Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2916(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0612/2010

Debatai :

PV 11/11/2010 - 5
CRE 11/11/2010 - 5

Balsavimas :

PV 11/11/2010 - 8.12
CRE 11/11/2010 - 8.12

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0402

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 11 d. - Briuselis Tekstas OL

5. Krizė ES gyvulininkystės sektoriuje (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusija dėl klausimo žodžiu dėl krizės ES gyvulininkystės sektoriuje (O-0141/2010/rév. 1) – B7-0559/2010), kurį pateikė Esther Herranz García, Albert Deß, Mairead McGuinness, Giovanni La Via, Michel Dantin, Véronique Mathieu, Gabriel Mato Adrover, Herbert Dorfmann, Georgios Papastamkos, Mariya Nedelcheva, Filip Kaczmarek, Jarosław Kalinowski, Béla Glattfelder, Czesław Adam Siekierski, Rareş-Lucian Niculescu, Sergio Paolo Francesco Silvestris, Elisabeth Köstinger, Milan Zver, Peter Jahr ir Maria do Céu Patrão Neves – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu, James Nicholson – Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos vardu ir Luis Manuel Capoulas Santos, Paolo De Castro, Stéphano Le Foll ir Iratxe García Pérez – Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu.

 
  
MPphoto
 

  Esther Herranz García, autorė.(ES) Gerb. Komisijos nary, labai dėkoju, kad čia esate ir kad tiek daug dėmesio parodėte šiai labai svarbiai Parlamento iniciatyvai, kuri tokia reikalinga Europos gyvulininkystės sektoriui.

Sektorius ypač pažeidžiamas krizės, darančios poveikį visam ES žemės ūkiui dėl daugelio veiksnių: didelių sąnaudų, rinkos kainų nuosmukio, galios pusiausvyros stokos maisto tiekimo grandinėje ir dabartinio grūdų kainų kilimo.

Europos gyvulininkystės pramonė turi spręsti šias problemas taip pat, kaip kiti žemės ūkio sektoriai, tačiau neišvengdama sunkinančios aplinkybės: didelių investicijų, kurios būdingos šiai gamybos rūšiai.

Kadangi Europos Komisija netrukus pristatys savo komunikatą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, manau, kad dabar labai tinkamas laikas šiai gamintojų grupei nusiųsti solidarumo ir susirūpinimo ženklą. Mano šalyje, Ispanijoje, kaip ir kitose ES šalyse, kalbame apie struktūrinę krizę, ir grūdų kainų kilimas tik pasunkino padėtį, kuri laikėsi jau keletą metų.

Iš statistinių duomenų matyti, kad apleidžiama vis daugiau ūkių. Vis dėlto taip neturėtų nutikti turint galvoje visuotinę paklausą, per keletą ateinančių metų padidėsiančią dėl tariamo žmonių gyvenimo lygio pagerėjimo.

Turint galvoje artėjančią BŽŪP reformą, kokių priemonių Komisijos narys arba Europos Komisija planuoja imtis atsižvelgdami į ypatingą gyvulininkystės sektoriaus pobūdį? Kalbu apie rinkos priemones ir kitas iniciatyvas, kurios neleistų, kad, be kitų žalingų padarinių, būsima pagalbos sistema sudarytų sunkumų intensyvios gamybos modeliams, kuriais remiantis paisoma ES aplinkos apsaugos reikalavimų. Reikia imtis įgyvendinti gerai apgalvotas priemones, kuriomis būtų užtikrintas galvijų pašaro tiekimo saugumas, pakankamų grūdų atsargų surinkimas ir spartesnis tų atsargų atidavimas naudoti.

Baigdama norėčiau pasidžiaugti, kad šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos konkrečiai minimi kiaulienos ir paukštienos sektoriai, sektoriai, kurie negauna tiesioginės ES paramos, tačiau kurių atžvilgiu taip pat galėtų būti imamasi rinkos ir prekybos priemonių jų padėčiai palengvinti.

 
  
MPphoto
 

  James Nicholson, autorius. – Ponia pirmininke, visų pirma palankiai vertinu tai, kad šis klausimas čia šiandien svarstomas. Manau, kad tai daroma pačiu laiku. Šiuo metu ES gyvulininkystės sektorius susiduria su sunkumais, sukeltais keleto veiksnių, įskaitant didėjančias gamybos išlaidas, iš trečiųjų šalių įvežamų produktų konkurenciją ir, žinoma, įvairias problemas, kurios daro įtaką pašaro kainos kilimui.

Nors negalime kontroliuoti sausrų Australijoje arba atšiaurių Rusijos oro sąlygų, turinčių įtakos grūdų derliui, manau, kad Europa nedelsiant turi spręsti savo ekonominės nepriklausomybės dėl baltymingų augalų stokos klausimą. Mūsų pašaro poreikiai gerokai per daug priklauso nuo trečiųjų šalių ir mums reikia pradėti daugiau auginti patiems. Vis dėlto dabartinė padėtis yra tokia, kad esame priversti įsivežti didelį kiekį pašaro, ir anksčiau daug kartų esu sakęs, jog tvirtai manau, kad naujų įvežamų genetiškai modifikuotų grūdų rūšių patvirtinimo procesas trunka gerokai per ilgai, ir reikia nedelsiant sparčiau pradėti naudoti pašarą iš sojų. Jei tai nebus padaryta, Europos Sąjungos gyvulių augintojai turės spręsti su kylančiomis kainomis, ilgalaikiu nepastovumu ir nežinomybe susijusias problemas.

Leiskite man taip pat trumpai užsiminti, kokį poveikį ši padėtis daro kiaulienos ir paukštienos pramonei. Šio sektoriaus ūkininkai gana smarkiai jaučia krizę, kadangi jų išlaidos didėja, o kiaulienos kaina krinta. Norėčiau paprašyti Komisijos atidžiai stebėti padėtį ir panaudoti visas savo turimas priemones sunkumams sumažinti.

Visi jautienos, avienos, kiaulienos, paukštienos gamintojai yra atsidūrę padėtyje, dėl kurios patiria nuostolių. Ar man dar reikia šiam Parlamentui toliau pasakoti, kad visos šios sritys tikrai nukenčia? Bet turiu pasakyti, kad galiausiai už tai turės sumokėti pirkėjas, kadangi jei visi ūkininkai nustos gaminti, jums teks šiuos maisto produktus įsivežti iš užsienio ir susidurti su visomis problemomis, kurių dėl to kils. Taigi, mums reikia užsitikrinti mūsų pačių maisto tiekimo Europoje saugumą. Jei to nepadarysime, sukelsime riziką sau patiems.

 
  
MPphoto
 

  Iratxe García Pérez , autorė.(ES) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, gyvulininkystės produkcijos gamybos pelningumas tiesiogiai susijęs su pašarų kainomis. Kaip matėme politinių metų pradžioje, kylant nepastovioms žaliavų kainoms, pašarų gamintojams ir gyvulių augintojams priimti sprendimus tampa vis sunkiau.

Šiuo metu pačius sunkiausius laikus išgyvenantis mėsos sektorius yra kiaulienos sektorius. Taigi, savo kalboje didžiausią dėmesį skirsiu rimtoms problemoms, su kuriomis jis susiduria: išlaidų pašarams didėjimui, kuris sudaro 60 proc. gamybos kainos, ir dėl šios priežasties yra ypač svarbus gamintojų pelningumui.

Per du mėnesius grūdų kainos 50 proc. pakilo ne dėl pasiūlos ir paklausos pusiausvyros stokos, nes gaminama pakankamai, bet dėl spekuliacijos ne sektoriuje.

Dėl šios priežasties reikia imtis veiksmų prieš spekuliaciją ir politikos, skatinančios, siekiant išvengti spekuliacijos, laikyti pakankamą strateginių atsargų kiekį.

