Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimas dėl Ukrainos.

Baronienė C. Ashton šiandien negalėjo su mumis pasilikti. Todėl jos vardu pareiškimą padarys Komisijos narys Š. Füle.

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, dėkoju už šią galimybę ir atsiprašau Catherine Ashton vardu, ji manęs paprašė pasidalyti su jumis tuo, ką ji ketino pasakyti.

Džiaugiuosi turėdamas galimybę padaryti pareiškimą dėl Ukrainoje susidariusios padėties. Norėčiau pateikti savo pastabas atsižvelgdamas į tris svarbius artėjančius įvykius: ES ir Ukrainos ministrų susitikimą, vyksiantį Liuksemburge spalio 26 d., vietos rinkimus, vyksiančius spalio 31 d., ir 14-ąjį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą, vyksiantį lapkričio 22 d. Briuselyje.

Pastaruoju metu Ukraina turi didelę politinę laisvę. Pripažinta, kad vieni po kitų vykę rinkimai buvo rengiami pagal tarptautinius standartus. Ukrainoje susikūrė dinamiška bei įvairialypė pilietinė visuomenė ir žiniasklaidos aplinka. Žmogaus teisių požiūriu padėtis anapus sienos nuolat gerėjo.

Dėl šių pokyčių ir kelių viena po kitos valdžiusių vyriausybių įsipareigojimo siekti glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga Ukrainos ir Europos Sąjungos santykiai gerokai sutvirtėjo. Geriausiai tai atsispindi plataus užmojo ir didelio masto Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos susitarime, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos ir kuriuo siekiama dviejų tikslų: politinės asociacijos su Europos Sąjunga ir ekonominės integracijos.

Per pastaruosius mėnesius prezidento V. Janukovičiaus vyriausybė ėmėsi kelių svarbių pagirtinų ekonominių reformų. Viena jų – viešųjų pirkimų įstatymo, kuris turėtų būti itin svarbus kovojant su korupcija ir didinant konkurenciją, priėmimas.

Priimtas dujų sektoriaus reformos įstatymas, suteikiantis Ukrainai galimybę galiausiai prisijungti prie Energijos bendrijos sutarties, ir neseniai pasiektas rezervinis susitarimas su TVF – svarbūs žingsniai užtikrinant makrofinansinį stabilumą, skaidrumą ir augimą. Šios reformos vykdomos reikiama kryptimi ir turi būti tęsiamos.

Ukrainos vyriausybei pavyko pasiekti tokį stabilumo lygį, kokio pastaraisiais metais nesugebėjo pasiekti Ukrainos politinis aparatas. Šie įvykiai svarbūs ir būtini siekiant užtikrinti veiksmingą šalies valdymą. Tačiau mums nerimą kelia nuolatiniai ir dažni pranešimai apie pablogėjusią padėtį Ukrainoje pagrindinių laisvių ir demokratijos principų požiūriu. Ypač nerimą kelia skundai dėl žiniasklaidos laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės.

Būtina gerbti šias pagrindines vertybes. Jos geriausiai užtikrina asmens laisves. Jos užtikrina tikrąją idėjų konkurenciją. Jos yra svarbi iš tiesų atvirų, pažangių ir konkurencingų visuomenių dalis.

Spalio 1 d. Ukrainos Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą, kuriuo buvo panaikinti konstitucijos pakeitimai, padaryti po 2004 m. „Oranžinės revoliucijos“. Šis sprendimas tik padidino Ukrainos poreikį įgyvendinti platesnio masto konstitucinę reformą per visaapimantį konstitucinės reformos procesą ir didžiąja dalimi tapo pagrindine šių metų vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucijos tema. Tokiu procesu turėtų būti siekiama sukurti veiksmingą ir ilgalaikę konstitucinę sistemą, grindžiamą įstatymų leidžiamosios, vykdomosios valdžios ir teismų savitarpio priklausomybės principu ir atitinkančią Europos standartus.

Pagarbą žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principams Europos Sąjunga ir jos valstybės narės laiko pagrindiniais mus jungiančiais principais. Šiais principais, kaip ir mūsų santykiais su pagrindiniais partneriais, pvz., Ukraina, negalima rizikuoti. Draugiškų santykių su Ukraina atkūrimo tempą ir intensyvumą nulems pagarba šioms vertybėms.

  Michael Gahler, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Ukrainos liaudis ne kartą padarė įspūdį išreikšdama norą ateityje savo šalį matyti Europoje. Tačiau nerimą keliantys pranešimai, gaunami iš Ukrainos, rodo pokyčius, atitolinančius šalį nuo Europos. Todėl šios diskusijos vyksta prieš savivaldybių rinkimus. Ekonomines reformas galėsime aptarti lapkritį, kai vyks ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas.

Todėl reikia kalbėti apie slaptosios policijos gąsdinimus ir spaudos laisvės bei galimybės laisvai dalyvauti rinkimuose suvaržymus. Teigiamos žinios iš ekonomikos srities tokių pokyčių atsverti negali. „Ekonomikos klestėjimas vykdant autoritarinį valdymą“ – tai kinų, o ne Europos požiūris. Šiuo metu savo rankose turintiems valdžią Ukrainoje neturi būti leidžiama manyti, kad jie gali išsisukti tik todėl, kad didžioji dalis Europos visuomenės nieko nepastebi, arba todėl, kad paskutinei vyriausybei, kaip žinoma, nepavyko gerai valdyti ir veiksmingai kovoti su korupcija. Tai tiesa, tačiau neatrodė, kad esi stebimas, nesilankė slaptoji policija – tai, ką patyrė Lvovo katalikų universiteto rektorius ir jaunimas, dalyvaujantis nevyriausybinių organizacijų ir opozicijos partijų veikloje. Pasiteisinant tariama išpuolių rizika, įmonėms atjungiama elektra, konfiskuojami kompiuteriai, užimamos partijų buveinės – visas šis déjà vu matomas Ukrainoje. Tai būdas veikti. Slaptajai policijai vadovauja V. Choroškovskis, kuris iš tikrųjų valdo žiniasklaidos imperiją ir, be to, šiuo metu yra vyriausiąjį šalies teisėją skiriančio komiteto narys. Tai taip pat atitolina Ukrainą nuo Europos. Politiniu požiūriu prieš savivaldybių rinkimus liko nedaug lygių galimybių. Opozicija iš dalies pašalinama iš rinkimų, spontaniškai formuojant statytinių partijas, kurioms valdžiai paklusnios vietos institucijos leidžia dalyvauti rinkimuose. Kijeve nesivaržant naikinamos rajonų tarybos, kad jose nevyktų rinkimai – valdančioji partija žino, kad šiuo metu ji ten nelaimės. Valdžios vertikalios struktūros tikslas – kontroliuoti rajonus, kurie pirmiau buvo linkę jai nepritarti.

