Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2934(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0650/2010

Debatai :

PV 24/11/2010 - 19
CRE 24/11/2010 - 19

Balsavimas :

PV 25/11/2010 - 8.12
CRE 25/11/2010 - 8.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0444

Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. lapkričio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

19. Ukraina (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pareiškimas dėl Ukrainos Komisijos Pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu. Pirmiausia žodį norėčiau suteikti Komisijos nariui K. De Guchtui, kalbėsiančiam Komisijos Pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienės C. Ashton vardu.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys, Komisijos Pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu.(FR) Pone pirmininke, labai džiaugiuosi šįvakar aptardamas Ukrainoje susiklosčiusią padėtį Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos Pirmininko pavaduotojos Cathy Ashton, kuri apgailestauja, kad negalėjo dalyvauti šiandieniniame posėdyje, vardu.

Šiandien Ukrainai svarbi diena – šįryt pranešta, kad 2013 m. Ukraina pirmininkaus ESBO. Tai ne tik privilegija, bet ir atsakomybė ir Ukrainai ji suteiks galimybę pateisinti lūkesčius, kurie, žinoma, labai dideli.

Dabar norėčiau pakalbėti apie mūsų dvišalius santykius, juos plėtojant praeitą pirmadienį Château Val Duchesse, Briuselis, įvyko aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo Prezidentas V. Yanukovych, taip pat Pirmininkai H. Van Rompuy ir J. M. Barroso. Cathy Ashton kalbėjo diskusijoje dėl tarptautinio lygmens problemų. Aš taip pat ten buvau, kad pasirūpinčiau galimybėmis netolimoje ateityje sukurti plačia ir visapusišką laisvos prekybos zoną, kuriai būtų keliami aukšti tikslai. Diskusijos buvo atviros ir esu tikras, kad aukščiausiojo lygio susitikime buvo užmegzti santykiai, kuriuos verta dar labiau plėtoti ir tinkamai realizuoti.

Du svarbiausi aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai – veiksmų plano dėl laisvo asmenų judėjimo patvirtinimas ir partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, leidžiančio Ukrainai dalyvauti ES programose, protokolo pasirašymas.

Į darbotvarkę taip pat buvo įtraukti šie klausimai: Ukrainos vidaus padėtis, šiuo metu vykstančios derybos dėl būsimo asociacijos susitarimo ir reformų procesas. Ukraina yra viena iš mūsų kaimyninių šalių. Todėl bandome pasinaudoti jos artumu, o Ukrainos kaimyninės valstybės taip pat nesėdi rankų sudėjusios, jeigu prisiminsime šį savaitgalį vykstančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir šiandien Briuselyje užbaigtas dvišales derybas, kuriose dalyvavau vos prieš kelias valandas, leidžiančias ES paremti Rusijos prisijungimą prie PPO.

Sugrįžkime prie aukščiausiojo lygio susitikimo klausimo. Dabartinė valdžia ėmėsi tam tikrų svarbių ekonominių reformų, kurioms pritarėme. Pirma, parengtas viešųjų pirkimų įstatymas, kurio vaidmuo kovoje su korupcija turėtų būti svarbus. Sudaryti susitarimai su TVF ir imtasi svarbių pertvarkos priemonių labai svarbiame energetikos sektoriuje. Ukrainos Vyriausybė tikrai sėkmingai stabilizavo padėtį šalyje. Akivaizdu, kad tai labai svarbu.

Vis dėlto mums rūpestį kelia nuolat gaunami pranešimai dėl pagrindinių laisvių ir demokratinių principų nepaisymo Ukrainoje. Itin didelį susirūpinimą kelia gauti nusiskundimai dėl žiniasklaidos laisvės ir susirinkimų ir asociacijų laisvių. Be to, kaip žinote, Ukrainos konstitucinis teismas neseniai panaikino 2004 m. Konstituciją, kuri buvo priimta per oranžinę revoliuciją. Taigi vėl taikoma 1996 m. Konstitucija, kuria suteikiami platūs įgaliojimai prezidentui. Šis daug prieštaravimų keliantis sprendimas įrodo, kad Ukrainai reikalingas atvira ir dalyvavimu grindžiama konstitucinė reforma.

Šiuo procesu turėtų būti siekiama sukurti tvarią galių pusiausvyros sistemą, atitinkančią europinius reikalavimus. Ši tema taip pat buvo aptarta jūsų vasario mėn. rezoliucijoje.

Kitas labai neseniai priimtas Konstitucinio teismo sprendimas, kurį galima aiškinti įvairiai, susijęs su dabartinės parlamento kadencijos trukme. Nors šiuo metu galiojančioje 1996 m. Konstitucijoje nustatyta ketverių metų kadencija, Teismas nusprendė, kad dabartinio parlamento įgaliojimai nutruks tik po penkerių metų, nes jo nariai buvo išrinkti laikotarpiu, kai buvo taikoma 2004 m. Konstitucija. Šis sprendimas rodo, kad laikomasi požiūrio „à la carte“, kuriuo vis dažniau vadovaujasi dabartinė administracija. Vėlgi, Ukrainai labai reikia atviros ir dalyvavimu grindžiamos konstitucinės pertvarkos, o ne atsižvelgiant į aplinkybes priimamų sprendimų.

Pastaraisiais metais Ukrainoje labai gerai užtikrinamos politinės laisvės – patikimos institucijos pripažįsta, kad vis daugiau rinkimų atitinka tarptautinius reikalavimus. Tačiau apgailestaujant tenka pažymėti, kad paskutinius, spalio 31 d. surengtus savivaldybių rinkimus kritikavo daugelis stebėtojų. Nors ši kritika susijusi tik su techninio ir procedūrinio pobūdžio aspektais, tai vis tiek žingsnis atgal.

Demokratinės vertybės ir principai kartu su žmogaus teisėmis – tai pagrindiniai ES valstybių narių principai. Tai principai, kurių atžvilgiu kompromisai negalimi, juo labiau kad šiuo atveju kalbame apie svarbų partnerį.