Palankiai vertiname tai, kad rinkai teikiamos intervencinės grūdų atsargos. Mums telieka tikėtis, kad galutinė jų paskirties vieta bus ES rinka, kitaip jos nepadės gyvulininkystės sektoriui. Europos grūdų eksporto mokestis, kaip 1994 m. kviečių atveju, būtų galimas sprendimas.

Kita problema yra masinio paskirstymo ir krintančių kainų spaudimas, o tai reiškia, kad nustačius pardavimo kainas negalima atlyginti gamybos išlaidų padidėjimo.

Vykdant pasiūlos koncentraciją, reikia skatinti gamintojų, kurie gali užsiimti poziciją rinkoje, organizacijas. Komisija labai gerai žino šią problemą, tačiau trūksta konkrečių priemonių, kurias, pasinaudojant efektyvaus ir lankstaus rinkos valdymo mechanizmais, tikimės įgyvendinti būsimoje bendroje žemės ūkio politikoje, kovoti ir stengtis įveikti problemas. Tai reiškia kovą su spekuliacija ir konkrečių priemonių naudojimą siekiant skatinti sektoriaus konkurencingumą rinkoje ir sustiprinti jo svarbą vertės grandinėje.

Taip pat norėčiau pasinaudoti proga ir paprašyti aktyvinti rinkos priemones, taikomas kiaulienai, eksporto kompensacijoms ir privačiam sandėliavimui. Komisija nemano, kad padėtis sektoriuje tai pateisina. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais stebimas pastovus kainų mažėjimas, o per pastaruosius penkerius metus kainos, kurias gauna augintojai, yra mažesnės už vidutines.

Manau, kad Komisijai reikia imtis esamų rinkos valdymo priemonių, kaip Taryboje prašė kai kurios valstybės narės.

 
  
MPphoto
 

  Dacian Cioloş, Komisijos narys.(FR) Ponia pirmininke, savo atsakymą pateiksiu dviem dalimis, kadangi gyvulininkystės sektoriaus problema visų pirma yra susijusi su pašaro padėtimi ir, vadinasi, su padėtimi grūdų rinkoje, o paskui taip pat kalbėsiu apie mums prieinamus gyvulininkystės sektoriaus mechanizmus.

Komisija labai atidžiai stebi padėtį grūdų rinkose ir jos poveikį ūkininkams. Dėl pasiūlos trūkumo grūdų kainos per vasarą labai staigiai padidėjo, ypač Juodosios jūros regiono šalyse. Taigi, matėme, kaip miežių ir avižų kaina didėjo iki 200 EUR už toną. Šiuo metu, nors kainos labai nepastovios, jos vis dar gerokai mažesnės už rekordines 2008 m. kainas. Euro stiprumas dolerio atžvilgiu, dėl kurio dabar mažėja ES eksporto konkurencingumas, taip pat yra trikdantis veiksnys Europos rinkoje.

Nepaisant Rusijoje ir Ukrainoje užfiksuoto stygiaus, pasaulinis grūdų derlius yra normalus, ir grūdų atsargos buvo papildytos per paskutines dvi rekordines pjūtis. Vidutinis grūdų derlius Europos Sąjungoje siekia 276 mln. tonų, o jei prie to dar pridėtume atsargas nuo derliaus nuėmimo pradžios, turėtume dar beveik 60 mln. tonų daugiau negu tikimasi sunaudoti.

Intervencinės grūdų atsargos, kurias daugiausia sudaro miežiai, šiuo metu yra 5,6 mln. tonų. Ką tik buvo atidėta 2,8 mln. tonų siunta, skirta 2011 m. programai, kuria siekiama padėti vargingiausiai gyvenantiems piliečiams, įgyvendinti, o likusi dalis bus greitai parduota tarptautinėje rinkoje. Sprendimas jau priimtas, ir grūdai į rinką pateks šio mėnesio pabaigoje.

Spaudimas rinkai iš dalies sumažėjo, kai Komisija pranešė apie šią priemonę, apie kurią neseniai pranešiau Tarybai. Tokiu atveju, atsižvelgiant į padėtį grūdų rinkoje, jokios nepaprastosios priemonės negali būti pateisinamos, nes, kaip jums jau paaiškinau, problema yra ne aprūpinti Europos rinką grūdais, nes didelė grūdų kaina Europos rinkoje laikosi ne dėl rinkos pasiūlos trūkumo.

Komisija didelį dėmesį skiria rinkos pokyčiams gyvulininkystės sektoriuje ir visų pirma kiaulienos ir paukštienos gamybos sektoriuose. Šio sektoriaus atsargos iš esmės labai priklauso nuo išlaidų pašarui. Kainos paukštienos sektoriuje yra didesnės už ilgalaikį vidurkį ir, atrodo, kad bent jau iš dalies padengia padidėjusias išlaidas pašarui. Kiaulių skerdienos kainą lemia sezoninio mažėjimo tendencija. Ji yra šiek tiek mažesnė už praėjusių metų lygį. Šiuo metu produkcija sunaudojama vidaus rinkoje ir eksportuojama. 2010 m. nuo birželio iki rugpjūčio mėn. kiaulienos eksportas padidėjo 10 proc., o paukštienos – 21 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Taigi, nepaisant šių kainų klausimų, kiaulienos ir paukštienos gamintojai vis dar galėjo kurį laiką eksportuoti produkciją.

Be abejo, Komisija ir toliau stebės rinkos pokyčius ir naudosis galimomis priemonėmis, reikalui esant, įsikišti į rinką. Iš tikrųjų, dabar gyvulininkystės sektoriui taikomos dvi priemonės: eksporto kompensacijos ir privatus sandėliavimas.

Kalbant apie eksporto kompensacijas, šiuo metu ši priemonė nebūtų veiksminga, kadangi pasaulinė kaina yra gana didelė; vadinasi, eksporto subsidija nepasiteisintų. Dolerio ir euro santykis reiškia, kad gali iškilti eksporto problemų ir trūkti konkurencingumo, tačiau ši problema žemės ūkio sektoriui nėra išskirtinė. Turime stebėti, kaip kinta dolerio ir euro santykis, ir, atsižvelgdami į tą pokytį, jeigu turime perteklių vidaus rinkoje, galime kalbėti apie privataus sandėliavimo priemones. Šiuo metu mėsos pertekliaus vidaus rinkoje nėra ir dėl šios priežasties dabar privataus sandėliavimo priemonės negali būti pateisinamos. Vis dėlto noriu apsvarstyti galimybę panaudoti šias priemones atsižvelgiant į tai, kaip vystysis rinkos.

Kalbant apie nepastovumą, šį klausimą bus imtasi spręsti atliekant 2013 m. bendros žemės ūkio politikos reformą. Numatyta, kad ši reforma apims pasiūlymus dėl dar nesamų mechanizmų, siekiant atkreipti dėmesį į pajamų nepastovumą. Maisto tiekimo grandinės skaidrumo klausimą šiuo metu nagrinėju su Komisijos nariu A. Tajani, siekdamas nustatyti, kaip, turint daugiau informacijos šioje srityje, būtų galima išsiaiškinti pridėtinės vertės dalijimosi būdą. Šiame etape galiu pateikti tokius atsakymus.

 
  
MPphoto
 

  Albert Deß, PPE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, pone D. Cioloşai, ponios ir ponai, šiandieninis pasiūlymas dėl rezoliucijos padės nukreipti Europos gyvulininkystės sektorių teisinga kryptimi. Norėčiau padėkoti E. H. García už šią iniciatyvą. Pasiūlymo tikslas nėra atskirti Europą nuo likusio pasaulio arba nepaisyti rinkos taisyklių. Jo tikslas yra nustatyti sąžiningos rinkos sąlygas Europos gyvulininkystės pramonei, kurios padėtų ateityje užtikrinti daugiau nei 500 mln. žmonių aprūpinimą maistu. Privalome užtikrinti, kad, palaikant didelius gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos reikalavimus, Europos žemės ūkio sektorius kasdien nesusidurtų su naujomis ir labai išsamiomis gamybos taisyklėmis ir kad iš ūkininkų nebūtų reikalaujama pateikti vieną ar kitą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įvežtiems žemės ūkio produktams šio pobūdžio taisyklės netaikomos.

