Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2103(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0310/2010

Debatai :

PV 24/11/2010 - 20
CRE 24/11/2010 - 20

Balsavimas :

PV 25/11/2010 - 8.13
CRE 25/11/2010 - 8.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0445

Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. lapkričio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

20. Žmogaus teisės ir socialiniai bei aplinkos apsaugos standartai tarptautinės prekybos susitarimuose – Tarptautinės prekybos politika atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus – Įmonių socialinė atsakomybė tarptautinės prekybos susitarimuose (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendra diskusija dėl šių pranešimų, susijusių su tarptautinės prekybos klausimu:

– Pranešimas dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose (2009/2219(INI)) – Tarptautinės prekybos komitetas. Pranešėja T. Saïfi (A7-0312/2010);

– Pranešimas dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus (2010/2103(INI)) – Tarptautinės prekybos komitetas. Pranešėjas Y. Jadot (A7-0310/2010);

– Pranešimas dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose (2009/2201(INI)) – Tarptautinės prekybos komitetas. Pranešėjas H. Désir (A7-0317/2010).

 
  
MPphoto
 

  Tokia Saïfi, pranešėja.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiame pranešime aptariamas klausimas sukėlė tarptautinės bendruomenės diskusijas. Besivystančios šalys mano, kad išsivysčiusios šalys remiasi žmogaus teisių nuostatomis, kad įvestų tam tikrą paslėptą protekcionizmą, o išsivysčiusios šalys smerkia besivystančių šalių socialinį ir aplinkosauginį dempingą. Norėjau laikytis teigiamo požiūrio parodydama, kaip socialiniai ir aplinkosauginiai standartai ir komerciniai interesai gali būti abipusiškai stiprinami, jeigu visoms šalims bus sudarytos vienodos sąlygos.

Siekdama inicijuoti pokyčius ES turi pasinaudoti savo įtaka tarptautinės prekybos srityje. Ji pasielgtų pagal jos steigimo dokumentus, kuriuose tvirtinama, kad ES visų pirma turėtų skatinti tvarią plėtrą, laisvą ir sąžiningą prekybą ir žmogaus teisių apsaugą. Mano nuomone, veiksmų turi būti imtasi vienu metu daugiašaliu, dvišaliu ir vienašaliu lygmenimis.

Daugiašaliu lygmeniu ES turi raginti tarptautines organizacijas, visų pirma Pasaulio prekybos organizaciją, labiau atsižvelgti į socialinius ir aplinkosauginius standartus. Taip pat šios organizacijos turėtų daugiau bendradarbiauti. Todėl visų pirma siūlau Tarptautinei darbo organizacijai PPO suteikti stebėtojos statusą.

Dėl aplinkosaugos, manau, kad visų pirma reikėtų gerinti galimybes naudotis ekologiškomis prekėmis ir technologijomis, nes jos ne tik skatina naujos užimtumo politikos kūrimą, bet taip pat suteikia geresnių augimo galimybių šioje srityje dirbančioms pažangioms Europos įmonėms. Taip pat reikia išnagrinėti galimybes įkurti Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją, kuri galėtų nagrinėti aplinkosauginio dempingo atvejus.

ES tikrai gali parodyti pavyzdį dvišaliu lygmeniu. Nors džiaugiuosi, kad į „naujos kartos“ laisvosios prekybos susitarimus įtraukta privaloma sąlyga dėl žmogaus teisių, norėčiau, kad ji būtų taip pat pritaikyta skyriui dėl tvaraus vystymosi.

Be to, dėl šių susitarimų derasi Europos Komisija. Ji turėtų užtikrinti, kad į juos būtų įtraukti tam tikri socialiniai ir aplinkosauginiai standartai, kurių privalėtų laikytis visi ES prekybos partneriai. Atsižvelgiant į konkrečios šalies išsivystymą ekonomikos, socialinėje ir aplinkosauginėje srityje, šiuos pagrindinius reikalavimus konkrečiais atvejais turėtų papildyti papildomos konvencijos. Taikant šį laipsnišką ir lankstų požiūrį būtų galima sudaryti sąžiningesnius sandorius su įvairiais mūsų partneriais ir tai būtų teisingiau visų atžvilgiu. Visų svarbiausia reikia, kad būtų užtikrinama geresnė dvišalių susitarimų įgyvendinimo kontrolė. Todėl siūlau, kad poveikio vertinimas būtų atliekamas prieš derybas, joms vykstant ir po jų ir kad poveikis būtų vertinamas ne tik tvaraus vystymosi, bet ir žmogaus teisių aspektu.

Galiausiai, labai tikiuosi, kad daugiašaliu lygmeniu viskas vyks greitai, nes bendroji lengvatų sistema (BLS) turėtų gana greitai būti pakeista. Kaip žinote, pagal BLS reikia ratifikuoti maždaug 30 tarptautinių konvencijų dėl žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir geros valdysenos klausimų. Nors šios konvencijos ratifikuotos daugelyje šalių, praktikoje jos prastai įgyvendinamos, ir būtent į šį aspektą turėtume atkreipti dėmesį. Jeigu esama tam tikrų požymių, kad konvencija neįgyvendinama, Komisija turi pradėti tyrimus arba netgi panaikinti lengvatas.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad kai kurių veiksmų galima imtis dabar, tačiau elgesys iškart nepasikeis. ES laipsniškai visais lygmenimis turi imtis priemonių, kad būtų užtikrinti sąžiningi ir teisingesni prekybiniai santykiai.

 
  
MPphoto
 

  Yannick Jadot, pranešėjas.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, kad tai, jog Europos Sąjunga, patvirtinus Lisabonos sutartį, bando perorientuoti savo prekybos politiką ir kartu bando suderinti ją su savo pramonės politika, tai, kad Parlamentas tuo pačiu metu diskutuoja dėl trijų pranešimų, kuriuose aptariami klausimai, keliami politikų ir visuomenės diskusijoje dėl to, „kas yra prekyba ir kaip ją galima suderinti su socialiniais, aplinkosauginiais ir žmogaus teisių klausimais“, yra sveikintina.

Galiausiai, nuolat esame šizofreniškos būsenos: vyksta visuotinis įmonių perkėlimas, ginčijamos socialinės teisės, vis labiau kenkiama aplinkai ir kartu vedamos derybos dėl laisvosios prekybos susitarimų, deramasi su Pasaulio prekybos organizacija (PPO) dėl įvairių priemonių, kurios, deja, yra visiškai atitolusios nuo visuomenės diskusijos, kurią inicijavo mūsų piliečiai.

Kaip savo visuomenei dabar galime paaiškinti, kad į Europos rinką pateiktas kamuolys, pagamintas deramomis darbo sąlygomis, laikantis aplinkosauginių reikalavimų, ir kamuolys, pagamintas vaikų rankomis arba šalyje, kurioje uždraustos profesinės sąjungos, yra tas pats kamuolys? Savo visuomenei to negalime paaiškinti. Todėl dabar privalome įtraukti šiuos aplinkosaugos ir socialinius klausimus į prekybos sritį.

Kalbant konkrečiai apie mano pranešimą, prekybos požiūriu, šiuo metu esama daug Europos šalių, kurių importuojamų prekių mastas ženkliai viršija jų pačių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Trečdalis Europai priskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susijęs su importuojamomis prekėmis. Todėl labai svarbu įtraukti klimato kaitos aspektą į mūsų prekybos politiką.

Kaip savo visuomenei galime paaiškinti, kad sudarydami laisvosios prekybos susitarimą, dėl kurio galimai bus iškirsti miškai, kartu važiuojame į Kankūną derėtis dėl susitarimo dėl išmetamųjų teršalų kiekio, susidarančio dėl miškų naikinimo ir nykimo, mažinimo (REDD), kurio tikslas – skirti finansinę kompensaciją už miškų nekirtimą Pietų šalyse? Todėl labai svarbu suderinti šiuos tris klausimus.

Kai rengėme šį pranešimą – ir norėčiau padėkoti įvairių frakcijų šešėliniams pranešėjams – stengėmės dirbti itin konstruktyviai. Tikiuosi, kad tai atsispindės ir per rytojaus balsavimą. Taip pat bandėme užkirsti kelią vienareikšmiškoms diskusijoms. Jau nebesilaikome nuomonės, kad prekybos liberalizavimas ir kova su klimato kaita visiškai sunaikins mūsų pramonę Europoje, tam tikra prasme mums ne tas dabar svarbiausia, nes pirmenybė turi būti teikiama klimato kaitos klausimui.

Pvz., kai nagrinėjome anglies dioksido nutekėjimo klausimą, visuomet bandėme nurodyti, kuriam veiklos sektoriui gali kilti grėsmė ir kokių priemonių reikėtų imtis tam sektoriui apsaugoti. Tas pats taikytina ir PPO vykstančios diskusijos dėl teisės aktų, nustatančių reikalavimus dėl antidempingo, atžvilgiu. Tas pats pasakytina ir apie gamybos procesus ir būdus. Kartu su kitomis frakcijomis bandėme pateikti pasiūlymų dėl visų šių klausimų ir manau, kad parengėme konkrečius pasiūlymus, kad būtų pasiekta pažanga, ir manau, kad parengėme konkrečius pasiūlymus, kurie pagrįsti atsižvelgiant į mūsų siekius, Europos Komisijos ir visų Europos institucijų įgaliojimus.

Tik noriu dar kartą pasakyti, kad tikiuosi, jog rytojaus balsavimas bus toks pats kupinas bendradarbiavimo ir konstruktyvumo dvasios, kurios kupini mes parengėme šį pranešimą, ir dar kartą norėčiau padėkoti visiems kolegoms už atliktą darbą.

 
  
MPphoto
 

  Harlem Désir, pranešėjas.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš taip pat norėčiau pradėti kalbą padėkodamas kolegoms iš Tarptautinės prekybos komiteto ir visų pirma įvairių frakcijų šešėliniams pranešėjams už bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą dėl aptariamo klausimo. Dėl šio bendradarbiavimo šiandien galime pateikti įvairių novatoriškų, konkrečių pasiūlymų, kad būtų pasiekta pažanga įmonių socialinės atsakomybės srityje vykdant ES prekybos politiką.