Kaip alternatyvą siūlome savo europietiškąją patirtį. Mūsų valstybės narės priėmė svarbių sprendimų, siekdamos demokratinio vyriausybės ir opozicijos, pasirengusios prisiimti atsakomybę už Europos reformas, teisinę valstybę, konkurencingą rinkos ekonomiką ir Europos integraciją, sutarimo. Norime, kad Ukraina toliau žengtų šiuo keliu kartu su mumis.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, kurį vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 149 str. 8 dalimi Parlamento narys pateikė pakėlęs mėlynąją kortelę)

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Dėkoju už galimybę pateikti klausimą. Visada gerai turėti galimybę pradėti tokias diskusijas. Tiesą sakant, dabartinius įvykius Ukrainoje pavaizdavote gana niūriomis spalvomis ir netgi palyginote Ukrainą su Kinija. Ar iš tiesų manote, kad dabartinė padėtis Ukrainoje tokia bloga, kad reikėtų šią šalį apiberti kaltinimais? Ką šiuo požiūriu manote apie Rusiją? Argi nėra neteisinga Ukrainos atžvilgiu ją prilyginti Rusijai?

  Michael Gahler, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, aš sakiau, kad siekti ekonomikos klestėjimo naudojant autoritarinį valdymą nėra tas būdas, kuriam mes, europiečiai, galime pritarti. Tai parodė Kinijos pavyzdys. Aš jų nelyginau, tik pasakiau, kad tai būtų klaidingas kelias, kad tai nebūtų europietiškas kelias. Mano trumpa padėties apžvalga, manau, atrodo labai tikroviška šioje šalyje gyvenantiems žmonėms. Tariamų ekonomikos laimėjimų veiksmingumu dar turime įsitikinti.

  Adrian Severin, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mums Ukraina labai svarbi šalis. Tai šalis, kurioje kilo daug sunkumų. Norėčiau padėkoti Komisijos nariui už puikų padėties pavaizdavimą ir puikų mūsų lūkesčių apibūdinimą.

Naujoji vyriausybė buvo išrinkta įvykus laisviems ir sąžiningiems rinkimams, kuriuos pripažinome mes visi. Dabar tinkamas metas leisti šiai vyriausybei veikti, nuo pirmųjų jos darbo minučių nesusidarius išankstinės nuomonės apie jos laimėjimus ar nesėkmes. Tikroji šių diskusijų problema – problema, kuri iškilo čia. Mes paskubėjome padalyti šalį į vakarietiškų ir rytietiškų pažiūrų šalininkus. Kadangi valdžioje ne vakarietiškų pažiūrų šalininkai, iškilo problema pripažįstant rytietiškų pažiūrų šalininkų gebėjimą veikti ir padėti šaliai skleisti viltis, siejamas su Europa. Šiose diskusijose dabar tai didelė problema, todėl turėtume suprasti, kad tikrieji Europos šalininkai yra Ukrainos šalininkai – tie, kurie gali savo šalyje įtvirtinti teisės normas, demokratiją ir europietišką modernizaciją.

Baigdamas norėčiau paprašyti kolegų priimti sprendimą atidėti rezoliuciją, kurią turėtume priimti, nes ukrainiečių laukia rinkimai ir derybos su mumis. Neturėtume priimti rezoliucijų įpusėjus politiniam procesui ir neturėdami faktų, kuriais remdamiesi iš tiesų galėtume daryti išvadas.

  Adina-Ioana Vălean, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, atrodo, kad nelabai žinome, kaip elgtis su savo rytine kaimyne Ukraina.

Ne ką lengviau ir Ukrainai, kuri vieną dieną Europą laiko sąjungininke, o kitą – problema. Todėl manau, kad turėtume būti pragmatiški, pripažinti šaliai aktualius aspektus ir rasti savo darbotvarkėse bendrų klausimų, kad pasiektume susitarimų.

Ekonominis bendradarbiavimas visuomet labiausiai skatino didesnę Europos integraciją, o už sėkmę Europa turi būti dėkinga savo pragmatiniam požiūriui, kurio ji laikosi nuo 1956 m.

Todėl turime ir toliau didžiausią dėmesį skirti ir institucijų, ir ekonomikos reformoms, kurių Ukraina turi imtis vienu metu. Šis „dviejų kelių“ požiūris – tai vienintelis galimas būdas, jeigu norime sukurti nuovokumo erdvę, kuri galėtų užtikrinti demokratijos stabilumą šioje šalyje ir kaimyninėse rytų šalyse.

Be kita ko, pirmiausia turėtų būti remiama tinkama verslo aplinka ir siekiai sukurti veiksmingą rinkos ekonomiką Ukrainoje, skatinant jos turto ir PVM reformas bei raginant kovoti su didele korupcija.

Todėl manau, kad asociacijos susitarimas – galinga reformos priemonė, ir todėl turėtume tęsti derybas dėl tvirtos ir visapusės laisvosios prekybos erdvės kūrimo ir dėl Ukrainos prisijungimo prie Energijos bendrijos sutarties.

Šiuo požiūriu palankiai vertinu Ukrainos stojimą į PPO, kuris turėtų būti laikomas svarbiu žingsniu Ukrainai perimant Europos ekonomikos standartus.

Tikiuosi, daugiau nebeatidėliosime paspartintų veiksmų ir paskatinsime sukurti savitarpio pasitikėjimo erdvę, kuri naudinga visam regionui ir Europai.

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pasakyti, kad man taip pat neramu dėl toliau prastėjančios padėties ir nedemokratiškų pokyčių Ukrainoje. Sulaukiame vis daugiau pranešimų apie žurnalistų žodžio laisvės suvaržymą, nuolatinius grasinimus pavieniams atsidavusiems nevyriausybinių organizacijų nariams ir žmonėms, dirbantiems demokratijos labui. Slaptosios policijos vaidmuo taip pat kelia pagrįstą nerimą. Tačiau manau, kad ginčai dėl spaudos laisvės ir apskritai demokratinių pokyčių prasidėjo ne vykstant paskutiniams rinkimams, o dėl to, kad visi pagrindiniai Ukrainos veikėjai nuolat piktnaudžiavo savo galiomis siekdami patenkinti savo interesus, ir tai šiame Parlamente esu ne kartą sakiusi. Toks piktnaudžiavimas didėja ir iš tiesų turi kelti nerimą.

Priimdami šią rezoliuciją nepagalvoję apie tam tikrus ekonomikos pokyčius Ukrainoje neturėtume jokios naudos. Man tai kelia tokį patį nerimą kaip ir sistemingai auganti Rusijos įtaka Ukrainos ekonomikai, energetikos sektoriui, taip pat kitiems sektoriams. Todėl siūlyčiau balsuoti ne rytoj, o po delegacijos vizito Kijeve dar kitą savaitgalį ir prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, kruopščiai pasirengus visais klausimais, kad sutartume dėl Europos Parlamento tikrojo požiūrio į padėti Ukrainoje.

