Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2972(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0683/2010

Debatai :

OJ 23/11/2010 - 174

Balsavimas :

PV 25/11/2010 - 8.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0433

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2010 m. lapkričio 25 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0683/2010)

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). (LT) Pone pirmininke, aš balsavau už šią rezoliuciją dėl derybų dėl 2011 metų biudžeto. Praėjusią savaitę vykęs taikinimo posėdis tarp Europos Parlamento ir Tarybos, pasibaigęs nesėkme, sukėlė daug nerimo visoje Europos Sąjungoje. Tenka tik apgailestauti, kad Lisabonos sutartis kai kam dar netapo dokumentu, kurio būtina laikytis. Jei iki metų pabaigos nepavyktų susitarti dėl biudžeto ir kitų susijusių klausimų, pasekmės būtų labai rimtos. Europos išorės veiksmų tarnybos, trijų naujų Europos Sąjungos finansinių institucijų kontrolės institucijų kūrimas būtų labai sudėtingas dėl finansų trūkumo. Sanglaudos politika, kuri yra viena svarbiausių Europos Sąjungoje, taip pat nebūtų tinkamai įgyvendinama dėl lėšų stokos. Jau nekalbu apie strategiją „Europa 2020“, GALILEO programą, apie tai, kas būtų su jomis. Taigi manau, jog Europos Parlamento konstruktyvi ir kompromiso siekianti pozicija dar kartą parodo, kad Europos Parlamentas ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis iš tikrųjų veikia atsakingai.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, dėl nesėkmingų derybų dėl bendro 2011 m. biudžeto norėčiau pasakyti: pirma, teisė rengti biudžetą yra pagrindinė bet kurio demokratinio parlamento teisė; antra, rimtai save vertinantis parlamentas turi šia teise naudotis; trečia, norėčiau paraginti Europos Vadovų Tarybą gerbti ir priimti šią neginčijamą Europos Parlamento teisę; ketvirta, turi būti nustatytas procesas siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamento balsas būtų išgirstas priimant sprendimus dėl biudžeto.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, balsavau už šį biudžetą ir neabejotinai aišku, kad jeigu mes Parlamente turime galią biudžeto srityje, turime ja naudotis.

Tačiau dabar turime pasvarstyti, kokių atsakingų veiksmų galime imtis. Galėčiau pasakyti, kad biudžeto turinys daugeliu atžvilgių neatspindi mūsų bendrų Europos Sąjungos idealų. Norėčiau, kad galėtume daugelį dalykų nuodugniai išnagrinėti ir išsiaiškinti, kas yra jau pasenę ir nereikalinga, kas jau nebeaktualu, ir kad tai paskatintų mus vėl išnagrinėti biudžetą ir nustatyti, kas jame jau pasenę ir nebereikalinga. Žinoma, taip pat svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų nuosavų išteklių, reikalingų tam, kad ji galėtų vykdyti ir funkcijas, dėl kurių susitarėme ir kurias numatėme Lisabonos sutartyje.

Sakydamas, kad yra klausimų, kuriuos turime įvertinti iš naujo, turiu galvoje tai, kas jau pasenę ir nebereikalinga, kaip antai parama tabako augintojams ir pan., kas, mano nuomone, šiandien jau nebegali būti priskirta Europos Sąjungos funkcijoms. Turime atsižvelgti į dabartines sąlygas ir parengti tokį biudžetą, kuris padės mums pasiekti tikrą Europos ekonomikos augimą.

 
  
  

Pranešimas: Tokia Saïfi (A7-0312/2010)

 
  
MPphoto
 

  Antonello Antinoro (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už T. Saïfi pranešimą, nes jis atitinka tikslą, kuriuo siekta jį rengiant, tiksliai apibrėžti, kaip įtvirtinti žmogaus teisių, socialinius bei aplinkos standartus tarptautiniuose prekybos susitarimuose.

Tai suteiks galimybę pagrindinėms tarptautinėms organizacijoms glaudžiau bendradarbiauti ieškant galimybių įtraukti į daugiašalius susitarimus socialinius klausimus. Būtų naudinga reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją siekiant sudaryti sąlygas tokios rūšies bendradarbiavimui, nors dėl kai kurių šalių ostrakizmo tokią reformą įgyvendinti būtų sudėtinga.

Į pastaruoju metu sudarytus tarptautinius susitarimus išlyga dėl žmogaus teisių, tiesą sakant, jau yra įtraukta ir ateityje sudarant prekybos susitarimus tai taps norma. Taigi mums reikia, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos ir 27 konvencijos, kad šalys galėtų naudotis bendrąja lengvatinių muitų tarifų sistema (GPS), ir papildomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti minėtų konvencijų įgyvendinimo galimybes.

Galiausiai reformavus bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas šalims, kurioms ji reikalingiausia.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Šiais metais buvau Parlamento pranešėja metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje klausimu ir galiu tik dar kartą pabrėžti žmogaus teisių išlygų ir standartų įtraukimo į tarptautinius susitarimus svarbą.

Prekyba gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant ne tik pilietines ir politines, bet ir ekonomines bei socialines teises. Tik pagalvokite apie vaidmenį, kurį gali atlikti su prekyba susijusios pagalbos programos skatinant daugelio skurdžių pasaulio šalių vystymąsi. Turime nepamiršti, kad žmogaus teisių išlygos yra įtrauktos į visus ES sudarytus dvišalius prekybos susitarimus ir į besivystančioms šalims taikomus GSP ir GSP+ režimus.

Turėtume sugriežtinti šias išlygas ir sąlygas ir atidžiai stebėti, kaip jos įgyvendinamos. Turėtume apsvarstyti galimybę atlikti žmogaus teisių padėties ne ES šalyse, turinčiose prekybos ryšių su ES, vertinimą ir taikyti lengvatinius muitų tarifus toms šalims, kurios ratifikavo ir veiksmingai įgyvendina pagrindines tarptautines konvencijas dėl tvaraus vystymosi, socialinių teisių ir geros valdysenos.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, prekybos tikslas – užtikrinti kuo didesnę gerovę ir naudą abiem tarpusavyje prekiaujantiems partneriams. Šalys neprekiauja viena su kita, prekiauja įmonės ir asmenys. Tačiau šiame pranešime ir apskritai ES prekybos politikoje matome Komisijos ryžtą įtraukti į ES komercinius susitarimus įvairių rūšių nekomercinius reikalavimus, ne tik susijusius su žmogaus teisėmis, aplinkos apsaugos standartais ir pan., bet ir gerokai žalingesnius reikalavimus, kuriais siekiama, kad kitos pasaulio dalys mėgdžiodamos ES taptų regioniniais komerciniais blokais.

Visa prekybos esmė – mainai dėl skirtumų. Nėra jokio tikslo įpareigoti, tarkime, Vidurio Amerikos šalis susiburti į komercinę sąjungą, kurios narės tarpusavyje prekiautų bananais, kava ir gėlėmis. Tiesą sakant, nėra ir didelės naudos turėti Europoje vienodai industrializuotų šalių bloką, kuri sudarę patys atsiskyrėme nuo augančių kitų pasaulio regionų rinkų. Tai žalinga besivystančioms šalims ir anglakalbėms šalims, ypač mano šaliai, kuri pakliuvo į varžančios ir silpnėjančios regioninės muitų sąjungos spąstus.

 
  
  

Pranešimas: Ivo Belet (A7-0286/2010)

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, žiniasklaidai mūsų demokratinėje visuomenėje tenka labai ypatingas ir svarbus vaidmuo. Žiniasklaida užtikrina aukštos kokybės informaciją ir tuo labai prisideda prie mūsų demokratijos veikimo. Esu įsitikinęs, kad geros kokybės suderinta viešosios žiniasklaidos aplinka taip pat daro teigiamą įtaką privačiajai žiniasklaidai. Ir viešoji, ir privačioji žiniasklaida reikalingos viena kitai ir daro viena kitai teigiamą įtaką. Jeigu norime turėti suderintą informatyvią žiniasklaidos aplinką, turime paremti nepriklausomus visuomeninius transliuotojus kaip privačių transliuotojų kolegas. Tai vienas iš raktų į spaudos laisvę, o be spaudos laisvės mūsų bendruomenėje negali būti jokios reikšmingos žodžio laisvės.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, priešingai mūsų frakcijos rekomendacijai balsavau už I. Beleto pranešimą, nes, mano paties nuomone, labai svarbu, kad pripažįstame būtinybę užtikrinti visuomeninio transliavimo paslaugas, įskaitant paslaugas, kurias teikia nacionaliniai transliuotojai. Tai labai svarbus klausimas ir galėtume pasakyti, kad šių paslaugų požiūriu demokratinėse šalyse mūsų patirtis daugiausia tik teigiama.

Visiškai teisinga teigti, kad mums reikia ir komercinių kanalų. Šių dviejų skirtingų rūšių paslaugos, t. y. komercinių ir visuomeninių kanalų transliuojamos paslaugos, gali vienos kitą papildyti. Mano nuomone, turėti viešai prižiūrimą visuomeninį kanalą, teikiantį piliečiams nacionalinėse valstybėse ir visoje Europoje naujausią aktualią informaciją, neabejotinai yra pagrindinė teisė ir būtinybė žodžio laisvės požiūriu.

Manau, šis pranešimas puikus ir jį vertą paremti. Tikiuosi, kad ateityje visuomeninio transliavimo paslaugų užtikrinimas taps tendencija visose ES valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 

  Sonia Alfano (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už I. Beleto pranešimą, nes jame pripažįstamas ir tiksliai apibrėžiamas pagrindinis vaidmuo, kurį Europoje atlieka visuomeninio transliavimo sektorius. Vertinu šį pranešimą kaip svarbų Parlamento žingsnį, nes jame aiškiai teigiama, kad visuomeninis transliuotojas turi būti nepriklausomas nuo politinės valdžios įtakos.

Atrodo, tarsi šis pranešimas būtų specialiai skirtas Italijai, kur visuomeninio transliavimo paslaugas teikianti bendrovė „RAI“ jau beveik iširo, nes ją visiškai perėmė partijų politikai darydami žalą kultūriniam ir informaciniam visuomeninio transliavimo paslaugų turinio išsamumui, taigi ir visai šaliai. Tik pažiūrėkite, kas atsitiko praeitą savaitę transliuojant programą „Vieni via con me“ („Išeikite su manimi“).

Tokių visuomenės dezinformavimo profesionalų kaip A. Minzolini ir M. Masis bei tų, kurie jiems moka, veikla yra nesuderinama su pranešime, kurį Parlamentas šiandien priėmė, išsakytomis mintimis. Europos Sąjunga turėtų į tai atkreipti dėmesį ir imtis atitinkamų veiksmų. Daugiau nebenorime matyti partijų politikų per visuomeninę televiziją!

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0624/2010)

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Pone pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Europos Parlamentas turėtų deramai įvertinti JT Saugumo Tarybos priimtas rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo.

90 proc. visų karo aukų yra civiliai asmenys, kurių daugumą sudaro moterys ir vaikai. Prievartavimas ir seksualinė vergovė – tai žiauri karo kasdienybė. Pagal Ženevos konvenciją prievartavimas ir seksualinė vergovė yra pripažįstami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Taip pat reikia pabrėžti, kad tarptautinė bendruomenė pripažįsta prievartavimą genocido dalimi. Labai svarbu, kad tie, kas šiuos nusikaltimus padaro, būtų priversti atsakyti už savo veiksmus.

Moterys turi būti skatinamos aktyviau dalyvauti įgyvendinant priemones, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią konfliktams ir remti krizių valdymą bei taikos derybas. Taip pat svarbu suteikti moterims galimybę dalyvauti savo šalių atkūrimo procese po karo.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE).(LT) Balsavau už šią labai svarbią rezoliuciją, nes negalima nepaisyti fakto, kad smurto prieš moteris mastai didėja. Tai ypač pastebima konfliktų ir karų zonose. Pritariu, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325, t. y. pirmosios rezoliucijos, kurioje aptariamas neproporcingai didelis ir specifinis ginkluotų konfliktų poveikis moterims, įgyvendinimui Europos Sąjungoje aukščiausiu lygmeniu būtų skirtas tinkamas dėmesys. Tai turėtų būti ypač svarbi tema persvarstant Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką, kai rengiamos visapusiškos nacionalinės žmogaus teisių strategijos, kai vertinamos Europos Sąjungos gairės dėl smurto prieš moteris ir mergaites, taip pat ES gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų bei kovos su visų formų jų diskriminacija. Pritariu raginimui numatyti reikiamą finansavimą kovai su smurtu prieš moteris, remti moterų dalyvavimą su taika, saugumu ir susitaikymu susijusiuose.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0622/2010)

 
  
MPphoto
 

  Dimitar Stoyanov (NI).(BG) Pone pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėl bitininkystės padėties ir paramos bitininkystės sektoriui, nes šios rūšies žemės ūkio gamyba yra labiausiai specializuota žemės ūkio veiklos rūšis. Pagalvojus apie vabzdžius, įprastai mums kyla nelabai malonios asociacijos. Vabzdžiai nėra mieli padarai, bet turime gyventi kartu su jais. Tačiau tai paprasčiausiai reiškia, kad bitės yra vieninteliai vabzdžiai, kuriuos žmogus prijaukino maisto ir žemės ūkio gamybos tikslais. Tai rodo, kokios nepaprastai svarbios jos yra.

Neužmirškime ir to, kad be bičių neturėtume didžiulės kitos produkcijos dalies, nes jos apdulkina augalus. Labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir vėl siekia užtikrinti, kad ES ir ES nepriklausančių šalių standartai, ypač žemės ūkio srityje ir pirmiausia bitininkystės sektoriuje, būtų suderinti. Komisija privalo į tai atsižvelgti.

 
  
  

Pranešimas: Lena Kolarska-Bobińska (A7-0313/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pone pirmininke, leiskite padėkoti L. Kolarskai-Bobińskai už jos bendradarbiavimą ir puikų pranešimą – pranešimą, kuris šiandien čia, Parlamente, buvo net patobulintas daugumai Parlamento narių apgynus nuomonę, kad Europoje turėtume padidinti savo CO2 kiekio mažinimo tikslą nuo 20 iki 30 proc. Tai būtina sąlyga, jeigu norime tapti pionieriais ir pasiekti pažangą ne tik aplinkos apsaugos srityje, bet ir užtikrinti ES konkurencingumą ekologiškų aplinkosauginių technologijų srityje. Taip galėsime vienu metu apsaugoti savo darbo vietas, ekonomiką ir aplinką ir laiku rasti atsakus į pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Europa. Šiandieninis balsavimas reiškia, kad ši diena yra sėkmės diena Europai.

 
  
MPphoto
 

  Jan Březina (PPE). (CS) Pone pirmininke, balsavau už pranešimą dėl energetikos strategijos, kuriame nurodomos būsimos Europos Sąjungos energetikos politikos kūrimo kryptys. Norėčiau pabrėžti branduolinės energijos vaidmenį dabartiniame ir būsimame ES energijos rūšių derinyje ir netiesiogiai pripažintą būtinybę pratęsti šiuo metu veikiančių objektų tarnavimo laiką.? Galima teigti, kad pavienių šaltinių atžvilgiu ši strategija yra suderinta, nors joje nė karto neužsimenama apie, mano nuomone, svarbų vaidmenį, tenkanti anglims kaip kurui, deginamam atnaujintose elektrinėse. Sudėtinga įsivaizduoti, kaip galima padidinti ES energetinį saugumą nenaudojant anglių kaip stabilaus energijos šaltinio, suteikiančio galimybę lanksčiai reaguoti į staigiai išaugusį energijos poreikį. Silpnoji pranešimo vieta – pernelyg bendras jo pobūdis ir tai, kad į jį neįtraukta jokių lydimųjų teisės aktų. Konkrečiam šios strategijos turiniui ir jo praktiniams aspektams turės didžiulės įtakos ir šiuo metu rengiamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. veiksmų planas, kuris turi būti paskelbtas kitų metų pradžioje.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, balsavau už šį svarbų dokumentą. Juo konstruktyviai prisidedama prie Europoje vykstančių diskusijų dėl patikimos bendros energetikos strategijos.

Energetinis saugumas yra neabejotinai vienas iš pagrindinių šios strategijos aspektų. ES turi skatinti, kad būtų suformuota bendra – gal net viena bendra – energetikos politika. Visoje Europoje veikiančioms reguliavimo institucijoms turi būti pavestas svarbesnis vaidmuo. Europos Komisija privalo atlikti aktyvesnį vaidmenį ieškant galimybių turėti alternatyvias energijos išteklių tiekimo trasas, visų pirma iš Azerbaidžano ir Vidurio Azijos, taip pat iš Šiaurės Afrikos bei kitų šalių. Europa turi papildomai investuoti į suskystintų gamtinių dujų terminalus ir padėti savo naujausioms valstybėms narėms daryti tą patį.

Kitos priemonės, kaip antai energijos vartojimo efektyvumo didinimas, investicijos į branduolinę energetiką ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų naudojimo skatinimas, taip pat reikalingos. Labai svarbus šios dėlionės elementas – ES energijos vidaus rinkos liberalizacija. Todėl turėtume besąlygiškai paremti Parlamento Pirmininko J. Buzeko ir buvusio Komisijos Pirmininko J. Delorso iniciatyvą įsteigti Europos energetikos bendriją.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, aš taip pat manau, kad šis L. Kolarskos-Bobińskos parengtas pranešimas yra puikus. Svarbu, kad juo nurodomos Europos energetikos strategijos plėtojimo per ateinantį dešimtmetį kryptys. Taip pat puiku, kad jame skiriamas labai didelis dėmesys energijos tiekimo saugumo, efektyvaus energijos vartojimo klausimams, nepamirštant ir energijos taupymo. Tai labai svarbūs klausimai.

Be to, labai svarbu, kad investuotume į mokslinių tyrimų sritį ir naujas skirtingų aplinkosauginių technologijų pritaikymo galimybes. Inovacijų šioje srityje labai reikia, jeigu norime sukurti švaresnę ir energetikos srityje mažiau nuo kitų priklausomą Europą. Todėl didžiausią dėmesį turime skirti alternatyvių rūšių energijai. Tiesa, kad mums reikia branduolinės energijos kaip pagrindinės rūšies energijos, bet mums reikia ir naujų investicijų į alternatyvių rūšių energiją. Tikiuosi, galėsime laipsniškai liautis deginę anglis. Nenorėčiau išvysti anglių juodumo spalvos Europos energetikos ateities.

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE).(LT) Balsavau už šį pranešimą dėl Europos Sąjungos energetikos strategijos, kuris apima daugybę svarbių dalykų ir svarbių klausimų, kuriame kalbama apie atsinaujinančią energetiką, apie mokslinius tyrimus, inovacijas, apie taršos mažinimą ir, aišku, apie energetinio saugumo didinimą. Aš ypač remiu Europos Parlamento nuostatą, kad energetiniai tinklai, net jei jie yra komercinio pobūdžio, turėtų būti reglamentuojami skaidriais tarpvalstybiniais susitarimais, nepažeidžiančiais valstybių narių interesų. Kai kurių valstybių dvišaliai susitarimai ir vykdomi projektai, tokie kaip dujotiekis „Nord Stream“, kelia nepasitikėjimą ne vien aplinkosauginiu aspektu, bet ir bendro solidarumo principu. Susitaria dvi valstybės, iš kurių viena yra Europos Sąjungos narė, o į Europos Sąjungos sutartyse deklaruojamą valstybių narių solidarumo principą iš esmės numojama ranka. Dėl šios priežasties pritariu tam, kad išorės vamzdynai ir kiti energetikos tinklai, patenkantys į Europos Sąjungos teritoriją, būtų reglamentuojami tik skaidriais tarpvyriausybiniais susitarimais, sudarytais griežtai laikantis Europos Sąjungos teisės aktų. Tokiems vamzdynams turėtų būti taikomos Europos Sąjungos vidaus rinkos taisyklės, įskaitant tas, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų šalių patekimas į rinką.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Pone pirmininke, su džiaugsmu balsavau už šį pranešimą ir noriu pagirti kolegę ir draugę L. Kolarską-Bobińską už jos laimėjimą.

Dalyvavau Parlamento diskusijose dėl šio pranešimo, bet man nepavyko pritraukti pirmininko dėmesio vykstant procedūrai „prašau žodžio“. Todėl norėčiau išsakyti dvi mintis: pirma, Europos Sąjunga turėtų skirti didžiausią dėmesį moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, antra, turėtų būti sukurtas visos Europos Sąjungos mastu veikiantis elektros energijos kaupimo ir perdavimo tinklas. Jeigu veiksime atitinkamai, mums pavyks padaryti didelę pažangą.

Baigdamas norėčiau pasidžiaugti, kad už šį pranešimą balsavo didelė EP narių dauguma.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0616/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Pone pirmininke, neabejotinai džiaugiuosi, kad Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pateikiamas derybinis pasiūlymas siekiant paremti į Kankūną derėtis vyksiantį Komisijos narį, atsakingą už klimato klausimus. Tačiau taip pat manau, kad, atsižvelgiant į dideles problemas, su kuriomis susidurta praeitais metais bandant pasiekti, kad Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Kopenhagoje ES kalbėtų vienu balsu, šia rezoliucija suteikiama peno apmąstymams apie tai, kodėl esame tokie susiskaidę Parlamente, o kad taip yra, akivaizdžiai parodė balsavimas ir dėl pakeitimų, ir dėl visos rezoliucijos. Šiuo atžvilgiu, manau, galbūt galėtume šiek tiek pasimokyti iš to fakto, kad turbūt būtų naudinga susilaikyti nuo reikalavimų dėl vadinamojo Tobino mokesčio ir kitų mokesčių, nes negebėjimas susitarti šiais klausimais yra viena iš mūsų susiskaidymo priežasčių. Esant kitoms vienodoms aplinkybėms, būtų buvę geriau, jeigu būtume atsisakę šių savo reikalavimų ir suteiktume savo derybininkams aiškesnius ir platesnius įgaliojimus.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0675/2010)

 
  
MPphoto
 

  Antonio Masip Hidalgo (S&D).(ES) Pone pirmininke, kai kurie sako, kad tik pasmerkti Maroką yra per švelnu, atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimų mastą Sacharoje, kur Marokas yra ne kas kita, o šalis okupantė, pagal tarptautinę teisę neturinti jokių suverenių teisių į šią teritoriją. Tačiau svarbu tai, kad Parlamentas siunčia žinią, jog Europa kaip visuma daugiau nepakęs Maroko vykdomo smurto.

Vakar Parlamente kalbėjau apie Hagos teismą. Tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė, kuriai, deja, nepavyko užkirsti kelią genocidui Ruandoje, Jugoslavijoje ir Darfūre, šį kartą užkirs tam kelią Vakarų Sacharoje ir Marokas stos ne prieš kurį nors kitą teismą, įskaitant teismą Hagoje, bet šį kartą bus teisiamas karo nusikaltimų tribunole.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Pone pirmininke, tenka apgailestauti, kad kai kurių ES šalių vykdoma užsienio politika tebėra kolonijinė. Tai labai akivaizdu Vakarų Sacharos atveju. Ypač atsakingos už tai, kad konfliktas užsitęsė, yra Maroką remiančios Ispanija ir Prancūzija. Vakarų Sachara yra paskutinė Afrikos kolonija ir būtent JT rezoliucija, priimta 1966 m., pirmą kartą pasiūlyta, kad ši teritorija būtų išlaisvinta nuo kolonijinio valdymo.

Padėtis Vakarų Sacharoje pastaruoju metu pablogėjo. Maroko valdžia griebiasi žiaurių smurto veiksmų. Pranešama apie daugybę mirčių, sužeidimo ir dingimo be žinios atvejų. Be to, į krizės apimtą teritoriją neleidžiama patekti, taigi joje gyvenantys žmonės net negali gauti tarptautinės pagalbos. Turėtų būti kuo skubiau imtasi veiksmų, kad dabartinei krizei Vakarų Sacharoje ir visam šiam konfliktui būtų padarytas galas. Tai ES užsienio reikalų ministrės C. Ashton ir visų ES valstybių narių užduotis.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0650/2010)

 
  
MPphoto
 

  Dimitar Stoyanov (NI).(BG) Pone pirmininke, balsavau, žinoma, už rezoliuciją dėl Ukrainos ir savo argumentus išdėsčiau vakarykštėse diskusijose.

Tačiau paprašiau žodžio norėdamas pateikti vieną svarbų paaiškinimą, nes vakar per diskusijas buvo pasakyta kai kas, kas nėra tiesa. Labiau nei tikėtina, kad tuo metu E. Brok buvo suklaidintas neteisingai vartojamų terminų. Tačiau jis pasakė, kad Ukrainoje saugumo tarnybos vadovas skiria ir dalyvauja skiriant Konstitucinio teismo teisėjus.

Šį vakarą pasitikslinau dėl šio fakto ir įsitikinau, kad taip nėra. Konstitucinio teismo teisėjus skiria Ukrainos prezidentas, parlamentas ir teisminė valdžia. Tikrovėje saugumo tarnybos vadovas visiškai nedalyvauja skiriant Konstitucinio teismo teisėjus. Norėjau šį klausimą išaiškinti.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, pagaliau turime rezoliuciją dėl Ukrainos, kurią priėmė mūsų Parlamentas. Mums neabejotinai kėlė rūpestį pastarieji įvykiai šioje šalyje. Jeigu Ukraina yra mūsų strateginė partnerė, tuomet, kaip aš suprantu, išreikšti rūpestį dėl trūkumų, kuriuos matome, pvz., dėl pernelyg didelės valdžios, suteiktos Ukrainos saugumo tarnyboms ir priemonių, kurių šios ėmėsi siekdamos įbauginti šioje šalyje veikiančias NVO ir kontroliuoti Ukrainos žiniasklaidą, yra mūsų pareiga.

Mums taip pat kelia rūpestį visas politinis procesas, įskaitant tai, kad opozicinės partijos negali dalyvauti rinkimuose be suvaržymų ir diskriminacijos. Tačiau turėtume ir toliau remti Ukrainos integracijos į Europą perspektyvas ir stengtis priartinti Ukrainą prie Europos labiau ją skatindami, o ne taikydami sankcijas, nes ji gali dar labiau nutolti, ir padaryti viską, kas mūsų galioje, kad šis mūsų strateginis tikslas būtų pasiektas.

 
  
  

Pranešimas: Yannick Jadot (A7-0310/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, Europos Sąjunga vykdo labai plataus masto aplinkos apsaugos politiką, kuri taip pat apima žemės ūkį ir pramonę. Tačiau dabartinėmis gamybos ir konkurencijos sąlygomis neįmanoma nutraukti cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje ar pakeisti gamybos metodus taip, kad gaminant produkciją nebūtų suvartojama tiek daug energijos. Kaltinti Europos Sąjungą, kad ši nėra lyderė ekologinės politikos srityje, ir pateikti Jungtines Amerikos Valstijas ir Kiniją kaip pavyzdį visiškai neteisinga. Juk šios šalys yra lyderės pagal išmetamo CO2 kiekį. Nepaneigiamu faktu yra prioritetinė aplinkos apsaugos svarba, todėl turėtume dėti visas pastangas siekdami užtikrinti, kad Europos ekonomika – jos pramonė, žemės ūkis ir transporto sektorius – būtų tvari. Gamtos teikiamos gėrybės yra mūsų didžiausia vertybė, kurios susigrąžinti sykį praradus neįmanoma. Todėl turėtų būti padaryta viskas, kas įmanoma, kad būtų rastas patarlėse minimas aukso vidurys.

 
  
  

Pranešimas: Harlem Désir (A7-0317/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, suderinti ekonominius ir socialinius interesus labai svarbu, bet ir labai sunku. Bendradarbiavimas ekonomikos srityje, atitinkantis pagarbos pagrindinėms demokratijos nuostatoms ir piliečių gerovei principus, yra Europos Sąjungos pagrindas. Būtent todėl taip svarbu nustatyti vienodus žmogaus teisių, socialinius ir aplinkos apsaugos standartus tarptautiniuose prekybos susitarimuose. Nustačius tokią normą Europos Sąjungos prekybos politikoje, piliečiai pradės vertinti ES teigiamai, be to, pagerės ES santykiai su partneriais. Tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje nepaprastai svarbus ir Europos Parlamentas turėtų jį kuo tvirčiau remti.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0623/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimai apima labai plačią reguliuojamąją sritį, o dėl spragų teisės aktų nuostatose – paliktose tyčia ar nesąmoningai – gali būti sunaikinta konkurencija. Taigi tai labai svarbus ir kartu tikslumo reikalaujantis klausimas. Pusiausvyra turi būti užtikrinta nustatant atitinkamų nuostatų standartizavimo procedūras ir skatinant suinteresuotąsias šalis siekti sutarimo. Intelektinės teisės turi būti gerbiamos, o jas pažeidus turi būti taikomos griežtos sankcijos. Taip pat pritariu autoriaus reikalavimui dėl priimamų teisės aktų tekstų kokybės. Šiandien daug tekstų surašyti kalba, kurią dažnai labai sunku suprasti eiliniam piliečiui.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0683/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Charalampos Angourakis (GUE/NGL), raštu.(EL) Ir vėl politiniai sostinės atstovai ir buržuazinės vyriausybės surengė farsą siekdamos manipuliuoti žmonėmis. Svarbiausia yra ne tai, reikia mums padidinti biudžetą ar ne, bet tai, kur nukeliaus jo lėšos. Dėl to taip pat nuspręsta. Pagal BŽŪP skurdiems vidutiniams ūkiams skiriamos žemės ūkio subsidijos sumažintos, o žemės ūkiui skirtų fondų lėšomis bus finansuojami vadinamieji reikalavimus atitinkantys projektai; t. y. projektai, kurių įgyvendinimo sutartys tiesiogiai ar per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės organizacijas skiriamos stambioms verslo grupėms. Taigi ES biudžeto lėšomis siekiama remti ir monopolines grupes. Kita vertus, bet koks Bendrijos biudžeto padidinimas reiškia, kad papildomomis biudžeto lėšomis bus siekiama finansuoti prieš eilinius piliečius nukreiptą ES politiką ir veiklą, kaip antai neseniai patvirtintą Europos išorės veiksmų tarnybos mechanizmą, sukurtą tam, kad ES galėtų lengviau įgyvendinti savo imperialistinę politinės ir karinės intervencijos politiką.

ES biudžetas – tai dar viena priemonė, naudojama siekiant atrėžti nuo eilinių piliečių didelę dalį jų pajamų ir perskirstyti jas monopoliniam kapitalui. ES viduje vykstanti imperialistinė kova nesusijusi su piliečiais, tai buržuazinių klasių ir kapitalo grupių kova dėl to, kam atiteks grobio, gauto apiplėšus eilinius žmones, liūto dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Esu tikra, kad jums žinomos problemos, kurios vėl sudrebino Europos Sąjungą tvirtinant 2011 m. biudžetą. Europos Komisija ir Parlamentas norėjo padidinti biudžetą apytikriai 5 proc., kad ES galėtų įgyvendinti naujas politikos kryptis, kaip antai finansų rinkos reguliavimas, bendra užsienio politika ir t. t., nustatytas atsakant į iššūkius, su kuriais susiduriame. Atsižvelgdamas į dabartinius biudžeto suvaržymus, Parlamentas galiausiai sutiko vėl sumažinti šio padidinimo dalį iki 2,91 proc., jeigu bus įgyvendintos politinės sąlygos dėl nuosavų išteklių skyrimo Europos Sąjungai siekiant užbaigti sunkią valstybių narių kovą derantis dėl biudžeto lankstumo ir pagrindinių strateginių prioritetų finansavimo. Kadangi Europos Vadovų Taryba atmetė šias sąlygas, balsavau už naują rezoliuciją, kurioje išdėstoma labai pagrįsta, konstruktyvi, bet kartu ir plataus užmojo Parlamento pozicija. Nors aš ir mano kolegos esame pasiruošę suveržti diržus kartu su visais kitais Europoje, mes taip pat norime pabrėžti Europos indėlio svarbą derinant ir remiant Europos Sąjungos įgyvendinamas politikos kryptis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikiau šią rezoliuciją. Lisabonos sutartis atnešė nemažai svarbių pokyčių įvairiose srityse ir suteikė naujų galių Europos Parlamentui. Nepavykęs bandymas susitarti su Europos Sąjungos Taryba dėl 2011 m. biudžeto buvo pirmasis rimtas Europos Parlamento mėginimas pasinaudoti jam priskirtomis galiomis. Europos Parlamentas yra pasirengęs kuo greičiau pasiekti susitarimą, kad ES 2011 m. pradėtų su priimtu biudžetu ir kad dėl vėlavimo nenukentėtų svarbių sričių ir projektų finansavimas. Tačiau susitarime su Taryba turi būti įvardinti Europos Parlamento reikalavimai ir susitarta dėl tam tikrų lankstumo priemonių, kurios turėtų sudaryti sąlygas 2011 m. ir vėlesniais metais tinkamai finansuoti politikos sritis, susijusias su naujomis kompetencijos sritimis, suteiktomis pagal Lisabonos sutartį ir strategiją „Europa 2020“. Europos Komisija turi įsipareigoti pateikti pasiūlymus dėl naujų ES nuosavų išteklių, o su Taryba turi būti susitarta dėl finansinės struktūros peržiūros. Be to, visos trys institucijos turi susitarti dėl bendradarbiavimo metodo, kuris apimtų EP dalyvavimą derybose dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Europos Parlamentas turi laikytis savo pateiktų reikalavimų, nuo kurių ne vien priklausys ES biudžeto formavimas ateityje, bet kurie taip pat sukurs precedentąs plėsti vienintelės tiesiogiai renkamos institucijos įtaką Europos Sąjungos valdyme.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Europos Parlamentas turi nepasiduoti Europos Komisijos spaudimui ir nepatvirtinti 2011 m. biudžeto. Jeigu Parlamentas patvirtintų biudžetą, tai reikštų, kad demokratiškiausias ir vienintelis tiesiogiai renkamas forumas Europos bendrijoje pažeistų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimuose įtvirtintas nuostatas. Iš Europos Komisijos vadovų reakcijos galima spėti, kad Europos Sąjungos vykdomajai valdžiai susidaro įspūdis, kad Parlamentas nepritaria parengtam biudžetui būtent siekdamas parodyti, kieno rankose yra tikroji valdžia. Tačiau Parlamentas, kurio visi nariai balsavo prieš Komisijos pasiūlytą 2011 m. biudžetą, neabejotinai turi svarbesnės veiklos nei veltis į beprasmišką kovą dėl valdžios. Biudžete iš tikrųjų neatsižvelgta į naujas Europos Sąjungos kompetencijos sritis ir nenumatytas strategijos „Europa 2020“, kuriai visi vieningai pritarė, finansavimas.

Mūsų priimami sprendimai turi būti nuoseklūs. Parengę ir patvirtinę strateginius planus, kuriais siekiama tinkamų tikslų, taip pat turime numatyti lėšų jų įgyvendinimui finansuoti. Parlamentui Lisabonos sutartimi suteikta teisė nustatyti kelią, kuriuo Europos Sąjunga kitais metais eis. Bendri veiksmai, kurių ėmėsi visos Europos įstatymų leidžiamosios valdžios parlamentinės frakcijos, tik rodo, kad biudžetas turi būti persvarstytas vadovaujantis daug lankstesniu požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja, techniškai kalbant, mums primenama apie tris sąlygas, nuo kurių priklauso Parlamento balsavimo dėl 2011 m. biudžeto rezultatas: pirma, turi būti numatyta galimybė mobilizuoti biudžeto lankstumo priemonę, kuri yra būtina siekiant užtikrinti minimalų Bendrijos kompetencijos sričių ir prioritetų finansavimą, antra, Europos Komisija turi įsipareigoti iki 2011 m. liepos mėn. pateikti konkrečius pasiūlymus dėl naujų ES nuosavų išteklių, trečia, ateityje su Parlamentu turi būti aktyviai bendradarbiaujama svarstant klausimus dėl Europos Sąjungos finansavimo sistemos, ypač aptariant nuosavų išteklių klausimą ir rengiant būsimą daugiametę finansinę programą. Šia rezoliucija dar kartą patvirtinami Lisabonos sutartimi Tarybos atžvilgiu padaryti pakeitimai, kuriais siekiama, kad Taryba pagaliau pripažintų naujas Parlamento teises sprendžiant su biudžetu susijusius klausimus. Turime suprasti, kad ši institucijų tarpusavio kova ginčijantis dėl biudžeto, kurioje Parlamentas vėl įkūnija Bendrijos dvasią ir pagarbą Europos Sąjungos piliečiams, kelia pavojų Europos integracijai ir paties Bendrijos projekto ateičiai. Galiausiai valstybės narės, kurios pačios ratifikavo šią Sutartį, turi visapusiškai atsižvelgti į joje nustatytus reikalavimus ir imtis įgyvendinti šia Sutartimi užsibrėžtus plataus užmojo tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Prieš Komisijai pasiūlant naują biudžeto projektą, Europos Parlamentas norėjo dar kartą patvirtinti vaidmenį, kurį ketina atlikti derantis dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Nustatėme tris sąlygas: pirma, kad būtų išlaikytas lankstumo mechanizmas, ypač tam, kad galėtume mobilizuoti milijonus eurų ir suteikti pagalbą besivystančioms šalims ekstremalios situacijos atvejais, antra, kad Komisija pateiktų svarių pasiūlymų dėl naujų nuosavųjų išteklių, trečia, kad Taryba įsipareigotų išnagrinėti šiuos pasiūlymus kartu su Parlamentu derantis dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Rezoliucija priimta labai didele balsų dauguma, o tai rodo, kad Parlamentas pasiryžęs patvirtinti 2011 m. biudžetą, jeigu šios trys sąlygos bus įgyvendintos.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Olle Ludvigsson ir Marita Ulvskog (S&D), raštu.(SV) Apgailestaujame, kad derantis kol kas nepavyko susitarti. Nepaisant to, kad Europos Parlamentas labai palengvino derybas priimdamas pasiūlymą dėl 2011 m. Tarybos biudžeto, pasiūlydamas sprendimą dėl didelių ir finansavimo požiūriu sudėtingų projektų, kaip antai branduolio sintezės tyrimo programa ITER, ir pažadėdamas greitai patvirtinti taisomąjį biudžetą Nr. 10, pagal kurį valstybės narės atgautų vos per 600 mln. EUR, dėl mažumos valstybių, įskaitant Švediją, pasipriešinimo šios derybos nutrūko.

Parlamento rezoliucijoje pabrėžiama, kad derybos turėtų būti tęsiamos, bet joje taip pat nustatomi reikalavimai, kurių ateityje turi būti laikomasi.

Kad būtų išvengta biudžeto krizių ir kad ES sugebėtų finansuoti pagrindinius prioritetus, kaip antai klimato politika ir strategija „Europa 2020“, ateityje ES biudžetas turės būti daug lankstesnis. Tačiau nemanome, kad bendras ES biudžeto išlaidų lygis turi būti padidintas. Siekiant išvengti rizikos, kad Parlamentas vetuos biudžeto projektą tuo atveju, jeigu jam bus leista pateikti savo poziciją dėl paketo paskirstymo valstybėms narėms tik tuomet, kai derybos bus jau pasibaigusios, taip pat manome, kad Parlamentui turėtų būti leista dalyvauti parengiamosiose derybose dėl kito ES ilgalaikio biudžeto po 2013 m. ir diskusijose dėl būsimo šio ilgalaikio biudžeto finansavimo, nes tokiu atveju Parlamentui nebus būtina pateikti savo poziciją nuosavų išteklių klausimu. Galiausiai norėtume pabrėžti, kad šiais reikalavimais Parlamentas neviršija Lisabonos sutartimi jam suteiktų įgaliojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Dėl to, kad kai kurios valstybės narės Taryboje pasipriešino Komisijos pasiūlymui, derėdamiesi dėl 2011 m. biudžeto dabar atsidūrėme institucinėje aklavietėje. Tikiuosi, ši aklavietė bus kuo greičiau įveikta, nes biudžete turi būti atsižvelgta į Europos Sąjungos įsipareigojimus ir funkcijas pagal Lisabonos sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Parlamentas nori, kad Lisabonos sutartis būtų gerbiama ir kad ES vyrautų institucinė taika. Pagal Lisabonos sutartį Parlamentas iš tikrųjų turi dalyvauti balsuodamas arba pateikdamas savo nuomonę derantis dėl naujo tarpinstitucinio susitarimo, būsimos daugiametės finansinės programos ir naujų nuosavų išteklių. Kalbant apie tarpinstitucinį susitarimą, akivaizdu, kad tai, ar Europos institucijos, ypač Taryba, laikysis įsipareigojimų, priklausys nuo galimybės lanksčiai įgyvendinti dabartinę daugiametę finansinę programą.

Strategija „Europa 2020“, tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus programa (ITER), Europos išorės veiksmų tarnyba, finansų rinkos priežiūra – tai tik keli pavyzdžiai tų sričių, kurias reikia finansuoti. Taryba turi atsižvelgti į Lisabonos sutartį ir naujų sričių, kurios dabar priklauso ES kompetencijai, kaip atspindėta biudžete, ir didesnių Europos Parlamento įgaliojimų, ypač biudžeto srityje, požiūriu. Šiais pokyčiais iš tikrųjų sustiprinamas demokratinis Europos Sąjungos institucijų teisėtumas. Demokratiškesnį ES valdymą užtikrinsime vadovaudamiesi Bendrijos metodu, o ne eidami tarpvyriausybiškumo keliu. Atsižvelgdamas į ribotus valstybių narių biudžeto išteklius, Parlamentas reikalauja tik mažos dalelės to, kas būtų pageidaujama.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Mes nepritariame pasiūlytam 2011 m. biudžetui. Tačiau nepritariame ir daugumai pasiteisinimų, kuriuos Parlamento dauguma pateikia siekdama sutrukdyti patvirtinti 2011 m. biudžetą.

Prasidėjusios diskusijos dėl perspektyvinių finansinių planų po 2013 m. jau stringa dėl daugelio priežasčių: Europos institucijų – Parlamento ir Tarybos – nesugebėjimas susitarti dėl 2011 m. biudžeto, kai kurių valstybių narių pastangos priversti sumažinti būsimų biudžetų išlaidų lygį, kitų šalių reikalavimai dėl naujų ES nuosavų išteklių siūlant, kad, be nacionalinių mokesčių, dar būtų nustatyti europiniai mokesčiai, kuriuos veikiausiai turės mokėti piliečiai, o ne finansų sektorius, taip pat reikalavimai visapusiškai įgyvendinti Lisabonos sutartį ir turtingų šalių priešinimasis tam, kad jų indėlis į ES biudžetas būtų padidintas.

Bet kuriuo atveju, nors sutinkame, kad naujos funkcijos turėtų reikšti naujus išteklius, negalime paremti rezoliucijos, kuria neremiamas ES lėšų paskirstymas siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos, krizės įveikos ir teisėto užimtumo rėmimo nestiprinant militarizmo ar represijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už rezoliuciją dėl vykstančių derybų dėl 2011 m. biudžeto, nes labai svarbu, kad dabar, kai Lisabonos sutartis jau galioja, Parlamentas imasi naujo ir teisėto vaidmens rengiant Europos Sąjungos biudžetą. Kadangi Taikinimo komitetui nepavyko pasiekti susitarimą nepaisant visų Parlamento pastangų, dar kartą išdėstėme klausimus, kuriais Taryba turi būti lanksti. Pirma, reikia daugiau lankstumo iki 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos pabaigos, kad būtų atsižvelgta į naujas Europos Sąjungos kompetencijos sritis, antra, Parlamentas turi būti visapusiškai įtrauktas į derybas dėl finansinės programos po 2013 m. Galiausiai, kai Komisija sutiks pateikti išsamius pasiūlymus dėl ES nuosavų išteklių, norime, kad Taryba įsipareigotų visapusiškai įtraukti Parlamentą į diskusijas dėl šių pasiūlymų. Šia rezoliucija Europos Vadovų Tarybai jos 2010 m. gruodžio 16–17 d. susitikime bus duotas stiprus signalas.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Hedh (S&D), raštu. (SV) Apgailestauju, kad derantis kol kas nepavyko susitarti. Nepaisant to, kad Europos Parlamentas labai palengvino derybas priimdamas pasiūlymą dėl 2011 m. Tarybos biudžeto, pasiūlydamas sprendimą dėl didelių ir, finansavimo požiūriu, sudėtingų projektų, kaip antai branduolio sintezės tyrimo programa ITER, ir pažadėdamas greitai patvirtinti taisomąjį biudžetą Nr. 10, pagal kurį valstybės narės atgautų vos per 600 mln. EUR, dėl mažumos valstybių, įskaitant Švediją, pasipriešinimo šios derybos nutrūko.

Parlamento rezoliucijoje pabrėžiama, kad derybos turėtų būti tęsiamos, bet joje taip pat nustatomi reikalavimai, kurių ateityje turi būti laikomasi.

