Pirmininkas. − Kitas klausimas − Komisijos pranešimas dėl LAOGAI stovyklose pagamintų prekių importo į ES.

  Štefan Füle, Komisijos narys. − Pone pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, šis klausimas iš tiesų yra vienas iš klausimų, susijusių su pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kurios yra svarbiausia Europos Sąjungos vertybė ir taip pat svarbiausia Europos Sąjungos išorės veiksmų kryptis.

Galiu jus patikinti, kad Komisija lieka ištikima pagrindiniams žmogaus teisių principams, pagrindinėms Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoms, tarp jų − konvencijai dėl prievartinio darbo. Taip pat žinote, koks opus šis klausimas mūsų santykiuose su Kinija.

Komisija visiškai sutinka su Europos Parlamentu, kad LAOGAI sistema yra visiškai nesuderinama su visuotinai priimta žmogaus teisių koncepcija ir plačiais Kinijos užmojais tapti šiuolaikiška ir išsivysčiusia visuomene. Tolesnis šios sistemos veikimas taip pat visiškai neatitinka deklaruojamo Kinijos ryžto ratifikuoti prieš dvylika metų pasirašytą Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.

Europos Sąjunga iš tiesų susiduria su ta problema, kad visai gali būti, jog LAOGAI stovyklose mūsų taip smerkiamomis sąlygomis pagamintos prekės yra importuojamos į Europos Sąjungą. Tačiau yra itin sudėtinga tiksliai nustatyti, ar iš Kinijos į Europos Sąjungą importuotos prekės buvo pagamintos LAOGAI stovyklose ir kurios tai prekės.

Atsižvelgdama į ankstesnius Europos Parlamento, taip pat ir pilietinės visuomenės organizacijų, tyrimus, Europos Sąjunga pastaraisiais metais nuosekliai kėlė šį klausimą Kinijai, ypač per kas dvejus metus vykstantį dialogą žmogaus teisių tema.

Taigi Europos Sąjunga pabrėžė, kad LAOGAI stovyklų sistema pažeidžia kelis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto straipsnius, visų pirma, 8 straipsnį, kuriuo draudžiamas prievartinis arba privalomasis darbas, ir 9 straipsnį, kuriame nurodyta, kad laisvė niekam negali būti atimta be tinkamo teismo.

Iki šiol Europos Sąjunga laikėsi nuostatos pirmenybę teikti teigiamiems santykiams su Kinija, ne importo uždraudimui. Tačiau turime pripažinti, kad tokia nuostata turi savo ribas − iki šiol ji nepadėjo pasiekti jokių žymesnių Kinijos politikos dėl LAOGAI stovyklų pokyčių.

Taip pat turime pripažinti, kad Kinija nėra vienintelė šalis, kurioje kalinių darbas kelia rūpestį. Todėl Komisija yra pasirengusi vėl kelti klausimą dėl to, kaip veiksmingiausiai daryti spaudimą šalims, kurios naudojasi kalinių darbu pažeisdamos pagrindinius žmogaus teisių principus ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas. Tačiau to reikės imtis visuotinai, neturėtų būti apsiribojama tik Kinija.

Mes mielai dar išklausytume Parlamento nuomonės šiuo klausimu ir informuosime jus apie įvykių eigą.

  Michael Gahler, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, atsitiktinumas, kad šios diskusijos vyksta toje pačioje sesijos dalyje, kurioje diskutuojame apie artėjantį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą. Klausimas dėl LAOGAI stovyklų veikia ne tik prekybos, bet ir žmogaus teisių politiką. Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į žmogaus teisių aspektus.

Kinijos LAOGAI kalėjimų kaliniai verčiami dirbti vergišką darbą remiantis cinišku šūkiu: „Reformos per darbą“. Šis didžiulis prievartinio darbo stovyklų tinklas pažeidžia pagrindines žmogaus teises. Kalėjimų sąlygos yra pasibaisėtinos ir nepriimtinos Kinijos partneriams Europoje. Šiuose kalėjimuose baisiai pažeidžiamos visuotinės žmogaus teisės, kurių Kinijos Liaudies Respublika įsipareigojo paisyti dar prieš 12 metų, kai ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.