Bendros vertybės bendrai ateičiai: toks yra būsimai Ukrainos ir ES asociacijai keliamas iššūkis. Kaip tai padarėme per praeitą pirmadienį vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą ir tol, kol problemos nebus išspręstos, turime ir toliau labai aiškiai rodyti savo poziciją dėl pagrindinių vertybių laikymosi.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau nuoširdžiai padėkoti už vyriausiosios įgaliotinės vardu šiame Parlamente padarytą pareiškimą, prie kurio tegaliu pridurti labai nedaug. Manau, kad galime tvirtai pasakyti, kad dėl reformų ir didesnio stabilumo sprendimai priimti, be to, ir dėl priežasčių, susijusių su Parlamento stabilumu, ir kad jam reikia pritarti, tačiau taip pat turime pažymėti, kad, nors paskutiniai rinkimai į Parlamentą buvo teisingi, vietinės reikšmės rinkimai tokie nebuvo, nes juose buvo padaryta pakeitimų ir opozicija neturėjo vienodų sąlygų parengti sąrašus visose rinkimų apylinkėse. Manau, kad taip pat reikia pažymėti faktą, kad slaptosios tarnybos vadovas taip pat atlieka svarbiausias priežiūros funkcijas Konstituciniame teisme ir kad ten teisėjai keičiami, siekiant panaikinti oranžinės revoliucijos konstituciją. Tokios yra aplinkybės. Todėl norėčiau padėkoti už pareiškimą, kad labai svarbūs yra bendrų vertybių ir pagrindinių teisių klausimai. Europos perspektyva Ukrainai, žinoma, taip pat yra svarbus klausimas.

Kita vertus, džiaugiuosi, kad pirmadienį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime gyvybiškai svarbi pažanga buvo pasiekta svarbiais klausimais. Mano išsakyta kritika neturėtų būti susijusi arba būti siejama su tuo, kokie šiame etape bus priimti sprendimai dėl vizų skyriaus. Šioje srityje teigiama ir svarbu siekti pažangos.

Svarbu, kad pasiektume pažangos dėl išplėstos laisvosios prekybos zonos, kas priartins Ukrainą prie Europos vidaus rinkos, ir paaiškinti, kad Europoje Ukraina turi ne tik politinių, bet taip pat ir ekonominio pobūdžio perspektyvų. Beprasmiška įsivesti Rusijos ekonomikos sistemą neturint Rusijos žaliavų. Ukrainai Europos rinka bus kur kas naudingesnė ir tai taip pat turėtų pagerinti asociacijos susitarimą. Vis dėlto manau, kad turėtų būti aišku, kad tokia padėtis būtų naudinga ne tik Ukrainai, bet taip pat ir mums patiems ir kad turėtume laikyti svarbiu siekį užtikrinti, kad išorinis ir nacionalinis Turkijos vystymasis vyktų ta linkme, kuri tenkina mūsų bendrus interesus.

 
  
MPphoto
 

  Adrian Severin, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mano frakcijos požiūrį į Ukrainos ir Europos Sąjungos santykius šiandien galima būtų išreikšti šiuo garsios kalbos sakiniu: kad Ukrainoje Europos Sąjungos projektas būtų patikimai remiamas, reikia klausti, ne kuo Ukraina gali būti naudinga Europos Sąjungai, bet kuo Europa gali būti naudinga Ukrainai.

Todėl Europos Sąjungos požiūris į Ukrainą turėtų būti suderintas, teisingas, grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir strateginiais sumetimais. Manau, paskutinio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai atitiko šiuos kriterijus, ir norėčiau padėkoti Komisijos nariui taip atskleidus mūsų požiūrį.

„Suderintas“ reiškia, kad reikalaujama patobulinimų ir kartu siūloma pagalba. „Teisingas“ reiškia, kad vengiama kištis į vidaus politinius nesutarimus ir vertinant mūsų palankiai ir nepalankiai vertinamų partijų veiksmus vadovaujamasi tais pačiais standartais. „Grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis“ reiškia, kad pasikliaujama tik įrodymais, o ne tvirtinimais, gandais ir išankstiniu nusistatymu. „Strateginis“ reiškia, kad skatinamos tos politikos kryptys, kurios leis natūraliai integruotis į Europos Sąjungos projektą, o ne tos, kuriomis siekiama pasinaudoti Ukraina sprendžiant nesutarimus su jos kaimyninėmis valstybėmis.

Kompromisinė rezoliucija, kurią po šiandieninės diskusijos turėtume priimti, nėra tobula, tačiau tai deramas tokio požiūrio pavyzdys. Tenka apgailestauti dėl kelių teksto spausdinimo klaidų. Turime paprašyti Ukrainos politikos subjektų vengti pateikti šią rezoliuciją kaip vienų pergalės prieš kitus ženklą. Iš tikrųjų šia rezoliucija siekiama visoms Ukrainos politinėms jėgoms parodyti, kad pats laikas susivienyti dėl minimalaus masto nacionalinio lygmens darbotvarkės ir įvykdyti ilgai lauktas reformas, politines priemones ir pasiekti politinio pobūdžio rezultatų, kurie užtikrintų geresnes gyvenimo sąlygas žmonėms ir geresnes galimybes šaliai siekiant Europos integracijos. Nėra reikalo Ukrainos vidaus nesutarimus spręsti tarptautiniu lygmeniu.

Atlikime visas savo pareigas ir ateityje mums visiems bus atlyginta už tai.

 
  
MPphoto
 

  Adina-Ioana Vălean, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, įdomu tai, kad Ukrainos klausimas taip dažnai įtraukiamas į mūsų darbotvarkę. Tikiuosi, kad tai rodo mūsų tarpusavio santykių pažangą.

Esu linkusi manyti, kad, jeigu abi pusės vadovausis pragmatiškumu ir viena kitą gerbs, supras skirtumus, tačiau suras ir bendrų interesų, galėsime rengti bendrus projektus ir užtikrinti atvirus partnerystės ryšius.

Džiaugiuosi naujausiais Ukrainos vadovų pareiškimais, kurie, tikiuosi, dabar panaikina tam tikrus būgštavimus, kad Ukrainos ateitis Europoje tampa vis mažiau užtikrinta. Kita vertus, kiekviena diskusija dėl Ukrainos yra linkusi peraugti į karą tarp Europos opozicinių politinių jėgų ir Ukrainos valdžios politinių partijų. Manau, kad tai nenaudinga, nes svarbu yra ne kas geresnis – valdžia ar opozicija – arba ką Europa labiau palaiko, bet svarbi Ukrainos piliečių demokratinė ateitis ir tai, kad ukrainiečiai gyventų stiprioje, demokratinėje ir klestinčioje šalyje.

Šią savaitę vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime pasiekta gerų rezultatų galimybių pasinaudoti ES programomis gerinimo srityje ir derybose dėl asociacijos susitarimo. Itin džiaugiuosi matydama ilgai lauktą pažangą siekiant sukurti laisvosios prekybos zoną.

Žinoma, dar reikia daug nuveikti ekonomikos ir institucinių reformų srityse, ir dedamos pastangos turėtų būti vienijamos. Viešųjų pirkimų įstatyme, kuris buvo priimtas šiemet, neturėtų būti numatytas išimčių taikymas – tai taikytina net ir Europos futbolo čempionato atžvilgiu.

