Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2954(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0675/2010

Debatai :

PV 24/11/2010 - 16
CRE 24/11/2010 - 16

Balsavimas :

PV 25/11/2010 - 8.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0443

Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. lapkričio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

16. Padėtis Vakarų Sacharoje (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl padėties Vakarų Sacharoje.

Tarybos ir Komisijos pareiškimai.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys, Komisijos Pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu. – Ponia pirmininke, dėkoju šiam Parlamentui laiku pradėjus diskusiją dėl Vakarų Sacharos. Catherine Ashton vardu atsakau į Parlamento narių žodžiu pateikus klausimus.

Europos Sąjungai susirūpinimą kelia lapkričio mėn. pradžios įvykiai al Ajūne ir ji reiškia apgailestavimą dėl prarastų gyvybių. Dabar padėtis al Ajūne rami, tačiau nedidelės įtampos vis dar esama. Europos Sąjunga nerimauja, kad smurto protrūkis al Ajūne gali sutrukdyti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus bandymams pasiekti abipusiškai priimtiną sprendimą dėl Vakarų Sacharos konflikto.

Turėtume užtikrinti, kad šiandien mūsų aptariami susirūpinimą keliantys klausimai bus tinkamai perduoti Maroko valdžios institucijoms. Vakarų Sacharos klausimas įtrauktas į kito Asociacijos tarybos posėdžio, vyksiančio gruodžio mėn., darbotvarkę. Jis taip pat gali būti iškeltas Europos Parlamento ir Maroko jungtiniame parlamentiniame komitete.

Europos Sąjunga ir toliau domisi Maroko reformomis tokiose srityse kaip geras valdymas, teisinės valstybės principai ir žmogaus teisių paisymas. Už mūsų asociacijos susitarimo vykdymą atsakingose institucijose Europos Sąjunga tęsia tinkama, atvira politika grindžiamą dialogą su Maroku. Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga priminė mūsų partneriui, kaip svarbu, kad jis vykdytų tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos jis prisiėmė žmogaus teisių apsaugos srityje. Kalbant apie Vakarų Sacharos gamtinius išteklius, Marokas yra atsakingas už prisiimtų pagal tarptautinę teisę įsipareigojimų, tarp jų ir susijusių su Vakarų Sacharos gamtiniais ištekliais, laikymąsi.

Europos Sąjunga remia Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pastangas, kuris siekia rasti teisingą, ilgalaikį ir abipusiškai priimtiną politinį sprendimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimui laikantis Saugumo tarybos rezoliucijų.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Ponia pirmininke, 70 minučių laukiu, kol prasidės klausimų valanda, ir norėčiau paklausti, kada tai bus. Paprastai diskusijos sustabdomos dėl klausimų valandos ir tęsiamos po jos.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Klausimų valandos nebus, nes Pirmininkų sueigoje frakcijų pirmininkai nusprendė, kad jos nebus. Todėl manau, kad nėra prasmės jums toliau jos laukti.

 
  
MPphoto
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, PPE frakcijos vardu.(ES) Ponia pirmininke, sakoma, kad filosofas Aristotelis vaikštinėjo aplink savo garsiąją peripatetinę mokyklą su savo mokiniais, kai vienas jų išsakė pastabą, nuliūdinusią jo mokytoją. Pasiaiškindamas jis pasakė „tai ne mano pastaba, ją išsakė Jūsų mokytojas Platonas“. Tada Aristotelis sustojo ir pasakė tai, kas Europoje buvo kartojama daugelį kartų nuo ketvirtojo amžiaus prieš Kristų iki dabar. Jis pasakė: „Platonas man brangus, tačiau tiesa man brangesnė.“

Ponia pirmininke, Marokas yra teigiamai vertintinas ir aktyvus Europos Sąjungos partneris ir jis taip pat yra strateginis ir pagrindinis partneris siekiant neleisti išplisti radikaliam islamo fundamentalizmui. Vis dėlto kalbėdamas čia Prezidentas N. Sarkozy pasakė, kad Parlamentas yra Europos Sąjungos demokratinis balsas ir jis turi nepakeičiamą ir neabejotiną įsipareigojimą žmogaus teisių atžvilgiu. Todėl, jeigu šių teisių nepaisoma, jis negali likti nuošalyje ir nekreipti dėmesio. Jis turi garsiai ir aiškiai išsakyti savo poziciją principų, kuriais mes vadovaujamės, klausimu.

Ponia pirmininke, Europos Sąjunga buvo, yra ir bus ištikima Maroko partnerė, tačiau ši partnerystė yra grindžiama principais ir vertybėmis, ir šiuos principus ir vertybes turime deklaruoti.

Dabar, ponia pirmininke, baigsiu savo kalbą pasakydamas, kad iš tikrųjų būdo nuosaikumas ir savitvarda yra vertybė, tačiau santūrumas ginant žmogaus teises ir pagrindines laisves, visų pirma saviraiškos laisvę, visada laikytinas yda, silpnybe ir bailumu ir kaip Europos Sąjungos žmonių atstovai negalime sau leisti taip elgtis.

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser, S&D frakcijos vardu.(FR) Ponia pirmininke, derybos dėl šios rezoliucijos buvo sunkios, tačiau galiausiai pasiekėme rezultatą, kuris gali būti priimtinas visoms frakcijoms. Norėčiau padėkoti kolegoms EP nariams už pastangas, nes daugiau nebedrįstame kalbėti apie Sacharą, žinodami, koks tai sudėtingas klausimas. Todėl šiuo atveju nebus pareikšta politinė pozicija dėl Maroko ir Sacharos konflikto.

Kita vertus, pirmajame punkte pasmerkiamas smurtas, kurio imtasi išardant netoli al Ajūno įkurtą stovyklą; smurtas pasmerkiamas aiškiai neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu neturime visos faktinės informacijos, kad galėtume nurodyti, kas ką padarė.

Kalbant apie antrą punktą, apgailestaujame – švelniai tariant – dėl to, kad nėra spaudos laisvės ir kad į regioną negali patekti humanitarinės organizacijos ir Parlamento nariai. Manome, kad tai nepriimtina.

Trečias punktas glaudžiai susijęs su pirmais dviem?. Atkreipiame dėmesį, kad Marokas pradės tyrimą, tačiau esame tvirtai įsitikinę ir reikalaujame, kad būtų atliktas tarptautinis tyrimas, kad būtų pateikta informacija apie įvykius.

Išskyrus šiuos klausimus, visa kita, kas susiję su politiniu konfliktu, turėtume palikti spręsti JT ir primygtinai raginame abi šalis atnaujinti derybas.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Vajgl, ALDE frakcijos vardu.(SL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, šią diskusiją ir rezoliuciją, dėl kurios balsuosime rytoj, paskatino du įvykiai: keturiolikmečio berniuko, kuris žuvo pakirstas Maroko policijos pareigūno kulkos, mirtis ir po kelių dienų įvykęs žiaurumu pasižymėjęs protestuotojų stovyklos, kurioje gyveno daugiau kaip dešimt tūkstančių Vakarų Sacharos gyventojų, kurie bandė taikiai atkreipti pasaulio, įskaitant ir mūsų, dėmesį į nepakenčiamą jų socialinę, politinę ir ekonominę padėtį, išardymas.