Taigi, esu dėkingas visiems 534-iems šio Parlamento nariams, kurie Strasbūre balsavo už reikalavimą, kad ateityje įvežami žemės ūkio produktai atitiktų Europos vartotojų apsaugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Pone D. Cioloşai, Parlamentas pasirengęs suteikti jums visišką savo paramą. Šie reikalavimai turi būti taikomi įvežamiems produktams ir dėl šios priežasties mano frakcija palankiai vertina ir palaiko šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 

  Paolo De Castro, S&D frakcijos vardu.(IT) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien čia esame tam, kad paragintume Komisiją įgyvendinti tinkamas veiksmingas ir lanksčias rinkos reguliavimo priemones, kad įveiktume krizę, kuri ištiko Europos gyvulininkystės sektorių.

Tikimės, kad pasiūlymas dėl pieno sektoriaus rinkos priemonių, kurį Komisija netrukus pristatys, taip pat apims pasiūlymus, kuriais siekiama riboti kainų nepastovumo poveikį visam žemės ūkio sektoriui.

Daug veiksmų dar gali būti imtasi, kad Europos gyvulių augintojams būtų išsiųstas stiprus signalas. Manome, kad, pvz., gyvulininkystės sektoriui būtų labai naudinga peržiūrėti dabartinį draudimą gyvulių pašarą naudoti ne atrajotojams, pvz., paukščių ir žuvininkystės sektoriuose. Kaip žinote, šis draudimas buvo priimtas dėl galvos smegenų kempinligės atvejų, tačiau dabar jau keletą metų mokslininkų bendruomenė sutaria tvirtindama, kad draudimas pagrįstas tik atrajotojams. Priešingai, ne atrajotojų atveju, kyla pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl tikimės, kad šis draudimas gali būti panaikintas siekiant šiems gyvūnams pasiūlyti puikią daugiau energijos suteikiančių šėrimo galimybę.

 
  
MPphoto
 

  Liam Aylward, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, gyvulininkystės sektorius yra svarbi tradicinio ūkininkavimo pramonės šaka, kuri yra tūkstančių ES gamintojų pragyvenimo šaltinis. Šis sektorius sudaro svarbiausią žemės ūkio teikiamos socialinės ekonominės pagalbos Europos Sąjungos kaimo vietovėms dalį. Tai pagrindinė žemės ūkio šaka Europoje ir tuo labiau Airijoje, kadangi Airija yra ketvirtoji didžiausia jautienos eksportuotoja pasaulyje.

Visų pirma dėl didelių grūdų kainų žieminės galvijienos gamintojų, kurie yra labiau priklausomi nuo grūdinių pašarų importo, pelningumo problemos tampa opesnės. Yra trys klausimai, kuriuos ypač norėčiau pabrėžti: pirma, būtinybė Komisijai imtis veiksmingų ir lanksčių priemonių rinkos kainų nepastovumui pažaboti. Taip pat reikia imtis veiksmų atotrūkiui tarp vartotojų mokamų kainų ir kainų, kurias gauna gamintojai, panaikinti.

Antra, svarbu, kad Komisija imtųsi dar daugiau priemonių gyvulininkystės sektoriui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse palaikyti. Įgyvendinant kitą BŽŪP reformą didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ypatingam tam tikrų gyvulininkystės sektorių pažeidžiamumui ir didžiulėms išlaidoms, kurias patiria ūkininkai. Vadovaujantis kita BŽŪP, reikia atkreipti dėmesį į pernelyg didelę biurokratinę naštą gyvulių augintojams ir ją sumažinti.

Galiausiai Europos gamintojai laikosi pačių griežčiausių maisto saugos ir kokybės, aplinkos ir gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių pasaulyje. Šie dideli reikalavimai neturi priversti jų jaustis esant mažiau palankioje padėtyje, palyginti su trečiųjų šalių konkurentais. Apskritai siekiant ilgalaikio gyvulininkystės sektoriaus gyvybingumo labai svarbu, kad Komisija užtikrintų, kad jų veiksmai prekybos ir žemės ūkio atžvilgiu nekeltų Europos ūkininkams pavojaus, bet jais būtų remiamas Europos gyvulininkystės sektoriaus tvarumas ir gyvybingumą ateityje.

 
  
MPphoto
 

  José Bové, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, kaip ir 2007 m., pasaulinės grūdų kainos staigiai kyla, o ūkininkai, kaip ir prieš dvejus metus, susiduria su ryškiu jų gamybos išlaidų didėjimu. Galvijų pašarai sudaro 60–80 proc. jų išlaidų, o jų pajamos staigiai mažėja: jie pragyvena iš vidutiniškai 700 EUR per mėnesį. Ar mums dar reikia laukti, kad kol imsime veikti, tolesnė krizė sužlugdytų Europos nedidelio masto žemės ūkį? Vartotojai prekybos centruose už šonkaulių kepsnių kilogramą moka 17 EUR, o gamintojai gauna 3 EUR už kilogramą – ar tai teisinga?

Rugsėjo 7 d. Parlamentas pateikė savo sprendimą, balsuodamas už pranešimą dėl sąžiningų ūkininkų pajamų. Jis paragino Komisiją greitai imtis veiksmų ir uždrausti pardavimą už mažesnę negu supirkimo kainą. Strasbūre Europos Parlamento nariai laikėsi tokios pozicijos, kad sustiprintų gamintojų organizacijas, sustabdytų spekuliaciją tarptautinėse rinkose ir kontroliuotų įmonių įtaką perdirbimo ir platinimo sektoriuose.

Ūkininkai tikisi dar daugiau: jie nori, kad būtų įkurtos arba sustiprintos bendrosios rinkos organizacijos, nes jos yra vienintelė priemonė stabilizuoti kainas ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos matomumą. Kitą savaitę Komisijos narys D. Cioloş pristatys savo pasiūlymą reformuoti bendrą žemės ūkio politiką; jis turės pateikti ūkininkams aiškius atsakymus. Europos patikimumui gresia pavojus. Europai reikia kiekvieno jos ūkininko.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Wojciechowski, ECR frakcijos vardu.(PL) Ponia pirmininke, labai palankiai vertinu tai, kad nagrinėjame gyvulininkystės sektoriaus padėtį, nes ji rimta. Norėčiau atkreipti dėmesį į problemą, kuri yra pasiūlymo 15 dalies dalykas, būtent gyvūnų gerovės problemą.

Gyvūnų gerovės reikalavimai turi būti privalomi, ir reikia juos patobulinti. Neabejotinai esu už užtikrinimą, kad gyvuliai turėtų kiek įmanoma geriausias gyvenimo sąlygas. Vis dėlto dėl gyvūnų gerovės turima išlaidų, ir šias išlaidas patiria ūkininkai, todėl iškyla nesąžiningos konkurencijos, kai mėsos gaminiai į Europą įvežami iš rinkų ir trečiųjų šalių, kur visiškai nesilaikoma jokių gyvūnų gerovės reikalavimų, problema. Tai turi pasikeisti. Privalome priimti šiuos reikalavimus čia, bet taip pat turime ryžtingai reikalauti laikytis didelių reikalavimų – tokių pačių, kokių laikomės Europos Sąjungoje, – visų tų, kurie eksportuoja savo mėsą ir gyvulininkystės produktus į Europos rinką.