Nors naujas mokesčių kodeksas yra geras žingsnis į priekį, pagerinantis fiskalinę aplinką, tai neturėtų tapti našta, ypač MVĮ atžvilgiu, kurios yra tokios svarbios sveikoje ekonomikoje.

Vis dėlto, jums leidus, paaiškinsiu. Kalbame ne apie mūsų teikiamus nurodymus Ukrainai ir ne apie tai, ką Ukraina turi padaryti dėl mūsų. Visų pirma kalbame apie tai, ką Ukraina turi padaryti savo naudai, nes reformos institucinėje ir ekonomikos srityse yra būtina klestinčios demokratinės ateities sąlyga ir tai labiausiai atitinka Ukrainos piliečių interesus.

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms , Verts/ALE frakcijos vardu. (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pastarosiomis dienomis Kijeve, Luganske, Charkove ir daugelyje kitų Ukrainos didelių ir mažų miestų vyko dideli protestai. Dešimtys arba šimtai tūkstančių Ukrainos piliečių išeina į gatves. Jie protestuoja prieš mokestinius įstatymus, kurie, jų manymu, neteisingi. Jeigu mūsų rezoliucija kam nors skirta, tokiomis aplinkybėmis ji, mano nuomone, turėtų būti skirta Ukrainos piliečiams, kurie šiais protestais užtikrina, kad Ukraina, kaip demokratinės santvarkos šalis, toliau vystosi. Mūsų rezoliucija, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl demokratinių principų nesilaikymo, žinoma, skirta vyriausybei ir valdžios institucijoms, visų pirma dėl šių protestų, ir ypač nacionalinėms Ukrainos valdžios institucijoms, siekiant paraginti jas leisti tęsti šiuos protestus. Tikimasi, kad šimtai tūkstančių, galbūt net milijonai žmonių rytoj išeis į Kijevo gatves. Turiu pripažinti, kad su dideliu susirūpinimu stebiu, kas čia vyksta, ir negaliu nesirūpinti dėl to, kas gali nutikti. Kol kas viskas gerai – nusispjaukite tris kartus per petį. Per pastarąsias dvi dienas valdžia parodė, kad susirinkimo laisvė egzistuoja. Labai tikiuosi, kad taip bus ir toliau.

Manau, kad mums buvo labai svarbu parengti šią tarpfrakcinę rezoliuciją. Labai pakenktume Ukrainos vystymuisi, jeigu ateityje dalis šio Parlamento narių remtų Regionų partiją, o dalis – Yulios Tymoshenko partiją. Tai nebūtų naudinga Ukrainos demokratinio vystymosi požiūriu. Tikiuosi, kad ši rezoliucija bus įvertinta rimtai – net jeigu ją priimsime po aukščiausiojo lygio susitikimo – visų pirma atsižvelgiant į didelius protestus ir žmonių susirūpinimą dėl TVF pertvarkos pasekmių ir į tai, kad paprastai labai atidžiai stebime dabartinius įvykius Kijeve ir Ukrainoje. Ačiū už dėmesį ir tikiuosi, kad mes – įskaitant Komisiją – ir toliau savo veikla rodysime solidarumą su šia šalimi, kuri mums, europiečiams, tokia artima.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal, ECR frakcijos vardu.(PL) Pone pirmininke, Europos Parlamente kelias savaites labai įdomiai diskutavome apie Ukrainos reikalus. Manau, kad tai buvo labai naudinga. Ukrainoje mūsų veikla stebima su dideliu susidomėjimu – didesniu nei daugelyje Europos Sąjungos šalių. Todėl laikykime savo rezoliuciją ne laišku vienai ar kitai partijai, bet laišku ukrainiečiams, kuriame nuoširdžiai išdėstysime, kad įvykius stebime su susidomėjimu ir kad esame kaimynai, kurie yra pasirengę Ukrainai atverti duris ir kurie nori glaudesnių santykių su šalies piliečiais. Norėčiau labai padėkoti R. Harms už puikius žodžius. Ji visuomet puikiai jaučia, ką tokiu momentu reikia pasakyti.

Pakalbėkime atvirai apie rinkimus, kurie mūsų netenkino. Daugelis rinkimų elementų galėtų būti kur kas geresni. Paaiškėjo, kad neįmanoma išlaikyti geros ankstesnių rinkimų tendencijos, tačiau taip pat pažymėkime, kad Ukraina vis dar turi galimybę ir kad šiuo atveju Ukrainai norime padėti. Todėl įvardykime teigiamus elementus ir pasakykime, kad ne tik ekonomikos, bet taip pat ir politikos srityje ir visų svarbiausia kiekvienam ukrainiečiui Europos durys yra atviros ir kad tai, jog tokia žinia paskleista šią savaitę po Europos Sąjungos ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo, yra teigiamai vertintinas dalykas. Geras sutapimas yra toks, kad šiandien kalbame apie tai, jog rezoliucija skirta ne kuriai nors vienai Ukrainos partijai. Ji skirta ukrainiečiams ir ją priimame kartu.

 
  
MPphoto
 

  Jaromír Kohlíček, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, kai tik paminima Ukraina, vidutinis ES pilietis pagalvoja apie boksininką V. Klitschko, lengvai įveikiantį savo priešininkus. Tačiau ekonomine prasme Ukrainos svarba panaši ir tam tikros ES ir Balkanų šalys yra priklausomos nuo transporto kelių, kuriais per Ukrainos teritoriją joms tiekiama nafta ir dujos iš Vidurio Azijos ir Sibiro šalių. Akivaizdu, kad ši šalis yra svarbiausia iš Rytų partnerystės šalių. Todėl džiaugiuosi pagerėjusiais santykiais su Rusija ir ES bei Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais. Daugelyje ES šalių ukrainiečiai sudaro reikšmingą dalį iš užsienio atvykusių darbuotojų ir Ukrainos bei ES tarpusavio prekyba nuolat intensyvėja. Pagrindinės šios šalies problemos yra tokios pačios, su kuriomis susiduria daugelis ES šalių: korupcija, nepalanki vizų išdavimo tvarka ir abipusiškai nesuderinti teisės aktai. Reikėtų paminėti, kad, stebėtojų nuomone, savivaldybių rinkimai praėjo be didelių techninių trūkumų. Politinių frakcijų pasiūlyta rezoliucija – tai suderintas kompromisas, ir nors galėčiau nesutikti su tam tikrais elementais, GUE/NGL frakcija pritaria jai.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, daug, kartais neįtikėtinų trūkumų spalio 31 d. Ukrainoje vykusiuose vietos ir regioniniuose rinkimuose Europos Sąjungai turi parodyti, kad esama problemų. Galima pateikti bent porą pavyzdžių: daugelyje regionų vykdomas itin didelio masto, nekontroliuojamas papildomų balsalapių spausdinimas ir fotografavimas, o ką kalbėti apie didelį spaudimą tarnautojams, mokytojams, gydytojams ir profesoriams, kad šie nepalaikytų opozicinių partijų? Europos Sąjunga – ir tai padaryti galime – turėtų laikytis tvirtos pozicijos šios blogos, nedemokratinės įžangos į 2012 m. Ukrainos rinkimus atžvilgiu; kartu turime išsaugoti savo pačių politines vertybes autoritarinių Ukrainos tendencijų akivaizdoje. Priešingu atveju rizikuojame prarasti patikimumą tarp aukščiausių šalies vadovų ir visų pirma tarp tų žmonių, kurie orientuoti į reformas ir demokratiją. Laimei, jūsų, Komisijos nary, kalba nesuteikia dingsties tokio pobūdžio rūpesčiams.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Pone pirmininke, visi žinome, kad Ukraina yra viena didžiausių kaimyninių ES šalių ir kad jos ateities potencialas labai didelis. Todėl tai neabejotinai labai svarbus ES partneris. Vis dėlto, politiniu požiūriu, panašu, kad ji gerokai atitolusi nuo ES. Žinoma, ne be priežasties paskutiniuose vietos rinkimuose sėkmė lydėjo prorusišką partiją. Galbūt tai taip pat buvo Europos Sąjungos pralaimėjimas. Todėl akivaizdu, kad ES ukrainiečius vis mažiau traukia. Paprasti Ukrainos piliečiai galbūt norėtų būti europiečiai, tačiau nebūtinai priklausyti Europos Sąjungai. Šiuo atveju ES, elgdamasi labiau kaip arogantiška supervalstybė, laipsniškai praranda savo privalumus. Vis dėlto neabejotina, kad ukrainiečiai norėtų būti laikomi lygiaverčiais ES ir Rusijos partneriais.

Todėl nežvelkime į ukrainiečius iš aukšto, tarsi jų aukščiausias tikslas būtų tapti ES nariais. Suteikime jiems galimybę per artimiausius metus patiems kurti savo tapatybę ir tada nuspręsti, ar jie nori suartėti su ES, o gal jiems labiau patiktų būti nepriklausomiems.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler (PPE).(DE) Pone pirmininke, ES ir Ukrainos bendradarbiavimo galimybės labai didelės. Per aukščiausiojo lygio susitikimą tai buvo akivaizdu. Vizų išdavimo tvarkos liberalizavimo veiksmų planas ir asociacijos susitarimas tėra tik du to pavyzdžiai.

Vis dėlto šioje kompromisinėje rezoliucijoje – ir tai matyti pagal aspektus, iš kurių ši rezoliucija sudaryta – taip pat pabrėžėme galimai teigiamus aspektus. Tačiau norėčiau pacituoti anglišką patarlę, kad neparagavęs skonio nepažinsi. Ar reformos paketas ir reformos teisės aktai iš tikrųjų bus įgyvendinti, dar pamatysime.

Komisijos narys kalbėjo apie viešųjų pirkimų įstatymą. Ką tik priimta didelė šio įstatymo taikymo išimtis. Nustatyta, kad visiems su Europos futbolo čempionatu susijusiems pirkimams įstatymas netaikomas. Jau galiu puikiai įsivaizduoti, kas dėl to nuostabiai praturtės. Taigi tai didžiai gerbiamo principo pavyzdys, tačiau tikrovėje viskas vyksta visiškai kitaip.

Norėčiau specialiai padėkoti Komisijos nariui, kad išsakė susirūpinimą dėl spaudos laisvės, susirinkimo ir saviraiškos laisvių, ir už tai, kad aiškiai pareiškė, jog vietinės reikšmės rinkimais buvo žengtas žingsnis atgal. Bent taip tai paaiškinta vertime į vokiečių kalbą. Tokios pat nuomonės laikosi ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija ir mes taip pat labai aiškiai išsakėme šią nuomonę.

Jeigu A. Severin tvirtina, kad nėra būtinybės nacionalinius konfliktus spręsti tarptautiniu lygmeniu, mano nuomone, tai švelnesnis būdas kalbėti apie tai, kas anksčiau vadinta nesikišimo į šalies vidaus reikalus principas. To buvo per daug ir todėl tai neturėtų būti principas, kuriuo turėtume vadovautis savo santykiuose su Ukraina. Būtent todėl, kad norime šią šalį priartinti prie Europos, reikia, kad ji sudarytų sąlygas ją lyginti taikant europietiškus standartus. Todėl R. Harms teisi sakydama, kad būtent dabar privalome palaikyti glaudžius santykius su Ukraina ir užtikrinti, kad regresyvi politika nekeltų pavojaus pasiekimams demokratijos ir žmogaus teisių srityse.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda (S&D).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, būkime atviri. Deja, oranžine revoliucija, ir šiuo atveju norėčiau pabrėžti žodį „deja“, nebuvo pasiekta tai, kas turėjo būti pasiekta. Taip yra, be kitų priežasčių, dėl Y. Tymoshenko ir V. Yushchenko ginčo. Dabar V. Yushchenko sako, kad Y. Tymoshenko yra visiškai tokia pat kaip V. Yushchenko, kas yra įdomu. Deja, vietos rinkimai nepateisino mūsų lūkesčių. Jie neatitiko europietiškų standartų ir Ukrainos žmonėms tas jau tapo aišku.

Būkime sąžiningi, pone M. Gahleri, A. Severin kalbėjo visiškai apie kitką. Turėtumėte pasikalbėti su Y. Tymoshenko taip, kaip mes tai darome su savo draugais iš Ukrainos regionų partijos, kitaip tariant, turėtumėt paskatinti ją laikytis europietiškų pažiūrų. Palikime oligarchus sau ir siekime demokratinės valstybės. Netrukdykite Parlamento darbo ir mes tikrai dėsime pastangas darydami spaudimą, siekdami užtikrinti, kad Europos teisės reikalavimai būtų įvykdyti. R. Harms sėdi viduryje. Nors tai nėra nuolatinė Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso frakcijos pozicija, galime sutikti su R. Harms išsakyta nuomone. Pagal europietiškus standartus ir Europos teisės sistemos reikalavimus ištieskime šiai šaliai pagalbos ranką. Tai svarbu visoms šalims. Tai mūsų politika ir ją tęsime, kol ką nors pasieksime. Todėl kritiškai vertinome nepavykusius rinkimus.