Europos Parlamentas praeityje jau keletą kartų pasmerkė LAOGAI stovyklų sistemą. Tačiau turime turėti omenyje štai ką: LAOGAI kalėjimai pavadinti komercinių įmonių pavadinimais, kaip įprastos verslo įmonės, siekiant nuslėpti tikrąją jų produktų, gaminamų naudojant prievartinį darbą, kilmę. JAV teisiškai uždraudė kalėjimuose pagamintų prekių importą ir į savo rinką neįsileidžia tokių vadinamųjų „verslo įmonių“. Mes tokio uždraudimo dar nenustatėme. Komisijos nary, jūs nurodėte, kad sunku nustatyti produktų kilmę. Mes žinome šių verslo įmonių, kurios iš tiesų yra kalėjimai, pavadinimus. JAV jau yra įgijusi konkrečios patirties, kaip tokių produktų galima neįleisti į rinką. Kyla klausimas, ar jūs esate pasirengę susipažinti su šių įmonių sąrašais ir pradėti konkrečias diskusijas su JAV, kaip tokiu būdu ko nors pasiekti?

Ar Europos Sąjunga dabar primygtinai pareikalaus Kinijos leisti JT specialiajam pranešėjui kankinimų klausimais apsilankyti jo pasirinktuose kalėjimuose, būtent Sindziange ir Tibete?

  Karin Kadenbach, S&D frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, prieš dėstydama savo pastabas, norėčiau pasakyti, kad Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija yra labai suinteresuota konstruktyviais santykiais su Kinijos Liaudies Respublika. Tačiau šiandieninis jūsų atsakymas mane kiek nuvylė, nes jūs nepasakėte nieko konkretaus. Iš tiesų jūs tik atkreipėte dėmesį į dabartinę padėtį, prisidengdamas tuo, kad tai sunkus klausimas. Šis pasiteisinimas nepriimtinas, nes kitos šalys, pvz., JAV, kaip ką tik girdėjome, jau sugebėjo rasti labai aiškius sprendimus.

Teigiama prekybos su Kinija pusiausvyra − to linkėčiau mums visiems − neprivers mūsų užsimerkti ir nematyti didžiulių žmogaus teisių pažeidimų. Esu tikra, kad Kinija ir jos atstovai labai stengiasi išspręsti šią išties sudėtingą Kinijos padėtį − pakrantės ir didžiųjų miestų ekonomika klesti ir auga, o kaimo vietovėse didėja skurdas, todėl šalies socialinių struktūrų pusiausvyra visiškai sugriauta. Tačiau tai nėra priežastis mums nedėti visų pastangų, kad užkirstume kelią šių prekių importui − tyčiniam ar netyčiniam − į Europą. Mes galime pasinaudoti daugeliu įvairių priemonių; galime užtikrinti, kad Europos verslo įmonės būtų informuojamos apie probleminius produktus. Šių priedangos įmonių, kurios tvarko LAOGAI stovyklose pagamintas prekes, pavadinimai, žinomi. Taip pat žinome, kas yra tiekėjai. Mums Europoje nedaug naudos iš to, kad dauguma mūsų įmonių rodo puikų pavyzdį, prisiimdamos įsipareigojimą gerbti žmogaus teises, jeigu nieko nedarome, kad joms padėtume šio įsipareigojimo laikytis.

Save vertinu taip pat kaip vieną iš vartotojų, kurie, pirkdami Kinijoje pagamintas prekes, nori būti tikri, kad šie produktai nėra prievartinio darbo rezultatas. Padidintą dėmesį jau kreipiame į produktus, kurie yra vaikų darbo rezultatas. Šioje srityje pasiekta daug. Tikiuosi, kad Komisija pateiks konkrečių pasiūlymų, pvz., dėl kokybės ženklinimo. Noriu, kad produktai būtų uždrausti, kai galima įrodyti, kad jų šaltinis būtent šis, taip pat noriu, kad su Kinija toliau vyktų konstruktyvus ir veiksmingas dialogas. Tikiu, kad Kinijos vyriausybė nori tęsti šį dialogą. Kinija taip pat suinteresuota gerinti savo žmogaus teisių apsaugą. Pabandykime to pasiekti pasitelkdami dialogą, tačiau neturėtume užsimerkti, kai pažeidžiamos žmogaus teisės, tik todėl, kad prekybiniai santykiai yra tokie svarbūs.

  Charles Goerens, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, NVO skaičiavimu, yra daugiau kaip tūkstantis stovyklų, jose kali 3−5 mln. žmonių, beveik visi jie kaltinami kėlę grėsmę valstybės saugumui, yra įtarimų dėl neteisėtos prekybos organais. Net jei šis sąrašas nėra išsamus, vis tiek jis kelia didelį susirūpinimą. Kinijos prievartinio darbo stovyklos tikrai daro didelę gėdą.