Šis incidentas vėl pareikalavo žmonių aukų, dėl ko apgailestaujame. Dėl šios neišspręstos problemos, kurią visi žinome, jie sumokėjo labai brangiai. Vakarų Sachara yra paskutinis pasaulinės dekolonizacijos proceso, kuris nebuvo užbaigtas, pavyzdys, kai kaimyninė šalis gauna naudą dėl neteisėtos užsienio valstybės teritorijos okupacijos atmesdama Saugumo Tarybos rezoliucijas, nuolat nekreipdama dėmesio į JT reikalavimus surengti referendumą ir Vakarų Sacharos žmonėms suteikti apsisprendimo teisę ir pažeisdama žmogaus teises ir tarptautinės teisės reikalavimus.

Vakarų Sachara, smėlingo ir akmeningo kraštovaizdžio šalis, perskirta gėdos siena, besitęsiančia daugiau kaip tūkstantį kilometrų, yra pakankamai turtinga, kad keltų Maroko ir kitų tiesiogiai ar netiesiogiai remiančių nešvelnėjančią jo poziciją šalių susidomėjimą ir viltis. Žinoma, kokios tai šalys. Vakarų Sacharos problema, dekolonizacijos problema, yra politinė. Jos sprendimo būdas gali būti tik vienas, kuris yra toks pats, kokiu buvo sprendžiamos panašios problemos kitur, t. y. būdas, grindžiamas tarptautine teise, tautų apsisprendimu ir susitarimais. Turime didinti Jungtinių Tautų vaidmenį Vakarų Sacharoje; MINURSO įgaliojimai, kuriais siekiama paprasčiausiai išlaikyti status quo, per siauri, ir paaiškėjo, kad jie yra neveiksmingi ir visiškai formalūs.

Komisijos nary, labai jums ačiū už aiškias mintis. Nepaisant kai kurių įtakingų valstybių narių skirtingų interesų, Europos Sąjunga turėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir panaudoti visas turimas priemones. Marokas, kuris yra remiamas ir palaikomas daugelio šalių, taip pat turėtų dėti pastangas siekdamas rasti konstruktyvią išeitį iš susiklosčiusios padėties.

 
  
MPphoto
 

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu.(ES) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pasidžiaugti tuo, kad galiausiai turime galimybę kalbėti apie Vakarų Sacharą ir priimti rezoliuciją. Pagaliau Maroko spaudimas įveiktas, ko nebuvo kitais atvejais. Manau, kad Parlamento patikimumo, bet taip pat ir Vakarų Sacharoje vykstančių įvykių atžvilgiu tai teigiamas veiksnys.

Antra, norėčiau garsiai, aiškiai ir tvirtai pasmerkti tai, kaip neatsakingai ir provokuojamai buvo išardyta Gdaim Iziko stovykla. Tiesa, smurto ėmėsi daugelis pusių, tačiau manau, kad būtų visiškai nepagrįsta vienodai vertinti tuos, kurie gynėsi nuo puolimo, ir tuos, kurie prieš juos ėmėsi represijų, persekiojo ir kankino.

Todėl prašome, kad būtų atliktas nepriklausomas Jungtinių Tautų vadovaujamas tyrimas. Tai nėra lygių priešininkų konfliktas. Ne visų atsakomybė yra tokia pati ir ne visi šio konflikto dalyviai naudoja tokią pačią strategiją arba tuos pačius ginklus.

Iš tikrųjų turime pareikalauti, kad visos pusės nurimtų, tačiau, svarbiausia, turime pareikalauti, kad Maroko Karalystė nustotų laikytis priešiškos pozicijos Sacharos žmonių atžvilgiu ir nebetrukdytų Parlamento nariams, žiniasklaidos atstovams ir žmogaus teisių gynėjams.

Europos Sąjunga negali ir toliau nekreipti dėmesio į šią problemą, apsimesdama, lyg nieko nevyktų. Mes, Europos Sąjunga, visų pirma kai kurios šalys, pvz., Ispanija ir Prancūzija, turime istorinę atsakomybę.

Elkimės protingai, kaip mūsų to prašė ministrė T. Jiménez, tačiau dabar protinga būtų Maroko režimo atstovams pasakyti „gana“. Gerai yra norėti gerų santykių su Maroku prekybos srityje. Tai reikalingas ir teigiamas dalykas, tačiau neturi būti pamintos žmogaus teisės arba pažeidžiama tarptautinė teisė.

Ponia T. Jiménez, baroniene C. Ashton, kad pasiektume teisingą, tvarų ir abipusiškai priimtiną sprendimą, turi būti surengtas referendumas dėl apsisprendimo teisės. Sudarykime tam sąlygas.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, neišspręstas konfliktas dėl Vakarų Sacharos destabilizuoja aplink šią teritoriją esantį regioną. Dėl Maroko nesutaikomumo Vakarų Sacharos žmonėms, kurie pastaruosius 20 metų laukia referendumo dėl nepriklausomybės, negali būti užtikrinamas teisingumo principų taikymas.

Nors sutinku, kad Marokas yra svarbus Vakarų sąjungininkas kovoje su terorizmu, tenka labai apgailestauti, kad Marokas neįvykdys savo prisiimtų įsipareigojimų pagal JT padėties sureguliavimo planą. Atsižvelgdami į pranešimus apie smurtą, naudojamą prieš Vakarų Sacharos žmones, dabar turėtume suteikti JT įgaliojimus misijai šioje teritorijoje, kad būtų stebima, kaip laikomasi žmogaus teisių Sacharos žmonių atžvilgiu. Tačiau pastangoms plėtoti šias galimybes, deja, nuolat trukdė Prancūzija. Tai būdinga beveik visoms JT misijoms: tai vienintelė misija, kuriai nesuteikti įgaliojimai dėl žmogaus teisių. Marokas ir Polisario frontas turi suprasti, ko iš jų tikimasi reikalavimų, kurių laikosi tarptautinė bendruomenė, požiūriu. ES turi daug įtakos svertų Maroko atžvilgiu, visų pirma žvejybos teisių ir pagalbos srityje.

Galbūt netrukus vyksiantis referendumas, suplanuotas Pietų Sudane, kuriuo bus sukurta nauja suvereni valstybė pietuose, suteiks naujos motyvacijos visoms susijusioms šalims siekti galutinai išspręsti šį ilgai užsitęsusį ginčą dėl Vakarų Sacharos, teritorijos ir žmonių, kurie, mano nuomone, nusipelno taikios ir klestinčios ateities.

 
  
MPphoto
 

  Willy Meyer, GUE/NGL frakcijos vardu.(ES) Ponia pirmininke, kalbą norėčiau pradėti pasakydamas tai, kas akivaizdu: Maroko Karalystei turime pasakyti, kad tai ne jos parlamentas. Šio Parlamento suverenumo pagrindas – Europos žmonės, todėl jis sprendžia dėl savo darbotvarkės, klausimų ir rezoliucijų ir nuolatinis Maroko Karalystės kišimasis į šios institucijos reikalus yra nepriimtinas.