Užtikrinkite, kad Y. Tymoshenko padėtų suformuoti konstruktyvią opozicinę jėgą. Patarkite Y. Tymoshenko taip, kaip mes patarėme V. Yanukovychiui.

 
  
MPphoto
 

  Marek Henryk Migalski (ECR).(PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, savo kalbą pradėsiu A. Severino žodžiais, jis pasakė kai ką labai svarbaus, t. y. kad turėtume pagalvoti, kuo galėtume padėti Ukrainai, o ne kuo ukrainiečiai galėtų padėti mums. Norėčiau padėkoti A. Severinui už šiuos žodžius, nes taip, iš tikrųjų, ir turėtume padaryti.

Taip, šie rinkimai nevyko taip, kaip mes norėjome. Buvo ir to, ko neturėjo būti. Vis dėlto pritariu R. Harms, kuri sako, kad neturėtume siekti, kad mus paremtų viena ar kita partija, bet turėtume įšsiaiškinti ukrainiečių ir savo norus. Todėl Ukrainos integravimas į Europos struktūras, ir pasakykime tai aiškiai – Europos Sąjungos narystė – naudinga Europos Sąjungai ir patiems ukrainiečiams. Manau, kad šiek tiek nesąžininga iš ukrainiečių tikėtis tokio reikalavimų sugriežtinimo. Taip yra dėl to, kad kai kurie šio Parlamento nariai žmogaus teisių, žodžio laisvės ir spaudos laisvės srityse laikosi labai kilniaširdiško požiūrio į savo strateginius partnerius. O mūsų draugams iš Ukrainos jie iš esmės didina ir griežtina reikalavimus. Šiuo atžvilgiu turėtume elgtis nuosaikiai. Ukrainiečiai nusipelno, kad su jais bendradarbiautume, kad juos palaikytume ir – kaip sakė H. Swoboda – tokia pozicija nepriklauso nuo to, apie kurias politines jėgas kalbame. Tas pats kartais nutinka ir čia – kai kurie nuomonių skirtumai praranda reikšmę, nes pats klausimas yra svarbesnis už nuomonių skirtumus. Tas klausimas – labai glaudus Europos Sąjungos ir Ukrainos bendradarbiavimas.

 
  
MPphoto
 

  David Campbell Bannerman (EFD). – Pone pirmininke, pažįstu Ukrainą iš apsilankymų Kijeve ir Kryme ir kolekcionuoju Ukrainos menininkų, kaip antai A. Tetenko ir S. F. Shishko, kūrinius. Ukrainiečiai geri, dosnūs, geraširdžiai žmonės, bet politiniu požiūriu patarčiau elgtis labai atsargiai. Ukraina yra į dvi stovyklas padalyta šalis – provakarietiškąją vakarų ir į Rusiją palaikančią rytų dalį. Tai svarbi šalis, kurioje gyvena 45 mln. gyventojų, ir Rusija šią šalį laiko beveik savo dalimi.

Lankiausi Rusijos laivyne Sevastopolyje, Krymo pusiasalyje. Rusai pavydžiai saugo priėjimą prie Juodosios jūros iš tos pusės. Bet kokios kalbos apie Ukrainos tapimą NATO nare Rusijai būtų labai skaudžios.

Neveiksminga baronienės C. Ashton vykdoma politika sunkiu laikotarpiu gali padidinti įtampą, o ES spaudimo Ukrainai žemės ūkio subsidijų, regioninės paramos ir masinės migracijos požiūriu kaina būtų pernelyg didelė. Geriau teikti pagalbą kitais būdais ir laikyti Ukrainą išdidžia, nepriklausoma, ES nepriklausančia tauta.

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI).(HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad visi sutariame, jog, atsižvelgiant į didelį jos plotą geografiniu požiūriu ir gyventojų skaičių, Ukraina Europos Sąjungai turi strateginę ir, galbūt, esminę reikšmę.

Vis dėlto manau, kad pranešime neapžvelgti du klausimai. Vienas jų – tautinių mažumų Ukrainoje klausimas. Kaip visi žinome, ukrainiečiai sudaro tik apie 65–70 proc. Ukrainos gyventojų, net jeigu įskaičiuotume ir Rutėnijos gyventojus. Šalyje gyvena gana didelė rusų tautinė mažuma, taip pat yra daug vengrų, totorių ir rumunų. Primygtinai siūlau, kad šis klausimas būtų įtrauktas į pranešimą ir kad į mūsų susirūpinimą dėl tautinių mažumų būtų atsižvelgta mūsų reikalavimuose. Taip pat verta paminėti, kad parama būtina vietinės reikšmės švietimui, t. y. būtent tautinių mažumų atstovų švietimui ir tautinių mažumų kalbos vartojimui, ir kad buvo išniekinti vietinės reikšmės Pakarpatės vengrų tautinės mažumos paminklai.

Kitas klausimas yra tas, kad tenka apgailestauti, jog neišsakėme daugiau kritikos dėl apgavystės atvejų, įvykdytų per vietos valdžios rinkimus. Todėl reikalauju, kad ES paprašytų Ukrainos pateikti paaiškinimą dėl šių dviejų klausimų.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Zalewski (PPE).(PL) Pone pirmininke, ES ir Ukrainos santykių požiūriu, ši savaitė vertintina teigiamai. Pirma, per pirmadienio aukščiausiojo lygio susitikimą kartu parengėme vizų išdavimo tvarkos sušvelninimo veiksmų planą. Taip pat rytoj balsuosime dėl, mano manymu, teigiamai vertintinos Europos Parlamento rezoliucijos, kuri atveria geras tolesnio bendradarbiavimo ir Europos Sąjungos bei Ukrainos bendradarbiavimo stiprinimo galimybes. Ji atveria tokias galimybes ir kartu užbaigia labai svarbias diskusijas, kurios vyko Europos Parlamente dėl šio klausimo.

Tai, kad pasiekėme kompromisą ir kad sutariame dėl pozicijos, vertinu gerai. Mūsų pozicija, kurią visų pirma, ir tai svarbiausia, rodome patiems ukrainiečiams, o ne konkrečioms Ukrainos politinėms jėgoms, ne valdančiajai prezidento V. Yanukovychiaus politinei partijai arba opozicinei Y. Tymoshenko partijai, yra vieninga. Norime, kad Ukraina įgyvendintų tokias reformas, kurios ateityje jai leistų tapti Europos Sąjungos nare. Tai itin svarbu. Ukrainos Vyriausybės darbą svarbu vertinti pagal jos pasiekimus ir pagal jos veiksmus.

