Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2857(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0524/2010

Debatai :

PV 22/09/2010 - 9
CRE 22/09/2010 - 9

Balsavimas :

PV 07/10/2010 - 9.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0350

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2010 m. rugsėjo 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Kongo Demokratinės Respublikos įsipareigojimų nevykdymas žmogaus teisių apsaugos ir teisingumo srityse (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – pareiškimas dėl Kongo Demokratinės Respublikos įsipareigojimų nevykdymo žmogaus teisių apsaugos ir teisingumo srityse.

Komisijos pirmininko pavaduotoja C. Ashton, kaip Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, yra atsakinga už šį klausimą.

Kadangi šiandien ji negali dalyvauti posėdyje, O. Chastel kalbės jos vardu.

 
  
MPphoto
 

  Olivier Chastel, Catherine Ashton (Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu.)(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, iš tiesų vyriausiosios įgaliotinės baronienės C. Ashton vardu turiu garbės išdėstyti jums jos poziciją.

Nieko nelaukdamas norėčiau, žinoma, jos vardu, jus patikinti, kad Europos Sąjunga yra sunerimusi dėl žmogaus teisių padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje ir smerkia pablogėjusią žmogaus teisių aktyvistų padėtį šalyje, kurią patvirtina pastarieji išpuoliai prieš juos. Šių problemų atžvilgiu didžiulis dėmesys atkreipiamas į seksualinės prievartos klausimą.

Kongo Demokratinė Respublika iš tiesų buvo ir vis dar yra bedugnėje, dar daugiau, ji kamuojama konfliktų, kurie, nors ir sustabdyti, kelia tragiškų padarinių žmonėms. Ji turi imtis daug darbų, kad būtų sėkmingai atkurta. Žinoma, visos šioje šalyje kilusios problemos dėl sudėtingumo gali užsitęsti, tačiau nė vienos jų negalima pateisinti.

Savo 2010 m. kovo 8 d. priimtoje ataskaitoje septyni nepriklausomi Jungtinių Tautų ekspertai pasmerkė šalies pažangos trūkumą žmogaus teisių srityje ir dar konkrečiau pabrėžė, kad vyriausybė turėtų paspartinti savo veiksmus. Žmogaus teisių apsauga ir žmonių saugumas plačiausia prasme yra pagrindinė šalies pareiga. Todėl tai turi būti pagrindinis prioritetas, siekiant atkūrimo ir teisinės valstybės stiprinimo Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Prieš keletą savaičių Luvunžyje žmonės iš Šiaurės Kivu provincijos, esančios rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje, dar kartą tapo per keletą dienų nusikalstamų grupuočių, Ruandos demokratinio išsivadavimo pajėgų (FDLR) ir jų vietos sąjungininkų Mayi-Mayi, įvykdytų gėdingų grupinių išžaginimų liudininkais arba aukomis. Paskutiniais mūsų turimais, Jungtinių Tautų patvirtintais duomenimis, nustatyta mažiausiai 500 aukų.

Ši tragedija, kuri, deja, yra tik viena iš daugybės, be abejonės, turi paskatinti valdžios institucijas sustiprinti veiksmus geriau apsaugoti civilius gyventojus, pasiekti politinius susitarimus, kuriais būtų užtikrinamas stabilumas regione, ir taip panaikinti žalingus darinius, terorizuojančius Kivu provinciją. Šia tragedija taip pat blogiausiu galimu būdu parodoma, kiek daug reikia nuveikti, kad galiausiai būtų daroma pažanga tokiais esminiais klausimais kaip saugumo reforma, be kurios nebus stiprinama teisinė valstybė.

Iš tiesų nesuvokiama, kad Kongo vyriausybė perimtų savo teritorijos valdymą į savo rankas be armijos, policijos pajėgų ar teisminės sistemos, kurie būtų tinkamai parengti, sureguliuoti ir tinkamai atlygintini. Jeigu Kongo Demokratinė Respublika turi prisiimti atsakomybę, – ir padaryti tai visais lygmenimis, – tą patį turi padaryti ir tarptautinė bendruomenė. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon tai visiškai pripažino, nes buvo pradėtas tyrimas, kodėl MONUSCO nesiėmė jokio sprendimo, turint omenyje, kad jos įgaliojimas susijęs su žmonių apsauga. Turime tikėtis, kad dėl to MONUSCO taps tvirtesnė, nes ji vis dar turi atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje.

Dar daugiau, būtina užduotį tokį klausimą: ką gali padaryti Europos Sąjungos ir tarptautiniai teismai? M. Wallström, JT generalinio sekretoriaus specialioji atstovė seksualinės prievartos per konfliktus klausimais, ragina patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn. Mes visiškai pritariame šiam kreipimuisi, atitinkančiam bendrą, 2010 m. rugpjūčio 27 d. priimtą specialiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir už vystymąsi atsakingo Europos Komisijos nario deklaraciją.

Turint tai omenyje, Luvunžyje įvykusia tragedija iškelta viena bendra nebaudžiamumo problema. Iš tiesų sukilėliai nėra vieninteliai, vykdantys nusikaltimus. Mums pavyko sužinoti apie ne mažiau smerktiną teisėsaugos institucijų elgesį. Todėl tikrasis iššūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje yra teisminių institucijų veikimas. Akivaizdu, kad dauguma veiksmų gali būti suvokiami tik ilgalaikės veiklos pagrindu. Tačiau neturime pamiršti, kad kovojant su nebaudžiamumu, kaip ir visais kitais atvejais, žmonės dažniausiai tikisi pavyzdžio iš aukščiausiosios valdžios.

Tuo remdamasis, paminėsiu tik vieną bylą, šiuo metu vykdomą tyrimą dėl žmogaus teisių aktyvisto Floriberto Chebeyos Bahiziro nužudymo, kuri neabejotinai yra parodomoji byla, nes simbolizuoja vidinius prieštaravimus, kurie kartais kyla KDR.

Nereikia net sakyti, kad Europos Sąjunga labai atidžiai stebi bylos eigą, o po šio žmogaus teisių aktyvisto mirties Sąjunga per Vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton pareikalavo Kongo Demokratinės Respublikos valdžios institucijų paaiškinti, kas nutiko.

Užbaigdamas norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga tvirtai remia ir toliau rems Kongo Demokratinę Respubliką, kovojančią už teisingumą ir prieš nebaudžiamumą. Tuo tikslu tarptautinės bendruomenės, o ypač Europos Sąjungos ir jos valstybių narių parama per rinkimų procesą, kuris vyks tarp 2011 ir 2013 m., bus labai svarbi, siekiant sukurti demokratiniais ir teisinės valstybės principais pagrįstą politinę aplinką.

Dar daugiau, oficialiai pritarėme Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Tarybos nepriklausomo eksperto padėti Kongo vyriausybei siekti šių tikslų paskyrimui. Deja, mūsų pastangos dar nedavė jokių rezultatų. Tikimės, kad ir toliau pajėgsime vesti derybas su Kongo valdžios institucijomis, siekdami pažangos šia kryptimi.

Europos Sąjunga pirmiausia ir toliau dalyvaus bendradarbiavimo veikloje teisingumo, policijos, gynybos, žmogaus teisių ir, žinoma, paramos aukoms srityse. Europos Sąjunga pasirengusi paspartinti šį procesą tikro dialogo su Kongo Demokratine Respublika pagrindu.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu.(PL) Kongo Demokratinėje Respublikoje kilo viena rimčiausių pastarųjų metų humanitarinių krizių. Liepos mėn. pabaigoje ir rugpjūčio mėn. pradžioje įvykdyti siaubingi žaginimai yra tik viena daugybės tragiškų įvykių dalis. Konge kiekvieną mėnesį daugiau nei 1 000 moterų tampa išžaginimo aukomis, o dešimtys tūkstančių vaikų tampa kariais. Seksualinė prievarta naudojama kaip būdas terorizuoti ir nubausti Konge gyvenančius žmones, kurie nepritaria teisingajai konflikto pusei. Seksualinė prievarta taip paplitusi, kad organizacija Médecins Sans Frontières teigia, jog 75 proc. visų išžaginimo atvejų pasaulyje įvykdyti rytų Konge.

Problema susijusi ir su tuo, kad didžiausios JT taikos palaikymo pajėgos pasaulyje – MONUSCO – nedaug ką daro, kad sukontroliuotų šį reiškinį. Ginčai, ar MONUSCO sužinojo apie šiuos neseniai įvykdytus išžaginimo atvejus po penkių dienų, ar po dviejų, ar po vienos savaitės, yra apgailėtini. MONUSCO bazė buvo įrengta už dešimt mylių nuo vietovės, kurioje vykdyti išžaginimai, o pagrindinis JT naudojamas būdas, kaip išvengti seksualinės prievartos, yra įspėjimai ant pastatų, kad išžaginimas yra nežmoniškas elgesys. Tokiu būdu neužkirsime kelio šiam reiškiniui. Dar blogiau, prieš keletą metų JT kariai patys buvo įtraukti į seksualinį skandalą ir, pvz., apkaltinti vertę jaunas mergaites verstis prostitucija. Gali būti, kad problema dar gilesnė, ir, tiesą sakant, MONUSCO neturi jokio noro kovoti su šiuo žalingu reiškiniu.

Europos Sąjunga turi būti ryžtinga šio klausimo atžvilgiu. Ji turi spręsti, kaip padėti aukoms. Šis klausimas skubus, nes gruodžio mėn. pradžioje Kinšasoje vyks AKR ir Europos Sąjungos jungtinė parlamentinė asamblėja, o ši vienetinė nebaudžiamumo ir bejėgiškumo aplinka – sutinku su pirmininkaujančia Belgija – turi būti panaikinta, nes turėsime pažvelgti vieni kitiems į akis.

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser, S&D frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, neįmanoma kalbėti išžaginimo aukomis tapusių moterų, praradusių savo orumą, sužalotų kūdikių, besilaukiančių moterų, kurių pilvai buvo perpjauti, pagyvenusių moterų, kurių lytiniai organai buvo subadyti durtuvais, ir visų tų moterų, kurių kūnai jų, o pirmiausia mūsų gėdai, tapo nuniokotu kovos lauku, vardu.

Neįmanoma kalbėti tų vaikų, kurie buvo pasamdyti kariuomenės ir priversti mirtinai užmušti suaugusiuosius ir tokius kaip jie vaikus, kurie taip pat tapo ir sekso vergais. Žodžiais neįmanoma apsakyti seksualinio genocido, kuris ir toliau slapta tęsiasi Konge, kasmet lydimas dešimčių tūkstančių aukų. Tikrai neturime žodžių tam apsakyti.

Tačiau aišku tai, kad imamasi visų priemonių – teisės aktų, reformų projektų ginkluotosioms pajėgoms, tarptautinių misijų, finansinės paramos ir visos Bendrijos mobilizavimo. O nebaudžiamumas tęsiasi; siaubingas nebaudžiamumas, kai toks nusikaltėlis kaip Bosco Ntaganda, kuris tikrai nėra nubaustas, užima svarbias pareigas Kongo valdžios administracijoje. Reikalaujame, kad būtų vykdomas teisingumas. Ši nebaudžiamumo aplinka negali būti tęsiama vien tik dėl nuraminimo.