Vis dėlto tarptautinė bendruomenė reaguoja gana bailiai. Ko mes iš tiesų tikimės iš Europos Sąjungos − tai, žinoma, išgirsti, kad ji imasi apgalvotų veiksmų, tačiau tokių veiksmų, kurie vis dėlto priverstų visus Kinijos prekybos partnerius parodyti vienybę, kad pasiektų realių nuolaidų. Darbo grupės buvo kuriamos ir daug mažesnės svarbos klausimams spręsti.

  Marek Henryk Migalski, ECR frakcijos vardu. – (PL) Komisijos nary, aš taip pat norėčiau paantrinti tiems, kurie sakė, kad jūsų kalba gana nuvylė, nes šis klausimas turėtų būti mums svarbiausias. Šiose stovyklose kali apie 7 mln. žmonių. Labai dažnai prieš šiuos žmones imamasi represinių priemonių dėl jų religinių arba politinių įsitikinimų. Tam pasipriešinti yra mūsų moralinė ir politinė pareiga.

Tikrai labai sunku atsikratyti jausmo, kad ši kalėjimų sistema primena sovietinius gulagus, net jų pavadinimas vaizdžiai primena garsųjį užrašą Vokietijos nacių Osvencimo−Birkenau koncentracijos stovykloje: „Arbeit macht frei“, nes „laogai“ reiškia „tobulėjimas per darbą“. Todėl negalime to tiesiog ignoruoti, šis klausimas turėtų būti absoliutus visų Europos Sąjungos ir Kinijos, taip pat, kaip suprantu, visų valstybių narių ir Kinijos diskusijų prioritetas. Tai svarbiausias klausimas, todėl norėčiau paraginti Komisijos narį įtraukti šį klausimą į kiekvieno susitikimo su Kinijos valdžios institucijomis darbotvarkę.

  Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, visi žinome, kokia demokratijos ir žmogaus teisių padėtis Kinijoje. Ką tik kalbėjome apie Europos kaimynystės politiką. Šie du klausimai turi kai ką bendro − tai, kad dominuoja ekonominis realizmas.

Tų, kas valdo Europą, akyse Kinija pirmiausia yra didelė rinka. Todėl neturėtume erzinti Kinijos valdžios institucijų, nes jos gali mums uždaryti savo sienas. Nesvarbu, kad ten politinės priespaudos lygis liko toks pat. Tačiau aš nepamiršau Tiananmeno aikštės aukų. Nepamiršau ir tų, kurie pūva kalėjimuose, darbo stovyklose arba kovodami už demokratiją ir žmogaus teises už tai sumoka savo gyvybe.

LAOGAI stovyklų sistema išties yra baisus simbolis to, kas vyksta Kinijoje. Jūs mums vėl pakartojote, kad Komisijai žmogaus teisės yra svarbios. Taigi, Komisijos nary, nesidangstykite techniniais dalykais. Daugiau nesitenkinkite kalbomis su Kinijos vyriausybe. Puikiai žinote, kaip Kinijos vyriausybė priima jūsų žodžius. Diskusijos šiuo klausimu − tai dalykas, kurį jiems teks iškęsti.

Savo įvadinėje kalboje labai menkai teatsakėte į mano kolegų narių iškeltus klausimus. Iš tiesų jūs nepasakėte nieko konkretaus ir nesidenkite faktu, kad darbo stovyklų yra ir kitose šalyse. Sakote mums, kad Kinija modernėja. Aš pasakyčiau: priklauso, kieno akimis žiūrėsime.

Nesu Amerikos rėmėja, toli gražu ne. Tačiau šiuo atveju man atrodo, kad mažiausiai, ką galime padaryti, yra tai, ką padarė Jungtinės Valstijos. Saugumo ir vadinamosios kovos su terorizmu srityje mes žinome, kaip bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, net kai europiečiams tai nėra naudinga. Kodėl Europos Sąjunga nesugeba elgtis taip pat, kai reikia ginti žmogaus teises?

Komisijos nary, kada Europos Sąjunga uždraus LAOGAI stovyklose pagamintų produktų eksportą?

  Lorenzo Fontana, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, jūsų žodžiai tikrai nėra tai, ką norėjome išgirsti, nes tikėjomės stipresnės reakcijos šiuo klausimu. Negalime leisti, kad ekonomika būtų viršesnė už žmogaus teises, antraip Europos Sąjungos egzistavimas neteks prasmės.