Antra, ponios ir ponai, pagrindinė problema ta, kad kalbame apie karinių pajėgų, policijos ir Maroko naujakurių vykdomą okupaciją; neteisėta „priklausomos teritorijos“, kaip apibrėžiama pagal tarptautinę teisę, okupacija. Marokas neturi suverenios valdžios Vakarų Sacharos atžvilgiu; kartoju, neturi jokios valdžios. Jis negali taikyti savo įstatymų, negali naudotis savo suverenios valdžios įgaliojimais ir todėl Parlamentas turi labai aiškiai išsakyti savo poziciją tarptautinei bendruomenei ir Sacharos žmonėms, nes būtent jie turi priimti sprendimą dėl savo ateities per referendumą dėl apsisprendimo, kuris yra būtent tai, dėl ko sutarta Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.

Visa Maroko Vyriausybės savivale ir represijomis, kurių imtasi Vakarų Sacharoje, siekiama tik vieno: užtikrinti, kad žmonės negalėtų pasinaudoti apsisprendimo teise. Todėl Europos Parlamentas, gindamas šią teisę, remdamas Sacharos žmones ir smerkdamas savivalę, turi laikytis griežtesnės pozicijos. Išardyti „Orumo stovyklą“ neturėjo būti leista.

Nuvykau ten likus kelioms valandos prieš išardymą. Esu išrinktas atstovas, tačiau man nebuvo leista išlipti iš Ispanijos lėktuvo, kad galėčiau būti liudininkas to, kas, deja, turėjo įvykti po kelių valandų, nes jie nenorėjo, kad būtų liudininkų. Jie turi daug ką slėpti ir Parlamentas negali būti sistemiško aplinkybių, susijusių su šiomis represijomis, slėpimo bendrininkas. Dėl asociacijos susitarimo, ponios ir ponai, baroniene C. Ashton – kurios, deja, posėdyje nėra – kada bus sustabdytas jo vykdymas? Kada pasakysime, kad tokia įvykių eiga nepriimtina? Ponios ir ponai, manau, kad Parlamentas turi savo nuomonę pasakyti garsiai ir aiškiai.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE).(PL) Ponia pirmininke, šiandien Vakarų Sachara atsidūrusi kryžkelėje. Negalime nekreipti dėmesio į paskutinius Maroko Vyriausybės veiksmus. Pateikiami prieštaringi pranešimai apie tai, kas iš tikrųjų įvyko al Ajūno miesto pakraštyje esančioje stovykloje. Vis dėlto neturime atmestinai vertinti fakto, kad 15 000 žmonių prarado namus ir buvo priversti palikti miestus, kuriuose gyveno, ir tai tėra tik vienas žmogaus teisių pažeidimų, vykdomų nuo 1975 m., pavyzdys. Mes, Europos Parlamento nariai, turime nuodugniai išnagrinėti šio regiono istoriją ir žiaurumus, kuriuos teko patirti Sacharos žmonėms, ir turime stiprinti politiką, kuria siekiama išspręsti konfliktą ir šią problemą.

Kai kurios valstybės narės bandė išspręsti šias problemas bendradarbiaudamos su JT, tačiau paaiškėjo, kad šios pastangos buvo nesėkmingos. Nebuvo galimybių pritarti rekomendacijoms, kurios būtinos, kad Marokas būtų patrauktas atsakomybėn. JT saugumo pajėgų veiksmų laisvė Vakarų Sacharoje apribota, tačiau jiems turėtų būti suteiktos galimybės vykdyti visapusišką kontrolę ir prižiūrėti humanitarinės pagalbos teikimą. Be to, Marokas nepanaikino draudimo žurnalistams ir tarptautiniams stebėtojams laisvai patekti į regioną.

Vienas JT stebėtojas teisingai pareiškė, kad jeigu šiam Afrikos regionui būtų skirta daug dėmesio, galėtų būti išsaugotos gyvybės ir nuo Maroko vykdomos išnaikinimo politikos apsaugoti Sacharos gyventojai. Organizacija „Amnesty International“ reikalauja, kad būtų atliktas nepriklausomas tyrimas dėl smurto. Tai gera idėja. Jis turėtų būti atliktas. Šiandien nežinome, kiek dėl Maroko veiksmų žmonių mirė, buvo rimtai sužeisti arba tiesiog pradingo.

Galiausiai norėčiau paraginti mūsų Parlamentą imtis ryžtingų veiksmų, kuriais būtų paspartinta dabartinė lėtai vykdoma tarptautinės diplomatijos politika, ir rasti būdą, kaip Sacharos gyventojus apsaugoti nuo tolesnių žiaurumų.

 
  
MPphoto
 

  María Muñiz De Urquiza (S&D).(ES) Ponia pirmininke, privalo būti užkirstas kelias pasikartoti Vakarų Sacharą sukrėtusiems smurtiniams įvykiams, kuriuos tvirtai smerkiame apgailestaudami dėl žmonių gyvybių praradimo ir reikalaudami gerbti žmogaus teises.

Jungtinės Tautos turi priimti ilgalaikį, teisingą ir abipusiškai priimtiną sprendimą dėl konflikto, kuris tęsiasi jau ilgiau kaip 30 dienų ir kuris varo į neviltį tūkstančius Sacharos pabėgėlių ir kelia nerimą kaimyninėms vietovėms, kurios labai svarbios Europos Sąjungos stabilumo požiūriu.

Todėl reikalaujame, kad Marokas, kuris yra žinomas ir patikimas Europos Sąjungos partneris, kurio pagrindiniai interesai ir planai sutampa su mūsiškiais, dėtų dvigubai daugiau pastangų, siekdamas derybomis užbaigti konfliktą. Taip pat prašome Sacharos žmonių ir jų atstovų, kuriems pareiškiame esantys solidarūs jų atžvilgiu susiklosčiusiomis aplinkybėmis, laikytis ramybės. Taip pat raginame juos tęsti atvirą ir konstruktyvų dialogą.

Prašome, kad Europos Sąjunga, kaip patikima regiono derybininkė, suvienytų šalių, kurios laikosi draugiškos pozicijos Vakarų Sacharos atžvilgiu, įskaitant ir mano šalį, Ispaniją, grupės pastangas siekiant palengvinti šį dialogą. Pradėtas Maroko parlamentinis tyrimas dėl įvykių Sacharoje ir faktas, kad Maroko valdžios institucijos yra pasirengusios informuoti Europos Parlamentą apie tai, kas nutiko, yra reikšmingi ženklai, kuriuos išties vertiname. Tačiau vis dėlto svarbiausias siektinas dalykas yra informacijos skaidrumo politika, kuria turėtų būti užtikrintas žiniasklaidos atstovų buvimas vietovėje.

Rezoliucija, kurią priimsime rytoj, yra sunkiai pasiekto susitarimo, kuris parodo Parlamento susirūpinimą dėl Magrebo šalių stabilumo ir žmogaus teisių, rezultatas. Tai taip pat parodo, kad Parlamentas pritaria konflikto užbaigimui derybomis nekeliant išankstinių sąlygų ir vadovaujantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijomis, kuriose nustatyta Sacharos žmonių apsisprendimo teisė.

 
  
MPphoto
 

  Izaskun Bilbao Barandica (ALDE).(ES) Ponia pirmininke, dėl Gdaim Iziko stovyklos užpuolimo, po kurio įvyko žiaurūs incidentai al Ajūno mieste, Maroko valdžios institucijas pasmerkėme pelnytai. Pažeistos Sacharos žmonių, kurie taikiai reikalavo geresnių gyvenimo sąlygų, teisės. Be to, apribota spaudos ir informacijos laisvė ir daugeliui šio ir kitų parlamentų, įskaitant ir mano šalies, Baskų, parlamentą, nariams nebuvo leista patekti į vietovę.

Nėra patikimos informacijos, todėl prašome Jungtinių Tautų oficialiai ištirti įvykius. Vis dėlto žinome, kad žmonės mirė, buvo sužaloti ir šimtai žmonių sulaikyta. Apgailestaujame dėl visų mirčių, kurias lėmė šie įvykiai, nes visa padaryta žala – neatsižvelgiant į tai, ar kalbame apie Maroko policiją, ar apie Sacharos aktyvistus – nepataisoma. Norėčiau išreikšti savo solidarumą su jų šeimomis.

Stovykla užpulta tą dieną, kai Niujorke prasidėjo trečiasis neoficialių susitikimų dėl padėties Vakarų Sacharoje etapas. Šis užpuolimas nenaudingas dialogo, susitarimų arba taikos atžvilgiu. Priešingai, tai kliūtis siekiant taikiai ir teisingai išspręsti Vakarų Sacharos okupacijos klausimą.

Noriu paraginti konflikto šalis laikytis rimties. Norint išspręsti šią problemą reikalingas nuolatinis Maroko ir Sacharos žmonių dialogas, kuris turi būti grindžiamas abipuse pagarba ir kuriuo turi būti siekiama vykdyti Jungtinių Tautų rezoliucijose nustatytus reikalavimus, įskaitant galimybę Sacharos žmonėms pasinaudoti jų apsisprendimo teise.

Kalbą baigsiu tam tikra savikritika: visuomet turime kritikuoti žmogaus teisių pažeidimus. Nesvarbu, kas juos daro, kur, kaip ir kodėl, nes visada pirmiausia reikia paisyti ne interesų, o pirmenybę teikti demokratiniams principams ir vertybėms. Todėl prašau, kad Europos Sąjunga veiktų ryžtingiau.

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Ponia pirmininke, pastarųjų savaičių įvykiai Vakarų Sacharoje nėra vienetinis atvejis. Tai dalis ilgo pusketvirto dešimtmečio trunkančio laikotarpio, kai prieš žmones naudojama represija, smurtas ir žmonės gyvena priespaudoje. Vakarų Sacharos istorijai būdinga tai, kad Marokas nuolat bandė užkirsti kelią deryboms dėl Sacharos žmonių naudojimosi neperleidžiama apsisprendimo teise.

Todėl atėjo laikas dar kartą pasmerkti žiaurias Maroko valdžios institucijų naudojamas represines priemones prieš visus tuos, kurie okupuotose teritorijose priešinasi kolonizacijai ir kovoja dėl savo žmonių teisėtos apsisprendimo teisės. Dabar taip pat laikas atskleisti tikrąją humanitarinę tragediją, į kurią stumiami Sacharos žmonės, kurie verčiami gyventi toli nuo tėvynės esančiose pabėgėlių stovyklose ir prašyti, kad skubiai būtų didinama tarptautinė humanitarinė pagalba. Taip pat turėtų būti reikalaujama laikytis tarptautinės teisės ir JT rezoliucijų ir turėtų būti pabrėžiamas poreikis surengti referendumą.

Spręsdama visus šiuos klausimus Europos Sąjunga ir valstybės narės turi didelę atsakomybę, kurios jos negali nepaisyti, jeigu nenori tapti bendrininkėmis, nes Marokas yra šalis, kuriai suteiktas specialus statusas pagal tam tikrus susitarimus, kuriuos jis sudarė su ES.

 
  
MPphoto
 

  Santiago Fisas Ayxela (PPE).(ES) Ponia pirmininke, tūkstančiai Sacharos žmonių paliko savo miestus ir taikiai įkūrė Gdaim Iziko stovyklą siekdami reikalauti geresnių gyvenimo sąlygų. Maroko saugumo pajėgos žiauriai išardė stovyklą ir dėl to al Ajūne kilo didelės riaušės. Maroko karinės pajėgos nužudė jauną Sacharos gyventoją, o Ispanijos pilietis mirė neaiškiomis aplinkybėmis.

Šiuo metu nėra patikimų duomenų apie mirusių, sužeistų, dingusių arba areštuotų per riaušes asmenų skaičių. Be to, daugeliui EP narių ir žurnalistų, kurių darbo sąlygos vis dar yra labai sunkios, uždrausta atvykti į Sacharą.

Marokas yra Europos draugas ir sąjungininkas ir negerai, kai draugai vieni kitais abejoja arba tarp jų kyla nesusipratimų. Jeigu Marokas neturi ko slėpti, jis turėtų leisti išsiaiškinti, kas įvyko. Todėl, nepaisant to, kad Maroko parlamentas sudarė tyrimo komisiją, manau, labai svarbu, kad būtų sudaryta tarptautinė komisija, kad Europos politikai ir žurnalistai galėtų laisvai patekti į vietovę ir kad būtų išplėsti Jungtinių Tautų misijos dėl referendumo Vakarų Sacharoje įgaliojimai, kad jie apimtų žmogaus teisių apsaugą tiek Maroko, tiek Polisario kontroliuojamose teritorijose.

Reaguodamos į susiklosčiusią padėtį Komisija ir Europos vyriausybės, ir juo labiau Ispanijos Vyriausybė negali likti abejingos. Realpolitik negali būti naudojama abejingumui pateisinti. Jos turi pareikalauti, kad šie svarbūs įvykiai būtų išaiškinti, ir paprašyti, kad Maroko ir Polisario atstovai nedelsiant atnaujintų diskusijas, kad būtų pasiektas taikus susitarimas pagal Jungtinių Tautų rezoliucijų reikalavimus.

 
  
MPphoto
 

  Pier Antonio Panzeri (S&D).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma J. I. Salafranca Sánchez-Neyra norėčiau pasakyti, kad prieš sprendžiant Platono ir tiesos konfliktą galbūt reikia kiek daugiau laiko šiai rezoliucijai parengti, taip yra mažiausiai dėl dviejų priežasčių.

Pirma, galėjome surinkti visą informaciją, kad padėtume užtikrinti, kad Parlamentas laikytųsi tvirtesnės pozicijos, ir, antra, atitinkamuose komitetuose prasidėjo posėdžiai ir klausymai. Parlamentas nedelsiant priėmė sprendimą imtis tolesnių priemonių. Šiaip ar taip tai nesumažina šių klausymų reikalingumo ir būtinybės tęsti derybas su Maroku.

Todėl manau, kad po balsavimo pastangas būtų gerai nukreipti trimis kryptimis: suformuoti naują, vadovaujamą Europos vaidmenį atsižvelgiant į jos diplomatinę ir kaimynystės politiką; prisidėti prie teigiamo Jungtinių Tautų pradėtų derybų rezultato; ir, galiausiai, pasinaudojus visomis parlamentinėmis priemonėmis – pradedant Užsienio reikalų komitetu ir Mišriu komitetu – užtikrinti, kad posėdyje būtų pasiekta pažanga ir padėta rasti sprendimus. Manau, kad siekiant šių konkrečių tikslų būtų gerai dirbti ryžtingai.

 
  
MPphoto
 

  Frédérique Ries (ALDE).(FR) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos nariui, kuris šįvakar aiškiai parodė, kad palaiko poziciją dėl padėties švelninimo. Taip, turime pasmerkti abiejų ginčo šalių naudojamą smurtą. Taip, turime reikalauti ilgalaikio sprendimo dėl šio konflikto, kuris trunka jau daugiau kaip 30 metų. Ir taip, akivaizdu, reikėjo aptarti spaudos laisvės, kuri yra kertinis demokratinės šalies elementas, svarbą.

Vis dėlto vis dar tenka apgailestauti, kad šiame tekste tam tikri klausimai nesuderinti. Pvz., norėčiau, kad būtų užsiminta apie Mustaphos Salma, Polisario fronto disidento, pagrobto dėl to, kad išdrįso pareikalauti dialogo, likimą. Žmogaus teisės, žinoma, paminėtos, tačiau kalbama ne apie visuotinį žmogaus teisių taikymą, kas yra apgailestautina. Šiame konflikte svarbu ne tik tai, kas yra nekalti ir kas kalti. Nors ir ne vienoda apimtimi, tačiau dėl daugiau nei 30 metų besitęsiančio konflikto atsakingos abi pusės.

Visų pirma – ir tai svarbiausia – visos šalys atsakingos už tai, kad būtų rastas teisingas, realus ir tvarus sprendimas, ir sakydamas „visos šalys“ kalbu apie Maroką, kalbu apie Polisario frontą ir Alžyrą, simbolinę, labai svarbią šalį, kuri paminima tik mūsų rezoliucijos pabaigoje.

Baigdamas kalbą, ponia pirmininke, norėčiau pasakyti, kad visiškai pritariu pasiūlymams tęsti šį konstruktyvų, kaip minėjo P. A. Panzeri, dialogą.

 
  
MPphoto
 

  Marco Scurria (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, draugai gali pasikalbėti atvirai ir pasakyti tiesą. Taigi nurodome Marokui, kad jis turi dėti kur kas didesnes pastangas siekdamas išspręsti Vakarų Sacharos klausimą.

Europos Sąjunga negali ir negalėtų toliau apsimesti, kad nieko nevyksta, nes galime padaryti didelę klaidą. Rizikuojame žmonėms, pasirinkusiems taiką, kaip per Polisario frontą tai padarė Sacharos žmonės, pasakyti, kad jų pasirinkimas neteisingas.

Į tuos, kurie nesiunčia savižudžių sprogdintojų, kurie nerengia atakų ir kurie pasitiki tik tarptautinėmis organizacijomis, dėmesys nekreipiamas. Dėl šių žmonių pasaulio valstybės nesivienija. Ponia pirmininke, tai neteisinga, nes Sacharos žmonės yra drąsūs, tačiau romaus būdo, jie savo religiją išpažįsta tinkamai ir jų moterys visuomenėje turi svarbų vaidmenį. Sacharos žmonės kovoja už savo žemę, kuriai jų meilė, kaip ir jų dykuma, yra begalinė; jie kovoja už savo tapatybę ir neteisinga juos palikti kovoti savarankiškai.

Balsavimas, kuris šioje mėnesinėje sesijoje vyks rytoj, yra svarbus ženklas, parodantis, kad Europos Sąjunga dirba siekdama atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant šios vietovės likimo klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Norbert Neuser (S&D).(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, pritariu aiškioms A. Piebalgso mintims. Svarbu, kad Europos Parlamentas aiškiai išsakytų savo poziciją ir pasmerktų ten vykstančius žiaurius įvykius. Ilgai užtrukom, kol Europos Parlamente surengėm diskusiją dėl Vakarų Sacharos, ir manau, kad veikėme nepakankamai ryžtingai ir kad imamės veiksmų tik tada, kai ten nutinka nelaimė.

Džiaugiuosi, kad su visomis partijomis rytoj galėsime priimti rezoliuciją, kurios mastas, galbūt, nebus toks didelis, kaip to norėtų viena ar kita frakcija, bet ji rodo platų sutarimą ir aiškiai parodo Marokui ir Vakarų Sacharos žmonėms, kad Europos Parlamentas laikosi savo pagrindinių vertybių.

Kaip jungtinės frakcijos pirmininkas, norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems jos nariams, kurie pasiekė, kad Vakarų Sacharos klausimas yra ir išliks įtrauktas į darbotvarkę. Esu tikras, kad kartu su A. Piebalgsu ir baroniene C. Achton turime ir toliau laikytis ryžtingos pozicijos dėl Vakarų Sacharos.

 
  
MPphoto
 

  Ana Gomes (S&D).(PT) Ponia pirmininke, žiaurus taikiai protestuojančių Sacharos žmonių stovyklos užpuolimas labai pakenkė JT vadovaujamoms deryboms. Įvykiai man priminė blogiausius Rytų Timoro laikus: kol JT vedamos derybos, žmonės puolami, siekiant jiems sutrukdyti. Ispanija galėtų būti savo buvusios kolonijos, kuri palikta likimo valiai, gynėja, kaip Portugalija pasielgė Rytų Timoro, siekusio apsisprendimo, atžvilgiu, tačiau ji to nedaro, nes nenori pakenkti savo komerciniams ir kitokio pobūdžio interesams Maroke.

Dabar žinome, kad Madridas ir JT buvo įspėti apie puolimą. Taip buvo, tačiau tarp abejingumo ir bendrininkavimo nedidelis skirtumas. Prancūzija yra konkrečiai atsakinga už tai, kad Maroką ragino tęsti okupaciją. O Europos Sąjunga, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai apie puolimą prakalbo tik praėjus kelioms savaitėms po jo pradžios ir tai buvo padaryta labai trumpu, nereikšmingu pareiškimu. Šia rezoliucija Parlamentas kreipiasi į Europos Sąjungą, reikalaudamas atlikti nepriklausomą tarptautinį įvykių tyrimą ir nustatyti žuvusiuosius, dingusius ir įkalintus, reikalaudamas galimybės tarptautinės spaudos, humanitarinių organizacijų atstovams ir stebėtojams laisvai patekti į vietovę, reikalaudamas, kad JT vykdytų žmogaus teisių apsaugos Vakarų Sacharoje stebėseną, ir reikalaudamas, kad nedelsiant būtų paleisti visi Maroke arba okupuotoje Vakarų Sacharos dalyje sulaikyti Sacharos žmonės.

 
  
MPphoto
 

  Guido Milana (S&D).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šįvakar šiame Parlamente norėčiau pareikšti apgailestaująs tik dėl vieno, t. y. dėl to, kad diskutuojame dėl Sacharos žmonių tik todėl, kad Maroko pajėgos įsiveržė į šalia al Ajūno įkurtą stovyklą, ir tai gėdinga demokratijos šiame Parlamente atžvilgiu.