Šį kelią nuo ikidemokratinių iki naujųjų laikų ėjau kartu su daugeliu draugų iš Ukrainos. Ukraina buvo pasirinkusi labai gerą kelią. Mums susidarė įspūdis, kad paskutinieji rinkimai vyko demokratiškai. Jeigu padėtis nepagerėtų, o tik pablogėtų, turėtume labai atsakingai pagalvoti, kaip įsikišti arba likti nuošalyje. Bet kuriuo atveju norėčiau patarti nepriimti sprendimo iki kito vizito Ukrainoje. Į mūsų nuomonę bus atsižvelgta labiau, jeigu diskutuosime klausimais, kuriuos įtraukėme į rezoliuciją.

Kaip jau sakiau, esu išties susirūpinusi. Gaunu daug pranešimų, kuriuose sakoma, kad viskas krypsta neigiama linkme. Tačiau Ukrainoje nesileisdami į diskusijas ir priimdami per greitą ir pernelyg skubotą sprendimą sau nepadėtume.

  Michał Tomasz Kamiński, ECR frakcijos vardu. – (PL) Daugelis iš mūsų atliko aktyvų vaidmenį „Oranžinėje revoliucijoje“ sunkiu metu padėdami Ukrainos demokratams. Tačiau dažnai pabrėždavome, kad mūsų dalyvavimo Ukrainos įvykiuose tikslas ne paremti kurią nors konkrečią politinę jėgą, o padėti Ukrainai tapti demokratiška ir laisva šalimi. Dabar turėtume atminti, kad Europos Parlamentas ne dalyvavo Ukrainos vidaus politikoje, o veikė kaip globėjas dviem labai svarbiais būdais: viena vertus, paremdamas ukrainiečių siekius, susijusius su Europa, ir padėdamas jų siekti ir, kita vertus, paremdamas demokratiją, žmogaus teises ir visas vertybes, kurias Ukrainoje laikome Europos vertybėmis. Sakau, kad siūlomos rezoliucijos tonas nepadės tiems, kurie laiko save Ukrainos draugais. Šiandienos rezoliucija tik pastūmės Ukrainą arčiau Rusijos ir tų, kurie teigia, kad „pamatysite, vakaruose mums nėra vietos. Vakarai mums užveria duris“.

Turime būti atviri Ukrainai, turime jai išdėstyti, kokie yra Europos standartai, ir turime išlaikyti spaudimą siekdami užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, be to, turime užkirsti Ukrainai kelią į rytus. Norėčiau paklausti M. Gahlerį, kurio indėlį žmogaus teisių ir tarptautinės politikos srityje labai vertinu, kodėl jis mano, kad kalbant apie Ukrainą reikia vartoti tokius smerkiančius žodžius. Norėčiau iš jo išgirsti, ar jo kolegė Angela Merkel kalbėjo apie Rusiją tokiais smerkiančiais žodžiais per paskutinį susitikimą su V. Putinu.

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, šios savaitės pradžioje Ukraina pateko į pirmuosius Olandijos spaudos puslapius, ir, deja, turiu šiai auditorijai pasakyti, kad apie ją buvo atsiliepiama ne itin gerai. Tai buvo pirmadienį. Trumpai tariant, Ukraina – laukiniai rytų Europos vakarai. Sakoma, kad užsienio investuotojai baiminasi šioje šalyje karaliaujančios savivalės: praėjusią savaitę apgaulės būdu ir prievarta buvo nusavinta ne mažiau kaip 3 000 pastatų ir įmonių. Siekiant apgauti verslininkus, šiame procese dalyvauja sukčiai, kurie veikia susitarę su šalies politikais. O nuo 1991 m. didžiausios tiesioginės užsienio investuotojos buvo ES valstybės narės.

Komisijos nary Š. Füle, ar jūs žinote apie šiuos pagrindinius įvykius, liečiančius Europos investuotojus Ukrainoje, ir kokių konkrečių veiksmų ėmėsi Komisija, kad apgintų teisėtus Europos verslo interesus Ukrainos ekonomikoje? Tai būtų įsipareigojimų vykdymas. Neturime nieko prieš Ukrainą. Mano partija yra didelė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje šalininkė, tačiau mes neabejotinai turime išlikti sąmoningi. Esame įvykių, keliančių nerimą ne tik žmogaus teisių, bet ir ekonomikos bei verslo srityse, liudininkai.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, per keletą mėnesių po prezidento rinkimų, vykusių šių metų vasarį, kuriuose V. Janukovičius šventė savo sugrįžimą, buvo akivaizdžiai prarasti demokratiniai „Oranžinės revoliucijos“ laimėjimai. Tačiau kai net finansų rinkos naująją vyriausybę laiko stabilesne ir labiau nuspėjama nei vyriausybė, atėjusi į valdžią per „Oranžinę revoliuciją“, tai tikriausiai ženklas, kad demokratija pagal vakarietišką, t. y. europietišką, išankstinę nuomonę negali būti visiškai tiksliai perkelta į kiekvieną šalį, taip pat į pokomunistines šalis. Dabartinis Konstitucinio Teismo sprendimas išties sustiprintų prezidento ir susilpnintų parlamento poziciją, tuo galime neabejoti. Tie, kurie pažįsta šį regioną, sako, kad de facto prezidentinė sistema jau egzistavo dar iki pro forma teismo sprendimo. Didėjantys spaudos laisvės ir nuomonės suvaržymai sukėlė abejonių dėl V. Janukovičiaus patikinimų, kad demokratijos standartai bus išsaugoti. Jeigu prezidentui pavyks ir sustiprinti savo valdžią, ir pasiekti ekonomikos atsigavimo vykdant svarbiausias reformas Ukrainoje, kuri, žinoma, yra viena iš vargingiausių šio žemyno šalių, galbūt savo, kaip prezidento, valdžią jis išsilaikys ilgiau, ir manau, kad į tai Europos Sąjunga neabejotinai turėtų atkreipti dėmesį.

  György Schöpflin (PPE). – Pone pirmininke, įvykiai Ukrainoje akivaizdžiai iliustruoja seną patarlę, kad valdžia gadina, o absoliuti valdžia sugadina absoliučiai. Šiuo metu valdžioje esantis elitas valdo nuo prezidento V. Janukovičiaus išrinkimo, ir didžioji dalis to, kas buvo padaryta, rodo pritarimą valdžios telkimui.

Dar labiau stulbina prezidento rinkimų rezultatai, kurie rodo, kad V. Janukovičius sulaukė nedidelės daugumos palaikymo ir kad labiausiai jį rėmė tik šalies pietiniai ir rytiniai regionai. Stulbina ir dabartinės Ukrainos politikos tendencija – tvirtai siekiama nušalinti alternatyvius valdžios centrus. Tai paveikė žiniasklaidą, teisės normas, opoziciją ir valstybės administracijos savarankiškumą. Ypač nerimą kelia tai, kad slaptoji policija įgijo galią labai aktyviai kištis į šalies reikalus.