LAOGAI stovyklose kali milijonai − milijonai, kurių teisėmis piktnaudžiaujama. Pirmiausia negalime pamiršti, kad bet kuriuo atveju tai taip pat visos Europos ekonomikos problema, nes šiems produktams patekus į mūsų rinką taip pat sukuriama nesąžininga konkurencija, kuri kartu su mažėjančiu konkurencingumu ir dempingu veda link Europos ekonomikos krizės. Taigi tampa aišku, kad nepaisant to, ką Kinijos vyriausybė sako ir ką padarė per kelerius metus, rezultatų, deja, niekur nematyti.

LAOGAI stovyklos veikia toliau ir, deja, milijonų žmonių, sudarančių šių šalių mažumas, teisės paminamos. Mes tikime ir aš tikiuosi, kad diplomatinės pastangos ir susitelkimas atvers duris stipriai Europos reakcijai − bus ryžtingai kovojama su produktų, pagamintų LAOGAI stovyklose, importu, galbūt pasekant Jungtinių Valstijų pavyzdžiu.

  Daniel Caspary (PPE). – (DE) Pone pirmininke, visi žinome, kad LAOGAI stovyklų tinklas yra netoleruotinos Kinijos prievartinio darbo stovyklų sistemos veidas. Netoleruotina jau vien tai, kad tokios darbo stovyklos egzistuoja, bet man atgrasu ir tai, kad daug ten pagamintų produktų atkeliauja iki mūsų parduotuvių. Šios darbo stovyklos yra naudojamos ne tik kaip kalinių baudžiamosios sistemos dalis, bet dar leidžia Kinijos vyriausybei iš to pelnytis ir gauti ekonominės naudos. Tokia padėtis taip pat netoleruotina. Kaip žinoti, ar kai kurie šiose darbo stovyklose pagaminti produktai nebus pasiūlyti kaip svetingumo ženklas Europos Sąjungos delegacijai, kuri vyks į Kiniją po 14 dienų? Nemanau, kad galėčiau tai pakęsti.

Pone Š. Füle, tuo, ką pasakėte, mane labai nuvylėte. Užuot pagaliau sutelkęs dėmesį į šį klausimą ir pristatęs mums sprendimus, jūs paskelbėte, kad Komisija pirmiausia ketina sužinoti, kokiose dar šalyse esama kalėjimų, kuriuose pagaminti produktai pasiekia mūsų rinką. Turėtumėte tinkamai išspręsti vieną problemą. Kai išspręsite šią problemą, tada galėsime pereiti prie kitos. Turėtume vengti būti paviršutiniški, galiausiai turėtume ryžtingai išspręsti šią problemą.

Raginu Komisiją ir Tarybą pagaliau užtikrinti, kad produktais iš šių stovyklų daugiau nebūtų prekiaujama nė vienoje Europos parduotuvėje. Europoje mums nereikia tokių produktų. Kaip jau ne kartą minėta, mūsų draugai JAV rado būdą, kaip uždrausti šiuos produktus, kad jie nepatektų ant jų prekystalių. Raginu Komisiją užtikrinti, kad šie krauju sutepti produktai daugiau mūsų rinkos nepasiektų. Aš esu už gerą partnerystę su Kinija, bet šios stovyklos ir kiti klausimai visuomet bus rakštis mūsų santykiuose.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, jūs nurodėte, kad žmogaus teisės yra svarbiausios Europos Sąjungos vertybės. Praėjusių metų gruodžio mėn. mes išdidžiai pasirašėme Lisabonos sutartį ir teisiškai privalomą su ja susijusią Žmogaus teisių konvenciją. Tai, ką jūs pasakėte, yra visiškai teisinga ir gyvybiškai svarbu: mes turime ginti šias žmogaus teises kiekviename žingsnyje, taip pat turime užtikrinti, kad šiais principais būtų vadovaujamasi mūsų prekybos veikloje.

Kaip jūs pažymėjote, tai sudėtinga užduotis. Tačiau, kaip jau nurodyta, stovyklų, kuriose gaminami LAOGAI produktai, sąrašas jau egzistuoja. Su savimi turiu knygą, kurioje pateikta visa aktuali informacija. Joje nurodyta, kurie kalėjimai gamina kuriuos produktus ir su kokiu prekės ženklu. Taigi šį dalyką ištirti įmanoma. Štai todėl, pvz., LAOGAI tyrimo fondas, veikiantis ir tarptautiniu, ir Europos lygmenimis, − tai sakau pirmininko P. Müllerio, kuris šiandien dalyvauja mūsų posėdyje, vardu, − parašė raštą Komisijos nariui K. De Guchtui, prašydamas jo leisti JT specialiajam pranešėjui apsilankyti savo nuožiūra pasirinktose stovyklose ir ištirti, ar įmanoma laikinai sustabdyti lengvatinio tarifo taikymą tokiems produktams, pasekant JAV, kuri spręsdama šį klausimą tam tikra prasme pasielgė drąsiau už mus, pavyzdžiu. Norėčiau paklausti, kokios pažangos pasiekta atliekant Komisijos žadėtą tyrimą šiuo klausimu?