Kad būtų išvengta biudžeto krizių ir kad ES sugebėtų finansuoti pagrindinius prioritetus, kaip antai klimato politika ir strategija „Europa 2020“, ateityje ES biudžetas turės būti daug lankstesnis. Tačiau nemanome, kad bendras ES biudžeto išlaidų lygis turi būti padidintas. Siekiant išvengti rizikos, kad Parlamentas vetuos biudžeto projektą tuo atveju, jeigu jam bus leista pateikti savo poziciją dėl paketo paskirstymo valstybėms narėms tik tuomet, kai derybos bus jau pasibaigusios, taip pat manau, kad Parlamentui turėtų būti leista dalyvauti parengiamosiose derybose dėl kito ES ilgalaikio biudžeto po 2013 m. ir diskusijose dėl būsimo šio ilgalaikio biudžeto finansavimo, nes tokiu atveju Parlamentui nebus būtina pateikti savo pozicijos nuosavų išteklių klausimu. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad šiais reikalavimais Parlamentas neviršija Lisabonos sutartimi jam suteiktų įgaliojimų. Nors aš ir buvau prieš tai, kad ši Sutartis būtų pasirašyta, manau, kad dabar neturime kito pasirinkimo, tik priimti jos ratifikavimo padarinius ir dirbti vadovaujantis jos nuostatomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Europos Sąjungos biudžetu nustatomos ribos, kurių neperžengdamos valstybės narės gali veikti. Ypač ekonominio netikrumo laikais svarbu tikrai žinoti, kad šiuo atžvilgiu duotų pažadų bus laikomasi. Žmonės turi būti tikri, kad lėšos jiems iš tikrųjų bus skirtos. Šiuo atveju kalbu pirmiausia apie ūkininkus. Tai, kad žemės ūkio srityje liko nepanaudotų lėšų, nereiškia, kad jų nereikėjo. Tai tik reiškia, kad jos buvo tvarkomos labai apdairiai. Ūkininkai neturi būti nubausti už tai perkeliant lėšas į kitas sritis. ES piliečių labui žemės ūkis turi būti apsaugotas finansiškai. Kuo skubiau turi būti rastas kompromisinis sprendimas, kad galėtume patvirtinti 2011 m. biudžetą. Tik padarę tai, galėsime užtikrinti žemės ūkio finansavimą ir išvengti valstybių narių ekonominių problemų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už rezoliuciją dėl biudžeto, bet susilaikiau balsuojant dėl 1b pakeitimo, susijusio su naujų nuosavų išteklių klausimu. Neabejotinai manau, kad ES turėtų ieškoti naujų finansavimo šaltinių, bet nemanau, kad tai turėtų būti daroma reikalaujant, kad Taryba iš anksto įsipareigotų. Turėtume atvirai aptarti visas galimybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu.(IT) Jeigu Parlamentas ir Taryba nesusitars dėl 2011 m. biudžeto iki šių metų pabaigos, tai gali turėti rimtų padarinių, susijusių su Europos Sąjungos programų finansavimu, gali būti ilgai vėluojama įsteigti priežiūros institucijas, be to, dėl to skubios pagalbos priemonės, pvz., Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ir Solidarumo fondas, gali tapti neveiksmingos.

Tačiau Parlamentas ateityje derėdamasis turi veikti ryžtingai. Parlamentas, iš esmės, prašo Tarybos tik to, kad ši gerbtų Lisabonos sutartimi jam suteiktus įgaliojimus. Parlamentas tik priešinosi neapgalvotam ES biudžeto išlaidų mažinimui, dėl kurio būtų labai pakenkta užimtumui ir Europos žmonėms būtų tekę mokėti baudą už kelių valstybių narių nenorą eiti į kompromisą. Tikiuosi, kad per artėjančias derybas bus parodytas atsakomybės jausmas, kad dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis mums netektų patirti dar ir institucinę krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Lisabonos sutartimi Parlamentui pavesta naujų funkcijų, o naujos funkcijos reiškia didesnes išlaidas. Todėl 2011 m. biudžeto išlaidų lygis turi būti šiek tiek didesnis nei 2010 m. biudžeto, kad Parlamentas galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas. Tai, kad derybos su Taryba pateko į aklavietę, nenaudinga niekam ir, nepaisant krizės, kurią Europa dabar patiria, būtina susitarti, kad ES galėtų įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Ypač finansų krizės sąlygomis, kai piliečių prašoma susiveržti diržus ir susitaikyti su didžiuliu išlaidų mažinimu socialinėje ir su šeima susijusiose srityse, turi būti įmanoma griežtai taupyti ir ES biudžeto lėšas. Tačiau užuot taupius, planuojama biudžeto išlaidas padidinti visais 3 proc. Kai kurie projektai tiesiog atmesti, taigi artimiausioje ateityje turėsime lėšų tik pagrindiniams neatidėliojamiems poreikiams. Būtų daugybė galimybių sutaupyti lėšų, pvz., išspręsti klausimą dėl dviejų vietų, kuriose vyksta plenariniai posėdžiai, arba pagaliau padaryti tvarką ES kovos su sukčiavimu srityje ir atgauti visas neteisingai išmokėtas lėšas. Taip pat turime pamąstyti, ar visi prestižiniai projektai iš tikrųjų turėtų būti tęsiami. Kai kurie jų, žinoma, bus orientuoti į ateitį, bet yra tokių projektų, kurių įgyvendinimo loginis pagrindimas ar principas kelia abejonių. Jokiomis aplinkybėmis negaliu paremti šio ES 2011 m. biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Derybos dėl biudžeto žlugo dėl prieštaravimo tarp biudžeto stabilumo ir prisitaikomumo. Taigi Europos Parlamento nariai reikalauja užtikrinti didesnį biudžetinį lankstumą, bet neatsižvelgiant į šalių donorių interesus. Tačiau būtent šios šalys finansuoja ES, yra atsakingos už ekonomikos atgaivinimą po krizės ir gelbėja didelį biudžeto deficitą turinčias šalis bei patį eurą. Todėl yra pateisinama, kad jos laikosi privalomų biudžetinių asignavimų, kad galutinis balansas negalėtų būti pagal užgaidą pakeistas ir taip išvaistytos lėšos. Tiems, kurie investuoja ir moka, tūri būti užtikrintas kuo didesnis stabilumas. Kritinis požiūris į Europos mokesčius taip pat neturi nieko bendra su menamu solidarumo trūkumu. Taip yra tiesiog dėl to, kad dauguma valstybių narių yra akivaizdžiai nusistačiusios prieš tokius mokesčius ir laikosi nuostatos, kad sprendimą dėl šių mokesčių įvedimo turi patvirtinti valstybių narių parlamentai, gindamos subsidiarumo principą. Šiuo atžvilgiu dažnai minimas vadinamasis Europos Parlamento išsilaisvinimas man panašesnis į didelį nerimą keliantį išsilaisvinimą nuo ES piliečių. Todėl balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Kaip ir didelė dauguma EP narių, balsavau už biudžeto projektą, nes manau, kad į Parlamentą turi būti atsižvelgta. Ne tik simboliniu požiūriu, nes Parlamentas atstovauja 500 mln. europiečių, bet pirmiausia „konstituciniu“ požiūriu, nes pagal Sutartį tvirtinant daugiametę finansinę programą būtinas Parlamento pritarimas.

Parlamento prašomas biudžeto lėšų padidinimas nėra įgeidis – tai daroma Europos Sąjungos piliečių labui. Didelė nauda, gaunama iš ES lėšų ir jos mastu įgyvendinamų iniciatyvų, yra to įrodymas. Tačiau, žinoma, sutinku su tais, kurie mano, kad galbūt tos lėšos galėtų būti kitaip paskirstytos, kad vienos šalys netaptų tik donorėmis, gaunančiomis iš biudžeto gerokai mažiau. Tikiuosi, į visus šiuos reikalavimus bus atsižvelgta konsultuojantis ir vykdant taikinimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Kadangi Tarybos pozicijos dėl biudžeto projekto dokumente nurodomi riboti mokėjimų asignavimai, kurių suma sudaro 2,91 proc. padidėjimą, palyginti su 2010 m. biudžetu, ir kadangi 2010 m. lapkričio 15 d. Parlamento ir Tarybos taikinimo komitetui nepavyko susitarti dėl bendro teksto 2011 m. biudžeto klausimu, balsuoju už rezoliuciją, nes pritariu sąlygoms, kurias Parlamentas kelia Tarybai ir Komisijai siekdamas palengvinti susitarimą dėl 2011 m. biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Miguel Portas (GUE/NGL), raštu.(PT) Susilaikiau balsuojant dėl rezoliucijos dėl 2011 m. biudžeto ir būsimo Europos politikos sričių finansavimo, nors ir parėmiau visus pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti Parlamento poziciją diskutuojant biudžeto klausimais ir kontroliuojant šioje srityje priimamus sprendimus. Iš esmės, kompromisinis tekstas reiškia grįžimą prie ankstesnės Parlamento pozicijos, t. y. pozicijos, kurios buvo laikomasi prieš sužlungant pirmajam taikinimo su Taryba bandymui.

Nauja forma pateikta EP narių pozicija neužtikrinama to, kas šiose derybose gyvybiškai svarbu: kad nebūtų dar kartą nuspręsta dėl išlaidų ribojimo 2012 ir 2013 m., kurio šiuo metu reikalauja turtingesnės ES valstybės narės. Parlamento pozicija neužtikrinama ir to, kad diskusija dėl naujų išteklių naujiems perspektyviniams finansiniams planams finansuoti vyks demokratiškai įtraukiant į ją valstybių narių parlamentus. Savo susilaikymu balsuojant parėmiau Parlamento kritinį požiūrį į poziciją, kurios laikosi vyriausybės, siekiančios didesnių europinių galių mažesnėmis sąnaudomis, bet nepritariančios prastiems susitarimams ar pusėtinam biudžetui.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Ši rezoliucija – tai aiškus signalas, kad Parlamentas yra įsipareigojęs įveikti dabartinę aklavietę derantis dėl 2011 m. biudžeto.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kalbant apie patį 2011 m. biudžetą, Taryba nurodė, kad mokėjimo asignavimų lygis neturėtų būti padidintas daugiau nei 2,91 proc., palyginti su 2010 m. biudžetu. To ypač griežtai reikalavo valstybės narės, rugpjūtį balsavusios prieš Tarybos daugumos poziciją dėl biudžeto. Trišalėse derybose dėl 2011 m. biudžeto Parlamentas žengė žingsnį pirmyn sutikdamas priimti šią poziciją dėl mokėjimų asignavimų po to, kai buvo patikintas dėl viršutinę ribą viršijančių papildomų įsipareigojimų asignavimų panaudojant lankstumo priemones ir pagal 1A išlaidų kategoriją (konkurencingumas), ir pagal 4 išlaidų kategoriją (išorės veiksmai), kad būtų užtikrinta galimybė finansuoti sustiprintus politinius prioritetus pagal 1A išlaidų kategoriją (mokymasis visą gyvenimą) ir padengti papildomus poreikius pagal 4 išlaidų kategoriją (Palestina). Taip pat, kalbant apie ITER biudžetą (šiuo atveju reikalingas vieningas Tarybos pritarimas), atrodo, būtų pavykę užtikrinti papildomą 1,4 mlrd. sumą 2012 ir 2013 m., jeigu būtų pasiektas kompromisas dėl 2010 m. pagal skirtingas išlaidas neišnaudotų lėšų perkėlimo ir – bet ši kompromiso dalis dar buvo svarstoma, nes ji susijusi su būtinybe užtikrinti tinkamesnius lankstumo mechanizmus pagal Daugiametės finansinės programos reglamentą – pagal dabartinę Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją programą numatytų lėšų perkėlimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Susilaikiau balsuojant dėl pirminio teksto 1 dalies 6 punkto, nes sumanymas reikalauti naujų pasiūlymų dėl apsirūpinimo nuosavais ištekliais įgyvendinant mokestines iniciatyvas ir kitas įmanomas programas, pvz., dėl energijos mokesčių, reiškia galimybę, kad bus nustatyti ES tipo mokesčiai . Tokia mano pozicija balsuojant atitinka mano nuostatas ir pirmiau išsakytą požiūrį į visus pasiūlymus dėl europinio tipo mokesčių sistemos.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Šia rezoliucija kitoms institucijoms siunčiamas aiškus signalas, kad Europos Parlamentas pasiruošęs pradėti rimtas derybas norėdamas, kad būtų išeita iš dabartinės aklavietės sprendžiant klausimą dėl 2011 m. biudžeto ir kuo skubiau dėl jo apsispręsta. Jeigu bus pasiektas susitarimas, tai reikš, kad nebus vėluojama mokėti pagal bendrųjų išmokų schemą ir kad nekils problemų finansuojant struktūrinius fondus. Manau, kad EP nariai, kaip vieninteliai tiesiogiai renkami atstovai ES, turėtų dalyvauti rengiant būsimą perspektyvinį finansinį planą, kad galėtų kuo geriau apginti JK piliečių interesus. Reikia imtis žingsnių siekiant užtikrinti didesnį ES biudžeto lankstumą. Taip ES galės skubiau reaguoti į krizes ir turės galimybę finansuoti nenumatytus poreikius. Rezoliucija taip pat raginama pradėti labai reikalingą diskusiją dėl naujų ES finansavimo būdų, kurie galėtų padėti sumažinti JK mokesčių mokėtojams tenkančias ES finansavimo išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už rezoliuciją dėl vykstančių derybų dėl 2011 m. biudžeto, nes iki šiol vykusios derybos dėl biudžeto, deja, parodė, kad Taryba akivaizdžiai nerado laiko per pastaruosius metus perskaityti Lisabonos sutartį ir suprasti, kas joje rašoma. Šiuo atveju mes siekiame nei daugiau, nei mažiau, o tik to, kad būtų paisoma teisių ir procedūrų, grindžiamų griežtai tuo, dėl ko susitarėme Lisabonoje. Būtent Taryba primygtinai teigė, kad mums reikia naujos Sutarties. Taryba turi laikytis sutarties ir privalo neleisti, kad dėl akivaizdžių nesutarimų jos gretose nukentėtų Europos piliečiai.

Todėl palankiai vertinu tvirtą Parlamento ryžtą kuo skubiau iki metų pabaigos susitarti dėl 2011 m. biudžeto. Mums reikia lankstumo. Dar daugiau, mums taip pat skubiai reikia naujų priežiūros institucijų ir apie tai kasdien mums primena dramatiška padėtis Airijoje.

 
  
  

Pranešimas: Tokia Saïfi (A7-0312/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Žmogaus teisių išlygos ar socialinių ir aplinkos apsaugos standartų įtraukimas į prekybos susitarimus – tai principas, kurį ES turėtų siekti užtikrinti. Todėl pritariu ES siekiui atkakliai to reikalauti tarptautinėse organizacijose, ypač Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir Tarptautinėje darbo organizacijoje (TDO), ir remti naujos aplinkosaugos organizacijos įsteigimą, kad būtų skatinama sąžininga prekyba.

Europa privalo griežtai laikytis socialinių ir aplinkosaugos standartų, tačiau ji turi to paties reikalauti ir iš savo partnerių. Verta pabrėžti, kad tai įmanoma, kaip rodo pažanga, pasiekta laisvosios prekybos susitarimuose. Tačiau tarptautinėse organizacijose turi būti nustatyta aiški standartų sistema. Šį tikslą galima pasiekti aktyviau plėtojant šiose organizacijose dialogą, ypač dėl privalomo šių standartų taikymo prekybos susitarimuose, būtinų priežiūros mechanizmų ir arbitrų kolegijų stiprinimo. Bendrosios lengvatų sistemos (BLS) priemonės, pagal kurias ES gali vienašališkai skirti prekybines lengvatas, gali suteikti galimybę tiksliau nustatyti lengvatas gaunančias šalis atsižvelgiant į jų išsivystymo lygį ir stebėti, kaip jos vykdo įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu.(FR) Veikdama pagal Sutartyse nustatytus įgaliojimus užsienio reikalų srityje, Europos Sąjunga kiekvienais metais pasirašo daugybę prekybos susitarimų. Atsižvelgdama į tai, kad dabar Europos Sąjungai suteikti didesni įgaliojimai žmogaus teisių (Pagrindinių teisių chartija dabar yra pirminis teisės aktas) ir tvaraus vystymosi (vienas iš penkių pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų) srityse, jaučiau, kad paremti kolegės Tokia Saïfi parengtą pranešimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad šie klausimai būtų geriau atspindėti Europos Sąjungos prekybos susitarimuose, yra svarbu. Žinoma, pranešime siūloma pagerinti bendradarbiavimą esamose tarptautinėse organizacijose ir automatiškai įtraukti išlygas šiais klausimais, bet jame pateikiama ir naujų idėjų, pvz., raginama įsteigti Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją, į kurią galima būtų kreiptis sprendžiant aplinkosauginio dempingo atvejus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su ketinimu sukurti vadinamąjį anglies dioksido įtraukimo mechanizmą, kuriuo būtų papildyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Taikydami šį dvejopą metodą galėtume užkirsti kelią anglies dioksido išlakų šaltinio perkėlimui į trečiąsias šalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu.(LT) Palaikau šį pranešimą. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai iškraipoma konkurencija ir kyla aplinkosauginio ir socialinio dempingo rizika tarptautinės prekybos srityje. Dėl to nukenčia Europos Sąjungoje veikiančios įmonės ir darbuotojai, kurie, skirtingai nuo prekybos partnerių, įsteigtų ne ES šalyse, privalo laikytis aukštesnių socialinių, aplinkos apsaugos ir mokesčių standartų. Todėl ES dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse turėtų būti numatytas reikalavimas laikytis šių aukščiau išvardytų reikalavimų visoms, ne tik ES įsikūrusioms įmonėms. Įgyvendinant ES prekybos susitarimus taip pat būtina užtikrinti jų skaidrumą, numatyti griežtus viešųjų pirkimų reikalavimus, siekiant kovoti su neteisėtu kapitalo nutekėjimu. Siekdama šių tikslų ES turėtų aktyviai bendradarbiauti su tarptautiniais parteriais prekybos srityje – Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautine darbo organizacija, Jungtinių Tautų Organizacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šį pranešimą, nes vis dėlto labai svarbu, jog būtų užtikrinta pusiausvyra tarp prekybos teisės ir pagrindinių žmogaus teisių bei stiprinamas pagrindinių tarptautinių organizacijų dialogas, ypač tarp Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulio prekybos organizacijos. Be to, žmogaus teisių nuostatų, socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įtraukimas į prekybos susitarimus gali būti naudingas tarptautinės prekybos susitarimams, siekiant išlaikyti politinį ir socialinį stabilumą ir tuo pačiu, jog būtų sudarytos palankesnės sąlygos pačiai prekybai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos pramonės ir prekybos bendrovės privalo griežtai laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių.

Sutinku su Europos Parlamento pozicija, jog, jei Europos Sąjunga laikosi privalomų standartų, ji taip pat privalo reikalauti to paties iš savo prekybos partnerių, ypač iš kylančios ekonomikos šalių, ir populiarinti kokybės ir tvarumo reikalavimus, ypač maisto produktų, kurie įvežami į jos teritoriją, siekiant apsaugoti sąžiningą ir teisingą prekybą. Norėčiau pabrėžti, kad, siekiant stiprinti žmogaus teises ir socialinę politiką tarptautinėje prekyboje, būtina reikalauti, jog visuose būsimuose prekybos susitarimuose būtų numatytas draudimas naudoti vaikų darbo jėgą, ypač atliekant gamtinių akmenų gavybos ir apdirbimo darbus.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Manau, kad socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai nėra nesuderinami su Europos Sąjungos ir jos partnerių prekybos interesais. Siekiant visuotinio susitarimo dėl klimato turėtų būti sustiprintas tarptautinių organizacijų bendradarbiavimas, ypač ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai skirtų vadinamųjų anglies dioksido įtraukimo mechanizmų lygmeniu, tačiau kartu turi būti užtikrinta, kad anglies dioksido nutekėjimas būtų sustabdytas. Taip pat manau, kad ES turėtų rodyti pavyzdį dvišalės laisvosios prekybos srityje įtraukdama į šiuos susitarimus ne tik nuostatas dėl žmogaus teisių, bet ir nuostatas, susijusias su tvaraus vystymosi klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Suprantu, kad diskusija dėl žmogaus teisių išlygų ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įtraukimo į tarptautinius susitarimus yra sudėtinga, taip pat žinau, kad šiuo metu tarptautinės prekybos taisyklės nėra suderintos su kitomis tarptautinės teisės normomis. Manau, Europos Sąjunga atlieka lemiamą vaidmenį siekiant naujos pasaulinės valdysenos ir tuo tikslu ji privalo sudaryti palankias sąlygas tarptautinių institucijų įgyvendinamos politikos nuoseklumui užtikrinti.

Manau, Europos Sąjunga turi rasti pusiausvyrą tarp ribojančio ir liberalaus požiūrio į prekybą ir pasiekti kompromisą tarp savo prekybinių interesų gynimo ir reikalavimo paisyti vertybių, kuriomis ji grindžiama. Todėl svarbu skatinti dialogą ir bendrą partnerystę su tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Pasaulio prekybos organizacija ir Tarptautine darbo organizacija. Taip pat primenu, kad Lisabonos sutartimi nustatyti tam tikri prekybos politikos pakeitimai, ir kai kurie šiame pranešime pateikti pasiūlymai yra su jais susiję. Todėl balsuoju už daugumą šiame pranešime siūlomų priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriuo raginama, kad prekyba pati savaime nebūtų laikoma tikslu. Tiksliau sakant, mūsų būsimoje prekybos strategijoje prekyba turėtų būti laikoma ir papildoma priemone europinėms vertybėms ir prekybos interesams remti. Nuostatos dėl tvaraus vystymosi naudingos visoms šalims. Be to, į prekybos susitarimus įtraukiant socialinius ir aplinkos apsaugos standartus prisidedama prie globalizacijos reguliavimo. Pasirinkimas nepaisyti šių standartų reiškia trumparegišką ir priešingus rezultatus duodantį požiūrį, kuris ne tik prieštarauja principams, kuriais vadovaujamės įgyvendindami išorės veiksmus, bet ir kenkia socialiniam Europos modeliui. ES dvišaliams prekybos santykiams su trečiosiomis šalimis tenka ypač svarbus vaidmuo siekiant tikslų žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkosaugos standartų srityje, nes perspektyvos, kad šioje srityje bus padaryta pažanga PPO lygmeniu, nėra daug žadančios. Nepaisant to, turime ir toliau siekti, kad TDO būtų suteiktas oficialaus stebėtojo statusas ir teisė kalbėti Pasaulio prekybos organizacijoje ir kad PPO būtų įsteigtas prekybos ir deramo darbo komitetas. Nors privalomų žmogaus teisių išlygų įtraukimas į Europos Sąjungos tarptautinius susitarimus yra puiki praktika, dėl prastos kontrolės ir įgyvendinimo šios išlygos tampa iš esmės nenaudingos ir į tai turi būti rimtai atsižvelgta visuose būsimuose susitarimuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Tarptautiniai prekybos susitarimai – tai priemonė, suteikianti ES galimybę skatinti savo partnerius taikyti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus. Pranešimas priimtas didele dauguma balsų ir jame siūloma reikalauti, kad importuojamos prekės būtų pagamintos laikantis tokių pačių socialinių ir aplinkosaugos standartų, kurie yra taikomi Europos gamintojams. Jame taip pat kalbama apie tai, kad turėtų būti galimybė socialinio ar aplinkosauginio dempingo atvejais kreiptis į TDP arba Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją, kuri turi būti kuo skubiau įsteigta. Į laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, turėtų būti įtrauktos nuostatos ne tik dėl žmogaus teisių, bet ir dėl ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių standartų. Jeigu tai nebus padaryta, nesąžiningas konkurencinis pranašumas reikš, kad ES prekės nebegalės konkuruoti su pigios ir prastos kokybės importuojamomis prekėmis. Ant kortos šiuo atveju pastatyta ir Europos žemės ūkio, ir Europos pramonės ateitis.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes prekybos politika turėtų atitikti ES tikslus ir padėti apsaugoti ES socialinės ir aplinkos politikos modelius. Todėl nepaprastai svarbu, kad ES siekia užtikrinti nustatytų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymą tarptautiniuose prekybos susitarimuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Ginčas dėl to, ar turėtume prekiauti su tais, kurie netaiko tokių pačių pagarbos žmogaus teisėms standartų, nėra jokia naujiena tarptautinių santykių srityje ir yra pavojus, kad jis tęsis amžinai. Būdamas visiškas realistas, manau, kad ES turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas didesnis pritarimas standartams, laikomiems pakankamais, ir siekti įpareigoti šalis, su kuriomis ji prekiauja, prisijungti prie visuotinių pastangų užtikrinti pagarbą šioms teisėms. Ekonominiu ir diplomatiniu lygmenimis, suprantu, kad ES neturi pamiršti šio klausimo svarbos nustatydama ilgalaikės prekybos kanalus. Tačiau, kaip visiems žinoma, negalime primesti šių standartų ar reikalauti, kad jų būtų laikomasi. Nors dažnai šie standartai oficialiai taikomi, ES taip pat žino, kad turi partnerių, kurie nesilaiko jų nuolat. Šiai kategorijai priklauso pagrindiniai energijos tiekėjai į Europą. Be to, norėčiau pabrėžti, kad svarbu tęsti kovą už žmogaus teises ir nustatant prekybos ryšius kelti sąlygą, kad būtų įsipareigota jas gerbti.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Žmogaus teisių išlygos įtraukimas ar socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymas prekybos derybose – tai sudėtingos problemos, dėl kurių išsiskiria tarptautinės bendruomenės nuomonės. Šiaurės šalys teigia, kad besiformuojančios ekonomikos šalys taiko socialinį ir aplinkosauginį dempingą, dėl kurio iškreipiama konkurencija prekybos srityje, o Pietų šalys įtaria, kad Šiaurės šalys nori pakenkti jų ekonomikos vystymuisi ir taikydamos šiuos standartus pasinaudoti užslėptu protekcionizmu.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad prekybos politika – tai priemonė, padedanti siekti bendrųjų Europos Sąjungos tikslų, ir todėl svarbu, kad prekyba būtų laikoma ne pati savaime tikslu, bet priemone, padedančia skatinti prekybos interesus bei teisingą prekybą ir įtvirtinti nuolatinę praktiką veiksmingai įtraukti ir įgyvendinti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus palaikant santykius su visais ES prekybos partneriais.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes labai svarbu, kad Europos Sąjungos prekybos politika atitiktų jos politinius tikslus. Tekste, kurį gerokai patobulino Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, aiškiai teigiama, kad pati prekyba savaime nebegali būti laikoma tikslu ir kad į visus susitarimus dabar turi būti įtrauktos tam tikros socialinės ir aplinkosauginės nuostatos. Šios nuostatos turi būti privalomos ir jose turi būti numatyta galimybė jų nesilaikymo atvejais kreiptis į JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Pritariau pranešimui, nes nereikėtų užmiršti, kad Europos pramonės ir prekybos bendrovės privalo griežtai laikytis socialinių ir aplinkos apsaugos taisyklių. Jei Europos Sąjunga laikosi privalomų standartų, ji taip pat privalo reikalauti to paties iš savo prekybos partnerių, ypač iš kylančios ekonomikos šalių, ir populiarinti kokybės ir tvarumo reikalavimus, ypač maisto produktų, kurie įvežami į jos teritoriją, siekiant apsaugoti sąžiningą ir teisingą prekybą. Svarbu gerinti galimybes naudotis ekologiškomis prekėmis ir technologijomis siekiant tvaraus vystymosi tikslų, reikia siekti kuo greičiau užbaigti derybas dėl tarifinių ir netarifinių kliūčių ekologiškoms prekėms ir paslaugoms sumažinimo arba panaikinimo, kad būtų skatinamos naujos užimtumo politikos formos, darbo vietų, atitinkančių TDO deramo darbo standartus, kūrimas ir Europos šalių pramonės bei mažųjų ir vidutinių įmonių augimo galimybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Suderinti ekonominius ir socialinius interesus labai svarbu, bet ir labai sunku. Bendradarbiavimas ekonomikos srityje, atitinkantis pagarbos pagrindinėms demokratijos nuostatoms ir piliečių gerovei principus, yra Europos Sąjungos pagrindas. Būtent todėl taip svarbu nustatyti vienodus žmogaus teisių, socialinius ir aplinkos apsaugos standartus tarptautiniuose prekybos susitarimuose.

Nustačius tokią normą Europos Sąjungos prekybos politikoje, piliečiai pradės vertinti ES teigiamai, be to, pagerės ES santykiai su partneriais. Tarptautinis bendradarbiavimas šioje srityje nepaprastai svarbus ir Europos Parlamentas turėtų jį kuo tvirčiau remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Balsavau už šį pranešimą, nes žmogaus teisės ir socialiniai bei aplinkos apsaugos standartai turi būti taikomi visose šalyse, ne tik Europoje. Mūsų įtakos sferoje yra valstybių, su kuriomis prekiaujame. Su tuo yra susijusi viena pareiga, kurią privalome vykdyti, ir šiuo pranešimu esame nukreipiami tinkama kryptimi – siekti sąžiningos prekybos ir ypač sąžiningumo žmonių ir aplinkos atžvilgiu. Jeigu yra galimybė patobulinti kai ką šiose srityse, turėtume visomis išgalėmis stengtis tai padaryti.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Nuoširdžiai džiaugiuosi šiuo pranešimu, kuriame aiškiai duodama suprasti, kad ES prekybos politika turi būti siekiama daugiau nei tikslo gauti didžiausią ekonominę naudą. ES prekybos susitarimai turi apimti griežtas nuostatas dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šiame pranešime pabrėžiama daug svarbių klausimų, kaip antai nuolatinė visuotinė Žmogaus teisių tarybos atliekama peržiūra kontroliuojant, kaip tarptautiniuose prekybos susitarimuose laikomasi žmogaus teisių nuostatų, galimybė TDO tesių pažeidimo atvejais kreiptis į JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą, trečiųjų šalių nacionalinių parlamentų ir piliečių įtraukimas į derybas ir kova su šiuolaikine vergove.

Toks rūpestis dėl žmogaus teisių, rodomas Parlamento, pritarusio valstybės perversmui Hondūre ir komerciniams susitarimams su pučo lyderiais, sveikintinas. Tačiau, neskaitant mano abejonių dėl tikro pareiškimų apie žmogaus teises poveikio, pranešime išreikštas siekis visur sudaryti laisvosios prekybos susitarimus ir tai, kad jame skatinamas keitimasis taršos teisėmis, kurį vadiname „anglies dioksido rinka“, reiškia, kad negaliu už jį balsuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) ES šalys ir visi jų ekonominės veiklos vykdytojai labai sąžiningai paiso žmogaus teisių ir laikosi socialinių bei aplinkos apsaugos standartų, tad visiškai suprantama, kad jų partnerių Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) turi būti prašoma to paties siekiant užtikrinti, kad pasaulio prekyba būtų sąžiningesnė ir teisingesnė. Mes suprantame, kad kartais šių įsipareigojimų nėra lengva laikytis, ypač besiformuojančios ekonomikos šalims. Tačiau ES turi ir toliau to siekti, todėl ES ir Parlamentui tenka pareiga visomis išgalėmis skatinti pagarbą žmogaus gyvybei ir deramam darbui visur ir visiems ir teigti, kad aplinkos apsaugos ir socialinių teisių, įskaitant profesinių sąjungų teises ir kovą su vaikų darbu, reikšmė yra visuotinė.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu.(ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje aiškiai teigiama, kad ES turi veiksmingai prisidėti prie pasaulio tvaraus vystymosi, tautų solidarumo, sąžiningos prekybos ir skurdo panaikinimo. Parėmiau ją ir dėl to, kad joje kalbama apie svarbą ir būtinybę užtikrinti, kad tarptautinių prekybos susitarimų nuostatos dėl pagarbos žmogaus teisėms būtų teisiškai privalomos ir kad būtų vykdoma nuolatinė griežta jų įgyvendinimo kontrolė. Manau, kad šiuo atžvilgiu pasiūlymas suteikti Tarptautinei darbo organizacijai (TDO) stebėtojo statusą Pasaulio prekybos organizacijoje ir ypač pasiūlymas įsteigti TDO prekybos ir deramo darbo komitetą, kad prekybos susitarimų priežiūra būtų vykdoma koordinuojant TDO ir Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, yra vertingi. Balsavau už šią rezoliuciją dar ir dėl to, kad joje primygtinai pabrėžiama būtinybė įsteigti tikrą Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją ir tvirtai ginamos žmogaus teisės, tvarus vystymasis ir pagarba aplinkai, pirmenybę teikiant būtent šiais principais grindžiamai prekybai, o ne dabar taikomiems tarptautinės prekybos modeliams.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) ES tikrai turėtų būti suinteresuota sudaryti prekybos susitarimus pirmiausia su lygiaverčiais partneriais. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama žmogaus teisėms ir socialiniams bei aplinkos apsaugos standartams, nes, kol ES laikysis šių standartų, ji taip pat galės reikalauti, kad jų laikytųsi ir prekybos partneriai. Vis dėlto visų pirma žmogaus teisių, socialinių bei aplinkos apsaugos standartų srityje ES nuolat atsitrenkia į mūro sieną, o kitų šalių, su kuriomis ji yra sudariusi dvišalius prekybos susitarimus, nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Susilaikau šiame balsavime, nes abejoju, ar iš tiesų būtų įmanoma įgyvendinti tai, ką pranešėja pasiūlė.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Žmogaus teisių paisymas ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų taikymas vedant prekybos derybas yra gana sudėtingas ir labai abejotinas klausimas. Todėl labai svarbu, kad sudarant dvišalius susitarimus būtų vis dažniau nustatomos socialinės išlygos. Nors šiuo metu tarptautinės prekybos taisyklės ir kitos tarptautinės teisės normos akivaizdžiai nesutampa, manau, kad labai svarbu balsuoti už T. Saïfi pranešimą, kad būtų galima sukurti naujų mąstymo būdų siekiant tikro tarptautinių organizacijų koordinavimo. Ieškant naujo pasaulio valdymo būdo Europos Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį; manau, kad siekdama šio tikslo ji turi skatinti tarptautines institucijas taikyti nuoseklią politiką. Balsavau už šį pranešimą, kad galėtų būti pradėta vykdyti nauja prekybos politika, kuri būtų tvirta ir pagrįsta dialogu ir kurią vykdant būtų atsižvelgiama į aplinkos apsaugos standartus, kad būtų pasiekti „teisėti“ tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl žmogaus teisių, socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes sutinku, kad vedant prekybos derybas reikia įtraukti išlygas, susijusias su žmogaus teisėmis arba su socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimu.

Šiaurės šalys, kurios smerkia socialinį ir aplinkosauginį dempingą, taikomą besiformuojančios ekonomikos šalių, ir Pietų šalys, kurios įtaria, kad Šiaurės šalys siekia trukdyti jų ekonominei plėtrai ir įgyvendindamos šiuos standartus vykdyti paslėptą protekcionizmą, patiria tikrą įtampą. Tačiau šis interesų konfliktas neturi trukdyti ES vedant derybas taikyti teigiamą ir teisiškai privalomą požiūrį ir įtraukti nuostatas dėl tvaraus vystymosi, visų pirma sudarant dvišalius susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Vykdydama savo politiką, visų pirma prekybos politiką, Europos Sąjunga turi atsižvelgti į savo komercinius interesus, kartu vadovautis savo normomis ir vertybėmis bei užtikrinti, kad kiti jomis vadovautųsi. Būtent ši mintis turėtų padėti įvairioms ES institucijoms pradėti vykdyti naują plataus užmojo prekybos politiką, kuri būtų tvirta ir pagrįsta dialogu. Negalime pamiršti, kad Europos pramonei ir verslo įmonėms Europoje taikomos griežtos socialinės ir aplinkos apsaugos taisyklės. Jei Europos Sąjunga laikosi privalomų standartų, ji taip pat turi turėti galimybę reikalauti, kad jų laikytųsi ir jos prekybos partneriai, ypač besiformuojančios ekonomikos šalys, ir siekiant išsaugoti sąžiningą ir nešališką prekybą primygtinai reikalauti, kad būtų užtikrinama kokybė ir tvarumas, ypač kalbant apie maisto produktus, kurie įvežami į jos teritoriją.

Šia prasme griežtos Europos bendrosios rinkos taisyklės dėl sveikatos, saugos, aplinkos ir darbuotojų bei vartotojų apsaugos yra konkretus Europos modelis, kuris daugiašaliuose forumuose ir tarptautiniu lygmeniu turi būti įkvėpimo šaltinis ir į jį turi būti atsižvelgta vedant dabartines derybas dėl dvišalių prekybos susitarimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už, nes manau, kad Europos Sąjunga turi skatinti tarptautines institucijas taikyti nuoseklią politiką, nes ieškant naujo pasaulio valdymo būdo ji atlieka itin svarbų vaidmenį. Konkretūs tarptautinės prekybos standartai ir kitos tarptautinės teisės normos šiuo metu vis labiau nebedera. Mūsų, kaip pagrindinių veikėjų, pareiga yra rasti naujų mąstymo būdų konkrečiai siekiant sukurti veiksmingą tarptautinių institucijų koordinavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Išlygos dėl žmogaus teisių įtraukimas kartu su socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymu prekybos derybose yra sudėtingos problemos, dėl kurių skaldoma tarptautinė bendruomenė. Viena vertus, Šiaurės šalys smerkia nesąžiningą konkurenciją, sukuriamą besiformuojančios ekonomikos šalių, susijusią su socialiniais ir aplinkosaugos klausimais, dėl to prekyboje iškraipoma konkurencija. Kita vertus, Pietų šalys įtaria, kad Šiaurės šalys nori sutrukdyti jų ekonominei plėtrai ir naudoja tų standartų taikymą kaip paslėptą protekcionizmo metodą. Visai šiais teiginiais paaiškinama, kodėl daugiašalėse institucijose, ypač Pasaulio prekybos organizacijoje, itin sunku vesti ramias diskusijas dėl šių standartų, nes kartu vyksta kitas reiškinys – vis dažniau į dvišalius prekybos susitarimus įtraukiama socialinė išlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Mes palaikome pranešimą dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose, nes trečiosios šalys, kurios nepaiso darbuotojų teisų ir atsisako imtis aktyvaus vaidmens kovojant su klimato kaita, pernelyg dažnai nesąžiningai konkuruoja su ES bendrovėmis.

Mūsų įmonės turi laikytis itin griežtų darbuotojų apsaugos standartų, mokėti dideles atlyginimo ir mokesčių sąskaitas, laikytis įstatymų, kuriais nustatoma griežta į aplinką išmetamų teršalų kontrolė, ir laikytis vietos planavimo teisės aktuose nustatytų sąlygų. Konkuruojančioms trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos ir Indijos, įmonėms akivaizdžiai netaikoma tokia kontrolė ir taisyklės, o jų galutiniai gaminiai neabejotinai konkuruoja su Europos gaminiais.

Kai kalbėjau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete ir tarpparlamentiniame susitikime, raginau ES panaudoti savo įtaką Pasaulio prekybos organizacijoje, kad Europa galėtų nustatyti anglies dvideginio mokestį susitarimų dėl klimato kaitos nepasirašančioms šalims. Tas pats argumentas turėtų būti taikomas toms šalims, kurios gamindamos taiko metodus, kurie labai skiriasi nuo taikomų Europoje, pavyzdžiui naudoja vaikų darbą, arba šalims, kurios nesuteikia darbuotojams jų teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. (PL) Aš balsavau už rezoliucijos dėl žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose patvirtinimą. Europos Sąjunga pagrįsta tam tikrais principais, iš kurių vienas – žmogaus teisės. Būtent todėl ji teikia tokia didelę reikšmę žmogaus teisių laikymuisi visame pasaulyje.

Lisabonos sutartyje patvirtinama, kad Europos Sąjungos išorės veiksmai, kurių neatskiriama dalis yra užsienio prekyba, turėtų būti įgyvendinami laikantis tų pačių principų, kurie yra ES kūrimo pagrindas. Būtent todėl visiškai palaikau teisiškai privalomų išlygų dėl žmogaus teisių įtraukimo į Europos Sąjungos tarptautinius susitarimus praktiką. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtina jas įgyvendinti ir kad nustatytų taisyklių nesilaikančios šalys patirs ekonominių padarinių.

Pagal rezoliucijos 15 dalį manau itin svarbu, kad į visus laisvosios prekybos susitarimus būtų įtraukti derybomis nustatyti socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai, apimantys būtiniausių standartų, kurių turėtų laikytis visos ES prekybos partnerės, sąrašą, taip pat papildomų konvencijų, kurios turėtų būti laipsniškai ir lanksčiai įgyvendinamos atsižvelgiant į atitinkamos partnerės ekonominę padėtį ir socialinius bei aplinkos apsaugos klausimus, sąrašą.

Visų pirma palaikau pasiūlymą visuose būsimuose prekybos susitarimuose nustatyti draudimą naudoti vaikų darbą. Taip pat palaikau PPO ir pagrindinių JT institucijų bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais stiprinimą.

 
  
  

Pranešimas: Mariya Nedelcheva (A7-0275/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) 2009 m. Europos ombudsmenas gavo 3 098 skundus, iš jų 727 pripažinti priskirtinais jo kompetencijai. Europos ombudsmeno pareigybė įsteigta 1992 m. Mastrichto sutartimi, ombudsmenas veikia kaip tarpininkas tarp piliečių ir Europos Sąjungos valdžios institucijų. Europos Sąjungos piliečiai ir įmonės bei institucijos ir bet kuris vienoje iš ES valstybių narių gyvenantis arba registruotą buveinę turintis asmuo turi teisę pateikti skundus ombudsmenui. Europos Parlamentas ombudsmeną skiria savo kadencijos pradžioje penkerių metų laikotarpiui, ir šis tiria netinkamo administravimo atvejus, dėl kurių pateikti skundai. Ombudsmenas teikia metines savo veiklos ataskaitas. Balsuodama už šią rezoliuciją remiu Europos Parlamento išreikštą bendrą pritarimą šiai esminei demokratijos tinklo sąsajai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Europos ombudsmeno institucija užtikrina ES piliečių teisę, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai piliečių reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lisabonos sutartimi buvo sustiprintas Ombudsmeno demokratinis teisėtumas, nes jį renka Europos Parlamentas, ir išplėsti jo įgaliojimai, įtraukiant bendrą užsienio saugumo politiką bei Europos Vadovų Tarybos veiklą. Balsavau už šią rezoliuciją, nes teigiamai vertinu 2009 m. veiklos rezultatus. 2009 m. vidutiniškai keturiais mėnesiais sutrumpėjo skundų nagrinėjimo trukmė, o daugiau nei pusė pradėtų pažeidimų procedūrų baigėsi draugišku susitarimu. Tai rodo, kad Ombudsmenas efektyviai bendradarbiauja su ES įstaigomis. Manau, kad būtina didinti ES piliečių pasitikėjimą ES ir jos institucijomis, o svarbiausia užtikrinti, kad piliečiams būtų sudarytos visos galimybės gauti reikiamą informaciją, ir suteikti pasitikėjimą ES institucijų gebėjimu ginti jų teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, kadangi savo darbu ombudsmenas padeda Europos institucijoms priimti skaidrius sprendimus, kurie būtų prieinami visiems piliečiams ir juridiniams asmenims. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sustiprėjo ombudsmeno demokratinis teisėtumas, nes jį renka Parlamentas, be to, išplėsti jo įgaliojimai, įtraukiant bendrą užsienio ir saugumo politiką bei Europos Vadovų Tarybos veiklą. Skaidrumas, galimybė gauti informaciją ir pagarba teisei į tinkamą administravimą yra būtinos išankstinės sąlygos, kad piliečiai pasitikėtų institucijų gebėjimu ginti jų teises. Dažniausiai pasitaikantys kaltinimai dėl netinkamo administravimo buvo susiję su skaidrumo stoka. Todėl labai svarbu skubiai ir išsamiai atsakyti į piliečių užklausas, skundus ir peticijas. Europos institucijos ir įstaigos turi suteikti piliečiams reikiamą informaciją. Džiaugiuosi, kad Europos ombudsmenas bendradarbiauja su kitais ombudsmenais ir panašiomis institucijomis valstybėse narėse nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos administravimo vaidmuo – didžiulis ir sudėtingas. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad gyvybiškai svarbu užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis vykdant veiksmingą administravimą, taikant skaidrias procedūras ir užtikrinant lengvas galimybes naudotis infrastruktūra. Palankiai vertinu teigiamus rezultatus mažinant skundų skaičių ir gerinant jų sprendimą Europos Sąjungos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Ombudsmeno darbas labai svarbus ir juo siekiama didesnio skaidrumo, ES priartinama prie visuomenės ir stiprinamas visuomenės pasitikėjimas ES institucijų gebėjimu užtikrinti jos teisių įgyvendinimą. Nors 2009 m. skundų skaičius šiek tiek sumažėjo (9 proc.), palyginti su 2008 m., iš 335 pradėtų tyrimų apie 318 buvo padarytos išvados ir jie buvo užbaigti. Tai, kad 56 proc. tyrimų buvo baigti pasiekus taikų susitarimą arba buvo išnagrinėti, yra gana gerai. Šie rezultatai rodo, kad ombudsmenas ir ES institucijos ir agentūros konstruktyviai bendradarbiauja ir jos dažniausiai šiuos skundus laiko puikia galimybe ištaisyti visas padarytas klaidas ir bendradarbiauti su ombudsmenu visuomenės narių vardu.

Norėčiau pabrėžti tai, kaip svarbu, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, į kurią tarp kitų pagrindinių prigimtinių ES piliečių teisių įtraukta teisė į tinkamą administravimą. Taip pat padaryti du esminiai pakeitimai: kad ombudsmenas turėtų būti renkamas, pabrėžtas jo demokratinio teisėtumo stiprinimas ir kad jo kompetenciją reikėtų išplėsti iki bendros užsienio ir saugumo politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą labai svarbus, nes jis leidžia mums įvertinti, ar ES institucijų ir ES piliečių santykiai skaidrūs, greitai sprendžiami ir veiksmingi, ir jeigu taip, kokiu mastu. Iš tiesų yra daugybė temų, kuriomis Europos Parlamentas ir Europos Komisija išreiškia savo nuomonę negavę jokių visuomenės atsiliepimų, išskyrus ombudsmenui pateiktus skundus.