Reikia pasakyti, kad, pirma, tai – pirmoji valdžia, kuri per daugelį metų ėmėsi reformų bendradarbiaudama su Tarptautiniu valiutos fondu, ir šiandien galima konstatuoti, kad šios reformos yra naudingos ekonomikai – aiškiai galime matyti, kad tikėtina, jog pasibaigs pastaraisiais metais labai ryškus sąstingio laikotarpis Ukrainoje. Kita vertus, pati Ukraina rodo norą prisijungti prie Europos Sąjungos, todėl ji suteikia mums teisę vertinti, kaip ji atitinka europietiškus standartus. Todėl, žinoma, privalome išnagrinėti su pastaruosiuose rinkimuose nustatytais trūkumais susijusius klausimus.

 
  
MPphoto
 

  Marek Siwiec (S&D).(PL) Pone pirmininke, šiandien diskutuojame kitokiomis aplinkybėmis, negu jos buvo prieš mėnesį. Emocijos atslūgo. Pasiūlyme dėl rezoliucijos pateiktas tekstas labiau atspindi tikrąją padėtį. Gerai, kad Parlamentas bando laikytis vieningos nuomonės, nepaisant to, kad kartais ši nuomonė yra netinkama ir kartais parodomas didelis kompetencijos trūkumas.

Kas aptariama rezoliucijoje? Joje aptariamas demokratijos kokybės klausimas ir Parlamento ketinimų, siekiant aukštus reikalavimus tenkinančios demokratijos Ukrainoje, rimtumas. Rezoliucija skirta tiek „mėlynųjų“, tiek „oranžinių“ politinių pažiūrų šalininkams. Pastaruosius penkerius metus Ukrainoje susiklostė padėtis, kai pakaitomis laimėdavo „oranžinė“, vėliau „mėlynoji“, tada vėl „oranžinė“ partija, ir dabar valdžioje „mėlynoji“ partija. Norėčiau, kad „mėlynųjų“ politinių pažiūrų atstovams – prezidentui V. Yanukovychiui, ministrui pirmininkui M. Azarovui, Regionų partijos atstovams – šis Parlamentas pasakytų, kad būtent jie yra atsakingi už brangaus Nepriklausomybės aikštės palikimo – prieš kelerius metus Nepriklausomybės aikštėje kelių milijonų žmonių išsakytų reikalavimų – apsaugą. Atsakingi jie, nes jie valdžioje.

Taip pat norėčiau, kad šiuos žodžius išgirstų Yulia Tymoshenko, kuriai tenka atsakomybė už opozicinių jėgų įvaizdį. Norėčiau, kad svarbi opozicijos lyderė – Yulia Tymoshenko – suprastų, kad būnant opozicijoje svarbu ne tik reikalauti valdžios. Svarbu galėti pasiūlyti alternatyvų šaliai ir šias alternatyvas atskleisti žmonėms ir jomis juos sudominti, kad šie jas suprastų. Jeigu „mėlynųjų“ ir „oranžinių“ pažiūrų politinės jėgos suvoks, kad jie valdžioje yra tik laikinai, tada laikinai užims opozicijos vietą ir kad iš tikrųjų vienodas rūpestingumas, vaizduotė ir drąsa Ukrainai reikalingi nuolat, būsime pasiekę gerą rezultatą, nes šiuo atžvilgiu būsime jiems padėję.

Kolegai EP nariui iš Čekijos norėčiau pasakyti, kad amerikiečius Vokietijos bokso ringuose nugalėdavo ne Victor Klitschko, bet Vitali Klitschko. Yra du žmonės Klitschko pavarde. Tai, kad Ukraina užaugino du tokius boksininkus, parodo, kokia puiki tai šalis.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, viena svarbiausių Sovietų Sąjungos žlugimo pasekmių – nepriklausomos Ukrainos sukūrimas. Tai šalis, kuri, galima manyti, prisijungs prie Europos Bendrijos.

Galiu tik pasidžiaugti, kad prezidentas V. Yanukovych ir naujasis parlamentas patvirtinto savo ketinimus įstoti į Europos Sąjungą, nes nuo korupcijos ir galingų grupuočių bei oligarchų gniaužtų išsilaisvinusi, visiškai nepriklausoma ir demokratinė Ukraina, tvirtai besivadovaujanti teisinės valstybės principais, yra ir bus nepamainomas viso žemyno stabilumo veiksnys. Be tikrai demokratiškos Ukrainos sunku įsivaizduoti visapusiškai demokratišką Rusiją.

Vakar sukako šešeri metai nuo oranžinės revoliucijos pradžios. Deja, didžiąja dalimi šio pokyčio suteiktų galimybių nebuvo pasinaudota. Vis dėlto, demokratiškų pažiūrų protestuotojų dėka 2004 m. daugiapartinės sistemos rinkimų ir spaudos laisvės patikimumas buvo atkurtas. Savo rezoliucijos projekte Europos Parlamentas išreiškia susirūpinimą dėl daugėjančių pranešimų dėl demokratinėms laisvėms ir teisėms, taip pat ir žiniasklaidos laisvei kilusios grėsmės ir dėl to, kad saugumo tarnybos vėl ėmė kištis į piliečių demokratinę veiklą.

Naujajai vyriausybei norėčiau pasakyti kai ką svarbaus: Europa pasirengusi bendradarbiauti visose srityse, tačiau už bendradarbiavimą niekada negali būti atsilyginta pagrindinių laisvių nepaisymu. Kaip tikri Ukrainos draugai, savo vertybes turime ginti atviriau, draugiškiau ir nuosaikiau nei kada nors anksčiau. Gaila, kad jau šešerius metus naujoji valdžia negali pripažinti oranžinės revoliucijos kaip liaudies valios išraiškos. Šios revoliucijos priežasčių ir pasekmių pripažinimas gali tik padidinti Ukrainos visuomenės integraciją.

 
  
MPphoto
 

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE).(PL) Pone pirmininke, noriu kalbėti ne apie tai, kokių veiksmų turime imtis mes Ukrainos arba Ukraina mūsų atžvilgiu, bet apie tai, ką Ukraina turi nuveikti savo labui, nes jos likimas iš tikrųjų yra jos pačios rankose. Viena vertus, Ukraina rodo susidomėjimą integracija su Europos Sąjunga, tačiau, kita vertus, ir toliau gauname daug pranešimų apie pilietinių laisvių pažeidimus šioje šalyje. Per pastarąsias dvi dienas Europos Parlamentas gavo Ukrainos televizijos kanalo TVi žurnalistų skundą, kuriame pastarieji skundžiasi dėl politinio spaudimo ir nuolatinės priežiūros. Panaši problema egzistuoja komerciniame televizijos kanale Channel 5. Nepriklausomi Ukrainos tyrimų centrai neseniai informavo, kad tik keturios iš 69 planuotų reformų buvo įvykdytos.