Parlamentui teko savarankiškai imtis iniciatyvos aptarti šį klausimą, nes šis klausimas tarptautinėse derybose sprendžiamas jau 30 metų. Tai svarbiausia politinio pobūdžio aplinkybė. Į šią padėtį patekome dėl smurtinių veiksmų, o ne todėl, kad savarankiškai nusprendėme užtikrinti, kad būtų paisoma žmogaus teisių. Jeigu ne dėl žmogaus teisių, tai dėl ko gi kitko ten turėtų būti surengtas referendumas dėl apsisprendimo?

Būtent todėl, kad Marokas yra mūsų draugas, todėl, kad tarpusavio santykiuose Marokas yra stiprioji pusė, turime primygtinai reikalauti, kad nebebūtų galima daugiau atidėlioti šio ketinimo, ir imtis tolesnių veiksmų. Turime siekti sudaryti sąlygas, kad JT misijos dėl referendumo Vakarų Sacharoje (MINURSO) tikslas neapsiribotų vien tik sąlygų referendumui, kuris nuolat atidedamas, sudarymu. Turime pabandyti pasinaudoti visomis Europos Sąjungos dispozicijoje turimomis priemonėmis, kad pasiektume šį tikslą ir užtikrintume, kad referendumu būtų užbaigtos 30 metų besitęsiančios žmonių kančios.

 
  
MPphoto
 

  Gilles Pargneaux (S&D).(FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, palikime šios popietės diskusiją ir rezoliucijos, kurią svarstysime rytoj, klausimą ir grįžkime prie pagrindinio klausimo, kurio, iš tikrųjų, iki šiol negirdėjau minint.

Marokui tai nacionalinės reikšmės klausimas, nepamirškime, kad šis politinis klausimas yra diplomatinio pobūdžio iššūkis Marokos santykiams su Afrikos šalimis ir Magrebo šalimis, visų pirma Alžyru.

Antra, tai ekonominio pobūdžio iššūkis, nes ši problema trukdo kurti klestinčias ir stabilias Magrebo šalis. Dėl teroristų organizacijos Al-Qaida aktyvios veiklos islamiškose Magrebo šalyse tai taip pat iššūkis saugumo požiūriu ir, vadinasi, tai humanitarinio pobūdžio iššūkis aptariamiems Sacharos žmonėms, visų pirma Tindufo stovyklose esantiems žmonėms, kurie negali ištrūkti.

Turime grįžti prie svarbių klausimų. Svarbi yra vienbalsiai JT priimta rezoliucija 1920, kurioje reikalaujama, kad surastume galimybę aptarti Maroko siūlomos autonomijos klausimą, ir kurioje reikalaujama suteikti galimybę rengti šeimos narių lankymus Vakarų Sacharoje ir Tindufo stovyklose.

Taigi iš esmės tokie yra, mūsų nuomone, svarbūs iššūkiai. Kaip siūlė mūsų kolega P. A. Panzeri, per artimiausias savaites reikia atnaujinti dialogą su visomis šalimis, visų pirma su Maroko valdžios institucijomis, kas bus padaryta, nes planuojama, kad užsienio reikalų ministras dalyvaus gruodžio 1 d. Parlamento posėdyje.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Masip Hidalgo (S&D).(ES) Ponia pirmininke, lapkričio 18 d. Ispanijos parlamente ministrė T. Jiménez pabrėžė, kad Hagoje įsikūręs Tarptautinis Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad dekolonizacija dar nevyko ir kad Vakarų Sachara negali būti prijungta prie Maroko. Praėjo 35 neteisėtos kančios ir okupacijos metai. Stovykla parodo, koks yra atotrūkis tarp Maroko ir Sacharos žmonių, nesvarbu, kiek į vietovę, iš kurios jie išvarė tikruosius gyventojus, būtų atsiųsta naujakurių ir kareivių.

Marokas imasi represinių priemonių, kuriomis reiškiama neapykanta žmonių, kurie laikomi kitokiais, atžvilgiu. Greitai prasidės tokie kolonijos gyventojų teismai, koks vyko lapkričio 5 d. Kasablankoje, kai buvo sumušti užsienio ir Europos stebėtojai. Užkirskime kelią kilnių, didvyriškų žmonių grupės, kurios atžvilgiu Europa laikosi draugiškos pozicijos, sunaikinimui.

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Iacolino (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, tokie reikšmingi pastarųjų savaičių įvykiai, padarę žalos Sacharos žmonėms, negali likti be baudžiamojo pobūdžio atsako ir todėl Europos Parlamentas turi pareigą ir privalo imtis veiksmų.

Kita vertus, akivaizdu, kad – kaip pagrįstai tvirtino J. I. Salafranca Sanchéz-Neyra – praeityje Maroko žmonės daug ir reikšmingai prisidėjo prie Afrikos gerovės, tai reiškia, kad juos galime laikyti ne tik draugais, bet ir itin artimais Europos Sąjungos pozicijos šalininkais.

Neatsižvelgiant į bausmę, kurią privalome skirti ir kuri, neabejotinai, yra labai svarbi, prieš Jungtinėms Tautoms išsamiai apžvelgiant šiandien mūsų aptariamą klausimą, siekiant aptarti pagrindinių teisių pažeidimo, dėl kurio išties turi būti baudžiama, klausimą, šiuo klausimu turėtų būti pradėtos naujos derybos, kaip antai jau padaryta jungtiniame komitete, kurios iš tikrųjų sudaro prielaidas pagrindinių teisių apsaugai, nes pastarosios negali ir toliau būti pažeidžiamos kaip anksčiau.

 
  
MPphoto
 

  Metin Kazak (ALDE).(BG) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti Komisijos narį A. Piebalgsą už labai gerai suderintą, nuoseklų Europos Komisijos pozicijos įvykių Vakarų Sacharoje atžvilgiu pristatymą. Manau, kad yra rizika, jog šia rezoliucija galime padaryti daugiau žalos negu naudos, nes neatsižvelgiama į Maroko dedamas pastangas rasti ilgalaikį, teisingą Vakarų Sacharos konflikto sprendimą.

Norėčiau pasakyti, kad ten vis dar dirba daug tarptautinių organizacijų, tiriančių tenykščius įvykius. Manau, kad geriausia vieta dialogui su Maroko atstovais yra ES ir Marokos jungtinis parlamentinis komitetas. Manau, kad reikia paremti pastangas vadovaujant Jungtinėms Tautoms surasti abipusiškai priimtiną sprendimą, o ne daryti šališkus pareiškimus.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Władysław Zemke (S&D).(PL) Ponia pirmininke, negaliu pernelyg primygtinai tvirtinti, kad padėtis Vakarų Sacharoje tikrai yra mūsų susirūpinimo šaltinis. Mes, esantys šiame Parlamente, labai gerai žinome, kad daugelį metų ten vykstantis konfliktas gali turėti pasekmių kur kas toliau esančioms teritorijoms. Ten esama viltį praradusių žmonių, prieš kuriuos naudojamos represinės priemonės ir kurie žeminami. Susiklosčius tokioms aplinkybėms žmonės, kurie buvo žeminami, gali dažnai būti įprastas atspirties taškas teroristinei veiklai. Jie gali būti labiau linkę pasiduoti teroristinei įtaigai ir Vakarų Sachara gali tapti vieta, iš kurios plis terorizmas. Todėl Europos Sąjunga turėtų pasmerkti visus teisės pažeidimus, tačiau manau, kad reikėtų dėti daugiau pastangų padedant JT pajėgoms, kad jie dar veiksmingiau užtikrintų vietovės saugumą.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Kiil-Nielsen (Verts/ALE).(FR) Ponia pirmininke, Maroko valdžios institucijos, lapkričio 8 d. išardydamos netoli al Ajūno, Vakarų Sachara, įkurtą stovyklą, panaudojo smurtą, dėl kurio buvo sužeista daug žmonių ir yra daug žuvusiųjų.

