.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime reikalaujama, kad nedelsiant būtų priimtos priemonės, reikalingos Lisabonos sutarties biudžetinėms nuostatoms įgyvendinti. Tai reiškia, kad biudžetas turės tenkinti neoliberalizmo, federalizmo ir militarizmo poreikius – trijų vykdomo Europos integracijos proceso pagrindinių krypčių, nuo šiol įtvirtintų ir suformuluotų Sutartyje.

Atsižvelgiant į tai, kad mūsų pozicija šiuo klausimu gerai žinoma, neturėjome kito pasirinkimo kaip tik balsuoti prieš šį pranešimą. Visada kritikavome šiuo metu galiojančios daugiametės finansinės programos, kurioje struktūrinių fondų lėšos sumažintos iki 0,37 proc. ES bendrojo vidaus produkto, nepakankamumą. Dėl to sumažintas finansavimas socialinėms ir aplinkosauginėms programoms, taip pat mokslinių tyrimų, švietimo ir kultūros sritims.

Todėl remiame poziciją padidinti pagal ją skiriamas lėšas ir pertvarkyti jos tikslus. Pasisakome už Europos Sąjungos biudžetą, iš kurio finansuojama tikra ekonominė ir socialinė sanglauda, visiškas užimtumas užtikrinant teises, investavimas ir viešosios paslaugos, aplinkos apsauga, bendradarbiavimas ir taika.

Todėl nepritariame pozicijai, kad Europos Sąjungos biudžetas yra priemonė finansuoti vis daugiau socialinio gyvenimo aspektų, liberalizaciją, darbo vietos garantijų nebuvimą, struktūrinį nedarbą, išorinį intervencionizmą ir karą.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) ES biudžetas labai svarbus padedant ir teikiant paramą Airijos kaimams ir ūkininkų pajamoms. 2010–2013 m. laikotarpiu Airijos ūkininkams, kaimo bendruomenei ir Airijos maisto sektoriui bus skirta maždaug 2 mlrd. EUR paramos. Šiuo metu vyksta labai svarbios derybos, siekiant susitarimo dėl lėšų sumos, kuri bus skirta žemės ūkio sektoriui po 2013 m.

Atsižvelgiant į labai didelį Airijos žemės ūkio sektoriui skiriamą metinį finansavimą akivaizdu, kad šios derybos Airijai ir, visų pirma, Airijos kaimo vietovėms labai svarbios.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) R. Böge pranešime aiškiai pateikiama rekomendacija, kad siekiant palengvinti planavimą ES projektų finansavimas neturėtų būti priklausomas nuo nepanaudotų biudžeto lėšų. Lėšos, kurios nebuvo panaudotos arba buvo paliktos nenumatytiems atvejams viename sektoriuje, neturėtų būti tiesiog panaudojamos kitose srityse, kaip tai dažnai pasitaiko žemės ūkio sektoriuje. Žemės ūkiui skirtos ES biudžeto dalies pokyčiais neturėtų būti netiesiogiai sumažintas finansavimas 2010 m. Todėl pritariu reikalavimui, kad peržiūrint daugiametę finansinę programą, būtų numatytas rezervas. Rezervinių lėšų panaudojimas taip pat turėtų būti aiškiai reglamentuotas iš anksto ir jos neturėtų būti perskirstytos į kitas politikos sritis.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime reikalaujama naujų išteklių naujoms Europos Sąjungos politikos sritims vykdyti. Šios sritys tiesiogiai numatytos Lisabonos sutartyje, kurios liberaliu aklumu ir priešiškumu demokratijai jau neabejojama. Balsuoju prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartimi ES suteikti nauji įgaliojimai keliose srityse, įskaitant išorės veiksmų, sporto, kosmoso ir klimato kaitos sritis. ES reikia apsirūpinti pakankamais ištekliais, kad galėtų įvykdyti savo tikslus ir vykdyti savo politiką. Šiuo požiūriu rengiama daugiametė finansinė programa, kuriai pritariu, kad ES vykdytų tinkamą finansinį planavimą siekiant įgyvendinti aukštus politinius tikslus, kurie buvo iškelti.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Priimdamas šią rezoliuciją Europos Parlamentas prašo Tarybos ir Komisijos atsižvelgti į šias rekomendacijas: a) kad šios institucijos bendradarbiautų su Europos Parlamentu siekiant sudaryti sąlygas greitai priimti naujas priemones, kurių reikia Lisabonos sutarties biudžetinėms nuostatoms vykdyti, ir peržiūrėti galiojančią MFF, kad papildomai būtų skirta lėšų, reikalingų įgyvendinti iniciatyvoms, kurios nebuvo numatytos tuo metu, kai buvo patvirtinta galiojanti MFF, ir; b) kad šios institucijos visapusiškai laikytųsi SESV 312 straipsnio 3 dalies, kurioje reikalaujama, kad finansinėje programoje būtų nustatytos visos nuostatos, kurių reikia sklandžiam metinės biudžeto procedūros vykdymui, ir 312 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatoma, kad „Finansinei programai skirtos priimti procedūros metu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija imasi visų reikalingų priemonių, sudarančių sąlygas sėkmingai užbaigti šią priėmimo procedūrą“ ir daugelio kitų nuostatų.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Šiame pranešime R. Böge kritiškai įvertina įvairias problemas, susijusias su daugiamete finansine programa, ir tiesiogiai nagrinėja pagrindines sąlygas, nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 ir 312 straipsniuose. Atsižvelgiant į dabartines ekonomines sąlygas reikia dėti pastangas siekiant, kad galima būtų pertvarkyti biudžeto prioritetines sritis kartu atsižvelgiant į ES biudžeto europinę pridėtinę vertę.

Pranešimas: László Surján (A7-0250/2010)

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dabartinis rinkos nestabilumas ir itin didelis kai kurių valstybių narių finansų rinkų pažeidžiamumas visiškai pagrindžia Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonės sukūrimą (EFSM). Tikiuosi, kad ji bus naudojama labai retai, kas reikštų, jog valstybės narės gali pačios suvaldyti krizę, tačiau turiu pabrėžti didelę šio mechanizmo reikšmę, kurią jis gali turėti didelių finansinių sunkumų atvejais.

Biudžeto eilutės, kuri leistų šiais biudžetiniais metais skirti EFSM garantijas, sukūrimas yra privalumas, suteiksiantis Europos Sąjungai galimybę parodyti solidarumą ir greičiau imtis priemonių įveikiant visas problemas, kurių iki tol kilo. Taip pat sustiprinamas finansų rinkų subjektų pasitikėjimas bendru ES įsipareigojimu užtikrinti rinkos saugumą bei stabilumą ir padėti rasti sprendimų finansų sistemos žlugimo atveju.

Nepaisant šių pranašumų, manau, reikia rimto ir labai nuodugnaus jo poveikio Europos Sąjungos sąskaitoms įvertinimo, kuris, tikėtina, bus apsvarstytas. Esant reikalui, labiau reikėtų paisyti kokybės, o ne atlikimo termino.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis taisomasis biudžetas parengtas Biudžeto komiteto ir jo pirmininko iniciatyva siekiant taisomąjį biudžetą panaudoti įvedant pakeitimą, kuriuo siekiama sukurti įrašu „p. m.“ pažymėtą eilutę (simbolinis įrašas), skirtą garantijoms pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM) finansuoti. Prisimename, kad 2010 m. gegužės mėn. Tarybos reglamentu, priimtu remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 122 straipsnio 2 dalimi, EFSM buvo sukurta be Parlamento įsikišimo ir tai yra mechanizmas, suteikiantis Europos Sąjungai galimybę skolintis lėšų kapitalo rinkoje, siekiant skolinti valstybėms narėms, patiriančioms finansinių sunkumų. Europos biudžeto lėšos bus naudojamos tik jeigu paskolą gaunanti valstybė narė negalės jos grąžinti. Todėl į šį 2010 finansinių metų taisomąjį biudžetą įtraukiama nauja biudžeto eilutė 01 04 01 03 su Europos Sąjungos suteikta garantija, taip pat atitinkamai naujas 802 straipsnis pajamų pusėje. Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams bei pajamoms siūlomas simbolinis įrašas p. m.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Liepos mėn. balsavau prieš Finansinės padėties stabilizavimo priemonę, kurios labai norėjo Taryba ir pagal kurią naujos europinės paskolos suteikiamos su sąlyga, kad bus įgyvendinamos ekonomikos ir finansų reformos, nustatytos Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Matėme tokios padėties dramatiškas pasekmes Graikijoje. Šiandien mūsų prašoma balsuoti už tai, kad būtų sukurta finansų struktūra, kuria patvirtinamas ir, vadinasi, užtikrinamas šio pražūtingo mechanizmo įgyvendinimas. Akivaizdu, balsuosiu prieš tokios struktūros įgyvendinimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Ekonomikos ir finansų krizė, kamavusi visą pasaulį, įskaitant ES, iškėlė daug uždavinių, įskaitant būtinybę kovoti su spekuliatyviomis atakomis, nukreiptomis į silpnesnes ekonomikas, kurios gali sužlugdyti bendrą valiutą. Todėl reikėjo sukuti Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), kad būtų užtikrinta parama valstybėms narėms, kurioms tokios atakos kelia grėsmę. Siekiant šį mechanizmą įtraukti į biudžetą, reikia patvirtinti taisomąjį biudžetą, kuris yra pagrįstas išimtinėmis, neišvengiamomis ir nenumatytomis aplinkybėmis.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Graikijai suteikta pagalba mums pristatyta kaip draudimo teikti finansinę pagalbą išimtis remiantis 136 straipsniu. Vis dėlto 136 straipsnyje nėra nustatytas pagrindas Graikijai suteikti kreditą, nes juo leidžiama imtis tik priemonių, atitinkančių tam tikras Sutarčių nuostatas. Tokios priemonės nenumatytos SESV; be to, iš tikrųjų jos yra aiškiai uždraustos. Todėl ši nuostata neleidžia imtis papildomų priemonių. Euro zonai priklausančių valstybių ministrai nusprendė padėti Graikijai suteikdami paskolą su 5 proc. vidutine palūkanų norma. Tai reiškia, kad paskola suteikta politiškai motyvuotomis palūkanomis, kurios yra mažesnės nei palūkanos rinkos sąlygomis ir todėl yra neteisėta subsidija. Taigi Graikijai suteikta parama sukėlė labai daug ginčų teisiniu požiūriu, o galbūt ji net buvo visiškai neteisėta. Faktinių pasekmių požiūriu, bijau, kad, jeigu Euro zonos valstybės ir toliau gelbės kitas valstybes nares nuo skolų, po dešimties metų euro nebebus. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Priimdamas šią rezoliuciją Europos Parlamentas, pirma, atsižvelgia į taisomojo biudžeto Nr. 7/2010 projektą; antra, pritaria Tarybos nuomonei dėl taisomojo biudžeto Nr. 7/2010 projekto be pakeitimų ir paveda savo Pirmininkui paskelbti, kad taisomasis biudžetas Nr. 5/2010 galutinai priimtas, ir imtis priemonių, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; ir, trečia, paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau prieš šios naujos biudžeto eilutės įtraukimą į biudžetą, nes šią „eilutę“ patvirtinto Taryba ir Komisija nagrinėdamos klausimą dėl priemonių paketo, kuriuo siekiama išsaugoti euro zonos finansų stabilumą pasinaudojant vadinamaisiais „skubos straipsniais“, ir į jokias diskusijas neįtraukdamos Europos Parlamento. Kol nėra aišku, iš kur bus gaunami šie pinigai – netgi darant prielaidą, kad valstybė narė tokia priemone pasinaudos – jokiais būdais negaliu prisiimti atsakomybės dėl tokios biudžeto eilutės sukūrimo.

Pranešimas: Sharon Bowles (A7-0247/2010)

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – Balsavimas dėl šios priemonės nėra pritarimas PVM sistemai. Aišku tiek, kad nustatytas praktiškai neįvykdomas elektroninės PVM grąžinimo priemonės procedūros ir bendro prašymo dėl išmokos grąžinimo įvedimo tvarkaraštis ir dėl to gali nukentėti daug mokesčių mokėtojų ir smulkių įmonių. Šia labai svarbia priemone pripažįstamos aprašomos aplinkybės ir taip pripažįstamas pagrindinis valstybių narių vaidmuo – nors ir tik šešiems mėnesiams, šia priemone neabejotinai joms grąžinami įgaliojimai šiuo klausimu. Ja taip pat sustabdomas neįgyvendinamo tvarkaraščio vykdymas, kad Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių narių MVĮ nepatirtų finansinių nuostolių dėl ES nekompetencijos. Todėl balsuojame už ją.

  John Bufton, David Campbell Bannerman, Derek Roland Clark ir Nigel Farage (EFD), raštu. – Balsavimas dėl šios priemonės nėra pritarimas PVM sistemai. Aišku tiek, kad nustatytas praktiškai neįvykdomas elektroninės PVM grąžinimo priemonės procedūros ir bendro prašymo dėl išmokos grąžinimo įvedimo tvarkaraštis ir dėl to gali nukentėti daug mokesčių mokėtojų ir smulkių įmonių. Šia labai svarbia priemone pripažįstamos aprašomos aplinkybės ir taip pripažįstamas pagrindinis valstybių narių vaidmuo – nors ir tik šešiems mėnesiams, šia priemone neabejotinai joms grąžinami įgaliojimai šiuo klausimu. Ja taip pat sustabdomas neįgyvendinamo tvarkaraščio vykdymas, kad Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių narių MVĮ nepatirtų finansinių nuostolių dėl ES nekompetencijos. Todėl balsuojame už ją.

  David Casa (PPE), raštu. – Pranešėja pritarė Komisijos pasiūlymui dėl pakeitimų, būtinų PVM grąžinti tais atvejais, kai tam tikros aptariamo sandorio šalys yra už ES teritorijos ribų. Manau, tai buvo būtinas ir teigiamas žingsnis, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Metų gale, kai įmonės tvarko savo apskaitą, jų sąskaitų likučiai atspindi įdomią darbo, pardavimo, sumokėtų mokesčių istoriją ir dar daug daugiau.

Jos nurodo atskaitos tašką prieš metus ir galutinį atskaitos tašką po dvylikos mėnesių, tačiau vis tiek neįvykdo plano nuo vieno atskaitos taško iki kito, kas mokestiniu požiūriu nėra svarbu, tačiau tai neabejotinai svarbu įmonės išlikimui. Kasdieniame įmonės valdyme svarbus laikinojo grynųjų pinigų srauto užtikrinimas ir sąskaitos, kurios būtų subalansuotos, tačiau kurios laikinai užtikrintų, kad būtų grynųjų lėšų.

Siekiant, kad įmonės veiksmingai atsigautų pasibaigus krizei, kurią visi patyrėme, pirmiausia netinkama būtų versti jas iš anksto sumokėti pridėtinės vertės mokestį, nes jos negali sumokėti savo darbuotojams ir tiekėjams. Reikia pripažinti, kad tai geriausias kovos su mokesčių slėpimu būdas, jeigu nenukenčia darbuotojai, kurie turi leisti pinigus ir laikyti juos apyvartoje. Todėl PVM grąžinimu ir procedūrų paprastinimu, kaip numatyta šiame pranešime, reikia džiaugtis.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad pasiūlymas supaprastinti PVM grąžinimo procesą įvedant elektroninę procedūrą yra naudingas. Manau, mano balsas bus naudingas mokesčių mokėtojams ir taip pat padės užtikrinti jų teisę PVM traukti į atskaitą.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už šiame pranešime pateiktas rekomendacijas. PVM grąžinimo proceso supaprastinimas, apžvelgtas PVM grąžinimo direktyvoje, prisideda prie vis didesnės vidaus rinkos integracijos. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog kartais atsakomybė už terminų nesilaikymą tenka valstybėms narėms, kurios sukūrė savo interneto portalus vėlai arba patyrė kitokių techninių problemų, labai norėčiau, kad dėl to apmokestinamų asmenų teisei į PVM atskaitą nebūtų keliamas pavojus. Atsižvelgiant į dabartinę Europos Sąjungos ekonominę padėtį itin svarbus ir reikšmingas tapo mokesčių mokėtojo teisės į PVM atskaitą išsaugojimas. Vėlavimas PVM grąžinti įmonėms, kurios veiklą vykdo vidaus rinkoje, gali joms sukelti dar didesnių sunkumų, visų pirma finansų poreikio požiūriu. Tai turės poveikį ES ekonomikos atsigavimui ir vidaus rinkos veikimui.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, pasiūlyti šiuo metu galiojančios direktyvos dėl PVM grąžinimo pakeitimai, leidžiantys priimti kai kurias priemones, kad būtų pagerintas interneto portalų veikimas, yra itin svarbūs. Siekiant, kad šiuo metu mokesčių srityje galiojančios taisyklės būtų veiksmingesnės ir paprastesnės, kad būtų sumažintos sąnaudos ir užtikrintas vidaus rinkos vientisumas, labai svarbu, kad PVM grąžinimo elektroniniu būdu priemonės būtų nedelsiant įgyvendintos kai kuriose valstybėse narėse.

Visiškai sutinku su pranešėja, kuri atkreipė dėmesį, kad bet koks vėlavimas grąžinti PVM gali turėti sunkių finansinių pasekmių vidaus rinkos įmonėms, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai finansinės naštos padidėjimas gali turėti katastrofiškų pasekmių.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pranešima, nes manau, kad šis pranešimas labai prisideda prie Europos Sąjungos mokestinių procedūrų veiksmingumo ir skaidrumo didinimo. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip pranešime ginamos mokesčių mokėtojų teisės, visų pirma susijusios su PVM atskaita ir grąžinimu. Priemonių įgyvendinimas siekiant palengvinti ir sumažinti Europos įmonėms, veiklą vykdančioms įvairiose valstybėse narėse, tenkančią biurokratinę naštą kartu su procedūrų standartizacija yra labai svarbūs konsoliduojant vidaus rinką ir prisidedant prie Europos ekonomikos atkūrimo. Tenka apgailestauti, kad kai kurios valstybės narės vėluoja įgyvendinti priemones, susijusias su PVM grąžinimu elektroniniu būdu. Akivaizdu, kad, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, PVM grąžinimo vilkinimas turi sunkių finansinių pasekmių vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Jeigu siekiama palengvinti įmonėms mokesčių susigrąžinimą, galiu tam pritarti. Jeigu siekiama įteisinti PVM taikymo srities išplėtimą vietoje pajamų mokesčio, nepritariu tam. Liberalioje Europoje priimtina elgtis atsargiai. Aš susilaikysiu nuo balsavimo.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Tarybos direktyva 2008/09/EB (PVM grąžinimo direktyva) pabandyta supaprastinti PVM grąžinimo procesą ir sumažinti administracinio pobūdžio naštą įvedant elektronines priemones, kurios leistų mokesčių mokėtojams pateikti vieną prašymą dėl mokesčių grąžinimo. Vis dėlto dėl didžiosios dalies valstybių narių delsimo įgyvendinti šią direktyvą tam tikros įmonės pateikė skundus, taigi dabar reikia atlikti tam tikrus jos pakeitimus, kad būtų apsaugoti mokesčių mokėtojų interesai, nes visi žinome, kad delsimas grąžinti PVM gali turėti sunkių finansinių pasekmių vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms ir tai gali reikšti lėtesnį ES ekonomikos atkūrimą.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad reikia sukurti bendrą PVM taikymo metodą. Tikiuosi, kad PVM taikymo metodo suvienodinimu bus pasiekta, kad PVM tarifo dydis priklausytų nuo šalies BVP rodiklio. Šiuo metu padidintas PVM tarifas Latvijoje trukdo ekonomikos vystymuisi, dėl ko dar labiau gilėja krizė ir gyventojai grimzta į skurdą. Kartu su PVM padidinti kiti mokesčiai, neleidžiantys vystytis įmonėms ir visai ekonomikai. Tikiuosi, logiško ir aiškaus PVM taikymo metodo sukūrimas turės teigiamą poveikį visai ES mokesčių politikai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Finansiniu požiūriu pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas itin svarbus visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Atsižvelgiant į kompiuterinės sistemos gedimą reikia baimintis dėl to, kad apmokestinamo asmens teisei į atskaitą gresia pavojus. Todėl termino atidėjimas nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. kovo mėn., kaip to reikalauja pranešėja, būtų sveikintinas. Balsavau už pranešimą, nes jame aiškiai nurodytos pavėluoto apmokėjimo pasekmės ir dėl to kylančios ekonominės pasekmės.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Balsavau už pranešimą, nes direktyva bus supaprastinta PVM grąžinimo procedūra ir, svarbiausia, sumažinta administracinio pobūdžio našta įvedant elektronines priemones, sudarančias sąlygas mokesčių mokėtojui įsisteigimo valstybėje narėje pateikti vieną prašymą dėl mokesčių grąžinimo. Reikia išvengti pavėluoto PVM grąžinimo, nes jis gali turėti sunkių finansinių pasekmių vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms ir taip gali pakenkti ES ekonomikos atkūrimui ir geram vidaus rinkos veikimui.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Pranešime pateikiami elektroninės pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo procedūros patobulinimai. Be to, išsprendžiamos techninio pobūdžio problemos, susijusios su apyvartos mokesčio grąžinimu. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Savo balsavimu Europos Parlamentas: 1) pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; 2) ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalies nuostatų; 3) ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jeigu ji ketina nukrypti nuo Parlamente patvirtinto teksto; 4) prašo Tarybos pakartotinai kreiptis į Parlamentą, jeigu ji ketina pakeisti Komisijos pasiūlymą iš esmės; ir 5) paveda savo Pirmininkui perduoti šią nuomonę Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pranešimas: Linda McAvan (A7-0153/2010)

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) ES farmakologinio budrumo sistema per pastaruosius metus pasikeitė – geriau koordinuojamas valstybių narių darbas. Nepaisant to, vis dar yra spragų galiojančiuose teisės aktuose ir todėl Komisija pateikė pasiūlymą dėl pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti farmakologinį budrumą ES ir racionalizuoti procedūras.

Šiame pranešime ne tik pritariama Komisijos pasiūlytiems pakeitimams, bet kai kuriose srityse jie papildomi, įskaitant: Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo konsultacinio komiteto, kuris turi turėti teisę rekomenduoti Žmonėms skirtų vaistų komitetui imtis veiksmų, vaidmens didinimą; sveikatos priežiūros specialistų vaidmens dėl savanoriško pranešimo apie nepageidaujamą vaistų poveikį didinimą; pacientų vaidmens tiesiogiai pranešant apie nepageidaujamą reakciją didinimą; reikalavimą, kad EudraVigilance duomenų bazėje kompetentingos valdžios institucijos ir įmonės praneštų apie visą (o ne tik sunkų) nepageidaujamas vaistų reakcijas, o tai reiškia, kad informacija apie visą nepageidaujamas reakcijas iš visos ES pirmą kartą bus sutelkta vienoje vietoje; ir reikalavimą, kad pakuotės lapeliuose būtų aiškiau pateikiama informacija apie pagrindines vaistų charakteristikas.

Atsižvelgdama į visas nurodytas priežastis balsavau už šį pranešimą. Nėra abejonių, kad farmakologinis budrumas yra Europos visuomenės sveikatos politikos prioritetas.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos visuomenės sveikatos srityje farmakologinis budrumas užima svarbią vietą – manoma, kad kasmet beveik 200 000 mirčių sukelia nepageidaujamos reakcijos. Klinikinių bandymų nepakanka, kad būtų galima nustatyti visus šalutinius vaistų, pateikiamų rinkai, poveikius. Praėjo per mažai laiko, kad būtų pamiršti atvejai, susiję su talidomidu arba vaistu „Vioxx“.