 
  
MPphoto
 

  Patrick Le Hyaric, GUE/NGL frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, dabar galiojančios politikos pamokas tikrai reikia išmokti. Reikia priimti sprendimą, kad būtų sustabdytas žemės ūkio rinkų didmeninės prekybos liberalizavimas, dėl kurio ūkininkai uždirba, kaip kažkas ką tik minėjo, nuo 700 iki 800 EUR per mėnesį, – nuo 700 iki 800 EUR per mėnesį! – o mažmeninė mėsos kaina pakilo 40 proc.

Priimkite sprendimą sulaikyti įvežamų produktų perteklių ir sustabdyti derybas dėl to bauginančio susitarimo iš MERCOSUR šalių įvežti 400 tūkst. tonų jautienos, nes tai sužlugdytų ištisus regionus. Turėkite drąsos, užuot tai darę, apsaugoti Europos žemės ūkį ir nebeleisti Pasaulio prekybos organizacijai spręsti mūsų ūkių likimo.

Įgyvendinkite naujas priemones gamybai reguliuoti. Pasakykite „ne“ pavojų keliančiai konkurencijai pačioje Europos Sąjungoje ir įveskite sąžiningas, stabilias pagrindines kainas, skatindami ūkininkavimą, pagrįstą ganymu. Imkitės veiksmų bauginančiai grūdų spekuliacijai sustabdyti. Pone Komisijos nary, tai neatidėliotina; padėtis mūsų kaimo vietovėse tampa tragiška. Nesikišimo politika griauna pasitikėjimą pačiu Europos projektu.

 
  
MPphoto
 

  Giancarlo Scottà, EFD frakcijos vardu.(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, grūdų kainų nepastovumas skaudžiai atsiliepia ne tik visiems gyvulininkystės sektoriams, bet ir vartotojams.

Grūdų eksportas yra sustabdytas dėl kaitros, gaisrų, sausrų ir potvynių sukeltų padarinių – kaip dabar yra Italijoje. Kanada sumažino gamybą dėl didelio šios vasaros kritulių kiekio, dar labiau pasunkindama padėtį. Didžiulę įtaką kainoms padarė ne tik klimato pokyčiai, bet ir spekuliacija tarptautinėse rinkose. Grūdų augintojai, laukiantys kainų kilimo, laukia prieš parduodami savo produkciją ir ją sandėliuoja, dėl to šie žemės ūkio produktai genda. Spekuliacija ir atšiaurūs klimato pokyčiai lėmė didžiulį pašarui naudojamų grūdų kainų kilimą ir grandininės reakcijos sukeltą mėsos kainų kilimą.

Manau, kad Komisijai svarbu, sprendžiant žemės ūkio produktų kainų nepastovumo klausimą, laiku užtikrinti kryptingo poveikio veiksmus, pagrįstus novatoriškomis intervencijomis rinkoje pagal naują BŽŪP. Komisija privalo užkirsti kelią spekuliatyviai praktikai žemės ūkio srityje, kad išsaugotų ūkininkų ir gyvulių augintojų įmones bei garantuotų vartotojams nesuklastotos kokybės produktus sąžiningomis kainomis.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Ponia pirmininke, primygtinai reikalaučiau, kad Parlamentas palaikytų šį labai svarbų mums šį rytą pateiktą pasiūlymą. Tiems iš mūsų, kurie išrinkti iš kaimo regionų, ir tiems, kurie posėdžiauja Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, akivaizdu, kad dabartinė padėtis, kurioje atsidūrė daug gyvulių augintojų, yra visiškai netvirta.

Tai nėra bandymas kelti nereikalingą paniką, bet jei nespręsime šiame pasiūlyme pateiktų problemų, padidės maisto kainos ir labiau priklausysime nuo trečiųjų šalių įvežamų produktų. Šalys, tokios kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos, vis labiau supranta apsirūpinimo maistu saugumo svarbą, todėl toliau didina savo žemės ūkiui teikiamą paramą.

Šiaurės Airijoje jautienos kaina yra gerokai mažesnė už gamybos išlaidas. Kol didės sąnaudų išlaidos ir toliau didės papildomi priežiūros reikalavimai, daug ūkininkų pasitrauks iš šios pramonės šakos, dėl to bus palikta daug žemės, kaimo regionuose bus jaučiamas ekonominės veiklos stygius ir ES sumažės maisto gamyba. Jau pats laikas mums pripažinti apsirūpinimo maistu saugumo svarbą ir Europos ūkininkų atlikto darbo vertę.

Galiausiai dabartinės prekybos derybos su MERCOSUR bloku pramonei daro destabilizuojamąjį poveikį. Sunkių rinkos sąlygų ir didėjančių išlaidų paveikto gyvulininkystės sektoriaus padėtį dar labiau pasunkino tolesnė nežinomybė dėl atnaujinamų derybų.

Komisija tęsia derybas ir, nepaisant už prekybą atsakingo Komisijos nario pareiškimų, Šiaurės Airijos gamintojai ligi šiol mano, kad poveikis Europos ūkininkams ir Europos piliečiams teikiamo maisto kokybei gali būti tik neigiamas.

 
  
MPphoto
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE).(RO) Manau, jog nuo pat pradžių turime pasakyti, kad būtent vartotojai yra pagrindinės krizės, apie kurią šiandien diskutuojame, aukos, o ne ūkininkai. Žinoma, kad žemės ūkyje grūdų kainos maždaug 80 proc. lemia pašaro kainą. Tai savo ruožtu lemia apytikriai 70 proc. gamybos išlaidų. Gamintojas negali proporcingai padidinti mėsos pardavimo kainos. Gyvulių augintojai neturi ryšio su galutiniu vartotoju, tačiau susiduria su perdirbėjais, kurie visada turi pasirinkimo teisę įsivežti. Kartu perdirbėjai didelę savo pelno dalį, prie kurios jie ligi šiol buvo pripratę, skiria pardavimo kainai. Deja, šis laikotarpis sutampa su bendra ekonomikos krize, o gyventojų perkamosios galios nuosmukis taip pat turi įtakos gyvulininkystės produkcijai.

Reikia apsvarstyti ir dar vieną veiksnį. Kai ūkininkams taps sunku per žiemą aprūpinti savo gyvulius pašaru, nemažai jų nuspręs skersti savo gyvulius, dėl to ateityje krizė būtų pailginta dar daugiau metų. Siekiant išlaikyti pagrįstą vidaus kainą ir užtikrinti, kad gyvuliai gautų jiems reikalingą pašarą, reikia atiduoti naudoti intervencines atsargas. Dėl šios priežasties labai džiaugiuosi šiandieniniu Komisijos nario D. Cioloşo pranešimu. Pritariu savo kolegų Parlamento narių nuomonei – jie pabrėžė didėjančią naujų genetiškai modifikuotų organizmų, dėl kurių gyvuliams būtų tiekiamas pigus pašaras ir sumažinta priklausomybė nuo įvežamų produktų, svarbą.

Galiausiai ne mažiau svarbu yra tai, kad šios dienos diskusija labai glaudžiai susijusi su bendros žemės ūkio politikos ateitimi. Mums reikia stiprios bendros žemės ūkio politikos, kuri gerai finansuojama ir gerai valdoma ir kuria remiantis būtų galima taikyti tiek struktūrinio pertvarkymo, tiek atnaujinimo priemones, taip pat rinkos ir tiesioginės paramos priemones.

 
  
MPphoto
 

  Luís Manuel Capoulas Santos (S&D).(PT) Visi gerai žinome didžiulius sunkumus, su kuriais susiduria Europos gyvulininkystės sektorius, ypač kiaulininkystės sektorius. Yra keletas šios padėties priežasčių, jos labai aiškiai išdėstytos rezoliucijos, apie kurią šiandien diskutuojame, tekste ir svarbiausia iš jų yra didelės grūdų kainos.