(Plojimai)

  Fiorello Provera (EFD). - (IT) Pone pirmininke, ponai ir ponios, norėčiau papildyti kolegų narių pristatytus skaičius: sertifikuotų LAOGAI stovyklų yra daugiau kaip 1 000, nuo 1949 m. LAOGAI stovyklose kalėjo 40−50 mln. kalinių, veikia 314 su LAOGAI susijusių komercinių įmonių.

LAOGAI stovyklos yra viena iš labiausiai represinių kalėjimų sistemų pasaulyje, sukurta sovietinių gulagų pavyzdžiu komunizmo režimo oponentams bausti, kitaip tariant, dėl politinių priežasčių. Europos Sąjungai siaubingai sunku konkuruoti su Kinijos Liaudies Respublikos gamybos sistema − šioje šalyje visiškai nėra profesinių sąjungų, aplinkos ir vartotojų apsaugos standartų. Jeigu leisime politinių kalinių pagamintų produktų importą, tapsime, bent jau morališkai, tų nusikaltimų, kuriuos turėtume stengtis padėti išnaikinti, bendrininkais.

Antraip, Komisijos nary, mes patvirtinsime tą įspūdį, kad esame labai kritiški mažų šalių atžvilgiu, bet labai atsargūs savo santykiuose su Kinija. Taigi artėjantis spalio mėn. vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas taip pat suteikia galimybę spręsti šią problemą. Komisijos nary, aš taip pat tikiuosi, kad ši galimybė nebus praleista ir jūs grįšite su džiugesnėmis naujienomis.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Kaip žinote, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnyje numatyta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Akivaizdu, kad LAOGAI stovyklose, kuriose siekiama perauklėti per darbą, ši teisė šiurkščiai pažeidžiama. Kaip mano kolegos nariai jau minėjo, LAOGAI stovyklose vyksta ir dar baisesni dalykai. Jose kaliniai kankinami, žeminami, dirba, žinoma, be atlygio kasyklose, ūkiuose, fabrikuose, kartais visą parą. Kaip rodo žmogaus teisių apsaugos organizacijų atlikti tyrimai, sulaikytieji mušami, patiria seksualinę prievartą, negauna medicinos paslaugų ir tinkamo maisto. Akivaizdu, kad visų tokių LAOGAI stovyklų sistemoje pagamintų prekių importas turi būti uždraustas. Tvirtai tikiu, kad taip turėtų būti. Komisija gali vykdyti šio uždraudimo stebėseną. Pat the Cope Gallagher savo kalboje labai aiškiai pateikė šį pasiūlymą.

Kita vertus, taip pat tikiu, kaip sakė ir kiti kolegos, kad ES atstovai aukšto lygio susitikimuose su Kinijos pareigūnais turi išnaudoti kiekvieną galimybę reikalauti, kad ši žeminanti sistema būtų tučtuojau uždrausta.

  Cristiana Muscardini (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponai ir ponios, tiems, kas garbina pinigus, nerūpi, ar tie pinigai sutepti krauju. Kinijos vyriausybė išnaudoja šiuos žmones, versdama juos dirbti nežmoniškomis darbo sąlygomis, ir toliau eksportuoja krauju suteptas prekes į Europą.

Nemanau, kad moralės klausimas padės Europos Sąjungai išspręsti šią problemą, nes Europos Sąjunga vis dar neturi jokių priemonių tokių prekių importui sustabdyti, ji toliau palaiko ryšius su Kinijos Liaudies Respublika, nepaisydama, jog žino, ką Kinija daro ir iš kur šios prekės atsirado.

Bijau, kad moralės klausimas Europai nepakankamai rūpi, todėl Parlamentas primygtinai kviečia su didesniu ryžtu tvirtai spręsti šią problemą su Kinija, o kadangi Europa pati turi ekonominių rūpesčių, turėtume kuo greičiau bent jau pajudėti link reglamento dėl kilmės vietos žymėjimo. Tokiu būdu galėsime pasakyti Kinijos vyriausybei, kad jei kalinių gaminamų prekių gamyba ir eksportas nebus uždraustas, tuomet mums viskas, ką sukuria Kinija, atrodys sukurta kruvinu būdu.

