Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0683/2010)

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Pone pirmininke, aš balsavau už šią rezoliuciją dėl derybų dėl 2011 metų biudžeto. Praėjusią savaitę vykęs taikinimo posėdis tarp Europos Parlamento ir Tarybos, pasibaigęs nesėkme, sukėlė daug nerimo visoje Europos Sąjungoje. Tenka tik apgailestauti, kad Lisabonos sutartis kai kam dar netapo dokumentu, kurio būtina laikytis. Jei iki metų pabaigos nepavyktų susitarti dėl biudžeto ir kitų susijusių klausimų, pasekmės būtų labai rimtos. Europos išorės veiksmų tarnybos, trijų naujų Europos Sąjungos finansinių institucijų kontrolės institucijų kūrimas būtų labai sudėtingas dėl finansų trūkumo. Sanglaudos politika, kuri yra viena svarbiausių Europos Sąjungoje, taip pat nebūtų tinkamai įgyvendinama dėl lėšų stokos. Jau nekalbu apie strategiją „Europa 2020“, GALILEO programą, apie tai, kas būtų su jomis. Taigi manau, jog Europos Parlamento konstruktyvi ir kompromiso siekianti pozicija dar kartą parodo, kad Europos Parlamentas ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis iš tikrųjų veikia atsakingai.

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, dėl nesėkmingų derybų dėl bendro 2011 m. biudžeto norėčiau pasakyti: pirma, teisė rengti biudžetą yra pagrindinė bet kurio demokratinio parlamento teisė; antra, rimtai save vertinantis parlamentas turi šia teise naudotis; trečia, norėčiau paraginti Europos Vadovų Tarybą gerbti ir priimti šią neginčijamą Europos Parlamento teisę; ketvirta, turi būti nustatytas procesas siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamento balsas būtų išgirstas priimant sprendimus dėl biudžeto.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šį biudžetą ir neabejotinai aišku, kad jeigu mes Parlamente turime galią biudžeto srityje, turime ja naudotis.

Tačiau dabar turime pasvarstyti, kokių atsakingų veiksmų galime imtis. Galėčiau pasakyti, kad biudžeto turinys daugeliu atžvilgių neatspindi mūsų bendrų Europos Sąjungos idealų. Norėčiau, kad galėtume daugelį dalykų nuodugniai išnagrinėti ir išsiaiškinti, kas yra jau pasenę ir nereikalinga, kas jau nebeaktualu, ir kad tai paskatintų mus vėl išnagrinėti biudžetą ir nustatyti, kas jame jau pasenę ir nebereikalinga. Žinoma, taip pat svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų nuosavų išteklių, reikalingų tam, kad ji galėtų vykdyti ir funkcijas, dėl kurių susitarėme ir kurias numatėme Lisabonos sutartyje.

Sakydamas, kad yra klausimų, kuriuos turime įvertinti iš naujo, turiu galvoje tai, kas jau pasenę ir nebereikalinga, kaip antai parama tabako augintojams ir pan., kas, mano nuomone, šiandien jau nebegali būti priskirta Europos Sąjungos funkcijoms. Turime atsižvelgti į dabartines sąlygas ir parengti tokį biudžetą, kuris padės mums pasiekti tikrą Europos ekonomikos augimą.

Pranešimas: Tokia Saïfi (A7-0312/2010)

  Antonello Antinoro (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už T. Saïfi pranešimą, nes jis atitinka tikslą, kuriuo siekta jį rengiant, tiksliai apibrėžti, kaip įtvirtinti žmogaus teisių, socialinius bei aplinkos standartus tarptautiniuose prekybos susitarimuose.

Tai suteiks galimybę pagrindinėms tarptautinėms organizacijoms glaudžiau bendradarbiauti ieškant galimybių įtraukti į daugiašalius susitarimus socialinius klausimus. Būtų naudinga reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją siekiant sudaryti sąlygas tokios rūšies bendradarbiavimui, nors dėl kai kurių šalių ostrakizmo tokią reformą įgyvendinti būtų sudėtinga.

Į pastaruoju metu sudarytus tarptautinius susitarimus išlyga dėl žmogaus teisių, tiesą sakant, jau yra įtraukta ir ateityje sudarant prekybos susitarimus tai taps norma. Taigi mums reikia, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos ir 27 konvencijos, kad šalys galėtų naudotis bendrąja lengvatinių muitų tarifų sistema (GPS), ir papildomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti minėtų konvencijų įgyvendinimo galimybes.

Galiausiai reformavus bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šalims, kurioms ji reikalingiausia.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Šiais metais buvau Parlamento pranešėja metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje klausimu ir galiu tik dar kartą pabrėžti žmogaus teisių išlygų ir standartų įtraukimo į tarptautinius susitarimus svarbą.

Prekyba gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant ne tik pilietines ir politines, bet ir ekonomines bei socialines teises. Tik pagalvokite apie vaidmenį, kurį gali atlikti su prekyba susijusios pagalbos programos skatinant daugelio skurdžių pasaulio šalių vystymąsi. Turime nepamiršti, kad žmogaus teisių išlygos yra įtrauktos į visus ES sudarytus dvišalius prekybos susitarimus ir į besivystančioms šalims taikomus GSP ir GSP+ režimus.

Turėtume sugriežtinti šias išlygas ir sąlygas ir atidžiai stebėti, kaip jos įgyvendinamos. Turėtume apsvarstyti galimybę atlikti žmogaus teisių padėties ne ES šalyse, turinčiose prekybos ryšių su ES, vertinimą ir taikyti lengvatinius muitų tarifus toms šalims, kurios ratifikavo ir veiksmingai įgyvendina pagrindines tarptautines konvencijas dėl tvaraus vystymosi, socialinių teisių ir geros valdysenos.

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, prekybos tikslas – užtikrinti kuo didesnę gerovę ir naudą abiem tarpusavyje prekiaujantiems partneriams. Šalys neprekiauja viena su kita, prekiauja įmonės ir asmenys. Tačiau šiame pranešime ir apskritai ES prekybos politikoje matome Komisijos ryžtą įtraukti į ES komercinius susitarimus įvairių rūšių nekomercinius reikalavimus, ne tik susijusius su žmogaus teisėmis, aplinkos apsaugos standartais ir pan., bet ir gerokai žalingesnius reikalavimus, kuriais siekiama, kad kitos pasaulio dalys mėgdžiodamos ES taptų regioniniais komerciniais blokais.

Visa prekybos esmė – mainai dėl skirtumų. Nėra jokio tikslo įpareigoti, tarkime, Vidurio Amerikos šalis susiburti į komercinę sąjungą, kurios narės tarpusavyje prekiautų bananais, kava ir gėlėmis. Tiesą sakant, nėra ir didelės naudos turėti Europoje vienodai industrializuotų šalių bloką, kuri sudarę patys atsiskyrėme nuo augančių kitų pasaulio regionų rinkų. Tai žalinga besivystančioms šalims ir anglakalbėms šalims, ypač mano šaliai, kuri pakliuvo į varžančios ir silpnėjančios regioninės muitų sąjungos spąstus.

Pranešimas: Ivo Belet (A7-0286/2010)

  Peter Jahr (PPE). – (DE) Pone pirmininke, žiniasklaidai mūsų demokratinėje visuomenėje tenka labai ypatingas ir svarbus vaidmuo. Žiniasklaida užtikrina aukštos kokybės informaciją ir tuo labai prisideda prie mūsų demokratijos veikimo. Esu įsitikinęs, kad geros kokybės suderinta viešosios žiniasklaidos aplinka taip pat daro teigiamą įtaką privačiajai žiniasklaidai. Ir viešoji, ir privačioji žiniasklaida reikalingos viena kitai ir daro viena kitai teigiamą įtaką. Jeigu norime turėti suderintą informatyvią žiniasklaidos aplinką, turime paremti nepriklausomus visuomeninius transliuotojus kaip privačių transliuotojų kolegas. Tai vienas iš raktų į spaudos laisvę, o be spaudos laisvės mūsų bendruomenėje negali būti jokios reikšmingos žodžio laisvės.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, priešingai mūsų frakcijos rekomendacijai balsavau už I. Beleto pranešimą, nes, mano paties nuomone, labai svarbu, kad pripažįstame būtinybę užtikrinti visuomeninio transliavimo paslaugas, įskaitant paslaugas, kurias teikia nacionaliniai transliuotojai. Tai labai svarbus klausimas ir galėtume pasakyti, kad šių paslaugų požiūriu demokratinėse šalyse mūsų patirtis daugiausia tik teigiama.

Visiškai teisinga teigti, kad mums reikia ir komercinių kanalų. Šių dviejų skirtingų rūšių paslaugos, t. y. komercinių ir visuomeninių kanalų transliuojamos paslaugos, gali vienos kitą papildyti. Mano nuomone, turėti viešai prižiūrimą visuomeninį kanalą, teikiantį piliečiams nacionalinėse valstybėse ir visoje Europoje naujausią aktualią informaciją, neabejotinai yra pagrindinė teisė ir būtinybė žodžio laisvės požiūriu.

Manau, šis pranešimas puikus ir jį vertą paremti. Tikiuosi, kad ateityje visuomeninio transliavimo paslaugų užtikrinimas taps tendencija visose ES valstybėse narėse.

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už I. Beleto pranešimą, nes jame pripažįstamas ir tiksliai apibrėžiamas pagrindinis vaidmuo, kurį Europoje atlieka visuomeninio transliavimo sektorius. Vertinu šį pranešimą kaip svarbų Parlamento žingsnį, nes jame aiškiai teigiama, kad visuomeninis transliuotojas turi būti nepriklausomas nuo politinės valdžios įtakos.

Atrodo, tarsi šis pranešimas būtų specialiai skirtas Italijai, kur visuomeninio transliavimo paslaugas teikianti bendrovė „RAI“ jau beveik iširo, nes ją visiškai perėmė partijų politikai darydami žalą kultūriniam ir informaciniam visuomeninio transliavimo paslaugų turinio išsamumui, taigi ir visai šaliai. Tik pažiūrėkite, kas atsitiko praeitą savaitę transliuojant programą „Vieni via con me“ („Išeikite su manimi“).

Tokių visuomenės dezinformavimo profesionalų kaip A. Minzolini ir M. Masis bei tų, kurie jiems moka, veikla yra nesuderinama su pranešime, kurį Parlamentas šiandien priėmė, išsakytomis mintimis. Europos Sąjunga turėtų į tai atkreipti dėmesį ir imtis atitinkamų veiksmų. Daugiau nebenorime matyti partijų politikų per visuomeninę televiziją!

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0624/2010)

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Europos Parlamentas turėtų deramai įvertinti JT Saugumo Tarybos priimtas rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo.

90 proc. visų karo aukų yra civiliai asmenys, kurių daugumą sudaro moterys ir vaikai. Prievartavimas ir seksualinė vergovė – tai žiauri karo kasdienybė. Pagal Ženevos konvenciją prievartavimas ir seksualinė vergovė yra pripažįstami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Taip pat reikia pabrėžti, kad tarptautinė bendruomenė pripažįsta prievartavimą genocido dalimi. Labai svarbu, kad tie, kas šiuos nusikaltimus padaro, būtų priversti atsakyti už savo veiksmus.

Moterys turi būti skatinamos aktyviau dalyvauti įgyvendinant priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią konfliktams ir remti krizių valdymą bei taikos derybas. Taip pat svarbu suteikti moterims galimybę dalyvauti savo šalių atkūrimo procese po karo.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – (LT) Balsavau už šią labai svarbią rezoliuciją, nes negalima nepaisyti fakto, kad smurto prieš moteris mastai didėja. Tai ypač pastebima konfliktų ir karų zonose. Pritariu, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325, t. y. pirmosios rezoliucijos, kurioje aptariamas neproporcingai didelis ir specifinis ginkluotų konfliktų poveikis moterims, įgyvendinimui Europos Sąjungoje aukščiausiu lygmeniu būtų skirtas tinkamas dėmesys. Tai turėtų būti ypač svarbi tema persvarstant Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką, kai rengiamos visapusiškos nacionalinės žmogaus teisių strategijos, kai vertinamos Europos Sąjungos gairės dėl smurto prieš moteris ir mergaites, taip pat ES gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų bei kovos su visų formų jų diskriminacija. Pritariu raginimui numatyti reikiamą finansavimą kovai su smurtu prieš moteris, remti moterų dalyvavimą su taika, saugumu ir susitaikymu susijusiuose.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0622/2010)

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėl bitininkystės padėties ir paramos bitininkystės sektoriui, nes šios rūšies žemės ūkio gamyba yra labiausiai specializuota žemės ūkio veiklos rūšis. Pagalvojus apie vabzdžius, įprastai mums kyla nelabai malonios asociacijos. Vabzdžiai nėra mieli padarai, bet turime gyventi kartu su jais. Tačiau tai paprasčiausiai reiškia, kad bitės yra vieninteliai vabzdžiai, kuriuos žmogus prijaukino maisto ir žemės ūkio gamybos tikslais. Tai rodo, kokios nepaprastai svarbios jos yra.

Neužmirškime ir to, kad be bičių neturėtume didžiulės kitos produkcijos dalies, nes jos apdulkina augalus. Labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir vėl siekia užtikrinti, kad ES ir ES nepriklausančių šalių standartai, ypač žemės ūkio srityje ir pirmiausia bitininkystės sektoriuje, būtų suderinti. Komisija privalo į tai atsižvelgti.

Pranešimas: Lena Kolarska-Bobińska (A7-0313/2010)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, leiskite padėkoti L. Kolarskai-Bobińskai už jos bendradarbiavimą ir puikų pranešimą – pranešimą, kuris šiandien čia, Parlamente, buvo net patobulintas daugumai Parlamento narių apgynus nuomonę, kad Europoje turėtume padidinti savo CO2 kiekio mažinimo tikslą nuo 20 iki 30 proc. Tai būtina sąlyga, jeigu norime tapti pionieriais ir pasiekti pažangą ne tik aplinkos apsaugos srityje, bet ir užtikrinti ES konkurencingumą ekologiškų aplinkosauginių technologijų srityje. Taip galėsime vienu metu apsaugoti savo darbo vietas, ekonomiką ir aplinką ir laiku rasti atsakus į pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Europa. Šiandieninis balsavimas reiškia, kad ši diena yra sėkmės diena Europai.

  Jan Březina (PPE). – (CS) Pone pirmininke, balsavau už pranešimą dėl energetikos strategijos, kuriame nurodomos būsimos Europos Sąjungos energetikos politikos kūrimo kryptys. Norėčiau pabrėžti branduolinės energijos vaidmenį dabartiniame ir būsimame ES energijos rūšių derinyje ir netiesiogiai pripažintą būtinybę pratęsti šiuo metu veikiančių objektų tarnavimo laiką.? Galima teigti, kad pavienių šaltinių atžvilgiu ši strategija yra suderinta, nors joje nė karto neužsimenama apie, mano nuomone, svarbų vaidmenį, tenkanti anglims kaip kurui, deginamam atnaujintose elektrinėse. Sudėtinga įsivaizduoti, kaip galima padidinti ES energetinį saugumą nenaudojant anglių kaip stabilaus energijos šaltinio, suteikiančio galimybę lanksčiai reaguoti į staigiai išaugusį energijos poreikį. Silpnoji pranešimo vieta – pernelyg bendras jo pobūdis ir tai, kad į jį neįtraukta jokių lydimųjų teisės aktų. Konkrečiam šios strategijos turiniui ir jo praktiniams aspektams turės didžiulės įtakos ir šiuo metu rengiamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. veiksmų planas, kuris turi būti paskelbtas kitų metų pradžioje.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už šį svarbų dokumentą. Juo konstruktyviai prisidedama prie Europoje vykstančių diskusijų dėl patikimos bendros energetikos strategijos.

Energetinis saugumas yra neabejotinai vienas iš pagrindinių šios strategijos aspektų. ES turi skatinti, kad būtų suformuota bendra – gal net viena bendra – energetikos politika. Visoje Europoje veikiančioms reguliavimo institucijoms turi būti pavestas svarbesnis vaidmuo. Europos Komisija privalo atlikti aktyvesnį vaidmenį ieškant galimybių turėti alternatyvias energijos išteklių tiekimo trasas, visų pirma iš Azerbaidžano ir Vidurio Azijos, taip pat iš Šiaurės Afrikos bei kitų šalių. Europa turi papildomai investuoti į suskystintų gamtinių dujų terminalus ir padėti savo naujausioms valstybėms narėms daryti tą patį.

Kitos priemonės, kaip antai energijos vartojimo efektyvumo didinimas, investicijos į branduolinę energetiką ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų naudojimo skatinimas, taip pat reikalingos. Labai svarbus šios dėlionės elementas – ES energijos vidaus rinkos liberalizacija. Todėl turėtume besąlygiškai paremti Parlamento Pirmininko J. Buzeko ir buvusio Komisijos Pirmininko J. Delorso iniciatyvą įsteigti Europos energetikos bendriją.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, aš taip pat manau, kad šis L. Kolarskos-Bobińskos parengtas pranešimas yra puikus. Svarbu, kad juo nurodomos Europos energetikos strategijos plėtojimo per ateinantį dešimtmetį kryptys. Taip pat puiku, kad jame skiriamas labai didelis dėmesys energijos tiekimo saugumo, efektyvaus energijos vartojimo klausimams, nepamirštant ir energijos taupymo. Tai labai svarbūs klausimai.

Be to, labai svarbu, kad investuotume į mokslinių tyrimų sritį ir naujas skirtingų aplinkosauginių technologijų pritaikymo galimybes. Inovacijų šioje srityje labai reikia, jeigu norime sukurti švaresnę ir energetikos srityje mažiau nuo kitų priklausomą Europą. Todėl didžiausią dėmesį turime skirti alternatyvių rūšių energijai. Tiesa, kad mums reikia branduolinės energijos kaip pagrindinės rūšies energijos, bet mums reikia ir naujų investicijų į alternatyvių rūšių energiją. Tikiuosi, galėsime laipsniškai liautis deginę anglis. Nenorėčiau išvysti anglių juodumo spalvos Europos energetikos ateities.

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). – (LT) Balsavau už šį pranešimą dėl Europos Sąjungos energetikos strategijos, kuris apima daugybę svarbių dalykų ir svarbių klausimų, kuriame kalbama apie atsinaujinančią energetiką, apie mokslinius tyrimus, inovacijas, apie taršos mažinimą ir, aišku, apie energetinio saugumo didinimą. Aš ypač remiu Europos Parlamento nuostatą, kad energetiniai tinklai, net jei jie yra komercinio pobūdžio, turėtų būti reglamentuojami skaidriais tarpvalstybiniais susitarimais, nepažeidžiančiais valstybių narių interesų. Kai kurių valstybių dvišaliai susitarimai ir vykdomi projektai, tokie kaip dujotiekis „Nord Stream“, kelia nepasitikėjimą ne vien aplinkosauginiu aspektu, bet ir bendro solidarumo principu. Susitaria dvi valstybės, iš kurių viena yra Europos Sąjungos narė, o į Europos Sąjungos sutartyse deklaruojamą valstybių narių solidarumo principą iš esmės numojama ranka. Dėl šios priežasties pritariu tam, kad išorės vamzdynai ir kiti energetikos tinklai, patenkantys į Europos Sąjungos teritoriją, būtų reglamentuojami tik skaidriais tarpvyriausybiniais susitarimais, sudarytais griežtai laikantis Europos Sąjungos teisės aktų. Tokiems vamzdynams turėtų būti taikomos Europos Sąjungos vidaus rinkos taisyklės, įskaitant tas, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų šalių patekimas į rinką.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, su džiaugsmu balsavau už šį pranešimą ir noriu pagirti kolegę ir draugę L. Kolarską-Bobińską už jos laimėjimą.

Dalyvavau Parlamento diskusijose dėl šio pranešimo, bet man nepavyko pritraukti pirmininko dėmesio vykstant procedūrai „prašau žodžio“. Todėl norėčiau išsakyti dvi mintis: pirma, Europos Sąjunga turėtų skirti didžiausią dėmesį moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, antra, turėtų būti sukurtas visos Europos Sąjungos mastu veikiantis elektros energijos kaupimo ir perdavimo tinklas. Jeigu veiksime atitinkamai, mums pavyks padaryti didelę pažangą.

Baigdamas norėčiau pasidžiaugti, kad už šį pranešimą balsavo didelė EP narių dauguma.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0616/2010)

  Jens Rohde (ALDE). – (DA) Pone pirmininke, neabejotinai džiaugiuosi, kad Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pateikiamas derybinis pasiūlymas siekiant paremti į Kankūną derėtis vyksiantį Komisijos narį, atsakingą už klimato klausimus. Tačiau taip pat manau, kad, atsižvelgiant į dideles problemas, su kuriomis susidurta praeitais metais bandant pasiekti, kad Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje ES kalbėtų vienu balsu, šia rezoliucija suteikiama peno apmąstymams apie tai, kodėl esame tokie susiskaidę Parlamente, o kad taip yra, akivaizdžiai parodė balsavimas ir dėl pakeitimų, ir dėl visos rezoliucijos. Šiuo atžvilgiu, manau, galbūt galėtume šiek tiek pasimokyti iš to fakto, kad turbūt būtų naudinga susilaikyti nuo reikalavimų dėl vadinamojo Tobino mokesčio ir kitų mokesčių, nes negebėjimas susitarti šiais klausimais yra viena iš mūsų susiskaidymo priežasčių. Esant kitoms vienodoms aplinkybėms, būtų buvę geriau, jeigu būtume atsisakę šių savo reikalavimų ir suteiktume savo derybininkams aiškesnius ir platesnius įgaliojimus.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0675/2010)

  Antonio Masip Hidalgo (S&D). – (ES) Pone pirmininke, kai kurie sako, kad tik pasmerkti Maroką yra per švelnu, atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimų mastą Sacharoje, kur Marokas yra ne kas kita, o šalis okupantė, pagal tarptautinę teisę neturinti jokių suverenių teisių į šią teritoriją. Tačiau svarbu tai, kad Parlamentas siunčia žinią, jog Europa kaip visuma daugiau nepakęs Maroko vykdomo smurto.

Vakar Parlamente kalbėjau apie Hagos teismą. Tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė, kuriai, deja, nepavyko užkirsti kelią genocidui Ruandoje, Jugoslavijoje ir Darfūre, šį kartą užkirs tam kelią Vakarų Sacharoje ir Marokas stos ne prieš kurį nors kitą teismą, įskaitant teismą Hagoje, bet šį kartą bus teisiamas karo nusikaltimų tribunole.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, tenka apgailestauti, kad kai kurių ES šalių vykdoma užsienio politika tebėra kolonijinė. Tai labai akivaizdu Vakarų Sacharos atveju. Ypač atsakingos už tai, kad konfliktas užsitęsė, yra Maroką remiančios Ispanija ir Prancūzija. Vakarų Sachara yra paskutinė Afrikos kolonija ir būtent JT rezoliucija, priimta 1966 m., pirmą kartą pasiūlyta, kad ši teritorija būtų išlaisvinta nuo kolonijinio valdymo.

Padėtis Vakarų Sacharoje pastaruoju metu pablogėjo. Maroko valdžia griebiasi žiaurių smurto veiksmų. Pranešama apie daugybę mirčių, sužeidimo ir dingimo be žinios atvejų. Be to, į krizės apimtą teritoriją neleidžiama patekti, taigi joje gyvenantys žmonės net negali gauti tarptautinės pagalbos. Turėtų būti kuo skubiau imtasi veiksmų, kad dabartinei krizei Vakarų Sacharoje ir visam šiam konfliktui būtų padarytas galas. Tai ES užsienio reikalų ministrės C. Ashton ir visų ES valstybių narių užduotis.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0650/2010)

  Dimitar Stoyanov (NI). – (BG) Pone pirmininke, balsavau, žinoma, už rezoliuciją dėl Ukrainos ir savo argumentus išdėsčiau vakarykštėse diskusijose.

Tačiau paprašiau žodžio norėdamas pateikti vieną svarbų paaiškinimą, nes vakar per diskusijas buvo pasakyta kai kas, kas nėra tiesa. Labiau nei tikėtina, kad tuo metu E. Brok buvo suklaidintas neteisingai vartojamų terminų. Tačiau jis pasakė, kad Ukrainoje saugumo tarnybos vadovas skiria ir dalyvauja skiriant Konstitucinio teismo teisėjus.

Šį vakarą pasitikslinau dėl šio fakto ir įsitikinau, kad taip nėra. Konstitucinio teismo teisėjus skiria Ukrainos prezidentas, parlamentas ir teisminė valdžia. Tikrovėje saugumo tarnybos vadovas visiškai nedalyvauja skiriant Konstitucinio teismo teisėjus. Norėjau šį klausimą išaiškinti.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, pagaliau turime rezoliuciją dėl Ukrainos, kurią priėmė mūsų Parlamentas. Mums neabejotinai kėlė rūpestį pastarieji įvykiai šioje šalyje. Jeigu Ukraina yra mūsų strateginė partnerė, tuomet, kaip aš suprantu, išreikšti rūpestį dėl trūkumų, kuriuos matome, pvz., dėl pernelyg didelės valdžios, suteiktos Ukrainos saugumo tarnyboms ir priemonių, kurių šios ėmėsi siekdamos įbauginti šioje šalyje veikiančias NVO ir kontroliuoti Ukrainos žiniasklaidą, yra mūsų pareiga.

Mums taip pat kelia rūpestį visas politinis procesas, įskaitant tai, kad opozicinės partijos negali dalyvauti rinkimuose be suvaržymų ir diskriminacijos. Tačiau turėtume ir toliau remti Ukrainos integracijos į Europą perspektyvas ir stengtis priartinti Ukrainą prie Europos labiau ją skatindami, o ne taikydami sankcijas, nes ji gali dar labiau nutolti, ir padaryti viską, kas mūsų galioje, kad šis mūsų strateginis tikslas būtų pasiektas.

Pranešimas: Yannick Jadot (A7-0310/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Europos Sąjunga vykdo labai plataus masto aplinkos apsaugos politiką, kuri taip pat apima žemės ūkį ir pramonę. Tačiau dabartinėmis gamybos ir konkurencijos sąlygomis neįmanoma nutraukti cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje ar pakeisti gamybos metodus taip, kad gaminant produkciją nebūtų suvartojama tiek daug energijos. Kaltinti Europos Sąjungą, kad ši nėra lyderė ekologinės politikos srityje, ir pateikti Jungtines Amerikos Valstijas ir Kiniją kaip pavyzdį visiškai neteisinga. Juk šios šalys yra lyderės pagal išmetamo CO2 kiekį. Nepaneigiamu faktu yra prioritetinė aplinkos apsaugos svarba, todėl turėtume dėti visas pastangas siekdami užtikrinti, kad Europos ekonomika – jos pramonė, žemės ūkis ir transporto sektorius – būtų tvari. Gamtos teikiamos gėrybės yra mūsų didžiausia vertybė, kurios susigrąžinti sykį praradus neįmanoma. Todėl turėtų būti padaryta viskas, kas įmanoma, kad būtų rastas patarlėse minimas aukso vidurys.

Pranešimas: Harlem Désir (A7-0317/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, suderinti ekonominius ir socialinius interesus labai svarbu, bet ir labai sunku. Bendradarbiavimas ekonomikos srityje, atitinkantis pagarbos pagrindinėms demokratijos nuostatoms ir piliečių gerovei principus, yra Europos Sąjungos pagrindas. Būtent todėl taip svarbu nustatyti vienodus žmogaus teisių, socialinius ir aplinkos apsaugos standartus tarptautiniuose prekybos susitarimuose. Nustačius tokią normą Europos Sąjungos prekybos politikoje, piliečiai pradės vertinti ES teigiamai, be to, pagerės ES santykiai su partneriais. Tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje nepaprastai svarbus ir Europos Parlamentas turėtų jį kuo tvirčiau remti.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0623/2010)

  Jarosław Kalinowski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimai apima labai plačią reguliuojamąją sritį, o dėl spragų teisės aktų nuostatose – paliktose tyčia ar nesąmoningai – gali būti sunaikinta konkurencija. Taigi tai labai svarbus ir kartu tikslumo reikalaujantis klausimas. Pusiausvyra turi būti užtikrinta nustatant atitinkamų nuostatų standartizavimo procedūras ir skatinant suinteresuotąsias šalis siekti sutarimo. Intelektinės teisės turi būti gerbiamos, o jas pažeidus turi būti taikomos griežtos sankcijos. Taip pat pritariu autoriaus reikalavimui dėl priimamų teisės aktų tekstų kokybės. Šiandien daug tekstų surašyti kalba, kurią dažnai labai sunku suprasti eiliniam piliečiui.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0683/2010)

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Ir vėl politiniai sostinės atstovai ir buržuazinės vyriausybės surengė farsą siekdamos manipuliuoti žmonėmis. Svarbiausia yra ne tai, reikia mums padidinti biudžetą ar ne, bet tai, kur nukeliaus jo lėšos. Dėl to taip pat nuspręsta. Pagal BŽŪP skurdiems vidutiniams ūkiams skiriamos žemės ūkio subsidijos sumažintos, o žemės ūkiui skirtų fondų lėšomis bus finansuojami vadinamieji reikalavimus atitinkantys projektai; t. y. projektai, kurių įgyvendinimo sutartys tiesiogiai ar per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės organizacijas skiriamos stambioms verslo grupėms. Taigi ES biudžeto lėšomis siekiama remti ir monopolines grupes. Kita vertus, bet koks Bendrijos biudžeto padidinimas reiškia, kad papildomomis biudžeto lėšomis bus siekiama finansuoti prieš eilinius piliečius nukreiptą ES politiką ir veiklą, kaip antai neseniai patvirtintą Europos išorės veiksmų tarnybos mechanizmą, sukurtą tam, kad ES galėtų lengviau įgyvendinti savo imperialistinę politinės ir karinės intervencijos politiką.