Esu labai pasipiktinęs, kad valstybė narė, šiuo atveju Prancūzija, prieštarauja JT faktinių šių įvykių aplinkybių nustatymo misijai. Vis dėlto Ugandos pasiūlymas, pateiktas lapkričio 16 d. vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje, buvo teisėtas ir pageidautinas. Prancūzijai labai patogu dangstytis tuo, kad Saugumo Taryba nepriima sprendimo, o juk ji pati piktnaudžiavo savo veto teise, siekdama sutrukdyti ištirti šiuos incidentus. Ar sužinoti tiesą būtų pernelyg sunku?

Europa, kuri mėgsta save laikyti pavyzdžiu žmogaus teisių apsaugos srityje, privalo pareikalauti nepriklausomos ir skaidrios faktinių aplinkybių nustatymo misijos, kuriai vadovautų Jungtinės Tautos, ir platesnių įgaliojimų Jungtinių Tautų misijai dėl referendumo Vakarų Sacharoje (MINURSO). Apskritai, tikimės, kad baronienė C. Ashton priims teisingą ir ilgalaikį sprendimą dėl šios nepriimtinos Sacharos žmonių padėties.

 
  
MPphoto
 

  Dominique Vlasto (PPE).(FR) Ponia pirmininke, kaip ir mano kolegos, apgailestauju dėl šio konflikto aukų. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad pasiūlytas tekstas nesuderintas, ir tenka apgailestauti, kad balsavimas dėl šios rezoliucijos surengtas skubotai. Būtų buvę geriau palaukti tyrimų išvadų, kad diskusiją galėtume surengti turėdami tvirtą pagrindą ir galėtume suteikti galimybę kolegoms EP nariams susidaryti teisingą nuomonę apie tai, kas iš tikrųjų įvyko. Tai galėtų būti laikoma būdu, kaip paveikti JT derybas dėl Vakarų Sacharos ateities. Norėčiau pasakyti, kad Europos ir Viduržemio jūros regiono politikos atnaujinimo laikotarpiu tokia padėtis man kelia susirūpinimą. Faktinių aplinkybių nustatymas ir atsakingų subjektų nustatymas užtruks. Mano nuomone, tai labai svarbu šio labai pažeidžiamo regiono stabilumo ir jo žmonių gerovės atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  John Bufton (EFD). – Ponia pirmininke, šiandien aš taip pat kalbėsiu apie liūdnus įvykius Vakarų Sacharoje.

Kaip rašoma laikraščiuose, pabėgėlių stovyklose vyko įnirtingi susirėmimai, tačiau dauguma Vakarų Sacharos žmonių yra izoliuoti nuo aštuntajame dešimtmetyje įvykdyto Maroko įsiveržimo. Viena yra įsiveržti į šalį, tačiau kas kita – didžiąją dalį gyventojų izoliuoti pabėgėlių stovyklose.

Vakarų Sacharos judėjimas tremtyje drąsiai atkreipė pasaulio dėmesį į šią padėtį. JT Saugumo Taryba išnagrinėjo paskutinius smurtinius įvykius, tačiau nepareikalavo atlikti nepriklausomą tyrimą.

Akivaizdu, kad Maroko valdžios institucijos toli gražu nesielgs nešališkai, jeigu tyrimo atlikimas bus patikėtas joms. Maroko valdžios institucijos net negali apsispręsti, kiek žmonių žuvo per al Ajūne esančios stovyklos puolimą. Atsižvelgiant į tai, kaip arti Europos yra Vakarų Sachara, ir į pastarosios reikšmę destabilizuojant pažeidžiamą Šiaurės Afrikos regioną, problema gali paaštrėti, jeigu greitai nebus imtasi veiksmų.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas, ir prašau JT Saugumo Tarybos jį pradėti.

 
  
MPphoto
 

  Bernadette Vergnaud (S&D).(FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kalbą norėčiau pradėti pabrėždama, kad, mano nuomone, nėra teisinga mums išsakyti savo nuomonę taip anksti surengiant balsavimą dėl lapkričio 8 d. al Ajūne įvykusių įvykių, nes neturime visos informacijos apie faktines aplinkybes, kad susidarytume pagrįstą ir objektyvią nuomonę.

Vis dėlto atsižvelgiant į šias sąlygas lengviau atsikvepiu matydama, kad parengėme palyginti suderintą ir pagrįstą bendrą rezoliuciją, kurioje atsižvelgiama į žmogaus teisių sąvoką ir kuri nepagrįstai neteisia nei vienos iš konflikto pusių, nepaisant to, kad kai kurie aspektai yra abejotini. Bet kuriuo atveju manau, kad svarbiausia yra dar labiau nekomplikuoti padėties, kad ramiai galėtų būti vykdomi tyrimai ir derybos, taigi manau, kad būtų protinga susilaikyti nuo šališkais ir dažnai prieštaringais pranešimais grįstų ginčių dėl privilegijuoto kaimyninės šalies partnerės statuso.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Ponia pirmininke, Maroko ketinimas užkirsti kelią pranešimams apie incidentus Vakarų Sacharoje neskatina susidaryti gerą nuomonę apie šalį. Kai buvo užpulta pagalbą į Gazos ruožą gabenanti flotilė, šis įvykis nedelsiant sulaukė tarptautinio nepasitenkinimo. Tačiau, kai buvo išardyta okupuotos Vakarų Sacharos teritorijoje įrengta protestuojančių žmonių stovykla, kas pareikalavo aukų, o į aptariamą miestą atvykti buvo uždrausta, net ir žurnalistams, tarptautinė bendruomenė nesiėmė bendrų aktyvių veiksmų.

Žinoma, reikėjo tikėtis, kad susiklosčius sunkiai suvaldomai padėčiai išlaisvinimo judėjimo žmonės tam tikru momentu pasijus atleisti nuo pareigos laikytis taikos susitarimo. Tai taip pat buvo susiję su referendumu dėl Vakarų Sacharos, referendumu, dėl kurio dalyvių iš tikrųjų niekada neprieinama susitarimo. O juk toje vietovėje kuriasi vis daugiau Maroko gyventojų. Manau, kad šiuos incidentus reikia nuodugniai ištirti. Europos Sąjunga turėtų būti nešališkas tarpininkas ir bandyti dar kartą sukviesti abi konflikto šalis prie diskusijų stalo.