Visa tai pranašauja blogą ateitį, ypač jeigu ukrainiečiai iš tiesų nori prisijungti prie Europos Sąjungos, nes V. Janukovičiaus kuriama sistema rodo traukimąsi nuo Europos, o ne artėjimą link jos.

Daugiausia, ką galima pasakyti apie teigiamus pokyčius, yra tai, kad jie atnešė šaliai tam tikro stabilumo, tačiau šis stabilumas vis labiau pranašauja sąstingį ir nepaslankumą. Tiesa ir tai, kad V. Janukovičius neabejotinai pagerino santykius su Rusija, tačiau taip iš dalies sutiko paklusti Maskvos valdžiai, o tai nauja. Neaišku, ar ilgainiui Ukrainos visuomenė pritars šiam pasikeitimui.

  Marek Siwiec (S&D). – (PL) Paklauskime savęs, kas iš tiesų įvyko Ukrainoje: valstybės perversmas, o gal karinis perversmas? Tik tokiomis aplinkybėmis visą naktį rengtume rezoliucijas ir kitą dieną praleistume prie derybų stalo. Derybos vyksta taip, kad absoliuti dauguma nulemia, kaip turėtų būti formuluojamos rezoliucijos ir kas jose turi būti sakoma. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos parengtame rezoliucijos projekte vartojama kalba, kuria smerkiami Afrikos diktatoriai ir Pietų Amerikos režimai. Kalbant apie padėtį Ukrainoje tokią kalbą vartoti netinka. Norėčiau, kad PPE frakcijos nariai apsispręstų, ar turėtume Ukrainą apibūdinti Komisijos nario Š. Füle žodžiais: „Taip, bet...“, kitaip tariant, yra gerų dalykų, bet yra daug dalykų, kurie mums nepatinka, ar turėtume kalbėti neigiamai: mums niekas nepatinka, viskas yra smerktina.

Ukrainoje penkerius metus tvyrojo chaosas. Mes tapome jo liudininkais. Padėjome demokratams ir visiems, kurie norėjo žengti keliu, vedančiu į Europos Sąjungą. Šešis mėnesius vyko konsolidavimas, konsolidavimas, kuris galėjo turėti neigiamų padarinių, o mūsų darbas – nurodyti šiuos neigiamus padarinius, bet ne dabar ir ne tokiu būdu. Suprantu, kaip PPE apgailestauja, kad Julija Timošenko pralaimėjo rinkimus, tačiau sakau jums: gaila, bet ji pralaimėjo, nors gal ir turėjo galimybę laimėti. Šįkart ji pralaimėjo, pripažinkime tai, kas vyksta iš tiesų, ir atidžiai stebėkime Ukrainos valdžios institucijas, bet nepraraskime Ukrainos kaip būsimos ES narės.

  Paweł Robert Kowal (ECR). – (PL) Labai dėkoju Komisijos nariui Š. Füle už šį konstruktyvų požiūrį. Toks požiūris atneš didelių permainų ES ir Ukrainos santykiams. Be to, dėkoju R. Harms už apgalvotą nuomonę ir kaip visada išmintingus žodžius apie Ukrainą. Visa ESBO pateikta informacija rodo, kad Ukraina yra viena iš nedaugelio buvusios Sovietų Sąjungos šalių, kurioje rinkimai kol kas vyko tinkamai. Tai Ukrainos, ir „oranžinės“, ir „mėlynosios“ pusės, laimėjimas. Šiuo laimėjimu negalime abejoti, kol nesibaigė kiti rinkimai. Europos Sąjunga ir Europos Parlamentas padarytų rimtą politinę klaidą, jeigu klausytų Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nuomonės ir sukeltų abejonių, ar rinkimai gali sėkmingai vykti vienoje iš nedaugelio rytų šalių. Padėkime Ukrainai surengti normalius rinkimus. Nedarykime sprendimų, kol jie dar neįvyko.

Norėčiau kreiptis į šiandien čia esančius svečius iš Ukrainos: Ukrainos vieta yra čia, šiame Parlamente, todėl jums taikome tokius pačius standartus, kokie galioja kitoms Europos Sąjungos šalims. Už tai jūs kartu ir kovojote, kad ir kokioje pusėje – „mėlynųjų“ ar „oranžinių“ – būtumėte. Čia kruopščiai išnagrinėjamas bet koks, net ir menkiausias klausimas, susijęs su žmogaus teisėmis ar spaudos laisve. Nesistebėkite, kalbu su mūsų broliais ukrainiečiais. Štai kodėl pagal Europos standartus jus laikome Europos šalimi.

Paskutinis mano prašymas – santykių su Europos institucijomis ir Parlamentu srityje veikti kartu. Tikime, kad ateityje būsite vieni iš mūsų. Žinome, kad tai įvyks negreitai, tačiau norime jums padėti to pasiekti. Sutinku su R. Harms, kad rezoliucijai tinkamas laikas ateis po rinkimų. Būtent tada, prieš ES aukščiausiojo lygio susitikimą, galėsime atvirai aptarti šį klausimą ir parengti dokumentą, kuris atspindėtų bendrą Europos Parlamento požiūrį.

  Inese Vaidere (PPE). – (LV) Ponios ir ponai, Ukraina – šalis, Europos Sąjungai turinti didelės strateginės reikšmės. Todėl neturime likti abejingi tam, kas vyksta toje šalyje. Spalio 1 d. dešimtys tūkstančių ukrainiečių išėjo į gatves protestuodami prieš konstitucijos pakeitimus, kuriuos iniciavo V. Janukovičius ir patvirtino Konstitucinis Teismas, kurio sudėtis pasikeitė netrukus po to, kai buvo išrinktas prezidentas. Šios reformos buvo vykdomos nesurengus demokratinių debatų ir nesuderinus veiksmų su Venecijos komisija. Šie pokyčiai susilpnina politinę valdžios pusiausvyrą ir kelia grėsmę Ukrainos teismų savarankiškumui. Grėsmė keliama ir ekonomikos reformoms. Mūsų bičiuliai Ukrainoje išreiškė nerimą dėl būsimų rinkimų organizavimo, per didelio valdančiosios koalicijos atstovų skaičiaus Centrinėje rinkimų komisijoje, nevyriausybinėms organizacijoms taikomų suvaržymų ir valstybės kišimosi į opozicijos partijų veiklą. Būtent todėl šios rezoliucijos reikia dabar. Deja, valdančioji koalicija Ukrainos parlamente atmetė opozicijos pasiūlymą Ukrainos užsienio politikoje pirmenybę teikti narystei Europos Sąjungoje. Nepaisant to, turime ir toliau didelį dėmesį skirti bendradarbiavimo su Ukraina svarbai ir kontroliuoti, kaip įgyvendinami sudaryti susitarimai. Europos Sąjunga turi reikalauti, kad būtų kovojama su korupcija, ir, žinoma, padėti su ja kovoti, ir kad būtų užtikrinta spaudos laisvė. Padėtis, kai žiniasklaidos magnatas vadovauja valstybės saugumo tarnybai ir kartu yra Aukščiausiosios teisėjų tarybos, turinčios galią skirti ir atleisti teisėjus, narys, nėra būdinga demokratinei valstybei. Baigdama noriu pasakyti, kad mums reikia imtis pozityvių veiksmų, užtikrinančių ne tik bevizio režimo įvedimą ateityje, bet ir ekonominį bendradarbiavimą, ypač energetikos srityje, ir kartu turime laukti demokratinių pokyčių Ukrainoje. Toks būtų kitos rezoliucijos, kurią turėtume parengti po rinkimų ir į kurią turėtų būti įtraukti energetikos, ekonomikos ir kiti Ukrainai svarbūs klausimai, tikslas. Dėkoju.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, kurį vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 149 str. 8 dalimi Parlamento narys pateikė pakėlęs mėlynąją kortelę)