Pritariu pasiūlymui pakeisti ES nuostatas dėl skubių teisinių procedūrų panaudojimo, kai gaunamas pranešimas apie pavojingą padėtį, susijusią su rinkai pateiktu vaistu, kai būtina imtis greitų, koordinuotų priemonių. Komisija priėmė teisingą sprendimą farmakologinio budrumo darbo grupę pakeisti Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo konsultaciniu komitetu (PRAAC). Dauguma ekspertų patvirtino, kad esama darbo grupės veikla paremta sistema labiau veikia ad hoc principu, nes darbo grupė dėmesį sutelkia tik į vaistus, įregistruotus laikantis pagrindinės procedūros, ir ji neturi statuso, kad užtikrintų, jog remdamasis jos išvadomis Žmonėms skirtų vaistų komitetas, kuris prižiūri visą sistemą, imtųsi veiksmų. Pritariu pasiūlymui paskirti du papildomus PRAAC atstovus, kurie atstovautų pacientams ir medicinos srities darbuotojams.

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Priemonėmis, dėl kurių šiandien balsavome, užtikrinsime geresnę Europos pacientų apsaugą, užtikrindami, kad jie gaus išsamesnę analitinę informaciją apie kai kurių vaistų nepageidaujamas reakcijas.

Esu įsitikinęs, kad centralizuotos domenų bazės, sujungtos su nacionalinėmis duomenų bazėmis, sukūrimas, kaip numato pranešėja, yra veiksminga priemonė siekiant užtikrinti, kad visi Europos piliečiai žinotų apie ES naudojamų vaistų nepageidaujamą poveikį. Europos Sąjunga atsakinga už tai, kad jos piliečiams būtų suteikta visa informacija, taip pat ir sveikatos srityje: tik taip jie galės priimti geriausius sprendimus.

Taip pat esu įsitikinęs, kad teisinga farmakologinio budrumo politika yra veiksminga netiesioginės prevencijos priemonė, siekiant išvengti apsinuodijimo arba netinkamo vaistų vartojimo atvejų. Šiuo požiūriu juodas simbolis su užrašu „šiam vaistui taikomos papildomos stebėsenos priemonės“ ant vaistų, kurie tikrinami išsamiau, iš tiesų gali užtikrinti geresnį saugumą ir tikslesnę informaciją piliečiams. Dėl šių priežasčių balsavau už abu pranešėjos L. McAvan pateiktus tekstus.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad nepriimtina norėti sutaupyti apgailėtinai mažai pacientų saugumo ir produkto kokybės sąskaita. Pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu esama sistema susilpninta, nes nurodant, perspėjant, analizuojant ir teikiant informaciją apie gaminamų vaistų šalutinį poveikį svarbiausias vaidmuo buvo numatytas įmonėms. Vis dėlto pagrindinis veiksmingumo ir pacientų saugumo veiksnys yra farmakologinio budrumo sistemos ir komitetų nepriklausomybė. Su Taryba pasiektas kompromisas dėl patobulinimų skaidrumo srityje ir, o tai dar svarbiau, dėl kelio užkirtimo netinkamai patikrintiems vaistams patekti į rinką, kaip siūlė Komisija savo pirminiame pasiūlyme.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr . 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nuostatas dėl žmonėms skirtų vaistų farmakologinio budrumo. Balsavau „už“, nes su Taryba pasiektas susitarimas sudarys galimybę sukurti veiksmingą ir skaidrią farmakologinio budrumo sistemą, tai padarant visų pirma sukūrus Europos vaistų saugos interneto portalą ir pranešimo kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms apie nepageidaujamas reakcijas priemones, skirtas pacientams.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Farmakologinio budrumo sistema – tai sistema, naudojama vaistų saugos stebėsenai po to, kai jiems suteikiamas leidimas visuomeniniam naudojimui. Dėl nepageidaujamų reakcijų vaistų poveikio Europos Sąjungoje kasmet miršta iš viso 197 000 žmonių. Todėl teikiama prioritetinė svarba geros farmakologinio budrumo sistemos, pagal kurią sveikatos priežiūros specialistai, įmonės ir patys pacientai praneštų apie nepageidaujamas reakcijas, sukūrimui. Šios taisyklės, reglamentuojančios centralizuotą procedūrą, nustatytos šiame reglamente, susijusiame su naujais vaistais arba vaistais, kurie skirti kovai su vėžiu, ŽIV arba degeneracinėmis ligomis, o centralizuotą sistemą reglamentuoja Direktyva 2001/83/EB. Todėl raginu stiprinti bendradarbiavimą farmakologinio budrumo srityje, kuris sudarytų sąlygas sukurti nepageidaujamų reakcijų „fondą“ ir kuriuo būtų išvengta tų pačių nepageidaujamų reakcijų kitose valstybėse narėse stebėsenos dubliavimo. Džiaugiuosi priemonėmis, pasiūlytomis siekiant paraginti sveikatos priežiūros specialistus savo noru pranešti savo valstybės kompetentingoms valdžios institucijoms apie nepageidaujamas reakcijas. Norėčiau ypač pabrėžti, kad kiekvienai valstybei narei sukuriamas interneto portalas (direktyvos 106 straipsnis), kuriame bus pateikta visa svarbi informacija, susijusi su vaistais, su kuria galės susipažinti visi norintys. Šie nacionaliniai interneto portalai bus susieti su Europos interneto portalu, kurį valdys Europos vaistų agentūra (reglamento 26 straipsnis) ir kuriame informacija bus pateikta visomis oficialiomis ES kalbomis.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Šiuo metu Europos Sąjungoje yra per daug pacientų, kurie vis dar patiria šalutinį vaistų poveikį. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama išspręsti šią problemą. Remiantis šiuo tekstu planuojama sukurti nacionalinius ir Europos interneto portalus, per kuriuos pacientai galės pranešti apie šalutinį poveikį, taip sukuriant duomenų bazę. Taip pat, siekiant didesnio aiškumo, ant visų vaistų, su kuriais reikia atlikti papildomus bandymus, informacinių lapelių bus nurodomas juodas simbolis. Trumpai tariant, šiuo tekstu padaroma nepaprasta pažanga – sukuriamos geresnės pacientų apsaugos sąlygos, jiems suteikiant praktinę informaciją apie vaistų vartojimą ir jų šalutinį poveikį.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Farmacijos pramonė – tai vienas svarbiausių sektorių šiandieninėje visuomenėje ekonominiu, socialiniu ir moksliniu požiūriais. ES taip pat ne išimtis ir šis sektorius skatina ekonomikos augimą ir tvarių darbo vietų kūrimą, taip pat prisideda prie bendros Europos visuomenės gerovės. Vis dėlto nepaisant galiojančių teisės aktų manoma, kad kasmet dėl nepageidaujamos vaistų reakcijos ES kasmet miršta maždaug 197 000 žmonių. Atsižvelgiant į šias prielaidas labai svarbu turėti pastovius, teisingus ir į konkrečius sektorius nukreiptus teisės aktus. Svarbiausias šio pasiūlymo tikslas – pagerinti leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką, kad žmonėms ir gyvūnams nepakenktų šalutinis vaistų poveikis, kaip tai yra nutikę anksčiau. Pritariu naujoms priimtoms priemonėms, kurios tikrai sukuria pridėtinę vertę, t. y. vartotojui pateikiamas praktinis sprendimas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Visuomenės sveikata yra pagrindinis politinis rūpestis ir taip turėtų būti ir toliau. Farmacijos įmonės kasmet rinkai pateikia daug naujų gyvenimą ir sveikatą gerinančių vaistų. Pranešėjos teigimu, manoma, kad dėl nepageidaujamų reakcijų (ADR) kasmet miršta apie 197 000 žmonių. Turėjome nedelsiant labai nuodugniai peržiūrėti leidimų suteikimo naujiems vaistams tvarką ir nedelsiant išanalizuoti išsamią informaciją apie ADR. Be to, taip pat turėjo būti sukurtos galimybės patiems pacientams nesudėtingu būdu pateikti informaciją ne tik farmacijos įmonėms, bet taip pat nacionalinėms institucijoms. Balsavau už pranešimą, nes, mano nuomone, naujos taisyklės pakankamai geros, kad būtų užtikrintas pacientų saugumas.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už L. McAvan pranešimą todėl, kad manau, jog Europos politikos koordinavimas visuomenės sveikatos srityje yra būtinas. Vaistų priežiūra užtikrinama sveikatos apsauga ir padidinamas Europos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumas.

Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu turime pareigą prižiūrėti, kaip užtikrinamas vaistų saugumas jiems patekus į rinką, taip pat tobulinti Europos teisės aktus, atsižvelgdami į L. McAvan pranešime nurodytus tikslus. Pritariu pranešimo, kuriuo siekiama užtikrinti glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą, sukurti Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo konsultacinį komitetą ir užtikrinti geresnį farmakologinio budrumo sistemos, kurios tikslas – kaupti pavienių piliečių teikiamą informaciją, skaidrumą, siekiant palengvinti pavojingų vaistų pašalinimą iš rinkos ir sukurti prielaidas geresnei sveikatos apsaugos sistemai, turiniui ir juo perteikiamai pozicijai.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame nagrinėjama tema – farmakologinis budrumas – įgyja vis daugiau reikšmės moksliniu ir technologiniu požiūriu išsivysčiusioje visuomenėje, visų pirma mokslinių tyrimų biomedicinos srityje. Juo griežtinamos ankstesnės Reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką, nuostatos, jos atnaujinamos, kad būtų tenkinami šiandieniniai poreikiai.

Šiuo požiūriu visų pirma norėčiau pabrėžti valstybių narių bendradarbiavimo svarbą. Atsižvelgiant į tai, kad juo galima užtikrinti kur kas didesnės apimties informacijos apie neigiamą vaistų poveikį sukaupimą, jis leis greičiau užfiksuoti rečiau pasitaikančias tendencijas. Kitaip tariant, jis didina farmakologinio budrumo sistemos veiksmingumą. Susijęs aspektas, kurį reikia pabrėžti, yra tai, kad nauja sistema suteikiama galimybė apie visus nepageidaujamas reakcijas pranešti Europos vaistų agentūrai. Kriterijaus taikymo srities išplėtimas ir institucijų centralizavimas padės vykdyti mokslinius tyrimus biomedicinos srityje ir visuomenei bus labai naudingas.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Vaistai yra labai svarbūs Europos piliečių sveikatai; nepaisant to, jie gali turėti neigiamą poveikį, kuris, kaip teigia Europos Komisija, yra maždaug 5 proc. visų į ligoninę paguldomų pacientų paguldymo priežastis.

Farmakologinis budrumas yra vaistų saugos priežiūros procedūra ir mokslas, įskaitant vaistų saugos informacijos surinkimą ir valdymą, informacijos vertinimą siekiant nustatyti saugos spragas, veiksmus, kurių būtina imtis, ir procedūros, kurios laikytasi, ir gautų rezultatų vertinimą. Komisija siekia pagerinti galiojančią farmakologinio budrumo sistemą supaprastindama procedūras, padidindama skaidrumą ir geriau apibrėždama susijusių šalių vaidmenis ir jų dalyvavimą procese.

Vis dėlto manau, kad galima atlikti daugiau pakeitimų, visų pirma dėl vartotojų ir duomenų apsaugos: pvz., vartotojai ir sveikatos priežiūros specialistai turėtų turėti galimybę susipažinti su visa Europos EudraVigilance duomenų bazėje saugoma informacija, kad būtų išvengta nepageidaujamų reakcijų pasikartojimo, ir jiems turėtų būti suteikta galimybė pateikti informaciją ne tik interneto portale, bet taip pat kitomis priemonėmis, pvz., elektroniniu paštu, faksu arba telefonu. Be to, manau, priežiūros sistemoms finansavimas ir toliau turėtų būti teikiamas iš viešųjų lėšų, kad būtų galima nustatyti valdžios institucijų atsakomybę.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Farmakologinis budrumas – tai vaistų saugos priežiūros procesas ir mokslas, kuris apima vaistų saugos informacijos surinkimą ir valdymą, atitinkamų su sauga susijusios problemos nustatymu susijusių duomenų vertinimą, veiksmus, kurių imtasi problemai pašalinti, ir kuris taip pat apima informacijos apie problemos pobūdį teikimą, naudojamas vertinimo procedūras bei gautus rezultatus. Remiantis galiojančiais teisės aktais vaistams leidimas gali būti suteikiamas dviem būdais: a) remiantis pagrindine procedūra, pagal kurią prašymą išduoti leidimą EMEA (Europos vaistų agentūra) pateikia farmacijos įmonė, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 726/2004, arba b) remiantis abipusio pripažinimo tvarka, kuria remdamasi viena šalis vadovauja naujo vaisto vertinimo procesui ir koordinuoja savo veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis remdamasi abipusio pripažinimo tvarka. Pritariu pranešimui, nes vartotojams ir sveikatos priežiūros specialistams taip pat turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visa Vidurio Europos EudraVigilance duomenų bazėje saugoma informacija, kad būtų neleista pasikartoti nepageidaujamoms vaistų reakcijoms, kurių būtų buvę galima išvengti, jeigu būtų suteikta galimybė lengvai susipažinti su patvirtinta informacija. Tai veiksmingas būdas kovoti su nevienodos informacijos apie nepageidaujamas vaistų reakcijas, kurią turi valstybės narės, problema. Viešas priėjimas prie EudraVigilance duomenų bazės būtinas, kad būtų atkurtas piliečių pasitikėjimas sveikatos priežiūros institucijų galimybėmis apsaugoti visuomenės sveikatą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien priimtais pasiūlymais bus patobulinta visuomenės sveikatos priežiūros sistema, tačiau žaliesiems rūpestį kelia nuostatos dėl leidimų produktams suteikimo. Siūlomas leidimų vaistams išdavimo centralizavimas Europos lygmeniu pritaikytas atsižvelgiant į pramonės lobistų prašymus galimai neatsižvelgus į griežtus produkto vertinimo proceso reikalavimus. Todėl per galutinį balsavimą žalieji susilaikė. ES pasiūlymai neturėtų švelninti griežtų standartų. Pagal šiandien priimtus pasiūlymus leidimai biocidiniams produktams bus išduodami Europos lygmeniu, taip pramonės subjektams suteikiant visas galimybes patekti į visas ES rinkas iš pradžių neužtikrinus, kad būtų numatyti reikiami ištekliai tokiam leidimų išdavimo valdymui. Žaliesiems rūpestį kelia tai, kad, palyginti su dabartine padėtimi, Europos cheminių medžiagų agentūrai bus suteikti mažesni ištekliai ir daug mažiau laiko užtikrinti griežto leidimų išdavimo proceso laikymąsi. Vis dėlto tai, kad EP nariai parėmė žaliųjų prašymą suteikti valstybėms narėms teisę nustatyti papildomas biocidų naudojimo kontrolės priemones, pagerina padėtį.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Nepaisant reikalavimo atlikti išsamius klinikinius bandymus ir gauti rinkodaros leidimą (MA) taikymo, vaistai turi sunkų šalutinį poveikį, kuriam pasireiškus labai dažnai reikalingas hospitalizavimas, tačiau Europos Sąjungoje jie dažnai taip pat sukelia mirtį.

Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas priėmė teisės aktus dėl farmakologinio budrumo, kuriais griežtinamos Europos teisės aktų žmonėms skirtų vaistų srityje nuostatos šioje srityje.

Nuo šiol pacientai galės tiesiogiai pranešti apie visus nepageidaujamas vaistų reakcijas. Taip pat Europos interneto portalo sukūrimas pagerins informavimą apie vaistus. Pritariu nuostatoms dėl asmens duomenų apsaugos. Šios nuostatos pagerins vaistų saugos ir kokybės aspektus pacientų atžvilgiu.

Vis dėlto vis dar reikia tobulinti farmakologinio budrumo sistemos finansavimą, kuris šiuo metu tebėra priklausomas nuo laboratorijų (taigi, nuo jų geranoriškumo) mokamų mokesčių, ir geriau užtikrinti Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo konsultacinio komiteto nepriklausomybę nuo Europos vaistų agentūros, kuri išduoda daug MA vaistams Europos Sąjungoje.

Dabar laikas Komisijai imtis priemonių, visų pirma pakuotės lapelių tobulinimo srityje.

Pranešimas: Linda McAvan (A7-0159/2010)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Šio dokumentų paketo priėmimas labai svarbus siekiant pagerinti pacientų apsaugą, nes pasitelkus kuriamas duomenų bazes, kuriose bus pateikiama naujausia, išsami informacija bei pakuočių lapelių vertimai visomis ES kalbomis, pacientai bus kur kas geriau informuoti apie rinkoje parduodamus žmonėms skirtus vaistus. Šiame dokumentų pakete nustatytos priemonės gerokai pagerins farmakologinio budrumo sistemos padėtį Europoje, todėl balsavau už šį pranešimą.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) ES farmakologinio budrumo sistema per pastaruosius metus pasikeitė – geriau koordinuojamas valstybių narių darbas. Nepaisant to, vis dar yra spragų galiojančiuose teisės aktuose, todėl Komisija pateikė pasiūlymą dėl pakeitimų, kuriais siekiama pagerinti farmakologinį budrumą ES ir racionalizuoti procedūras.

Šiame pranešime ne tik pritariama Komisijos pasiūlytiems pakeitimams, bet kai kuriose srityse jie papildomi, įskaitant: Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo konsultacinio komiteto, kuris turi turėti teisę rekomenduoti Žmonėms skirtų vaistų komitetui imtis veiksmų, vaidmens didinimą; sveikatos priežiūros specialistų vaidmens dėl savanoriško pranešimo apie nepageidaujamą vaistų poveikį didinimą; pacientų vaidmens tiesiogiai pranešant apie nepageidaujamą reakciją didinimą; reikalavimą, kad EudraVigilance duomenų bazėje kompetentingos valdžios institucijos ir įmonės praneštų apie visus (o ne tik sunkius) nepageidaujamas vaistų reakcijas, o tai reiškia, kad informacija iš visos ES apie visas nepageidaujamas reakcijas pirmą kartą bus sutelkta vienoje vietoje; ir reikalavimą, kad pakuotės lapeliuose būtų aiškiau pateikiama informacija apie pagrindines vaistų charakteristikas.

Atsižvelgdama į visas nurodytas priežastis, balsavau už šį pranešimą. Negali kilti abejonių, kad farmakologinis budrumas yra Europos visuomenės sveikatos politikos prioritetas.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2001/83/EB nuostatas dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, nuostatas dėl farmakologinio budrumo. Balsavau „už“, nes su Taryba pasiektas susitarimas suteiks galimybę sukurti veiksmingą ir skaidrią farmakologinio budrumo sistemą, visų pirma sukūrus Europos vaistų saugos interneto portalą ir pranešimo kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms apie nepageidaujamas reakcijas priemones, skirtas pacientams.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Vartotojų apsauga – tai man gyvybiškai svarbus klausimas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad kalbėdami apie vartotojus taip pat kalbame apie pacientus, kurie ieško vaistų, siekdami išgyti arba bent gerokai pagerinti sveikatą.

Todėl manau, kad pasiektas kompromisinis susitarimas dėl naujų farmakologinio budrumo taisyklių yra reikšmingas, nes šioje srityje juo suteikiami centralizuoti įgaliojimai Europos vaistų agentūrai, visų pirma sukuriant farmakologinio budrumo sistemos duomenų bazę. Platesnio masto, geresnis ir integruotesnis informacijos prieinamumas gali būti gyvybiškai svarbus mažinant tam tikro pobūdžio neigiamo poveikio pasireiškimo reikšmingumą ir dažnumą ir paprastinant bei spartinant vaistų, pažymėtų žyma, reiškiančia, kad šie vaistai turi labai neigiamą poveikį, pardavimo sustabdymo arba jų pašalinimo iš rinkos procedūras.

Dar vienas, mano manymu, svarbu aspektas yra sprendimas sukurti lengvai prieinamą interneto portalą, kuriame visi europiečiai galėtų rasti bet kokio vaisto pakuotės lapelį savo gimtąja kalba. Manau, paciento teisė į apsaugą ir informaciją yra pagrindinė teisė, todėl atkreipsiu ypatingą dėmesį į kitus pasiūlymus, esančius su vaistais susijusiame dokumentų pakete, kurie dar bus nagrinėjami šiame Parlamente.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Farmakologinio budrumo sistema – tai sistema, naudojama vaistų saugos stebėsenai po to, kai jiems suteikiamas leidimas visuomeniniam naudojimui. Dėl nepageidaujamų vaistų reakcijų Europos Sąjungoje kasmet miršta iš viso 197 000 žmonių. Todėl teikiama prioritetinė svarba geros farmakologinio budrumo sistemos, pagal kurią sveikatos priežiūros specialistai, įmonės ir patys pacientai praneštų apie nepageidaujamas reakcijas, sukūrimui. Šios taisyklės, reglamentuojančios centralizuotą procedūrą, nustatytos Reglamente Nr. 726/2044, susijusiame su naujais vaistais arba vaistais, kurie skirti kovai su vėžiu, ŽIV arba degeneracinėmis ligomis, o centralizuota sistema reglamentuojama šia direktyva. Todėl raginu stiprinti bendradarbiavimą farmakologinio budrumo srityje, kuris sudarytų sąlygas sukurti nepageidaujamų reakcijų „fondą“ ir kuriuo būtų išvengta tų pačių nepageidaujamų reakcijų kitose valstybėse narėse stebėsenos dubliavimo. Džiaugiuosi priemonėmis, pasiūlytomis siekiant paraginti sveikatos priežiūros specialistus savo noru pranešti savo valstybės kompetentingoms valdžios institucijoms apie nepageidaujamas reakcijas. Norėčiau ypač pabrėžti, kad kiekvienai valstybei narei sukuriamas interneto portalas (direktyvos 106 straipsnis), kuriame bus pateikta visa svarbi informacija, susijusi su vaistais, su kuria galės susipažinti visi norintys. Šie nacionaliniai interneto portalai bus susieti su Europos interneto portalu, kurį valdys Europos vaistų agentūra (reglamento 26 straipsnis).

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Farmakologinis budrumas, kuris apima nepageidaujamos reakcijos vertinimą, nustatymą ir jo prevenciją, yra labai svarbus klausimas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad tokios reakcijos yra penkta pagal svarbą mirties ligoninėse priežastis, ir apskritai vertinama, kad jis Europos Sąjungoje kasmet sukelia 197 000 mirčių.

Visas procesas turi būti vykdomas visiškai skaidriai ir kompetentingoms institucijoms turi būti suteikti reikiami ištekliai. Šių institucijų veikla turi būti orientuota išskirtinai į pacientų ir visuomenės sveikatos interesų tenkinimą, todėl tai turi būti viešosios valdžios institucijos, nepriklausomos nuo bet kokių komercinių interesų.

Labai svarbu, kad būtų sukurta sistema, kurią taikant būtų pasitelkiami sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai ir per kurią būtų galima saugiai ir patikimai pranešti apie nepageidaujamas vaistų reakcijas.

Pritariame pranešėjos nuomonei, kad valstybės narės turi būti svarbiausi subjektai ES farmakologinio budrumo sistemoje. Todėl kiekvienoje valstybėje narėje kompetentinga valdžios institucija turėtų ir toliau veikti kaip visų spontaniškų pranešimų apie nepageidaujamas vaistų reakcijas filtras.

Taip pat pritariame, kad valstybei narei turėtų būti nedelsiant pateikta informacija, jeigu įmonė ES duomenų bazėje (EudraVigilance) pateikė informaciją apie nepageidaujamą vaisto reakciją, pasireiškusį jos teritorijoje, ir kad būtų sukurta pranešėjos siūloma įspėjimo sistema.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavime dėl L. McAvan pranešimo dėl farmakologinio budrumo susilaikiau, nes veiksmingumo ir saugos pacientų atžvilgiu prielaida turėtų būti farmakologinio budrumo komitetų nepriklausomybė. Tam reikalingas viešas finansavimas, kuris šiame tekste nebeužtikrinamas, nes nuo šiol didžiąja dalimi ši veikla bus finansuojama iš laboratorijų mokesčių ir tai yra užginčyta ir ginčytina sistema. Nors pagal susitarimą su Taryba numatomi patobulinimai vaistų bandymų ir procedūrų skaidrumo srityje, negalėjau pritarti šiam tekstui.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą, nes jau gana seniai iš tikrųjų yra poreikis teikti pacientams tikslią informaciją. Pastaraisiais metais šalutinis vaistų poveikis ES buvo penkta pagal svarbą mirties priežastis ir todėl negalima ilgiau atidėlioti tokių kaip Parlamento siūlomų veiksmų.