Per neseniai vykusias diskusijas Europos Parlamente kai kurie EP nariai laikėsi nuomonės, kad nedemokratiško elgesio kritika trukdo Europos Komisijai ir Ukrainos valdžios institucijoms siekti glaudesnių Ukrainos ir Europos Sąjungos santykių, taigi geriau ne smerkti Ukrainos valdžios institucijas, bet skatinti jas imtis reformų. Vis dėlto manau, kad visų pirma Europos Parlamentas turėtų ginti demokratines vertybes ir atkreipti dėmesį į būtinybę laikytis teisinės valstybės principų. Realistinės politikos, spaudimo, skatinimo ir derybų priemonių naudojimo politikos turėtų laikytis vyriausybės, o Europos Parlamentas turėtų pasmerkti demokratinių laisvių pažeidimus ir įtikinti Europos Komisiją imtis priemonių, kuriomis šio tikslo siekimo sumetimais disponuoja Europos Sąjunga, t. y. demokratijos skatinimo programomis.

Džiaugiuosi, kad po pirmadienį įvykusio ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo buvo pasirašytas protokolas, kuris atveria galimybes Ukrainai dalyvauti kai kuriose ES programose, ir kad imtasi veiksmų dėl vizų režimo panaikinimo. Vis dėlto atsakomybė dėl pažangos siekimo tenka Ukrainai.

 
  
MPphoto
 

  Jan Kozłowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, per spalio mėn. mėnesinę sesiją Komisijos narys Š. Füle pabrėžė, kad santykius su Ukraina reikėtų vertinti atsižvelgiant į tris įvykius, t. y. ES ir Ukrainos susitikimus ministrų lygmeniu, vietos rinkimus bei ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Esu itin sunerimęs dėl vietos rinkimų, kuriuos stebėjau kartu su kolega EP nariu P. R. Kowalu. Deja, tai, kad likus trims mėnesiams iki rinkimų buvo pakeisti rinkimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai, be to, panaikinta 2004 m. Konstitucija, kelia minčių, kad Ukrainos gyventojai neturi teisės tikrumo ir ilgalaikiškumo pojūčio. Be to, dėl trūkumų, išaiškintų per pačius rinkimus, kyla abejonių, ar laikytasi demokratinių standartų. Vykdant reformas svarbiu aspektu taip pat reikėtų laikyti kovą su korupcija ir skaidrumo didinimą. Vis dėlto norėčiau išreikšti viltį, kad rezoliucija paskatins Ukrainą vykdyti pradėtus darbus ekonomikos ir institucijų reformų srityje.

 
  
MPphoto
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D).(LT) Iš tiesų Parlamento kompromisinė rezoliucija dėl Ukrainos yra labai svarbi Ukrainos žmonėms, bet nepamirškime, kad ji yra labai svarbi ir Europos Sąjungos žmonėms, nes Ukraina yra svarbi mūsų partnerė, ypač vykdant kaimynystės politiką su Rytų Europa. Todėl mums iš tiesų labai svarbu ir toliau siekti glaudaus bendradarbiavimo, ypač vizų režimo srityje. Taigi ir Komisija, ir Taryba turi kaip galėdamos greičiau parengti veiksmų planą dėl bevizio režimo nustatymo. Taip pat turime greičiau susitarti ir dėl laisvosios prekybos sutarties. Siekiant ilgalaikio politinio stabilumo tiek šalies viduje, tiek su kaimyninėmis šalimis, Ukrainai, be abejo, yra labai svarbu įgyvendinti konstitucines reformas, tačiau mes – Europos Sąjunga ir jos institucijos – turime suvokti, jog tam reikia laiko ir turime visą laiką ne kritikuoti, o padėti Ukrainai integruotis į mūsų šeimą.

 
  
MPphoto
 

  Siiri Oviir (ALDE). (ET) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Ukraina yra nuspėjamai nenuspėjama. Ir aš labai džiaugiuosi, kad šis Europos politikos centro pateiktas apibūdinimas pamažu tampa netikslus. Labai džiaugiuosi, kad Ukrainos Vyriausybei pavyko stabilizuoti padėtį. Gerai, kad taip pat mažėja nedarbas ir auga ekonomika. Ukraina suinteresuota bendradarbiauti su Europos Sąjunga, ir suinteresuotumas yra abipusis. Europos Sąjunga taip pat suinteresuota, kad kaimyninėse šalyse būtų laikomasi demokratinių principų.

Šiandien Ukrainą galime kritikuoti dėl žmogaus teisių ir pagrindinių teisių padėties. Mus kelia nerimą korupcija ir jos sąsajos su politika. Vis dėlto Ukraina žino, kad šiuo klausimu Europos Sąjunga tikrai nenusileis. Šiuo požiūriu turime sukurti tikrus bendradarbiavimo santykius. Galiausiai, negaliu baigti kalbą nepasakęs, kad praeitą mėnesį Parlamento priimtas sprendimas atidėti šio pranešimo priėmimą buvo protingas. Rytoj priimsime išsamų ir suderintą pranešimą, kuris Ukrainai bus tikrai naudingas.

 
  
MPphoto
 

  Dimitar Stoyanov (NI).(BG) Pone pirmininke, buvau Parlamento delegacijos, kuri lankėsi Ukrainoje, narys. Atvirai tariant – grįžau apimtas prieštaringų jausmų. Būdami ten matėme daug protestų ir neramumų. Vis dėlto pastebėjome ir teigiamų ženklų. Džiaugiuosi Konstitucinio teismo priimtu sprendimu dėl parlamento kadencijos, nes juo pašalinta pagrindinė kliūtis siekti stabilumo.