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Rodust (S&D).(DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pritariu dėl rezoliucijos pasiektam kompromisui. Kaip Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos koordinatorių Žuvininkystės komitete mane taip pat domina žuvininkystės susitarimas su Maroku. Gerai, kad reikalaujame, kad būtų laikomasi rezoliucijos dėl tarptautinės teisės nuostatų, aptariančių Vakarų Sacharos išteklių naudojimą. Deja, bet daugelis šio Parlamento narių nežino, kad Parlamento teisės tarnyba yra paskelbusi nuomonę, pagal kurią šiuo metu galiojantis žuvininkystės susitarimas su Maroku pažeidžia tarptautinę teisę, jeigu neįrodoma, kad susitarimas naudingas Vakarų Sacharos žmonėms. Iki šiol tas nebuvo įrodyta ir todėl Europos Komisija sustabdė derybas dėl susitarimo atnaujinimo. Labai tikiuosi, kad šiuo atveju gali būti surastas diplomatinis sprendimas. Vis dėlto mums turi būti aišku, kad ekonominių interesų gynimo sumetimais negalime nepaisyti tarptautinės teisės.

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE).(DE) Ponia pirmininke, man taip pat labai džiugu, kad šis Parlamentas pagaliau parengė rezoliuciją dėl konflikto Vakarų Sacharoje. Manau, kad tai turėjo būti padaryta kur kas anksčiau, o ne tik po šių žiaurių įvykių Gdaim Iziko stovykloje.

Tikrai nesuprantu, kodėl Marokas nepasirengęs leisti atlikti nepriklausomą tyrimą. Jeigu jis neturi ką slėpti, tyrimas turi būti atliktas. Taigi kodėl jis nevykdomas? Labai tikiuosi, kad rytoj Parlamentas priims šią rezoliuciją – žinoma, tai nereiškia, kad su Maroku nereikėtų užmegzti dialogo. Kitą savaitę į Užsienio reikalų komiteto posėdį pakviesti dalyvauti Maroko ir Alžyro užsienio reikalų ministrai bei Polisario fronto atstovai. Tikiuosi, kad jie atvyks ir su mumis pradės diskusiją.

Vis dėlto nemanau, kad pasiūlymas atidėti rezoliucijos priėmimą būtų vertinamas labai prieštaringai, nes mums, kaip Europos Parlamentui, svarbu paisyti žmogaus teisių apsaugos principo, taip pat žmonių – šiuo atveju Sacharos žmonių – apsisprendimo teisės principo laikymosi ir remti šiuos principus. Netoli Tindufo esančiose stovyklose pirmą kartą lankiausi prieš 23 metus. Nuo tada ši tauta kovoja, kad galiausiai galėtų laikytis savo pačios įstatymų ir surengti teisingą referendumą. Todėl džiaugiuosi, kad ši rezoliucija parengta, ir tikiuosi, kad rytoj ji bus taip pat ir priimta.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(FR) Ponia pirmininke, pirma, norėčiau pasakyti, kad, žinoma, galėjome diskutuoti ilgiau ir parengti kitokį tekstą. Vis dėlto diskusijoms dėl teksto taip pat buvo skirta apytiksliai tiek pat laiko, kiek paprastai skiriama skubos tvarka priimamoms rezoliucijoms. Todėl mūsų partneriams iš Maroko reikėtų perduoti, kad tai yra įvairių politinių frakcijų pasiektas susitarimas.

Manau, kad dabar pats laikas šiam dialogui. Tikriausiai pirmą kartą pritariu P. A. Panzeri pasiūlymui dėl nuolatinio dialogo Parlamento komitete dėl kai kurių klausimų, dėl kurių turime įsipareigojimų kolegų iš Maroko atžvilgiu. Tai neseniai sukurtas komitetas, kurį gali paremti – kodėl gi ne? – grupė draugų iš Maroko, nes čia jų yra daug. Taip pat išties laukiu dialogo su Maroko užsienio reikalų ministru. Jis pranešė, kad kitą savaitę kreipsis į Užsienio reikalų komitetą. Tai bus dar viena proga tęsti šį dialogą.

 
  
MPphoto
 

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, labai įdėmiai stebėjęs diskusiją norėčiau pasilikti prie savo pirminio pareiškimo. Manau, kad jis labai subalansuotas ir labai teisingas.

Norėčiau tiesiog pakartoti paskutinį sakinį. Europos Sąjunga remia Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pastangas, kuris siekia rasti teisingą, ilgalaikį ir abipusiškai priimtiną politinį sprendimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimui laikantis Saugumo tarybos rezoliucijų. Norėčiau tvirtai paraginti abi konflikto šalis paremti šias Jungtinių Tautų pastangas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijai paskatinti pateikti septyni pasiūlymai dėl rezoliucijų(1). Tuo diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 12 val.

(Posėdis sustabdytas 20.00 val. ir atnaujintas 21.00 val.)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Baudis (PPE), raštu.(FR) Atidžiai išnaginėjus internete pateikiamas nuotraukas galima susidaryti įspūdį apie smurtinių veiksmų, panaudotų prieš Maroko teisėsaugos institucijas, mastą. Gdaim Iziko stovykloje ir į al Ajūną vedančiame kelyje užfiksuoti vaizdai liudija apie mirtinus smurtinius veiksmus prieš Maroko saugos tarnybas. Išimtis nebuvo padaryta net ir greitosios pagalbos automobilių atžvilgiu. Tikrovė labai skiriasi nuo to, kokią nuomonę mums perša propagandinės priemonės. Todėl mūsų Parlamentas turėtų elgtis santūriai ir protingai užuot neteisingai kaltę suvertęs Maroko valdžios institucijoms ir dėl šios padėties visą atsakomybę priskirdamas joms.

 
  
MPphoto
 
 

  Debora Serracchiani (S&D), raštu.(IT) Atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį regiono stabilumui, reikia skirti daugiau dėmesio naujausiems žiauriems įvykiams, susijusiems su Maroko ir Polisario fronto ginču dėl Vakarų Sacharos. Panašu, kad al Ajūno stovyklos išardymas pareikalavo maždaug 12 aukų, daugiau kaip 700 žmonių buvo sužeisti, 150 dingo ir 160 buvo areštuoti Maroko valdžios institucijų ir manoma, kad šių įvykių metu žuvo iš Sacharos kilęs Ispanijos pilietis Baby Hamday Buyema. Negalime Sacharos žmonių palikti likimo valiai, turime užbaigti Jungtinių Tautų vedamas derybas pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, visų pirma jos 2 straipsnį. Europos Sąjunga turi imtis veiksmų ir pareikalauti, kad Maroko Vyriausybė vengtų naujo kraujo praliejimo ir paleistų neteisėtai laikomus Sacharos gyventojus. Neoficialių derybų, vykusių tarp šalių 2010 m. lapkričio 7 ir 8 d., atnaujinimas turi būti pirmas ženklas, kad šalys gali taikiai sutikti su teisingu sprendimu.

 
  
  

PIRMININKAVO: RAINER WIELAND
Pirmininko pavaduotojas

 
  

(1) Žr. protokolą.

Atnaujinta: 2011 m. balandžio 14 d.Teisinis pranešimas