Todėl balsavau, kad būtų užtikrinta gyvenimo kokybė ligoniams, kad pacientai aiškiai žinotų galimą nepageidaujamas reakcijas, kad vaistai išties būtų naudingi sergantiems, ir, galiausiai, kad, kilus problemai, būtų sudarytos sąlygos nedelsiant vaistus pašalinti iš rinkos. Mūsų Europoje vieno interneto portalo visomis kalbomis sukūrimas yra didelė naujovė ir svarbi pagalba visiems Europos pacientams, kurie dabar gali pagrįstai jaustis vieningi jų sveikatos apsaugos srityje.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Farmacijos pramonė – tai vienas svarbiausių sektorių šiandieninėje visuomenėje ekonominiu, socialiniu ir moksliniu požiūriais. ES taip pat ne išimtis ir šis sektorius skatina ekonomikos augimą ir tvarių darbo vietų kūrimą, taip pat prisideda prie bendros Europos visuomenės gerovės. Vis dėlto nepaisant galiojančių teisės aktų manoma, kad kasmet dėl nepageidaujamų vaistų reakcijų ES miršta maždaug 197 000 žmonių. Atsižvelgiant į šias prielaidas labai svarbu turėti pastovius, teisingus ir į konkrečius sektorius nukreiptus teisės aktus. Atsižvelgdamas į tai, kad svarbiausias šio pasiūlymo tikslas – pagerinti visuomenės informavimą apie vartojamus vaistus ir atitinkamą jų šalutinį poveikį, ir į tai, kad apskritai pasiektas geras susitarimas dėl pradinio pasiūlymo pakeitimų, pritariu naujoms priimtoms priemonėms. Galiausiai jos tikrai sukuria pridėtinę vertę, t. y. vartotojui pateikiamas praktinis sprendimas.

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. – (LV) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad žmonėms turi būti suteikta galimybė su pateikiama informacija susipažinti gimtąja kalba. Daugiau kaip 40 proc. Latvijos gyventojų gimtoji kalba – rusų. Nepaisant to, apie Latvijoje parduodamus vaistus informacija rusų kalba nepateikiama. Mano šalyje yra daug senyvo amžiaus žmonių, kurie visai nešneka latviškai. Tačiau Latvijos valdžios institucijos sąmoningai draudžia vartoti rusų kalbą net ir vaistų vartojimo instrukcijose. Pritariau šiai rezoliucijai tikėdamasis, kad šis klausimas bus įtrauktas į teisės aktų paketo tekstą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Farmakologinis budrumas – tai vaistų, dėl kurių leidimas išduotas, saugos priežiūros sistemos pavadinimas. Siekiant užtikrinti geriausią pacientų apsaugą informacija apie nepageidaujamas reakcijas (ADR) iš visos ES turėtų būti surenkama greitai ir be biurokratijos. Tik taip gali būti imtasi greitų veiksmų ir įvertintos tolesnės priemonės. Be to, pacientams būtų nepaprastai naudinga turėti galimybę gauti informaciją apie ADR iš vienos vietos. Balsavau už pranešimą, nes jo tikslas – imtis nebiurokratinių ir skubių veiksmų farmakologinio budrumo srityje.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Farmakologinio budrumo sistema naudojama prižiūrėti vaistų saugą po leidimo suteikimo, todėl visuomenės sveikatos priežiūros srityje ji užima svarbią vietą. Atliekant klinikinius bandymus gali likti nepastebėtas reto pobūdžio vaistų šalutinis poveikis, kuris išaiškėja tik po ilgalaikio vartojimo arba tik kartu vartojant kitus vaistus. Taip nepageidaujamos reakcijos (ADR) kasmet ES sukelia 197 000 mirčių. Taigi pranešimui apie nepageidaujamas reakcijas skirta sistema ir šių reakcijų tendencijų stebėjimas yra svarbūs veiksmingos sveikatos priežiūros politikos aspektai. Gerinant bendradarbiavimą farmakologinio budrumo srityje ES lygmeniu plečiasi ADR, apie kurias pranešta, „fondas“, o tai reiškia, kad galima greičiau užfiksuoti rečiau pasitaikančias tendencijas, išvengti dvigubo darbo stebint tas pačias ADR skirtingose valstybėse narėse ir, esant reikalui, greitai iš rinkos pašalinti nesaugius vaistus. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Farmakologinio budrumo sistema – tai sistema, naudojama vaistų saugos stebėsenai po to, kai jiems suteikiamas leidimas visuomeniniam naudojimui. Remiantis galiojančiais teisės aktais vaistams leidimas gali būti suteiktas dviem būdais: a) remiantis pagrindine procedūra, pagal kurią prašymą išduoti leidimą EMEA (Europos vaistų agentūra) pateikia farmacijos įmonė, arba b) remiantis abipusio pripažinimo tvarka, kuria remdamasi viena šalis vadovauja naujo vaisto vertinimo procesui ir koordinuoja savo veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis remdamasi abipusio pripažinimo tvarka. Decentralizuotos sistemos procedūros taisyklės nustatytos Direktyvoje 2001/83/EB. Balsavau už šį pranešimą, nes Europos pacientai bus geriau apsaugoti ir informuoti apie vaistų vartojimą ir jų šalutinį poveikį. Remiantis naujomis taisyklėmis numatyta sukurti nacionalines ir Europos interneto svetaines, konkrečiai skirtas vaistams, kuriose pacientams gali būti pateikiama išsamesnė informacija. Europos interneto svetainėje bus suteikta galimybė informuoti nacionalines valdžios institucijas apie nepageidaujamas reakcijas.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien priimtais pasiūlymais bus patobulinta visuomenės sveikatos priežiūros sistema, tačiau žaliesiems rūpestį kelia nuostatos dėl leidimų produktams suteikimo. Siūlomas leidimų vaistams išdavimo centralizavimas Europos lygmeniu pritaikytas atsižvelgiant į pramonės lobistų prašymus galimai neatsižvelgus į griežtus produkto vertinimo proceso reikalavimus. Todėl per galutinį balsavimą žalieji susilaikė. ES pasiūlymai neturėtų švelninti griežtų standartų. Pagal šiandien priimtus pasiūlymus leidimai biocidiniams produktams bus išduodami Europos lygmeniu, taip pramonės subjektams suteikiant visas galimybes patekti į visas ES rinkas iš pradžių neužtikrinus, kad būtų numatyti reikiami ištekliai tokiam leidimų išdavimo valdymui. Žaliesiems rūpestį kelia tai, kad, palyginti su dabartine padėtimi, Europos cheminių medžiagų agentūrai bus suteikti mažesni ištekliai ir daug mažiau laiko, kad užtikrintų griežto leidimų išdavimo proceso laikymąsi. Vis dėlto tai, kad EP nariai parėmė žaliųjų prašymą suteikti valstybėms narėms teisę nustatyti papildomas biocidų naudojimo kontrolės priemones, pagerina padėtį.

Pranešimas: Christa Klaß (A7-0239/2010)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šį pasiūlymą, kuriuo siekiama tobulinti šiuo metu galiojantį reglamentą dėl biocidinių produktų gamybos ir naudojimo. Ribotai ir atsakingai vartojami biocidai yra mūsų kasdienybės dalis, nes jie padeda išvengti ligų plitimo, padeda užtikrinti griežtas sveikatos ir higienos normas. Tačiau labai svarbu teisės aktais užtikrinti aukštą jų gamybos ir naudojimo apsaugos lygį. Tai būtų galima padaryti, nustatant vienodus biocidinių produktų vartotojams ir gamintojams taikomus privalomus standartus. Siekiant apsaugoti vartotoją, būtina užtikrinti patikimą medžiagų ir gaminių ženklinimo sistemą, kuri atitiktų rizikos lygį, nesvarbu, ar biocidiniai produktai pagaminti Europos Sąjungoje, ar už jos ribų. Taip pat būtina aiškiau apibrėžti informaciją, kuri turi būti pateikta etiketėje, nurodyti tikslią jos pateikimo vietą, siekiant, kad ji būtų veiksminga ir tinkama.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes biocidai, naudojami kovai su kenksmingais organizmais ir patogeninėmis bakterijomis, turi būti mažiau pavojingi, taip pat ir aplinkai. Naujų biocidinių produktų pateikimui Europos rinkai bus taikoma paprastesnė procedūra. Balsavau už tai, kad būtų uždraustos nuodingiausios cheminės medžiagos, visų pirma kancerogeninės cheminės medžiagos, vaisingumui žalą darančios arba genams ir hormonams poveikį darančios medžiagos.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjunga yra galbūt erdvė, kurios gyventojai patys judžiausi ir kurioje didelis gyventojų tankis, ypač aglomeracijose. Šiomis sąlygomis sukuriama palankesnė terpė bakterijoms ir ligoms perduoti, todėl biocidai taps būtina mūsų gyvenimo dalimi, siekiant išsaugoti atitinkamą sveikatos priežiūros ir higienos lygį. Biocidai turi būti veiksmingi, todėl jų naudojimas taip pat gali tapti pavojingas.

Vis dėlto naują reglamentą dėl biocidinių produktų privačioms juos gaminančioms įmonėms reikia taikyti tinkamai, kad neatsitiktų taip, kad joms pritrūks žaliavos biocidų gamybai. Tokia padėtis būtų nepalanki laikotarpiu, kai šios medžiagos paklausa didžiausia. Per Parlamento plenarinį posėdį pateiktame pranešime aiškiai nurodyta, kad Komisijos pasiūlymą dėl reglamento reikia gerokai patobulinti, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti tikslus, kurie jame taip pat iškelti. Naujame reglamente turi būti atsižvelgta į tris pagrindines sritis: aplinkos apsaugą, vartotojų apsaugą ir praktikinius įgyvendinimo aspektus gamintojų požiūriu.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pozicija biocidų klausimu turėtų prisidėti prie sveikatos apsaugos nesukeliant nepageidaujamos rizikos. Šioje rezoliucijoje pateikiami Komisijos pasiūlymo dėl biocidų pakeitimai ir siekiama standartizuoti Europos lygmeniu galiojančias teisines normas bei pritaikyti jas prie naujų techninio pobūdžio pokyčių, kas iš pat pradžių pagrindžia jos svarbą.

Pirma, manau, gyvybiškai svarbu užtikrinti aplinkos ir gyvūnų apsaugą, ypatingą dėmesį atkreipiant į atsargumo principo taikymą. Pagal rezoliuciją taip pat numatytas platesnio masto naudingos informacijos teikimas specialistams ir vartotojams, taip pat teikiama didesnė svarba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sričiai, į ką norėčiau atkreipti dėmesį.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes biocidai, naudojami kovai su kenksmingais organizmais ir patogeninėmis bakterijomis, turi būti mažiau pavojingi, taip pat ir aplinkai. Naujų biocidinių produktų pateikimui Europos rinkai bus taikoma paprastesnė procedūra. Balsavau už tai, kad būtų uždraustos nuodingiausios cheminės medžiagos, visų pirma kancerogeninės cheminės medžiagos, vaisingumui žalą darančios arba genams ir hormonams poveikį darančios medžiagos.

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Pagrindinis šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas – padidinti naudojamų ir Europos Sąjungos rinkoje esančių biocidinių produktų saugumą ir supaprastinti leidimų suteikimo procesą visoje Europos Sąjungoje. Todėl vartotojų ir gamintojų labui Komisijos pasiūlymu dėl reglamento siekiama suvienodinti galiojančius Europos teisės aktus ir juos atnaujinti.

Todėl juo siekiama pertvarkyti esamą sistemą išplečiant jos taikymo sritį, kad ji apimtų medžiagas ir gaminius, kuriems apdirbti naudojami biocidiniai produktai, įvedant visoje Europoje galiojančių leidimų suteikimo produktams, kurie laikomi „mažai rizikingais“, tvarką, sumažinant bandymų su gyvūnais kiekį, suderinant su duomenimis susijusius reikalavimus, padidinant Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) vaidmenį ir užtikrinant vienodą reglamento taikymą visoje Europos Sąjungoje.

  Robert Dušek (S&D), raštu. – (CS) Pateikto pranešimo tikslas – suvienodinti galiojančius Europos teisės aktus ir kartu pritaikyti juos prie techninio pobūdžio pokyčių. Biocidiniai produktai ir medžiagos mūsų visuomenei būtinai reikalingi, nes jie padeda laikytis griežtų sveikatos priežiūros ir higienos reikalavimų. Daug mikroorganizmų jau tapo atsparūs pirminiams produktams, taigi šiuo metu naudojamos biocidinės medžiagos dėl didesnio jų veiksmingumo kelia vis didesnį pavojų. Visiškai pritariu pranešėjo tikslui atsižvelgti ne tik į gamintojų patirtį, bet ypač į vartotojų bei aplinkos apsaugą. Reglamentai dėl biocidinių produktų taip pat turėtų būti taikomi gamintojams, esantiems ne ES teritorijoje. Manome, kad nepriimtina reikalauti mūsų gamintojų didėjančių sąnaudų sąskaita laikytis griežtesnių standartų vartotojų ir aplinkos požiūriu ir nieko nereikalauti iš kitų gamintojų, esančių ne ES ir ne Europos teritorijoje, kurie importuoja šias prekes į ES.

Vartotojai, kurie biocidinių produktų įsigyja ES teritorijoje, turi būti tikri, kad prekės atitinka minimalius reikalavimus neatsižvelgiant į tai, ar jos perkamos Lenkijoje, ar Vokietijoje, arba į tai, ar jų kilmės vieta yra ES, ar Kinija. Pranešimas parengtas aiškiai. Jame reikalaujama konkrečių ir įmanomų teisės aktų pakeitimų ir atsižvelgiama į poveikį aplinkai. Dėl šių priežasčių balsuosiu už jo priėmimą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl biocidinių produktų teikimo rinkai ir naudojimo. Taip pasielgiau, nes juo sugriežtinamos leidimų biocidams išdavimo, prekiavimo jais ir jų naudojimo ES taisyklės, siekiant apsaugoti žmogaus ir gyvūnų sveikatą bei aplinką laikantis atsargumo principo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Siekiant laikytis griežtų higienos standartų, prie kurių įprato mūsų karta, reikia vis dažniau ir platesniu mastu naudoti biocidinius produktus. Kartu reikalaujame, kad šie produktai būtų veiksmingesni nei kada nors anksčiau, o tai reiškia, kad juos naudoti taip pat pavojingiau.

Būtent todėl reguliuojant prekybą biocidiniais produktais ir jų naudojimą itin didelį dėmesį reikia skirti vartotojo ir naudotojo apsaugai. Kaip jau minėjau, kitais atvejais taisyklės šiuo klausimu turi būti vienodos ir taikomos visoje Europos Sąjungoje arba negalėsime veiksmingai užtikrinti ne mažiau svarbios visų Europos vartotojų ir aplinkos apsaugos.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šiuo reglamentu siekiama standartizuoti Europos lygmeniu galiojančias taisykles ir pritaikyti jas atsižvelgiant į techninio pobūdžio pasikeitimus. Vartotojams turi būti suteikta galimybė manyti, kad jų įsigyjami produktai atitinka minimalius ES vidaus rinkoje taikomus standartus neatsižvelgiant į valstybę narę, kurioje produktas įsigyjamas. Tai reiškia, kad aiškus apdirbtų medžiagų ir produktų ženklinimas yra toks pat svarbus kaip atitinkamas leidimo suteikimas dėl biocidinio produkto, neatsižvelgiant į tai, ar jo gamybos vieta ES, ar už jos ribų. Manoma, kad Europos biocidinių produktų rinkos vertė siekia apytiksliai 890 mln. EUR per metus, o tai sudaro apie 27 proc. pasaulio rinkos. Trys didelės įmonės užimta 25 proc. Europos rinkos. Todėl būtina nustatyti pusiausvyrą tarp didelių įmonių ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) interesų. Pramonės šakoje, kurioje dominuojančią padėtį užimta keli dideli pramoniniai gamintojai, reikia daugiau padėti MVĮ. Tai gali būti padaryta atleidžiant MVĮ nuo metinio mokesčio už biocidinių produktų tiekimą rinkai. Be to, valstybės narės, siekdamos papildyti Europos cheminių medžiagų agentūros teikiamus rekomendacinio pobūdžio dokumentus, turėtų įsteigti nacionalines pagalbos tarnybas.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mūsų susilaikymas balsavimo per pirmąjį svarstymą metu rodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog valstybės narės tikrai turi apsaugoti savo piliečius nuo žalingo rinkoje naudojamų biocidinių medžiagų poveikio sveikatai ir aplinkai, rūpestį mums kelia tam tikri labai svarbūs klausimai, į kuriuos dėmesio neatkreipė didžioji dalis šio Parlamento narių.

Europos cheminių medžiagų agentūra, kuri bus atsakinga už moksliškai pagrįstą įvertinimą, ar gali būti suteiktas leidimas rinkoje naudoti biocidą, dabar turės ne per devynis, kaip siūlyta anksčiau, o per tris mėnesius parengti nuomonę remdamasi vertinimo išvadomis ir pateikti ją Komisijai. Nemanome, kad šis laikotarpio sutrumpinimas bus naudingas laikantis griežto požiūrio, reikalingo siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką. Tikimės, kad šis klausimas galės būti pakartotinai apsvarstytas per būsimas derybas su Komisija ir Taryba.

Džiaugiamės, kad tvirtinama, jog valstybės narės, nacionaliniu lygmeniu išduodamos leidimus, galės atsižvelgti į regioninius skirtumus ir vietos aplinkosaugos problemas, ir kad nurodoma laikytis subsidiarumo principo. Taip pat palankiai vertiname pasiūlytas procedūras dėl nanomedžiagų ir papildomus pažeidžiamesnių grupių, pvz., vaikų ir nėščių moterų, atveju, apsaugos lygius.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Tekste, dėl kurio vyksta balsavimas, pateikiami aiškūs pakeitimai, palyginti su pirminiu pasiūlymu, ir noriu pagirti Ch. Klaß už veiksmingą tarpininkavimą. Džiaugiuosi tikslais, kurie pasiekti dėl geresnės įmonių duomenų apsaugos ir centralizuoto leidimų išdavimo procedūros, siekiant teikti rinkai šiuos produktus, laipsniško įvedimo Europos lygmeniu.

Griežtesnių ženklinimo reikalavimų nustatymas taip pat neabejotinai padės vartotojams priimti pagrįstesnį ir saugesnį sprendimą. Judame tinkama linkme, tačiau kai kuriuos darbus dar reikia atlikti: mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros reglamentavimo sistema šiame sektoriuje nesuderinta su kitomis reglamentavimo naujovėmis, pvz., REACH direktyva.

Be to, nebuvo paskelbtas finansų paketas, reikalingas Europos cheminių medžiagų agentūrai, kad ji galėtų vykdyti naujas pareigas vertinimo srityje. Tikiuosi, Komisija aiškiau išdėstys šiuos klausimus kartu taip pat atsižvelgdama į šiai institucijai REACH direktyva jau nustatytą darbo krūvį.

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už šį tekstą. Dėl šių teisės aktų, kurie buvo patvirtinti per pirmąjį svarstymą Europos Parlamente, kovai su parazitais ir bakterijomis naudojami biocidai taps saugesni ir mažiau kenksmingi aplinkai.

Bendrasis pasiūlymo dėl reglamento tikslas – atnaujinti Bendrijos taisykles, reglamentuojančias produktus nuo vabzdžių nubaidymo priemonių iki vandens valymo cheminių medžiagų (žemės ūkyje naudojamiems pesticidams taikomi kiti teisės aktai). Pirmą kartą biocidais apdirbamoms medžiagos taip pat bus reguliuojamos.

Taip pat pritarėme, kad būtų uždraustos nuodingiausios medžiagos, visų pirma kancerogeninės, vaisingumui kenkiančios arba genams ir hormonams darančios poveikį medžiagos kartu sugriežtinant reikalavimus, taikomus kitoms pavojingoms medžiagoms, kurios turės būti laipsniškai pakeistos ne tokiomis kenksmingomis alternatyviomis medžiagomis.

Būsima Europos Sąjungos lygmeniu centralizuota leidimų naudoti biocidus suteikimo sistema bus įgyvendinta laipsniškai ir taip pat užtikrins daugiau nuoseklumo 27 valstybių narių lygmeniu, taigi bus užtikrinama geresnė apsauga.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Biocidai, skirti apsaugai nuo parazitų, kirmėlių ir bakterijų, naudojami kasdienėje veikloje ir žemės ūkyje. Siekiant biocidinius produktus padaryti saugesniais naudoti ir sukurti priežiūros sistemą, logiška su šiomis medžiagomis atlikti tuos pačius bandymus ir joms taikyti tuos pačius standartus visoje ES. Kaip ūkininkų atstovė Europos Parlamente, esu įsipareigojusi siekti, kad biocidai būtų naudojami atsakingai. Šis pasiūlymas yra geras vienodo reglamentavimo ES pagrindas. Siekiant sąžiningos konkurencijos itin pritariu visoms naujoms nuostatoms dėl biocidų, kurios taip pat bus taikomos importui iš trečiųjų šalių. Vis dėlto žemės ūkio subjektai turi ir toliau užtikrinti, kad būtų gaminamas saugus maistas ir maisto produktus tiekti pagrįstomis sąnaudomis. Pasiūlymus, turinčius tiesioginį poveikį gamybai ir gamybos sąnaudoms, reikia vertinti itin kruopščiai. Tinkamų kovos priemonių naudojimas kovai su kenksmingais parazitais neturi būti apsunkintas arba pabrangintas dėl neekonomiškumo. Bet kuriuo atveju nauju reglamentu turėtų būti įgyvendinti vartotojų norai ir gamintojų reikalavimai.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Biocidų vaidmuo visada kėlė daugiau ar mažiau ginčų galbūt todėl, kad ne visada lengva juos identifikuoti ir apibrėžti. Tačiau akivaizdu, kad mūsų kasdienėje veikoje biocidų naudojimo paskirtis labai įvairi ir todėl reikia suvokti tikrąjį jų poveikį visų mūsų saugumui ir sveikatai.

Todėl balsavau už Europos pramonės taisyklių supaprastinimą ir suvienodinimą bei už valstybes nares, kurios galės naudotis atnaujintomis taisyklėmis, tenkinančiomis naujus visuomenės poreikius. Sistemos, skirtos suderinti leidimų suteikimo kriterijus, sukūrimas leis išvengti produktų, kuriems leidimas jau buvo suteiktas, rizikos vertinimo dubliavimo. Tai dar vienas svarbus šio Parlamento žengtas žingsnis, kuriuo siekiama apsaugoti piliečių sveikatą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Kasmet rinkai pateikiama maždaug 90 mln. tonų biocidinių produktų, kurie skirti parazitams ir bakterijoms kontroliuoti. Taigi Europos Sąjungos susirūpinimas šiuo klausimu visiškai suprantamas, nes ji laikosi pozicijos, kad biocidų naudojimas turėtų būti saugesnis ir mažiau kenksmingas aplinkai. Todėl uždrausdama naudoti nuodingiausias chemines medžiagas, pvz., kancerogenines medžiagas arba vaisingumui kenksmingas medžiagas, ji siekia geriau apsaugoti žmogaus sveikatą. Ji taip pat siekia gerinti gyvūnų ir aplinkos apsaugą. Vis dėlto manau, kad ne tik šis pasiūlymas turėtų būti priimtas, bet taip pat turėtų būti reikalaujama, kad į ES importuojamiems produktams būtų taikomos visos sertifikavimo procedūros. Todėl taip balsavau.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. – (LT) Reglamentas dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir naudojimo, dėl kurio balsavimo šiandien, leidžia mums žengti dar vieną žingsnį centralizuotos biocidinių produktų registravimo sistemos įdiegimo link. REACH reglamentu įdiegta cheminių medžiagų registravimo sistema rodo, jog atskirų nacionalinių registravimo sistemų atsisakymas išties pasiteisina. Šiuo metu neretai susiduriame su situacija, kuomet vienas ar kitas produktas negali patekti į kurios nors valstybės narės rinką vien dėl sudėtingų ir nepagrįstai brangių tos valstybės registravimo procedūrų. Antra vertus, palengvindami biocidinių produktų patekimą į rinką, turime labai atidžiai stebėti, jog dėl ypatingo šių produktų keliamo pavojaus sveikatai, būtų išlaikytas aukštas apsaugos lygis.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Biocidai yra neatsiejama mūsų civilizacijos dalis ir jie yra labai svarbūs siekiant laikytis griežtų sveikatos priežiūros ir higienos standartų; biocidai turi būti veiksmingi siekiant išvengti ligų ir infekcijų, tačiau kartu jie gali būti labai pavojingi: todėl būtinas optimalus šių medžiagų valdymas.