  Marek Siwiec (S&D). – Pone pirmininke, turiu labai paprastą klausimą. Galbūt tai vertimo klaida, bet jūs sakėte, kad dabartinė Ukrainos vyriausybė atsisakė būsimos narystės Europos Sąjungoje.

Kiek man žinoma iš prezidento deklaracijos ir oficialaus Ukrainos parlamento pareiškimo dėl ilgalaikės politikos, narystė Europos Sąjungoje yra vienas iš jų pagrindinių prioritetų.

Todėl klausiu, ar aš jus ne taip supratau, ar jūs ne taip supratote Ukrainos prezidentą.

  Inese Vaidere (PPE). – (LV) Taip, mielai paaiškinsiu. Akivaizdu, kad išversta netiksliai. Ukrainos prezidentas paskelbė, kad Ukraina pageidauja toliau siekti susijungimo su Europos Sąjunga. Tačiau remiantis Ukrainos parlamento sprendimu narystė Europos Sąjungoje netapo didžiausiu prioritetu.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, kurį vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 149 str. 8 dalimi Parlamento narė pateikė pakėlusi mėlynąją kortelę)

  Rebecca Harms (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau paklausti I. Vaidere: dabar, kai aiškiai nusakėme, kas mus nustebino kalbant apie piktnaudžiavimą valdžia ir represiją, vykdomą Ukrainoje, kokie būtų argumentai prieš šio dokumento pateikimą Kijeve po dviejų savaičių, kai turėsime jį aptarti ir nuspręsti, ką daryti toliau? Norėčiau išgirsti atsakymą į šį klausimą, kadangi remdamasi mūsų delegacijos patirtimi manau, kad tai geriausias ir veiksmingiausias būdas judėti į priekį, ypač jeigu norime įgyti demokratinės įtakos.

  Inese Vaidere (PPE). – (LV) Taip, mielai atsakysiu. Nežinau kodėl, ponia R. Harms, bet net ir po mūsų dalyvavimo Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimuose aš asmeniškai esu susirūpinusi dėl pranešimų, kuriuos šiuo metu gauname iš savo bičiulių Ukrainoje, apie Centrinės rinkimų komisijos sudėtį, žiniasklaidos laisvę ir nevyriausybinių organizacijų suvaržymus. Visa tai egzistuoja, ir manau, kad regioniniai rinkimai galėtų vykti kur kas geresnėmis sąlygomis, jeigu tik išreikštume savo nerimą šiais klausimais. Niekas negali mums sutrukdyti kitą savaitę nuvykti į Ukrainą, net ir rezoliucija. Kaip ir sakiau, niekas mums netrukdo parengti kitą rezoliuciją dėl ekonomikos klausimų. Neabejotinai turime tai padaryti, tačiau kalbant apie nerimą dėl demokratijos padėties pablogėjimo, deja, turime, t. y. manau, kad mes...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Kristian Vigenin (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad šiandienos diskusijų kokybė rodo, kad joms nebuvo pasirengta. Šių diskusijų mums nereikėjo, ir dabar nėra tinkamas metas priimti rezoliucijas dėl Ukrainos, nei šiandien, nei rytoj.

Turiu priminti, kad prieš šešis mėnesius šalis ritosi žemyn ir jos vos neužvaldė chaosas. Šalyje vyravo politinis, ekonominis ir finansinis nestabilumas, netgi didelė krizė, tačiau dabar padėtis visiškai kitokia. Turime pripažinti, kad per kelis mėnesius Ukrainos vyriausybei pavyko grąžinti šalyje įprastą tvarką, politinį, ekonominį ir finansinį stabilumą.

Problemų vis dar yra. To neneigiame. Bet turime pripažinti, kad jie atsižvelgia į mūsų pastabas; imtasi taisomųjų veiksmų, pvz., rinkimų teisės ir jos taikymo srityje. Taip mūsų bus klausomasi, kol nepradėsime kiekvieną kartą pernelyg garsiai reikšti savo nuomonę ir Ukrainos atžvilgiu laikysimės tinkamo požiūrio.

Todėl manau, kad savo parlamentiniam komitetui, kuris po 10 dienų vyksta į Ukrainą, darome meškos paslaugą; meškos paslaugą darome sau, nes priimdami tokias rezoliucijas iki rinkimų likus 10 dienų sumenkiname savo pačių vaidmenį. To niekada anksčiau nebuvo. Tai akivaizdus mėginimas daryti įtaką rinkimams. Neturėtume leisti Parlamentui dalyvauti šiame žaidime.

Todėl siūlau atidėti rezoliucijos priėmimą ir paprašyti savo kolegų iš ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto pakalbėti su savo kolegomis Ukrainoje, aptarti šiuos klausimus…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Traian Ungureanu (PPE). – Pone pirmininke, naujosios Ukrainos institucijos turi tik naujus pavadinimus. Visa šalis sparčiai grįžta prie autoritarinės tvarkos. Prieš būsimus vietos rinkimus pakeista teisinė sistema užkerta kelią opozicijos partijoms dalyvauti rinkimuose. Pakeista konstitucija, grįžta de facto prezidentinis režimas. Žiniasklaida ir pilietinė visuomenė nuolat jaučia spaudimą, ir atrodo, kad Ukrainos slaptoji tarnyba išgyvena sovietinius laikus.

Pats laikas savo nerimą išreikšti priimant rezoliuciją. Ukrainos institucijoms turėtų būti pabrėžiama, kad vien draugiški pareiškimai negarantuoja glaudesnių santykių ES. Nedemokratiška Ukrainos vyriausybė negali būti patikima ES partnere, ypač strategiškai pažeidžiamame Juodosios jūros regione.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Pone pirmininke, manau, kad mes visi turime vykdyti savo įsipareigojimus. Ukrainos vyriausybė turi įgyvendinti teisės normas ir užtikrinti žiniasklaidos laisvę, ir tai ji turi padaryti veiksmingai, o opozicija turi parodyti savo atsakingumą ir neteikti klaidingos informacijos. Kai pasižiūriu, kiek tvirtinimų, išdėstytų rezoliucijos projekte, iškart paneigė atitinkami asmenys, suprantu, kiek daug gauname neteisingos informacijos. Mes taip pat turime parodyti, kad esame atsakingi. Negalime sau leisti įsivelti į šalies politinius ginčus. Ponios ir ponai, ypač Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nariai, nėra prasmės ginti vieną ar kitą Ukrainos partiją ar politinę grupę. Tai nėra mūsų darbas.