Po tarptautinės krizės ir jos padarytos žalos ekonominėje ir socialinėje srityje, ir dėl jos kilusių diskusijų, visuomenės išsakytų lūkesčių ir politinių lūkesčių dėl patirties įgijimo, bendru mūsų įsitikinimu, Europos prekybos politika turi labiau nei kada nors anksčiau prisidėti siekiant globalizacijos sureguliavimo ir visų pirma siekiant jos tikslų įgyvendinimo socialinėje ir aplinkosaugos srityse.

Šis reguliavimas susijęs su valstybėmis ir jų ekonomika, tačiau akivaizdu, kad pagrindiniai ekonomikos subjektai yra įmonės ir visų pirma tarptautinės korporacijos: jų vaidmuo tarptautinėje prekyboje yra reikšmingiausias. Būtent joms rinkos liberalizavimas buvo naudingiausias, ne tik dėl galimybės pasiekti vartotojus, bet taip pat dėl galimybės perkelti dalį gamybos ir įvairinti tiekimo priemones, dažnai pasinaudojant šalimis, kuriose gamybos sąnaudos yra mažos ir kur, ir tai svarbiausia, ne taip griežtai taikomos socialinės ir aplinkosauginės taisyklės.

Prekybos liberalizacija lėmė aršią šalių, siekiančių pritraukti užsienio investuotojų, konkurenciją ir didesnę įmonių konkurenciją. Dėl visų šių veiksnių pernelyg dažnai buvo piktnaudžiaujama darbo sąlygų srityje ir pažeidžiamos žmogaus teisės ir daroma žala aplinkai.

Prisiminkime įvykius Bhopale, Indija, chemijos pramonės tarptautinės įmonės patronuojamoje įmonėje įvykusią nelaimę, kuri pareikalavo tūkstančių aukų, dėl kurios iki šiol pagrindinė įmonė nebuvo nubausta, ir Birmoje, Afrika, ir daugelyje kitų šalių įsikūrusių naftos ir kasybos įmonių, kurios naikina aplinką ir savo darbuotojus išnaudoja kaip vergus; prisiminkime vaikus, dirbančius Azijos šalių tekstilės gamyklose, ir Vidurio Amerikos šalyse nužudytus žemės ūkio profesinių sąjungų atstovus, pavyzdžių yra daug. Ir visi jie juo labiau kritikuotini atsižvelgiant į tai, kad yra susiję su pramoninių šalių įmonėmis, įskaitant Europos įmones, jų patronuojamomis įmonėmis ir jų tiekimo grandine.

Prieš daugelį metų tai paskatino diskusijas ir dėl to buvo pradėta kampanija, kuri, pridurčiau, keletą kartų susilaukė Parlamento palaikymo – priimtos rezoliucijos dėl įmonių atsakomybės socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu. Pasiekta pažanga įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) srityje dar nėra tokio pat lygmens kaip diskusijos dėl socialinio pobūdžio reikalavimų prekybos susitarimuose, kausimo, kuris nagrinėjamas T. Saïfi pranešime. Tai suprantama, nes prekybos susitarimai susiję su teisinėmis taisyklėmis, kurios privalomos valstybėms, o įmonių socialinė atsakomybė sietina su neprivalomais įmonių įsipareigojimais. Vis dėlto paradoksalu, kad ĮSA ir socialinėmis bei aplinkosauginėmis sąlygomis siekiama tų pačių tikslų, t. y. siekiama globalizacijos, kuri palanki žmogaus teisių ir aplinkosaugos požiūriu ir kuri palanki siekiant užtikrinti tvarią plėtrą.

Todėl siūlome ĮSA sąlygą įtraukti į prekybos susitarimus, konkrečiau, į laisvosios prekybos susitarimų (LPS) skyrių dėl tvarios plėtros siūlome įtraukti įmonių socialinės atsakomybės sąlygą, numatant tam tikrus aiškius ir patikrinamus įmonių įsipareigojimus. Pirma, turi būti nustatytas Europos Sąjungos ir jos partnerių abipusis įsipareigojimas skatinti įmones prisiimti įsipareigojimus dėl ĮSA ir tikrinti, kaip jie vykdomi: steigti informacijos centrus, kurie ne tik teiktų informaciją, bet ir rinktų profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės atstovų skundus; įmonėms turi būti nustatytas reikalavimas reguliariai skelbti savo balansą, siekiant padidinti skaidrumą; nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimą; ir nustatyti įmonėms reikalavimą atlikti išsamius patikrinimus ir imtis prevencinių priemonių.

Galiausiai, siūlome, kad esant šiurkštiems pagrindinių ĮSA reglamentuojančių principų pažeidimams ir socialinių bei aplinkosauginių teisės aktų pažeidimams, turėtų būti sukurta sistema...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Visų norėčiau paprašyti pakantumo, tačiau yra dalykų, kuriems tiesiog reikia užkirsti kelią. Savo kalbai turite keturias minutes. Nepaisant to, kad nutraukiau jūsų kalbą, kalbėjote ilgiau kaip keturias su puse minutės. Kiekvienam šio Parlamento nariui nustačiau griežtas ribas. Stengiuosi būti labai teisingas, tačiau įpusėjęs savo kalbą pasakėte: „stebiu laiką“. Jeigu norime turėti ilgesnes gyvas diskusijas, tai nereiškia, kad savo kalbas turime skaityti greičiau. Turėtumėte pagalvoti ne tik apie savo rinkėjus iš Prancūzijos – ir tai taikytina visiems EP nariams, kurie turėtų atsižvelgti ne tik į savo rinkėjus – nes visi Europos Sąjungos piliečiai gali klausytis kalbų vertimo interneto tinklalapyje. Jeigu vertėjai negali spėti išversti to, kas kalbama, Europos žmonės negalės jūsų suprasti, nes kalba buvo perskaityta pernelyg greitai. Todėl visi turėtų laikytis jiems skirto kalbėjimo laiko ribų ir nenaudoti kitų EP narių kalbėjimo laiko, nes kalbėjimo laikas trumpinamas procedūrai „prašau žodžio“ skirto laiko sąskaita.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). – Pone pirmininke, antrą kartą dalyvauju Parlamento posėdyje, kai pirmininkas nutraukia vieną iš kalbėtojų dėl pernelyg greito kalbėjimo.

Nežinau, kaip dažnai kalbate jūs pats, tačiau turėtumėte suprasti, kad toks kalbos nutraukimas visiškai sužlugdo kalbą.

Dabar norėčiau pasakyti, kad visiškai nesutinku su tuo, ką pasakė H. Désir, tačiau tikrai manau, kad vertėjams mokama už darbą, ir jeigu jie negali spėti versti, tai – jų problema. Pirmininkas neturėtų nutraukti kalbos, kaip tai ką tik padarėte.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Būtent aš esu atsakingas už kalbos nutraukimą. Šimto metrų bėgikui galite sumokėti 1 mln. EUR, kad šimto metrų lenktynių distanciją jis nubėgtų per 10 sekundžių. Tačiau net jeigu jam sumokėsite 100 mln. EUR, jis jos nenubėgs per penkias sekundes. Privalau nutraukti pernelyg greitai kalbančius kalbėtojus. 13 metų esu šio Parlamento narys ir puikiai žinau, kad kai vertėjas nebesuspėja versti, jis paspaudžia mygtuką ir ant mano stalo užsidega lemputė. Mielai prašome pasižiūrėti į ją. Ji pažymėta ženklu „sulėtinti“. Su šia problema jau esu susidūręs komitetuose. Tam tikru momentu vertėjai pareiškia, kad nebedirbs. Jeigu tada EP narys pasiskundžia, viskas labai apsunkinama ir kalbėtojas negali toliau tęsti kalbos.

(kalbos pertraukimas)

Ponia P. Berès, darau tai, ką savo komitete jūs taip pat darote, t. y. paaiškinu padėtį, kai kyla klausimas dėl darbo tvarkos.

(kalbos pertraukimas)

Tai visiškai tas pats.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau jus patikinti, kad jeigu kada nors man tektų bėgti 100 metrų, užtrukčiau mažiausiai 15 sekundžių, taigi mano atžvilgiu didelių sunkumų nekyla – bent ne šiuo atžvilgiu.

Pirma, norėčiau padėkoti pranešėjams ir INTA komitetui už šiuos pranešimus, kuriuose iškeliami svarbūs klausimai dėl Europos Sąjungos prekybos politikos indėlio siekiant kai kurių pagrindinių viešosios politikos tikslų: žmogaus teisių paisymo, ekonominės gerovės siekimo ir socialinio teisingumo, tvaraus augimo tikslo įgyvendinimo bei aplinkos ir visų pirma klimato sistemos tausojimo.

Manau, suprantate, kad per tokį trumpą laiką, kuris šiandien skirtas mano kalbai, neįmanoma išsamiau pakalbėti apie kiekvieną šių dalykų. Tačiau, jums leidus, pateiksiu kelias bendro pobūdžio pastabas.

Trys pranešimai yra daug kuo panašūs. Juose visuose nagrinėjamas klausimas dėl politikos nuoseklumo ir, kalbant konkrečiau, dėl būtinybės prekybos politiką vykdyti atsižvelgiant į bendrus ES tikslus, visų pirma jos tikslus ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu. Visiškai pritariu siekiui panaudoti visas turimas priemones šiems tikslams pasiekti. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad siekiant veiksmingumo privalu remtis priemonėmis, kurios konkretaus klausimo atžvilgiu yra tinkamiausios.

Manau, kad prekybos politika yra vienas iš pagrindinių veiksnių siekiant paskatinti ir išsaugoti Europos Sąjungos socialinį modelį, jo vertybes ir principus, ir žinau, kad šiuo požiūriu lūkesčiai yra dideli. Tačiau turime atsižvelgti į tai, kad nebūtinai visos problemos bus išspręstos pasitelkiant prekybos politiką. Kitose politikos srityse galima rasti labai svarbių aspektų arba net geresnių galimybių rasti veiksmingą sprendimą. Taip pat turime žinoti, kad įvairių interesų derinimas – svarbiausia politinės veiklos dalis. Taigi visada bus reikalingas apsisprendimas.

Pokyčiai taip pat bus skirtingi atsižvelgiant į tai, ar svarstysime tokias savarankiškas priemones kaip SGP (bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema), dvišalius arba daugiašalius susitarimus. T. Saïfi pranešime dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose pripažįstama, kad kiekvienas iš šių aspektų suteikia skirtingų galimybių.

Apskritai, tarptautiniu bendradarbiavimu galima užtikrinti veiksmingesnius veiksmus. Kita vertus, reikalinga partnerystė. Turime atsižvelgti į tai, kas priimtina mūsų prekybos partneriams, ir į tai, ką dėl to mums reikia padaryti.