Ką iš tiesų reiškia teisme nagrinėti šiuos nusikaltimus? Tai reiškia, kad atliekami tyrimai, reformuojama teisminė valdžia, kariams tinkamai atlyginama už jų darbą, o kaltosios pusės, įskaitant tas, kurios kurstė žudynes, patraukiamos atsakomybėn, nepaisant aukštų jų pareigų. Mūsų pačių šalims tai irgi reiškia ne ginklų tiekimą sukilėliams ir jų samdiniams ir ne abejotiną derėjimąsi su jais dėl neteisėtų mineralinių iškasenų. Būtent todėl pritariame M. Wallström ir raginame Komisiją išnagrinėti, ar Europos Sąjungos teisė galėtų būti pagrįsta nauju JAV teisės aktu, aktu dėl Kongo konfliktų ir mineralinių iškasenų. Tai reiškia, kad daugiau nepritarsime, kad mūsų mobilieji telefonai, kompiuteriai, o ateityje ir hibridiniai automobiliai būtų gaminami iš neteisėtai parduodamų, per konfliktus gaunamų mineralinių iškasenų. Šios mineralinės iškasenos yra kruvinos iškasenos, taip kaip ir kruvinieji deimantai. Dar daugiau, mūsų santykiai su Kongo vyriausybe, ponai pirmininkai, priklausys nuo tuo, kaip bus taikoma visiško prievartos prieš moteris netoleravimo politika – politika, kurios, turiu pridėti, ėmėsi pati Kongo valdžia.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens, ALDE frakcijos vardu.(FR) Dėkoju, pirmininke. Apgailestaudamas pasakysiu, kad turėdami omenyje nedidelę Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) padarytą pažangą turime pasmerkti rimtus sutrukdymus ir įsipareigojimų nesilaikymą. Toje šalyje viską, beveik viską, vis dar reikia atlikti.

Užuot siekę užtikrinti stabilumą toje sužalotoje šalyje, Jungtinių Tautų atstovai KDR turi pasiaiškinti dėl labai rimtų žmogaus teisių pažeidimų. Šiuo atveju kalbama ne apie keletą išskirtinių prievartos atvejų, kuriuos įvykdė keletas pavienių asmenų, kurie irgi būtų visiškai smerktini; ne, tai, kas vyksta KDR, negali apsiriboti keletu pavienių piliečių, kurie be jokios gynybos nėra apsaugoti nuo seksualinės prievartos vykdytojų. Turiu pasakyti, kad kalbame apie reiškinį, kuris apima ne tik pavienius asmenis.

Iš tiesų, remiantis patvirtinta informacija apie KDR 2010 m. liepos 30 d. – rugpjūčio 4 d. kilusius įvykius, šie nusikaltimai patenka į kitą lygį. Atul Khare, Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijų generalinio sekretoriaus padėjėjas, patvirtino, kad apie 500 žmonių – moterų, vaikų ir kūdikių – tapo žaginimų aukomis.

Nebegalime tiesiog smerkti šių siaubingų nusikaltimų. Turime imtis tolesnių veiksmų ir nustatyti, kas už tai atsakingi, patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, atgrasinti galimus nusikaltėlius, taip pat sunaikinti priežastis ir priedangą, už kurios gali kilti dar daugiau mūsų smerkiamų nusikaltimų.

Priežasčių naikinimas jokiu būdu negali būti suprantamas kaip lengvinanti aplinkybė seksualinės prievartos vykdytojams. Tikrai būtinas kariuomenės ir policijos atsakas, siekiant kovoti su šiais iššūkiais, bent trumpą laiką, tačiau reikalingas ir kitoks atsakas. Tiesą sakant, kalbame apie valstybinę krizę. Atidžiai renkuosi žodžius – kalbame apie krizę valstybėje, kuri nebepajėgia vykdyti savo suverenių funkcijų, visų pirma įskaitant ir garantuotas saugumo funkcijas, kurias turi teisę turėti visų šalių piliečiai.

Atsakas vienu metu turi būti gaunamas iš KDR, Afrikos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir tarptautinės bendruomenės. Kalbant apie visus elementus, kurie galėtų sudaryti Kongo gyventojų patiriamų problemų sprendimus, tikrai niekas negali pakeisti KDR valdžios atsakomybės. Tačiau kartu turime jai padėti ir ją paremti.

 
  
MPphoto
 

  Isabelle Durant, Verts/ALE frakcijos vardu. (FR) Pone pirmininke, galiu tik pritarti tam, kas buvo pasakyta, visų pirma V. De Keyser, kuri griežtai ir nepagražintai apibūdino prieš moteris vartojamą prievartą, pastaboms. Tiesa, visuose pranešimuose kalbama apie tą patį. Visi veiksmai nepakenčiami, netoleruojami tiek individualiai, tiek dauguma kolektyviai. Dar daugiau, visais šiais prievartos veiksmais akivaizdžiai siekiama išvalyti, pažeminti ir galiausiai sunaikinti gyventojus, atimant jų orumą ir priežastį gyventi.

Taigi dėl visų šių priežasčių manau, kad turime sugebėti dar griežčiau reaguoti. Tiesa, kad šiuo metu padėtis Konge dar sudėtingesnė visomis prasmėmis, ne tik dėl prieš moteris vykdomos prievartos, bet ir kitų įvykių atžvilgiu. Pone O. Chasteli, kalbėjome apie kasdienį daugybės kongiečių gyvenimą, apie bendrą žmogaus teisių padėtį, o ne tik apie moterų teises, apie žmogaus teisių gynėjus. Norėčiau pasakyti, kad akivaizdžiai matau tiesioginį ryšį tarp šios prievartos prieš moteris ir daugybės kitų vis dar neišaiškintų nusikaltimų.

Daugeliu atvejų gamtinių išteklių grobstytojai lieka nenubausti. Tiesą sakant, JAV teisės akte įtvirtinta nuostata galėtų įkvėpti Europą. Tačiau taip pat manau, kad nebaudžiamumo už gamtinių išteklių grobstymą klausimas labai svarbus. Jis svarbus, nes šiuo metu netgi Kongo prezidento J. Kabilos įsipareigojimu uždrausti jų eksportą daroma didžiulė žala, ypač kasėjams, kurie tik iš to ir gyvena. Tai žalinga, nes taip nepasiekiama jokių tikslų; tai tam tikra dūmų uždanga, nes puikiai žinome, kad Kongo ginkluotosios pajėgos ar jų dalis susijusios ne tik su moterų žaginimu, bet ir išteklių grobstymu ir su juo susijusia korupcija.

Svarbu ne tik teisės aktai ar vyriausybės sprendimai, bet ir galėjimas juos taikyti ir įgyvendinti. Vyriausybė turi pajėgti įgyvendinti savo valdžią.

Todėl užbaigdama manau, – o nemažai mūsų netrukus vyks į Kinšasą susitikti su AKR šalimis, – kad siekdami padėti ir paremti naudingas, teigiamas jėgas Konge, tiek vyriausybines, bendruomenę, žmogaus teises ar kitas jėgas išreikšime dvigubą poziciją šiuo klausimu: poziciją dėl paramos tiems, kurie nori plėtoti teisingumą ir kovoti su nebaudžiamumu, taip pat poziciją dėl politinių jėgų ir jų pajėgumų imtis priemonių tikram valdymui visais etapais užtikrinti: užtikrinant saugumą, taikant teisės aktus, įgyvendinant daugybę sprendimų ir, gana paprastai, galiausiai sukuriant išrinktųjų patikimumą. Iš tiesų, po ketverių metų po rinkimų, kurių visi norėjome, kuriuos finansavome ir palaikėme, svarbu ne tik smerkti, bet ir paraginti imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinamas tikras, konkretus vyriausybės valdžios ir demokratijos įgyvendinimas. Dar daugiau, manau, kad prievarta prieš moteris ir prieš žmogaus teisių gynėjus yra du labai svarbūs aspektai.

Užbaigdama pasakysiu, kad rugsėjo mėn. vyks asmenų, atsakingų už F. Chebeya mirtį, teismas. Turėdami omenyje jo šeimos kančias, manau, turime skirti daug dėmesio užtikrinti, kad šis teismas simbolizuotų norą išspręsti šią problemą.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Kongo Demokratinė Respublika (KDR) nėra nei demokratiška, turint omenyje šios sąvokos prasmę Europos Sąjungoje, nei veiksmingai veikianti respublika; iš dalies taip yra dėl jos didžiulio ploto, akytų sienų ir skurdžios infrastruktūros, o dėl to demokratinis valdymas tampa iššūkiu.

Tačiau KDR, kaip tautinės valstybės, trapumą lemia dešimtmečius gyvuojanti korupcija, politinė priespauda ir atsitiktiniai tiek vidiniai, tiek su kaimyninėmis valstybėmis kylantys ginkluoti konfliktai, per kuriuos įvykdyti tokie žiaurūs nusikaltimai kaip masiniai išžaginimai. Padėtis pablogėjo, įsigalėjus kleptokratiniam ir žudikiškam prezidento J. D. Mobutu režimui, ir tęsiasi iki šiol. Prezidentas J. Kabila bent jau surengė visuotinius rinkimus, kad išoriniam pasauliui sudarytų demokratinės reformos vykdymo įspūdį, tačiau iš tiesų jis kontroliuoja visus valdžios svertus, visų pirma teisę į gausius šalies gamtinius išteklius.

Kai kurioms šalims, visų pirma Kinijai, vis labiau domintis šių išteklių naudojimu, J. Kabilos režimas skatinamas nepaisyti savo įsipareigojimų žmogaus teisių ir teisinės valstybės atžvilgiu. Pačioje Kinijoje žmogaus teisių padėtis apgailėtina, o JT ji gina tokių šalių kaip KDR, su kuria bendradarbiauja, veiksmus. Todėl manęs visiškai nestebina, kad visuose Tarptautiniame baudžiamajame teisme vykstančiuose teismo procesuose įtraukti KDR piliečiai.

Nepaisant nerimą keliančios padėties, Afrikos Sąjunga atsisako pasmerkti ar daryti spaudimą J. Kabilai laikytis savo konstitucinių pareigų. ES savo ruožtu neturi tokių dvejonių, o aš palankiai vertinu vyriausiosios įgaliotinės baronienės C. Ashton priimtą ryžtingą požiūrį.

Galiausiai noriu dar kartą paraginti, ką jau keletą kartų dariau šiuose rūmuose, kad Kimberley procesas būtų taikomas ir kitiems svarbiems gamtiniams ištekliams Afrikoje. Žmogaus teisių pažeidimai Afrikoje, kurie, deja, yra per dažni, dažnai susiję su konkurencija dėl mineralinių išteklių valdymo. Kimberley procesas puikiai pasiteisino, mažinant prekybą per konfliktus arba prekybą kruvinaisiais deimantais, ir aš manau, kad panašaus požiūrio reikėtų laikytis ir kitų gavybos pramonės šakų atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu. (FR) Pone pirmininke, šiuose rūmuose dar kartą kalbame apie sudėtingą, nuolat blogėjančią padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR).

Birželio mėn. priėmėme rezoliuciją dėl Floriberto Chebeyos nužudymo pasmerkimo ir išreiškėme susirūpinimą dėl Fidèle Bazanos Edadi dingimo. Nuo to laiko nužudytas dar vienas žmogaus teisių gynėjas Salvator Muhindo Vunoka. Ministre, galite įtraukti jį į savo sąrašą. Šią vasarą prireikė keleto šimtų žmonių grupinio išžaginimo, kad JT nuspręstų imtis veiksmų.