Europos Parlamentas negali likti abejingas šiai padėčiai. Dėl šios priežasties reikia nedelsiant imtis veiksmų naudojantis turimais mechanizmais ir šiuo klausimu palankiai vertinu Komisijos sprendimą atiduoti naudoti 2,8 mln. tonų grūdų, – priemonę, kuri yra teigiama, bet akivaizdžiai nepakankama. Per trumpą ir vidutinės trukmės laikotarpį reikia rasti naujų priemonių, ypač kovai su spekuliacija; iš tiesų, Komisijos narys ką tik paminėjo, kad tai yra šios problemos esmė. Diskusijoje apie naują bendrą žemės ūkio politiką, kurią ketiname netrukus pradėti, mums reikės rasti ilgalaikius sprendimus. Todėl raginu Komisiją atsižvelgti į kelių frakcijų pasirašytoje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas, įskaitant mano paties, kadangi tikrai reikia imtis veiksmų ir jų reikia imtis labai greitai, pone Komisijos nary.

 
  
MPphoto
 

  Martin Häusling (Verts/ALE).(DE) Ponia pirmininke, pone D. Cioloşai, nekyla jokių klausimų, kad krizės klausimą reikia spręsti. Vis dėlto šiame pasiūlyme pateikti sprendimai, kurių negalime remti. Palengvindami genetiškai modifikuotų sojų įvežimą, nepadėsime išspręsti krizės gyvulininkystės sektoriuje. Priešingai, turime iš naujo pradėti Europoje plėtoti savo pačių augalinių baltymų šaltinius. Apytikriai 75 proc. mūsų augalinių baltymų yra įvežami. Tai nepriimtina ir mums reikia įvykdyti neatidėliotinus pokyčius.

Taip pat nesuprantu, kodėl tiek daug žmonių abejoja kompromisu, pasiektu visų frakcijų, ir kodėl jie nori atverti duris įvežamiems genetiškai modifikuotų sojų produktams. Tai ne sprendimas. Mums taip pat reikia aptarti, kokio tipo gyvulininkystės ūkius norime turėti Europoje. Dar sykį paminėsiu, kad didžiausią smūgį krizė sudavė mažiems ūkiams. Kita vertus, pramoniniai gyvulininkystės ūkiai Europoje klesti, ir tai gyvulininkystės atžvilgiu yra nepriimtina, o žemės ūkio atžvilgiu – nesąžininga. Galiausiai mums reikia taip pat kažką daryti šioje srityje.

Mano paskutinė mintis ta, kad esu be galo nustebintas, jog 450 mln. EUR iš žemės ūkio biudžeto buvo perkelta į ITER branduolių sintezės projektą. Norėčiau, kad D. Cioloş paaiškintų, ką turėtume manyti apie tai.

 
  
MPphoto
 

  Bairbre de Brún (GUE/NGL).(GA) Ponia pirmininke, esminis kainų, susijusių su pašaru, augimo rezultatas yra Europos žemės ūkio pramonės nestabilumas. Kainų kaita turi neigiamą poveikį jau ir taip pažeidžiamai gyvulininkystės pramonei. Didėjant kombinuotojo pašaro kainoms kyla gyvulininkystės sektoriaus gamybos kainos, ir reikia daugiau lankstumo pagalbos šiam sektoriui atžvilgiu.

Jau pats laikas Komisijai pasiūlyti priemones, padėsiančias sumažinti kainų nestabilumą ir stabilizuoti pašarų kainą. Džiaugiuosi iš Komisijos nario girdėdama, kad jis svarsto naują priemonę, skirtą kovoti su kainų nepastovumu po 2013 m. Dabar atitinkamos priemonės taip pat reikalingos.

 
  
MPphoto
 

  John Stuart Agnew (EFD). – Ponia pirmininke, aš palaikau P. De Castro pastabas dėl mėsos ir kaulų miltų; panaikinti reglamentavimą šioje srityje labai reikalinga. Jungtinės Karalystės gyvulininkystės sektorius šiuo metu kovoja su didelėmis pašarų kainomis, ir kliūtys, kurias mums sudaro Komisija, tam nepadeda. Kliūčių sąrašo viršuje yra individualus elektroninis avių identifikavimas – taisyklė, kuri netaikoma daugeliui kitų valstybių narių, be to, šis reikalavimas nėra taikomas ir iš trečiųjų šalių įvežamai avienai.

Dėl gresiančio baterinių narvų draudimo mūsų kiaušinių rinkoje atsiranda didelių iškraipymų, kadangi narvuose sudėti kiaušiniai iš reikalavimų nesilaikančių valstybių narių gali būti parduodami mažesnėmis kainomis negu mūsų patiriant didesnes išlaidas paukščių kolonijose sudėti kiaušiniai. Kai kurie gamintojai šioje srityje galutiniam terminui nepasibaigus taiko dvi lygiagrečiai veikiančias sistemas, siekdami pabandyti susigrąžinti dalį iš 400 mln. svarų sterlingų, kuriuos išleidome laikydamiesi jūsų taisyklių, dėl kurių, žinoma, į rinką patenka daugiau kiaušinių.

Lyg balionas kabantis visas Jungtinės Karalystės gyvulininkystės sektorius yra ES, pradedančios dvišales prekybos derybas su MERCOSUR, vaiduoklis. Jungtinės Karalystės gyvulininkyste užsiimantis ūkininkas šiame sandėryje bus aukos ėriukas, ir mes dėl to nesame nepatenkinti.

 
  
MPphoto
 

  Béla Glattfelder (PPE).(HU) Gyvulininkystės sektoriuje krizės priežasčių yra daug. Tie, kurie sako, kad viena priežastis yra nesąžininga įvežamų produktų konkurencija, ir užsimena apie MERCOSUR derybų pavojų, yra teisūs. Noriu iškelti grūdų kainų didėjimo klausimą. Buvo galima iš anksto numatyti, kad grūdų kainos kils, ir aš jau keletą kartų tai sakiau ir čia, Europos Parlamente. Europos Komisija nepadarė nieko, kad tam sukliudytų. Viena šios problemos priežastis – sumažėjęs kišimasis, ir tai buvo didelė klaida. Turime suvokti, kad pasaulinė grūdų prekyba sutelkta vis mažesniame įmonių rate. Be kita ko, tas pats vyksta daugelyje ES valstybių narių. Europos Sąjunga priėmė sprendimą nelaikyti būtiniausiems atvejams skirtų atsargų, sprendimą, kuris ateityje toliau skatins spekuliaciją.