Susitarimą pasiekti gali būti labai sunku visų pirma esant daugiašaliams santykiams. ES yra apskritai suinteresuota gerinti tarptautinį valdymą, be kita ko, geriau derindama veiksmus įvairiuose forumuose: PPO, ILO, derybose dėl klimato kaitos ir t. t.

Trijuose pranešimuose apžvelgiamos kelios galimos veiklos kryptys šiuo atžvilgiu. Turime būti praktiški ir gebėti atskirti praktines priemones, kurios, tikėtina, pasiteisintų trumpuoju laikotarpiu, ir priemones, kurios, tikėtiniau, pasiteisintų įgyvendinant tikslus ilgesniuoju laikotarpiu. Turime sau leisti mąstyti apie ateitį ir mąstyti keldami aukštus tikslus. Kita vertus, Komisija nori, kad prekybos politika ir mūsų veiksmai už prekybą atsakingose institucijose turėtų poveikį ir būtų veiksmingi.

Tai taip pat taikytina mūsų dvišaliams susitarimams. Į laisvosios prekybos susitarimus nuostatos įtraukiamos ne tam, kad liktų viso labo gerų ketinimų deklaracijomis. Jos turi būti „įgyvendintinos“.

Kalbant apie Y. Jadot pranešimą dėl klimato kaitos, norėčiau pabrėžti būtinybę užtikrinti, kad visomis priemonėmis būtų iš tiesų galima sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir kad ją būtų galima sumažinti pagrįstomis sąnaudomis. Pvz., visi žinome, kad dėl tokių priemonių, kaip taikomos pasienyje, kyla daug sunkumų. Tiesa ta, kad išvadų neturime daryti skubotai, privalome elgtis atsargiai ir įvertinti visas susijusias problemas. Atsižvelgiant į tai ES turėtų ir toliau nagrinėti visas įmanomas galimybes.

Dėl H. Désir pranešimo dėl įmonių socialinės atsakomybės atkreipiau dėmesį į tvirtinimą, kad „Komisijos iniciatyvomis turėtų būti siekiama remti, o ne reguliuoti ĮSA taikymą“. Tačiau rėmimo, reguliavimo ir vykdymo takoskyra – kurią pranešėjas sumaniai išnagrinėjo, nors ji susijusi su daugeliu politinių ir praktinių niuansų – nėra griežta. Iš tikrųjų ĮSA negali pakeisti valstybių arba panaikinti jų atsakomybę užtikrinti įstatymų vykdymą, lygiai taip kaip valstybės institucijos negali užtikrinti pačių įmonės veiklos krypčių vykdymo užtikrinimo. Dera paminėti, kad daugelis šių klausimų svarstomi atnaujintose ESBO gairėse dėl tarptautinių įmonių, kurios turėtų būti patvirtintos 2011 m. Tai vienas iš naudingos veiklos, kuri vykdoma ir kurioje aktyviai dalyvaujame, pavyzdžių.

Šiandien svarstomuose pranešimuose pateikiamos labai konkrečios kryptys dėl galimų sprendimų siekiant padidinti mūsų veiksmų mastą, veiksmingumą, nuoseklumą ir skaidrumą, kurie numatyti LPS nuostatose, reglamentuojančiose socialinius ir aplinkosauginius klausimus, įskaitant nuostatas dėl ĮSA arba klimato kaitos. Nereikia net sakyti, kad Komisija ir toliau svarstys šias kryptis. Atsižvelgdami į mano jau nurodytas grėsmes turėtumėte iš anksto numatyti svarbias išimtis dėl tam tikrų aspektų, taip pat pasiekti visapusišką sutarimą dėl kitų aspektų.

Pvz., peržiūrėdami kitų metų bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą, taip pat ir per artėjančią teisėkūros procedūrą arba pritarimo procedūrą, per artimiausius mėnesius arba metus turėsite plačių galimybių tęsti diskusijas šiais klausimais. Europos Komisija – kartu su Europos Parlamentu – ketina apsvarstyti tinkamas, veiksmingas ir įvykdomas priemones, siekiant užtikrinti, kad vykdant prekybos politiką būtų tinkamai atsižvelgta į socialines problemas. Pagrindinis principas turėtų būti atsargi, analize grindžiama politika atsižvelgiant į perspektyvius tikslus ir realistinius lūkesčius.

 
  
MPphoto
 

  David Martin, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – Pone pirmininke, koks turėtų būti Europos prekybos politikos tikslas – ar tiesiog gauti kuo daugiau ekonominės naudos, ar ja turėtų būti siekiama paremti ir skatinti platesnio masto tikslus: tvarią aplinkosaugos politiką, kovą su klimato kaita, mūsų socialinį modelį, žmogaus teisių ir demokratinių vertybių skatinimą? Visi iki manęs kalbėję kalbėtojai – trys pranešėjai – ir, džiaugiuosi tai sakydamas, Komisijos narys, patvirtino, kad teigiamai turėtume atsakyti į antrąjį klausimą. Iš tikrųjų jau dabar imdamiesi veiksmų savo dvišaliuose susitarimuose įtraukiame nuostatas dėl žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir reikalavimų dėl darbo sąlygų. Tačiau kyla klausimas: ar tai darome užtikrindami, kad šie standartai būtų tinkamai taikomi ir jų būtų tinkamai laikomasi?

Šio Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui kyla didelių abejonių dėl ligšiolinio mūsų veiksmų veiksmingumo. Ateityje sudarant prekybos susitarimus norėtume užtikrinti, kad prieš inicijuojant bet kokį susitarimą, būtų įvertintas LPS poveikis žmogaus teisių požiūriu, siekiant užtikrinti, kad visi tokie susitarimai būtų naudingi ne tik ekonominės naudos požiūriu, bet taip pat ir žmogaus teisių požiūriu.

Manome, kad laisvosios prekybos susitarimo galiojimo sustabdymo dėl žmogaus teisių pažeidimų sistema turėtų tapti skaidresne ir lengviau naudojama, ir sutinku, kad Korėjos LPS K. De Gucht padarė pradžią šia linkme.

Manome, kad taikant GSP+, naudos gavėjai turėtų būti visapusiškiau ir teisingiau stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų taikomi standartai aplinkosaugos, socialiniu ir žmogiškuoju požiūriais visada būtų taikomi griežtai ir nuosekliai.

T. Saïfi, H. Désir ir Y. Jadot, visi labai aiškiai parodė, kad pačios prekybos nederėtų laikyti vieninteliu tikslu, ji turi būti dalis platesnio masto strategijos, kuria siekiama teisingesnės, saugesnės ir sveikesnės planetos.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek, Vystymosi komiteto nuomonės referentas.(PL) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad K. De Gucht, H. Désir ir T. Saïfi labai gerai suvokia, kad, jeigu norime turėti vienodas prekybos sąlygas, reikalavimai – kalbu apie reikalavimus plačiąja prasme, įskaitant žmogaus teises ir reikalavimus socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriais – turi būti suderinti iš esmės. Šie reikalavimai yra itin svarbūs ne tik pasaulinės prekybos požiūriu, bet taip pat bendradarbiavimo vystymosi srityje požiūriu ir netgi dar svarbesni jie yra siekiant užtikrinti vertybių, kurias vadiname pagrindinėmis vertybėmis, apsaugą.

Vystymosi komitetas pateikė kelias pastabas dėl T. Saïfi pranešimo. Pvz., apgailestaujame, kad Europos Sąjunga neturi bendros pozicijos dėl priemonių, kuriomis įmonės užtikrina įsipareigojimų dėl žmogaus teisių apsaugos laikymąsi. Kai kurios įmonės ir valstybės narės esant tokiai padėčiai leidžia sau nepaisyti šių reikalavimų. Reikalaujame, kad pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos standartų laikymasis būtų būtina prekybos susitarimų sudarymo sąlyga

 
  
MPphoto
 

  Catherine Grèze, Vystymosi komiteto nuomonės referentė.(FR) Pone pirmininke, jums leidus, Vystymosi komiteto vardu savo kalbą norėčiau pradėti pakartodama kelias pagrindines mintis.

Norėčiau pakartoti, kad dėl klimato kaitos kenčia pažeidžiamiausios tautos, įskaitant senąsias vietines tautas, taigi jų dalyvavimas nustatant politikos, visų pirma prekybos, kryptis, yra labai svarbus.

Taip pat norėčiau pakartoti, kad ES prekybos politikos kryptys turi derėti su kovos su klimato kaita ir skurdu priemonėmis. Reikalaujame, kad aplinkos apsaugos nuostatos būtų įtrauktos į visus ES ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sudaromus prekybos susitarimus, kad būtų peržiūrimi švarios plėtros mechanizmai, kad technologijos iš tikrųjų būtų perduotos ir kad būtų kovojama su biologiniu piratavimu.

Galiausiai, tačiau tai ne mažiau svarbu, atsižvelgiant į tai, kad 20 proc. teršalų išmetama transporto sektoriuje, turime pereiti prie trumpų platinimo kanalų, visų pirma žemės ūkio sektoriuje, dėl to bus kuriamos darbo vietos mūsų pačių šalyse ir besivystančios ekonomikos šalyse ir sumažintas mūsų išmetamųjų teršalų kiekis.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu pritariame Tarptautinės prekybos komiteto pranešėjo H. Désir‘o parengto pranešimo logikai. Mūsų komitete, kaip ir kitur, vienas iš įnirtingiausiai aptariamų klausimų yra įmonių socialinė atsakomybė. Ar ji yra savaiminis tikslas, ar ją derėtų įtvirtinti teisės aktu, kai ją prisiims daug įmonių? Ši diskusija nėra labai aiški; ji mus skatina atsižvelgti į įmonių valdymą ir suderinti abu klausimus.

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas mano, kad socialinė atsakomybė labai svarbi, jeigu pasitelkdami prekybos susitarimus norime kovoti su mokesčių vengimu ir nelegaliu darbu. Taip pat manome, kad kalbant apie suinteresuotąsias šalis, kurios itin svarbios didinant įmonių socialinės atsakomybės svarbą, profesinės sąjungos, socialinio dialogo subjektai ir Europos darbo tarybos turi būti visapusiškai įtrauktos į procesą, nes jų indėlis gan didelis. Taip pat manome, kad siekiant užtikrinti, jog būtų išnaudojamos visos šių priemonių galimybės, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba, įgyvendindama savo iniciatyvą „Apsauga, pagarba ir priemonių taikymo sistema“, yra gyvybiškai svarbi ir turime tuo pasinaudoti.

