Pirmininkas. − Pirmasis klausimas – Komisijos pareiškimas dėl Moldovos Respublikoje įgyvendintų reformų ir procesų.

  Štefan Füle, Komisijos narys. − Pone pirmininke, kalbėdamas apie ES ir Moldovos santykius manau, kad nekyla abejonių, jog per trumpiausią laiką padarėme labai didelę pažangą, tačiau šalies viduje dar kyla daug sunkumų.

Per rugsėjo 5 d. vykusį referendumą siekta išspręsti politinės aklavietės klausimą keičiant Prezidento rinkimų taisykles. Referendumas nepavyko. Dėl to belieka apgailestauti. Tačiau kitas aktualus klausimas, ar referendumas surengtas laikantis demokratijos standartų. Svarbiausia, kad tarptautiniai stebėtojai patvirtino neabejotiną jo atitiktį šiems standartams. Tai – vilčių teikiantis ženklas.

Lapkričio 28 d. rinkimai taip pat svarbūs siekiant įtvirtinti demokratiją šalyje. Šiuo atžvilgiu ir toliau siųsime aiškias žinias visoms suinteresuotosioms šalims. Vėliau visos politinės jėgos turės dirbti kartu, kad išrinktų Prezidentą ir sudarytų Vyriausybę, galinčią vesti šalį esminių reformų keliu.

Kartu toliau nuolat remsime Moldovos Vyriausybės vykdomas struktūrines reformas. Leiskite pabrėžti keletą svarbių aspektų.

Europos Sąjunga – ne tik pati didžiausia paramos Moldovai teikėja; kovo mėn. jai pavyko sutelkti daugiau kaip keturiasdešimt paramos teikėjų, norinčių palaikyti Moldovos vykdomas reformas. Šie paramos teikėjai įsipareigojo 2010–2013 m. skirti labai didelę 1,9 mlrd. EUR sumą, įskaitant mūsų įsipareigojimą skirti 550 mln. EUR.

Pastaraisiais mėnesiais laiku reagavome į daug konkrečių Vyriausybės poreikių: ministrams teikėme aukšto lygio politinius patarimus; palaikėme pastangas įtvirtinti demokratiją su teisinės valstybės principu susijusiose srityse; padėjome organizuoti konsultacijas dėl rinkimų; sprendėme neatidėliotinų poreikių po praėjusią vasarą įvykusių potvynių klausimus ir didinome Moldovos galimybes eksportuoti vyną.

Kartu su Moldovos Vyriausybe aktyviai bendradarbiavome su Padniestrės regiono gyventojais įgyvendindami nedidelio masto projektus, daugiausia socialinėje srityje. Kitais metais pradėsime įgyvendinti Išsamią institucijų kūrimo programą, kuri numatyta pagal Rytų partnerystės strategiją.

Įgyvendinus šią programą Moldova galės pasirengti asociacijos susitarimui, dėl kurio šiuo metu deramės, ir jį įgyvendinti. Po paskutinio derybų etapo, spalio 13–14 d. vykusio Kišiniove, dar kartą paaiškėjo, kad pažanga šių derybų atžvilgiu daroma labai sparčiai.

Dar viena mūsų pagalbos formų – tiesioginiai pervedimai į Moldovos biudžetą. Nuo paskutiniojo 2009 m. ketvirčio 37 mln. EUR išmokėta kaip sektorinė parama biudžetui, o netrukus bus papildomai išmokėta 15 mln. EUR. Iš jų apie 8,5 mln. EUR tiesiogiai skirta padėti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms. Atsižvelgdami į tai, kad Pirmininkas J. Buzek patvirtino atitinkamą teisėkūros sprendimą, tikimės netrukus išmokėti pirmąją makrofinansinės pagalbos programos išmoką – 40 mln. EUR.

Vadovaudamiesi tais pačiais principais toliau laikysimės įtempto politinių ryšių įtvirtinimo ir mainų technikos srityje grafiko. Po kelių dienų Liuksemburge susitiksiu su ministru pirmininku V. Filatu. Lapkričio mėn. ES ir Moldovos prekybos pakomitetyje bus nagrinėjamas Moldovos atsakas į pagrindines Komisijos rekomendacijas siekiant pasirengti deryboms dėl tvirtos ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos.

Be to, su Moldova vyksta atskiras dialogas žmogaus teisių klausimais, taip pat dialogas energetikos klausimais ir deramasi dėl aviacijos paslaugų susitarimo. Ėmėmės aktyvių tolesnių veiksmų liepos mėn. pradėto dialogo dėl vizų klausimu. Kitą pirmadienį Užsienio reikalų taryba, remdamasi faktų nustatymo misijų, kurias rugsėjo mėn. vykdė nepriklausomi ekspertai, rezultatais, tikisi pateikti išvadą šiuo klausimu.

  Monica Luisa Macovei, PPE frakcijos vardu. – (RO) Šių diskusijų tikslas – aptarti per pastaruosiuos metus Moldovos Respublikos įvykdytas reformas ir įvertinti pažangą, padarytą siekiant integruotis į Europą.

Šios šalies klausimas metus laiko įtrauktas į Europos Sąjungos darbotvarkę, nes Moldova įvykdė savo įsipareigojimus. Norėčiau paminėti kai kuriuos šių įsipareigojimų. Parengtas prioritetinių priemonių įgyvendinimo pagrindinėse reformos srityse planas kartu su kitu planu, kuris parengtas siekiant įvykdyti teisingumo reformą. Abu planai pradėti įgyvendinti. Taip pat pradėtas dialogas dėl žmogaus teisių. Be to, rugsėjo mėn. Moldovos Respublikos parlamentas ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą. Intensyviai deramasi ir pasiekta puikių rezultatų dėl asociacijos susitarimo. Praėjo tik vieni metai, tačiau procesą pradėję asmenys užtikrino jo tęstinumą.