Reikia pasakyti, kad MONUSCO taikos palaikymo pajėgos, kurios skirtos civiliams, humanitariniam personalui ir žmogaus teisių gynėjams apsaugoti ir padėti kovoti su nebaudžiamumu Konge, buvo tik už kelių kilometrų nuo tos vietos, kurioje buvo įvykdyti šie žaginimai, tačiau jos nesiėmė jokių veiksmų.

Pats Ban Ki-moon paprieštaravo MONUSCO karių pasyvumui. JT pareigūnai galiausiai pareikalavo Kongo vyriausybės viską paaiškinti. Spalio mėn. pradžioje turėjo būti paskelbta nauja ataskaita dėl naudojamos prievartos, tačiau tik nuo 1996 iki 2003 m. Koks laiko švaistymas! Kiek dar aukų turi būti nužudyta, išžaginta ir kankinama? Kiek dar vaikų turi būti jėga paimta į kariuomenę, kad tarptautinė bendruomenė reaguotų į padėtį ir imtųsi atitinkamų veiksmų?

Man norisi paklausti: ką Europa daro? Į Kongą investuotos didžiulės sumos. Ten nusiųstos EUSEC ir EUPOL misijos. Be humanitarinės pagalbos, vienas iš svarbiausių dokumentuose įtvirtintų Europos Sąjungos tikslų yra saugumo pajėgų mokymas ir pagalba reformuojant šalies saugumo sistemą.

Kokie šios politikos rezultatai? KDR yra didžiulė šalis; tai trečia pagal gyventojų skaičių didžiausia Afrikos šalis. Ši šalis turi daugybę brangių išteklių, tačiau 80 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Dar blogiau, padėtis tampa dar skurdesnė dėl įsigalėjusios korupcijos.

Norėčiau jūsų paklausti tik vieno dalyko: kiek ilgai leisime tęstis šiai visiško nebaudžiamumo padėčiai? Kaip sakėte, ministre, mes žinome, kad saugumo pajėgos taip pat susijusios su prievarta. Nemanote, kad jau laikas laikytis kitokios pozicijos?

Kaip suprantu, Ministrų Taryboje lengvai niekas nevyksta, kai keletas didžiųjų Europos Sąjungos šalių ar bent jau jų politiniai atstovai, apie kurių įsipareigojimus gerbti žmogaus teises puikiai žinome, nelabai pritaria atviram įsikišimui, nes jie sugeba ištiesti raudoną kilimą J. Kabilai.

Todėl jūs galite pasitikėti, kad Europos Parlamentas imsis reikiamų priemonių, ir neleiskite toliau vyrauti ekonominiams interesams, negalvojant apie civilius gyventojus, kurie daugiau negali to pakęsti.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, 2010 m. žymi 50-ąsias Kongo nepriklausomybės metines. Pažvelgę atgal pamatysime, kad šie pastarieji 50 metų gėdingai teršiami krauju iki pat šios dienos.

Šiaurės Kivu regione šią vasarą nutikę siaubingi įvykiai tai tik patvirtina. Kai skaitome, kad 25 JT misijos kariai turėjo užkirsti tam kelią, kyla ir logistinių klausimų. Dvidešimt tūkstančių, o profesionalai ir ekspertai sakytų, kad mažiausiai 60 000 JT karių reikėtų norint išlaikyti tam tikrą tvarką: kokia problema!

Turiu vieną klausimą Tarybai ir Komisijai. Kokių konkrečių veiksmų ėmėsi EUSEC ir EUPOL misijos Šiaurės ir Pietų Kivu, kad sustiprintų vietos gyventojų saugumą ir patrauktų žiaurių šios vasaros įvykių vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn?

Problemos kyla būtent ten, kur rasti brangiausi KDR ištekliai. Pagal naujausius šaltinius, Kongo rūdynas gali būti vertas 24 mlrd. USD. Remiantis rugsėjo mėn. pradžioje paskelbtu Kongo vyriausybės spaudos pranešimu, Kivu kasybos darbai nieko nelaukiant buvo nutraukti, nes ginkluotos grupės neteisėtai naudojo rūdą, kartais pritariant valdžios institucijoms. Iš pirmo žvilgsnio tai gera pradžia, tačiau kaip tai užtikrinti? Kad ir kaip ten būtų, sklinda gandų, kad Kongo vyriausybė nusavina užsienio investuotojų kasybos projektus, kad parduotų juos savo pačių užsienio verslo partneriams.

Pateiksiu savo klausimus Tarybai. Kokią įtaką gali daryti ES misija, siekdama nutraukti neteisėtą kasybą? Be to, ar galite patvirtinti, kad buvo nutraukta neteisėta rūdos kasyba, ir kaip tai galima užtikrinti, galbūt padedant ten esančioms ES misijoms? Nuoširdžiai tikiuosi, kad Europos Sąjunga sieks sustiprinti JT misiją, nes būtent to skubiai reikia. Jeigu neklystu, be to, tas pats teigiama spaudos pranešimuose, šiuo metu Kongo vyriausybė siekia tai nutraukti, o tai turėtų siaubingą poveikį šaliai.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, kaip suprantu iš šių diskusijų, žmogaus teisių pažeidimai Konge yra dabartinis reiškinys arba kad tai nėra įprasta padėtis Afrikoje. Nėra nei viena, nei kita: o kad taip būtų.

Prisimenu belgų Kongo nepriklausomybės paskelbimą 1960 m., kai dar buvau moksleivis. Prisimenu Patrice Lumumbos pagrobimą ir suėmimą, praėjus keliems nepriklausomybės mėnesiams. Vis dar aiškiai prisimenu, kaip jo apsauga buvo šiurkščiai nublokšta į sunkvežimio galą, ir jos daugiau niekas nematė. Tada sekė brolžudiško nestabilumo, diktatūros ir civilinio karo dešimtmečiai.

Kongo atvejis nėra ypatingas Afrikoje. Sunkiau rasti taikią demokratiją. Jeigu remčiausi nurodomuoju, „išvestiniu“ paaiškinimu, turėčiau sakyti, kad kažkas čia negerai. Tačiau yra kitas paaiškinimas.

Apskritai Afrikoje, tuo labiau Konge, kolonistams brėžiant tiesias linijas per Afrikos žemėlapį, nebuvo atsižvelgiama į įvairių genčių ir tautų skirtumus. Kiekvienai šaliai, paskelbusiai nepriklausomybę, būdingas didžiulis etninis, kalbinis ir religinis piliečių susiskaidymas, o tai visada skatina politinį nestabilumą.

Tai būdinga Belgijai, nes Kongas anksčiau priklausė Belgijai. Skirtumas tik toks, kad Belgijai pavyko išsigelbėti nuo politinės prievartos. Deja, to negalima pasakyti apie Bosniją ir Kroatiją, kuriose įvykdyta daugybė žudynių, jei ne tokio paties beprasmio sadizmo.

Jeigu susiskaidymas politinėse valstybėse sukelia nestabilumą, o kartais ir prievartą, kodėl nekontroliuojamos imigracijos iš trečiojo pasaulio, visų pirma iš Afrikos, pagrindu kuriame tokį patį pasidalijimą Europoje? Nebuvome patenkinti, palikdami Afriką su neveiksmingomis politinėmis visuomenėmis. Dabar vėl kuriame tokias pačias problemas Europos širdyje.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Dar kartą diskutuojame dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje, – respublikoje, kuri, kaip kažkas sakė, iš esmės demokratiška tik savo pavadinimu, – kurioje kasdien pažeidinėjamos žmogaus teisės. Šiandien kalbame apie prievartą prieš silpniausius, visų pirma moteris, kurios prievartaujamos, ir vaikus, kurie, be kita ko, verčiami prisijungti prie kariuomenės – neteisėtos kariuomenės. Kalbame apie išžaginimus, kankinimus ir žudymus. Kalbame apie prievartą, kurios vykdytojai, kas blogiausia, lieka nenubausti, taip pat kalbame apie prievartą, kuri tapo tokia įprasta, kad sunku net kalbėti apie kultūrinį ar kitokį sutarimą. Kalbame apie partizanų, taip pat kariuomenės karių ir civilių vykdomus išžaginimus. Kalbame apie moteris, kurios neturi nieko, kas jam apgintų.

Neturime pamiršti, kad – paradoksalu – kalbame apie vieną nesėkmingiausių, tačiau vieną turtingiausių gamtinių išteklių regionų Afrikoje ir pasaulyje. Šių išteklių tikrai pakaktų visų ten gyvenančių žmonių poreikiams patenkinti. Neturime pamiršti, kad tai tolesnis nesėkmių etapas, per pastaruosius dešimt metų pareikalavęs, kaip apskaičiuota, dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių, taip pat per kurį nustatyta buvus apie du šimtus tūkstančių išžaginimo atvejų. Galime tik spėti, apie kiek išžaginimo atvejų nebuvo pranešta.

Kyla didžiulis susirūpinimas dėl padėties, visų pirma per šio Parlamento žmogaus teisių pakomitečio posėdžius. Kyla klausimas dėl Jungtinių Tautų veiklos veiksmingumo ir dėl to, kaip partizanų ir kitų asmenų vykdomi nusikaltimai lieka neatskleisti – nusikaltimai, kurie turi būti nagrinėjami teisme. Teisminė sistema turi imtis veiksmų. Manau, kad AKR ir Europos Parlamento susitikimas yra puiki proga panaikinti šią nežmonišką padėtį. Kadangi kalbame apie krizę Kongo valstybėje, tarptautinė bendruomenė turi imtis veiksmų. Ir mes – Europos Parlamentas – turime apie tai kalbėti.

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Norėčiau padėkoti Komisijos ir Tarybos atstovams už jų nuomonę apie įsipareigojimų nevykdymą žmogaus teisių apsaugos ir teisingumo srityje Konge.

Padėtis iš tikrųjų sukrečianti ir drastiška ir ją, manau, savo kalboje labai gerai apibūdino mano kolegė Véronique De Keyser. Be to, taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į nerimą keliančias tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ataskaitas. Jose iš tiesų kalbama apie sistemingas organizuotas ginkluotų grupuočių vadovaujamas bendruomenių atakas išžaginti vietos moteris. Tik daugiau nei prieš mėnesį buvo išprievartauta 150 civilių moterų trylikoje kaimų. Visa tai, ponios ir ponai, vyko praėjus tik keletui mėnesių po to, kai JT Saugumo Taryba atnaujino savo misijos Konge mandatą, siekdama padėti vyriausybei apsaugoti civilius nuo žmogaus teisių pažeidimų.

Kitas paradoksalus šios padėties aspektas yra tas, kad seksualinį smurtą naudoja visos konflikto pusės, įskaitant ir valstybės pajėgas, o tai visiškai nepriimtina, todėl norėčiau dar kartą paprašyti Europos Sąjungos institucijų atstovų imtis viso įmanomo diplomatinio ir kitokio spaudimo, įskaitant ir spaudimą per Jungtines Tautas ir jos misiją Konge, kad būtų užkirstas kelias tokiems veiksmams. Turėtumėte net neabejoti tuo, kad Europos Parlamentas jums visiškai pritaria.