Taip pat manome, kad įmonių socialinė atsakomybė yra konkurencingumo skatinimo priemonė, kurią reikia išnaudoti. Tačiau, kai dar kartą bus pasiektas susitarimas, kai bus nustatyta įmonių socialinės atsakomybės apibrėžtis pasitelkiant visuotinai priimtinus standartus, ji turėtų būti veiksminga netapdama darbo taisyklių arba kolektyvinių sutarčių pakaitu.

Galiausiai, manome, kad įmonių socialinė atsakomybė, įskaitant prekybos susitarimų nuostatas, turėtų būti dinamiška ir turi būti galimybė ją pritaikyti atsižvelgiant į naujus sektorius ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas. – Pone pirmininke, kaip šio Parlamento pranešėjas dėl įmonių socialinės atsakomybės jau ilgiau kaip tris kadencijas, labai džiaugiuosi kolegos Harlemo Désir’o iniciatyva dėl prekybos ir ĮSA.

Iš įmonių dažnai girdime, kad jos norėtų daugiau sužinoti apie ĮSA, ir ši iniciatyva rodo, kad vykdant viešą politiką reikėtų eiti šia linkme. Labai tikiuosi, kad Komisijos narys K. De Gucht vadovausis savo rekomendacijomis naujajame komunikate dėl prekybos politikos.

Pastaraisiais metais vykdydamas savo funkcijas vis dažniau gindavau Europos interesus kuriant pasaulinę ĮSA sistemą. Todėl būdamas ESBO gairių – kurios, mano nuomone, šiuo metu yra pažangiausias ĮSA standartas, kuriam pritarė vyriausybės – šalininku visiškai pritariu 25 punktui, kad ateityje sudaromuose ES prekybos susitarimuose būtų cituojamos gairės.

Pagal šias gaires Komisija oficialiai valdo nacionalinius informacijos centrus ir tikiuosi, kad šis įsipareigojimas taip pat bus peržiūrėtas.

Profesoriaus Johno Ruggie pakonsultuotas verslo ir žmogaus teisių klausimais pritariu pranešimo Q konstatuojamojoje dalyje nurodytam reikalavimui atlikti išsamų patikrinimą ir sveikinu anksčiau Tarybai pirmininkavusią Švediją Tarybos išvadose visapusiškai parėmus JT specialiųjų įgaliotinių rekomendacijas.

Kadangi Komisija tobulina savo naują kompetenciją investavimo srityje, Komisijos narys turėtų ypač atkreipti dėmesį į J. Ruggie kritiką dėl valdžios neatsižvelgimo į žmogaus teisių aspektus.

Kaip Globalios atsiskaitymo iniciatyvos patariamosios tarybos narys, norėčiau pritarti 15 pastraipoje nurodytam tikslui siekti skaidrumo, bet taip pat paprašyti, kad netrukus Komisijos rengiamoje viešojoje konsultacijoje dėl nefinansinės informacijos atskleidimo būtų aiškiai atsižvelgta į integruoto įmonių atsiskaitymo dėl poveikio finansų, socialinėje, aplinkosaugos ir žmogaus teisių srityse principus.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Norėčiau jums dar kartą priminti štai ką. Šįkart likus kelioms akimirkoms iki EP nario kalbos pabaigos susilaikiau jos nenutraukęs. Tačiau vos jam baigus kalbėti vertėjai pasakė: „Apgailestaujame. Jis tikrai kalba pernelyg greitai.“ EP narių norėčiau paprašyti kalbėti normaliu greičiu.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Caspary, PPE frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, R. Wielandai, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti visus tris pranešėjus dėl jų pranešimų. Manau, kad diskusijos ir derybos dėl šių trijų pranešimų puikiai parodė, kad Parlamente galime pasiekti bendrą sutarimą dėl tokių svarbių klausimų kaip šie.

Daugiausia dėmesio norėčiau skirti vienam aspektui. Man susidarė įspūdis, kad šiuose trijuose pranešimuose išsamiai aptariama prekybos politikos reikšmė trijų politikos krypčių, aptariamų pranešimuose, atžvilgiu. Aptardami H. Désir’o pranešimą, susijusį su įmonėmis, T. Saïfi pranešimą, susijusį su žmogaus teisėmis ir aplinkosaugos reikalavimais, ir Y. Jadot’o pranešimą, susijusį su klimato kaita, labai nuodugniai išnagrinėjome, kokią reikšmę prekybos politika gali turėti kitoms politikos kryptims. Vis dėlto dažnai pasvarstau, kokie yra šių atskirų politikos šakų pasiekimai. Ar politikos kūrėjams aplinkosaugos ir socialinėje srityje ir politikos kūrėjams kitose srityse nustatome pakankamai griežtus įpareigojimus atlikti parengiamuosius darbus jų veiklos srityse?

Siekdamas užtikrinti, kad nebūtų tarpusavio nesusipratimų, norėčiau pasakyti, kad manau, jog dėl tikslų sutariame visi. Vis dėlto kartais susirūpinimą man kelia tai, kad iš prekybos politikos kūrėjų pernelyg daug reikalaujama, o kitose politikos srityse vis dažniau neatliekami paruošiamieji darbai. Vienas tokių pavyzdžių – Kopenhagos konferencijoje dalyvavusiems politikos kūrėjams nepavyko rasti sprendimo klimato kaitos politikos srityje. Todėl dabar, siekiant ištaisyti šią nesėkmę, atsakomybę stengiamasi perkelti prekybos politikos kūrėjams, pernelyg daug iš jų reikalaujant.

Būčiau labai dėkingas, jeigu per artimiausias kelias savaites ir mėnesius šiame Parlamente nuodugniai išnagrinėtume kitų politikos sričių indėlį, kuriuo jos gali prisidėti prie prekybos politikos šiuo požiūriu. Todėl ateityje norėčiau, kad sakytume „prekyba ir...“, o ne nuolat diskutuoti apie ką nors kitą ir tik po to apie prekybą.

 
  
MPphoto
 

  Kriton Arsenis, S&D frakcijos vardu.(EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, esu tikras, kad jūsų tarnybos dažnai jums paaiškina, kad negali būti imtasi kai kurių priemonių dėl klimato kaitos ir jos negali būti pritaikytos.

Vis dėlto klimato kaitos keliama grėsmė tokia didelė, kad kalbame ne apie taikytinas priemones, bet apie tai, kaip išspręsti šią problemą, kaip galime rasti būdų pritaikyti būtinas priemones.

Kaip vienas iš sprendimo būdų dėl prekybos politikos prisidėjimo sprendžiant kovos su klimato kaita problemą aptariamas pasienio mokesčių derinimas, muito mokesčio iš kitų šalių, kurios nesiima tų pačių kovos su klimato kaita priemonių kaip mes, importuojamoms prekėms nustatymas.

Taip pat turime išnagrinėti atgrasomąsias priemones prekiauti tokiomis prekėmis. Vanduo – tai vietinis išteklius ir vis dėlto tokios šalys kaip Prancūzija ir Belgija yra vienos didžiausių vandens eksportuotojų ir importuotojų Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Metin Kazak, ALDE frakcijos vardu.(BG) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti trims pranešėjams – T. Saïfi, H. Désir’ui ir Y. Jadot’ui už gerai atliktą darbą rengiant pranešimus. Džiaugiuosi paraginimu tarptautiniuose prekybos susitarimuose nustatyti teisiškai įpareigojančias sąlygas dėl žmogaus teisių reikalavimų ir pritariu minčiai, kad daugiau dėmesio reikia skirti jų įgyvendinimui.

Daugiau dėmesio norėčiau skirti darbo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų laikymuisi, visų pirma šalių, su kuriomis Europos Sąjunga prekiauja, moterų ir vaikų atžvilgiu. Bendroji lengvatinių muitų tarifų sistema ir GSP+ – tai veiksmingos demokratinių vertybių skatinimo šalyse partnerėse priemonės. Vis dėlto reikėtų labiau susieti sąlygas dėl žmogaus teisių ir GSP+. Turėtų būti geriau koordinuojami Pasaulio prekybos organizacijos ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro bei Tarptautinės darbo organizacijos veiksmai. Todėl manau, kad TDO turėtų būti suteiktas oficialaus stebėtojo statusas Pasaulio prekybos organizacijoje.

Galiausiai, tačiau tai ne mažiau svarbu, kaip Europos piliečiams, mums turėtų būti pateikiama išsami informacija apie derybas dėl tarptautinio prekybos susitarimo pagal Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui suteiktus įgaliojimus.

Dėl Yannicko Jadot’o pranešimo, žinoma, turime skatinti ekologišką prekybą. Vis dėlto prekes identifikuodami kaip ekologiškas vėl turime būti itin budrūs. Taip pat daugiau dėmesio turime skirti ekologiškų atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimui, o ne teikti paramą organiniam kurui.

Teisingos aplinkos apsaugos „vertės“ nustatymas laikantis pasaulinių klimato apsaugos standartų – tai dar vienas svarbus pranešime aptartas aspektas, kuriam pritariu. Atsižvelgiant į tai, kad artimoje ateityje nėra galimybių pasiekti daugiašalį susitarimą klimato kaitos srityje, svarbu dirbti Europos lygmeniu siekiant sukurti anglies dioksido išmetimo ribojimo sistemą. Manau, kad ir biokuras, ir biomasė turėtų būti įtraukti į privalomus tvarumo kriterijus, atsižvelgiant į prieštaringai vertinamą jų poveikį aplinkai.

Norėčiau dar kartą padėkoti visiems kolegoms EP nariams ir tikiuosi, kad šie pranešimai turės tikrai reikšmingą poveikį derybose dėl tarptautinio susitarimo.

 
  
MPphoto
 

  Keith Taylor, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, buvau Verts/ALE šešėlinis pranešėjas dėl T. Saïfi ir H. Désir’o pranešimų. Pritariame jiems, nes jie reiškia svarbų žingsnį į priekį siekiant geriau apsaugoti žmogaus teises ir socialinius bei ekologinius standartus mūsų šalyse partnerėse.

Jeigu šios šalys nori prekiauti pelningoje ES rinkoje, turime jas skatinti nustatyti tinkamus ir tvarius reikalavimus savo viduje. Padėties pagerėjimo siekimas į prekybos susitarimus įtraukiant privalomojo pobūdžio nuostatas ir reikalavimus – vienas iš būdų pasiekti šį tikslą.