Moldovos Respublika – didžiausią pažangą padariusi ES Rytų partnerystės valstybė. Todėl prašau Tarybos vertinti šią valstybę atskirai, atsižvelgiant į jos pranašumus. Norint pasiekti pažangą reikėjo politinės valios, sunkaus darbo ir atsidavimo, ir šios pastangos turi būti atlygintos. Apdovanojome Vakarų Balkanus už priemones, kurių jie ėmėsi. Ženkime į priekį ir taip pat apdovanokime Moldovos Respubliką.

Dialogo dėl vizų klausimu Moldova padarė didelę pažangą visose keturiose srityse. Todėl prašau Tarybos per kitą sesiją, spalio 25 d., paraginti Komisiją parengti veiksmų planą, kad Moldovos Respublikos piliečiai galėtų keliauti be vizų. Tiesioginis žmonių bendravimas daug vertesnis už bet kokią deklaraciją.

Priimti sprendimą dėl Padniestrės regiono labai svarbu siekiant užtikrinti politinį ir ekonominį Moldovos Respublikos ir šio regiono stabilumą. ES vaidmuo politiniu lygmeniu turėtų būti svarbesnis, o mes, įgyvendindami bendrus projektus, turime daryti žmonėms akivaizdžiai matomus pokyčius.

Galiausiai Europos integracijos procesas padėjo sukurti demokratiją ir kaip niekada sparčiai Europos istorijoje užtikrinti laisvę. Pažvelkime, kaip per pastaruosius 20 metų pasikeitė Vidurio ir Rytų Europos padėtis. Dabar ir Vakarų Balkanuose viešpatauja taika, taip pat vykdomos reformos. Darykime viską, kas būtina, kad tokia pat padėtis būtų įtvirtinta ir Moldovos Respublikoje.

  Adrian Severin, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Moldovos Respublika turi vieną pasirinkimo galimybę: tapti „padniestriškesnė“ arba europietiškesnė. T. y., ji turi rinktis iš oligarchinės sovietinės praeities ir saugumo, klestėjimo ir socialinio teisingumo ateities.

Moldovos vidaus politinis nestabilumas iki šiol darė neigiamą poveikį jos vystymuisi. Didžiausia Moldovos Respublikos problema susijusi ne su jos patiriamais išorės sunkumais, o su politinių jėgų vidaus susiskaidymu. Dėl šio vidaus politinio nestabilumo valdančioji koalicija neturėjo pakankamai laiko pasirinktiems europiniams sprendimams įgyvendinti. Šiuo metu Moldovoje vykdomi esminiai pokyčiai. Šių pirmalaikių rinkimų rezultatai turėtų padėti vesti šalį europinio modernizavimo ateities link.

Todėl raginame visas Moldovos politines jėgas, siūlančias šaliai europinio modernizavimo ateitį, vengti bet kokio nereikalingo protagonizmo ar konfrontavimo ir sutelkti dėmesį į plataus užmojo viziją, kuri padėtų šaliai pasiekti savo europinius tikslus.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, prieš aštuoniolika mėnesių šį Parlamentą sukrėtė žiaurūs įvykiai Kišiniove. Po kelių savaičių labai džiaugėmės čia, savo aplinkoje, sutikdami šios šalies demokratinių partijų lyderius, pasirinkusius naują kelią. Pritariame Moldovos žmonių užsidegimui siekti naujos ateities.

Labai džiaugėmės galėdami pažymėti nuo to laiko šalies padarytą pažangą. Dar reikia padaryti didelę pažangą – ypač siekiant įvykdyti teisingumą tų žiaurių įvykių kaltininkams, – tačiau jei per kitą mėnesį vyksiančius rinkimus Moldovoje dabartinei koalicijai bus leista toliau eiti savo pareigas, esama didelės tikimybės, kad, nepaisant ekonomikos nuosmukio keliamų sunkumų, šalyje bus įgyvendinti pradėti pokyčiai.

Britų rašytojas Francis Bacon yra pasakęs, kad viltis – geri pusryčiai, bet prasta vakarienė. Moldovos valdančiosioms partijoms neturėtų kilti abejonių, kad įgyvendinti reformas privalu patvirtinus teisės aktus, kuriais leidžiama vykdyti tokias reformas. Laikas nėra mūsų sąjungininkas. Daug darbų reikia atlikti labai greitai.

Mano frakcija palankiai vertina Komisijos nario Š. Füle ir jo tarnybų atliktą darbą padedant Moldovai atlikti savo užduotis. Palankiai vertiname „Moldovos draugų“ grupės sukūrimą ir didelį Europos šalių atstovų susitikimą, kuris surengtas siekiant padėti Moldovai žengti į priekį. Europos Sąjunga labai stengiasi padėti šiai itin skurdžiai šaliai pradėti vadovautis Europos standartais. Tikiuosi, Taryba, kitą savaitę svarstydama vizų režimą, padės mums nustatyti tolesnius veiksmus, kurių derėtų imtis sprendžiant vizų klausimą.

Kaip sakė vienas mūsų steigėjų, šalies orientavimąsi į Europą lemia ne Europos Sąjunga, o europinė jos žmonių dvasia. Raginame Moldovos žmones per kitą mėnesį vyksiančius rinkimus parodyti šią europinę dvasią.