 
  
MPphoto
 

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE).(DE) Pone pirmininke, padėtis Kongo Demokratinėje Respublikoje vis dar kelia didžiulį rūpestį. Labai neramina tai, kad smurtas ir pasirengimas naudoti smurtą ir toliau plinta, nepaisant Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų įsikišimo. Daugybę metų dalyvavome įvairiose misijose Konge. Todėl tam tikra dalimi esame atsakingi, visų pirma tuo atveju, kai tokius veiksmus vykdo arba jiems pritaria mūsų oficialiai remiamos grupės. Yra toks kongiečių posakis: katė, įlindusi į vienuolyną, vis tiek liks katė. Jei pritaikytume jį saugumo aparatui, tai reikštų, kad nusikaltėliams galima apvilkti uniformą, tačiau tai nereiškia, kad jie nebevykdys jokių nusikaltimų – tiesą sakant, tikrai ne. Būtent tai ir yra problema. Turime aiškiai nurodyti Kongo vyriausybei, kad nepritarsime jų elgesiui ir jo slėpimui.

Visi šiuose rūmuose sutinka, kad padėtis Konge blogėja. Norėčiau pabrėžti, kad 2006 m. surengėme rinkimų stebėjimo misiją. Vargu ar galima pasakyti, kad nuo to laiko padaryta pažanga, šaliai siekiant demokratizacijos. Taryba ir Komisija turėtų atidžiai apsvarstyti, ar turėtume siųsti naują, visateisę misiją, ir šį kartą kitaip stebėti šių rinkimų eigą. Manau, kad būtinos sąlygos visateisei rinkimų stebėjimo misijai sudaryti yra labai palankios. Tai taip pat būtų blogas ženklas vyriausybei, kuri sistemingai nepaiso Europos Sąjungos taisyklių ir rekomendacijų.

 
  
MPphoto
 

  Judith Sargentini (Verts/ALE).(NL) Pone pirmininke, kaip europiečiai, iš dalies patys galime save kaltinti dėl kančių rytų KDR. Sukilėliai vis dar uždirba didžiulius pinigus, parduodami tokį vertingą metalą kaip koltanas telefonijos ir kompiuterių pramonei, nes mes ir toliau jį beatodairiškai perkame.

Europos šalims niekada nebuvo būtinybės arba jos nenumatė srities, kurioje reikėtų priimti teisės aktą dėl atsakomybės tiekimo grandinėje. Puiku, kad Jungtinės Valstijos neseniai būtent tai pagaliau padarė. Mes nieko nepadarėme – vien dėl to, kad bijojome Kinijos ir Jungtinių Valstijų konkurencijos. Ir ką gi matėme praėjusią vasarą? Jungtinėse Valstijose priimtas įstatymas, kuriuo raginama užtikrinti skaidrumą, įmonės reikalaujamos pranešti apie brangių metalų naudojimą iš KDR arba kaimyninių šalių. „Hewlett-Packard“ ir IBM įmonės šiame pasaulyje turi prie to prisitaikyti. Turėtume sekti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir priimti savo tokio įstatymo variantą.

 
  
MPphoto
 

  Jan Zahradil (ECR). (CS) Pone pirmininke, šie metai yra Afrikos metai, ir šiandien prisimename daugybę šalių, kurios prieš penkiasdešimt metų paskelbė nepriklausomybę nuo buvusios kolonijinės valdžios. Tačiau pažvelgę į kai kurių iš šių šalių vystymąsi praėjus tiems penkiasdešimčiai metų, deja, neturime pagrindo optimizmui. Tai taikoma ir Kongo Demokratinei Respublikai. Norėdama būti Europos Sąjungos partnerė praėjus penkiasdešimčiai metų nuo tada, kai buvo paskelbta nepriklausomybė nuo Belgijos kolonijinės valdžios, taip pat visateisė tarptautinės bendruomenės narė, ji turi aktyviai siekti užkirsti kelią siaubingiems nusikaltimams, kurie buvo įvykdyti pastarosiomis savaitėmis; ji turi puoselėti žmogaus teises ir siekti teisinės valstybės visoje Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje.

Bendradarbiaudama su JT, taip pat su Afrikos Sąjunga, ES turėtų parodyti pagarbą Kongo smurto aukoms. Be kitų priemonių, tai turėtų būti daroma, prisidedant prie karinių grupuočių, kurios puola Kongo gyventojus iš kaimyninių šalių, iš Ruandos, pietų Sudano ir Ugandos, nuginklavimo. Taip pat turėtume parodyti, kad galime imtis veiksmų, ir šiuo atveju raginu Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams baronienę C. Ashton pateikti konkretų ES veiksmų planą dėl kovos už žmogaus teisių užtikrinimą Kongo Demokratinėje Respublikoje, pasinaudojus proga per AKR ir ES mišrią parlamentinę asamblėją Kinšasoje gruodžio mėn.

 
  
MPphoto
 

  Kinga Gál (PPE). – Pone pirmininke, kaip Žmogaus teisių pakomitečio narė griežtai smerkiu pastarųjų mėnesių įvykius Konge.

XXI amžiuje nepriimtina, kad žudymai, žaginimai ir vaikų išnaudojimas dažnai naudojami kaip karo ginklas, JT pajėgoms esant teritorijoje. Per pastaruosius penkerius metus vien tik patvirtintų atvejų skaičius Konge išaugo 20 kartų. Moterų ir vaikų gyvybės yra pavojuje; visiškai nepaisoma jų žmogaus teisių, iš jų atimtas žmogaus orumas. Be to, jie nebegali integruotis į savo tradicinę bendruomenę, o taip griaunama ir socialinė infrastruktūra.

Tarptautinė bendruomenė turi oficialiai pripažinti, kad masiniai žaginimai Konge yra karo nusikaltimas žmogiškumui. Reikalingas suderintas atsakas, kad būtų išlaikomas spaudimas šių žaginimų vykdytojams ir kad jie būtų atiduoti teismui vietos lygmeniu arba Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Palankiai vertinu, kad EUSEC RDC buvo pratęsta iki 2012 m. rugsėjo 30 d., tikiuosi, EUPOL RDC taip pat bus atnaujinta.

Turėtų būti išsiųstas specializuotas personalas, kuriam būtų pavestas baudžiamasis tyrimas. Ir toliau turėtų būti teikiama parama Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvos pagrindu. Turėtų būti imtasi tolesnių veiksmų, kaip taikos palaikymo pajėgų narių aprūpinimas mobiliaisiais telefonais, MONUSCO taikos palaikymo pajėgų ir vietos gyventojų bendravimo pagerinimas ir įsipareigojimo susidoroti su sukilėlių grupuotėmis stiprinimas. Turi būti remiamos humanitarinės agentūros, kad jos galėtų pasiekti civilius gyventojus, kuriems reikalinga pagalba.

Tuo pačiu metu vyriausybė turėtų įgyvendinti neseniai paskelbtą visiško netoleravimo politiką ir įsteigti nacionalinį žmogaus teisių komitetą, kaip ir numatyta konstitucijoje. Apskritai moterų ir vaikų apsauga turi tapti prioritetu.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Pone pirmininke, kiek anksčiau šiais metais Denis Mukwege, ginekologas iš Panzio, KDR, atvykęs į mūsų Europos Parlamentą, pasakė, kad per pastaruosius penkiolika metų jo šalyje įvykdyti mažiausiai 200 000 išžaginimo atvejų yra per žiaurūs taip vadinti, juos reikėtų vadinti seksualinėmis žudynėmis, o lytinis aktas naudotas kaip teroro aktas.

Mes ir nežinojome, kad po kelių savaičių už dvidešimt mylių nuo tarptautinių taikos palaikymo pajėgų Luvungi vietovėje bus apsiaustas miestas, o apie 500 moterų ir vaikų taps pakartotinio siaubingo seksualinio smurto aukomis.

Šiame Parlamente, kuriame viešai pasmerkėme tai, kad nepavyko užtikrinti apsaugos Ruandoje ir Srebrenicoje, negalime ir neturime tylėti. Turėtume pagirti JT generalinio sekretoriaus padėjėją už tai, kad jis pripažino, jog JT nesilaikė įsipareigojimų ir yra iš dalies atsakingos. Tačiau taip pat turėtume JT pareikalauti ištirti, kodėl nebuvo atsižvelgta į išankstinius vietos taksi motociklų vairuotojų perspėjimus; kodėl JT bazė neužtikrino vietos kalbos vertimo; ir kaip veiksmų pradžios taisyklėmis ir toliau kliudoma taikos palaikymo pajėgų veiksmingumui.

Atvirai kalbant, paklausčiau visų Jungtinių Tautų valstybių narių ir kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės, kas nutiko tiems puikiems žodžiams, dėl kurių visi balsavome dėl JT apsaugos įsipareigojimo. Pritariu tam, ką šią popietę O. Chastel kalbėjo apie nusikaltimo vykdytojų atidavimą teismui, tačiau ataskaitoje, kurią netrukus parengs pačios JT, turi būti kalbama apie reikšmingą teisingumą dėl dešimtmetį trukusių nusikaltimų rytų KDR.

Pirmininke, taip pat sutinku su kitais, kurie per šias diskusijas pasmerkė pražūtingą korupciją, kurios pagrindu išgrobstomi gausūs KDR mineraliniai ištekliai. Tačiau pirmiausia per šias diskusijas turėtume sakyti, kad nėra jokių paaiškinimų, jokių pasiteisinimų ir lengvinančių aplinkybių, kuriomis kokiu nors būdu būtų pateisinamas seksualinis smurtas kaip karo ginklas, o mes labiausiai turėtume nerimauti dėl tų 500 nukentėjusių moterų, kurių nė vienas iš mūsų nesugebėjome apginti. Turėtume įsipareigoti užtikrinti, kad tai daugiau nenutiks.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – Pone pirmininke, ES turi jaustis atsakinga už pasyvumą, kai negalinčios apsiginti moterys ir vaikai ir toliau kenčia nuo ginkluotų sukilėlių ir karių.

Reikia judėti toliau, ne tik kalbėti. Turime imtis konkrečių priemonių, kad kartu su kitomis tarptautinėmis misijomis suteiktume tikrą paramą KDR saugumo pajėgoms palaikyti. Turime aktyviai dalyvauti ir, kai tik būtina, daryti spaudimą vyriausybei, kad ši apgintų savo tautą. Be to, turime kalbėti tvirtu ir drąsiu balsu, sakydami vyriausybei nutraukti žmogaus teisių pažeidimus. KDR – šalis – turi daugybę išteklių. Norime ir iš Afrikos išgirsti gerų žinių.

 
  
MPphoto
 

  Barbara Lochbihler (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, galiu tik sutikti su kritika ir pasmerkti šias žiaurias žudynes, taip pat su kritika JT misijai, kuri nesugebėjo padaryti visko, ką galėjo, kad būtų išvengta šių žudynių. Nepaisant to, reikia palankiai vertinti, kad naujai įsteigto JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo seksualinio smurto per konfliktus klausimams pareigas einanti M. Wallström jau kalbėjo apie šią atsakomybę, o mes vis dar galime tikėtis, kad nusikaltimai bus neabejotinai išaiškinti.

Norėčiau jums priminti, kad šių metų vasario mėn. Parlamente vyko paroda, kurią pristatė Medica Mondiale, remianti mobilių ginekologinių klinikų tinklą rytų Konge, ir į ją atvyko daugybę siaubingų dalykų patyrusi moteris iš rytų Kongo, kuri nepaisant nieko sugebėjo suburti moteris. Vėliau ji kvietė ir ES ambasadą nuvykti į rytų Kongą, bendradarbiauti su NVO ir moterimis liudytojų apsaugos programose ir užtikrinti, kad nusikaltimai būtų ištirti, ji mums sakė, kad joms labai reikalinga parama pajamų projektams, medicininė pagalba ir pagalba traumuotoms aukoms. Be to, ji ragino ES padėti statyti kalėjimus, nes areštuotų žmonių neįmanoma įkalinti.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR).(PL) Kalbame apie tai, nes padėtis Konge kelia nerimą, o toje šalyje gyvenantys žmonės neturi jokių žmogaus teisių garantijų. Todėl siaubą kelia, kad žmogaus teisių padėtį stebinčios organizacijos savo ataskaitose kelia didžiulį susirūpinimą dėl Kongo. Tačiau dabar, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, mūsų diskusijos turi būti skiriamos vienai konkrečiai grupei. Kalbu apie žmones, kurie yra atsakingi už Europos Sąjungos išorės politiką.

Nesiginčijama dėl išorės politikos Afrikos atžvilgiu. Todėl mums lengviau – taip atrodytų – suformuoti bendrų veiksmų principus. Taigi šiandien turime pažvelgti į viso to, kas vyksta Konge, priežastis. Neturėtume sustoti prie humanitarinės pagalbos. Turėtume įsitraukti į švietimo ir infrastruktūros plėtojimo projektus, taip pat į projektus, kuriais būtų padedama kurti šiuolaikinę Kongo valstybę. Tiesą sakant, tikimės tokio pobūdžio programos.

 
  
MPphoto
 

  Peter Šťastný (PPE). – Pone pirmininke, galite įtraukti mane į labai ilgą sąrašą griežtai smerkiančių siaubingus nusikaltimus, kurie buvo daromi šių metų rugpjūčio mėn. pradžioje Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR). Kiekviena visuomenė saugo savo silpnus ir pažeidžiamiausius narius, todėl tokios siaubingos žinios turi priblokšti kiekvieną padorų žmogų. Mažiausiai 179 moterų ir vaikų išžaginimas tikrai yra plataus masto nusikaltimas, kuris neturi niekada pasikartoti – tikrai ne kaip karo ginklas, kaip buvo KDR atveju.

ES turi padėti atiduoti visus nusikaltimų vykdytojus teismui. Žinios apie griežtas bausmes turi pasiekti kiekvieną bendruomenę KDR ir už jos ribų. Iš tiesų tokia žinia turi pasiekti visą pasaulį, kad daugiau nebūtų tokių siaubingų plataus masto išžaginimų, naudojamų kaip karo ginklai, atvejų.

Žinome, kad išsivysčiusiose šalyse padaroma mažiau nusikaltimų, o kai kurių siaubingų nusikaltimų visai nebūna. Vienas iš būdų, kuriuo ES galėtų prisidėti, yra veiksmingi ekonominės partnerystės susitarimai regione. Tai padėtų visai Afrikai užimti savo prideramą pasaulinės prekybos dalį. Kartu paspartintu vystymusi bus pradėtas naikinti skurdas ir, žinoma, tokie nusikaltimai, kurie buvo padaryti rugpjūčio mėn. pradžioje mažiausiai 179 bejėgėms aukoms KDR.

 
  
MPphoto
 

  Thijs Berman (S&D).(NL) Pone pirmininke, žaginimas tapo kasdieniu karo ginklu rytų KDR, kurio aukomis kasmet tampa tūkstančiai žmonių. Tikrasis skaičius yra daug didesnis už mūsų žinomą, nes moterys negali ginti savo teisių, todėl dažnai nepraneša apie tai, kas atsitiko.

Išžaginimas yra rimtai traumuojantis nusikaltimas, sukeliantis gilią psichologinę ir dažnai fizinę žalą. Jeigu išžaginimo atvejai lieka neišaiškinti, jie tampa nuolatine kasdienio smurtinio visuomenės gyvenimo dalimi net ir po karo. Nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 4 d. šiaurės Kivu vykę masiniai išžaginimai rodo, kad tarptautinės bendruomenės darbotvarkėje numatytas KDR vystymasis yra per silpnas. Tačiau šie nusikaltimai negali likti neišaiškinti. Turime tai padaryti dėl aukų ir pačios KDR ateities. Kongo vyriausybė turi imtis visų veiksmų, kad patrauktų nusikaltimų vykdytojus atsakomybėn, ir dėl to negali kilti jokių abejonių. Tačiau nebaudžiamumas negali tapti įprastu dalyku.

Šia drama atskleidžiama skaudi tiesa, kad JT misijos ir vietos gyventojų santykiai tikrai nėra tokie, kokių norima. Svarbu, kad būtų įvertintas MONUSCO buvimas regione. Šioje dramoje ji buvo pasyvi. Dabar reikalaujama nepriklausomo tyrimo, kad būtų ištirti su šiais masiniais išžaginimais susiję faktai. Misijos buvimas yra ir išlieka būtinas, tačiau svarbu, kad MONUSCO vykdytų savo pareigas ir pasiūlytų apsaugą vietos gyventojams, kuri jiems beviltiškai reikalinga.

 
  
MPphoto
 

  Fiona Hall (ALDE). – Pone pirmininke, šiandienos diskusijose kalbama apie siaubingus įvykius rytų Konge, tačiau valstybės narės ir toliau mano, kad Kongo prieglobsčio prašytojams saugu grįžti į Kinšasą, nes sostinė yra toli nuo nesaugių vietovių rytuose.

Deja, faktai rodo ką kita. Pvz., septyni iš devynių žmonių, nuo 2007 m. išvežti iš Tysaido šiaurės rytų Anglijoje į Kinšasą, pranešė, kad buvo apklausiami, kalinami, seksualiai išnaudojami arba kankinami. Jie arba dar kartą išvyko iš šalies, arba slapstosi.

Nuo 2006 m. rinkimų ES daug lėšų skyrė tinkamam valdymui KDR paremti. Nepatogu pripažinti, kad vis dar smurtaujama Kinšasoje, tačiau prašau Tarybos ir Komisijos pripažinti šią realybę ir imtis atsako.

 
  
MPphoto
 

  Tomasz Piotr Poręba (ECR).(PL) Po penkiasdešimties metų nuo nepriklausomybės įgijimo Kongas vis dar yra karo padėties ir nuolatinių konfliktų apimta šalis, kuriai šiandien buvo suteiktas siaubingas pasaulio išžaginimų sostinės vardas. Šokiruojantys pastarųjų dviejų mėnesių įvykiai ir šimtų moterų ir vaikų – tiek berniukų, tiek mergaičių – išžaginimo atvejai rodo, kad Kinšasa nesusidoroja su sistemingai organizuota sukilėlių agresija. Žaginimas tapo įprastu karo ginklu Konge. Pastaruosius žaginimus kovotojai vykdė netoli nuo tarptautinių JT pajėgų, kurios dislokuotos toje vietovėje ir kurios iš tiesų yra vienintelė veiksminga stabilizavimo jėga šalyje. Kinšasa turi nutraukti vyraujantį nebaudžiamumą ir užtikrinti saugumą civiliams gyventojams, pradėti veiksmingą kovą su plintančia korupcija ir galiausiai suformuoti tikrą kariuomenę iš tinkamai parengtų karių. Kongas gausus mineralinių telkinių, tačiau, deja, tapo savo paties turto auka. Šioje dešimt milijonų žmonių turinčioje šalyje trys ketvirtadaliai gyventojų uždirba mažiau nei dolerį per dieną, o šalis tapo Afrikos dalimi, kurioje grobstomi gamtiniai turtai. Nelegali kova dėl gamtinių išteklių stumia Kongą į skurdą, chaosą ir humanitarinį siaubą. Tarptautinė bendruomenė turi rasti dramatiško konflikto sprendimą, o tarptautinės įmonės turi užtikrinti, kad jų naudojami gamtiniai ištekliai išgaunami teisėtai. Tik stabilus Kongas gali užtikrinti taiką regione.

 
  
MPphoto
 

  Barbara Matera (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Kongo Demokratinėje Respublikoje toliau vyksta ginkluotas konfliktas, vykdoma neteisminė mirties bausmė, smurtaujama prieš moteris, pažeidžiamos vaikų teisės, jie samdomi į kariuomenę, su jais blogai elgiamasi, smurtaujama prieš nepilnamečius, žmonės masiškai evakuojami, prekiaujama ginklais ir naudojami gausūs gamtiniai ištekliai, būdingi kankinimai, nežmoniškas ir žeminantis elgesys, taikoma mirties bausmė, slopinama saviraiškos ir žmogaus teisių gynėjų laisvė, ir, ne mažiau svarbu, vyrauja nebaudžiamumas.

Visa ši kritika žinoma tarptautinei bendruomenei, kuri jau keletą kartų per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir Generalinę Asamblėją išreiškė savo gilų susirūpinimą. Jungtinės Tautos, kaip ir visa tarptautinė bendruomenė, turi įsipareigojimų, kurie nepaneigiami. Pateisinama tai, kad persvarstoma MONUC, taip pat EUPOL ir EUSEC misijų trukmė, kaip daroma visais humanitarinės intervencijos atvejais.

Mūsų pareiga remti Afrikos Sąjungos šalis, joms siekiant visapusiško, veiksmingo tarptautinių susitarimų dėl žmogaus teisių apsaugos laikymosi. Ši žemės teritorija, paradoksalu, didžiulių ekonominių interesų auka, neturi tapti niekieno neeksploatuojama žeme, tačiau turi sugebėti tapti liberali, sukuriant gerbiamą ir užtikrintą teisinę sistemą.

Kongas yra šalis, kurioje tokie vyrai kaip Floribert Chebeya Bahizire miršta neaiškiomis aplinkybėmis. Todėl Europos Sąjunga turi moralinę pareigą užtikrinti pagrįstą, ryžtingą politinį įsikišimą, siekiant laikytis tarptautinių žmogaus teisių taisyklių.

 
  
MPphoto
 

  Ana Gomes (S&D).(PT) Pone pirmininke, 2008 m. balandžio mėn. Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį sulaikyti karo vadą Bosco Ntagandą dėl tokių karo nusikaltimų kaip vaikų kareivių verbavimas ir masinės civilių žudynės. Užuot perdavusi jį teismui, J. Kabilos vyriausybė paskyrė jį į aukščiausias Kongo kariuomenės pareigas.

Tokiu Kongo valdžios elgesiu, kuriuo pažeidžiami Kongo, kaip Kotonu susitarimą pasirašiusios šalies, įsipareigojimai, skatinamas nebaudžiamumas ir atsakoma į barbariškumą, kuris ir toliau tęsiasi Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR). Tai apima masinį 500 moterų ir vaikų, įskaitant kūdikius, išžaginimą šiaurės Kivu angliakasybos regione šių metų rugpjūčio mėn., kai MONUSCO, Jungtinių Tautų stabilizacijos misija KDR gėdingai nesiėmė jokių veiksmų, kaip tai patvirtino Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus padėjėjas Atul Khare.

Korupcija ir nebaudžiamumas KDR kyla dėl siaubingo sukilėlių, kurie dirba kaimyninėms vyriausybėms, valdžios institucijų ir JT pajėgų elgesio. Korupciją ir nebaudžiamumą KDR įveiksime tik tada, kai išspręsime nelegalios mineralų gavybos ir prekybos jais, kuria finansuojamos ginkluotos grupuotės ir skatinamas konfliktas bei žmogaus teisių pažeidimai, klausimą, kaip rodo Floribert Chebeya nužudymo atvejis.

Europos Sąjunga ir JT Saugumo Taryba turi skubiai imtis priemonių, kokios siūlomos neseniai priimtame JAV teisės akte dėl per konfliktus išgaunamų mineralų, kuriomis būtų nustatomos Kongo, Europos, JAV, Kinijos ir tarpvalstybinės įmonės, klestinčios dėl sukilėlių kontroliuojamų, taip pat valdžios apleistų rūdynų kasybos.