Gerbiami EP nariai, Ukrainoje gyvena beveik 1 mln. iš Bulgarijos kilusių žmonių. Tai yra 1 mln. galimų europietiškų idėjų skleidėjų Ukrainoje, kurie neturi nieko bendro su dalyvavimu oligarchinių jėgų žaidimuose ir dėl jų nėra atsakingi. Vykdydami politiką vizų režimo srityje turime rasti būdą užtikrinti, kad šie žmonės, kurie kartu su savo protėviais buvo atskirti nuo tėvynės ilgiau kaip 300 metų, turėtų galimybę laisvai vykti į Bulgariją ir iš ten grįžę skleisti mūsų europietiškas vertybes Ukrainoje.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE).(LT) Visai neseniai Ukraina buvo neabejotina lyderė lyginant su kitais mūsų rytų kaimynais. Kalbu apie europinių standartų taikymą, ekonomines ir teisines reformas, vidaus politinį procesą. Žinoma, pastarųjų metų įvykiai šioje šalyje kelia nerimą, todėl manau, kad tiesiog privalome savo partnerei Ukrainai išreikšti savo susirūpinimą dėl tų negerovių, kurias matome, ypatingų galių, kurios suteiktos Ukrainos saugumo tarnybai, priemonių, kurių Saugumo tarnyba ėmėsi, bandydama įbauginti nevyriausybines organizacijas, kontroliuoti Ukrainos spaudą. Pasakiusi tai, noriu pasakyti ir kita. Turime remti Ukrainos europinės integracijos procesą. Galime naudoti botago ir pyrago politiką („carrot and stick“), bet pyrago turi būti daugiau. Mes turime artinti Ukrainą prie Europos Sąjungos, o ne stumti ją toliau. Manau, kad Ukrainos narystė Europos Sąjungoje yra ir mūsų strateginis tikslas, todėl turime surasti tinkamas priemones tam tikslui pasiekti.

 
  
MPphoto
 

  Alexander Mirsky (S&D).(LV) Pone pirmininke, norėčiau užduoti klausimą visiems EP nariams. Kodėl rezoliucija dėl Ukrainos mums būtina dabar? Ar kad padėtume naujajai Ukrainos Vyriausybei, ar kad įsikištume į šios šalies vidaus reikalus prieš vietos rinkimus ir trukdytume jiems patiems savo šalyje gerinti padėtį? Panašu, kad siekiame kištis į vietos rinkimų reikalus. Paslapčia parengtas tekstas, kuriame pateikiama nuomonė, kad Ukrainoje viskas labai blogai. Ir žmonės, kurie nori sudaryti nuomonę apie tikrąją padėtį Ukrainoje, yra klaidinami. Nuo šiol derėtų tinkamai ir išsamiau išnagrinėti faktines aplinkybes, o tik tada rašyti. Savo išvadas turime vertinti labai rimtai, kad galėtume užtikrintai kalbėti apie tai, ką matėme. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Pone pirmininke, vienas iš svarbių šiandienos diskusijos klausimų buvo kritika, išsakyta dėl spalio 31 d. vykusių vietos rinkimų.

Ji nukreipta prieš didelę valdžios įtaką žiniasklaidai, slaptųjų tarnybų politinį vaidmenį ir naujo rinkimų įstatymo, kuriuo sudaromos nepalankios sąlygos opozicinėms partijoms, priėmimą.

Ukraina tebėra labai svarbi ES partnerė. Šiuo atžvilgiu džiaugiuosi ES dalyvavimu, kuris pakartotinai pabrėžtas pirmadienį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, reformų ir demokratizacijos procese. Partnerystė su Ukraina taip pat įprasta ir Rumunijai, atsižvelgiant į tai, kokią svarbią reikšmę šios šalys turi Juodosios jūros regione, ir bendrus iššūkius, su kuriais jos susiduria energetikos sektoriuje.

Tikimasi, kad pagal reglamentų reikalavimus bus baigtas rengti vietinio eismo per sieną susitarimas su Ukraina, koks jau parengtas su Moldovos Respublika. Mano šalis taip pat pritarė, kad būtų pradėtas vykdyti ES veiksmų planas, kuriuo siekiama liberalizuoti vizų išdavimo Ukrainos piliečiams tvarką.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau atsakyti į klausimą, susijusį su faktinėmis aplinkybėmis, dėl viešųjų pirkimų įstatymo, kurį man uždavė A. I. Vălean.

Kai jis buvo priimtas, įstatymu džiaugėmės. Vis dėlto vėlesni pakeitimai pakeitė jo kokybę. Komisija atidžiai stebi šiuos naujausius pakeitimus ir teigiami pokyčiai taip pat yra vienas iš finansinės paramos išmokėjimo energetikos sektoriuje sąlygų. Išskyrus šį aspektą, labai džiaugiuosi plačiu sutarimu dėl to, kaip turėtų būti vertinama dabartinė Ukrainos padėtis. Tai tinkamai aprašoma rezoliucijoje, dėl kurios rytoj balsuosime.

Esu įsitikinęs, kad jeigu mes, kaip Europos Parlamento ir Europos Sąjungos atstovai, norime daryti įtaką šiuo konkrečiu klausimu, labai svarbus itin platus sutarimas dėl principinio šios padėties įvertinimo. Labai platus. Taigi Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės vardu džiaugiuosi tuo.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijai paskatinti pateikti septyni pasiūlymai dėl rezoliucijų(1). Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu.(RO) Norėčiau priminti, kad kiekviena šalis turi teisę tapti ES nare, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarčių 49 straipsnyje. Būtent todėl, kad Ukraina nori kada nors tapti ES nare, esu didžiai sunerimęs dėl to, kaip šioje šalyje neseniai buvo vykdomi rinkimai. Rinkimai nebuvo laisvi, teisingi arba demokratiški. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų įstatymas buvo pakeistas likus nedaug laiko iki rinkimų, taip pat tai, kad vėlai užsiregistravus opozicinėms partijoms 85 proc. atvejų Regionų partija buvo „stumtelėta“ į viršų, ir kitas kliūtis, dėl kurių opozicinėms partijoms nebuvo tinkamai atstovaujama, kyla klausimas dėl politinės sistemos pobūdžio.

Kaip tai taip pat pabrėžė JAV Vyriausybė, vietos rinkimai akivaizdžiai neatitiko sausio mėn. vykusių prezidento rinkimų standartų. Kad parodytų, jog pripažįsta demokratines vertybes, Ukrainos vadovai turi priimti rinkimų įstatymą, kuris atitiktų tarptautinius standartus.

 
  
MPphoto
 
 

  Rafał Trzaskowski (PPE), raštu.(PL) Aktyvi diskusija, kuri pastaruoju metu vyksta šiame Parlamente, rodo, kad padėtis mūsų rytinėje kaimyninėje šalyje yra labai sudėtinga. Be abejo, negalime nepaisyti trūkumų, kuriuos matėme prieš vietos rinkimus ir po jų, nes šie trūkumai reiškia, kad Ukraina vis dar netenkina reikalavimų, kuriuos laikome Europos politinės kultūros reikalavimais. Vis dėlto negalime nepastebėti teigiamo Ukrainoje vykstančių pokyčių poveikio ir visų pirma dedamų pastangų vykdyti ekonomikos reformas – tai taip pat patvirtinta per paskutinį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą. Taigi Parlamento pozicija šiuo klausimu turėtų būti pagrįsta kompromisu.

 
  

(1) Žr. protokolą.

Atnaujinta: 2011 m. balandžio 14 d.Teisinis pranešimas