  Tatjana Ždanoka, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, palankiai vertiname Moldovos Respublikos padarytą pažangą ir tikimės, kad būsimas rinkimų procesas padės toliau stiprinti demokratinių institucijų veiklą ir užtikrinti, kad Moldovoje būtų gerbiami teisinės valstybės principai ir žmogaus teisės.

Žinome, kad Moldovos visuomenė plačiai pritaria būsimai Moldovos narystei ES, tačiau ne narystei NATO. Nepaisydamos skirtingų savo politinių pažiūrų, visos Moldovos Parlamento partijos skelbia, kad pritaria bendradarbiavimui su Europa ir integracijai į ją. Tačiau atsižvelgdama į savo šalies, Latvijos, patirtį apie narystę ES, kalbėdama su Moldovos politikais bandžiau išaiškinti, kad narystė ES negali būti savitikslė. Labai svarbu labiau stengtis įgyvendinti išsamias ir nuoseklias ekonomikos ir teismų reformas, visų pirma kovojant su korupcija.

Moldovos visuomenė įvairiatautė ir įvairiakalbė; be to, esama labai svarbių istorinių įvykių vertinimo skirtumų. Todėl labai pavojinga kurti papildomas skiriamąsias linijas Moldovos visuomenėje. Mano manymu, neseniai patvirtintas potvarkis, kuriuo birželio 28 d. skelbiama Sovietų okupacijos diena ir dėl kurio kilo neigiama daugumos Moldovos gyventojų reakcija, nepadėjo suvienyti visuomenės, o turėjo tiesiog priešingą poveikį.

Moldovos visuomenė taip pat skirtinga jos gyventojų pilietybės požiūriu. Kadangi dauguma gyventojų turi dvigubą pilietybę, atsiranda papildomų skirtumų teisių požiūriu, todėl turime labai stengtis panaikinti šiuos skirtumus ir užtikrinti galimybę visiems Moldovos gyventojams naudotis beviziu režimu.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, niekas neabejoja, kad Moldova dar turi daug nuveikti, kol pasieks savo galutinį tikslą – įstos į Europos Sąjungą, ir šį tikslą mano frakcija, ECR, palaiko. Nepaisant to, kad Moldova priklauso PPO, ji tebėra viena skurdžiausių Europos šalių, todėl ji neapsaugota nuo organizuoto nusikalstamumo, prekybos žmonėmis ir korupcijos. Moldovai tebetrukdo besitęsiantis įsisenėjęs konfliktas su atsiskyrusiu Padniestrės regionu, kuriame kalbama rusiškai ir kuriame vyraujančios yra Rusijai palankios politinės kryptys.

Vis dėlto, kadangi prieš 15 mėnesių nuversta komunistų valdžia, Moldova pradėjo daryti didelę pažangą. Aljanso už Europos integraciją partijos, dabartinė valdančioji koalicija, parodė turinčios labai didelių gebėjimų dirbti kartu siekiant paspartinti Moldovos integraciją į Europos Sąjungą. Europos Sąjunga turėtų toliau daryti spaudimą Moldovos Vyriausybei siekti didesnės pažangos ekonomikos reformų srityje ir visų pirma tobulinti teisinės valstybės ir gero valdymo principus.

Taip pat turėtume atlyginti Kišiniovui už pastangas ir daugiau su juo bendrauti. Buvo minėtas vizų klausimas, tačiau norėčiau iškelti delegacijos Euronest parlamentinėje asamblėjoje, kuri suteikia galimybių ir ES, ir Moldovos politikams apsvarstyti bendrus interesus, klausimą. Deja, EURONEST, apie kurią kalbėjau per praėjusią Parlamento kadenciją parengtame pranešime, tebėra neveiksni dėl kilusio ginčo, kas atstovaus Baltarusijai, nes mūsų Parlamentas nepripažįsta nedemokratiškai išrinkto šios šalies parlamento.

Tikiuosi, vieną dieną visos tikrai europinės Rytų partnerystės šalys, t. y. Moldova, Ukraina ir būsimoji demokratiška Baltarusija, taps šalimis kandidatėmis į ES.

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, šiomis diskusijomis parodomas Europos įsipareigojimas padalytai Moldovos Respublikai, tad labai dėl to džiaugiuosi. Mano šalies, Nyderlandų, piliečiai daugelį metų įgyvendina keletą įkvepiančių socialinių iniciatyvų, kuriomis siekiama suteikti Moldovos jaunimui realių galimybių. Šiuo atžvilgiu norėčiau didžiuodamasis paminėti organizaciją „Ohrei“, įsteigtą Biunschotene-Spakenburge, – miestelyje, kuriame labai aktyviai sprendžiami tokie klausimai. Galiu pažvelgti šios organizacijos žmonėms į akis, nes čia taip pat kalbame apie šį klausimą ir taip rodome savo įsipareigojimą. Beje, Moldova siekia sudaryti išsamų ir visapusišką prekybos susitarimą su Europos Sąjunga. Komisijos narys Š. Füle taip pat tai minėjo. Pone Komisijos nary, kokia yra padėtis, susijusi su šiuo susitarimu, ir ar jau padaryta tikra pažanga?

Labai svarbu didinti Moldovos gaminamų produktų, visų pirma žemės ūkio produktų ir Kišiniovo vyno, pardavimo galimybes, nes pagrindinė įprasta jos pardavimo rinka, Rusija, dėl politinių priežasčių nuolat užveria savo sienas ir riboja vežimo per jas galimybes. Pone Komisijos nary, apie tai jau kalbėjote, tačiau ar yra koks nors būdas, kaip Europos Sąjunga galėtų padėti išspręsti šį Moldovai labai svarbų klausimą.

