Pirmininkė. – Kitas klausimas – Ch. Ehler pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo bei civilinių ir karinių pajėgumų tobulinimo (2010/2071(INI)) (A7-0308/2010).

  Christian Ehler, pranešėjas. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, tarptautiniu lygmeniu Europos Sąjungos valstybės narės įsipareigojo labai prisidėti prie karinių ir civilinių krizių valdymo visame pasaulyje. Vis dėlto daugeliu atvejų mes tik žodžiais pritariame šiam sumanymui, kuris kelis kartus įtrauktas į Helsinkio pagrindinį tikslą ir kitur. Paaiškinsiu paprastai: 25 proc. postų, kuriems pritarė valstybės narės ir kurie skirti dabar veikiančioms civilinėms misijoms, pvz., EULEX ar EUPOL, neužimta. Europos Sąjungos civilinių ir karinių pajėgumų tikslai bei struktūriniai dariniai, kuriuos parengia valstybės narės, yra labai nutolę nuo realybės. Todėl Europos Parlamentas nusprendė parengti pranešimą savo iniciatyva dėl civilinių ir karinių struktūrinių darinių bei koordinavimo plėtros Europos Sąjungoje.

Tiksliau sakant Parlamentas šiame pranešime dar kartą nurodo, kad tam tikri Europos Sąjungos civiliniai ir kariniai pajėgumai yra viena svarbiausių jos užsienio politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos priemonių. Taip yra todėl, kad pasirinkome neįprastą būdą įgyvendinti Parlamentui priklausančią atsakomybę Lisabonos proceso požiūriu. Pradėjome ne nuo pranešimo, bet nuo empirinio pagrindo kūrimo šiam pranešimui. Remiantis šiais skaičiais parengti labai konkretūs pasiūlymai, todėl sulaukta didelės Užsienio reikalų komiteto daugumos paramos: strateginiu lygmeniu pateikėme konkrečius pasiūlymus dėl naujosios Europos išorės veiksmų tarnybos karinės ir civilinės atšakų lygiavertės partnerystės struktūros sukūrimo; operatyviniu lygmeniu nusprendėme sukurti nuolatinį ES operacijų štabą, kuriame dirbtų darbuotojai iš valstybių narių, kad būtų sukurta patraukli sistema siekiant paskatinti nacionalinius ekspertus dalyvauti tokiose operacijose ir sukurti darbuotojų rezervą ateičiai.

Pateikėme konkrečių pasiūlymų dėl civilinio ir karinio personalo mokymo. Pateikta pasiūlymų, kaip turėtų būti finansuojamos pradedamos misijos, pvz., sukuriant pradinį fondą, kaip nurodyta Sutarties 41 straipsnyje. Pateikta pasiūlymų dėl krizių valdymo priemonių, visų pirma dėl didesnio policijos ir karinių pajėgų bendradarbiavimo ateityje. Vienas pavyzdžių būtų Europos viešosios tvarkos palaikymo pajėgos. Vis dėlto kyla klausimas, kaip šios dvi priemonės galėtų būti sujungtos atskirais operatyviniais atvejais ir kaip galėtume spręsti tiktai karinių ir civilinių operacijų atskyrimo klausimą.

Pateikėme pasiūlymus dėl kovinių grupių ateities. Raginame laikytis naujo požiūrio šiuo klausimu. Norime, kad kovinės grupės būtų finansuojamos vadovaujantis ATHENA mechanizmu. Raginame užtikrinti, kad tolesnė kovinių grupių gebėjimų plėtra atitiktų Oslo direktyvas, taip pat raginame stiprinti kovinių grupių gebėjimą užtikrinti civilines misijas, išplėsti kovinių grupių misijų apibrėžtį. Manome, kad mokslinių tyrimų ir technologijų klausimas, dvejopo naudojimo klausimas ir civilinių ir karinių misijų įtraukimas į saugumo mokslinių tyrimų programą yra Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programos dalis. Sprendžiame konkrečius klausimus, susijusius su įranga ir sandėliavimu, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Tautomis ir NATO klausimus. Mūsų didžiausias rūpestis šioje srityje yra pastangos išvengti funkcijų dubliavimo, geresnis esamų struktūrinių darinių panaudojimas, bendrų oro transporto pajėgumų konsolidavimo klausimas ir susitarimų „Berlynas plius“ įgyvendinimo klausimas, siekiant geresnio dviejų organizacijų bendradarbiavimo krizių atveju.