Naujuoju biocidų naudojimo reglamentu turi būti užtikrinta, kad gamintojai arba daugiausia vidutinio dydžio įmonės galėtų taikyti taisykles savo gamybos procese neatsidurdamos konkurencijos atžvilgiu nepalankesnėje padėtyje. Be to, medžiagų, savo sudėtyje turinčių biocidų, naudotojai ir gamintojai turi galėti remtis minimaliais visoje Europos Sąjungoje taikomais standartais. Mano nuomone, Komisijos pasiūlymą dėl reglamento labai reikia tobulinti ir keisti, kad būtų pasiekti nurodyti tikslai, pvz., pašalinti galiojančioje direktyvoje esančius trūkumus, patobulinti leidimų suteikimo procedūrą, racionalizuoti sprendimų priėmimo procedūrą ir kartu toliau siekti aukšto apsaugos lygio.

Naujose nuostatose turi būti atsižvelgta į tris svarbiausias sritis: aplinkos apsaugą, vartotojų apsaugą ir saugų bei praktišką jų įgyvendinimą, užtikrinamą gamintojų. Naujame reglamente taip pat bus nustatyta supaprastinta leidimų naudoti produktą suteikimo procedūra, kad būtų išvengta nebūtinų sąnaudų ir pernelyg didelių mokesčių.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Įsigaliosiančiame reglamente nustatoma supaprastinta leidimų naudoti produktą suteikimo, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos, procedūra, kad būtų išvengta nebūtinų sąnaudų ir pernelyg didelių mokesčių. Juo taip pat peržiūrima galiojanti 1998 m. direktyva ir Europos cheminių medžiagų agentūrai nustatomi pagrindiniai leidimų suteikimo aspektai. Pritariu laipsniškam centralizuoto leidimų suteikimo procedūros įvedimui: 2013 m. nerizikingų produktų atžvilgiu ir 2013 m. visų rūšių biocidams. Pavojingų veikliųjų medžiagų (kancerogeninių, mutagenininių arba toksiškų reprodukcijai, patvarių, bioakumuliacinių medžiagų) atmetimo kriterijai galės būti nagrinėjami, kai bus parengtas jų pakeitimo planas. Todėl, kai bus suteiktas leidimas naudoti biocidą, savo sudėtyje turintį veikliųjų medžiagų, kurias planuojama pakeisti, leidimo galiojimo laikotarpis bus apribotas trejiems metams ir turės būti naudojamos alternatyvios medžiagos, kurios nekenksmingos aplinkai ir žmogaus sveikatai. Naujajame reglamente turi būti atsižvelgta į tris svarbiausias sritis: aplinkos apsaugą, vartotojų apsaugą ir saugų bei praktišką jų įgyvendinimą, užtikrinamą gamintojų.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Naujas Europos reglamentas dėl biocidų susijęs ne vien tik su vidaus rinka. Jis tai pat susijęs su sveikatos ir aplinkos apsauga. Trumpai tariant, taip šiandien pareiškė Europos Parlamentas.

Žinoma, reikia patenkinti kelis gamintojų pateiktus prašymus, susijusius su šiais produktais, naudojamais kovai su parazitais, pvz., prašymą dėl patekimo į Europos rinką, leidimo suteikimo procedūrų atlikimo terminų, bandymų nedubliavimo ir suderinamumo su teisės aktais dėl pesticidų. Tai tikrai nėra neribotos veiksmų laisvės suteikimas gamintojams. Aiškiai įtvirtintas pavojingiausių medžiagų pakeitimo principas. Tai labiausiai susiję su patvariomis, bioakumuliacinėmis ir toksiškomis medžiagomis (PBT) ir endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis.

Nustatoma, kad atsakomybę prisiima visi proceso dalyviai, įskaitant gamintojus, kurie rinkai teikia biocidais apdirbtas prekes. Nepamirškime nuodingų sofų atvejo! Vis dėlto vienu klausimu tenka apgailestauti – kad atmestas pakeitimas, kuriame buvo numatyta, kad gamintojai turėtų mokėti metinį mokestį, kuris mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) būtų mažesnis, kad Stokholme įsikūrusiai cheminių medžiagų agentūrai būtų suteiktos galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus. Viena yra aišku: disponuojant ribotais ištekliais bus sunku atlikti patikimus bandymus ir taip sumažinti pavojų vartotojų sveikatai.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (FR) Balsuojant dėl šio pranešimo susilaikėme, nes žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos srityje padaryta pažanga paversta niekais pramonės atstovams suteikiant nuolaidų, kurios kelia pavojų Europos cheminių medžiagų agentūros veiklai. Galima sutikti su tuo, kad leidimai visiems biocidiniams produktams būtų suteikti remiantis centralizuota procedūra. Tačiau procesas tampa nepriimtinu, jeigu moksliškai pagrįstam vertinimui skirtas terminas radikaliai sutrumpinamas ir kartu sumažinamas finansavimas.

Negalima tikėtis nuveikti daugiau, greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis nepakenkiant darbo kokybei. Šis balsavimas parodo tikruosius dešiniųjų ir centro dešiniųjų politinių jėgų ketinimus: ne toks griežtas visų biocidinių produktų vertinimas, užtikrinant tiesioginį priėjimą prie visos vidaus rinkos žmonių sveikatos sąskaita. Nedidelis sistemos sutvirtinimas – bus paisoma nepriklausomos valstybių narių teisės apriboti arba uždrausti biocidinių medžiagų naudojimą.

Pranešimas: Peter Skinner (A7-0170/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už toliau aptariamą pranešimą, nes manau, kad Europai tikrai reikalinga finansų priežiūros institucija kaip sudėtinga, tačiau veiksminga struktūra, kuri galėtų vadovauti Europos Sąjungos finansų institucijoms ir užtikrinti, kad jos dirbtų tinkamai. Atsižvelgdamas į tai labai palankiai vertinu Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įsteigimą, nes manau, kad tai vienintelis būdas pagerinti galiojantį Europos vidaus rinkos reguliavimą užtikrinant rinkos nepažeidžiamumą ir tinkamą jos veikimą, kartu išsaugant finansų sistemos stabilumą ir užtikrinant Europos ir tarptautinio lygmens priežiūros priemonių koordinavimą. Finansų sistemose pasireiškiančias rizikas galime nustatyti tik užtikrindami geresnę priežiūrą, kurią atliekant laiku būsime perspėti apie tokias krizes, kokia 2008 m. nusiaubė pasaulį. Ši didelė krizė parodė, kad vėl reikia pertvarkyti šį sektorių, kad remiant išties kompetentingas priežiūros institucijas, kurios tikrai gali suteikti labai reikalingą pagalbą šiame svarbiame sektoriuje, būtų padidinta konkurencija.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šis pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, yra įtraukas į finansinės priežiūros dokumentų rinkinį. Šiuo rinkiniu įsteigiamos trys Europos institucijos, kurių tikslas prižiūrėti konkrečius finansų pramonės sektorius: bankų, draudimo ir finansų rinkas. Visiškai pritariau kartu šiam pranešimui ir finansų priežiūros dokumentų rinkiniui, nes, mano nuomone, tai yra svarbus ir, svarbiausia, reikalingas žingsnis į priekį. Tokiomis priemonėmis semiamės patirties iš recesijos ir jos dramatiškų pasekmių ekonomikai ir darbo vietoms, kurių sukėlė dabartinės finansų sistemos žlugimas. Šios naujos priežiūros sistemos tikslas – stabilizuoti finansų sistemą ir užtikrinti jos stabilumą.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) bus atsakinga už tam tikrų praktinio pobūdžio klausimų sprendimą, pvz., dėl ne gyvybės draudimo polisų ir gyvybės draudimo polisų, kurie yra tam tikra investavimo forma, ir profesinių pensijų. Jeigu atsižvelgsime į tai, kad draudimo paslaugų rinką naujosiose valstybėse narėse sukūrė užsienio Europos investuotojai, tokių tarpvalstybinių tinklų atžvilgiu priežiūros komitetas atliks gyvybiškai svarbų vaidmenį, nes galės užtikrinti visų valstybės narės piliečių saugumą. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija taip pat galės imtis priemonių nacionalinės priežiūros institucijos atžvilgiu, kai šios institucijos nuolat susidurs su ES techninių reikalavimų įvykdymo sunkumais.

Manau, ši iniciatyva kartu su EIOPA teise spręsti nacionalinių priežiūros institucijų nesutarimus, kai remiantis teisės aktais jos privalo bendradarbiauti arba pasiekti susitarimą, yra pažanga valdant finansinių paslaugų Europoje integracijos procesą. Trumpai tariant, tai subalansuota sistema, kuriai verta besąlygiškai pritarti.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes bus sukurtos trys naujos Europos priežiūros institucijos (ESA), kurios pakeis dabartinius priežiūros komitetus. Jos turės ne konsultuojamojo pobūdžio kompetenciją, kaip yra pagal dabartinę sistemą, bet kur kas didesnius įgaliojimus. Pasitelkus nuostatą dėl peržiūros ateityje joms taip pat gali būti suteikti papildomi įgaliojimai. Taip pat bus sukurta Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), kurios tikslas bus vykdyti priežiūrą ir įspėti apie rizikos veiksnių susikaupimą Europos ekonomikoje.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Europos finansų sistemos veiksmingumas priklauso nuo kruopštaus rizikos valdymo ir tikslaus viso sektoriaus struktūros stabilumo vertinimo. Naujos priežiūros institucijos sukūrimas aiškiai leidžia daryti prielaidą, kad Europos Sąjungos institucijos prisiima atsakomybę užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias krizėms, neleista pasinaudoti padėtimi ir prižiūrėtas elgesys ir pozicijos.

Siekiant vis didesnės mūsų valstybių narių rinkų integracijos, neišvengiamai atsisakant apsaugomojo pobūdžio apribojimų, reikia dirbti kartu, kad pašalintume tiek vidaus, tiek išorės grėsmes.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Pritariu Komisijos pasiūlymui sukurti tris naujas decentralizuotas Europos draudimo ir profesinių pensijų agentūras ir manau, kad jų sukūrimas juo labiau sveikintinas atsižvelgiant į dabartinius neaiškumus, kilusius dėl 2008 m. Europoje kilusios ekonomikos ir finansų krizės.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Kaip tai dariau ir ankstesnių pranešimų dėl Europos finansų reguliavimo institucijų sukūrimo atveju, taip pat balsuoju už pranešimų pasiūlymą sukurti Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kaip svarbu, kad Europos Sąjungoje, ir visų pirma vidaus rinkoje, veiktų Europos priežiūros institucijos, kad būtų sumažintas būsimų aplinkybių, kurios mūsų finansų rinkoje sukėlė įtampą, ekonominis ir finansinis poveikis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Neatsižvelgiant į mūsų politinius įsitikinimus ar pasaulio supratimą paskutinė krizė mums tikrai parodė viena, t. y. kad reikia pertvarkyti priežiūros institucijų struktūrą sukuriant Europos institucijas ir taip peržiūrėti visą makroekonominę ir mikroekonominę priežiūros sistemą.

Pasiektame susitarime, kuris šiandien teikiamas balsavimui, yra be galo daug teigiamų aspektų. Vienas jų – nepriklausomų Europos institucijų sukūrimas, kurių tikslas – prižiūrėti bankų, draudimo įmonių ir finansų rinkas. Šios institucijos nepakeis nacionalinių priežiūros institucijų, tačiau dirbs su jomis, siekdamos vykdyti savo pareigą atlikti rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūrą ir sisteminės rizikos analizę, kad būtų užkirstas kelias kitai krizei, kuri būtų panašaus dydžio į dabartinę krizę, sukrėsti Europos bankininkystės sektorių ir finansų rinką.

Kaip jau turėjau progą tai pasakyti daugelį kartų, man asmeniškai nekelia nerimo tai, kad bus sukurtos Europos priežiūros institucijos. Manau, labai svarbu, kad savo pareigas jos galėtų vykdyti nepriklausomai ir kompetentingai, kad būtų stiprinamas pasitikėjimas rinka ir jos dalyviais, ir šiuo atveju tai visų pirma taikytina draudimo paslaugų ir pensijų sektoriui.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Siekiant apsaugoti Europos rinkos skaidrumą ir patikimumą visuomenės akyse gyvybiškai svarbu Europos priežiūros subjektams draudimo paslaugų ir profesinių pensijų rinkose suteikti didesnius įgaliojimus, skirti daugiau lėšų ir suteikti daugiau savarankiškumo. Taip bus užtikrintas ES institucijų šiuo metu vykdomos reformos, kuria siekiama prižiūrėti finansų rinkas, siekiant išvengti tokios krizės, su kuria šiuo metu susiduria pasaulio ekonomika ir kuri itin pakenkė Europos visuomenei, pavojaus ateityje, veiksmingumas. Komisija pateikė tam tikrus pasiūlymus, siekdama sukurti veiksmingesnę, integruotesnę ir tvaresnę finansų priežiūros sistemą ES. Tokios priemonės paremtos Europos finansų priežiūros institucijų sistema. Todėl Komisija siūlo sukurti tris naujas decentralizuotas Europos institucijas: Europos bankininkystės instituciją, Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją. Pažymėtina, kad šioms trims institucijoms sukurti iš Europos biudžeto 2011-2013 m. turės būti skirta 59 699 000 EUR.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pranešimas įtrauktas į vadinamąjį finansų priežiūros dokumentų rinkinį. Balsuodami dėl jo atsižvelgėme į tai, kaip Taryba, Komisija ir pats Parlamentas delsė imtis priemonių šiame sektoriuje ir tepriėmė sprendimus, kurie neišsprendžia pagrindinės problemos, t. y. finansinės spekuliacijos, įskaitant valstybės garantuotos skolos draudimo, kuris laikomas itin spekuliatyvia išvestine finansine priemone, klausimą. Jeigu jai nebus užkirstas kelias, Europos institucijų sukūrimas šiuose sektoriuose iš esmės bus nenaudingas.

Mūsų balsavimas „prieš“ dėl pranešimo visų pirma yra protestas dėl to, kad dar nebuvo pateikta jokių pasiūlymų dėl mokesčių rojų panaikinimo, kapitalo judėjimo mokesčio nustatymo, arba išvestinių finansinių priemonių rinkos panaikinimo.

Tai reiškia, kad pagrindiniai finansinių spekuliacijų mechanizmai tebėra rinkoje ir priemonėmis, kurių imtasi, labiau siekiama palengvinti didžiųjų valstybių ir jų finansų grupių vykdomą valstybių narių, kuriose ekonomika trapesnė, kontrolę, nei skirtos finansinės spekuliacijos problemai spręsti, imantis ją spręsti tiesiogiai ir ją likviduojant.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Europos Parlamentas, kaip paprastai, paragino suteikti vienodas galimybes visoms ES lygmeniu veikiančioms agentūroms. Taip ES taip pat padarė reikšmingų integruotos finansų rinkos priežiūros klaidų. Balsuoju už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija. Manau, kad turi būti institucija, kuri užtikrintų finansų sistemos stabilumą, mokumą ir finansų institucijų likvidumą, rinkų ir finansų produktų skaidrumą, taip pat apsaugotų depozitarus ir investuotojus. Tai pat manau, kad ši institucija negali veikti neturėdama priėjimo prie svarbios informacijos, kuri jai reikalinga dėl sandorių ir ekonominių agentūrų.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) sukūrimas numatytas Komisijos pasiūlymuose, parengtuose remiantis 2009 m. vasario mėn. J. de Larosière ataskaita. J. de Larosière ataskaitoje buvo siūloma stiprinti priežiūros sistemą, siekiant sumažinti būsimų finansų krizių pavojų ir jų mastą. Pritariu EIOPA sukūrimui kaip priemonei, kurios Europa ėmėsi siekdama užtikrinti aukšto lygio, veiksmingą ir nuolatinį reguliavimą ir priežiūrą visoje Europoje. Ši Europos institucija prižiūrės nacionalines priežiūros institucijas draudimo sektoriuje ir užtikrins tinkamą ir pakankamą investuotojų ir apdraustų vartotojų apsaugą ES. Institucija priims tiesiogiai finansų institucijoms taikomus sprendimus ir gali įspėti Komisiją apie pavojingus produktus arba sandorius rinkoje.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, nes manau, kad reikia pašalinti šiandieninius trūkumus, susijusius su koordinavimu, vienodu ES teisės taikymu ir nacionalinių priežiūros institucijų tarpusavio pasitikėjimu.

Pastaroji finansų krizė atskleidė kai kurių nacionalinės priežiūros modelių neveiksmingumą, kuriuos taikant nebuvo veiksmingai išspręstos problemos, kurių kilo Europos finansų rinkoje. Todėl galiu tik pasidžiaugti ir paremti sprendimą stiprinti priežiūros sistemą, grindžiamą veiksmais, skirtais priemonėms, kuriomis galima užkirsti kelią finansų sistemos veikimo pavojams ateityje, nustatyti.

Pasinaudodami nauja finansų priežiūros sistema pašalinsime sektoriaus trūkumus, sieksime pagerinti vidaus rinkos veikimą ir, galiausiai, vienodai gerai užtikrinsime veiksmingą reguliavimą ir priežiūrą kartu visada atsižvelgdami į valstybių narių individualius poreikius.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Draudimo ir profesinių pensijų sistemas turėtų užtikrinti valstybės narės. Europa akivaizdžiai žengia netinkama linkme, mažėjant viešosioms pajamoms ir išlaidoms. Liepos 7 d. Komisijos pateikta žalioji knyga dėl pensijų mums tai primena. Šiomis aplinkybėmis neįmanoma įsivaizduoti, kad Europos priežiūros institucija galėtų prižiūrėti tokį sektorių. Balsuoju prieš šį tekstą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Paskutinė finansų krizė aiškiai parodė didžiausius finansų priežiūros trūkumus tiek atskirais atvejais, tiek kalbant apie visą finansų sistemą. Priežiūros modeliai buvo paremti nacionaliniu požiūriu ir nebuvo pritaikyti globalizacijai, kuri pasireiškė finansų sistemoje, kurioje įvairios finansų grupės atlieka tarpvalstybines operacijas, prisiimdamos tokioms operacijoms būdingą riziką. Todėl taikant ES taisės aktus nebuvo užtikrinamas joks bendradarbiavimas, koordinavimas ar suderinamumas. Taigi šios direktyvos tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą, užtikrinant aukštą priežiūros ir rizikos ribojimo reguliavimo lygį ir apsaugant indėlininkus, investuotojus ir naudos gavėjus. Todėl labai svarbu užtikrinti finansų rinkos vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, išlaikyti viešųjų finansų stabilumą bei tvarumą ir gerinti tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą priežiūros srityje. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sukūrimas labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūros modelio ir daugelio kitų mechanizmų, dėl kurių sprendimas būtų priimtas ir jie būtų įgyvendinti esant išties skubiam reikalui, veikimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Finansų krizė iš tikrųjų atskleidė daug finansų sistemos trūkumų. Visų pirma probleminėse draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų srityse turi būti užtikrinta, kad nebūtų naudojamasi rizikingais finansiniais produktais ir kortų namelio principu sukurtomis schemomis. Pvz., neseniai bankrutavo internetinė draudimo paslaugų įmonė, palikdama savo klientus su jų skundais likimo valiai. Skundų gausa taip pat atskleidė didelius konsultavimo paslaugų teikimo trūkumus, kai vartotojams buvo parduoti rizikingi finansiniai paketai kaip saugios finansinės priemonės jų profesinėms pensijoms užtikrinti. Jeigu iš tikrųjų ketiname vykdyti priežiūros įsipareigojimus, reikės spręsti tokias problemas, kurių kilo ES, ir sukurti sąžiningas sąlygas. Būtina griežtesnė finansų priežiūra. Nemanau, kad Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sukūrimas yra optimaliausias sprendimas, tačiau tai geriau negu nieko, todėl balsavau už jį.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Bankams ir draudimo įmonėms veiklą vykdant tarpvalstybiniu mastu vien tik nacionalinio lygmens šių įmonių priežiūros, kaip rodo dabartinė ekonomikos ir finansų krizė, nepakanka. Vis dėlto teigiamai turėtų būti vertinamas faktas, kad susidūrusios su rimtomis problemomis biudžeto srityje valstybės narės išsaugojo teisę priimti galutinius sprendimus. Tačiau šiame pranešime pernelyg plačiai aptariama Europos ekonomikos valdysena, todėl susilaikiau nuo balsavimo.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui ir jo pakeitimams, kuriuos pateikė Parlamentas.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad šios finansų krizės laikotarpiu mano politiniai bendražygiai prisiėmė įsipareigojimus, kuriems Europos Parlamentas tvirtai pritarė. Privalėjome peržiūrėti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą. Nacionalinių priežiūros institucijų tarpusavio koordinavimo nebuvimas padidino finansų institucijų klaidos riziką ateityje. Sukurdami tris naujas Europos institucijas, atsakingas už bankų, finansų rinkos veikimo ir draudimo ir pensijų kaupimo įmonių veiklos priežiūrą sukūrėme visapusišką finansų priežiūros sistemą. Taip Europos bankininkystės institucija užtikrins, kad bankų veikla būtų reguliuojama laikantis vienodų reikalavimų ir koordinuotai. Turėdama tikrą teisę priimti privalomus sprendimus, ji priims galutinį sprendimą, jeigu kils nesutarimų su nacionalinėmis bankų reguliavimo institucijomis. Finansų institucijų mokumo ir didesnio finansų rinkų ir produktų skaidrumo užtikrinimas taip pat garantuos geresnę investuotojų, įmonių, santaupų turinčių asmenų ir vartotojų apsaugą. Todėl šia nauja priemone naudosis ne keli finansų ekspertai privilegijos teisėmis, o ji iš tikrųjų bus naudinga visiems.

Pranešimas: Sylvie Goulard (A7-0168/2010)

  Damien Abad (PPE) , raštu. – (FR) 2009 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė sukurti Europos finansų priežiūros sistemą ir šis pasiūlymas buvo pateiktas remiantis Jacques de Larosière vadovaujamos grupės parengtu dokumentu. Taigi nuo 2011 m. sausio 1 d. Europos Sąjunga turės savo „valdymo bokštą“ finansinio pobūdžio rizikos veiksniams nustatyti ir, esant reikalui, turės galimybę imtis veiksmų. Šis vaidmuo bus patikėtas naujoms bankų, finansų rinkos ir draudimo paslaugų priežiūros institucijoms ir Europos sisteminės rizikos valdybai. Todėl balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos Sąjungai reikia institucijos, užsiimančios tik jos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra, kuri galėtų nustatyti finansų stabilumui kylantį pavojų, galėtų įspėti ir teikti rekomendacijas dėl tokių pavojų pašalinimo. Kad galiausiai pasiektume tvarų ir tinkamą augimą, turime pasiekti šiuos tris tikslus: apsaugoti viešųjų paslaugų teikimą, skatinti naujoves, didinti MVĮ finansavimą.