Dėl grūdų kainų nepastovumo daug nuostolių patiria ne tik grūdų gamintojai, bet ir gyvulių augintojai bei vartotojai. Be to, išlaidas taip pat padengia Europos mokesčių mokėtojai. Prisiminkite, kad Europos Sąjunga labai pelningai pardavė 2004–2005 m. intervencines atsargas. Grūdų kainos praėjusiu laikotarpiu buvo labai mažos. Jei Europos Sąjunga būtų įsikišusi tada, dabar pardavus grūdus būtų gautas didžiulis pelnas, ir tai taip pat labai padėtų gyvulių augintojams. Tačiau mes neturime tokių atsargų, ir tai ne tik nėra gerai gamintojams ir vartotojams, bet ir reiškia, kad iš Europos Sąjungos buvo atimta galimybė teikti pagalbą šalims, kenčiančioms nuo bado, pvz., Pakistanui.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D).(HU) Pirma, Komisijos nario D. Cioloşo pastangos pagaliau sukurti Europos Sąjungai tinkamą apsauginį mechanizmą nuo pasaulinės maisto kainų kaitos vertos visiško palaikymo. Antra, didelės grūdų ir pašaro kainos byloja, kad Europos Sąjungoje atsirado baltymų stygius, apie kurį M. Häusling parengs pranešimą. Trečia, tai, kad bendros žemės ūkio politikos sistema yra iškreipta, ja remiantis grūdų augintojams skiriamos per didelės subsidijos ir ja nepalaikomi nei kiaulių, nei paukščių arba apskritai gyvulių augintojai, yra kitas veiksnys, lemiantis dabartinę gyvulininkystės krizę. Ketvirta, gyvulių augintojai jaučiasi esą mažiau palankioje padėtyje maisto tiekimo grandinėje, palyginti su perdirbėjais ir pardavėjais. Penkta, gyvulių augintojai priversti neproporcingai didelę dalį lėšų išleisti gamtos apsaugai. Naujosiose valstybėse narėse tai ypač rimtas klausimas. Reikia taip pat atkreipti į tai dėmesį ir tai ištaisyti.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Dorfmann (PPE).(DE) Ponia pirmininke, pone D. Cioloşai, ponios ir ponai, norėčiau labai padėkoti E. H. García už šią iniciatyvą ir, be to, norėčiau pakalbėti konkrečiai apie gyvulininkystės padėtų kalnuotose vietovėse. Daugelyje Europos Sąjungos regionų gyvulininkyste užsiimantiems ūkininkams siūlomos žemės ūkio alternatyvos, tačiau šis siūlymas paprastai netaikomas kalnų regionams. Jei kalnuose nebūtų ganyklų, daugelis žemės ūkio sričių ten paprasčiausiai būtų nenaudingos ir apleistos. Dėl to kalnuotuose regionuose ne tik būtų apribotos verslo galimybės, bet ir būtų pakeistas kraštovaizdis, o ilgainiui sumažėtų biologinė įvairovė.

Pieno sektoriaus vaidmuo šiuo atžvilgiu ypatingas, kadangi jame yra sukuriama darbo vietų ir padedama gauti pajamų kalnuotose vietovėse ir kituose regionuose. Dėl to manau, kad vykdant žemės ūkio politikos reformą ypatingą dėmesį turime skirti trims klausimams. Mums reikia bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), kurioje būtų atsižvelgiama į gyvulininkystę kalnuotuose regionuose ir būtų numatyta tų regionų galvijų augintojams teikti subsidijas. Antra, mums reikia antro lankstaus BŽŪP ramsčio, kuris suteiktų galimybę teikti specialią paramą kalnuotų regionų galvijų augintojams. Trečia, mums reikalinga kokybės politika, kurioje visų pirma dėmesys būtų skiriamas produktams iš kalnuotų regionų ir kuri teiktų teisę pasirinkti specialų žymėjimą tam, kad iš rinkoje esančių kalnuotų regionų gyvulininkystės sektoriaus produktų būtų galima gauti pridėtinę vertę.

 
  
MPphoto
 

  Luís Paulo Alves (S&D).(PT) Mes tikriausiai kuriame kitą prekių burbulą. Nuo birželio mėn. kainos tarptautinėje rinkoje pakilo vidutiniškai daugiau negu 16 proc. Dar niekada nevyko tiek daug derybų dėl ateities rinkos ir niekada tiek daug pinigų nebuvo į tai įtraukta. Labai žemos palūkanų normos ir per didelis pinigų kiekis ieškant gerų sandėrių lemia prekybos ir finansinės spekuliacijos ateities sandoriais augimą. Didžiausios pasaulyje grūdų biržos„Chicago Mercantile Exchange“ skaičiai daro įspūdį, o sandorių įrašai pažeidžiami įsigyjant sojų, kukurūzų ir kviečių. Praktinis to rezultatas yra šių padidėjimų perkėlimas į realių rinkų kainas netgi tais metais, kai grūdų yra užtektinai. Gyvulių pašarų kainų kilimas daro dar didesnę žalą ir taip jau sunkiai mūsų daugelio gyvulininkystės ūkių, kurie dėl krizės neįstengs pakelti parduodamos produkcijos kainų ir vargu ar sugebės prie to prisitaikyti, padėčiai. Taigi, laikas imtis veiksmų ir apsaugoti mūsų maisto produktus nuo finansinių spekuliacijų. Todėl norėčiau žinoti, ką Komisija ketina dėl to daryti.

 
  
MPphoto
 

  Michel Dantin (PPE).(FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, koks keistas senas tas žemės ūkio pasaulis! Prieš metus šioje posėdžių salėje visi skundėmės bendra gamybos padėtimi. Šiandien vienam gamybos sektoriui, grūdų sektoriui, sekasi geriau negu kitiems – ir, manau, vis dėlto turime tuo džiaugtis. Tačiau jo sėkmė, deja, sukelia labai didelių atgarsių kitam, gyvulininkystės, sektoriui.

Tikrasis klausimas šiandien yra žemės ūkio pramonės nesugebėjimas vartotojams perduoti išlaidų, kurias ji turi patirti. Taigi, kaip jau šį rytą buvo minėta, mums reikia padėti suvienyti gamintojus, kad jų dalyvavimas būtų jaučiamas jiems sudarant sandorius su pirkėjais ir ypač su didelio masto paskirstymo sektoriumi.

Vis dėlto grandinė, rinkų veikimas yra pražūtingesnis. Kaip galima paaiškinti tai, kad metus, dešimtmečius sakėme, jog Pietų Amerikos šalys kėlė įtampą dėl gamybos ir mažino kainas? Kaip galime paaiškinti tai, kad nors kainos tose šalyse vėl kyla, mes negalime to padidėjimo perkelti mūsų gamintojams, nes, taip, išlaidos padidėjo, bet – ir tą taip pat reikia pasakyti – ar nepadidėjo gamintojų kainos?

Kaip galime nepaminėti kainų skirtumų mūsų šalyse? Žinoma, tai iš dalies yra nacionalinės atsakomybės klausimas. Vis dėlto šiandien mūsų įvairiose šalyse vykstantis dempingas skatina rinkų destabilizavimą ir, manau, kad Europa turi spręsti šį klausimą.

Taip, reikia rasti sprendimus. Europos grūdų gamintojai, manau, žino apie padėtį, su kuria susiduria jų pagrindiniai pirkėjai – ūkininkai. Jie pasirengę sudaryti sutartinį susitarimą. Ar, pone Komisijos nary, esate pasirengęs palaikyti tą susitarimą?

 
  
MPphoto
 

  Alan Kelly (S&D). – Ponia pirmininke, vėl čia diskutuojame apie ūkininkų pajamas, kurias mažina rinkos, kurių sandara, atvirai kalbant, šiek tiek pakitusi ir kurios negali susidoroti su didžiuliais smūgiais, kaip antai grūdų kainų kilimu, kurį matome. Be abejo, buvo metas, kai mūsų ūkininkavimas ir rinkos sistema buvo stipresni, ir tikiuosi, kad Komisija ir Komisijos narys dar kartą atkreips dėmesį į tai, kad frakcijos šiame Parlamente toliau reikalauja atitinkamo BŽŪP biudžeto po 2013 m.

Sąnaudų išlaidos ir vyraujančios taisyklės paverčia ES ūkius nekonkurencingais, o mūsų ūkių sektoriaus gyvybingumas mažėja. Mūsų ganyklų kokybės sistemą ir aplinkos požiūriu tvarią jautienos gamybą nukonkuruoja iš trečiųjų šalių įvežami produktai. Mes turime savo ūkininkams suteikti sąžiningą galimybę ir, kiek man yra žinoma, tai viskas, ko jie nori. ES gebėjimo apsirūpinti grūdais stoka tampa rimta problema ne tik jautienos, bet taip pat kiaulienos ir paukštienos pramonėms. Šis pasiūlymas yra rimtas pareiškimas, kuriuo šis Parlamentas imasi nuolatinių pokyčių mūsų žemės ūkio rinkose. Mes, kaip Parlamentas, privalome įsikišti, kai jaučiame, kad padėtis yra neatidėliotinai spręstina, ir, atvirai kalbant, pone Komisijos nary, mūsų jautienos, paukštienos ir kiaulienos sektoriams nedelsiant reikalingas teigiamas įsikišimas.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, šiųmetės aplimkybės mus moko, kad, siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu ir rinkos stabilumą, reikia atitinkamo grūdų rezervų lygio. Šį apsirūpinimą turi užtikrinti atitinkami ES sprendimai.