Kitaip tariant, Parlamentas įvykdė savo naujus uždavinius ir pareigas. Pranešimą parėmė dauguma frakcijų Užsienio reikalų komitete ir mes jį vertiname kaip svarbų indėlį ateityje kuriant Europos Sąjungos civilinius ir karinius struktūrinius darinius.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pirmasis ir svarbiausias dalykas, kurį turime išsiaiškinti yra tai, ar mums svarbu, kad civilinės ir karinės pajėgos tinkamai veiktų kartu. Asmeniškai man ir mano partijai Jobbik – Judėjimui už geresnę Vengriją – aiškus atsakymas yra taip: mes manome, kad civilinės ir karinės valdžios bendradarbiavimas yra svarbus. Puikus pavyzdys Vengrijoje yra 2007 m. įkurta Magyar Gárda (Vengrijos gvardija), kuri sugebėjo darniai dirbti su karinės valdžios institucijomis gelbėjantis nuo potvynio vandens, padedant nukentėjusiems nuo išsiliejusio raudonojo šlamo, duodant kraują ar paskirstant duoną, t. y. rūpinantis socialiniais dalykais. Būtų teisinga paklausti, kokios padėkos jie susilaukė – gal valstybės apdovanojimų ar pripažinimo? Jie negavo nieko, o Vengrijos Vyriausybė, užuot padėkojusi šiems žmonėms už jų pasiaukojimą, priėmė gluminantį sprendimą išformuoti Vengrijos gvardiją. Dėl šios priežasties, kad galėtume pradėti civilinį ir karinį bendradarbiavimą, turime gerbti asmenis, kurie dalyvauja tokiose organizacijose kaip Vengrijos gvardija. Žmonėms, kurie iš meilės savo šaliai ir tautai ir vedami noro išsaugoti aplinką, buriasi į tokias organizacijas, turi būti leista dirbti ir jie turi būti vertinami visuomenės nariai.

  Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Ponia pirmininke, civilinių ir karinių pajėgumų derinimas nėra naujas dalykas. Pvz., Taryboje jau prieš kurį laiką įkurta štabas, kuriame bendrai kaupiama civilinė ir karinė informacija. Situacijų centras bus perkeltas į Europos išorės veiksmų tarnybą. Manau, pirmiausia svarbu pabrėžti, kad Europos Sąjunga labai gerai vertinama tarptautiniu mastu dėl savo civilinių mechanizmų, dėl kurių sulaukė daug teigiamų vertinimų. Vis dėlto manau, kad reikia aiškiai atskirti civilinę ir karinę valdžią.

Šiuo atveju norėčiau pratęsti tai, apie ką prieš kelias akimirkas kalbėjo C. Szegedi. Norėčiau išreikšti didelį nuogąstavimą dėl Vengrijos Jobbik partijos neseniai surengto žygio Austrijos Burgenlando provincijoje, per kurį neapsieita be šautuvų ir pritvirtintų durtuvų. Nemanau, kad tai priimtina. Norėčiau išreikšti savo aiškų nepritarimą tokiems veiksmams. Neabejotina, kad jie prieštarauja Europos dvasiai.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateiktą pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Norėčiau labai trumpai atsakyti. Tai, ką teigia mano kolega EP narys, yra melas. Nei Jobbik – Judėjimas už geresnę Vengriją – nei Vengrijos gvardija nėra įvykdžiusios jokio nusikaltimo – tai lengvai gali patikrinti kiekvienas – ir niekada neignoravo įstatymų, todėl tai yra tik neoliberalios politinės propagandos dalis, kuria siekiama šias partijas diskredituoti, be to, nei Vengrijos gvardijos, nei Jobbik nariai niekada nėra turėję jokių konfliktų dėl įstatymų nesilaikymo, ir mes toliau ketiname jų laikytis.

  Martin Ehrenhauser (NI). – (DE) Ponia pirmininke, aš niekada neteigiau, kad Jobbik partija užsiima nusikalstama veikla. Vis dėlto aš nurodžiau, kad Burgenlande vykdyta tikslinė mobilizacija su šautuvais ir pritvirtintais durtuvais. Jūs nepaneigėte, kad to nebuvo.

  Maria Damanaki, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, sutelksiu dėmesį į pranešimą, nes jis yra labai naudingas ir svarbus. Norėčiau padėkoti M. Ehrenhauseriui už jo indėlį.

Pranešimas labai naudingas, nes jame sutelktas dėmesys į pagrindinį civilinio ir karinio bendradarbiavimo aspektą, kuris yra ir Komisijos prioritetas. Jame paliesti pagrindiniai klausimai, susiję su išsamiu ES požiūriu į krizių valdymą. Europos išorės veiksmų tarnybos sukūrimas yra šio prioriteto įgyvendinimo pavyzdys. Vyriausios įgaliotinės įgyvendinama tarnybos koncepcija atitinka pasiūlytąją pranešime, visų pirma įtraukiant bendros saugumo ir gynybos politikos struktūras į Europos išorės veiksmų tarnybą.