Nors pritariu minėtam pranešimui, manau, kad pats Europos ombudsmenas ir jo atliekamas darbas turėtų būti labiau viešinami, ypač valstybėse narėse, kuriose jis ne iš karto atpažįstamas. Iš tiesų negalima pamiršti, jog nedidelis skundų skaičius gali reikšti tai, kad žmonės galbūt nepastebi daugelio taisyklių pažeidimo arba kad jie nelabai tiki, kad jų problemos galėtų būti išspręstos teisiniu būdu. Didesnis viešumas galėtų padėti išplėsti tyrimą, kad galėtume tvirčiau teigti, kuris iš pirmiau minėtų veiksmų planų taikytinas šiuo atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 2009 m. ombudsmenas užregistravo 3 098 skundus, o 2008 m. – 3 406, t. y. skundų skaičius sumažėjo 9 proc. Šie skundai buvo susiję su: Europos Komisija (56 proc.), Europos Parlamento administracija (11 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (9 proc.), Taryba (4 proc.) ir Teisingumo Teismu (3 proc.). Dažniausiai skundai buvo susiję su netinkamu administravimu ir skaidrumo stoka, įskaitant atsisakymą atskleisti informaciją, o informacijos atskleidimas – pagrindinis veiksnys užtikrinant visuomenės saugumą ir pasitikėjimą ES. Todėl tai atskleidė poreikį toliau dirbti siekiant geresnio administravimo ir didesnio institucijų skaidrumo, o tai galima pasiekti bendromis ombudsmeno ir ES institucijų pastangomis, pirmiausia nuolat keičiantis gerąja patirtimi.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame peržvelgiama ir remiama ombudsmeno 2009 m. veikla. Ombudsmenas užtikrina svarbią sąsają su ES piliečiais, o jo darbas padeda kurti pasitikėjimą ES institucijomis ir padaro jas labiau prieinamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Europos ombudsmeno tikslas – užtikrinti, kad pagal ES teisę piliečių teisių Europos Sąjungoje būtų paisoma visais lygmenimis ir kad ES institucijos ir agentūros laikytųsi aukščiausių administravimo standartų.

Pastaruoju metu ombudsmenas toliau stengėsi piliečiams ir galimiems skundų teikėjams pateikti išsamesnę informaciją apie jų teises ir galimybes susisiekti su ombudsmenų tinklu. Ombudsmeno tarnyba privalo užtikrinti, kad pilietis taptų visos ES institucijų ir įstaigų veiklos centru ir kad jos išnaudotų visas galimybes priimti palankų sprendimą, ir kad ombudsmenas savo iniciatyva pradėtų daugiau tyrimų siekdamas nustatyti problemas ir paskatinti taikyti geriausią praktiką.

Parėmiau šį pranešimą, nes juo ombudsmenas skatinamas toliau dirbti su institucijomis, siekiant skatinti tinkamą administravimą ir aptarnavimo kultūrą, dėti daugiau pastangų ir teikti daugiau informacijos, kad piliečiai, kuriems gali prireikti pasinaudoti jo paslaugomis, būtų tinkamai informuoti, kaip tai padaryti, ir taip stiprinti jų pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos institucijomis bei didinti mūsų patikimumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Ombudsmeno vaidmuo labai svarbus, nes jis padeda visuomenę priartinti prie Europos Sąjungos institucijų. 2009 m. ombudsmenas užregistravo iš viso 3 098 skundus, o 2008 m. – 3 406  ir šis skaičius, palyginti su 2008 m., sumažėjo 9 proc., skundų pagrindu pradėti 335 tyrimai, o 230 skundų buvo paskelbti nepriimtinais.

Dauguma 2009 m. ombudsmeno pradėtų tyrimų buvo susiję su Europos Komisija (56 proc.). Skundai taip pat buvo pateikti dėl Europos Parlamento administracijos (11 proc.), Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) (9 proc.), Tarybos (4 proc.) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (3 proc.) darbo. 59 tyrimai (17 proc.) pradėti dėl 23 kitų ES institucijų ir įstaigų darbo. Minėtame pranešime pateikti skaičiai puikiai parodo šios institucijos veiksmingumą ir jos svarbą užtikrinant Europos Sąjungos institucijų ir visuomenės santykių skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu poreikiui siekti didesnio Europos Komisijos veiklos skaidrumo ir atlikti darbą, kurio reikia norint priartinti ES institucijas prie Europos Sąjungos žmonių. Parėmiau šį ombudsmeno pateiktą pranešimą, nes jis atspindi ombudsmeno atliekamą darbą siekiant pasmerkti netinkamą administravimą ir atspindi neabejotiną darbą, kurį jis atlieka siekdamas didesnio skaidrumo ir reaguodamas į ES piliečių skundus dėl netinkamo Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų administravimo. Mano balsu remiamas ombudsmeno, kuris sprendžia daugybę skundų įgyvendindamas sprendimus, dėl kurių abipusiškai susitarta su Europos Parlamentu, atliekamas darbas. Taip pat manau, kad labai gerai yra tai, kad šia rezoliucija ombudsmenas skatinamas savo iniciatyva pradėti tyrimus siekiant išspręsti sistemines ES institucijų problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Europos Sąjunga ištisus dešimtmečius dirbo siekdama sumažinti biurokratiją ir padidinti skaidrumą. Pačiame Europos Parlamente to dažnai trūksta. Priešingai – manęs neapleidžia jausmas, kad čia biurokratija kasmet didėja. Prieš daugelį klausymų, vykusių prieš pastaruosius rinkimus, visų lūpose skambėjo žodis „skaidrumas“. Dėl įgaliojimų ir su jais įgytų teisių Europos Parlamento narių nuomonė gali būti išgirsta. To negalima pasakyti apie Europos Sąjungos piliečius. Todėl jie turi Europos ombudsmeną. Kadangi daugiau kaip trečdalis ombudsmeno atliktų tyrimų buvo susiję su skaidrumo stoka ir 56 proc. visų atvejų išspręsti draugiškai, reikia patvirtinti Ombudsmeno tarnybos svarbą. Tačiau negaliu visiškai paremti pranešėjo teiginių ir dėl to susilaikau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Žmogaus teisių apsauga ir pagarba joms – pagrindinis Europos Sąjungos elementas, taigi į tai atsižvelgiant negalima pro pirštus žiūrėti į svarbų Europos ombudsmeno vaidmenį. Todėl balsavau už M. Nedelchevos pranešimą, nes Europos ombudsmeno, kaip žmogaus teisių rėmėjo, vaidmens negalima nepaisyti. Šis Europos Sąjungos lygmeniu svarbus asmuo siekia užtikrinti, kad pilietis taptų visos ES institucijų ir įstaigų veiklos centru ir kad jos išnaudotų visas galimybes priimti palankų sprendimą nagrinėjant skundus ir pradedant naujus tyrimus, kad būtų nustatytos problemos, ir paskatinti taikyti geriausią praktiką. Ombudsmenas, kuris yra pasirengęs ir nori padėti spręsti konfliktus ir piliečių skirtumų klausimus, padeda įvairių sumanymų, įvairios patirties ir planų turintiems žmonėms bendrauti ir gyventi kartu. Tai atspirties taškas norint stiprinti ir skatinti šį vaidmenį Europos Sąjungoje ir užtikrinti, kad ši tarnyba būtų tinkamai reklamuojama ir tinkamai administruojama.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą rodo jo labai aktyvią veiklą. Nauja teisinė sistema, rodanti ombudsmeno statuso pokyčius, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), pagal kurią bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir Europos Vadovų Tarybos veikla priskiriamos ombudsmeno kompetencijai, įsigaliojimas nekenkė jo darbo tempui. Vidutiniškai skundų nagrinėjimas truko nuo 13 mėn. iki 9 mėn. Verta pažymėti akivaizdų ES institucijų ir įstaigų ryžtą ombudsmenui pateikiamus skundus laikyti galimybe ištaisyti bet kokias klaidas ir bendradarbiauti su ombudsmenu piliečių vardu.

Dėl to balsavau už šią rezoliuciją, kuria pritariama metinei 2009 m. ataskaitai ir pateikiamos ateities gairės. Iš jų norėčiau pabrėžti štai ką: kad ombudsmenas raginamas įgyvendinti Pagrindinių teisių chartiją, kuri įsigaliojus Lisabonos sutarčiai pasidarė teisiškai privaloma, kad Europos Komisija raginama parengti Europos administracinės teisės taisykles, kurias bendrai taikytų visos Europos Sąjungos įstaigos, institucijos ir agentūros, ir kad ombudsmenas raginamas prižiūrėti naująją procedūrą, taikomą vykdant Europos Sąjungos institucijų personalo atranką, kurią atlieka Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO).

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes juo pabrėžiamas labai svarbus ombudsmeno vaidmuo užtikrinant, kad būtų gerbiamos ES piliečių teisės ir institucijose skatinant viešųjų paslaugų teikimo kultūrą, kuri būtų pagrįsta geriausia tinkamo administravimo praktika.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2009 m. veiklą oficialiai pateiktas Europos Parlamento Pirmininkui J. Buzekui 2010 m. balandžio 19 d., ombudsmenas D. Diamandouros šį pranešimą Peticijų komitetui pateikė 2010 m. gegužės 4 d. Minėtame pranešime pateikiamas bendras įspūdis apie ombudsmeno veiklą praėjusiais metais. Įvairių tyrimų rezultatai suskirstyti į kategorijas pagal netinkamo administravimo atvejų pobūdį arba pagal institucijas. Taip pat paskelbta šešių puslapių santrauka. Šiame naujajame leidinyje pateikiami svarbiausi rezultatai, kuriuos pasiekė skundų teikėjai, ir pabrėžiami pagrindiniai praėjusiais metais nagrinėti politiniai klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Žinoma, balsavau už tai, kad būtų priimtas šis metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno veiklą, nes būdama Peticijų komiteto nare daug kartų mačiau D. Diamandouro atsidavimą darbui ir jo objektyvumą. Jo rezultatai puikūs: 2009 m. 70 proc. jo tyrimų užbaigti per metus, 55 proc. tyrimų atlikti per įspūdingą trijų mėnesių laikotarpį.

 
  
  

Pranešimas: Chrysoula Paliadeli (A7-0293/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno specialiosios ataskaitos, kadangi joje atkreipiamas dėmesį į tai, kad Ombudsmenas sėkmingai savo iniciatyva ištyrė taisykles, kurias Komisija taiko piliečių prašymams leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis. ES piliečių teikiami skundai yra svarbus informacijos apie galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus šaltinis. Ypač daug nusiskundimų sulaukiama iš piliečių dėl Komisijos netinkamo administravimo. Todėl labai svarbu, kad Komisija imtųsi veiksmų nevilkinti atsakymų į prašymus susipažinti su dokumentais. Turėtų būti dedamos pastangos stiprinti bendradarbiavimą su Europos Parlamento Peticijų komitetu bei reguliariai keistis informacija su Ombudsmenu. Europos Parlamentas turėtų būti informuojamas apie Ombudsmeno atliekamus tyrimus ir pasiektus rezultatus. Komisija turėtų laikytis atviresnio ir dinamiškesnio požiūrio į informaciją apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Dėl teisingumo manau, kad Europos Parlamentui taip pat reikėjo paklausyti Komisijos nario G. Verheugeno argumentų dėl minėtos bylos esmės. Todėl dėl jo negaliu pareikšti nuomonės.

Tačiau remiu ombudsmeno poziciją, nes manau, kad institucijų bendradarbiavimas yra ir toliau turėtų būti vienas iš svariausių jų vaidmenų aspektų. Taigi atsakymas per vėlai ir ne teisėkūros, o moralinių įsipareigojimų vengimas – smerktino požiūrio ženklai. Socialinio kapitalo kūrimas, kaip numatyta R. Putnamo, iš tiesų peržengia teisėto elgesio ribas ir žvelgiama į sąžiningumą, nuoseklumą ir moralumą.

Todėl, kad ir kokios būtų buvusios Komisijos nario priežastys, neabejodama remiu ombudsmeną.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Palankiai vertinu puikius ombudsmeno ir Peticijų komiteto institucijų santykius dėl abipusės pagarbos jų funkcijoms ir įgaliojimams. Manau, kad ombudsmeno jau nustatyta tvarka, kuria užtikrinama, kad visuose Peticijų komiteto posėdžiuose dalyvautų vienas iš jo institucijos atstovų, yra geras ženklas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Šis specialusis Europos ombudsmeno pranešimas parengtas Europos Komisijai atsisakius nevyriausybinei organizacijai, kurios veikla susijusi su aplinkos apsauga, atskleisti tris iš 18 laiškų, kuriuos įmonė „Porsche AG“ siuntė Europos Komisijos nariui G. Verheugenui, dėl Europos Komisijos ir automobilių gamintojų keitimosi informacija dėl galimo Europos Komisijos požiūrio automobilių išmetamo anglies dioksido tema. Ombudsmenui paprašius Europos Komisijos pateikti pagrįstą nuomonę dėl minėtų trijų Europos Komisijos laiškų neatskleidimo, ji šešis kartus, ilgiau kaip 15 mėnesių, vėlavo pateikti savo atsakymą ir tuo pažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus ir pakenkė institucijų dialogui ir ES įvaizdžiui visuomenėje. Europos Parlamento, kaip vienintelės išrinktos ES institucijos, pareiga – apsaugoti ir apginti ombudsmeno nepriklausomumą vykdant savo pareigas Europos Sąjungos visuomenei ir prižiūrėti rekomendacijos, kurią jis pateikė Europos Komisijai, įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnį ombudsmenas turi įgaliojimus priimti kiekvieno Europos Sąjungos piliečio skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Europos Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje. Šie ES piliečių pateikti skundai – svarbus informacijos apie galimus ES teisės pažeidimus šaltinis.

Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai tvarkytų jo reikalus nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalyje numatytas konsultacijas, Europos Komisija privalo nustatyti galutinį terminą, iki kurio trečiosios šalies dokumento autorius privalo pateikti atsakymą, ir ji savo įgaliojimus privalo įgyvendinti, kad galėtų laikytis savo pačios nustatytų terminų. Be to, Europos Komisija negali vilkinti arba trukdyti ombudsmenui atlikti tyrimus bylose, susijusiose su klausimais dėl galimybės naudotis dokumentais, ir turėtų nedelsdama atsakyti ombudsmenui, kad įvykdytų savo sąžiningo bendradarbiavimo pareigą, nustatytą minėtoje sutartyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Ombudsmenas Airijos piliečiams teikia svarbią paslaugą. Jeigu jie mano, kad ES arba valdžia nedirba jiems, jie visada gali kreiptis į Ombudsmeno tarnybą ir siekti, kad būtų ištaisyta žala. Eidamas savo pareigas supratau, kad mano darbas iš esmės profesionaliai padeda Airijos piliečiams, ir mano balsavimas už šio pranešimo priėmimą rodo, kaip tikiu minėta tarnyba.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Manau, kad tai, jog Komisija nebendradarbiavo nagrinėjant šią ir kitas bylas, kelia grėsmę, kad sumažės piliečių pasitikėjimas Komisija, ir kenkia Europos ombudsmeno ir Europos Parlamento galimybėms tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti Komisiją, o tai savaime prieštarauja pačiam teisinės valstybės principui, kuriuo pagrįsta visa Europos Sąjunga. Remiu prašymą, kad Komisija įsipareigotų Europos Parlamentui, kad ateityje ji vykdys sąžiningo bendradarbiavimo su Europos ombudsmenu pareigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Europos ombudsmeno vaidmuo aiškiai apibrėžtas – tirti skundus prieš ES institucijas ir įstaigas. Tokie įgaliojimai reiškia didesnį Europos Sąjungos institucijų ir piliečių, įmonių, asociacijų ir kitų įstaigų, kurių buveinė įregistruota ES, santykių skaidrumą.

Minėtame pranešime aptariamas nevyriausybinės organizacijos (NVO) pateiktas skundas, susijęs su galimybe susipažinti su Europos Komisijos turimais dokumentais. Ombudsmenas Europos Komisijai nustatė trijų mėnesių laikotarpį išsamiai nuomonei pateikti, bet ši ją delsė pateikti 15 mėnesių. Toks elgesys reiškia, kad Europos Komisija nesilaikė įsipareigojimo sąžiningai ir atvirai bendradarbiauti su ombudsmenu šiam atliekant tyrimą ir kad tai kenkė ne tik institucijų dialogui, bet ir ES įvaizdžiui visuomenėje. Manau, kad Europos Parlamento, kaip vienintelės išrinktos ES institucijos, pareiga – apsaugoti ir apginti ombudsmeno nepriklausomumą šiam vykdant savo pareigas Europos Sąjungos visuomenei.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes pritariu joje išreikštai kritikai Europos Komisijai dėl to, kad ši tarptautinės bendrovės „Porsche“ interesus laikė svarbesniais už visuomenės teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos dokumentais. Šioje rezoliucijoje kritikuojamas Europos Komisijos nebendradarbiavimas, kenkiantis institucijų dialogui ir ES įvaizdžiui visuomenėje. Mano parama šiai rezoliucijai pagrįsta mano pritarimu joje išreikštai kritikai, kad Europos Komisijai kasdien trūksta skaidrumo, o tuo nuolat pažeidžiamas ištikimo Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimo „bendros Komisijos praktikos vilkinti ir trukdyti Ombudsmeno tyrimus nagrinėjant bylas, susijusias su galimybe susipažinti su dokumentais“ principas.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) ES institucijos paprastai labai gerai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu. Jeigu ES viskas derinama, pvz., leistini įmonių mokėjimo terminai, kita vertus, atrodo keista, kad Europos Komisija, konsultuodamasi su trečiąja šalimi, negali nustatyti galutinio termino šiai trečiajai šaliai, kuris šiai leistų laikytis savo įsipareigojimų. Tai, kad Europos Komisija mažiau negu penktadaliu atvejų sugebėjo laikytis ES vidaus terminų, rodo, kad ji nepaiso gerų elgesio manierų. Lieka tik apgailestauti, kad reikia specialaus ombudsmeno pranešimo, norint paviešinti tokį paprastą dalyką kaip dokumentus, su kuriais susipažinti ES piliečiai turi teisę. Ombudsmeno žodžiais tariant, piliečiai turi teisę žinoti, ką daro ES ir jos administracija. Galbūt galėčiau šią mintį išplėtoti ir pasakyti, kad mūsų piliečiai taip pat turi teisę žinoti, kaip Europos Sąjunga leidžia mokesčiais surenkamus pinigus ir kam švaistomi ištekliai. Todėl galiu tik balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį specialų Europos ombudsmeno Europos Parlamentui parengtą pranešimą, kurį jis parengė po savo rekomendacijos Europos Komisijai dėl skundo Nr. 676/2008/RT projekto, susijusio su Europos Komisijos pernelyg dideliu vėlavimu pateikti atsakymą Ombudsmeno tarnybai. Pritariu ombudsmeno susirūpinimui ir kritikai, nes pernelyg ilgas vėlavimas atsakyti ombudsmenui, kad ir koks būtų atvejis, yra Lisabonos sutartyje nustatytos sąžiningo bendradarbiavimo pareigos nevykdymas.

Toks neatsakymas iš tiesų trukdo ombudsmenui dirbti, ir dėl to pritariu, kad Europos Komisijai reikia nustatyti terminus, iki kada ji turi atsakyti. Jų reikia skrupulingai laikytis, kad nebūtų rizikuojama visuomenės pasitikėjimu Europos Sąjungos institucijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Šis specialus ombudsmeno pranešimas parengtas po skundo dėl Europos Komisijos atsisakymo leisti susipažinti su trijų „Porsche AG“ Europos Komisijos nariui G. Verheugenui siųstų laiškų turiniu pateikimo ir šešių vėlesnių Europos Komisijos terminų pateikti savo išsamią nuomonę apie minėtą ombudsmeno rekomendacijos projektą pratęsimų. Būtina užtikrinti, kad tokia padėtis nepasikartotų. ES institucijų pareiga – sąžiningai bendradarbiauti, ir būtina paisyti šio įsipareigojimo siekiant išsaugoti visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Crescenzio Rivellini (PPE), raštu. (IT) Šiandien plenariniame posėdyje balsavome dėl specialios Europos ombudsmeno ataskaitos, kurią jis pateikė po savo rekomendacijos dėl skundo Nr. 676/2008/RT projekto pateikimo Europos Komisijai.

2007 m. kovo mėn. nevyriausybinė organizacija, kurios veikla susijusi su aplinkos apsauga, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, paprašė leisti susipažinti su tam tikrais dokumentais.

Europos Parlamentas Peticijų komiteto vardu pritaria Europos ombudsmeno kritinėms pastaboms ir jo rekomendacijai Europos Komisijai dėl skundo Nr. 676/2008/RT ir pripažįsta, kad pernelyg ilgas vėlavimas atsakyti ombudsmenui nagrinėjant šią bylą yra Europos Komisijos pareigos sąžiningai bendradarbiauti, nustatytos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, pažeidimas.

Be to, Peticijų komitetas laikosi nuomonės, kad Europos Komisijos nebendradarbiavimas nagrinėjant šią ir kitas bylas dėl galimybės susipažinti su dokumentais gali pakenkti piliečių pasitikėjimui Europos Komisija ir neleisti Europos ombudsmenui ir Europos Parlamentui tinkamai ir veiksmingai prižiūrėti Europos Komisiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Specialiosios ataskaitos – paskutinė Europos ombudsmeno išeitis. Jo sprendimai nėra teisiškai privalomi ir todėl jie pagrįsti įtikinėjimu ir gebėjimu įtikinamai pateikti pagrįstus argumentus ir kartais – viešumu ir viešosios nuomonės svarba. Nedidelis specialiųjų ataskaitų, kurias Europos ombudsmenas turėjo pateikti Europos Parlamentui, skaičius (nuo 1995 m. 17 ataskaitų) – įrodymas, kad ES institucijos, tirdamos daugelį bylų, bendradarbiauja. Tačiau iš dalies šį bendradarbiavimą lemia teisė pateikti specialiąją ataskaitą Europos Parlamentui. Rengiant rekomendacijos projektą ypač padeda žinojimas, kad kitas etapas galėtų būti specialiosios ataskaitos rengimas, ši mintis dažnai padeda paskatinti susijusią instituciją arba įstaigą pakeisti savo požiūrį. Dėl to specialiosios ataskaitos turėtų būti teikiamos tik svarbiais klausimais, kai Europos Parlamentas gali padėti paskatinti susijusią instituciją arba įstaigą pakeisti savo požiūrį. Būdamas politinė institucija, Europos Parlamentas turi įgaliojimus spręsti specialiųjų ataskaitų, kurias pateikia Europos ombudsmenas, procedūrinius ir akcentų sudėjimo ir veiksmų plano klausimus.

 
  
  

Pranešimas: Eva Lichtenberger (A7-0291/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją. Europos Sąjungos sutartimi nustatoma valstybių narių atsakomybė už ES teisės taikymą, o Komisijai, kaip Sutarčių sergėtojai, suteikti įgaliojimai ir atsakomybė užtikrinti, kad teisė būtų taikoma teisingai. Atsižvelgiant į ES acquis apimtį ir ES dydį, piliečiams, pilietinės visuomenės interesų grupėms ir įmonėms kyla daug klausimų ir abejonių. Siekiant, kad teisė būtų teisingai suprantama ir taikoma, 2008 m. buvo inicijuota programa „EU Pilot“, pagal kurią internete buvo sukurta konfidenciali duomenų bazė susirašinėjimui tarp Komisijos tarnybų ir valstybių narių institucijų, kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinama ES teisė, ir inicijuoti bylas. Pritariu rezoliucijoje išsakytai nuomonei, kad ši iniciatyva yra tinkamas atsakas į visų ES institucijų bendradarbiavimo būtinybę, siekiant sukurti gerai veikiančią ir piliečių labui veikiančią sistemą. Manau, kad Europos Parlamentui, kaip ES piliečiams atstovaujančiai institucijai, turi būti suteikta prieiga prie šios duomenų bazės, kad jis galėtų kontroliuoti, kaip Komisija vykdo Sutarčių sergėtojos vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi dabartinėse Komisijos kasmetinėse ataskaitose dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos nepateikiama pakankamai informacijos piliečiams ar kitoms institucijoms apie faktinę Europos Sąjungos teisės taikymo padėtį. Komisijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos santraukoje didesnis dėmesys skiriamas teisės nuostatų perkėlimui, o ne faktiniam jų taikymui. Komisija pateikia tik nuorodas į procedūras, pradėtas prieš valstybes nares, kurios neperkėlė Europos Sąjungos teisės nuostatų į savo nacionalinę teisės sistemą. Todėl piliečiai ir Europos Parlamentas turėtų būti informuoti, kada Komisija pradeda pažeidimo, susijusio su neteisingu Europos Sąjungos teisės nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę, procedūrą, ir žinoti šių pažeidimų detales. Be to, Lisabonos sutartyje įtvirtinta piliečių teisė dalyvauti sudarant teisėkūros darbotvarkę ir padėti užtikrinti Europos Sąjungos teisės taikymą ir jos laikymąsi bei susijusių procedūrų skaidrumą ir patikimumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Gaila, kad keletas valstybių narių neįvertina tinkamo ir tinkamu laiku atliekamo ES teisės aktų įgyvendinimo svarbos. Nepakankamas ir uždelstas teisės aktų perkėlimas ir jų netinkamas įgyvendinimas bei taikymas sukuria teisinį neapibrėžtumą ir visuomenei ir įmonėms trukdo naudotis vidaus rinkos teikiama nauda. 2008 m. 55 proc. būtinų perkėlimų buvo atidėti, daugeliu atvejų – dvejiems metams arba ilgiau. Nors duomenys rodo 15 proc. augimą šiais metais, turime nepamiršti, kad perkeliamų teisės aktų skaičius taip pat buvo sumažintas 40 proc.

Nepriimtina tai, kad 2009 m. gegužės mėn. buvo 22 direktyvos, kurių galiojimo terminai buvo pasibaigę prieš daugiau kaip dvejus metus ir kurių dar nebuvo perkėlusios nuo vienos iki penkių valstybių narių. Būtina stiprinti ES institucijų, nacionalinių valdžios institucijų ir valstybių narių administracijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti geresnį, veiksmingesnį ir labiau laiku vykdomą ES teisės aktų įgyvendinimą ir kuo anksčiau nustatyti juos įgyvendinant kylančias problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga – juridinis asmuo, pagrįstas sutartimis ir teisės aktais, būtina užtikrinti, kad šie būtų tinkamai ir vienodai įgyvendinami visose 27 valstybėse narėse. Tačiau žinome, kad valstybės narės dažnai nesugeba skubiai įgyvendinti arba perkelti ES teisės standartų arba juos perkelia su trūkumais arba nepakankamai. Kaip pabrėžia Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas, „prastas ir pavėluotas nuostatų perkėlimas bei netinkamas jų ir taisyklių įgyvendinimas sukelia teisinį netikrumą ir trukdo piliečiams bei verslo įmonėms išnaudoti visus vidaus rinkos teikiamus privalumus“. Todėl gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad valstybės narės nenuvertintų tinkamo ir skubaus ES teisės įgyvendinimo teikiamos reikšmės ir kad Europos Komisija nuolat tinkamai informuotų Europos Parlamentą apie ES teisės taikymo padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Netinkamas ir vėlyvas taisyklių perkėlimas ir nepakankamas jų įgyvendinimas sukelia teisinį netikrumą ir piliečiams bei įmonėms trukdo visiškai naudotis vidaus rinkos teikiamais pranašumais. Todėl būtina užtikrinti glaudesnį ir nuolatinį ES institucijų ir nacionalinių valdžios institucijų bei valstybių narių administracijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti teisingą, veiksmingą ir laiku vykdomą ES teisės aktų įgyvendinimą. Šiuo tikslu būtina užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai naudotųsi naująja bendradarbiavimo sistema, numatyta Lisabonos sutartyje, ir pasirinktose bendrosios rinkos vietovėse atliktų metines įgyvendinimo proceso peržiūras.

Norėčiau pabrėžti šio pranešimo dalį, kurioje Europos Komisija raginama pateikti išsamius duomenis apie visų rūšių pažeidimus ir visus šiuos duomenis padaryti laisvai prieinamus Europos Parlamentui, kad šis galėtų atlikti savo vaidmenį nagrinėti minėtą atvejį. Tokių duomenų gretinimas ir klasifikavimas turėtų neprieštarauti ankstesnėms metinėms ataskaitoms siekiant Europos Parlamentui padėti atlikti reikšmingus Europos Komisijos daromos pažangos vertinimus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Jame įvertinama, kaip Europos Komisija stebėjo Europos Sąjungos teisės aktų taikymą 2008 m. Jame pateiktoje analizėje dėmesys telkiamas į Europos Komisijos „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“, kurioje Europos Komisija siūlo atlikti „EU Pilot“ projekto vykdymo vertinimą praėjus 22 mėn. nuo jo veikimo pradžios. Joje komitetas kelia kai kuriuos pagrindinius klausimus apie „EU Pilot“ projekto veikimą ir piliečių vaidmenį užtikrinant jo atitiktį Europos Sąjungos teisei minėtu pagrindu ir Europos Komisijos prašo pateikti susijusius duomenis, kad „EU Pilot“ projekto vertės analizė galėtų būti naudinga vykdant esamų pažeidimų tyrimo procedūrą. Teisės reikalų komitetas taip pat siūlo Europos Komisiją raginti pagal naująjį teisinį pagrindą – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnį – pasiūlyti pažeidimo procedūros „procedūrinį kodeksą“ siekiant įgyvendinti piliečių teises ir didinti skaidrumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Metinės ataskaitos dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos yra būtinos norint įvertinti, kaip ES teisę įgyvendina valstybės narės. 2008 m. 55 proc. perkeltinų teisės aktų buvo vėluojama perkelti, daugeliu atvejų dvejus arba daugiau metų. Nors faktai rodo, kad šiais metais perkelta 15 proc. daugiau teisės aktų, turime nepamiršti, kad 40 proc. sumažėjo perkeltinų teisės aktų skaičius. Todėl galime daryti išvadą, kad prieš akis – dar ilgas kelias, kol pasieksime tai, kad ES teisės aktuose nustatytus standartus valstybės narės perkeltų tinkamai ir greitai. Piliečiai ir įmonės galės visiškai naudotis vidaus rinkos teikiama nauda tik įgyvendinus šį tikslą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Įvertinimai – priemonė padaryti būtinus pakeitimus. „EU Pilot“ vertinimo ataskaita“ atsakingame komitete iškėlė daug klausimų, o dėl to Europos Komisija raginama leisti susipažinti su susijusiais duomenimis. Turime išnagrinėti klausimą, kas praktiškiau konkrečiais atvejais – „EU Pilot“ projektas ar ankstesnės sutarties pažeidimų tyrimo procedūros. Turint tai omenyje, taip pat reikėtų nepaisyti galimybės peržiūrėti sutarties pažeidimų tyrimo procedūrą. Svarbu tai, kad nepaisant to, kuri forma bus pasirinkta ateičiai, – peržiūra ar derinimas, ji neturėtų sukelti daugiau biurokratijos ir, pirmiausia, ji turėtų atitikti ES tikslą siekti daugiau skaidrumo. Nors šiame pranešime pateikiama keletas gerų pasiūlymų, jis negali padėti įvykdyti apibrėžtų tikslų. Dėl to balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Šiandien balsavau už šį pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolės. Jame dėmesys telkiamas į „EU Pilot“ projekto veiksmingumą skatinant Europos Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą siekiant garantuoti tinkamą sutarčių taikymą.

Minėtame pranešime pabrėžiamas poreikis priimti procedūrų kodeksą, t. y. reglamentą, kuriame būtų išnagrinėti pagrindiniai pažeidimo nagrinėjimo procedūros aspektai, įskaitant informavimą, laiko terminus, teisę būti išklausytam, įpareigojimą nurodyti priežastis, siekiant, kad būtų paisoma piliečių teisių ir užtikrintas skaidrumas. Europos Komisija, būdama sutarčių sergėtoja, nuo šiol privalės teikti visą informaciją, kuri parodytų bet kokią pridėtinę vertę, teikiamą „EU Pilot“ projekto atliekant pažeidimų tyrimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) 26-osios metinės ataskaitos dėl Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos (2008 m.) tikslas – parodyti problemas, kylančias taikant ir perkeliant ES teisę. Tai dokumentas, kuris jei būtų tinkamai parengtas remiantis išsamiu ir sisteminiu požiūriu, galėtų būti ES teisės stebėsenos ir jos vystymosi paprastinimo mechanizmas.

Minėtą metinę ataskaitą Europos Parlamentas kritikavo dėl naujų metodų trūkumo ir nepakankamos informacijos ir šią kritiką remiu ir balsuoju už E. Lichtenberger pranešimą.

Tačiau privalau pabrėžti, kad be to, kad vėlavimas tinkamai taikyti ir perkelti ES teisės aktus mažina pasitikėjimą Europos Sąjungos institucijomis, jis taip pat veikia mus, visus europiečius, turi šalutinį poveikį ir neleidžia mums naudotis teisės aktų sukurtomis teisėmis, sukuria teisinį netikrumą ir visuomenei neleidžia visiškai naudotis vidaus rinkos teikiama nauda. Todėl remiu norą užtikrinti, kad Europos Komisija ir toliau teiktų išsamius duomenis apie visų rūšių pažeidimus ir kad visi šie duomenys būtų laisvai prieinami Europos Parlamentui, kad šis galėtų atlikti savo vaidmenį kontroliuoti, kaip Europos Komisija vykdo savo sutarčių sergėtojos vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Manau, kad reikėtų atlikti vertinimą, kokią pridėtinę vertę projektas „EU Pilot“ daro esamai pažeidimo bylų nagrinėjimo procedūrai. Žinoma, svarbių duomenų teikimas priklauso nuo jos. Taip pat norėčiau pažymėti, kad, kaip minėta ataskaitoje, valstybių narių teismai atlieka esminį vaidmenį taikydami Europos Sąjungos teisę. Todėl būtina remti ES pastangas didinti ir koordinuoti teisėjų rengimą valstybių narių teisėjais ir apskritai teisės specialistais.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Šiame pranešime vertinama tai, kaip Europos Komisija 2008 m. kontroliavo Europos Sąjungos teisės taikymą. Jame pateiktoje analizėje dėmesys telkiamas į „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą, kurioje Europos Komisija siūlo atlikti vertinimą ir nustatyti, kas pasiekta per 22 mėn. vykdant projektą „EU Pilot“. Teisės reikalų komitetas kelia daug svarbių klausimų, susijusių su projekto „EU Pilot“ veikimu ir piliečių vaidmeniu garantuojant tai, kad būtų paisoma ES teisės minėtu pagrindu, ir prašo Europos Komisiją teikti susijusią informaciją, kad būtų galima atlikti projekto „EU Pilot“ nagrinėjant pažeidimo procedūrą teikiamos pridėtinės vertės analizę. Teisės reikalų komitetas taip pat siūlo raginti Europos Komisiją pasiūlyti pažeidimo nagrinėjimo „procedūrų kodeksą“, kuris būtų parengtas remiantis naujuoju teisiniu pagrindu, teikiamu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 298 straipsnio nuostatose, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir paisyti piliečių teisių.

 
  
  

Pranešimas: Ivo Belet (A7-0286/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Europos Sąjungos garso ir vaizdo naudojimo praktika lėmė pliuralistinį žiniasklaidos modelį, kuris pagrįstas dvejopa sistema. Ši unikali sistema leidžia palaikyti visuomeninių ir komercinių transliuotojų pusiausvyrą ir šiems papildyti vienas kitą. Skaitmeninė revoliucija sukėlė problemų šiai dvejopai sistemai. Naujų bendravimo ryšių kanalų ir alternatyvių tinklų pasirodymas kelia grėsmę senajai tvarkai. Norėdami išlaikyti papildomą senąją sistemą ir užleisti vietą naujiems ryšių būdams, turime reformuoti Europos Sąjungos transliavimą. Toks yra rezoliucijos, už kurią balsavau, tikslas – ja siekiama atkreipti dėmesį į modernizacijos, konvergencijos ir pliuralizmo paisymo ribas.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Transliuojamoji žiniasklaida yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių, prieinamų ES piliečiams valstybėse narėse, todėl ji yra svarbus žmonių vertybių ir nuomonių formavimo veiksnys. Europos Sąjungos audiovizualinė aplinka yra išskirtinė, ji yra grindžiama visuomeninių ir komercinių transliuotojų pusiausvyra, kuri užtikrina laisvai prieinamų programų įvairovę bei skatina žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę, redakcijų konkurenciją ir žodžio laisvę. Balsavau už šią rezoliuciją, nes Europos Parlamentas remia siekį išlaikyti nepriklausomas, stiprias ir gyvybingas visuomeninio transliavimo paslaugas, pritaikant jas prie skaitmeninės eros reikalavimų, bei palengvinti vartotojų perėjimą nuo analoginės televizijos sistemos prie skaitmeninės. Manau, kad valstybės narės turėtų geriau kovoti su skaitmenine atskirtimi ir užtikrinti, kad visų asmenų visuose regionuose prieiga prie visuomeninio transliavimo paslaugų būtų vienoda.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Transliacinė žiniasklaida – vienas iš svarbiausių informacijos šaltinių, prieinamų ES valstybių narių piliečiams. Dėl to ji – labai svarbus veiksnys, formuojantis žmonių vertybes ir nuomones. Subalansuota Europos Sąjungos sistema atlieka esminį vaidmenį skatindama demokratiją, socialinę sanglaudą ir integraciją ir išraiškos laisvę, ir ja pabrėžiamas poreikis išsaugoti ir skatinti žiniasklaidos pliuralizmą, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, kultūrų ir kalbų įvairovės saugojimą ir su spaudos laisve susijusių Europos Sąjungos spaudos laisvės standartų laikymąsi.

Europos Komisija turėtų pritaikyti autorių teises prie naujos skaitmeninės eros, suteikdama transliuotojams galimybę toliau teikti įvairų kokybišką europietinį turinį, ir apsvarstyti konkrečius būdus, kaip palengvinti pakartotinį archyvų turinio panaudojimą bei sukurti plačias kolektyvines licencijų išdavimo sistemas ir paprastą vieno langelio principu grindžiamą teisių išaiškinimo sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Demokratinėje Europos Sąjungos visuomenėje būtina užtikrinti, kad piliečiams būtų prieinama informacija ir kad jie galėtų dalyvauti viešosiose diskusijose. Būtina užtikrinti, kad joje būtų nepriklausomas ir konkurencingas audiovizualinės žiniasklaidos ir spaudos sektorius. Dabartinėje situacijoje, kuri susiklosčiusi ES audiovizualiniame sektoriuje, visuomenė suinteresuota apsaugoti „dvejopą sistemą“ ir užtikrinti tikrą pusiausvyrą tarp visuomeninių paslaugų teikėjų ir privačiojo sektoriaus transliuotojų. Tai vienintelis būdas, kaip galime užtikrinti pakankamą programų įvairovę ir taip prisidėti prie žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, redakcijų konkurencijos ir žodžio laisvės.

Būtina turėti tvirtą, gyvybingą visuomeninių transliuotojų sistemą, kuriai nebūtų daromas politinis spaudimas, kuriai netrūktų redakcijų nepriklausomumo ir kuri gautų pakankamą finansavimą. Tačiau ją reikia nuolat prižiūrėti, kad nekiltų grėsmė sąžiningai konkurencijai kitų komercinių transliuotojų atžvilgiu. ES vaidmuo šiuo atžvilgiu – pabandyti suvesti įvairias žiniasklaidos sektoriaus suinteresuotąsias šalis siekiant išlaikyti klestinčią, gyvybingą pramonę. Manau, kad šiuo atžvilgiu žiniasklaidos pliuralizmo kontrolės mechanizmo įgyvendinimas gali būti esminis.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Buvau per jauna, kad galėčiau prisiminti laikus, kai transliavimo sektoriuje vyravo monopolija ir, atvirai pasakius, nesijaučiu nieko praradusi.

Nepaisant to, kad didelės įėjimo į rinką kliūtys baigiasi naujų rinkos dalyvių galimybių į ją patekti apribojimu ir nors minėto sektoriaus konkurencija dėl struktūrinių priežasčių visada ribota, asmeniškai aš pastebiu reikšmingus televizijos transliuotojų srities konkurencijos pokyčius.

Tačiau nemanau, kad visa sistema galėtų būti pagrįsta vien visuomeniniais transliuotojais, nes galų gale ji slopintų veiksmingumą, kuris atsiranda dėl konkurencijos, o tai kenktų vartotojams. Kita vertus, esant grynai komercinei televizijos sistemai gali nebūti suinteresuotumo siekti visuotinių interesų arba transliuoti mokomąsias programas, kurios ne visada pelningos dėl mažo žiūrovų skaičiaus, bet kurios dėl savo pobūdžio yra būtinos. Todėl būtina išsaugoti dvejopą sistemą su sąlyga, kad būtų nustatytos taisyklės, kurios garantuotų laisvą, sveiką konkurenciją, ir ši sistema būtų tikrinama siekiant užkirsti kelią slaptiems visuomeninių ir privačių transliuotojų įmonių susitarimams, atsižvelgiant į redakcijų sprendimus, bet turint omenyje tai, kokias socialines funkcijas turi atlikti visuomeninės transliuotojų tarnybos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Visuomeninių paslaugų transliavimas turi išlikti nepriklausomas nuo politikos ir turi gauti pakankamą finansavimą, kad šie transliuotojai galėtų rengti kokybiškas informacines programas ir bet kurioje šalies vietovėje gyvenantys piliečiai galėtų jas žiūrėti. Taip pat manau, kad naujųjų technologijų įgyvendinimas padės rengti kokybiškas programas, kurios būtų skirtos visoms žiūrovų grupėms. Reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunuoliams, kurie visada yra naujų technologijų naudojimo centre, o dėl to reikia programų, kurios būtų skirtos būtent jiems, įskaitant internetu transliuojamas programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Europos Sąjunga reguliariai ragina įvairiose trečiosiose šalyse paisyti išraiškos laisvės, bet ji ir pati turi jos paisyti. Lapkričio 25 d. didžiosios daugumos priimta rezoliucija valstybės narės skatinamos baigti kištis į visuomeninių transliuotojų turinį ir primenama, kad Europos standartų, susijusių su žodžio laisve, žiniasklaidos pliuralizmu ir nepriklausomumu bei visuomeninės žiniasklaidos finansavimu, laikymasis turėtų būti visų valstybių narių prioritetas. Europos Parlamentas siūlo, kad Europos audiovizualinė observatorija vertintų tai, kaip valstybės narės taikė minėtus standartus, ir reikalauja, kad savo įsipareigojimų „nesugebėjusios laikytis“ valstybės narės būtų patrauktos baudžiamojon atsakomybėn. Europos Parlamentas šį balsavimą taip pat laikė galimybe pabrėžti tinkamo ir stabilaus finansavimo poreikį, kad visuomeninė žiniasklaida galėtų likti nepriklausoma, o privatūs transliuotojai būtų skaidrūs. Galiausiai, valstybių narių prašoma priimti teisės aktus, reglamentuojančius visuomenines transliavimo internetu paslaugas ir iš dalies keičiančius autorių teisių įstatymą, kad šis atitiktų naujosios skaitmeninės eros tikrovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame ginamas visuomenės poreikis turėti visuomeninio ir privačiojo sektoriaus žiniasklaidą, kuri savo funkcijas atliktų nejausdama politinio ir ekonominio spaudimo. Dvejopa Europos Sąjungos sistema galėtų atlikti svarbiausią vaidmenį skatindama demokratiją bei išraiškos laisvę ir išlaikydama ir skatindama žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Transliuojamosios žiniasklaidos pliuralizmo užtikrinimo svarbą lemia tai, kad tokia žiniasklaida mūsų visuomenėje atlieka pagrindinį vaidmenį informacijos ir pliuralizmo atžvilgiu ir skatina ginti teises ir laisves ir teikti garantijas, o tai aiškiai padeda kurti geriau informuotą ir dalyvavimu pagrįstą visuomenę. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad šios paslaugos turėtų finansinę ir redakcinę autonomiją ir kad joms būtų neleidžiama tapti politizuotomis arba kad nebūtų daromos nuolaidos dėl ekonominių interesų. Portugalijoje neseniai pateikti pranešimai apie galimą vyriausybės kišimąsi į naujienų tarnybų darbą, įskaitant dienraščio redaktoriaus ir radijo stoties naujienų redakcijos vadovo pakeitimą bei staigų komercinio kanalo žinių programos panaikinimą ir šio kanalo generalinio direktoriaus pakeitimą. Ten taip pat pranešta apie keletą incidentų, kai kritiškus straipsnius rašę autoriai buvo nušalinti, ir pranešta apie tariamą įmonės, kurios auksinį akcijų paketą turi valstybė, planą įsigyti dalį žiniasklaidos įmonės, kuri turi privatų kanalą, akcijų. Atsižvelgiant į tai, būtina teikti pirmenybę dvejopai ES sistemai, kuri užtikrina visų lygmenų nepriklausomumą ir visuomeninio ir privačiojo sektorių transliavimo tarnybų išraiškos laisvę, atsižvelgiant į tai, kad šios nėra apsaugotos nuo politinio kišimosi.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) ES audiovizualinį klimatą galima apibūdinti kaip „dvejopą sistemą“. Visuomeninių ir komercinių transliuotojų sambūvis užtikrino didžiulę programų įvairovę. Tai padėjo siekti žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, redakcijų konkurencijos (turinio kokybės ir įvairovės atžvilgiu) ir išraiškos laisvės. Norėčiau pabrėžti tai, kad valstybėms narėms reikia spręsti miesto ir kaimo vietovių skaitmeninės atskirties problemą siekiant užtikrinti, kad diegiant skaitmenines paslaugas visi visuose regionuose gyvenantys asmenys turėtų lygias galimybes naudotis visuomeninių transliuotojų paslaugomis ir kad būtų siūlomas patrauklus, kokybiškas turinys, kuriuo būtų kreipiamasi į jaunimą, turintį prieigą prie žiniasklaidos priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Cătălin Sorin Ivan (S&D), raštu. (RO) Pagrindinė žinia, kurią norėjome perduoti šiuo pranešimu, yra tai, kad visuomeninius transliuotojus mums reikia išlaikyti nepriklausomus. Pranešimo projekto prieduose reikalavome, kad valdybų nariai į tarnybą būtų skiriami remiantis tik jų kompetencija, o ne politiniu šališkumu.