Kitas svarbus klausimas yra naujų baltymų šaltinių paieška – tai labai geras kelias Europos žemės ūkio nepriklausomybės link. Taigi, privalome skatinti baltymingų pasėlių auginimą. Vis dėlto prisiminkime, kad garantuoti pastovų pašarų prieinamumą ūkininkams yra mūsų besąlyginis įsipareigojimas. Dėl šios priežasties palaikau siūlymą, kuriuo Europos Komisija raginama nustatyti minimalią neteisėtų genetiškai modifikuotų organizmų įvairovių lygmens ribą, leistiną įvežant soją. Tęsiant nulinės tolerancijos politiką keliama grėsmę visai maisto gamybos grandinei.

 
  
MPphoto
 

  Kriton Arsenis (S&D).(EL) Ponia pirmininke, šiuo metu pasaulinei gyvulininkystei ir maistui kyla dvi grėsmės. Viena vertus, turime grūdų monopolijas ir matėme pragaištingus modifikuotų grūdų padarinius šiame sektoriuje Indijoje. Kita vertus, mūsų finansinės organizacijos žaidžia žaidimus su pagrindinių produktų kainomis.

2008 m. mūsų pasaulinė grūdų produkcija buvo didžiausia. 2008 m. – čia ir slypi absurdas, nebent finansiniai žaidimai tai pateisintų, – patyrėme didžiausią maisto krizę, maisto krizę, kuri sukėlė socialinį žlugimą ir dėl kurios prarasta daug žmonių gyvybių. Mums reikia stebėti šias dvi problemas. Mums reikia padidinti vietos išteklius, užtikrinti, kad ūkininkai laisvai prieitų prie grūdų ir kad gyvulių augintojai taip pat mokėtų mažesnes kainas, ir reguliuoti finansinių organizacijų veikimą.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, gyvulininkystės ūkiai kenčia nuo krizės padarinių. Be to, jiems reikia laikytis griežčiausių pasaulyje reikalavimų, dėl kurių kyla jų produkcijos kainos, dėl kurių jie atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su trečiosiomis šalimis. Todėl manau, kad bendra žemės ūkio politika pirmiausia turi garantuoti pakankamą finansavimą po 2013 m. tam, kad būtų užtikrintas žemės ūkio produkcijos gamintojų ir augintojų gyvybingumas. Antra, joje turi būti patvirtintos specialios priemonės augintojams, naudojantiems saugaus tvarumo priemones. Trečia, joje turi būti sustiprintos priemonės, skirtos gyvulininkystės sektoriui daugelyje mažiau palankių ūkininkauti regionų palaikyti. Ketvirta, joje turi būti nustatyta, kad iš trečiųjų šalių įvežama produkcija atitiktų ES reikalavimus, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningai konkurencijai.

Galiausiai prašau Komisijos visose prekybos derybose ginti Europos gamintojų interesus, kad nekiltų grėsmės gyvulininkystės sektoriaus gamybai. Šių priemonių nepatvirtinimas reikštų, kad Europa tampa regionu be sektoriaus, priklausančio nuo įvežamų produktų ir trečiųjų šalių.

 
  
MPphoto
 

  Struan Stevenson (ECR). – Ponia pirmininke, krizė ES gyvulininkystės sektoriuje smarkiai paveikė Škotijos ūkininkus, ir yra daug dalykų, kuriuos galėtume padėti padaryti. Pirma, galėtume sumažinti reguliavimo naštą. Beprotybė, kad savo pačių ES gamintojams taikome griežtesnį biurokratizmą ir nuostatas negu mūsų konkurentams už ES ribų. Biurokratizmas mūsų ūkininkams surišo rankas ir kojas, vis dėlto įsivežame didžiulius maisto, pagaminto tokiomis gerovės ir higienos sąlygomis, kokios ES būtų kriminalinis nusikaltimas, kiekius.

Didelių viso šio biurokratizmo laikymosi išlaidų neatspindi kainos, kurias mūsų ūkininkai gauna už savo galvijus. Dabar Jungtinės Karalystės galvijiena parduodama už gerokai mažesnę negu gamybos kainą; žemumų karvių žindenių augintojai mano, kad jie už karvę praranda apie 260 svarų sterlingų; mūsų pieno gamintojai iškentė ilgą laipsnišką nuosmukį. Privalome užkirsti kelią blogėjimui.

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Grūdų kainų didėjimas yra dar vienas krizę gyvulininkystės sektoriuje papildantis ir padidinantis veiksnys. Dabartinė bendra žemės ūkio politika ir Europos Sąjungos prekybos politika neužtikrina sąžiningų pajamų ūkininkams, visų pirma mažųjų ir vidutinių ūkių gamintojams, taip pat neužkerta kelio didėjančių gamybos išlaidų veiksnių poveikiui žemės ūkio produktų kainų kaitai: užuot pagerinę, jie jas blogino. Ši kaita turi priežasčių, kurios dažniausiai yra natūralios: viena iš tų priežasčių yra spekuliacija maisto produktais. Bet kokios priemonės, kurių imamasi šioje srityje, visada bus ribotos, jeigu jos neapims priemonių, kurios daro ją pelningą, ypač išvestinių priemonių, draudimo. Dėl gamybos, teisės gaminti ir maisto politikos nepriklausomybės bei aprūpinimo maistu apsaugos būtina nutraukti žemės ūkio ir maisto pajungimą rinkai ir konkurencingumui. Dėl jos būtinos veiksmingos priemonės, tinkamos rinkoms reguliuoti ir kištis į jas, be kurių kainų darysis vis nepastovesnės ir vyks koncentracijos procesai, kuriuos išgyvens tik nedaugelis didelių gamintojų.

 
  
MPphoto
 

  Dacian Cioloş, Komisijos narys.(FR) Ponia pirmininke, labai džiaugiuosi matydamas susidomėjimą, įskaitant Europos Parlamentą, parodytą sektoriuje, kuris svarbus ne tik tiekimui rinkai, bet ir mūsų regionų stabilumui: kalbu apie gyvulininkystės sektorių.

Atsakymai į daugelį iškeltų klausimų ir problemų neabejotinai bus atrasti pasiūlymuose dėl bendros žemės ūkio politikos, kuriuos netrukus pristatys Komisija. Parlamentas taip pat galės jau kitą savaitę aptarti šiuos pasiūlymus. Be abejo, juose taip pat atkreipsime dėmesį į sąžiningo pagalbos teikimo įvairiuose sektoriuose, įskaitant gyvulininkystės sektorių, klausimą. Taip pat atkreipsime dėmesį į pagalbos gyvulininkystės sektoriui ypatingesnėse ir sudėtingesnėse vietovėse bei mechanizmų, skirtų pajamų nepastovumui valdyti, klausimą. Vis dėlto buvo užduoti keli konkretūs klausimai, į kuriuos norėčiau atsakyti. Pirmasis yra susijęs su grūdų kainų ir intervencinių atsargų problema.

Tiesa, kad nebeturime intervencinių atsargų, kurių kadaise turėjome, tačiau taip yra todėl, kad dabar kainos yra aukštesnės. Negalima pateisinti rinkos įsikišimo, kai kainos yra aukštos. Manau, jog privalome apsvarstyti kitas mechanizmų rūšis ir, nors atsargos gali turėti reikšmės, turime apsvarstyti tuos tipus atsargų, išskyrus intervencines atsargas, kurias praeityje turėjome rinkoje. Šis klausimas greičiausiai turi būti sprendžiamas netgi platesniu negu tik Europos lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad dabar rinka yra atviresnė negu praeityje.