Visiškai remiame civilinių gebėjimų plėtrą, kad būtų užtikrintas tinkamas išteklių pasiskirstymas. Sutarta dėl tinkamų įdarbinimo modalumų, todėl į Europos išorės veiksmų tarnybą gali ateiti kompetentingi darbuotojai. Visi žino, kad anksčiau tai buvo neįmanoma.

Pranešime atkreiptas dėmesys į kelis aspektus ir inicijuoti konkretūs veiksmai. Jie visų pirma susiję su siekiu puoselėti civilinės ir karinės sričių darną, geriau panaudoti ES kovos grupes, mokymą, finansavimą ir bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais, ypač NATO ir Jungtinėmis Tautomis. Taip pat remiame ES ir Jungtinių Tautų santykių stiprinimą.

Kartu jau daug nuveikta. Vyriausioji įgaliotinė praėjusį šeštadienį Lisabonoje vėl susitiko su JT Generaliniu sekretoriumi. ES ir NATO santykiai yra svarbus klausimas. Tai parodė ir vakar vykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Lisabonoje. Mes taip pat pritariame ta, kad būtų įgyvendintos viso praktinės priemonės, kurios galėtų sustiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą konkrečiose srityse ir ypač užtikrinti bendradarbiavimą tai atvejais, kai abiejų organizacijų pajėgos dislokuojamos toje pačioje teritorijoje.

Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė tikisi dirbti su Europos Parlamentu šiuo svarbiu civilinio ir karinio bendradarbiavimo klausimu.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2010 m. lapkričio 23 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. – (PL) Civilinis ir karinis bendradarbiavimas bei civilinio ir karinio potencialo plėtra yra viena svarbiausių bendros saugumo ir gynybos politikos sudėtinių dalių. Deja, daugelis su ja susijusių aspektų tebėra planavimo etape. Per diskusijas valstybės narė sutinka, kad šiam tikslui turėtų būti skirti dideli ištekliai. Realiai planai nebuvo įgyvendinti ir iki šiol nėra visiškai parengtų struktūrų. Atsižvelgdamas į didėjančia grėsmę, kurią kelia gaivalinės nelaimės, teroristų išpuoliai ir konfliktai už ES sienų, tikiuosi, kad šis pranešimas prisidės prie civilinio ir karinio potencialo panaudojimo ir civilinio ir karinio bendradarbiavimo. Pranešime pateiktos praktinės šios srities rekomendacijos, inter alia, susijusios su karinių ir civilinių struktūrų sukūrimu Europos išorės veiksmų tarnyboje, kovinių grupių ir Europos žandarmerijos pajėgų panaudojimu, krizių valdymo optimizavimu ir kitos pagrindų programos lėšų panaudojimu. Visų šių priemonių tikslas – geriau panaudoti lėšas, kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti karinį ir civilinį bendradarbiavimą. Dar vienas svarbus tikslas – išvengti pasikartojančių funkcijų per misijas, kuriose kartu dalyvauja NATO ir Europos pajėgos. Tikiuosi, kad pranešimas bus svarbi iniciatyva, kuri paskatins imtis darbo kuriant veiksmingas karines ir civilines struktūras. Baronienė C. Ashton turėtų užtikrinti, kad pranešime pateikti pasiūlymai būtų kuo greičiau įgyvendinti.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Europos Sąjunga turi greitai reaguoti į krizes, todėl būtinas veiksmingesnis civilių ir karinių struktūrų koordinavimas. Sukūrus nuolatinį ES operacijų štabą, kuris įsikurs šalia Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro, bus maksimaliai pasinaudota karinio ir civilinio koordinavimo teikiama nauda. Dėl pranešime pateikto prašymo valstybėms narėms leisti panaudoti civilinius pajėgumus, kad kuo greičiau būtų pasiekta reali pažanga, norėčiau pabrėžti, kad civilinėje srityje Rumunija aktyviai prisideda įgyvendinant 2010 m. pagrindinį tikslą civilinėje srityje. Aktyviai dalyvaudama ES civilinėse misijose Rumunija Europoje iškopė į trečiąją vietą pagal dalyvavimą tokiose misijose ir pagal tai, kiek ji prisidėjo tvirtomis ir įvairiomis žiniomis siųsdama policijos pareigūnus, karo policijos pareigūnus, karius, diplomatus, teisėjus ir žmogaus teisių ekspertus. Rumunija taip pat yra pažengusi pirmyn priimdama nacionalinę civilinių gebėjimų strategiją.