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už toliau aptariamą pranešimą todėl, kad manau, jog dabartinėje sistemoje yra tam tikrų makrolygio finansų priežiūros trūkumų, ir todėl, kad manau, jog šis klausimas yra pernelyg svarbus, kad būtų paliktas nuošalyje. Reikėtų pasidžiaugti įgyvendinamomis iniciatyvos, kuriomis siekiama išspręsti šią problemą. Jeigu ieškotume teigiamų finansų krizės, kuri neseniai nusiaubė pasaulį, aspektų, reikėtų paminėti, kad ji tikrai atkreipė mūsų dėmesį į mūsų ekonominių sistemų pažeidžiamumą, į nuolatinę ekonominę riziką, kurios sąlygomis gyvename, ir į tai, kad akivaizdžiai reikia sukurti instituciją, atsakingą už makroekonominę priežiūrą ES. Todėl palankiai vertinu faktą, kad visoms politinėms frakcijoms priklausantys EP nariai balsavo už šį pranešimą ir kad jis priimtas didžiule balsų dauguma, kas puikiai parodo bendrą rūpestį dėl mokestinės nepriklausomybės. Manau, labai svarbu, kad ši nauja finansų priežiūros sistema veiktų netrukdydama finansuoti ekonomiką ir kartu apsaugotų bendrąją rinką, taip sudarydama sąlygas ES išlaikyti deramą padėtį ir laiku įspėdama apie pavojingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į visas šias priežastis pritariu Europos sisteminės rizikos valdymo sukūrimui.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šis pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, yra įtraukas į finansinės priežiūros dokumentų rinkinį. Šiuo rinkiniu įsteigiamos trys Europos institucijos, kurių tikslas prižiūrėti konkrečius finansų pramonės sektorius: bankų, draudimo ir finansų rinkas. Visiškai pritariau kartu šiam pranešimui ir finansų priežiūros dokumentų rinkiniui, nes mano nuomone tai yra svarbus ir, svarbiausia, reikalingas žingsnis į priekį. Tokiomis priemonėmis semiamės patirties iš recesijos ir jos dramatiškų pasekmių ekonomikai ir darbo vietoms, kurių sukėlė dabartinės finansų sistemos žlugimas. Šios naujos priežiūros sistemos tikslas – stabilizuoti finansų sistemą ir užtikrinti jos stabilumą.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Pastaroji finansų ir ekonomikos krizė iškėlė daug klausimų, į kuriuos privalėsime kuo greičiau atsakyti, ir parodė, kad nors ES ir turi nemažai ekonominės politikos koordinavimo priemonių, jos nebuvo iki galo išnaudotos, o esama valdymo sistema turi ženklių spragų. ESRV steigimas – svarbi naujovė, nes iki šiol dar niekas nebuvo atlikęs Europos lygmens makroekonominės analizės, kurios pagrindinis tikslas – įvertinti sisteminę riziką. Glaudus ESRV ir institucijų, turinčių atitinkamą informaciją (nacionalinės priežiūros institucijos ir Europos valdžios institucijos, atsakingos už pavienius sektorius), bendradarbiavimas yra pagrindas, siekiant sukurti nuoseklią makro ir mikroekonominio lygmens priežiūros sistemą.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Reikalavau, kad Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) būtų suteikti platesni įgaliojimai, kad būtų užtikrinta greita, aiški komunikacija. ESRV parengs bendrą rodiklių rinkinį, kad remiantis standartu įvairius tarpvalstybinės reikšmės finansų institucijų rizikos veiksnius būtų galima suskirstyti į kategorijas ir nustatyti rizikos veiksnių, kurie jiems gali būti būdingi, rūšis. ESRV taip pat sukurs vadinamąją „šviesoforo“ sistemą, kuria bus nustatyti įvairūs rizikos lygiai. Į patariamojo mokslo komiteto narių sudėtį taip pat bus įtraukti ekspertai, kad ESRV turėtų geresnę galimybę vertinti rizikos veiksnių susikaupimą ir galėtų naudotis labai didele patirtimi. Pirmus penkerius metus ESRV pirmininkaus Europos centrinio banko pirmininkas, kad jai būtų suteikta pakankamai didelė reikšmė ir ji įgautų reikiamą patikimumą.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Nepaisant to, kad man kyla daug abejonių dėl priimto sprendimo, balsavau už finansų priežiūros pertvarką ES. Reguliavimo būtinybė buvo kur kas labiau propaguojama negu būtinybė užtikrinti laisvos rinkos sąlygas bankams ir finansų sektoriaus subjektams. Nepakankamai aiškiai apibūdinamos reguliavimo institucijos nacionaliniu ir Europos lygmenimis, o jų atsakomybės ribos itin neaiškios. Geriausiu atveju dėl to visi finansų rinkos dalyviai gali pasigesti teisinio apibrėžtumo, blogiausiu atveju tai gali lemti Europos reguliavimo institucijos piktnaudžiavimą įgaliojimais, nuo kurio patiems rinkos dalyviams veiksmingai apsiginti bus praktiškai neįmanoma.

Nesant bendros ES finansų rinkos stiprios tarpvalstybinio lygmens priežiūros institucijos, kuriai suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl pavienių finansų rinkos dalyvių valstybėse narėse, egzistavimo teisėtumas abejotinas. Jeigu reguliavimas ES mums taip perdėtai rūpi, kaip šiuo atveju tai matome esant finansų rinkų srityje, mums nebeliks nieko kito, kaip tik pasyviais stebėti, kaip Kinija mus išstumia iš pasaulio rinkos. Taigi kol mes kurį laiką kritikuojame konkurencijos sąlygų atžvilgiu nesąžiningą elgesį, Kinija ne tik pasinaudojo dosnia valstybės pagalba, pigia darbo jėga ir aplinkos apsaugos standartų nesilaikymu, bet taip pat padarė pažangą pasitelkusi inovacijas ir šiuolaikines technologijas. Tai įspėjimas mums ir mes turėtume susirūpinti.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Dauguma ekonomistų mano, kad prognozės retai būna pakankamai tikslios, todėl vienintelė likusi priemonė yra priežiūra ir savisauga. Europos Parlamentas kartu su Ekonomikos ir finansų Ministrų Taryba ir atitinkamais Komisijos nariais puikiai atliko savo darbą.

Neapsimeskime, kad šių priemonių pakanka ir kad jos gali užglaistyti praeities aplinkybes, tačiau ateityje galime vėl skatinti pasitikėjimą bankininkyste ir finansų sektoriumi tol, kol makrolygio rizikos ribojimo priežiūra bus patikėta institucijai, kuri atsako už visos Europos rinkos, visos euro zonos priežiūrą, o ne jos padaliniams, kurie jau nebeveikia.

Be to, ši institucija priežiūrą vykdys ne tik ES šalyse, bet taip pat tose šalyse, kurių valiuta yra kaip nors susieta su euru, taigi ir su mūsų įmonėmis ir visomis įmonėmis, su kuriomis jos plėtoja verslą.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsuodama už šį pranešimą reikalavau, kad Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) būtų suteikti platesni įgaliojimai, kad būtų užtikrinta greita, aiški komunikacija. ESRV parengs bendrą rodiklių rinkinį, kad remiantis standartu įvairius tarpvalstybinės reikšmės finansų institucijų rizikos veiksnius būtų galima suskirstyti į kategorijas ir nustatyti rizikos veiksnių, kurie jiems gali būti būdingi, rūšis.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už daugelį šiame pranešime pateiktų pasiūlymų ir už Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) įsteigimą. Reikia reikalauti, kad Europos Parlamentas, suvokdamas savo atsakomybę ir pasinaudodamas naujais pagal Lisabonos sutartį suteiktais įgaliojimais, užimtų svarbią vietą tobulinant ES priežiūros sistemą. Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma pašalinti dabartinės priežiūros sistemos trūkumų, kuriuos atskleidė dabartinė finansų krizė, reikia dar skubiau sukurti makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemą, kuria galėtų būti užtikrintas Europos finansų rinkos stabilumas. Taip pat svarbu užtikrinti bendrosios rinkos bendrumą ir suteikti ES priemones, kurios leis jai ginti eurą ir kitas tarptautines valiutas pasauliniu lygmeniu. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į svarbią priemonę, kuri įvedama pasiūlymu dėl ESRV, kuriuo remiantis ji užsiimtų makroekonomine analize Europos lygmeniu, kad galėtų ištirti galimą sisteminę riziką. Atsižvelgdamas į nurodytus valstybių narių lygmeniu vykdomos mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros trūkumus manau, kad glaudus ESRV, centrinių bankų, priežiūros institucijų ir „realios ekonomikos“ subjektų bendradarbiavimas ne tik suteiks ESRV veiksmams teisėtumo, bet taip pat ženkliai prisidės prie to, kad šie veiksmai būtų veiksmingi.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Paskutinė krizė mums tikrai parodė viena, t. y. kad reikia pertvarkyti priežiūros institucijų struktūrą sukuriant Europos institucijas ir taip peržiūrėti visą makroekonominę ir mikroekonominę priežiūros sistemą.

Kaip jau turėjau progą tai pasakyti daugelį kartų, man asmeniškai nekelia nerimo tai, kad bus sukurtos Europos priežiūros institucijos. Manau, labai svarbu, kad savo pareigas jos galėtų vykdyti nepriklausomai ir kompetentingai, kad būtų stiprinamas pasitikėjimas rinka ir jos dalyviais.

Konkrečiai šiuo atveju Europos sisteminės rizikos valdybos įkūrimu siekiama parūpinti Europos Sąjungai veiksmingą priežiūros sistemą nepakenkiant ekonomikos augimui; apsaugoti bendrąją rinką nuo fragmentacijos pavojaus; ir, galiausiai, plėtojant Europos makrolygio rizikos ribojimo perspektyvą padėti išspręsti fragmentuotos pavienės rizikos analizės, atliekamos nacionaliniu lygmeniu, problemą kartu gerinant išankstinio perspėjimo priemonių veiksmingumą ir sudarant sąlygas imtis konkrečių veiksmų atsižvelgiant į rizikos vertinimo rezultatus.

Todėl reikėtų pasidžiaugti šios Europos sisteminės rizikos valdybos sukūrimu ir tikiuosi, kad puikus jos pareigų atlikimas bus geresnės priežiūros Europos Sąjungoje užtikrinimo pradžia.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Dabartinėmis aplinkybėmis ES sprendimų priėmimo – ir politikos vykdymo – procese prioritetinė svarba turėtų būti teikiama sistemos, kuria remiantis būtų galima imtis prevencinių veiksmų ir kuri būtų nuolat ir išsamiai nurodant motyvus įvertinama, sukūrimui, siekiant kovoti su dabartine krize, kurios laikotarpiu būtina užtikrinti, kad veiksmingai būtų vykdoma Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad Europos sisteminės rizikos valdyba gali stebėti ir vertinti finansų sistemos rizikas laikotarpiu, kai, manoma, ji veikia normaliai, ji gali užtikrinti finansų sistemos stabilumą, kuris neabejotinai būtinas, kad vystytųsi reali ekonomika, būtų užtikrinamas ekonomikos augimas, gerovės ir darbo vietų kūrimas. Norėčiau atkreipti dėmesį į pranešėjos pastangas, kad būtų pateiktas subalansuotas ir realus pasiūlymas, užtikrinant, kad veiksmingai būtų vykdoma priežiūra, kuri užtikrins ekonomikos finansavimą, bendrosios rinkos veikimą ir ES interesų paisymą bei tikslų įgyvendinimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsuodami dėl šio ir kitų pranešimų, įtrauktų į finansų priežiūros dokumentų rinkinį, atsižvelgėme į tai, kaip Taryba, Komisija ir pats Parlamentas delsė imtis priemonių šiame sektoriuje ir tepriėmė sprendimus, kurie neišsprendžia pagrindinės problemos, t. y. finansinės spekuliacijos, įskaitant valstybės garantuotos skolos draudimo klausimą.

Mūsų balsavimas „prieš“ dėl pranešimo visų pirma yra protestas dėl to, kad dar nebuvo pateikta jokių pasiūlymų dėl mokesčių rojų panaikinimo, kapitalo judėjimo mokesčio nustatymo arba išvestinių finansinių priemonių rinkos panaikinimo.

Tai reiškia, kad pagrindiniai finansinių spekuliacijų mechanizmai tebėra rinkoje ir priemonėmis, kurių imtasi, labiau siekiama palengvinti didžiųjų valstybių ir jų finansų grupių vykdomą valstybių narių, kuriose ekonomika trapesnė, kontrolę, nei skirtos finansinės spekuliacijos problemai spręsti, imantis ją spręsti tiesiogiai ir ją likviduojant.

Iš pradžių šių priemonių įgyvendinimas gali turėt tam tikrą teigiamą poveikį, tačiau jų mastas pernelyg menkas ir jeigu nebus imtasi pagrindinių priemonių, su laiku pamatysime, kad spekuliuojama toliau.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Palaikau Europos Komisijos pasiūlymą įsteigti naują instituciją, vadinamąją Europos sisteminės rizikos valdybą (ESRV), siekiat kovoti su finansų, ekonomikos ir socialine krize, nusiaubusia visą Europos Sąjungą. ESRV veiks prie Europos centrinio banko ir stebės bei vertins visos finansų sistemos stabilumui gresiančias rizikas. Be to, ESRV taip pat iš anksto perspės valstybes nares apie sistemines rizikas, kurių gali kilti, ir, esant reikalui, teiks rekomendacijas dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant pašalinti šias rizikas. Europos centrinio banko, nacionalinių centrinių bankų, Europos priežiūros institucijų ir nacionalinių priežiūros institucijų vadovai dalyvaus ESRV veikloje. Taip ESRV, vykdydama savo makroekonominės priežiūros funkcijas, padės užkirsti kelią ateities krizėms.

  Edvard Kožušník (ECR), raštu. – (CS) Esu tikra, kad Jacques‘o de Larosière‘o vadovaujama ekspertų grupė atliko labai geros kokybės krizės priežasčių ir sprendimo dėl jų pašalinimo analizę Europos lygmeniu. Nepaisant to, Komisijos pasiūlytas teisės aktų rinkinys man kelia tam tikrų nuogąstavimų. Asmeniškai, galiu galvoti apie Europos sisteminės rizikos valdybos įkūrimą. Manau, kad tokiai institucijai sukurti galima būtų rasti tam tikrą pagrindą. Europos Sąjungai reikia strateginės tokio pobūdžio institucijos. Be to, manau, atsižvelgiant į patį šios institucijos pobūdį, nėra pavojaus, kad joje išsikeros biurokratija. Tačiau esu susidaręs visiškai kitokią nuomonę apie Europos finansų priežiūros institucijų sistemą. Pasiūlymas labai aiškiai parodo, kad kuriama tvirta ir sudėtinga biurokratinė struktūra ir kol kas nėra aišku, ar savo plačius įgaliojimus ji vykdys valstybių narių galių sąskaita. Jeigu norime, kad Europos finansų priežiūros institucijų sistema neperžengtų pirminių jai nustatytų ribų, jos įgaliojimai turi būti suformuluoti taip tiksliai, kad nekiltų net mažiausia abejonė, kad už kasdienę finansų rinkų priežiūrą bus atsakingos valstybės narės ir jų nepriklausomos nacionalinės priežiūros institucijos ir visa tai turi būti atliekama kartu išlaikant kiekvienos valstybės narės fiskalinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad visas šis teisės aktų paketas neatitinka šių kriterijų, negaliu už jį balsuoti.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Paskutinė finansų krizė aiškiai parodė didžiausius finansų priežiūros trūkumus vykdant mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Priežiūros modeliai nebuvo pritaikyti globalizacijai, kuri pasireiškė finansų sistemoje, kai įvairios finansų grupės atlieka tarpvalstybines operacijas, prisiimdamos tokių operacijų riziką. Todėl taikant ES taisės aktus nebuvo užtikrinamas joks bendradarbiavimas, koordinavimas ar suderinamumas. Taigi šios direktyvos tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą, užtikrinant aukštą priežiūros ir rizikos ribojimo reguliavimo lygį ir apsaugant indėlininkus, investuotojus ir naudos gavėjus. Todėl labai svarbu užtikrinti finansų rinkos vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, išlaikyti viešųjų finansų stabilumą bei tvarumą ir gerinti tarptautinį koordinavimą ir bendradarbiavimą priežiūros srityje. Manau, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sukūrimas labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūros modelio veikimą ir išvengti sisteminės rizikos, kuri atsiranda dėl didelių finansų grupių veiklos tarpvalstybiniu mastu. Vis dėl to dar reikia daug nuveikti, kad būtų užkirstas kelias pakartotinai susiklostyti tikrai nenormalioms pastaruoju metu susiklosčiusioms aplinkybėms, kurios padarė žalos ekonomikai, akcininkas, indėlininkams, mokesčių mokėtojams ir pakenkė sistemos patikimumui.

  Claudio Morganti (EFD), raštu. – (IT) Visiškai pritariu pranešimui ir pateiktoms nuostatoms, kuriomis siekiama užtikrinti geresnį rinkos stabilumą. Pranešimas buvo reikalingas, siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą. Labai svarbu apsaugoti vidaus rinką.

Nepaisant to, man kyla abejonių dėl priežiūros, kurią turės vykdyti Europos centrinis bankas; praeityje dažnai pasitaikydavo atvejų, kai centriniai bankai, kurie turėdavo vykdyti priežiūrą, to nedarydavo ir labiausiai dėl krizės kalti jie. Aš pirmenybę būčiau teikęs kitokiai priežiūros institucijai. Todėl balsavau už šį tekstą, tačiau balsavime dėl teisėkūros rezoliucijos susilaikiau.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Bankams ir draudimo įmonėms veiklą vykdant tarpvalstybiniu mastu vien tik nacionalinio lygmens šių įmonių priežiūros, kaip rodo dabartinė ekonomikos ir finansų krizė, nepakanka. Vis dėlto teigiamai turėtų būti vertinamas faktas, kad susidūrusios su rimtomis problemomis biudžeto srityje valstybės narės išsaugojo teisę priimti galutinius sprendimus. Tačiau šiame pranešime pernelyg plačiai aptariama Europos ekonomikos valdysena, todėl susilaikiau nuo balsavimo.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Per balsavimą susilaikiau. Viena vertus, atsižvelgiant į dabartinę spragą finansų rizikos vertinimo arba reguliavimo srityje ES lygmeniu, kompromisas, pasiektas dėl makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros, yra žingsnis į priekį. Tačiau, kita vertus, pasiūlyti sprendimai yra neadekvatūs problemų, kurias jie turi spręsti, atžvilgiu. Pasiūlyme nepakankamai nagrinėjama gausybės finansų sistemą sudarančių dalyvių ir produktų tarpusavio priklausomybė arba jų santykis su realiąja ekonomika. Nei dėl vieno iš šių klausimų negalima priimti dalinio sprendimo, kuriuo būtų grindžiama priežiūros struktūra.

Be to, negalima atmesti ir aplinkybės, kad pats Europos centrinis bankas, priimdamas bankų turtą kaip paskolų užtikrinimo priemonę, taps sisteminės rizikos veiksniu. Galiausiai Europos sisteminės rizikos valdyba tampa silpnąja sistemos, pagal kurią veiksmingi įgaliojimai sutelkiami valstybių ir paisant jų interesų sudarytuose susitarimuose, grandimi, taip išplečiant tarpvyriausybinį modelį, kuris būdingas Europos integracijai finansų srityje.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui ir jo pakeitimams, kuriuos pateikė Parlamentas. Atsižvelgiant į tarptautinių finansų rinkų integraciją Europos Sąjungai reikia prisiimti tvirtus įsipareigojimus pasaulio mastu. Europos sisteminės rizikos valdyba turėtų pasinaudoti aukšto lygio mokslinio komiteto kompetencija ir prisiimti visus reikalingus pasaulio masto įsipareigojimus siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma Sąjungos nuomonės finansinio stabilumo klausimais, visų pirma glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu ir Finansinio stabilumo valdyba, kurie turėtų anksti įspėti apie makrolygio rizikos ribojimo riziką pasaulio mastu, ir G20 partneriais.

  Evelyn Regner (S&D), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą dėl finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo, nes tai svarbi naujos finansų rinkos struktūros dalis ir dokumentų rinkinys yra svarbus žingsnis siekiant finansų rinkų reguliavimo. Nors būčiau norėjusi, kad valdyba turėtų daugiau ir platesnės apimties teises imtis veiksmų, kaip Teisės reikalų komiteto nuomonės referentė dėl Europos sisteminės rizikos valdybos, sisteminės rizikos valdybos sukūrimą vertinu kaip sėkmingą rezultatą. Ateityje Europos priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti platesni įgaliojimai. Makrolygio rizikos ribojimo priežiūra prasminga tik tada, jeigu ji vykdoma tarpvalstybiniu lygmeniu. Dvidešimt septynioms priežiūros institucijoms būtų sunku įvertinti pasaulio finansų rinkos rizikas.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Finansų krizė parodė: nacionalinių institucijų atliekamos mikrolygio priežiūros nepakanka siekiant užtikrinti, kad sisteminės rizikos būtų nustatytos ir jų būtų greitai išvengta. Mums reikia veiksmingos europinės priežiūros sistemos, kuri leistų stebėti, vertinti bei išvengti finansiniam stabilumui grėsmę keliančių galimų rizikų. Pranešime aiškiai pabrėžiama Europos bendrosios rinkos vientisumo išsaugojimo svarba. Bet labai svarbu ir apsaugoti vidaus rinką nuo prekių iš tų šalių, kuriose nepuoselėjamos tokios vertybės kaip demokratija, ekologija, socialinės garantijos, dėl to prekės ir paslaugos iš tų šalių tampa pigesnėmis, o mūsų Europos įmonės nepajėgios konkuruoti tokiomis sąlygomis. Aš pritariu šį mėnesį Pirmininko J. M. Barroso išsakytiems pastebėjimams: „Mes turime žmonių. Mes turime įmonių. Abiem jiems reikia atviros ir modernios bendrosios rinkos.“ Vidaus rinka – didžiausias Europos turtas, tačiau mes nepakankamai išnaudojame jos potencialą. Tik 8 % iš 20 mln. Europos MVĮ vykdo tarpvalstybinę prekybą. O dar mažiau investuoja tarpvalstybiniu lygmeniu. Europos sisteminės rizikos valdyba būtų pagrindinė ES priežiūros struktūros atrama ir tokiu būdu prisidėtų prie darnesnio vidaus rinkos funkcionavimo. Europos bendroji rinka buvo viena iš pagrindinių priežasčių, bet ne mažesnė priežastis buvo ir minėtas vertybes lėmusių Lietuvos ir kitų kolegų valstybių narių įstojimas į Sąjungą. Bet koks pastebimas susiskaldymas ir nesupratimas sugriautų dešimtmečius trunkančias pastangas pašalinti sienas ir kliūtis.

Pranešimas: Antolín Sánchez Presedo (A7-0163/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes finansų krizė atskleidė pasaulio finansų rinkų, taip pat ir Europos rinkos trūkumus, ir tai reiškia, kad vis labiau integruotoje pasaulio ekonomikoje rinkos nebuvo apsaugotos. Kartu su siūlymais sukurti integruotą mikrolygio ir makrolygio priežiūrą, šiame pranešime siūloma persvarstyti sektoriams skirtų direktyvų paketą, daugiausia bankininkystės ir vertybinių popierių srityse, siekiant pritaikyti šias direktyvas prie naujos bankininkystės priežiūros sistemos. Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalims nusprendus imtis veiksmų ir sukurti stipresnę, nuoseklesnę pasaulinio lygmens būsimą finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros sistemą, ES taip pat privalo pateikti plataus užmojo konkretiems atvejams skirtą atsaką, kuriuo teikiami mikrolygio ir makrolygio priežiūros sprendimai ir telkiamas dėmesys į pasaulinį bendradarbiavimą bei suderinimą dėl sisteminės rizikos. Tai išskirtinė galimybė mums nustatyti savo integruotos priežiūros politinius tikslus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šiuo klausimu Europos Parlamentas aiškiai pritaria dėl glaudesnės Europos lygmens finansinės priežiūros integracijos. Pritariu tam, nes manau, jog šiuo atveju Europa privalėjo veikti ir parodyti Europos piliečiams, kad imamės ryžtingų ir apčiuopiamų veiksmų bankininkystės sektoriaus stabilumui užtikrinti. Todėl pritariau šiam pranešimui ir su Taryba pasiektam kompromisui, nes siekiama, kad šios institucijos veiktų nuo 2011 m. sausio 1 d. Tikiuosi, kad nuo šiol šios institucijos galės praktiškai visapusiškai vykdyti savo funkcijas.

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už finansų priežiūros paketą dėl toliau pateiktų priežasčių. Šios trys institucijos turi būti steigiamos pagal vienodas taisykles, kad būtų užtikrintas nuoseklus derėjimas ir vienodas taikymas; tai padės tinkamiau veikti vidaus rinkai. Atsižvelgdamos į visų valstybių narių interesus ir įvairialypį jų finansų įstaigų pobūdį, institucijos turi užtikrinti aukštą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį. Klausimai dėl techninių standartų turėtų būti tiktai techninio pobūdžio, o jiems plėtoti reikalinga priežiūros ekspertų kompetencija. Deleguotais teisės aktais patvirtintais techniniais standartais turėtų toliau būti gerinamos, nurodomos ir apibrėžiamos sąlygos, skirtos nuosekliai suderinti ir vienodai taikyti Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintuose pagrindiniuose dokumentuose nustatytas taisykles, papildant ar keičiant tam tikrus neesminius teisės akto elementus. Šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti atvejai, kada reikia spręsti procedūrinius arba esminius atitikties Europos Sąjungos teisei klausimus, o priežiūros institucijos pačios jų išspręsti nesugeba. Tokiu atveju vienai iš susijusių priežiūros institucijų reikėtų turėti galimybę perduoti klausimą kompetentingai Europos priežiūros institucijai.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes pagrindinis jo tikslas – vartotojų apsauga. Atsižvelgdamas į sudėtingą veikiančių finansinių paslaugų struktūrą, raginau vartotojų apsaugą padaryti svarbiausiu EPI tikslu. Šios institucijos turės įgaliojimų tirti tam tikrus finansų įstaigų, finansinių produktų, pvz., kenksmingų produktų ir finansinių veiklų, pvz., spekuliavimo vertybiniais popieriais jų neturint, tipus ir vertinti riziką, kurią tokios įstaigos gali kelti finansų rinkoms, ir, jei reikia, įspėti. Tam tikrais finansų teisės aktuose nustatytais atvejais EPI gali uždrausti arba apriboti tam tikrus rizikingus finansinius produktus ar veiklos rūšis, ar netgi prašyti Komisijos pateikti teisės akto pasiūlymus, kuriais tokios veiklos rūšys ar produktai būtų uždrausti visam laikui.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už pranešimą, kuriame Europos Parlamentas pritaria Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos steigimui. Ši institucija turėtų siekti gerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma užtikrindama aukštą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį, atsižvelgiant į įvairius visų valstybių narių interesus, apsaugoti draudėjus ir kitus naudos gavėjus, užtikrinti finansų rinkų vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, apsaugoti finansų sistemos stabilumą ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą visos ekonomikos, taip pat finansų įstaigų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, vartotojų ir darbuotojų, naudai. Šiame dokumente Europos Parlamentas ragina Komisiją išnagrinėti, kaip galima būtų padaryti pažangą, įtvirtinant geriau integruotą draudimo ir profesinių pensijų priežiūros struktūrą, ir kartu siekti kurti vieną bendrą finansinių paslaugų rinką. Parlamentas, atsižvelgdamas į tai, jog dėl finansų ir ekonomikos krizės kilo reali ir rimta rizika vidaus rinkos stabilumui, taip pat ragina per vidutinės trukmės laikotarpį sukurti tarptautinių institucijų priežiūrą Europos Sąjungoje ir parengti europinį krizių, kurias jos gali patirti, įveikimo mechanizmą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl stiprėjančių nacionalinių rinkų sąsajų, daugelio pagrindinių finansų rinkų veikėjų tarptautinės arba bent dvišalės veiklos ir ypač dėl dabar visame pasaulyje jaučiamos ekonomikos ir finansų krizės tapo būtina iš naujo apgalvoti, persvarstyti ir netgi pakeisti Europos lygmens priežiūrą ir jos vykdymą.

Atsižvelgiant į šias dabartinės padėties sisteminio persvarstymo aplinkybes, labai svarbios visos trys Europos institucijos, dėl kurių rengiama ši rezoliucija, nes joms suteikta speciali atsakomybė naujoje sistemoje, kurią siekiama geriau pritaikyti šiandien kylantiems ir visų gyvenimui Europos Sąjungoje pasekmių turintiems uždaviniams spręsti.

Tikiuosi, kad dabar kuriama naujoji sistema bus sėkmingai naudojama praktiškai ir kad mūsų bendros pastangos sumažinti riziką ir rinkose užtikrinti skaidrumą bei tiesą nesibaigs dabar rastais sprendimais. Taip pat tikiuosi, kad visuomet norėsime mokytis iš patirties ir atsižvelgti į geriausią patirtį, kad lengviau būtų pagerinti tai, ką reikia gerinti.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Trims vadinamosioms Europos priežiūros institucijoms (EPI) suteiktos kompetencijos yra ne tokios, kokių galima tikėtis atsižvelgiant į institucijų pavadinimą. Institucijos turėtų būti priskirtos prie valstybių narių Tarybos. Institucijoms neturėtų būti suteikta galių tvirtinti jokių priemonių be išankstinio Tarybos pritarimo, išskyrus gairių, skirtų investuotojų, indėlininkų ir vidaus rinkos veikimo apsaugai bendradarbiaujant su tarptautinėmis institucijomis, tvirtinimą. Balsuosiu prieš šį tekstą. EPI kompetencijos ir jų tikslai turi būti persvarstyti.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Nuo Finansų paslaugų veiksmų plano paskelbimo Parlamentas yra pagrindinis veikėjas kuriant finansinių paslaugų bendrąją rinką, aktyviai skatinant derėjimą, skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją, kartu užtikrinant investuotojų ir vartotojų apsaugą.

Gerokai prieš finansų krizę Parlamentas nuolat ragino Europoje gerinti vienodos veiklos sąlygas visiems veikėjams, pabrėždamas svarbius vis integruotesnių finansų rinkų Europos priežiūros trūkumus. Visuose savo pranešimuose Parlamentas ragino Europos Komisiją išnagrinėti, kaip galima pasiekti pažangą kuriant integruotesnę priežiūros sistemą. Parlamentas taip pat pažymėjo, kad reikia veiksmingai prižiūrėti svarbiausių rinkos veikėjų sisteminę riziką ir rizikos ribojimą.

Siekdama integruotesnės priežiūros struktūros, Komisija pateikė teisės aktų pasiūlymus, kuriais siekiama sukurti naują Europos priežiūros institucijų tinklą, grindžiamą trimis ramsčiais: pirmasis – bankininkystės sektoriui, antrasis – draudimui ir profesinėms pensijoms ir trečiasis – vertybiniams popieriams ir rinkoms. Galiausiai turėtų būti įsteigta Europos sisteminės rizikos valdyba, skirta stebėti ir vertinti galimas grėsmes finansiniam stabilumui.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Įsteigti vieną ar daugiau institucijų yra būtina, tačiau to nepakanka, kad finansų rinkose būtų aptikti anomalijų ženklai ir nustatytos kylančios problemos. Antrasis žingsnis – tiksliai apibrėžti šių institucijų veiklą, kad joms būtų paskirtos ne nereikalingos, o konkrečios ir įgyvendinamos funkcijos ir uždaviniai.

Naujos institucijos skirtos ne tam, kad tiksliai nurodytų atsakingus asmenis ir juos nubaustų, bet tam, kad ištirtų rinkas, nustatytų kritiškas padėtis ir iškeltų nepageidaujamas tendencijas bei elgesį ir paskui pasiūlytų sprendimus. Tikslas turi būti ne sankcijos, nes jokiomis piniginėmis baudomis niekuomet nebus atkurtas pasitikėjimas. Turėtume skirti daugiau dėmesio problemų prevencijai, išankstiniams sprendimams ir rodiklių, kurie geriausiai rodo galimų problemų atsiradimą, nustatymui. Šiame pranešime analizuojamos šios kritiškos padėtys ir siekiama jas panaikinti kuriant priemonę, ex ante ir remiantis mūsų žiniomis apie finansų priemones, turinčią labai dideles galimybes tinkamai veikti.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Atsižvelgdama į sudėtingą veikiančių finansinių paslaugų struktūrą, balsavau už tai, kad vartotojų apsauga būtų svarbiausias EPI tikslas. Jos turės įgaliojimų tirti tam tikrus finansų įstaigų, finansinių produktų, pvz., kenksmingų produktų ir finansinių veiklų, pvz., spekuliavimo vertybiniais popieriais jų neturint, tipus ir vertinti riziką, kurią tokios įstaigos gali kelti finansų rinkoms, ir, jei reikia, įspėti. Tam tikrais finansų teisės aktuose nustatytais atvejais EPI gali uždrausti arba apriboti tam tikrus rizikingus finansinius produktus ar veiklos rūšis, ar netgi prašyti Komisijos pateikti teisės aktų pasiūlymus, kuriais tokios veiklos rūšys ar produktai būtų uždrausti visam laikui.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Dėl ekonomikos ir finansų krizės įsteigti Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją tapo būtina. Krizė paryškino rinkos priežiūros priemonių trūkumus ir Europos piliečių, ypač indėlininkų, investuotojų ar prisidedančiųjų prie šių veiklų, pažeidžiamumą. Jiems reikia suteikti didesnę apsaugą. Vienas iš būdų – prižiūrėti draudimo ir profesinių pensijų institucijas, tarptautinėms agentūroms skiriant ypatingą dėmesį, kuris, mano manymu, būtinas. Pritariu savo kolegos Peterio Skinnerio pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, ypač dėl to, kad Europos Parlamentas jau gerokai prieš krizę įspėjo dėl nepakankamos tam tikrų vis integruotesnių finansų rinkų priežiūros. Manau, kad Europos Parlamento pateiktas tekstas yra tinkamesnis kitų galimų krizių prevencijos ir geresnio valdymo požiūriu, ypač atsižvelgiant į priemones, skirtas finansų rinkų skaidrumui didinti.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už šiame pranešime pateiktas priemones dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) įgaliojimų. Nors finansų rinkos trūkumai atskleisti, dabartinė Europos ir pasaulio ekonomikos padėtis suteikia gerą galimybę ES kurti tvirtesnius ir labiau su globalizuotos ekonomikos poreikiais suderintus priežiūros ir reguliavimo pagrindus. Europos Sąjungos atsakas į krizę turi būti drąsus tiek makrolygio riziką ribojančios priežiūros ir reguliavimo, tiek mikrolygio riziką ribojančios priežiūros lygmeniu. Manau, kad nauja priežiūros sistema turėtų būti grindžiama atsargumo principu, nes pripažįstu, kad sistemos sandara labai sudėtinga. Taip pat svarbu, kad EPI turėtų veiksmingus pajėgumus vertinti ne tik sisteminę nacionalinių finansų įstaigų riziką, bet ir tarptautinę ir sisteminę Europos lygmens riziką bei tarptautinę sisteminę riziką.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Norint sustabdyti pasaulį sukrėtusią finansų krizę, kuri destabilizavo mūsų ekonomiką, pablogino užimtumo padėtį ir padidino mūsų nemokumą, mums reikia reguliavimo ir priežiūros. Būtent todėl mums buvo svarbu parodyti savo paramą ir balsuoti už šešis pranešimus, kuriais siūloma plataus užmojo ir didelio masto ekonomikos valdymo reforma. Šis susitarimas yra pirmas žingsnis siekiant įsteigti nepriklausomas ir tvirtas institucijas, kurių mums reikia europiečių labui. Balsuodami prisiimame savo atsakomybę, nes nuo 2011 m. sausio 1 d. bus įsteigtos trys institucijos: rinkų priežiūros, bankininkystės ir draudimo ir Europos sisteminės rizikos valdyba, kuriai pirmininkaus Europos centrinio banko pirmininkas.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Kaip jau akivaizdu dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės padarinių, nuolatinė Europos integracijos proceso sėkmė visiškai priklauso nuo Europos galimybių rasti sprendimus, skirtus Europoje sustiprinti integruotų priežiūros sistemų pajėgumą. Nacionalinis suverenitetas vis labiau priklauso nuo viršnacionalinio įsikišimo pasinaudojant Europos Sąjungos struktūromis, turinčiomis išteklių ir galių, suteikiančių galimybę šioms struktūroms veikti ir nustatyti tokias strategijas, kurios neapribojamos vien atskirais nacionaliniais norais ir poreikiais. Todėl kartoju, kad pritariu Europos struktūrų, turinčių įgaliojimų veikti ir prižiūrėti veiklą įvairiuose Europos finansų sektoriuose, – Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, – galių didinimui.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Reikėtų pasinaudoti Europos Komisijos pasiūlymu atnaujinti dalį bankininkystės ir vertybinių popierių direktyvų siekiant pritaikyti jas prie naujos Europos finansų priežiūros sistemos. Nauji finansų priežiūros pagrindai turėtų apimti ne tik atskirą nacionalinių priežiūros institucijų reguliuojamų finansų įstaigų riziką, bet dėmesys turėtų būti skirtas ir platesnei sisteminei rizikai, skatinant Europą tarptautiniu lygiu bendradarbiauti sisteminės rizikos klausimu.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Dabartinė finansų krizė paryškino pagrindinius finansų priežiūros trūkumus atskirais atvejais ir visos finansų sistemos požiūriu apskritai. Priežiūros modeliai nebuvo pritaikyti prie vykstančios finansų sistemos globalizacijos, kai įvairios finansinės grupės tarptautiniu lygmeniu vykdė savo sisteminę riziką apimančią veiklą. Todėl taikant ES teisės aktus nebuvo jokio bendradarbiavimo, derinimo ar nuoseklumo. Taigi šios direktyvos tikslas yra apskritai pagerinti vidaus rinkos veikimą užtikrinant aukštą priežiūros ir rizikos ribojimo reguliavimo lygį ir apsaugant indėlininkus, investuotojus bei visus paramos gavėjus. Todėl būtina apsaugoti vientisumą, veiksmingumą ir sklandų finansų rinkų veikimą siekiant išlaikyti viešųjų finansų stabilumą ir tvarumą bei sustiprinti tarptautinį derinimą ir bendradarbiavimą priežiūros srityje. Sukurti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą ir apibrėžti jos įgaliojimus yra būtini veiksmai siekiant, kad visuose sektoriuose būtų veiksmingas priežiūros modelis. Tačiau reikia daug kitų žingsnių, kad nebūtų leista vėl susidaryti tikrai amoralioms neseniai buvusioms padėtims, kurios padarė žalos ekonomikai, akcininkams, indėlininkams, mokesčių mokėtojams ir sistemos patikimumui.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Kaip parodė dabartinė ekonomikos ir finansų krizė, bankams ir draudimo bendrovėms veikiant tarptautiniu mastu vien nacionalinės šių bendrovių priežiūros nepakanka. Tačiau reikėtų teigiamai vertinti tai, kad iškilus rimtoms biudžeto problemoms valstybės narės išlaikė galias priimti galutinius sprendimus. Tačiau šiuo pranešimu per daug krypstama į Europos ekonominio valdymo pusę, todėl susilaikiau nuo balsavimo.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Šia direktyva reikėtų nustatyti atvejus, kada gali reikėti išspręsti procedūrinio ar turinio derėjimo su Europos Sąjungos teise klausimą, o priežiūros institucijos gali nesugebėti išspręsti šio klausimo pačios. Tokiu atveju vienai iš susijusių priežiūros institucijų reikėtų turėti galimybę perduoti klausimą kompetentingai Europos priežiūros institucijai (EPI). EPI turėtų veikti reglamente dėl EPI steigimo ir šioje direktyvoje nustatyta tvarka.

Pranešimas: José Manuel García-Margallo y Marfil (A7-0166/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Finansų krizė parodė, kad finansinis reguliavimas nepakankamas, o rinkos priežiūros priemonės – silpnos. Visi žinome, kad paprasčiausio nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo bendrajai vidaus rinkai, kuri iš tiesų yra zona be sienų, neužteko. Būtent todėl manau, kad nauja Europos priežiūros institucija sudarys sąlygas lengviau užkirsti kelią būsimoms krizėms, nes mums reikia lankstesnių institucijų, galinčių greičiau reaguoti. Manau, kad Europos sisteminės rizikos valdybai teks svarbiausias vaidmuo stebint ir vertinant mūsų finansiniam stabilumui kylančią galimą riziką. Mums reikia taisyklių, kuriomis būtų nustatytos vienodos veiklos sąlygos ir geresnė apsauga, tinkamiau pritaikyta prie mūsų indėlininkų, vartotojų, mokesčių mokėtojų ir smulkiojo ir vidutinio verslo poreikių. Būtina apsaugoti labiausiai nuo krizės kenčiančiųjų padėtį ir užtikrinti kreditavimo priemones per būsimas krizes. Taip pat privalome atkreipti dėmesį į dideles finansų įstaigas, kurios paprastai vadinamos „per didelėmis, kad galėtų žlugti“, ir, kaip matėme, gali lemti visos pasaulinės finansų sistemos griūtį.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šis pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija, yra finansų priežiūros paketo dalis. Šiuo teisės aktų paketu įsteigiamos trys Europos institucijos, skirtos prižiūrėti tam tikriems finansų sektoriams: bankams, draudimo ir finansų rinkoms. Kaip ir P. Skinnerio ir S. Giegoldo pranešimų dėl kitų dviejų priežiūros institucijų atveju, visapusiškai pritariu šiam pranešimui ir finansų priežiūros teisės aktų paketui apskritai, nes tai, mano nuomone, pagrindinis ir, svarbiausia, būtinas žingsnis į priekį (žr. paaiškinimą dėl balsavimo dėl P. Skinnerio pranešimo).

  Vito Bonsignore (PPE), raštu. – (IT) Teigiamai vertinu pranešėją dėl jo nuolatinių pastangų ir pasiekto kompromiso. Dabar bendrai pritariama, kad iš pradžių finansų krizė, o vėliau ekonomikos krizė išryškino, kaip svarbu Europai kalbėti vienu balsu: pasaulio ekonomikos krizės akivaizdoje ES negali būti susiskaldžiusi.

Matėme, kad Europos finansų teisės aktai buvo nepakankami ir kad priežiūros priemonės pasirodė esančios neveiksmingos. Todėl šiuo pranešimu bandoma pataisyti šiuos trūkumus: bandymas įsteigti tikrą Europos instituciją, turinčią aiškią atsakomybę, yra ypač pagirtinas. Taip pat verta pagirti pastangas sukurti priemonę būsimoms krizėms įveikti.

Mūsų svarbiausia pareiga – apsaugoti piliečių ir investuotojų, kuriems kartais teko matyti, kaip prapuolė jų santaupos, interesus: todėl teisinga įsteigti ES fondą, kurį iš anksto finansuos finansų įstaigos ir kuriuo pagal 137 pakeitimą bus saugomi indėlininkai. Todėl manau, kad pranešimo tikslai suderinti, atsižvelgiant į tai, kad pranešime nustatytas aiškus MVĮ vaidmuo (žr. 169–170 pakeitimus), jos šiandien vis dar daugiausia moka už šią krizę. Būtent todėl balsavau „už“.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Bankininkystės sistema, kuriai tenka svarbus socialinis ir ekonominis vaidmuo, siekiama įvairialypių tikslų ir dėl to dažnai atsiranda nepageidaujamų pasekmių.

Jei pagrindinis akcininkų tikslas kaupti turtą, tuomet kai kurie akcininkai gali remti verslo sistemą, kuriai nuolat trūksta likvidumo, arba kaupti turtą, pasinaudodami finansinėmis priemonėmis, kuriomis remiamas taupymas. Neprieštaraujant kiekvieno čia nurodyto tikslo šventumui, negalima paneigti poveikio, kurį šiose bendrovėse vadovybės priimti sprendimai padarė ekonomikai ir socialinei padėčiai.

Todėl politikų pareiga – patenkinti įvairių veikėjų reikalavimus, prašant, kad niekas nelaužytų savo pačių moralės principų ir socialinių įsipareigojimų. Todėl Europos Sąjungai tenka uždavinys teikti būtiną priežiūrą, kad visi veikėjai galėtų pasiekti savo tikslus, nedarydami žalos kitiems dalyviams. Reikia pagirti institucijos, galinčios padėti pasiekti šį tikslą, steigimą.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už daugumą pranešimo pasiūlymų ir Europos bankininkystės institucijos steigimą. Finansų krizė atskleidė daug finansų priežiūros ir ypač Europos Sąjungos bankininkystės sistemos trūkumų. Atsižvelgdama į tai, Europos visuomenė pamatė, kad Parlamentas ir Komisija ėmėsi skubių priemonių. Todėl būdami ten, kur dabar esame, privalome sukurti prevencijos priemones, kuriomis galėtume geriau pritaikyti Europos ekonomiką prie galimų būsimų sukrėtimų. Todėl Europos bankininkystės institucijos steigimas yra labai svarbus indėlis į finansinę priežiūrą, nes ši institucija bus atsakinga už krizių valdymo modus operandi bei valdymo modelio nustatymą ir, jei reikės, imsis ankstyvų veiksmų, spręsdama dėl galimų nemokumo atvejų.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pateikti naujoviški pasiūlymai dėl finansų įstaigų, ypač tarptautinių įstaigų, priežiūros. Mano manymu, svarbu, kad šiame dokumente didelėms finansų įstaigoms būtų skirtas specialus dėmesys, nes tokių įstaigų žlugimas gali lemti visos finansų sistemos griūtį. Indėlininkams apsaugoti ir su sunkumais susiduriančioms įstaigoms, kurių bankrotas galėtų sužlugdyti visą sistemą, išgelbėti skirto Europos fondo, kurį finansuoja finansų įstaigos, steigimas, mano manymu, yra tinkamas sprendimas, juo užpildomos spragos ir taisomas sistemos neveiksmingumas, dėl kurio kilo smarki krizė, kurios padarinius dabar jaučiame.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Iš krizės labai gerai visi išmokome vieną dalyką – būtina reformuoti institucinę priežiūros sistemą, įsteigiant Europos institucijas, ir kartu persvarstyti visą makrolygio ir mikrolygio ekonominės priežiūros koncepciją. Tokio darbo rezultatas – Europos bankininkystės institucija.

Pasaulio finansų krizė smarkiai sumažino pasitikėjimą bankininkyste, todėl rinkos – ir europiečiai apskritai – turi vėl skubiai imti tikėti savo bankų tvirtumu bei patikimumu ir ypač atgauti pasitikėjimą priežiūros institucijomis. Būtent todėl šiai naujai Europos bankininkystės institucijai skirtas vaidmuo turės tokią didelę reikšmę ateityje.

Dėl šio punkto abejoti negalime: ten, kur yra finansų įstaigų, kurių bankrotas gali sukelti visos finansų sistemos griūtį, negalime nieko nedaryti.

Kaip teisingai pasakė mano kolega J. M. García-Margallo y Marfil, kuriam teko labai svarbus vaidmuo šioje priežiūros temoje, „turime tik du pasirinkimo kelius: didesni nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimai arba didesnis Europos vaidmuo. Daugiau protekcionizmo arba daugiau vidaus rinkos“. Šiuo klausimu man nekyla abejonių, kuriuo keliu eiti: reikia didesnio Europos vaidmens ir daugiau vidaus rinkos esant atidžiai ir kompetentingai priežiūrai.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos bankininkystės institucija padidins finansų rinkų dabartinės priežiūros sistemos nuodugnios reformos, kurios dabar ėmėsi ES institucijos, veiksmingumą. Bus sukurti struktūriniai pagrindai įsikišti turint pakankamus įgaliojimus, kad būtų išvengta pastarosios pasaulinės finansų krizės pasikartojimo, nes tai būtų nepakeliama visuomenei ir pasaulio ekonomikai. Tiesą pasakius, visiškai netinka taikyti nacionalinių institucijų pastangomis grindžiamos priežiūros sistemos, nes nacionalinių institucijų kompetencija baigiasi prie valstybių sienų, o rinkos veikėjai yra finansų įstaigos, vykdančios veiklą visoje Europos erdvėje be sienų. Todėl privalau pagirti tai, kad pranešėjas skyrė dėmesį mažųjų ir vidutinių įmonių svarbai ir šio pasiūlymo europinei perspektyvai.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai dar vienas pranešimas, įtrauktas į finansų priežiūros paketą ir grindžiamas pasiūlymu dėl reglamento, įsteigiančio Europos bankininkystės instituciją, kaip Europos finansų priežiūros institucijų sistemos neatskiriamą dalį.

Viename pranešimo straipsnių teigiama, kad institucijos tikslas – apsaugoti viešuosius interesus prisidedant prie trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio stabilumo ir finansų sistemos veiksmingumo Europos Sąjungos ekonomikai, jos piliečiams ir bendrovėms.

Šiuo atveju šiais sprendimais vis tiek nesprendžiama pagrindinė, t. y. finansinės spekuliacijos, problema. Jei sprendimais nebus panaikintos išvestinės rinkos ir mokesčių rojus, iš esmės bus beprasmiška šiose srityse steigti Europos institucijas.

Mūsų balsavimas prieš šį pranešimą visų pirma yra protestas prieš tai, kad dar nematėme jokių pasiūlymų dėl mokesčių rojaus panaikinimo, kapitalo judėjimo mokesčių įvedimo ar išvestinių rinkų panaikinimo.

Iš viso šio finansų teisės aktų paketo aiškiai matyti, kad juo bandoma sukurti iliuziją, jog krizės problemos sprendžiamos, tačiau nesiimama pagrindinių klausimų, kurie sudaro sąlygas finansinėms grupėms susikrauti didžiulį pelną iš spekuliacijų, įskaitant spekuliacijas trapesnės ekonomikos valstybių narių užsienio skolomis.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Europos bankininkystės institucija (EBI) steigiama įgyvendinant Komisijos pasiūlymus, pateiktus atsižvelgiant į J. Larosière 2009 m. vasario mėn. pranešimo rekomendacijas. Teigiamai vertinu Europos bankininkystės institucijos steigimą, nes dėl Europos reakcijos į finansų ir ekonomikos krizę kilo tikra ir didelė rizika vidaus rinkos stabilumui. Tokia Europos priežiūros sistema skirta tam, kad nacionalinės ir Europos institucijos imtų glaudžiai bendradarbiauti ir derinti, kad būtų užtikrintas ES finansų sistemos stabilumas ir panaikinti įvairių nacionalinių režimų skirtumai. Nauja iš Europos centrinių bankų vadovų sudaryta valdyba stebės visoje Europoje kylančią makroekonominę riziką ir imsis veiksmų prieš ją. EBI teiks tiesiogiai finansų įstaigoms taikomus sprendimus ir įspės Komisiją dėl pavojingų produktų ar rinkos sandorių. Be to, EBI teks pagrindinis vaidmuo nustatant sisteminę riziką ir ši institucija dalyvaus ieškant sprendimo, kaip įveikti krizę.

  Thomas Mann (PPE), raštu. – (DE) Balsavau už puikų J. M. Garcia-Margallo pranešimą, kuris yra svarbi finansų priežiūros paketo dalis. Mūsų visiškai aiškiais reikalavimais – praėjus dvejiems metams nuo pasaulinės finansų krizės pradžios – apibūdinamas plataus užmojo projektas. Būsima Europos bankininkystės institucija (EBI) sujungs nacionalinių finansinių paslaugų teikėjus kontroliuojančias įstaigas. Tai būtina sąlyga, norint kontroliuoti glaudžiai tarpusavyje susijusias finansų rinkas. Turi būti parengti privalomi techniniai standartai, kad būtų įsteigta bendra Europos teisėkūros įstaiga. Siekiama veiksmingai užkirsti kelią konkurencijos finansų rinkose iškraipymui ir sustabdyti perteklines spekuliacijas. Finansų rinkos sandoriai turi tapti skaidresni. Šiuo tikslu mums reikia stebėti rizikingus produktus, pvz., išvestinius produktus ir skolintų vertybinių popierių pardavimą. Vartotojų ir mažųjų ir vidutinių įmonių labui negalima leisti, kad veikėjai iš esmės slėptų savo netikrintą veiklą nuo finansų rinkos priežiūros. Mes, Europos Parlamento nariai, tinkamai pasinaudojome politiniu svoriu, kurį turime nuo 2009 m. gruodžio 1 d., kai įsigaliojo Lisabonos sutartis. Parodėme frakcijų vienybę ir suradome sprendimus, dėl kurių Europos pridėtinė vertė tampa aiški. Jokios krizės negalima įveikti, jei valstybės veiks vienos. Atėjo laikas imtis veiksmingos bankininkystės priežiūros, kuria visuomet būtų užkertamas kelias – kaip sakė Komisijos narys M. Barnier – krizei virsti katastrofa.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Dabartinė finansų krizė paryškino pagrindinius finansų priežiūros trūkumus tiek tam tikrais atvejais, tiek apskritai visoje finansų sistemoje. Priežiūros modeliai buvo nacionalinio masto ir nebuvo pritaikyti prie vykstančios finansų sistemos globalizacijos, kai įvairios finansinės grupės tarptautiniu mastu vykdė savo sisteminę riziką apimančią veiklą. Todėl taikant ES teisės aktus nebuvo jokio bendradarbiavimo, derinimo ar nuoseklumo. Taigi šios direktyvos tikslas – pagerinti bendrą vidaus rinkos veikimą, dėl to užtikrinant aukštą priežiūros ir rizikos ribojimo reguliavimo lygį ir apsaugant indėlininkus, investuotojus ir visus paramos gavėjus. Todėl būtina apsaugoti vientisumą, veiksmingumą ir sklandų finansų rinkų veikimą, siekiant išlaikyti viešųjų finansų stabilumą ir tvarumą bei sustiprinti tarptautinį derinimą ir bendradarbiavimą priežiūros srityje. Manau, kad, norint turėti veiksmingą priežiūros modelį, įsteigti Europos bankininkystės instituciją yra būtina. Tačiau reikia daug kitų žingsnių, kad nebūtų leista vėl susidaryti tikrai amoralioms neseniai buvusioms padėtims, dėl kurių padaryta žalos ekonomikai, akcininkams, indėlininkams, mokesčių mokėtojams ir sistemos patikimumui.

  Sławomir Witold Nitras (PPE), raštu. – (PL) Lenkijos ir visos Europos Sąjungos požiūriu mums labai svarbu turėti vienodus teisės aktus. Šiandien įsigaliojo nemažai reglamentų, kurie sudaro finansų priežiūros teisės aktų paketą. Finansų krizė atskleidė nemažai pasaulinės finansų sistemos silpnų vietų, taip pat ir tai, kad Europoje nėra tinkamos finansų įstaigų priežiūros. Reaguodami į šiuos trūkumus patvirtinome pasiūlymus, kuriais ketinama sustiprinti ES finansų rinkų priežiūrą.

Nuo pat pradžių Lenkija buvo už tvirtų ir nepriklausomų priežiūros įstaigų, kurios turėtų galimybę priimti privalomus viršnacionalinio lygmens sprendimus, steigimą. Mums buvo svarbu, kad priežiūros įstaigos, kurių veikla bus Europos masto, būtų stiprios ir turinčios labai platų kompetencijų spektrą.

Sugebėjome dideliu mastu pasiekti šį tikslą. Taip pat reikėtų pažymėti, kad rasti sprendimai yra patenkinami. Šiais sprendimais suderinami 27 valstybių narių nacionaliniai interesai. Nuopelnai dėl to daugiausia tenka Europos Parlamentui. Europos Parlamento nariai finansų tema pirmą kartą kalbėjo vienodai ir pasiekė susitarimą dėl priimtų sprendimų teisėtumo.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Kaip parodė dabartinė ekonomikos ir finansų krizė, bankams ir draudimo bendrovėms veikiant tarptautiniu mastu vien nacionalinės šių bendrovių priežiūros nepakanka. Tačiau reikėtų teigiamai vertinti tai, kad kai kyla rimtų biudžeto problemų, valstybės narės išlaikė galią priimti galutinius sprendimus. Vis dėlto šiuo pranešimu per daug krypstama į Europos ekonominio valdymo pusę, todėl susilaikiau nuo balsavimo.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Dabartinė finansų krizė atskleidė tai, ką Parlamentas jau daugelį metų kritikavo: tinkamo finansų reguliavimo trūkumą ir rinkos priežiūros priemonių silpnąsias vietas.

Parlamentas įspėjo, kad jei norima išvengti sistemos krizės, reikia įgyvendinti tris tikslus: liberalizuoti rinkas, sustiprinti kontrolės priemones ir suderinti santaupų apmokestinimą. Siekdama sumažinti reguliavimo atotrūkius ir sušvelninti bei ištaisyti priežiūros sistemos silpnąsias vietas, Komisija rekomenduoja sukurti nacionalinių priežiūros institucijų tinklą ir nustatyti bendras taisykles, skirtas Europos Sąjungos indėlininkams, investuotojams ir vartotojams apsaugoti.

„Europos“ sprendimas reikštų, kad priežiūros institucijų kolegijoms suteikiama teisė nustatyti taisykles, kurių būtų privaloma laikytis, kai nacionalinės priežiūros institucijos negali pasiekti susitarimo. Parlamento pranešime taip pat siūloma įkurti Europos fondą, finansuojamą iš finansų įstaigų įnašų, skirtą indėlininkams apsaugoti ir sunkumų patiriančioms įstaigoms, kurių bankrotas galėtų sugriauti visą sistemą, išgelbėti. Svarbiausias šio pranešimo tikslas – sukurti priemonę būsimoms krizėms įveikti, kad kuo labiau sumažėtų galimybė Europos mokesčių mokėtojams atsidurti tokioje padėtyje, kai reikės susidoroti su finansų sistemos griūties padariniais.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją, nes pritariu Europos Komisijos pasiūlymui ir atitinkamiems Europos Parlamento padarytiems pakeitimams.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Per ekonomikos ir finansų krizę Europos Sąjunga turėtų patvirtinti griežtas Europos lygmens priemones, kuriomis būtų padidinta bankininkystės institucijų ir jų finansų rinkų kontrolė. Keturių naujų įstaigų steigimas galėtų būti tinkama alternatyva, užtikrinanti glaudų bendradarbiavimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis.

Tai yra ne už viso sektoriaus stebėseną savo jurisdikcijoje atsakingų įstaigų, o specialių finansų įstaigų, sudarytų iš aukščiausio lygio nacionalinių priežiūros institucijų, kurios padėtų suderinti ES valstybių narių standartus ir reguliavimą, atstovų klausimas. Būtent Europos bankininkystės institucija vertins prieigą prie kreditų ir jų prieinamumą bei kainą vartotojų ir mažųjų ir vidutinių įmonių požiūriu.

Galiausiai G 20 susitikime pateikta mintis dėl bankų apmokestinimo, kuriai tvirtai pritarė Pirmininkas J. M. Barroso ir Pirmininkas H. Van Rompuy, net nebuvo apsvarstyta. Vis dar krizės apimtoje Europoje turime veikti kartu ir nustatyti bendras Europos lygmens taisykles.

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. – (PL) Krizė atskleidė Europos Sąjungos priežiūros sistemos, kuri buvo padalyta pagal nacionalines sienas, trūkumus, taip pat parodė, kad būtina geriau prižiūrėti viršnacionalines finansų įstaigas. Europos sprendimų priėmėjai manė, kad būtina diegti suderintą finansų priežiūros sistemą. Vienus metus buvo įtemptai dirbama ir stengiamasi sukurti tokios priežiūros sistemos europinę struktūrą. Nuo pat šio darbo pradžios Parlamentas rėmė griežtą Europos Sąjungos finansų rinkų priežiūrą, įtikinėdamas Tarybą ir Komisiją patvirtinti jo poziciją. Bus įsteigtos trys naujos institucijos, kurių kompetencija smarkiai viršys dabartinių priežiūros komitetų patariamąsias galias.

Ketvirtosios įstaigos, Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV), funkcija – toliau atidžiai stebėti rinkos padėtį ir įspėti, jei imtų didėti rizika Europos ekonomikai. Ekonominei ir pinigų sąjungai reikia sukurti gerai veikiančią Europos finansų priežiūros institucijų sistemą ir šios dienos balsavimo rezultatas yra svarbus žingsnis šia kryptimi.

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. – (LT) Gerbiami kolegos, pakankamo finansinio reglamento nebuvimas Europoje ir mažas rinkos priežiūros mechanizmų išvystymas buvo akivaizdūs finansų krizės metu. Man tikriausiai nereikia priminti, jog Lietuva yra viena iš daugiausiai nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjusių šalių. Kažkurį laiką Lietuvos augimas buvo beveik pagrįstas tik skolintų lėšų pagalba, visiškai varomas pigių kreditų, daugiausia iš užsienio skolintojų, kurie siekė greito pelno. Verslui nesuspėjus atsistoti ant kojų prasidėjo krizė. Savaime aišku, jog toliau taikyti mechanizmų, kurių neefektyvumas itin išryškėjo krizės metu, nėra jokios prasmės. Dabar reikia solidžios ir ambicingos politikos, kuri sukurtų efektyvesnę, integruotą ir tvarią Europos priežiūros sistemą. Man smagu matyti pakeitimus, pateiktus Komisijos pasiūlymui, kuris daugiausia buvo parengtas iš bankininkystės perspektyvos – nepaisant paskolų ieškančių šalių pozicijos.

Svarbu, jog įtrauktume mažas ir vidutinio dydžio įmones, nes jų verslas labiau priklauso nuo bankų finansavimo nei nuo didelių įmonių. Tikiuosi, kad mums pavyks įsteigti patikimą Europos instituciją su aiškiomis galiomis bei krizės valdymo mechanizmu, kuriuo bus užtikrinta, jog tai nebus Europos mokesčių mokėtojai, kuriems teks didžiausia našta po bet kokio trumpalaikio pasikeitimo finansų sistemoje.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Šiuo pranešimu ir kitais atitinkamais finansų priežiūros teisės aktų paketą sudarančiais pranešimais, dėl kurių buvo balsuojama, skelbiama nauja finansų reguliavimo era, kurioje bankai nebegalės pasinaudoti reguliavimo režimo pilkosiomis dėmėmis ir ES galės teikti geresnę apsaugą nuo rizikingų finansinių produktų ir veiklų. Šiuos pranešimus ypač teigiamai turėtų vertinti vartotojai, nes naujų Europos priežiūros institucijų steigimas reiškia, jog ES dabar galės reguliuoti finansų įstaigų tarptautinę veiklą ir užtikrinti, kad bankų priimamuose sprendimuose vartotojų interesai būtų svarbiausi.

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. – (FR) Esu patenkinta, kad mano frakcijos per finansų krizę prisiimtiems įsipareigojimams plačiai pritarė Europos Parlamentas. Mums buvo būtina persvarstyti Europos finansų priežiūros institucijų sistemą. Dėl nacionalinių priežiūros institucijų derinimo trūkumo padidėjo finansų įstaigų žlugimo ateityje rizika. Įsteigę tris naujas Europos institucijas, atsakingas už bankų, finansų rinkų ir draudimo ir pensijų bendrovių veiklos priežiūrą, sukūrėme tvirtus finansinės priežiūros pagrindus. Taigi Europos bankininkystės institucija standartizuotai ir suderintai reguliuos bankus. Turėdama tikrų privalomų įgaliojimų galias, ši institucija tars paskutinį žodį nesutarimo su nacionalinėmis bankų reguliavimo institucijomis atveju. Užtikrinant finansų įstaigų mokumą ir didesnį finansų rinkų ir produktų skaidrumą, taip pat bus teikiama geresnė investuotojų, verslo, indėlininkų ir vartotojų apsauga. Ši nauja priemonė netaps tik kelių finansų ekspertų privilegija, tačiau tikrai visiems teiks apčiuopiamą naudą.

Pranešimas: Ramon Tremosa i Balcells (A7-0167/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Europos finansų rinka negali tinkamai išsilaikyti ar veikti, jei ES zonos finansų priežiūros priemonės ir toliau skirsis pačioje ES. Manau, kad ES būtina sukurti naują finansų sistemą, kuri apimtų tvirtą finansinę priežiūrą, vienodai veikiančią įvairiose Europos valstybėse. Taigi laiku reaguojant ir prisidedant prie mūsų didelėse rinkose esančių sisteminių problemų sprendimo, bus sukurtos priemonės, kuriomis bus užkertamas kelias krizėms, panašioms į dabar mūsų patiriamą. Nepaprastai svarbu sustiprinti šias priemones, nes be jų Europoje ir toliau išliks dideli finansiniai trūkumai, darantys žalą mūsų norimam kainų ir finansų rinkų stabilumui. Tik reguliuodami ir prižiūrėdami bankininkystės ir finansų sistemas visoje ES bei kruopščiai ir patikimai dalydamiesi duomenimis galime tapti konkurencingesni ir stabilūs pasaulio rinkoje bei plėtoti tvirtesnę ir saugesnę ekonomiką.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Dar kartą pritariu su Taryba pasiektam kompromisui dėl „finansų priežiūros“ paketo (žr. mano paaiškinimus dėl P. Skinnerio, S. Goulard, A. Sánchez Presedo, J. M. García-Margallo y Marfilo ir S. Giegoldo pranešimų) ir ypač dėl ECB vaidmens klausimo. Europos centrinis bankas parodė savo sugebėjimą veiksmingai ir protingai įveikti finansų krizę. Jis privalo imtis pagrindinio vaidmens Europos sisteminės rizikos valdyboje, nes kalbama apie jos patikimumą ir veiksmingumą.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Europos centrinis bankas (ECB) iki šiol rodė, kad žino, kaip tinkamai atlikti savo darbą. Frankfurte rimtai imta kovoti su infliacija ir nuo pat euro atsiradimo apyvartoje niekuomet nebuvo pastebėtas didesnis sisteminis kainų augimas nei nustatytasis tikslas.

Taip įvyko dėl ECB darbuotojų aukšto profesionalumo lygio ir nuolatinio bendravimo su finansų ir mokslo pasauliu, siekiant užtikrinti veiksmingą politikos krypčių stebėseną ir nuolatinį pasirengimą reaguoti į sparčius padėties pokyčius. Be to, Eurotower pastato reputacija, kurią didžia dalimi lėmė įspūdingas banko Bundesbank palikimas, reiškia, kad krizės mastas Europoje galėjo būti pristabdytas ir kad galima manyti, jog buvo veiksnių, kurių atžvilgiu niekas neturėjo įgaliojimų veikti.

Todėl Europos centrinis bankas yra geriausias kandidatas imtis svarbiausio vaidmens naujoje Europos priežiūros sistemoje. Nereikia turėti nepagrįstų lūkesčių, tačiau neabejotinai galime tikėtis puikaus organizacijos, kuri iki šiol rodė savo tinkamus sugebėjimus, kompetenciją ir žinias, darbo.

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad finansų priežiūrai reikia suteikti Europos dimensiją. Tačiau negalime turėti naivių lūkesčių. Nauja finansų struktūra nesudarys mums sąlygų visiškai išvengti ekonomikos ir finansų krizių. Kita vertus, Europos Sąjunga turės teisinius pagrindus, kuriais bus remiami spartesni veiksmai. Europos centrinis bankas yra institucija, kuri savo skubiais ir tinkamais veiksmais per ekonomikos krizę įrodė savo vertę. Būtent todėl teigiamai vertinu tai, kad naujai įsteigta institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba, veiks globojama ECB. Nepaisant to, smerkiu sprendimą nesuteikti ESRV galių nustatyti sankcijas valstybėms narėms ar finansų įstaigoms.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Siūloma Europos Sąjungos finansų priežiūros ir reguliavimo sistema, dėl kurios diskutuojama, neveiks tinkamai, jei priežiūra nacionaliniu lygmeniu ir toliau bus suskirstyta. Remdamasis šiuo principu balsuoju už šį pranešimą. Akivaizdu, kad nebus įmanoma išvengti būsimų krizių. Nepaisant to, įmanoma sušvelninti tokių krizių socialinį ir ekonominį poveikį Europos Sąjungai, kuriant geriau pritaikytas mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimo priežiūros priemones. Europos sisteminės rizikos valdybai, kaip makrolygio rizikos ribojimo priemonei, teks svarbiausias vaidmuo. Tačiau nors valdyba negalės taikyti priemonių ar sankcijų valstybėms narėms ar finansų įstaigoms, dėl Europos centrinio banko prestižo ir reputacijos valdybos veiksmų patikimumas nemažės.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Iš krizės labai gerai visi išmokome vieną dalyką – būtina reformuoti institucinę priežiūros sistemą, įsteigiant Europos institucijas, ir kartu persvarstyti visą makrolygio ir mikrolygio ekonominės priežiūros koncepciją.

Aš pats manau ir daug kartų turėjau galimybę tai pakartoti, kad Europos priežiūros institucijų veikimas manęs negąsdina. Manau, jog svarbu, kad šios institucijos veiktų ir galėtų nepriklausomai ir kompetentingai vykdyti savo įgaliojimus, stiprindamos pasitikėjimą rinkomis ir jų dalyviais. Europai skubiai reikia sukurti specialius makrolygio rizikos ribojimo priežiūros pajėgumus, kad būtų nustatyta sisteminė rizika, – kitaip tariant, nustatyti riziką finansiniam stabilumui Europoje, – ir, jei reikia, būtų pateikti įspėjimai bei užtikrintas padėties stebėjimas.

Tačiau dabar mūsų tvirtinama priežiūros sistema ir ypač Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), kuri negalės nustatyti priemonių ir sankcijų valstybėms narėms ar finansų įstaigoms, didžia dalimi priklauso nuo Europos centrinio banko (ECB) galimybių vykdyti savo veiklą ir atlikti jam skirtus uždavinius. Manau, kad ECB prestižas ir reputacija naujai ESRV suteiks pridėtinę vertę.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Poreikis užtikrinti tvirtesnės ir veiksmingesnės Europos finansų rinkų priežiūros sąlygas lėmė tvirtą Parlamento įsipareigojimą, kuris, stiprėjant dabartinei ekonomikos ir finansų krizei, tapo dar akivaizdesnis ir labiau vertinamas. Nacionalinio lygmens priežiūros sistema, grindžiama kiekvienos valstybės narės atskiromis perspektyvomis, tapo vis mažiau veiksni ir patikima, jei atsižvelgsime į finansų rinkų pasaulinę apimtį, nes rinkoms plėtojantis jos tampa vis labiau tarpusavyje susijusios. Todėl pritariu šiam pasiūlymui dėl Parlamento teisės akto rezoliucijos. Tinkamai aprūpinta technine baze ir naudodamasi Europos centrinio banko pajėgumais bei ištekliais, Europos sisteminės rizikos valdyba neabejotinai atliks lemiamą vaidmenį, kai analizuodama informaciją apie sistemines tendencijas ir nustatydama galimą riziką sudarys sąlygas ES veikti anksčiau ir sparčiau. Tai bus lemiamas veiksnys užkertant kelią naujoms krizėms arba, jei jos bus neišvengiamos, sušvelninat neigiamą jų poveikį ir skubiai surandant būdus pakeisti tendencijas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Nors siekį įsteigti sisteminės rizikos priežiūros įstaigą galima vertinti teigiamai, šios įstaigos paskyrimas Europos centrinio banko (ECB) priežiūrai – daug mažiau suderintas veiksmas. Tokios rūšies įstaiga turi iš tiesų būti tarpvalstybinė. Šiame pasiūlyme yra visiškai kitaip. ECB, kuris aklai laikosi savo eurui ištikimos doktrinos, palankios privatiems veiklos vykdytojams, pirmininko vadovaujama įstaiga niekuomet nesiims nieko, kas prieštarautų jų interesams. Balsuoju prieš šį pranešimą, kuriuo pritariama Europos sisteminės rizikos valdybos kontrolės perdavimui ECB.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Poreikis reaguoti į būsimas finansų krizes ir sukurti naujus makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros modelius lėmė Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) įsteigimą ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos sukūrimą. Tačiau ši nauja sistema veiks tik dėl Europos centrinio banko (ECB) prestižo, nes naujoji ESRV negalės taikyti priemonių ar sankcijų valstybėms narėms ar finansų įstaigoms, o jos įspėjimai bus neprivalomi. Šios naujos priežiūros sistemos, kurią koordinuos ECB ir kuri bus pavaldi jam, užduotis – laukti būsimų krizių scenarijų, kad būtų galima imtis prevencinių priemonių ir neleisti kilti naujoms krizėms. Taip pat bus būtina užtikrinti, kad aukščiausių vadovų atranka visoje sistemoje būtų grindžiama tikrų įgūdžių ir nuopelnų kriterijais, o ne politiškai naudingu galių pasidalijimu tarp valstybių narių.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) ES kuria finansų stabilumo užtikrinimo pagrindus. Siekiant išvengti naujų ir rimtų finansų krizių rizikos, Europai reikia institucinių pagrindų, kurie padėtų spręsti svarbių sistemos finansų įstaigų nemokumo klausimą.

Bus įsteigta nauja makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), ir nauja mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucija, Europos finansų priežiūros institucijų sistema. Jų veiksmingumą užtikrina ECB įgaliojimai, nes naujoji ESRV negalės taikyti priemonių ar sankcijų valstybėms narėms ar finansų įstaigoms ir jos rekomendacijos bus neprivalomos. Dėl to, institucijų veiksmingumas priklauso nuo tvirtos ECB reputacijos ir pripažintos jo personalo kompetencijos.

Pagrindinis priežiūros sistemos tikslas – neleisti ateityje susidaryti dramatiškoms padėtims, pvz., kilti tokioms krizėms, kokią patiriame dabar, ir užtikrinti finansinį stabilumą. Pagrindinis naujos finansų rinkos reguliavimo ir priežiūros politikos sėkmės ramstis – mikrolygio ir makrolygio priežiūros tarpusavio sąveika. Taigi ESRV sekretoriatui teks svarbus vaidmuo užtikrinant veiksmingą ir spartų keitimąsi susijusiais duomenimis.

Pranešimas: Sven Giegold (A7-0169/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes Europos Parlamentas visuomet atliko matomą ir svarbiausią vaidmenį kuriant bendrą finansinių paslaugų rinką, aktyviai skatindamas derinimą, skaidrumą ir konkurenciją, kad būtų suteikta geresnė apsauga tiems, kuriems jos labiausiai reikia, t. y. smulkiesiems investuotojams ir vartotojams. Nuolat raginome sukurti tokias sąlygas ir iškėlėme kai kuriuos finansų rinkų priežiūros trūkumus. Todėl raginu Europos Komisiją ištirti geriausius galimus būdus sukurti integruotesnę priežiūros sistemą, kartu subtiliai kuriant vis stipresnę integruotą finansinių paslaugų bendrąją rinką. Tikiuosi, kad šiuo pranešimu galėsime padėti įsteigti Europos Sąjungos įstaigą, kuri veiksmingai vadovaus tvirtam Europos derinimo procesui, ir kad tai taps pavyzdžiu pasauliui.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Šis reglamento, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, pasiūlymas, yra finansų priežiūros paketo dalis. Šiuo teisės aktų paketu įsteigiamos trys Europos institucijos, skirtos tam tikriems finansų sektoriams – bankams, draudimo ir finansų rinkoms – prižiūrėti. Kaip ir P. Skinnerio bei J. M. García-Margallo y Marfilo pranešimų dėl kitų dviejų priežiūros institucijų atveju, visiškai pritariu šiam pranešimui ir finansų priežiūros teisės aktų paketui apskritai, nes tai, mano nuomone, pagrindinis ir, svarbiausia, būtinas žingsnis į priekį (žr. paaiškinimą dėl balsavimo dėl P. Skinnerio pranešimo).

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos steigimas yra dalis ES strategijos, kuria siekiama sustiprinti Europos rinkos priežiūros vykdymą stengiantis neleisti susidaryti padėtims, sukeliančioms tokios rūšies sisteminę riziką, kuri nuo 2008 m. rugsėjo mėn. krėtė finansų rinkas ir vėliau darė poveikį beveik visų valstybių ekonomikai. Tačiau naujas šios institucijos ypatumas yra ne tai, kad ji turės centralizuotos priežiūros galių, nes šiuo požiūriu tokių galių turės visos kitos Europos finansų priežiūros institucijos, bet tai, kad pirmą kartą Europos institucijai suteikta atsakomybė už tiesioginę rinkos veikėjų priežiūrą ir tai kartu apima leidimų suteikimą, tyrimų vykdymą ir sankcijų nustatymą.

Tai vyksta tokiu metu, kai ankstesnė priežiūros sistema buvo apribota iki paprasčiausio reguliavimo ir pasiūlymų, kurie vėliau buvo teikiami atitinkamoms valstybių narių institucijoms, rengimo. Norėčiau nuoširdžiai pasakyti, kad vertinu tai, jog sprendžiamas šis uždavinys, ir domiuosi tuo bei tikiuosi pamatyti, kaip bus įgyvendintos direktyvų nuostatos ir kas pasikeis dėl šios agentūros steigimo (turiu omenyje direktyvą dėl kredito reitingų agentūrų, kurių pagrindiniai veikėjai yra ne tik labai svarbūs, bet ir pagrindiniai veiklos vykdytojai pasaulyje).

  David Casa (PPE), raštu. – Ši nauja EPI bus Europos finansų priežiūros struktūros dalis. Kalbant konkrečiau, ši institucija bus atsakinga už tam tikrų institucijų mikrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. EVPRI teks ypač svarbus vaidmuo reguliuojant kreditų reitingų agentūras ir vykdant jų priežiūrą. Esu labai patenkintas tuo, ką šiuo klausimu pasiekė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas. Balsavau už pranešėjo parengtą pranešimą.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šį pranešimą, nors dabartinė pažanga neatitinka pažadų, duotų 2009 m. G 20 aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame Europos vadovai įsipareigojo sukurti veiksmingą ir tvirtą finansinių produktų ir finansų įstaigų reguliavimą. Tačiau šis teisės aktų paketas neatstos ekonominio valdymo trūkumo. Be fiskalinio derinimo, be bendros pramonės politikos, be tvirtų augimo ir darbo vietų iniciatyvų negalėsime atlaikyti rinkos spaudimo ar užtikrinti, kad Europoje sukurtas turtas būtų sąžiningai padalytas visiems piliečiams.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Dėl tų pačių priežasčių balsuoju už Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos steigimą, nes, mano manymu, tai taip pat svarbu, kaip ir Europos bankininkystės institucijos steigimas. Taip manau todėl, kad rinkų pažeidžiamumas dėl intensyvių spekuliacijų, kurios pastaraisiais metais vyko finansų centruose, ir dėl Europos bendrovių žlugimo bei dėl to kylančio poveikio Europos Sąjungos vidaus rinkos ir ekonomikos veikimui parodė, jog būtina sustiprinti Europos ir pasaulio rinkų reguliavimą. Tai tapo akivaizdu ir po tokių atvejų, kaip bendrovės Lehman Brothers žlugimas, kurie parodė Europos Sąjungos silpnas vietas globalizuotame pasaulyje. Taip pat manau, kad pranešime siūlomas Europos stabilumo fondo sukūrimas galėtų būti naudingas indėlis į didžiausią rizikos pavojų patiriančių finansų įstaigų stebėseną.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes juo remiama ES finansų rinkų reforma, užtikrinant priežiūrą ir nustatant veiksmingesnes taisykles, skirtas geresniam rizikos finansų sistemoje nustatymui. Pritariu šioms priemonėms, nes jomis steigiama bendra ES lygmens Europos priežiūros institucija, prižiūrinti tarptautines institucijas, ir Europos priemonė, skirta tokioms institucijoms poveikį darančioms krizėms įveikti.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nepaisant savo politinių įsitikinimų ar pasaulėžiūros, iš krizės labai gerai visi išmokome vieną dalyką – būtina reformuoti institucinę priežiūros sistemą, įsteigiant Europos institucijas, ir kartu persvarstyti visą makrolygio ir mikrolygio ekonominės priežiūros koncepciją.

Mūsų pasiektas susitarimas, dėl kurio šiandien balsuosime, turi labai daug teigiamų punktų. Vienas iš jų – nepriklausomų Europos įstaigų, skirtų bankams, draudimo bendrovėms ir finansų rinkoms prižiūrėti, steigimas. Šios įstaigos nepakeis nacionalinių priežiūros institucijų, tačiau veiks kartu su jomis, siekdamos įgyvendinti joms suteiktus rizikos ribojimo priežiūros įgaliojimus, kad Europos bankininkystės sektorius ir finansų rinkos būtų apsaugotos nuo dar vienos krizės, kurios mastas panašus į tos, su kuria dabar susiduriame.

Kadangi finansų rinkas smarkiai paveikė krizė, būtina skubiai atkurti pasitikėjimą. Didžiąja dalimi tai priklausys nuo priežiūros institucijų vaidmens, nes jos turės kompetentingai ir veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus ir investuotojams bei bendrovėms sukelti būtiną pasitikėjimą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Norint veiksmingai reguliuoti finansų ir spekuliacijų rinkas ir atsižvelgiant į šią rimtas pasekmes Europai ir išsivysčiusioms valstybėms padariusią krizę sukėlusias priežastis, nepaprastai svarbu užtikrinti efektyvius ir tinkamus veiksmus vertybinių popierių sandorių požiūriu, tai derinant su Parlamento ir kitų Europos institucijų pastangomis. Siekiama sukurti struktūrinį stebėsenos, vertinimo, priežiūros ir įsikišimo pagrindą, laikantis galiojančių teisės aktų, neleisti vėl susidaryti sąlygoms, lėmusioms dabartinės ekonomikos, finansų ir socialinės krizės proveržį. Šiuo požiūriu Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai reikės suteikti ne tik tinkamą teisinį statusą, bet ir teisinį, administracinį bei finansinį savarankiškumą, kad būtų užtikrintas rinkų saugumas ir stabilumas bei sandorių skaidrumas ir taip išvengta naujos sisteminės rizikos.

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Naujos agentūros sustiprins dabartinį nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir prisidės prie nuoseklesnės finansinių paslaugų sektoriaus priežiūros. Naujos agentūros galės pašalinti dabartinės priežiūros sistemos trūkumus ir užtikrinti, kad nebekiltų kai kuriose Europos valstybėse vis atsirandančių problemų. Šie Europos lygmens pakeitimai papildys Airijos vyriausybės jau įgyvendintas priemones, skirtas Airijos finansinių paslaugų sektoriaus reguliavimui stiprinti.

  Robert Goebbels (S&D), raštu. – (FR) Kadangi nebuvau Strasbūre, nes atstovavau Europos Parlamentui metinėje Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (angl. ASEAN) tarpparlamentinėje asamblėjoje, kuri rugsėjo 20–25 d. vyko Hanojuje, negalėjau balsuoti dėl finansų priežiūros paketo. Noriu pabrėžti, kad visapusiškai jam pritariu.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už S. Giegoldo pranešimą dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, nes Europos Sąjungai skubiai reikia apsirūpinti finansų rinkų priežiūros priemonėmis, kad būtų išvengta naujų finansų ir ekonomikos krizių. Įsteigus šią ir kitas pagal „priežiūros paketą“ numatytas institucijas galėsime atsisakyti paprasčiausio nacionalinių institucijų, kurių interesai dažnai smarkiai skiriasi, koordinavimo metodo ir kreiptis į tikras Europos institucijas. Taigi kredito reitingų agentūroms, kurioms tenka didelė atsakomybės dėl krizės pradžios dalis, nuo dabar bus taikoma tiesioginė Europos priežiūra. Nekyla abejonių, kad tai žingsnis tinkamu keliu, net jei tas kelias dar labai ilgas.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) įsteigta įgyvendinant Komisijos pasiūlymus, pateiktus atsižvelgiant į 2009 m. vasario mėn. J. Larosière pranešime išdėstytas rekomendacijas. Ši institucija gerokai sustiprins finansų sektoriaus priežiūrą Europoje. EVPRI priims tiesiogiai finansų įstaigoms taikomus sprendimus ir įspės Komisiją dėl pavojingų produktų ar rinkos sandorių. Be to, EVPRI teks pagrindinis vaidmuo nustatant sisteminę riziką ir ši institucija dalyvaus priimant sprendimus dėl krizių. Be to, nepaprastosios padėties atveju EVPRI gali pagal savo įgaliojimus paprasta balsų dauguma patvirtinti sprendimą, kuriuo nacionalinės priežiūros institucijos būtų įpareigojamos imtis tam tikrų priemonių. Šios priemonės turi prisidėti prie finansų rinkų stabilumo ir tvarkingo veikimo.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Mano balsas „už“ yra mano pasitenkinimo dėl su Europos Vadovų Taryba pasiekto susitarimo rezultatas. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įsteigimas – labai svarbus rezultatas Europos Parlamentui, kuris pasinaudojo savo kompetencija, kad būtų pagerinta reguliavimo kokybė, ir šiuo rezultatu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija labai didžiuojasi.

Tiesą pasakius, visuomet kovojome, kad būtų panaikintos didelės priežiūros reguliavimo spragos ir priežiūros sistemų silpnumas. Labai svarbu užtikrinti Europos sisteminės rizikos valdybos integraciją su Europos priežiūros institucijomis ir suteikti naujoms institucijoms didesnius įgaliojimus. Tai iš esmės prisidės prie to, kad šioms naujoms priemonėms būtų suteikta tinkama europinė dimensija.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Dabartinė finansų krizė paryškino pagrindinius finansų priežiūros trūkumus atskirais atvejais ir apskritai visos finansų sistemos požiūriu. Priežiūros modeliai buvo nacionaliniai ir jie nebuvo pritaikyti prie vykstančios finansų sistemos globalizacijos, įvairioms finansinėms grupėms tarptautiniu mastu vykdant savo sisteminę riziką apimančią veiklą. Todėl taikant ES teisės aktus nebuvo jokio bendradarbiavimo, derinimo ar nuoseklumo. Taigi šios direktyvos tikslas – pagerinti vidaus rinkos veikimą, užtikrinant aukštą priežiūros lygį bei apdairų reguliavimą ir apsaugant indėlininkus, investuotojus ir visus paramos gavėjus. Todėl būtina apsaugoti finansų rinkų vientisumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą, siekiant išlaikyti viešųjų finansų stabilumą ir tvarumą bei sustiprinti tarptautinį derinimą ir bendradarbiavimą priežiūros srityje. Manau, kad įsteigti Europos finansų rinkų instituciją yra būtina, norint turėti veiksmingą priežiūros modelį. Tačiau reikia daug kitų žingsnių, kad nebūtų leista vėl susidaryti tikrai amoralioms padėtims, kurių neseniai būta ir kurios padarė žalos ekonomikai, akcininkams, indėlininkams, mokesčių mokėtojams ir sistemos patikimumui.

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. – (LV) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjungoje ši krizė didžiąja dalimi kilo dėl to, kad nebuvo pakankamos vertybinių popierių, bankų išteklių ir pensijų fondų priežiūros. Privalome ne tik įgyvendinti finansų rinkų priežiūrą ir nustatyti riziką, bet ir sukurti priemonę, kuria būtų užkertamas kelias finansinėms spekuliacijoms ir nesąžiningoms finansinėms ataskaitoms.

Tik tuomet Europos Sąjunga galės laiku reaguoti į padėtį įvairiose valstybėse narėse: čia turiu omenyje Latviją, Graikiją ir Vengriją, kurioms grėsė nemokumas. Taip pat svarbu nustatyti asmenų, kurie ES teikė klaidingą informaciją ir nuslėpė tikrąją įvairių ES valstybių vidaus padėtį, vardus ir pavardes.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Kaip parodė dabartinė ekonomikos ir finansų krizė, tarptautinių rinkų laikais nepakanka vien nacionalinės šių bendrovių priežiūros. Tačiau reikėtų teigiamai vertinti tai, kad valstybės narės išlaikė galią priimti galutinius sprendimus dėl rimtų biudžeto problemų. Tačiau šiuo pranešimu per daug krypstama į Europos ekonominio valdymo pusę, todėl susilaikiau nuo balsavimo.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Susilaikiau nuo balsavimo. Viena vertus, makrolygio ir mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistema, palyginti su dabartine padėtimi, kai priežiūra įvairiose šalyse skiriasi, yra žingsnis į priekį. Tačiau teisės aktų dėl Europos priežiūros institucijų projekte visai nekalbama apie tai, ką daryti su finansų bendrovėmis, kurios tokios didelės ir įvairios, kad Europos Sąjunga negali leisti joms žlugti, atsižvelgiant į šiandien jų keliamą sisteminę riziką. Šiame dokumente turėtų būti aiškiai nurodyta, kad reikėtų išardyti tokias bendroves, o verslas, kuriame dirbama su neskaidriais finansiniais produktais, turėtų būti nutrauktas.

Be to, dokumente nepakankamai griežtai sprendžiama reitingų agentūrų problema. Parlamentas turėtų aiškiau pasakyti, kad reitingų oligopolija, nepagrįstai vadinama „rinka“, negali nustatyti valstybės garantuotos skolos kainos.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją, nes pritariu Komisijos pasiūlymui ir dėl jo Parlamento pateiktiems pakeitimams. Institucija privalo veikti siekdama pagerinti vidaus rinkos veikimą, ypač taikant aukšto lygio veiksmingą ir nuoseklų reguliavimą ir priežiūrą, atsižvelgiant į visų valstybių narių interesus ir finansų įstaigų įvairovę.

Pranešimai: Peter Skinner (A7-0170/2010), Sylvie Goulard (A7-0168/2010), Antolín Sánchez Presedo (A7-0163/2010), José Manuel García-Margallo y Marfil (A7-0166/2010), Ramon Tremosa i Balcells (A7-0167/2010) ir Sven Giegold (A7-0169/2010)

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien Europos Parlamentas patvirtino teisės aktus, kuriais įsteigtos naujos ES finansų priežiūros institucijos (bankininkystei, draudimui, pensijoms, vertybiniams popieriams ir rinkoms) ir sukurta Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV). Šios dienos balsavimu ne tik nustatyta ES lygmens finansinė priežiūra, bet ir pateiktos gairės, kaip sukurti naują ES finansų sistemą ir griežčiau reguliuoti Europos finansų rinkas. Europos lygmens reguliavimas yra vienintelis gyvybingas atsakas į finansinius sunkumus, su kuriais susiduriame, ir vienintelis sprendimas siekiant neleisti vėl kilti finansiniam chaosui. Šiuo metu, kai vėl pasigirsta renacionalizaciją remiančių balsų, tai rodo ES naudą. Priežiūros institucijos bus daug svarbesnės nei iš pradžių numatyta ir dėl ES Parlamento užsispyrimo joms suteiktos tikros galios.

Europos Parlamento narių įvairių frakcijų aljansas dirbo, siekdamas užtikrinti, kad institucijoms būtų suteiktos tikros galios ir būtų atsilaikyta prieš kai kurių valstybių narių opoziciją, kuri atsisakė pripažinti finansų krizės pamokas. Deja, atrodo, jog Parlamentas turės ir toliau kovoti, kad būtų užtikrintos galimybės naujoms institucijoms vykdyti reikšmingą priežiūrą. Tai reiškia, turės užtikrinti, kad naujos institucijos turėtų užtektinai personalo ir joms būtų suteiktos tiesioginės priežiūros galios rinkos infrastruktūros (pvz., pagrindinių sandorių šalių ir sandorių duomenų saugyklų) atžvilgiu. Žaliųjų frakcija šiuo klausimu jau dirba su kitomis pagrindinėmis frakcijomis.

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. – (FR) Galutiniu balsavimu dėl „finansų paketo“ buvo užbaigtos derybos su Parlamentu dėl minimalaus Europos finansų reguliavimo. Balsavau prieš šį finansų paketą, nes pateikti atsakymai neatitinka dabartinės krizės ir netgi dar labiau sumažintų galimybes užkirsti kelią būsimoms krizėms.

Nepakanka įsteigti naujų įstaigų finansų sektoriui reguliuoti, ypač kai tos įstaigos turi rimtų trūkumų. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) generalinės tarybos sandara kalba pati už save, nes joje yra tik Europos centrinio banko (ECB), Komisijos ir nacionalinių centrinių bankų atstovai.

Europos Parlamento patvirtintos priemonės geriausiu atveju yra pirmas žingsnis tinkamos finansų įstaigų kontrolės sistemos kūrimo link.

Laikas pažvelgti į tikrovę ir pamatyti tikrąją socialinę žalą, kurią padarė vadinamasis ekonominis ir finansinis realizmas. Siūlomi sprendimai neatitinka krizės masto ir yra visiškai nenaudingi.

Pranešimas: Marielle Gallo (A7-0175/2010)

  Damien Abad (PPE) , raštu. – (FR) Pranešime pabrėžiamas neigiamas prekių klastojimo ir intelektinių nuosavybės teisių pažeidimų internete poveikis visame kūrybiniame sektoriuje darbo vietoms ir visai Europos ekonomikai. Esu įsitikinęs, kad norint toliau apsaugoti intelektinę nuosavybę būtina teisėtą internetinį turinį padaryti patrauklesnį. Be to, kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto narys manau, kad būtina pranešti vartotojams apie riziką, kurią sveikatai ir saugumui kelia suklastotos prekės. Būtent todėl balsavau už šį pranešimą ir toliau manau, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų rengiant informavimo kampanijas, ypač skirtas jaunimui, dėl kovos su prekių klastojimu.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Balsavau už Marielle Gallo pranešimą dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje. Tai – pranešimas savo iniciatyva, taigi, galima sakyti, šis pranešimas yra ne teisėkūros pobūdžio, nors, mano nuomone, pranešime taikomas suderintas metodas. Mano manymu, sunkumų šiuo klausimu kyla štai dėl ko: viena vertus, mums reikia apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, nes jomis užtikrinamas dinamiškas bei klestintis kūrybiškumas ir naujovės, tačiau kartu turime plėtoti teisėtas paslaugas, sudarydami sąlygas internete kuo didesniam žmonių skaičiui lengvai pasinaudoti kūrybiniu turiniu. Dabar laukiu, kol Europos Komisija pasiūlys šablonus, kuriais būtų sujungti šie du reikalavimai, t. y. apsaugoti autorių teises ir užtikrinti plačią prieigą prie kūrybinio turinio. Kaip ir pranešėja, manau, kad reikėtų atlikti tyrimus, siekiant įvertinti Europos skaitmeninės rinkos pokyčius ir galimus patobulinimus, konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais ir nuolat dalyvaujant Europos Parlamentui.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai kelia didelę grėsmę mūsų ekonomikai ir visuomenėms, nes novatoriškumas ir kūrybingumas turi didelę pridėtinę vertę Europos ekonomikai. Internetinių intelektinės nuosavybės pažeidimų reiškinys pasiekė susirūpinimą keliantį mastą, ypač kūrybinio turinio pramonės sektoriuose, o dabartinė teisinė sistema nėra pajėgi veiksmingai užtikrinti teisių turėtojų apsaugą internete ir kartu garantuoti visų interesų, tarp jų ir vartotojų, pusiausvyrą. Teigiamai vertinu pasiūlymą dėl Stebėsenos centro įkūrimo, kuris taptų duomenų ir informacijos apie visų formų intelektinės nuosavybės pažeidimus kaupimo ir mainų priemone, kas padėtų žinoti realų intelektinės nuosavybės internete pažeidimų mąstą bei imtis reikalingų priemonių ES lygiu kovojant su prekių klastojimu ir kitais intelektinės nuosavybės pažeidimais internete.