Tačiau nepakanka viešai apie jas paskelbti. Būtina uždrausti ir suvaržyti šių mineralų platinimą ir naudojimą techniniams įrenginiams, juvelyriniams dirbiniams ir kitiems plataus naudojimo gaminiams pasaulyje gaminti.

Europos Sąjungos mastu taip pat turime sustiprinti savo ES misiją teikti patarimus ir paramą saugumo sektoriaus reformai (EUSEC) ir Europos Sąjungos policijos misijai (EUPOL) KDR ir suteikti joms priemones realiam skirtumui saugumo srityje užtikrinti. Tam pasiekti būtina skirti prioritetą lyties klausimui, turint omenyje mokymus ir veiksmus, įtraukiant Kongo parlamento nares ir Kongo moterų organizacijas ne tik aukų apsaugos ir paramos atžvilgiu, bet ir kaip ryžtingas veikėjas, kuriant taiką, skatinant pagarbą teisės normoms ir kovojant su korupcija žmogaus teisių pažeidimais.

 
  
MPphoto
 

  Marietje Schaake (ALDE). – Pone pirmininke, tikrai neapsakomai liūdna, kad sunkiausi nusikaltimai žmoniškumui buvo įvykdyti tarptautinės bendruomenės ir JT akyse. Mes ES turime paspartinti savo veiksmus ir veiksmingiau bendradarbiauti, siekdami užtikrinti, kad JT laikytųsi pagrindinių vertybių, kurias mes čia, ES, žinome. Turime mąstyti strategiškiau.

Kad ir kokie neapsakomai liūdni būtų šie nusikaltimai, negalime į juos reaguoti tylėdami. Turime padidinti savo pačių atsakomybę ir pastangas užtikrinti, kad nereikėtų apraudoti daugiau aukų. Turime padėti Afrikos institucijoms rasti savo sprendimus ir prisiimti atsakomybę už kovą su korupcija ir nebaudžiamumo panaikinimą. Turime priemones tam pasiekti, kurios jau buvo paminėtos: Kotonu susitarimas, taip pat TBT.

Turi būti nutraukta prekyba kruvinaisiais deimantais ir mineralais. Ja skatinamas neįtikėtinas smurtas, kurį vykdo įvairios karo tarnybos Afrikos šalyse. Išžaginimas, kaip karo nusikaltimas, yra tik vienas iš vykdomų siaubingų nusikaltimų.

Turime reaguoti, imdamiesi tvirtų veiksmų, ir netylėti, matydami šiuos žiaurius nusikaltimus.

 
  
MPphoto
 

  Mariya Nedelcheva (PPE).(FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visi ginkluoti konfliktai sukelia siaubingų padarinių. Konfliktas, kuris tęsiasi taip ilgai, kaip Konge, kariuomenė, iš dalies sudaryta iš vaikų, ir išžaginimas, kaip vienas iš pagrindinių karo ginklų, rodo, kad tai yra visiškas teisinės valstybės neigimo atvejis. Pastarasis pavyzdys vyko liepos 28 d., kai šiaurės Kivu buvo vykdomi grupiniai išžaginimai.

Daugybę metų psichologinis, fizinis ir socialinis moterų niekinimas buvo tūkstančių kongiečių kasdienio gyvenimo dalis. Laikas skelbti pavojaus signalą, nes dabar civilių žaginimai už konflikto zonų tampa plačiai paplitusiu ir įprastu reiškiniu. Kova su nebaudžiamumu turi tapti prioritetu. Vietos ir šalies lygmenimis būtina palaikyti tinkamesnius ryšius su žmonėmis, nes be realaus pilietinės visuomenės dalyvavimo žmonės nuolat nepasitikės priimamais sprendimais ir priemonėmis. Reikia, kad kongiečiai bet kokia kaina pajustų, jog būtent jie lemia pokyčius.

Kartu turi būti užtikrinta, kad buvę nusikaltimų vykdytojai netaptų naujais teisėjais saugumo pajėgose ir valstybės institucijose. Kiti, 2011 m. vyksiantys, rinkimai yra galimybė pradėti naujus projektus. Didžiausi iššūkiai kyla dėl parlamentinės žmogaus teisių komisijos sukūrimo, dėl teismų sistemos reformos, didžiulį dėmesį skiriant aukų apsaugai, tęsimo, dėl kovos su korupcija ir dėl ypatingo dėmesio skyrimo pelnui, išgaunant ir parduodant mineralus.

Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, būtina iš naujo įvertinti ir ištirti žmogiškuosius, techninius ir finansinius išteklius, skirtus EUSEC ir EUPOL misijoms įgyvendinti. Detaliai persvarsčius priemones, kuriomis prisidedama prie institucinės, teisinės ir ekonominės sistemos restruktūrizavimo, taip pat labiau suderinus jas su Jungtinių Tautų priemonėmis, būtų padedama ilgam laikui stabilizuoti šalį. Neginant žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo, respublikoje nėra demokratijos. Užtikrinkime, kad ši padėtis nebesitęstų, nes galiausiai puolama pati demokratija.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu (S&D).(RO) Europos Parlamentas jau trečius metus iš eilės priima rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų Kongo Demokratinėje Respublikoje. Tai rodo, kad šis klausimas kelia didžiulį nerimą, tačiau turime pripažinti, kad jis rodo ir neveiksmingumą. 2008 m. pasmerkėme išžaginimo, kaip karo ginklo, naudojimą. Dabar JT nustatė, kad išžaginimų, apie kuriuos buvo pranešta per šių metų pirmą ketvirtį, skaičiaus vidurkis yra 14 atvejų per dieną. Liepos mėn. pabaigoje ir rugpjūčio mėn. pradžioje daugiau nei 500 moterų, kurios vien per penkias dienas tapo masinio išžaginimo aukomis, buvo įtrauktos į šiuos nelemtus skaičius.

Tai, kad JT brangiausių pasaulyje taikos palaikymo pajėgų kariai apie tai sužinojo tik praėjus dviem savaitėms po šių žiaurių įvykių, nors jų karinė bazė yra tik už 30 kilometrų, daug ką pasako apie JT misijos nesugebėjimą nutraukti šį žiaurų konfliktą, sukeliantį didžiulius regioninio masto padarinius.

Šis siaubingų įvykių pablogėjimas, kaip likimo posūkis, įvyko prieš tai, kai buvo parengta JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaita. Nuo to laiko milijonai kongiečių tapo pagrindinių teisių siaubingų pažeidimų aukomis, o nusikaltimų vykdytojų nebaudžiamumas ir toliau dar smarkiau plėtojosi.

Manau, kad būtinas išsamus tyrimas, per kurį būtų nustatyta atsakomybė už masinius nusikaltimus, įskaitant ir tuos, kurie buvo įvykdyti konflikte dalyvaujančių kaimyninių šalių, visų pirma Ruandos. 1994 m. Didžiųjų ežerų regione vykdytas genocidas, o kai kurie iš jo kaltininkų atsako už savo veiksmus prieš Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Ruandai. Manau, kad teisės aktų galios taikymas yra vienas iš pagrindinių reikalavimų konfliktams ir žudynėms nutraukti. Taika neįmanoma be teisingumo. Tai matome ir iš buvusios Jugoslavijos, Siera Leonės ir Kambodžos patirties. Būtent todėl manau, kad JT ataskaita turi būti pradinis taškas Tarptautiniam baudžiamajam teismui Kongo Demokratinei Respublikai įsteigti.

 
  
MPphoto
 

  Antonyia Parvanova (ALDE). – Pone pirmininke, šiandien negalime išvengti diskusijų apie moterų padėtį Konge. Visi žinome, kad moterys ir vaikai yra labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės konflikto zonose, o moterys labiausiai nukenčia nuo siaubingų dabartinių įvykių padarinių.

Kaip teigė mano kolega, išžaginimai Konge tampa nekontroliuojami. Jie naudojami kaip karo ginklas civiliams gyventojams terorizuoti, pulti, naikinti ir pažeminti. Būtų tiesiog nepriimtina, tai būtų mūsų moralinė klaida, jeigu tiesiog užsimerktume ir nepaisytume padėties. Per ilgai kalbėjome apie tai, nesiimdami jokios veiksmingos veiklos.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad ES ir valstybės narės sugebės aiškiai atsižvelgti į šį klausimą savo būsimuose veiksmuose dėl padėties Konge. Turėtume pirmiausia padėti ir paremti vietos lygmeniu teikiamas paslaugas, pasinaudodami ES humanitarine pagalba ir vystymosi parama. Deja, išžaginimo kaip karo ginklo naudojimas yra gėdingas nusikaltimas, kuris vykdomas ne tik Konge. Tikrai manau, kad kova su seksualiniu smurtu prieš moteris ir mergaites konfliktų zonose turi būti svarbiausias mūsų ES užsienio reikalų ir humanitarinės politikos prioritetas.

 
  
MPphoto
 

  Anne Delvaux (PPE).(FR) Pone pirmininke, atvirai kalbant, prieš pradėdamas kalbėti pamaniau, kad mano pozicija šiuo klausimu, kurią išsakiau beveik prieš metus, vis dar aktuali. Kalbėjau apie ypatingą skubą, kovą su nebaudžiamumu ir MONUC misijos persvarstymą. Kartojami tie patys teiginiai, taip pat raginimai tarptautinei bendruomenei ir Kongo valdžios institucijoms imtis veiksmų. O niekas nepasikeitė. Siaubinga, bet smurtas tik vis labiau plinta.

Ar žinome, kad pranešama apie šimtus paaukotų nekaltų žmonių, pažemintų, užpultų ir kartais suluošintų žmonių? Padėtis blogėja, o įsipareigojimai vis labiau nevykdomi: įsipareigojimų nevykdo valstybė, kurios pagrindinė pareiga apsaugoti savo tautą, MONUC ir dabar MONUSCO, kuri, neatrodo, kad būtų ėmusis kokių nors prevencinių ar reakcinių veiksmų kaip atsako į šią vasarą šiaurės ir pietų Kivu vykdytus masinius išžaginimus.

Kiek ilgai tarptautinė bendruomenė leis tam vykti? Dabar vykdomi veiksmai yra per ilgai trukusio karo padarinys. Tiesa, kad kitoje Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro apžvalginėje ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties 1993–2003 m. bus patvirtinta tai, ką visi žinome: praeityje įvykdyti didžiulio masto nusikaltimai KDR. Tačiau šiandien svarbi dabartis. Jau laikas atsakyti už visus KDR įvykdytus nusikaltimus, įskaitant seksualinį smurtą, kuris taip pat vykdytas istoriniais etapais. Josepho Kabilos pažadėtas visiškas netoleravimas turi būti vykdomas kartu su visišku nebaudžiamumo panaikinimu. Visi, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, turi už tai atsakyti, o kai kuriais atvejais turi būti atiduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Dėl ankstesnių įvykių, kaip ir C. Creţu, dar kartą raginu sukurti tarptautinį baudžiamąjį teismą KDR. Mūsų ir tarptautinės bendruomenės pareiga užtikrinti teisingumą šimtams tūkstančių buvusių ir dabartinių aukų, kad ir kas jos būtų, kurios daugybę metų kentėjo jau ilgą laiką kančių kamuojamoje šalyje.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Pone pirmininke, remiantis Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus padėjėju taikos palaikymo operacijoms, Konge kasmet išžaginama 15 000 žmonių, o dauguma šių žaginimų yra kaip karo ginklas prieš moteris ir mergaites. Nuo praėjusių metų liepos mėn. nustatyta daugiau nei 500 išžaginimo atvejų, o Jungtinės Tautos nesiėmė jokių tinkamų veiksmų. Organizacija iš dalies prisiėmė atsakomybę už įsipareigojimų apsaugoti visuomenę nevykdymą.