Galiausiai norėčiau užduoti klausimą apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pateiktą iniciatyvą „Meseberg“. Ar Rusija dabar iš tikrųjų siekia išspręsti Padniestrės regiono klausimą, kad būtų stiprinamas ES ir Rusijos dialogas? Girdžiu kalbas, iš kurių galima spręsti, kad Kremliuje iki šiol nesiimta jokių veiksmų. Pone Komisijos nary, pirmiausia norėčiau palinkėti jums daug sėkmės ir ištvermės siekiant priartinti Moldovą prie Europos.

  Traian Ungureanu (PPE). - Pone pirmininke, yra daug įrodymų, kad Moldovos įsipareigojimas vadovautis europinėmis vertybėmis ir standartais tikras ir veiksmingas.

Moldova – geriausias europinės politikos įgyvendinimo pavyzdys iš visų mūsų Rytų kaimynių. Iš tikrųjų vertinant Moldovos pasirengimą įsivesti eurą, ji visiškai prilygsta Vakarų Balkanų valstybėms.

Reikėtų pripažinti ir skatinti teigiamus pokyčius Moldovoje, galinčius būti pavyzdžiu kitoms šalims. Susilpnėjus demokratinių institucijų veiklai kaimyninėje Ukrainoje, Moldova tampa vis svarbesnė siekiant įgyvendinti ES politiką rytinėje Europos Sąjungos dalyje. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad per lapkričio 28 d. vyksiančius visuotinius rinkimus būtų patvirtintas nuolatinis Moldovos siekis integruotis į Europą.

Iš tikrųjų atėjo laikas ES duoti Moldovai ir moldavams teigiamą ženklą. Vizų kliūtis skiria tūkstančius moldavų šeimų. ES ir Moldovos dialogas dėl vizų gali suteikti mums didelių galimybių. Reikėtų pradėti šio dialogo veiksmų etapą. Tikėkimės, spalio 25 d. susitiksianti Užsienio reikalų taryba paragins Komisiją parengti veiksmų planą dėl vizų režimo liberalizavimo. Europinė ir integruota Moldova darytų teigiamą poveikį rytiniam ES pasieniui, kuriame dėl silpno valdymo ir neišspręstų konfliktų nuolat kyla grėsmė Europos stabilumui.

  Iliana Malinova Iotova (S&D). – (BG) Daugiatautės valstybės ir jos tapatumo stiprinimas, politinis Padniestrės regiono problemos sprendimas ir Moldovos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos valstybės, narystė Europos Sąjungoje – uždaviniai, kuriuos šiuo metu Moldova turi spręsti, ir kartu bendras mūsų tikslas.

Labai svarbus vizų režimo liberalizavimo procesas. Kaip matėme panašiais atvejais buvusiose Jugoslavijos šalyse, tai duoda gerų rezultatų. Tendencija Moldovos piliečiams išduodant kartu Bulgarijos ir Rumunijos pasus taikyti greitesnę procedūrą nėra šios problemos sprendimas, be to, dėl to gali kilti tam tikrų pavojų. Kartu Kišiniovo valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad 90 mln. EUR vertės Europos Sąjungos skiriamos makrofinansinės paramos naudą pajustų visi Moldovos piliečiai neatsižvelgiant į jų etninę kilmę. Tai labai svarbu ir Bulgarijos tautinei mažumai Moldovoje, gyvenančiai viename skurdžiausių ekonomikos požiūriu šalies regionų.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE) . – (RO) Kaip delegacijos ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komitete nariui man buvo labai malonu stebėti teigiamai vertintiną Moldovos pažangą ir galiu patvirtinti, kad pastaraisiais metais Moldovos Respublika labai aiškiai parodė įsipareigojimą laikytis Europos krypties. Šiuo požiūriu norėčiau priminti jums reformas, įvykdytas ekonomikos, teisingumo sistemos ir viešojo administravimo srityse. Kartu turime būti realistai ir pripažinti, kad pereinamasis procesas Moldovoje nėra lengvas ir kad dar reikia įvykdyti daug reformų.

Džiaugiuosi, kad diskutuojant dėl vizų režimo liberalizavimo padaryta pažanga. Vis dėlto manau, kad Komisija turėtų parengti aiškų veiksmų planą, kaip būtų galima pasiekti šį tikslą ir – kodėl gi ne – kartu ateityje apskritai panaikinti vizas. Per lapkričio 28 d. vyksiančius Parlamento rinkimus Moldovos Respublika turės išlaikyti labai svarbų išbandymą, ir, tikiuosi, gyventojai patvirtins europinį kelią, kuriuo šalis įsipareigojo eiti, ir bus nuspręsta juo eiti ir toliau.

Europos institucijų ir kai kurių valstybių narių suteikta makrofinansinė ir politinė pagalba buvo labai svarbi. Atsižvelgdamas į teigiamus mūsų politikos rezultatus, prašau Europos institucijų – Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos – toliau remti Moldovą siekiant suteikti jai pasitikėjimo ir padrąsinti ją toliau vykdyti reformas ir atkurti draugiškus santykius su Europos Sąjunga, kad Moldova galiausiai galėtų tapti integruota kaip visateisė narė.