T. Saïfi, kuri savo pranešėjos darbą atliko puikiai, konstruktyviai aptaria skirtingus žmogaus teisių lygmenis ir aspektus, taip pat skirtingų lygmenų aplinkosaugos ir socialinius standartus. Pritariame T. Saïfi pasiūlymui, kad turėtų būti įkurta pasaulio aplinkosaugos organizacija ir kad turėtų būti sustiprintas TDO statusas. Mums patiko mintis dėl tvarios plėtros skyriaus LPS, tačiau norėtume, kad šie standartai būtų privalomi, o ne savarankiškai pasirenkami. Taip pat GSP sistemos atžvilgiu turėtų būti nustatytos tinkamos priemonės ir turėtų būti užtikrintas jos įgyvendinimas.

Tačiau negalime sutikti su pranešėjos nuomone, kad į LPS su Kolumbija įtrauktos sąlygos dėl žmogaus teisių pakako. Iš tikrųjų mes manėme, kad tai buvo beprasmė, formali sąlyga dėl žmogaus teisių, kuria šaipomasi iš šio Parlamento siekių šiuo atžvilgiu.

Kalbant apie H. Désir’o pranešimą, visiškai pritariame jo nuomonei, kai jis įvardija tarptautines korporacijas kaip neigiamo poveikio aplinkai ir mūsų socialiniams standartams šaltinį. Jie pasinaudojo prekybos liberalizavimu ir išnaudojo pigią darbo jėgą – ir, labai dažnai, pigias medžiagas – tačiau tinkamai neperskirstė turto, kurį susikrovė kitų sąskaita.

Abu pranešimus mums pasisekė iš dalies pakeisti ir balsuodami abu juos paremsime. Baigdamas kalbą labai trumpai norėčiau pabrėžti, kad reikia dėti didesnes pastangas, siekiant konkrečiai nustatyti žmogaus teises ir socialinę atsakomybę, kurioms norime teikti pirmenybę. Šias sąlygas turėtume nustatyti kaip privalomus reikalavimus ir nepasikliauti neprivalomo elgesio kodeksais.

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen, ECR frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, T. Saïfi parengė gerą pranešimą. Vien tik komercinės naudos niekada negalime siekti žmonių kitose šalyse, visų pirma besivystančios ekonomikos šalyse, sąskaita. Šiuo atveju kalbu apie šalis, kur krikščionys ir kitos religinės mažumos persekiojami dėl tikėjimo. Pvz., ES palaiko prekybinius santykius su Pakistanu. Dabar šiai šaliai norime suteikti papildomų prekybos lengvatų, kad po potvynių padėtume jai atsigauti. Pasinaudokime prekybiniais santykiais, kad pasmerktume persekiojimą religiniu pagrindu ir šventvagiškus Pakistano teisės aktus. Šiuo atžvilgiu taip pat norėčiau paminėti Europos Sąjungos ir Indijos derybas. Europa turi nepasiduoti Indijos spaudimui neįtraukti su prekyba nesusijusių santykių į prekybos susitarimą. Žmogaus teisių ir vaikų darbo bei prekybos ir investicijų negalima vertinti atskirai. Raginu Komisiją ir kolegas EP narius šiuo klausimu laikytis tvirtos pozicijos, kaip numatyta Europos Parlamento 2009 m. kovo mėn. rezoliucijoje.

 
  
MPphoto
 

  Helmut Scholz, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, K. De Guchtai, ponios ir ponai, šiuos tris pranešimus aptariame bendrai dėl pagrįstos priežasties. Norėčiau padėkoti trims pranešėjams puikiai atlikus savo darbą. Visuose pranešimuose aiškiai parodoma, kad visos Europos Parlamento frakcijos nori matyti ES prekybos politiką platesniame kontekste.

Didelės, vienašališkos išorinės ekonominės pagalbos laikas baigėsi. Todėl šiandienos diskusija vyksta labai tinkamu laiku, nes diskutuojame vadovaudamiesi K. De Guchto pateikta prekybos strategija, kurioje turėtų būti pateikti tam tikri pasiūlymai ir argumentai, taip pat konkretūs projektai.

Klimato, aplinkos ir žmogaus orumo apsauga bei skurdo problemos išsprendimas visame pasaulyje – tai pripažinti ir išsakyti bendri visos žmonijos tikslai. Šie tikslai yra kur kas svarbesni už įprastus prekybinius interesus. Vis dėlto labai svarbu, kad šie tikslai būtų keliami atsižvelgiant į šiuolaikinę prekybos politiką.

Didėjanti socialinė gerovė, kaip nustatyta žmogaus socialinės raidos indekse, ir teisinės valstybės principai Europos ekonomikai yra labai naudingi. Jie ekonomikai leis sėkmingai užmėgsti ryšius su kitų šalių ekonomika. Tam tikra prasme šiuos aspektus apima įmonių socialinės atsakomybės aspektas, tačiau be nacionalinės sistemos jų įgyvendinti nėra galimybės.

Norėčiau pabrėžti, kad mano frakcija būtų norėjusi, kad kai kurie iš trijuose pranešimuose nagrinėtų aspektų būtų išnagrinėti išsamiau. Džiaugiamės tuo, kad įmonės savo iniciatyva prisiima socialinę atsakomybę, tačiau realybė tokia, kad tūkstančiai žmonių visame pasaulyje kas dieną sužino, kad jų teisės galioja tik popieriuje ir kasdieniame darbe jų nepaisoma. Subrangovų ir subtiekėjų, įskaitant žaliavų gamybą, įmonėse sąlygos dažnai yra pasibaisėtinos. Tą parodo filmai apie vaikų darbą šokolado gamybos pramonėje.

Jeigu norime turėti tvarų, nepertraukiamą žaliavų ir energijos tiekimą, kaip aprašyta jūsų, pone K. De Gucht, strategijoje, turime atsižvelgti į šiuose trijuose pranešimuose nurodytus aspektus.

 
  
MPphoto
 

  William (The Earl of) Dartmouth, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, prekyba užtikrina abipusį klestėjimą ir noriu pabrėžti žodį „abipusį“. Todėl galima teigti, kad prekybos politika beveik niekada neturėtų būti apsunkinama politine darbotvarke.

Asmeniškai šių trijų pranešimų pranešėjus labai gerbiu, tačiau filosofijos, kuria grindžiami pranešimai, buvo laikytasi daugelį kartų per rinkimus ir dažniausiai balsavimo rezultatai buvo nepalankūs.

Dabar matome, kad bandoma manipuliuoti Europos Sąjungos prekybos politika – kuri, deja, kol kas yra privaloma Jungtinei Karalystei – siekiant slapta įgyvendinti daugiausia socialistų tikslus, kurie būdavo nuolat atmetami.

Politiniu požiūriu pranešėjų machinacijos yra gan įspūdingos. Tačiau būdamas demokratas turiu tam paprieštarauti ir todėl rytoj balsuosime prieš.

 
  
MPphoto
 

  Laurence J.A.J. Stassen (NI) . – (NL) Pone pirmininke, klimato kaitos priežastys pagrįstos teorija, tačiau panašu, kad jos kilmė labiau religinė. Nepaisant to, ši religija iškeliama virš visko, kaip tai galima pamatyti iš šio pranešimo dėl tarptautinės prekybos. Pateikiamas siūlymas dėl tikros klimato diplomatijos; taip yra, ir Europos Sąjunga mielai tuo užsiima, tačiau tik laikantis griežtų klimatui nekenksmingų sąlygų – tiesiog taip, kaip Europos Sąjungai patinka – nepaisant to, kad šie prekybos partneriai labiau už viską norėtų nedelsdami pasinaudoti bendros rinkos vystymusi. Šiaip ar taip, eksportui reikalingas transportas ir didėjantys transporto mastai vertintini labai neigiamai dėl išmetamo CO2. Taigi šiuo klausimu Europa tikrai padės besivystančios ekonomikos šalims – visų pirma šalims, kurios priklausomos nuo, pvz., konkuruojančių žemės ūkio produktų eksporto. Kaip tai susiję su Europos Sąjunga? Pone pirmininke, dokumente trūksta ekonomikos suvokimo. Norėčiau pacituoti Y. Jadot’o pranešimo 57 pastraipą: „apgailestauja dėl to, kad didelę tarptautinės prekybos dalį sudaro vienarūšiai produktai, kurie galėtų būti lengvai pagaminami vietoje“. Citatos pabaiga. Koks ekonomikos genijus tai sugalvojo? Bet kas, turintis menkiausią ekonominį išsilavinimą, žinotų ekonominį principą, kuriuo remiantis specializacija ir prekyba yra pagrindiniai ekonomikos augimą lemiantys veiksniai. Naivūs šiame pranešime pateikiami argumentai pasaulio ekonomikai būtų pražūtingi. Nenuostabu, kad dauguma piliečių ir įmonių gali apsieiti be Europos tikslų klimato srityje. Vis dėlto Europa atkakli ir „šimtąjį“ kartą rengia daug absurdiškų tikslų klimato kaitos srityje. Tokioms besiformuojančios ekonomikos šalims kaip Kinija ir Indija jie nerūpi ir jos pasipelnys iš apribojimų, kuriuos Europa pati sau nustatė. Kas galiausiai turės sumokėti už utopinio Europos tikslo siekimo? Sumokės piliečiai ir įmonės.

 
  
MPphoto
 

  Małgorzata Handzlik (PPE).(PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau padėkoti H. Désir’ui už labai gerą bendradarbiavimą rengiant pranešimą dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautiniuose prekybos susitarimuose. Buvau Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos šešėlinė pranešėja dėl šio pranešimo. Įmonių socialinės atsakomybės klausimas jau kurį laiką iškeliamas diskusijose dėl tarptautinės prekybos ir ši tendencija pastebima į prekybos susitarimus, dėl kurių Europos Sąjunga neseniai vedė derybas su tokiomis šalimis kaip Pietų Korėja, Kolumbija ir Peru, įtraukiamose nuostatose dėl socialinės atsakomybės principų.