Kaip šiandien pripažinote, operacija MONUSCO nėra veiksminga. Noriu jūsų paklausti, ar turime duomenų, kodėl ji neveiksminga. Turime reikalauti prisiimti atsakomybę už tai ir imtis naujų veiksmų.

Europa turi imtis veiksmų bendradarbiavimo ir tarptautinio spaudimo pagrindu užtikrinti, kad nebūtų nebaudžiamumo Kongo Demokratinėje Respublikoje, o šalis griežtai reaguotų į tokius barbariškumus.

Būčiau dėkinga, jeigu atsakytumėte į mano pateiktą klausimą: ar žinome, kodėl neveiksmingos Jungtinių Tautų operacijos? Ką dabar darysime?

 
  
MPphoto
 

  Licia Ronzulli (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Kongo Demokratinė Respublika yra šalis, patyrusi dešimtmečius trukusį išnaudojimą ir smurtą, kaip jau daugybę kartų buvo pabrėžta, tačiau verta dar kartą pakartoti: smurtą, kurį dabar pirmiausia patiria moterys, deja, ir vaikai, kaip nurodoma daugybėje tarptautinių organizacijų ataskaitose.

Seksualinis smurtas prieš moteris dažnai naudojamas kaip karo ginklas, kuriuo nesigailima nė vieno. Skaičiai kelia nerimą: kiekvieną mėnesį nustatoma 1 100 išžaginimo atvejų. Ką tik prisiminėme, kad per praėjusius liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. buvo išžaginta 500 moterų, o tai įrodo, kad JT taikos palaikymo pajėgos nėra pakankamos, kaip visai neseniai pabrėžė mano kolegė B. Matera.

Padėtis turi būti sustabdyta. Diena po dienos aukų skaičius tik auga. Nebaudžiamumas ir labai silpna, jei ne neegzistuojanti, teisinė sistema yra nepakankamos svarbos, kurią vyriausybė skiria seksualinio smurto problemai, priežastis.

Žinome, kad yra daugiau tylinčių aukų nei tų, kurios išdrįsta viską papasakoti. Dėl seksualinį smurtą lydinčių kitų žiaurumų aukos nepajėgia atlikti savo kasdienės veiklos, taip pat trūksta socialinės integracijos priemonių.

Turi būti sustabdytas smurto plitimas, o mes turime imtis daugiau veiksmų, kad tai užtikrintume. Užbaigdama norėčiau priminti vieną posakį: jeigu tiesa, kad moters lavinimas reiškia tautos lavinimą, tiesa ir tai, kad moters išžaginimas reiškia visos tautos destabilizaciją.

 
  
MPphoto
 

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE).(PL) Šiandieninės diskusijos dėl Kongo Demokratinės Respublikos nepaneigiamai parodo didžiulį žmogaus teisių problemos mastą šalyje. Daugybę metų pasaulio spauda nuolat siuntė pranešimus apie ten vykdomus nusikaltimus. Kongo Demokratinė Respublika yra baisiausių nusikaltimų pagrindinėms žmogaus teisėms vieta. Apskaičiuota, kad apie 4 mln. žmonių neteko gyvybių per konfliktus Konge. Apie 3,5 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Žudymai, žaginimai ir vaikų, kurie verčiami prisidėti prie ginkluotų kovotojų grupuočių, grobimai yra siaubinga kasdienė realybė, su kuria turi kovoti Kongo žmonės. Todėl visos tarptautinės bendruomenės, visų pirma Europos Sąjungos, pareiga siekti priversti Kongo valdžios institucijas imtis veiksmingos veiklos, kuria nieko nelaukiant būtų nutraukti žudymai ir persekiojimai. Negalime apleisti aukų. Jau laikas Europai atsibusti ir imtis veiksmingos veiklos.

 
  
MPphoto
 

  Alf Svensson (PPE).(SV) Pone pirmininke, neturime nuolat minėti siaubingų įvykių, kuriuos patyrė ir patiria Kongo žmonės, tikra gėda, kad tarptautinė bendruomenė nepajėgė to sustabdyti. Ši gėda taikoma ir ES, Europos Parlamentui ir mūsų valstybėms narėms – Europai, kuri turėjo ir vis dar turi tiek daug reikalų su Afrika.

Dabar turime specialią išorės administraciją, kuria puikuojamės. Pažiūrėkime, kaip ši išorės administracija išspręs šią realią padėtį Konge, o to mes tikrai turime teisę tikėtis. Kai kalbame apie tai, ko siekia mūsų naujoji išorės administracija, kyla mintis apie veiksmus, todėl būtent šiuos veiksmus ir norime matyti, kad būtų sukurta taika ir susitaikymas Konge. Taip pat manau, kad labai aišku, jog turėtume ištirti ir nustatyti, kas atsakingi už šiuos siaubingus įvykius, kad iš tiesų galėtume juos viešai sugėdinti prieš visą pasaulį. Manau, kad tai iki šiol tikrai dar neįvyko.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Europos Parlamento komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose Strasbūre daugybę kartų kalbėjome apie tai, kas vyksta Konge, ir kai apibūdiname padėtį, man ji niekaip nedera su šalies pavadinimu, Kongo Demokratine Respublika.

Moterų ir vaikų žaginimas yra nusikaltimas žmoniškumui, tuo labiau dėl to, kad tai naudojama kaip karo ginklas. Tačiau padėtis Konge tik blogėja, nes žaginami ir vyrai. Tai susiję ne tik su žmogaus orumo puolimu. Kalbame ir apie socialinių santykių griovimą Konge. Tie vyrai nebegali dalyvauti socialiniame gyvenime, jie turi slėptis ir gyventi kažkur krūmuose. Pirmiausia norėčiau paprašyti Europos Komisijos atlikti veiksmų, kurių ėmėmės, tyrimą ir, kai tai reikalinga, paklausti JT, ar tie žingsniai veiksmingi ir ar mūsų procesas turėtų būti pakeistas.

 
  
MPphoto
 

  Marc Tarabella (S&D).(FR) Pone pirmininke, tą dieną kariai užpuolė kaimą, kuriame gyveno Nadine ir jos šeima. Jie įsakė jos broliui ją išžaginti viso kaimo akivaizdoje. Jam atsisakius, jie jį nužudė. Tada kariai privertė ją išgerti savo pačios šlapimą, prieš nužudydami jos tris ketverių, dviejų ir vienų metų vaikus. Jie žagino ją vienas po kito, kol trūko plėvelė tarp jos makšties ir išeinamosios angos. Galiausiai jie nužudė nėščią moterį, išvirė vaisių ir privertė kaimo gyventojus jį suvalgyti. Nadine pabėgo ir sulaukė gydymo, tačiau kiek jaunų moterų nesugebėjo išsigelbėti?

Tai ne mitas. Tai kupinos žiaurumo šalies realybė. Tai Konge vyksta jau 10 metų. Jau priėmėme rezoliucijas šiuo klausimu, o aš apie tai jau kalbėjau gruodžio mėn., tačiau padėtis nepasikeitė, o nebaudžiamumas lieka taisykle. Raginu JT Saugumo Tarybą imtis veiksmingesnių veiksmų, o MONUSCO iš tikrųjų apginti civilius. Be to, kaip minėjo O. Chastel, mano kolegė V. De Keyser, raginu Europos Komisiją priimti teisės aktą, panašų į tą, kurį neseniai priėmė Jungtinės Valstijos, kuriuo būtų draudžiama importuoti prekes, pagamintas iš kontrabanda gautų mineralų, ir taip nustoti remti sukilėlių grupuotes.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Margot Wallström, Jungtinių Tautų specialioji įgaliotinė seksualinio smurto per konfliktus klausimams pavadino Kongo Demokratinę Respubliką „pasaulio žaginimų sostine“. Tai tikrai tiesa, nes jeigu pažvelgsime į įvairių organizacijų mums pateiktus skaičius, pamatysime tik barbariškumą, siaubą ir nepriimtinas kančias. Per pirmąjį ketvirtį kasdien buvo išžaginta keturiolika moterų, nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 2 d. buvo kankinami keli šimtai moterų ir vaikų, o nuo 1996 m. iki dabar nustatyta 200 tūkst. seksualinio smurto aukų.

Kaip minėjau, po šių visų skaičių slepiasi nepakenčiamas skausmas, tuo labiau, kad praėjo 10 metų nuo to laiko, kai buvo priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija. Manau, kad turi galvoti apie sankcijų taikymą Ruandos demokratinio išsivadavimo frontui.

 
  
MPphoto
 

  Maroš Šefčovič, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti gerbiamiems nariams už jų kalbas, naujas idėjas ir naujus pasiūlymus. Taip pat norėčiau padėkoti jiems už tai, kad tokiais konkrečiais būdais apibūdino padėtį Konge, nes turime sau priminti, kokia vis dar sudėtinga padėtis toje šalyje.

Komisijai buvo pateikta labai aiški pozicija, kad stabilizacija, konsolidavimas, tolesnis teisinės valstybės plėtojimas ir žmogaus teisių padėties gerinimas KDR turi išlikti aukšto lygio prioritetais Europos Sąjungai, vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijai.

Komisija ir toliau įvairiomis turimomis priemonėmis rems Kongo valdžios institucijas ir gyventojus, įskaitant vystomąjį bendradarbiavimą ir Europos žmogaus teisių ir demokratijos iniciatyvą, paminint tik dvi iš jų.

Šiuo atžvilgiu Komisija prisidės prie struktūrinės teisingumo reformos, kuriai jau skirta 40 mln. EUR ir kurioje dalyvaujame nuo 2003 m. Kuriamos įvairios kitos programos, kuriomis siekiama dar labiau sustiprinti teismų valdžią, kad būtų sudaryta tvirta ir atskaitinga teisingumo sistema, kuria bus prisidedama prie nebaudžiamumo, kuris, kaip visi pritarėme, ateityje nebus toleruojamas, panaikinimo.


Komisija savo ekspertų šalyje pagalba įdėmiai stebi žmogaus teisių gynėjų padėtį šalyje ir toliau tęs šią veiklą. Taip pat remiame įvairias šioje srityje dirbančias pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl paskyrėme specialų ryšių palaikymo pareigūną Kinšanoje, kad stebėtume ES žmogaus teisių gynėjų gairių įgyvendinimą.

Dėl siaubingų nusikaltimų ir seksualinio smurto, Komisija ir toliau tęs savo veiklą dėl kovos su šiuo smurtu ir pasauliniu mastu rems Kongo nacionalinės strategijos prieš seksualinį smurtą įgyvendinimą. Visiškai sutinku su jumis, kad turime nustatyti, ar ši strategija veiksminga, ir numatyti, kaip galime įtraukti savo tarptautinius partnerius, kad pasiektume geresnių rezultatų ateityje.