ES biudžetas – tai dar viena priemonė, naudojama siekiant atrėžti nuo eilinių piliečių didelę dalį jų pajamų ir perskirstyti jas monopoliniam kapitalui. ES viduje vykstanti imperialistinė kova nesusijusi su piliečiais, tai buržuazinių klasių ir kapitalo grupių kova dėl to, kam atiteks grobio, gauto apiplėšus eilinius žmones, liūto dalis.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Esu tikra, kad jums žinomos problemos, kurios vėl sudrebino Europos Sąjungą tvirtinant 2011 m. biudžetą. Europos Komisija ir Parlamentas norėjo padidinti biudžetą apytikriai 5 proc., kad ES galėtų įgyvendinti naujas politikos kryptis, kaip antai finansų rinkos reguliavimas, bendra užsienio politika ir t. t., nustatytas atsakant į iššūkius, su kuriais susiduriame. Atsižvelgdamas į dabartinius biudžeto suvaržymus, Parlamentas galiausiai sutiko vėl sumažinti šio padidinimo dalį iki 2,91 proc., jeigu bus įgyvendintos politinės sąlygos dėl nuosavų išteklių skyrimo Europos Sąjungai siekiant užbaigti sunkią valstybių narių kovą derantis dėl biudžeto lankstumo ir pagrindinių strateginių prioritetų finansavimo. Kadangi Europos Vadovų Taryba atmetė šias sąlygas, balsavau už naują rezoliuciją, kurioje išdėstoma labai pagrįsta, konstruktyvi, bet kartu ir plataus užmojo Parlamento pozicija. Nors aš ir mano kolegos esame pasiruošę suveržti diržus kartu su visais kitais Europoje, mes taip pat norime pabrėžti Europos indėlio svarbą derinant ir remiant Europos Sąjungos įgyvendinamas politikos kryptis.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šią rezoliuciją. Lisabonos sutartis atnešė nemažai svarbių pokyčių įvairiose srityse ir suteikė naujų galių Europos Parlamentui. Nepavykęs bandymas susitarti su Europos Sąjungos Taryba dėl 2011 m. biudžeto buvo pirmasis rimtas Europos Parlamento mėginimas pasinaudoti jam priskirtomis galiomis. Europos Parlamentas yra pasirengęs kuo greičiau pasiekti susitarimą, kad ES 2011 m. pradėtų su priimtu biudžetu ir kad dėl vėlavimo nenukentėtų svarbių sričių ir projektų finansavimas. Tačiau susitarime su Taryba turi būti įvardinti Europos Parlamento reikalavimai ir susitarta dėl tam tikrų lankstumo priemonių, kurios turėtų sudaryti sąlygas 2011 m. ir vėlesniais metais tinkamai finansuoti politikos sritis, susijusias su naujomis kompetencijos sritimis, suteiktomis pagal Lisabonos sutartį ir strategiją „Europa 2020“. Europos Komisija turi įsipareigoti pateikti pasiūlymus dėl naujų ES nuosavų išteklių, o su Taryba turi būti susitarta dėl finansinės struktūros peržiūros. Be to, visos trys institucijos turi susitarti dėl bendradarbiavimo metodo, kuris apimtų EP dalyvavimą derybose dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Europos Parlamentas turi laikytis savo pateiktų reikalavimų, nuo kurių ne vien priklausys ES biudžeto formavimas ateityje, bet kurie taip pat sukurs precedentąs plėsti vienintelės tiesiogiai renkamos institucijos įtaką Europos Sąjungos valdyme.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Europos Parlamentas turi nepasiduoti Europos Komisijos spaudimui ir nepatvirtinti 2011 m. biudžeto. Jeigu Parlamentas patvirtintų biudžetą, tai reikštų, kad demokratiškiausias ir vienintelis tiesiogiai renkamas forumas Europos bendrijoje pažeistų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimuose įtvirtintas nuostatas. Iš Europos Komisijos vadovų reakcijos galima spėti, kad Europos Sąjungos vykdomajai valdžiai susidaro įspūdis, kad Parlamentas nepritaria parengtam biudžetui būtent siekdamas parodyti, kieno rankose yra tikroji valdžia. Tačiau Parlamentas, kurio visi nariai balsavo prieš Komisijos pasiūlytą 2011 m. biudžetą, neabejotinai turi svarbesnės veiklos nei veltis į beprasmišką kovą dėl valdžios. Biudžete iš tikrųjų neatsižvelgta į naujas Europos Sąjungos kompetencijos sritis ir nenumatytas strategijos „Europa 2020“, kuriai visi vieningai pritarė, finansavimas.

Mūsų priimami sprendimai turi būti nuoseklūs. Parengę ir patvirtinę strateginius planus, kuriais siekiama tinkamų tikslų, taip pat turime numatyti lėšų jų įgyvendinimui finansuoti. Parlamentui Lisabonos sutartimi suteikta teisė nustatyti kelią, kuriuo Europos Sąjunga kitais metais eis. Bendri veiksmai, kurių ėmėsi visos Europos įstatymų leidžiamosios valdžios parlamentinės frakcijos, tik rodo, kad biudžetas turi būti persvarstytas vadovaujantis daug lankstesniu požiūriu.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja, techniškai kalbant, mums primenama apie tris sąlygas, nuo kurių priklauso Parlamento balsavimo dėl 2011 m. biudžeto rezultatas: pirma, turi būti numatyta galimybė mobilizuoti biudžeto lankstumo priemonę, kuri yra būtina siekiant užtikrinti minimalų Bendrijos kompetencijos sričių ir prioritetų finansavimą, antra, Europos Komisija turi įsipareigoti iki 2011 m. liepos mėn. pateikti konkrečius pasiūlymus dėl naujų ES nuosavų išteklių, trečia, ateityje su Parlamentu turi būti aktyviai bendradarbiaujama svarstant klausimus dėl Europos Sąjungos finansavimo sistemos, ypač aptariant nuosavų išteklių klausimą ir rengiant būsimą daugiametę finansinę programą. Šia rezoliucija dar kartą patvirtinami Lisabonos sutartimi Tarybos atžvilgiu padaryti pakeitimai, kuriais siekiama, kad Taryba pagaliau pripažintų naujas Parlamento teises sprendžiant su biudžetu susijusius klausimus. Turime suprasti, kad ši institucijų tarpusavio kova ginčijantis dėl biudžeto, kurioje Parlamentas vėl įkūnija Bendrijos dvasią ir pagarbą Europos Sąjungos piliečiams, kelia pavojų Europos integracijai ir paties Bendrijos projekto ateičiai. Galiausiai valstybės narės, kurios pačios ratifikavo šią Sutartį, turi visapusiškai atsižvelgti į joje nustatytus reikalavimus ir imtis įgyvendinti šia Sutartimi užsibrėžtus plataus užmojo tikslus.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Prieš Komisijai pasiūlant naują biudžeto projektą, Europos Parlamentas norėjo dar kartą patvirtinti vaidmenį, kurį ketina atlikti derantis dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Nustatėme tris sąlygas: pirma, kad būtų išlaikytas lankstumo mechanizmas, ypač tam, kad galėtume mobilizuoti milijonus eurų ir suteikti pagalbą besivystančioms šalims ekstremalios situacijos atvejais, antra, kad Komisija pateiktų svarių pasiūlymų dėl naujų nuosavųjų išteklių, trečia, kad Taryba įsipareigotų išnagrinėti šiuos pasiūlymus kartu su Parlamentu derantis dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Rezoliucija priimta labai didele balsų dauguma, o tai rodo, kad Parlamentas pasiryžęs patvirtinti 2011 m. biudžetą, jeigu šios trys sąlygos bus įgyvendintos.

  Göran Färm, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu. – (SV) Apgailestaujame, kad derantis kol kas nepavyko susitarti. Nepaisant to, kad Europos Parlamentas labai palengvino derybas priimdamas pasiūlymą dėl 2011 m. Tarybos biudžeto, pasiūlydamas sprendimą dėl didelių ir finansavimo požiūriu sudėtingų projektų, kaip antai branduolio sintezės tyrimo programa ITER, ir pažadėdamas greitai patvirtinti taisomąjį biudžetą Nr. 10, pagal kurį valstybės narės atgautų vos per 600 mln. EUR, dėl mažumos valstybių, įskaitant Švediją, pasipriešinimo šios derybos nutrūko.

Parlamento rezoliucijoje pabrėžiama, kad derybos turėtų būti tęsiamos, bet joje taip pat nustatomi reikalavimai, kurių ateityje turi būti laikomasi.

Kad būtų išvengta biudžeto krizių ir kad ES sugebėtų finansuoti pagrindinius prioritetus, kaip antai klimato politika ir strategija „Europa 2020“, ateityje ES biudžetas turės būti daug lankstesnis. Tačiau nemanome, kad bendras ES biudžeto išlaidų lygis turi būti padidintas. Siekiant išvengti rizikos, kad Parlamentas vetuos biudžeto projektą tuo atveju, jeigu jam bus leista pateikti savo poziciją dėl paketo paskirstymo valstybėms narėms tik tuomet, kai derybos bus jau pasibaigusios, taip pat manome, kad Parlamentui turėtų būti leista dalyvauti parengiamosiose derybose dėl kito ES ilgalaikio biudžeto po 2013 m. ir diskusijose dėl būsimo šio ilgalaikio biudžeto finansavimo, nes tokiu atveju Parlamentui nebus būtina pateikti savo poziciją nuosavų išteklių klausimu. Galiausiai norėtume pabrėžti, kad šiais reikalavimais Parlamentas neviršija Lisabonos sutartimi jam suteiktų įgaliojimų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Dėl to, kad kai kurios valstybės narės Taryboje pasipriešino Komisijos pasiūlymui, derėdamiesi dėl 2011 m. biudžeto dabar atsidūrėme institucinėje aklavietėje. Tikiuosi, ši aklavietė bus kuo greičiau įveikta, nes biudžete turi būti atsižvelgta į Europos Sąjungos įsipareigojimus ir funkcijas pagal Lisabonos sutartį.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Parlamentas nori, kad Lisabonos sutartis būtų gerbiama ir kad ES vyrautų institucinė taika. Pagal Lisabonos sutartį Parlamentas iš tikrųjų turi dalyvauti balsuodamas arba pateikdamas savo nuomonę derantis dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo, būsimos daugiametės finansinės programos ir naujų nuosavų išteklių. Kalbant apie tarpinstitucinį susitarimą, akivaizdu, kad tai, ar Europos institucijos, ypač Taryba, laikysis įsipareigojimų, priklausys nuo galimybės lanksčiai įgyvendinti dabartinę daugiametę finansinę programą.

Strategija „Europa 2020“, tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus programa (ITER), Europos išorės veiksmų tarnyba, finansų rinkos priežiūra – tai tik keli pavyzdžiai tų sričių, kurias reikia finansuoti. Taryba turi atsižvelgti į Lisabonos sutartį ir naujų sričių, kurios dabar priklauso ES kompetencijai, kaip atspindėta biudžete, ir didesnių Europos Parlamento įgaliojimų, ypač biudžeto srityje, požiūriu. Šiais pokyčiais iš tikrųjų sustiprinamas demokratinis Europos Sąjungos institucijų teisėtumas. Demokratiškesnį ES valdymą užtikrinsime vadovaudamiesi Bendrijos metodu, o ne eidami tarpvyriausybiškumo keliu. Atsižvelgdamas į ribotus valstybių narių biudžeto išteklius, Parlamentas reikalauja tik mažos dalelės to, kas būtų pageidaujama.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes nepritariame pasiūlytam 2011 m. biudžetui. Tačiau nepritariame ir daugumai pasiteisinimų, kuriuos Parlamento dauguma pateikia siekdama sutrukdyti patvirtinti 2011 m. biudžetą.

Prasidėjusios diskusijos dėl perspektyvinių finansinių planų po 2013 m. jau stringa dėl daugelio priežasčių: Europos institucijų – Parlamento ir Tarybos – nesugebėjimas susitarti dėl 2011 m. biudžeto, kai kurių valstybių narių pastangos priversti sumažinti būsimų biudžetų išlaidų lygį, kitų šalių reikalavimai dėl naujų ES nuosavų išteklių siūlant, kad, be nacionalinių mokesčių, dar būtų nustatyti europiniai mokesčiai, kuriuos veikiausiai turės mokėti piliečiai, o ne finansų sektorius, taip pat reikalavimai visapusiškai įgyvendinti Lisabonos sutartį ir turtingų šalių priešinimasis tam, kad jų indėlis į ES biudžetas būtų padidintas.

Bet kuriuo atveju, nors sutinkame, kad naujos funkcijos turėtų reikšti naujus išteklius, negalime paremti rezoliucijos, kuria neremiamas ES lėšų paskirstymas siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos, krizės įveikos ir teisėto užimtumo rėmimo nestiprinant militarizmo ar represijų.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl vykstančių derybų dėl 2011 m. biudžeto, nes labai svarbu, kad dabar, kai Lisabonos sutartis jau galioja, Parlamentas imasi naujo ir teisėto vaidmens rengiant Europos Sąjungos biudžetą. Kadangi Taikinimo komitetui nepavyko pasiekti susitarimą nepaisant visų Parlamento pastangų, dar kartą išdėstėme klausimus, kuriais Taryba turi būti lanksti. Pirma, reikia daugiau lankstumo iki 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos pabaigos, kad būtų atsižvelgta į naujas Europos Sąjungos kompetencijos sritis, antra, Parlamentas turi būti visapusiškai įtrauktas į derybas dėl finansinės programos po 2013 m. Galiausiai, kai Komisija sutiks pateikti išsamius pasiūlymus dėl ES nuosavų išteklių, norime, kad Taryba įsipareigotų visapusiškai įtraukti Parlamentą į diskusijas dėl šių pasiūlymų. Šia rezoliucija Europos Vadovų Tarybai jos 2010 m. gruodžio 16–17 d. susitikime bus duotas stiprus signalas.

  Anna Hedh (S&D), raštu. − (SV) Apgailestauju, kad derantis kol kas nepavyko susitarti. Nepaisant to, kad Europos Parlamentas labai palengvino derybas priimdamas pasiūlymą dėl 2011 m. Tarybos biudžeto, pasiūlydamas sprendimą dėl didelių ir, finansavimo požiūriu, sudėtingų projektų, kaip antai branduolio sintezės tyrimo programa ITER, ir pažadėdamas greitai patvirtinti taisomąjį biudžetą Nr. 10, pagal kurį valstybės narės atgautų vos per 600 mln. EUR, dėl mažumos valstybių, įskaitant Švediją, pasipriešinimo šios derybos nutrūko.

Parlamento rezoliucijoje pabrėžiama, kad derybos turėtų būti tęsiamos, bet joje taip pat nustatomi reikalavimai, kurių ateityje turi būti laikomasi.

Kad būtų išvengta biudžeto krizių ir kad ES sugebėtų finansuoti pagrindinius prioritetus, kaip antai klimato politika ir strategija „Europa 2020“, ateityje ES biudžetas turės būti daug lankstesnis. Tačiau nemanome, kad bendras ES biudžeto išlaidų lygis turi būti padidintas. Siekiant išvengti rizikos, kad Parlamentas vetuos biudžeto projektą tuo atveju, jeigu jam bus leista pateikti savo poziciją dėl paketo paskirstymo valstybėms narėms tik tuomet, kai derybos bus jau pasibaigusios, taip pat manau, kad Parlamentui turėtų būti leista dalyvauti parengiamosiose derybose dėl kito ES ilgalaikio biudžeto po 2013 m. ir diskusijose dėl būsimo šio ilgalaikio biudžeto finansavimo, nes tokiu atveju Parlamentui nebus būtina pateikti savo pozicijos nuosavų išteklių klausimu. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad šiais reikalavimais Parlamentas neviršija Lisabonos sutartimi jam suteiktų įgaliojimų. Nors aš ir buvau prieš tai, kad ši Sutartis būtų pasirašyta, manau, kad dabar neturime kito pasirinkimo, tik priimti jos ratifikavimo padarinius ir dirbti vadovaujantis jos nuostatomis.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Europos Sąjungos biudžetu nustatomos ribos, kurių neperžengdamos valstybės narės gali veikti. Ypač ekonominio netikrumo laikais svarbu tikrai žinoti, kad šiuo atžvilgiu duotų pažadų bus laikomasi. Žmonės turi būti tikri, kad lėšos jiems iš tikrųjų bus skirtos. Šiuo atveju kalbu pirmiausia apie ūkininkus. Tai, kad žemės ūkio srityje liko nepanaudotų lėšų, nereiškia, kad jų nereikėjo. Tai tik reiškia, kad jos buvo tvarkomos labai apdairiai. Ūkininkai neturi būti nubausti už tai perkeliant lėšas į kitas sritis. ES piliečių labui žemės ūkis turi būti apsaugotas finansiškai. Kuo skubiau turi būti rastas kompromisinis sprendimas, kad galėtume patvirtinti 2011 m. biudžetą. Tik padarę tai, galėsime užtikrinti žemės ūkio finansavimą ir išvengti valstybių narių ekonominių problemų.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už rezoliuciją dėl biudžeto, bet susilaikiau balsuojant dėl 1b pakeitimo, susijusio su naujų nuosavų išteklių klausimu. Neabejotinai manau, kad ES turėtų ieškoti naujų finansavimo šaltinių, bet nemanau, kad tai turėtų būti daroma reikalaujant, kad Taryba iš anksto įsipareigotų. Turėtume atvirai aptarti visas galimybes.

  Barbara Matera (PPE), raštu. – (IT) Jeigu Parlamentas ir Taryba nesusitars dėl 2011 m. biudžeto iki šių metų pabaigos, tai gali turėti rimtų padarinių, susijusių su Europos Sąjungos programų finansavimu, gali būti ilgai vėluojama įsteigti priežiūros institucijas, be to, dėl to skubios pagalbos priemonės, pvz., Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ir Solidarumo fondas, gali tapti neveiksmingos.

Tačiau Parlamentas ateityje derėdamasis turi veikti ryžtingai. Parlamentas, iš esmės, prašo Tarybos tik to, kad ši gerbtų Lisabonos sutartimi jam suteiktus įgaliojimus. Parlamentas tik priešinosi neapgalvotam ES biudžeto išlaidų mažinimui, dėl kurio būtų labai pakenkta užimtumui ir Europos žmonėms būtų tekę mokėti baudą už kelių valstybių narių nenorą eiti į kompromisą. Tikiuosi, kad per artėjančias derybas bus parodytas atsakomybės jausmas, kad dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis mums netektų patirti dar ir institucinę krizę.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui pavesta naujų funkcijų, o naujos funkcijos reiškia didesnes išlaidas. Todėl 2011 m. biudžeto išlaidų lygis turi būti šiek tiek didesnis nei 2010 m. biudžeto, kad Parlamentas galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Tai, kad derybos su Taryba pateko į aklavietę, nenaudinga niekam ir, nepaisant krizės, kurią Europa dabar patiria, būtina susitarti, kad ES galėtų įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtus tikslus.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Ypač finansų krizės sąlygomis, kai piliečių prašoma susiveržti diržus ir susitaikyti su didžiuliu išlaidų mažinimu socialinėje ir su šeima susijusiose srityse, turi būti įmanoma griežtai taupyti ir ES biudžeto lėšas. Tačiau užuot taupius, planuojama biudžeto išlaidas padidinti visais 3 proc. Kai kurie projektai tiesiog atmesti, taigi artimiausioje ateityje turėsime lėšų tik pagrindiniams neatidėliojamiems poreikiams. Būtų daugybė galimybių sutaupyti lėšų, pvz., išspręsti klausimą dėl dviejų vietų, kuriose vyksta plenariniai posėdžiai, arba pagaliau padaryti tvarką ES kovos su sukčiavimu srityje ir atgauti visas neteisingai išmokėtas lėšas. Taip pat turime pamąstyti, ar visi prestižiniai projektai iš tikrųjų turėtų būti tęsiami. Kai kurie jų, žinoma, bus orientuoti į ateitį, bet yra tokių projektų, kurių įgyvendinimo loginis pagrindimas ar principas kelia abejonių. Jokiomis aplinkybėmis negaliu paremti šio ES 2011 m. biudžeto.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Derybos dėl biudžeto žlugo dėl prieštaravimo tarp biudžeto stabilumo ir prisitaikomumo. Taigi Europos Parlamento nariai reikalauja užtikrinti didesnį biudžetinį lankstumą, bet neatsižvelgiant į šalių donorių interesus. Tačiau būtent šios šalys finansuoja ES, yra atsakingos už ekonomikos atgaivinimą po krizės ir gelbėja didelį biudžeto deficitą turinčias šalis bei patį eurą. Todėl yra pateisinama, kad jos laikosi privalomų biudžetinių asignavimų, kad galutinis balansas negalėtų būti pagal užgaidą pakeistas ir taip išvaistytos lėšos. Tiems, kurie investuoja ir moka, tūri būti užtikrintas kuo didesnis stabilumas. Kritinis požiūris į Europos mokesčius taip pat neturi nieko bendra su menamu solidarumo trūkumu. Taip yra tiesiog dėl to, kad dauguma valstybių narių yra akivaizdžiai nusistačiusios prieš tokius mokesčius ir laikosi nuostatos, kad sprendimą dėl šių mokesčių įvedimo turi patvirtinti valstybių narių parlamentai, gindamos subsidiarumo principą. Šiuo atžvilgiu dažnai minimas vadinamasis Europos Parlamento išsilaisvinimas man panašesnis į didelį nerimą keliantį išsilaisvinimą nuo ES piliečių. Todėl balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Kaip ir didelė dauguma EP narių, balsavau už biudžeto projektą, nes manau, kad į Parlamentą turi būti atsižvelgta. Ne tik simboliniu požiūriu, nes Parlamentas atstovauja 500 mln. europiečių, bet pirmiausia „konstituciniu“ požiūriu, nes pagal Sutartį tvirtinant daugiametę finansinę programą būtinas Parlamento pritarimas.

Parlamento prašomas biudžeto lėšų padidinimas nėra įgeidis – tai daroma Europos Sąjungos piliečių labui. Didelė nauda, gaunama iš ES lėšų ir jos mastu įgyvendinamų iniciatyvų, yra to įrodymas. Tačiau, žinoma, sutinku su tais, kurie mano, kad galbūt tos lėšos galėtų būti kitaip paskirstytos, kad vienos šalys netaptų tik donorėmis, gaunančiomis iš biudžeto gerokai mažiau. Tikiuosi, į visus šiuos reikalavimus bus atsižvelgta konsultuojantis ir vykdant taikinimo procedūrą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Kadangi Tarybos pozicijos dėl biudžeto projekto dokumente nurodomi riboti mokėjimų asignavimai, kurių suma sudaro 2,91 proc. padidėjimą, palyginti su 2010 m. biudžetu, ir kadangi 2010 m. lapkričio 15 d. Parlamento ir Tarybos taikinimo komitetui nepavyko susitarti dėl bendro teksto 2011 m. biudžeto klausimu, balsuoju už rezoliuciją, nes pritariu sąlygoms, kurias Parlamentas kelia Tarybai ir Komisijai siekdamas palengvinti susitarimą dėl 2011 m. biudžeto.

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu. – (PT) Susilaikiau balsuojant dėl rezoliucijos dėl 2011 m. biudžeto ir būsimo Europos politikos sričių finansavimo, nors ir parėmiau visus pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti Parlamento poziciją diskutuojant biudžeto klausimais ir kontroliuojant šioje srityje priimamus sprendimus. Iš esmės, kompromisinis tekstas reiškia grįžimą prie ankstesnės Parlamento pozicijos, t. y. pozicijos, kurios buvo laikomasi prieš sužlungant pirmajam taikinimo su Taryba bandymui.

Nauja forma pateikta EP narių pozicija neužtikrinama to, kas šiose derybose gyvybiškai svarbu: kad nebūtų dar kartą nuspręsta dėl išlaidų ribojimo 2012 ir 2013 m., kurio šiuo metu reikalauja turtingesnės ES valstybės narės. Parlamento pozicija neužtikrinama ir to, kad diskusija dėl naujų išteklių naujiems perspektyviniams finansiniams planams finansuoti vyks demokratiškai įtraukiant į ją valstybių narių parlamentus. Savo susilaikymu balsuojant parėmiau Parlamento kritinį požiūrį į poziciją, kurios laikosi vyriausybės, siekiančios didesnių europinių galių mažesnėmis sąnaudomis, bet nepritariančios prastiems susitarimams ar pusėtinam biudžetui.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Ši rezoliucija – tai aiškus signalas, kad Parlamentas yra įsipareigojęs įveikti dabartinę aklavietę derantis dėl 2011 m. biudžeto.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kalbant apie patį 2011 m. biudžetą, Taryba nurodė, kad mokėjimo asignavimų lygis neturėtų būti padidintas daugiau nei 2,91 proc., palyginti su 2010 m. biudžetu. To ypač griežtai reikalavo valstybės narės, rugpjūtį balsavusios prieš Tarybos daugumos poziciją dėl biudžeto. Trišalėse derybose dėl 2011 m. biudžeto Parlamentas žengė žingsnį pirmyn sutikdamas priimti šią poziciją dėl mokėjimų asignavimų po to, kai buvo patikintas dėl viršutinę ribą viršijančių papildomų įsipareigojimų asignavimų panaudojant lankstumo priemones ir pagal 1A išlaidų kategoriją (konkurencingumas), ir pagal 4 išlaidų kategoriją (išorės veiksmai), kad būtų užtikrinta galimybė finansuoti sustiprintus politinius prioritetus pagal 1A išlaidų kategoriją (mokymasis visą gyvenimą) ir padengti papildomus poreikius pagal 4 išlaidų kategoriją (Palestina). Taip pat, kalbant apie ITER biudžetą (šiuo atveju reikalingas vieningas Tarybos pritarimas), atrodo, būtų pavykę užtikrinti papildomą 1,4 mlrd. sumą 2012 ir 2013 m., jeigu būtų pasiektas kompromisas dėl 2010 m. pagal skirtingas išlaidas neišnaudotų lėšų perkėlimo ir – bet ši kompromiso dalis dar buvo svarstoma, nes ji susijusi su būtinybe užtikrinti tinkamesnius lankstumo mechanizmus pagal Daugiametės finansinės programos reglamentą – pagal dabartinę Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją programą numatytų lėšų perkėlimo.

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Susilaikiau balsuojant dėl pirminio teksto 1 dalies 6 punkto, nes sumanymas reikalauti naujų pasiūlymų dėl apsirūpinimo nuosavais ištekliais įgyvendinant mokestines iniciatyvas ir kitas įmanomas programas, pvz., dėl energijos mokesčių, reiškia galimybę, kad bus nustatyti ES tipo mokesčiai . Tokia mano pozicija balsuojant atitinka mano nuostatas ir pirmiau išsakytą požiūrį į visus pasiūlymus dėl europinio tipo mokesčių sistemos.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Šia rezoliucija kitoms institucijoms siunčiamas aiškus signalas, kad Europos Parlamentas pasiruošęs pradėti rimtas derybas norėdamas, kad būtų išeita iš dabartinės aklavietės sprendžiant klausimą dėl 2011 m. biudžeto ir kuo skubiau dėl jo apsispręsta. Jeigu bus pasiektas susitarimas, tai reikš, kad nebus vėluojama mokėti pagal bendrųjų išmokų schemą ir kad nekils problemų finansuojant struktūrinius fondus. Manau, kad EP nariai, kaip vieninteliai tiesiogiai renkami atstovai ES, turėtų dalyvauti rengiant būsimą perspektyvinį finansinį planą, kad galėtų kuo geriau apginti JK piliečių interesus. Reikia imtis žingsnių siekiant užtikrinti didesnį ES biudžeto lankstumą. Taip ES galės skubiau reaguoti į krizes ir turės galimybę finansuoti nenumatytus poreikius. Rezoliucija taip pat raginama pradėti labai reikalingą diskusiją dėl naujų ES finansavimo būdų, kurie galėtų padėti sumažinti JK mokesčių mokėtojams tenkančias ES finansavimo išlaidas.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Balsavau už rezoliuciją dėl vykstančių derybų dėl 2011 m. biudžeto, nes iki šiol vykusios derybos dėl biudžeto, deja, parodė, kad Taryba akivaizdžiai nerado laiko per pastaruosius metus perskaityti Lisabonos sutartį ir suprasti, kas joje rašoma. Šiuo atveju mes siekiame nei daugiau, nei mažiau, o tik to, kad būtų paisoma teisių ir procedūrų, grindžiamų griežtai tuo, dėl ko susitarėme Lisabonoje. Būtent Taryba primygtinai teigė, kad mums reikia naujos Sutarties. Taryba turi laikytis sutarties ir privalo neleisti, kad dėl akivaizdžių nesutarimų jos gretose nukentėtų Europos piliečiai.