Kitą savaitę vyks diskusijos su ministru pirmininku, tada vyks rinkimai, o vėliau Ukrainoje lankysis ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitetas, pone M. Gahleri, apeliuodamas į jūsų teisingumą, noriu pasakyti, kad visada po rinkimų pasakydavome, kas buvo gerai ir kas ne, užuot užbėgdami rinkimams už akių ir teigdami, kad jie nebus sklandūs. Tai ne mūsų darbas, ir apeliuodamas į jūsų teisingumą, kurį paprastai visada parodote, prašau jūsų elgtis teisingai ir šįkart.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE). – (PL) Tik tie, kurie gyveno socialistinėje sistemoje, gali gerai suprasti tautas, kurios neturi visiškos asmens laisvės, spaudos ir žiniasklaidos laisvės, taip pat suprasti, koks sunkus šių tautų kelias. Suprantu tuos, kurie šiandien reiškia savo susirūpinimą ir kalba apie žmogaus teisių pažeidimus ir įvairias problemas, kurias dabar sprendžia Ukraina. Visgi turime pripažinti nedidelius, bet teigiamus pokyčius, pvz., paskutiniai demokratiniai rinkimai, kuriuose mes, Europos Parlamento atstovai, dalyvavome kaip stebėtojai.

Apeliuoju į atjautą milijonų Ukrainos piliečių ir šimtų Ukrainos jaunuolių padėčiai. Jie pasikliauna Europos Sąjunga, mūsų pagalba kuriant demokratiją ir mūsų pagalba kuriant pilietinę visuomenę. Labai lengva kritikuoti, bet būdama lenke nepamirštu, kad kartą mums irgi padėjo.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Kyriakos Mavronikolas (S&D). – (EL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pritarti tiems, kurie teigė, kad nėra reikalo taip skubiai priimti rezoliuciją, ypač prieš rinkimus, prieš vizitą ir, svarbiausia, prieš Europos Parlamento atstovams vykstant į Ukrainą. Ši vyriausybė išrinkta visai neseniai; tiesa, kad yra problemų, bet turime pripažinti, kad ji buvo išrinkta demokratiškai, ir leisti jai veikti. Rezoliucija turėtų prasmę tik po būsimų rinkimų Ukrainoje.

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Turėjau klausimą savo kolegei I. Vaidere, bet norėčiau pasakyti, apie ką dabar galvoju. Dabar, o ne rytoj yra netinkamas laikas priimti rezoliuciją dėl Ukrainos, o Ukrainos liaudis, kuri laukia Europos Parlamento pripažinimo, mūsų nesuprastų. Pirmiausia todėl, kad dabartinio projekto pobūdis nėra geriausias, tekstas nėra labai tikslus, be to, yra faktinių klaidų.

I. Vaidere paminėjo, kad Venecijos komisijos pirmininkas sukritikavo konstitucijos pakeitimą. Turiu jo laišką su šios dienos data, kuriame jis teigia esąs priblokštas, sužinojęs, kad klausimas įtrauktas į mūsų rezoliuciją, ir aiškiai pasako, kad to jis nedarė nei čia, nei ten, nei kur nors kitur.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Priešingai nei K. Vigenin manau, kad šiandienos diskusijos puikios ir labai naudingos. Retai kada šiame Parlamente vyksta tokios įdomios diskusijos, už kurias norėčiau visiems padėkoti. E. K. Łukacijewskos kalba rodo, kad net Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija nesutaria šiuo klausimu, o tai gera žinia. Turėtume padėkoti socialistams, ypač H. Swobodai, A. Severinui ir M. Siwiecui, už supratimą, kad sprendimai, kurie yra tokie nepalankūs mūsų draugams ukrainiečiams, neturėtų būti priimami prieš rinkimus. Komisijos narys Š. Füle ir R. Harms taip pat teisūs pateikdami tam tikrus faktus, kurie kelia nerimą ir kurie mums taip pat žinomi.

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL). – (CS) Ponios ir ponai, susiimkite ir pamėginkite kartą pagalvoti. Savaitę nebuvo nei įstatymų, nei rinkimų komisijos sudėties pakeitimų. Įdomu tai, kad kai tik tam tikros politinės jėgos pajunta, jog jų sąjungininkai už Europos Sąjungos ribų esančioje šalyje pralaimi, užsienyje jos iškart išreiškia savo nerimą dėl demokratijos toje šalyje. Sutinku su tuo, ką pasakė M. T. Kamiński ir kiti. Neabejotinai reikalingi Europos Parlamento veiksmai, kuriais jis prisidėtų prie demokratijos kūrimo ir geresnių savitarpio santykių plėtojimo sąlygų. Mėginimai paremti Ukrainos vyriausybės siekius stabilizuoti padėtį akivaizdžiai sukėlė tų, kurie mėgaujasi chaosu ir savivale, nepasitenkinimą. Mano kolegos tikriausiai juos laiko geresniais partneriais nei dabartinę vyriausybę. Siūlau atidėti rezoliucijos projektą ir grįžti prie diskusijų šia tema delegacijai grįžus iš Kijevo.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Manau, kad Ukraina yra viena iš artimiausių galimų Europos Sąjungos partnerių.

Ukrainiečiai kur kas artimesni europietiškajai civilizacijai nei turkai ar albanai. Ukrainos liaudis laisva valia pasirinko permainas, nes demokratinės „oranžinės“ jėgos atvedė šalį į skurdą, neviltį ir žlugimą. V. Janukovičius ilgą laiką buvo opozicijoje, o jo požiūris į dabartinę opoziciją parodo, kaip su juo elgėsi „oranžiniai“ lyderiai. Be to, turime pripažinti, kad jis tikriausiai prisimena ankstesnį laikotarpį, kai jį persekiojo „oranžinė“ sąjunga, o Europos Sąjunga į tai sureagavo tik palankia šypsena. Jeigu nenorime prarasti Ukrainos kaip mūsų būsimos narės, būkime kantrūs ir sutelkime dėmesį į ekonominį bendradarbiavimą, skatinkime savitarpio pasitikėjimą. Turime vyriausybei paaiškinti, kad demokratinėje visuomenėje opozicija turi teisėtą vietą, o pozicijai tai, kad ji neturi teisės konkuruoti dėl valdžios, jeigu neužsitikrins pakankamos žmonių paramos.