  Adam Bielan (ECR). – (PL) Prieš dešimt dienų kartu su M. L. Macovei ir G. Watsonu bei kitais kolegomis Parlamento nariais dalyvaudami specialioje Užsienio reikalų komiteto delegacijoje lankėmės Moldovoje. Lankėmės Moldovoje šiai šaliai labai svarbiu metu: praėjus kelioms savaitėms po nesėkmingo rugsėjo 5 d. vykusio konstitucinio referendumo ir likus kelioms savaitėms iki labai svarbių Parlamento rinkimų, kurie, kaip žinote, rengiami lapkričio 28 d. Svarbiausia pamatėme, kad tauta ir moldavų visuomenė labai palaiko šalies integracijos į Europą procesą. Beveik trys ketvirtadaliai moldavų palaiko šį procesą.

Taip pat matėme didelę ministro pirmininko V. Filato vadovaujamos Vyriausybės padarytą pažangą siekiant šalies integracijos į Europą ir daug įgyvendintų reformų, įskaitant didelę pažangą kovojant su korupcija, kuri anksčiau nuolat ardė šalį iš vidaus. Žinoma, problemų tikrai yra: jų kyla dėl ekonomikos krizės ir vis dar neišspręsto Padniestrės regiono padėties klausimo. Vis dėlto norint, kad reformų procesas būtų tęsiamas po lapkričio 28 d., reikia aiškaus Europos Sąjungos ženklo, todėl tikiuosi, kad per būsimą Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą pavyks visiškai išspręsti vizų režimo liberalizavimo proceso klausimą.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Aš taip pat norėčiau padėkoti visiems, dėl kurių pastangų galimos šios diskusijos. Mūsų pareiga – labai atsakingai vertinti Moldovos Respubliką, ypač dabar, artėjant rinkimams. Aljanso už Europos integraciją Vyriausybė, įdėjusi konkrečių pastangų, įrodė, kad yra pasirengusi pradėti plataus masto politinių, ekonominių ir institucinių reformų procesą ir tapti šios srities Rytų partnerystės šalių lydere. Tai vyksta po aštuonerius metus trukusio komunistų vyriausybės valdymo, kai buvo rimtai pažeidžiamos pagrindinės teisės, pvz., teisė į saviraiškos laisvę ir teisė į teisingą teisingumą.

Reformų procesas Moldovos Respublikoje turi būti tęsiamas daugiausia teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Būtina veiksmingai kovoti su korupcija ir užtikrinti teisingumo laisvę. Kartu privalu užtikrinti saugias ir humaniškas sulaikymo sąlygas, kad būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių. Šiuo metu jau gerus aštuoniolika mėnesių Moldovos Respublikoje tęsiasi politinė krizė, be to, nepavyko surengti prezidento rinkimų bei patvirtinti referendumo.

Manau, būsimi lapkričio 28 d. vyksiantys rinkimai – didelis Moldovos kelio Europos link išbandymas. Demokratijai dar kartą pateikiamas nelengvas išmėginimas. Norėčiau prisiėmusi visą atsakomybę pabrėžti, kad jei per būsimus rinkimus Moldovos Respublikoje nepavyks užtikrinti demokratijos principų laikymosi, tai taip pat tam tikru požiūriu reikš, kad ES politika šioje šalyje nebuvo sėkminga. ES reikia šalia savęs turėti partnerį, kuris vadovautųsi tokiomis pat vertybėmis kaip ir mes.

Norėčiau baigti savo kalbą pabrėždama, kad kalba, kuria kalba Moldovos Respublikos piliečiai, dabar yra oficiali Europos Sąjungos kalba. Tai – dar viena priežastis, kodėl turėtume palaikyti šią šalį.

  Kristian Vigenin (S&D). – (BG) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas skiria laiko Moldovos – šalies, kuri iš tikrųjų europinė, – padėčiai aptarti. Šiuo požiūriu turime pasakyti, kad valdančioji koalicija už Europos integraciją iš tikrųjų įdėjo daug pastangų, kad Moldova taptų artimesnė Europos Sąjungai, ir už tai turi būti gerai įvertinta.

Šios valstybės piliečiai kartu tikisi konkretesnių rezultatų ekonominio ir socialinio vystymosi srityse. Ne sutapimas, kad šis klausimas yra ir svarbiausias dabartinės kampanijos klausimas. Užmegzti ryšius su Europos Sąjunga – ne vienkartinis įvykis. Tai ilgalaikis procesas, ir Moldovos siekis atkurti draugiškus santykius turi tapti nebeatšaukiama politika.

Nesugebėjus iš dalies pakeisti konstitucijos, valstybė tapo politiškai nestabili, todėl kyla pavojus, kad po šių rinkimų tokia padėtis gali pasikartoti. Todėl prašau svarbiausiųjų politinių jėgų neatsižvelgiant į skirtumus ir rinkimų rezultatus daryti tai, ką reikia, kad būtų užtikrintas Moldovos politinis stabilumas, nes tuomet jos turės galimybę veikti savo piliečių ir europinės savo šalies ateities labui.

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Rumunijos imperializmas – taip Moldovos komunistai apibūdina Parlamento narių iš Rumunijos domėjimąsi padėtimi Kišiniove ir kalbas apie ją neatsižvelgdami į tai, ar tai būtų Rumunijos prezidentas T. Băsescu, ar Europos Parlamento nariai iš Rumunijos. Kitaip tariant, Kišiniovo komunistai norėtų, kad Bukareštas nutiltų. Turėčiau pasakyti, kad, mano manymu, jie neturi teisės tikėtis, kad jų lūkesčiai išsipildys. Priešingai, aiškiai kalbėti – mūsų pareiga.

Pagrindinė to priežastis – pirmiausia Moldovos Respublikoje gyvena daug Europos, Rumunijos, Bulgarijos, taip pat kitų valstybių piliečių. Manau, kaip bet kurie kiti Europos piliečiai, Moldovoje gyvenantys asmenys taip pat turėtų naudotis savo teisėmis, kurios jiems suteikiamos dėl jų politinės padėties.

Antra, turime labai atidžiai stebėti Kišiniovą, nes ilgiau kaip gerus metus koalicinė vyriausybė ten veikia Europos integracijos vardu. Svarbu ne tik šios koalicijos pavadinimas. Žinoma, jei ji būtų pavadinta „Aljansu už Rusiją“, mūsų domėjimas ja būtų daug mažesnis. Ji pavadinta „Aljansu už Europos integraciją“, tačiau svarbus ne tik pavadinimas, bet ir labai drąsūs veiksmai, kurių ėmėsi ši Vyriausybė. M. L. Macovei ir Komisijos narys Š. Füle paaiškino, kokie tie drąsūs veiksmai.

Praėjusią savaitę lankydamasis Kišiniove ir Tiraspolyje pastebėjau, kad per rinkimų kampaniją, kuri netrukus bus pradėta prieš lapkričio mėn. vyksiančius rinkimus, kyla pavojus europeizmui. Iš tikrųjų Moldovos žmonės ne tik rinksis iš skirtingų politinių jėgų, bet ir spręs, ar toliau eiti keliu Europos link, ar jo atsisakyti.

Neapgaudinėkime savęs. Mačiau, kad net ES delegacijos Kišiniove vadovas pradeda save apgaudinėti. Komunistai nenori integracijos. Jie prieš metus ir kelis mėnesius parodė, ko nori. Balandžio mėn. vykusios demonstracijos – aiškus Kišiniovo komunistų interesų įrodymas. Todėl tikiuosi, kad žmonės suvoks partijų siunčiamas žinutes ir požiūrį, kuriuo jos vadovaujasi, o politikai – žmonių norus, kuriuos jie išreiškia prie balsavimo dėžių.

  Marek Siwiec (S&D). – (PL) Paklauskime savęs, kodėl tiek daug dėmesio skiriame tokiai mažai šaliai, esančiai netoli Juodosios jūros, tačiau su ja nesiribojančiai. Galbūt kalbame apie Moldovą todėl, kad ji – maža valstybė, kurioje susitinka du pasauliai. Vienas jų, kurį kadaise simbolizavo Sovietų Sąjunga, labai sunkiai tampa praeitimi. Moldova – suskaidyta šalis. Dalis jos okupuota ir remiama išorės jėgų. Manau, ši šalis verta mūsų paramos. Tai – maža šalis, kurioje gyvena labai drąsūs žmonės, norintys tapti artimesni Europos Sąjungai ir kurti demokratiją.

Pone Komisijos nary, Moldovos padėtis primena fizikos dėsnį, kad svarbu ne jėga, o tai, kur ji nukreipiama. Milijonai eurų, apie kuriuos kalbėjote, nedaro didelio įspūdžio. Tai – tik nedidelė pinigų suma, tačiau teisingai ir tinkamu metu panaudota gali padėti pasiekti norimą teigiamą poveikį. Linkiu sėkmės visiems, norintiems kurti demokratiją Moldovoje. Manęs nedomina partinė priklausomybė, tačiau norėčiau, kad Moldova būtų suvienyta, kad ji susikurtų geresnę ateitį ir kad artimiausiu metu ji taptų mūsų partnere.

  Eduard Kukan (PPE). - (SK) Iš pažangos, kurią Moldova iki šiol padarė, matyti, kad ši šalis galėtų tapti puikiu sėkmingo dalyvavimo Europos Sąjungos Rytų partnerystės veikloje pavyzdžiu.

Dabartinė europinė Vyriausybė, vadovaujama Aljanso už Europos integraciją, pateikė Moldovos piliečiams aiškių ir svarbių politinių ateities galimybių, susijusių su būsima šalies pažanga demokratijos srityje. Vis dėlto taip pat reikia pripažinti, kad ilgalaikiai nesutarimai dėl konstitucijos reformos turėjo neigiamos įtakos šalies vidaus politinei padėčiai. Po nesėkmingo referendumo, per būsimus rinkimus turėtų būti įveikta aklavietė, į kurią pateko politinės partijų derybos. Manau, Europos Sąjunga turėtų aiškiai pripažinti svarbią dabartinės Vyriausybės pasiektą pažangą gerinant savo santykius su ES.

Spalio 25 d., pirmadienį, Užsienio reikalų taryba turėtų pateikti savo išvadas dėl Moldovos. Ji turėtų palaikyti europines priemones, kurių iki šiol ėmėsi dabartinė Vyriausybė, ir, svarbiausia, ji galėtų paprašyti Komisijos parengti veiksmų planą dėl vizų režimo liberalizavimo. Šis klausimas svarbus Moldovos piliečiams. Žinoma, galutinius rezultatus pirmiausia lems rinkimų rezultatai. Dėl Europos Parlamento, manau, mūsų požiūris į Moldovą turėtų būti teigiamesnis. Turėtume aiškiai įrodyti savo paramą europinėms šios šalies jėgoms ir parodyti joms, jog mums rūpi, kad Moldova taptų būsima vieningos Europos šeimos nare. Turime įtikinti jas, kad tokia ateitis geriausia jų pačių labui.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). - Pone pirmininke, nuo tos akimirkos, kai pagal Molotovo-Ribentropo paktą Europa buvo padalyta į įtakos sritis ir Moldova buvo priskirta TSRS, ji daug nuveikė.

Šiandien Moldova – nepriklausoma valstybė. Reikia pripažinti, kad jai kyla daug problemų. Kartu ji yra ir demokratiška šalis, siekianti integruotis į Europą, todėl šiandien norėčiau paraginti visas šios šalies politines klases, visas demokratines politines jėgas ir visas etnines bendruomenes vengti nereikalingo konfrontavimo ir sutelkti dėmesį į plačios Moldovos Respublikai skirtos vizijos kūrimą siekiant nukreipti šią šalį jos europinių tikslų siekimo link.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – Padniestrės regiono klausimas. Padniestrė turėtų būti itin aktualus mūsų darbotvarkės klausimas, todėl palankiai vertinu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir kai kurių kitų valstybių politikos lyderių pateiktą iniciatyvą išspręsti šį įsisenėjusį konfliktą.

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). - Pone pirmininke, Moldova – paskutinė „lotyniška“ vietovė už ES ribų. Istorijai čia teko labai svarbus vaidmuo. Tačiau įgyvendinant kaimynystės politiką ir Rytų partnerystės strategiją didėja Moldovos ateities galimybės pirmiausia priartėti prie ES, o vėliau, įvykdžius nustatytas sąlygas, į ją įstoti.

Dabartinė koalicija, neatsižvelgdama į netrukus vyksiančius rinkimus, sparčiau vykdė reformas, ir ES į tai reagavo tinkamai. Už tai reikėtų padėkoti abiejų šalių atstovams, atsakingiems už šį procesą. Ir sparčiai vykdant vidaus reformas, ir ES reaguojant į šiuos pokyčius reikėtų toliau stengtis kuo greičiau peržengti ribą, kai kelio atgal nebėra.

Moldovos galimybes, žinoma, lems tai, kaip bus išspręstas Padniestrės konfliktas. Šiuo požiūriu vilčių teikia dabartinės diskusijos šia tema, pradėtos Potsdame per Vokietijos ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą ir, kaip manoma, atnaujintos per pastarąjį trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą Dovilyje, pasinaudojant akivaizdžiu Rusijos noru rasti šios problemos sprendimą. Laikykimės duotų pažadų ir dirbkime kartu, kad ši paskutinė lotyniška vietovė taptų ES dalimi.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, kai anksčiau svarstėme Balkanų klausimą, pvz., kai sutelkėme dėmesį į Kosovo ar Bosnijos problemas, buvome linkę į Moldovą žiūrėti pro pirštus. ES jau seniai turėjo tarpininkauti sprendžiant Moldovos ir jos kaimynų konfliktus. Gaila, kad dabar Moldova atmetė ES pasiūlymą tarpininkauti sprendžiant Padniestrės konfliktą.

Ne sutapimas, kad Moldovos santykiai su Europos šeima prasti. Taip yra dėl nedarnios posocialistinės šalies ekonomikos. Kaip žinome, svarbiausia pramonės sritis Rytų Moldovoje, remiama Rusijos, paskelbė savo nepriklausomybę, taigi taip buvo galutinai įtvirtintas šalies ekonominis nuosmukis, nes Moldovos ekonomika pagrįsta tik žemės ūkiu.

Kai lapkričio mėn. Moldovos piliečiai eis balsuoti, kad išrinktų naują vyriausybę, bus svarbu užtikrinti, kad rinkimai vyktų sklandžiai, siekiant užkirsti kelią tolesniems neramumams ir, pvz., konflikto su Rumunija paaštrėjimui.

  Andrzej Grzyb (PPE). – (PL) Pone Komisijos nary, stebėjau pakartotinius rinkimus Moldovoje. Kalbėdami su tuo metu opozicinių partijų atstovais matėme didelį norą keistis. Šie pokyčiai įvyko. Dabartinis ministras pirmininkas V. Filat, tuomet kalbėdamas kaip opozicijos atstovas, aiškiai įvardijo europinius siekius. Kai jis lankėsi čia, Europos Parlamente, savo kalbose labai palankiai vertinome jo darbo veiksmingumą. Tai patvirtino ir Užsienio reikalų komiteto delegacija, kuri neseniai lankėsi Moldovoje.

Vidaus problemos, ypač Padniestrės regiono, suirutė ir netvarka šalyje – praeities ir suskaidymo simboliai – labai sudėtingi klausimai. Turime palaikyti procesą, kurį įgyvendinus būtų galima prijungti Padniestrę prie Moldovos. Ten esama nemažai problemų, įskaitant migracijos problemą. Pone Komisijos nary, kiekviena paramos Moldovai išraiška – ir dėl to pritariu savo kolegai Parlamento nariui ponui...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, praėjusią savaitę lankiausi Kišiniove, Moldovoje. Dalyvavau kultūros ministro surengtoje konferencijoje dėl Moldovos integracijos į Europą ypatingą dėmesį skiriant kultūrai. Labai palankiai įvertinau didelį norą augti, ypač įgyvendinant ne vieną įvairiopą iniciatyvą: nuo infrastruktūros kūrimo ir kelių tiesybos, elektros ir visų kitų tinklų tiesimo iki profesinio mokymo visose prekybos srityse ir kitų profesijų asmenims skirtų žinių atnaujinimo kursų.

Moldovos žmonės labai suinteresuoti prisijungti prie Europos. Vyriausybė siekia artimiausiu metu iš tikrųjų integruotis į Europos Sąjungą ir dirba šia kryptimi. Gerai, kad šiuo metu Europa didžiausia dėmesį skiria...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Andrew Henry William Brons (NI). - Pone pirmininke, šiuo metu ne vienas ES finansavimo gavėjas tik įpusėjo siekti visapusės narsytės. Jei išplėsime narystę ir leisime prisijungti vis daugiau ir net skurdesnėms valstybėms, įmokų perviršio gavėjų dalis padidės galbūt net dviem trečdaliais. Akivaizdu, kad dėl to nukentės įmokų perviršio mokėtojai, tačiau kartu ir dabartinės narės, kurios yra įmokų perviršio gavėjos.

Mums dažnai sakoma, kad vizų apribojimų sušvelninimas neturi nieko bendra su migracija, ir šiuo atveju, žinoma, turima omenyje teisėta migracija. Vis dėlto vizų apribojimų sušvelninimas bus glaudžiai susijęs su neteisėta migracija: prasidės prekyba žmonėmis, kurie turės dirbti už mažesnį nei minimalų darbo užmokestį ir prastesnėmis nei būtiniausios darbo sąlygomis. Be to, iš šalies išvyks darbingo amžiaus žmonės, kurie galėtų padėti šaliai išbristi iš skurdo.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad 1991 m. Moldova paskelbė savo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Ar ji iš tikrųjų nori atsisakyti savo nepriklausomybės dėl ES, nepaisant to, kiek sidabrinių ji už tai gaus?

  Štefan Füle, Komisijos narys. − Pone pirmininke, labai palankiai vertinu šias diskusijas. Labai vertinu šioms diskusijoms parinktą laiką ir, svarbiausia, tai, kad šio Parlamento siunčiama žinia ir rodoma parama akivaizdžiai sudaro vienovę.

Moldovos Respublikos istorijoje vyksta labai svarbūs pokyčiai. Praėjusiais metais Komisija aktyviai padėjo Moldovos Vyriausybei siekti visų įmanomų jos plataus užmojo reformos programos tikslų.

Mūsų palaikomose reformose be jokių išimčių atsispindi gana daug ES ir Moldovos veiksmų plano tikslų. Norint užtikrinti Moldovos Respublikos ateitį labai svarbu sėkmingai įgyvendinti šias reformas.

Palaikėme modernios ir klestinčios Moldovos viziją, pagal kurią šalyje gyventų sutaikyta visuomenė ir jos teritorinis vientisumas būtų atkurtas ne vieną kartą ir ne tik rugsėjo 30 d., kai Kišiniove lankėsi G. Watsono minėta vadinamųjų draugų grupė. Nekyla abejonių, kad šioje srityje Europa turi pamokyti Moldovą.

Moldovos Respublika žengia teigiama linkme. Esu įsitikinęs, kad šalis pajėgs pasiekti politinį kompromisą, kuris būtinas siekiant paremti įsipareigojimą vykdyti reformas. Mes kiek įmanydami ir toliau palaikysime Moldovos piliečius ir teiksime reformoms įgyvendinti būtiną išorės pagalbą. Toliau remsime Moldovos piliečius, kad jie per artėjančius Parlamento rinkimus galėtų sėkmingai išlaikyti tvarumo išbandymus. Taip pat nuoširdžiai tikiuosi, kad po šių rinkimų Moldovoje bus pradėtas visapusiškas politinis procesas, kurį įgyvendinant visas dėmesys bus skiriamas europinei darbotvarkei, ir bus tęsiamas pertvarkos procesas, kuris bus naudingas ir Moldovos piliečiams, ir Europai.

  Pirmininkas. − Baigiantis šioms diskusijoms⁽¹⁾ gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijos, kurie pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien, 2010 m. spalio 21 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai(Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Aš taip pat palankiai vertinu pažangą, kurią praėjusiais metais Europos Sąjunga padarė Moldovos Respublikos atžvilgiu. Leiskite pasveikinti savo kolegas Parlamento narius, pateikusius šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

Įstojusi į Europos Sąjungą Rumunija įsipareigojo ginti Moldovos Respublikos interesus ES. Manau, pasirašydami šią rezoliuciją dauguma įvairioms frakcijoms priklausančių Europos Parlamento narių iš Rumunijos konkrečiai įrodė šį pirminį įsipareigojimą.

90 mln. EUR, skirtų šiai šaliai kaip makrofinansinė pagalba, buvo ir tebėra gyvybiškai svarbi parama, kurios reikia Moldovai ir jos piliečiams norint daryti pažangą ir visų pirma įvykdyti įsipareigojimus, kuriuos šalis prisiėmė reformų vykdymo, teisinės valstybės principo laikymosi ir kovos su korupcija srityse.

Moldovos Respublikai iškilusios dvi svarbiausios problemos, kurias reikia išspręsti. Pirmoji – Padniestrės regionas, dėl kurio Europos vyriausybių įnašas turi būti konkretesnis ir tvirtesnis, be to, reikia atnaujinti derybas. Antroji problema, kurios sprendimas, akivaizdu, priklauso nuo demokratinių politinių Moldovos Respublikos jėgų (kurias turime skatinti), – kaip lapkričio 28 d. vyks rinkimai. Turime užtikrinti, kad ir valstybėje, ir už jos ribų esantiems piliečiams būtų suteikta de facto galimybė pasinaudoti savo teise balsuoti už savo centrinę vyriausybę. Dėkoju.