Be to, norėjome kuo aiškiau išreikšti savo norą siekti, kad visuomeninės stotys užtikrintų ne tik aukštą kokybę ir patrauklų turinį, bet kad jos taip pat integruotų naujas platformas ir atsižvelgtų į naujausias technologijas. Vienas dalykas, kurio reikalavome, buvo investicijos į visuomeninį transliavimą, be kurių neįmanoma garantuoti aukštų standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (ECR), Didžiosios Britanijos Konservatorių delegacijos vardu, raštu. – Didžiosios Britanijos konservatorių delegacija parėmė šį pranešimą, nes jame pripažįstama, kad pagal Amsterdamo protokolą išskirtinei valstybių narių kompetencijai priklauso apibrėžti viešųjų paslaugų uždavinius ir skirti finansavimą savo visuomeniniams transliuotojams. Tai svarbu Jungtinei Karalystei (JK) dėl specifinio BBC finansavimo metodo ir mes palankiai vertiname šį patvirtinimą, kad Europos Parlamentas nebandys kištis į BBC finansuoti JK naudojamus finansavimo metodus.

Dviem klausimais JK delegacija šio pranešimo paremti negalėjo: raginimui skatinti paieškos sistemas ir interneto paslaugų teikėjus teikti finansavimą siekiant padėti kurti turinį internete ir Europos audiovizualinės observatorijos raginimui kaupti duomenis apie nacionalinius visuomeninio sektoriaus transliuotojus. Todėl JK delegacija pareikalavo atskiro balsavimo dėl šių dviejų pranešimo dalių ir balsavo prieš jas. Tačiau apskritai šis pranešimas gerai apgalvotas ir padeda spręsti jame nagrinėjamą klausimą, dėl to Didžiosios Britanijos konservatorių delegacija parėmė šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuria vėl patvirtinamas Europos Parlamento įsipareigojimas skatinti dvejopą transliavimo sistemą, kurioje galėtų veikti privati ir visuomeninė žiniasklaida, kuri būtų nepriklausoma nuo politinio ir ekonominio spaudimo, ir raginama užtikrinti aukščiausios kokybės transliavimo prieigą, nepaisant vartotojų gebėjimo už ją sumokėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) EP retai galima pamatyti, kaip ginamos viešosios paslaugos. Nors turiu abejonių dėl minties, kad dvejopa sistema būtinai sudaro sąlygas žiniasklaidos pliuralizmui atsirasti, ir nors manau, kad privačios žiniasklaidos neįmanoma atskirti nuo finansinių interesų, norėčiau pagirti pranešimą, kuriame ginamas visuomeninio transliavimo išsaugojimas. Tik visuomeninį transliavimą gali kontroliuoti nepriklausomi gyventojai ir tik jis gali visiems suteikti prieigą prie aukštos kokybės pliuralistinės informacijos, o jos šiuo metu nėra Prancūzijoje ir kelete kitų valstybių, kuriose vyrauja oligarchija.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Mes visi visoje ES matėme tam tikrą politinį kišimąsi į visuomeninio ir privačiojo sektoriaus transliuotojų teikiamas paslaugas. Visai neseniai Portugalijoje buvo įvairių keistų situacijų, kai buvo nutrauktos naujienų programos ir žinių diktoriai ir televizijos stočių vadovai buvo pakeisti dėl akivaizdžių priežasčių, o tai rodo, kad tai padaryta vykdant politinius įsakymus.

Nors verta žinoti, kad visuomeniniai transliuotojai labiau linkę pasiduoti tokiam spaudimui, privatusis sektorius nuo jo taip pat neapsaugotas, nes jo pajamos dažnai priklauso nuo reklamos laiko ar vietos pardavimo valstybiniam sektoriui. Visuomenė turi teisę į nepriklausomas ir objektyvias turinio požiūriu visuomenines arba privačiojo sektoriaus transliavimo paslaugas. Į tai atsižvelgdamas, esu įsitikinęs, kad dvejopa Europos Sąjungos sistema atliks pagrindinį vaidmenį skatindama demokratiją ir išraiškos laisvę ir saugodama ir skatindama žiniasklaidos pliuralizmą, kultūrų ir kalbų įvairovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Informacija – auksas. Siekiant piliečiams teikti objektyvią informaciją ir siekiant juos šviesti, televizijos ir žiniasklaidos srityse turime visuomeninius transliuotojus. Transliuodami aukštos kokybės programas, šie transliuotojai turi teisę gauti finansavimą iš mokesčių. Laidos – pagrindinis piliečių informacijos šaltinis. Kai kurie visuomeniniai transliuotojai gana sėkmingai pakeitė savo programas dėl konkurencijos su privačiaisiais transliuotojais atsiradimo. Geriausias to pavyzdys – Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC. Kiti transliuotojai, pvz., Austrijos ORF, ne tik kenčia nuo mažėjančio žiūrovų skaičiaus, bet negali visiškai įvykdyti nešališkumo ir objektyvumo reikalavimų dėl savo partijos politinės įtakos. Be to, privatūs transliuotojai pradėjo diskusijas dėl to, ar transliavimo mokesčiai iš tiesų apskritai teisėti, nes, žinoma, visuomeniniai transliuotojai taip pat gauna pajamų iš reklamos. Kadangi įvairiose valstybėse narėse ši sritis skirtingai organizuojama ir taikomos skirtingos sistemos, ES lygmeniu negalima priimti standartinio sprendimo. Todėl balsuodamas susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra vienas iš pagrindinių demokratijos ramsčių. Balsavau už šį pranešimą, kadangi pritariu nuomonei, jog politinio spaudimo ir komercinių interesų nesupančioti visuomeniniai transliuotojai yra ypač svarbi šios sistemos dalis. Deja, dabartinės tendencijos nėra džiuginančios. Kai kuriose šalyse visuomeniniai transliuotojai susiduria su vis didėjančiu politiniu spaudimu, transliuotojo finansavimas tampa priklausomas nuo į valdžią atėjusios politinės partijos malonės. Kitur transliuotojams vis didėjančią įtaką daro verslo struktūros. Pritariu pozicijai, kad kultūra ir žiniasklaida visada priklausys šalių kompetencijai. Tačiau manau, kad ir ES institucijos galėtų vaidinti nemažą vaidmenį. Jos galėtų padėti keistis geros praktikos pavyzdžiais, o kai kuriais atvejais galėtų paviešinti bei pasmerkti ir netinkamą praktiką. Šiais ekonomikos krizės laikais visuomeniniai transliuotojai turėtų geriau išnaudoti galimybę paimti lengvatines EIB paskolas, kurios padėtų modernizuoti infrastruktūrą, pakeltų visuomeninių transliuotojų lygį, taip padėdamos prisitaikyti prie XXI amžiaus keliamų iššūkių.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už I. Beleto pranešimą dėl visuomeninio transliavimo paslaugų. Europos Sąjungoje prasidėjo skaitmeninė era ir ES institucijos privalo garantuoti dvejopos sistemos, kurią sudaro privačiojo ir viešojo sektoriaus transliuotojai, pusiausvyrą. Visa sistema turėtų būti pagrįsta radijo ir televizijos transliuotojų, kurie gali daryti įtaką visos visuomenės nuomonei, reitingais. Būtina pritaikyti ES finansavimą valstybių narių visuomeninio transliavimo sistemoms, nes jis tiesiogiai susijęs su kiekvienos visuomenės demokratijos, socialiniais ir kultūriniais poreikiais ir poreikiu išsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir garantuoti įvairios informacijos teikimą ir išraiškos laisvę. Kadangi ši tema – atskirų valstybių narių valdžios institucijų atsakomybė, ES tikisi, kad visuomeninių paslaugų teikėjams bus suteikta daugiau paskatų siekiant pakartotinai reklamuoti paslaugas, kurios daugelyje šalių kenčia nuo politikų įtakos ir informacijos kontrolės ir kurios neleidžia privačiojo sektoriaus konkurencijos, kuri kartais nesąžininga, pusiausvyrai atsirasti.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Žiniasklaidos pliuralizmą galima apsaugoti tik užtikrinant, kad privačioji ir visuomeninė žiniasklaida galėtų gyvuoti kartu, netrukdomai ir nebūti diskriminuojamos. Tačiau norint pasiekti šį tikslą būtina užtikrinti, kad būtų įvykdytos dvi sąlygos. Pirmiausia, turime užtikrinti, kad visuomeninės ir privačiosios žiniasklaidos bendrovės neatsiliktų nuo skaitmeninio amžiaus modernizuodamos savo paslaugas – ir tai svarbu – nedidindamos kainos vartotojams ir, antra, kad naujojoje skaitmeninėje aplinkoje būtų apsaugota perspektyvi erdvė, kad kartu su kitais informacijos šaltiniais, tokiais kaip žurnalai ir laikraščiai, radijas ir televizija galėtų gyvuoti kartu, ypač dabar, kai visos Europos Sąjungos spauda patiria visišką nuosmukį. Kitaip tariant, valstybėse narėse turime garantuoti pakankamą finansavimą ir planavimą.

ES gali ir privalo rodyti, kad ji remia šiuos kriterijus teikdama finansavimą, pvz., iš Investicijų fondo, žiniasklaidai skaitmeninti ir koordinuodama keitimąsi geriausia praktika atlikdama procedūras, kuriomis siekiama skaitmeninti valstybių narių radiją ir televiziją. Manau, kad šie klausimai šiame pranešime gerai pabrėžti, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją „dėl visuomeninio transliavimo paslaugų skaitmeninėje eroje. Dvejopos sistemos ateitis“, nes manau, kad visuomeninės televizijos ir multimedijų visuomenėje vaidmeniu reikia atsižvelgti į žiniasklaidos koncentraciją ir pliuralizmą Europos Sąjungoje, naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis raštingumą skaitmeniniame pasaulyje, žiniasklaidos turinio įvairovę ir visuomeninių paslaugų transliavimo informacinėje visuomenėje nepriklausomumo garantiją.

Iš tiesų dvejopa transliavimo sistema, kurioje atitinkamus vaidmenis nepaisant politinio ir ekonominio spaudimo atlieka privačiųjų ir visuomeninių paslaugų teikėjai transliuotojai, būtina norint užtikrinti prieigą prie aukščiausios kokybės informacijos ir skatinti pačią demokratiją. Visuomeninės paslaugos ir privačiojo sektoriaus transliavimas turi atlikti esminį vaidmenį Europos Sąjungos audiovizualinės produkcijos, kultūrų įvairovės ir tapatumo, informacijos, pliuralizmo, socialinės sanglaudos, pagrindinių laisvių skatinimo ir demokratijos veikimo atžvilgiais.

Remiu pateiktas rekomendacijas, o ypač valstybių narių skatinimą keistis geriausia praktika ir sustiprinti nacionalinių žiniasklaidos reguliuotojų bendradarbiavimą Europos reguliavimo institucijų platformoje (angl. EPRA).

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Manau, kad ES būtina suvesti įvairius žiniasklaidos sektoriaus veikėjus ir suinteresuotąsias šalis, siekiant skatinti klestinčios ir ekonomiškai perspektyvios pramonės kūrimą. Dėl greitų žiniasklaidos, ypač skaitmeninės žiniasklaidos, pokyčių bus būtina rasti naujus sprendimus ir jie neišvengiamai lems „naujosios žiniasklaidos ekologijos“ apibrėžtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Transliavimas – ypatingas sektorius. Jis daro įtaką žmonių vertybėms ir nuomonėms ir toliau yra daugelio ES piliečių pagrindinis informacijos šaltinis. Todėl jis labai svarbus pagrindinėms vertybėms, įskaitant socialinę sanglaudą, ir demokratijai apsaugoti ir skatinti. Kaip nurodyta Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, ES audiovizualinis paveikslas apibūdinamas kaip vadinamoji „dvejopa sistema“. Visuomeninių ir komercinių transliavimo įstaigų buvimas užtikrino tai, kad turime daug įvairių programų. Tai taip pat padeda siekti žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, redakcijų konkurencijos (turinio kokybės ir įvairovės atžvilgiu) ir žodžio laisvės. Tai iš dalies pasiekta tvirtoms, gyvybingoms visuomeninio transliavimo paslaugoms teikiant pakankamą finansavimą. Gerai veikiančioje dvejopoje sistemoje visuomeninio transliavimo įstaigos gali pakelti rinkos lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. (FR) Transliavimas atsidūrė technologijų poslinkių įkarštyje: žiniasklaidos turinio skaitmeninimas ir jo prieinamumas naudojant internetą iš pagrindų pakeitė transliavimo paradigmą. XX a. aštuntajame dešimtmetyje komerciniai ir privatūs veikėjai kovojo dėl transliavimo dažnių esant valstybės monopolijoms. Šiandien daugybė vartotojams teikiamų galimybių naudotis multimedijų turiniu reiškia, kad turime apibrėžti būtiną visuomeninių ir privačiosios žiniasklaidos paslaugų teikimo pusiausvyrą. Ką giname šiame pranešime? Visuomeniniam transliavimui reikia skirti ypač daug dėmesio (turint omenyje tai, kad žiniasklaida sutelkta keliose rankose, ir tai, kokia jos komercinė konkurencija), jeigu norime, kad ji be politinio kišimosi padėtų išlaikyti viešąją erdvę, kurioje transliuojamos aukštos kokybės programos ir objektyvi informacija. Valstybių narių prašome teikti pakankamus išteklius norint remti visuomeninio transliavimo skaitmeninimą ir, pirmiausia, kovoti su skaitmenine atskirtimi.

Visi neturtingi ir pasiturintys, kaimo ir miesto vietovėse gyvenantys asmenys turi turėti vienodas galimybes naudotis aukštos kokybės visuomeniniu transliavimu. Galiausiai, atsižvelgdami į, pvz., tokio giganto kaip „Google“ ir interneto puslapių, kurių sąrašą jie pateikia, pajamų skirtumus, turime galvoti apie tai, kad paieškos sistemos turėtų labiau prisidėti prie turinio kūrimo finansavimo.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0624/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių yra ne pirma Tarybos priimta rezoliucija, kurioje nagrinėjami minėti klausimai. Nepaisant to, reikėtų manyti, kad lyčių aspekto integravimas dar tik užsimezgė, nes į moteris dabar atsižvelgiama vykdant saugumo ir taikos palaikymo operacijas. Minėdami 10-ąsias minėto teksto priėmimo metines, kurios sutampa su Tarptautine smurto prieš moteris panaikinimo diena, mano kolegos nariai ir aš siekėme išreikšti Europos Parlamento ryžtą skatinti siekti minėtoje rezoliucijoje išdėstytų tikslų, pirmiausia Europos Sąjungai imtis veiksmų. Mes, naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba, vykdydami ES bendrą saugumo ir gynybos politiką, drauge su kitomis tarptautinėmis strateginėmis bendradarbiavimo institucijomis, norime pagerinti moterų padėtį rimtų konfliktų zonose.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, nes turi būti skirtas didžiulis dėmesys moterų saugumui vykdant taikos misijas bei karinių konfliktų metu. Norėčiau pabrėžti, jog reikėtų persvarstyti Europos Sąjungos žmogaus teisių politiką, kai rengiama visapusiška žmogaus teisių nacionalinė strategija ir vertinamos Europos Sąjungos gairės dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir Europos Sąjungos gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų bei kovos su visų formų jų diskriminacija. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dalis paplitusių ir sistemingų veiksmų, prievartavimas ir seksualinė vergovė pagal Ženevos konvenciją yra pripažįstami nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais.

Be to, prievartavimas dabar taip pat pripažįstamas genocido dalimi, kai yra vykdomas siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti tam tikrą žmonių grupę. Taigi, Europos Sąjunga turi imtis konkrečių veiksmų, siekiant nutraukti kaltų dėl seksualinio smurto prieš moteris ir vaikus nebaudžiamumo praktiką. Be to, būtina nustatyti Europos Sąjungos personalo, dirbančio karinėse ir civilinėse misijose, elgesio kodeksą, pagal kurį būtų draudžiamas seksualinis išnaudojimas kaip nepateisinamas ir nusikalstamas elgesys.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Moterys, taika ir saugumas – sritys, kurioms reikėtų skirti didžiausią dėmesį. 10-osios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 metinės – viena iš galimybių šiose srityse padaryti pažangą (be jau vykdomos visų ES politikos sričių, pirmiausia žmogaus teisių srities ir kovos su smurtu prieš moteris, vaikų naudojimo ginkluotuose konfliktuose ir kovos su visomis diskriminacijos formomis politikos peržiūros). Be to, kitas aspektas, kuris, mano nuomone, susijęs su minėtu pranešimu, – tai, kad jame raginama skatinti moterų dalyvavimą susitaikymo procesuose, taikos palaikymo ir konfliktų prevencijos procesuose, o tai dar viena priežastis, dėl kurios balsavau už šio pranešimo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE), raštu. – Elgesys su moterimis ir vaikais ir jų saugumas ginkluotų konfliktų zonose aplink ES – vis didesnį susirūpinimą keliantis klausimas. Būtina daryti viską, kas įmanoma, siekiant apriboti tokios padėties minėtuose regionuose lemiamus padarinius. Dėl šios priežasties nusprendžiau paremti šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių, nes joje pateikiamas iškreiptas lyčių lygybės vaizdas. Mano nuomone, lygybės siekiama ne tada, kai moterys priklauso karinėms organizacijoms arba tarptautinėms policijos pajėgoms. Taip pat moterų saugumą, kaip jis apibrėžtas JT rezoliucijoje Nr. 1325, garantuoja nuolatinės darbo vietos, o konfliktų išvengti padeda piliečių ir taikių priemonių naudojimas, o ne karinė intervencija. O šioje rezoliucijoje, priešingai, raginama daugiau moterų įdarbinti policijoje ir karo misijose, o ES raginama dislokuoti daugiau moterų pareigūnių ir kareivių BSGP misijose. Kita priežastis, dėl kurios balsavau prieš šią rezoliuciją, buvo tai, kad buvo atmesti pakeitimai, kuriuos pasiūlė Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, kuriuose išbraukti minėti raginimai ir raginimai skatinti daugiau moterų dalyvauti EUPOL ir EUSEC veikloje ir kad moterims būtų geriau atstovaujama Kongo Demokratinėje Respublikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Dabar švenčiame 10-ąsias šios pirmosios JT rezoliucijos dėl ypatingo ir neproporcingo ginkluotų konfliktų poveikio moterims metines. Tikiuosi, kad ES maksimaliai išnaudos šią progą ir nusiųs tvirtą politinį ženklą ir dės daugiau pastangų, kad jį įgyvendintų, priimdama politines gaires arba padidindama finansinius išteklius. Taip pat tikiuosi, kad dabartinė ES žmogaus teisių politikos peržiūra lems nuoseklios žmogaus teisių strategijos plėtojimą ir ES gairių dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir vaikų padėties ginkluotų konfliktų atveju vertinimą, atliekamą siekiant kovoti su visomis smurto ir diskriminacijos formomis.

Manau, kad Europos išorės veiksmų tarnybos įkūrimas padės geriau įgyvendinti šias rezoliucijas ir taip pat jis turėtų pabrėžti ES vaidmenį šioje srityje. Norėčiau pasveikinti 10 valstybių narių, įskaitant Portugaliją, kurios jau patvirtino nacionalinius veiksmų planus, padėsiančius įgyvendinti šią rezoliuciją, ir tikiuosi, kad likusios valstybės narės kuo greičiau paseks jų pavyzdžiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Man keista, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba tik prieš dešimt metų susidomėjo ypatinga karo zonose esančių moterų situacija. Tačiau dabar turime kritiškai įvertinti pasiektus rezultatus ir tęsti darbus ta pačia linkme. Europos Sąjunga yra pakankamai jautri, kad galėtų atsižvelgti į tokius klausimus. Pirmiausia atėjo laikas žengti žingsnį pirmyn ir pripažinti, kad vidutiniškai moterys patiria įvairias traumas ir išgyvena tam tikras situacijas bei kenčia nuo prievartos dažniau negu vyrai. Todėl visiškai remiu šią rezoliuciją, nes bet kuris į konflikto zoną taiką norintis įnešti asmuo pirmiausia turi rasti ramybę savo viduje. Tuo tikslu tikslų skirstymas – geriausias būdas veiksmingiau naudoti išteklius, o to turime siekti, ypač jeigu rezultatas bus nuoširdi ir maloni moters šypsena.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Deja, visos įdėtos atkaklios pastangos – rezoliucijos ir nacionaliniai bei tarptautiniai planai, kuriais siekiama padidinti konflikto zonose esančių moterų apsaugą – nepadėjo panaikinti šio žiauraus ginklo, kurio dažnai griebiamasi šiuolaikiniuose karuose – lytinės prievartos. Priešingai, nebaudžiamumas sudaro šiai praktikai, kuri visiškai prieštarauja mūsų vertybėms, plisti palankias sąlygas.

Kaip ir kiti, keletą kartų atvirai pasisakiau prieš masinius išžaginimus Konge, Liberijoje ir kitose konflikto zonose, ypač Afrikoje. Rimčiausia problema – tai, kad pranešta apie žiaurius įvykius, kurie vyko visai netoli JT pajėgų bazės. Tūkstančiai moterų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos ir smurto, taip pat pasmerktos ateityje jausti socialinę gėdą ir baisių ligų, tokių kaip ŽIV, naštą. Europos Sąjunga turi paspartinti savo veiksmus ir kovoti su šiais rimtais žmogaus teisių pažeidimais ir siekti, kad JT rezoliucijos būtų daugiau negu tik popieriaus lapas.

Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, kurią minime lapkričio 25 d., mums taip pat turi priminti, kad moterys kenčia ir nuo smurto šeimoje, o tai vyksta nerimą keliančiu dažnumu, vedybinio prievartavimo, seksualinio priekabiavimo ir prekybos žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Kai galvojame apie ginkluotą konfliktą ir tradicinius karo scenarijus, įsivaizduojame, kad pagrindinės aukos – vyrai. Tačiau, deja, faktas tas, kad bet kurioje pasaulio vietoje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas ir kyla grėsmė taikai, moterys ir vaikai dažnai pirmiausia tampa aukomis, nors ir nutylėtomis, ir tokių aukų skaičius būna didžiausias. Moterims kyla nesuskaičiuojama gausybė grėsmių dėl žiaurių papročių, kurie pažeidžia jų teises, taikymo karo ir konflikto sąlygomis arba skurdo ir socialinės atskirties sąlygomis. Todėl būtina užtikrinti, kad Europos Sąjunga nepamirštų moterų, kurios kasdien kenčia nuo pačių pagrindinių teisių, pvz., teisės į gyvybę ir fizinę gerovę, pažeidimo, moterų, kurios nuteisiamos mirti užmėtant akmenimis, moterų, kurioms neleidžiama gauti išsilavinimo, moterų, kurios priverstos bėgti ir gyventi kaip pabėgėlės, kad galėtų naudotis laisve, kurią Pagrindinių teisių chartija suteikia mums visiems, ir moterų, kurios diskriminuojamos vien dėl lyties. Iš esmės būtina užtikrinti, kad Europos Sąjunga nepamirštų ir kad nenusigręžtų nuo visų moterų, kurioms dar neužtikrinta laisva ir vilties kupina ateitis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Smurtas prieš moteris konfliktų zonose dažnai yra lytinės diskriminacijos, kuri, deja, egzistuoja ir taikos metu, išplėtimas. Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu poreikiui skirti finansinių ir žmoniškųjų išteklių siekiant aktyvesnio moterų dalyvavimo ir lyčių lygybės užsienio ir saugumo politikos srityse. Norėčiau pabrėžti poreikį nustatyti tinkamą viešojo skundo tvarką, taikytiną vykdant bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas, kuri būtų skirta palengvinti, pirmiausia, seksualinės arba lytinės prievartos pasmerkimą, ir norėčiau paraginti Vyriausiąją įgaliotinę-Europos Komisijos pirmininko pavaduotoją į kas šešis mėnesius atliekamus BSGP misijų vertinimus įtraukti išsamias ataskaitas apie moteris, taiką ir saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome prieš šią rezoliuciją, nes manome, kad lyties aspekto piliečių ir karo misijose nepakanka. Moterų diskriminacijos problema nebus išspręsta ir karai netaps kažkuo daugiau į karo misijas įtraukus daugiau moterų, kad šios dalyvautų kare ir okupacijoje, pvz., Irake ir Afganistane. Tikrovė mums rodo, kad taip nėra.

Manome, kad karinė intervencija nepadeda apginti moterų teisių, o tik padidina jų pažeidimus. Tik konfliktų prevencija ir pilietinių priemonių įgyvendinimas konfliktu metu gali įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1325 duotą pažadą.

Todėl esame nusivylę, kad mūsų pasiūlyti pakeitimai nebuvo priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Šiandien, lapkričio 25 d., yra Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena. Šiandienos balsavimu dėl bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos (2000) Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių norime duoti akivaizdų savo, kaip EP narių, pirmiausia, Europos Sąjungos piliečių, pasiryžimo veikti ženklą. Teisinga, kad prisimename šias 10-ąsias metines, bet pamirštame, kad 80 proc. karo aukų yra civiliai, pirmiausia, moterys ir vaikai. Pagrindinių teisių tema ir jų apsaugos išplėtimas visada turi būti Europos Sąjungos diskusijų centre, kad galėtume sukurti bendras ir veiksmingas strategijas, padėsiančias apsaugoti moteris ir vaikus. Vis dažniau smurtas naudojamas prieš šių kategorijų asmenis, bet mes siekiame užtikrinti, kad šiuos nusikaltimus padarę asmenys, teismo institucijoms įsikišus, už juos asmeniškai atsakytų, ir turime taikyti tam tikras esmines sąlygas siekdami kuo labiau sumažinti šio reiškinio plitimą, siekiant užkirsti kelią konfliktams ir padėti atstatyti nuo jų nukentėjusias vietoves.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje raginama skirti konkrečių ir reikšmingų finansinių, žmogiškųjų ir organizacinių išteklių siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą užsienio ir saugumo politikos srityje; raginama, kad policijos, karinėse, teisingumo ir teisinės valstybės misijose, taikos palaikymo operacijose, diplomatinėse misijose ir demokratinimo procesuose dalyvautų daugiau moterų; raginama ES valstybes nares aktyviai skatinti moterų dalyvavimą jų dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose su ne ES valstybėmis ir organizacijomis;

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Nors minime 10-ąsias JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metines, šioje srityje reikia dar daug ką nuveikti, pirmiausia smurto prieš moteris srityje, rengiant ES gaires apie vaikų naudojimą ginkluotuose konfliktuose ir kovą su visomis jų diskriminacijos formomis. Pats laikas mums visiems sutelkti savo pajėgas ir užtikrinti, kad pasiektume šį tikslą.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Nors pritariu daugeliui į šią rezoliuciją įtrauktų klausimų, pirmiausia poreikiui daryti pažangą lyčių lygybės srityje vykdant vystomąjį bendradarbiavimą, balsavau prieš ją, nes prieštarauju tam, kad būtų didinamas policijos pareigūnų arba kariškių skaičius, nepaisant to, ar jie vyrai, ar moterys, dėl ES militarizacijos bangos, kurią jis sukelia. Minėtoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad „labai svarbu, jog ES paskirtų daugiau moterų policijos pajėgų ir kariškių į ESGP misijas“, o tai prieštarauja mano frakcijos paramai demilitarizuoti bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Be to, pranešime nuolat minima Europos išorės veiksmų tarnyba, kuriai nuolat priešinuosi, nes ji – dar vienas žingsnis, skatinantis Europos užsienio politikos militarizaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Nors 2000 m. spalio 31 d. rezoliucija Nr. 1325 rodo, kad JT narės anksčiau žinojo apie ginkluotų konfliktų poveikį moterims, siaučiant karams jų kenčiamas smurtas ir svarbus vaidmuo, kurį JT narės galėtų atlikti siekdamos užkirsti kelią konfliktams ir siekdamos juos išspręsti, 10-osios rezoliucijos metinės, kurias šiandieną švenčiame, – taip pat proga kritiškai įvertinti susiklosčiusią padėtį. Šiuo požiūriu galime remtis rezoliucijomis Nr. 1820 (2008) ir 1888 (2009), kuriose pirmą kartą aiškiai pripažįstamas seksualinio smurto, kaip karo taktikos, naudojimas, o tai reikalauja tam tikros politinės ir saugumo reakcijos.

Taip pat galime remtis M. Wallström paskyrimu JT specialiąja pasiuntine „seksualinės prievartos, nuo kurios ginkluoto konflikto metu kenčia moterys ir mergaitės“, klausimais. Ši rimta problema nusipelno viso mūsų dėmesio. Todėl būdamas jungtinės parlamentinės asamblėjos bendrapirmininkis, aš asmeniškai norėjau, kad ši problema atsidurtų gruodžio 2 d. per AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos plenarinę sesiją Kinšasoje vyksiančių mūsų diskusijų centre.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Moterys ir toliau diskriminuojamos daugelyje pasaulio šalių. Smurto prieš moteris klausimas įtrauktas į darbotvarkę, ir ši problema itin dramatiška konflikto atvejais. Moksliniai tyrimai rodo, kad krizių apimtuose regionuose, kuriuose vyksta kariniai konfliktai, gyvenančios moterys dažnai prievartaujamos ir (arba) patiria seksualinę vergovę. Pagrindinis tikslas turėtų būti bausti seksualinį smurtą prieš moteris, kaip nusikaltimą žmoniškumui, naudojančius asmenis, įskaitant asmenis, esančius karų draskomuose pasaulio regionuose. Galiausiai – ir Vakarų tautos taip pat už tai atsakingos – bet kuriuo atveju seksualinis išnaudojimas yra nepateisinamas nusikalstamas elgesys. Minėtame pranešime sprendžiami svarbūs klausimai ir dėl to už jį balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Smurtas prieš moteris konfliktų paveiktose zonose dažnai yra lyčių diskriminacija, atsižvelgiant į tai, kad šiais metais Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena sutampa su 10-osiomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 metinėmis, tai galėtų ir (arba) turėtų būti minėtos rezoliucijos įgyvendinimo darbotvarkės atgaivinimo pradžia, jos neįmanoma vykdyti be politinio vadovavimo aukščiausiais lygmenimis ir be didesnių išteklių. Manau, kad šį klausimą reikia tinkamai spręsti peržiūrint ES vykdomą žmogaus teisių politiką, skiriant tam tikrus finansinius, žmogiškuosius ir organizacinius išteklius moterų dalyvavimui ir lyčių aspekto integravimui užtikrinti. Manau, kad ši proga – veiksmų, kuriais siekiama stiprinti, paremti ir plėtoti moterų integraciją, pradžios taškas. Moterų, taikos ir saugumo klausimai turėtų tapti neatsiejama išorinių finansinių priemonių, skirtų demokratijai ir žmogaus teisėms ginti, tautų bendradarbiavimui ir vystymuisi skatinti, planavimo ir programavimo dalimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Praėjo 10 metų nuo tada, kai buvo priimtos JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucijos Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo ir JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1888 (2009) dėl lytinio smurto prieš moteris ir vaikus ginkluoto konflikto metu. Šiomis rezoliucijomis pabrėžiama visų valstybių atsakomybė siekiant sustabdyti nebaudžiamumą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus žmoniškumui ir už karo nusikaltimus, įskaitant ir su seksualiniu ir kitokiu smurtu prieš moteris ir mergaites susijusius nusikaltimus.

Praėjo 10 metų nuo tada, kai buvo priimtos pirmiau minėtos rezoliucijos ir, kaip nusakyta rezoliucijoje, už kurią balsavau, prieš akis – dar ilgas kelias. Tarptautinė smurto prieš moteris panaikinimo diena, kuri paminėta lapkričio 25 d., t. y. dieną, kai vyko balsavimas už šią rezoliuciją, yra ne eilinė diena, o raginimas pabusti iš esamos situacijos. Šiuos klausimus reikia spręsti aukščiausiu lygmeniu ir įtraukti juos į politinę darbotvarkę tol, kol bus išnaikinta ši nelaimė, kuri nepripažįsta rasės, tikėjimo ar amžiaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) 2000 m. spalio 31 d. priimtoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1325 teigiama, kad praeityje nė vienoje šalyje moterys nedalyvavo taikos ir stabilumo kūrimo procesuose, ir raginama jas įtraukti į šiuos procesus, kad jos galėtų lygiomis teisėmis minėtuose procesuose dalyvauti visuose lygmenyse, nuo konfliktų prevencijos iki atkūrimo po konfliktų ir palaikant taiką ir saugumą. 10-osios minėtos rezoliucijos priėmimo metinės turėtų būti naujosios darbotvarkės, kuri bus pateikta ir kurios negalima įgyvendinti be aukščiausio lygmens politinės paramos ir būtinų išteklių, įgyvendinimo pradžia. ES privalo aktyviai skatinti kuo daugiau moterų skirti į vadovaujamas pareigas, siekiant koordinuoti ir užtikrinti ES politikos krypčių ir veiksmų nuoseklumą ir prižiūrėti savo įsipareigojimų vykdymą.

ES privalo paskirti mažiausiai penkias moteris į vadovaujamas pareigas Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) ir siekti lyčių pusiausvyros įdarbinant specialistus. Taip pat EIVT reikia organizacijos skyriaus, kuris būtų atsakingas už lyčių klausimus ir kuris turėtų bent po vieną visu etatu dirbantį atstovą kiekviename geografiniame skyriuje bei ES delegaciją, kuri būtų atsidavusi lyčių aspektams ir būtų atsakinga už moteris, taiką ir saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Tikiuosi, kad 10-osios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 metinės bus atgaivintos darbotvarkės siekti savo įsipareigojimų moterims, taikai ir saugumui vykdymo pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Esu patenkintas, kad minėta rezoliucija priimta. Joje nurodoma, kad 10-osios Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) metinės turėtų žymėti JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) įgyvendinimo, kurio pažanga neįmanoma be politinio aukščiausio lygmens vadovavimo ir didesnių išteklių, atnaujintos darbotvarkės pradžią. Joje labai rekomenduojama, kad šiam klausimui būtų skirtas tinkamas dėmesys persvarstant ES žmogaus teisių politiką, kai rengiama visapusiška žmogaus teisių strategija atskiroms šalims ir vertinamos ES gairės dėl smurto prieš moteris bei vaikus ir ginkluotų konfliktų ir kovos su visų formų jų diskriminacija, ir raginama skirti konkrečių finansinių, žmogiškųjų ir organizacinių išteklių siekiant užtikrinti moterų dalyvavimą ir lyčių aspekto integravimą užsienio ir saugumo politikos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (ECR), raštu. – Europos konservatoriai ir reformistai (ECR) iš visos širdies remia visų moterų lygias teises ir galimybes ir lyčių nediskriminavimo principą, kaip nustatyta JT rezoliucijoje Nr. 1325, ir ryžtingai gina neįkainojamą moterų vaidmenį taikos ir saugumo zonose ir smerkia žiaurų ir šiurpų elgesį su moterimis ir vaikais konfliktų zonose.

Tačiau ECR nuolat prieštaravo moterų skaičiaus nustatymui nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse institucijose ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. (FR) Labai džiaugiuosi dėl šios rezoliucijos dėl 10-ųjų JT rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo metinių, kurios minimos simbolinę dieną – lapkričio 25 d., t. y. Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną, priėmimo. Norėčiau pabrėžti poreikį padidinti įvairioje veikloje, ypač taikinimo, derybų, vertinimo, priverstinio vykdymo ir taikos palaikymo bei konfliktų prevencijos procesuose dalyvaujančių moterų skaičių. Būtina užtikrinti, kad visos dalyvaujančios šalys atsižvelgtų į konkrečius moterų poreikius, ir situaciją galėsime pagerinti tik moterims aktyviau dalyvaujant minėtuose procesuose.

Be to, moterims tapus labiau pastebimoms galėtume geriau informuoti gyventojus apie nežmoniškus prievartavimus, kurie naudojami kaip karo ginklai, ir galbūt galėtume nutraukti nebaudžiamumą, kuriuo naudojasi minėtą smurtą naudojantys nusikaltėliai.

Galiausiai, moterų dalyvavimas mums leis sukurti civilių konfliktų aukų, kuriomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, ir karo dalyvių abipusį pasitikėjimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0622/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes bičių mirtingumas didėja, o bitininkų skaičius mažėja. Tai žemės ūkio ir biologinės įvairovės problema, nes 76 proc. maisto produktų gamybos ir 84 proc. augalų rūšių yra priklausomi nuo bičių apdulkinimo. Norėčiau palaikyti nuomonę, kad reikėtų atlikti daugiau mokslinių tyrimų siekiant padėti užtikrinti geresnių sprendimų įgyvendinimą ir paramą priemonėms, padėsiančioms padidinti biologinę įvairovę ir sumažinti klimato nepastovumo poveikį. Bičių darbininkių gyvenimas labai trumpas ir labai jautrus aplinkos pokyčiams. Tai reiškia, kad tai paveikė sunešamo medaus kiekį, ne tik dėl vis nepastovesnės metų laikų trukmės ir pastovumo, bet ir dėl didėjančios išorinių šaltinių, pvz., pesticidų naudojimo ir erkių, daromos žalos. Todėl reikia stiprinti dabartines programas atsižvelgiant į naująją žemės ūkio politiką, kad šiuo lygmeniu galėtume rasti veiksmingesnius sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − 2010 m. yra paskelbti Europos biologinės įvairovės metais, siekiant atkreipti dėmesį į visame pasaulyje biologinei įvairovei iškilusias grėsmes. Bitininkystės sektoriui, kuris yra svarbus užimtumo ir pajamų šaltinis kaimo vietovėse, taip pat yra iškilęs pavojus dėl pastaruoju metu didėjančio bičių mirtingumo ir ligų. Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje Europos Parlamentas ragina Komisiją finansuoti specialius tyrimus, kuriais būtų siekiama pagerinti žinias ir supratimą apie veiksnius, turinčius įtakos bičių sveikatai. Rezoliucijoje išsakyti pastebėjimai, kad genetiškai modifikuoti pasėliai ar žiedadulkėse susikaupę toksinai gali įtakoti bičių ligas ir mirtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad Europos javų, vaismedžių ir daržovių kultūros priklauso nuo bičių apdulkinimo, šioms kultūroms ir apskritai žemės ūkiui iškyla didelė įvairių ligų grėsmė. Manau, kad esant tokių abejonių, Europos Komisija turi kuo skubiau atlikti nepriklausomą tyrimą, kuriame būtų įvertintas genetiškai modifikuotų pasėlių ir toksinų plitimo poveikis aplinkai ir konkrečioms rūšims, ir užtikrinti, kad tokie duomenys būtų skelbiami viešai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Bitės atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ekologinę pusiausvyrą ir jų mirtis turi rimtą poveikį maisto grandinei. Šiame pranešime palaikomas poreikis skatinti ir gerinti bitininkystės sektoriaus veiklą, pirmiausia statistinių duomenų apie medaus sunešimo prognozes tobulinimo lygmenyje, gerinti ir derinti stebėsenos ir mokslinių tyrimų programas, nustatyti aiškesnes medaus kilmės ženklinimo taisykles, plėtoti bitininkystės programas ir priimti susijusius teisės aktus bei ieškoti naujoviškų ir veiksmingų gydymo būdų nuo varoatozės erkių.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Apdulkinimo koeficiento poveikis, t. y. paties apdulkinimo ekonominės vertės ir dėl jo sunešto medaus vertės santykis, lemia nepaprastus ekonominius rezultatus.

Todėl tuomet, kai siekiama visapusiško veiksmingumo, neatrodo prasminga atsisakyti veiklos, kai jos išlaidų ir pelno santykis rodo, kaip kvaila būtų nuspręsti tai padaryti. Kadangi priežastys glūdi ne ekonominiuose veiksniuose, o išorės sąlygose, manau, kad Europos Komisijos ataskaita pataiko į taikinį, kai imami lyginti visi veiksniai, šiuo metu trukdantys užsiimti bitininkyste.

Taip pat manau, kad verta paskatinti šią veiklą imantis papildomų priemonių ir kad šiuo atžvilgiu palankiai reikėtų vertinti bet kokį mokslinį indėlį.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, kad Europos Komisija turi pakoreguoti Europos veterinarijos politikos galiojimo sritį ir finansavimą, kad būtų atsižvelgta į bičių ir bitininkystės ypatumus siekiant veiksmingiau užtikrinti bičių ligų kontrolę ir galimybes visoje Europos Sąjungoje naudotis veiksminga ir standartizuota veterinarija, bendradarbiaujant su bitininkų organizacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungos medaus rinkos kainos labai svyruoja, nes 40 % jos medaus rinkos šiuo metu priklauso nuo importo, todėl dėl iš trečiųjų šalių importuojamo medaus bitininkai visoje ES, įskaitant Portugaliją, atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, Portugalijoje yra 17 291 bitininkas, 38 203 bitynai ir 562 557 bičių kolonijos. 2009 m. sunešta 6 654 tonos medaus ir 235 tonos vaško, o tai sudaro 1,9 proc. ES sunešto medaus, kurio kiekis ES siekia 351 000 tonų. Bičių veikla ir bitininkystė yra būtinos ekosistemoms, ekologinei augalų pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išlaikyti, ekonominiu požiūriu šią veiklą taip pat prasminga saugoti ir skatinti, kad ji mažiau priklausytų nuo importo.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Bitės yra svarbios pasėliams apdulkinti, ekologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei išlaikyti. Dėl to gaila, kad sumažėjo bičių kolonijų skaičius ir mums reikia mokslinių duomenų, kad galėtume suprasti mechanizmus, kurie padeda šias veisles paskleisti, ir sukurti būdus, kaip užtikrinti jų išsaugojimą. Manau, kad būtina dėmesį sutelkti į Europos Sąjungos medų, kuris palaipsniui pakeičiamas kitomis prastesnės kokybės medaus rūšimis, kurios neatitinka ES medaus reikalavimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Bitininkystė – vienas iš ūkininkavimo pavyzdžių, darantis mažiausią poveikį aplinkai, todėl ši veikla ypač tinka saugomoms vietovėms. Mano regione bitininkystė yra paplitusi ir ji yra išskirtinis žemės naudojimo pavyzdys ir istorijos, tradicijų ir vietos tapatumo simbolis. Daugelį metų iš Veneto regiono bitininkystės buvo gaunami puikios kokybės produktai ir ji padėjo paremti skurdžiausias vietoves. Tačiau šio sektoriais rezultatai nebebus tokie, jeigu Europos Sąjunga kartu su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis nepadės jo finansuoti. Kaip nurodyta minėtame pasiūlyme dėl rezoliucijos, svarbu skatinti mokslinius tyrimus, kuriuose būtų nagrinėjamos bičių ligos, ir remti Europos Sąjungos gamintojus šiems varžantis su trečiųjų šalių bičių augintojais, su kuriais jie susiduria ES rinką atvėrus importuojamam medui. Todėl balsuosiu už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) raštu. − Pritariau šiam pranešimui, kadangi bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę. Šiandien nerimą kelia apdulkinančių vabzdžių, įskaitant bites, skaičiaus sumažėjimas. Juk 84 % augalų rūšių ir 76 % maisto produktų gamybos Europoje yra priklausomi nuo bičių apdulkinimo, ir viso to ekonominė svarba yra daug didesnė nei sunešamo medaus vertė. 40 % Europos medaus rinkos priklauso nuo importo ir dėl ES rinkos atvėrimo medui iš trečiųjų šalių bitininkai visoje ES atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Todėl reikia remti tolimesnę Europos bitininkystės plėtrą, prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Svarbu laikytis visaapimančio ir tvaraus požiūrio, įtraukiant tokius aspektus, kaip antai kaimo plėtra, klimato kaita ir biologinė įvairovė, ypač skatinant priemones, kuriomis remiamas žydinčių plotų išlaikymas ir plėtra. Taip pat svarbu plačiau ir nuosekliau remti Europos bitininkystės sektorių naudojantis papildomomis būsimosios BŽŪP priemonėmis, įskaitant priemones, kurios padeda skatinti biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitos poveikį, saugoti tradicinį nacionalinį ir kultūrinį paveldą, kuris daugeliui Europos šeimų teikia darbo vietas, apsaugoti ir gerinti bitininkystės produktų rinkos kokybę ir gerą jos veikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu. (DE) Bitės – labai svarbūs padarai, nes be jų nevyktų apdulkinimas. Dėl to labai gaila, kad daugėja pranešimų apie mažėjantį bičių kolonijų skaičių, ir šią padėtį būtina nedelsiant tirti. Tai ypač pasakytina apie žemės ūkio sektorių, nes jis labai priklausomas nuo naudingo bičių atliekamo darbo. Deja, akivaizdu, kad dėl industrializacijos ir šiuolaikinio gyvenimo ypatumų šioms naudingoms bitėms pasidarė sunkiau išgyventi. Tokie scenarijai, kaip masinis bičių išnykimas dėl varoatozės erkių, nepaaiškinamas masinis bičių kolonijų išsikėlimas JAV ir elektrosmogo ir netinkamai prižiūrimų sėklų bitėms keliama grėsmė – deja, nėra pavieniai atvejai. Dėl to palankiai vertinu tai, kad Europos Parlamentas šiandien sutiko ateityje remti bitininkystės sektorių. Manau, kad mums svarbu dėmesį sutelkti į bičių populiacijų mokslinius tyrimus.

Neturėdami tikslių mokslinių duomenų negalėsime nustatyti problemų ir veiksmingai jų spręsti. Tikiuosi, kad mums pavyks paaiškinti bičių kolonijų nykimą ir užkirsti jam kelią, kad galėtume toliau naudotis svarbiu, daug aspektų turinčių bičių vaidmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Bitininkystė labai svarbi žemės ūkiui, pirmiausia dėl apdulkinimo, nes iš ariamų pasėlių ir vaisių gaunamos pajamos priklauso nuo bičių apdulkinimo. Dar labiau nerimą kelia besitęsiantis bičių mirtingumas daugelyje regionų ir, norint šią problemą išspręsti, reikia imtis priemonių. Todėl remiu minėtą rezoliuciją, kurioje Europos Komisija raginama bičių ligas įtraukti į Europos Sąjungos veterinarijos politikos galiojimo sritį ir bičių mirtingumo problemai spręsti parengti veiksmų planą. Europos Komisija taip pat raginama užtikrinti, kad dabartinė parama bitininkystės sektoriui ateityje būtų išlaikyta bei sustiprinta BŽŪP po 2013 m., užtikrinant šio sektoriaus tęstinumą. 40 proc. Europos Sąjungos medaus rinkos priklauso nuo importo, iš dalies dėl ES rinkos atvėrimo medaus importui iš trečiųjų šalių, o kainos beveik siekia pelningumo ribas.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl bitininkystės, nes svarbu garantuoti, kad būtų skiriamas dėmesys sektoriui, kuris apsaugo biologinę įvairovę ir kuriame pagaminamas visavertis produktas – medus. Turint tai galvoje, parengta nuostata, pagal kurią metinė pagalba šiam sektoriui Europos Sąjungoje didinama nuo 26 mln. EUR 2008–2010 m. laikotarpiu iki 32 mln. EUR 2011–2013 m. Šiuo finansavimu pirmiausia bus siekiama paremti bitininkystę, įskaitant nacionalinius mokslinių tyrimų apie naujus metodus, kuriais būtų siekiama kovoti su dideliais bičių mirtingumo rodikliais, kurie pastaruoju metu pasiekė nerimą keliantį lygį, projektus. Tačiau kita vertus, svarbu garantuoti sąžiningą skaidrumą skirstant pagalbą ir garantuoti daugiau išteklių šalims, kurioms jų iš tikrųjų reikia. Balsavau už duomenų tyrimo sistemos įgyvendinimą iki 2012 m. Tai žingsnis skaidrumo link, siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų skirstoma remiantis įvairiose valstybėse narėse esančių avilių tyrimo rezultatais, o ne apytiksliais duomenimis. Maniau, kad tai labai svarbu siekiant užtikrinti sąžiningumą naudojant viešuosius finansus ir apsaugoti bitininkyste iš tiesų užsiimančius asmenis.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – 2010 metai, kurie paskelbti Europos biologinės įvairovės metais, viso pasaulio bitininkystės sektoriui kyla didžiulis pavojus, jis patiria nuo 100 iki 1 000 kartų didesnius nei įprasta nuostolius. Šis sektorius atlieka strateginį vaidmenį visuomenėje ir teikia aplinkosaugos požiūriu vertingas viešąsias paslaugas, o bitininkystė – vertingas „ekologinės veiklos“ (kuria didinama ir išlaikoma biologinė įvairovė ir ekologinė pusiausvyra ir išsaugoma augalų gyvybė) pavyzdys ir tvarios produkcijos kaimo aplinkoje modelis. Todėl palankiai vertinu šią rezoliuciją, kurioje pateikiami pasiūlymai gerinti bitininkystės sektoriaus padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Mauro (PPE), raštu. (IT) Nerimą keliantis bičių mirtingumo didėjimas ir mažėjantys bitininkų skaičiai galėtų turėti labai rimtus padarinius Europos Sąjungos maisto gamybai, nes, kaip visi žinome, daugelis pasėlių ir augalų priklauso nuo apdulkinimo.

Todėl Europos Parlamentas turėtų raginti Europos Sąjungą didinti savo paramą bitininkystės sektoriui suprasdamas, kad bendrąją žemės ūkio politiką reikia atnaujinti. Reikia tvirtų, aiškių veiksmų siekiant spręsti šią problemą ir apsisaugoti nuo jos neigiamo poveikio mūsų ekonomikos žemės ūkio ir prekybos sektoriams.

Veiksmų planas, kurio reikalaujama minėtoje rezoliucijoje ir kuriuo būtų siekiama spręsti bičių mirtingumo problemą, – tik pirmoji iš daugelio priimtinų priemonių. Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES labai priklauso nuo žemės ūkio produktų importo, 40 proc. mūsų suvartojamo medaus importuojama. Turint omenyje tai, kad bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę, ir kadangi bitininkystė yra vertingas ekologiško užsiėmimo pavyzdys (biologinės įvairovės, ekologinės pusiausvyros ir augalijos išsaugojimo gerinimo ir priežiūros srityse) ir tvarios gamybos kaimo vietovėse modelis, visi turėtų būti suinteresuoti jį paremti siekiant užtikrinti jo tvarų augimą ir užtikrinti, kad būtume mažiau priklausomi nuo trečiųjų šalių. Mano šalyje šį sektorių taip pat reikia skatinti, kad būtų matoma jo teikiama ekonominė ir aplinkosauginė nauda ir kad padidėtų medaus produkcijos kiekis, kuris šiuo metu sudaro tik 1,9 proc. ES produkcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Teikiu savo paramą šiai rezoliucijai dėl bitininkystės sektoriaus padėties reikšdamas savo susirūpinimą didžiuliu bičių, kurios yra būtinos ir nepakeičiamos dėl svarbaus savo vaidmens – apdulkinimo, skaičiaus mažėjimu, kurios kartu su kitais vabzdžiais apdulkintojais daro poveikį 84 proc. augalų rūšių. Todėl manau, kad privalome padėti pagerinti šio sektoriaus padėtį, nes, kaip teigiama minėtoje rezoliucijoje, „bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę“. Taip pat džiaugiuosi, kad minėtoje rezoliucijoje Europos Komisija raginama įpareigoti Europos Sąjungos ir nacionalines valdžios institucijas vykdant su bitininkyste susijusias programas ir įgyvendinant susijusius teisės aktus, konsultuotis su bitininkais, nes manau, kad tai žingsnis pirmyn siekiant gerinti visuomenės dalyvavimą ir skatinti demokratiją. Už šią rezoliuciją balsavau ir dėl to, kad pritariu Europos Komisijos garantijai, kad bendros žemės ūkio politikos pagalba bitininkystei būtų padidinta po 2013 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Bičių kolonijų netektis yra visos ES problema ir jos priežasčių dar negalime visiškai paaiškinti. Tokie veiksniai, kaip augalų apsaugos produktų naudojimas, netvaraus ūkininkavimo metodų naudojimas, klimato kaita, bičių patogenai ir parazitai ir maisto produktų ir pašarų stoka, atsiradusi dėl monokultūrų plitimo, visi bendrai lėmė žymų bičių skaičiaus mažėjimą. Be ekologinių padarinių, tai taip pat turi ekonominį poveikį, nes reikia importuoti vis daugiau medaus. Norint išspręsti šią problemą, ateityje Europos Sąjungos bitininkystės sektorius turėtų gauti didesnę paramą. Minėtame pranešime pateikiamas itin suderintas metodas, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) 2010 m. bitininkystės sektorius patyrė didžiulius nuostolius ir gerokai sumažėjo bičių kiekis. Tai turi neigiamą poveikį visai aplinkai ir žemės ūkiui, nes bitės – svarbios apdulkintojos. Ši padėtis ypač bloga kalbant apie medų nešančias bites. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuriame skatinama imtis priemonių siekiant išspręsti didžiulio bičių mirtingumo problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuri lapkričio 25 d. Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu priimta už ją balsavus didžiajai daugumai, įskaitant Azorų salų bitininkų paramą, su kuriais tiesiogiai susisiekiau atlikdama konsultacijas.

Tačiau galutiniame šios rezoliucijos tekste kai kurie mano pradiniai lūkesčiai neįgyvendinti, nes kai kurie esminiai gamintojams aspektai, pvz., kokybės standartų klausimas ir importuojamo medaus ženklinimas, turėtų būti išsamiau aptarti. Tikėtina, kad tai nepadaryta dėl to, kad trūksta informacijos apie kai kurias pagrindines problemas, su kuriomis susiduria šis sektorius. Tai lėmė, pvz., tai, kad vietos ženklinimas nebuvo įtrauktas į galutinį šios rezoliucijos tekstą.

Tačiau minėtoje rezoliucijoje visgi sprendžiami Azorų salų ir, apskritai, valstybių narių bitininkystės sektoriui svarbūs klausimai, kurie į ją įtraukti po to, kai atliktas tam tikras darbas kartu su šio sektoriaus atstovais ir aptarti tokie klausimai, kaip, pvz., iš trečiųjų šalių importuojamas medus, kuris turi rimtų kokybės problemų ir dabar yra nepakankamai žymimas, poreikis toliau užtikrinti žemės ūkio įvairovę, siekiant garantuoti apdulkinimą ir, galiausiai, bendrų kokybės standartų ir mokslinių tyrimų ES svarba.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Bitininkystės sektorius vaidina strateginį vaidmenį visuomenėje teikdamas viešąsias paslaugas, turinčias aplinkosauginę vertę, ir kadangi bitininkystė yra vertingas ekologiško užsiėmimo pavyzdys (biologinės įvairovės, ekologinės pusiausvyros ir augalijos išsaugojimo gerinimo ir priežiūros srityse) ir tvarios gamybos kaimo vietovėse modelis. Europos Sąjungos lygmeniu šis sektorius susiduria su daugybe sunkumų ir problemų, pirmiausia tokių kaip rinkodaros klausimai, kainų svyravimai, jaunimo pritraukimas į bitininkystės sektorių, bičių šeimų mažėjimas ir jų mirštatumo didėjimas. Todėl visiškai logiška paspartinti paramą šiam sektoriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Džiaugiuosi, kad ši rezoliucija, kurioje Europos Parlamentas palankiai vertina 2010 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos ataskaitą, priimta. Tačiau joje paminėta, kad dabartinės programos galioja iki 2013 m. ir nuogąstaujama dėl daugybės sunkumų ir problemų, su kuriomis vis dar susiduria Europos Sąjungos bitininkystės sektorius, įskaitant, inter alia, rinkodaros klausimus, kainų svyravimą, jaunimo pritraukimą į bitininkystės sektorių, bitininkų amžiaus didėjimą Europos Sąjungoje, bičių šeimų mažėjimą ir bendro pobūdžio sunkumus, kylančius dėl daugelio priežasčių sukelto bičių mirtingumo. Be to, joje Europos Komisija raginama teigiamai atsakyti į valstybių narių ir subjektų prašymus, pvz., dėl statistinių duomenų tobulinimo, atsižvelgiant į gamybos prognozes, įskaitant vienodų kokybės reikalavimų medui taikymą, ir bitininkystei skirtų stebėsenos bei tyrimų programų tobulinimą ir suderinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marc Tarabella (S&D), raštu. (FR) Labai džiaugiuosi, kad buvo priimtas šis pasiūlymas, kurį parengė mūsų nuostabus kolega ir komiteto pirmininkas P. De Castro. Su sumažėjusiu bičių skaičiumi pasaulyje siejamų padarinių, galima sakyti, visuomenė nežino, nors bitės atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrindamos mūsų maisto grandinės tvarumą. Mums reikia plačių užmojų mokslinių tyrimų politikos, kad galėtume geriau suprasti mechanizmus, kurie lemia gyvūnų rūšių paplitimą, kad galėtume gauti būtinas priemones joms išsaugoti. Negalime priimti kinų medaus, kuris yra žemesnės kokybės ir kuris neatitinka mūsų privalomų griežtų gamybos kriterijų, kaip vienintelės alternatyvos medaus trūkumui, kuris pamažu įsigali Europos Sąjungoje, kompensuoti. Apgailestauju dėl to, kad mano kolegos Europos Parlamento nariai nebalsavo už visus mano pasiūlytus pakeitimus. Apgailestauju dėl to, kad susitarus su chemijos pramonės gigantais, veidmainiškai paremtas gėdingas ir neribotas neurotoksinų naudojimas medaus gamyboje. A. Einšteinas sakė: „Bitėms išnykus nuo žemės paviršiaus, žmogui liktų gyventi ne daugiau kaip ketverius metus.“ Užtikrinkime, kad niekada netektų sužinoti, ar tai, ką jis teigė, tiesa.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu. (PL) Priimdami šią rezoliuciją dėl bitininkystės padėties, žengiame žingsnį pirmyn siekdami stiprinti ir gerinti šio sektoriaus padėtį. Šio svarbaus sektoriaus problemos, kurios ir toliau nepakankamai įvertinamos, yra pasaulinio masto. Bitės labai svarbios ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu. Didelis jų šeimų mirtingumas šiuo metu turi neigiamą poveikį žemės ūkio produkcijai. Todėl kitai finansinei perspektyvai po 2013 m. mums reikia naujų subsidijavimo mechanizmų, kurie leistų atlikti daugiau mokslinių tyrimų apie bičių skaičiaus mažėjimo priežastis ir imtis susijusių veiksmų, siekiant pakeisti šią neigiamą tendenciją. Taip pat turėtume paremti informacines kampanijas ir mokymus, kurie paskatintų jaunus bitininkus užsiimti bitininkyste.

 
  
  

Pranešimas: Lena Kolarska-Bobińska (A7-0313/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m., nes manau, kad siekiant įgyvendinti konkurencingą, darnią ir saugią strategiją būtina patvirtinti šią naują energetikos strategiją. Manau, kai Europa tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo, labai svarbu, kad ji toliau atliktų svarbiausią lyderės vaidmenį sprendžiant energetikos klausimus, daugiausia dėmesio skiriant inovacijoms ir technologijoms.

Siekiant užtikrinti, kad mūsų energetikos strategija būtų darnesnė, reikės ir toliau daug dėmesio skirti atsinaujinančiajai energijai sukuriant didesnės konkurencijos sąlygas šiame sektoriuje, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą energetikos vidaus rinkos veikimą. Tai leis sumažinti kainas ir padidinti ekonomikos konkurencingumą, be to, bus kuriama gerovė ir darbo vietos, o tai labai svarbu gero prekybos balanso požiūriu.

Esu kilęs iš atokiausio regiono, kuriame energijos nepriklausomumo lygis šiuo metu yra apie 27 proc. ir kuriame užsibrėžta iki 2012 m. pasiekti 75 proc. energijos nepriklausomumo lygį. Azorų salose nustatyti konkretūs platesnio užmojo nei ES tikslai, o rezultatai jau pripažinti Europos lygmeniu, visų pirma geoterminės energijos srityje; jų siekiama pasitelkus plataus užmojo regionų ir geriausių valstybių narių bei tarptautinių mokslinių tyrimų centrų partnerystės energetikos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Naująja energetikos strategija Europai siekiama įgyvendinti Lisabonos sutarties nuostatas, susijusias su bendra energetikos rinka, tiekimo saugumu, energijos vartojimo efektyvumu, priklausomybės nuo importo mažinimu ir energijos gamybos ES viduje didinimu. Palaikau šią rezoliuciją, nes Europos Sąjunga turi skubiai įgyvendinti šios srities teisės aktus ir visuotines energetikos strategijas. Prašome sukurti ilgalaikę mūsų energetikos politikos viziją, kuri padėtų užtikrinti tinkamą šios rinkos veikimą, teikti paramą pažangiausiems integruotiems tinklams, geriau išnaudoti Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo galimybes, skatinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei šios srities inovacijas ir pagal kurią įgyvendinant Europos energetikos politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas vartotojams. Todėl balsavau už šį pranešimą, kuris yra pirmasis žingsnis išsamios ES energetikos politikos, kaip dalies strategijos „Europa 2020“, link.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Nors Europa pirmauja alternatyvios energijos gamybos srityje, vis dar esame pernelyg priklausomi nuo iškastinio kuro, ypač nuo naftos. Dėl šios priklausomybės kyla tarptautinių padarinių, nes dauguma iškastinio kuro išteklių randami už ES ribų. Lisabonos sutartyje nustatyti nauji Europos Sąjungos veikimo energetikos srityje įgaliojimai; ši įgaliojimų sritis yra labai svarbi. Atsakydamas į tai, Parlamentas patvirtino 2011–2020 m. energetikos strategiją, kurią palaikiau. Į šią strategiją įtrauktas investicijų į šią sritį ir į atsinaujinančiąją energiją orientuotų iniciatyvų skatinimas. Taip, žinoma, siekiama užtikrinti energijos tiekimo ES saugumą, todėl dujų ir naftos vamzdynų, kuriais šiuo metu tiekiamos žaliavos Europos Sąjungai, valdymas laikomas didžiausiu prioritetu. Taigi strategijoje suderinti trumpalaikiai energetinio saugumo poreikiai ir sumanymai numatyti būsimą Europos energijos poreikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikiau šį svarbų dokumentą. Į Lisabonos sutartį įtrauktas atskiras energetikos skyrius dabar yra tvirtas teisinis pagrindas vystyti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje. Sąjungoje esama didelių vėluojančių ar nebaigtų energetikos srities teisės aktų įgyvendinimo problemų, kurioms spręsti Komisija yra numačiusi imtis tvirto vadovaujamojo vaidmens, kad šie trūkumai būtų panaikinti. Vidaus energetikos sektoriuje per ateinantį dešimtmetį reikės didelių investicijų į naujas elektrines, jungtis ir perdavimo tinklus, atsižvelgiant į tai, kad naudojantis šiomis investicijomis bus sukurtas ilgesnio laikotarpio energijos rūšių derinys, prisidėsiantis prie tvarios ir švarios energetikos rinkos kūrimo. Labai svarbu, kad energetikos srities projektams būtų numatytas aiškus daugiametis finansavimas, taip užtikrinant, kad ir Baltijos jūros regionas bus integruotas į bendrą ES energetikos rinką, o mes už energijos išteklius mokėtume tiek, kiek ir kitos ES valstybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Balsavau už šį L. Kolarskos-Bobińskos parengtą pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes apskritai pritariu jos požiūriui į tai, kokių tikslų turėtų būti siekiama būsima Europos Sąjungos energetikos strategija: siekti didesnio savarankiškumo iškastinį kurą tiekiančių trečiųjų šalių atžvilgiu, atverti valstybes nares, kurios energetikos požiūriu tebėra atskirtos ir kurios dar nėra tinkamai susietos su Europos energetikos sistema, skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir užtikrinti energijos tiekimą iš išorės, kurį prižiūrėtų naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba. Mums reikia nuoseklios į ateitį orientuotos Europos energetikos strategijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Įgyvendinus Europos Sąjungos energetinio saugumo politiką turėtų būti galima ne tik reaguoti į krizes, panašias į 2009 m. kilusią dujų krizę, bet ir jas numatyti. Privalu įgyvendinti šią strategiją kartu siekiant užsibrėžtų tikslų iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir 20 proc. sumažinti energijos vartojimą. Ši užduotis toli gražu nebus lengva, ypač todėl, kad tik aplinkos apsaugos tikslams pasiekti skirtas finansinis įnašas bus 58 mlrd. EUR. Be šio įnašo, bus skirtas kitas finansinis įnašas, kurio paskirtis – mažinti didėjančią ES priklausomybę nuo išorės energijos išteklių. Reikia suderinti vidaus ir išorės aspektus, kad ES nebebūtų pažeidžiama jai tiekiamos energijos požiūriu, be to, privalu atitinkamai pritaikyti ES politikos kryptis. Visos priemonės, skirtos tinkamam energetikos vidaus rinkos veikimui užtikrinti, turėtų būti papildomos aktyviais diplomatiniais veiksmais, kuriais būtų siekiama stiprinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis šalimis gamintojomis ir tranzito bei vartojimo šalimis. Labai svarbu parengti nacionalinius planus, į kuriuos reikėtų įtraukti prevencijos ir neatidėliotinas priemones. Koordinuojant šiuos planus ES lygmeniu būtų užtikrinamas jų veiksmingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Balsavau už šį pranešimą dėl energetikos strategijos, kurioje nustatytos būsimos ES energetikos politikos kryptys. Norėčiau pabrėžti, koks svarbus branduolinės energijos vaidmuo dabartinio ir būsimo ES energijos rūšių derinio požiūriu, taip pat numanomas pripažinimas, kad reikia pratęsti esamų įrenginių veikimo trukmę. Pavienių išteklių požiūriu strategiją galima vertinti kaip suderintą, nors joje nė karto nepaminėtas, mano manymu, svarbus modernizuotose elektrinėse deginamų akmens anglių vaidmuo. Sudėtinga įsivaizduoti, kaip galėtume padidinti ES energetinį saugumą ir užtikrinti nepriklausomumą be anglių, kaip nekintamų pirminių išteklių, suteikiančių galimybę lanksčiai reaguoti į staigų energijos poreikio padidėjimą. Pranešimo trūkumas tas, kad šis dokumentas yra pernelyg bendro pobūdžio ir kad nėra su juo susijusių teisės aktų. Konkrečiai ir praktinei strategijos formai didelės įtakos turės ir šiuo metu rengiamas veiksmų planas, kuriuo siekiama iki 2050 m. įgyvendinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir kuris turėtų būti paskelbtas kitų metų pradžioje. Atsižvelgdamas į tai, kad vis dar nėra regioninių rinkų ir kad rinkos tebėra nesusietos, manau, tikslas iki 2015 m. sukurti bendrą vidaus rinką yra itin plataus užmojo, ypač jei atsižvelgtume į tai, kad Europos Komisija, kiek suprantu, nepakankamai kontroliuoja, kad visos valstybės narės tinkamai įgyvendintų galiojančius Europos energetikos srities teisės aktus. Europos Komisija taip pat tinkamai įtraukė į energetikos strategiją vadinamąjį infrastruktūros teisės aktų paketą, kuris turėtų palengvinti energijos perdavimo tinklų tiesimą visoje ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Tikros Europos energetikos strategijos sukūrimas dabar tapo būtinybe. Kaip paaiškinta L. Kolarskos-Bobińskos pranešime, Europos Sąjungai neigiamos įtakos vis dar turi didelė priklausomybė nuo energijos importo ir tai, kad labai trūksta šios srities Europos Sąjungos teisės aktų. Kaip ir pranešėja norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga turi apsirūpinti praktiniais ir finansiniais ištekliais, kurių jai reikia savo tikslams pasiekti, ypač tinkamai finansuoti energetikos srities mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Taip pat esu įsitikinęs, kad energijos tiekimo saugumas turi būti neatsiejamas nuo tvirtos partnerystės su Rusija. Tampa vis labiau akivaizdu, kad turime gerokai išplėsti dujotiekių, kuriais Europai tiekiamos gamtinės dujos iš viso pasaulio, statybą. Be to, siekdami padidinti energetinį solidarumą, taip pat turime gerinti valstybių narių tinklų jungtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Energetikos sektorius – varomoji ekonomikos augimo jėga. 2008 m. Europoje patvirtinta energetikos ir kovos su klimato kaita strategija. Labai svarbu įgyvendinti šią strategiją.

Tačiau patvirtinus Lisabonos sutartį galime siekti didesnių tikslų, nes ja atveriamas kelias tikros energetikos bendruomenės Europoje kūrimui. Turime plėtoti energetikos vidaus rinką, sukurti energijos tiekimo tinklų tarpusavio ryšius, užtikrinti energetinį saugumą ir energetinį solidarumą ir didžiausią dėmesį sutelkti į vartotojus. Siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą reikia didinti viešąjį finansavimą ir kurti daugiau priemonių ir programų. Siekiant šių tikslų labai svarbus mokslinių tyrimų ir technologijų vaidmuo. Atsižvelgdama į tai, palankiai vertinu įvairias Europos pramonės iniciatyvas, kurių imtasi pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (angl. SET Plan), ir raginu Komisiją praktiškai taikyti likusias šio plano priemones. Įgyvendinant aštuntąją bendrąją programą moksliniai tyrimai ir inovacinių technologijų plėtra turėtų tapti šios programos energetikos srities prioritetu. Todėl labai svarbu tinkamai finansuoti švarias ir tvarias technologijas. Tik taip bus galima išsaugoti mūsų pramonės konkurencingumą ir skatinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau prieš pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m. Šis pranešimas visiškai atitinka strategijos „Europa 2020“, kurioje atsisakoma paskutinių socialinės Europos likučių, tikslus. Dėl šiuo pranešimu itin skatinamo ES konkurencingumo stiprinimo akivaizdžiai mažinamas šio ypatingo sektoriaus darbo užmokestis ir silpninamos jo darbuotojų teisės. Tuo pat metu, per patį ekonomikos krizės įkarštį, kai linkstama privatizuoti beveik visą Europos energetikos pramonę (elektrines, elektros energijos tinklus), šiame pranešime numatoma skirti daugiau lėšų energetikos infrastruktūrai, t. y. netiesiogiai subsidijuoti stambiąsias įmones. Galiausiai manau, kad pranešime pateiktas mėginimas susieti ES energetikos politiką ir jos tikslus su klimato kaitos mažinimu tėra tariama sąsaja, nes visos nuorodos neaiškios ir neatspindi stiprios politinės valios.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šią rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m. Pagrindiniai šios rezoliucijos tikslai – pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos ir visose valstybėse narėse užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Šie abu tikslai turi padėti užtikrinti ES konkurencingumą ir prieinamą energijos skirstymo kainą remiantis saugiu energijos tiekimu. Manau, ES energetikos vidaus rinkoje galiojančių taisyklių taikymas kaimyninėms šalims ir pastangos įvairinti energijos išteklius ir energijos importo transporto maršrutus yra būtinos energetinio saugumo užtikrinimo sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Kitam dešimtmečiui Europos Sąjunga užsibrėžė ne vieną itin plataus užmojo tikslą, vienas iš jų – iki 2020 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Šis tikslas padės daugiau investuoti į šią sritį ir, žvelgiant plačiau, kurti naujas darbo vietas ir kaimo, ir miesto vietovėse. Manau, atsižvelgiant į šias aplinkybes, naudinga ne tik teikti finansines paskatas tokio pobūdžio projektams, bet ir pradėti visuomenės informavimo kampanijas apie energijos vartojimo efektyvumą ir išteklių, kuriuos gali vartoti vartotojai ir kuriuos galima naudoti su energija susijusiuose produktuose, lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m., nes manau, kad, norint pasiekti Lisabonos sutarties 194 straipsnyje nustatytus tikslus, ES energetikos ir klimato kaitos dokumentų rinkinyje nustatytus tikslus „20–20–20“ ir ilgalaikį tikslą iki 2050 m. 80–95 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, reikia patvirtinti naujas šiam sektoriui skirtas strategines gaires.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Komisija nustatė tris Europos energetikos politikos tikslus: i) pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos; ii) užtikrinti energijos tiekimo saugumą; iii) užtikrinti, kad būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir kad energija visiems vartotojams būtų tiekiama už prieinamą kainą. Iš esmės pritariu šiems trims tikslams, tačiau manau, kad neįvardytas ketvirtasis, galbūt dar svarbesnis, uždavinys: mažinti energetinę priklausomybę, visų pirma nuo iškastinio kuro. Be to, reikia labai atidžiai apsvarstyti tikslą mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, kad būtų galima sumažinti anglies dioksido nutekėjimo ir Europos pramonės konkurencingumo netekimo pavojų.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Komisijos dokumentas „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“ – puikus indėlis į išsamią ES energetikos sektoriaus politiką įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Lisabonos sutartis yra tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje. Norėdami pasiekti Lisabonos sutarties 194 straipsnyje nustatytus tikslus ir klimato teisės aktų rinkinio tikslus „20–20–20“, galime patvirtinti naują energetikos sektoriui skirtą strategiją.

Naujomis energetikos sektoriaus iniciatyvomis turėtų būti siekiama pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos, kai visiems užtikrinamas energijos tiekimo saugumas, ir kartu užtikrinti ES konkurencingumą bei tai, kad energija visiems vartotojams būtų tiekiama už prieinamą kainą. Privalu įgyvendinti Lisabonos sutartyje išdėstytus bendros energetikos rinkos, tiekimo saugumo, energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo, naujų ir atsinaujinančiųjų energijos formų plėtojimo ir energetinių tinklų propagavimo tikslus. Reikia įgyvendinti šią strategiją laikantis solidarumo ir atsakomybės principų, kad nė viena valstybė narė nebūtų užmiršta ar atskirta.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime propaguojama ir įvairiuose Komisijos šiuo klausimu išleistuose komunikatuose palaikoma ES energetikos strategija glaudžiai susijusi su Lisabonos sutartyje nustatyta Europos Sąjungos politikos apibrėžtimi – „visišku ES energetikos vidaus rinkos sukūrimu“.

Pranešėja ragina „parengti Europos energijos bendrijos planus“, prašo valstybių narių įgyvendinti galiojančias direktyvas dėl vidaus rinkos ir perkelti jas į nacionalinius teisės aktus ir svarsto galimybę „kaip galutinę priemonę dabartines direktyvas pasiūlyti priimti reglamentų forma siekiant užtikrinti visapusišką tiesioginį jų įgyvendinimą visoje bendroje rinkoje“. Kaip jau ne kartą sakėme, visiškai nepritariame šiam pasiūlymui kaip Europai skirtam energetikos srities sprendimui, todėl balsavome prieš šį pranešimą.

Šis sektorius – strateginis valstybės ekonomikos ir veikimo sektorius, ir valstybei turėtų būti suteikta galimybė pačiai nustatyti savo energetikos politiką.

Be to, iš padidėjusios priklausomybės nuo pirminių išteklių importo ir išaugusių energijos kainų vartotojams bei energetikos infrastruktūrai teikiamos finansinės pagalbos nutraukimo jau aiškiai matyti, kad ši privačios rinkos strategija nesėkminga. Tik viešasis sektorius gali užtikrinti visiems prieinamas galimybes gauti energijos, veiksmingą jos valdymą ir vartojimo efektyvumą bei padėti sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu. (IT) Pritariu šiems pasiūlymo dėl rezoliucijos tikslams: sukurti bendrą Europos energetikos rinką, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir vartojimo efektyvumą, plėtoti naujus atsinaujinančiosios energijos išteklius ir teikti paramą energijos tinklų tiesimui.

Visiškai pritariu prašymui, kuris buvo pateiktas Komisijai, patvirtinti plataus užmojo efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą, kad būtų sumažinta ES priklausomybė, kovojama su klimato kaita, kuriama daugiau darbo vietų ir imamasi veiksmų prieš padidėjusius energijos tarifus.

Taip pat būtina užtikrinti tinkamą integruotos rinkos veikimą įdiegiant atitinkamą dujų ir elektros tinklų infrastruktūros sistemą. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad ypač daug dėmesio skirta tam tikriems projektams, tačiau neužsiminta apie kitus Europai taip pat svarbius projektus, kuriuos įgyvendinant padedama užtikrinti energetinį saugumą. Manau, norėdami pasiekti šį tikslą turime ne tik palaikyti tam tikrus infrastruktūros statybos darbus, bet taip pat vadovautis nešališku požiūriu į visus įvairius projektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Šiuo metu Europos Sąjunga yra svarbiausia tarptautinės energetikos rinkos veikėja. Vis dėlto ES turi labai mažai žaliavų, todėl turi daug jų importuoti. Dėl šios paprastos priežasties kyla klausimų apie energijos tiekimo saugumą ir mūsų žemyno priklausomybę nuo plačiojo pasaulio. Jau daugelį metų šie klausimai Europos Sąjungoje kelia didelį susirūpinimą. Todėl aš ir mano kolegos Parlamento nariai balsavome už tai, kad būtų patvirtinta rezoliucija, kuria Europos Sąjunga raginama įvairinti savo paslaugų teikėjus, siekiant ateityje išvengti su tiekimu susijusių problemų, ir šiame sektoriuje sukurti griežtesnį strateginį požiūrį. Balsuodama už šią rezoliuciją taip pat norėjau pabrėžti, kad energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti Europos Sąjungos prioritetas. Iš tikrųjų, mano manymu, taip geriausiai galima sumažinti ES energetinę priklausomybę ir kartu – dar svarbiau – kovoti su pastaruoju metu neatidėliotinu dalyku, t. y. klimato kaita.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam pranešimui ir pirmiausia noriu padėkoti pranešėjai, šešėliniams pranešėjams už pirmąją energetikos strategiją po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Strategija atspindi pagrindinius iššūkius – solidarumą energetikos srityje ir energetikos tiekimo saugumą. Pirmiausia, valstybės narės turi įgyvendinti jau priimtus teisės aktus energetikos srityje. Antra, turi būti sukurta bendra energetikos rinka, taip pat atsinaujinančių energijos šaltinių rinka. Trečia, turi būti atnaujinta, modernizuota transeuropinė energetikos infrastruktūra. Todėl ES privalo įveikti visas administracines ir finansines kliūtis, o ES valstybių narių interesai turi būti suderinami ir solidarūs. Visiems projektams turi būti taikomos tos pačios taisyklės, ar tai būtų Jamalo dujotiekis, ar dujotiekis „Nordstream“. Kaip žinia, didėja ES priklausomybė nuo naftą bei dujas tiekiančių šalių. Monopolija Rytų Europos valstybėms narėms kainuoja daug – nėra konkurencijos, vartotojų teisės neapgintos, negalima kurti bendros rinkos. Priklausome nuo iškastinio kuro, kurio ištekliai senka, todėl itin aktualu vystyti ne tik atsinaujinančią energetiką, bet ir investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kartu mažinant klimato kaitą. Didelis dabartinės ES energetikos politikos trūkumas – nesugebėjimas nukreipti ES lėšų į tą sritį, kuri, nepaisant nuosmukio, vis dar tebėra vienas iš svarbiausių Europos vyriausybių, piliečių prioritetų. Centrinis objektas energetikos srityje turi būti vartotojas, jo interesų apsauga, o ES turi siekti užtikrinti palankias energijos kainas vartotojams ir verslui.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Kadenbach (S&D), raštu. (DE) Palankiai vertinu tai, kad pagal šį pranešimą Komisija ir valstybės narės turės užtikrinti, kad ir naujoms, ir esamoms atominėms elektrinėms būtų taikomi aukščiausi saugumo standartai. Taip pat balsavau už šią dalį. Tačiau norėčiau patikslinti, kad mano didžiausias tikslas tebėra atominių elektrinių veiklos sustabdymas. Nors turime pereiti nuo energijos gamybos naudojant iškastinį kurą, atominė energija – ne alternatyva. Galima rizika tebėra pernelyg didelė, be to, vis dar neišspręstas galutinio branduolinių atliekų laikymo klausimas. Skatinimas naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energijos išteklius – puikiai žinomas atominės energetikos srities lobistų argumentas, kurį jie vartoja norėdami sušvelninti nemalonias kalbas apie atominę energiją. Vis dėlto nederėtų naudotis klimato kaita savo atominės energijos plėtrai pateisinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu. (PL) Šiuo metu energetikos politika yra ypač svarbi Europos Sąjungos veiklos sritis. Europos Sąjungos institucijos turėtų teikti pirmenybę apsisaugojimui nuo kaimyninėse šalyse galinčių kilti energetikos krizių ir energetinio saugumo valstybėse narėse užtikrinimui. Labai svarbu užtikrinti energetikos politikos ir aplinkos apsaugos pusiausvyrą. Todėl turime skatinti kuo daugiau naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Taip galėsime ne tik sumažinti išmetamą kenksmingųjų medžiagų kiekį, bet ir veiksmingai apriboti ES rinkos priklausomybę nuo energijos tiekimo iš užsienio šalių.

Siekiant užtikrinti energetinį saugumą, kuris labai svarbus visiems valstybių narių piliečiams, būtina skatinti palaikyti gerus Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, visų pirma tiekiančių Europai išteklius, santykius. Taip pat labai svarbu įvairinti naftos ir dujų tiekimo būdus, kad kaimyninėse šalyse kilus energetikos krizėms Europos Sąjunga būtų mažiau pažeidžiama.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Darni Europos energetikos strategija – pagrindinė energijos tiekimo užtikrinimo sąlyga, todėl privalu į ją įtraukti visus energijos tiekimo aspektus. Tinkamas energijos tiekimas taip pat svarbus ekonomikos klestėjimui, nes tai padeda kurti naujas darbo vietas. Palankiai vertinu tai, kad pranešime pabrėžiamos ES valstybių narių biomasės išteklių galimybės gaminti didelį kiekį antrosios kartos biokuro. Per kelerius kitus metus privalu gerokai sumažinti iš iškastinio kuro gaminamos energijos vartojimą. Biomasės vaidmuo keičiant naftą ir dujas kitais ištekliais gali būti labai svarbus. Siekiant užtikrinti nepriklausomumą ir energijos tiekimo saugumą, energetikos srityje taip pat turi būti galima naudotis būtinais ištekliais. Žemės ūkis gali visokeriopai padėti pasiekti ES 2020 m. tikslus. Turime suvokti ateities ženklus ir investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius bei ekologiškas technologijas. Palaikau tas šio pranešimo dalis, kuriose raginama imtis priemonių, skirtų darniai tarptautinės svarbos Europos energetikos politikai sukurti.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pranešimą dėl energetikos strategijos, nes jis yra dalykiškas indėlis į Europos lygmens diskusijas šia tema ir jame nustatomos būsimos Europos energetikos politikos gairės. Ne paslaptis, kad šiandien Europos Sąjungoje kyla daug iššūkių; kaip žinome, ji tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio. Lisabonos sutartis buvo pirmasis žingsnis, žengtas siekiant pakeisti įvykių kryptį, nes joje nustatyta tvirta teisinė sistema ir teisinis pagrindas (194 straipsnis), kuriais remiantis galima imtis veiksmų energetikos politikos srityje. Joje nustatyti aiškūs tikslai, įskaitant veikiančios bendros energetikos rinkos, energijos tiekimo saugumo ir vartojimo efektyvumo užtikrinimą ir skatinimą kurti energetikos tinklus bei naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Todėl manau, kad šis dokumentas gali būti labai naudingas stengiantis sukurti ir įgyvendinti bendrą energetikos strategiją, kuri per ateinančius dešimtmečius gali padėti sustiprinti Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą dėl naujos energetikos strategijos Europai, pagal kurį bet kokia būsimąja strategija turėtų būti siekiama įgyvendinti pagrindinius Lisabonos sutartyje išdėstytus bendros energetikos rinkos, energijos tiekimo saugumo, energijos vartojimo efektyvumo, energijos taupymo, naujų ir atsinaujinančiųjų energijos formų plėtojimo ir energetinių tinklų propagavimo tikslus; be to, tokia strategija turi padėti užtikrinti prieinamas energijos kainas, kurios būtų naudingos visiems vartotojams, skatinti naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius pagal tvarios energijos gamybos programą ir plėtoti sujungtus, bendrus, tarpusavyje sąveikaujančius pažangiuosius energetinius tinklus bei turėtų padėti mažinti priklausomybę nuo energijos importo ir didinti vietoje vykdomą atsinaujinančiosios energijos gamybą, tačiau kartu palaikyti konkurencingumą ir pramonės augimą bei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. (PT) Energetikos strategijoje Europai 2011–2020 m. nustatytos bendrosios gairės, kuriomis siekiama stiprinti neseniai apibrėžtą energetikos vidaus rinką. Šiuo pranešimu stiprinamos konkurencingumo ir rinkos priemonės, tačiau pats pranešimas nėra plataus užmojo atsinaujinančiųjų energijos formų ar mažesnio energijos suvartojimo požiūriu. Be to, jame tinkamai neatsižvelgiama į mikrogeneraciją ar lygybę energijos tiekimo požiūriu. Galiausiai šiame pranešime Europos energetinis saugumas susiejamas su glaudžiu bendradarbiavimu su NATO. Dėl šių ir kitų priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šis pranešimas – odė branduolinei energijai, anglies dioksido rinkai ir projektui „Desertec“. Be to, jame rekomenduojama glaudžiai bendradarbiauti su NATO. Vadovaudamasis savo propaguojamais ekologijos ir taikos principais, balsuoju prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Komisija nustatė tris aiškius ir plataus užmojo Europos energetikos politikos tikslus: pereiti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos sistemos, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir užtikrinti, kad būtų stiprinamas ES konkurencingumas ir kad energija visiems vartotojams būtų tiekiama už prieinamą kainą. Norint pasiekti šiuos tikslus reikės įdėti labai didelių finansinių ir žmogiškųjų pastangų.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai suteikiama tvirta teisinė sistema ir teisinis pagrindas – l94 straipsnis, – pagal kuriuos ji gali imtis veiksmų energetikos politikos srityje. Norint iki 2020 m. pasiekti klimato ir energetikos teisės aktų rinkinio tikslus „20–20–20“, reikia nustatyti ilgalaikę viziją ir naują energetikos strategiją. Europos Sąjunga privalo parodyti, kad ji turi valios ir yra užsibrėžusi pasiekti šiuos tikslus. Šiandien Europos Sąjunga tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio. Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga įtrauktų energetikos klausimus į savo politikos kryptis ir išorės veiksmus. Be to, turime skatinti ilgalaikį investavimą Bendrijos teritorijoje. Reikia teikti didžiausią pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui ir energijos taupymui, visų pirma patvirtinant efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planą ir paskatų Europos lygmeniu naudotis atsinaujinančiąja energija programą.

Europos Sąjunga taip pat turi kuo labiau stengtis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Galiausiai turime ypač daug dėmesio skirti Europos Sąjungos konkurencingumui ir ekonominio energijos prieinamumo Europos pramonei ir privatiems vartotojams užtikrinimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Savo pranešime pranešėja nagrinėja, kaip būtų galima pagerinti Europos energijos tiekimo sistemą, o tai – palankiai vertintinas dalykas. Vis dėlto, atrodo, pasiekti šį tikslą galima tik didinant ES įtaką energetikos sektoriuje. Vienų šalių energetikos politika labai skiriasi nuo kitų šalių vykdomos energetikos politikos. Europoje iš esmės nesutariama dėl branduolinės energijos vartojimo ir visų pirma dėl atsinaujinančiųjų energijos formų naudojimo.

Dėl šios priežasties ir todėl, kad, mano manymu, ir toliau patys turėtume nuspręsti, kaip mums bus tiekiama energija, esu įsitikinęs, kad pavienės valstybės narės turėtų pačios nustatyti savo energetikos politiką. Todėl balsavau prieš šį pakeitimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už L. Kolarskos-Bobińskos pranešimą, nes žinau, kad šiuo metu kelyje Europos energetikos ateities link esama kliūčių ir sunkumų, kuriuos privalu įveikti. Yra nemažai uždavinių, kuriuos Europa ketina tvirtai ir ryžtingai išspręsti: labai opiu metu, kai Europa tebesprendžia, kaip išbristi iš ne vienam sektoriui įtakos turėjusios ekonomikos krizės, jos energetikos sistemai reikia didelių investicijų. Atsižvelgdamas į dabartinę ES padėtį manau, kad atėjo laikas įgyvendinti naują energetikos strategiją kartu siekiant įgyvendinti klimato kaitos teisės aktų rinkinyje nustatytus tikslus „20–20–20“. Būtų naudinga geriau paskirstyti ES biudžeto lėšas ES energetikos ir klimato politikos kryptims. Pasiūlymas sukurti priemones, kuriomis būtų skatinama plėtoti ir atnaujinti energijos tiekimo tinklus, taip pat būtų įdomi strategija, kurią palaikyčiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m. (2010/2108(INI)), nes kaip ir pranešėja manau, kad įtraukus atskirą energetikos skyrių, dabar Lisabonos sutartis yra tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje.

Todėl labai svarbu nagrinėti vėluojančio ar nebaigto energetikos srities teisės aktų įgyvendinimo ir visapusiškų energetikos strategijų trūkumo problemas, kurioms spręsti Komisija turi imtis tvirto vadovaujančio vaidmens, o valstybės narės turėtų aiškiai ir įtikinamai rodyti ryžtą ir suteikti paramą. Atsižvelgiant į tai, dokumentas „Nauja energetikos strategija Europai 2011–2020 m.“ yra pirmasis žingsnis siekiant išsamios ES energetikos politikos įgyvendinant strategiją „ES 2020“.

Norėčiau pabrėžti šiuos į siūlomą ES strategiją įtrauktus aspektus: paramos šiuolaikiškiems integruotiems tinklams ir energijos tiekimo saugumo užtikrinimą, energetikos srities mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimą ir užtikrinimą, kad įgyvendinant ES energetikos politiką daugiausia dėmesio būtų skiriama vartotojams ir visuomenei.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Lisabonos sutartyje nustatyti aiškūs energetikos politikos tikslai: užtikrinti veikiančią bendrą energetikos rinką, tiekimo saugumą, energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti energetikos tinklų kūrimą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą. Todėl ES reikia patvirtinti naują strategiją, skirtą energetikos sektoriui, kurią įgyvendinus būtų galima pasiekti šiuos tikslus ir klimato teisės aktų rinkinio tikslus „20–20–20“.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu.(ES) Atsižvelgusi į tai, kad anglies deginimui teikiama pernelyg didelė reikšmė, galiausiai mūsų frakcija, balsuodama dėl šios rezoliucijos, susilaikė. Nepaisant to, kad nepatvirtinti du svarbiausi pakeitimai (dėl 32 ir 52 dalių), mūsų frakcijai tebėra sudėtinga pritarti dabartinio turinio pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu.(PL) L. Kolarskos-Bobińskos pranešimu atkreipiamas dėmesys į dideles problemas, pvz., į tai, kad nėra suderintos energetikos politikos, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į pavienių valstybių narių ypatumus ir į būtinybę importuoti energijos išteklius iš trečiųjų šalių. Iš prognozių matyti, kad ateityje priklausomybė nuo žalios naftos tik didės, todėl privalu į energetikos strategiją įtraukti daug aspektų, taip pat tarptautinį aspektą, kurio mastas neapsiribotų Europos Sąjunga. Atsižvelgdama į geografinį valstybių narių ir Rusijos artumą, Europos Sąjunga turėtų stengtis tinkamomis sąlygomis glaudžiau bendradarbiauti su mūsų rytiniais kaimynais. Taip pat turėtume sutelkti savo pastangas ir nukreipti jas Lisabonos sutarties tikslų pasiekimo link ir taip siekti sukurti bendrą energetikos rinką bei kartu užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Norint pasiekti šiuos tikslus, būtina investuoti į tinklų infrastruktūrą, nes tai paskatintų regioninių energetikos rinkų integravimą, be to, reikia atnaujinti visos Europos energetikos tinklus. Kaip teisingai siūlo L. Kolarska-Bobińska, pastačius naujus terminalus, kuriais būtų galima tiekti dujas iš viso pasaulio, būtų galima atrasti naujus dujų importo šaltinius, ypač tokiuose regionuose kaip Vidurinė Azija, kuriuose gausu šių išteklių. Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzek ir buvęs Europos Komisijos Pirmininkas Jacques Delors taip pat siūlė skirti finansinę paramą infrastruktūros plėtrai, nes atnaujintas ir išplėstas energetikos tinklas yra esminė nuoseklios energetikos politikos sukūrimo sąlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – ES tampa vis svarbiau ir toliau vadovautis strateginiu požiūriu į energetiką, nes ištekliai tampa prekėmis, parduodamomis tam tikram terminui, o kitų pasaulio šalių režimų lyderiai ir toliau naudoja šiuos negausius išteklius tik savo reikmėms. Nors galiu pritarti teiginiui, kad energijos taupymas gali būti veiksmingas problemos sprendimo būdas, taupymas tėra būtino platesnio požiūrio dalis. Labai svarbu plėtoti energetikos srities technologijas, pvz., kurti tvarių energijos išteklių sintezę ir junginius. Tačiau tai pasiekti bus galima tik palaikant energetinį saugumą kaip politikos kryptį, įgyvendinamą kartu su kitomis Vakarų agentūromis, pvz., su NATO.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Siekiant įgyvendinti naujas Lisabonos sutartimi nustatytas politikos kryptis, būtina patvirtinti Europai skirtą energetikos strategiją. Dabar nustatytas tvirtas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tvarumu, tiekimo saugumu, energijos tinklų tarpusavio ryšiu ir solidarumu grindžiamas iniciatyvas energetikos srityje. Į Europos Parlamentui pateikto struktūrinio plano tikslus reikėtų įtraukti bendros energetikos rinkos sukūrimą, energijos tiekimo saugumo ir energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimą. Akivaizdu, kad, esant dabartinei Europos energetikos sektoriaus padėčiai, dabar kyla ir ateityje kils daug uždavinių. ES tampa vis labiau priklausoma nuo energijos importo iš užsienio, o tuomet, kai vis dar jaučiami ekonomikos krizės padariniai, reikia daugiau investuoti į ES energetikos gamybos sistemą. Norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu geriau naudotis atsinaujinančiosios energijos formų teikiamomis galimybėmis ES ir kartu užtikrinti, kad įgyvendinant Europos energetikos politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas vartotojams ir visuomenei. Dėl minėtų priežasčių balsavau už šį dokumentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Kadangi numatoma, kad 2030 m. 70 proc. ES energijos bus importuojama, dažnai iš nestabilių regionų, tiekimo saugumas turi būti ES prioritetas, o šia rezoliucija nustatoma ES kovos su šia priklausomybe strategija. Visų pirma, ES turėtų teikti pirmenybę energijos vartojimo efektyvumui, nes tai yra veiksmingiausias visos ES vartotojų išlaidų mažinimo būdas. Be to, šioje rezoliucijoje Komisija raginama užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinami visi galiojantys teisės aktai, įskaitant bendros energetikos rinkos teisės aktus, ir pakartojamas Parlamento raginimas plačiau naudoti pažangiuosius skaitiklius, kurie turėtų padėti pagerinti vartotojams teikiamų paslaugų kokybę ir suteikti vartotojams galimybę geriau kontroliuoti jų suvartojamos energijos kiekį.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0616/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjunga turėtų aktyviai prisidėti siekiant užtikrinti, kad Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais būtų perspektyvi ir skaidri, ypač prisitaikymui, miškininkystei, veiksmingam išteklių naudojimui, technologijų perdavimui, stebėsenai, atsiskaitymui ir tikrinimui skiriamo finansavimo požiūriu.

Todėl ES, plėtodama veiksmingų tarptautinio bendradarbiavimo klimato kaitos srityje priemonių kūrimo remiantis Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija politikos kryptis, taip pat turėtų sudaryti geresnes sąlygas prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu. Taip pat verta pažymėti išsivysčiusioms valstybėms tenkančią istorinę atsakomybę už negrįžtamą klimato kaitą ir jų įsipareigojimą padėti besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims prisitaikyti prie šių pokyčių, įskaitant įsipareigojimą teikti finansinę paramą nacionalinėms prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų programoms kaip svarbioms prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms, skatinančioms savarankiškumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Likus savaitei iki Kankūne vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl šio aukščiausiojo lygio susitikimo tikslų. Žmonės dar labai gerai prisimena nesėkmingą Kopenhagoje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą, į kurį dėjome labai dideles viltis, tačiau visi tikimės, kad kita galimybė paskatinti tarptautinį bendradarbiavimą klimato kaitos klausimais netaps dar viena praleista proga. Deja, nemanau, kad ketvirtadienį, per praėjusį plenarinį posėdį, patvirtinta rezoliucija itin naudinga. Aš ir mano kolegos iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos norėjome išlaikyti nustatytą tikslą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes tai galėtų būti geras derybų su JAV ir Kinija pagrindas. Vis dėlto Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui ir Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai pavyko patvirtinti neįgyvendinamą tikslą sumažinti šių dujų kiekį 30 proc. Nemanau, kad šis vienašališkas požiūris yra gera žinia artėjančioms deryboms Kankūne, ir, mano manymu, gaila, kad ši rezoliucija, kuriai nepritariau, buvo patvirtinta.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikiau šią rezoliuciją. Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimais metu nepavyko pasiekti konkrečių įsipareigojimų. Tolimesnės derybos Vokietijoje ir Kinijoje taip pat neatnešė lauktų rezultatų, todėl daug vilčių yra dedama į Kankūne vyksiančią konferenciją, kurioje turi būti susitarta dėl esminių sprendimų – išsamaus tarptautinio susitarimo dėl veiksmų po 2012 m., kurie atitiktų vėliausius mokslo atradimus ir ketinimus iki 2020 m. sustabdyti atmosferos šilimą, o iki 2050 m. pasiekti, kad visuotinis atšilimas nesiektų daugiau nei 2 laipsnių, lyginant su 1990 m. lygiu. Pritariu rezoliucijoje išdėstytai pozicijai, kad Europos Sąjunga turi imtis pagrindinio vaidmens derantis dėl klimato kaitos ir aktyviai prisidėti prie to, kad Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais atneštų konkrečių rezultatų. Europos Sąjunga yra vienintelė, kuri yra patvirtinusi įpareigojančius klimato kaitos mažinimo tikslus ir ketina prisiimti dar didesnius, todėl ji turi būti suinteresuota, kad tokius įsipareigojimus prisiimtų ir kitos valstybės, nes nuo to priklauso ES ekonomikos augimas ir konkurencingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Likus kelioms dienoms iki konferencijos klimato kaitos klausimais Kankūne pradžios bendroje rezoliucijoje, dėl kurios Parlamentas balsavo, viso pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovai raginami „per derybas parodyti iš tiesų tvirtą politinį vadovavimą ir ryžtą“. Mums reikia konkrečių ir skubių priemonių, nes padėties įvertinimas griežtas: tikėtina, kad esant dabartinei padėčiai mūsų prisiimti įsipareigojimai nepadės sumažinti dėl klimato kaitos daromos žalos. Trumpai tariant, mūsų vyriausybės turi dėti daugiau pastangų per derybas parodyti iš tiesų tvirtą politinį vadovavimą ir ryžtą ir jos turi tai daryti greičiau. Per derybas Europos Sąjungos vaidmuo turi būti vadovaujamasis, o jos pozicija – vieninga, kad diskutuodama su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis ji galėtų daryti tam tikrą įtaką. Prašome, kad tikslai būtų platesnio užmojo. Privalome patvirtinti tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES, palyginti su 1990 m. lygiu (pasiūlymo 16 dalis). Nors tiesa tai, kad kova su klimato kaita pastaraisiais metais buvo vienas svarbiausių politinių uždavinių, iki šiol nematėme rezultatų, kurių buvo tikėtasi. Pvz., kalbant apie 2020 m. nustatytus energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir siekį, kad atsinaujinančiosios energijos dalis būtų 20 proc., pasiekti rezultatai nedidėja. Kankūne vyksianti konferencija – galimybė pagerinti padėtį; nepraleiskime jos dar kartą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi Europos Sąjunga turi imtis lyderės vaidmens klimato kaitos derybose, nes po nuviliančių Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimais rezultatų, būtina atkurti pasitikėjimą tarptautinėmis derybomis dėl kovos su klimato kaita. Pritariu Europos Parlamento raginimui imtis konkrečių priemonių dėl miškų naikinimo sustabdymo bei siūlymui kurti efektyvią pasaulinę prekybos taršos leidimais rinką. Norėčiau pabrėžti, jog turi būti labiau stengiamasi gamtiniu būdu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes tai skatintų biologinės įvairovės išsaugojimą. Tikiuosi, kad Kankūne bus susitarta dėl esminių sprendimų, kurie atitiktų vėliausius mokslo atradimus, kad būtų galima užtikrinti visų šalių, tautų ir ekosistemų išlikimą.

Be to, labai svarbu klimato kaitos konferencijoje priimti esminius sprendimus dėl finansavimo, ypač dėl prisitaikymo, miškininkystės, išteklių naudojimo veiksmingumo, technologijų perdavimo, stebėsenos, atsiskaitymo ir tikrinimo finansavimo pridėtinės vertės. Taip pat labai svarbu užtikrinti visišką skaidrumą ir tvirtus politinius įsipareigojimus skubiai suteikti finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais sėkmė labai svarbi siekiant užtikrinti Jungtinių Tautų remiamo derybų proceso patikimumą. Todėl labai svarbu patvirtinti konkrečius įsipareigojimus ir įgyvendinamus tikslus. Labai svarbu susitarti dėl tokių aspektų kaip miškų apsaugos, technologijų perdavimo besivystančioms šalims ir finansavimo politikos kryptys.

Jei nepavyks pasiekti visuotino susitarimo, Europa turėtų ir toliau būti pasirengusi apsvarstyti antrąjį pagal Kioto protokolą prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį, tačiau turėtų nustatyti sąlygas, ypač dėl protokolo aplinkosauginio naudingumo, švarios plėtros mechanizmo pertvarkymo ir įsipareigojimų, kuriuos turėtų prisiimti didžiausios pasaulio teršėjos, pvz., Kinija ir JAV.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pirminė rezoliucijos dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais forma buvo gerokai pakeista, o įtraukus Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktus pakeitimus jos turinys labai suprastėjo. Neatsižvelgdamas į tai balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad siekiant kovoti su klimato kaita reikia skubiai imtis koordinuotų veiksmų tarptautiniu lygmeniu ir kad visoje rezoliucijoje tebėra nemažai teigiamų aspektų, be to, ji yra svarbus ES indėlis į Kankūne vyksiančią konferenciją. Pranešime kritiškai vertinama pasiruošimo konferencijai stoka, pabrėžiama būtinybė bent 40 proc. sumažinti išmetalų kiekį, o ES ir valstybės narės raginamos įgyvendinti vadinamąjį klimato teisingumo principą. Pranešime taip pat pabrėžiama išsivysčiusių šalių prisiimta istorinė atsakomybė ir primenami jų finansiniai įsipareigojimai bei oficialios paramos vystymuisi tikslas, kuriam reikėtų skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Svarbiausias dalykas – biologinė įvairovė ir ekosistemų išsaugojimas, be to, taip pat pripažįstama teisė gauti geriamojo vandens, būtinybė išsaugoti miškus ir parengti apželdinimo miškais politiką. Galiausiai pranešime teisingai pažymima, kad neišnaudojamos energijos taupymo galimybės, ir pabrėžiama būtinybė didinti pastatų ir transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Klimato kaita – pasaulinio masto svarbos problema, todėl norint ją išspręsti reikia priimti bendrus sprendimus. Vis dėlto vienašališkai prisiimti įsipareigojimai yra teigiamas ženklas, taigi ir pageidaujamas, tačiau to nepakanka.

Nors tam tikrais duomenimis patvirtinama, kad ES nebus viena tų, kurie nuo didėjančio CO2 kiekio nukentės labiausiai, tai dar nereiškia, kad neturėtume jausti atsakomybės, įskaitant atsakomybę už praeities veiksmus. Todėl negalime atsiriboti nuo įsipareigojimo apčiuopiamai prisidėti prie išmetalų mažinimo, nors verta pabrėžti, kad mūsų pastangos iš esmės yra diplomatinio pobūdžio.

Visų pirma turime sutarti tam tikrais pagrindiniais klausimais ir tada spręsti juos kartu su kitais veikėjais. Iš tikrųjų, gali atsirasti labai stipri paskata veikti pavieniui, tačiau reikėtų nuo jos atgrasyti visais įmanomais būdais; kitaip kaina, kurią mūsų gamybos sistema jau pradeda mokėti – ir, jei tai duoda rezultatų, ją moka noriai, – bus mokama be reikalo.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už 2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Kankūne vyksiančios JT konferencijos klimato kaitos klausimais, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas bendras tikslas apriboti bendrą kasmetinį pasaulio vidutinės paviršiaus temperatūros kilimą iki 2 ºC (2 ºC tikslas). Jei nepavyks pasiekti 2 ºC tikslo, padariniai gali būti labai dideli. Iki 40 proc. rūšių atsidurs ties išnykimo riba, dėl kylančio jūros lygio ir padažnėjusių ekstremalių oro sąlygų milijonai žmonių bus perkelti iš savo gyvenamųjų vietų, pasėlių derlius sumažės, maisto kainos išaugs ir pasaulio ekonomikos mastas sumažės mažiausiai 3 proc. Moksliniai argumentai apie klimato kaitą ir jos poveikį yra daugiau nei akivaizdūs. Todėl labai svarbu sukurti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima stebėti tinkamą šių priemonių įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo apibrėžti ir pradėti taikyti vadinamąjį klimato teisingumo principą, taigi į būsimas tarptautines derybas klimato klausimais įtraukti teisingumo išlygą. Manau, jei neapribosime klimato kaitos, tai bus didžiausia neteisybė, nes ypač nukentės skurdžiai gyvenantys neturtingų šalių žmonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Balsuoju už daugumą šiame pranešime pateiktų priemonių ir pasiūlymų. Po nuviliančių Kopenhagoje vykusios konferencijos klimato kaitos klausimais rezultatų būtina atkurti pasitikėjimą tarptautinėmis derybomis dėl kovos su klimato kaita. Europos Sąjunga vėl turi imtis pagrindinio vaidmens derantis dėl klimato kaitos ir aktyviai prisidėti prie to, kad per Kankūne vyksiančią konferenciją klimato kaitos klausimais būtų prisiimti labiau dalykiniai, skaidresni ir drąsesni įsipareigojimai.

Taip pat manau, kad Europos Sąjunga turėtų stengtis imtis intensyvesnių diplomatinių veiksmų klimato politikos srityje ir siekti sudaryti tvirtus politinius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu plėtodama politikos kryptis, kuriomis siekiama sukurti veiksmingas tarptautinio bendradarbiavimo aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityje priemones. Taip pat manau, kad stengdamasi pasiekti drąsesnių ir platesnio užmojo rezultatų, Europos Sąjunga paskutiniu aukščiausiojo lygio COP 16 derybų etapu turėtų suteikti pagrindiniam savo derybininkui lanksčius įgaliojimus reaguoti atsižvelgiant į derybose susiklosčiusias aplinkybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Europos Sąjunga turi kalbėti vienu balsu ir parodyti, kad per Kankūne vyksiančią konferenciją klimato kaitos klausimais jos pozicija bus plataus užmojo ir įtikinama. Negalima leisti, kad pasikartotų Kopenhagos konferencijos nesėkmė. Mums reikia konkrečių ir skubių priemonių, nes padėties įvertinimas griežtas: tikėtina, kad esant dabartinei padėčiai mūsų prisiimti įsipareigojimai nepadės sumažinti dėl klimato kaitos daromos žalos. Per derybas Europos Sąjungos vaidmuo turi būti pagrindinis, o jos pozicija – vieninga, kad diskutuodama su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis ji galėtų daryti įtaką. Pagrindinis tikslas, kurį reikia pasiekti, – iki 2020 m. 30 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Taip pat privalome užtikrinti, kad pramoninės šalys, pvz., Jungtinės Amerikos Valstijos įsipareigotų padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti kovojant su miškų naikinimu, dykumėjimu ir pan. Atėjo laikas mūsų vyriausybėms kritiškai įvertinti mums kylančius klimato srities uždavinius ir pasiekti politinį sutarimą, kuris suteiktų galimybių įgyvendinti tikrą pasaulinio masto kovos su klimato kaita politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu. (FR) Per Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpį 2008 m. Europos Sąjunga patvirtino plataus užmojo tikslą iki 2020 m. 20 proc. sumažinti CO2 išmetalų kiekį. O dabar kitos šalys, dalyvaujančios tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos, jau nenoriai pritaria šiam tikslui. Jei nebus pasiektas tarptautinis sutarimas šiuo klausimu, šis Europos tikslas taip pat gali reikšti, kad kai kurių ekonomikos sektorių įmonės Europoje nebegebės konkuruoti tarptautiniu lygmeniu.

Taigi pasiūlymas nustatyti naują tikslą – Europos Sąjungoje 30 proc. sumažinti CO2 išmetalų kiekį – visiškai neproporcingas, todėl balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Šiandien Parlamento patvirtinta pozicija nepadės Europos Sąjungai užimti patikimos padėties siekiant per kitą savaitę Kankūne vyksiančios konferencijos derybas susitarti su savo partneriais.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais, nes manau, kad Parlamentas turėtų pasiųsti aiškią žinią pasaulio lyderiams, jog siekiant pereiti į Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija ir Kioto protokolu nustatytą lygį, jie per derybas turi parodyti politinį vadovavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Neatsižvelgiant į diskusijas dėl klimato kaitos priežasčių ir į patikras, ar žmogaus veikla lėmė klimato kaitą ir ar galima pakeisti jos padarinius, dabar tapo aišku, kad šis klausimas turi itin rimtų padarinių labai įvairioms žmonių gyvenimo sritims ir kad dėl to kyla pasaulinio lygmens pusiausvyros suardymo grėsmė. Todėl turime ir toliau atidžiai ir susirūpinę stebėti šį klausimą. Visų pirma, dėl klimato kaitos grėsmingai pakilo jūros lygis, prasidėjo priverstinė migracija ir kova dėl galimybės naudotis vandenimis ir derlingesne žeme, kaip Sudane, kur klajokliai gyvulių augintojai ir sėslūs ūkininkai priversti kovoti vieni su kitais. Europos Sąjunga turi aktyviai dėti pastangas pasauliniu lygmeniu ir kuo labiau stengtis stebėti šią problemą bei ieškoti ilgalaikių sprendimų, kuriuos priėmus geriausiu atveju būtų galima suderinti mokslo pažangą su technologijų pažanga, gyventojų vystymąsi – su aplinkos kokybe ir pagarba gamtai. Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais – puiki galimybė siekti šio tikslo siekiant nustatyti platesnio masto tikslus ir patvirtinti tvirtesnį bei išsamesnį kolektyvinį įsipareigojimą kovoti su šia problema.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Palaikau sumanymą, kad per Kankūne vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais būtų sudarytas privalomas susitarimas, į kurį būtų įtraukta tarptautinė sankcijų sistema. Akivaizdu, kad toks susitarimas bus prasmingas tik jeigu jis bus privalomai taikomas didžiausioms pasaulio teršėjoms: JAV, Kinijai ir Indijai. ES buvo kovos su klimato kaita lyderė ir ji turėtų būti skatinama remtis šia lyderyste, tačiau nederėtų pamiršti didelių pastangų, kurias jau įdėjo mūsų pramonė, atsakydama į privalomą išmetalų kiekio mažinimą Europoje. Reikėtų pažymėti, kad ES išmetama apie 15 proc. visų pasaulio išmetamųjų teršalų, ir manoma, kad iki 2030 m. šis procentinis dydis sumažės iki 10 proc., o JAV, Kinijoje ir Indijoje išmetama pusė visų pasaulio išmetamųjų teršalų, be to, šis skaičius toliau didėja.

Todėl negaliu pritarti pasiūlymui, kad ES, užuot siekusi 20 proc. apriboti savo išmetamą CO2 teršalų kiekį, turėtų vienašališkai padidinti šią ribą iki 30 proc., jeigu tai nebus tinkamai suderinta su kitomis šalimis, ypač su JAV. Tai nereiškia, kad reikėtų supaprastinti ES siekius. Priešingai, manau, kad net jei kiti veikėjai prie mūsų neprisijungs, norėdami padidinti savo konkurencingumą turėtume ir toliau sutelkti pastangas į mokslinius tyrimus, technologines inovacijas, susijusias su anglies sudedamosios dalies neturinčiais energijos ištekliais, energijos vartojimo efektyvumą ir aplinką tausojančių darbo vietų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje kartojamos tos pačios Parlamento pozicijos, patvirtintos prieš Kopenhagoje vykusią konferenciją klimato kaitos klausimais, spragos, trūkumai ir klaidos, nes nepripažįstamos itin didelės šios konferencijos nesėkmės priežastys. Diskutuojant vis dar pernelyg daug orientuojamasi į išmetalų kiekio mažinimo tikslus ir nepakankamai dėmesio skiriama šių tikslų pasiekimo būdams, todėl nyksta pasitikėjimas visomis diskusijomis. Raginama vadovautis rinkos principais, tačiau jau įrodyta, kad rinkos priemonėms būdinga neveiksmingumas ir iškraipymai. Diskusijoms dėl iškraipymų, kuriuos lėmė vadinamųjų lankstumo mechanizmų įdiegimas, ir dėl būtinybės juos panaikinti ar pakeisti to nepakanka. Kai didžiausios pasaulio istorijoje teršėjos, kaip antai JAV, kuriose išmetamas teršalų kiekis vienam gyventojui yra didžiausias pasaulyje ir kurios nenori prisiimti didelių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų, prilyginamos besiformuojančios ekonomikos šalims, pvz., Kinijai ir Indijai, kurių išmetamųjų teršalų kiekis vienam gyventojui atitinkamai 10 ir 4 kartus mažesnis nei JAV išmetalų kiekis, akivaizdžiai neteisingai suprantama „bendros, bet diferencijuotos atsakomybės“ principo reikšmė ir didelė jo svarba.

Dėl finansavimo pritaikymo ir mažinimo besivystančiose šalyse tai ir toliau neatsižvelgiama į griežtus šias šalis slegiančius suvaržymus, pvz., į didelę neteisingą užsienio skolą, kurią turi mokėti mažiausiai išsivysčiusios šalys. Neatsižvelgiant į kai kuriuos teigiamus aspektus, visas rezoliucijos turinys nevertas mūsų paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu. (IT) Po Kopenhagoje vykusios konferencijos nesėkmės pagaliau tikimės žengti į priekį. Palankiai vertinu šią rezoliuciją dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais, visų pirma Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pateiktus pakeitimus, kuriuose išdėstytas apgalvotas ir pragmatiškas principas: nesant konkrečių kitų svarbiausių pasaulio veikėjų įsipareigojimų, ES negali vienašališkai nuspręsti padidinti išmetamųjų teršalų mažinimo kvotos.

Žinoma, Europa turi ir toliau vadovauti kovai su šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, tačiau negalima kovoti dėl gamtosauginės ideologijos, pagal kurią nereikalaujama prisiimti bendros atsakomybės, o to rezultatas – baudžiama šimtai tūkstančių mažųjų ir vidutinių Europos įmonių, ypač per krizės laikotarpį.

 
  
MPphoto
 
 

  Karl-Heinz Florenz (PPE), raštu. (DE) Balsavau prieš šiandien pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais (COP 16), nes jaučiu pareigą užtikrinti klimato apsaugą, turiu omenyje tikrovišką klimato apsaugą, kurioje derėtų tvarumas ir ekonominė plėtra. Balsuoti prieš pranešimą, kurį rengiant mano vaidmuo buvo labai svarbus, man yra didelis žingsnis. Vis dėlto šis pasiūlymas dėl rezoliucijos – „svajonė apie ekologiškus vamzdynus“, kuriuo siekiama pernelyg didelių ir neįgyvendinamų tikslų. Mums pavyko atremti kai kuriuos reikalavimus, pvz., apriboti vidutinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C. Jei būtume siekę šio tikslo, būtume turėję per kitus dešimt metų sumažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį iki nulio ir siekti, kad trumpuoju arba ilguoju laikotarpiais išmetalų kiekio lygis būtų neigiamas. Dėl vienašališko sprendimo padidinti ES įsipareigojimus, susijusius su išmetalų mažinimu, mums nepavyko pasiekti savo tikslo neatsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tai deryboms nenaudinga ir kad mums trūksta tyrimų apie tai, kaip bus pasiekti konkretūs išmetalų mažinimo tikslai. Turime vengti kelti tokius reikalavimus, nes rizikuojame netekti mūsų partnerių visame pasaulyje pasitikėjimo, ypač tų, kurie vis dar abejoja, ar prie mūsų prisijungti. Patikimumas – šiuo metu didžiausias mūsų turtas. Esu įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti patikimumą Europos pozicija turi būti vieninga. Todėl palaikau Tarybą ir Komisiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu. (FR) Viltys žlugo, kai per Kopenhagoje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą nepavyko nustatyti plataus užmojo kovos su pasaulio klimato atšilimu tikslų. Dabar Europos Sąjunga turi tvirtai laikytis įsipareigojimo per Kankūne vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą pasiekti įtikinamų rezultatų. Siekdamas šio tikslo Parlamentas patvirtino rezoliuciją, kuria siekiama padidinti Europos Sąjungos nustatytą tikslą iki 2020 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį nuo 20 iki 30 proc. Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad nebegalime švaistyti laiko ir kad jei toliau vilkinsime reikalus ir išsisukinėsime, prarasime savo galimybę. Jei norime pasiekti tikrų rezultatų, Europos Sąjunga turi skatinti tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu. (FR) Balsavau prieš galutinį šios rezoliucijos patvirtinimą.

Akivaizdu, kad tikslai, dėl kurių balsavome, neįgyvendinami.

Jei ES vienašališkai patvirtintų tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetalų kiekį, tai turėtų didelių padarinių Prancūzijai konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo požiūriu.

Esama pernelyg daug neaiškumų, darančių deryboms neigiamą įtaką, kad ES galėtų nusistatyti tokius ribojamus tikslus. Praėjusiais metais Europa suklydo pamanydama, kad per Kopenhagoje vykusią konferenciją gali primesti partneriams savo viziją. Jei ES vėl darys tokias klaidas, net nebus svarstomas jos dalyvavimo derybose klausimas.

Apie 30 proc. sumažinimą galėsime kalbėti tik sudarę tarptautinį susitarimą dėl šio skaičiaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Balsavau už rezoliuciją dėl Kankūne vyksiančios konferencijos klimato kaitos klausimais, nes dabar, po nesėkmingo Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo, Europos Sąjunga, siekdama įgyvendinti savo sunkias užduotis, labiau nei bet kada turi būti vieninga. Visų pirma dokumento tekste nustatytas tikslas iki 2020 m. 30 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį siekiant apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki 2 °C. Šioje rezoliucijoje, tikroviškame dokumente, atsižvelgiama į tai, kad valstybėms narėms tenka bendra, bet diferencijuota atsakomybė, kuri atspindi jų vystymąsi ir augimą. Rezoliucijoje taip pat siūloma įsteigti ekologinį klimato fondą, kurį prireikus būtų galima naudoti finansavimui skirti pirmenybę teikiant pažeidžiamoms šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE), raštu. (SL) Balsavau prieš šią rezoliuciją. Mano paaiškinimas toks: ar bent įmanoma suskaičiuoti visus Europos Parlamento narius, prašiusius ES per Kankūne vyksiančią konferenciją kalbėti vienu balsu? Per šiandien vykusį balsavimą paaiškėjo, kad Parlamentas vis dar to nesugeba. Viena pagrindinių ES derybų pozicijų yra ta, kad neturėtume vienašališkai prisiimti jokių naujų įsipareigojimų. Parlamentas nedidele balsų dauguma atmetė šią poziciją. Todėl balsavau prieš šią rezoliuciją. Tikiuosi, Komisijos narė C. Hedegaard laikysis pozicijų, dėl kurių buvo susitarta anksčiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Dan Jørgensen (S&D), raštu.(DA) Danijos socialdemokratai susilaikė per balsavimą dėl įsipareigojimo 40 proc. sumažinti išmetalų kiekį. Socialdemokratai iš esmės palaiko 40 proc. tikslą, tačiau per šį konkretų balsavimą nusprendė palaikyti 30 proc. tikslą, nes jis įgyvendinamas. Tai taip pat atspindi galutiniai rezultatai.

 
  
MPphoto
 
 

  Karin Kadenbach (S&D), raštu.(DE) Apgailestauju, kad kaip rezoliucijos dėl konferencijos klimato kaitos klausimais dalies Europos Parlamento dauguma nepalaikė raginimo nustatyti pasauliniu mastu taikytiną finansinių sandorių mokestį, iš kurio gautas pajamas būtų galima naudoti, be kita ko, kovai su miškų naikinimu ir dykumėjimu. Deja, konservatorių dauguma nesivadovavo socialdemokratų rekomendacijomis šiuo klausimu. Džiaugiuosi, kad patvirtinome tikslą apriboti pasaulio klimato atšilimą nors iki 2 °C neatmetant galimybės per derybas tartis dėl temperatūros kilimo apribojimo iki 1,5 °C, kad būtų galima užtikrinti visų šalių, tautų ir ekosistemų išlikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Klimato kaita – tikras ir neatidėliotinas Europos valstybėms kylantis uždavinys. Labai svarbu greitai priimti pasaulinio masto sprendimą, kuris galėtų padėti užkirsti kelią didžiausiems klimato kaitos padariniams. Todėl norėčiau, kad per Kankūne vyksiančią konferenciją būtų padaryta pažanga.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje apibrėžta Parlamento pozicija prieš prasidedant Kankūne vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais. Šioje rezoliucijoje pabrėžiama, kad Kankūne turi būti susitarta dėl esminių sprendimų – išsamaus tarptautinio susitarimo dėl veiksmų po 2012 m. sudarymo 2011 m. Pietų Afrikoje pagrindo, – kurie atitiktų vėliausius mokslo atradimus ir ketinimą pasiekti nors 2 ºC tikslą, neatmetant galimybės vėliau pereiti prie 1,5 ºC temperatūros padidėjimo ribos, kad būtų galima užtikrinti visų šalių, tautų ir ekosistemų išlikimą. Šioje rezoliucijoje Europos Sąjunga raginama vėl imtis pagrindinio vaidmens derantis dėl klimato kaitos ir aktyviai prisidėti prie to, kad Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais būtų labiau dalykinė ir skaidresnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Mario Mauro (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl pasirengimo lapkričio 29 – gruodžio 11 d. Kankūne vyksiančiai konferencijai klimato kaitos klausimais iš esmės todėl, kad turime vykti į Meksiką nustatę aiškią gerai apibrėžtą bendrąją poziciją. Palankiai vertinu dalykišką Europos Sąjungos požiūrį į Kioto protokolą sutarus apsvarstyti antrąjį pagal jį prisiimtų įsipareigojimų laikotarpį. Tačiau kalbant apie sąlygas, pateiktas dėl išmetalų kiekio, Europos Sąjunga turėtų nenusileisti nė per nago juodymą. Nė vienam tarptautinės bendruomenės veikėjui net neturėtų kilti mintis palikti Europą likimo valiai ir tikėtis, kad ji pati išspręs viso pasaulio problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Šioje rezoliucijoje pripažįstama keli per Kočabamboje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą pateikti argumentai. Labai dėl to džiaugiuosi ir stebiuosi, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas nė karto nepaminėtas šioje rezoliucijoje. Šioje rezoliucijoje siūloma nustatyti ir pradėti taikyti vadinamąjį klimato teisingumo principą ir neužsimenant apie Kočabamboje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą prižįstama Šiaurės valstybių skola klimato požiūriu Pietų valstybėms. Šioje rezoliucijoje siūlomi išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai atitinka Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytus tikslus.

Pagaliau į darbotvarkę įtrauktas apdairaus energijos taupymo – kad ir kaip tai pavadintume – klausimas. Jei teisių teršti mainai, dar vadinami anglies dioksido rinka, ir pasaulinės anglies dioksido rinkos sukūrimas nebūtų buvę pagrindiniai šios rezoliucijos ramsčiai, būčiau galėjęs atiduoti jai savo balsą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Vėlgi į Kankūne vyksiančią konferenciją klimato kaitos klausimais dedama daug vilčių. Didžiausią atsakomybę prisiimančios šalys turi toliau siekti sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Reikia greitai spręsti šią problemą, dėl kurios nerimaujama visame pasaulyje.

Kovodama su klimato kaita ES turi sugebėti prisiimti pagrindinį vaidmenį. Šioje kovoje, kai naujų galimybių pasitaiko vis rečiau, kiekviena šalis, nuo JAV iki vadinamųjų besiformuojančios ekonomikos šalių, įskaitant Kiniją, kurios yra didelės teršėjos, taip pat turi prisiimti atsakomybę. Ant kortos pastatyta tvari žmonijos ateitis. Jei nebus laiku imamasi veiksmų, galime pasiekti tokią ribą, kai kelio atgal nebebus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Per Kankūne vyksiančią konferenciją klimato kaitos klausimais turės būti sutarta dėl visame pasaulyje privalomų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų kiekio apribojimų, nes 2012 m. baigs galioti ankstesnis Kioto protokolas. Nors Europos Sąjunga stengiasi iki šio dešimtmečio pabaigos 20 proc. sumažinti CO2 išmetalų kiekį, Parlamentas iš tikrųjų siekia sumažinti šį kiekį 30 proc. Mums iki šiol nepavyko pasiekti savo tikslų klimato srityje, ir nustačius didesnę procentinę mažinimo dalį padėtis nepagerės. Tai ypač pasakytina apie tuos atvejus, kai dėl prekybos apyvartiniais taršos leidimais dalį išmetamųjų teršalų leista perkelti kitur.

Čia, Europoje, mūsų sąmoningumo aplinkos apsaugos klausimais lygis aukštas, o to negalima pasakyti apie kai kurias vadinamąsias besiformuojančios ekonomikos šalis. Pakanka pagalvoti apie, pvz., Kiniją ar Indiją. Gana skeptiškai vertinu iki šiol naudotą sistemą. Mano abejonės daugiausia grindžiamos tuo, kad siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį reikės pastatyti daugiau atominių elektrinių. Tai paprasčiausiai reikštų bėgant nuo vilko pataikyti ant meškos. Tiesiog negaliu palaikyti tokio pasiūlymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE), raštu. (LT) Klimato kaita – viena iš didžiausių šių laikų aplinkosauginių problemų, lemiančių ir nemažai gamtinių katastrofų. Jau prieš kurį laiką įsipareigojome sumažinti šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą. Deja, panašu, kad užsibrėžtų tikslų galime ir nepasiekti. Antra vertus, jokie tikslai nebus pasiekti tol, kol prie ES neprisidės ir didieji pasaulio teršėjai. Todėl neatsakinga užsibrėžti dar didesnius tikslus, kol nepasiekti mažiau ambicingi tikslai. Kita vertus, pradėję siekti aukštesnių tikslų, patys save įvarysime į kampą – ES pramonė, turėdama laikytis griežtesnių reikalavimų, nesugebės vienodomis sąlygomis konkuruoti su valstybių, nenustačiusių tokių griežtų reikalavimų, pramone. Taigi, nors ambicingų tikslų užsibrėžimas ir daro mus kovos su klimato kaita lyderiais, tai jokiu būdu neprisideda prie ES tikslo tapti konkurencingiausiu regionu pasaulyje. Balsavau prieš galutinį dokumentą, nes net neabejoju, kad ES gali pirmauti klimato kaitos mažinimo srityje, taip pat visi suvokiame įsipareigojimus gamtai, bet būtina laikytis kiek galima realistiškesnių tikslų ir nuosekliai judėti jų link.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) Tai, kad dėl krizės reikėjo sumažinti Europos ekonomikos gamybos mastą ir dėl to sumažėjo išmetamųjų teršalų kiekio lygis, – ne argumentas, kuriuo remiantis galima siekti 30 proc. sumažinti CO2 išmetalų kiekį, kaip ragino ES Komisijos narė C. Hedegaard, atsakinga už klimato politiką, ypač dabar, kai dėl ekonomikos krizės galima nesunkiai sumažinti išmetalų kiekį 20 proc. Vis dėlto sėkmingai apsaugoti klimatą galima tik jį saugant visame pasaulyje. Nėra prasmės mažinti išmetamo CO2 kiekio ES kartu perkeliant klimatui žalingas pramonės šakas ir pavojingas atliekas iš pramonės šalių į besivystančias šalis. Kita vertus, dėl ribojamųjų ES priemonių taikymo stabdomas mūsų ekonomikos vystymasis ir trukdoma mūsų bendrovėms konkuruoti tarptautiniu lygmeniu. Todėl turėtume pritarti klimato apsaugai, tačiau tik užtikrinę, kad tai nesudarys sunkumų mūsų bendrovėms, ir tik tuo atveju, jei ne mes vieninteliai imsimės priemonių. Todėl balsavau prieš šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne, kad per tarptautinės reikšmės konferenciją Europa galėtų pareikšti savo pritarimą susitarimams dėl klimato kaitos. Europos Parlamentas tikisi, kad valstybių ir vyriausybių vadovai šiam klausimui teiks didžiausią pirmenybę ir susitars dėl konkrečių priemonių, kurias taikant ES galės atlikti pagrindinį vaidmenį pabrėždama mūsų įsipareigojimą laikytis Kioto protokolo. Pasaulio klimato atšilimas – dabar moksliškai įrodytas reiškinys, todėl privalu užsibrėžti tikslą ne vėliau kaip iki 2015 m. stabilizuoti pasaulyje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį siekiant iki 2050 m. perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Taip bus galima užtikrinti, kad temperatūros kilimas neviršytų 2 °C ribos, taigi ir apsaugoti šalis, gyventojus ir ekosistemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Klimato kaitos konferencija Kankūne (COP 16) labai svarbi visiems europiečiams ir viso pasaulio žmonėms. Mums reikia atsakingos ir plataus užmojo šio lygmens politikos, kurią vykdytų visi politiniai veikėjai. Europos Sąjungos vaidmuo svarbus, ir ji turi vadovauti klimato kaitos srities siekiams.

Atsižvelgdama į tai balsavau prieš Parlamento rezoliuciją, nes manau, kad joje išdėstyti tikslai nepakankamai plataus užmojo. Iš tikrųjų, atsižvelgdama į naujausius mokslo atradimus, negaliu pritarti tam, kad į būsimą išsamų tarptautinį susitarimą dėl veiksmų po 2012 m. Pietų Afrikoje būtų įtrauktas didesnis nei 1,5 °C tikslas. Dėl įsipareigojimų, susijusių su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, temperatūros kilimo ribojimas taip pat neturi viršyti 1,5 °C ribos, o norint tai pasiekti, vėliausiai 2015 m. turi būti pasiektas didžiausias išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, iki 2050 m. jis turi būti sumažintas mažiausiai 50 proc. palyginti su 1990 m., ir nuo tada toliau mažėti.

Tai – ne tik procentiniai dydžiai, bet ir tikslai, kurie buvo kuo geriau moksliškai ištirti ir yra būtini siekiant kelyje, kuriuo ėjome svarbių mūsų planetos biologinės įvairovės dalių naikinimo link, sukurti lemiamus esminius pokyčius.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šią rezoliuciją tvirtai įsitikinusi, kad šiais metais Kankūne pasieksime kitokių rezultatų. Manau, ES, pasimokiusi iš teigiamų rezultatų, pasiektų spalio mėn. Nagojoje, ir iš neigiamos patirties, įgytos 2009 m. Kopenhagoje, kalbės vienu balsu. Remdamosi savo įgaliojimais, ES ir jos valstybės narės turi ir toliau atlikti dalykišką vaidmenį pasaulio mastu, kad sudarytų teisiškai privalomą susitarimą, kuris įsigaliotų pasibaigus Kioto protokolo veikimo laikotarpiui. Siekiant tinkamai įgyvendinti šį susitarimą ir užtikrinti didesnį skaidrumą, privalu į jį visapusiškai įtraukti nevyriausybines organizacijas ir pilietinę visuomenę. Todėl palankai vertinu tai, kad įregistruota 5 000 pilietinės visuomenės atstovų, dalyvausiančių COP 16.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjunga turėtų parodyti tvirtą įsipareigojimą ir ryžtą pasauliniu mastu surasti sprendimus, kurie galėtų padėti sušvelninti klimato kaitą ir jos poveikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. (FR) Aiškiai pasakykime, kad Kankūne vyksianti konferencija klimato kaitos klausimais nebus sėkminga. Yra geras šio pesimizmo paaiškinimas: tikras nenoras, kurį per šiuos pastaruosius kelis mėnesius parodė pagrindiniai veikėjai, iš kurių svarbiausi yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija, be kurių negalima sudaryti kiekybinio ir privalomo susitarimo. Nepaisant to, Kankūne vyksianti konferencija nebūtinai bus tiksli Kopenhagos konferencijos kopija ir nebūtinai sukels tokį patį didelį piliečių nusivylimą. Šią popietę patvirtintoje rezoliucijoje Europos Parlamentas mums priminė, kad siekdami užtikrinti visų šalių, tautų ir ekosistemų išlikimą turėtume siekti apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C. Tai – atsakomybės ateities kartoms klausimas. Šioje rezoliucijoje mums primenama, kad norėdama būti patikima, Europos Sąjunga privalo ne tik laikytis įsipareigojimų 2010–2012 m. suteikti skurdžiausioms šalims 30 mlrd. USD pagalbą, bet ir būti kūrybiška, kad išsaugotų planetą. Ji taip pat turi surasti naujų finansavimo šaltinių: taikyti finansinių sandorių mokesčius, tarptautinius verslo mokesčius, nacionalinius taršos mokesčius ir rinkti įmokas už lėktuvų bilietus; aš ir kiti 292 Europos Parlamento nariai palaikėme šiuos pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. − Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) parengta rezoliucija patvirtinta gana nedideliu balsų skirtumu (galutinis balsavimas 292/274/38) su šiais pakeitimais ir (arba) pastabomis: nuoroda į „neatmetant galimybės vėliau pereiti prie 1,5 ºC ribos“ nedidele balsų dauguma išbraukta (vardinis balsavimas dėl 14 ir 18 pakeitimų: 307/304/xx); aiškus paminėjimas, kad dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) ir atliekamų taršos leidimų (angl. AAU) sprangų visi I priedo tikslai gali tapti niekiniai, išbrauktas (16 pakeitimas: 316/301/xx), tačiau į rezoliuciją įtrauktos kitos dalys iš I priedo, susijusios su išmetamųjų teršalų mažinimu. Sakoma, kad rezoliucijos dalis, kurioje dar kartą kalbama apie Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ketvirtąją vertinimo ataskaitą (mokslas) ir tikslą 40 proc. sumažinti išmetalų kiekį, atmesta, tačiau balsavimo rezultatai nepatikrinti elektroniniu būdu (nors per atskirą balsavimą dėl tos pačios dalies palikta dalis, kurioje kalbama, kad remiantis moksliniais duomenimis, norint užtikinti 2 °C temperatūros kilimo ribą, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtina sumažinti bent 40 proc.). Dalis, kurioje pakartojama, „kad Europos Sąjungai būtina patvirtinti vidaus tikslą iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, kad ateityje būtų galima užtikrinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą“, palikta (PPE pateiktas 20 pakeitimas atmestas per vardinį balsavimą: 298/316/xx). Apskritai šis dokumentas yra gera rezoliucija, į kurią įtraukta daug gerų pasiūlymų, susijusių su Kioto protokolu, kompensacijų apribojimais ir LULUCF bei atliekamų taršos leidimų spragų kritika, be to, griežtai kalbama apie istorinę pramonės šalių atsakomybę ir būtinybę skirti finansavimą besivystančių šalių pastangoms klimato srityje remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Kai iki konferencijos pradžios lieka vis mažiau laiko, tampa akivaizdu, kad ES suteikta tikra galimybė teigiamai prisidėti prie Kankūne vyksiančios konferencijos. Išklausęs komiteto pirmininką Jo Leineną esu įsitikinęs, kad tik panaikinus su BRIC valstybėmis siejamus įtarimus bus galima sudaryti daugiašalį susitarimą. Be to, per konferenciją reikia skatinti daugumą šalių laikytis prisiimtų įsipareigojimų įnešti savo indėlį ir padėti besivystančioms šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE), raštu.(SV) Per vakar Europos Parlamente vykusį balsavimą balsavau už rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Kankūne (COP 16). Už šią rezoliuciją balsavau todėl, kad joje nagrinėjama labai svarbi tema – kad per derybas klimato kaitos klausimais ES turi parodyti įžvalgų politinį vadovavimą. Besivystančios šalys patyrė labai didelį poveikį, todėl pasaulio lyderiai turi daryti viską, ką gali, ir užtikrinti, kad per derybas su klimatu susijusiais klausimais nebūtų pakenkta Tūkstantmečio vystymosi tikslams. Tačiau visų pirma norėčiau pabrėžti, kad balsavau prieš rezoliucijos formuluotę, kuria ES raginama per derybas pasiūlyti pradėti taikyti finansiniams sandoriams 0,01 proc. mokesčio tarifą. Toks mokestis ne išeitis, ir tai nepadės besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0675/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Vakarų Sacharoje neseniai kilo naujų rimtų įvykių. Šioje vietovėje, kurią iki 1976 m. administravo Ispanija, vis dar tvyro didelė įtampa tarp Maroko valdžios institucijų ir nepriklausomybės judėjimo. Pasitraukus Ispanijai, tarp Atlanto vandenyno, Mauritanijos ir Pietų Maroko esanti Vakarų Sachara buvo padalyta dviem pastarosioms valstybėms. Rezoliucija, kurią dėl tragiškų 2010 m. spalio 24 d. įvykių pateikė keli mano kolegos Parlamento nariai, parengta skubos tvarka, nors tokiais atvejais būtinas tam tikras objektyvumas. Todėl nusprendžiau per balsavimą susilaikyti ir atidžiai stebėsiu vykdomo tyrimo eigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau šią rezoliuciją. Po daugiau nei 30 metų dekolonizacijos procesas Vakarų Sacharoje lieka neužbaigtas. Susirūpinimą kelia žmogaus teisių padėtis, smurto veiksmai civilių gyventojų stovykloje bei tebesitęsiantis konfliktas ir šio konflikto pasekmės visam regionui. Pritariu rezoliucijoje išsakytam susirūpinimui dėl išpuolių prieš spaudos ir informacijos laisvę, dėl kurių nukentėjo ir daug Europos žurnalistų. Todėl būtina siekti, kad Jungtinės Tautos atliktų nepriklausomą tarptautinį tyrimą siekiant išaiškinti civilių gyventojų mirties ir dingimo priežastis. Taip pat svarbu, kad būtų sukurtas žmogaus teisių stebėsenos mechanizmas, paleisti į laisvę žmogaus teisių gynėjai bei sudarytos sąlygos žurnalistams, nepriklausomiems stebėtojams ir humanitarinėms organizacijoms laisvai patekti į Vakarų Sacharos teritoriją.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palaikau Jungtinių Tautų atliekamą tyrimą dėl Vakarų Sacharos ir jų poziciją, kad Marokas turėtų leisti žurnalistams, nepriklausomiems stebėtojams ir humanitarinėms organizacijoms laisvai patekti į šį ypatingą regioną. Žinau, kad kovojant su radikaliuoju islamo fundamentalizmu Marokas yra strateginis Europos Sąjungos partneris ir sąjungininkas.

Tačiau nepritariu Maroko valdžios institucijų požiūriui į lapkričio 8 d. Gdaim Izyko stovykloje, Vakarų Sacharoje, įvykdytus rimtus smurto veiksmus, dėl kurių žuvo iki šiol nežinomas skaičius žmonių. Džiaugiuosi, kad priklausau tokiai institucijai kaip Parlamentas, kurios vieni pagrindinių principų – žmogaus teisių apsauga ir jų skatinimas. Atsižvelgdama į tai pripažįstu, kad reikia paraginti JT agentūras pasiūlyti sukurti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą Vakarų Sacharoje. Džiaugiuosi, kad JT Generalinis Sekretorius ir jo asmeninis pasiuntinys stengiasi surasti teisingą, tvarų ir abiem pusėms priimtiną politinį sprendimą, kuris padėtų užtikrinti Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Jau daugiau kaip 30 metų padėtis Vakarų Sacharoje nesikeičia ir nepriimamas joks akivaizdus sprendimas. Kartu su Izraelio ir Palestinos bei Kipro konfliktais, šis atvejis vienas tų, kuriuos, kaip paaiškėjo, sudėtinga išspręsti ir kurie trunka ne vienus metus. Nors imtasi keleto atskirų sveikintinų iniciatyvų pradėti dialogą, šiandien tapo akivaizdu, kad priešiškai nusiteikusios šalys vis dar nesugebėjo žengti konkrečių žingsnių ir surasti abiem pusėms priimtino konflikto sprendimo būdo. Po naujausių pranešimų apie įvykius Gdaim Izyko stovykloje kyla labai didelis susirūpinimas dėl to, kad Maroko valdžios institucijos negerbia Vakarų Sacharos žmonių žmogaus teisių, be to, iš šių įvykių galima spręsti apie nerimą keliantį šio konflikto paaštrėjimą. Tikiuosi, galiausiai ši problema bus išspręsta ir, siekiant suderinti šalių interesus, bus galima surasti politinį ir administracinį šio konflikto sprendimo būdą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Džiaugiamės, kad Parlamentas griežtai pasmerkė lapkričio 8 d. Gdaim Izyko stovykloje, Vakarų Sacharoje, įvykdytus smurto veiksmus, dėl kurių žuvo nežinomas skaičius žmonių.

Tikimės, kad Komisija ir Taryba pareikalaus imtis šiame dokumente siūlomų priemonių pabrėždamos, kad JT institucijos turi pasiūlyti sukurti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą Vakarų Sacharoje, taip pat laikytis jau patvirtintų rezoliucijų ir gerbti Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisę.

Kaip sakoma šioje rezoliucijoje, „Jungtinės Tautos turėtų atitinkamai atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą siekiant išaiškinti įvykius, mirtis ir dingimus“.

Be to, belieka apgailestauti dėl išpuolių prieš spaudos ir informavimo tarnybas, dėl kurių nukentėjo daugybė Europos žurnalistų, todėl reikėtų paraginti Maroko Karalystę leisti spaudos atstovams, nepriklausomiems stebėtojams ir humanitarinėms organizacijoms laisvai patekti į Vakarų Sacharą ir laisvai judėti jos teritorijoje.

Galiausiai norėtume pabrėžti, kad labai svarbu padidinti finansavimą ir teikti humanitarinę pagalbą Tindufo regione gyvenantiems Sacharos pabėgėliams, kurių skaičius šiame regione siekia 90 000–165 000, siekiant užtikrinti jų pagrindinių poreikių, susijusių su maistu, vandeniu, namais ir sveikatos priežiūra, patenkinimą ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) Šiaurės lyga visada teikė pirmenybę tautų apsisprendimo teisei. Šiandien balsuojame dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, kuria siekiama užtikrinti pagarbą Vakarų Sacharos žmonių teisėms ir sudaryti jiems priimtinas socialines ir ekonomines sąlygas. Smerkiame smurtinę ir nepateisinamą Maroko vyriausybės, žiauriai numalšinusios taikią ir demokratinę protesto demonstraciją, reakciją. Todėl raginame Komisiją ir Tarybą sustabdyti derybas dėl ES ir Maroko asociacijos susitarimo. Remdamasis šiomis prielaidomis visiškai palaikau šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (S&D), raštu. – Džiaugiuosi, kad S&D frakcijos vardu buvau vienas iš Europos Parlamento rezoliucijos dėl Vakarų Sacharos autorių. Man kelia nerimą tai, kad valdžios institucijos reagavo į protestus Vakarų Sacharoje pasitelkdamos griežtas smurtines priemones, ir pritariu šioje rezoliucijoje pateiktiems nuogąstavimams dėl Sacharos žmogaus teisių gynėjų saugumo. Padėtis Vakarų Sacharoje tebėra vienas paskutiniųjų dekolonizacijos pėdsakų, ir praėjus 30 metų šį klausimą reikia išspręsti. Palankiai vertinu į šią rezoliuciją įtrauktą raginimą rasti teisingą, tvarų ir abiem pusėms priimtiną politinį sprendimą, kuris visiškai atitiktų JT Saugumo Tarybos parengtas rezoliucijas, ir norėčiau dar kartą pakartoti JT raginimą surengti šio regiono žmonių referendumą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją dėl nederamos padėties Vakarų Sacharoje. Mane pribloškė smurto veiksmai Gdaim Izyko stovykloje ir al Ajūno mieste ir jėgos panaudojimas tą pačią dieną, kai Niujorke prasidėjo trečiasis neoficialių derybų etapas dėl Vakarų Sacharos padėties. Apgailestauju dėl prarandamų žmonių gyvybių ir reiškiu solidarumą aukų, sužeistųjų ir dingusiųjų šeimoms, be to, raginu įsteigti Jungtinių Tautų prižiūrimą nepriklausomą ir skaidrią tyrimų komisiją, kuriai būtų suteikti įgaliojimai nustatyti įvairių šalių atsakomybę už pirmiau minėtus įvykius ir žuvusiųjų skaičių. Taip pat stebiuosi, kad Europos parlamentų nariams ir žurnalistams neleista atvykti į Vakarų Sacharą, ir raginu Maroko valdžios institucijas leisti spaudos ir nevyriausybinių organizacijų atstovams laisvai patekti į šį regioną.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Padėtis Vakarų Sacharoje kelia labai didelį nerimą, ir Parlamentas turėtų aiškiai parodyti, kad jis smerkia tenykščius įvykius. Reikia nutraukti abiejų pusių vykdomus smurto aktus, kad būtų sudarytos sąlygas pradėti sąžiningą skaidrų dialogą, padėsiantį užbaigti konfliktą, dėl kurio žuvo pernelyg daug žmonių, o daug kitų žmonių vis dar patiria perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių dalią. ES turi ir toliau stengtis teikti humanitarinę pagalbą šiems pabėgėliams, kad jiems būtų užtikrintos pagrindinės išlikimo sąlygos.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja siunčiamas garsus ir aiškus raginimas sutvirtinti Sacharos žmonių apsisprendimo teisę ir smerkiami žiaurūs Maroko vyriausybės veiksmai. Ši rezoliucija vertintina teigiamai, nes ja smerkiami smurto veiksmai, kurių Marokas ėmėsi išardydamas Sacharos Orumo stovyklą, jaunojo Nayemio El-Garhio nužudymas ir informacijos blokada, kuriai okupacinė valdžia, neleisdama žurnalistams, nevyriausybinių organizacijų atstovams ir išrinktiems pareigūnams patekti į šią vietovę, pasmerks Vakarų Sacharą. Nors mano frakcija prašė sustabdyti ES ir Maroko asociacijos susitarimą dėl antrojo straipsnio pažeidimo, palaikiau šią rezoliuciją, nes ja reikalaujama, kad Jungtinės Tautos atliktų tarptautinį tyrimą, Marokas raginamas „laikytis tarptautinių įstatymų, susijusių su Vakarų Sacharos gamtinių išteklių panaudojimu“ ir primygtinai reikalaujama „prašyti JT organizacijas siūlyti nustatyti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą Vakarų Sacharoje“. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, nors būčiau norėjęs išgirsti griežtesnį ir aiškesnį pasmerkimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Priežastis, kodėl balsavau už šią rezoliuciją dėl dabartinės padėties Vakarų Sacharoje, slypi nuolat rodytame įsipareigojime, ypač pabrėžiant tai, kaip vystėsi Maroko ir Polisario fronto konfliktas dėl Vakarų Sacharos, visų pirma dėl akivaizdžių šios problemos padarinių šio regiono stabilumui.

Marokas keletą kartų kviestas be jokių išankstinių sąlygų palaikyti atvirą ir lankstų dialogą, kad būtų pasiekta nedidelė, bet svarbi taikos derybų, kurioms tarpininkauja Jungtinės Tautos, pažanga. Asmeniškai visada palaikiau JT ir jų pasiuntinio Ch. Rosso pastangas surengti dvišales politines abiem pusėms prieinamas ir tvarias derybas.

Daugumoje ES valstybių, įskaitant Italiją, gana dažnai jautriai reaguojama į sąlygas, kuriomis gyvena Sacharos žmonės, ir esama didelio sąmoningumo šiuo požiūriu, ypač siekiant suvokti Maroko poziciją ir požiūrį. Europos Sąjunga, visų pirma Viduržemio jūros regiono valstybės, visada pirmosios teikdavo Sacharos žmonėms humanitarinę pagalbą, nes labai svarbu laikytis solidarumo su žmonėmis, gyvenančiais tokiomis probleminėmis aplinkybėmis, principo.

Siekdamas laipsniškai pagerinti dabartinę padėtį pasitelkus abipusį įsipareigojimą bendradarbiauti ir vesti dialogą, balsavau būtent taip.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Palaikiau šią rezoliuciją, nes manau, kad labai svarbu kovoti už žmogaus teises. Buvo pranešta apie atvejus Vakarų Sacharoje, kai policija naudojo smurtą prieš piliečius, kurie taikiai protestuodami prieš socialinę, politinę ir ekonominę padėtį ir prieš savo gyvenimo sąlygas stovyklavo šalia al Ajūno miesto. Norėdamos evakuoti stovyklą, policijos pajėgos prieš demonstrantus naudojo ašarines dujas ir lazdas.

Tai – daugiau nei politinis ginčas su kaimynine valstybe. Tai – žmogaus teisių pažeidimas, kurį visi be išimties privalome pasmerkti, todėl balsuoju už šią rezoliuciją ir pridedu savo balsą prie savo kolegų Parlamento narių, raginančių visas šalis laikytis rimties ir susilaikyti nuo bet kokių smurto veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Po ne vieno Maroko režimo lyderių mėginimo neleisti Parlamentui pareikšti savo nuomonės dėl žmogaus teisių padėties Vakarų Sacharoje turime palankiai įvertinti tai, kad šį kartą Maroko lobizmas buvo nesėkmingas. Mano manymu, nuolatinis Maroko kišimasis nepriimtinas. Be to, šios rezoliucijos tekstas tėra labai skirtingomis analizėmis pagrįstų pozicijų kompromisas. Todėl norėčiau pabrėžti mūsų frakcijos poziciją, kuri palanki Sacharos žmonėms, ir ypač tai, kad smerkiame provokuojamą ir neatsakingą būdą, pasirinktą Gdaim Izyko stovyklai išardyti. Negalime asmenų, kurie puola, kankina ir žudo, prilyginti apsiginti siekiantiems asmenims. Reikia atlikti nepriklausomą tyrimą, be to, užtikrinti, kad už žiniasklaidą ir informavimą atsakingi asmenys galėtų laisvai patekti į šią vietovę ir laisvai joje judėti. ES, ypač Ispanija ir Prancūzija, turi prisiimti istorinę atsakomybę ir reikalauti, kad Marokas liautųsi vadovavęsis slopinamuoju ir bekompromisiu požiūriu, net įšaldant daug prekybos susitarimų ir nutraukiant ypatingus santykius, siejančius ES ir Maroko Karalystę, ir darant viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti, kad būtų surengtas į daugumą Jungtinių Tautų parengtų rezoliucijų įtrauktas referendumas dėl apsisprendimo teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. (FR) Smurto veiksmai Vakarų Sacharoje – Gdaim Izyko stovykloje jos griovimo metu ir al Ajūno mieste – labai rimti ir juos reikia griežtai pasmerkti. Europos Parlamentas, išreikšdamas savo susirūpinimą dėl pablogėjusios regiono padėties, yra visiškai teisus. Kaip atkreipė dėmesį Jungtinės Tautos, konflikto šalys turi susitarti surasti įgyvendinamą politinį sprendimą, kuris būtų teisingas, tvarus, abiem pusėms priimtinas ir priimtas laikantis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų. Vis dėlto gaila, kad dokumento tekstas parengtas prieš Parlamentui susipažįstant su visais duomenimis ir išsamia informacija apie aplinkybes, dėl kurių kilo ši tragedija, įskaitant tikslų aukų skaičių. Siekiant nušviesti įvykius, reikia duoti žurnalistams, nepriklausomiems tyrėjams, stebėtojams ir politinius sprendimus priimantiems asmenims laiko ir suteikti jiems galimybę apsilankyti al Ajūno mieste ir pabėgėlių stovyklose. Jokiu būdu negalima naudotis Sacharos žmonių kančiomis tolesniems smurto aktams kurstyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. – Balsavau už šią bendrą rezoliuciją dėl Vakarų Sacharos (B7-0675/2010). Tačiau labai apgailestauju, kad šioje rezoliucijoje nepaminėtas ir kritiškai neįvertintas neteisėtas ES ir Maroko žvejybos susitarimas, pagal kurį Europos žvejybos laivams leidžiama plaukioti užimtos Vakarų Sacharos teritorijos vandenyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Balsavau už šią rezoliuciją dėl padėties Vakarų Sacharoje. Šia bendra rezoliucija aiškiai pasakoma, kad Europos Parlamentas smerkia neseniai Vakarų Sacharoje vėl panaudotą smurtą. Lapkričio 8 d. žiauriai išardytos Sacharos protestuotojų stovyklos ir žuvo nemažai abiejų pusių kovotojų, be to, nemažai gyventojų sužeista. Šiose stovyklose Sacharos žmonės taikiai protestavo prieš patiriamas represijas, atskirtį ir jų gamtinių išteklių (įskaitant žuvis) grobstymą ir prieš prastas sąlygas, kuriomis jie gyvena Marokui okupavus šalį. Rezoliucijoje raginama nedelsiant nutraukti smurtą ir atlikti nepriklausomą įvykių Gdaim Izyke ir al Ajūne tyrimą. Maroko valdžios institucijos raginamos leisti žurnalistams, humanitarinėms organizacijoms, Europos Parlamento nariams ir nepriklausomiems stebėtojams laisvai patekti į Vakarų Sacharos teritoriją.

Labai didelį nerimą kelia dažnesnės represijos, kurių Maroko valdžios institucijos imasi prieš kovotojus už žmogaus teises ir Sacharos kovotojus (savavališki suėmimai, kaltinimai ir įkalinimas). Dėl šių įvykių kils įtampa per neoficialias Maroko ir Polisario fronto derybas, kurias, remiant JT, planuojama atnaujinti lapkričio mėn. pradžioje. Vis dėlto, norint pagerinti Sacharos žmonių padėtį, būtina priimti teisingą ir ilgalaikį politinį sprendimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. – Balsavau už šią bendrą rezoliuciją dėl Vakarų Sacharos (B7-0675/2010). Tačiau man labai gaila, kad šioje rezoliucijoje nepaminėtas ir kritiškai neįvertintas neteisėtas ES ir Maroko žvejybos susitarimas, pagal kurį Europos žvejybos laivams leidžiama plaukioti užimtos Vakarų Sacharos teritorijos vandenyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu. (FR) Kaip ir mano kolegos Parlamento nariai noriu pasmerkti pastaruosius įvykius Vakarų Sacharoje ir norėčiau perduoti savo paramą ir užuojautą visų aukų šeimoms. Tačiau nusprendžiau balsuoti prieš šią rezoliuciją, nes joje yra daug faktinių klaidų, į ją neįtraukta svarbi informacija ir ji neatspindi bešališko 2010 m. lapkričio 8 d. įvykdyto smurto vaizdo. Rengiant šios rezoliucijos formuluotę turėjo būti vadovaujamasi diplomatija, suderinta su praktiniais ir neginčijamais faktais. Tačiau šiame nesuderintame dokumento tekste pateikiamas skubotas ir neteisinga informacija pagrįstas padėties vertinimas ir, nenurodžius jokių priežasčių, nepriklausomas Maroko valdžios institucijų atliekamas tyrimas atmetamas kaip nevertas dėmesio. Esu nusivylusi šiuo šališku skubotai parengtu pareiškimu, nes jis trukdys neoficialioms JT rengiamoms Maroko Karalystės ir POLISARIO fronto deryboms, be to, dėl jo kilo įtampa. Pamiršome, kam turėtume teikti pirmenybę: būtent siekiui sudaryti suderintą ir abiem pusėms priimtiną dviejų šalių susitarimą, kuris leistų atkurti civiliams gyventojams stabilumą ir saugumą. Turime bet kokia kaina vengti kurti naujus frontus Sachelio regione, dėl kurio kyla daugiausia ginčų, ir siekti išsaugoti savo strateginę partnerystę su Maroku.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0650/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Po SSRS žlugimo Ukraina tapo svarbiausiu Europos geopolitiniu klausimu. Atkūrus Ukrainos nepriklausomybę, Rusija vis dar mano, kad ji tebėra „artimojo užsienio“ regiono dalis. Norėdama visapusiškai naudotis savo savivalda ir sutelkti dėmesį į tvirtus istorinius ryšius su Europos Sąjunga, Ukraina kurį tikrą laiką skelbė savo ketinimus įstoti į Europos Sąjungą. Kaip šalis, turinti daug gamtos išteklių, randamų pačiame svarbiausio strateginio regiono centre, Ukraina turėtų būti vertinama kaip galimas Europos Sąjungos ramstis. Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje palankiai vertinamos europinės Ukrainos ateities galimybės. Rezoliucijoje primenama, kad ši trapi demokratija dar turi padaryti pažangą. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama įdėtos pastangos ir pastaruoju metu pasiekta didelė pažanga. Ši rezoliucija apgalvota, tačiau ja patvirtinama, kad Ukrainos laukia Europos ateitis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Palaikau šią rezoliuciją. Susirūpinimą kelia tai, kad pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje iškilo grėsmė demokratinėms, susirinkimų, žodžio ir žiniasklaidos laisvėms. Valdžios institucijos turėtų ištirti pranešimus dėl teisių ir laisvių pažeidimų bei imtis veiksmų juos ištaisyti. Be to, svarbu, kad valdžia susilaikytų nuo bet kokių mėginimų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti nacionalinių žiniasklaidos įstaigų pranešimų turinį. Rinkimų taisyklės taip pat vis dar lieka diskusijų objektu. Todėl būtina imtis aktyvių veiksmų gerinti rinkimų sistemą ir iki ateinančių Parlamento rinkimų patobulinti šios srities teisės aktus. Be to, būtina stiprinti institucijų patikimumą, stabilumą, nepriklausomumą ir užtikrinti valstybės valdymą, pagrįstą demokratijos ir teisinės valstybės principais. Taip pat Ukrainos valdžios institucijos turėtų dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Pritariu Parlamento rezoliucijai dėl Ukrainos tolimesnių veiksmų siekiant politinio stabilumo tiek šalyje, tiek už jos ribų. Ukraina yra svarbi Europos Sąjungos partnerė vykdant kaimynystės politiką su Rytų Europa, todėl labai svarbu ir toliau siekti glaudaus bendradarbiavimo, ypač vizų režimo srityje. Parlamentas ragina Komisiją ir Tarybą parengti veiksmų planą dėl bevizio režimo nustatymo Ukrainai. Siekiant ilgalaikio politinio stabilumo tiek šalies viduje, tiek su kaimyninėmis šalimis, svarbu įgyvendinti konstitucines reformas, kurios padėtų sukurti tinkamą pusiausvyrą tarp vykdomosios valdžios bei teismų sistemos. Tolesnės reformos taip pat būtinos siekiant įtvirtinti žiniasklaidos laisvę bei pliuralizmą. Valstybės institucijos raginamos imtis priemonių, kad būtų užtikrinta spaudos laisvė. Europos Sąjunga tvirtai pasiryžusi padėti Ukrainai vykdyti savo reformas. Taigi, Europos Sąjunga ir toliau siekia intensyviai bendradarbiauti su Ukraina, stiprindama demokratiją šioje šalyje ir spartindama jos integraciją į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Kritiškai vertinu spalio 31 d. Ukrainoje vykusius vietos valdžios rinkimus ir norėčiau, kad būtų gerbiama spaudos laisvė. Apgailestauju, kad prieš spalio 31 d. vykusius rinkimus skubotai pakeistos rinkimų taisyklės ir kad opozicijos partijoms neleista iškelti savo kandidatų rinkimų apygardose. Pritariu Parlamentui, kad nederėtų toleruoti ribojamų demokratijos standartų ir kad reikėtų puoselėti žodžio laisvę. Norėčiau kartu su Parlamentu pasmerkti Kijevo vyriausybę dėl nesėkmės sprendžiant šį opų klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Slavų kalbose „Ukraina“ reiškia „pasienio šalis“. Rusai visada ją laikė atokia provincija, o dabar dėl priešpaskutinio plėtros etapo Ukraina yra ir Europos Sąjungos pasienio šalis.

Tačiau šį kartą nenorime, kad vieta nulemtų joje gyvenančių žmonių likimą. Atsargiai, kaip to reikalaujama gerbiant demokratinę žmonių valią, Europos Sąjunga atlieka pasaulio veikėjos vaidmenį, siūlydamasi būti laisvės, demokratijos ir pliuralizmo laiduotoja esant tokiai padėčiai, kai pagarba šioms vertybėms gali padėti šaliai pasiekti taip reikalingą stabilumą.

Plėtros procesas aprėpia ne tik strateginio ir komercinio pobūdžio vertinimus, nors šie aspektai taip pat turi būti laikomi svarbiais, bet ir, visų svarbiausia, nuolatines ir taikias pastangas plėsti kultūros sritį remiantis ES simbolizuojamų vertybių pasauliu.

Pastaruosius šešerius metus, nuo Oranžinės revoliucijos, kuri po kelių savaičių švęs savo jubiliejų, pradžios, šalyje tęsiasi demokratinio stabilizavimo laikotarpis. Tikimės, kad mūsų, kaip artimo kaimyno, buvimas šalia padės paremti tikro demokratinio sąmoningumo kūrimą ir pagarbą jam.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Europos Sąjungos ir Ukrainos – vienos svarbiausių Europos Sąjungos partnerių iš rytinių kaimynių – santykiai labai svarbūs siekiant užtikrinti visos Europos stabilumą, saugumą ir gerovę. Suvokdamos, kad prisiima bendrą atsakomybę už stabilumo skatinimą, ES ir Ukraina paspartino derybas ir siekia užmegzti naują bendradarbiavimo partnerystę. Ši partnerystė nėra tik ekonominis bendradarbiavimas, nes į ją įtrauktos teisinės valstybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms sritys, kuriose, kaip paaiškėjo po pastarųjų rinkimų nesėkmės, Ukraina dar turi daug nuveikti.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Ukrainos integracijos į Europą procesas labai svarbus jai siekiant įgyvendinti būtinas ekonomines, socialines ir politines reformas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes manau, kad sudaryti asociacijos susitarimą labai aktualu siekiant veiksmingai įgyvendinti ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkę.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Neatsižvelgiant į pradinius prezidento V. Janukovičiaus veiksmus ir vėlesnius Ukrainos valdžios institucijų pareiškimus apie Ukrainos norą įstoti į ES, perimti europinius gero valdymo metodus ir gerbti savo žmonių žmogaus teises ir pilietines laisves, būtina elgtis šiek tiek atsargiai. Iš tikrųjų vis dažniau pranešama apie žodžio laisvės ir teisės laisvai burtis į asociacijas pažeidimus, apie politikos įtaką žiniasklaidos ir teisminėms institucijoms, taip pat apie saugumo tarnybų veiksmus. Manau, jei Ukraina tęsės savo politikos lyderių duotus pažadus, ji galės pradėti žengti keliu narystės link, ir pirmasis žingsnis turėtų būtų oficialus laisvės ir teisinės valstybės principo įtvirtinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Manau, Ukraina yra viena svarbiausių strateginių ES partnerių, todėl norėčiau pareikšti savo susirūpinimą dėl saugumo tarnyboms suteiktų pernelyg didelių įgaliojimų įbauginti šalyje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir kontroliuoti Ukrainos žiniasklaidą. Taip pat verta pažymėti, kaip svarbu leisti Ukrainos opozicijos partijoms be jokių apribojimų ar diskriminavimo dalyvauti rinkimuose. Manau, galėsime toliau remti Ukrainos ateities galimybes integruotis į Europą siekiant užtikrinti strateginę partnerystę su šia šalimi tik kol ji vadovausis šioje rezoliucijoje pateiktomis rekomendacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją dėl Ukrainos. Tačiau apgailestauju dėl to, kad šis Parlamentas jau du kartus atidėjo balsavimą, todėl ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimas, dėl kurio ši rezoliucija buvo parengta, įvyko prieš mums balsuojant dėl rezoliucijos. Europos Parlamentas mano, kad jo pareiga ir prerogatyva – prieš nuolatinius aukščiausiojo lygio susitikimus su trečiosiomis šalimis patvirtinti savo poziciją, kad galėtų ją laiku perduoti abiem susitikimo šalims. Vėliau patvirtintos rezoliucijos poveikis bus gerokai mažesnis. Jei tokiu vilkinimu kai kurie kolegos norėjo parodyti mėginimą per daug netrukdyti naujajai Ukrainos administracijai, ši politika, be abejonės, trumparegiška.

ES yra ir bus pasirengusi bendradarbiauti visose srityse, tačiau vertinant šio bendradarbiavimo kainą negalima neatsižvelgti į nerimą keliančius mėginimus sunaikinti didžiausius Oranžinės revoliucijos laimėjimus – laisvus rinkimus ir žiniasklaidos laisvę. Palaikau Komisijos nario K. De Guchto vakar padarytą pareiškimą, kad esama bendrų Europos principų, dėl kurių negalime eiti į kompromisą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją dėl Ukrainos. Palankiai vertinu dabartinės valdančiosios koalicijos pastangas atkurti politinį Ukrainos stabilumą, kuris yra esminė demokratijos stiprinimo šalyje sąlyga. Užtikrinti ilgalaikį politinį stabilumą bus galima tik patvirtinus konstitucijos pakeitimus, kuriais būtų aiškiai atskirti įgaliojimai ir nustatyta tinkama kontrolės bei vykdomosios, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pusiausvyros sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos / Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO / angl. ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos pareiškimus, kuriuose padaryta išvada, kad tarptautinių standartų iš esmės laikytasi, neseniai Ukrainoje vykę rinkimai yra ženklas, kad ši šalis toliau sėkmingai vystosi žengdama būsimos integracijos į ES link. Tačiau labai svarbu, kad Ukrainos politikai ir valdžios institucijos įsipareigotų greitai stabilizuoti šalį politiniu ir ekonominiu požiūriu. Norint pasiekti šį tikslą, būtina įgyvendinti reikiamas konstitucines reformas, sutvirtinti teisinės valstybės principą, sukurti socialinės rinkos ekonomiką, vėl stengtis kovoti su korupcija ir sudaryti geresnes sąlygas verslui ir investicijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Neseniai įvykę vietos rinkimai Ukrainoje išplėtė prezidento V. Janukovičiaus partijos įtaką regionams. Deja, rinkimų sistemos pakeitimas keletą mėnesių prieš juos, dalinai sugrįžtant į mažoritarinę sistemą, dar labiau supriešino poziciją ir opoziciją, sudarė pagrindą kaltinti valdžią nedemokratiškais ketinimais. Rezoliucijoje taip pat nuogąstaujama, kad pastaruoju metu Ukrainoje padaugėjo žodžio, susirinkimo teisės pažeidimų, ribojama žiniasklaidos laisvė. Balsavau už rezoliucijos priėmimą, nes joje ES narystės ilguoju laikotarpiu siekianti Ukraina raginama priimti tarptautinius standartus atitinkančius žiniasklaidos veiklą reguliuojančius įstatymus, pabrėžiama būtinybė stiprinti valstybės institucijų nepriklausomumą ir veiksmingumą. Tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti demokratijos veikimą ir teisės viršenybę šalyje. Pritariu rezoliucijos autorių raginimams Kijevui toliau modernizuoti energijos resursų tiekimo infrastruktūrą ir kartu su ES valstybėmis įgyvendinti energijos šaltinių tiekimo diversifikavimo projektus. Sveikinu vizų liberalizavimo veiksmų planą, kuriame nurodomos praktiškos gairės kuo skubesniam jo įgyvendinimui: kaip pagerinti Ukrainos teisės viršenybės ir pamatinių teisių įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Manau, santykių su kaimynine valstybe – šiuo atveju su Rytų partnerystės valstybe – gerinimas sudarant prekybos susitarimus, geriau keičiantis informacija ir padedant piliečiams keliauti įvairiose šalyse yra viena iš pagrindinių sričių, kurioje ES turi niekada nepasiduoti. Todėl balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Ukrainos. Visiškai pritariu šios rezoliucijos, kuri kartu įgyvendinant veiksmų planą padės sudaryti sąlygas liberalizuoti trumpalaikių ES vizų išdavimą ir sustiprinti Europos Sąjungos poziciją dėl šios šalies demokratinio vystymosi po neseniai vykusių vietos valdžios rinkimų, turiniui. Ši rezoliucija taip pat padės Ukrainai dalyvauti Europos Sąjungos vykdomose programose ir dabar, kai Kijevas įstojo į Energijos bendriją, apibrėžti naujų teisės aktų dėl dujų įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Naujos politinės aplinkybės ir nauja Ukrainos institucinė struktūra, taip pat naujai išrinkto prezidento Viktoro Janukovičius ir Ukrainos parlamento (Aukščiausiosios Rados) pasirengimas patvirtinti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare – dar vieni žingsniai stojimo proceso pradžios link.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį Ukraina, kaip bet kuri kita Europos valstybė, kuri laikosi laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principų, gali teikti prašymą dėl narystės ES.

Balsavau už šią rezoliuciją, į kurią įtraukta pasiūlymų, kurie bus perduoti Ukrainos valdžios institucijoms. Dar reikia daug nuveikti siekiant užtikrinti institucinį stabilumą, kurį įtvirtinus pripažįstamas visapusiškas visų politikos veikėjų dalyvavimas, lemiantis teisingą įgaliojimų perdavimą. Tikiuosi, tvirti istoriniai, kultūriniai ir ekonominiai ES ir Ukrainos ryšiai bus sustiprinti, ir tai laikui bėgant padės sudaryti sąlygas Ukrainos žmonėms įstoti į Europos Sąjungą. Atsižvelgdama į tai norėčiau pabrėžti, kad labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą jaunimo ir studentų mainų srityje ir kurti daugiau stipendijų programų, kurios padėtų visiems ukrainiečiams susipažinti su ES ir jos valstybėmis narėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Ši rezoliucija – santykinis sutarimas, kuriame teigiama, kad Ukraina, pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį, kaip bet kuri kita Europos valstybė, kuri laikosi laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principų, gali pateikti prašymą dėl narystės ES. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad ketinanti įstoti į Europos Sąjungą Ukraina palaiko tvirtus istorinius, kultūrinius ir ekonominius ryšius su Europos Sąjunga ir yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos partnerių iš kaimyninių valstybių Rytuose, nes ji daro didelę įtaką viso žemyno saugumui, stabilumui ir gerovei.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Po šių metų pradžioje įvykusių vyriausybės rinkimų Kijeve dauguma žmonių pagalvojo, kad Ukrainai atėjo „galas“. Esmė ta, kad naujoji Ukrainos vyriausybė yra labiau pragmatiška ir atvira reformoms nei buvo tikėtasi. Glaudus bendradarbiavimas su Ukraina yra svarbus, jei yra bent menka galimybė užtikrinti stabilumą regione. Pastaraisiais metais Ukraina pavirto politinio futbolo aikštele: Rusijos ir Vakarų kova dėl įtakos Ukrainai Oranžinės revoliucijos metu, tiek pastaruosiuose rinkimuose. Nesvarbu, ar ji pasirinks Rusiją, ar Vakarus, dabar ES turi galimybę vykdyti naują politiką dėl Ukrainos, kuri apimtų ir Rusiją. Mano šalis, Lietuva, taip pat čia turi vaidmenį.

Saugumas ir energetika – dvi sritys, kuriose bendradarbiavimas ilgai užtruks siekiant atitaisyti kai kurias Kijevo nelaimes. Tačiau svarbu, kad Ukrainai dedant pastangas modernizuoti savo ekonomiką ir labiau integruotis į Europą būtų paisoma demokratijos principų ir gerbiamos žmogaus teisės. Todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad kitame lapkričio 22 d. Briuselyje vyksiančiame ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime bus pasiekta tvarios pažangos.

 
  
MPphoto
 
 

  Joachim Zeller (PPE), raštu. (DE) Žlugus Sovietų Sąjungai Ukrainos žmonėms pirmą kartą jų istorijoje suteikta galimybė priimti sprendimą dėl savo ateities, kurioje būtų įtvirtinta laisvė ir nacionalinis autonomiškumas. Europos valstybės ir žmonės skolingi solidarumo ir paramos puikiems Ukrainos žmonėms, per stalinizmo laikotarpį ir Antrąjį pasaulinį karą sumokėjusiems didelę ne vieno milijono žmonių gyvybių kainą. Per Oranžinę revoliuciją įrodyta, kad Ukrainos žmonės nori kurti savo ateitį demokratinėmis sąlygomis, pagal kurias laikomasi teisinės valstybės principo. Asmenys, Ukrainoje prisiimantys politinę, ekonominę ir socialinę atsakomybę, niekada neturėtų to pamiršti. Neseniai vykusių regionų valdžios rinkimų organizavimas ir įvykiai prieš rinkimus Ukrainoje bei po jų privertė suabejoti, ar Ukrainoje politinę atsakomybę prisiimančių asmenų veiksmai iš tikrųjų atspindi laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės principus. Šioje rezoliucijoje pabrėžiama Europos Parlamento pozicija, pagal kurią ukrainiečiai gali neabejoti Europos žmonių solidarumu, be to, Ukrainos politikai raginami gerbti savo žmonių norą gyventi vadovaujantis demokratijos, laisvės ir teisinės valstybės principais. Kadangi esu vienas šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos rengusių asmenų, balsavau už jį.

 
  
  

Pranešimas: Yannick Jadot (A7-0310/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjunga turi imtis vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita ir stiprinti savo ekonomikos konkurencingumą tausojant energiją ir naudojant atsinaujinančiąją energiją – šie du sektoriai gali padėti jai sustiprinti savo energetinį saugumą, be to, jie turi didelį potencialą pramonės vystymo, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų kūrimo srityse.

Vis dėlto siekdama imtis šio vaidmens ir pasinaudoti konkurencingumo privalumais ES turės pakeisti savo dvišalę, regioninę ar daugiašalę prekybos politiką, nes prekėms ir paslaugoms tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Ji turi paskatinti imtis esminių gamybos ir vartojimo būdų bei investavimo strategijų pokyčių. Ji turi imtis aktyvių veiksmų ir dėl tarptautinio transporto išmetamų dujų kiekio, taip pat klimatui nekenkiančių technologijų srityje. Nors šioje srityje ES dar teks nemažai padirbėti, jau imtasi svarbių veiksmų, visų pirma tokiose srityse kaip neteisėtas medienos importas, biokuras ir aviacijos išmetamieji teršalai.

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pasisakau už tai, kad būtų vykdoma prekybos politika, orientuota į produktų ir paslaugų įvairinimą remiantis jų poveikiu klimato kaitai. Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje nurodyti kiti žingsniai, kurie sudarys sąlygas Europos Sąjungai tęsti veiksmus šioje srityje, stiprinama teigiama prekybos ir klimato apsaugos sąveika bei priemonės, užtikrinančios nuoseklius veiksmus prekybos ir klimato srityse, skatinamos sąžiningos tarptautinės prekybos kainos taip išvengiant anglies dioksido nutekėjimo.

Noriu pabrėžti, kad Europos Sąjunga nebus pajėgi prisiimti vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita, jeigu ji nesustiprins savo ekonomikos konkurencingumo tausodama energiją ir naudodama atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Šie du sektoriai turi daug galimybių pramonės vystymo, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų kūrimo srityse ir gali padėti jai sustiprinti savo energetinį saugumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) 2009 m. JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos Europos Sąjungai nepavyko prisiimti to vaidmens, kurio buvo iš jos tikėtasi. Būdama tvariosios plėtros klausimų šalininkė manau, kad ES svarbu išplėsti savo įsipareigojimus ir įtraukti į juos tarptautinę prekybą. Todėl prieš Kankuno aukščiausiojo lygio susitikimą aš ir mano kolegos EP nariai norime suteikti aktyvų mandatą delegacijai, kuri gins Europos poziciją. Raginame Europos Komisiją ištirti importuojamas prekes pagal jų gamybos metu išmetamą anglies dioksido kiekį ir sukurti anglies dioksido išmetimo priežiūros sistemą visose prekybos politikos srityse. Atsižvelgiant į tai, kad kova su klimato kaita daro poveikį konkurencingumui, mūsų rezoliucijoje raginama informuoti visus pramonės sektorius apie anglies dioksido nutekėjimo pavojus ir nutraukti iškastinio kuro subsidijavimą, visų pirma panaikinant mokesčių netaikymą aviacijos pramonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Europos prioritetai kovoje su klimato kaita srityje yra energijos tausojimas bei atsinaujinanti energija. Jais, kuriais galima pagerinti ES energetinį saugumą ir jiekurie turi didelį potencialą pramonės, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų, vystant žaliąją energetiką , kūrimo srityse. Tačiau ši kova turi ir neigiamą poveikį visos ES rinkos konkurencingumui .Tarptautinės prekybos taisyklės yra labai svarbios kovojant su klimato kaita, tačiau Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarime nėra tiesioginių nuorodų į klimato kaitą, aprūpinimą maistu ir Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Manau, kad reikia pakeisti PPO taisykles siekiant užtikrinti, kad jos derėtų su įsipareigojimais, prisiimtais pagal Kioto protokolą ir daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, ir juos atitiktų. Taip būtų užtikrinama, kad visos šalys laikytųsi vienodų standartų, nes šiuo metu kai kurios šalys subsidijuodamos energijos kainas ir netaikydamos apribojimų arba kvotų išmetamam CO2 kiekiui turi didesnį konkurencinį pranašumą ir nėra suinteresuotos prisijungti prie daugiašalių susitarimų dėl klimato kaitos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi jame nustatomi strateginiai tikslai ir etapai, kuriais Europos Sąjunga galėtų toliau žengti, siekdama geresnio susitarimo klimato kaitos klausimais. Norėčiau pabrėžti, kad Europos Sąjunga jau žengė pirmuosius žingsnius teisinga kryptimi nelegalios medienos importo, biokuro ir aviacijos emisijų srityse. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kova su klimato kaita yra konkurencingumo rodiklis ir Europos prioritetai šioje srityje yra energijos tausojimas ir atsinaujinanti energija, kuriais galima pagerinti Europos Sąjungos energetinį saugumą ir kurie turi didelį potencialą pramonės, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų kūrimo srityse.

Kadangi susitikimo klimato kaitos klausimu Kopenhagoje rezultatas buvo nuviliantis susitarimas, Europos Sąjunga dabar turi būti labiau girdima, vieninga ir veiksminga. Ji turėtų skirti daug dėmesio išlakų sumažinimo ir paramos besivystančioms šalims tikslų nustatymui, kurie atitiktų mokslines rekomendacijas ir Europos Parlamento rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu. (FR) Yannicko Jadoto pranešime primenama, kad prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Į šį faktą turi būti atsižvelgta kovojant su klimato kaita. Nors Europos Sąjunga pradėjo įgyvendinti plataus užmojo klimato politiką, šis politinis prioritetas taip pat turėtų būti įtrauktas į prekybos politiką. Pritariu pranešėjui, kuris apgailestauja, kad šalys, kurios subsidijuoja energijos kainas ir neriboja arba netaiko CO2 išmetimo kvotų, gali turėti konkurencinį pranašumą. Gaila, kad šios šalys nėra suinteresuotos pasirašyti daugiašalių susitarimų dėl klimato kaitos ir taip skatina nesąžiningą konkurenciją. Europos Sąjungos prekybos politika nėra tiesiog tikslas – ji turėtų likti politikos reguliavimo priemone. Turime užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir neleisti, kad dėl pastangų kovoti su klimato kaita atsidurtume nepalankioje padėtyje pasaulinėje prekyboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos įsipareigojimo sumažinti išmetamą CO2 kiekį nepavyks įgyvendinti laikantis principų ir ideologinių argumentų. Nepaisydami problemos pasekmių ir nesvarstydami dažnai radikalių daugiau ar mažiau pagrįstuose tyrimuose siūlomų sprendimų mes vis tiek turime prisiimti atsakomybę ir neleisti aplinkai keistis, nes nesame visiškai įsitikinę dėl to, su kokiomis problemomis galime susidurti.

Prekybos politika šiuo atveju turėtų atlikti savo vaidmenį. Paprašyti valstybių narių sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį paprasta, bet tai neturės prasmės, jei daugiausia aplinką teršiančios gamyklos bus perkeltos už mūsų sienų. Politiškai patogu skatinti kampanijas apie vietos produktų vartojimą, bet jos netenka prasmės, jei žaliavos arba tarpiniai produktai, skirti vietos produktams pagaminti, atvežami iš kitos pasaulio pusės. Siekiant veikti atsakingai, prekybos politiką reguliuoti reikia atidžiai išnagrinėjus visus su ja susijusius aspektus. Nieko nesiimdami mes visų pirma apgaudinėsime patys save.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes, manau, pranešėjo dokumentu siekiama, kad Europos Sąjunga prisiimtų drąsius įsipareigojimus kovojant su klimato kaita. Šioje rezoliucijoje siūloma, kad ES lygmeniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 30 proc. Remiu šį plataus užmojo pasiūlymą, nors manau, kad ES veiksmus pasauliniu mastu savo pastangomis turėtų paremti didžiosios pramoninės šalys. Turime rasti būdą, kaip įtraukti tarptautinius valstybinius veikėjus, kurie nėra linkę sekti mūsų pavyzdžiu. Be to, kaip Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos šešėlinis pranešėjas teikdamas pirminio teksto pakeitimus pabrėžiau būtinybę sukurti Pasaulinę aplinkosaugos organizaciją ir į bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos reformą įtraukti aplinkosaugos kriterijus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) ES prekybos politika turi poveikį klimatui, o ES įsipareigojimai neturėtų apsiriboti Europos Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu. Europos Parlamento dauguma balsavo už šį pranešimą, kuriuo siekiama sustiprinti veiksmų prekybos ir aplinkos apsaugos srityse sąveiką. Šiuo tikslu siūloma atskirti produktus pagal jų gamybos metu išmetamą anglies dioksido kiekį ir sukurti anglies dioksido išmetimo stebėjimo sistemą visose prekybos politikos srityse. Gaila, kad konservatoriai nenorėjo pritarti kai kuriems plataus užmojo pasiūlymams. Vis dėlto šis priimtas pranešimas yra aiškus raginimas ekologijos klausimus įtraukti kaip sudėtinę mūsų ekonomikos dalį.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus, nes turint galvoje, kad prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, reikia imtis priemonių bendrosios prekybos politikos srityje, siekiant sustabdyti pasaulinį atšilimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nors per Kopenhagos klimato kaitos konferenciją atsidūrėme aklavietėje, svarbu, kad Europos Sąjunga tęstų ligšiolinius veiksmus, kuriais siekta prisiimti rimtą įsipareigojimą tvariam vystymuisi ir pabandyti sumažinti anglies dioksido išmetimą nepakenkiant Europos pramonei. Vis dėlto prisiimant bet kokį europinį įsipareigojimą sumažinti anglies dioksido kiekio išmetimą negalima pamiršti ekonomikos efektyvumo ar pakenkti valstybių narių, kurios šiuo metu kovoja su precedento neturinčia ekonomikos krize, ekonomikos tvarumui. Negalime leisti, kad vis daugiau technologijų būtų perkeliamos į besivystančias šalis taip sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo problemą, taip pat negalime leisti, kad CO2 išmetimui sumažinti skirta politika žlugdytų Europos pramonę.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) JT aukščiausiojo lygio susitikime Kopenhagoje priimtas nusivylimą keliantis susitarimas, kuriuo nebus užtikrinta, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2°C. Be to, šis susitarimas nėra globalus ar įpareigojantis. ES tikrai nėra pagrindinė šios nesėkmės kaltininkė. Priešingai, ES ėmėsi vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita ir turėtų būti paraginta tęsti šį darbą. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad mūsų pramonė ėmėsi didelių pastangų reaguodama į privalomą išmetamų dujų kiekio sumažinimą Europoje.

Reikia pažymėti, kad ES tenka apie 15 proc. pasaulyje išmetamo dujų kiekio, be to, apskaičiuota, kad ši dalis 2030 m. sumažės iki 10 proc. Tačiau JAV, Kinijai ir Indijai tenka pusė pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir ši dalis toliau augs. Apie ES tarptautinės prekybos politiką kalbant klimato kaitos požiūriu, net jei kiti mums nepritaria, mūsų tikslas turėtų būti telkti pastangas mokslinių tyrimų, technologinių naujovių, susijusių su anglies dioksido neišskiriančiais energijos šaltiniais, energijos vartojimo efektyvumu ir ekologiškų darbo vietų kūrimu, srityse, kad būtų padidintas mūsų konkurencingumas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Daugelio pranešime pasiūlytų priemonių įgyvendinimas nebus teigiamas žingsnis siekiant kovoti su klimato kaita. Priešingai, parama Lisabonos sutarčiai ir laisvajai prekybai, prekybos liberalizavimo sukelto aplinkos padėties blogėjimo pusinės kontrolės įgyvendinimas tik paskatins aplinkos blogėjimą, kuris kelia vis didesnę grėsmę mūsų planetai ir jos žmonėms. Šiuo atveju svarbiausia nuspręsti, ar mes sutinkame su tolesniu nekontroliuojamu gamtos išteklių, darbuotojų ir tautų išnaudojimu, tarnaujančiu dominuojančiai kapitalistinei sistemai, kurią veikia nuolatinė krizė. Mes tam nepritariame, todėl pasisakome prieš tolesnį reikalavimą kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pasinaudojant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuria ne sumažinamas dujų išmetimas, bet padidinamas; didesnį rinkų atvėrimą ir darbo jėgos atskyrimą, nes tokiu atveju ES kapitalas gautų priėjimą prie besivystančio pasaulio išteklių taip sumažindamas išlaidas ir padidindamas pelną; ir „žaliąjį kapitalizmą“, kuris susieja „klimato apsaugą bei prekybos liberalizavimą“ ir „aplinkai nekenksmingų prekių ir paslaugų prekybą“.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) ES atsakinga už tai, kad į jos tarptautinę prekybos politiką būtų įtraukti su prekyba susiję aplinkos politikos aspektai. Remiu pirmuosius žingsnius šioje srityje, kurių ėmėsi ES sudarydama prekybos susitarimus. Vis dėlto reikia tolesnių veiksmų. Deja, negalėjau pritarti 48 straipsniui. Žemės ūkio subsidijos reikalingos siekiant užtikrinti maisto saugumą ir 500 mln. europiečių nepriklausomybę, ir man tai ypač svarbu. Subsidijos taip pat suteikia galimybę įvairinti ūkininkavimą ir išsaugoti kraštovaizdį.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. – (FR) Balsavau prieš pranešimą dėl tarptautinės prekybos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus, nes visiškai nesutinku su pranešėjo nuomone ir argumentais. Dėl reikalavimo sustiprinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusius tikslus, neatsižvelgiant į galutinius tarptautinių derybų rezultatus, Europos įmonės galiausiai atsidurs konkurencijos požiūriu nepalankioje padėtyje. Pranešėjo pasiūlymas kompensuoti tokią padėtį taikant protekcionistines priemones, pvz., anglies dioksido mokestį prie ES sienų ir minimalių CO2 kainų reguliavimą, tik padidins konkurencinį deficitą, palyginti su kitais pramoninės prekybos grandinės sektoriais. Be to, šios priemonės turės neigiamą poveikį Europos Sąjungos išorės prekybos politikai, nes ateityje bus sunkiau sudaryti dvišalius ir daugiašalius laisvosios prekybos susitarimus.

Prieš metus vykusi Kopenhagos konferencija parodė, kad jei Europos Sąjunga toliau plėtos vienašalius veiksmus, jos klimato politika bus pasmerkta žlugti. ES ekonominiai partneriai neleis diktuoti jiems europinių tikslų ar metodų. ES privalo paremti įmones, siekiančias sumažinti energijos vartojimą ir išsaugoti tarptautinį konkurencingumą. Pragmatiškesnė pozicija tarptautinėse derybose būtų tinkama pradžia.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui, kuriame nurodoma, kaip ES prekybos politika galėtų prisidėti prie kovos su klimato kaita. Y. Jadot pageidauja, kad ES imtųsi tarptautinio vadovaujamojo vaidmens šioje srityje, ir nagrinėja galimybę įvesti finansų sandorių mokestį, reformuoti PPO (visų pirma jos antidempingo taisykles), neleisti Europos investicijų bankui išduoti paskolų projektams, kurie turi neigiamą poveikį klimatui, ir nutraukti žemės ūkio eksporto subsidijų mokėjimą – visiems šiems pasiūlymams pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marisa Matias (GUE/NGL), raštu. (PT) Prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Daugelyje valstybių narių su dujų išmetimu susijęs vartojimas yra didesnis už su gamyba susijusio dujų išmetimo kiekį. Europos Sąjunga turi kovoti su šiuo „parduodamu“ dujų išmetimu. Tai vienintelis būdas pradėti veiksmingą kovą su klimato kaita. Pvz., ES negali finansuoti kovos su miškų naikinimu priemonių kartu skatindama medienos produktų ir biokuro importą. ES turi pakeisti gamybos ir vartojimo pobūdį ir neapsiriboti dujų išmetimo perkėlimu. ES turi keisti savo prekybos politiką skirstydama produktus pagal jų poveikį klimatui ir šitaip skatinti būtiną gamybos ir vartojimo būdų ir investavimo strategijų kaitą.

Mūsų prekybos partnerių klimato politikai neturėtų būti keliama grėsmė siekiant didinti Europos užimamą rinkos dalį. Ji turi aktyviai veikti spręsdama tarptautinio transporto išmetamų teršalų klausimą ir užtikrinti teisę gauti informaciją, ypač besivystančių šalių teisę gauti informaciją apie klimatui nekenkiančias technologijas. Pranešime numatyta tokia veiksmų kryptis, todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Nėra paprasta rasti pusiausvyrą tarp tarptautinės prekybos politikos ir klimato kaitos reikalavimų, bet turi būti stengiamasi labai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, už kurį atsakomybė tenka tarptautinei prekybai. Vis dėlto tai negali būti daroma prarandant Europos pramonės konkurencingumą, ypač atsižvelgiant į sunkią ekonomikos krizę ir didėjantį nedarbą. Turime įgyvendinti aplinkai nekenkiančią politiką ir kartu paskatinti ekonomiką bei sumažinti nerimą keliantį nedarbo lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Šis pranešimas yra bandymas rasti sprendimą globalizacijos problemai, kurią pati ES ir sukūrė. Pigūs produktai gaminami šalyse už Europos Sąjungos ribų visiškai kitomis sąlygomis ir tada pigiai importuojami į Europą, taip darant spaudimą Europoje mokamų atlyginimų dydžiui ir silpninant mūsų ekonomiką.

Šiame pranešime kalbama apie tokiais atvejais išmetamą daug didesnį CO2 kiekį. Vis dėlto šiuo tikslu nėra siekiama taikyti tinkamas nepalankias prekybines priemones tam tikriems produktams, priešingai, pasisakoma už tai, kad europinės technologijos ir žinios būtų perkeltos į kitas pasaulio šalis. Tai nė kiek nesumažins globalizacijos problemos, o tik ją padidins. Dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už Parlamento rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus, nes pritariu plačių užmojų Europos Vadovų Tarybos tikslui sumažinti Europai tenkantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekį nuo 80 proc. iki 95 proc. 2050 m., palyginti su 1990 m. buvusiu kiekiu. Šis tikslas svarbus siekiant, kad ES susigrąžintų vadovaujamąjį vaidmenį sprendžiant klimato klausimus ir taip paskatintų kitas šalis prisiimti platesnio užmojo įsipareigojimus.

Norėčiau pabrėžti būtinybę pasiekti tarptautiniu mastu įpareigojantį susitarimą dėl klimato apsaugos, ir tvirtai remiu viešas diskusijas dėl Pasaulinės aplinkosaugos organizacijos įkūrimo. Taip pat manau, kad būtina stiprinti teigiamą prekybos ir klimato apsaugos sąveiką, siekti sąžiningesnių pasaulinės prekybos kainų ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo, skatinti produktų atskyrimą pagal jų poveikį klimatui, užtikrinti, kad prekybos liberalizavimas nepakenktų plataus užmojo klimato politikai, visapusiškai įtraukti transportą į prekybos ir klimato klausimą ir sustiprinti prekybos ir klimato derinimo priemones bei Europos Sąjungos prekybos ir klimato darną žiūrint iš besivystančių šalių požiūrio taško.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Siekdama imtis vadovaujamojo vaidmens kovojant su klimato kaita Europos Sąjunga turi paskatinti savo ekonomikos konkurencingumą taupydama energiją ir naudodama atsinaujinančiuosius energijos šaltinius. Šie du sektoriai turi didelių galimybių pramonės vystymo, inovacijų, regioninės plėtros ir darbo vietų kūrimo srityse ir gali padėti jai sustiprinti savo energetinį saugumą.

Taip pat ES turi pakeisti visą savo dvišalę, regioninę ir daugiašalę prekybos politiką. Tai būtina, nes prekių ir paslaugų prekybai tenka apie 20 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tai sudėtingas uždavinys. Vis dėlto ES jau ėmėsi pirmųjų žingsnių teisinga kryptimi neteisėto medienos importo, biokuro ir aviacijos išmetamų teršalų srityse. Šio pranešimo, kuris parengtas po ilgų diskusijų su įmonėmis, asociacijomis, prekybos sąjungų atstovais ar Komisija, tikslas – suplanuoti tolesnius žingsnius, kurie sudarytų sąlygas ES tęsti pradėtą darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. Kopenhagoje vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime parengtas nusivylimą keliantis susitarimas, kuriuo nebus užtikrinta, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2°C. Be to, šis susitarimas nėra globalus ar įpareigojantis. ES tikrai nėra didžiausia šios nesėkmės kaltininkė, bet dėl nesugebėjimo vieningai priimti sprendimus, susieti dujų išmetimo sumažinimo tikslus ir paramą besivystančioms šalims su mokslinėmis rekomendacijomis ir Parlamento prašymais ji dažnai būdavo negirdimas ir neveiksmingas subjektas. Kodėl esama tiek daug problemų? Į šį klausimą vieno atsakymo nėra, bet didelė problemų dalis susijusi su tuo, kad daugelyje šalių dar nėra įvykęs platus ekonomikos pasikeitimas aplinkosaugos srityje, todėl jos toliau abejoja ekonomine, socialine ir demokratine nauda. Tai nepasiekta nepaisant to, kad atlikta daug studijų ir esama daug sėkmingų perėjimo prie kitokios energijos ir tvaresnio žemės ūkio bei transporto sistemų pavyzdžių.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Griežtai nepritariame šiam pranešimui, nes negalime sutikti su jo šališku pažiūriu, kuris visiškai prieštarauja mūsų visuomenės ir įmonių ekonominiams interesams. Europos siekis išspręsti CO2 išmetimo į aplinką problemą yra tiesiog nepasiekiamas. Po to, kai praėjusiais metais Kopenhagos konferencijoje reikalavome per daug, nepadarėme išvadų ir vėl rengiame dokumentą, kuriame prašoma per daug, šį kartą iš būsimos klimato kaitos konferencijos Kankune. Esame visiškai tikri dėl to, kas nutiks, jei EP pritars šiam dokumentui: jis bus išmestas į šiukšliadėžę kaip ir pastarasis dokumentas. Panašu, kad šiuo pranešimu siekiama apibrėžti esminius kito dokumento, kuris bus rengiamas ruošiantis klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikimui, aspektus (COP 16).

 
  
  

Pranešimas: Yannick Jadot (A7-0310/2010) ir pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B7-0616/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu. (FR) Nesuprantu, kokia logika vadovaujasi Europos Parlamentas, spręsdamas klimato kaitos klausimus. Pasak daugelio EP narių, ES turėtų imtis dar daugiau priemonių, kad būtų sumažintas dujų išmetimas 30 proc., 40 proc., 50 proc., nors dabar nesugebame įgyvendinti garsiosios 2020 strategijos. Dar blogiau tai, kad likęs pasaulis nekreipia dėmesio į Europos žingsnius. Kopenhagoje pasiektas amerikiečių, kinų, indų, brazilų ir afrikiečių susitarimas. ES net nebuvo pakviesta.

Kankune nebus pasiektas „įpareigojantis“ susitarimas dėl garsiųjų CO2 sertifikatų, nes JAV, Kanados ir Australijos įstatymų leidėjai tokio susitarimo neturi, o Kinija, Indija, Brazilija ir kitos šalys neleis savęs taip suvaržyti. Europos Sąjunga turėtų daugiau investuoti į naujas technologijas, o ne į veiklą, kuri naudinga tik finansinėms spekuliacijoms.

 
  
  

Pranešimas: Harlem Désir (A7-0317/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Įmonių socialinė atsakomybė tarptautiniuose susitarimuose prisidės prie geresnio pasaulio ekonomikos valdysenos, paskatins sąžiningesnę, visuomeniškesnę, žmoniškesnę globalizaciją ir tvariąją plėtrą. Dėl vykstančios globalizacijos remiu šį pasiūlymą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tarptautinio verslo praktika būtų moralesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Dėl globalizacijos ir finansų bei socialinės krizės griežtesnės pasaulio ekonomikos taisyklės tapo dar svarbesnės, nes tarptautinė prekybos politika dabar skirta tik patenkinti kelių ekonomikos subjektų interesus, kurie pasinaudojo rinkos liberalizavimu, kad dalį savo gamybos perkeltų svetur ir įvairintų tiekimą, sutelkdami dėmesį į šalis, kuriose gamybos išlaidos žemos, o reguliavimas ne toks griežtas.

Todėl pritariu šiame pranešime siūlomiems principams, kuriais siekiama vykdyti prekybą, atitinkančią ES tikslus, visų pirma jos užsienio politikos srityje. Tai galima pasiekti įgyvendinus įmonių socialinę ir aplinkosaugos atsakomybę prekybos politikoje, kad jos nebelaužytų socialinės atsakomybės principų. Ši socialinio dempingo forma turi būti reglamentuota sutariant dėl šio pranešimo pasiūlymų, ypač pasiūlymų, susijusių su ES ir šalių partnerių teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kad tarptautinės korporacijos būtų baudžiamos už rimtus aplinkosaugos taisyklių arba pagrindinių teisių pažeidimus, ir priimant naują Komisijos iniciatyvą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos atsivėrusios tarptautinės rinkos Europos Sąjungai atnešė daug naudos. Tačiau Europos socialinis modelis, kuris buvo susietas su globalizacija Europoje, deja, neturėjo didelio poveikio deryboms dėl tarptautinės prekybos. Šią savaitę balsavau už šios rezoliucijos tikslą. Šiuo rezoliucijos tekstu norėjau paraginti Europos Sąjungą dėl socialinio dempingo laikytis griežtesnės pozicijos. Rezoliucijoje raginama įtraukti įmonių socialinės atsakomybės sąvoką, kurią pripažįsta OECD, TDO ir Jungtinės Tautos, į bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą. Joje Komisija taip pat raginama atlikti naują poveikio vertinimą, kad būtų išnagrinėtas prekybos susitarimų poveikis Europos MVĮ. Galiausiai rezoliucijoje nurodoma, kad į visus naujus susitarimus automatiškai turėtų būti įtraukta įmonių socialinės atsakomybės nuostata. Tvariosios plėtros srityje Europos Sąjunga turėtų skirti paramą tam, kas svarbiausia, paremdama savo socialinį modelį ir panaudodama jį kaip priemonę paskatinti pažangą ir globalizaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame išdėstomi Europos Parlamento pasiūlymai, kuriuose numatomos konkrečios priemonės, kaip skatinti įmonių socialinę atsakomybę, įgyvendinant Europos Sąjungos prekybos politiką. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tarptautinė ekonomikos ir finansų krizė visur sukėlė socialinę krizę, o dėl jos padidėjo naujų ir griežtų taisyklių poreikis, kad pasaulio ekonomika būtų geriau valdoma ir nesiplėtotų žmonių sąskaita. Taigi, Europos Sąjungos prekybos politika turi atitikti bendrus ES tikslus ir, visų pirma, jos užsienio politikos tikslus. Be to, labai svarbu, kad Europa užtikrintų, jog jos prekybos politika nepakenktų, bet padėtų ginti jos socialinį modelį ir jos aplinkos politiką.

Sutinku su Europos Parlamento raginimu, kad Europos Komisija turėtų patobulinti savo tvarumo poveikio vertinimo modelį, kadangi turi būti tinkamai atspindimas prekybos derybų ekonominis, socialinis poveikis, poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai, įskaitant klimato kaitos sušvelninimo tikslus. Be to, Komisija turėtų imtis tolesnių priemonių, susijusių prekybos susitarimais su ES šalimis partnerėmis, ir prieš pasirašant prekybos susitarimus ir po to atlikti poveikio vertinimo tyrimus, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamus sektorius.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) ES tenka svarbiausias vaidmuo kuriant naująją valdymo sistemą. Vadovaujantis šiuo tikslu turėtų būti paskatintas tarptautinių institucijų vykdomos politikos nuoseklumas. Aiškėja, kad ES turi apgalvoti prekybos politiką, kurią ji nori patvirtinti peržiūrėdama savo prekybos strategiją. Norėdama perduoti aiškią prieš protekcionizmą nukreiptą žinią ji turi užtikrinti sąžiningą tarptautinę prekybą.

Europos Sąjunga turi išsaugoti savo prekybinius interesus laikydamasi savo standartų ir vertybių bei užtikrindama, kad kiti jų taip pat laikytųsi. Turime nepamiršti, kad Europos įmonėms taikomos griežtos socialinės ir aplinkosaugos taisyklės. ES privalo turėti galimybę reikalauti to paties iš savo prekybos partnerių, ypač iš besiformuojančios ekonomikos šalių, reikalauti kokybės ir tvarumo, ypač kalbant apie į jos teritoriją patenkančius maisto produktus, kad būtų užtikrinta sąžininga ir teisinga prekyba. ES turi užmegzti dialogą su savo partneriais ir rasti bendrą pagrindą, kuriuo remdamasi perduotų savo vertybes. Siekiant skaidrumo ir dialogo ir atsižvelgiant į įgytas naujas galias Europos Parlamentui tenka labai svarbus vaidmuo, o jo pareiga – suteikti deryboms politinį ir moralinį mandatą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Globalėjant ekonomikai ir plečiantis tarptautinei prekybai išaugo konkurencinis spaudimas tarp įvairių šalių, dėl kurio kartais pasitaikydavo rimtų žmogaus teisių pažeidimų ir žalos aplinkai. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad labai svarbu užtikrinti, kad būtų plėtojama tvaresnė politika atsižvelgiant į socialinius ir aplinkosaugos reikalavimus, visų pirma skatinant įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA).

Svarbu, kad Europos korporacijos, investuojančios ir veikiančios kitose teritorijose, savo veiklą vykdytų laikydamosi Europos vertybių ir tarptautinių standartų. Šiame pranešime siūloma siekti, kad ateityje sudarydama prekybos susitarimus Europos Sąjunga į juos įtrauktų tvariosios plėtros skyrių ir jame įrašytų ĮSA nuostatą, kuri man atrodo esminė.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Svarstomu pranešimu siekiama, kad į verslo santykius būtų įtrauktos vertybės, kuriomis visada išsiskyrė Europos Sąjunga ir jos pirmtakai.

Šis tikslas pagirtinas, bet jis turi būti įgyvendintas teisingai ir neužkrauti įmonėms naštos, kuri keltų grėsmę jų konkurencingumui, nes šis konkurencingumas jau suvaržytas taisyklių, kurios itin nelanksčios tokiose srityse kaip darbo teisės ir aplinkosaugos reikalavimai (nors nė viena valstybė narė nekelia klausimo dėl socialinės naudos, kurią atneša pernelyg didelės išlaidų struktūros).

Todėl manau, kad turime veikti atsargiai, nes dabar netinkamas laikas užkrauti papildomą naštą, kol ne visi pripažįsta jos būtinybę ir yra pasiryžę su ja sutikti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Užsienio investicijos yra labai svarbus ekonomikos uždavinys besiformuojančios ekonomikos šalims ir besivystančioms šalims. Vis dėlto dėl nepakankamų šių šalių socialinių ir aplinkos teisės aktų kyla netinkamų darbo sąlygų, žmogaus teisių pažeidimų ir žalos aplinkai grėsmė. Todėl Europos Parlamentas paragino įtraukti įmonių socialinės atsakomybės nuostatą į Europos Sąjungos pasirašomus prekybos susitarimus, kuri būtų taikoma įmonėms, investuojančioms besivystančiose šalyse. Vadovaudamosi šia nuostata bendrovės, jų pavaldžiosios bendrovės ir tiekimo grandinės turės prisiimti aiškius ir įrodomus įsipareigojimus, susijusius su jų verslo socialiniu poveikiu ir poveikiu aplinkai. Ši nuostata taip pat nukentėjusiesiems suteiks galimybę kreiptis į teismą. Tai geriausias sprendimas siekiant užtikrinti geresnę socialinę apsaugą ir aplinkos reikalavimus visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame pritariama tam, kad turėtų būti laikomasi naujo požiūrio į tarptautinės prekybos reguliavimą. Šie reikalavimai, kurie bus veiksmingesni ir geriau įgyvendinami, turėtų prisidėti prie tvaresnės politikos plėtros, iš tikrųjų atsižvelgiant į socialinius ir aplinkos aspektus, o ne tik bet kuria kaina siekiant įmonių pelno.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Principai, kuriais remiantis apibrėžta įmonių socialinė atsakomybė, pripažįstami tarptautiniu lygmeniu ir yra pagrįsti tikėjimu, kad įmonės laikysis atsakingo elgesio, kuris suvokiamas kaip pagarbos galiojantiems teisės aktams prielaida, ypač pagarbos teisės aktams mokesčių, užimtumo, darbo santykių, žmogaus teisių, aplinkos, vartotojų teisių srityse ir jų įtraukimo į kovą su korupcija sąlyga. Todėl, mano nuomone, teigiamai vertintina tai, kad ES būsimus prekybos susitarimus papildys skyriumi dėl tvariosios plėtros, į kurį bus įtrauktos nuostatos dėl įmonių socialinės atsakomybės.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga remia tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA). ES turi užtikrinti, kad jos vykdoma užsienio politika veiksmingai prisidėtų prie atitinkamų šalių tvariosios ir socialinės plėtros. Jis taip pat turi užtikrinti, kad Europos įmonės investuodamos ir vykdydamos savo veiklą visada laikytųsi Europos vertybių ir tarptautinių normų.

Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsniu ES bendroji prekybos politika turi būti vykdoma „vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“, o vadovaujantis 3 straipsniu tarp daugelio dalykų ji turėtų prisidėti prie „tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Balsavau už pranešimą dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautiniuose prekybos susitarimuose. Dėl globalizacijos prasidėjo didelė šalių konkurencija, kuri savo ruožtu prisidėjo prie daugelio tarptautinių įmonių nepriimtinos veiklos besivystančiose šalyse: pagrindinių darbo standartų nesilaikymo, žmogaus teisių pažeidimų ir žalos aplinkai. Parlamentas ragina nuostatą dėl įmonių socialinės atsakomybės įtraukti į visus Europos Sąjungos pasirašomus tarptautinius susitarimus. Vadovaujantis šia nuostatą būtų reikalaujama reguliariai teikti ataskaitas apie kiekvienos įmonės veiklos socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, atsižvelgiant į visas pavaldžiąsias bendroves ir tiekimo grandinę. Pranešime raginama sukurti teisinio bendradarbiavimo ES ir prekybos susitarimus pasirašančiųjų šalių teisinio bendradarbiavimo priemones, kad būtų užtikrinta nukentėjusiųjų teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai tarptautinės įmonės ir jų pavaldžiosios bendrovės nesilaiko socialinių ir aplinkos teisės aktų.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau pranešimui, nes, kaip žinia, tarptautinės prekybos suklestėjimas yra pagrįstas, jei iš tiesų prisideda prie ekonominio vystymosi, užimtumo ir gyvenimo lygio gerėjimo. Tik dėl to prekybos atvėrimas yra vertinimas kaip teigiamas ir priimtinas. Tačiau jis sukelia labai stiprų pasipriešinimą, jei yra vykdomas naikinant darbo vietas arba blogina gyvenimo sąlygas, socialines teises ir aplinką. Prekybos politikos negalima suvesti vien tik į kelių ekonomikos veikėjų tiesioginius interesus. Prekybos liberalizavimas turi labai skirtingų ekonominių ir socialinių padarinių, kuriuos reikia suvaldyti ir kartais kompensuoti, nes vieni dėl liberalizacijos laimi, kiti pralaimi. Tarptautinės prekybos plėtra duoda abipusę naudą tik tada, kai laikomasi tam tikrų sąlygų. Todėl atsiranda poreikis reglamentuoti prekybos atvėrimą, jo sąlygas, jo tempą, kuris paspartėjus globalizacijai jaučiamas dar stipriau. Europa, kaip ir tarptautinė bendruomenė, susiduria su būtinybe įtraukti į tarptautinės prekybos taisykles realias garantijas tvaraus vystymosi ir socialinių teisių srityje. Šis reikalavimas atitinka tiek JT, tiek ES tikslus, taip pat didelius Europos piliečių lūkesčius. Iki šiol praktiškai nebuvo jokio ryšio tarp prekybos ir įmonių socialinės atsakomybės. Prekybos taisyklių susiejimas su įmonių prisiimamais įsipareigojimais socialinės atsakomybės srityje būtų veiksminga priemonė, kuri padėtų pasiekti, kad įmonės geriau elgtųsi ir kad valstybės, pasirašančios prekybos susitarimus su ES, laikytųsi socialinių ir aplinkos standartų.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Balsavau už pranešimą, nes manau, kad prekyba užsiimančios įmonės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už joms dirbančius žmones. Pirma, įtraukus socialinės atsakomybės nuostatas į prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis Europos Sąjungoje ir tose trečiosiose šalyse veikiančioms įmonėms bus sudarytos vienodos sąlygos bei užtikrina darbuotojų apsauga. Vis dėlto įvedant tokias nuostatas turi būti atsižvelgta į proporcingumo principą. Šios nuostatos turi būti suderintos ir neturėtų apsunkinti prekybos taip, kad dėl to iš pradžių nukentėtų darbuotojai, o paskui ir vartotojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Prekybos liberalizavimo ekonominis ir socialinis poveikis įvairiose šalyse skiriasi ir daugeliu atveju turi būti nuolat kontroliuojamas. Bendroji prekybos politika turi atitikti bendruosius Europos Sąjungos tikslus, o ne tarnauti tik trumpalaikiams didžiųjų ekonomikos subjektų interesams.

Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad įtraukdama įmonių socialinės atsakomybės principus į tarptautinės prekybos teisės aktus Europos Sąjunga turės galimybę daryti tam tikrą spaudimą įmonėms ir valstybėms, pasirašančioms prekybos susitarimus su Europos Sąjunga, kad būtų laikomasi darbo standartų. Tai suteiks mums galimybę užtikrinti, kad mūsų vykdoma išorės politika iš tikrųjų prisidėtų prie tvariosios socialinės ir ekonominės plėtros, o verslo įmonės laikytųsi sutartų tarptautinių teisės aktų ir vertybių.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Pritariu kolegos Harlemo Desiro pranešimui dėl įmonių socialinės atsakomybės. Jis mano, kad įmonių socialinė atsakomybė yra veiksminga priemonė gerinti konkurencingumą, kvalifikaciją ir mokymų galimybes, darbo saugą ir darbo aplinką, ginti darbuotojų teises, vietos bendruomenių teises ir aplinką, skatinti tvariosios aplinkos politiką, skatina keistis gerąja patirtimi vietiniu, nacionaliniu, Europos ir pasaulio lygmenimis. Vis dėlto jis aiškiai nurodo, kad negalima apseiti be darbo taisyklių, kolektyvinių susitarimų, bendrų ar sektorinių.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Įmonių socialinė atsakomybė gali būti apgaulinga ir ribojant tam tikro pobūdžio pažeidimus gali susidaryti įspūdis, kad kitokio pobūdžio pažeidimai, kalbant apie įmonių socialinę atsakomybę, priimtini. Bet net ir tokiu atveju ji gali tapti konceptualiu ir teisiniu pagrindu, leidžiančiu valstybei kištis nustatant gamybos ir socialines bei ekologines sąlygas, kuriomis ji vykdoma. Šiuo tikslu remiu šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Principų, kuriais paremti galiojantys teisės aktai, ypač teisės aktai mokesčių, užimtumo, darbo santykių, žmogaus teisių, aplinkos, vartotojų teisių, ir kurie įtraukiami į kovą su korupcija, turi laikytis visos įmonės, užsiimančios tarptautine prekyba. Todėl labai svarbu, kad tokio pobūdžio nuostatos būtų įtrauktos į būsimus prekybos susitarimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Šiuo pranešimu Europos Sąjunga taip pat siekia geriau reguliuoti verslą. Vis dėlto dažnai paaiškėdavo, kad Europos Sąjungos apribojimais ne sustiprinamas verslas ir pagerinama gyvenimo kokybė, o sulaukiamas priešingas poveikis. Gerai, kad pranešėjas supranta, kaip svarbu pažaboti blogiausius globalizacijos reiškinius. Jis gana konkrečiai nurodo, kad tarptautinė prekyba turėtų būti liberalizuota tik tiek, kiek tai būtų naudinga visai visuomenei, ir su sąlyga, kad tai pagerins gyvenimo kokybę. Dėl šios priežasties per balsavimą susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Po klimato, energetikos ir maisto krizių tarptautinė finansų krizė, po kurios prasidėjo didelė socialinė krizė, tik padidino griežtų taisyklių poreikį siekiant užtikrinti, kad pasaulio ekonomika būtų geriau integruota ir nebūtų plėtojama kenkiant visuomenei.

Tarptautinė prekyba, kuri yra globalizacijos pagrindas, taip pat turi prie to prisidėti. Viso pasaulio žmonėms tarptautinės prekybos plėtra, tiesą sakant, pateisinama tik tada, kai prisideda prie ekonomikos plėtros, užimtumo ir geresnių gyvenimo standartų. Tik dėl to atvirumas prekybai laikomas teigiamu ir priimtinu dalyku. Ir, priešingai, tarptautinė prekyba susilaukia didelės priešpriešos, kai dėl jos prarandamos darbo vietos ir daromas neigiamas poveikis gyvenimo standartams, socialinėms teisėms ir aplinkai.

Todėl prekybos politika negali būti vertinama tik atsižvelgiant į kelių ekonomikos subjektų tiesioginius interesus. Europos prekybos politika turi atitikti visus ES tikslus, ypač jos užsienio politikos tikslus. Iš tikrųjų tai yra viena užsienio politikos priemonių, skirtų padėti reguliuoti globalizaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Europos Parlamento rezoliucija dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautiniuose prekybos susitarimuose yra įspėjimas ir žingsnis pirmyn kuriant naują socialinį modelį, pagrįstą verslo pasaulio etika ir socialine atsakomybe. Žlugus mums pažįstamam socialinės gerovės valstybės modeliui reikia sukurti naują tvarką, o įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) galėtų būti šios naujos pokyčių paradigmos pagrindas.

Iš tiesų finansų krizė ir jos socialiniai padariniai sustiprino globalias problemas. Principai, kuriais remiasi ĮSA, visapusiškai pripažįstami tarptautiniu mastu, t. y. juos pripažįsta Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD), Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ir Jungtinės Tautos (JT).

ĮSA skatinimą remia Europos Sąjungą, ir aš tam taip pat pritariu. Atsižvelgdama į tai taip pat norėčiau išsakyti savo paramą Pasaulio prekybos organizacijos Prekybos ir deramo darbo komitetui, kuriame vyks diskusijos įvairiais klausimais, įskaitant klausimą dėl darbo standartų, ypač jų taikymo vaikų darbui, ir ĮSA, ypač jos taikymo tarptautinėje prekyboje.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Šioje rezoliucijoje EP pabrėžia, kad finansų krizė ir jos socialiniai padariniai išryškino globalias problemas ir paskatino pasaulines diskusijas dėl būtinybės taikyti naują reguliavimo metodą ir valdymo principus pasaulio ekonomikoje, įskaitant tarptautinę prekybą. Laikomasi požiūrio, kad naujos veiksmingesnės ir geriau įgyvendinamos taisyklės turėtų prisidėti prie tvaresnės politikos plėtros, kurioje bus atsižvelgiama į socialinius ir aplinkos reikalavimus, ir pabrėžiama, kad dėl globalizacijos padidėjo šalių konkurencinis spaudimas siekiant pritraukti užsienio investuotojų ir skatinti bendrovių konkurenciją. Dėl to kartais vyriausybės toleruodavo rimtus piktnaudžiavimus žmogaus teisių, socialinių teisių ir žalos aplinkai srityse, siekdamos atgaivinti prekybą ir pritraukti investuotojus.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B7-0623/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Auconie (PPE), raštu. (FR) Nuo pat Europos Sąjungos sukūrimo buvo siekiama įgyvendinti tikslą sukurti bendrąją rinką. Konkurencijos įstatymas padėjo sustiprinti šias pastangas. Konkurencijos politika siekiama ne padėti didelėms įmonių grupėms, bet apsaugoti mažesnius subjektus nuo veiklos, kuri iškreipia konkurenciją. Įmonių susitarimais, pvz., dėl paramos mokslinių tyrimų programoms, gali būti slepiamas prekybos varžymas, kuriuo siekiama pašalinti konkurentą. Taip, Europos ekonomikos dinamiškumas iš dalies kartu susijęs su gebėjimu bendradarbiauti. Todėl Europos Komisija patvirtino pragmatiką politikos metodą. Komisija reguliariai nustato, kurioms susitarimų kategorijoms leidžiama netaikyti griežtų konkurencijos taisyklių, kai tai atneša neabejotiną naudą. Dabar Komisija dalyvauja visapusiškose konsultacijose, kad šios taisyklės būtų iš naujo apsvarstytos. Iš esmės pasiūlytuose teisės aktuose atsižvelgta į Europos Parlamento poziciją ir jie atitinka mūsų požiūrį šiuo klausimu. Todėl balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Šiuo metu abu taikomi bendrosios išimties reglamentai, specializacijos (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2658/2000) ir mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2659/2000), baigs galioti 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija ketina priimti du naujus bendrosios išimties reglamentus, kurie pakeis ankstesniuosius, ir tam tikras gaires tam, kad suinteresuotiesiems subjektams padėtų analizuoti ir suprasti, ar jų bendradarbiavimo susitarimai suderinami su konkurencijos taisyklėmis. Šiuo metu yra naujų taisyklių, kurias suformulavo Komisija ir Europos Teisingumo Teismo teisminė praktika ir kurias reikia kodifikuoti. Palaikiau šią rezoliuciją, ypač Europos Parlamento siekį subjektams užtikrinti teisinį aiškumą. Manau, kad ES kurdama gaires turėtų atsižvelgti į ES nacionalinių konkurencijos institucijų ir kitų pasaulio šalių konkurencijos institucijų patirtį. Manau, kad būtų naudinga pradėti tarptautines derybas dėl konkurencijos taisyklių suvienodinimo pasauliniu mastu, nes šiandien daugeliui susitarimų ir praktikų taikomi skirtingi konkurenciniai režimai, kurie neleidžia subjektams konkuruoti rinkoje vienodomis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Gerai veikiančioje rinkos ekonomikoje neįmanoma apsieiti be nuolatinio šioje ekonomikoje taikomų konkurencijos sąlygų stebėjimo. Vis dėlto vykdant tokį stebėjimą neturi būti vadovaujamasi ideologine forma, kai nustatomi bendri visiems taikytini parametrai. Tiesą sakant, kiekvienos rinkos dalies padėtį reikėtų išsiaiškinti kiekvieną atvejį nagrinėjant atskirai, kad būtų atliktas sąžiningas vertinimas, kaip kiekvienu atveju laikomasi tų principų, kuriuos taikant mechaniškai būtų sukurtos paradoksalios ir antiekonomiškos sąlygos. Todėl Komisija nusipelno pagyrų už pastangas kontroliuoti horizontalųjį bendradarbiavimą specializacijos susitarimuose ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros susitarimuose, dviejuose opius klausimus keliančiuose sektoriuose, kurių specifika pateisina jiems taikomą specialią priežiūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Horizontalieji įmonių susitarimai, sudaryti laikantis teisės normų, yra verslo bendradarbiavimo forma, kuri dažnai būtina siekiant sukurti didelę ekonominę naudą, kuri galiausiai duoda naudos rinkai ir vartotojams. Paprastai tai bendradarbiavimo veikla, kuriai nereikalingas rinkos šalių konkurencinio elgesio koordinavimas, nes tokie susitarimai neturi poveikio konkurencingumui, bet sukuria naudą, kuri kitu atveju būtų neįmanoma. Dėl šios priežasties jiems netaikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalis. Tai ypač svarbu specializacijos susitarimams ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros susitarimams, kaip nurodyta Reglamentuose (EB) Nr. 2659/2000 ir Nr. 2658/2000, kuriuos Komisija dabar siūlo peržiūrėti. Dabar Europai labai reikia investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir ji dabar turėtų investuoti į inovacijas, todėl būtina apibrėžti teisines sąlygas, kad būtų sukurta reikalinga rinkoje veikiančių įmonių sąveika, atitinkanti konkurencijos įstatymą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 103 straipsnio 1 dalimi ir 105 straipsnio 3 dalimi, horizontalusis įmonių bendradarbiavimas leidžiamas su sąlyga, kad tokie susitarimai prisidės prie geresnės gamybos ir produktų platinimo arba prie technologijų ar ekonomikos pažangos skatinimo ir kad jie bus naudingi vartotojams. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad atsižvelgiant į didelius teisės aktų pakeitimus, padarytus po to, kai buvo priimti reglamentai ir horizontaliojo bendradarbiavimo rekomendacijos, ir į Komisijos įgytą patirtį taikant šias taisykles, būtina, kad Komisija parengtų naujas taisykles, atsižvelgdama į Europos Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau pasiūlymui, nes dėl horizontaliųjų susitarimų paprastai kyla daugiau konkurencijos problemų nei dėl vertikaliųjų susitarimų, todėl džiugu, kad Komisija laikosi griežtesnio požiūrio dėl rinkos dalies ribos nustatymo horizontaliųjų susitarimų atvejais. Taip pat yra laikomasi nuomonės, kad vis dėlto nederėtų didinti reguliavimo sistemos sudėtingumo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Pritariu Komisijos dviem pradėtoms viešosioms konsultacijoms, kurios susijusios su konkurencijos taisyklių, taikomų horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams, peržiūra. Rezoliucijoje prabrėžiama būtinybė sprendimų priėmimo procese kuo geriau įsiklausyti ir atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių požiūrį, kad būtų sukurta tikroviška ir subalansuota reglamentavimo sistema.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Konkurencijos taisyklių, taikomų horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams, peržiūra būtina siekiant padidinti įmonių bendradarbiavimą, ypač mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, ir taip padėti sukurti sąveiką, reikalingą didesnei plėtrai visose bendradarbiavimo srityse. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad toks bendradarbiavimas neturėtų pažeisti konkurencijos taisyklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai gali turėti didelės ekonominės naudos. Konkurentai pasidalija riziką, sutaupomos išlaidos, padaugėja investicijų, pagerėja įgūdžiai ir produktų kokybė, be to, galima greičiau užtikrinti įvairovę ir įgyvendinti inovacijas. Vis dėlto horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai gali sumažinti konkurenciją, jei konkurentai nustato kainas, produkcijos kiekį ar priverčia rinkas susiskaidyti. Susitarimai, kurie užtikrintų stabilumą, itin skatintini. Per balsavimą susilaikiau, nes kai kurie aspektai dar nėra pakankamai aiškiai apibrėžti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl konkurencijos srities horizontaliojo bendradarbiavimo taisyklių peržiūros, nes joje atsižvelgta į Komisijos darbą, ypač į jos skaidrų bendradarbiavimą su Parlamentu ir atvirumą, kuriuo ji pradėjo šį peržiūros procesą, siekdama įsiklausyti į visų suinteresuotųjų šalių nuomonę.

Iš naujo svarstant teisės aktus visada turėtų būti atsižvelgta į teisinį tikrumą. Manau, kad, atsižvelgiant į rezoliuciją, labai svarbu patvirtinus galutinę naująją reguliavimo sistemą pateikti apibendrinimą ir naują dažnai užduodamų klausimų sąrašą, kuriuose ši tvarka būtų išsamiai paaiškinta visiems rinkos subjektams. Pritariu Parlamento išreikštam susirūpinimui, kad šie teisės aktai turėtų būti laikoma intelektinės nuosavybės teisių apsaugos integruotos reguliavimo sistemos dalimi. Intelektinės nuosavybės teisės labai prisideda prie inovacijų, todėl jas būtina gerbti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. (ES) Šioje rezoliucijoje EP teigiamai vertina tai, kad atlikdama horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams taikytinų konkurencijos taisyklių peržiūrą Komisija surengė dvi skirtingas viešąsias konsultacijas. Joje pabrėžiama, kad, siekiant reguliavimo sistemos tikroviškumo ir suderinimo, priimant sprendimus svarbu išklausyti suinteresuotų subjektų nuomones ir kuo labiau į jas atsižvelgti. Joje Komisija taip pat raginama peržiūros procedūros pabaigoje aiškiai nurodyti, kaip ji atsižvelgė į suinteresuotų subjektų siūlymus.

 
  
 

(Posėdis nutrauktas 13.20 val. ir tęsiamas 15.00 val.)

 
Atnaujinta: 2011 m. gegužės 4 d.Teisinis pranešimas