  Michael Gahler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, kadangi kreiptasi asmeniškai į mane, norėčiau trumpai atsakyti pagal procedūrą „parašau žodžio“. Ar galima?

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, 2006 m. įkūrus Energijos bendriją buvo įtvirtinta bendra Europos dujų ir elektros energijos rinka, o planuojamas Ukrainos prisijungimas turėtų užtikrinti energijos tiekimą rytų Europai. Tai gerai, nes pastaraisiais metais kilo keletas rimtų problemų, o Rusijos ir Ukrainos ginčas ypač smarkiai paveikė dujų tiekimą ES valstybėms narėms. Buvo aišku, kad, vykstant diskusijoms dėl kainų, Rusija sustabdė dujų tiekimą, todėl vien tik mano gimtajai Austrijai buvo tiekiama 33 proc. mažiau Rusijos dujų, o Prancūzijai, Vengrijai ir Italijai – 20–40 proc. mažiau. Todėl būtina, kad Komisija, kaip Energijos bendrijos koordinatorė, griežtai Ukrainai primintų jos įsipareigojimus užtikrinti dujų tiekimą Europai. Mūsų valstybės narės neturi tapti Rusijos ir Ukrainos energijos tiekimo kainų karo įkaitėmis. Surenkime veiksmingas diskusijas, bet laikykimės tvirtos pozicijos ir, maldauju, užtikrinkime energijos tiekimą mūsų valstybėms narėms.

  Mariya Nedelcheva (PPE). – (BG) Europos Parlamentas visada palaikė Ukrainą jai siekiant demokratijos, grindžiamos teisinės valstybės principais ir bendromis Europos integracijos vertybėmis.

Rinkimų įstatymas – bet kurios demokratijos barometras. Jis leidžia įvertinti demokratinio proceso kokybę, institucijų stabilumą, politinių partijų brandą ir pilietinės visuomenės požiūrius. Palankiai vertinu Ukrainos institucijų sprendimą pakviesti stebėtojus dalyvauti rinkimuose, vyksiančiuose spalio 31 d.

Esu tikra, kad jų misija suteiks didesnio pasitikėjimo rinkimų procesu, o jų pastabos padės užtikrinti Ukrainos institucijų veiksmų skaidrumą ir nešališkumą. Be rinkimų institucijų, valdžios pusiausvyrą ir savitarpio kontrolę turi užtikrinti svarbiausias Ukrainos įstatymas – konstitucija.

Ukraina galės pasikliauti savo europietiškąja partnere, jei nuolat remsime jos pastangas įgyvendinti reformą ir siekti stabilumo. Europos Sąjungos ir jos pilietinės visuomenės nuomonė suteikia didesnį stimulą ir taip užtikrina visišką sėkmę.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Praeitą savaitę Ukrainos prezidentas Janukovičius lankėsi su oficialiu vizitu mano valstybėje Lietuvoje ir dar kartą patvirtino, kad Ukrainos siekis – tapti Europos Sąjungos nare. Be abejo, tam prireiks ne vienų metų ir reikės atlikti daug namų darbų ir atlikti daug reformų įvairiose srityse, tiek užtikrinant žmogaus teises, tiek kovojant su korupcija, tiek įveikiant skurdą, tiek stiprinant demokratiją. Tačiau aš pritariu savo kolegoms, kalbėjusiems čia, Europos Parlamente, kad iš tikrųjų mes iš karto neturėtumėme pasmerkti Ukrainos kaip valstybės, neturėtumėme užkirsti kelio jai tapti lygiaverte partnere, ir todėl sakau dar kartą, kad mes Europos Parlamente turime iš tikrųjų bendradarbiauti kaip lygiaverčiai partneriai ir padėti Ukrainai ateiti į Europos Sąjungą.

  Ivo Vajgl (ALDE). – (SL) Ukraina – didelė ir svarbi Europos Sąjungos partnerė ir šalis, kurios neabejotinai laukia ateitis Europoje. Manau, kad blogiausia paslauga, kurią galime padaryti Ukrainai, šaliai su sudėtinga vidaus struktūra ir sunkia istorija, būtų kalbėti apie ją tarsi ji būtų tarppartinių ar ideologinių mainų objektas.

Todėl reikia gerai apgalvoti ir suderinti kiekvieną mūsų priimamą dokumentą. Vakarykštė opozicija – dabartinė vyriausybė, ir tai gali atsitikti bet kurioje šalyje, rengiančioje demokratinius rinkimus. Tada lengva suprasti, kodėl opozicija nepatenkinta praradusi valdžią. Tačiau ji turės progą, kai tam bus tinkamas laikas ir jeigu taip nuspręs rinkėjai. Manau neteisinga remtis tik vienos pusės argumentais, ir visų pirma norėčiau pasakyti, kad esu tikras, jog...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, Ukraina – pagrindinė su demokratija siejama Europos partnerė, ir tikiuosi, kad vieną dieną ji taps Europos Sąjungos nare. Kaip ir daugelis kalbėtojų, abejoju, ar tinkama priimti Europos Parlamento rezoliuciją prieš pat vietos rinkimus, o mano frakcija, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija, pateikė kelis pakeitimus, kad rezoliucija būtų geriau apgalvota ir mažiau kartotųsi.

Laimėdamas rinkimus V. Janukovičius demokratiniu būdu tapo prezidentu, nors ir maža balsų persvara. Kijeve išties pastebimos nerimą keliančios autoritarinės tendencijos: nuo mėginimų vėl įvesti „temniki“ spaudos cenzūrą iki FBU saugumo tarnybos, vadovaujamos politinių tikslų siekiančio oligarcho. Tačiau vakarai atidžiai stebi procesą. Prezidentui V. Janukovičiui daromas spaudimas. „Oranžinės revoliucijos“ palikimas vis dar gajus, o Ukrainos pilietinė visuomenė po jos labai sutvirtėjo.

Visiems žinoma, kad turiu artimų ryšių su opozicijos lyderiais, bet taip pat manau, kad neturėtume per daug kištis į Ukrainos vidaus ir politikos reikalus, nes tai gali atsigręžti prieš patį Parlamentą, ir turėtume suteikti...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE). – (PL) Visiškai tokie pat argumentai buvo pateikiami prieš prezidento rinkimus, kai šiame Parlamente savęs klausėme, kokią rezoliuciją priimti ir kokios nuomonės turėtume laikytis dėl įvykių Ukrainoje prieš prezidento rinkimus. Nusprendėme rezoliuciją išleisti po rinkimų, taip ir padarėme. Kreipėmės į vyriausybę ir opoziciją prašydami gerbti žmogaus teises, kalbos laisvę ir asociacijų laisvę.