Džiaugiuosi, kad šiuo pranešimu Parlamentas pabrėžė būtinybę dar plačiau naudoti šias nuostatas, kurios pranešime vadinamos įmonių socialinės atsakomybės sąlygomis. Esu tikra, kad tokių sąlygų įtraukimas į tarptautinius susitarimus paskatins platesniu mastu pripažinti įmonių socialinės atsakomybės priemones ir paskatinti pačias įmones jas taikyti platesniu mastu. Idant nepamirštume, kad tinkamas šių priemonių veikimas didžiąja dalimi priklauso nuo pačių įmonių valios, nes būtent įmonės nusprendžia nustatyti griežtesnius reikalavimus negu teisiškai privalomi.

Ponios ir ponai, paskutinį kartą lankydamasis Indijoje verslininkų, kuriuos turėjau galimybę sutikti, paklausiau, ką jie veikia įmonių socialinės atsakomybės srityje. Visi jie pateikė labai konkrečius priemonių, kurių jie imasi šioje srityje, pavyzdžius. Tai mane nuteikia labai optimistiškai. Tikiuosi, kad H. Désir‘o pranešimas atspindės naują poziciją dėl priemonių, kurių ėmėsi Europos Sąjunga, ir paskatins dar platesnio masto įmonių socialinės atsakomybės standartų taikymą.

 
  
MPphoto
 

  George Sabin Cutaş (S&D).(RO) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti Yannicką Jadot’ą už aukštų siekių pasiūlymus, kuriuos jis pateikė savo pranešime, ir visų pirma už pasirengimą siekti kompromiso su visomis politinėmis frakcijomis, kurios pateikė pakeitimus.

Turime pripažinti, kad buvo labai svarbių momentų, kai Europos Sąjunga turėjo galimybę išsakyti bendrą poziciją. Kopenhagos konferencija buvo viena tokių, kai visas pasaulis tikėjosi, kad Europos Sąjunga imsis vadovaujamo vaidmens kovos su klimato kaita srityje ir kartu į procesą įtrauks atsargumo besilaikančias šalis. Deja, lūkesčiai nebuvo patenkinti ir ši aplinkybė tiesiogiai lėmė nusivylimą.

Galima padaryti išvadą, kad Europos Sąjungoje trūko susitarimo. Yra nacionalinių vyriausybių, kurios nepasirengusios prisiimti didelių įsipareigojimų dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo. Vienas neabejotinas šios padėties paaiškinimas galėtų būti ekonomikos ir finansų krizė, kuri sumažino jų entuziazmą įsipareigoti kurti plačių siekių klimato politiką.

Vis dėlto, vietinės ir pasaulinės reikšmės kovos su klimato kaitos klausimu turi būti nuolat rūpinamasi visose pasaulio šalyse. Tai ne tik grėsmės kitų kartų ateičiai, bet ir pasaulinio teisingumo klausimas.

Neteisinga, kai besivystančios ekonomikos šalims užkraunama pasaulinio atšilimo našta, o pramoninės valstybės ima praktiškai galvoti apie savo poreikius. Būtinas tikras Šiaurės ir Pietų šalių solidarumas.

Todėl Kankūno aukščiausiojo lygio susitikimą laikau galimybe toliau tobulinti ir plėsti galiojantį susitarimą. Kankūno susitarimas turi būti visuotinis, teisiškai privalomas susitarimas, kuris padėtų išlaikyti pasaulinį klimato atšilimą žemiau dviejų laipsnių pagal Celsijų.

Taip pat privalom patikrinimo procedūra, kuri turi būti aiškiau reglamentuota, negu buvo nustatyta Kopenhagoje. Be to, vien tik Europos Sąjungos pastangomis kovoje su klimato kaita negalima užtikrinti, kad po 2012 m. susitarimas būtų sėkmingai įgyvendintas. Mums turi pavykti įtikinti kitas šalis taip pat prisiimti platesnio masto įsipareigojimus dėl išmetamų dujų, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kiekio sumažinimo.

Galiausiai, tačiau tai ne mažiau svarbu, norėčiau pakalbėti apie tarptautinės prekybos ir klimato kaitos sąsają. Prekyba – tai svarbi priemonė perkelti technologijas į besivystančios ekonomikos šalis. Todėl turi būti pašalintos kliūtys prekybai ekologiškomis prekėmis. Tai gali būti padaryta sumažinant, bent Pasaulio prekybos organizacijoje, tarifus ekologiškiems produktams. Taip pat turime žinoti apie skilimą, kuris pasaulyje įvyko dėl darbo ir pervežimu grindžiamos gamybos dabartinėje prekybos sistemoje. Todėl kalbą baigiu prašymu skatinti vietinę gamybą Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Bearder (ALDE). – Pone pirmininke, kreipdamasi į Komisijos narį norėčiau pabrėžti, kad įmonių socialinės atsakomybės koncepcija ir praktika per pastarąjį dešimtmetį greitai pasklido verslo įmonėse. Kas gali prieštarauti tokioms pagrindinėms vertybėms kaip geras įmonės elgesys su darbuotojais ir žmogaus teisių bei aplinkos apsauga?

Dar iki šiol prekybos ir įmonių socialinės atsakomybės sąryšis buvo, geriausiu atveju, nežymus, o ginčų pernelyg daug. Tarptautinės prekybos santykiai reglamentuojami valstybių sudarytais susitarimais, tačiau jeigu ĮSA taptų privalomu įsipareigojimu, kuriuos šios įmonės turi prisiimti? Ar jie galėtų jų laikytis savanoriškai?

Europos gyventojai tampa vis labiau išprusę. Tiek daug paskutiniu metu įvykusių nelaimių – BP naftos išsiliejimas ne mažiausia jų – parodė, kad būtina stebėti standartus ir elgesį, kuriais remdamosi Europos įmonės veikia užsienyje.

Paprasti europiečiai jau nebenori džiaugtis ir pritarti tarptautinės prekybos masto didėjimui, grindžiamam tik ekonominiais sumetimais. Kai prekyba naikina gamtinę aplinką ir blogina vietos gyventojų gyvenimo kokybę, reikia pasakyti „gana“. Tik vyriausybės gali nustatyti standartus, kuriais būtų užtikrinta, kad etiškai ir skaidriai dirbančioms įmonėms nepakenktų tos, kurios tokių reikalavimų nesilaiko.

Europos Sąjunga turi skatinti įmones prisiimti įsipareigojimus dėl ĮSA ir pranešti apie ĮSA įsipareigojimus vykdant visą įmonės veiklą ir nacionalinėje valstybėje, ir užsienyje. Be šių priemonių ĮSA reikšmė gali sumažėti iki viso labo viešųjų ryšių akto kelioms tarptautinėms įstaigoms.

Pritariu šiam savo iniciatyva parengtam pranešimui, kuriame reikalaujama, kad Komisija įtrauktų ĮSA aspektą į ES tarptautinius susitarimus. Turime užtikrinti, kad su tvaria plėtra ir darbo teisėmis susijusiems reikalavimams būtų teikiama vienoda svarba siekiant tenkinti Europos Sąjungos komercinius interesus užsienyje.

 
  
MPphoto
 

  Jacky Hénin (GUE/NGL). (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Komisija, gindama nevaldomą laisvąją prekybą, organizuodama Europos Sąjungos „nusiginklavimą“ prekybos srityje, puikiai atliko savo išskirtiniu nuolankumu pasižymintį vaidmenį kaip įrankis, naudingas labai konkretiems interesams, kurie yra žalingi Europos darbuotojų atžvilgiu, tenkinti. Laisva, neiškreipta konkurencija yra mitas, kuris naikina darbo vietas ir žmonių gyvenimus.

Iš tikrųjų, jeigu konkurencija būtų laisva, būtų galimos visos dempingo formos, pradedant mokesčiais, socialiniu, valiutų ir aplinkosauginiu dempingu. Tai neišvengiamai iškreiptų konkurenciją. Ieškant išeities iš šios padėties, kuri yra žalinga darbo vietų pramonės sektoriuje atžvilgiu ir darbuotojus bei jų šeimas nugramzdina į skurdo liūną, turi būti užtikrinta griežta valstybių narių kontrolė dėl kapitalo judėjimo, turi būti panaikinti mokesčių rojai, iš komercinio sektoriaus turi būti pašalinti gyvenimui svarbiausi sektoriai – energetika, vanduo, vaistai, žemės ūkis ir mokymasis – ir, svarbiausia, turi būti nustatytas aplinkos apsaugos ir socialinis kriterijus, užtikrinantis lygiateisiškumą prekybos sektoriuje ir darbuotojų teisių apsaugą, ir užtikrintas jo laikymasis.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Köstinger (PPE).(DE) Pone pirmininke, Europos Sąjungai tenka labai didelė atsakomybė dėl žmogaus teisių, socialinių standartų ir aplinkos apsaugos dabartiniuose ir ateities prekybiniuose santykiuose. Šie standartai – tai svarbus pagrindas diskusijoms dėl laisvosios prekybos susitarimų. Visose derybos, kuriose ji dalyvauja, ES turėtų parodyti pavyzdį ir reikalauti tinkamų darbo sąlygų ir tausaus išteklių naudojimo. Šiomis aplinkybėmis norėčiau atkreipti dėmesį visų pirma į šiuo metu vykstančias derybas su MERCOSUR šalimis ir derybas su Indija. Ar iš tiesų Europos Sąjunga nori importuoti pigius produktus, kurie buvo pagaminti pasitelkiant vaikų darbo jėgą ir kurių gamyba susijusi su gamtinių išteklių naikinimu? Turime siekti užtikrinti, kad užuot siekus greito pelno, šiose šalyse būtų geros darbo sąlygos ir geri atlyginimai. Europos Komisija ir ateityje turi nustatyti aiškius reikalavimus būsimuose prekybos susitarimuose ir iškelti šį klausimą tarptautinėse derybose.