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, Komisijos nary, neturėtume pamiršti, kad Kinijos ekonomikos pakilimą labiausiai lėmė kalėjimų ekonomika. LAOGAI stovyklų sistema buvo svarbiausias masinės politinės priespaudos įrankis, nuo 1949 m. čia kalėjo apie 50 mln. kalinių. Net ir šiandien ten yra sulaikyta iki penkių milijonų žmonių. Dauguma jų laikomi prisidengiant grėsmės valstybės saugumui prevencija. Plataus masto vergiško darbo naudojimas komunistinės Kinijos kalėjimų stovyklose tapo vieša paslaptimi. Buvo įrodyta, kad dauguma LAOGAI kalėjimų turi komercinių įmonių pavadinimus.

Komisijos nary, ar ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse esate pasirengę tolesniuose veiksmuose įgyvendinti Pirmininko H. Van Rompuy abipusiškumo principą? Sutinku, kad neatsakėte į daugumą mūsų klausimų. Pvz., ar kiek nors bendradarbiaujama su JAV valdžios institucijomis nustatant, kurie produktai pagaminti LAOGAI stovyklose? Ar jūs skaitėte ankstesnes Parlamento rezoliucijas, kuriose buvo siūloma uždrausti LAOGAI stovyklose pagamintų produktų pardavimą Europoje ir primygtinai prašoma, kad tolesnis bendradarbiavimas su Kinija priklausytų nuo to, ar Pekinas ratifikuos svarbias JT ir TDO konvencijas? Taip pat ar esate pasirengę sustabdyti Kinijos statusą pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą, jei Kinijos valdžios institucijos nesutiks? Tai klausimai, kurių atsakymai mums reikalingi.

  Martin Kastler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, žmonių įkalinimas darbo stovyklose dėl to, kad jų požiūris į valdymo režimą yra kitoks, yra nusikaltimas žmogaus orumui. Vergiško darbo, perauklėjimo ir kalinimo stovyklos − visa tai yra atgyvenos, XXI amžiuje yra ne mažiau atgrasios, kad ir kurioje pasaulio dalyje būtų. Mane tikrai nuvylė tai, kad Europos Komisija Parlamento nariams nepateikė jokių konkrečių priemonių, – nors mes to labai tikėjomės, – ką daryti dėl Kinijos, ir nepaaiškino, kaip ji įsivaizduoja būsimą ES ir Kinijos bendradarbiavimą.

Jei JAV turi įmonių sąrašus ir jei yra išleistos knygos su įmonių pavadinimais ir yra žinoma, kad už jų slepiasi kalinimo stovyklos, tai kodėl jūs jų neturite? Kodėl laikotės šio riboto požiūrio? Jūs ir Komisija verčiate save prisiimti dalį kaltės už tas kančias, kurias patiria įkalintieji, dauguma be teismo proceso. Niekas to nenorėtų. Teisinės valstybės principas yra vienas iš mūsų pagrindinių principų Europoje ir Europos Sąjungoje. Kaip Europos Parlamento nariui man gėda klausyti to, kas šiandien čia buvo kalbama. Vis dėlto džiugu, kad, kita vertus, įvairios partijos atkreipė dėmesį į teisinės valstybės principą ginant laisvę ir žmogaus orumą. Norėčiau Parlamentui už tai padėkoti.

  Michael Theurer (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, mano kolegos nariai paaiškino, kad šių produktų importo į Europos Sąjungą sustabdymas yra skubiai spręstinas žmogaus teisių klausimas. Taip pat manau, kad turint omenyje tokias nežmoniškas sąlygas, kyla klausimas, ar tie produktai nėra parduodami dempingo kainomis. Manau, kad turėtume apsvarstyti, ar nereikia taikyti antidempingo priemonių.

Be to, mes, ES, turėtume aiškiai parodyti, kad nepaisant komercinių dalykų šių darbo stovyklų sąlygos mums yra nepriimtinos. Žinoma, mums turėtų rūpėti ne tik patys produktai, bet ir tose stovyklose esančių žmonių, negalinčių remtis teisinės valstybės principais, sąlygų pagerinimas. Turėtume dar kartą tai aiškiai parodyti Kinijos Liaudies Respublikai.