Dėl ITER, pone M. Häuslingai: vien tai, kad dalis 2010 m. biudžeto nebuvo panaudota žemės ūkiui ir yra skirta ITER, nereiškia, kad neturime išteklių, skirtų įsikišti į žemės ūkio sektorių. Galiu jus užtikrinti, kad šios papildomos lėšos, skirtos ITER, nebuvo paimtos iš jokių BŽŪP mechanizmų; šie pinigai nebuvo panaudoti ir vis dar turimi, kadangi nebuvo jokio poreikio juos naudoti. Vis dėlto, net jei šios lėšos būtų perkeltos, galiu jus užtikrinti, kad turime biudžetą, kurio mums reikia, kad galėtume taikyti reikalingas priemones.

Baigdamas pasakysiu, kad nepastovumo klausimas – ir poveikis nepastovumui, kurį sukelia spekuliacija rinkoje, – yra tas, kuriam, kaip ir išvestiniams produktams ir prekėms, Komisija skiria vis daugiau dėmesio. Spręsdamas šį klausimą, dirbu su savo kolega M. Barnier. Komisija pristatys keletą pasiūlymų.

O dėl pridėtinės vertės mokesčio padalijimo per visą maisto tiekimo grandinę, kartu su Komisijos nariu A. Tajani ne vėliau negu kitą savaitę surengsime pirmąjį aukšto lygio darbo grupės susitikimą šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Gavau keturis pasiūlymus dėl rezoliucijų(1), pateiktų pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį.

Diskusijos baigtos.

Netrukus vyks balsavimas.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu.(LV) Europos gyvulių augintojai šiomis dienomis išgyvena sunkumus, kuriuos privalome drauge įveikti, kad leistume gyvulininkystės sektoriui vystytis ir ūkininkams sukaupti pakankamai pajamų. Per pastaruosius penkis mėnesius buvo stebimas ryškus grūdų kainų kilimas, kuris dar labiau padidėjo dėl nenumatytų įvykiai, pvz., potvynių Pakistane ir Rusijos miškų gaisrų. Žinoma, mes negalime šių klimato reiškinių paveikti, tačiau galime pateikti teisės aktų pasiūlymus, kurie padėtų Europos ūkininkams įveikti šių gaivalinių nelaimių padarinius. Neabejotina, kad galime ir privalome apriboti spekuliaciją grūdais, kuri taip pat yra viena iš šių sunkumų priežasčių. Netoleruotina, kad tokia nesąžininga prekyba sektoriui, kuris yra vienas iš kertinių Europos žemės ūkio akmenų, sukelia nuostolių. Dar norėčiau jums priminti, kad Komisijai savo diskusijose su MERCOSUR šalimis dėl naujo prekybos susitarimo svarbu apginti Europos ūkininkų interesus ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas. Reikalauju, kad Komisija pradėtų aktyviai dirbti, siekiant Europos ūkininkams padėti įveikti gyvulininkystės sektoriuje esamus sunkumus, kadangi mūsų parama ūkininkams labai svarbi.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Gyvulininkystės sektoriuje Europos ūkininkams esama nemažai problemų, įskaitant kylančias žaliavų kainas, iš trečiųjų šalių įvežamų produktų konkurenciją, didelius pašarų kainų svyravimus ir palyginti žemos mėsos kainas. Jei turime parengti ilgalaikę gyvulininkystės sektoriaus politiką, privalome atsižvelgti į visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant ūkininkus, vartotojus ir pačius gyvūnus. Jos tikslas turi būti pereiti nuo pramoninės gyvulininkystės prie natūralesnio, pagarbesnio elgesio su gyvūnais mažuose ūkiuose. Visa tai turi būti suderinta su aukščiausiais galimais vartotojų saugos lygmenimis kaip visapusiškomis gyvūnų sveikatos paslaugomis ir aiškiu visų gyvūninių produktų žymėjimu, visų pirma susijusiu su produktų kilme ir gyvulių auginimo būdu. ES privalo nustatyti pagrindines sąlygas mūsų ūkininkų ateičiai užtikrinti, kad jie galėtų išlikti konkurencingi tarptautiniu mastu, o jų įmonės ir toliau būtų ekonomiškai perspektyvios, nepaisant to, kad mūsų gyvūnų gerovės reikalavimai griežčiausi pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Pavel Poc (S&D), raštu. (CS) Grūdų kainų kilimas taip pat kelia grėsmę ES gyvulininkystės sektoriui dėl jo priklausomybės nuo pašarų, įvežamų iš trečiųjų šalių. Padėtis kiaulienos gamybos srityje, kur pašaras sudaro 60 proc. gamybos išlaidų, yra kritinė, tačiau didėjančios išlaidos pamažu gali sukelti grėsmę visiems ES gyvulininkystės produkcijos sektoriams. Todėl Europa turi sumažinti savo priklausomybę nuo pašarų importo iš trečiųjų šalių.

Pereiti prie genetiškai modifikuoto pašaro, įvežamo iš Jungtinių Valstijų, be abejo, nėra tinkamas sprendimas. Patvirtinti tokį pašarą ES užtrunka beveik dvejus su puse metų, Argentinoje – beveik trejus metus, Brazilijoje – nuo trejų iki penkerių metų, o Kinija šioje srityje taip pat patvirtina griežtas priemones. Kita vertus, Jungtinėse Valstijose patvirtinimo procedūra užtrunka tik penkiolika mėnesių. Krize ES gyvulininkystės sektoriuje neturi būti naudojamasi Jungtinių Amerikos Valstijų įmonių, kurios mato didžiules eksporto į Europos rinką galimybes, komercinėms reikmėms.

Europos Sąjunga turi stengtis sumažinti gamybos išlaidas, siekdama užtikrinti, kad trečiosios šalys laikytųsi ES reikalavimų ir kad gamintojai už savo produkciją gautų tinkamą kainą. Nepriimtina, kad vartotojai būtų priversti išgyventi aukštesnių kainų sukeltus padarinius, gamintojai gautų mažiau nei bet kada pinigų, o platintojai gautų didesnį nei bet kada pelną.

Nesutinku su Komisijos nuomone, kad nereikia imtis skubių priemonių, nes mes susiduriame su struktūrine krize, kurią reikia įveikti, ir ne tik apsirūpinimo maistu atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu.(RO) Pastaruoju metu Europos gyvulių augintojai susidūrė su be paliovos didėjančiais sunkumais. Jiems sunku įveikti trečiųjų šalių konkurenciją, kadangi šios nesilaiko aukštų reikalavimų, kurių laikosi vietos gamintojai, ir jie visada yra Europos Sąjungos komercinių derybų aukos. Vis dėlto ateityje tikimės pamatyti kitokią Europos Komisijos priimtą nuostatą, nes padėtis, kai Europos ūkininkai dėl komercinių susitarimų visada priversti patirti nesėkmes, nėra normali. Komisijai taip pat reikia daugiau dalyvauti stiprinant visų gyvulininkystės sektorių gamintojų organizacijas, kad jiems būtų suteikta galimybė derėtis dėl geresnių savo produktų kainų atsižvelgiant į gamybos išlaidas. Kartu kreipiuosi į Komisiją, kad ši kuo greičiau leistų naudoti grūdus iš intervencinių atsargų, kad būtų paremtas sektorius, kurį smarkiai paveikė krizė.

 
  
  

(Posėdis kelioms minutėms sustabdytas.)

 
  
  

PIRMININKAVO: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

 
  

(1) Žr. protokolą.

Atnaujinta: 2011 m. vasario 3 d.Teisinis pranešimas