Vis dėlto šie standartai susiję ne tik su ES etiniais įsitikinimais ir ginamomis vertybėmis, bet taip pat su vienodu požiūriu į Europos ir už jos ribų esančius gamintojus. Taip pat svarbūs kiti veiksniai, t. y. didėjanti prekių paklausa Europos tarp vartotojų ir galimybė nustatyti gamybos būdą. Šiomis aplinkybėmis galiausiai norėčiau apžvelgti Y. Jadot’o pranešimą. 48 pastraipoje itin kritikuojamas bendras žemės ūkio modelis. Vis dėlto šis modelis užtikrina saugų aukštos kokybės maisto tiekimą. Pranešime kalbama apie jo tariamą neigiamą poveikį klimato kaitai. Norėčiau gan aiškiai pasakyti, kad šiuo atveju prioritetu laikoma mūsų 500 mln. piliečių skirto maisto sauga. ES privalo išsaugoti galimybę savarankiškai pasirūpinti maisto tiekimu ir neturėtų tapti priklausoma nuo importo. Tai būtų didelė nelaimė. Turiu didelių įsipareigojimų ES piliečiams ir todėl negaliu pritarti šiai pranešimo daliai.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Pone pirmininke, esu glaudžiai susijusi su nauja tarptautinės prekybos strategija. Būdama INTA komiteto narė, ankstesnės Parlamento kadencijos laikotarpiu aš atkakliai raginau siekti, kad mūsų prekybos politika taptų sąžiningą konkurenciją skatinančia priemone ir pagrindine priemone siekiant pasaulinėje rinkoje išsaugoti Europos vertybes ir apginti komercinius interesus. Spaudimas sugriežtinti socialinius ir aplinkosauginius reikalavimus yra būdas tarptautinės prekybos konkurencijos procese užkirsti kelią nesąžiningam elgesiui ir nevienodoms sąlygoms. Šešerius metus raginau, kad į visus prekybos susitarimus būtų įtrauktos sąlygos dėl žmogaus teisių, kurių laikymasis būtų būtina sąlyga siekiant gauti lengvatų.

Galiausiai šiuo pranešimu šiandien Europos Parlamentas prašo Komisijos pateikti reglamento, uždraudžiančio į ES įvežti prekes, kurios pagamintos naudojant šiuolaikines vergijos formas ir priverstinį darbą ir kurios pagamintos šalyse, kuriose nepaisoma pagrindinių žmogaus teisių reikalavimų, projektą. Tai turi būti taikoma ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėms, ir Kinijai. Norėčiau nuoširdžia padėkoti ir pasveikinti kolegę T. Saïfi parengus šį dokumentą, kuris yra Parlamento daromos pažangos pavyzdys.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Pone pirmininke, Lisabonos sutarties priėmimas atvėrė galimybes užtikrinti ilgai lauktą komercinės teisės ir žmogaus teisių

pusiausvyrą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad Europos Sąjunga, siekdama išsaugoti savo patikimumą ir vientisumą, turi aktyviai naudotis šia galimybe ir žmogaus teisių srityje imtis nuoseklių veiksmų vykdydama ir vidaus, ir išorės politiką.

Norėčiau atkreipti dėmesį į prašymą Komisijai sudaryti susitarimus, kuriuose būtų įtrauktos sąlygos dėl demokratijos, žmogaus teisių ir socialinių, sveikatos ir aplinkosauginių standartų laikymosi, ir kartu užtikrinti, kad būtų vykdoma veiksminga stebėsena, kaip iš tikrųjų laikomasi šių standartų ir kaip jie įgyvendinami. Komercinio pobūdžio susitarimuose turi būti aiškiai atsižvelgta į intelektinės nuosavybės teises siekiant užtikrinti teisės į sveikatą, glaudžiai susijusios su realia teise į gyvybę, apsaugą. Norėčiau pasveikinti T. Saïfi parengus aiškų ir nuoseklų dokumentą.

 
  
MPphoto
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE).(SV) Pone pirmininke, manau, kad šiuos tris pranešimus galime reziumuoti pasakydami, kad keičiame požiūrį – anksčiau žmones vertinome kaip prekyboje naudojamus įrankius, dabar prekybą vertinsime kaip žmonių naudojamą įrankį. Norime atsisakyti logikos, pagal kurią iš prekybos uždirbamas euras prilygsta dviems prarastiems eurams aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriu. Pranešimuose taip pat pateikiama daug konkrečių pasiūlymų, pvz., T. Saïfi puikus pasiūlymas dėl pasaulio aplinkosaugos organizacijos arba pasiūlymas dėl Tarptautinės darbo organizacijos įgaliojimų išplėtimo, arba pasiūlymas dėl muitų, kaip nesąžiningos konkurencijos masto ir išmetamųjų teršalų, kurie kenkia klimatui, kiekio mažinimo priemonės, taip pat pasiūlymas dėl konsultavimosi su vietos bendruomene prieš imantis investicijų.

Komisijos nary, tai nėra tik geri ketinimai, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį. Dabar labiau norėtume matyti, kaip imatės konkrečių priemonių, atsižvelgdami į mūsų reikalavimus. Norime, kad esant būtinybei būtų priimami teisės aktai. Norime, kad atsiradus poreikiui jie būtų keičiami ir kad tarptautinėse derybose Komisija imtųsi iniciatyvos, siekdama patobulinti taisykles.

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI).(HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, mano partija Jobbik – Judėjimas už geresnę Vengriją, mano, kad aplinkos apsauga ir ekologinės pusiausvyros atkūrimas yra labai svarbūs. Esame įsitikinę, kad Europai gresia ne tik ekonominiai sunkumai ir recesija, bet taip pat ekologinė krizė. Šiuo atžvilgiu laikomės nuomonės, kad itin svarbu sukurti savivaldos sistemą Europos Sąjungos maisto ir lengvosios pramonės srityse. Niekas nesupranta, kodėl ES turi įsivežti daug česnako ir pipirų iš Kinijos ir vištienos iš Brazilijos, kai šiuos produktus galima pasigaminti patiems. Todėl sakome, kad reikia vietos savivaldos maisto ir lengvosios pramonės srityse. Mes, Europos Parlamentas, esame atsakingi už Europos ūkininkų, MVĮ ir mūsų pačių piliečių apsaugą, suteikiant jiems galimybę gauti švarų, aukštos kokybės maistą iš vietos ūkininkų. Taip pat manome, kad labai svarbu, jog ekologiškų technologijų taikymas taptų privalomas kuo platesniu mastu.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, prekyba – tai konkurencija. Žinoma, kalbame apie konkurenciją, kai yra galimybė varžytis, ir kai kurie su trečiosiomis šalimis mūsų sudaryti susitarimai mūsų pačių gamintojams sudaro nepalankias sąlygas.

Elisabeth Köstinger kalbėjo apie MERCOSUR šalis ir, žinoma, tiesa, kad daug į ES įvežamos žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos yra pagaminta laikantis kur kas švelnesnių standartų negu standartai, kurių reikalaujame laikytis ES viduje. Ši problema turi būti būtinai išspręsta.

Vis dėlto teigiama yra tai, kad kai kurie mūsų sudaryti susitarimai yra labai geri, pvz., laisvosios prekybos susitarimas su Korėja. Tokių susitarimų reikia daugiau. Manau, kad daugelis pritartų, jog tokie susitarimai būtų naudingi visoms šalims.

Norėčiau Komisijos nario paklausti, ar planuojama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimą su Japonija. Kopenhagos ekonominis tyrimas parodė, kad sudariusi tokį susitarimą Europa uždirbtų 33 mlrd. EUR, o Japonija – 18 mlrd. EUR

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, manau, kad tai buvo labai vertinga diskusija. Nors trys pranešimai grindžiami panašiu požiūriu, per man skirtą trumpą laiką negaliu šiandien išsamiai išnagrinėti išsakytų smulkių pastabų, minčių ir atsakymų. Kai kurios idėjos gali būti įgyvendinamos didesniu, kitos – mažesniu mastu, nes, kaip 27 nares turinčios Europos Sąjungos ir PPO narės, gyvename teisinėje, institucinėje ir politinėje sistemoje. Pabandysiu atkreipti dėmesį į, mano nuomone, pagrindinius kiekvieno pranešimo aspektus. Deja, negalėsiu jų apžvelgti išsamiai.

Kalbant apie T. Saïfi pranešimą, kai kurie jūsų kalbėjote apie galimybę TDO gauti stebėtojo statusą PPO. Pradėsiu nuo to, kad dar daug ką galima nuveikti siekiant tobulinti tarptautinį valdymą ir gerinti tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą. Antra, jeigu norime panaudoti prekybos politiką siekdami geresnių rezultatų socialinėje ir aplinkosaugos srityse, turime nustatyti įgyvendinamus tikslus. Struktūrinių pokyčių įgyvendinimas ilgai užtrunka ir jeigu PPO narystės išplėtimą ne tik su prekyba susijusiems klausimams aptarti vertintume realiai, tai – ilgalaikis tikslas.

Norėčiau pridurti, kad dėl T. Saïfi pranešime pateikto pasiūlymo, kad laisvosios prekybos susitarimus (LPS) reikėtų įvertinti žmogaus teisių požiūriu, manau, kad tai turėtų būti daroma vykstant deryboms. Todėl kiek skeptiškai vertinčiau pasiūlymą nustatyti konkretų laikotarpį, truksiantį nuo derybų pabaigos iki susitarimo sudarymo. Šis klausimas šįryt taip pat aptartas kitame kontekste, bet manau, kad turėtume laikytis procedūros, nustatytos Lisabonos sutartyje, kurioje labai aiškiai nustatyta, kad tokių susitarimų sudarymo iniciatyva priklauso Komisijai; po to pradedama ratifikavimo procedūra ir Taryba pasirašo, taip ratifikuodama dokumentą; tada Europos Parlamentas balsavimu turi teisę ir pareigą ratifikuoti dokumentą. Nepritarčiau minčiai vertinimą žmogaus teisių požiūriu – pavadinkime tai tam tikra išankstine sąlyga – atlikti prieš inicijavimo etapą. Kita vertus, manau, kad pati mintis susitarimą įvertinti žmogaus teisių požiūriu yra prasminga, ir ją vertintu teigiamai.

Taip pat pateikti konkretūs klausimai, pvz., dėl vaikų darbo. Žinote, kad šiuo metu vedame derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Indija, kuriose turi būti visapusiškai išnagrinėtas tvarumo klausimas. Indija laikosi itin savitos pozicijos dėl susitarimo skyriaus, kuriame aptariamas tvarumas, tačiau mes primygtinai reikalaujame – ir toliau reikalausime, kad toks skyrius būtų įtrauktas, ir manau, kad galiausiai jis bus įtrauktas į susitarimą.

Paprasčiausiai norėčiau paprašyti, kad kai vėliau dėl jo diskutuosite, atsižvelgtumėte į tai, kad kai kurių trečiųjų šalių mintys dėl tvarumo skyriaus gali būti susijusios ne tik su jo turiniu, bet taip pat su kai kurių trečiųjų šalių pozicija šiuo klausimu.