Todėl palankiai vertinu tvirtą Parlamento ryžtą kuo skubiau iki metų pabaigos susitarti dėl 2011 m. biudžeto. Mums reikia lankstumo. Dar daugiau, mums taip pat skubiai reikia naujų priežiūros institucijų ir apie tai kasdien mums primena dramatiška padėtis Airijoje.

Pranešimas: Tokia Saïfi (A7-0312/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Žmogaus teisių išlygos ar socialinių ir aplinkos apsaugos standartų įtraukimas į prekybos susitarimus – tai principas, kurį ES turėtų siekti užtikrinti. Todėl pritariu ES siekiui atkakliai to reikalauti tarptautinėse organizacijose, ypač Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO), ir remti naujos aplinkosaugos organizacijos įsteigimą, kad būtų skatinama sąžininga prekyba.

Europa privalo griežtai laikytis socialinių ir aplinkosaugos standartų, tačiau ji turi to paties reikalauti ir iš savo partnerių. Verta pabrėžti, kad tai įmanoma, kaip rodo pažanga, pasiekta laisvosios prekybos susitarimuose. Tačiau tarptautinėse organizacijose turi būti nustatyta aiški standartų sistema. Šį tikslą galima pasiekti aktyviau plėtojant šiose organizacijose dialogą, ypač dėl privalomo šių standartų taikymo prekybos susitarimuose, būtinų priežiūros mechanizmų ir arbitrų kolegijų stiprinimo. Bendrosios lengvatų sistemos (BLS) priemonės, pagal kurias ES gali vienašališkai skirti prekybines lengvatas, gali suteikti galimybę tiksliau nustatyti lengvatas gaunančias šalis atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį ir stebėti, kaip jos vykdo įsipareigojimus.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Veikdama pagal Sutartyse nustatytus įgaliojimus užsienio reikalų srityje, Europos Sąjunga kiekvienais metais pasirašo daugybę prekybos susitarimų. Atsižvelgdama į tai, kad dabar Europos Sąjungai suteikti didesni įgaliojimai žmogaus teisių (Pagrindinių teisių chartija dabar yra pirminis teisės aktas) ir tvaraus vystymosi (vienas iš penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų) srityse, jaučiau, kad paremti kolegės Tokia Saïfi parengtą pranešimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad šie klausimai būtų geriau atspindėti Europos Sąjungos prekybos susitarimuose, yra svarbu. Žinoma, pranešime siūloma pagerinti bendradarbiavimą esamose tarptautinėse organizacijose ir automatiškai įtraukti išlygas šiais klausimais, bet jame pateikiama ir naujų idėjų, pvz., raginama įsteigti Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją, į kurią galima būtų kreiptis sprendžiant aplinkosauginio dempingo atvejus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su ketinimu sukurti vadinamąjį anglies dioksido įtraukimo mechanizmą, kuriuo būtų papildyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Taikydami šį dvejopą metodą galėtume užkirsti kelią anglies dioksido išlakų šaltinio perkėlimui į trečiąsias šalis.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikau šį pranešimą. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai iškraipoma konkurencija ir kyla aplinkosauginio ir socialinio dempingo rizika tarptautinės prekybos srityje. Dėl to nukenčia Europos Sąjungoje veikiančios įmonės ir darbuotojai, kurie, skirtingai nuo prekybos partnerių, įsteigtų ne ES šalyse, privalo laikytis aukštesnių socialinių, aplinkos apsaugos ir mokesčių standartų. Todėl ES dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse turėtų būti numatytas reikalavimas laikytis šių aukščiau išvardytų reikalavimų visoms, ne tik ES įsikūrusioms įmonėms. Įgyvendinant ES prekybos susitarimus taip pat būtina užtikrinti jų skaidrumą, numatyti griežtus viešųjų pirkimų reikalavimus, siekiant kovoti su neteisėtu kapitalo nutekėjimu. Siekdama šių tikslų ES turėtų aktyviai bendradarbiauti su tarptautiniais parteriais prekybos srityje – Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautine darbo organizacija, Jungtinių Tautų Organizacija.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes vis dėlto labai svarbu, jog būtų užtikrinta pusiausvyra tarp prekybos teisės ir pagrindinių žmogaus teisių bei stiprinamas pagrindinių tarptautinių organizacijų dialogas, ypač tarp Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulio prekybos organizacijos. Be to, žmogaus teisių nuostatų, socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įtraukimas į prekybos susitarimus gali būti naudingas tarptautinės prekybos susitarimams, siekiant išlaikyti politinį ir socialinį stabilumą ir tuo pačiu, jog būtų sudarytos palankesnės sąlygos pačiai prekybai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos pramonės ir prekybos bendrovės privalo griežtai laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių.

Sutinku su Europos Parlamento pozicija, jog, jei Europos Sąjunga laikosi privalomų standartų, ji taip pat privalo reikalauti to paties iš savo prekybos partnerių, ypač iš kylančios ekonomikos šalių, ir populiarinti kokybės ir tvarumo reikalavimus, ypač maisto produktų, kurie įvežami į jos teritoriją, siekiant apsaugoti sąžiningą ir teisingą prekybą. Norėčiau pabrėžti, kad, siekiant stiprinti žmogaus teises ir socialinę politiką tarptautinėje prekyboje, būtina reikalauti, jog visuose būsimuose prekybos susitarimuose būtų numatytas draudimas naudoti vaikų darbo jėgą, ypač atliekant gamtinių akmenų gavybos ir apdirbimo darbus.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai nėra nesuderinami su Europos Sąjungos ir jos partnerių prekybos interesais. Siekiant visuotinio susitarimo dėl klimato turėtų būti sustiprintas tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas, ypač ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai skirtų vadinamųjų anglies dioksido įtraukimo mechanizmų lygmeniu, tačiau kartu turi būti užtikrinta, kad anglies dioksido nutekėjimas būtų sustabdytas. Taip pat manau, kad ES turėtų rodyti pavyzdį dvišalės laisvosios prekybos srityje įtraukdama į šiuos susitarimus ne tik nuostatas dėl žmogaus teisių, bet ir nuostatas, susijusias su tvaraus vystymosi klausimais.

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Suprantu, kad diskusija dėl žmogaus teisių išlygų ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įtraukimo į tarptautinius susitarimus yra sudėtinga, taip pat žinau, kad šiuo metu tarptautinės prekybos taisyklės nėra suderintos su kitomis tarptautinės teisės normomis. Manau, Europos Sąjunga atlieka lemiamą vaidmenį siekiant naujos pasaulinės valdysenos ir tuo tikslu ji privalo sudaryti palankias sąlygas tarptautinių institucijų įgyvendinamos politikos nuoseklumui užtikrinti.

Manau, Europos Sąjunga turi rasti pusiausvyrą tarp ribojančio ir liberalaus požiūrio į prekybą ir pasiekti kompromisą tarp savo prekybinių interesų gynimo ir reikalavimo paisyti vertybių, kuriomis ji grindžiama. Todėl svarbu skatinti dialogą ir bendrą partnerystę su tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Pasaulio prekybos organizacija ir Tarptautine darbo organizacija. Taip pat primenu, kad Lisabonos sutartimi nustatyti tam tikri prekybos politikos pakeitimai, ir kai kurie šiame pranešime pateikti pasiūlymai yra su jais susiję. Todėl balsuoju už daugumą šiame pranešime siūlomų priemonių.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo raginama, kad prekyba pati savaime nebūtų laikoma tikslu. Tiksliau sakant, mūsų būsimoje prekybos strategijoje prekyba turėtų būti laikoma ir papildoma priemone europinėms vertybėms ir prekybos interesams remti. Nuostatos dėl tvaraus vystymosi naudingos visoms šalims. Be to, į prekybos susitarimus įtraukiant socialinius ir aplinkos apsaugos standartus prisidedama prie globalizacijos reguliavimo. Pasirinkimas nepaisyti šių standartų reiškia trumparegišką ir priešingus rezultatus duodantį požiūrį, kuris ne tik prieštarauja principams, kuriais vadovaujamės įgyvendindami išorės veiksmus, bet ir kenkia socialiniam Europos modeliui. ES dvišaliams prekybos santykiams su trečiosiomis šalimis tenka ypač svarbus vaidmuo siekiant tikslų žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų srityje, nes perspektyvos, kad šioje srityje bus padaryta pažanga PPO lygmeniu, nėra daug žadančios. Nepaisant to, turime ir toliau siekti, kad TDO būtų suteiktas oficialaus stebėtojo statusas ir teisė kalbėti Pasaulio prekybos organizacijoje ir kad PPO būtų įsteigtas prekybos ir deramo darbo komitetas. Nors privalomų žmogaus teisių išlygų įtraukimas į Europos Sąjungos tarptautinius susitarimus yra puiki praktika, dėl prastos kontrolės ir įgyvendinimo šios išlygos tampa iš esmės nenaudingos ir į tai turi būti rimtai atsižvelgta visuose būsimuose susitarimuose.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Tarptautiniai prekybos susitarimai – tai priemonė, suteikianti ES galimybę skatinti savo partnerius taikyti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus. Pranešimas priimtas didele dauguma balsų ir jame siūloma reikalauti, kad importuojamos prekės būtų pagamintos laikantis tokių pačių socialinių ir aplinkosaugos standartų, kurie yra taikomi Europos gamintojams. Jame taip pat kalbama apie tai, kad turėtų būti galimybė socialinio ar aplinkosauginio dempingo atvejais kreiptis į TDP arba Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją, kuri turi būti kuo skubiau įsteigta. Į laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, turėtų būti įtrauktos nuostatos ne tik dėl žmogaus teisių, bet ir dėl ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių standartų. Jeigu tai nebus padaryta, nesąžiningas konkurencinis pranašumas reikš, kad ES prekės nebegalės konkuruoti su pigios ir prastos kokybės importuojamomis prekėmis. Ant kortos šiuo atveju pastatyta ir Europos žemės ūkio, ir Europos pramonės ateitis.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes prekybos politika turėtų atitikti ES tikslus ir padėti apsaugoti ES socialinės ir aplinkos politikos modelius. Todėl nepaprastai svarbu, kad ES siekia užtikrinti nustatytų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymą tarptautiniuose prekybos susitarimuose.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Ginčas dėl to, ar turėtume prekiauti su tais, kurie netaiko tokių pačių pagarbos žmogaus teisėms standartų, nėra jokia naujiena tarptautinių santykių srityje ir yra pavojus, kad jis tęsis amžinai. Būdamas visiškas realistas, manau, kad ES turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas didesnis pritarimas standartams, laikomiems pakankamais, ir siekti įpareigoti šalis, su kuriomis ji prekiauja, prisijungti prie visuotinių pastangų užtikrinti pagarbą šioms teisėms. Ekonominiu ir diplomatiniu lygmenimis, suprantu, kad ES neturi pamiršti šio klausimo svarbos nustatydama ilgalaikės prekybos kanalus. Tačiau, kaip visiems žinoma, negalime primesti šių standartų ar reikalauti, kad jų būtų laikomasi. Nors dažnai šie standartai oficialiai taikomi, ES taip pat žino, kad turi partnerių, kurie nesilaiko jų nuolat. Šiai kategorijai priklauso pagrindiniai energijos tiekėjai į Europą. Be to, norėčiau pabrėžti, kad svarbu tęsti kovą už žmogaus teises ir nustatant prekybos ryšius kelti sąlygą, kad būtų įsipareigota jas gerbti.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Žmogaus teisių išlygos įtraukimas ar socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymas prekybos derybose – tai sudėtingos problemos, dėl kurių išsiskiria tarptautinės bendruomenės nuomonės. Šiaurės šalys teigia, kad besiformuojančios ekonomikos šalys taiko socialinį ir aplinkosauginį dempingą, dėl kurio iškreipiama konkurencija prekybos srityje, o Pietų šalys įtaria, kad Šiaurės šalys nori pakenkti jų ekonomikos vystymuisi ir taikydamos šiuos standartus pasinaudoti užslėptu protekcionizmu.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad prekybos politika – tai priemonė, padedanti siekti bendrųjų Europos Sąjungos tikslų, ir todėl svarbu, kad prekyba būtų laikoma ne pati savaime tikslu, bet priemone, padedančia skatinti prekybos interesus bei teisingą prekybą ir įtvirtinti nuolatinę praktiką veiksmingai įtraukti ir įgyvendinti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus palaikant santykius su visais ES prekybos partneriais.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes labai svarbu, kad Europos Sąjungos prekybos politika atitiktų jos politinius tikslus. Tekste, kurį gerokai patobulino Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, aiškiai teigiama, kad pati prekyba savaime nebegali būti laikoma tikslu ir kad į visus susitarimus dabar turi būti įtrauktos tam tikros socialinės ir aplinkosauginės nuostatos. Šios nuostatos turi būti privalomos ir jose turi būti numatyta galimybė jų nesilaikymo atvejais kreiptis į JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau pranešimui, nes nereikėtų užmiršti, kad Europos pramonės ir prekybos bendrovės privalo griežtai laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių. Jei Europos Sąjunga laikosi privalomų standartų, ji taip pat privalo reikalauti to paties iš savo prekybos partnerių, ypač iš kylančios ekonomikos šalių, ir populiarinti kokybės ir tvarumo reikalavimus, ypač maisto produktų, kurie įvežami į jos teritoriją, siekiant apsaugoti sąžiningą ir teisingą prekybą. Svarbu gerinti galimybes naudotis ekologiškomis prekėmis ir technologijomis siekiant tvaraus vystymosi tikslų, reikia siekti kuo greičiau užbaigti derybas dėl tarifinių ir netarifinių kliūčių ekologiškoms prekėms ir paslaugoms sumažinimo arba panaikinimo, kad būtų skatinamos naujos užimtumo politikos formos, darbo vietų, atitinkančių TDO deramo darbo standartus, kūrimas ir Europos šalių pramonės bei mažųjų ir vidutinių įmonių augimo galimybės.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Suderinti ekonominius ir socialinius interesus labai svarbu, bet ir labai sunku. Bendradarbiavimas ekonomikos srityje, atitinkantis pagarbos pagrindinėms demokratijos nuostatoms ir piliečių gerovei principus, yra Europos Sąjungos pagrindas. Būtent todėl taip svarbu nustatyti vienodus žmogaus teisių, socialinius ir aplinkos apsaugos standartus tarptautiniuose prekybos susitarimuose.

Nustačius tokią normą Europos Sąjungos prekybos politikoje, piliečiai pradės vertinti ES teigiamai, be to, pagerės ES santykiai su partneriais. Tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje nepaprastai svarbus ir Europos Parlamentas turėtų jį kuo tvirčiau remti.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes žmogaus teisės ir socialiniai bei aplinkos apsaugos standartai turi būti taikomi visose šalyse, ne tik Europoje. Mūsų įtakos sferoje yra valstybių, su kuriomis prekiaujame. Su tuo yra susijusi viena pareiga, kurią privalome vykdyti, ir šiuo pranešimu esame nukreipiami tinkama kryptimi – siekti sąžiningos prekybos ir ypač sąžiningumo žmonių ir aplinkos atžvilgiu. Jeigu yra galimybė patobulinti kai ką šiose srityse, turėtume visomis išgalėmis stengtis tai padaryti.

  David Martin (S&D), raštu. – Nuoširdžiai džiaugiuosi šiuo pranešimu, kuriame aiškiai duodama suprasti, kad ES prekybos politika turi būti siekiama daugiau nei tikslo gauti didžiausią ekonominę naudą. ES prekybos susitarimai turi apimti griežtas nuostatas dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime pabrėžiama daug svarbių klausimų, kaip antai nuolatinė visuotinė Žmogaus teisių tarybos atliekama peržiūra kontroliuojant, kaip tarptautiniuose prekybos susitarimuose laikomasi žmogaus teisių nuostatų, galimybė TDO tesių pažeidimo atvejais kreiptis į JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą, trečiųjų šalių nacionalinių parlamentų ir piliečių įtraukimas į derybas ir kova su šiuolaikine vergove.

Toks rūpestis dėl žmogaus teisių, rodomas Parlamento, pritarusio valstybės perversmui Hondūre ir komerciniams susitarimams su pučo lyderiais, sveikintinas. Tačiau, neskaitant mano abejonių dėl tikro pareiškimų apie žmogaus teises poveikio, pranešime išreikštas siekis visur sudaryti laisvosios prekybos susitarimus ir tai, kad jame skatinamas keitimasis taršos teisėmis, kurį vadiname „anglies dioksido rinka“, reiškia, kad negaliu už jį balsuoti.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES šalys ir visi jų ekonominės veiklos vykdytojai labai sąžiningai paiso žmogaus teisių ir laikosi socialinių bei aplinkos apsaugos standartų, tad visiškai suprantama, kad jų partnerių Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) turi būti prašoma to paties siekiant užtikrinti, kad pasaulio prekyba būtų sąžiningesnė ir teisingesnė. Mes suprantame, kad kartais šių įsipareigojimų nėra lengva laikytis, ypač besiformuojančios ekonomikos šalims. Tačiau ES turi ir toliau to siekti, todėl ES ir Parlamentui tenka pareiga visomis išgalėmis skatinti pagarbą žmogaus gyvybei ir deramam darbui visur ir visiems ir teigti, kad aplinkos apsaugos ir socialinių teisių, įskaitant profesinių sąjungų teises ir kovą su vaikų darbu, reikšmė yra visuotinė.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje aiškiai teigiama, kad ES turi veiksmingai prisidėti prie pasaulio tvaraus vystymosi, tautų solidarumo, sąžiningos prekybos ir skurdo panaikinimo. Parėmiau ją ir dėl to, kad joje kalbama apie svarbą ir būtinybę užtikrinti, kad tarptautinių prekybos susitarimų nuostatos dėl pagarbos žmogaus teisėms būtų teisiškai privalomos ir kad būtų vykdoma nuolatinė griežta jų įgyvendinimo kontrolė. Manau, kad šiuo atžvilgiu pasiūlymas suteikti Tarptautinei darbo organizacijai (TDO) stebėtojo statusą Pasaulio prekybos organizacijoje ir ypač pasiūlymas įsteigti TDO prekybos ir deramo darbo komitetą, kad prekybos susitarimų priežiūra būtų vykdoma koordinuojant TDO ir Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, yra vertingi. Balsavau už šią rezoliuciją dar ir dėl to, kad joje primygtinai pabrėžiama būtinybė įsteigti tikrą Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją ir tvirtai ginamos žmogaus teisės, tvarus vystymasis ir pagarba aplinkai, pirmenybę teikiant būtent šiais principais grindžiamai prekybai, o ne dabar taikomiems tarptautinės prekybos modeliams.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) ES tikrai turėtų būti suinteresuota sudaryti prekybos susitarimus pirmiausia su lygiaverčiais partneriais. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama žmogaus teisėms ir socialiniams bei aplinkos apsaugos standartams, nes, kol ES laikysis šių standartų, ji taip pat galės reikalauti, kad jų laikytųsi ir prekybos partneriai. Vis dėlto visų pirma žmogaus teisių, socialinių bei aplinkos apsaugos standartų srityje ES nuolat atsitrenkia į mūro sieną, o kitų šalių, su kuriomis ji yra sudariusi dvišalius prekybos susitarimus, nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Susilaikau šiame balsavime, nes abejoju, ar iš tiesų būtų įmanoma įgyvendinti tai, ką pranešėja pasiūlė.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Žmogaus teisių paisymas ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų taikymas vedant prekybos derybas yra gana sudėtingas ir labai abejotinas klausimas. Todėl labai svarbu, kad sudarant dvišalius susitarimus būtų vis dažniau nustatomos socialinės išlygos. Nors šiuo metu tarptautinės prekybos taisyklės ir kitos tarptautinės teisės normos akivaizdžiai nesutampa, manau, kad labai svarbu balsuoti už T. Saïfi pranešimą, kad būtų galima sukurti naujų mąstymo būdų siekiant tikro tarptautinių organizacijų koordinavimo. Ieškant naujo pasaulio valdymo būdo Europos Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį; manau, kad siekdama šio tikslo ji turi skatinti tarptautines institucijas taikyti nuoseklią politiką. Balsavau už šį pranešimą, kad galėtų būti pradėta vykdyti nauja prekybos politika, kuri būtų tvirta ir pagrįsta dialogu ir kurią vykdant būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos standartus, kad būtų pasiekti „teisėti“ tikslai.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių, socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes sutinku, kad vedant prekybos derybas reikia įtraukti išlygas, susijusias su žmogaus teisėmis arba su socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimu.

Šiaurės šalys, kurios smerkia socialinį ir aplinkosauginį dempingą, taikomą besiformuojančios ekonomikos šalių, ir Pietų šalys, kurios įtaria, kad Šiaurės šalys siekia trukdyti jų ekonominei plėtrai ir įgyvendindamos šiuos standartus vykdyti paslėptą protekcionizmą, patiria tikrą įtampą. Tačiau šis interesų konfliktas neturi trukdyti ES vedant derybas taikyti teigiamą ir teisiškai privalomą požiūrį ir įtraukti nuostatas dėl tvaraus vystymosi, visų pirma sudarant dvišalius susitarimus.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Vykdydama savo politiką, visų pirma prekybos politiką, Europos Sąjunga turi atsižvelgti į savo komercinius interesus, kartu vadovautis savo normomis ir vertybėmis bei užtikrinti, kad kiti jomis vadovautųsi. Būtent ši mintis turėtų padėti įvairioms ES institucijoms pradėti vykdyti naują plataus užmojo prekybos politiką, kuri būtų tvirta ir pagrįsta dialogu. Negalime pamiršti, kad Europos pramonei ir verslo įmonėms Europoje taikomos griežtos socialinės ir aplinkos apsaugos taisyklės. Jei Europos Sąjunga laikosi privalomų standartų, ji taip pat turi turėti galimybę reikalauti, kad jų laikytųsi ir jos prekybos partneriai, ypač besiformuojančios ekonomikos šalys, ir siekiant išsaugoti sąžiningą ir nešališką prekybą primygtinai reikalauti, kad būtų užtikrinama kokybė ir tvarumas, ypač kalbant apie maisto produktus, kurie įvežami į jos teritoriją.

Šia prasme griežtos Europos bendrosios rinkos taisyklės dėl sveikatos, saugos, aplinkos ir darbuotojų bei vartotojų apsaugos yra konkretus Europos modelis, kuris daugiašaliuose forumuose ir tarptautiniu lygmeniu turi būti įkvėpimo šaltinis ir į jį turi būti atsižvelgta vedant dabartines derybas dėl dvišalių prekybos susitarimų.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už, nes manau, kad Europos Sąjunga turi skatinti tarptautines institucijas taikyti nuoseklią politiką, nes ieškant naujo pasaulio valdymo būdo ji atlieka itin svarbų vaidmenį. Konkretūs tarptautinės prekybos standartai ir kitos tarptautinės teisės normos šiuo metu vis labiau nebedera. Mūsų, kaip pagrindinių veikėjų, pareiga yra rasti naujų mąstymo būdų konkrečiai siekiant sukurti veiksmingą tarptautinių institucijų koordinavimą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Išlygos dėl žmogaus teisių įtraukimas kartu su socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymu prekybos derybose yra sudėtingos problemos, dėl kurių skaldoma tarptautinė bendruomenė. Viena vertus, Šiaurės šalys smerkia nesąžiningą konkurenciją, sukuriamą besiformuojančios ekonomikos šalių, susijusią su socialiniais ir aplinkosaugos klausimais, dėl to prekyboje iškraipoma konkurencija. Kita vertus, Pietų šalys įtaria, kad Šiaurės šalys nori sutrukdyti jų ekonominei plėtrai ir naudoja tų standartų taikymą kaip paslėptą protekcionizmo metodą. Visai šiais teiginiais paaiškinama, kodėl daugiašalėse institucijose, ypač Pasaulio prekybos organizacijoje, itin sunku vesti ramias diskusijas dėl šių standartų, nes kartu vyksta kitas reiškinys – vis dažniau į dvišalius prekybos susitarimus įtraukiama socialinė išlyga.

  Oreste Rossi (EFD), raštu. – (IT) Mes palaikome pranešimą dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes trečiosios šalys, kurios nepaiso darbuotojų teisų ir atsisako imtis aktyvaus vaidmens kovojant su klimato kaita, pernelyg dažnai nesąžiningai konkuruoja su ES bendrovėmis.

Mūsų įmonės turi laikytis itin griežtų darbuotojų apsaugos standartų, mokėti dideles atlyginimo ir mokesčių sąskaitas, laikytis įstatymų, kuriais nustatoma griežta į aplinką išmetamų teršalų kontrolė, ir laikytis vietos planavimo teisės aktuose nustatytų sąlygų. Konkuruojančioms trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos ir Indijos, įmonėms akivaizdžiai netaikoma tokia kontrolė ir taisyklės, o jų galutiniai gaminiai neabejotinai konkuruoja su Europos gaminiais.

Kai kalbėjau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete ir tarpparlamentiniame susitikime, raginau ES panaudoti savo įtaką Pasaulio prekybos organizacijoje, kad Europa galėtų nustatyti anglies dvideginio mokestį susitarimų dėl klimato kaitos nepasirašančioms šalims. Tas pats argumentas turėtų būti taikomas toms šalims, kurios gamindamos taiko metodus, kurie labai skiriasi nuo taikomų Europoje, pavyzdžiui naudoja vaikų darbą, arba šalims, kurios nesuteikia darbuotojams jų teisių.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Aš balsavau už rezoliucijos dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose patvirtinimą. Europos Sąjunga pagrįsta tam tikrais principais, iš kurių vienas – žmogaus teisės. Būtent todėl ji teikia tokia didelę reikšmę žmogaus teisių laikymuisi visame pasaulyje.

Lisabonos sutartyje patvirtinama, kad Europos Sąjungos išorės veiksmai, kurių neatskiriama dalis yra užsienio prekyba, turėtų būti įgyvendinami laikantis tų pačių principų, kurie yra ES kūrimo pagrindas. Būtent todėl visiškai palaikau teisiškai privalomų išlygų dėl žmogaus teisių įtraukimo į Europos Sąjungos tarptautinius susitarimus praktiką. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtina jas įgyvendinti ir kad nustatytų taisyklių nesilaikančios šalys patirs ekonominių padarinių.

Pagal rezoliucijos 15 dalį manau itin svarbu, kad į visus laisvosios prekybos susitarimus būtų įtraukti derybomis nustatyti socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai, apimantys būtiniausių standartų, kurių turėtų laikytis visos ES prekybos partnerės, sąrašą, taip pat papildomų konvencijų, kurios turėtų būti laipsniškai ir lanksčiai įgyvendinamos atsižvelgiant į atitinkamos partnerės ekonominę padėtį ir socialinius bei aplinkos apsaugos klausimus, sąrašą.

Visų pirma palaikau pasiūlymą visuose būsimuose prekybos susitarimuose nustatyti draudimą naudoti vaikų darbą. Taip pat palaikau PPO ir pagrindinių JT institucijų bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais stiprinimą.

Pranešimas: Mariya Nedelcheva (A7-0275/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) 2009 m. Europos ombudsmenas gavo 3 098 skundus, iš jų 727 pripažinti priskirtinais jo kompetencijai. Europos ombudsmeno pareigybė įsteigta 1992 m. Mastrichto sutartimi, ombudsmenas veikia kaip tarpininkas tarp piliečių ir Europos Sąjungos valdžios institucijų. Europos Sąjungos piliečiai ir įmonės bei institucijos ir bet kuris vienoje iš ES valstybių narių gyvenantis arba registruotą buveinę turintis asmuo turi teisę pateikti skundus ombudsmenui. Europos Parlamentas ombudsmeną skiria savo kadencijos pradžioje penkerių metų laikotarpiui, ir šis tiria netinkamo administravimo atvejus, dėl kurių pateikti skundai. Ombudsmenas teikia metines savo veiklos ataskaitas. Balsuodama už šią rezoliuciją remiu Europos Parlamento išreikštą bendrą pritarimą šiai esminei demokratijos tinklo sąsajai.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Europos ombudsmeno institucija užtikrina ES piliečių teisę, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai piliečių reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lisabonos sutartimi buvo sustiprintas Ombudsmeno demokratinis teisėtumas, nes jį renka Europos Parlamentas, ir išplėsti jo įgaliojimai, įtraukiant bendrą užsienio saugumo politiką bei Europos Vadovų Tarybos veiklą. Balsavau už šią rezoliuciją, nes teigiamai vertinu 2009 m. veiklos rezultatus. 2009 m. vidutiniškai keturiais mėnesiais sutrumpėjo skundų nagrinėjimo trukmė, o daugiau nei pusė pradėtų pažeidimų procedūrų baigėsi draugišku susitarimu. Tai rodo, kad Ombudsmenas efektyviai bendradarbiauja su ES įstaigomis. Manau, kad būtina didinti ES piliečių pasitikėjimą ES ir jos institucijomis, o svarbiausia užtikrinti, kad piliečiams būtų sudarytos visos galimybės gauti reikiamą informaciją, ir suteikti pasitikėjimą ES institucijų gebėjimu ginti jų teises.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kadangi savo darbu ombudsmenas padeda Europos institucijoms priimti skaidrius sprendimus, kurie būtų prieinami visiems piliečiams ir juridiniams asmenims. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sustiprėjo ombudsmeno demokratinis teisėtumas, nes jį renka Parlamentas, be to, išplėsti jo įgaliojimai, įtraukiant bendrą užsienio ir saugumo politiką bei Europos Vadovų Tarybos veiklą. Skaidrumas, galimybė gauti informaciją ir pagarba teisei į tinkamą administravimą yra būtinos išankstinės sąlygos, kad piliečiai pasitikėtų institucijų gebėjimu ginti jų teises. Dažniausiai pasitaikantys kaltinimai dėl netinkamo administravimo buvo susiję su skaidrumo stoka. Todėl labai svarbu skubiai ir išsamiai atsakyti į piliečių užklausas, skundus ir peticijas. Europos institucijos ir įstaigos turi suteikti piliečiams reikiamą informaciją. Džiaugiuosi, kad Europos ombudsmenas bendradarbiauja su kitais ombudsmenais ir panašiomis institucijomis valstybėse narėse nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos administravimo vaidmuo – didžiulis ir sudėtingas. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis vykdant veiksmingą administravimą, taikant skaidrias procedūras ir užtikrinant lengvas galimybes naudotis infrastruktūra. Palankiai vertinu teigiamus rezultatus mažinant skundų skaičių ir gerinant jų sprendimą Europos Sąjungos lygmeniu.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Ombudsmeno darbas labai svarbus ir juo siekiama didesnio skaidrumo, ES priartinama prie visuomenės ir stiprinamas visuomenės pasitikėjimas ES institucijų gebėjimu užtikrinti jos teisių įgyvendinimą. Nors 2009 m. skundų skaičius šiek tiek sumažėjo (9 proc.), palyginti su 2008 m., iš 335 pradėtų tyrimų apie 318 buvo padarytos išvados ir jie buvo užbaigti. Tai, kad 56 proc. tyrimų buvo baigti pasiekus taikų susitarimą arba buvo išnagrinėti, yra gana gerai. Šie rezultatai rodo, kad ombudsmenas ir ES institucijos ir agentūros konstruktyviai bendradarbiauja ir jos dažniausiai šiuos skundus laiko puikia galimybe ištaisyti visas padarytas klaidas ir bendradarbiauti su ombudsmenu visuomenės narių vardu.

Norėčiau pabrėžti tai, kaip svarbu, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, į kurią tarp kitų pagrindinių prigimtinių ES piliečių teisių įtraukta teisė į tinkamą administravimą. Taip pat padaryti du esminiai pakeitimai: kad ombudsmenas turėtų būti renkamas, pabrėžtas jo demokratinio teisėtumo stiprinimas ir kad jo kompetenciją reikėtų išplėsti iki bendros užsienio ir saugumo politikos.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą labai svarbus, nes jis leidžia mums įvertinti, ar ES institucijų ir ES piliečių santykiai skaidrūs, greitai sprendžiami ir veiksmingi, ir jeigu taip, kokiu mastu. Iš tiesų yra daugybė temų, kuriomis Europos Parlamentas ir Europos Komisija išreiškia savo nuomonę negavę jokių visuomenės atsiliepimų, išskyrus ombudsmenui pateiktus skundus.

Nors pritariu minėtam pranešimui, manau, kad pats Europos ombudsmenas ir jo atliekamas darbas turėtų būti labiau viešinami, ypač valstybėse narėse, kuriose jis ne iš karto atpažįstamas. Iš tiesų negalima pamiršti, jog nedidelis skundų skaičius gali reikšti tai, kad žmonės galbūt nepastebi daugelio taisyklių pažeidimo arba kad jie nelabai tiki, kad jų problemos galėtų būti išspręstos teisiniu būdu. Didesnis viešumas galėtų padėti išplėsti tyrimą, kad galėtume tvirčiau teigti, kuris iš pirmiau minėtų veiksmų planų taikytinas šiuo atveju.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2009 m. ombudsmenas užregistravo 3 098 skundus, o 2008 m. – 3 406, t. y. skundų skaičius sumažėjo 9 proc. Šie skundai buvo susiję su: Europos Komisija (56 proc.), Europos Parlamento administracija (11 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (9 proc.), Taryba (4 proc.) ir Teisingumo Teismu (3 proc.). Dažniausiai skundai buvo susiję su netinkamu administravimu ir skaidrumo stoka, įskaitant atsisakymą atskleisti informaciją, o informacijos atskleidimas – pagrindinis veiksnys užtikrinant visuomenės saugumą ir pasitikėjimą ES. Todėl tai atskleidė poreikį toliau dirbti siekiant geresnio administravimo ir didesnio institucijų skaidrumo, o tai galima pasiekti bendromis ombudsmeno ir ES institucijų pastangomis, pirmiausia nuolat keičiantis gerąja patirtimi.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame peržvelgiama ir remiama ombudsmeno 2009 m. veikla. Ombudsmenas užtikrina svarbią sąsają su ES piliečiais, o jo darbas padeda kurti pasitikėjimą ES institucijomis ir padaro jas labiau prieinamas.

  Clemente Mastella (PPE), raštu. – (IT) Europos ombudsmeno tikslas – užtikrinti, kad pagal ES teisę piliečių teisių Europos Sąjungoje būtų paisoma visais lygmenimis ir kad ES institucijos ir agentūros laikytųsi aukščiausių administravimo standartų.

Pastaruoju metu ombudsmenas toliau stengėsi piliečiams ir galimiems skundų teikėjams pateikti išsamesnę informaciją apie jų teises ir galimybes susisiekti su ombudsmenų tinklu. Ombudsmeno tarnyba privalo užtikrinti, kad pilietis taptų visos ES institucijų ir įstaigų veiklos centru ir kad jos išnaudotų visas galimybes priimti palankų sprendimą, ir kad ombudsmenas savo iniciatyva pradėtų daugiau tyrimų siekdamas nustatyti problemas ir paskatinti taikyti geriausią praktiką.

Parėmiau šį pranešimą, nes juo ombudsmenas skatinamas toliau dirbti su institucijomis, siekiant skatinti tinkamą administravimą ir aptarnavimo kultūrą, dėti daugiau pastangų ir teikti daugiau informacijos, kad piliečiai, kuriems gali prireikti pasinaudoti jo paslaugomis, būtų tinkamai informuoti, kaip tai padaryti, ir taip stiprinti jų pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos institucijomis bei didinti mūsų patikimumą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Ombudsmeno vaidmuo labai svarbus, nes jis padeda visuomenę priartinti prie Europos Sąjungos institucijų. 2009 m. ombudsmenas užregistravo iš viso 3 098 skundus, o 2008 m. – 3 406  ir šis skaičius, palyginti su 2008 m., sumažėjo 9 proc., skundų pagrindu pradėti 335 tyrimai, o 230 skundų buvo paskelbti nepriimtinais.

Dauguma 2009 m. ombudsmeno pradėtų tyrimų buvo susiję su Europos Komisija (56 proc.). Skundai taip pat buvo pateikti dėl Europos Parlamento administracijos (11 proc.), Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) (9 proc.), Tarybos (4 proc.) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (3 proc.) darbo. 59 tyrimai (17 proc.) pradėti dėl 23 kitų ES institucijų ir įstaigų darbo. Minėtame pranešime pateikti skaičiai puikiai parodo šios institucijos veiksmingumą ir jos svarbą užtikrinant Europos Sąjungos institucijų ir visuomenės santykių skaidrumą.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu poreikiui siekti didesnio Europos Komisijos veiklos skaidrumo ir atlikti darbą, kurio reikia norint priartinti ES institucijas prie Europos Sąjungos žmonių. Parėmiau šį ombudsmeno pateiktą pranešimą, nes jis atspindi ombudsmeno atliekamą darbą siekiant pasmerkti netinkamą administravimą ir atspindi neabejotiną darbą, kurį jis atlieka siekdamas didesnio skaidrumo ir reaguodamas į ES piliečių skundus dėl netinkamo Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų administravimo. Mano balsu remiamas ombudsmeno, kuris sprendžia daugybę skundų įgyvendindamas sprendimus, dėl kurių abipusiškai susitarta su Europos Parlamentu, atliekamas darbas. Taip pat manau, kad labai gerai yra tai, kad šia rezoliucija ombudsmenas skatinamas savo iniciatyva pradėti tyrimus siekiant išspręsti sistemines ES institucijų problemas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Europos Sąjunga ištisus dešimtmečius dirbo siekdama sumažinti biurokratiją ir padidinti skaidrumą. Pačiame Europos Parlamente to dažnai trūksta. Priešingai – manęs neapleidžia jausmas, kad čia biurokratija kasmet didėja. Prieš daugelį klausymų, vykusių prieš pastaruosius rinkimus, visų lūpose skambėjo žodis „skaidrumas“. Dėl įgaliojimų ir su jais įgytų teisių Europos Parlamento narių nuomonė gali būti išgirsta. To negalima pasakyti apie Europos Sąjungos piliečius. Todėl jie turi Europos ombudsmeną. Kadangi daugiau kaip trečdalis ombudsmeno atliktų tyrimų buvo susiję su skaidrumo stoka ir 56 proc. visų atvejų išspręsti draugiškai, reikia patvirtinti Ombudsmeno tarnybos svarbą. Tačiau negaliu visiškai paremti pranešėjo teiginių ir dėl to susilaikau nuo balsavimo.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Žmogaus teisių apsauga ir pagarba joms – pagrindinis Europos Sąjungos elementas, taigi į tai atsižvelgiant negalima pro pirštus žiūrėti į svarbų Europos ombudsmeno vaidmenį. Todėl balsavau už M. Nedelchevos pranešimą, nes Europos ombudsmeno, kaip žmogaus teisių rėmėjo, vaidmens negalima nepaisyti. Šis Europos Sąjungos lygmeniu svarbus asmuo siekia užtikrinti, kad pilietis taptų visos ES institucijų ir įstaigų veiklos centru ir kad jos išnaudotų visas galimybes priimti palankų sprendimą nagrinėjant skundus ir pradedant naujus tyrimus, kad būtų nustatytos problemos, ir paskatinti taikyti geriausią praktiką. Ombudsmenas, kuris yra pasirengęs ir nori padėti spręsti konfliktus ir piliečių skirtumų klausimus, padeda įvairių sumanymų, įvairios patirties ir planų turintiems žmonėms bendrauti ir gyventi kartu. Tai atspirties taškas norint stiprinti ir skatinti šį vaidmenį Europos Sąjungoje ir užtikrinti, kad ši tarnyba būtų tinkamai reklamuojama ir tinkamai administruojama.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą rodo jo labai aktyvią veiklą. Nauja teisinė sistema, rodanti ombudsmeno statuso pokyčius, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), pagal kurią bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir Europos Vadovų Tarybos veikla priskiriamos ombudsmeno kompetencijai, įsigaliojimas nekenkė jo darbo tempui. Vidutiniškai skundų nagrinėjimas truko nuo 13 mėn. iki 9 mėn. Verta pažymėti akivaizdų ES institucijų ir įstaigų ryžtą ombudsmenui pateikiamus skundus laikyti galimybe ištaisyti bet kokias klaidas ir bendradarbiauti su ombudsmenu piliečių vardu.

Dėl to balsavau už šią rezoliuciją, kuria pritariama metinei 2009 m. ataskaitai ir pateikiamos ateities gairės. Iš jų norėčiau pabrėžti štai ką: kad ombudsmenas raginamas įgyvendinti Pagrindinių teisių chartiją, kuri įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pasidarė teisiškai privaloma, kad Europos Komisija raginama parengti Europos administracinės teisės taisykles, kurias bendrai taikytų visos Europos Sąjungos įstaigos, institucijos ir agentūros, ir kad ombudsmenas raginamas prižiūrėti naująją procedūrą, taikomą vykdant Europos Sąjungos institucijų personalo atranką, kurią atlieka Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO).

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes juo pabrėžiamas labai svarbus ombudsmeno vaidmuo užtikrinant, kad būtų gerbiamos ES piliečių teisės ir institucijose skatinant viešųjų paslaugų teikimo kultūrą, kuri būtų pagrįsta geriausia tinkamo administravimo praktika.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą oficialiai pateiktas Europos Parlamento Pirmininkui J. Buzekui 2010 m. balandžio 19 d., ombudsmenas D. Diamandouros šį pranešimą Peticijų komitetui pateikė 2010 m. gegužės 4 d. Minėtame pranešime pateikiamas bendras įspūdis apie ombudsmeno veiklą praėjusiais metais. Įvairių tyrimų rezultatai suskirstyti į kategorijas pagal netinkamo administravimo atvejų pobūdį arba pagal institucijas. Taip pat paskelbta šešių puslapių santrauka. Šiame naujajame leidinyje pateikiami svarbiausi rezultatai, kuriuos pasiekė skundų teikėjai, ir pabrėžiami pagrindiniai praėjusiais metais nagrinėti politiniai klausimai.

  Angelika Werthmann (NI), raštu. – (DE) Žinoma, balsavau už tai, kad būtų priimtas šis metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno veiklą, nes būdama Peticijų komiteto nare daug kartų mačiau D. Diamandouro atsidavimą darbui ir jo objektyvumą. Jo rezultatai puikūs: 2009 m. 70 proc. jo tyrimų užbaigti per metus, 55 proc. tyrimų atlikti per įspūdingą trijų mėnesių laikotarpį.

Pranešimas: Chrysoula Paliadeli (A7-0293/2010)

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno specialiosios ataskaitos, kadangi joje atkreipiamas dėmesį į tai, kad Ombudsmenas sėkmingai savo iniciatyva ištyrė taisykles, kurias Komisija taiko piliečių prašymams leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis. ES piliečių teikiami skundai yra svarbus informacijos apie galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus šaltinis. Ypač daug nusiskundimų sulaukiama iš piliečių dėl Komisijos netinkamo administravimo. Todėl labai svarbu, kad Komisija imtųsi veiksmų nevilkinti atsakymų į prašymus susipažinti su dokumentais. Turėtų būti dedamos pastangos stiprinti bendradarbiavimą su Europos Parlamento Peticijų komitetu bei reguliariai keistis informacija su Ombudsmenu. Europos Parlamentas turėtų būti informuojamas apie Ombudsmeno atliekamus tyrimus ir pasiektus rezultatus. Komisija turėtų laikytis atviresnio ir dinamiškesnio požiūrio į informaciją apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Dėl teisingumo manau, kad Europos Parlamentui taip pat reikėjo paklausyti Komisijos nario G. Verheugeno argumentų dėl minėtos bylos esmės. Todėl dėl jo negaliu pareikšti nuomonės.

Tačiau remiu ombudsmeno poziciją, nes manau, kad institucijų bendradarbiavimas yra ir toliau turėtų būti vienas iš svariausių jų vaidmenų aspektų. Taigi atsakymas per vėlai ir ne teisėkūros, o moralinių įsipareigojimų vengimas – smerktino požiūrio ženklai. Socialinio kapitalo kūrimas, kaip numatyta R. Putnamo, iš tiesų peržengia teisėto elgesio ribas ir žvelgiama į sąžiningumą, nuoseklumą ir moralumą.

Todėl, kad ir kokios būtų buvusios Komisijos nario priežastys, neabejodama remiu ombudsmeną.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Palankiai vertinu puikius ombudsmeno ir Peticijų komiteto institucijų santykius dėl abipusės pagarbos jų funkcijoms ir įgaliojimams. Manau, kad ombudsmeno jau nustatyta tvarka, kuria užtikrinama, kad visuose Peticijų komiteto posėdžiuose dalyvautų vienas iš jo institucijos atstovų, yra geras ženklas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šis specialusis Europos ombudsmeno pranešimas parengtas Europos Komisijai atsisakius nevyriausybinei organizacijai, kurios veikla susijusi su aplinkos apsauga, atskleisti tris iš 18 laiškų, kuriuos įmonė „Porsche AG“ siuntė Europos Komisijos nariui G. Verheugenui, dėl Europos Komisijos ir automobilių gamintojų keitimosi informacija dėl galimo Europos Komisijos požiūrio automobilių išmetamo anglies dioksido tema. Ombudsmenui paprašius Europos Komisijos pateikti pagrįstą nuomonę dėl minėtų trijų Europos Komisijos laiškų neatskleidimo, ji šešis kartus, ilgiau kaip 15 mėnesių, vėlavo pateikti savo atsakymą ir tuo pažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus ir pakenkė institucijų dialogui ir ES įvaizdžiui visuomenėje. Europos Parlamento, kaip vienintelės išrinktos ES institucijos, pareiga – apsaugoti ir apginti ombudsmeno nepriklausomumą vykdant savo pareigas Europos Sąjungos visuomenei ir prižiūrėti rekomendacijos, kurią jis pateikė Europos Komisijai, įgyvendinimą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnį ombudsmenas turi įgaliojimus priimti kiekvieno Europos Sąjungos piliečio skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Europos Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje. Šie ES piliečių pateikti skundai – svarbus informacijos apie galimus ES teisės pažeidimus šaltinis.

Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai tvarkytų jo reikalus nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultacijas, Europos Komisija privalo nustatyti galutinį terminą, iki kurio trečiosios šalies dokumento autorius privalo pateikti atsakymą, ir ji savo įgaliojimus privalo įgyvendinti, kad galėtų laikytis savo pačios nustatytų terminų. Be to, Europos Komisija negali vilkinti arba trukdyti ombudsmenui atlikti tyrimus bylose, susijusiose su klausimais dėl galimybės naudotis dokumentais, ir turėtų nedelsdama atsakyti ombudsmenui, kad įvykdytų savo sąžiningo bendradarbiavimo pareigą, nustatytą minėtoje sutartyje.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Ombudsmenas Airijos piliečiams teikia svarbią paslaugą. Jeigu jie mano, kad ES arba valdžia nedirba jiems, jie visada gali kreiptis į Ombudsmeno tarnybą ir siekti, kad būtų ištaisyta žala. Eidamas savo pareigas supratau, kad mano darbas iš esmės profesionaliai padeda Airijos piliečiams, ir mano balsavimas už šio pranešimo priėmimą rodo, kaip tikiu minėta tarnyba.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Manau, kad tai, jog Komisija nebendradarbiavo nagrinėjant šią ir kitas bylas, kelia grėsmę, kad sumažės piliečių pasitikėjimas Komisija, ir kenkia Europos ombudsmeno ir Europos Parlamento galimybėms tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti Komisiją, o tai savaime prieštarauja pačiam teisinės valstybės principui, kuriuo pagrįsta visa Europos Sąjunga. Remiu prašymą, kad Komisija įsipareigotų Europos Parlamentui, kad ateityje ji vykdys sąžiningo bendradarbiavimo su Europos ombudsmenu pareigą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos ombudsmeno vaidmuo aiškiai apibrėžtas – tirti skundus prieš ES institucijas ir įstaigas. Tokie įgaliojimai reiškia didesnį Europos Sąjungos institucijų ir piliečių, įmonių, asociacijų ir kitų įstaigų, kurių buveinė įregistruota ES, santykių skaidrumą.

Minėtame pranešime aptariamas nevyriausybinės organizacijos (NVO) pateiktas skundas, susijęs su galimybe susipažinti su Europos Komisijos turimais dokumentais. Ombudsmenas Europos Komisijai nustatė trijų mėnesių laikotarpį išsamiai nuomonei pateikti, bet ši ją delsė pateikti 15 mėnesių. Toks elgesys reiškia, kad Europos Komisija nesilaikė įsipareigojimo sąžiningai ir atvirai bendradarbiauti su ombudsmenu šiam atliekant tyrimą ir kad tai kenkė ne tik institucijų dialogui, bet ir ES įvaizdžiui visuomenėje. Manau, kad Europos Parlamento, kaip vienintelės išrinktos ES institucijos, pareiga – apsaugoti ir apginti ombudsmeno nepriklausomumą šiam vykdant savo pareigas Europos Sąjungos visuomenei.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu joje išreikštai kritikai Europos Komisijai dėl to, kad ši tarptautinės bendrovės „Porsche“ interesus laikė svarbesniais už visuomenės teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos dokumentais. Šioje rezoliucijoje kritikuojamas Europos Komisijos nebendradarbiavimas, kenkiantis institucijų dialogui ir ES įvaizdžiui visuomenėje. Mano parama šiai rezoliucijai pagrįsta mano pritarimu joje išreikštai kritikai, kad Europos Komisijai kasdien trūksta skaidrumo, o tuo nuolat pažeidžiamas ištikimo Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo „bendros Komisijos praktikos vilkinti ir trukdyti Ombudsmeno tyrimus nagrinėjant bylas, susijusias su galimybe susipažinti su dokumentais“ principas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) ES institucijos paprastai labai gerai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu. Jeigu ES viskas derinama, pvz., leistini įmonių mokėjimo terminai, kita vertus, atrodo keista, kad Europos Komisija, konsultuodamasi su trečiąja šalimi, negali nustatyti galutinio termino šiai trečiajai šaliai, kuris šiai leistų laikytis savo įsipareigojimų. Tai, kad Europos Komisija mažiau negu penktadaliu atvejų sugebėjo laikytis ES vidaus terminų, rodo, kad ji nepaiso gerų elgesio manierų. Lieka tik apgailestauti, kad reikia specialaus ombudsmeno pranešimo, norint paviešinti tokį paprastą dalyką kaip dokumentus, su kuriais susipažinti ES piliečiai turi teisę. Ombudsmeno žodžiais tariant, piliečiai turi teisę žinoti, ką daro ES ir jos administracija. Galbūt galėčiau šią mintį išplėtoti ir pasakyti, kad mūsų piliečiai taip pat turi teisę žinoti, kaip Europos Sąjunga leidžia mokesčiais surenkamus pinigus ir kam švaistomi ištekliai. Todėl galiu tik balsuoti už šį pranešimą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį specialų Europos ombudsmeno Europos Parlamentui parengtą pranešimą, kurį jis parengė po savo rekomendacijos Europos Komisijai dėl skundo Nr. 676/2008/RT projekto, susijusio su Europos Komisijos pernelyg dideliu vėlavimu pateikti atsakymą Ombudsmeno tarnybai. Pritariu ombudsmeno susirūpinimui ir kritikai, nes pernelyg ilgas vėlavimas atsakyti ombudsmenui, kad ir koks būtų atvejis, yra Lisabonos sutartyje nustatytos sąžiningo bendradarbiavimo pareigos nevykdymas.

Toks neatsakymas iš tiesų trukdo ombudsmenui dirbti, ir dėl to pritariu, kad Europos Komisijai reikia nustatyti terminus, iki kada ji turi atsakyti. Jų reikia skrupulingai laikytis, kad nebūtų rizikuojama visuomenės pasitikėjimu Europos Sąjungos institucijomis.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Šis specialus ombudsmeno pranešimas parengtas po skundo dėl Europos Komisijos atsisakymo leisti susipažinti su trijų „Porsche AG“ Europos Komisijos nariui G. Verheugenui siųstų laiškų turiniu pateikimo ir šešių vėlesnių Europos Komisijos terminų pateikti savo išsamią nuomonę apie minėtą ombudsmeno rekomendacijos projektą pratęsimų. Būtina užtikrinti, kad tokia padėtis nepasikartotų. ES institucijų pareiga – sąžiningai bendradarbiauti, ir būtina paisyti šio įsipareigojimo siekiant išsaugoti visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis.

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. – (IT) Šiandien plenariniame posėdyje balsavome dėl specialios Europos ombudsmeno ataskaitos, kurią jis pateikė po savo rekomendacijos dėl skundo Nr. 676/2008/RT projekto pateikimo Europos Komisijai.

2007 m. kovo mėn. nevyriausybinė organizacija, kurios veikla susijusi su aplinkos apsauga, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, paprašė leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais.

Europos Parlamentas Peticijų komiteto vardu pritaria Europos ombudsmeno kritinėms pastaboms ir jo rekomendacijai Europos Komisijai dėl skundo Nr. 676/2008/RT ir pripažįsta, kad pernelyg ilgas vėlavimas atsakyti ombudsmenui nagrinėjant šią bylą yra Europos Komisijos pareigos sąžiningai bendradarbiauti, nustatytos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, pažeidimas.

Be to, Peticijų komitetas laikosi nuomonės, kad Europos Komisijos nebendradarbiavimas nagrinėjant šią ir kitas bylas dėl galimybės susipažinti su dokumentais gali pakenkti piliečių pasitikėjimui Europos Komisija ir neleisti Europos ombudsmenui ir Europos Parlamentui tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti Europos Komisiją.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Specialiosios ataskaitos – paskutinė Europos ombudsmeno išeitis. Jo sprendimai nėra teisiškai privalomi ir todėl jie pagrįsti įtikinėjimu ir gebėjimu įtikinamai pateikti pagrįstus argumentus ir kartais – viešumu ir viešosios nuomonės svarba. Nedidelis specialiųjų ataskaitų, kurias Europos ombudsmenas turėjo pateikti Europos Parlamentui, skaičius (nuo 1995 m. 17 ataskaitų) – įrodymas, kad ES institucijos, tirdamos daugelį bylų, bendradarbiauja. Tačiau iš dalies šį bendradarbiavimą lemia teisė pateikti specialiąją ataskaitą Europos Parlamentui. Rengiant rekomendacijos projektą ypač padeda žinojimas, kad kitas etapas galėtų būti specialiosios ataskaitos rengimas, ši mintis dažnai padeda paskatinti susijusią instituciją arba įstaigą pakeisti savo požiūrį. Dėl to specialiosios ataskaitos turėtų būti teikiamos tik svarbiais klausimais, kai Europos Parlamentas gali padėti paskatinti susijusią instituciją arba įstaigą pakeisti savo požiūrį. Būdamas politinė institucija, Europos Parlamentas turi įgaliojimus spręsti specialiųjų ataskaitų, kurias pateikia Europos ombudsmenas, procedūrinius ir akcentų sudėjimo ir veiksmų plano klausimus.

Pranešimas: Eva Lichtenberger (A7-0291/2010)

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Sąjungos sutartimi nustatoma valstybių narių atsakomybė už ES teisės taikymą, o Komisijai, kaip Sutarčių sergėtojai, suteikti įgaliojimai ir atsakomybė užtikrinti, kad teisė būtų taikoma teisingai. Atsižvelgiant į ES acquis apimtį ir ES dydį, piliečiams, pilietinės visuomenės interesų grupėms ir įmonėms kyla daug klausimų ir abejonių. Siekiant, kad teisė būtų teisingai suprantama ir taikoma, 2008 m. buvo inicijuota programa „EU Pilot“, pagal kurią internete buvo sukurta konfidenciali duomenų bazė susirašinėjimui tarp Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų, kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinama ES teisė, ir inicijuoti bylas. Pritariu rezoliucijoje išsakytai nuomonei, kad ši iniciatyva yra tinkamas atsakas į visų ES institucijų bendradarbiavimo būtinybę, siekiant sukurti gerai veikiančią ir piliečių labui veikiančią sistemą. Manau, kad Europos Parlamentui, kaip ES piliečiams atstovaujančiai institucijai, turi būti suteikta prieiga prie šios duomenų bazės, kad jis galėtų kontroliuoti, kaip Komisija vykdo Sutarčių sergėtojos vaidmenį.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi dabartinėse Komisijos kasmetinėse ataskaitose dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos nepateikiama pakankamai informacijos piliečiams ar kitoms institucijoms apie faktinę Europos Sąjungos teisės taikymo padėtį. Komisijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos santraukoje didesnis dėmesys skiriamas teisės nuostatų perkėlimui, o ne faktiniam jų taikymui. Komisija pateikia tik nuorodas į procedūras, pradėtas prieš valstybes nares, kurios neperkėlė Europos Sąjungos teisės nuostatų į savo nacionalinę teisės sistemą. Todėl piliečiai ir Europos Parlamentas turėtų būti informuoti, kada Komisija pradeda pažeidimo, susijusio su neteisingu Europos Sąjungos teisės nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę, procedūrą, ir žinoti šių pažeidimų detales. Be to, Lisabonos sutartyje įtvirtinta piliečių teisė dalyvauti sudarant teisėkūros darbotvarkę ir padėti užtikrinti Europos Sąjungos teisės taikymą ir jos laikymąsi bei susijusių procedūrų skaidrumą ir patikimumą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Gaila, kad keletas valstybių narių neįvertina tinkamo ir tinkamu laiku atliekamo ES teisės aktų įgyvendinimo svarbos. Nepakankamas ir uždelstas teisės aktų perkėlimas ir jų netinkamas įgyvendinimas bei taikymas sukuria teisinį neapibrėžtumą ir visuomenei ir įmonėms trukdo naudotis vidaus rinkos teikiama nauda. 2008 m. 55 proc. būtinų perkėlimų buvo atidėti, daugeliu atvejų – dvejiems metams arba ilgiau. Nors duomenys rodo 15 proc. augimą šiais metais, turime nepamiršti, kad perkeliamų teisės aktų skaičius taip pat buvo sumažintas 40 proc.

Nepriimtina tai, kad 2009 m. gegužės mėn. buvo 22 direktyvos, kurių galiojimo terminai buvo pasibaigę prieš daugiau kaip dvejus metus ir kurių dar nebuvo perkėlusios nuo vienos iki penkių valstybių narių. Būtina stiprinti ES institucijų, nacionalinių valdžios institucijų ir valstybių narių administracijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti geresnį, veiksmingesnį ir labiau laiku vykdomą ES teisės aktų įgyvendinimą ir kuo anksčiau nustatyti juos įgyvendinant kylančias problemas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga – juridinis asmuo, pagrįstas sutartimis ir teisės aktais, būtina užtikrinti, kad šie būtų tinkamai ir vienodai įgyvendinami visose 27 valstybėse narėse. Tačiau žinome, kad valstybės narės dažnai nesugeba skubiai įgyvendinti arba perkelti ES teisės standartų arba juos perkelia su trūkumais arba nepakankamai. Kaip pabrėžia Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, „prastas ir pavėluotas nuostatų perkėlimas bei netinkamas jų ir taisyklių įgyvendinimas sukelia teisinį netikrumą ir trukdo piliečiams bei verslo įmonėms išnaudoti visus vidaus rinkos teikiamus privalumus“. Todėl gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės nenuvertintų tinkamo ir skubaus ES teisės įgyvendinimo teikiamos reikšmės ir kad Europos Komisija nuolat tinkamai informuotų Europos Parlamentą apie ES teisės taikymo padėtį.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Netinkamas ir vėlyvas taisyklių perkėlimas ir nepakankamas jų įgyvendinimas sukelia teisinį netikrumą ir piliečiams bei įmonėms trukdo visiškai naudotis vidaus rinkos teikiamais pranašumais. Todėl būtina užtikrinti glaudesnį ir nuolatinį ES institucijų ir nacionalinių valdžios institucijų bei valstybių narių administracijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti teisingą, veiksmingą ir laiku vykdomą ES teisės aktų įgyvendinimą. Šiuo tikslu būtina užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai naudotųsi naująja bendradarbiavimo sistema, numatyta Lisabonos sutartyje, ir pasirinktose bendrosios rinkos vietovėse atliktų metines įgyvendinimo proceso peržiūras.

Norėčiau pabrėžti šio pranešimo dalį, kurioje Europos Komisija raginama pateikti išsamius duomenis apie visų rūšių pažeidimus ir visus šiuos duomenis padaryti laisvai prieinamus Europos Parlamentui, kad šis galėtų atlikti savo vaidmenį nagrinėti minėtą atvejį. Tokių duomenų gretinimas ir klasifikavimas turėtų neprieštarauti ankstesnėms metinėms ataskaitoms siekiant Europos Parlamentui padėti atlikti reikšmingus Europos Komisijos daromos pažangos vertinimus.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Jame įvertinama, kaip Europos Komisija stebėjo Europos Sąjungos teisės aktų taikymą 2008 m. Jame pateiktoje analizėje dėmesys telkiamas į Europos Komisijos „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“, kurioje Europos Komisija siūlo atlikti „EU Pilot“ projekto vykdymo vertinimą praėjus 22 mėn. nuo jo veikimo pradžios. Joje komitetas kelia kai kuriuos pagrindinius klausimus apie „EU Pilot“ projekto veikimą ir piliečių vaidmenį užtikrinant jo atitiktį Europos Sąjungos teisei minėtu pagrindu ir Europos Komisijos prašo pateikti susijusius duomenis, kad „EU Pilot“ projekto vertės analizė galėtų būti naudinga vykdant esamų pažeidimų tyrimo procedūrą. Teisės reikalų komitetas taip pat siūlo Europos Komisiją raginti pagal naująjį teisinį pagrindą – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnį – pasiūlyti pažeidimo procedūros „procedūrinį kodeksą“ siekiant įgyvendinti piliečių teises ir didinti skaidrumą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Metinės ataskaitos dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos yra būtinos norint įvertinti, kaip ES teisę įgyvendina valstybės narės. 2008 m. 55 proc. perkeltinų teisės aktų buvo vėluojama perkelti, daugeliu atvejų dvejus arba daugiau metų. Nors faktai rodo, kad šiais metais perkelta 15 proc. daugiau teisės aktų, turime nepamiršti, kad 40 proc. sumažėjo perkeltinų teisės aktų skaičius. Todėl galime daryti išvadą, kad prieš akis – dar ilgas kelias, kol pasieksime tai, kad ES teisės aktuose nustatytus standartus valstybės narės perkeltų tinkamai ir greitai. Piliečiai ir įmonės galės visiškai naudotis vidaus rinkos teikiama nauda tik įgyvendinus šį tikslą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Įvertinimai – priemonė padaryti būtinus pakeitimus. „EU Pilot“ vertinimo ataskaita“ atsakingame komitete iškėlė daug klausimų, o dėl to Europos Komisija raginama leisti susipažinti su susijusiais duomenimis. Turime išnagrinėti klausimą, kas praktiškiau konkrečiais atvejais – „EU Pilot“ projektas ar ankstesnės sutarties pažeidimų tyrimo procedūros. Turint tai omenyje, taip pat reikėtų nepaisyti galimybės peržiūrėti sutarties pažeidimų tyrimo procedūrą. Svarbu tai, kad nepaisant to, kuri forma bus pasirinkta ateičiai, – peržiūra ar derinimas, ji neturėtų sukelti daugiau biurokratijos ir, pirmiausia, ji turėtų atitikti ES tikslą siekti daugiau skaidrumo. Nors šiame pranešime pateikiama keletas gerų pasiūlymų, jis negali padėti įvykdyti apibrėžtų tikslų. Dėl to balsuodamas susilaikiau.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Šiandien balsavau už šį pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolės. Jame dėmesys telkiamas į „EU Pilot“ projekto veiksmingumą skatinant Europos Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant garantuoti tinkamą sutarčių taikymą.

Minėtame pranešime pabrėžiamas poreikis priimti procedūrų kodeksą, t. y. reglamentą, kuriame būtų išnagrinėti pagrindiniai pažeidimo nagrinėjimo procedūros aspektai, įskaitant informavimą, laiko terminus, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis, siekiant, kad būtų paisoma piliečių teisių ir užtikrintas skaidrumas. Europos Komisija, būdama sutarčių sergėtoja, nuo šiol privalės teikti visą informaciją, kuri parodytų bet kokią pridėtinę vertę, teikiamą „EU Pilot“ projekto atliekant pažeidimų tyrimo procedūrą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) 26-osios metinės ataskaitos dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos (2008 m.) tikslas – parodyti problemas, kylančias taikant ir perkeliant ES teisę. Tai dokumentas, kuris jei būtų tinkamai parengtas remiantis išsamiu ir sisteminiu požiūriu, galėtų būti ES teisės stebėsenos ir jos vystymosi paprastinimo mechanizmas.

Minėtą metinę ataskaitą Europos Parlamentas kritikavo dėl naujų metodų trūkumo ir nepakankamos informacijos ir šią kritiką remiu ir balsuoju už E. Lichtenberger pranešimą.

Tačiau privalau pabrėžti, kad be to, kad vėlavimas tinkamai taikyti ir perkelti ES teisės aktus mažina pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis, jis taip pat veikia mus, visus europiečius, turi šalutinį poveikį ir neleidžia mums naudotis teisės aktų sukurtomis teisėmis, sukuria teisinį netikrumą ir visuomenei neleidžia visiškai naudotis vidaus rinkos teikiama nauda. Todėl remiu norą užtikrinti, kad Europos Komisija ir toliau teiktų išsamius duomenis apie visų rūšių pažeidimus ir kad visi šie duomenys būtų laisvai prieinami Europos Parlamentui, kad šis galėtų atlikti savo vaidmenį kontroliuoti, kaip Europos Komisija vykdo savo sutarčių sergėtojos vaidmenį.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad reikėtų atlikti vertinimą, kokią pridėtinę vertę projektas „EU Pilot“ daro esamai pažeidimo bylų nagrinėjimo procedūrai. Žinoma, svarbių duomenų teikimas priklauso nuo jos. Taip pat norėčiau pažymėti, kad, kaip minėta ataskaitoje, valstybių narių teismai atlieka esminį vaidmenį taikydami Europos Sąjungos teisę. Todėl būtina remti ES pastangas didinti ir koordinuoti teisėjų rengimą valstybių narių teisėjais ir apskritai teisės specialistais.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Šiame pranešime vertinama tai, kaip Europos Komisija 2008 m. kontroliavo Europos Sąjungos teisės taikymą. Jame pateiktoje analizėje dėmesys telkiamas į „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą, kurioje Europos Komisija siūlo atlikti vertinimą ir nustatyti, kas pasiekta per 22 mėn. vykdant projektą „EU Pilot“. Teisės reikalų komitetas kelia daug svarbių klausimų, susijusių su projekto „EU Pilot“ veikimu ir piliečių vaidmeniu garantuojant tai, kad būtų paisoma ES teisės minėtu pagrindu, ir prašo Europos Komisiją teikti susijusią informaciją, kad būtų galima atlikti projekto „EU Pilot“ nagrinėjant pažeidimo procedūrą teikiamos pridėtinės vertės analizę. Teisės reikalų komitetas taip pat siūlo raginti Europos Komisiją pasiūlyti pažeidimo nagrinėjimo „procedūrų kodeksą“, kuris būtų parengtas remiantis naujuoju teisiniu pagrindu, teikiamu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnio nuostatose, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir paisyti piliečių teisių.

Pranešimas: Ivo Belet (A7-0286/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Europos Sąjungos garso ir vaizdo naudojimo praktika lėmė pliuralistinį žiniasklaidos modelį, kuris pagrįstas dvejopa sistema. Ši unikali sistema leidžia palaikyti visuomeninių ir komercinių transliuotojų pusiausvyrą ir šiems papildyti vienas kitą. Skaitmeninė revoliucija sukėlė problemų šiai dvejopai sistemai. Naujų bendravimo ryšių kanalų ir alternatyvių tinklų pasirodymas kelia grėsmę senajai tvarkai. Norėdami išlaikyti papildomą senąją sistemą ir užleisti vietą naujiems ryšių būdams, turime reformuoti Europos Sąjungos transliavimą. Toks yra rezoliucijos, už kurią balsavau, tikslas – ja siekiama atkreipti dėmesį į modernizacijos, konvergencijos ir pliuralizmo paisymo ribas.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Transliuojamoji žiniasklaida yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių, prieinamų ES piliečiams valstybėse narėse, todėl ji yra svarbus žmonių vertybių ir nuomonių formavimo veiksnys. Europos Sąjungos audiovizualinė aplinka yra išskirtinė, ji yra grindžiama visuomeninių ir komercinių transliuotojų pusiausvyra, kuri užtikrina laisvai prieinamų programų įvairovę bei skatina žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę, redakcijų konkurenciją ir žodžio laisvę. Balsavau už šią rezoliuciją, nes Europos Parlamentas remia siekį išlaikyti nepriklausomas, stiprias ir gyvybingas visuomeninio transliavimo paslaugas, pritaikant jas prie skaitmeninės eros reikalavimų, bei palengvinti vartotojų perėjimą nuo analoginės televizijos sistemos prie skaitmeninės. Manau, kad valstybės narės turėtų geriau kovoti su skaitmenine atskirtimi ir užtikrinti, kad visų asmenų visuose regionuose prieiga prie visuomeninio transliavimo paslaugų būtų vienoda.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Transliacinė žiniasklaida – vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių, prieinamų ES valstybių narių piliečiams. Dėl to ji – labai svarbus veiksnys, formuojantis žmonių vertybes ir nuomones. Subalansuota Europos Sąjungos sistema atlieka esminį vaidmenį skatindama demokratiją, socialinę sanglaudą ir integraciją ir išraiškos laisvę, ir ja pabrėžiamas poreikis išsaugoti ir skatinti žiniasklaidos pliuralizmą, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kultūrų ir kalbų įvairovės saugojimą ir su spaudos laisve susijusių Europos Sąjungos spaudos laisvės standartų laikymąsi.

Europos Komisija turėtų pritaikyti autorių teises prie naujos skaitmeninės eros, suteikdama transliuotojams galimybę toliau teikti įvairų kokybišką europietinį turinį, ir apsvarstyti konkrečius būdus, kaip palengvinti pakartotinį archyvų turinio panaudojimą bei sukurti plačias kolektyvines licencijų išdavimo sistemas ir paprastą vieno langelio principu grindžiamą teisių išaiškinimo sistemą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Demokratinėje Europos Sąjungos visuomenėje būtina užtikrinti, kad piliečiams būtų prieinama informacija ir kad jie galėtų dalyvauti viešosiose diskusijose. Būtina užtikrinti, kad joje būtų nepriklausomas ir konkurencingas audiovizualinės žiniasklaidos ir spaudos sektorius. Dabartinėje situacijoje, kuri susiklosčiusi ES audiovizualiniame sektoriuje, visuomenė suinteresuota apsaugoti „dvejopą sistemą“ ir užtikrinti tikrą pusiausvyrą tarp visuomeninių paslaugų teikėjų ir privačiojo sektoriaus transliuotojų. Tai vienintelis būdas, kaip galime užtikrinti pakankamą programų įvairovę ir taip prisidėti prie žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, redakcijų konkurencijos ir žodžio laisvės.

Būtina turėti tvirtą, gyvybingą visuomeninių transliuotojų sistemą, kuriai nebūtų daromas politinis spaudimas, kuriai netrūktų redakcijų nepriklausomumo ir kuri gautų pakankamą finansavimą. Tačiau ją reikia nuolat prižiūrėti, kad nekiltų grėsmė sąžiningai konkurencijai kitų komercinių transliuotojų atžvilgiu. ES vaidmuo šiuo atžvilgiu – pabandyti suvesti įvairias žiniasklaidos sektoriaus suinteresuotąsias šalis siekiant išlaikyti klestinčią, gyvybingą pramonę. Manau, kad šiuo atžvilgiu žiniasklaidos pliuralizmo kontrolės mechanizmo įgyvendinimas gali būti esminis.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Buvau per jauna, kad galėčiau prisiminti laikus, kai transliavimo sektoriuje vyravo monopolija ir, atvirai pasakius, nesijaučiu nieko praradusi.

Nepaisant to, kad didelės įėjimo į rinką kliūtys baigiasi naujų rinkos dalyvių galimybių į ją patekti apribojimu ir nors minėto sektoriaus konkurencija dėl struktūrinių priežasčių visada ribota, asmeniškai aš pastebiu reikšmingus televizijos transliuotojų srities konkurencijos pokyčius.

Tačiau nemanau, kad visa sistema galėtų būti pagrįsta vien visuomeniniais transliuotojais, nes galų gale ji slopintų veiksmingumą, kuris atsiranda dėl konkurencijos, o tai kenktų vartotojams. Kita vertus, esant grynai komercinei televizijos sistemai gali nebūti suinteresuotumo siekti visuotinių interesų arba transliuoti mokomąsias programas, kurios ne visada pelningos dėl mažo žiūrovų skaičiaus, bet kurios dėl savo pobūdžio yra būtinos. Todėl būtina išsaugoti dvejopą sistemą su sąlyga, kad būtų nustatytos taisyklės, kurios garantuotų laisvą, sveiką konkurenciją, ir ši sistema būtų tikrinama siekiant užkirsti kelią slaptiems visuomeninių ir privačių transliuotojų įmonių susitarimams, atsižvelgiant į redakcijų sprendimus, bet turint omenyje tai, kokias socialines funkcijas turi atlikti visuomeninės transliuotojų tarnybos.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Visuomeninių paslaugų transliavimas turi išlikti nepriklausomas nuo politikos ir turi gauti pakankamą finansavimą, kad šie transliuotojai galėtų rengti kokybiškas informacines programas ir bet kurioje šalies vietovėje gyvenantys piliečiai galėtų jas žiūrėti. Taip pat manau, kad naujųjų technologijų įgyvendinimas padės rengti kokybiškas programas, kurios būtų skirtos visoms žiūrovų grupėms. Reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunuoliams, kurie visada yra naujų technologijų naudojimo centre, o dėl to reikia programų, kurios būtų skirtos būtent jiems, įskaitant internetu transliuojamas programas.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Europos Sąjunga reguliariai ragina įvairiose trečiosiose šalyse paisyti išraiškos laisvės, bet ji ir pati turi jos paisyti. Lapkričio 25 d. didžiosios daugumos priimta rezoliucija valstybės narės skatinamos baigti kištis į visuomeninių transliuotojų turinį ir primenama, kad Europos standartų, susijusių su žodžio laisve, žiniasklaidos pliuralizmu ir nepriklausomumu bei visuomeninės žiniasklaidos finansavimu, laikymasis turėtų būti visų valstybių narių prioritetas. Europos Parlamentas siūlo, kad Europos audiovizualinė observatorija vertintų tai, kaip valstybės narės taikė minėtus standartus, ir reikalauja, kad savo įsipareigojimų „nesugebėjusios laikytis“ valstybės narės būtų patrauktos baudžiamojon atsakomybėn. Europos Parlamentas šį balsavimą taip pat laikė galimybe pabrėžti tinkamo ir stabilaus finansavimo poreikį, kad visuomeninė žiniasklaida galėtų likti nepriklausoma, o privatūs transliuotojai būtų skaidrūs. Galiausiai, valstybių narių prašoma priimti teisės aktus, reglamentuojančius visuomenines transliavimo internetu paslaugas ir iš dalies keičiančius autorių teisių įstatymą, kad šis atitiktų naujosios skaitmeninės eros tikrovę.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame ginamas visuomenės poreikis turėti visuomeninio ir privačiojo sektoriaus žiniasklaidą, kuri savo funkcijas atliktų nejausdama politinio ir ekonominio spaudimo. Dvejopa Europos Sąjungos sistema galėtų atlikti svarbiausią vaidmenį skatindama demokratiją bei išraiškos laisvę ir išlaikydama ir skatindama žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Transliuojamosios žiniasklaidos pliuralizmo užtikrinimo svarbą lemia tai, kad tokia žiniasklaida mūsų visuomenėje atlieka pagrindinį vaidmenį informacijos ir pliuralizmo atžvilgiu ir skatina ginti teises ir laisves ir teikti garantijas, o tai aiškiai padeda kurti geriau informuotą ir dalyvavimu pagrįstą visuomenę. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad šios paslaugos turėtų finansinę ir redakcinę autonomiją ir kad joms būtų neleidžiama tapti politizuotomis arba kad nebūtų daromos nuolaidos dėl ekonominių interesų. Portugalijoje neseniai pateikti pranešimai apie galimą vyriausybės kišimąsi į naujienų tarnybų darbą, įskaitant dienraščio redaktoriaus ir radijo stoties naujienų redakcijos vadovo pakeitimą bei staigų komercinio kanalo žinių programos panaikinimą ir šio kanalo generalinio direktoriaus pakeitimą. Ten taip pat pranešta apie keletą incidentų, kai kritiškus straipsnius rašę autoriai buvo nušalinti, ir pranešta apie tariamą įmonės, kurios auksinį akcijų paketą turi valstybė, planą įsigyti dalį žiniasklaidos įmonės, kuri turi privatų kanalą, akcijų. Atsižvelgiant į tai, būtina teikti pirmenybę dvejopai ES sistemai, kuri užtikrina visų lygmenų nepriklausomumą ir visuomeninio ir privačiojo sektorių transliavimo tarnybų išraiškos laisvę, atsižvelgiant į tai, kad šios nėra apsaugotos nuo politinio kišimosi.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) ES audiovizualinį klimatą galima apibūdinti kaip „dvejopą sistemą“. Visuomeninių ir komercinių transliuotojų sambūvis užtikrino didžiulę programų įvairovę. Tai padėjo siekti žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, redakcijų konkurencijos (turinio kokybės ir įvairovės atžvilgiu) ir išraiškos laisvės. Norėčiau pabrėžti tai, kad valstybėms narėms reikia spręsti miesto ir kaimo vietovių skaitmeninės atskirties problemą siekiant užtikrinti, kad diegiant skaitmenines paslaugas visi visuose regionuose gyvenantys asmenys turėtų lygias galimybes naudotis visuomeninių transliuotojų paslaugomis ir kad būtų siūlomas patrauklus, kokybiškas turinys, kuriuo būtų kreipiamasi į jaunimą, turintį prieigą prie žiniasklaidos priemonių.

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. – (RO) Pagrindinė žinia, kurią norėjome perduoti šiuo pranešimu, yra tai, kad visuomeninius transliuotojus mums reikia išlaikyti nepriklausomus. Pranešimo projekto prieduose reikalavome, kad valdybų nariai į tarnybą būtų skiriami remiantis tik jų kompetencija, o ne politiniu šališkumu.

Be to, norėjome kuo aiškiau išreikšti savo norą siekti, kad visuomeninės stotys užtikrintų ne tik aukštą kokybę ir patrauklų turinį, bet kad jos taip pat integruotų naujas platformas ir atsižvelgtų į naujausias technologijas. Vienas dalykas, kurio reikalavome, buvo investicijos į visuomeninį transliavimą, be kurių neįmanoma garantuoti aukštų standartų.

  Timothy Kirkhope (ECR), Didžiosios Britanijos Konservatorių delegacijos vardu, raštu. – Didžiosios Britanijos konservatorių delegacija parėmė šį pranešimą, nes jame pripažįstama, kad pagal Amsterdamo protokolą išskirtinei valstybių narių kompetencijai priklauso apibrėžti viešųjų paslaugų uždavinius ir skirti finansavimą savo visuomeniniams transliuotojams. Tai svarbu Jungtinei Karalystei (JK) dėl specifinio BBC finansavimo metodo ir mes palankiai vertiname šį patvirtinimą, kad Europos Parlamentas nebandys kištis į BBC finansuoti JK naudojamus finansavimo metodus.

Dviem klausimais JK delegacija šio pranešimo paremti negalėjo: raginimui skatinti paieškos sistemas ir interneto paslaugų teikėjus teikti finansavimą siekiant padėti kurti turinį internete ir Europos audiovizualinės observatorijos raginimui kaupti duomenis apie nacionalinius visuomeninio sektoriaus transliuotojus. Todėl JK delegacija pareikalavo atskiro balsavimo dėl šių dviejų pranešimo dalių ir balsavo prieš jas. Tačiau apskritai šis pranešimas gerai apgalvotas ir padeda spręsti jame nagrinėjamą klausimą, dėl to Didžiosios Britanijos konservatorių delegacija parėmė šį pranešimą.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuria vėl patvirtinamas Europos Parlamento įsipareigojimas skatinti dvejopą transliavimo sistemą, kurioje galėtų veikti privati ir visuomeninė žiniasklaida, kuri būtų nepriklausoma nuo politinio ir ekonominio spaudimo, ir raginama užtikrinti aukščiausios kokybės transliavimo prieigą, nepaisant vartotojų gebėjimo už ją sumokėti.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) EP retai galima pamatyti, kaip ginamos viešosios paslaugos. Nors turiu abejonių dėl minties, kad dvejopa sistema būtinai sudaro sąlygas žiniasklaidos pliuralizmui atsirasti, ir nors manau, kad privačios žiniasklaidos neįmanoma atskirti nuo finansinių interesų, norėčiau pagirti pranešimą, kuriame ginamas visuomeninio transliavimo išsaugojimas. Tik visuomeninį transliavimą gali kontroliuoti nepriklausomi gyventojai ir tik jis gali visiems suteikti prieigą prie aukštos kokybės pliuralistinės informacijos, o jos šiuo metu nėra Prancūzijoje ir kelete kitų valstybių, kuriose vyrauja oligarchija.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Mes visi visoje ES matėme tam tikrą politinį kišimąsi į visuomeninio ir privačiojo sektoriaus transliuotojų teikiamas paslaugas. Visai neseniai Portugalijoje buvo įvairių keistų situacijų, kai buvo nutrauktos naujienų programos ir žinių diktoriai ir televizijos stočių vadovai buvo pakeisti dėl akivaizdžių priežasčių, o tai rodo, kad tai padaryta vykdant politinius įsakymus.

Nors verta žinoti, kad visuomeniniai transliuotojai labiau linkę pasiduoti tokiam spaudimui, privatusis sektorius nuo jo taip pat neapsaugotas, nes jo pajamos dažnai priklauso nuo reklamos laiko ar vietos pardavimo valstybiniam sektoriui. Visuomenė turi teisę į nepriklausomas ir objektyvias turinio požiūriu visuomenines arba privačiojo sektoriaus transliavimo paslaugas. Į tai atsižvelgdamas, esu įsitikinęs, kad dvejopa Europos Sąjungos sistema atliks pagrindinį vaidmenį skatindama demokratiją ir išraiškos laisvę ir saugodama ir skatindama žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Informacija – auksas. Siekiant piliečiams teikti objektyvią informaciją ir siekiant juos šviesti, televizijos ir žiniasklaidos srityse turime visuomeninius transliuotojus. Transliuodami aukštos kokybės programas, šie transliuotojai turi teisę gauti finansavimą iš mokesčių. Laidos – pagrindinis piliečių informacijos šaltinis. Kai kurie visuomeniniai transliuotojai gana sėkmingai pakeitė savo programas dėl konkurencijos su privačiaisiais transliuotojais atsiradimo. Geriausias to pavyzdys – Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC. Kiti transliuotojai, pvz., Austrijos ORF, ne tik kenčia nuo mažėjančio žiūrovų skaičiaus, bet negali visiškai įvykdyti nešališkumo ir objektyvumo reikalavimų dėl savo partijos politinės įtakos. Be to, privatūs transliuotojai pradėjo diskusijas dėl to, ar transliavimo mokesčiai iš tiesų apskritai teisėti, nes, žinoma, visuomeniniai transliuotojai taip pat gauna pajamų iš reklamos. Kadangi įvairiose valstybėse narėse ši sritis skirtingai organizuojama ir taikomos skirtingos sistemos, ES lygmeniu negalima priimti standartinio sprendimo. Todėl balsuodamas susilaikiau.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra vienas iš pagrindinių demokratijos ramsčių. Balsavau už šį pranešimą, kadangi pritariu nuomonei, jog politinio spaudimo ir komercinių interesų nesupančioti visuomeniniai transliuotojai yra ypač svarbi šios sistemos dalis. Deja, dabartinės tendencijos nėra džiuginančios. Kai kuriose šalyse visuomeniniai transliuotojai susiduria su vis didėjančiu politiniu spaudimu, transliuotojo finansavimas tampa priklausomas nuo į valdžią atėjusios politinės partijos malonės. Kitur transliuotojams vis didėjančią įtaką daro verslo struktūros. Pritariu pozicijai, kad kultūra ir žiniasklaida visada priklausys šalių kompetencijai. Tačiau manau, kad ir ES institucijos galėtų vaidinti nemažą vaidmenį. Jos galėtų padėti keistis geros praktikos pavyzdžiais, o kai kuriais atvejais galėtų paviešinti bei pasmerkti ir netinkamą praktiką. Šiais ekonomikos krizės laikais visuomeniniai transliuotojai turėtų geriau išnaudoti galimybę paimti lengvatines EIB paskolas, kurios padėtų modernizuoti infrastruktūrą, pakeltų visuomeninių transliuotojų lygį, taip padėdamos prisitaikyti prie XXI amžiaus keliamų iššūkių.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už I. Beleto pranešimą dėl visuomeninio transliavimo paslaugų. Europos Sąjungoje prasidėjo skaitmeninė era ir ES institucijos privalo garantuoti dvejopos sistemos, kurią sudaro privačiojo ir viešojo sektoriaus transliuotojai, pusiausvyrą. Visa sistema turėtų būti pagrįsta radijo ir televizijos transliuotojų, kurie gali daryti įtaką visos visuomenės nuomonei, reitingais. Būtina pritaikyti ES finansavimą valstybių narių visuomeninio transliavimo sistemoms, nes jis tiesiogiai susijęs su kiekvienos visuomenės demokratijos, socialiniais ir kultūriniais poreikiais ir poreikiu išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir garantuoti įvairios informacijos teikimą ir išraiškos laisvę. Kadangi ši tema – atskirų valstybių narių valdžios institucijų atsakomybė, ES tikisi, kad visuomeninių paslaugų teikėjams bus suteikta daugiau paskatų siekiant pakartotinai reklamuoti paslaugas, kurios daugelyje šalių kenčia nuo politikų įtakos ir informacijos kontrolės ir kurios neleidžia privačiojo sektoriaus konkurencijos, kuri kartais nesąžininga, pusiausvyrai atsirasti.