  Eva Lichtenberger (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, labai jums ačiū. Komisijos nary, jūs sakėte, kad santykiuose su Kinija tai labai delikati tema. Tai suprantama. Tačiau mano nuomone, partneriai, kurie vykdo bendrą verslą ir bendradarbiauja pasauliniu lygmeniu, derybose turi ne tik kelti savo vertybes, bet ir daryti atitinkamas išvadas. Antraip, manau, visi sutiksime, kad vieną iš derybų partnerių būtų galima apkaltinti veidmainiškumu, nes kritikuodamas tai, kad tokios smerktinos stovyklos veikia, pats noriai įleidžia jų produktus į savo rinką. Tai pasitikėjimo Europa klausimas − mes turime ne tik kalbėti, bet ir veikti. Aš tikiu, kad tokią poziciją Kinija sutiks su pagarba, o ne atmes. Galų gale, derybų partneris, kurio veidmainiškumas yra toks akivaizdus, bus laikomas kur kas silpnesniu negu tas, kuris yra ištikimas savo vertybėms, net ir jeigu prireikia imtis veiksmų.

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, nors Kinija yra kapitalizmo ekonomikos stebuklas, iš esmės tai vienos partijos komunistinė valstybė. Vienas iš nemalonesnių faktų yra priverstinis „perauklėjimas“ darbo stovyklose arba LAOGAI, į kurias siunčiami milijonai disidentų arba politinių priešininkų − ir uigūrai, ir Falun Gong pasekėjai, ir, praeityje, žinoma, Tiananmeno aikštės protestuotojai bei jų artimieji.

Šiose stovyklose sklando baisūs, nors ir neįrodyti, įtarimai dėl kalinių, kuriems ketinama įvykdyti mirties bausmę, organų išėmimo transplantacijos tikslams. Faktas, žinoma, kad Kinija kasmet dėl įvairių priežasčių: sunkių baudžiamųjų nusikaltimų (tai mes dar galime suprasti), ekonominio sabotažo ir net sąvadavimo, įvykdo mirties bausmę tūkstančiams piliečių.

Yra dar vienas klausimas, kurį kėliau anksčiau Komisijos nariui P. Mandelsonui, t. y. pareiškiau susirūpinimą dėl to, kad prievartinio darbo stovyklose gali būti gaminamos prekės. Tai įtarimas. Konkretus paminėtas dalykas buvo guminiai batai, kurie kažkokiu būdu patenka į ES rinkas. Aš kiek užjaučiu Komisiją, nes tai nustatyti arba įrodyti kol kas buvo neįmanoma.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) LAOGAI stovyklos, kurių pavadinimas kilo nuo kinų kalbos žodžių „lao“, reiškiančio „perauklėjimas“ ir „gai“ − „darbas“, Kinijoje pradėtos steigti netrukus po to, kai 1948 m. valdžią perėmė komunistai.

Nuo šių stovyklų istorijos pradžios jose buvo įkalinta beveik 50 mln. kinų, tik pusė jų grįžo namo. Pasak Vašingtone įsikūrusio LAOGAI tyrimo instituto, šiuo metu Kinijoje yra apie 1 700 tokių stovyklų. Jose laikomi 3−5 mln. žmonių. Dažniausiai žmonės siunčiami į tas stovyklas be jokio teisminio proceso, pakanka policijos sprendimo. Stovyklose prižiūrėtojai kinai atima iš žmogaus jo orumą, tapatybę, priverčia jų gimines ir draugus rašyti laiškus, kuriuose jie kalinius paniekina ir jų išsižada. Šie laiškai, taip pat nežmoniškai ilgos apklausos, kankinimai ir 14 valandų sunkaus darbo kiekvieną parą kalinį galiausiai palaužia. Kaliniams skiriamos tik 3−4 laisvos dienos per metus. Stovyklose nėra medicininės priežiūros ar vaistų. Lauke dirbantys kaliniai savo menką maisto davinį papildo valgydami žolę. Stovyklose nėra jokio privatumo, 5–15 proc. stovyklų kalinių nusižudo.

Todėl turėtume imtis veiksmingų priemonių ir užtikrinti, kad šių vergų gamyklose pagaminti produktai neteptų Europos civilizacijos sąžinės.

  Nick Griffin (NI). – Pone pirmininke, tai, kad galima netekti laisvės dėl minčių, kurios laikomos nusikaltimu, šokiruoja. Kitaip nei daugelis žmonių čia, galiu pasidalyti asmenine patirtimi. JK vyriausybė tris kartus bandė pasodinti mane į kalėjimą, remdamasi žodžio laisvę draudžiančiais įstatymais, kuriuose sakoma, kad tiesos sakymas nėra gynyba. Taigi labai užjaučiu kinus, ypač tibetiečius, disidentus, kurie komunistinių kalėjimų stovyklose verčiami vergiškai dirbti.