Dėl Y. Jadot’o pranešimo, girdėjau raginimų į visus dvišalius susitarimus įtraukti skyrių dėl klimato kaitos. Visiškai teigiamai vertinu aplinkosauginį tvarumą, nes ateitis mums nepriklauso. Tačiau manau, kad pripažindami, jog daugelis aspektų, kurie būtini siekiant užtikrinti pakankamas kovos su klimato kaita priemones – pradedant išmetamųjų teršalų kiekio ribos ir baigiant finansavimo klausimais – negali būti išdėstyti nuostatų forma mūsų prekybos susitarimuose, turime būti atsargūs. Manau, kad šis klausimas turi būti aptartas platesniu mastu, ir jeigu pasiekiamas platesnio masto susitarimas, žinoma, tokio susitarimo aspektai turi būti įtraukti į laisvosios prekybos susitarimus. Dėl to, ar tokios priemonės galimos vystymosi derybų raunde, Dohos vystymosi derybų raunde, kurį neseniai aptarėme, kyla kur kas daugiau abejonių, nes, žinoma, nėra visų šio daugiašalio proceso dalyvių sutarimo į galutinį dokumento tekstą įtraukti skyrių dėl klimato kaitos. Vis dėlto laikysimės pozicijos, kad pritariame šiai minčiai.

Galiausiai, kalbant apie H. Désir’o pranešimą, manau, kad atsižvelgiant į tai, jog rengiamas naujas Komisijos komunikatas dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA), pranešimas parengtas labai laiku.

Komisija ir OECD nariai aktyviai dalyvauja atnaujinant galiojančius OECD kriterijus 2011 m. gegužės mėn. vyksiančiam OECD ministrų susitikimui.

Vykdydami visas savo funkcijas, susijusias su ĮSA, nuodugniai išnagrinėsime įvairias atsakingo Europos įmonių elgesio skatinimo galimybes, neatsižvelgiant į šių įmonių veiklos geografiją, ir išsamiai įvertinsime galimybes ir pasekmes.

Norėčiau pridurti, kad šiuo atžvilgiu svarbi ne tik prekyba arba dvišaliai ar daugiašaliai susitarimai. Jungtinėse Valstijose neseniai priimtas teisės aktas, pagal kurį tarptautinėms įmonėms – ir ne tik toms, kurios savo veiklą vykdo Jungtinėse Valstijose, bet taip pat ir toms, kurios šios šalies teritorijoje turi registruotą būstinę – nustatytas reikalavimas prisiimti atsakomybę ir pateikti pažymą dėl finansinių operacijų ir sandorių, susijusių su žaliavomis.

Manau, kad labai sveikintina yra iniciatyva, kuri iš tikrųjų nesusijusi su dvišaliais susitarimais. Daugelis su žaliavomis susijusių veiklų nesusijusios su dvišaliais susitarimais, tai tiesiog tarptautinių įmonių vykdoma finansinė ir pramoninė veikla, tačiau jeigu jos turėtų savo registruotas būstines Jungtinėse Valstijose, tokių įmonių atžvilgiu Jungtinės Valstijos galėtų imtis veiksmų. Manau, kad būtų labai gerai ir mums pasvarstyti apie visiškai analogiškus veiksmus Europos įmonių, kurios daugiausia veiklą vykdo trečiojo pasaulio šalyse, atžvilgiu ir tada laikytis tos pačios pozicijos tokių šalių kaip Kanada ir Australija atžvilgiu, kad galiausiai būtų apimta didžioji dalis tokio pobūdžio pasaulio pramoninių ir gavybos pramonės šakų veiklų. Manau, kad tai būtų didelė paspirtis tvaraus vystymosi srityje.

Trumpai tariant, sveikinu dėl trijų pranešimų. Žinoma, esu pasirengęs toliau su jumis diskutuoti šiais klausimais artimiausius mėnesius ir metus.

 
  
MPphoto
 

  Tokia Saïfi, pranešėja.(FR) Pone pirmininke, turime per mažai laiko, Komisijos nary, kad atnaujintume diskusiją dėl ką tik mums pateikto jūsų atsakymo. Todėl, kaip ir minėjote, tęsime diskusijas.

Kalbą norėčiau pradėti padėkodama visiems kalbėtojams, visų pirma šešėliniams pranešėjams, tai pat kolegoms Y. Jadot’ui ir H. Désir’ui už mūsų bendradarbiavimą. Temos buvo panašios ir viena kitą papildančios, ir tai mums leido pasidalyti mintimis. Tai taip pat mums leido savo darbe išlaikyti nuoseklumą: pasiekti, kad prekybos ir komercijos srityse būtų labiau atsižvelgiama į žmogaus teisių, darbo teisės ir aplinkosaugos teisės sąvokas.

Kaip nurodžiau anksčiau, užtruks, kaip jūs, Komisijos nary, minėjote, kol mąstysena pasikeis, tačiau negalime laukti, kol ji ims keistis savaime. Todėl jeigu įgyvendinsime kai kurias iš įvairiuose šįvakar jums pristatytuose pranešimuose siūlomų priemonių, iš lėto pajudėsime teisingesnės ir ekologiškesnės ekonomikos linkme. Šiuos pokyčius turi inicijuoti Europos Sąjunga ir savo prekybos partneriams turi parodyti pavyzdį.

 
  
MPphoto
 

  Yannick Jadot, pranešėjas.(FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, norėčiau padėkoti Komisijos nariui K. De Guchtui už jo atsakymus ir jo pasiūlymą dėl darbo. Įsidėmėjau jo atsakymą dėl klimato kaitos skyriaus ir tikiuosi, kad mums pavyks išnagrinėti likusius aspektus ir pateikti pasiūlymus, kurių pagrindu bus imtasi konkrečių veiksmų, o kai kurie elementai bus įtraukti į prekybos susitarimus. Galiausiai tai, kad Pasaulio prekybos organizacijoje vykusios derybos dėl prekybos, kurios neabejotinai buvo itin sudėtingos, žlugo, taip pat suteikia įvairių galimybių Europos Sąjungai įtraukti naujesnius aspektus į dvišalius susitarimus ir pabandyti parengti naujo pobūdžio prekybos susitarimus, kuriuose dar platesniu mastu bus atsižvelgta į ES tikslus aplinkosaugos, klimato kaitos, žmogaus teisių ir socialinių teisių srityse.

Taigi, tam tikra prasme tai – galimybė. Manau, kad tai didelis reikalavimas, ir jeigu rytoj šie pranešimai susilauks didelio pritarimo, tai iš tikrųjų bus – ir norėčiau tikėti, kad taip ir bus – labai svarbus Europos Parlamento ženklas Komisijai ir Tarybai.

Norėčiau atsakyti į L. J. A. J. Stasseno, kuris paliko posėdį, pastabą dėl ekonomikos. Knygos ekonominėmis temomis ir toliau buvo rašomos po XIX a. Todėl galime matyti, kad sunkumai dėl socialinių ir aplinkosauginių aspektų įtraukimo į gamybos sąnaudas būdo yra svarbus veiksnys nustatant realią padėtį dėl lyginamųjų pranašumų.

Taip pat, C. Muscardini, visada pritarsiu jūsų nuomonei dėl Europos Sąjungos apsirūpinimo maistu savarankiškumo išsaugojimo. Be to, jeigu kartu su manimi ir kitais esate pasirengusi kritikuoti „Blair House“ susitarimą, kuris šiaip ar taip dabar Europoje yra pagrindinė kliūtis siekiant realaus apsirūpinimo maistu savarankiškumo ir maisto saugos, remsiu jus.

Todėl visiems kolegoms ir jums, Komisijos nary, dėkoju už atvirumą dėl konkrečios veiklos ir veiksmų siekiant susitarimų, dėl kurių derybos bus greitai užbaigtos ir kurie bus greitai sudaryti.

 
  
MPphoto
 

  Harlem Désir, pranešėjas. (FR) Pone pirmininke, kaip matote, man buvo likusios dvi minutės. Žinojote tai, todėl, jeigu jums būtų kilęs rūpestis dėl laiko, būtumėt galėjęs sutrumpinti šios mano kalbos dalies laiką, kuris būtų galėjęs būti trumpesnis. Visų pirma norėčiau padėkoti kolegoms ir Komisijos nariui už jo atsakymą.

Šioje diskusijoje stulbino labai plataus masto sutarimas, peržengiantis frakcijų tarpusavio nesutarimo ribas. Tačiau tą lėmė būtinybė labiau atsižvelgti į socialinius ir aplinkosauginius aspektus vykdant prekybos politiką, taip pat susitarimuose, dėl kurių vedame derybas.

Tada, kai nutraukėte mano kalbą, kad labai įdomiai pasisakytumėte, esu tikras, kad mūsų piliečiai visoje Europos Sąjungoje bus ja sužavėti, paprasčiausiai norėjau pasakyti mintį, kurią išsakė pats Komisijos narys, kad įmonės socialinė atsakomybė negali – jis visiškai teisus – pakeisti teisės aktų laikymosi ir valstybės narių atsakomybės.

Be to, K. De Gucht taip pat teisus sakydamas, kad atsižvelgiant į profesoriaus J. Ruggie pranešimą, apie kurį kalbėjo R. Howitt, būtent dabar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD) ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) teikiami pasiūlymai dėl naujų priemonių, susijusių su tarptautinių įmonių atsakomybe ne tik kasybos, bet taip pat ir daugelyje kitų sričių – visų pirma užsienyje esančių jų patronuojamų įmonių atžvilgiu – atsižvelgiant į jų įtakos arba tiekimo grandinės ribas. Teisminis bendradarbiavimas taip pat užtikrins, kad patronuojančioji bendrovė negalėtų išvengti atsakomybės už vienos iš patronuojamųjų bendrovių arba subrangovų veiksmus, kai pažeidžiamos aplinkosaugos arba socialinės taisyklės. Visa tai labai svarbu.

Paprasčiausiai manau, kad turime sukurti sąsają su prekybos susitarimais, nors, pripažįstu, bus sunku. Susitarime su Korėja ir susitarimuose su Lotynų Amerikos šalimis įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) jau paminėta kelis kartus. Manau, kad tęsdami šiandien su Komisija užmegztą dialogą ir toliau turime užtikrinti, kad tarptautiniuose prekybos susitarimuose mūsų tikslai dėl ĮSA ir dėl tvarios plėtros tarpusavyje derėtų.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Labai ačiū, pone H. Désir’ai.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

 
Atnaujinta: 2011 m. balandžio 14 d.Teisinis pranešimas