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. – (EL) Žiniasklaidos pliuralizmą galima apsaugoti tik užtikrinant, kad privačioji ir visuomeninė žiniasklaida galėtų gyvuoti kartu, netrukdomai ir nebūti diskriminuojamos. Tačiau norint pasiekti šį tikslą būtina užtikrinti, kad būtų įvykdytos dvi sąlygos. Pirmiausia, turime užtikrinti, kad visuomeninės ir privačiosios žiniasklaidos bendrovės neatsiliktų nuo skaitmeninio amžiaus modernizuodamos savo paslaugas – ir tai svarbu – nedidindamos kainos vartotojams ir, antra, kad naujojoje skaitmeninėje aplinkoje būtų apsaugota perspektyvi erdvė, kad kartu su kitais informacijos šaltiniais, tokiais kaip žurnalai ir laikraščiai, radijas ir televizija galėtų gyvuoti kartu, ypač dabar, kai visos Europos Sąjungos spauda patiria visišką nuosmukį. Kitaip tariant, valstybėse narėse turime garantuoti pakankamą finansavimą ir planavimą.

ES gali ir privalo rodyti, kad ji remia šiuos kriterijus teikdama finansavimą, pvz., iš Investicijų fondo, žiniasklaidai skaitmeninti ir koordinuodama keitimąsi geriausia praktika atlikdama procedūras, kuriomis siekiama skaitmeninti valstybių narių radiją ir televiziją. Manau, kad šie klausimai šiame pranešime gerai pabrėžti, todėl balsavau už jį.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją „dėl visuomeninio transliavimo paslaugų skaitmeninėje eroje. Dvejopos sistemos ateitis“, nes manau, kad visuomeninės televizijos ir multimedijų visuomenėje vaidmeniu reikia atsižvelgti į žiniasklaidos koncentraciją ir pliuralizmą Europos Sąjungoje, naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis raštingumą skaitmeniniame pasaulyje, žiniasklaidos turinio įvairovę ir visuomeninių paslaugų transliavimo informacinėje visuomenėje nepriklausomumo garantiją.

Iš tiesų dvejopa transliavimo sistema, kurioje atitinkamus vaidmenis nepaisant politinio ir ekonominio spaudimo atlieka privačiųjų ir visuomeninių paslaugų teikėjai transliuotojai, būtina norint užtikrinti prieigą prie aukščiausios kokybės informacijos ir skatinti pačią demokratiją. Visuomeninės paslaugos ir privačiojo sektoriaus transliavimas turi atlikti esminį vaidmenį Europos Sąjungos audiovizualinės produkcijos, kultūrų įvairovės ir tapatumo, informacijos, pliuralizmo, socialinės sanglaudos, pagrindinių laisvių skatinimo ir demokratijos veikimo atžvilgiais.

Remiu pateiktas rekomendacijas, o ypač valstybių narių skatinimą keistis geriausia praktika ir sustiprinti nacionalinių žiniasklaidos reguliuotojų bendradarbiavimą Europos reguliavimo institucijų platformoje (angl. EPRA).

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad ES būtina suvesti įvairius žiniasklaidos sektoriaus veikėjus ir suinteresuotąsias šalis, siekiant skatinti klestinčios ir ekonomiškai perspektyvios pramonės kūrimą. Dėl greitų žiniasklaidos, ypač skaitmeninės žiniasklaidos, pokyčių bus būtina rasti naujus sprendimus ir jie neišvengiamai lems „naujosios žiniasklaidos ekologijos“ apibrėžtį.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Transliavimas – ypatingas sektorius. Jis daro įtaką žmonių vertybėms ir nuomonėms ir toliau yra daugelio ES piliečių pagrindinis informacijos šaltinis. Todėl jis labai svarbus pagrindinėms vertybėms, įskaitant socialinę sanglaudą, ir demokratijai apsaugoti ir skatinti. Kaip nurodyta Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, ES audiovizualinis paveikslas apibūdinamas kaip vadinamoji „dvejopa sistema“. Visuomeninių ir komercinių transliavimo įstaigų buvimas užtikrino tai, kad turime daug įvairių programų. Tai taip pat padeda siekti žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, redakcijų konkurencijos (turinio kokybės ir įvairovės atžvilgiu) ir žodžio laisvės. Tai iš dalies pasiekta tvirtoms, gyvybingoms visuomeninio transliavimo paslaugoms teikiant pakankamą finansavimą. Gerai veikiančioje dvejopoje sistemoje visuomeninio transliavimo įstaigos gali pakelti rinkos lygį.

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. – (FR) Transliavimas atsidūrė technologijų poslinkių įkarštyje: žiniasklaidos turinio skaitmeninimas ir jo prieinamumas naudojant internetą iš pagrindų pakeitė transliavimo paradigmą. XX a. aštuntajame dešimtmetyje komerciniai ir privatūs veikėjai kovojo dėl transliavimo dažnių esant valstybės monopolijoms. Šiandien daugybė vartotojams teikiamų galimybių naudotis multimedijų turiniu reiškia, kad turime apibrėžti būtiną visuomeninių ir privačiosios žiniasklaidos paslaugų teikimo pusiausvyrą. Ką giname šiame pranešime? Visuomeniniam transliavimui reikia skirti ypač daug dėmesio (turint omenyje tai, kad žiniasklaida sutelkta keliose rankose, ir tai, kokia jos komercinė konkurencija), jeigu norime, kad ji be politinio kišimosi padėtų išlaikyti viešąją erdvę, kurioje transliuojamos aukštos kokybės programos ir objektyvi informacija. Valstybių narių prašome teikti pakankamus išteklius norint remti visuomeninio transliavimo skaitmeninimą ir, pirmiausia, kovoti su skaitmenine atskirtimi.

Visi neturtingi ir pasiturintys, kaimo ir miesto vietovėse gyvenantys asmenys turi turėti vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės visuomeniniu transliavimu. Galiausiai, atsižvelgdami į, pvz., tokio giganto kaip „Google“ ir interneto puslapių, kurių sąrašą jie pateikia, pajamų skirtumus, turime galvoti apie tai, kad paieškos sistemos turėtų labiau prisidėti prie turinio kūrimo finansavimo.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0624/2010)

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių yra ne pirma Tarybos priimta rezoliucija, kurioje nagrinėjami minėti klausimai. Nepaisant to, reikėtų manyti, kad lyčių aspekto integravimas dar tik užsimezgė, nes į moteris dabar atsižvelgiama vykdant saugumo ir taikos palaikymo operacijas. Minėdami 10-ąsias minėto teksto priėmimo metines, kurios sutampa su Tarptautine smurto prieš moteris panaikinimo diena, mano kolegos nariai ir aš siekėme išreikšti Europos Parlamento ryžtą skatinti siekti minėtoje rezoliucijoje išdėstytų tikslų, pirmiausia Europos Sąjungai imtis veiksmų. Mes, naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba, vykdydami ES bendrą saugumo ir gynybos politiką, drauge su kitomis tarptautinėmis strateginėmis bendradarbiavimo institucijomis, norime pagerinti moterų padėtį rimtų konfliktų zonose.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, nes turi būti skirtas didžiulis dėmesys moterų saugumui vykdant taikos misijas bei karinių konfliktų metu. Norėčiau pabrėžti, jog reikėtų persvarstyti Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką, kai rengiama visapusiška žmogaus teisių nacionalinė strategija ir vertinamos Europos Sąjungos gairės dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir Europos Sąjungos gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų bei kovos su visų formų jų diskriminacija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dalis paplitusių ir sistemingų veiksmų, prievartavimas ir seksualinė vergovė pagal Ženevos konvenciją yra pripažįstami nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais.

Be to, prievartavimas dabar taip pat pripažįstamas genocido dalimi, kai yra vykdomas siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti tam tikrą žmonių grupę. Taigi, Europos Sąjunga turi imtis konkrečių veiksmų, siekiant nutraukti kaltų dėl seksualinio smurto prieš moteris ir vaikus nebaudžiamumo praktiką. Be to, būtina nustatyti Europos Sąjungos personalo, dirbančio karinėse ir civilinėse misijose, elgesio kodeksą, pagal kurį būtų draudžiamas seksualinis išnaudojimas kaip nepateisinamas ir nusikalstamas elgesys.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Moterys, taika ir saugumas – sritys, kurioms reikėtų skirti didžiausią dėmesį. 10-osios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 metinės – viena iš galimybių šiose srityse padaryti pažangą (be jau vykdomos visų ES politikos sričių, pirmiausia žmogaus teisių srities ir kovos su smurtu prieš moteris, vaikų naudojimo ginkluotuose konfliktuose ir kovos su visomis diskriminacijos formomis politikos peržiūros). Be to, kitas aspektas, kuris, mano nuomone, susijęs su minėtu pranešimu, – tai, kad jame raginama skatinti moterų dalyvavimą susitaikymo procesuose, taikos palaikymo ir konfliktų prevencijos procesuose, o tai dar viena priežastis, dėl kurios balsavau už šio pranešimo priėmimą.

  David Casa (PPE), raštu. – Elgesys su moterimis ir vaikais ir jų saugumas ginkluotų konfliktų zonose aplink ES – vis didesnį susirūpinimą keliantis klausimas. Būtina daryti viską, kas įmanoma, siekiant apriboti tokios padėties minėtuose regionuose lemiamus padarinius. Dėl šios priežasties nusprendžiau paremti šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių, nes joje pateikiamas iškreiptas lyčių lygybės vaizdas. Mano nuomone, lygybės siekiama ne tada, kai moterys priklauso karinėms organizacijoms arba tarptautinėms policijos pajėgoms. Taip pat moterų saugumą, kaip jis apibrėžtas JT rezoliucijoje Nr. 1325, garantuoja nuolatinės darbo vietos, o konfliktų išvengti padeda piliečių ir taikių priemonių naudojimas, o ne karinė intervencija. O šioje rezoliucijoje, priešingai, raginama daugiau moterų įdarbinti policijoje ir karo misijose, o ES raginama dislokuoti daugiau moterų pareigūnių ir kareivių BSGP misijose. Kita priežastis, dėl kurios balsavau prieš šią rezoliuciją, buvo tai, kad buvo atmesti pakeitimai, kuriuos pasiūlė Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, kuriuose išbraukti minėti raginimai ir raginimai skatinti daugiau moterų dalyvauti EUPOL ir EUSEC veikloje ir kad moterims būtų geriau atstovaujama Kongo Demokratinėje Respublikoje.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Dabar švenčiame 10-ąsias šios pirmosios JT rezoliucijos dėl ypatingo ir neproporcingo ginkluotų konfliktų poveikio moterims metines. Tikiuosi, kad ES maksimaliai išnaudos šią progą ir nusiųs tvirtą politinį ženklą ir dės daugiau pastangų, kad jį įgyvendintų, priimdama politines gaires arba padidindama finansinius išteklius. Taip pat tikiuosi, kad dabartinė ES žmogaus teisių politikos peržiūra lems nuoseklios žmogaus teisių strategijos plėtojimą ir ES gairių dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir vaikų padėties ginkluotų konfliktų atveju vertinimą, atliekamą siekiant kovoti su visomis smurto ir diskriminacijos formomis.

Manau, kad Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimas padės geriau įgyvendinti šias rezoliucijas ir taip pat jis turėtų pabrėžti ES vaidmenį šioje srityje. Norėčiau pasveikinti 10 valstybių narių, įskaitant Portugaliją, kurios jau patvirtino nacionalinius veiksmų planus, padėsiančius įgyvendinti šią rezoliuciją, ir tikiuosi, kad likusios valstybės narės kuo greičiau paseks jų pavyzdžiu.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Man keista, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba tik prieš dešimt metų susidomėjo ypatinga karo zonose esančių moterų situacija. Tačiau dabar turime kritiškai įvertinti pasiektus rezultatus ir tęsti darbus ta pačia linkme. Europos Sąjunga yra pakankamai jautri, kad galėtų atsižvelgti į tokius klausimus. Pirmiausia atėjo laikas žengti žingsnį pirmyn ir pripažinti, kad vidutiniškai moterys patiria įvairias traumas ir išgyvena tam tikras situacijas bei kenčia nuo prievartos dažniau negu vyrai. Todėl visiškai remiu šią rezoliuciją, nes bet kuris į konflikto zoną taiką norintis įnešti asmuo pirmiausia turi rasti ramybę savo viduje. Tuo tikslu tikslų skirstymas – geriausias būdas veiksmingiau naudoti išteklius, o to turime siekti, ypač jeigu rezultatas bus nuoširdi ir maloni moters šypsena.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Deja, visos įdėtos atkaklios pastangos – rezoliucijos ir nacionaliniai bei tarptautiniai planai, kuriais siekiama padidinti konflikto zonose esančių moterų apsaugą – nepadėjo panaikinti šio žiauraus ginklo, kurio dažnai griebiamasi šiuolaikiniuose karuose – lytinės prievartos. Priešingai, nebaudžiamumas sudaro šiai praktikai, kuri visiškai prieštarauja mūsų vertybėms, plisti palankias sąlygas.

Kaip ir kiti, keletą kartų atvirai pasisakiau prieš masinius išžaginimus Konge, Liberijoje ir kitose konflikto zonose, ypač Afrikoje. Rimčiausia problema – tai, kad pranešta apie žiaurius įvykius, kurie vyko visai netoli JT pajėgų bazės. Tūkstančiai moterų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos ir smurto, taip pat pasmerktos ateityje jausti socialinę gėdą ir baisių ligų, tokių kaip ŽIV, naštą. Europos Sąjunga turi paspartinti savo veiksmus ir kovoti su šiais rimtais žmogaus teisių pažeidimais ir siekti, kad JT rezoliucijos būtų daugiau negu tik popieriaus lapas.

Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, kurią minime lapkričio 25 d., mums taip pat turi priminti, kad moterys kenčia ir nuo smurto šeimoje, o tai vyksta nerimą keliančiu dažnumu, vedybinio prievartavimo, seksualinio priekabiavimo ir prekybos žmonėmis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kai galvojame apie ginkluotą konfliktą ir tradicinius karo scenarijus, įsivaizduojame, kad pagrindinės aukos – vyrai. Tačiau, deja, faktas tas, kad bet kurioje pasaulio vietoje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas ir kyla grėsmė taikai, moterys ir vaikai dažnai pirmiausia tampa aukomis, nors ir nutylėtomis, ir tokių aukų skaičius būna didžiausias. Moterims kyla nesuskaičiuojama gausybė grėsmių dėl žiaurių papročių, kurie pažeidžia jų teises, taikymo karo ir konflikto sąlygomis arba skurdo ir socialinės atskirties sąlygomis. Todėl būtina užtikrinti, kad Europos Sąjunga nepamirštų moterų, kurios kasdien kenčia nuo pačių pagrindinių teisių, pvz., teisės į gyvybę ir fizinę gerovę, pažeidimo, moterų, kurios nuteisiamos mirti užmėtant akmenimis, moterų, kurioms neleidžiama gauti išsilavinimo, moterų, kurios priverstos bėgti ir gyventi kaip pabėgėlės, kad galėtų naudotis laisve, kurią Pagrindinių teisių chartija suteikia mums visiems, ir moterų, kurios diskriminuojamos vien dėl lyties. Iš esmės būtina užtikrinti, kad Europos Sąjunga nepamirštų ir kad nenusigręžtų nuo visų moterų, kurioms dar neužtikrinta laisva ir vilties kupina ateitis.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Smurtas prieš moteris konfliktų zonose dažnai yra lytinės diskriminacijos, kuri, deja, egzistuoja ir taikos metu, išplėtimas. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu poreikiui skirti finansinių ir žmoniškųjų išteklių siekiant aktyvesnio moterų dalyvavimo ir lyčių lygybės užsienio ir saugumo politikos srityse. Norėčiau pabrėžti poreikį nustatyti tinkamą viešojo skundo tvarką, taikytiną vykdant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas, kuri būtų skirta palengvinti, pirmiausia, seksualinės arba lytinės prievartos pasmerkimą, ir norėčiau paraginti Vyriausiąją įgaliotinę-Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją į kas šešis mėnesius atliekamus BSGP misijų vertinimus įtraukti išsamias ataskaitas apie moteris, taiką ir saugumą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome prieš šią rezoliuciją, nes manome, kad lyties aspekto piliečių ir karo misijose nepakanka. Moterų diskriminacijos problema nebus išspręsta ir karai netaps kažkuo daugiau į karo misijas įtraukus daugiau moterų, kad šios dalyvautų kare ir okupacijoje, pvz., Irake ir Afganistane. Tikrovė mums rodo, kad taip nėra.

Manome, kad karinė intervencija nepadeda apginti moterų teisių, o tik padidina jų pažeidimus. Tik konfliktų prevencija ir pilietinių priemonių įgyvendinimas konfliktu metu gali įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1325 duotą pažadą.

Todėl esame nusivylę, kad mūsų pasiūlyti pakeitimai nebuvo priimti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Šiandien, lapkričio 25 d., yra Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena. Šiandienos balsavimu dėl bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos (2000) Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių norime duoti akivaizdų savo, kaip EP narių, pirmiausia, Europos Sąjungos piliečių, pasiryžimo veikti ženklą. Teisinga, kad prisimename šias 10-ąsias metines, bet pamirštame, kad 80 proc. karo aukų yra civiliai, pirmiausia, moterys ir vaikai. Pagrindinių teisių tema ir jų apsaugos išplėtimas visada turi būti Europos Sąjungos diskusijų centre, kad galėtume sukurti bendras ir veiksmingas strategijas, padėsiančias apsaugoti moteris ir vaikus. Vis dažniau smurtas naudojamas prieš šių kategorijų asmenis, bet mes siekiame užtikrinti, kad šiuos nusikaltimus padarę asmenys, teismo institucijoms įsikišus, už juos asmeniškai atsakytų, ir turime taikyti tam tikras esmines sąlygas siekdami kuo labiau sumažinti šio reiškinio plitimą, siekiant užkirsti kelią konfliktams ir padėti atstatyti nuo jų nukentėjusias vietoves.

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje raginama skirti konkrečių ir reikšmingų finansinių, žmogiškųjų ir organizacinių išteklių siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą užsienio ir saugumo politikos srityje; raginama, kad policijos, karinėse, teisingumo ir teisinės valstybės misijose, taikos palaikymo operacijose, diplomatinėse misijose ir demokratinimo procesuose dalyvautų daugiau moterų; raginama ES valstybes nares aktyviai skatinti moterų dalyvavimą jų dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose su ne ES valstybėmis ir organizacijomis;

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nors minime 10-ąsias JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metines, šioje srityje reikia dar daug ką nuveikti, pirmiausia smurto prieš moteris srityje, rengiant ES gaires apie vaikų naudojimą ginkluotuose konfliktuose ir kovą su visomis jų diskriminacijos formomis. Pats laikas mums visiems sutelkti savo pajėgas ir užtikrinti, kad pasiektume šį tikslą.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Nors pritariu daugeliui į šią rezoliuciją įtrauktų klausimų, pirmiausia poreikiui daryti pažangą lyčių lygybės srityje vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, balsavau prieš ją, nes prieštarauju tam, kad būtų didinamas policijos pareigūnų arba kariškių skaičius, nepaisant to, ar jie vyrai, ar moterys, dėl ES militarizacijos bangos, kurią jis sukelia. Minėtoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad „labai svarbu, jog ES paskirtų daugiau moterų policijos pajėgų ir kariškių į ESGP misijas“, o tai prieštarauja mano frakcijos paramai demilitarizuoti bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Be to, pranešime nuolat minima Europos išorės veiksmų tarnyba, kuriai nuolat priešinuosi, nes ji – dar vienas žingsnis, skatinantis Europos užsienio politikos militarizaciją.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Nors 2000 m. spalio 31 d. rezoliucija Nr. 1325 rodo, kad JT narės anksčiau žinojo apie ginkluotų konfliktų poveikį moterims, siaučiant karams jų kenčiamas smurtas ir svarbus vaidmuo, kurį JT narės galėtų atlikti siekdamos užkirsti kelią konfliktams ir siekdamos juos išspręsti, 10-osios rezoliucijos metinės, kurias šiandieną švenčiame, – taip pat proga kritiškai įvertinti susiklosčiusią padėtį. Šiuo požiūriu galime remtis rezoliucijomis Nr. 1820 (2008) ir 1888 (2009), kuriose pirmą kartą aiškiai pripažįstamas seksualinio smurto, kaip karo taktikos, naudojimas, o tai reikalauja tam tikros politinės ir saugumo reakcijos.

Taip pat galime remtis M. Wallström paskyrimu JT specialiąja pasiuntine „seksualinės prievartos, nuo kurios ginkluoto konflikto metu kenčia moterys ir mergaitės“, klausimais. Ši rimta problema nusipelno viso mūsų dėmesio. Todėl būdamas jungtinės parlamentinės asamblėjos bendrapirmininkis, aš asmeniškai norėjau, kad ši problema atsidurtų gruodžio 2 d. per AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos plenarinę sesiją Kinšasoje vyksiančių mūsų diskusijų centre.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Moterys ir toliau diskriminuojamos daugelyje pasaulio šalių. Smurto prieš moteris klausimas įtrauktas į darbotvarkę, ir ši problema itin dramatiška konflikto atvejais. Moksliniai tyrimai rodo, kad krizių apimtuose regionuose, kuriuose vyksta kariniai konfliktai, gyvenančios moterys dažnai prievartaujamos ir (arba) patiria seksualinę vergovę. Pagrindinis tikslas turėtų būti bausti seksualinį smurtą prieš moteris, kaip nusikaltimą žmoniškumui, naudojančius asmenis, įskaitant asmenis, esančius karų draskomuose pasaulio regionuose. Galiausiai – ir Vakarų tautos taip pat už tai atsakingos – bet kuriuo atveju seksualinis išnaudojimas yra nepateisinamas nusikalstamas elgesys. Minėtame pranešime sprendžiami svarbūs klausimai ir dėl to už jį balsavau.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Smurtas prieš moteris konfliktų paveiktose zonose dažnai yra lyčių diskriminacija, atsižvelgiant į tai, kad šiais metais Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena sutampa su 10-osiomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 metinėmis, tai galėtų ir (arba) turėtų būti minėtos rezoliucijos įgyvendinimo darbotvarkės atgaivinimo pradžia, jos neįmanoma vykdyti be politinio vadovavimo aukščiausiais lygmenimis ir be didesnių išteklių. Manau, kad šį klausimą reikia tinkamai spręsti peržiūrint ES vykdomą žmogaus teisių politiką, skiriant tam tikrus finansinius, žmogiškuosius ir organizacinius išteklius moterų dalyvavimui ir lyčių aspekto integravimui užtikrinti. Manau, kad ši proga – veiksmų, kuriais siekiama stiprinti, paremti ir plėtoti moterų integraciją, pradžios taškas. Moterų, taikos ir saugumo klausimai turėtų tapti neatsiejama išorinių finansinių priemonių, skirtų demokratijai ir žmogaus teisėms ginti, tautų bendradarbiavimui ir vystymuisi skatinti, planavimo ir programavimo dalimi.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Praėjo 10 metų nuo tada, kai buvo priimtos JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijos Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1888 (2009) dėl lytinio smurto prieš moteris ir vaikus ginkluoto konflikto metu. Šiomis rezoliucijomis pabrėžiama visų valstybių atsakomybė siekiant sustabdyti nebaudžiamumą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus žmoniškumui ir už karo nusikaltimus, įskaitant ir su seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris ir mergaites susijusius nusikaltimus.

Praėjo 10 metų nuo tada, kai buvo priimtos pirmiau minėtos rezoliucijos ir, kaip nusakyta rezoliucijoje, už kurią balsavau, prieš akis – dar ilgas kelias. Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena, kuri paminėta lapkričio 25 d., t. y. dieną, kai vyko balsavimas už šią rezoliuciją, yra ne eilinė diena, o raginimas pabusti iš esamos situacijos. Šiuos klausimus reikia spręsti aukščiausiu lygmeniu ir įtraukti juos į politinę darbotvarkę tol, kol bus išnaikinta ši nelaimė, kuri nepripažįsta rasės, tikėjimo ar amžiaus.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) 2000 m. spalio 31 d. priimtoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1325 teigiama, kad praeityje nė vienoje šalyje moterys nedalyvavo taikos ir stabilumo kūrimo procesuose, ir raginama jas įtraukti į šiuos procesus, kad jos galėtų lygiomis teisėmis minėtuose procesuose dalyvauti visuose lygmenyse, nuo konfliktų prevencijos iki atkūrimo po konfliktų ir palaikant taiką ir saugumą. 10-osios minėtos rezoliucijos priėmimo metinės turėtų būti naujosios darbotvarkės, kuri bus pateikta ir kurios negalima įgyvendinti be aukščiausio lygmens politinės paramos ir būtinų išteklių, įgyvendinimo pradžia. ES privalo aktyviai skatinti kuo daugiau moterų skirti į vadovaujamas pareigas, siekiant koordinuoti ir užtikrinti ES politikos krypčių ir veiksmų nuoseklumą ir prižiūrėti savo įsipareigojimų vykdymą.

ES privalo paskirti mažiausiai penkias moteris į vadovaujamas pareigas Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) ir siekti lyčių pusiausvyros įdarbinant specialistus. Taip pat EIVT reikia organizacijos skyriaus, kuris būtų atsakingas už lyčių klausimus ir kuris turėtų bent po vieną visu etatu dirbantį atstovą kiekviename geografiniame skyriuje bei ES delegaciją, kuri būtų atsidavusi lyčių aspektams ir būtų atsakinga už moteris, taiką ir saugumą.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Tikiuosi, kad 10-osios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 metinės bus atgaivintos darbotvarkės siekti savo įsipareigojimų moterims, taikai ir saugumui vykdymo pradžia.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Esu patenkintas, kad minėta rezoliucija priimta. Joje nurodoma, kad 10-osios Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) metinės turėtų žymėti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) įgyvendinimo, kurio pažanga neįmanoma be politinio aukščiausio lygmens vadovavimo ir didesnių išteklių, atnaujintos darbotvarkės pradžią. Joje labai rekomenduojama, kad šiam klausimui būtų skirtas tinkamas dėmesys persvarstant ES žmogaus teisių politiką, kai rengiama visapusiška žmogaus teisių strategija atskiroms šalims ir vertinamos ES gairės dėl smurto prieš moteris bei vaikus ir ginkluotų konfliktų ir kovos su visų formų jų diskriminacija, ir raginama skirti konkrečių finansinių, žmogiškųjų ir organizacinių išteklių siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą užsienio ir saugumo politikos srityje.

  Charles Tannock (ECR), raštu. – Europos konservatoriai ir reformistai (ECR) iš visos širdies remia visų moterų lygias teises ir galimybes ir lyčių nediskriminavimo principą, kaip nustatyta JT rezoliucijoje Nr. 1325, ir ryžtingai gina neįkainojamą moterų vaidmenį taikos ir saugumo zonose ir smerkia žiaurų ir šiurpų elgesį su moterimis ir vaikais konfliktų zonose.

Tačiau ECR nuolat prieštaravo moterų skaičiaus nustatymui nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse institucijose ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimui.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Labai džiaugiuosi dėl šios rezoliucijos dėl 10-ųjų JT rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių, kurios minimos simbolinę dieną – lapkričio 25 d., t. y. Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, priėmimo. Norėčiau pabrėžti poreikį padidinti įvairioje veikloje, ypač taikinimo, derybų, vertinimo, priverstinio vykdymo ir taikos palaikymo bei konfliktų prevencijos procesuose dalyvaujančių moterų skaičių. Būtina užtikrinti, kad visos dalyvaujančios šalys atsižvelgtų į konkrečius moterų poreikius, ir situaciją galėsime pagerinti tik moterims aktyviau dalyvaujant minėtuose procesuose.

Be to, moterims tapus labiau pastebimoms galėtume geriau informuoti gyventojus apie nežmoniškus prievartavimus, kurie naudojami kaip karo ginklai, ir galbūt galėtume nutraukti nebaudžiamumą, kuriuo naudojasi minėtą smurtą naudojantys nusikaltėliai.

Galiausiai, moterų dalyvavimas mums leis sukurti civilių konfliktų aukų, kuriomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, ir karo dalyvių abipusį pasitikėjimą.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0622/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes bičių mirtingumas didėja, o bitininkų skaičius mažėja. Tai žemės ūkio ir biologinės įvairovės problema, nes 76 proc. maisto produktų gamybos ir 84 proc. augalų rūšių yra priklausomi nuo bičių apdulkinimo. Norėčiau palaikyti nuomonę, kad reikėtų atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant padėti užtikrinti geresnių sprendimų įgyvendinimą ir paramą priemonėms, padėsiančioms padidinti biologinę įvairovę ir sumažinti klimato nepastovumo poveikį. Bičių darbininkių gyvenimas labai trumpas ir labai jautrus aplinkos pokyčiams. Tai reiškia, kad tai paveikė sunešamo medaus kiekį, ne tik dėl vis nepastovesnės metų laikų trukmės ir pastovumo, bet ir dėl didėjančios išorinių šaltinių, pvz., pesticidų naudojimo ir erkių, daromos žalos. Todėl reikia stiprinti dabartines programas atsižvelgiant į naująją žemės ūkio politiką, kad šiuo lygmeniu galėtume rasti veiksmingesnius sprendimus.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − 2010 m. yra paskelbti Europos biologinės įvairovės metais, siekiant atkreipti dėmesį į visame pasaulyje biologinei įvairovei iškilusias grėsmes. Bitininkystės sektoriui, kuris yra svarbus užimtumo ir pajamų šaltinis kaimo vietovėse, taip pat yra iškilęs pavojus dėl pastaruoju metu didėjančio bičių mirtingumo ir ligų. Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje Europos Parlamentas ragina Komisiją finansuoti specialius tyrimus, kuriais būtų siekiama pagerinti žinias ir supratimą apie veiksnius, turinčius įtakos bičių sveikatai. Rezoliucijoje išsakyti pastebėjimai, kad genetiškai modifikuoti pasėliai ar žiedadulkėse susikaupę toksinai gali įtakoti bičių ligas ir mirtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad Europos javų, vaismedžių ir daržovių kultūros priklauso nuo bičių apdulkinimo, šioms kultūroms ir apskritai žemės ūkiui iškyla didelė įvairių ligų grėsmė. Manau, kad esant tokių abejonių, Europos Komisija turi kuo skubiau atlikti nepriklausomą tyrimą, kuriame būtų įvertintas genetiškai modifikuotų pasėlių ir toksinų plitimo poveikis aplinkai ir konkrečioms rūšims, ir užtikrinti, kad tokie duomenys būtų skelbiami viešai.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Bitės atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ekologinę pusiausvyrą ir jų mirtis turi rimtą poveikį maisto grandinei. Šiame pranešime palaikomas poreikis skatinti ir gerinti bitininkystės sektoriaus veiklą, pirmiausia statistinių duomenų apie medaus sunešimo prognozes tobulinimo lygmenyje, gerinti ir derinti stebėsenos ir mokslinių tyrimų programas, nustatyti aiškesnes medaus kilmės ženklinimo taisykles, plėtoti bitininkystės programas ir priimti susijusius teisės aktus bei ieškoti naujoviškų ir veiksmingų gydymo būdų nuo varoatozės erkių.

  Lara Comi (PPE), raštu. – (IT) Apdulkinimo koeficiento poveikis, t. y. paties apdulkinimo ekonominės vertės ir dėl jo sunešto medaus vertės santykis, lemia nepaprastus ekonominius rezultatus.

Todėl tuomet, kai siekiama visapusiško veiksmingumo, neatrodo prasminga atsisakyti veiklos, kai jos išlaidų ir pelno santykis rodo, kaip kvaila būtų nuspręsti tai padaryti. Kadangi priežastys glūdi ne ekonominiuose veiksniuose, o išorės sąlygose, manau, kad Europos Komisijos ataskaita pataiko į taikinį, kai imami lyginti visi veiksniai, šiuo metu trukdantys užsiimti bitininkyste.

Taip pat manau, kad verta paskatinti šią veiklą imantis papildomų priemonių ir kad šiuo atžvilgiu palankiai reikėtų vertinti bet kokį mokslinį indėlį.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad Europos Komisija turi pakoreguoti Europos veterinarijos politikos galiojimo sritį ir finansavimą, kad būtų atsižvelgta į bičių ir bitininkystės ypatumus siekiant veiksmingiau užtikrinti bičių ligų kontrolę ir galimybes visoje Europos Sąjungoje naudotis veiksminga ir standartizuota veterinarija, bendradarbiaujant su bitininkų organizacijomis.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjungos medaus rinkos kainos labai svyruoja, nes 40 % jos medaus rinkos šiuo metu priklauso nuo importo, todėl dėl iš trečiųjų šalių importuojamo medaus bitininkai visoje ES, įskaitant Portugaliją, atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, Portugalijoje yra 17 291 bitininkas, 38 203 bitynai ir 562 557 bičių kolonijos. 2009 m. sunešta 6 654 tonos medaus ir 235 tonos vaško, o tai sudaro 1,9 proc. ES sunešto medaus, kurio kiekis ES siekia 351 000 tonų. Bičių veikla ir bitininkystė yra būtinos ekosistemoms, ekologinei augalų pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išlaikyti, ekonominiu požiūriu šią veiklą taip pat prasminga saugoti ir skatinti, kad ji mažiau priklausytų nuo importo.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Bitės yra svarbios pasėliams apdulkinti, ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išlaikyti. Dėl to gaila, kad sumažėjo bičių kolonijų skaičius ir mums reikia mokslinių duomenų, kad galėtume suprasti mechanizmus, kurie padeda šias veisles paskleisti, ir sukurti būdus, kaip užtikrinti jų išsaugojimą. Manau, kad būtina dėmesį sutelkti į Europos Sąjungos medų, kuris palaipsniui pakeičiamas kitomis prastesnės kokybės medaus rūšimis, kurios neatitinka ES medaus reikalavimų.

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. – (IT) Bitininkystė – vienas iš ūkininkavimo pavyzdžių, darantis mažiausią poveikį aplinkai, todėl ši veikla ypač tinka saugomoms vietovėms. Mano regione bitininkystė yra paplitusi ir ji yra išskirtinis žemės naudojimo pavyzdys ir istorijos, tradicijų ir vietos tapatumo simbolis. Daugelį metų iš Veneto regiono bitininkystės buvo gaunami puikios kokybės produktai ir ji padėjo paremti skurdžiausias vietoves. Tačiau šio sektoriais rezultatai nebebus tokie, jeigu Europos Sąjunga kartu su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis nepadės jo finansuoti. Kaip nurodyta minėtame pasiūlyme dėl rezoliucijos, svarbu skatinti mokslinius tyrimus, kuriuose būtų nagrinėjamos bičių ligos, ir remti Europos Sąjungos gamintojus šiems varžantis su trečiųjų šalių bičių augintojais, su kuriais jie susiduria ES rinką atvėrus importuojamam medui. Todėl balsuosiu už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) raštu. − Pritariau šiam pranešimui, kadangi bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę. Šiandien nerimą kelia apdulkinančių vabzdžių, įskaitant bites, skaičiaus sumažėjimas. Juk 84 % augalų rūšių ir 76 % maisto produktų gamybos Europoje yra priklausomi nuo bičių apdulkinimo, ir viso to ekonominė svarba yra daug didesnė nei sunešamo medaus vertė. 40 % Europos medaus rinkos priklauso nuo importo ir dėl ES rinkos atvėrimo medui iš trečiųjų šalių bitininkai visoje ES atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Todėl reikia remti tolimesnę Europos bitininkystės plėtrą, prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Svarbu laikytis visaapimančio ir tvaraus požiūrio, įtraukiant tokius aspektus, kaip antai kaimo plėtra, klimato kaita ir biologinė įvairovė, ypač skatinant priemones, kuriomis remiamas žydinčių plotų išlaikymas ir plėtra. Taip pat svarbu plačiau ir nuosekliau remti Europos bitininkystės sektorių naudojantis papildomomis būsimosios BŽŪP priemonėmis, įskaitant priemones, kurios padeda skatinti biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitos poveikį, saugoti tradicinį nacionalinį ir kultūrinį paveldą, kuris daugeliui Europos šeimų teikia darbo vietas, apsaugoti ir gerinti bitininkystės produktų rinkos kokybę ir gerą jos veikimą.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Bitės – labai svarbūs padarai, nes be jų nevyktų apdulkinimas. Dėl to labai gaila, kad daugėja pranešimų apie mažėjantį bičių kolonijų skaičių, ir šią padėtį būtina nedelsiant tirti. Tai ypač pasakytina apie žemės ūkio sektorių, nes jis labai priklausomas nuo naudingo bičių atliekamo darbo. Deja, akivaizdu, kad dėl industrializacijos ir šiuolaikinio gyvenimo ypatumų šioms naudingoms bitėms pasidarė sunkiau išgyventi. Tokie scenarijai, kaip masinis bičių išnykimas dėl varoatozės erkių, nepaaiškinamas masinis bičių kolonijų išsikėlimas JAV ir elektrosmogo ir netinkamai prižiūrimų sėklų bitėms keliama grėsmė – deja, nėra pavieniai atvejai. Dėl to palankiai vertinu tai, kad Europos Parlamentas šiandien sutiko ateityje remti bitininkystės sektorių. Manau, kad mums svarbu dėmesį sutelkti į bičių populiacijų mokslinius tyrimus.

Neturėdami tikslių mokslinių duomenų negalėsime nustatyti problemų ir veiksmingai jų spręsti. Tikiuosi, kad mums pavyks paaiškinti bičių kolonijų nykimą ir užkirsti jam kelią, kad galėtume toliau naudotis svarbiu, daug aspektų turinčių bičių vaidmeniu.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Bitininkystė labai svarbi žemės ūkiui, pirmiausia dėl apdulkinimo, nes iš ariamų pasėlių ir vaisių gaunamos pajamos priklauso nuo bičių apdulkinimo. Dar labiau nerimą kelia besitęsiantis bičių mirtingumas daugelyje regionų ir, norint šią problemą išspręsti, reikia imtis priemonių. Todėl remiu minėtą rezoliuciją, kurioje Europos Komisija raginama bičių ligas įtraukti į Europos Sąjungos veterinarijos politikos galiojimo sritį ir bičių mirtingumo problemai spręsti parengti veiksmų planą. Europos Komisija taip pat raginama užtikrinti, kad dabartinė parama bitininkystės sektoriui ateityje būtų išlaikyta bei sustiprinta BŽŪP po 2013 m., užtikrinant šio sektoriaus tęstinumą. 40 proc. Europos Sąjungos medaus rinkos priklauso nuo importo, iš dalies dėl ES rinkos atvėrimo medaus importui iš trečiųjų šalių, o kainos beveik siekia pelningumo ribas.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl bitininkystės, nes svarbu garantuoti, kad būtų skiriamas dėmesys sektoriui, kuris apsaugo biologinę įvairovę ir kuriame pagaminamas visavertis produktas – medus. Turint tai galvoje, parengta nuostata, pagal kurią metinė pagalba šiam sektoriui Europos Sąjungoje didinama nuo 26 mln. EUR 2008–2010 m. laikotarpiu iki 32 mln. EUR 2011–2013 m. Šiuo finansavimu pirmiausia bus siekiama paremti bitininkystę, įskaitant nacionalinius mokslinių tyrimų apie naujus metodus, kuriais būtų siekiama kovoti su dideliais bičių mirtingumo rodikliais, kurie pastaruoju metu pasiekė nerimą keliantį lygį, projektus. Tačiau kita vertus, svarbu garantuoti sąžiningą skaidrumą skirstant pagalbą ir garantuoti daugiau išteklių šalims, kurioms jų iš tikrųjų reikia. Balsavau už duomenų tyrimo sistemos įgyvendinimą iki 2012 m. Tai žingsnis skaidrumo link, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų skirstoma remiantis įvairiose valstybėse narėse esančių avilių tyrimo rezultatais, o ne apytiksliais duomenimis. Maniau, kad tai labai svarbu siekiant užtikrinti sąžiningumą naudojant viešuosius finansus ir apsaugoti bitininkyste iš tiesų užsiimančius asmenis.

  David Martin (S&D), raštu. – 2010 metai, kurie paskelbti Europos biologinės įvairovės metais, viso pasaulio bitininkystės sektoriui kyla didžiulis pavojus, jis patiria nuo 100 iki 1 000 kartų didesnius nei įprasta nuostolius. Šis sektorius atlieka strateginį vaidmenį visuomenėje ir teikia aplinkosaugos požiūriu vertingas viešąsias paslaugas, o bitininkystė – vertingas „ekologinės veiklos“ (kuria didinama ir išlaikoma biologinė įvairovė ir ekologinė pusiausvyra ir išsaugoma augalų gyvybė) pavyzdys ir tvarios produkcijos kaimo aplinkoje modelis. Todėl palankiai vertinu šią rezoliuciją, kurioje pateikiami pasiūlymai gerinti bitininkystės sektoriaus padėtį.

  Mario Mauro (PPE), raštu. – (IT) Nerimą keliantis bičių mirtingumo didėjimas ir mažėjantys bitininkų skaičiai galėtų turėti labai rimtus padarinius Europos Sąjungos maisto gamybai, nes, kaip visi žinome, daugelis pasėlių ir augalų priklauso nuo apdulkinimo.

Todėl Europos Parlamentas turėtų raginti Europos Sąjungą didinti savo paramą bitininkystės sektoriui suprasdamas, kad bendrąją žemės ūkio politiką reikia atnaujinti. Reikia tvirtų, aiškių veiksmų siekiant spręsti šią problemą ir apsisaugoti nuo jos neigiamo poveikio mūsų ekonomikos žemės ūkio ir prekybos sektoriams.

Veiksmų planas, kurio reikalaujama minėtoje rezoliucijoje ir kuriuo būtų siekiama spręsti bičių mirtingumo problemą, – tik pirmoji iš daugelio priimtinų priemonių. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) ES labai priklauso nuo žemės ūkio produktų importo, 40 proc. mūsų suvartojamo medaus importuojama. Turint omenyje tai, kad bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę, ir kadangi bitininkystė yra vertingas ekologiško užsiėmimo pavyzdys (biologinės įvairovės, ekologinės pusiausvyros ir augalijos išsaugojimo gerinimo ir priežiūros srityse) ir tvarios gamybos kaimo vietovėse modelis, visi turėtų būti suinteresuoti jį paremti siekiant užtikrinti jo tvarų augimą ir užtikrinti, kad būtume mažiau priklausomi nuo trečiųjų šalių. Mano šalyje šį sektorių taip pat reikia skatinti, kad būtų matoma jo teikiama ekonominė ir aplinkosauginė nauda ir kad padidėtų medaus produkcijos kiekis, kuris šiuo metu sudaro tik 1,9 proc. ES produkcijos.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Teikiu savo paramą šiai rezoliucijai dėl bitininkystės sektoriaus padėties reikšdamas savo susirūpinimą didžiuliu bičių, kurios yra būtinos ir nepakeičiamos dėl svarbaus savo vaidmens – apdulkinimo, skaičiaus mažėjimu, kurios kartu su kitais vabzdžiais apdulkintojais daro poveikį 84 proc. augalų rūšių. Todėl manau, kad privalome padėti pagerinti šio sektoriaus padėtį, nes, kaip teigiama minėtoje rezoliucijoje, „bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę“. Taip pat džiaugiuosi, kad minėtoje rezoliucijoje Europos Komisija raginama įpareigoti Europos Sąjungos ir nacionalines valdžios institucijas vykdant su bitininkyste susijusias programas ir įgyvendinant susijusius teisės aktus, konsultuotis su bitininkais, nes manau, kad tai žingsnis pirmyn siekiant gerinti visuomenės dalyvavimą ir skatinti demokratiją. Už šią rezoliuciją balsavau ir dėl to, kad pritariu Europos Komisijos garantijai, kad bendros žemės ūkio politikos pagalba bitininkystei būtų padidinta po 2013 m.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Bičių kolonijų netektis yra visos ES problema ir jos priežasčių dar negalime visiškai paaiškinti. Tokie veiksniai, kaip augalų apsaugos produktų naudojimas, netvaraus ūkininkavimo metodų naudojimas, klimato kaita, bičių patogenai ir parazitai ir maisto produktų ir pašarų stoka, atsiradusi dėl monokultūrų plitimo, visi bendrai lėmė žymų bičių skaičiaus mažėjimą. Be ekologinių padarinių, tai taip pat turi ekonominį poveikį, nes reikia importuoti vis daugiau medaus. Norint išspręsti šią problemą, ateityje Europos Sąjungos bitininkystės sektorius turėtų gauti didesnę paramą. Minėtame pranešime pateikiamas itin suderintas metodas, todėl balsavau už jį.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) 2010 m. bitininkystės sektorius patyrė didžiulius nuostolius ir gerokai sumažėjo bičių kiekis. Tai turi neigiamą poveikį visai aplinkai ir žemės ūkiui, nes bitės – svarbios apdulkintojos. Ši padėtis ypač bloga kalbant apie medų nešančias bites. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriame skatinama imtis priemonių siekiant išspręsti didžiulio bičių mirtingumo problemą.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuri lapkričio 25 d. Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu priimta už ją balsavus didžiajai daugumai, įskaitant Azorų salų bitininkų paramą, su kuriais tiesiogiai susisiekiau atlikdama konsultacijas.

Tačiau galutiniame šios rezoliucijos tekste kai kurie mano pradiniai lūkesčiai neįgyvendinti, nes kai kurie esminiai gamintojams aspektai, pvz., kokybės standartų klausimas ir importuojamo medaus ženklinimas, turėtų būti išsamiau aptarti. Tikėtina, kad tai nepadaryta dėl to, kad trūksta informacijos apie kai kurias pagrindines problemas, su kuriomis susiduria šis sektorius. Tai lėmė, pvz., tai, kad vietos ženklinimas nebuvo įtrauktas į galutinį šios rezoliucijos tekstą.

Tačiau minėtoje rezoliucijoje visgi sprendžiami Azorų salų ir, apskritai, valstybių narių bitininkystės sektoriui svarbūs klausimai, kurie į ją įtraukti po to, kai atliktas tam tikras darbas kartu su šio sektoriaus atstovais ir aptarti tokie klausimai, kaip, pvz., iš trečiųjų šalių importuojamas medus, kuris turi rimtų kokybės problemų ir dabar yra nepakankamai žymimas, poreikis toliau užtikrinti žemės ūkio įvairovę, siekiant garantuoti apdulkinimą ir, galiausiai, bendrų kokybės standartų ir mokslinių tyrimų ES svarba.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę, ir kadangi bitininkystė yra vertingas ekologiško užsiėmimo pavyzdys (biologinės įvairovės, ekologinės pusiausvyros ir augalijos išsaugojimo gerinimo ir priežiūros srityse) ir tvarios gamybos kaimo vietovėse modelis. Europos Sąjungos lygmeniu šis sektorius susiduria su daugybe sunkumų ir problemų, pirmiausia tokių kaip rinkodaros klausimai, kainų svyravimai, jaunimo pritraukimas į bitininkystės sektorių, bičių šeimų mažėjimas ir jų mirštatumo didėjimas. Todėl visiškai logiška paspartinti paramą šiam sektoriui.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Džiaugiuosi, kad ši rezoliucija, kurioje Europos Parlamentas palankiai vertina 2010 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos ataskaitą, priimta. Tačiau joje paminėta, kad dabartinės programos galioja iki 2013 m. ir nuogąstaujama dėl daugybės sunkumų ir problemų, su kuriomis vis dar susiduria Europos Sąjungos bitininkystės sektorius, įskaitant, inter alia, rinkodaros klausimus, kainų svyravimą, jaunimo pritraukimą į bitininkystės sektorių, bitininkų amžiaus didėjimą Europos Sąjungoje, bičių šeimų mažėjimą ir bendro pobūdžio sunkumus, kylančius dėl daugelio priežasčių sukelto bičių mirtingumo. Be to, joje Europos Komisija raginama teigiamai atsakyti į valstybių narių ir subjektų prašymus, pvz., dėl statistinių duomenų tobulinimo, atsižvelgiant į gamybos prognozes, įskaitant vienodų kokybės reikalavimų medui taikymą, ir bitininkystei skirtų stebėsenos bei tyrimų programų tobulinimą ir suderinimą.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Labai džiaugiuosi, kad buvo priimtas šis pasiūlymas, kurį parengė mūsų nuostabus kolega ir komiteto pirmininkas P. De Castro. Su sumažėjusiu bičių skaičiumi pasaulyje siejamų padarinių, galima sakyti, visuomenė nežino, nors bitės atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrindamos mūsų maisto grandinės tvarumą. Mums reikia plačių užmojų mokslinių tyrimų politikos, kad galėtume geriau suprasti mechanizmus, kurie lemia gyvūnų rūšių paplitimą, kad galėtume gauti būtinas priemones joms išsaugoti. Negalime priimti kinų medaus, kuris yra žemesnės kokybės ir kuris neatitinka mūsų privalomų griežtų gamybos kriterijų, kaip vienintelės alternatyvos medaus trūkumui, kuris pamažu įsigali Europos Sąjungoje, kompensuoti. Apgailestauju dėl to, kad mano kolegos Europos Parlamento nariai nebalsavo už visus mano pasiūlytus pakeitimus. Apgailestauju dėl to, kad susitarus su chemijos pramonės gigantais, veidmainiškai paremtas gėdingas ir neribotas neurotoksinų naudojimas medaus gamyboje. A. Einšteinas sakė: „Bitėms išnykus nuo žemės paviršiaus, žmogui liktų gyventi ne daugiau kaip ketverius metus.“ Užtikrinkime, kad niekada netektų sužinoti, ar tai, ką jis teigė, tiesa.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Priimdami šią rezoliuciją dėl bitininkystės padėties, žengiame žingsnį pirmyn siekdami stiprinti ir gerinti šio sektoriaus padėtį. Šio svarbaus sektoriaus problemos, kurios ir toliau nepakankamai įvertinamos, yra pasaulinio masto. Bitės labai svarbios ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu. Didelis jų šeimų mirtingumas šiuo metu turi neigiamą poveikį žemės ūkio produkcijai. Todėl kitai finansinei perspektyvai po 2013 m. mums reikia naujų subsidijavimo mechanizmų, kurie leistų atlikti daugiau mokslinių tyrimų apie bičių skaičiaus mažėjimo priežastis ir imtis susijusių veiksmų, siekiant pakeisti šią neigiamą tendenciją. Taip pat turėtume paremti informacines kampanijas ir mokymus, kurie paskatintų jaunus bitininkus užsiimti bitininkyste.

Pranešimas: Lena Kolarska-Bobińska (A7-0313/2010)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m., nes manau, kad siekiant įgyvendinti konkurencingą, darnią ir saugią strategiją būtina patvirtinti šią naują energetikos strategiją. Manau, kai Europa tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo, labai svarbu, kad ji toliau atliktų svarbiausią lyderės vaidmenį sprendžiant energetikos klausimus, daugiausia dėmesio skiriant inovacijoms ir technologijoms.

Siekiant užtikrinti, kad mūsų energetikos strategija būtų darnesnė, reikės ir toliau daug dėmesio skirti atsinaujinančiajai energijai sukuriant didesnės konkurencijos sąlygas šiame sektoriuje, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą energetikos vidaus rinkos veikimą. Tai leis sumažinti kainas ir padidinti ekonomikos konkurencingumą, be to, bus kuriama gerovė ir darbo vietos, o tai labai svarbu gero prekybos balanso požiūriu.

Esu kilęs iš atokiausio regiono, kuriame energijos nepriklausomumo lygis šiuo metu yra apie 27 proc. ir kuriame užsibrėžta iki 2012 m. pasiekti 75 proc. energijos nepriklausomumo lygį. Azorų salose nustatyti konkretūs platesnio užmojo nei ES tikslai, o rezultatai jau pripažinti Europos lygmeniu, visų pirma geoterminės energijos srityje; jų siekiama pasitelkus plataus užmojo regionų ir geriausių valstybių narių bei tarptautinių mokslinių tyrimų centrų partnerystės energetikos politiką.

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Naująja energetikos strategija Europai siekiama įgyvendinti Lisabonos sutarties nuostatas, susijusias su bendra energetikos rinka, tiekimo saugumu, energijos vartojimo efektyvumu, priklausomybės nuo importo mažinimu ir energijos gamybos ES viduje didinimu. Palaikau šią rezoliuciją, nes Europos Sąjunga turi skubiai įgyvendinti šios srities teisės aktus ir visuotines energetikos strategijas. Prašome sukurti ilgalaikę mūsų energetikos politikos viziją, kuri padėtų užtikrinti tinkamą šios rinkos veikimą, teikti paramą pažangiausiems integruotiems tinklams, geriau išnaudoti Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo galimybes, skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei šios srities inovacijas ir pagal kurią įgyvendinant Europos energetikos politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas vartotojams. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuris yra pirmasis žingsnis išsamios ES energetikos politikos, kaip dalies strategijos „Europa 2020“, link.

  Sophie Auconie (PPE), raštu. – (FR) Nors Europa pirmauja alternatyvios energijos gamybos srityje, vis dar esame pernelyg priklausomi nuo iškastinio kuro, ypač nuo naftos. Dėl šios priklausomybės kyla tarptautinių padarinių, nes dauguma iškastinio kuro išteklių randami už ES ribų. Lisabonos sutartyje nustatyti nauji Europos Sąjungos veikimo energetikos srityje įgaliojimai; ši įgaliojimų sritis yra labai svarbi. Atsakydamas į tai, Parlamentas patvirtino 2011–2020 m. energetikos strategiją, kurią palaikiau. Į šią strategiją įtrauktas investicijų į šią sritį ir į atsinaujinančiąją energiją orientuotų iniciatyvų skatinimas. Taip, žinoma, siekiama užtikrinti energijos tiekimo ES saugumą, todėl dujų ir naftos vamzdynų, kuriais šiuo metu tiekiamos žaliavos Europos Sąjungai, valdymas laikomas didžiausiu prioritetu. Taigi strategijoje suderinti trumpalaikiai energetinio saugumo poreikiai ir sumanymai numatyti būsimą Europos energijos poreikį.

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šį svarbų dokumentą. Į Lisabonos sutartį įtrauktas atskiras energetikos skyrius dabar yra tvirtas teisinis pagrindas vystyti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje. Sąjungoje esama didelių vėluojančių ar nebaigtų energetikos srities teisės aktų įgyvendinimo problemų, kurioms spręsti Komisija yra numačiusi imtis tvirto vadovaujamojo vaidmens, kad šie trūkumai būtų panaikinti. Vidaus energetikos sektoriuje per ateinantį dešimtmetį reikės didelių investicijų į naujas elektrines, jungtis ir perdavimo tinklus, atsižvelgiant į tai, kad naudojantis šiomis investicijomis bus sukurtas ilgesnio laikotarpio energijos rūšių derinys, prisidėsiantis prie tvarios ir švarios energetikos rinkos kūrimo. Labai svarbu, kad energetikos srities projektams būtų numatytas aiškus daugiametis finansavimas, taip užtikrinant, kad ir Baltijos jūros regionas bus integruotas į bendrą ES energetikos rinką, o mes už energijos išteklius mokėtume tiek, kiek ir kitos ES valstybės.

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. – (FR) Balsavau už šį L. Kolarskos-Bobińskos parengtą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes apskritai pritariu jos požiūriui į tai, kokių tikslų turėtų būti siekiama būsima Europos Sąjungos energetikos strategija: siekti didesnio savarankiškumo iškastinį kurą tiekiančių trečiųjų šalių atžvilgiu, atverti valstybes nares, kurios energetikos požiūriu tebėra atskirtos ir kurios dar nėra tinkamai susietos su Europos energetikos sistema, skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir užtikrinti energijos tiekimą iš išorės, kurį prižiūrėtų naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba. Mums reikia nuoseklios į ateitį orientuotos Europos energetikos strategijos.

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. – (RO) Įgyvendinus Europos Sąjungos energetinio saugumo politiką turėtų būti galima ne tik reaguoti į krizes, panašias į 2009 m. kilusią dujų krizę, bet ir jas numatyti. Privalu įgyvendinti šią strategiją kartu siekiant užsibrėžtų tikslų iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir 20 proc. sumažinti energijos vartojimą. Ši užduotis toli gražu nebus lengva, ypač todėl, kad tik aplinkos apsaugos tikslams pasiekti skirtas finansinis įnašas bus 58 mlrd. EUR. Be šio įnašo, bus skirtas kitas finansinis įnašas, kurio paskirtis – mažinti didėjančią ES priklausomybę nuo išorės energijos išteklių. Reikia suderinti vidaus ir išorės aspektus, kad ES nebebūtų pažeidžiama jai tiekiamos energijos požiūriu, be to, privalu atitinkamai pritaikyti ES politikos kryptis. Visos priemonės, skirtos tinkamam energetikos vidaus rinkos veikimui užtikrinti, turėtų būti papildomos aktyviais diplomatiniais veiksmais, kuriais būtų siekiama stiprinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis gamintojomis ir tranzito bei vartojimo šalimis. Labai svarbu parengti nacionalinius planus, į kuriuos reikėtų įtraukti prevencijos ir neatidėliotinas priemones. Koordinuojant šiuos planus ES lygmeniu būtų užtikrinamas jų veiksmingumas.

  Jan Březina (PPE), raštu. – (CS) Balsavau už šį pranešimą dėl energetikos strategijos, kurioje nustatytos būsimos ES energetikos politikos kryptys. Norėčiau pabrėžti, koks svarbus branduolinės energijos vaidmuo dabartinio ir būsimo ES energijos rūšių derinio požiūriu, taip pat numanomas pripažinimas, kad reikia pratęsti esamų įrenginių veikimo trukmę. Pavienių išteklių požiūriu strategiją galima vertinti kaip suderintą, nors joje nė karto nepaminėtas, mano manymu, svarbus modernizuotose elektrinėse deginamų akmens anglių vaidmuo. Sudėtinga įsivaizduoti, kaip galėtume padidinti ES energetinį saugumą ir užtikrinti nepriklausomumą be anglių, kaip nekintamų pirminių išteklių, suteikiančių galimybę lanksčiai reaguoti į staigų energijos poreikio padidėjimą. Pranešimo trūkumas tas, kad šis dokumentas yra pernelyg bendro pobūdžio ir kad nėra su juo susijusių teisės aktų. Konkrečiai ir praktinei strategijos formai didelės įtakos turės ir šiuo metu rengiamas veiksmų planas, kuriuo siekiama iki 2050 m. įgyvendinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir kuris turėtų būti paskelbtas kitų metų pradžioje. Atsižvelgdamas į tai, kad vis dar nėra regioninių rinkų ir kad rinkos tebėra nesusietos, manau, tikslas iki 2015 m. sukurti bendrą vidaus rinką yra itin plataus užmojo, ypač jei atsižvelgtume į tai, kad Europos Komisija, kiek suprantu, nepakankamai kontroliuoja, kad visos valstybės narės tinkamai įgyvendintų galiojančius Europos energetikos srities teisės aktus. Europos Komisija taip pat tinkamai įtraukė į energetikos strategiją vadinamąjį infrastruktūros teisės aktų paketą, kuris turėtų palengvinti energijos perdavimo tinklų tiesimą visoje ES.

  Alain Cadec (PPE), raštu. – (FR) Tikros Europos energetikos strategijos sukūrimas dabar tapo būtinybe. Kaip paaiškinta L. Kolarskos-Bobińskos pranešime, Europos Sąjungai neigiamos įtakos vis dar turi didelė priklausomybė nuo energijos importo ir tai, kad labai trūksta šios srities Europos Sąjungos teisės aktų. Kaip ir pranešėja norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga turi apsirūpinti praktiniais ir finansiniais ištekliais, kurių jai reikia savo tikslams pasiekti, ypač tinkamai finansuoti energetikos srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Taip pat esu įsitikinęs, kad energijos tiekimo saugumas turi būti neatsiejamas nuo tvirtos partnerystės su Rusija. Tampa vis labiau akivaizdu, kad turime gerokai išplėsti dujotiekių, kuriais Europai tiekiamos gamtinės dujos iš viso pasaulio, statybą. Be to, siekdami padidinti energetinį solidarumą, taip pat turime gerinti valstybių narių tinklų jungtis.

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Energetikos sektorius – varomoji ekonomikos augimo jėga. 2008 m. Europoje patvirtinta energetikos ir kovos su klimato kaita strategija. Labai svarbu įgyvendinti šią strategiją.

Tačiau patvirtinus Lisabonos sutartį galime siekti didesnių tikslų, nes ja atveriamas kelias tikros energetikos bendruomenės Europoje kūrimui. Turime plėtoti energetikos vidaus rinką, sukurti energijos tiekimo tinklų tarpusavio ryšius, užtikrinti energetinį saugumą ir energetinį solidarumą ir didžiausią dėmesį sutelkti į vartotojus. Siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą reikia didinti viešąjį finansavimą ir kurti daugiau priemonių ir programų. Siekiant šių tikslų labai svarbus mokslinių tyrimų ir technologijų vaidmuo. Atsižvelgdama į tai, palankiai vertinu įvairias Europos pramonės iniciatyvas, kurių imtasi pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (angl. SET Plan), ir raginu Komisiją praktiškai taikyti likusias šio plano priemones. Įgyvendinant aštuntąją bendrąją programą moksliniai tyrimai ir inovacinių technologijų plėtra turėtų tapti šios programos energetikos srities prioritetu. Todėl labai svarbu tinkamai finansuoti švarias ir tvarias technologijas. Tik taip bus galima išsaugoti mūsų pramonės konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą.

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m. Šis pranešimas visiškai atitinka strategijos „Europa 2020“, kurioje atsisakoma paskutinių socialinės Europos likučių, tikslus. Dėl šiuo pranešimu itin skatinamo ES konkurencingumo stiprinimo akivaizdžiai mažinamas šio ypatingo sektoriaus darbo užmokestis ir silpninamos jo darbuotojų teisės. Tuo pat metu, per patį ekonomikos krizės įkarštį, kai linkstama privatizuoti beveik visą Europos energetikos pramonę (elektrines, elektros energijos tinklus), šiame pranešime numatoma skirti daugiau lėšų energetikos infrastruktūrai, t. y. netiesiogiai subsidijuoti stambiąsias įmones. Galiausiai manau, kad pranešime pateiktas mėginimas susieti ES energetikos politiką ir jos tikslus su klimato kaitos mažinimu tėra tariama sąsaja, nes visos nuorodos neaiškios ir neatspindi stiprios politinės valios.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m. Pagrindiniai šios rezoliucijos tikslai – pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos ir visose valstybėse narėse užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Šie abu tikslai turi padėti užtikrinti ES konkurencingumą ir prieinamą energijos skirstymo kainą remiantis saugiu energijos tiekimu. Manau, ES energetikos vidaus rinkoje galiojančių taisyklių taikymas kaimyninėms šalims ir pastangos įvairinti energijos išteklius ir energijos importo transporto maršrutus yra būtinos energetinio saugumo užtikrinimo sąlygos.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Kitam dešimtmečiui Europos Sąjunga užsibrėžė ne vieną itin plataus užmojo tikslą, vienas iš jų – iki 2020 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Šis tikslas padės daugiau investuoti į šią sritį ir, žvelgiant plačiau, kurti naujas darbo vietas ir kaimo, ir miesto vietovėse. Manau, atsižvelgiant į šias aplinkybes, naudinga ne tik teikti finansines paskatas tokio pobūdžio projektams, bet ir pradėti visuomenės informavimo kampanijas apie energijos vartojimo efektyvumą ir išteklių, kuriuos gali vartoti vartotojai ir kuriuos galima naudoti su energija susijusiuose produktuose, lygį.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m., nes manau, kad, norint pasiekti Lisabonos sutarties 194 straipsnyje nustatytus tikslus, ES energetikos ir klimato kaitos dokumentų rinkinyje nustatytus tikslus „20–20–20“ ir ilgalaikį tikslą iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia patvirtinti naujas šiam sektoriui skirtas strategines gaires.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Komisija nustatė tris Europos energetikos politikos tikslus: i) pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos; ii) užtikrinti energijos tiekimo saugumą; iii) užtikrinti, kad būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir kad energija visiems vartotojams būtų tiekiama už prieinamą kainą. Iš esmės pritariu šiems trims tikslams, tačiau manau, kad neįvardytas ketvirtasis, galbūt dar svarbesnis, uždavinys: mažinti energetinę priklausomybę, visų pirma nuo iškastinio kuro. Be to, reikia labai atidžiai apsvarstyti tikslą mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, kad būtų galima sumažinti anglies dioksido nutekėjimo ir Europos pramonės konkurencingumo netekimo pavojų.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Komisijos dokumentas „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“ – puikus indėlis į išsamią ES energetikos sektoriaus politiką įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Lisabonos sutartis yra tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje. Norėdami pasiekti Lisabonos sutarties 194 straipsnyje nustatytus tikslus ir klimato teisės aktų rinkinio tikslus „20–20–20“, galime patvirtinti naują energetikos sektoriui skirtą strategiją.

Naujomis energetikos sektoriaus iniciatyvomis turėtų būti siekiama pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos, kai visiems užtikrinamas energijos tiekimo saugumas, ir kartu užtikrinti ES konkurencingumą bei tai, kad energija visiems vartotojams būtų tiekiama už prieinamą kainą. Privalu įgyvendinti Lisabonos sutartyje išdėstytus bendros energetikos rinkos, tiekimo saugumo, energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo, naujų ir atsinaujinančiųjų energijos formų plėtojimo ir energetinių tinklų propagavimo tikslus. Reikia įgyvendinti šią strategiją laikantis solidarumo ir atsakomybės principų, kad nė viena valstybė narė nebūtų užmiršta ar atskirta.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime propaguojama ir įvairiuose Komisijos šiuo klausimu išleistuose komunikatuose palaikoma ES energetikos strategija glaudžiai susijusi su Lisabonos sutartyje nustatyta Europos Sąjungos politikos apibrėžtimi – „visišku ES energetikos vidaus rinkos sukūrimu“.

Pranešėja ragina „parengti Europos energijos bendrijos planus“, prašo valstybių narių įgyvendinti galiojančias direktyvas dėl vidaus rinkos ir perkelti jas į nacionalinius teisės aktus ir svarsto galimybę „kaip galutinę priemonę dabartines direktyvas pasiūlyti priimti reglamentų forma siekiant užtikrinti visapusišką tiesioginį jų įgyvendinimą visoje bendroje rinkoje“. Kaip jau ne kartą sakėme, visiškai nepritariame šiam pasiūlymui kaip Europai skirtam energetikos srities sprendimui, todėl balsavome prieš šį pranešimą.

Šis sektorius – strateginis valstybės ekonomikos ir veikimo sektorius, ir valstybei turėtų būti suteikta galimybė pačiai nustatyti savo energetikos politiką.

Be to, iš padidėjusios priklausomybės nuo pirminių išteklių importo ir išaugusių energijos kainų vartotojams bei energetikos infrastruktūrai teikiamos finansinės pagalbos nutraukimo jau aiškiai matyti, kad ši privačios rinkos strategija nesėkminga. Tik viešasis sektorius gali užtikrinti visiems prieinamas galimybes gauti energijos, veiksmingą jos valdymą ir vartojimo efektyvumą bei padėti sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. – (IT) Pritariu šiems pasiūlymo dėl rezoliucijos tikslams: sukurti bendrą Europos energetikos rinką, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir vartojimo efektyvumą, plėtoti naujus atsinaujinančiosios energijos išteklius ir teikti paramą energijos tinklų tiesimui.

Visiškai pritariu prašymui, kuris buvo pateiktas Komisijai, patvirtinti plataus užmojo efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, kad būtų sumažinta ES priklausomybė, kovojama su klimato kaita, kuriama daugiau darbo vietų ir imamasi veiksmų prieš padidėjusius energijos tarifus.

Taip pat būtina užtikrinti tinkamą integruotos rinkos veikimą įdiegiant atitinkamą dujų ir elektros tinklų infrastruktūros sistemą. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad ypač daug dėmesio skirta tam tikriems projektams, tačiau neužsiminta apie kitus Europai taip pat svarbius projektus, kuriuos įgyvendinant padedama užtikrinti energetinį saugumą. Manau, norėdami pasiekti šį tikslą turime ne tik palaikyti tam tikrus infrastruktūros statybos darbus, bet taip pat vadovautis nešališku požiūriu į visus įvairius projektus.

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. – (FR) Šiuo metu Europos Sąjunga yra svarbiausia tarptautinės energetikos rinkos veikėja. Vis dėlto ES turi labai mažai žaliavų, todėl turi daug jų importuoti. Dėl šios paprastos priežasties kyla klausimų apie energijos tiekimo saugumą ir mūsų žemyno priklausomybę nuo plačiojo pasaulio. Jau daugelį metų šie klausimai Europos Sąjungoje kelia didelį susirūpinimą. Todėl aš ir mano kolegos Parlamento nariai balsavome už tai, kad būtų patvirtinta rezoliucija, kuria Europos Sąjunga raginama įvairinti savo paslaugų teikėjus, siekiant ateityje išvengti su tiekimu susijusių problemų, ir šiame sektoriuje sukurti griežtesnį strateginį požiūrį. Balsuodama už šią rezoliuciją taip pat norėjau pabrėžti, kad energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti Europos Sąjungos prioritetas. Iš tikrųjų, mano manymu, taip geriausiai galima sumažinti ES energetinę priklausomybę ir kartu – dar svarbiau – kovoti su pastaruoju metu neatidėliotinu dalyku, t. y. klimato kaita.

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. – (LT) Pritariau šiam pranešimui ir pirmiausia noriu padėkoti pranešėjai, šešėliniams pranešėjams už pirmąją energetikos strategiją po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Strategija atspindi pagrindinius iššūkius – solidarumą energetikos srityje ir energetikos tiekimo saugumą. Pirmiausia, valstybės narės turi įgyvendinti jau priimtus teisės aktus energetikos srityje. Antra, turi būti sukurta bendra energetikos rinka, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių rinka. Trečia, turi būti atnaujinta, modernizuota transeuropinė energetikos infrastruktūra. Todėl ES privalo įveikti visas administracines ir finansines kliūtis, o ES valstybių narių interesai turi būti suderinami ir solidarūs. Visiems projektams turi būti taikomos tos pačios taisyklės, ar tai būtų Jamalo dujotiekis, ar dujotiekis „Nordstream“. Kaip žinia, didėja ES priklausomybė nuo naftą bei dujas tiekiančių šalių. Monopolija Rytų Europos valstybėms narėms kainuoja daug – nėra konkurencijos, vartotojų teisės neapgintos, negalima kurti bendros rinkos. Priklausome nuo iškastinio kuro, kurio ištekliai senka, todėl itin aktualu vystyti ne tik atsinaujinančią energetiką, bet ir investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kartu mažinant klimato kaitą. Didelis dabartinės ES energetikos politikos trūkumas – nesugebėjimas nukreipti ES lėšų į tą sritį, kuri, nepaisant nuosmukio, vis dar tebėra vienas iš svarbiausių Europos vyriausybių, piliečių prioritetų. Centrinis objektas energetikos srityje turi būti vartotojas, jo interesų apsauga, o ES turi siekti užtikrinti palankias energijos kainas vartotojams ir verslui.

  Karin Kadenbach (S&D), raštu. – (DE) Palankiai vertinu tai, kad pagal šį pranešimą Komisija ir valstybės narės turės užtikrinti, kad ir naujoms, ir esamoms atominėms elektrinėms būtų taikomi aukščiausi saugumo standartai. Taip pat balsavau už šią dalį. Tačiau norėčiau patikslinti, kad mano didžiausias tikslas tebėra atominių elektrinių veiklos sustabdymas. Nors turime pereiti nuo energijos gamybos naudojant iškastinį kurą, atominė energija – ne alternatyva. Galima rizika tebėra pernelyg didelė, be to, vis dar neišspręstas galutinio branduolinių atliekų laikymo klausimas. Skatinimas naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos išteklius – puikiai žinomas atominės energetikos srities lobistų argumentas, kurį jie vartoja norėdami sušvelninti nemalonias kalbas apie atominę energiją. Vis dėlto nederėtų naudotis klimato kaita savo atominės energijos plėtrai pateisinti.

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. – (PL) Šiuo metu energetikos politika yra ypač svarbi Europos Sąjungos veiklos sritis. Europos Sąjungos institucijos turėtų teikti pirmenybę apsisaugojimui nuo kaimyninėse šalyse galinčių kilti energetikos krizių ir energetinio saugumo valstybėse narėse užtikrinimui. Labai svarbu užtikrinti energetikos politikos ir aplinkos apsaugos pusiausvyrą. Todėl turime skatinti kuo daugiau naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Taip galėsime ne tik sumažinti išmetamą kenksmingųjų medžiagų kiekį, bet ir veiksmingai apriboti ES rinkos priklausomybę nuo energijos tiekimo iš užsienio šalių.

Siekiant užtikrinti energetinį saugumą, kuris labai svarbus visiems valstybių narių piliečiams, būtina skatinti palaikyti gerus Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, visų pirma tiekiančių Europai išteklius, santykius. Taip pat labai svarbu įvairinti naftos ir dujų tiekimo būdus, kad kaimyninėse šalyse kilus energetikos krizėms Europos Sąjunga būtų mažiau pažeidžiama.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Darni Europos energetikos strategija – pagrindinė energijos tiekimo užtikrinimo sąlyga, todėl privalu į ją įtraukti visus energijos tiekimo aspektus. Tinkamas energijos tiekimas taip pat svarbus ekonomikos klestėjimui, nes tai padeda kurti naujas darbo vietas. Palankiai vertinu tai, kad pranešime pabrėžiamos ES valstybių narių biomasės išteklių galimybės gaminti didelį kiekį antrosios kartos biokuro. Per kelerius kitus metus privalu gerokai sumažinti iš iškastinio kuro gaminamos energijos vartojimą. Biomasės vaidmuo keičiant naftą ir dujas kitais ištekliais gali būti labai svarbus. Siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir energijos tiekimo saugumą, energetikos srityje taip pat turi būti galima naudotis būtinais ištekliais. Žemės ūkis gali visokeriopai padėti pasiekti ES 2020 m. tikslus. Turime suvokti ateities ženklus ir investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius bei ekologiškas technologijas. Palaikau tas šio pranešimo dalis, kuriose raginama imtis priemonių, skirtų darniai tarptautinės svarbos Europos energetikos politikai sukurti.

  Giovanni La Via (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už šį pranešimą dėl energetikos strategijos, nes jis yra dalykiškas indėlis į Europos lygmens diskusijas šia tema ir jame nustatomos būsimos Europos energetikos politikos gairės. Ne paslaptis, kad šiandien Europos Sąjungoje kyla daug iššūkių; kaip žinome, ji tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio. Lisabonos sutartis buvo pirmasis žingsnis, žengtas siekiant pakeisti įvykių kryptį, nes joje nustatyta tvirta teisinė sistema ir teisinis pagrindas (194 straipsnis), kuriais remiantis galima imtis veiksmų energetikos politikos srityje. Joje nustatyti aiškūs tikslai, įskaitant veikiančios bendros energetikos rinkos, energijos tiekimo saugumo ir vartojimo efektyvumo užtikrinimą ir skatinimą kurti energetikos tinklus bei naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Todėl manau, kad šis dokumentas gali būti labai naudingas stengiantis sukurti ir įgyvendinti bendrą energetikos strategiją, kuri per ateinančius dešimtmečius gali padėti sustiprinti Europą.

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai, pagal kurį bet kokia būsimąja strategija turėtų būti siekiama įgyvendinti pagrindinius Lisabonos sutartyje išdėstytus bendros energetikos rinkos, energijos tiekimo saugumo, energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo, naujų ir atsinaujinančiųjų energijos formų plėtojimo ir energetinių tinklų propagavimo tikslus; be to, tokia strategija turi padėti užtikrinti prieinamas energijos kainas, kurios būtų naudingos visiems vartotojams, skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius pagal tvarios energijos gamybos programą ir plėtoti sujungtus, bendrus, tarpusavyje sąveikaujančius pažangiuosius energetinius tinklus bei turėtų padėti mažinti priklausomybę nuo energijos importo ir didinti vietoje vykdomą atsinaujinančiosios energijos gamybą, tačiau kartu palaikyti konkurencingumą ir pramonės augimą bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. – (PT) Energetikos strategijoje Europai 2011–2020 m. nustatytos bendrosios gairės, kuriomis siekiama stiprinti neseniai apibrėžtą energetikos vidaus rinką. Šiuo pranešimu stiprinamos konkurencingumo ir rinkos priemonės, tačiau pats pranešimas nėra plataus užmojo atsinaujinančiųjų energijos formų ar mažesnio energijos suvartojimo požiūriu. Be to, jame tinkamai neatsižvelgiama į mikrogeneraciją ar lygybę energijos tiekimo požiūriu. Galiausiai šiame pranešime Europos energetinis saugumas susiejamas su glaudžiu bendradarbiavimu su NATO. Dėl šių ir kitų priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šis pranešimas – odė branduolinei energijai, anglies dioksido rinkai ir projektui „Desertec“. Be to, jame rekomenduojama glaudžiai bendradarbiauti su NATO. Vadovaudamasis savo propaguojamais ekologijos ir taikos principais, balsuoju prieš šį pranešimą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Komisija nustatė tris aiškius ir plataus užmojo Europos energetikos politikos tikslus: pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir užtikrinti, kad būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir kad energija visiems vartotojams būtų tiekiama už prieinamą kainą. Norint pasiekti šiuos tikslus reikės įdėti labai didelių finansinių ir žmogiškųjų pastangų.

  Louis Michel (ALDE), raštu. – (FR) Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikiama tvirta teisinė sistema ir teisinis pagrindas – l94 straipsnis, – pagal kuriuos ji gali imtis veiksmų energetikos politikos srityje. Norint iki 2020 m. pasiekti klimato ir energetikos teisės aktų rinkinio tikslus „20–20–20“, reikia nustatyti ilgalaikę viziją ir naują energetikos strategiją. Europos Sąjunga privalo parodyti, kad ji turi valios ir yra užsibrėžusi pasiekti šiuos tikslus. Šiandien Europos Sąjunga tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio. Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga įtrauktų energetikos klausimus į savo politikos kryptis ir išorės veiksmus. Be to, turime skatinti ilgalaikį investavimą Bendrijos teritorijoje. Reikia teikti didžiausią pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir energijos taupymui, visų pirma patvirtinant efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą ir paskatų Europos lygmeniu naudotis atsinaujinančiąja energija programą.

Europos Sąjunga taip pat turi kuo labiau stengtis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Galiausiai turime ypač daug dėmesio skirti Europos Sąjungos konkurencingumui ir ekonominio energijos prieinamumo Europos pramonei ir privatiems vartotojams užtikrinimui.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Savo pranešime pranešėja nagrinėja, kaip būtų galima pagerinti Europos energijos tiekimo sistemą, o tai – palankiai vertintinas dalykas. Vis dėlto, atrodo, pasiekti šį tikslą galima tik didinant ES įtaką energetikos sektoriuje. Vienų šalių energetikos politika labai skiriasi nuo kitų šalių vykdomos energetikos politikos. Europoje iš esmės nesutariama dėl branduolinės energijos vartojimo ir visų pirma dėl atsinaujinančiųjų energijos formų naudojimo.

Dėl šios priežasties ir todėl, kad, mano manymu, ir toliau patys turėtume nuspręsti, kaip mums bus tiekiama energija, esu įsitikinęs, kad pavienės valstybės narės turėtų pačios nustatyti savo energetikos politiką. Todėl balsavau prieš šį pakeitimą.

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. – (IT) Balsavau už L. Kolarskos-Bobińskos pranešimą, nes žinau, kad šiuo metu kelyje Europos energetikos ateities link esama kliūčių ir sunkumų, kuriuos privalu įveikti. Yra nemažai uždavinių, kuriuos Europa ketina tvirtai ir ryžtingai išspręsti: labai opiu metu, kai Europa tebesprendžia, kaip išbristi iš ne vienam sektoriui įtakos turėjusios ekonomikos krizės, jos energetikos sistemai reikia didelių investicijų. Atsižvelgdamas į dabartinę ES padėtį manau, kad atėjo laikas įgyvendinti naują energetikos strategiją kartu siekiant įgyvendinti klimato kaitos teisės aktų rinkinyje nustatytus tikslus „20–20–20“. Būtų naudinga geriau paskirstyti ES biudžeto lėšas ES energetikos ir klimato politikos kryptims. Pasiūlymas sukurti priemones, kuriomis būtų skatinama plėtoti ir atnaujinti energijos tiekimo tinklus, taip pat būtų įdomi strategija, kurią palaikyčiau.

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m. (2010/2108(INI)), nes kaip ir pranešėja manau, kad įtraukus atskirą energetikos skyrių, dabar Lisabonos sutartis yra tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje.

Todėl labai svarbu nagrinėti vėluojančio ar nebaigto energetikos srities teisės aktų įgyvendinimo ir visapusiškų energetikos strategijų trūkumo problemas, kurioms spręsti Komisija turi imtis tvirto vadovaujančio vaidmens, o valstybės narės turėtų aiškiai ir įtikinamai rodyti ryžtą ir suteikti paramą. Atsižvelgiant į tai, dokumentas „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“ yra pirmasis žingsnis siekiant išsamios ES energetikos politikos įgyvendinant strategiją „ES 2020“.

Norėčiau pabrėžti šiuos į siūlomą ES strategiją įtrauktus aspektus: paramos šiuolaikiškiems integruotiems tinklams ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimą, energetikos srities mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimą ir užtikrinimą, kad įgyvendinant ES energetikos politiką daugiausia dėmesio būtų skiriama vartotojams ir visuomenei.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Lisabonos sutartyje nustatyti aiškūs energetikos politikos tikslai: užtikrinti veikiančią bendrą energetikos rinką, tiekimo saugumą, energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti energetikos tinklų kūrimą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Todėl ES reikia patvirtinti naują strategiją, skirtą energetikos sektoriui, kurią įgyvendinus būtų galima pasiekti šiuos tikslus ir klimato teisės aktų rinkinio tikslus „20–20–20“.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – (ES) Atsižvelgusi į tai, kad anglies deginimui teikiama pernelyg didelė reikšmė, galiausiai mūsų frakcija, balsuodama dėl šios rezoliucijos, susilaikė. Nepaisant to, kad nepatvirtinti du svarbiausi pakeitimai (dėl 32 ir 52 dalių), mūsų frakcijai tebėra sudėtinga pritarti dabartinio turinio pranešimui.

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. – (PL) L. Kolarskos-Bobińskos pranešimu atkreipiamas dėmesys į dideles problemas, pvz., į tai, kad nėra suderintos energetikos politikos, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į pavienių valstybių narių ypatumus ir į būtinybę importuoti energijos išteklius iš trečiųjų šalių. Iš prognozių matyti, kad ateityje priklausomybė nuo žalios naftos tik didės, todėl privalu į energetikos strategiją įtraukti daug aspektų, taip pat tarptautinį aspektą, kurio mastas neapsiribotų Europos Sąjunga. Atsižvelgdama į geografinį valstybių narių ir Rusijos artumą, Europos Sąjunga turėtų stengtis tinkamomis sąlygomis glaudžiau bendradarbiauti su mūsų rytiniais kaimynais. Taip pat turėtume sutelkti savo pastangas ir nukreipti jas Lisabonos sutarties tikslų pasiekimo link ir taip siekti sukurti bendrą energetikos rinką bei kartu užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina investuoti į tinklų infrastruktūrą, nes tai paskatintų regioninių energetikos rinkų integravimą, be to, reikia atnaujinti visos Europos energetikos tinklus. Kaip teisingai siūlo L. Kolarska-Bobińska, pastačius naujus terminalus, kuriais būtų galima tiekti dujas iš viso pasaulio, būtų galima atrasti naujus dujų importo šaltinius, ypač tokiuose regionuose kaip Vidurinė Azija, kuriuose gausu šių išteklių. Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzek ir buvęs Europos Komisijos Pirmininkas Jacques Delors taip pat siūlė skirti finansinę paramą infrastruktūros plėtrai, nes atnaujintas ir išplėstas energetikos tinklas yra esminė nuoseklios energetikos politikos sukūrimo sąlyga.

  Peter Skinner (S&D), raštu. – ES tampa vis svarbiau ir toliau vadovautis strateginiu požiūriu į energetiką, nes ištekliai tampa prekėmis, parduodamomis tam tikram terminui, o kitų pasaulio šalių režimų lyderiai ir toliau naudoja šiuos negausius išteklius tik savo reikmėms. Nors galiu pritarti teiginiui, kad energijos taupymas gali būti veiksmingas problemos sprendimo būdas, taupymas tėra būtino platesnio požiūrio dalis. Labai svarbu plėtoti energetikos srities technologijas, pvz., kurti tvarių energijos išteklių sintezę ir junginius. Tačiau tai pasiekti bus galima tik palaikant energetinį saugumą kaip politikos kryptį, įgyvendinamą kartu su kitomis Vakarų agentūromis, pvz., su NATO.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Siekiant įgyvendinti naujas Lisabonos sutartimi nustatytas politikos kryptis, būtina patvirtinti Europai skirtą energetikos strategiją. Dabar nustatytas tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje. Į Europos Parlamentui pateikto struktūrinio plano tikslus reikėtų įtraukti bendros energetikos rinkos sukūrimą, energijos tiekimo saugumo ir energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimą. Akivaizdu, kad, esant dabartinei Europos energetikos sektoriaus padėčiai, dabar kyla ir ateityje kils daug uždavinių. ES tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio, o tuomet, kai vis dar jaučiami ekonomikos krizės padariniai, reikia daugiau investuoti į ES energetikos gamybos sistemą. Norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu geriau naudotis atsinaujinančiosios energijos formų teikiamomis galimybėmis ES ir kartu užtikrinti, kad įgyvendinant Europos energetikos politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas vartotojams ir visuomenei. Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį dokumentą.

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Kadangi numatoma, kad 2030 m. 70 proc. ES energijos bus importuojama, dažnai iš nestabilių regionų, tiekimo saugumas turi būti ES prioritetas, o šia rezoliucija nustatoma ES kovos su šia priklausomybe strategija. Visų pirma, ES turėtų teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui, nes tai yra veiksmingiausias visos ES vartotojų išlaidų mažinimo būdas. Be to, šioje rezoliucijoje Komisija raginama užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinami visi galiojantys teisės aktai, įskaitant bendros energetikos rinkos teisės aktus, ir pakartojamas Parlamento raginimas plačiau naudoti pažangiuosius skaitiklius, kurie turėtų padėti pagerinti vartotojams teikiamų paslaugų kokybę ir suteikti vartotojams galimybę geriau kontroliuoti jų suvartojamos energijos kiekį.

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0616/2010)