Po šios rezoliucijos praėjo keletas mėnesių, ir jau dabar matome, kad kai kurių jos nuostatų nebuvo laikomasi. Todėl suprantu nerimą, kad per vietos rinkimus, kurie yra svarbūs skatinant, stiprinant ir įtvirtinant demokratiją, gali būti pažeidžiamos tam tikros teisės. Todėl esu viena iš rezoliucijos autorių.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę išsakyti savo nuomonę dėl šių išties labai įdomių diskusijų; kalbėsiu trimis klausimais.

Pirma, norėčiau atsakyti į konkretų B. Belderio klausimą dėl investicijų ir verslo aplinkos. Šioje srityje Ukrainoje reikia dar daug ką nuveikti. Tai akivaizdu, ir šį klausimą esu ne kartą iškėlęs ir Asociacijos taryboje, ir įvairiuose susitikimuose. Paskutinį kartą šį klausimą iškelti turėjau galimybę praėjusią savaitę per susitikimą su ministru pirmininku M. Azarovu. Šiuo metu Ukrainos parlamente diskusijos vyksta dėl daugelio klausimų, pvz., dėl viešųjų pirkimų įstatymo ir galimybės jį keisti.

Daugiau reikia nuveikti ir teisės normų srityje, ir, žinoma, pastarosiomis dienomis labai susidomėję stebėjome „Mittal“ atvejį. Daugiau reikia nuveikti siekiant įvykdyti įsipareigojimus ir tesėti pažadus dėl PVM klausimo, kuris taip pat svarbus mūsų įmonėms. Esame pasirengę apsaugoti Europos investuotojų ir Europos verslininkų interesus, palaikydami ryšius su Ukrainos institucijomis ir nuolat bendraudami su mūsų verslininkais.

Antra, Ukrainoje dalyvaujame sudėtingame procese. Tai procesas, kai kalbos apie Europos ateitį kartais gali būti naudingos, bet neįvykdomos. Atsitiks taip, kad Europos Sąjunga susikurs Ukrainoje, o ne Ukraina taps jos dalimi.

Jiems reikia mūsų pagalbos. Jiems taip pat reikia, kad retkarčiais pažvelgtume teisybei į akis. Būtent to jie iš mūsų tikisi.

Nereikia veltis į klaidingas diskusijas apie svarbesnius dalykus: stabilumą, pagarbą vertybėms ir įsipareigojimą jų laikytis, o tai jau trečias klausimas, kurį noriu aptarti.

Kas aš toks, kad šiame Parlamente reikščiau nuomonę apie rezoliucijos projektą, bet, manau, jau pats faktas, kad šios diskusijos vyko, yra vertingas ženklas. Manau, tai, kad šio Parlamento atstovai netrukus vyks į Ukrainą ir perduos daugumą šių minčių, yra jau labai vertinga. Taip pat manau, kitas labai vertingas dalykas, kurio turėtume tikėtis iš ukrainiečių, yra tai, kad būsimi vietos rinkimai, vyksiantys spalio 31 d., tik patvirtins jų šalies demokratiškumą.

Jeigu galima, savo kalbą baigsiu.

  Pirmininkas. – Kadangi M. Gahler buvo minimas asmeniškai, jam suteikiama teisė kalbėti remiantis Darbo tvarkos taisyklių 151 str. 1 dalimi.

Prašau kalbėti labai trumpai ir atsakyti į asmenines pastabas.

  Michael Gahler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėjau išsamiau pakalbėti apie tai, ką pasakė H. Swoboda. Jis išreiškė ne visai teisingą mintį. Tiesa, kad savo rezoliucijoje mes, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) partija, neteisingai pacitavome Venecijos komisijos žodžius. Kalbėjau su T. Markertu, ir man jis pasakė, ką kalbėjo iš tiesų. Todėl bendroje rezoliucijoje šios citatos nebėra. Taigi, kaip matote, dėl to nebereikia diskutuoti.

Apie teisinę valstybę kalbėjote apskritai. Tačiau aš būčiau norėjęs išgirsti jus, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narį, kalbant ką nors aiškaus ir konkretaus apie slaptosios policijos veiksmus šalyje. Kai partijoms neleidžiama dalyvauti rinkimuose, tai, ką galima kritikuoti net ir prieš rinkimus, kaip ir šiuo atveju, rinkimų rezultatai akivaizdžiai negali atitikti demokratinių ir europietiškų standartų.

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Pone pirmininke, tai neturėtų būti dialogas. Tačiau pone M. Gahleri, jūs turėtumėte žinoti bent tai, kad pranešime spaudai, kuris buvo padarytas ir mano frakcijos vardu, aiškiai pasakiau, kad būtina kontroliuoti slaptąsias tarnybas. Tą patį pasakiau ir kalbėdamas su ministru pirmininku M. Azarovu. Šiuo klausimu turime tvirtą nuomonę.

Norėčiau dar kartą jūsų paprašyti per naktį pagalvoti, ar nebūtų išties prasmingiau rezoliuciją priimti bendru visos bendrijos sutarimu, o ne maža balsų persvara, kaip būtų šiuo atveju. Dar kartą apie tai pagalvokite. Tai būtų protinga.

  Pirmininkas. – Užbaigdamas diskusijas noriu pranešti, kad gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų⁽¹⁾, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Ukraina visada vaidino ypatingą vaidmenį ES Rytų Partnerystės politikoje. Jos dydis, padėtis, bei istorijos vingiai padaro ją svarbiu tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Nenuostabu, kad ir anksčiau, ir dabar Europa atidžiai seka politinius įvykius Ukrainos viduje. Deja, dabartinis vaizdas nėra vienareikšmiškas. Reikia pripažinti - naujoji vyriausybė buvo išrinkta laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose, ji padėjo Ukrainai išeiti iš prieš pusę metų vyravusio ekonominio ir politinio chaoso. Iš kitos pusės negalime nepastebėti keliančių nerimą tendencijų žiniasklaidos laisvės srityje. Tačiau sutinku su kolegomis, kurie teigė jog šiandieninė rezoliucija yra nesavalaikė. Manau, kad ją reikia atidėti, o po ateinančią savaitę numatyto EP delegacijos vizito, po artėjančių savivaldybių rinkimų ir ES-Ukrainos aukščiausio lygio susitikimo, mes galėtume pateikti labiau subalansuotą ir objektyvesnę Parlamento poziciją. Juk Ukraina gali duoti gerą pavyzdį kitoms NVS valstybėms, kaip žengti suartėjimo su ES keliu kartu puoselėjant gerus santykius su Rusija.

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – Vertinu diskusijas dėl Ukrainos, kai nuomonės reiškiamos aiškiai. Darau išvadą, kad Ukrainos demokratijai reikia pagalbos, bet kitokios nei šio dokumento priėmimas. Kur kas svarbiau būtų sudaryti sąlygas vystymuisi. Pavyzdžiui, palengvinti įtampą regione. Būtent todėl būtina sustabdyti Prancūzijos planą parduoti Rusijai „Mistral“ karo laivus!

(Posėdis sustabdytas 17.55 val. ir atnaujintas 18.00 val.)

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja