Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Franziska Katharina Brantner (A7-0066/2009)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Labai ačiū, ponia pirmininke. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos ekonomika dažnai nukentėdavo dėl vietinių ir pasaulinio masto krizių ir finansinio nestabilumo. Siekiant ateityje išvengti panašių pavojingų padėčių pasikartojimo iš anksto turi būti parengti paramos planai, be to, turi būti užtikrintas tinkamas reagavimas prieš susiduriant su problemomis ir po to. Stabilumo priemonė tam puikiai tinka.

Į finansinę ir techninę paramą taip pat turėtų būti įtraukta žmogiškoji ir ekonominė plėtra bei konsultacijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir pagrindinių laisvių pažeidimų. Taip pat remiu pranešėjos poziciją dėl strateginio planavimo sektoriaus tobulinimo. Tai ypač svarbu siekiant socialinių konfliktų prevencijos, taip pat kuriant Išorės veiksmų tarnybą.

PIRMININKAVO: László TŐKÉS
Pirmininko pavaduotojas

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, po balsavimo dėl F. K. Brantner pranešimo norėčiau pasinaudoti galimybe ir atkreipti Komisijos ir Tarybos dėmesį į tai, kad būtina kuo skubiau pasiekti trišalį susitarimą dėl stabilumo priemonės pakeitimų.

Ginčytini klausimai susiję su deleguotais aktais ir teisėtomis Parlamento galimybėmis kruopščiai išnagrinėti ES finansinių priemonių panaudojimą. Reikalingas skubus politinis sprendimas, pagrįstas trijų ES institucijų tarpusavio pusiausvyra.

Taip pat norėčiau paskatinti Komisiją geriau informuoti Europos Parlamentą, pvz., apie projektų pobūdį, įgyvendinimą ir peržiūrą.

Parlamentas iš Komisijos gauna informaciją apie išimtines pagalbos priemones, bet Komisijos teikiama informacija išsamesniais strateginiais ir analitiniais klausimais vis dar nepateisina Parlamento lūkesčių.

Pranešimas: Gay Michel (A7-0078/2009)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Vystomojo bendradarbiavimo priemonė tiesiogiai prisideda prie demokratijos sklaidos, teisinės valstybės kūrimo ir pagarbos žmogaus teisėms regionuose ir šalyse partnerėse. Ji prisideda ne tik prie ilgalaikės socialinės, ekonominės ir politinės plėtros, bet ir prie laipsniškos šių šalių integracijos į pasaulio ekonomiką. Būdamas Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetų narys norėčiau pabrėžti, kad šis bendradarbiavimas naudingas ir tarptautiniam bendradarbiavimui gamtos išteklių valdymo, aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo srityse. Itin pritariu 5 pakeitimui, kuriame atkreipiamas dėmesys į cukraus sektoriaus svarbą ekonomikai. Neturėtume pamiršti, kad aprūpinimas maistu labai svarbus besivystančioms šalims.

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, džiaugiausi galėdamas balsuoti už šį pranešimą. Norėčiau pasakyti, kad kolega pranešėjas G. Mitchell šiandien negalėjo čia būti, nes vakar Airijoje buvo pristatyta jo parašyta knyga. Be abejo, jis pripažintas metų EP nariu už savo darbą plėtros srityje.

Mano nuomone, vienas aspektas, kurį turėtume labiau pabrėžti, yra švietimas. Airijos švietimo specialistas kartą pasakė: „Mokykite, kad būtumėte laisvi“, ir manau, kad visoje plėtros srityje ir trečiosiose šalyse turėtume daugiau dėmesio skirti šiam dalykui.

Galiausiai juokais norėčiau pasakyti, kad vakar iš biuro buvo pavogtas mano kostiumas; ar atsižvelgiant į tai galiu gauti vystomojo bendradarbiavimo paramą?

Pranešimas: Edvard Kožušník (A7-0276/2010)

  Alajos Mészáros (PPE). - (HU) Pritariu Komisijos pasiūlymui peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą, kad būtų pašalinti jos trūkumai ir sukurta tinkama Europos, nacionalinių ir tarptautinių aspektų pusiausvyra. Reikia sistemos, kuri padėtų kurti Europos inovacijas ir tvarų vystymąsi, padidinti Europos Sąjungos konkurencingumą ir sustiprinti jos padėtį tarptautinėje prekyboje. Taip pat norėčiau pridurti, kad nors MVĮ yra pagrindinė Europos rinkos dalis, mano nuomone, jos nepakankamai dalyvauja standartizacijos sistemoje, todėl negali visapusiškai pasinaudoti standartizacijos teikiama nauda. Geresnis jų atstovavimas ir dalyvavimas sistemoje ateityje gali būti labai svarbus. Europos standartizacija yra vienijančio pobūdžio, taip didinamas vidaus rinkos efektyvumas ir išryškinamas Europos Sąjungos kaip ekonominio ir politinio partnerio vaidmuo pasaulio rinkoje.

Pranešimas: Cristiana Muscardini (A7-0273/2010)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Norėčiau išreikšti nuomonę dėl C. Muscardini pranešimo. Atsižvelgdama į pranešime keliamas problemas jam nepritariau. Kodėl? Nes tokios priemonės taikymą Europos Sąjungoje likęs pasaulis įvertins kaip protekcionistinį žingsnį. Prižiūrėti šią priemonę reikės daug daugiau laiko ir, tikėtina, darbuotojų, daiktų išpakavimo ir kitų procedūrų.

Privalomu ženklinimu bus paskatintas anoniminių prekių dalių klastojimas. Todėl gali būti, kad ženklinant privalomai bus nurodyta ne konkreti šalis, o klastotė „pagaminta Italijoje“, „pagaminta Prancūzijoje“. Mes to nenorime.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Moldovos Respublikoje įgyvendintos reformos ir pokyčiai (B7-0572/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). - (LT) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Moldovos. Moldova nuėjo ilgą kelią nuo tada, kai Molotovo-Ribentropo paktas padalijo Europą į įtakos zonas ir Moldova pasiliko Sovietų Sąjungos įtakos zonoje. Šiandien Moldova yra nepriklausoma valstybė, tiesa, turinti daug problemų, bet einanti Europos integracijos keliu. Šiandien aš noriu paraginti dar kartą visą Moldovos politinę klasę, politinį elitą, visas demokratines politines jėgas ir tautines mažumas atsisakyti kontraproduktyvios konfrontacijos, plėtoti sutarimo ir politinio kompromiso kultūrą. Ir manau, kad jie turėtų pasiūlyti visuomenei visa apimančią Moldovos Respublikos viziją, kurios tikslas būtų Moldovos Respublikos narystė Europos Sąjungoje. Rezoliucijoje mes kalbame ir apie Padniestrę – įšaldytą konfliktą. Padniestrė turi būti aukštai Europos Sąjungos darbotvarkėje ir visos šalys, tame tarpe, ir Rusija, turi gerbti Moldovos teritorinį vientisumą. Padniestrė turi būti Moldovos Respublikos dalis.

Pranešimas: Gesine Meissner (A7-0266/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). - (LT) Aš balsavau už rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos, nes jūrų sektorius yra gyvybiškai svarbus ir aš noriu, kad ateities kartoms paliktume švarias ir saugias jūras. Šiuo metu geostrateginė jūrų reikšmė yra labai išaugusi. Mes turime naujai pritaikyti jūras ir jų išteklius ir derinti veiksmus, todėl integruota jūros politika svarbi tuo, kad bus apjungtos visos jūrų politikos sritys: jūrų transportas, žvejyba, akvakultūra, energetika, sauga jūroje, jūrų aplinkos apsauga ir moksliniai tyrimai, taip pat turizmas. Ypač noriu atkreipti dėmesį į ekonominę ir socialinę svarbą jau vien todėl, kad Europos Sąjungos jūrų pakrančių ilgis siekia 320 000 kilometrų ir viena trečioji Europos Sąjungos valstybių piliečių gyvena pakrantėse ir šis skaičius didėja. Manau, kad jūros ir toliau turėtų išlikti ekonomikos augimo varomąja jėga.

Pranešimas: Helmut Scholz (A7-0277/2010)

  Miroslav Mikolášik (PPE). - (SK) Europos Sąjunga laikoma didžiausiu tiesioginių tarptautinių investicijų šaltiniu Lotynų Amerikoje. Nors šių dviejų regionų prekyba tapo intensyvesnė, abipusė ES ir Lotynų Amerikos prekyba mažiau dinamiška, palyginti su prekybos santykiais kituose pasaulio regionuose.

Neseniai su Korėja sudarytas susitarimas dėl laisvosios prekybos zonos – geros valios pavyzdys, bet su Lotynų Amerikos prekybos grupe MERCOSUR derybos vedamos jau nuo 1999 m. ir penkerius metus net buvo nutrauktos. Palaikau prekybos su Lotynų Amerika stiprinimą ir įvairinimą, įskaitant tvirtesnės teisinės bazės sukūrimą. Europos Sąjungos verslininkams būtų atverta beveik 600 mln. vartotojų rinka. Tai, kad Lotynų Amerikoje ir Europoje puoselėjamos bendros vertybės, kalba, istorija ir kultūra, taip pat svarbu Europos Sąjungos prekybininkams.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau pagirti pranešimo dėl prekybos su Lotynų Amerika rengėją už gerai apgalvotą ir laiku pristatytą pranešimą.

Prekybos santykiai su Lotynų Amerikos šalimi intensyvėja, nes Europos Sąjunga neseniai pasirašė laisvosios prekybos susitarimus su dviem Andų šalimis: Kolumbija ir Peru.

Neseniai buvo išspręstas labai senas Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir Lotynų Amerikos šalių ginčas dėl bananų prekybos. Greitai bus pradėtos derybos dėl labai svarbaus laisvosios prekybos susitarimo su visomis keturiomis MERCOSUR šalimis. Mūsų vykdoma prekyba prekėmis su šiomis šalimis siekia daugiau nei 62 mlrd. EUR. ES investicijos MERCOSUR regione sudaro 167 mlrd. EUR per metus.

Šie skaičiai ateityje tik augs. Šio susitarimo pasirašymas ir būsimos derybos dėl laisvosios prekybos su Japonija ir Indija bus vienas svarbiausių žingsnių įgyvendinant ES strategiją tapti svarbiausiu prekybos veikėju pasaulyje.

Vakar mums pritrūko laiko. Dabar bus pristatyti keli paaiškinimai dėl balsavimo, susiję su vakar vykusiu balsavimu.

Pranešimai: László Surján (A7-0281/2010), Sidonia Elżbieta Jędrzejewska, Helga Trüpel (A7-0284/2010)

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, vakar dieną mūsų rinkėjai galėjo pajusti „jėgos virpesius“ dėl išskirtinio sutapimo: tuo metu, kai Bendruomenių rūmuose Didžiosios Britanijos iždo kancleris paskelbė apie didžiausią išlaidų sumažinimą mano gimtojoje šalyje nuo 1920-ųjų metų, šiame Parlamente balsavome už ES biudžeto didinimą, kuris Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojams kainuos 880 mln. EUR. Tai nėra mūsų įnašas į ES biudžetą. Tiek mums atsieis minėtas didinimas. Vakar paskelbta apie 490 000 prarastų darbo vietų viešajame sektoriuje, todėl turbūt naudinga šią sumą įvertinti viešojo sektoriaus pareigybių išlaikymu. Jos užtektų išlaikyti 15 000 Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos gydytojų, 30 000 medicinos seserų, 35 000 policijos pareigūnų arba 50 000 kariuomenės eilinių.

Tai pasakytina ne tik apie Didžiąją Britaniją. Visos valstybės narės ieško būdų sumažinti nacionalinius biudžetus, o Europos biudžetas toliau auga, pasiglemždamas jų sutaupytus pinigus. Norėtųsi, kad Parlamento troškimas įgyti naujų galių atitiktų jo interesą tinkamai vykdyti jau turimas galias – visų pirma reikalauti vykdomosios valdžios atsakomybės ir kontroliuoti išlaidas. Mūsų rinkėjai nusipelno kitokio mūsų požiūrio.

  Martin Kastler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, norėčiau trumpai atsakyti D. Hannanui. Be abejo, svarbu, kad šis Parlamentas turėtų posėdžių vietą, bet ši vieta įtvirtinta mūsų sutartyse ir ji yra čia, Strasbūre. Esate teisus sakydamas, kad turime taupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir toliau siekti, kad Parlamentas įsikurtų vienoje vietoje. Vis dėlto parlamentarizmo prieglobstis, D. Hannanai, yra čia, Strasbūre. Čia galime dirbti kartu kaip Parlamento nariai ir piliečių atstovai.

  Pirmininkas. − Atleiskite, tai nebegali tęstis. Tai nėra paaiškinimai dėl balsavimų. Prašau pereiti prie balsavimo paaiškinimų dėl kito – E. Estrelos – pranešimo.

Pranešimas: Edite Estrela (A7-0032/2010)

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE). – (PL) Vakar balsuojant dėl E. Estrelos pranešimo, pritariau 20 savaičių trukmės visiškai apmokamoms motinystės atostogoms, nes turime nustatyti tinkamą minimalią motinystės atostogų trukmę ir apmokėjimo standartą, taikomą visoje Europoje. Susilaikiau balsuojant dėl tėvystės atostogų ir įvaikinimo atostogų, nes Europos Komisija paskelbė, kad šiais klausimais bus parengta atskira direktyva. Siekdama Europos Sąjungos teisės skaidrumo nepritariu, kad į nėščių darbuotojų apsaugos direktyvą būtų įtraukti tėvystės atostogų klausimai.

Tikiuosi, kad Europos Komisija greitai baigs socialines konsultacijas ir pateiks priimtinų pasiūlymų dėl tėvystės ir įvaikinimo atostogų, taip pat dėl savarankiškai dirbančių asmenų, kad visos jaunos Europos motinos turėtų tas pačias teises.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - (LT) Ko gero niekas negalėtų ginčytis, kad vaiko ir tėvų ryšys pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra ypatingai svarbus, todėl naujoji Europos Sąjungos direktyva užtikrins motinų teisę ir galimybę ilgiau rūpintis vaikais nebijant netekti pajamų ir darbo vietos. Skirtingose valstybėse turime skirtingą padėtį. Tarkime, mano valstybėje Lietuvoje gimdymo atostogos plius vaiko priežiūros atostogos išsitęsia iki dviejų metų, tačiau kitos valstybės turi minimalų skaičių gimdymo atostogų, todėl manau, kad tą minimalią ribą, kurią mes nustatėme vakar yra labai svarbus pasiekimas. Sveikintina įtraukti ir tėvystės atostogas bei atostogas, susijusias su įvaikinimu. Nors šeimos politika, kaip sakoma, yra valstybių narių kompetencija, tačiau mes čia kalbame labiau apie darbuotojų apsaugą ir tam tikras paskatas, kad tėvai galėtų suderinti šeimyninį ir profesinį gyvenimą.

  Ville Itälä (PPE). - (FI) Pone pirmininke, vakar balsavome dėl svarbaus E. Estrelos pranešimo dėl motinystės atostogų, jų trukmės ir per jas mokamų pinigų. Po balsavimo man paskambino žiniasklaidos atstovai ir kelis kartus klausė, ar balsavau už, ar prieš šį pranešimą. Pasakiau, kad balsavau už moteris. Balsavau už 18 savaičių trukmės motinystės atostogas ir už tai, kad per šias atostogas moterims būtų mokami 75 proc. jų atlyginimo.

Manau, kad mano gimtojoje šalyje, Suomijoje, sukurta gera sistema. Jei ten būtų įtvirtinta sistema, dėl kurios vakar čia sutarėme, moterų padėtis darbo rinkoje labai susilpnėtų: darbdavius toliau kankintų klausimas, ar jie gali priimti jaunas moteris, nes motinystės atostogų išlaidos labai padidėtų. Tad sumažėtų moterų galimybės susirasti darbą. Dėl šios priežasties norėjau padaryti šį pareiškimą.

  Mitro Repo (S&D). - (FI) Pone pirmininke, aš taip pat iš Suomijos ir žinau, kad mūsų šalyje veikia puiki motinystės atostogų sistema. Vis dėlto balsavau už 20 savaičių trukmės motinystės atostogas. Svarsčiau šį klausimą atsižvelgdamas į kitų Europos Sąjungos valstybių narių poziciją. Manau, kad ilgesnės motinystės atostogos svarbios vaikų vystymuisi.

Naujagimiai yra tikrasis Europos turtas. Motinos, vaikai ir šeimos yra toji trejybė, kuria remiantis bus kuriama ateitis. Be abejo, susilaukti vaikų norinčios motinos neturėtų nukentėti finansiškai, nuostolių neturėtų patirti ir sektoriai, kuriuose dažniau dirba moterys. Moterys privalo turėti savo teises, kai kalbama apie atlyginimą. Vis dėlto turėtume būti idealistai. Turime tikėti. Tai moterims, naujai gyvybei ir naujai Europai palankus moralinis sprendimas.

  Martin Kastler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, E. Estrelos pranešime paliesta labai svarbi tema. Norėčiau pasakyti, kad man buvo labai sunku balsuoti už šį pranešimą. Esu jaunas tėvas ir dalyvavau abiejų savo vaikų gimdyme, todėl turiu pasakyti, kad nežinau, kodėl tuo metu man būtų reikėję atostogų, nes gimdžiau ne aš, o mano žmona. Viskas susiję tik su motinystės atostogomis, o mes įtraukėme tėvus. Vis dėlto labai svarbu, kad jaunos moterys turėtų galimybę susilaukti vaikų ir po to vėl užsiimti profesine veikla. Manau, kad tai bus įmanoma įvedus naująją sistemą. Nors man priimtinesnis 18 savaičių trukmės motinystės atostogų laikotarpis, per galutinį balsavimą pasisakiau už 20 savaičių.

Dabar turime savęs paklausti, ar toks mūsų žingsnis prisidės prie didesnio teisingumo ir didesnio gimstamumo Europoje. Šeimos politika Europoje yra ateities klausimas. Tikiuosi, kad tai bus ženklas, rodantis, kad ėmėmės veiksmų šioje srityje. Dabar galime tik tikėtis, kad valstybės narės imsis atitinkamų priemonių.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Franziska Katharina Brantner (A7-0066/2009)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl pasiūlymo dėl reglamento, nustatančio stabilumo priemonę, pakeitimo, nes manau, kad išsamesnė ES išorės finansinės paramos peržiūra būtina. Stabilumo priemonės įgyvendinimas sustiprino ES galią reaguoti į krizes arba į susidarančias krizines aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai manau, kad Komisija, laikydamasi prisiimtų uždavinių sudaryti stabilias žmogiškosios ir ekonominės plėtros sąlygas ir skatinti žmogaus teises, demokratiją ir pagrindines laisves, kurie yra pagrindiniai Europos Sąjungos išorės veiksmų tikslai, turėtų, viena vertus, gerinti strateginį planavimą ir padidinti ES taikos stiprinimo partnerystės išlaidas ir, kita vertus, pateikti finansinių išteklių telkimo planą, skirtą neatidėliotinoms išorės pagalbos priemonėms, sukurtoms ne pagal stabilumo priemonę, siekiant išvengti šiai priemonei skirtų lėšų panaudojimo. Šiuo tikslu, mano nuomone, Komisija ateityje turėtų didinti mažas biudžeto išmokas, remdamasi strategine geresnio turimų priemonių panaudojimo vizija.

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. − (IT) Balsavau už F. K. Brantner pranešimą, nes jame pirmiausia siūloma suderinti Europos teisės aktus su svarbiu Teisingumo Teismo sprendimu dėl šaulių ginklų. Tekste ES raginama skirti didesnį dėmesį pilietinei visuomenei teikiant stabilumo paramą krizių atveju už ES ribų, nors manau, kad Europos institucijos, ypač Komisija, turėtų visiškai užtikrinti tai, kas ne visada užtikrinama, t.y. kad gavėjai įsipareigotų būti politiškai „patikimi“. Be to, šiame pranešime Parlamentas Komisijos prašo labiau nei iki šiol įtraukti jį į klausimų, susijusių su finansinio stabilumo priemonių panaudojimu, svarstymą. Parlamentas, atstovaujantis Europos tautoms ir mūsų piliečiams, turi aktyviau reikšti nuomonę šioje srityje, o kitos Europos institucijos turi susitaikyti su mintimi, kad Parlamentas turi būti informuotas apie vykdomosios valdžios priimtus sprendimus dėl išlaidų: rizikuojama ne tik atskirais veiksmais, bet ir visos Europos politinės sistemos demokratiškumu.

  Lara Comi (PPE), raštu. − (IT) Europos žemyną paveikė ilgi ir kruvini konfliktai, kuriuos galiausiai padėjo sustabdyti, be kitų priemonių, institucijos, kuriose dirbame. Todėl turėtume jausti itin didelę atsakomybę dėl jėgos panaudojimo per tarptautinius konfliktus. Net ir tais atvejais, kai jėgos panaudojimas neišvengiamas, mūsų civilizacijoje reikia taikyti taisomuosius, o ne masinius metodus. Tikėdami šiuo kultūros modeliu turime tapti pavyzdžiu visiems ir parodyti, kad sprendžiant konfliktus svarbiausia ne didesnė ekonominė galia, bet priemonės, kuriomis visada didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus gyvybei ir kuriomis smurto naudojimas leidžiamas tik išimtiniais atvejais, visų pirma siekiant apsaugoti žmonių gyvybes ir Europos visuomenės strateginius interesus. Kalbama ne apie a priori poziciją, bet apie nuoseklų ir griežtą požiūrį, kad karinė galia tėra atgrasinimo būdas ir ji niekada netaps priemone radikaliai pakeisti Europos Sąjungos pobūdį ar paskatinti kitokios nei dabar vertybių sistemos įvedimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) ES yra didžiausia išorės pagalbos teikėja pasaulyje, skirianti daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi. Visos valstybės narės bendrai skyrė 49 mlrd. EUR pagalbos neturtingiausioms pasaulio šalims. Tai sudaro beveik 0,4 proc. jų bendrųjų pajamų. Šie skaičiai puikiai parodo Europos paramos vystymuisi ir, žinoma, stabilumo priemonės svarbą.

Todėl, mano nuomone, svarbu stiprinti šią priemonę ir didesnį ES įsipareigojimą vystomajam bendradarbiavimui. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad nors, mano manymu, būtina išlaikyti ES įsipareigojimą užsienio vystomajam bendradarbiavimui ir humanitarinės pagalbos misijoms, nesuprantu, kaip trečiosioms šalims įmanoma paskirstyti paramą greičiau nei valstybėms narėms, nukentėjusioms nuo nelaimių, pvz., Madeirai: nuo tragedijos praėjo keli mėnesiai, bet ji iki šiol negavo jokios paramos iš Solidarumo fondo.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Stabilumo priemonė labai svarbi stiprinant ES galią reaguoti į krizes ir į susidarančias krizines aplinkybes. ES yra didžiausia išorės pagalbos teikėja pasaulyje ir skiria daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi, todėl jai reikalingos priemonės, kurios padėtų įveikti krizes, atsižvelgiant į ES horizontalius ir geografinius tikslus bei prioritetus, taip pat papildytų ES geografinę politiką, tikslus ir priemones. Vystymosi srityje ES tikslas turėtų būti kova su skurdu ir jo priežastimis.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau prieš teisėkūros rezoliuciją, nes visiškai nepritariu stabilumo priemonei, kuri buvo sukurta prieš kelerius metus be mano parlamentinės frakcijos pritarimo. Mano nuomone, ši priemonė tėra dar vienas Komisijos mechanizmas, leidžiantis laisvai kištis į trečiųjų šalių vidaus reikalus, kaip pretekstą naudojant siekį užtikrinti politinį stabilumą tose šalyse, kurios, Komisijos nuomone, yra nestabilios. Ji nori, kad Europos institucijos nuspręstų, kaip, kada ir kodėl naudoti šią priemonę – laisvai ir be būtinybės veiksmus suderinti su šalies, kurią ketinama stabilizuoti, valdžios institucijomis; ši priemonė yra de facto mechanizmas, skirtas slaptam Europos interesų gynimui. Todėl balsavau prieš pranešimą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − Konfliktai Haityje, Kosove, Irake, o neseniai ir Afganistane parodė, kokį svarbų vaidmenį turi šaulių ir lengvieji ginklai terorizmui ir organizuotam nusikalstamumui bei naujiems kruviniems susirėmimas po oficialaus ugnies nutraukimo. Svarbu, kad Bendrija laikytųsi įvairiapusio požiūrio į šaulių ir lengvųjų ginklų (angl. SALW) platinimą, kovodama su visomis neteisėtos SALW prekybos grandinės dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad 70 proc. pasaulio SALW atsargų priklauso civiliams, ES turėtų pripažinti ir remti būtinas pilietinės visuomenės pastangas prižiūrėdama SALW prekybą ir gamybą vietos lygmeniu ir didindama visuomenės informuotumą. Be to, SALW problema parodo, kad XXI a. konfliktai yra daugialypiai, todėl daugiau dėmesio reikia skirti gebėjimų stiprinimui prieš krizes ir po jų. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad ES turėtų puoselėti savo gebėjimą valdyti krizes pažangiausiu, veiksmingiausiu ir finansiškai priimtiniausiu būdu. Tik tada ES galės valdyti pasaulį kaip pasaulinio masto civilinė jėga.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Per šį balsavimą Parlamentas rėmė Užsienio reikalų komiteto poziciją pritardamas Komisijos pasiūlymui dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1717/2006, nustatantį stabilumo priemonę (COM(2009)0195), kuris yra tolesnės ES išorės finansinės paramos peržiūros dalis. Be kitų aspektų, Užsienio reikalų komitetas, o dabar ir Parlamentas sutiko, kad būtina pakeisti pradinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies i punktą ir 4 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant reglamentą suderinti su 2008 m. gegužės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimu. Teisingumo Teismas nustatė, kad Bendrija gali įgyvendinti priemones prieš šaulių ir lengvųjų ginklų platinimą pasinaudodama savo vystomojo bendradarbiavimo politika.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė (Tarybos vardu), Komisija ir Parlamentas raginami parengti deklaraciją dėl Europos susitarimo dėl ES veiksmų dėl šaulių ir lengvųjų ginklų, kurioje būtų atsižvelgiama į reikiamą visų institucijų kompetenciją.

Pranešimas: Gay Michel (A7-0078/2009)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (angl. DCI), nes tikiu, kad Parlamentas atidžiai stebėjo, kaip buvo įgyvendinamos DCI nuostatos po reglamento įsigaliojimo 2007 m. Pasiūlyme dėl DCI vidurio laikotarpio peržiūros Komisija pateikė tik techninį pakeitimą, kad mokesčių, muitų ir kitų rinkliavų sąnaudos, susijusios su DCI veiksmų finansavimu šalyse paramos gavėjose, būtų padengtos iš DCI biudžeto. Manau, kad po šio pakeitimo atsiras galimybė padengti tokias sąnaudas išimtiniais atvejais, todėl bus galima lanksčiau įgyvendinti programas ir projektus.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsuojant dėl šio pranešimo susilaikiau, nors sutinku ir palaikau pasiūlytus pakeitimus, ypač pakeitimus, kuriais Europos Parlamentui teikiamas kontroliuojantis vaidmuo. Per galutinį balsavimą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės susilaikiau, nes pinigai tiesiogiai ar netiesiogiai panaudoti apginkluoti ir apmokyti policijos ir karines pajėgas įvairiose Afrikos dalyse. Mano nuomone, vystymosi finansavimas jokiais būdais neturėtų būti panaudotas kariniais arba politiniais ir kariniais tikslais.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Visi žinome, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonėje (angl. DCI) nenumatytos jokios netinkamumo gauti Bendrijos finansavimą principo išimtys. Todėl atskirais atvejais galimos tam tikros išlygos. Leidimus duodantis pareigūnas, jei tinka, gali nuspręsti padengti šias išlaidas siekdamas užtikrinti sklandų programų ir projektų įgyvendinimą. Vis dėlto toks lankstumas reikalingas tam tikromis pasikartojančiomis aplinkybėmis, kai atsiduriama aklavietėje, nes nėra taikomos mokesčių išimtys arba jos yra nepraktiškos. Tokiais atvejais griežtas DCI priemonių apibrėžimas gali labai apsunkinti veiksmus, finansuojamus išorės pagalbos. Todėl remiu pasiūlymą pareikalauti, kad Komisija pateiktų pasiūlymų dėl teisės aktų, atitinkančių reguliavimo procedūrą su tikrinimu, ir užtikrinti, kad ši priemonės atitiktų naujus komitologijos reikalavimus.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šiame pranešime pristatytą pasiūlymą. Naudojant vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonę (angl. DCI) Europos Sąjungai bus suteikiama galimybė gerinti ankstesnę vystomojo bendradabiavimo sistemą, sujungiant įvairias geografines ir temines programas į vieną bendrą priemonę. Atliekant šios priemonės vidurio laikotarpio peržiūrą bus daromi ne tik techniniai pakeitimai, susiję su DCI veiksmų finansavimu, bet ir ši peržiūra bus puiki proga DCI komitologijos procedūrą pritaikyti prie naujų komitologijos reikalavimų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Pakeitimas, apie kurį kalbame, yra techninio pobūdžio, juo siekiama leisti, kad su mokesčiais, muitais ir kitomis rinkliavomis susijusios išlaidos išimtiniais atvejais būtų finansuojamos naudojant Europos Sąjungos paramą. Šie išimtiniai atvejai galėtų būti pagrįsti atskirais pavyzdžiais, todėl įgyvendinant projektus ir programas padidėtų lankstumas. Vieningas pakeitimo palaikymas, išreikštas atitinkamo komiteto, rodo esamą sutarimą dėl šio pasiūlymo.

  Sabine Lösing (GUE/NGL), raštu. − Visiškai sutinku ir palaikau pateiktus pakeitimus, ypač pakeitimus, susijusius su deleguotais teisės aktais ir Europos Parlamento kontroliuojančio vaidmens sustiprinimu. Bet per galutinį balsavimą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės susilaikiau, nes naudojant šią priemonę tiesiogiai ar netiesiogiai finansuota Afrikos taikos priemonė, ir šis finansavimas, inter alia, panaudotas policijos ir karinių pajėgų mokymo misijoms. Manau, kad vystymosi finansavimas neturėtų būti panaudotas jokiems kariniams arba civiliniams ir kariniams tikslams.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė yra dar vienas būdas stiprinti ES gebėjimą reaguoti į krizes ir į susidarančias krizines aplinkybes. ES yra didžiausia pasaulyje išorės pagalbos teikėja, skirianti daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi, todėl jai reikia priemonių, padėsiančių įveikti krizes, atsižvelgiant į ES horizontalius ir geografinius tikslus bei prioritetus, taip pat papildysiančių ES geografinę politiką, tikslus ir priemones. Vystymosi srityje ES tikslai turėtų būti kova su skurdu ir jo priežastimis.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Reikėjo užtikrinti, kad mokesčių, muitų ir kitų rinkliavų sąnaudos, susijusios su vystomojo bendradarbiavimo priemonės (angl. DCI) veiksmų finansavimu, išskirtiniais atvejais būtų padengtos iš DCI biudžeto.

Bendras DCI tikslas yra panaikinti skurdą skatinant tvarų vystymąsi ir kartu dedant pastangas pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Dėl šio pakeitimo geografinės ir teminės programos būtų įgyvendinamos daug lanksčiau. Taip bus suteikta galimybė šalims partnerėms pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir geriau integruoti pasaulio ekonomiką.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Apskritai visuose penkiuose Europos Parlamento pranešimuose dėl finansavimo priemonių sprendžiamas klausimas dėl būtinybės užtikrinti didesnę vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonių kontrolę, siekiant skatinti demokratiją ir žmogaus teises, taip pat bendradarbiavimą su pramoninėmis šalimis. Dėl per didelės biurokratijos ir ne visada racionalaus ES turimų galimybių panaudojimo tokio pobūdžio rezoliucijomis būtų galima paskatinti imtis veiksmų ir taip paspartinti pranešimuose nurodytus procesus. Tokiu atveju Europos Parlamento nariai taptų stabilizavimo ir tobulinimo proceso dalyviais, nes jiems būtų suteikta galimybė stebėti ir kontroliuoti išlaidų paskirstymo procesus.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Parlamentas atidžiai išnagrinėjo, kaip įgyvendinamos DCI nuostatos nuo šios priemonės įsigaliojimo 2007 m. Naudodamasis tikrinimo teise pagal komitologijos procedūrą Parlamentas iškėlė klausimų ir prieštaravimų dėl to, kaip Komisija įgyvendino priemonę ir kaip buvo interpretuojamos kai kurios esminės šios priemonės nuostatos. Vis dėlto Parlamentas nerado jokių neatitikimų pačios priemonės nuostatose.

Vieną didžiausių Parlamentui susirūpinimą kėlusių problemų – Komisijos polinkį pagal geografines programas finansuoti priemones, kurios pagal tarptautiniu mastu pripažintus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Vystymosi paramos komiteto kriterijus negali būti laikomos oficialia pagalba vystymuisi – Komisija neseniai išsprendė Parlamento prašymu pasiūliusi sukurti naują teisinį pagrindą tokioms priemonėms pagal bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis priemonę.

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už G. Mitchello pranešimą dėl vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonės įsteigimo. Priėmus G. Mitchello pranešimą besivystančiose šalyse veikiančios nevyriausybinės organizacijos turės galimybę pasinaudoti mokesčių lengvatomis.

Priėmus šias procedūras Europos Parlamentui teks svarbesnis vaidmuo, atsižvelgiant į Europos Komisijoje priimamus strateginius finansavimo sprendimus, be to, bus aiškiau apibrėžtos ES vystymosi politikos įgyvendinimo taisyklės.

Pranešimas: Kinga Gál, Barbara Lochbihler (A7-0188/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonės (ICI reglamentą), kuria siekiama paremti ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą bei akademinius ir mokslinius mainus, patenkančius į Bendrijos kompetencijos sritį. Manau, kad Komisijos siūlomi pakeitimai labai svarbūs, nes į galiojančias nuostatas dėl šalių partnerių (į kurias iki šiol patekdavo tik pramoninės ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys ir teritorijos), įskaitant jų kokybinį vertinimą, turi būti įtrauktos ir sąraše nurodytos besivystančios šalys. Ši didesnė geografinio taikymo sritis suteiktų naujų galimybių, nes pagal ICI reglamentą finansuojamas programas bus galima taikyti kitose šalyse. Vis dėlto tai yra ir sudėtingesnis uždavinys. Todėl svarbu labai aiškiai apibrėžti, kam, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis gali būti skirtas šis finansavimas.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už šiame pranešime pateiktus pasiūlymus. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (angl. EIDHR), kaip finansinė priemonė, kuria siekiama skatinti vystymąsi ir demokratijos bei teisinės valstybės konsolidavimą, taip pat prisidėti prie pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms trečiosiose šalyse, yra svarbus ES paramos teisių, laisvių ir garantijų srityse teikimo būdas. Komisijos teisėkūros pasiūlymas dėl EIDHR vidurio laikotarpio peržiūros suteikia galimybę iš naujo apsvarstyti šios priemonės teisinį pagrindą, užtikrinant, kad ji atitiktų naujus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo reikalavimus. Tai visų pirma pasakytina apie teisės aktų delegavimo procedūrą (Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnį), kurioje labai sustiprintos Parlamento galios ir jam suteikta veto teisė, kuria pasinaudojus Komisija turėtų pateikti pakeistus pasiūlymus dėl teisės aktų, priimamų pagal bendro sprendimo procedūrą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Kaip ir kolegos G. Mitchello pranešime pateiktame teisėkūros rezoliucijos projekte dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę ir Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę, šiame teisėkūros rezoliucijos projekte taip pat pripažįstama būtinybė padaryti tokį patį techninį teisės akto pakeitimą.

Manau, kad Europos Sąjungai toliau turėtų tekti pagrindinis vaidmuo ginant ir skatinant demokratiją bei pagarbą žmogaus teisėms ne tik kalbomis, bet ir politine praktika; būtina, ir net skubu, užtikrinti, kad tai būtų daroma veiksmus derinant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Per šiandien vykusį balsavimą ėmėmės veiksmų dvi svarbias teisėkūros priemones derinant su Lisabonos sutartimi. Aš kalbu apie pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio reglamentą, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (angl. DCI), ir reglamentą, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę (angl. EIDHR). Pateikti techniniai pakeitimai, kuriais siekiama mokesčių, muitų ir kitų rinkliavų sąnaudas, susijusias su bendrų veiksmų finansavimu šiose srityse, padengti iš dviejų priemonių biudžeto. Iki šiol nebuvo taikomos jokios išimtys tokių išlaidų netinkamumo finansuoti principui. Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad šie pakeitimai turi didelį praktinį poveikį, nes jais bus suteiktos galimybės lanksčiau nei dabar įgyvendinti EIDHR ir DCI projektus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė yra dar vienas būdas stiprinti ES gebėjimą reaguoti į krizes ir į susidarančias krizines aplinkybes. ES yra didžiausia pasaulyje išorės pagalbos teikėja, skirianti daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi, todėl jai reikia priemonių, padėsiančių įveikti krizes, atsižvelgiant į ES horizontalius ir geografinius tikslus bei prioritetus, taip pat papildysiančių ES geografinę politiką, tikslus ir priemones. Vystymosi srityje ES tikslai turėtų būti kova su skurdu ir jo priežastimis. Teisėkūros pasiūlymu dėl šios konkrečios priemonės siekiama padaryti techninio pobūdžio pakeitimą, kuriuo būtų suteikiama galimybė lanksčiau pasinaudoti šia priemone įgyvendinant programas ir projektus.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. − (ES) Balsavau prieš šį pranešimą, nors jame siekiama suteikti Parlamentui didesnę demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės demokratinę kontrolę, nes pati priemonė, nepaisant to, ar ji bus kontroliuojama Parlamento, ar ne, yra būdas ES kištis į trečiųjų šalių vidaus reikalus. Šia priemone suteikiama galimybė Komisijai, kuri taiko savo kriterijus spręsdama, kas laikytina demokratijos ir žmogaus teisių skatinimu ir kas sietina su tokių teisių rizika, pažeidinėjimu ar represijomis, savo nuožiūra finansuoti ir remti asociacijas, politines partijas, fondus ir net pavienius asmenis iš trečiųjų šalių, nepranešant ir nederinant savo veiksmų su tos šalies vyriausybe. Balsavau prieš, nes visiškai nepritariu šiai priemonei, kuri, praėjus ketveriems metams po jos priėmimo, tapo būdu slapta ginti ES interesus trečiosiose šalyse prisidengiant žmogaus teisėmis ir demokratija.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Pasiūlyme dėl vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės (angl. DCI) ir demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonės (angl. EIDHR) vidurio laikotarpio peržiūros Komisija pateikė tik techninį pakeitimą, kuriuo siekiama mokesčių, muitų ir kitų rinkliavų sąnaudas, susijusias su DCI ir EIDHR veiksmų finansavimu šalyse paramos gavėjose, padengti iš šių priemonių biudžeto.

Iki šiol DCI ir EIDHR buvo vienintelės finansinės priemonės, kurioms nebuvo taikomos išimtys tokių išlaidų netinkamumo finansuoti principui. Pakeitimu bus suteikta galimybė finansuoti šias išlaidas išimtiniais atvejais, todėl bus lanksčiau įgyvendindamos programos ir projektai. Tai ypač svarbu EIDHR projektams, nes jie vykdomi išskirtiniais atvejais. Vyriausybės išties gali nedaryti išimčių projektams, kurių jos neremia. Todėl Komisijos pasiūlytas pakeitimas sveikintinas.

Pranešimas: Helmut Scholz (A7-0052/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonės (ICI reglamentą), kuria siekiama paremti ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą bei akademinius ir mokslinius mainus, patenkančius į Bendrijos kompetencijos sritį. Manau, kad Komisijos siūlomi pakeitimai labai svarbūs, nes į galiojančias nuostatas dėl šalių partnerių (į kurias iki šiol patekdavo tik pramoninės ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys ir teritorijos), įskaitant jų kokybinį vertinimą, turi būti įtrauktos ir sąraše nurodytos besivystančios šalys. Ši didesnė geografinio taikymo sritis suteiktų naujų galimybių, nes pagal ICI reglamentą finansuojamas programas bus galima taikyti kitose šalyse. Vis dėlto tai yra ir sudėtingesnis uždavinys. Todėl svarbu labai aiškiai apibrėžti, kam gali būti skirtas šis finansavimas, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už H. Scholzo pranešimą, nes manau, kad prekybos politikai tenka svarbus vaidmuo kuriant gerovę ir stiprinant politinius ryšius. Bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė skatina ilgalaikius politinius ir ekonominius ryšius siekiant sustiprinti ES vaidmenį ir įtaką tarptautiniu lygmeniu.

Noriu padėkoti H. Scholzui už puikų bendradarbiavimą su kitomis frakcijomis per diskusijas dėl šio pranešimo turinio. Palaikau pateiktus pakeitimus, nes juose išdėstyti tikslai, kuriems gali būti panaudota ši finansinė priemonė. Supaprastintos formuluotės ir nustatyti tam tikri apribojimai veiksmams, kuriuos galima finansuoti. Kai kuriais pakeitimais siekiama glaudžiau susieti programavimo ir vykdymo etapuose sprendžiamus klausimus.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad svarbu sustiprinti Parlamento vaidmenį programavimo, įgyvendinimo ir atskaitomybės srityse. Parlamentas turi aktyviau dalyvauti rengiant ir persvarstant daugiametes bendradarbiavimo programas, jam taip pat turi būti suteikta galimybė nepritarti tokiems pasiūlymams.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją ir manau, kad ES turėtų būti suinteresuota toliau gerinti santykius su besivystančiomis šalimis, ypač ekonomikos, prekybos, akademinių, verslo ir mokslinių mainų srityse. Todėl ES reikia finansinės priemonės, kuria naudojantis būtų galima finansuoti tokius veiksmus. Kita vertus, išplėtus Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 geografinę taikymo sritį, besivystančios šalys pateks į dviejų skirtingų išorės veiksmų finansavimo priemonių taikymo sritį. Reikia užtikrinti, kad šios dvi finansinės priemonės būtų griežtai atskirtos.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamentas pritarė tam, kad būtų išplėsta bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonės geografinio taikymo sritis. Šia priemone mums sudaromos sąlygos užmegzti ekonominius, prekybos, akademinius, mokslinius ir diplomatinius santykius su tokiais svarbiais pasaulio ekonomikos partneriais kaip Indija, Kinija ir Brazilija. Nusprendėme išplėsti priemonės geografinio taikymo sritį siekdami, kad šia priemone galėtų pasinaudoti daugiau šalių, kurios vystosi dar greičiau ir kurios greitai taps svarbiomis Europos ekonomikos prekybos partnerėmis, pvz., Azijos, Centrinės Azijos, Lotynų Amerikos ir Pietų Afrikos šalys.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Manau, kad Europai būtina užmegzti glaudžius santykius su tam tikrais regioninio ir pasaulinio masto žaidėjais, teikiant jiems paramą ir įtvirtinant pastovius politinius ir ekonominius ryšius. Norėčiau priminti dvi valstybės, kurias su Portugalija sieja glaudūs istoriniai ir emociniai ryšiai: Braziliją ir Angolą, du svarbius pasaulinio masto žaidėjus Pietų Amerikoje ir Afrikoje, kuriuos ES turėtų labiau vertinti kaip partnerius.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis Reglamento (EB) Nr. 1905/2006 tikslas yra panaikinti skurdą įgyvendinus Tūkstantmečio vystymosi tikslus, bendradarbiavimas iš esmės apsiriboja finansinėmis priemonėmis, kurios buvo sukurtos, kad atitiktų taikomus viešosios paramos vystymuisi (angl. PDA) kriterijus. Todėl dažnai nesinaudojama kitais veiksmais, kurie nepatenka į PDA, bet vis tiek yra svarbūs ES užsienio politikai.

Šį reglamentą siūloma priimti siekiant reguliuoti būtent tokius veiksmus, kurie apima ekonominius, prekybos, verslo ir mokslinius susitarimus ir mainus su besivystančiomis šalimis.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendradarbiavimo su pramoninėmis šalimis ir teritorijoms finansavimo priemonė yra bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė. Ja siekiama paremti ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą bei akademinius ir mokslinius mainus. Šio reglamento tikslas – išplėsti minėtos priemonės taikymo sritį, į ją įtraukiant bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis, todėl turėtų būti padidinta bendra finansinė programa. Siūloma didesnė geografinio taikymo sritis suteikia galimybę įgyvendinti programą naujose šalyse. Tuo pačiu tai sunkus uždavinys, nes svarbu labai aiškiai nurodyti, kam šis finansavimas gali būti skirtas, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Pastaraisiais metais ES išvystė dvišalius pramoninių ir kitų dideles pajamas gaunančių šalių ir teritorijų santykius, visų pirma Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje, Pietryčių Azijoje ir Persijos įlankos regione. Šiuo atveju pagrindinis tikslas – sustiprinti ir išplėsti ES vaidmenį visame pasaulyje. Dabar šalių, patenkančių į ICI reglamento, nustatančio bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę, taikymo sritį sąrašas labai išplėstas. Dėl to itin padidės ES valstybių narių išlaidos. Balsavau prieš pranešimą, nes jis mums nenaudingas.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, nes manau, kad ES yra suinteresuota toliau gerinti santykius su besivystančiomis šalimis, ypač ekonomikos, prekybos, akademinių, verslo ir mokslinių mainų srityse. Todėl ES reikia finansinės priemonės, kuria naudojantis būtų galima finansuoti tokius veiksmus. Kita vertus, išplėtus Reglamento (EB) Nr. 1934/2006 geografinio taikymo sritį, besivystančios šalys pateks į dviejų skirtingų išorės veiksmų finansavimo priemonių taikymo sritį. Reikia užtikrinti, kad šios dvi finansinės priemonės būtų griežtai atskirtos.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Bendrijos finansavimo, skiriamo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1934/2006, nustatantį bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę (toliau – ICI reglamentas), tikslas – paremti ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą bei akademinius ir mokslinius mainus, patenkančius į Bendrijos kompetencijos sritį. Tarptautinės prekybos komitetas (INTA), kaip komitetas, atsakingas už „Sąjungos <...> išorės ekonominius santykius“, įskaitant „finansinius, ekonominius ir prekybos santykius su trečiosiomis šalimis“ (t. y. su besivystančiomis ir neišsivysčiusiomis šalimis), buvo ir vadovaujantis komitetas priimant pradinį ICI reglamentą. Tai leido Tarptautinės prekybos komitetui ne tik išsamiai išnagrinėti šį Komisijos pasiūlymą, bet ir įvertinti platesnį istorinį ir institucinį kontekstą.

Komisijos pasiūlymas iš dalies pakeisti ICI reglamentą (COM(2009)0197/2) pateiktas siekiant išplėsti geografinę ICI reglamento taikymo sritį, įtraukiant bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis (jos įvardytos pasiūlymo 1 priede), todėl atitinkamai turėtų būti padidinta bendra finansinė programa. Nors formaliai Komisijos pasiūlymų nėra daug, jie labai svarbūs, nes į visas galiojančias nuostatas dėl šalių partnerių (į kurias iki šiol įtrauktos tik pramoninės ir kitos dideles pajamas gaunančios šalys ir teritorijos), įskaitant jų kokybinį vertinimą, bus įtrauktos ir sąraše nurodytos besivystančios šalys.

Pranešimas: Charles Goerens (A7-0285/2010)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją. Vis dėlto manau, kad pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo labai sumažinama 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategorijos marža, nepalieka pakankamos veiksmų laisvės, kad būtų galima tinkamai reaguoti į ateityje galimas krizes.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Įgyvendindamas kontrolės teisę, kuri yra sudėtinė komitologijos procedūros dalis, Parlamentas pabrėžė kelias problemas ir išreiškė nepritarimą dėl kelių dalykų. Nepritarimo priežastys iš esmės susijusios su tuo, kaip Komisija įgyvendino priemonę ir interpretavo kai kurias esmines priemonės nuostatas. Nepritarimo priežastys tapo Europos Parlamento komitetų pasiūlytų pakeitimų, į kuriuos Komisija atkreipė dėmesį, pagrindu. Jie išsprendė problemą, kilusią dėl Komisijos pasiūlymo įtraukti vienodus pakeitimus į abu reglamentus – Reglamentą (EB) Nr. 1905/2006 (angl. DCI) ir Reglamentą (EB) Nr. 1889/2006 (angl. EIDHR) – patenkančius į dviejų skirtingų Europos Parlamento komitetų – Vystymosi komiteto (DCI) ir Užsienio reikalų komiteto (EIDHR) – kompetencijos sritį. Pasiūlymas padalintas į du atskirus teisėkūros pasiūlymus, kuriuos šiandien turėtume priimti.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Sutinku su pasiūlytomis priemonėmis, kurios į daugiametę finansinę programą galėtų būti įtrauktos anksčiau, nes prekybos bananais problemos tebesitęsia.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsuoju už šiame pranešime pateiktus pasiūlymus. Manau, kad Komisijos pasiūlymo sukurti papildomųjų priemonių programą Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) bananus eksportuojančioms šalims politinis vaidmuo pirmiausia tenka Europos Parlamentui. Taip pat manau, kad šią programą galima pateisinti tik iš esmės pakeitus komercinį požiūrį daug platesniu ir labiau integruotu požiūriu, į kurį įeina vystymas ir kova su skurdu (Tūkstantmečio vystymosi tikslų svarbiausias tikslas). ES ir AKR lengvatiniai susitarimai nesuderinami su ES ir Pasaulio prekybos organizacijos pasirašytais susitarimais, ir nors vadovaujantis lengvatiniais susitarimais AKR bananus eksportuojančiose šalyse pasiekta teigiamų rezultatų, turėtume paremti šių šalių bananų eksporto sektoriaus pertvarkymą ir konkurencingumą. Plačiąja prasme šios bananų sektoriaus papildomosios priemonės turėtų būti naudingos ne tik gamintojams, pirmajai gamybos proceso grandžiai, bet ir kovojant su skurdu. Taigi visai grandinei būtų naudingos tinkamos ir priimtinos gyvenimo sąlygos ir didesnės galimybės patekti į rinkas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) ES ir trečiųjų šalių ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas bei akademiniai ir moksliniai mainai yra vienas Europos užsienio politikos prioritetų: pastangos šioje srityje turi būti remiamos.

Komisijos siūlomu reglamento pakeitimu būtų išplėsta jo taikymo sritis keliose besivystančiose šalyse. Aiškinamojoje dalyje pranešėjas labai tiksliai nurodo, kad šiuo pakeitimu suteikiama galimybė, bet tuo pačiu keliamas pavojus tinkamam šios priemonės panaudojimui, kuria nuoseklumo požiūriu galima prarasti tiek pat, kiek laimėti dėl didesnės taikymo srities. Šiam geografinio taikymo srities išplėtimui reikia papildomo finansavimo, bet išteklių paskirstymas būtų dar griežtesnis ir labiau diskriminuotų, nes kiltų rizika išskirstyti lėšas, kurias būtų galima sutelkti veiksmingiems ir efektyviems bendradarbiavimo projektams.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Per šį balsavimą susilaikėme dėl tų pačių priežasčių, kaip ir per balsavimą dėl pranešimo dėl biudžeto peržiūros siekiant skirti finansinę paramą Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, kurios nukentės dėl bananų prekybos liberalizavimo tarp ES ir 11 Lotynų Amerikos šalių. Šis liberalizavimas daugiausia naudos atneš JAV tarptautinėms bendrovėms, kurios dominuoja šio sektoriaus pasaulio rinkoje. Kaip nurodė kelių AKR šalių atstovai, įskaitant kai kuriuos vietos gamintojus, šioms šalims ES siūlomos 200 mln. EUR sumos nepakaks kompensuoti visus nuostolius, kuriuos jos patirs dėl bananų prekybos liberalizavimo.

Todėl turime paklausti: koks buvo Komisijos poveikio vertinimo, atlikto pasirašius Ženevos susitarimą, pagrindas? Ir vėl ES deklaruojami tikslai vystymosi srityje, visų pirma skurdo mažinimo tikslai, priklauso nuo ekonominių grupių prekybinių interesų. Todėl nėra prasmės teigti, kad tikslas yra „pagerinti gyvenimo lygį ir gyventojų, įsikūrusių bananų auginimo zonose ir gyvenančių iš bananų sektoriaus vertės grandinės, gyvenimo sąlygas, ypač smulkių ūkininkų ir subjektų“.

  Elie Hoarau (GUE/NGL), raštu. – (FR) Susilaikiau per balsavimą dėl pranešimo, nustatančio Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių bananų sektoriaus restruktūrizavimo finansinę priemonę. Pirma, apgailestauju, kad šios finansavimo priemonės biudžetas 190 mln. EUR, nors AKR šalys apskaičiavo, kad reikia mažiausiai 500 mln. EUR siekiant pertvarkyti bananų sektorių ir užtikrinti šių šalių konkurencingumą. Antra, apgailestauju, kad šiuo pranešimu siekiama, prisidengiant žemės ūkio įvairinimu (derybose dėl ekonominės partnerystės susitarimų su AKR šalimis šis tikslas sulaukė nedidelės ES paramos), panaudoti finansinę priemonę kaip įrankį valdyti greitą AKR šalių bananų sektoriaus išnykimą. Tai būtų naudinga Lotynų Amerikos gamintojams, kurie jau dabar yra rinkos lyderiai, užimantys daugiau kaip 70 proc. eksporto rinkos.

Vis dėlto nenorėjau balsuoti prieš pranešimą, nes AKR šalims ir Europos bananų gamybos regionams reikia skubios paramos, siekiant sušvelninti Ženevos susitarimo ir kitų dvišalių susitarimų, kuriais Lotynų Amerikos bananų muito mokesčiai sumažinti nuo 185 EUR iki 74 EUR už toną, padarinius.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė yra dar vienas labai svarbus būdas stiprinti ES gebėjimą reaguoti į krizes ir į susidarančias krizines aplinkybes. ES yra didžiausia išorės pagalbos teikėja pasaulyje, skirianti daugiau nei pusę viešosios paramos vystymuisi, todėl jai reikia priemonių, padėsiančių įveikti krizes, atsižvelgiant į ES horizontalius ir geografinius tikslus bei prioritetus, taip pat papildysiančių ES geografinę politiką, tikslus ir priemones. Vystymosi srityje ES tikslai turėtų būti kova su skurdu ir jo priežastimis

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Svarbu ir teisinga remti skurdžiausias šalis suteikiant joms tikslinę ir tvarią vystymosi pagalbą. Siekdami sumažinti migrantų iš besivystančių šalių srautą į ES turime padėti vietos žmonėms, kad jie padėtų patys sau. Todėl balsavau už šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, nors pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo labai sumažinama 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos 4 išlaidų kategorijos marža, nepalieka pakankamos veiksmų laisvės, kad būtų galima tinkamai reaguoti į ateityje galimas krizes.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Komisijos pasiūlymo tikslas – paremti svarbiausias bananus eksportuojančias Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalis pasinaudojant bananų sektoriaus papildomosiomis priemonėmis, kurios turėtų būti taikomos ketverius metus (2010–2013 m.). Nors priemonės, kurioms praeityje skirtas finansavimas (specialioji paramos sistema, SPS), buvo sukurtos padėti AKR šalims prisitaikyti prie besikeičiančių tarptautinės konkurencijos sąlygų, šiandien susiduriame su tomis pačiomis problemomis, o „AKR šalių bananų eksporto tvarumas vis dar nedidelis“.

Todėl klausimą turime spręsti vadovaudamiesi vystymosi pagalbos ir kovos su skurdu principais. Mūsų darbas Europos Parlamente kontroliuoti, kad pasiūlytos priemonės būtų skirtos svarbiausiam ES vystymosi politikos tikslui pasiekti, t.y. sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą.

Pranešimas: Cristiana Muscardini (A7-0273/2010)

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes Europos vartotojai turi teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Kitaip tariant, jie turi tas pačias teises kaip kitų didžiųjų valstybių piliečiai ir vartotojai. Šis reglamentas užtikrins, kad Europos Sąjungos vartotojai turėtų tas pačias teises kaip milijonai kitų vartotojų visame pasaulyje, nors tai pasakytina tik apie tam tikras produktų kategorijas. Interesų konfliktų atveju privalome apsaugoti savo vartotojus nepaisydami didžiųjų platintojų arba atskirų lobistinių grupių interesų.

  Malika Benarab-Attou (Verts/ALE), raštu. – (FR) Mūsų piliečiai turi būti geriau informuojami apie kilmės šalies žymėjimą ir privalo turėti galimybę įsigyti prekes žinodami visus faktus. Europiečiai iki šiol nežino, ar jie perka prekes, pagamintas Izraelyje, ar Izraelio kolonijose Palestinos teritorijose. Dėl šios priežasties, visų pirma žemės ūkio produktams iš Izraelio ir Palestinos teritorijų, skirtas kilmės žymėjimo praktikos standartizavimas Europos Sąjungoje.

  Lara Comi (PPE), raštu. − (IT) Remiu šį pranešimą, nes tvirtai tikiu, kad kilmės žymėjimas, pagrįstas aiškiu ir veiksmingu metodu, yra būtina informacija Europos vartotojams, kuriems turi būti suteikta galimybė nusipirkti produktą žinant jo kilmę. Kilmės žymėjimas atskleidžia daug kitos vienodai svarbios informacijos apie konkrečią šalį ar įvairias šalis, kuriose vykdoma gamyba. Manau, kad Europos Sąjunga turėtų imtis veiksmų siekdama užtikrinti didesnę Europos vartotojų apsaugą.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Balsuodamas už pranešimą dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės žymėjimą Europos Parlamentas pateisina vartotojų lūkesčius dėl didesnio su produktais susijusio skaidrumo. Nuo šiol Europos vartotojai, kaip Kinijos ir JAV vartotojai, turės teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Taikant pasiūlymą dėl reglamento, Europos įmonėms bus sudarytos sąlygos plėtoti savo įgūdžius, tradicinius gamybos metodus ir aukštą darbo kokybę. Galiausiai bus sudarytos sąžiningos Europos įmonių ir Europos Sąjungos prekybos partnerių, kurie jau naudojasi tokių teisės aktų privalumais, konkurencijos sąlygos. Europos įmonėms, gaminančioms aukštos kokybės pavyzdinius produktus, priemonė, skirta jas apsaugoti ir paskatinti, bus naudinga susidūrus su didele ES nepriklausančių šalių konkurencija tam tikruose sektoriuose.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies žymėjimo, nes, manau, būtina tiksliai informuoti vartotojus, kad jie galėtų naudotis pasirinkimo laisve. Europos vartotojai turi teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas, kad galėtų rinktis remdamiesi informacija.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Jei reikėtų įvardyti sritį, kurioje ES veikla buvo naudinga, tai būtų vartotojų teisių apsauga, kuri užtikrinama nustatant taisykles, kuriomis ginamos vartotojų teisės ir užtikrinama, kad vartotojai gautų pakankamai informacijos ir galėtų sąmoningai naudotis pasirinkimo laisve. Tai vienas standartų, prie kurio Europos vartotojai buvo įpratę, o Europos gamintojai – prisitaikę.

Todėl siekiant skaidrumo ir norint apsaugoti vartotojus ir Europos gamintojus būtina tiksliai nurodyti iš trečiųjų šalių importuojamų produktų kilmę.

Aš būčiau dar griežtesnis: jei Europa taiko tokias griežtas taisykles savo gamintojams, ji turėtų leisti importuoti tik tas prekes, kurios atitinka tuos pačius reikalavimus; puikus pavyzdys šiuo atveju galvijų auginimas. Alternatyvus būdas yra leisti pigiems produktams, neatitinkantiems ES teisės aktų, patekti į rinką ir sudaryti nesąžiningą konkurenciją Europoje pagamintiems produktams, kurių gamyba daug brangesnė.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavome už tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodą, nes manome, kad reikia žinoti, iš kur produktai atkeliavo į ES šalis. Turime imtis ir kitų priemonių, nes vien tik žymėjimo naudojimas duos minimalių rezultatų, jei nebus priimtos papildomos priemonės. Būtina kuo skubiau atsisakyti Pasaulio prekybos organizacijos gairių, kad šalys galėtų pagal prioritetus išdėstyti savo gamybos ir rinkų plėtrą, kontroliuodamos importuojamas prekes, taikydamos tuos pačius minimalius kokybės ir techninius kriterijus, kurių reikalaujama iš įmonių ES viduje, kovodamos su dempingu, veiksmingai reguliuodamos kapitalo rinkas, taikydamos bausmes už įmonių perkėlimą, apmokestindamos finansinius sandorius ir panaikindamos mokesčių rojų tam tikrose šalyse.

Reikia sukurti teisingesnius ir sąžiningesnius ekonominius santykius. Šie santykiai tarnautų žmonėms ir šalims, jie prisidėtų prie plėtros ir bendradarbiavimo, pagrįsto šalių lygybe, bei aljansų ir susitarimų sudarymo su įvairių žemynų valstybėmis; jie padėtų kovoti su dideliu socialiniu neteisingumu ir nelygybe alkio, ligų ir skrudo požiūriu.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Džiaugiuosi, kad Parlamentas didele balsų dauguma pritarė tam, kad būtų sukurta Europos žymėjimo sistema, skirta iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams. Iki šiol ši sistema buvo neprivaloma, o nuo dabar ES ji taps privaloma. Nepamirškime, kad ES šioje srityje nepadarė nieko naujo. Pvz., JAV tokio pobūdžio reikalavimą įvedė 1930 m. Tiesą sakant, šiais laikais Europos vartotojams būtina teikti išsamesnę informaciją apie prekių, kurias jie ketina įsigyti, kilmę. Tik aiškiomis taisyklėmis pagrįsta sistema gali informuoti apie gamybos socialines ir aplinkos sąlygas, apsaugoti nuo grėsmių sveikatai ir, galiausiai, padėti jiems priimti sprendimus remiantis informacija. Tai ne tik vartotojų, bet ir Europos eksporto įmonių, kurioms taikomi griežti reikalavimai, laimėjimas. Per šį balsavimą Europos Parlamentas užkirto kelią nesąžiningai konkurencijai ir užtikrino, kad Europos įmonės, pasirinkusios aukštą kokybę ir užimtumą, nenukentėtų dėl konkurentams taikomų ne tokių griežtų sąlygų visame pasaulyje.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Neabejotina, kad Europos vartotojai turi teisę gauti informaciją apie produktus, importuojamus į ES iš trečiųjų šalių. Kad būtų galima priimti objektyvius sprendimus dėl prekės įsigijimo, reikia užtikrinti didžiausią galimą skaidrumą ir daugiausia galimų teisių. Apskritai pritariu projektui, kuriuo siekiama informuoti ES piliečius apie panaudotų žaliavų kilmę, gamybos etapus, taip pat apie konkrečioje šalyje paplitusias gamybos, socialines ir darbo sąlygas. Deja, Komisijos pasiūlyme šių dalykų nėra. Privalomame reglamente, kuris pateiktas esama forma, nepasakoma nieko apie faktinę produkto kilmę arba sąlygas, kuriomis jis buvo pagamintas ar apdorotas. Net žymiausios Europos tekstilės įmonės, nepaisant savanoriškos savireguliacijos, negali garantuoti, kad iš trečiųjų šalių įmonių įsigytos ir gamyboje panaudotos žaliavos nebuvo gautos naudojantis vaikų darbą. Manau, kad produkto kilmės skaidrumas vartotojams turi kitą reikšmę. Šis pasiūlymas nėra pakankamai plataus užmojo ir nepatenkina suinteresuotų galutinių vartotojų informacijos poreikio. Dėl šių priežasčių negalėjau pritarti Komisijos pasiūlymui.

  Toine Manders ir Jan Mulder (ALDE), raštu. − (NL) Nyderlandų Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją atstovai Europos Parlamente šiandien palaikė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos poziciją dėl kilmės žymėjimo, išskyrus 37 pakeitimą dėl farmacijos produktų. Balsavome už privalomą farmacijos produktų žymėjimą, nes manome, kad vartotojai turi teisę žinoti vaistų ir kitų produktų kilmę. Be to, žymėjimas svarbus, nes taip suteikiama galimybė efektyviau kovoti su suklastotais vaistais. Suklastoti vaistai − dažniausiai aptinkama suklastota prekė ES.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. − (IT) Europos Parlamentas, kuris visada rėmė įvairovę gindamas įvairių šalių kultūrą ir tradicijas, reglamentą dėl privalomo kilmės žymėjimo vertina kaip būtiną priemonę siekiant padidinti aiškumą ir suvienodinti Europos ir mūsų prekybos partnerių rinkos vartotojų galimybes. Tai taip pat būdas plėtoti geresnius prekybinius santykius ir tradicinę ekonomiką.

Esu įsitikinęs, šis pasiūlymas atitinka tikslą suteikti vartotojams tikslią informaciją, kad įsigydami prekes jie galėtų pasinaudoti pasirinkimo laisve. Daug metų mes siekėme, kad politiniai ir prekybiniai sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į vartotojus ir vartotojų teises, tikėdami, kad taisyklių reikia tam, kad pasaulio rinka veiksmingiau atliktų savo funkciją, t.y. skatintų vystymąsi pasaulyje ir padarytų jį homogeniškesnį.

Apgailestaujame, kad Taryba dar nepriėmė bendros nuomonės. Kita vertus, nurodėme, kad būtina parengti aiškius teisės aktus su tiksliomis taisyklėmis, kurios galiausiai suteiktų galimybę apginti mūsų gamintojus ir vartotojus, kaip daroma visame pasaulyje.

  Mario Mauro (PPE), raštu. − (IT) Po ilgus metus Italijos vyriausybės daryto spaudimo Parlamentui pagaliau pateiktas itin svarbus pasiūlymas, kuris bus labai naudingas vartotojams: jie bus geriau informuojami apie tam tikrų kategorijų produktų geografinę kilmę. Tuo pačiu Europos teisės aktai bus suderinti su įtakingiausių prekybos partnerių teisės aktais. Tikslas – sukurti vienodas sąlygas Europos ir trečiųjų šalių (JAV, Japonijos ir Kanados) gamintojams, kurie, kaip minėta, yra pavyzdys tokių priemonių taikymo srityje. Dabar bus daug sunkiau pateikti klaidingas arba visiškai suklastotas importuojamų prekių kilmės nuorodas. Balsavau už pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Balsavimas parodė, kad kilmės nuoroda būtina rinkos skaidrumui ir tinkamam vartotojų informavimui apie perkamų prekių kilmę. Būtina stiprinti ES ekonomiką didinant ES pramonės konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Sąžiningą konkurenciją pavyks užtikrinti tik tokiu atveju, jei bus parengtos aiškios taisyklės gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams, kuriose taip pat bus atsižvelgta į bendrus socialinius ir aplinkos veiksnius. Todėl šis reglamentas yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad ES vartotojai pagaliau turėtų tokias pačias teises kaip ir milijonai vartotojų visame pasaulyje. Nors šis teisės aktas nebus taikomas visiems į ES importuojamiems produktams, turime toliau siekti, kad kiekvienas importuojamas produktas turėtų kilmės žymėjimą.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Europos žymėjimo sistemos, skirtos iš trečiųjų šalių importuojamoms prekėms, sukūrimas turi sudaryti sąlygas vartotojams gauti konkrečią informaciją apie perkamų prekių kilmės šalį. Taip jie galės identifikuoti prekes remdamiesi bendrais socialiniais, aplinkos ir saugumo standartais, kurie apibūdina jų kilmės šalį. Europos vartotojai, kaip ir kitų šalių piliečiai, turi teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Šiuo reglamentu taip pat bus užtikrinta, kad Europa ir daugelis jos prekybos partnerių, kurie jau taiko privalomą kilmės žymėjimą importuojamoms prekėms, turėtų tas pačias sąlygas. Būtina užtikrinti sąžiningą konkurenciją su pagrindinių ES partnerių gamintojais. Manau, kad šios taisyklės taip pat padės didinti trečiųjų šalių eksporto apimtį, nes daugelis Europos vartotojų nori apsaugoti šių šalių amatininkus ir mažas įmones nuo tarptautinių bendrovių. Galiausiai, manau, kad farmacijos produktai dėl savo specifikos neturėtų būti įtraukti į sąrašą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Kilmės žymėjimas skirtas suteikti vartotojams informaciją apie jų įsigyjamas prekes. Daugelis šalių tiksliai žymi savo prekes. Vis dėlto anksčiau produktai, reklamuojami kaip atvežti iš vienos šalies, dažnai būdavo atvežti iš visai kitos vietos. Žymint produktus vartotoją labai lengva apgauti. Žinoma, tikslesnis žymėjimas yra naudingas, bet šis pranešimas neužtikrina visiškos apsaugos nuo etikečių klastojimo. Procedūros nėra nurodytos visiškai tiksliai, todėl galima jas interpretuoti savaip. Taigi negaliu balsuoti už pranešimą.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. − (LT) Pritariau šiam dokumentui, nes manau, kad vartotojas privalo žinoti, kas yra pasirinktos prekės gamintojas. Informacija, kaip teigiama ir priimtame dokumente, užtikrina saugumą, o vartotojo saugumas ir informavimas turi būti prioritetiniai principai. Europos Sąjungos valstybės narės labai dažnai tėra tik tarpinė grandis – čia iš žaliavos, gaunamos trečiojoje šalyje, yra pagaminamas produktas, taigi sudėtinga pasakyti, kas tikrasis gamintojas. Kilmės šalies nuoroda būtina dar ir dėl to, kad taptų įmanoma apsaugoti smulkius gamintojus, kurie dažnai nukonkuruojami stambių bendrovių, imituojančių originalius dirbinius. Taip pat būtina siekti, kad įsigaliotų bendros aplinkosauginių standartų, kurių laikantis, prekė pagaminta, žymėjimo taisyklės.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Įsitikinęs jo nauda ir su entuziazmu balsavau už šį pranešimą. C. Muscardini pranešimas labai svarbus Europos ekonomikai ir Europos vartotojams. Tai priemonė, kurios gamybos sektorius laukė labai ilgai, tiesą sakant, per ilgai. Šios priemonės nėra protekcionistinės, priešingai – jos užtikrina mūsų vartotojų sveikatą ir vartotojų bei ES strateginių gamybos sektorių laisvę. Šiuo reglamentu bus suvienodinti ES ir svarbių prekybos partnerių, pvz., JAV, Kanados, Kinijos ir Australijos, teisės aktai. Europos piliečiai, kaip ir kiti pasaulio vartotojai, turi tą pačią teisę žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Šis reglamentas mums suteikia galimybę įtvirtinti tokią teisę, nors jo taikymo sritis ribota ir taikoma tik tam tikroms prekių kategorijoms.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už teisėkūros rezoliucijos projektą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies žymėjimo, nes manau, kad vartotojai turi teisę žinoti, kur pagaminti jų perkami produktai, ir pirkti juos remdamiesi pateikta informacija. Ši priemonė labai svarbi dabartiniame globaliame pasaulyje, nes užsienio prekyba vis dažniau griauna sienas. Todėl svarbu įsitikinti, kad produktų kilmės vieta būtų aiškiai apibrėžta – tai pasakytina ne tik apie produktus, kuriais prekiaujama ES viduje. Šis reglamentas gali būti svarbus žingsnis siekiant įvairių produktų žymėjimo teikiant išsamesnę informaciją, kad būtų ne tik geriau užtikrintos vartotojų teisės, bet ir vienodi gamybos reikalavimai, taikomi ES ir ne ES gamintojams.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Teisėkūros rezoliucija priimta neįtikėtina balsų dauguma: 525 balsai už, 49 prieš ir 44 EP nariai susilaikė. Tai iš esmės nulėmė faktas, kad paskutinę akimirką pranešėja pateikė pakeitimą, kuriuo reglamento galiojimas apribotas iki penkerių metų ir vėliau turės būti pratęstas. Tai padaryta reaguojant į daromą spaudimą Taryboje, nukreiptą prieš šį reglamentą. Pakeitimas buvo priimtas 393 balsais „už“ ir 216 balsų „prieš“, todėl Verts/ALE per balsavimą dėl galutinės pakeistos rezoliucijos susilaikė.

Vis dėlto Verts/ALE balsavo už teisėkūros rezoliuciją. Stebėtina, kad EDF pakeitimui, kuriuo prašoma kilmės žymėjimo reikalavimą taikyti pusiau užbaigtiems produktams, pritarta 328 balsais, o prieš balsavo ir 219 nariai. Nepriimtina tai, kad iš produktų, kuriems taikomas žymėjimo reikalavimas, sąrašo išbrauktos kai kurios produktų grupės, visų pirma farmacijos produktai, akiniai ir kontaktiniai lęšiai.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Pritarėme šiam pranešimui, nes nesuprantame, kaip būtų galima nesaugoti Europos verslininkų, kurie toliau gamina prekes ES, taip užtikrindami darbo vietas ir gerovę. Taisyklės, reikalaujančios nurodyti produkto kilmės šalį, atitinka JAV, Kanadoje, Japonijoje ir Indijoje galiojančias taisykles ir siekį visiškai įgyvendinti skaidrumo bei vartotojų apsaugos taisykles, įtrauktas į daugelį jau priimtų direktyvų.

Pvz., iliustruodamas sprendimą, kurį ketiname priimti, pasakysiu kitokį, bet įdomų nesąžiningos aukso produktų, kurie mus pasiekia iš Japonijos, konkurencijos pavyzdį: jiems taikomas 3,5 proc. muito mokestis, o atvežus į Europą ir užbaigus gamybą jie parduodami su Europos prekės ženklu.

Tačiau aukso produktams, eksportuojamiems iš ES į Kiniją, taikomas 30 proc. mokestis. Šis pasiūlymas dėl reglamento kelia klausimų dėl to, kad jame įvardytos tik kelios prekių kategorijos. Mūsų frakcija pateikė šiuos pakeitimus siekdama, kad į pasiūlymą nedelsiant būtų įtrauktos kitos kategorijos. Mes, Italijai atstovaujantys EP nariai, rengiame pasiūlymą, kuriuo sieksime įtvirtinti privalomą kilmės žymėjimą.

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. − (IT) Balsavau už tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodas. Savo balsu norėjau pabrėžti Europos Parlamento įsipareigojimą skatinti Europos pramonę, kurios konkurencingumą dabar būtina išsaugoti ir palaikyti.

Be to, turi būti užtikrinta Europos piliečių teisė žinoti, kur pagamintas jų perkamas produktas. Vis dėlto nemanau, kad sprendimas neįtraukti specializuotų ir pripažintų gamybos sektorių, turinčių ilgą istoriją ir tradicijas, atitinka ES politiką.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Parengti išsamūs teisės aktai dėl ES pagamintų produktų žymėjimo. Europoje ir už jos ribų gyvenantiems vartotojams suteikiama informacija apie šių produktų kilmės vietą. Manau, kad mes kuo greičiau turime parengti teisės aktus, į kuriuos būtų įtrauktas besąlyginis reikalavimas, numatantis, kad tokią pačią informaciją suteiktų trečiosios šalys, parduodančios savo produktus Europos Sąjungoje. Tokios praktikos laikosi daugelis didžiųjų trečiųjų šalių, kurios yra mūsų didžiausi prekybos partneriai. Daugelyje didžiųjų šalių, pvz., JAV, Kanadoje ir Saudo Arabijoje, vartotojų apsauga užtikrinama teisiniu reikalavimu žymėti į jų teritoriją įvežamus produktus. Svarbu, kad pagrindinių mūsų prekybos partnerių vartotojams ir gamintojams būtų taikomi tokie patys teisės aktai kaip ir mūsų vartotojams ir gamintojams. Tik tada bus galima kalbėti apie sąžiningas žaidimo taisykles.

Prekybos politiką galima glaudžiai suderinti su vystymosi politika. Produktų žymėjimas gali prisidėti prie besivystančių šalių eksporto augimo. Europos vartotojai jautriai reaguoja į tai, kad reikia skirti paramą mažiau išsivysčiusioms šalims, todėl žinodami konkretaus produkto kilmę jie gali prisidėti prie neturtingesnių šalių vystymosi. Žymėjimas padės vartotojams lengviau pasirinkti, nes geografinė produkto kilmė dažnai susiejama su jo rinkos verte. Europos standartai garantuos pagarbą aplinkai ir vartotojų sveikatai bei saugumui, o tai turės poveikio mūsų produktų konkurencingumui.

Pranešimas: Edvard Kožušník (A7-0276/2010)

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes nors nacionalinės standartų įstaigos yra Europos standartizacijos sistemos pagrindas, labai skiriasi jų ištekliai, techninės žinios ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Dėl šios nelygybės atsiranda didelis jų dalyvavimo Europos standartizacijos sistemoje disbalansas. Šiame pranešime pateikti keli pasiūlymai, kaip gerinti sistemą, atsižvelgiant į esamus jos apribojimus ir remiantis stipriosiomis jos savybėmis.

  Lara Comi (PPE), raštu. − (IT) Pranešimas, dėl kurio buvo balsuojama šiandien, yra gera įvairių politinių požiūrių santrauka, be to, jame pateikti keli pasiūlymai, kaip gerinti standartizacijos sistemą. Tai labai techninis ir painus klausimas, bet su nustatytais standartais susiduriame kasdien. Daugelis kasdien naudojamų dalykų atitinka labai tikslius standartus. Ekonominiu ir politiniu požiūriu ryšys tarp Europos teisės aktų ir standartizacijos turėjo lemiamos įtakos laisvam prekių judėjimui ir padėjo pašalinti laisvos prekybos kliūtis Europos bendrojoje rinkoje suderinant techninius standartus. Esama sistema veikia pakankamai gerai, bet kai kuriuos jos elementus reikia gerinti, ypač valdymą. Turiu galvoje MVĮ, kurioms turi būti suteiktos galimybės imtis aktyvaus vaidmens standartų kūrimo srityje nepatiriant papildomų išlaidų ir turint pakankamai atstovų. Per pirmąjį metų pusmetį Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl sistemos peržiūros. Toliau tęsime darbą, kad būtų pagerintas Europos techninės standartizacijos procesas vardan mūsų rinkų, įmonių ir Europos vartotojų.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, turi būti plėtojamas strateginis požiūris į Europos standartizaciją ir atlikta esamos sistemos peržiūra, kad ji toliau veiktų sėkmingai ir atitiktų ateinančio dešimtmečio poreikius, suteikiant galimybę Europai išsaugoti pagrindinį vaidmenį pasaulinėje standartizacijos sistemoje.

  Mário David (PPE), raštu. − (PT) Bendrosios rinkos galimybių neįmanoma visiškai išnaudoti be modernios standartizacijos sistemos. Todėl Europos standartizacijos sistemos, kurią reikia stiprinti, užbaigimas buvo labai svarbus kuriant bendrąją rinką visų pirma dėl jos galimybės reaguoti į didėjantį poreikį kurti standartus, galinčius užtikrinti produktų saugumą vartotojams, lengvą priėjimą, aplinkos apsaugą ar inovacijas. Manau, kad Europos standartizacija yra svarbi priemonė siekiant skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą taip prisidedant prie Europos Sąjungos konkurencingumo užtikrinimo?. Europos pagrindų programos, skatinančios inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, gali įnešti svarų indėlį į standartizacijos procesą. Taip pat manau, kad Europos standartizacija prisideda prie vienodų sąlygų visiems rinkos dalyviams sukūrimo. Tai visų piRma pasakytina apie mažąsias ir vidutines įmones bei labai mažas įmones, kurios labai svarbios Europos ekonomikos plėtrai. Laikausi požiūrio, kad ES ir valstybės narės, rengdamos standartus, turėtų skirti daugiau dėmesio mažųjų ir vidutinių įmonių interesams, nes tokių įmonių dalyvavimas standartizacijos procese dažnai neatitinka jų galimybių ir svarbos Europos ekonomikoje. Todėl iš esmės balsavau už šiame pranešime pateiktus pasiūlymus.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Kai Komisija išreiškė norą peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą, svarbu pripažinti jos įnašą į Europos vartotojų ir vidaus rinkos apsaugą.

Kaip ir pranešėjas, manau, kad „diskusija Europos standartizacijos sistemos persvarstymo klausimu turėtų būti grindžiama stipriosiomis esamos sistemos savybėmis, kurios sudaro tvirtą pagrindą sistemos tobulinimui, ir susilaikyti nuo radikalių pakeitimų, kurie galėtų pakenkti esminėms sistemos vertybėms“. „Turėdamas tai mintyje pranešėjas pateikia keletą pasiūlymų, kuriais siekiama patobulinti sistemą neišeinant iš jos esamų ribų, ir tikisi, kad bus pateikta daugiau pasiūlymų“.

Susidomėjęs dalyvausiu šioje diskusijoje.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. − (IT) Visiškai pritariau pranešimui dėl Europos standartizacijos ateities, nes žinau jo svarbą užtikrinant vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams. E. Kožušníko pranešimu siekiama visiškai prisidėti prie diskusijų dėl būsimos Europos standartizacijos sistemos peržiūros. Žinome, kad visų bendrosios rinkos galimybių neįmanoma išnaudoti be modernaus standartizacijos proceso. Būtent dėl šios priežasties šiandien Komisijai siunčiame žinią, kuria nėra siekiama visiško sistemos atnaujinimo – jai nereikia radikalių pokyčių, ši žinia parodo mūsų norą išlaikyti daugelį jos teigiamų savybių ir papildyti jas naujais elementais, siekiant tinkamai suderinti Europos, nacionalinius ir tarptautinius aspektus. Pranešime taip pat pasisakoma už tai, kad visos suinteresuotosios šalys, visų pirma MVĮ ir kiti viešajam interesui atstovaujantys subjektai, įskaitant vartotojus, būtų paskatinti aktyviai dalyvauti standartizacijos procese. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, šiandien žengtas svarbus žingsnis pabrėžiant būtinybę imtis konkrečių veiksmų, kad Europos standartizacija atitiktų ES piliečių ekonominius poreikius.

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. − Pritariu šiam pranešimui ir Komisijos ketinimams peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą. Tikiuosi, kad jie padės sukurti šiuolaikinę integruotą standartizacijos politiką. Dabartinėje sistemoje yra gerai veikiančių elementų, bet esama ir trūkumų: be abejo, neteisinga, kad iki šiol naudojamas pasenęs, prieš 13 metų sukurtas, Europos standartas EN1384 (Raitelių šalmai), nors buvo išreikštas susirūpinimas prieš jį paskelbiant, Komisija vėliau jį du kartus atnaujino. Galbūt galiausiai, priėmus šį pranešimą, norimų rezultatų sulauks du kartus peticijas pateikęs mano rinkėjas Peteris Downesas, kurio sūnus per nelaimingą atsitikimą jodinėdamas patyrė mirtiną galvos traumą ir kuris nuo to laiko nenuilsdamas vykdė kampaniją, kad būtų pagerinti saugos standartai.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Europos standartizacijos sistema buvo labai svarbi kuriant bendrąją rinką. Jai teko svarbus vaidmuo reaguojant į didėjantį Europos teisės aktų ir politikos poreikį kurti standartus, galinčius užtikrinti produktų saugumą vartotojams, paprastą naudojimąsi, aplinkos apsaugą ar inovacijas. Kad būtų patenkinti būsimi įmonių ir vartotojų poreikiai ir panaudotos visos turimos galimybės siekiant viešųjų ir socialinių tikslų, Europos standartizacijos sistemą būtina taikyti prie globalizacijos, klimato kaitos, naujų ekonominių galių iškilimo ir technologinės evoliucijos keliamų uždavinių. Todėl būtina plėtoti strateginį požiūrį į Europos standartizaciją ir peržiūrėti esamą sistemą, kad ji toliau veiktų sėkmingai ir galėtų reaguoti į kito dešimtmečio poreikius sudarydama sąlygas Europai išsaugoti lyderės vaidmenį pasaulinėje standartizacijos sistemoje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Tiesa, kad nacionalinės standartų organizacijos yra Europos standartų sistemos pagrindas, bet labai skiriasi jų ištekliai, techninės žinios ir įsipareigojimai suinteresuotiesiems subjektams. Tai atspindi skirtumus tarp valstybių narių. Todėl tikslas buvo sistemą suderinti ir supaprastinti. Nors mažosios ir vidutinės įmonės dokumentuose dažnai vadinamos ES ekonomikos pagrindu, joms tenka didelė biurokratinė našta. Čia apibūdintuose procesuose neatsižvelgiama į esamą nelygybę. Jie vėl palankūs didelėms korporacijoms ir tarptautinėms bendrovėms, kurios gali sau leisti imtis brangių ir daug laiko užimančių biurokratinių patvirtinimo procedūrų. Todėl balsavau prieš pranešimą.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pranešimo tikslas – visiškai suderinti vidaus rinką. Nors pripažįstama, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra Europos ekonomikos pagrindas, pranešime numatytos priemonės sudarys sunkias sąlygas būtent šioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Todėl balsavau prieš pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už E. Kožušníko pranešimą. Pranešime pateikta daug rimtų pasiūlymų ir gairių Europos Komisijai, taip pat pateikta gera įvairių požiūrių santrauka. Nėra būtinybės radikaliai keisti sistemą, kuri gerai veikia. Vis dėlto ją galima pagerinti, visų pirma valdymo srityje. Manau, kad standartizacijos sistema turi likti privati ir savanoriška ir remtis nacionalinio lygmens valdymu. Taip pat laikausi nuomonės, kad procese didesnis vaidmuo turi būti skirtas viešajam interesui, užtikrinant realų ir veiksmingą dalyvavimą. Be to, būtina užtikrinti tinkamą MVĮ atstovavimą, ypač nacionaliniuose techniniuose komitetuose, kuriuose jos nesusiduria su kalbos ar išlaidų kliūtimis.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už pranešimą dėl Europos standartizacijos sistemos, nes jame siekiama sustiprinti esamos sistemos aplinkos apsaugos aspektus. Vis dėlto pritariu susirūpinimui, kad savo pasiūlyme Komisija skyrė mažai dėmesio inovacijoms, kaip būdui pagerinti Europos standartizacijos standartus. Paradoksalu, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kurios dažnai įvardijamos kaip ekonomikos augimo ir konkurencingumo varomoji jėga, tenka tik nedidelis vaidmuo sektoriuje, kuris labai svarbus skatinant Europos prekybą.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. − (PT) Standartizacijos procesas itin svarbus siekiant užtikrinti viešojo arba privačiojo sektorių produktų bei paslaugų kokybę, taip pat įgyvendinti saugumo, aplinkos ir socialinės atsakomybės standartus. Pranešime siūloma į standartizacijos procesą įtraukti mažąsias ir vidutines įmones bei įvairius visuomenės veikėjus.

Pranešime skatinamas keitimasis informacija apie naujas taisykles, informacijos apie šiuos procesus sklaida informacinėse interneto svetainėse, kurie turi būti aiškūs, naudojimasis jais paprastas, o informacija skelbiama visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Vis dėlto turiu abejonių dėl to, ar visi visuomenės subjektai bus tinkamai atstovaujami standartizacijos procese, ir dėl Europos standartizacijos sistemos finansavimo proceso.

Balsuoju už pranešimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šio pranešimo tikslas – prisidėti prie vykstančių diskusijų dėl Europos standartizacijos sistemos peržiūros. Europos Komisija dabar rengia vadinamąjį standartizacijos paketą, į kurį bus įtrauktas teisės akto pasiūlymas, kuriuo bus siekiama atnaujinti esamą Europos standartizacijos sistemą, ir komunikatas, kuriame bus apibrėžta kito dešimtmečio standartizacijos politika. Rengdama savo vadinamąjį standartizacijos paketą Komisija paprašė pagrindinių ekspertų pateikti strategines rekomendacijas.

Buvo sudaryta Europos standartizacijos sistemos peržiūros aukšto lygio ekspertų grupė (angl. EXPRESS), kuri savo rekomendacijas pateikė 2010 m. vasario mėn. ataskaitoje „Standartizacija siekiant konkurencingos ir inovatyvios Europos. 2020 m. vizija“. Komisija taip pat surengė viešas konsultacijas dėl Europos standartizacijos sistemos peržiūros (jos vyko nuo 2010 m. kovo 31 d iki gegužės 21 d.) ir užsakė poveikio vertinimą (2010 m. kovo 9 d.). Būsimasis standartizacijos teisės aktų paketas taip pat bus grindžiamas 2009 m. liepos 3 d. Baltąja knyga „Informacinių ir komunikacinių technologijų standartizacijos modernizavimas ES. Tolesni veiksmai“.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Remiu pranešimą, nes juo siekiama peržiūrėti Europos standartizacijos sistemą, kad būtų rasta būdų tinkamai suderinti Europos ir nacionalinius aspektus. Pranešime apibrėžtos svarbios gairės, kaip sukurti standartizacijos sistemą, kuri prisidėtų prie inovacijų, įmonių konkurencingumo ir sąveikos, užtikrintų produktų saugumą ir aplinkos apsaugą bei panaikintų prekybos kliūtis.

Be to, svarbu įvertinti nacionalinių standartų įstaigų atliekamą vaidmenį visoje standartizacijos sistemoje siekiant geriau suderinti reguliavimo klausimus su ES prekybos partneriais.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0571/2010

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. – (LV) Europos Sąjunga privalo tęsti dialogą su Ukraina dėl šios šalies narystės ES, nors mes suprantame, kad ji netaps valstybe nare per artimiausius kelerius metus. Esame suinteresuoti tuo, kad Ukraina taptų ekonomiškai išsivysčiusia ir politiškai stabilia valstybe, kurios artimiausi partneriai būtų Vakarų Europoje. Suprantame, kad tai pasiekti nebus lengva, kad siekdama šio tikslo šalis turės stabilizuoti ekonominę padėtį ir įvykdyti daug reformų. Vis dėlto tai turi būti padaryta ir ES turėtų pasiūlyti savo pagalbą imantis minėtų uždavinių. Turi būti tęsiamas konstruktyvus darbas dėl ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo, o darbas dėl išplėsto laisvosios prekybos susitarimo turi būti pagreitintas. Ukraina yra geografiškai labai svarbioje vietoje, kuri Europai svarbi ir dėl dujų tiekimo. Todėl būtina remti Ukrainos dujų tranzito sistemos modernizavimą, kad būtų sumažinta dujų tiekimo į ES šalis sutrikimų, kaip neseniai nutiko, rizika. Taip pat neturime ignoruoti demokratijos pažeidimų, kurie tapo dar rimtesni Viktorui Janukovičiui užėmus Prezidento postą. Mūsų pareiga – atkreipti dėmesį į šiuos pažeidimus ir laikytis griežtos pozicijos dėl vakarietiškų vertybių laikymosi Ukrainoje, nes Europos Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0572/2010

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes palankiai vertinu praėjusiais metais Europos Sąjungos padarytą pažangą Moldovos Respublikos atžvilgiu. Rumunija nuo pat savo įstojimo į ES įsipareigojusi ginti Moldovos Respublikos siekius Europos Sąjungoje. Manau, kad įvairioms frakcijoms atstovaujančių Europos Parlamento narių iš Rumunijos, pasirašiusių šią rezoliuciją, skaičius yra konkretus tokio šio pradinio įsipareigojimo įrodymas. Šiai valstybei suteikta 90 mln. EUR makrofinansinė parama buvo ir vis dar yra gyvybiškai svarbi pagalba, kurios Moldovai ir jos piliečiams labai reikia siekiant pažangos, o ypač vykdant duotus įsipareigojimus reformų, teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl reformų ir pažangos Moldovos Respublikoje tinkamu metu skatinamos kitoje Pruto upės pusėje esančios politinės institucijos ir gyventojai artėjant lapkričio 28 d. balsavimui. Europos Parlamentas skatina šios šalies demokratines jėgas ir etnines bei kultūrines bendruomenes vengti nereikalingų susidūrimų ir bendradarbiauti kuriant europinę šios valstybės, kurios ekonomika smarkiai nukentėjo nuo recesijos ir kurios laukia didelė politinė nežinomybė, galinti paliesti demokratines reformas, ateitį. ES pareiga padėti užtikrinti, kad parlamento rinkimai būtų įvykdyti deramai, ir imtis griežtesnių veiksmų tam, kad separatistinės valdžios institucijos Tiraspolyje negalėtų užkirsti kelio Padniestrės regione gyvenantiems Moldovos piliečiams pasinaudoti savo balsavimo teise. Iš tiesų, Padniestrės problema be galo svarbi Moldovos Respublikos ir viso regiono stabilumui, o ES tenka reikšmingas vaidmuo įgyvendinant suderėtą ilgalaikį sprendimą. Makrofinansinės pagalbos padidinimas Moldovos Respublikai, struktūrinių reformų skatinimas ir kova su korupcija, sąlygų investicijoms stiprinimas ir kuo skubesnis perėjimas prie veiksmingo dialogo dėl vizų režimo Moldovos piliečiams liberalizavimo etapo yra pagrindiniai Europos suteikiamos paramos elementai valstybei, kurios vieta Europos Sąjungoje.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Per praėjusius metus Moldovos Respublika pademonstravo tikrą politinę valią suartėjimo su Europos Sąjunga procese. Tačiau reikia tęsti pastangas modernizuoti šią šalį. Iš tiesų, Europos Sąjunga turi aktyviai dalyvauti remdama šią dinamišką plėtrą. Esant tokioms aplinkybėms balsavau už ši pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad Europos Parlamentui ir apskritai Europos Sąjungai svarbu pademonstruoti pasitikėjimą Moldovos Respublika artėjant jos parlamento rinkimams.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) Moldova eina teigiama linkme siekdama taikyti europinius laisvės, demokratijos ir gero valdymo standartus ir rodo troškimą tęsti šias pastangas – tai vertinu teigiamai.

Artėjantys rinkimai bus svarbus jos institucijų tvirtumo ir demokratinės kultūros išbandymas. Nepaisant teigiamų požymių, reikia prisiminti, kad lieka daug neatsakytų klausimų, keliančių grėsmę šalies stabilumui ir pažangai, o svarbiausias klausimas yra susijęs su Padniestrės regionu.

Tikiuosi, kad Europos Sąjunga galės svariai prisidėti prie ilgalaikio šios problemos sprendimo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Atsižvelgdamas į Europos kaimynystės politikos ir 2009 m. gegužės mėn. pradėtos Rytų partnerystės programos rezultatus, kuriuose pripažįstami su Europa susiję Moldovos Respublikos siekiai ir Moldovos, kaip tvirtus istorinius, kultūrinius ir ekonominius ryšius su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis turinčios šalies, svarba, esu patenkintas per praėjusius metus Moldovos Respublikos pasiekta pažanga ir tikiu, kad rinkimų procesu gali būti dar labiau sustiprintos demokratinės institucijos ir pagarba teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms Moldovoje. Tikiuosi, kad Moldovos valdžios institucijos vykdys reikalingas reformas ir įgyvendins savo įsipareigojimus, kad Moldovos Respublika ir toliau galėtų siekti tvarios integracijos Europoje. Taip pat turiu pabrėžti, kad 2010 m. sausio 12 d. buvo pradėtos Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos derybos dėl asociacijos susitarimo sudarymo, ir pabrėžiu labai gerus rezultatus, kuriuos šiame procese Komisijai pristato Moldovos Respublika.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Parlamento dauguma vėl bando kištis į valstybės vidaus reikalus, atvirai paremdama ES ekonominių grupių interesus ginančias Moldovos jėgas ir puldama valstybės nepriklausomumą bei suverenitetą ir valstybės žmonių pareikštą valią. Puolimas pradedamas iškart, tekste nurodant, kad Parlamentas „palankiai vertina šioje srityje per pastaruosius metus Moldovos Respublikos padarytą pažangą“, ir reikalaujant, kad valstybės valdžios institucijos vykdytų reikalingas reformas ir įgyvendintų savo įsipareigojimus, kad Moldovos Respublika ir toliau galėtų siekti tvarios integracijos Europoje.

Tačiau nepaminėta tai, kad Moldovos vyriausybė sudaryta iš koalicijos, suformuotos po atviro perversmo, po provokacinės ir destabilizuojančios veiklos siekiant nuversti rinkimus laimėjusią Komunistų partijos vyriausybę. Taip pat nepaminėta, kad būdama valdžioje ši koalicija pradėjo nerimą keliantį antikomunistinį ir antidemokratinį puolimą, kuriuo aiškiai siekia diskredituoti Komunistų partiją.

Parlamento dauguma savo pozicija akivaizdžiai parodo savo stiprias antikomunistines pažiūras ir savo veidmainystę, kai kalba apie demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių gynimą.

  Marisa Matias ir Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. − (PT) Balsavau už šią bendrą rezoliuciją, nes 2010 m. lapkričio 28 d. numatyti rinkimai, be to, atsižvelgiant į atskalūniškus dešiniųjų partijų siekius uždrausti savo pagrindinių konkurentų, kairiųjų, vardus ir simbolius, svarbu pabrėžti, jog rinkimai turi būti pažangūs ir griežtai atitikti tarptautinius standartus, visoms politinėms partijoms sudarant vienodas galimybes. Taip pat manau, kad svarbu dar kartą pasakyti, kad pritariame Moldovos Respublikos teritoriniam vientisumui, ir pabrėžti vaidmenį, kurio ES galėtų ir turėtų imtis padėdama rasti Padniestrės problemos sprendimą.

  Mario Mauro (PPE), raštu. − (IT) Balsavimas už kolegų iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos yra svarbus todėl, kad reikia skubiai išspręsti Padniestrės klausimą, nes tai – esminis politinio stabilumo ir ekonominės gerovės Moldovos Respublikoje ir regione skatinimo veiksnys. Europos Parlamentas tvirtai remia – taip ir turėtų būti – Moldovos Respublikos teritorinį vientisumą ir pabrėžia, kad ES reikia imtis aktyvesnio vaidmens ieškant Padniestrės problemos sprendimo. Apskritai rezoliucijoje teisingai analizuojami žingsniai, kuriuos turi žengti Moldovos Respublika, norėdama ryžtingiau ir įtikinamiau priartėti prie tikslų, kuriuos Europa Sąjunga yra nustačiusi galimoms valstybėms narėms.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Pastaraisiais metais Moldova stengiasi kuo geriau atitikti Europos laisvės, demokratijos ir gero valdymo standartus. Čia nurodytos pastangos yra nuoseklios ir rodo, kad Moldova atkakliai siekia išlikti kelyje, vedančiame į galimą ES plėtrą. Netrukus Moldovoje bus surengti rinkimai, kurie taps geru šalies demokratijos kultūros tvirtumo ir institucijų išbandymu. Nepaisant visų minėtų teigiamų dalykų, vis dar yra klausimų, kurių atžvilgiu reikalinga pažanga, ypač tai pasakytina apie Padniestrės klausimą, dėl kurio gali kilti tam tikras nestabilumas. ES privalo ir toliau dėti daug pastangų, kad nenutrūktų Moldovoje įgyvendinamos reformos.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Visapusiškai pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl Moldovos. Tačiau vienintelis dalykas, kurio, mano manymu, trūksta rezoliucijoje, yra aiški ir suprantama nuomonė dėl Padniestrės problemos. Moldova negalės tapti visateise ES valstybe nare, jei nesugebės taikiai išspręsti Padniestrės konflikto. Valstybės dalijimas į dvi dalis yra nepriimtinas. Jei Moldovos vyriausybės nori integracijos į Europos Sąjungą, ji privalo pradėti dialogą su Padniestrės vyriausybe ir įrodyti tarptautinei bendruomenei, kad turi teisėtą valdžią visoje Moldovos teritorijoje.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl reformų ir pokyčių Moldovos Respublikoje daroma aiški nuoroda į asociacijos susitarimą, dėl kurio šiuo metu derasi ES ir Moldova. Šiuo susitarimu turėtų būti užtikrintas apčiuopiamas ES ir Moldovos Respublikos institucinių pagrindų pagerinimas, sudarytos sąlygos artimesniam bendradarbiavimui visose srityse ir sustiprintas politinis susivienijimas ir ekonominė integracija, nustatant abipuses teises ir pareigas. Kartu su kai kuriomis kitomis tekste minimomis reformomis didelis dėmesys skiriamas vizų režimo liberalizavimui. Mums reikia kuo greičiau įdiegti sistemą. Jei pažiūrėsime į problemas, kurias valstybė vis dar stengiasi įveikti, galima daryti prielaidą, kad dėl minėtų problemų kils masinė imigracija į ES, ir būtent dėl šios priežasties balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pasiūlymo dėl rezoliucijos tikslas – Moldovos Respublikai liberalizuoti vizų režimą. Tokios veiklos padariniai Europos Sąjungai – išaugusi migracija ir tarptautinis nusikalstamumas. Tokiais supaprastinimais atveriamos durys pažeidimams, o apsilankymai pagal trumpalaikes vizas dažnai virsta nuolatiniu apsigyvenimu. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − (LT) Moldova – viena iš tų kaimynių, kuri sėkmingai artėja prie Europos Sąjungos. Reformuojamos teisingumo ir viešojo administravimo sritys, stiprinama kova su korupcija. Juda į priekį vizų su ES liberalizavimo klausimas. Tačiau dar daug neišspręstų problemų, tarp jų ir Padnestrės klausimas. Šalis merdi ekonominėje krizėje. Moldovos piliečiai tikisi konkrečių reformų, kurie pagerintų jų gyvenimą.

Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje Europos Komisija raginama toliau siekti visiško vizų liberalizavimo su šia valstybe, kad būtų skatinami žmoniškieji santykiai, toliau remti Moldovą ir pagelbėti šaliai siekti eurointegracinių tikslų. Parlamento rinkimai lapkričio 28 dieną bus didelis išbandymas Moldovai. Tai galimybė parodyti, kad jos piliečiai remiasi tokiomis pačiomis vertybėmis, kaip ir ES gyventojai. Kviečiu politines jėgas šalyje po rinkimų garantuoti politinę tvarką ir stabilumą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Šia rezoliucija EP palankiai vertina šioje srityje per pastaruosius metus Moldovos Respublikos padarytą pažangą ir tikisi, kad rinkimai gali labiau sustiprinti demokratines institucijas ir pagarbą teisinės valstybės principams ir žmogaus teisėms Moldovoje; tikisi, kad Moldovos valdžios institucijos vykdys reikalingas reformas ir įgyvendins savo įsipareigojimus, kad Moldovos Respublika ir toliau galėtų siekti tvarios integracijos Europoje; palankiai vertina 2010 m. sausio 12 d. pradėtas Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos derybas dėl asociacijos susitarimo ir su pasitenkinimu pažymi labai gerus rezultatus, kuriuos šiame procese Komisijai pristato Moldovos Respublika; ragina Komisiją pateikti galiojančio supaprastinto vizų režimo vertinimą, kad būtų galima greitai susitarti dėl oficialaus plano siekiant vizų režimo liberalizavimo ir pasiūlyti tikslinę pagalbą ir paramą Moldovos valdžios institucijoms įgyvendinant būtinus bevizio režimo reikalavimus; ragina Tarybą, kad ji paprašytų Komisijos pradėti rengti visų režimo liberalizavimo planą ir po tiriamųjų derybų dėl keturių dialogo vizų klausimais skyrių pradėti su šiuo dialogu susijusį veiksmų etapą remiantis Moldovos Respublikos padaryta pažanga.

Pranešimas: Gesine Meissner (A7-0266/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl integruotos jūrų politikos (IJP) ir šioje srityje padarytos pažangos vertinimo ir naujų uždavinių, nes manau, kad ES reikia konkrečių priemonių jūrų ekonomikai mobilizuoti, teikiant iniciatyvas ir skatinant ekonomines jūrininkystės grupių galimybes, ypač valstybėse narėse ir regionuose, turinčiose dideles išimtinių ekonominių teisių zonas, pvz., Portugalijos ir Azorų atveju. Manau, kad protingas augimas, kaip rekomenduojama strategijoje „Europa 2020“, gali būti pasiektas tik tuomet, jei bus protingai mobilizuoti skirtingi Europos įvairovei būdingi pajėgumai. Todėl manau, kad labai svarbu stiprinti integruotą jūrų politiką ekonomikos augimui skatinti ir naujoms tvarioms darbo vietoms kurti jūrų regionuose, jūrų ekosistemoms apsaugoti ir ypač skatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. − (PT) ES svarbu užtikrinti pakarančių apsaugą. Taip pat būtina, kad galiojančiais teisės aktais būtų sustiprinta naftos paieškos ir gavybos sauga. Lisabonoje veikianti Europos jūrų saugumo agentūra teikia paramą ir techninę pagalbą kuriant ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus saugos ir jūrų apsaugos srityse ir laivų keliamos taršos srityje. Šių metų birželio mėn. Komisijos nariams G. Oettingeriui, S. Kallasui ir K. Georgievai pateikiau raštišką pasiūlymą išplėsti Europos jūrų saugumo agentūros galias ir sukurti priemones, kuriomis būtų prižiūrimas Šiaurės jūroje, Juodojoje jūroje ir Viduržemio jūroje esančių platformų saugumas, ir kad agentūra taptų atsakinga už su naftos gavyba susijusių aplinkos katastrofų prevenciją. Tokiu pasiūlymu sudaromos sąlygos finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių masto ekonomijai. Teigiamai vertinu Komisijos narių atsakymą, kuris rodo, kad jie yra pasirengę persvarstyti reglamentą dėl Europos jūrų saugumo agentūros, išplečiant jos galias imtis veiksmų jūrų taršos atvejais. Dar kartą kreipiuosi į Europos Komisiją, kad būtų išplėstos Europos jūrų saugumo agentūros galios, siekiant užtikrinti mūsų pakrančių apsaugą.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Kai trečdalis ES piliečių gyvena pakarančių regionuose ir ši tendencija auga, manau, kad dėl klimato kaitos kylantys iššūkiai turėtų būti pagrindinis Europos jūrų politikos rūpestis. Be to, su gamtos nelaimių prevencija ir kova su jų padariniais koja kojon turi žengti jūrų ir gretimų zonų apsauga nuo galimų pramoninių katastrofų, pvz., koks kad buvo neseniai įvykęs naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje. Taigi manau, kad į jūrų galimybių panaudojimą turime žvelgti iš ekologiškos ir ekonomiškai tvarios perspektyvos.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Įskaičiuojant septynis labiausiai nutolusius regionus Indijos ir Atlanto vandenynuose ir užjūrių teritorijas, Europos Sąjunga apima didžiausią jūrų zoną pasaulyje. Be to, ES turi kitą turtą – savo puikiai veikiančią jūrų tradiciją, dėl kurios reikia persvarstyti „mėlynojo“ augimo strategiją, kuri turi būti įgyvendinta artimai ją derinant su strategija „Europa 2020“. Šia ekonomikos strategija galima ir toliau plėtoti įvairių jūrų sektorių galimybes. Tiesą pasakius, pagal šią strategiją vietos ir regioninės valdžios institucijos, pakrančių zonų bendruomenes ir pan. gali ir privalo imtis svarbaus vaidmens.

Kaip ir kitose Europos politikos kryptyse, integruota jūrų politika gali padėti pasiekti svarbių tikslų – sukurti konkurencingą, socialinę ir tvarią Europos Sąjungą, turinčią aukštą užimtumo lygį, dėl kurio jūrų sektorius taptų dar patrauklesnis jaunimui ir kitiems ieškantiems darbo. Be to, Europa privalo persvarstyti priemones, kuriomis remiami veiksmai katastrofų, pvz., kokia kad įvyko Meksikos įlankoje, atveju, ir privalo pateikti suderintą Europos veiksmų planą, kaip užkirsti kelią pavojingoms padėtims ir naftos gavybos platformų sukeltoms nelaimėms tarptautiniu lygmeniu, ypač kai užteršiama kelių valstybių teritorija.

  Edite Estrela (S&D), raštu. − (PT) Balsavau už pranešimą dėl integruotos jūrų politikos, nes manau, kad reikėtų skatinti didesnį nuoseklumą tarp įvairių politinių sektorių, sudarant sąlygas tvariai ir veiksmingai ekologiniu ir ekonominiu požiūriu panaudoti jūrų ir jūrų sektoriaus galimybes.

  Diogo Feio (PPE), raštu. − (PT) „ES jūrų pakrančių ilgis siekia 320 000 km, trečdalis ES piliečių gyvena pakrantėse ir šis skaičius didėja. Vykdant ekonominę veiklą jūrose ir pakrantėse sukuriama 40 proc. ES BVP ir pagal visas prognozes šioje srityje dar esama didelių galimybių augti. 40 proc. prekių Europoje ir 95 proc. eksportuojamų prekių į šalis už Europos ribų gabenama laivais.“

Pranešėja jūrų svarbą Europai susumavo vienoje frazėje. Kaip portugalas, tai žinau labai gerai. Be to, kaip portugalas – tautos, kuri visuomet atsigręžia į jūrą ir randa ten gerovę ir turtus, atstovas – manau, kad Europai labai svarbu turėti jūrų politiką, kuri sudarytų sąlygas Europai panaudoti visas jūros, kaip ekonominio ir energetinio ištekliaus, kaip užimtumo ir gerovės kūrėjos ir kaip konkurencingumo ir naujovių variklio, galimybes.

Ypač džiaugiuosi, kad galiu pabrėžti susirūpinimą dėl aplinkos katastrofų jūrose – primenu tanklaivio „Prestige“ atvejį, įvykusį labai arti šiaurinės Portugalijos pakrantės – ir kad reikia griežtesnių taisyklių, kaip užkirsti kelią nelaimėms Europos jūrose.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Jūra suteikia svarbius prekybinius maršrutus, reguliuoja klimatą ir yra maisto, energijos ir išteklių šaltinis. Įsibėgėjus XXI amžiui, jūra įgauna naują per žmogaus istoriją neregėtą tapatybę ir geostrateginę ir geopolitinę svarbą; labiau nei kada nors anksčiau tai lemia Europos tapimą centru. Europa privalo pasinaudoti tokia savo padėtimi. Valstybės narės, pvz., Portugalija, privalo pasinaudoti savo sąsajų su jūra pranašumais ir savo išimtinių ekonominių teisių zonomis; Portugalijos atveju ši zona yra viena didžiausių pasaulyje.

Beveik 40 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir 40 proc. jos gyventojų susitelkę pakarančių regionuose. Skaičiuojama, kad 2004 m. bendra tiesioginė jūrų turizmo apyvarta Europoje siekė 72 mlrd. EUR. Beveik 90 proc. Europos užsienio prekybos ir beveik 40 proc. vidaus prekybos vyksta per jos jūrų uostus.

Todėl pritariu plataus užmojo „mėlynojo“ augimo strategijai. Šiuo tikslu Komisija iki 2012 m. turėtų parengti visa apimančią tarpšakinę tvaraus pakrančių regionų ir jūrininkystės sektorių augimo strategiją, kuri būtų grindžiama išsamiais potencialo bei politikos alternatyvų tyrimais ir išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. − (PT) Pranešime pateikiama bendra integruotos jūrų politikos, susijusios su „ES išorės politikos tikslais“ vizija. Nepritariame tokiam požiūriui ir kai kuriems kitiems pranešimo aspektams, pvz., pranešimo nesuderinamumui su „Europos pakrančių apsaugos tarnybos“ įsteigimu, laikantis federalistinio požiūrio, pagal kurį negerbiamas valstybių narių suverenumas ir nepaisoma galių jų teritorinių vandenų ir išimtinių ekonominių teisių zonų valdymo požiūriu.

Nepritariame pasiūlymui jūrų sektoriuje „nustatyti ekonomines, rinka paremtas priemones“, pvz., prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemas: net nepradėjus taikyti šių priemonių jūrų sektoriuje, jau matomas šių priemonių neveiksmingumas siekiant aplinkos tikslų, kurioms minėtos priemonės skirtos.

Tačiau pripažįstame teigiamus pranešimo aspektus, pvz., pasiūlymą, kad „nuostatas dėl darbo jūroje sąlygų, saugos ir laivų ekologiškumo“ reikėtų įtraukti į tarptautinių susitikimų darbotvarkę ir tarptautines sutartis; pasiūlymą „į Bendrijos teisę perkelti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūroje nuostatas“; jūrinio krovinių vežimo pripažinimą; mažų ir antrinių uostų išsaugojimą; trumpųjų nuotolių jūrų laivybos tinklo išplėtimą; ir svarbos ryšių su atokiausiais regionais gerinimui suteikimą.

Pranešime taip pat siūloma 8-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų programoje pirmenybę teikti su jūra susijusiems mokslams.

  Estelle Grelier (S&D), raštu. – (FR) Būdama miesto uosto Normandijoje gyventoja ir Jūrų ir pakrančių reikalų jungtinės grupės narė, atidžiai sekiau pranešimą dėl integruotos jūrų politikos (IJP). Įvairiomis progomis pabrėžiau, kad būtina užtikrinti įvairių jūrų panaudojimo būdų suderinimą, t. y. kai skatinamos tradicinė veikla (pvz., žvejyba, ir paprašiau, kad ši veikla simboliškai būtų nurodyta pranešime esančių jūrų veiklų sąrašo viršuje) ir kai kartu lengvinamos sąlygos plėtoti naujų rūšių veiklą. Taigi pabrėžiau, kad reikėtų ypač skatinti atsinaujinančiosios energijos sektorių, įskaitant vėjo atviroje jūroje energiją, nes tai atitinka Europos tikslus dėl energijos tiekimo šaltinių įvairinimo ir, remiantis Komisijos tyrimu, gali lemti 410 000 darbo vietų Europoje sukūrimą iki 2020 m. Galiausiai su pranešėja pakeičiau pranešimą, kad Komisija būtų informuota apie poreikį finansuoti IJP. Po pradinio pasikeitimo nuomonėmis „politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m.“ komitete, kurio narė esu, iš tiesų kilo abejonių dėl ilgalaikio regioninės sanglaudos politikos, t. y. kai kurių su IJP susisijusių programų, finansavimo.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Integruota jūrų politika yra didelis iššūkis Europos Sąjungai. Iki galo sukūrus šią politiką turi būti sudarytos sąlygos pagerinti ekonominę veiklą jūrose ir pakrantėse, didesnis dėmesys skiriamas užimtumui ir aplinkos apsaugai ir aktyviau plėtojami moksliniai tyrimai ir naujovės jūrų sektoriuje. Dėl to balsavau už šį pranešimą, kuriame padaryta apčiuopiama pažanga, nes jame visi šie elementai pabrėžiami tvirtinant tarpsektorinį, o ne išskaidytą, kaip būdavo anksčiau, metodą.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Integruota jūrų politika yra nepaprastai svarbi Europos Sąjungos ekonomikai, nes ši politika gali apčiuopiamai padidinti jos konkurencingumą. Kuriant šios politikos pagrindus būtina įtraukti ekonominio vystymosi stiprinimą, užimtumo sektoriuje didinimą ir aplinkos apsaugą. Svarbiu strategijos elementu turėtų tapti suderintas požiūris į Europos valstybių didesnį vaidmenį mokslinių tyrimų, susijusių su jūrų ekonomika, technologijų, jūrų inžinerijos ir jūrų išteklių plėtojimo srityse.

Taip pat turėtume atminti, kad reikia stengtis panaikinti įvairius pavojus, pvz., piratavimą, neteisėtą žvejybą ir aplinkos teršimą. Todėl į integruotą jūrų politiką reikėtų ne tik įtraukti kelių jūrų veiklos sričių suderinimą, strateginę jūrų ekonomiką ir maksimalų jūrų galimybių panaudojimą, bet ir atkreipti dėmesį į darbo sąlygų jūroje gerinimą.

  Bogusław Liberadzki (S&D), raštu. – (PL) Europos Sąjunga per ankstesnę parlamentinę kadenciją rėmė ir patvirtino Jūrų teisės aktų paketą. Jis apėmė visas pagrindines jūrų ekonomikos sritis. Transporto ir turizmo komitetas pripažįsta, kad maždaug 90 proc. Europos Sąjungos eksporto ir importo gabenama jūra. Svarbu turėti integruotą jūrų politiką, apimančią transportą, administravimą, aplinkos apsaugą, jūrų išteklių valdymą ir jūrų turizmą. Būtent šiais svarbiais argumentais galima pagrįsti paramą šiam pranešimui.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. − (IT) Šiuo pranešimu reiškiame savo paramą 2009 m. Europos Komisijos pasiūlytam paketui dėl integruotos jūrų politikos, nes manome, kad tai yra plataus užmojo tarpsektorinė strategija, skirta ekonomikos plėtojimui, aukšto lygio užimtumui ir aplinkos apsaugai pakrančių regionuose ir jūrų sektoriuose. Todėl raginame valstybes nares padidinti Europos jūrų saugumo agentūros (EJSA) įgaliojimus, susijusius su saugos patikrinimais, ir reguliuoti naftos gavybą atviroje jūroje Europoje, atsižvelgiant į neseniai įvykusią katastrofą Meksikos įlankos vandenyse. Pritariame požiūriui, apimančiam derinimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis jūrų priežiūros klausimais, siekiant sukurti bendrą keitimosi informacija aplinką ir integruoti įvairias nacionalines pakrančių apsaugos tarnybas.

Be to, Europos Parlamentas ketina dėti daugiau pastangų mokslinių tyrimų ir plėtros atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo ir pritaikymo srityje; pagerinti jūrininkų darbo sąlygas („Jūrininkystės Erasmus“ programa); ir, galiausiai, užtikrinti geresnį susisiekimą su periferiniais jūrų regionais. Todėl teigiamai vertiname Jūrų atlaso ir Jūrininkystės forumo sukūrimą ir siūlome sukurti Europos jūrų mokslinių tyrimų institutą, kad pradėtų veikti Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas (angl. EMODNET).

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Integruota jūrų politika yra būtina, jei norime kuo geriau panaudoti nesuskaičiuojamus turtus, kuriuos mums teikia jūros, ir visas jūros turimas ekonomikos galimybes. Negalime pamiršti, kad mūsų ekonomine su jūromis ir pakrantėmis susijusia veikla sukuriama 40 proc. ES bendrojo vidaus produkto, ir, remiantis daugeliu tyrimų, šioje srityje dar reikia ištirti milžiniško vystymosi galimybes. Tiesą pasakius, 40 proc. prekybos Europos viduje ir 95 proc. eksporto už Europos ribų gabenama jūromis. Nepaisant šių skaičių ir milžiniškų galimybių, kurias dar reikia ištirti, vis dar nėra integruotos Europos jūrų politikos, kuri sudarytų sąlygas mums sustabdyti skirtingą mūsų politikos krypčių taikymą jūrų transportui, jūrų ekonomikai, naujoms technologijoms, pakrančių regionams, atviros jūros energijai, žuvininkystei, jūrų priežiūrai ir kontrolei, turizmui, jūrų aplinkos apsaugai ir su jūromis susijusiems moksliniams tyrimams. Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos padės pakeisti dabartinę padėtį.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – (LV) Jūrų politika turi apimti ne tik privalomus reglamentus dėl naftos paieškos ir gabenimo, bet ir pateikti dvipusę kompensaciją už nuostolius, kylančius dėl nelaimių. Privalome parengti papildomus saugos reglamentus, veiksmingo reagavimo reglamentus ir nelaimių prevencijos priemones. Siekiant šio tikslo, reikia sukurti fondą, prie kurio įnašais turėtų prisidėti visi ekonominės veiklos vykdytojai, veikiantys jūrų aplinkoje. Jei bus atsižvelgta į visus niuansus, galėsime uždrausti taikyti pavojingas technologijas naftos paieškos ir gavybos veikloje. Tai taip pat paskatins naujų saugių ir veiksmingų technologijų plėtrą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Jei ES vandenyse bus nustatyti skirtingi teršalų išmetimo apribojimai, tai prieštaraus integruotai jūrų politikai, kuria, kaip skelbiama, siekiama atsižvelgti į visus veiksnius. Šiuo požiūriu negalime pamiršti povandeninių branduolinių bandymų. Ypač aplinkosaugos požiūriu jautriuose regionuose, be leidžiamų sužvejoti kiekių kvotų, zonų, kuriose draudžiame žvejoti, ir akvakultūros reguliavimo, bus svarbu apsvarstyti ir sprendimus dėl jautraus pakarančių turizmo, karinių veiksmų, laivybos, naftos ir dujų gavybos, smėlio ir žvyro kasybos ir priemones, kaip užkirsti kelią gamtinėms katastrofoms, kaip, pvz., neseniai nutekėjęs nuodingų nuotekų srautas. Jei Europos pakarančių apsaugos tarnybos gautų viršenybę nacionalinių pakrančių tarnybų ar karinių jūrų laivynų atžvilgiu, tai nebūtų suderinama su nacionalinio suverenumo teisėmis ir padidintų dabartines centralizacijos tendencijas. Apskritai neatrodo, kad ši strategija būtų labai gerai apgalvota, ir todėl balsavau prieš ją.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. − (LT) Balsavau už šį dokumentą, nes manau, kad integruota jūrų politika yra būtina, siekiant užtikrinti tinkamą aplinkos apsaugos lygį. Vienas iš svarbiausių principų yra įvairių politikų suderinimas ir būtinybė užtikrinti ekosistemų apsaugos principo, įtvirtinto Pagrindų direktyvoje dėl ES jūrų strategijos, laikymąsi. Ypač pritariu dokumente minimoms jūrų priežiūros ir kontrolės, jūrų aplinkos apsaugos ir mokslinių tyrimų derinimo priemonėms. Atstovaudama Lietuvai, Baltijos jūros regiono šaliai, džiaugiuosi, kad šiame dokumente atkreipiamas dėmesys į kuo platesnius mokslinius tyrimus, skirtus esamai jūrų būklei nustatyti ir įvertinti. Baltijos jūra – viena iš labiausiai ūkinės veiklos žalojamų jūrų, viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Kaip parodė naftos išsiliejimo katastrofa Meksikos įlankoje, jautri jūrų ekosistema gali būti pažeista akimirksniu. Todėl ypač remiu pranešime įtvirtintą raginimą valstybėms narėms imtis aktyvesnių veiksmų, numatant įvairiapusę jūrų apsaugos strategiją.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) G. Meissner pranešimas – suderintas tekstas, apimantis nemažai svarbių veiksnių ir prašymų. Jūrinė veikla yra vienas svarbiausių Europos pajamų šaltinių. Pateiksiu tik keletą skaičių: minėta veikla sukuriama 40 proc. ES BVP, be to, jūromis vykdoma 40 proc. prekybos Europos viduje ir 95 proc. eksporto už Europos ribų. Pranešime dėmesys telkiamas į kelis svarbiausius aspektus: tinkamo jūrų valdymo struktūrų nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis sukūrimą; suderintą ir tarptautinį jūrų erdvės planavimą; jūrų stebėjimą, siekiant apsaugoti valstybes nares ir ES; jūrų aplinkos apsaugą; strategijos, skirtos tvariam pakarančių ir salų turizmui, sukūrimą; ir Europos laivų statybos pramonės, kuri jau dabar yra pavyzdinis sektorius, ir jūrinio krovinių gabenimo siekiant įgyvendinti plataus užmojo ekologiškos laivybos tikslą skatinimą. Dėl pirmiau išvardytų priežasčių esu priverstas balsuoti už šį pranešimą. Būtinai privalome užtikrinti, kad bendravimas tarp įvairių jūrų politikos sektorių ir jų integracija pavyktų, nes to reikia dėl įvairių su veiksmingumu, konkurencingumu ir jūrų aplinkos apsauga susijusių priežasčių.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Europos Parlamentas pritaria Komisijai, nurodžiusiai, kad tvirtos mūsų jūrininkystės tradicijos yra viena iš stipriųjų Europos pusių. Todėl jis ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti įvairių jūrininkystės sektorių potencialą ir parengti plataus užmojo „mėlynojo“ augimo strategiją. Europos Parlamentas mano, kad integruota jūsų politika (IJP) turėtų prisidėti prie konkurencingos, socialios ir tvarios Sąjungos sukūrimo. Jis taip pat mano, kad į plėtojamą IJP būtina harmoningai įtraukti ekonominio vystymosi, didelio užimtumo (ypač mokymų veikla ir „Jūrininkystės Erasmus“ programa didinant sektoriaus patrauklumą jaunimui) ir aplinkosaugos siekius. Taigi Europos Parlamentas pareiškia, kad IJP derėtų susieti su strategijos „Europa 2020“ tikslais ir iniciatyvomis. Be to, Europos Parlamentas ragina Komisiją iki 2013 m. parengti visa apimančią tarpšakinę tvaraus pakrančių regionų ir jūrininkystės sektorių augimo strategiją, kuri būtų grindžiama išsamiais potencialo ir politikos alternatyvų tyrimais bei išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Viena vertus, aiškiai reikia integruoti jūrų politiką Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į tai, kad su šia politika susijusia veikla sukuriama 40 proc. ES BVP, tačiau kita vertus, teisinga reguliuoti tokią veiklą atsižvelgiant į konkurentus ne iš ES. Labai dažnai žvejybos, turizmo, krovinių gabenimo ir aplinkos apsaugos taisyklės sektoriuje kuriamos atskirai ir neatsižvelgiant į riziką, susijusią su nesąžininga trečiųjų šalių konkurencija. Pavyzdžiui, įdiegus pernelyg giežtus teršalų išmetimo apribojimus visuose Europos pakrančių regionuose, gali būti iškreipta konkurencija.

Parlamente diskutuojama ir tvirtinami kiti tekstai dėl iššūkių, su kuriais suduriame, ir, be abejonės, reikės šiuos tekstus integruotai suderinti. Vienas tokių iššūkių – jūrų priežiūra, kuri labai svarbi kontroliuojant neteisėtą veiklą, kuri dažnai vykdoma netoli Europos pakrančių ir kuri svyruoja nuo suklastotų prekių kontrabandos iki uždraustų medžiagų gabenimo ir neteisėtos žvejybos.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) Europos Sąjungos jūrų ir pakrančių ekonomine veikla šiuo metu sukuriama 40 proc. Europos Sąjungos BVP ir prognozuojama didelė tikimybė, kad toki veikla ateityje augs. Dėl šios priežasties jūrų veikla, be abejonės, yra labai svarbus veiksnys ir viena iš Europos stiprybių. Manau, kad tolesnė jūrų ekonomikos plėtra būtina.

Dabartinė Europos Sąjungos jūrų politika buvo kuriama atskirai įvairioms sritims, pvz., jūrų transportui, jūrų ekonomikai, naujoms technologijoms, pakrančių zonoms, atviros jūros energijai, žuvininkystei, jūrų priežiūrai ir kontrolei, turizmui, jūrų aplinkos apsaugai ir jūrų moksliniams tyrimams. Dažnai ši veikla vykdoma taip, kad vienos rūšies veikla prieštarauja kitos rūšies veiklai arba daro neigiamą poveikį jūrų politikai apskritai. Akivaizdu, kad integruota jūrų politika prisidės prie tolesnio tvaraus ekonominio Europos Sąjungos vystymosi. Tai, be kita ko, sudarys sąlygas užtikrinti didesnę sanglaudą tarp įvairių politikos sričių, sukurti geresnes reguliavimo ir tarpsektorines priemones ir ekonomiškai ir ekologiškai panaudoti jūrų ir jūrų sektoriaus potencialą.

Be to, mano nuomone, labai svarbu šį sektorių padaryti patrauklesnį jaunimui, organizuojant mokymus ir veiklą, skirtą paskatinti jaunimą dirbti šiame sektoriuje.

  Salvatore Tatarella (PPE), raštu. – (IT) Pranešime dėl integruotos jūrų politikos kalbama apie svarbų Europos ekonomikos sektorių. Iš tiesų su jūromis susijusi veikla yra svarbus ES pajamų šaltinis BVP ir prekybos prekėmis Europos viduje ir už jos ribų požiūriu. Manau, kad reikėtų pabrėžti tam tikras problemas. Pirma, pranešime teigiama, kad būsimos šio sektoriaus strategijos bus pritaikytos prie jūrų baseinų savybių, tačiau manau, kad labai svarbu atsižvelgti ir į specifines regionines aplinkybes. Naujoje jūrų politikoje dėmesys taip pat bus sutelktas į saugių laivų kūrimą ir ši politika suteiks puikių galimybių Europos laivų statybos ateičiai. Mūsų jūros ir toliau turėtų būti augimo varomoji jėga, taigi todėl manau, kad plėtojant integruotą jūrų politiką būtina užtikrinti didesnį suderinimą tarp įvairius jūrų sektorius reguliuojančių taisyklių ir kartu apsaugoti jūrų aplinką.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Iki šiol mūsų politika jūrų transporto, jūrų ekonomikos, naujųjų technologijų, pakrančių regionų, atviros jūros energijos, žuvininkystės, jūrų priežiūros ir kontrolės, turizmo, jūrų aplinkos apsaugos ir jūrų mokslinių tyrimų srityse buvo rengiama atskirai. Dėl šio atskyrimo vis pasitaiko, kad imamasi viena kitai prieštaraujančių priemonių, atsiranda, nenuoseklumas, kyla konfliktų. Todėl reikia integruoto metodo, kuris apimtų, pirma, valdymo pagrindus visuose sprendimų priėmimo lygmenyse ir, antra, visus sektorius ir tarpsektorines priemones.

Atsižvelgdamas į suderintą veiklos planavimą, pritariu raginimui Komisijai parengti jūrų baseinams skirtas strategijas, kuriomis būtų atsižvelgiama į specifines regionų savybes ir panaudojamos jų stipriosios pusės.

Tai būtų geras pasiūlymas atokiausiems regionams, pvz., Madeirai, nes sudarytų sąlygas regionui pasinaudoti savo su jūra susijusia veikla ir ją vykdant pradėti bendradarbiauti su kitais to paties jūros baseino regionais. Tiesą pasakius, teritoriniai vandenys užtikrina, kad ES turėtų didžiausią išimtinių ekonominių teisių zoną pasaulyje, todėl jūrų ir su jūromis susijusi veikla šiuose regionuose yra labai svarbi.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Buvau patenkintas išgirdęs šios dienos balsavimo rezultatus. Siekis tvariai eksploatuoti vandenynus, jūras ir pakrančių zonas ir jų valdymo atžvilgiu taikyti integruotą metodą turėtų būti Europos Sąjungos prioritetas. Esu įsitikinęs, kad integruota jūrų politika duos naudos ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiais. Politikos kliūčių panaikinimas ir skirtingų veiklos sričių, darančių tiesioginį poveikį Europos jūrų erdvei, sinergijos sukūrimas yra tikslai, kurių negalime pamiršti.

Manau, kad Europos Parlamentas turėtų pareikalauti įdiegti tam tikras sektorines priemones, ypač atsižvelgiant į žalingus socialinius ir ekonominius padarinius, su kuriais susiduria žvejai, kai imamasi žuvų telkinių papildymo ar ekosistemų apsaugojimo veiksmų.

Pranešimas: Helmut Scholz (A7-0277/2010)

  Liam Aylward, Brian Crowley ir Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. – (GA) Pritariu tam, kas pranešime teigiama apie Komisijos reikalavimą atšaukti derybas su MERCOSUR, kol bus susitarta dėl naujų įgaliojimų, kuriais bus atsižvelgta į visų valstybių narių poreikius. Žemės ūkio pramonė yra didžiausia Airijos vietos gamybos pramonė ir ji be galo svarbi šios šalies ekonomikos atsigavimui. Negalime pakenkti tam atsigavimui. Kadangi žemės ūkio sektorius labai svarbus Europos ekonomikai, Europos Parlamentas privalo aktyviai dalyvauti visuose šių svarbių derybų proceso etapuose. Be to, pritariu pranešimo pakeitimui dėl priemonių, užtikrinančių, kad visi į ES importuojami žemės ūkio produktai atitiktų tokius pat Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų apsaugos, aplinkos apsaugos ir socialinius standartus kaip ir Europos prekės. Airijos ūkininkai puikiai užtikrina aukščiausią savo prekių ir naudojamų gamybos procesų kokybę ir siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas būtini lygiaverčiai standartai, tinkama konkurencija ir Europos žemės ūkio sektoriaus tvarumas.

  George Becali (NI), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, kadangi Europos Sąjunga sustiprino savo ekonominius ir prekybinius santykius su Lotynų Amerika ir tapo jos antra pagal svarbą prekybos partnere, taip pat svarbiausia MERCOSUR ir Čilės prekybos partnere. Glaudesnės Europos ir Lotynų Amerikos ekonomikos sričių integracijos tikslas – sudaryti abipusiai naudingą padėtį. Reikia stiprinti ES ir Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimą ir bendrai siekti, kad nedelsiant būtų sudarytas teisingas, plataus užmojo ir išsamus PPO Dohos susitarimas, laikantis Madrido deklaracijoje numatytų įsipareigojimų.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš savo kolegos pranešimą nepaisant to, kad esame iš tos pačios frakcijos, ir nepaisant to, kad jis į savo pranešimą sugebėjo įtraukti keletą teigiamų dalykų. Deja, Europos dešiniosios jėgos savo pateiktais pakeitimais sugebėjo pakeisti turinį ir principus, kuriuos pranešėjas stengėsi perteikti savo pranešime. Negalėjau balsuoti už šį pranešimą, kai, be kita ko, jame apgailestaujama dėl Argentinos taikytų „protekcionistinių“ priemonių finansų krizei įveikti ir tuo remiantis Komisijos netiesiogiai prašoma taikyti sankcijas, raginant ją „nuolat su Lotynų Amerikos šalimis aptarinėti galimybių patekti į rinką problemą“. Negalėjau nepastebėti, kad pranešime vyrauja „rinkos taisyklės“ ir Europos kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus, ypač prieštaraujant priemonėms, kuriomis remiama sanglauda ir apsaugomi tų šalių piliečiai. ES ir Lotynų Amerikos šalių prekyba ir santykiai turi būti grindžiami lygybe, solidarumu, pagarba darbuotojų teisėms ir aplinkosauga ir negalime leisti, kad vyrautų stipriausiųjų šalių ir įmonių interesai.

  Lara Comi (PPE), raštu. − (IT) Europos Sąjunga grindžiama vertybių sistema, kurios atžvilgiu Lotynų Amerikos šalys per pastaruosius metus padarė didelę pažangą. Už šią pažangą tikrai turėtų būti atlyginta naujomis ES prekybos politikos iniciatyvomis. Prie viso to pridėję istorijos eigoje susiformavusius kalbinius ir kultūrinius ryšius, turime galimybę kuo daugiau prisidėti prie šių, nors ir labai skirtingų, šalių ekonominio ir socialinio vystymosi. Abiem regionams taip pat naudinga suprasti, kokie pagrindiniai elementai lemia šių šalių politinę raidą, ir įsikišti, kad būtų užkirstas kelias toms šalims ir mums patiems galinčiam pakenkti piktnaudžiavimui. Galime tik džiaugtis prekybos ryšių stiprinimu, su sąlyga, kad vystymosi rėmimo politikos kryptys bus stebimos, siekiant, kad jomis ir toliau būtų skatinami teigiami pokyčiai.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Nepaisant per pastaruosius metus padarytos ekonominės ir socialinės pažangos – įspūdingiausias pavyzdys yra Brazilija – kas trečias Lotynų Amerikos gyventojas kenčia nuo skurdo. Nuo šios nelaimės dar labiau kenčia vaikai ir jaunimas, nes daugiau nei pusei jų nepakanka materialinių išteklių. Greičiausiai dėl tokios padėties bus padarytas poveikis jų šveitimui ir karjerai, o ilguoju laikotarpiu – poveikis visuomenei, kurioje jie gyvena. Kadangi ES prekybos politikai turi tekti svaresnis vaidmuo siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų, manau, kad privalome daugiau dėmesio skirti pagalbai Centrinės ir Pietų Amerikos valstybių kovai su skurdu, padidinant perkamąją galią ir kuriant tvarų vystymąsi.

  Michel Dantin (PPE), raštu. – (FR) Pakeitimu, kurį pateikiau kartu su A. Dessu ir 77 kitais Europos Parlamento nariais, reikalaujama, kad importuojami žemės ūkio produktai visapusiškai atitiktų Europos sveikatos, socialinius ir vartotojų, aplinkos ir gyvūnų apsaugos standartus. Būtų keista reikalauti, kad Europos ūkininkai laikytųsi aukščiausių gamybos standartų pasaulyje, ir kartu didinti žemės ūkio produktų, kurie neatitikdami tokių pat standartų gali pateikti į Europą, kiekį.

Vartotojai turi turėti galimybę naudotis vienodo lygio apsauga, kad ir ką jie pirktų, o ūkininkams turi būti atlyginama už jų milžiniškas pastangas, kurioms nedarytų įtakos de facto nesąžininga trečiųjų šalių konkurencija. Tiesą pasakius, taip įsivaizduoju suderintą maisto ir žemės ūkio politiką. Šia rezoliucija Komisijai ir trečiosioms šalims siunčiamas aiškus signalas, todėl pritariu rezoliucijai.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Parlamento patvirtintas pranešimas dėl ES ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių galėtų puikiai tapti teismų praktika. Prekybos susitarimuose su Lotynų Amerikos šalimis yra labai jautri dalis dėl žemės ūkio. Būtent todėl Parlamentas pareikalavo, kad „žemės ūkio produktų importas į ES būtų leidžiamas tik jeigu jie atitinka Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų apsaugos, aplinkos apsaugos reikalavimus bei minimalius socialinius standartus“. Dabar Komisija turi atsižvelgti į šį Parlamento politikos reikalavimą būsimose derybose. Parlamentas siekė, kad per šias derybas ypatingas dėmesys būtų skirtas atokiausiems regionams dėl Lotynų Amerikos žemyno konkurencijos tam tikrų produktų, ypač bananų, sektoriuje. Būtent todėl Parlamentas paprašė, kad būtų apsaugoti Atokiausių regionų (AR) strateginiai ir tradiciniai sektoriai ir būtų suteikta tinkama kompensacija, laikantis 2009 m. šiems regionams ES duotų įsipareigojimų.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos Sąjungos prekybos ryšių, nes jiems ES turėtų skirti pirmenybę. Šiuo metu ES yra antra pagal svarbą Lotynų Amerikos prekybos partnerė ir svarbiausia MERCOSUR ir Čilės prekybos partnerė. Europos prekybos politika turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisėmis, apsirūpinimo maistu saugumu ir ekologiniu tvarumu.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. − (PT) Lisabonos sutartyje ES prekybos politika apibrėžiama kaip sudėtinė Europos Sąjungos išorės veiksmų dalis. Šiuo metu dėl vis didesnio Azijos valstybių dalyvavimo Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono (LAKR) išorės prekyboje, Europos Sąjungos ir LAKR prekyba mažėjo, tačiau ES vis dar yra antra pagal dydį Lotynų Amerikos prekybos partnerė. Nors dėl ES ir Meksikos, ES ir Čilės asociacijos susitarimų prekyba gerokai padidėjo, Meksikos prekyba su Europa lieka nereikšminga, palyginti su Meksikos prekyba su Jungtinėmis Valstijomis. Todėl pabrėžiu, jog abiem regionams reikia plėtoti daugiau su prekyba susijusios ekonominės veiklos. Šiuo metu dauguma iš ES į LAKR importuojamų prekių yra pramonės produktai (daugiau kaip 85 proc.). Tuo pačiu metu daugiau kaip 40 proc. regiono eksporto į ES sudaro baziniai produktai. Todėl turi būti sutelkti ištekliai ir techninė pagalba, kad būtų nustatytos ir finansuojamos programos, kurios atskirtoms bendruomenėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteikia vietos ir regioninės gamybos galimybių ir ilgalaikę galimybę patekti į pasaulines rinkas.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nebalsavome už šį pranešimą dėl jame esančių prieštaravimų. Nors galima teigti, kad pranešime yra teigiamų aspektų, susijusių su dabartiniais Lotynų Amerikos pokyčiais, kelios pranešimo dalys yra nepriimtinos.

Vienas iš teigiamų aspektų, kurį norėtume pabrėžti: pripažinimas, kad visos valstybės turi teisę sukurti priemones, kurių reikia jų apsirūpinimui maistu apsaugoti ir užtikrinti mažųjų ir vidutinių gamintojų išlikimą ir plėtrą.

Tačiau kitose dalyse teigiama visiškai priešingai: „apgailestauja, kad kai kurios Lotynų Amerikos šalys, ypač Argentina, finansinės krizės metu taikė protekcionistines priemones; ragina Komisiją nuolat su Lotynų Amerikos šalimis aptarinėti galimybių patekti į rinką problemą“; arba nurodoma, kad „yra labai susirūpinęs dėl to, kad neseniai Argentinos valdžios institucijos numatė ribojamąsias priemones maisto produktams, importuojamiems iš trečiųjų šalių, įskaitant Europos Sąjungą“.

Taip pat nepriimtina kai kuriuose pasiūlymuose matoma parama tarptautinės prekybos liberalizavimui, nors vėliau kitose dalyse teikiamos skirtingos pozicijos.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. − (DE) Europos Sąjunga išlaiko gerus ekonominius ryšius su Lotynų Amerikos valstybėmis PPO lygmeniu ir dvišalių ir daugiašalių ryšių lygmeniu. Reikia toliau plėtoti šiuos prekybos ir ekonominius ryšius jautrių ES ekonomikos sektorių atžvilgiu. Todėl pabrėžtinai pritariu pateiktam 30 dalies pakeitimui, kuriame reikalaujama, kad „žemės ūkio produktų importas į ES būtų leidžiamas tik jeigu jie atitinka Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų apsaugos, aplinkos apsaugos reikalavimus bei minimalius socialinius standartus“. Mūsų Europos piliečiai privalo laikytis mūsų aukštų gamybos standartų ir neturėtų pateikti į nepalankią padėtį dėl nesąžiningos konkurencijos. Norint užtikrinti, kad būtų padengtos išlaidos, būtinas planavimas ir pajamų saugumas. Į šiuos dalykus būtina atsižvelgti svarstant laisvosios prekybos susitarimus.

  Mario Mauro (PPE), raštu. − (IT) Išskyrus 32 pakeitimą, dėl kurio Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija paprašė atskiro balsavimo ir dėl kurio mes balsuosime prieš, pranešimas apskritai turėtų būti patvirtintas, nes jame naudingai apžvelgiama su mūsų santykiais su Lotynų Amerika susijusi padėtis. Gegužės 18 d. Madride įvykusiu Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimu buvo smarkiai paskatinta abiejų regionų santykių, kurie kas metai vis stiprėja, plėtra. Nė vienas iš regionų negali atsisakyti prekybos santykių kito regiono atžvilgiu, nors, be abejo, tokie santykiai turi duoti konkrečių rezultatų ir lemti mūsų gyventojų gyvenimo sąlygų pagerėjimą.

  Mairead McGuinness (PPE), raštu. − Nepaisant to, kad pritariu daugeliui šio pranešimo elementų, per galutinį balsavimą balsavau prieš. Pranešime pabrėžtinai pritariama derybų dėl prekybos su MERCOSUR valstybėmis pakartotiniam pradėjimui. Nors pritariu reikalavimui užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių importuojami produktai atitiktų ES standartus, ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimas padarys neigiamą poveikį Europos žemės ūkiui, ypač mūsų gyvulininkystės sektoriui. Komisija neatliko susitarimo poveikio ES žemės ūkiui įvertinimo, nors šiemet jau atnaujino pokalbius su prekybos bloku.

  Nuno Melo (PPE), raštu. − (PT) Kadangi ES yra pagrindinė Lotynų Amerikos investuotoja ir antra pagal dydį prekybos partnerė ir teikia didžiausią vystymosi pagalbą, manome, kad šios informacijos pakanka aiškiai ir tinkamai apibrėžtai ES ir Lotynų Amerikos prekybos santykių strategijai sukurti. Pritariame aiškių gairių dėl tinkamiausio bendradarbiavimo, skirto skatinti politinį stabilumą, kovoti su klimato kaita, valdyti migracinius srautus ir užkirsti kelią gamtinėms nelaimėms, apibrėžimui. Geras būdas teikti Lotynų Amerikai reikalingą pagalbą – abiejų regionų prekybos ryšių stiprinimas, kuri vėliau taps viena didžiausių pasaulyje. Tačiau būtina nepamiršti Europos atokiausių regionų, kuriems tam tikrų žemės ūkio produktų importas gali padaryti poveikį, ypač tai pasakytina apie Portugalijos regioną Madeirą ir jam poveikį darantį bananų importą. Turime surasti suderintą sprendimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos Lotynų Amerikos valstybėms vystytis, tačiau tuo pat metu nedaryti žalos įvairiems kai kurių valstybių narių ekonomikos sektoriams, ypač žemės ūkio sektoriui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Per praėjusius kelerius metus Lotynų Amerika tapo besiformuojančios ekonomikos regionu. Prekybos susitarimai su Pietų Amerikos valstybėmis yra labai teigiamas pokytis. Kadangi Europos Sąjunga jau nuveikė labai svarbų vystymosi darbą, ji dabar turėtų toliau stiprinti savo, kaip regiono antros pagal dydį prekybos partnerės, poziciją, kaip tai jau daro Rusija. Tačiau ES turėtų atidžiai apsvarstyti, su kuriomis valstybėmis prekiauti, nes daugelyje Pietų Amerikos valstybių darbuotojų išnaudojimas vis dar laikomas norma. Balsavau prieš šį pranešimą, nes jame per mažai dėmesio skiriama kartais labai vargingoms darbo sąlygoms Lotynų Amerikoje ir teikiama per mažai pasiūlymų, kaip jas pagerinti.

  Franz Obermayr (NI), raštu. − (DE) Pranešėjas ragina visiškai atverti prekybos rinkas tarp ES ir Lotynų Amerikos. Be to, pranešime netinkamai sprendžiamos su ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimu susijusios problemos. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. − (IT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad svarbu nusiųsti Komisijai signalą, jog šis Parlamentas yra pasiryžęs dar labiau sustiprinti ryšius su Lotynų Amerika. Dėl daugybės istorinių, socialinių ir ekonominių priežasčių Pietų Amerika turi labai daug bendrų dalykų su Europa. Mūsų prekybos ryšiai visuomet buvo puikūs, tačiau juos reikia sustiprinti ir paskatinti, kartu atsižvelgiant į abiejų žemynų naujus reikalavimus. Tiesą pasakius, negalime pamiršti kai kurių valstybių, kurios anksčiau buvo laikomos besivystančiomis šalimis, o dabar įgavo tikrų pasaulinių ekonominių galių, svarbą. Atsižvelgdamas į visus šiuos aspektus, manau, kad Europa ir toliau turi būti pirmenybę turinti prekybos partnerė, rodyti gaires ir būti pavyzdys visoms regiono valstybėms.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Balsavau už H. Scholzo pranešimą, nes didesnė parama Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos valstybių prekybos santykiams yra pastarojo regiono demokratinių reformų ir teigiamų pokyčių žmogaus teisių apsaugos srityje rezultatas. Tačiau turime užtikrinti, kad būsimais abiejų regionų prekybos ryšiais nebus sutrukdyta minėtai pažangai ir kad į ES importuojami produktai atitiks ES kokybės, vartotojų saugos ir aplinkos apsaugos standartus. Taip pat pritariu nuomonei, kad vykdydama ar plėsdama prekybos susitarimus su valstybėmis, kurios ir toliau pažeidinėja pagrindines žmogaus teises, Komisija turėtų rodyti didesnį susirūpinimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. − (PT) Balsavau už 2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių, nes manau, kad laisvoji rinka skatina pasaulio ekonomiką ir gali būti svarbus Lotynų Amerikos valstybių vystymosi veiksnys. Tačiau manau, kad reikėtų dar kartą įvertinti Europos Komisijai suteiktus įgaliojimus vykdyti derybas, nes tie įgaliojimai per seni ir nebeatitinka dabartinių sąlygų, kuriomis vyks derybos. Pervarstant įgaliojimus, be abejo, atsirastų galimybė pareikalauti tyrimų, kurie turėtų būti atliekami prieš sudarant susitarimus, siekiant nustatyti susitarimų poveikį Europos gamybai ir konkrečiai žemės ūkiui. Taip pat reikėtų užimti tvirtą poziciją, kad būtų užkirstas kelias vis dar sudaromoms sąlygoms žemės ūkio produktus paversti „sandorių valiuta“, skirta komercinei naudai, gaunamai kitais lygmenimis.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Galiausiai prieš šį tekstą balsavome todėl, kad sudarant kompromisus susilpnėjo daug konkretesni pasiūlymai, kaip apsaugoti Lotynų Ameriką nuo spekuliacijų ir klimato kaitos poveikio, sustabdyti agresyvų eksporto skatinimą, išvengti ekologinio dempingo ir apsaugoti finansinių paslaugų liberalizavimą, ir tai atsvėrė dar absurdiškesnį tekstą ispanų kalba. Reikalavimas Pasaulio prekybos organizacijoje pamiršti nelaimingą Dohos vystymosi darbotvarkę (DVD) ir tolesnį darbą sutelkti prie naujų prekybos iššūkių reguliavimo buvo pakeistas ir paverstas tūkstančius kartų kartotu raginimu skubiai užbaigti sąžiningą, plataus užmojo ir išsamią DVD.

Taip pat dingo nepriklausomo apsirūpinimo maistu sąvoka. Užuot vadinus daiktus tikraisiais vardais, pranešime vien tik „pabrėžiama svarba“, nenurodant jokių konkrečių skaičių, gairių ar galutinių datų. Palyginti su jau esančiais dokumentais, pranešimas neturi pridėtinės vertės. Tam tikrų reikalavimų požiūriu pranešimas yra dar prastesnis.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. − (IT) Pritariame šiam pranešimui, nes jame pabrėžiamas ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių ryšių stiprinimas. Konkretus Europos Sąjungos uždavinys –būti ekonomine ir prekybine veikėja tarptautinėje arenoje, įveikiant savo partnerių, Jungtinių Valstijų ir Kinijos, kurios turi tvirtas pozicijas Lotynų Amerikos rinkoje, konkurenciją.

Nedaug sektorių gauna naudos iš šių prekybos ryšių. Šiuo metu dauguma iš ES į Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regioną (LAKR) importuojamų prekių yra pramonės produktai (daugiau kaip 85 proc.), o daugiau kaip 40 proc. regiono eksporto į ES sudaro baziniai produktai. Reikėtų paskatinti prekybos ryšius vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiais, laikantis aiškių ir skaidrių taisyklių.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – (RO) Pirmiausia, Europos Sąjunga yra žmogaus teisių laikymosi šalininkė. Būtent todėl manau, kad prieš liberalizuodami prekybą su Kolumbija pirmiausia turėtume sutelkti dėmesį į tai, kaip šioje valstybėje laikomasi žmogaus teisių. Kita vertus, dėl maisto produktų importo iš Lotynų Amerikos, privalome užtikrinti, kad šio regiono valstybės laikytųsi tokių pat kokybės ir gyvūnų apsaugos standartų, kokių laikosi mūsų pačių gamintojai.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. − (PT) Bendra Europos užsienio prekybos politika yra Europos Sąjungos bendrų išorės veiksmų sudėtinė ir svarbi dalis. Šiai politikai gali tekti labai teigiamas vaidmuo siekiant turto kūrimo tikslų ir plėtojant Europos ir Lotynų Amerikos tautų ir valstybių ekonominius ir politinius santykius. Neabejoju, kad dėl glaudesnės Europos ir Lotynų Amerikos ekonomikos sričių integracijos susidarys abipusiai naudinga padėtis, ypač daugiau ir geresnių darbo vietų sukūrimo požiūriu. Tačiau žinau apie poveikį, kurį Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos valstybių pasirašyti dvišaliai prekybos susitarimai gali padaryti atokiausių regionų ekonomikai.

Regione, iš kurio esu kilęs, Madeiroje, matomi akivaizdūs padariniai bananų gamybai. Todėl manau, kad reikėtų apsaugoti šį sektorių ir kitus atokiausių regionų strateginius ir tradicinius sektorius.

Šiuo tikslu ir laikantis Europos Sąjungos atokiausiems regionams duotų įsipareigojimų, atokiausiems regionams reikia skirti tinkamas kompensacijas, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ekonomikos sritims. Šiame pranešime yra nuostata dėl tokių regionų apsaugos, todėl balsavau už jį.

  Pirmininkas. − Dieve, palaimink jūsų vaikus. Šiuo palaiminimu sustabdau posėdį.