Privalu imtis priemonių, kad neleistume jų pagamintoms prekėms silpninti Vakarų šalių gamybos ir darbuotojų padėties. Bet jei sutiksime, kad prievartiniu darbu pagamintos prekės sukuria nesąžiningą konkurenciją, tos pačios išvados negalime nedaryti dėl prekių, kurias juodu darbu pagamina lėšų aplinkosaugai visiškai neskiriančios šalies darbuotojai, kuriems neleidžiama burtis į profesines sąjungas.

Tiesa ta, kad įvežant iš Kinijos bet kokias ten pagamintas prekes kuriama nesąžininga konkurencija. Prekyba su Kinija, kuri toli gražu nėra laisva, kainuoja milijonus darbo vietų ir griauna mūsų gamybos bazę. Laikas apsaugoti mūsų darbuotojus nuo šios nedoros komunistų tironijos ir kapitalistinio godumo sąjungos.

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, tai, ar leisti, ar neleisti parduoti prekes, kurias gaminti buvo verčiami kaliniai, turi priklausyti nuo to, ar tie kaliniai padarė realius, ar politinius nusikaltimus, − suprantama, Kinijoje tiksliai žinoma, kokie tai nusikaltimai, − ar teismų sistema yra sąžininga ir ar kaliniai laikomi žmoniškomis sąlygomis, o LAOGAI stovyklose šios sąlygos, akivaizdu, tikrai ne tokios.

Tačiau tai, ar kitiems žmonėms turėtų būti leidžiama jas pirkti, turi priklausyti nuo to, ar importuojanti šalis sutiktų uždaryti savo gamyklas ir atleisti savo darbuotojus. Tai turėtų būti taikoma ne tik kalinių pagamintoms prekėms, bet ir bet kurios mažų atlyginimų šalies, su kuria mūsų darbo jėga negali konkuruoti, prekėms.

Laisvos prekybos šalininkai klasikinės ekonomikos knygose visuomet teigia, kad laisva prekyba gerokai praturtina visą pasaulį. Tačiau tai nereiškia, kad turtingesnė tampa kiekviena šalis. Tai, žinoma, nereiškia, kad turtingesni tampa iš darbo išmesti Europos darbuotojai. Jų interesai turėtų būti prioritetiniai.

  Štefan Füle, Komisijos narys. − Pone pirmininke, gerbiamieji nariai, Kinijos ekonominis vystymasis neatitinka šiuolaikinės ekonomikos istorijos, o pasaulio arenoje ji atlieka vis svarbesnį vaidmenį. Šis vaidmuo taip pat reikalauja prisiimti atsakomybę: už pagarbą pagrindinėms žmogaus ir esminėms darbo teisėms. Itin svarbu, kad Kinijos vadovai suvoktų, jog šiuos iššūkius reikia priimti.

Net ir šiais sudėtingais laikais Kinija ir Europa yra partnerės iš prigimties. Sprendžiant šiuos klausimus, bendradarbiavimo ir dialogo su Kinija politika, būtent dialogas žmogaus teisių klausimais arba ES ir Kinijos aukšto lygio dialogas ekonomikos ir prekybos klausimais, yra geriausias būdas žengti į priekį.

Tai sakant taip pat privalu ginti savo vertybes ir principus, tarp jų − ir dėl kalinių darbo LAOGAI stovyklose. Šiuo atžvilgiu Komisija, kaip jau minėjau įvadinėje kalboje, yra pasirengusi svarstyti veiksmingus būdus, kaip užkirsti kelią kalinių darbu pagamintoms prekėms, ir toliau sieks šio tikslo palaikydama glaudų dialogą su Europos Parlamentu.

Mano kolega, Komisijos narys Karel De Gucht, praėjusį ketvirtadienį čia, Parlamente, daug kartų minėjo žmogaus teises Kinijoje. Galiu patikinti Parlamentą, kad žmogaus teisių, taip pat ir Europos Sąjungos noro, kad LAOGAI stovyklos būtų panaikintos, klausimas bus iškeltas ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime spalio 6 d.

Kitaip nei Jungtinės Valstijos, ES neturi horizontalios priemonės, kaip uždrausti prekių, pagamintų naudojant kalinių darbą, importą. Komisija yra pasirengusi ištirti Jungtinių Valstijų įstatymų, kuriais draudžiamas tokių prekių importas, veiksmingumą, turint omenyje tai, kad tokias prekes nustatyti labai sudėtinga. Aš tikrai informuosiu savo keturis kolegas, kurių atitinkamų generalinių direktoratų darbas yra susijęs su šiuo klausimu, kad, Parlamento nuomone, atėjo laikas sukurti tarpžinybinę generalinių direktoratų darbo grupę, kad šis klausimas būtų išnagrinėtas išsamiau.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.