Pone pirmininke, šiandieninėmis diskusijomis įrodyta, kad nepaisant didžiulių Europos Sąjungos pastangų siaubingas smurtas KDR vis dar tęsiasi, o mes visi žinome, kad tai didžiulė problema. Todėl ateityje turime veiksmingiau dirbti; turime ieškoti būdų, kaip tinkamiau paraginti Afrikos ir tarptautinius partnerius spręsti šią problemą, kad ateityje nebepasikartotų šios labai liūdnos diskusijos.

 
  
MPphoto
 

  Olivier Chastel, Catherine Ashton (Komisijos pirmininko pavaduotojos–Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai) vardu.(FR) Pone pirmininke, ministre, atsakydamas, norėčiau pabrėžti tris papildomus dalykus.

Pirma, dėl MONUSCO tai daugelis jūsų kalbėjo apie jos vaidmenį, arba labiau apie jos pasyvumą. Mes keletą kartų įspėjome dėl pirmalaikio MONUSCO nepašalinimo, kad būtų išvengta vakuumo ir dar didesnio saugumo pablogėjimo galimybės konflikto paliestose vietovėse. Kalbėdami apskritai, ne apie įvykdytus žiaurumus, galime tik pritarti tam, kaip Jungtinės Tautos išsprendė JT misijos KDR mandato pratęsimo klausimą. Kaip žinote, kol Jungtinėse Tautose buvo diskutuojama dėl naujo mandato, savo ruožtu Kongo vyriausybė pareikalavo dalinio pasitraukimo. Todėl 2010 m. birželio 30 d. Saugumo Taryba sutiko sumažinti misiją 2 000 taikos palaikymo karių, pakoreguodama jų skaičių nuo 21 500 iki 19 500 karių, tačiau pasipriešino Kinšasos spaudimui ją dar labiau sumažinti.

Šiuo konkrečiu šiandieninių diskusijų atveju manome, kad turi būti nustatyta atsakomybė, ir mes palankiai vertiname tai, kad Jungtinės Tautos įdėmiai ir griežtai vertina savo klaidas. Tačiau turime suprasti sudėtingą padėtį, kurioje dirba MONUSCO, ir tikriausiai paraginti KDR valdžios institucijas ir JT glaudžiau bendradarbiauti. Manome, kad dabar panaikinus MONUSCO, labai pablogėtų žmonių padėtis ir būtų sukompromituotas stabilizacijos procesas regione.

Antras dalykas susijęs su tuo, ką Europos Sąjunga galų gale daro, kad paremtų teismų sistemos reformą ir kovą su nebaudžiamumu bei visų pirma seksualiniais nusikaltimais. Komisijos narys M. Šefčovič ką tik apie tai kalbėjo. Tiesa, kad Europos Sąjunga imasi veiksmų keliais lygmenimis, įskaitant EUPOL ir EUSEC. Noriu kai ką dar pridėti, nes manau, kad mūsų institucijų sukurtos priemonės nėra nei nepakankamos, nei minimalios, tačiau reikia įvertinti mastą, kuriuo jos naudojamos. Dar daugiau, šiuo klausimu Politinis ir saugumo komitetas, PSC, pirmininkaujamas Belgijos ambasadoriaus Walterio Stevenso, ateinančiomis savaitėmis vyks į KDR, kad įvertintų šias dvi misijas.

Trečias ir paskutinis dalykas susijęs su tuo, kad M. Tarabella ir kiti nariai gana teisingai pabrėžė, kaip svarbu kovoti su nelegaliu gamtinių išteklių naudojimu KDR, nes tai susiję su smurtu, šia prekyba padedama finansuoti kai kuriuos sukilėlių judėjimus. Tai problema, kurią ES įdėmiai stebi. Dar daugiau, kaip nemažai jūsų pasiūlė, ketiname išnagrinėti neseniai priimtą JAV įstatymą, kuris dažnai buvo minimas per šias diskusijas, šiuo klausimu.

Vis dar truputį per anksti analizuoti prezidento J. Kabilos priimtą sprendimą sustabdyti mineralinių išteklių naudojimą būtent Kivu. Šiuo metu galima tik pasakyti, kad pritariama šių vietovių uždarymui, nes tai parodo, kad KDR aukščiausioji valdžia iš tiesų pasiryžusi kovoti su nelegaliu šalies gamtinių išteklių naudojimu. Tačiau aišku, kad šią priemonę galima analizuoti tik įvertinant, kokį poveikį tai turės ne tik sukilėlių grupuočių rėmimui, bet ir ar tai padės valdžios institucijoms atgauti veiksmingą kontrolę, taip pat kokį poveikį tai turės socialinei ir ekonominei žmonių gerovei.

 
  
  

PIRMININKAVO: Gianni PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų(1), pateiktų, laikantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalies.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks per pirmąją mėnesinę sesiją spalio mėn.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Europos Vadovų Tarybos išvadose, priimtose rugsėjo 16 dieną, labai svarbu, kad ES pasiryžusi sustiprinti bendradarbiavimą su Afrika ir siekti sumažinti pažeidimus tarptautinės žmogaus teisės ir humanitarinės teisės srityse. Ypatingas dėmesys dėl žmogaus teisių pažeidimų turėtų būti skiriamas Kongo Demokratinėje Respublikoje. Kadangi Kongo kariuomenės kariai yra susiję dėl daugelio civilių gyventojų mirčių, jų smurtiniai veiksmai bei seksualinė prievarta prieš moteris ir vaikus naudojami kaip baimės įgyvendinimo įrankis visuomenėje, o išžaginimai naudojami kaip karo ginklas. Todėl EP parengtoje rezoliucijoje dėl žmogaus teisių apsaugos bei teisingumo Kongo Demokratinėje Respublikoje siekiama kuo skubiau imtis visų įmanomų koordinuotų veiksmų užkirsti kelią šiems baisiems nusikaltimams. Svarbu skatinti taiką ir stabilumą regione bei glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauti su žiniasklaida ir visuomene nacionaliniame lygmenyje, norint sumažinti nusikaltimų lygį bei padėti išaiškinti tolimesnius nusikaltimus. Norėčiau pabrėžti, kad privalome kovoti su nebaudžiamumu ir užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, ypatingai moterų ir vaikų, nuo pažeidimų tarptautinės žmogaus teisės ir humanitarinės teisės srityse, įskaitant visų formų seksualinę ir lytinę prievartą. Lyčių lygybės aspektas turi būti integruotas visais lygmenimis ES bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis .

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Artėjantys ES ir Pietų Afrikos Respublikos, taip pat ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimai turi būti lemtingas taškas, nutraukiant smurtą Kongo Demokratinėje Respublikoje. Būtina skubiai įgyvendinti tarptautines priemones prieš žmogaus teisių pažeidimus. Šiame regione daugybę metų buvo vykdomi skerdimai, žaginimai ir žudymai. Genčių kovos plečiasi. Šiuo metu kiekvienas kovoja su kiekvienu.

Kaip įprasta, aukščiausią kainą sumoka civiliai gyventojai, o tai apima ir milijonus vaikų. Konge kiekvieną minutę miršta vienas vaikas. Dauguma vaikų miršta dėl ligos arba prastos mitybos. Visi žinome apie problemą ir turime siųsti pagalbą ten gyvenantiems žmonėms. Tačiau kartu parodome neįtikėtiną bejėgiškumą ir neišmanymą. 2008 m. Lenkijoje daugiau nei 650 mokyklų dalyvavo kampanijoje „Gelbėkime Kongo vaikus“. Jiems pavyko surinkti 470 tūkst. PLN, ir ši suma buvo išsiųsta skurstantiems vaikams Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Rugsėjo 13 d. Eurobarometro paskelbtame tyrime parodoma, kad 89 proc. europiečių visiškai pritaria pagalbos teikimui besivystančioms šalims. Nepaisant tam tikrų šalių ir pasaulinių organizacijų pastangų, nematyti jokio padėties pagerėjimo. Mūsų rezoliucija turi būti ne dar vienas gerų norų pareiškimas, o aiškus svarbių ir skubių veiksmų planas, kurios Europos Sąjunga imsis, kad apgintų žmogaus teises ir teisingumą, ir kuriuo priartėsime prie Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Šiandien kalbame apie pagarbos svarbiausioms tarptautinės humanitarinės teisės normoms trūkumą Kongo Demokratinėje Respublikoje – šalyje, kuri, pasirodo, yra demokratiška tik savo pavadinimu. Norėčiau griežtai pasmerkti neseniai įvykdytus masinius moterų ir vaikų išžaginimus, taip pat visų kitų formų smurtą prieš daugybę nekaltų civilių rytų Konge. 2008 m. ir 2009 m. nustatyta 15 000 išžaginimo atvejų, taip šių metų liepos mėn. pabaigoje ir rugpjūčio mėn. pradžioje vykdyti žaginimai liudija tokių nusikaltimų nebaudžiamumą, kuris giliai įsigalėjęs šios šalies kultūroje. Seksualinis smurtas naudojamas kaip kovos ginklas, už kurį dėl to turėtų būti baudžiama kaip už karo nusikaltimą ir nusikaltimą žmoniškumui. Raginu visas konflikto regione šalis nutraukti visų formų seksualinį smurtą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat leisti humanitarinėms organizacijoms pasiekti tuos civilius gyventojus, kuriems reikalinga pagalba. Reikalauju Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybės, bendradarbiaujant su tarptautinėmis institucijomis, ir toliau kovoti su nebaudžiamumu, nedelsiant pradėti tyrimą dėl pastarųjų puolimų ir užtikrinti, kad nusikaltimų vykdytojai būtų atiduoti teismui.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu.(PL) Konfliktas Kongo Demokratinėje Respublikoje neabejotinai yra vienas žiauriausių per pastarąjį dešimtmetį. Nepaisant didžiulio tarptautinės bendruomenės spaudimo, padėtis nė kiek nepagerėjo. Tai liudija nuolatiniai pranešimai, kuriuose pateikiama informacija apie siaubingus visų konflikto pusių vykdomus pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus. Žudymai, kankinimai, seksualinis smurtas, opozicijos ir žmogaus teisių gynėjų slopinimas, taip pat daugybė sulaikymų, persekiojimai ir žiaurių kankinimų atvejai ir toliau sudaro įprastus veiksmus. Nesigailima net vaikų karių, kurių daugybė verčiami prisijungti prie kovotojų gretų. Labai žiaurūs seksualinio smurto veiksmai, vykdomi be išimties prieš mažas mergaites, pagyvenusius žmones ir vyrus, tapo neatskiriama didžiulio masto kovos taktikos dalimi. Tarptautinė bendruomenė, įskaitant tiek Jungtines Tautas, tiek Europos Sąjungą, iki šiol nesugebėjo kontroliuoti padėties ir nutraukti žudynių Konge. Tokia padėtis yra visiškai nepriimtina. Reikėtų imtis griežtų veiksmų, kad būtų padaryta veiksminga įtaka Kongo valdžios institucijoms. Kongo vyriausybė turi nuteisti žmones. Ji turi užtikrinti, kad nusikaltimų vykdytojai atsakytų už savo veiksmus, ir garantuoti tinkamas saugumo priemones savo piliečiams. Tiems, kurie jau tapo aukomis, reikalinga pagalba ir tvarkos atkūrimas. Svarbi gera medicininė priežiūra. Praeis daugybė metų, kol jiems pavyks atsigauti nuo daugybės patirtų žiaurumų, o kai kurie iš jų niekada negrįš į normalų socialinį gyvenimą. Jų gerovė turėtų tapti prioritetu tiek Kongo valdžios institucijoms, tiek tarptautinei bendruomenei.

 
  

(1) Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika