Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl septynių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Birmos: rinkimų organizavimo ir opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi paleidimo(1).

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Ponia pirmininke, kartais netgi esant kritiškai padėčiai turime gerų naujienų. Todėl norėčiau, kad visi prisimintume jausmą, kuris mus apėmė, kai per televiziją stebėjome Aung San Suu Kyi paleidimą. Neabejotina, kad mus sieja ypatingas ryšys su šia nuostabia moterimi, 1990 m. laimėjusia vieną iš pirmųjų Sacharovo premijų ir kalėjime praleidusia beveik 15 metų per pastaruosius 20 ar 21 savo gyvenimo metus. Ji – politikės, kuri tokioje sudėtingoje šalyje kaip Birma gali išlikti laisva ir visada demonstruoti pasipriešinimą, simbolis. Šis atvejis neabejotinai ypatingas.

Tačiau visų pirma šis įvykis neturi leisti mums pamiršti, kad jos laisvė trapi. Ji jau anksčiau buvo paleista, o tada jai ir vėl skirtas namų areštas. Antra, nepamirškime, kad ką tik Birmoje įvykę rinkimai iš tikrųjų buvo farsas, demokratijos parodija. Prieš rinkimus buvo priimti įstatymai, kuriais slopinama žodžio laisvė. Kai kurie žmonės, pvz., vienuoliai, neteko galimybės balsuoti. Šiuo metu Birmoje vis dar yra 22 000 sąžinės kalinių ir ji išlieka viena nepriimtiniausių diktatūrų pasaulyje.

Todėl prašome Birmos valdžios institucijų gerbti teisę jungtis į asociacijas ir žodžio laisvę ir paleisti politinius kalinius, taip pat viliamės, kad ši nuostabi moteris, kurios laukiame Europos Parlamente arba kurią aplankysime, jei ji negalės atsiimti Sacharovo premijos, puoselės laisvės dvasią šioje susiskaldžiusioje šalyje.

  Marietje Schaake, autorė. – Ponia pirmininke, lapkričio 13 d., praėjus mažiau nei savaitei nuo ginčytinų nacionalinių rinkimų, Aung San Suu Kyi buvo panaikintas namų areštas – 15 iš pastarųjų 21 metų ji buvo tikslingai kalinama už savo demokratines idėjas.

Kino filme „Žalioji banga“ (angl. The Green Wave) viena iranietė, paleista iš Evino kalėjimo Teherane, pasakė: „Tą akimirką, kai išėjau, supratau, kad ką tik iš mažo kalėjimo patekau į didesnį – tas kalėjimas vadinasi Iranas.“

Žmonės neturėtų gyventi mažuose ar dideliuose kalėjimuose dėl savo idėjų. ES išnagrinės ir skatins tolesnį visų Birmos piliečių laisvių puoselėjimą, taip pat ji ir toliau reiškia susirūpinimą dėl Aung San Suu Kyi gerovės ir saugumo, kadangi ją nuolat stebi valstybės saugumo tarnybos.

Sveikintinu jos išlaisvinimo pavyzdžiu turi būti pasinaudota toliau didinant visų piliečių laisves, kurios sistemingai ribojamos naudojantis 2008 m. konstitucija ir karinės chuntos veiksmais. Tokiais rinkimais kaip šį mėnesį vykusieji Birmoje, netgi rengiamais baimės ir represijų aplinkoje, režimai dažnai naudojasi siekdami demonstruoti teisėtumą ir sudaryti įspūdį, kad egzistuoja demokratija. Tačiau kiekviena valdžia savo teisėtumą kuria užtikrindama savo piliečių gerovę, o demokratija visada yra kur kas daugiau nei „vieno žmogaus vienas balsas“. Šiems principams puoselėti reikalingos demokratinės institucijos, geras valdymas, teisinės valstybės principai ir pagarba žmogaus teisėms.

  Adam Bielan, autorius. – (PL) Ponia pirmininke, visi, turėjusieji iliuzijų, kad lapkričio 7 d. surengti vadinamieji rinkimai – kurie buvo farsas – paskatins demokratijos vystymąsi Birmoje, turbūt jaučia nusivylimą. Tiesa, kad po rinkimų praėjus savaitei Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi buvo paleista. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad toks pat likimas laukia kitų šalies politinių kalinių, kurių skaičius viršija du tūkstančius. Iš tikrųjų prieš kelias dienas gavome informacijos, kad Birmą valdanti karinė chunta sustabdė kitų devynių žurnalų leidybą, dar labiau suvaržydama jau apribotą žodžio laisvę toje šalyje.

Todėl tarptautinė bendruomenė turi ir toliau daryti spaudimą. Visų pirma Europos Sąjunga turėtų nuosekliai daryti spaudimą Kinijai, nes be Kinijos pagalbos Birmoje valdanti chunta negalėtų išlaikyti savo galios. Galiausiai norėčiau padėkoti Europos Parlamento Pirmininkui J. Buzekui, kad pakvietė Aung San Suu Kyi į kitą mėnesį Strasbūre vyksiančią Sacharovo premijos apdovanojimų ceremoniją.

  Barbara Lochbihler, autorė. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, atmintyje mums vis dar iškyla Birmos opozicijos lyderės paveikslas, kai jai buvo panaikintas namų areštas. Jame – asmuo, kurio nepalaužė ilgi izoliacijos metai, ir mums nebelieka abejonių, kad ji ir toliau skatins demokratinius pokyčius savo šalyje. Sveikintinas bet koks žingsnis demokratizavimo ir itin problemiškos žmogaus teisių padėties gerinimo link.

Tačiau tai nebus lengvas procesas. Po nedemokratinių rinkimų Birmoje įsigaliojusia konstitucija prezidentui suteikiama viršenybė prieš įstatymą ir užtikrinama amnestija dėl praeityje padarytų žmogaus teisių pažeidimų. Europos Sąjunga turi kuo griežčiau kritikuoti šią padėtį, kaip ir nuolatinius sunkius žmogaus teisių pažeidimus etninių mažumų atžvilgiu – jos dažnai išvaromos iš savo žemių ir verčiamos dirbti vergiškomis sąlygomis, o daugybė jų vaikų imami į kariuomenę.

Turime dėti dvigubai daugiau pastangų norėdami įtraukti šalis, turinčias reikšmingos įtakos Birmos vyriausybei, kaip antai Kiniją ir Indiją. Privalome jas įtikinti panaudoti savo įtaką Birmos žmonių labui. Jos turi įvykdyti įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos prisiėmė ratifikuodamos ASEAN chartiją; šia chartija šalys narės skatinamos imtis veiksmų siekiant kovoti su sistemingais žmogaus teisių pažeidimais.

  Rui Tavares, autorius. – (PT) Ponia pirmininke, pradėkime nuo rinkimų. Kaip mums žinoma ir kaip jau minėta čia, Parlamente, rinkimai vyko tvyrant baimei ir vykstant bauginimams. Rinkimai buvo visiškas farsas ir jais nebuvo siekiama nieko kito kaip suteikti karinei chuntai apgaulingą civilių įvaizdį. Daugybei žmonių buvo sukliudyta balsuoti. Tūkstančiai Birmos gyventojų – 1 000 bendraisiais karinės chuntos duomenimis – pasitraukė į Tailandą, kur jau gyvena 100 000 birmiečių ir kur pasienio su Birma zonoje kyla didesnis ginkluoto konflikto pavojus. Tai mums primena, kad nors Aung San Suu Kyi paleidimas dabar neabejotinai teikia džiaugsmo ir vilties, kad, kaip jau buvo minėta, galėsime susitikti su šia ypatinga moterimi ir priimti ją čia, Parlamente, negalime nukreipti dėmesio nuo svarbiausio klausimo Birmos atžvilgiu – būtent visos tautos ir daugiau nei 2 000 politinių kalinių išlaisvinimo, kartu panaikinant visuotinę bauginimų ir baimės atmosferą.

Todėl Europos Sąjunga neturėtų prarasti budrumo. Mes turime smarkiai sutelkti dėmesį, susikaupti ir būti labai užsispyrę: negalime sau leisti atsipalaiduoti. Šiomis aplinkybėmis, manau, verta pasakyti, kad kai kurios valstybės narės turi ryžtingiau ir, svarbiausia, nuosekliau ginti žmogaus teises. Įmonių veikla, kurią daugelis valstybių narių ir toliau vykdo Birmoje, turi būti suderinta su ES įsipareigojimais žmogaus teisių srityje. Pvz., primenu, kad naftos bendrovė TOTAL Birmoje turi akcijų, kurios sudaro 7 proc. Birmos chuntos biudžeto. Parlamentas ir toliau skirs daug dėmesio ir elgsis vieningai šiuo klausimu, ir tikiuosi, kad Komisija ir valstybės narės taip pat toliau laikysis šio požiūrio.

  Bernd Posselt, autorius. – (DE) Ponia pirmininke, savo ir kolegės L. Andrikienės vardu noriu pasakyti, jog mums labai malonu sužinoti, kad mūsų Sacharovo premijos laureatė buvo paleista. Tačiau neturime pamiršti, kad Birmos karinėje diktatūroje pasibaisėtinomis sąlygomis vis dar laikoma mažiausiai 2 200 kitų politinių kalinių. Kaip buvo minėta pirmiau, visa šalis yra lyg atviras kalėjimas. Būtent dėl to dabar turime būti labai kritiški ir budrūs. Ar visa tai tebuvo kosmetinė operacija, ar bjauriai suklastoti rinkimai atskleidė tikrąją režimo prigimtį? Dabar mes visomis mums prieinamomis priemonėmis turime daryti spaudimą dėl pokyčių. Šiuos pokyčius galime laikyti rimtu išbandymu. Turime primygtinai reikalauti, kad mūsų Sacharovo premijos laureatei būtų leidžiama atvykti čia gruodžio mėn. atsiimti premijos, kurios įteikimas buvo atidėtas 20 metų, ir kad jai nebūtų trukdoma sugrįžti į tėvynę. Tik tuomet turėsime bent menkutę priežastį tikėtis, kad tautos, kuri dešimtmečius kentėjo korumpuotą socialistų diktatūrą, padėtis pasikeis.

  Cristian Dan Preda, PPE frakcijos vardu. – (RO) Ponia pirmininke, žinoma, visų pirma aš taip pat noriu pasidžiaugti, kad Birmos opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi buvo paleista po tiek daug metų trukusio namų arešto. Taip pat norėčiau išreikšti viltį, kad po šio paleidimo bus paleista ir daugiau nei 2 000 politinių kalinių, nes, kaip sakė B. Posselt, priešingu atveju laikysime tai poelgiu tik dėl akių.

Taip pat privalau pasakyti, kad noriu, jog mes padėtume Aung San Suu Kyi atkurti savo partiją „Demokratijos nacionalinė lyga“, kuri buvo neteisėtai išformuota gegužės mėn. Jos iš tikrųjų laukia sunkus darbas. Dėl šios priežasties manau, kad ir toliau turi būti daromas tarptautinis spaudimas, nes karinė chunta nevykdė demokratizavimo proceso, o jos veiksmai yra visiškai priešingi šiam procesui, turint omenyje, kad lapkričio mėn. vykę rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Dėl šios priežasties manau, kad mūsų dėmesys šiai sričiai turi nemažėti.

  David Martin, S&D frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, esu sužavėtas Europos Sąjungos vienybe, pademonstruota Birmos klausimu. Skaičiau Tarybos pareiškimą, baronienės C. Ashton pareiškimą ir netgi mūsų Pirmininko pareiškimą. Nė vienas nepatikėjo šiais Birmoje vykusiais rinkimais, kuriuose užfiksuota daug pažeidimų; visi palankiai vertino namų arešto panaikinimą Aung San Suu Kyi; tačiau visi pasmerkė vis dar akivaizdų kitų laisvių nebuvimą.

Tačiau, ponia pirmininke, jei imtumėmės tinkamų priemonių, šie rinkimai galėtų – ir tai labai svarbi galimybė – būti nauja pradžia Birmai. Kaip minėjo kiti kolegos, jei dabar mums pavyks įtikinti chuntą paleisti visus politinius kalinius, jei mums pavyks įtikinti chuntą suteikti Aung San Suu Kyi visišką laisvę tiek judėjimo, tiek viešų politinių pareiškimų atžvilgiu ir galiausiai jei naujasis Birmos parlamentas ir vyriausybė pradės gerinti žmogaus ir pagrindinių teisių padėtį šalyje, taip pat gerinti socialines ir ekonomines sąlygas Birmos žmonėms, tuomet tikriausiai per kelerius metus susiformuos pagrindas mūsų institucijoms pradėti derybas ir pradėti bendradarbiauti su Birmos režimu ir pasirūpinti geresne tos šalies ateitimi.

  Ryszard Czarnecki, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, įvyko štai kas – valdžios institucijos paleido vieną labai gerai žinomą asmenį, kad parodytų pasauliui, jog šalis demokratiška, kad ji ėmė puoselėti žmogaus teises, tačiau šis įvaizdis nieko nereiškia; nėra jokių realių, konkrečių pokyčių. Mes nagrinėjame spektaklį – ir ačiū Dievui, kad ta nuostabi moteris atgavo laisvę. Tačiau, kaip minėjome, šiame spektaklyje užslėpta tragedija; keli tūkstančiai žmonių vis dar kalėjime. Todėl Birmoje vis dar skamba šūkis „išlaisvinkite politinius kalinius“.

Manau, kad šios geriausiai regione žinomos politinės kalinės, kuri neseniai buvo paleista, skleidžiama žinia yra tokia svarbi, jog sklinda visoje Azijoje. Būtent jos pavyzdžiu jau remiasi Kinijos disidentai. Manau, tai verta paminėti. Dėl šios priežasties Parlamentas privalo kovoti už žmogaus teises ir už politinių pabėgėlių laivę regione.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Ponia pirmininke, Europos Parlamentas jau 2010 m. vasario mėn. reikalavo paleisti Aung San Suu Kyi, kuriai nuo 1990 m. buvo taikomas namų areštas. Birmos valdžios institucijų sprendimas paleisti ją praėjus keliems mėnesiams po to, kai EP nariai pateikė šį svarbų reikalavimą, reiškia pirmąjį žingsnį teisinga kryptimi. Tačiau negalime manyti, kad ši konkreti situacija reiškia žmogaus teisių atkūrimą Birmoje, turint omenyje, kad daugybė demokratijos aktyvistų vis dar yra kalėjime.

Lisabonos sutartyje nustatyta, kad Europos Sąjunga stengiasi skatinti taiką, savo vertybes ir savo žmonių gerovę. Bendrąsias vertybes mes suprantame kaip pagarbą žmogaus orumui, laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Europos Sąjungos pareiga – neapsiriboti šių vertybių skatinimu tik savo teritorijoje. Būtent dėl to primygtinai siūlau skleisti žinią apie solidarumą su Birmos piliečiais, kenčiančiais valdžios institucijų priespaudą ir kasdien kovojančiais dėl savo pagrindinių teisių.

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, lapkričio 7 d. Birmoje įvyko pirmieji rinkimai per 20 metų. Dabar, kai būtume galėję džiaugtis stebėdami pagaliau įgyvendinamą tokį procesą, esame dar kartą priversti pasmerkti šią šalį, kurioje, be kitų dalykų, turėtų būti užtikrinamos žmogaus teisės ir žodžio laisvė. Rinkimai turi būti tapatinami su kiekvieno asmens išreiškiamu pasirinkimu balsuojant.

Kaip galime kalbėti apie pasirinkimą, kai opozicijos partijoms neleidžiama kalbėti, kai jos negali laisvai savęs išreikšti ar tinkamai atstovauti visiems gyventojams?

Mes vėl kalbame apie Birmą, šalį, kuri nėra laisva, tačiau kurią daug metų valdo karinė chunta. Kaip žinoma visam pasauliui, kalbame apie sustabarėjusią jėgą, kuri ir toliau laikysis savo nuostatų, kol neįvyks tikri laisvi ir sąžiningi rinkimai.

Aung San Suu Kyi paleidimas yra žingsnis teisinga kryptimi. Mes turime tai pripažinti ir įvertinti. Tikėkimės, kad po šio įvykio gali būti imamasi ir kitų veiksmų, kaip buvo minėta pirmiau, ypač daugybės kitų politinių kalinių atžvilgiu.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiuo metu mes vis dar iškilmingai minime Aung San Suu Kyi paleidimą ir prisimename minią, kuri entuziastingai sutiko ją grįžusią namo, kur ji susitiko su vaikais, kuriuos paliko, kai jie buvo maži, o dabar jie jau visiškai suaugę.

Dabar visi nusiteikę labai entuziastingai, tai šventė Birmos žmonėms ir opozicijai, tačiau iš viso to tikrai išryškės vienas dalykas. Mūsų adresatas šiandien neabejotinai yra karinė chunta, kuri nebegali atidėlioti paaiškinimo, ar Aung San Suu Kyi paleidimas buvo propagandinis veiksmas, priedanga, ar atvirkščiai – pirmasis žingsnis jos teisių pripažinimo ir kartu visų Birmos politinių kalinių teisių pripažinimo, žodžio laisvės pripažinimo link ir žingsnis laisvų ir demokratinių rinkimų link.

Būtent to turi pageidauti ir reikalauti Europa. Kartu su džiaugsmu dėl Aung San Suu Kyi paleidimo būtinai turime ryžtingai reikalauti atitinkamų veiksmų.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, visi prisimename metus, kai Lech Wałęsa buvo paleistas iš kalėjimo ir kai Nelson Mandela buvo paleistas po tiek daug metų. Tai suteikė viltį; viltį laisvosioms pasaulio šalims, kad visas toms vyriausybėms darytas spaudimas davė rezultatų. Birmos opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi paleidimas mums taip pat didelis iššūkis. Jei tarptautinė bendruomenė nesiims veiksmų ir jei Birmoje valdančios chuntos atžvilgiu nebus daromas spaudimas, ten neįsigalės demokratija. Pamenu, kai laisvųjų pasaulio šalių vadovai atvyko į Lenkiją komunistinės diktatūros laikotarpiu, ir be to, kad dalyvavo oficialiuose vizituose, visi jie taip pat susitiko su pogrindinio judėjimo lyderiu Lechu Wałęsa. Tokios strategijos turėtų būti laikomasi ir dabar. Džiaugiuosi, kad C. Ashton netrukus vyks į Birmą ir susitiks su Aung San Suu Kyi. Taip pat tikiuosi, kad Europos Parlamento delegacija netrukus galės pasikalbėti su ja Birmoje ir Strasbūre.

  Janusz Lewandowski, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, kaip ir visi, norėčiau išreikšti pagarbą ką tik laisvę atgavusiai Aung San Suu Kyi. Ji buvo apdovanota Nobelio premija ir Europos Parlamento Sacharovo premija ir išlieka tvirtybės ir vilties dėl geresnės ateities, kurios nusipelno jos šalies žmonės, simboliu.

Labai svarbu, kad nebūtų varžoma Aung San Suu Kyi judėjimo ir kalbos laisvė. Taip pat labai svarbu, kad būtų išlaisvinti visi likusieji politiniai kaliniai – pasak B. Posselto ir C. D. Predos, jų daugiau nei 2 000. Tai sudarytų sąlygas patikimai pereiti prie labiau įtraukiančios valdymo sistemos.

Birmoje (Mianmare) buvo surengti rinkimai, kurie neatitiko tarptautinių standartų, ypač kalbant apie sąlygas konkuruojančioms opozicijos partijoms. Tačiau palankiai vertintina tai, jog pilietinė visuomenė galėjo iš dalies pasirengti politiškai, nepaisant sunkumų. Vertiname tam tikrų opozicijos partijų sprendimą nedalyvauti, kaip ir tai, jog kai kurios kitos partijos, įskaitant etninių grupių atstovus, dalyvavo. Pagirtinas jų apsisprendimas pasinaudoti jiems susidariusia galimybe.

Rinkimai patys savaime nepadaro šalies demokratiškos. Nepaisant to, vykstant rinkimams gali būti suteikta galimybė naujai pradžiai ir sistemoje gali būti įdiegiamos bent jau tam tikros pliuralizmo idėjos. Nepaisant akivaizdžių klaidų, jei rinkimai reiškia teigiamo proceso pradžią, tai bus palankiai vertintinas pokytis.

Mes nuolat kartojome, kad ES nori pradėti bendradarbiauti su vyriausybe, siekiant išnaudoti rinkimų suteiktą progą pradėti naują teigiamą šalies istorijos etapą. Nuo šiol turime atidžiai stebėti, koks bus naujojo parlamento ir vyriausybės atskaitomybės visuomenei lygis; ar naujosios institucijos užtikrins, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių; ir ar jos vykdys geresnę politiką, kad būtų pagerinta piliečių ekonominė ir socialinė padėtis.

Siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje, tarp visų suinteresuotųjų šalių turi vykti rimtas dialogas. Tokiu dialogu turėtų būti pasiekta, kad – be smarkiai vėluojančio perėjimo prie pilietiškos, teisėtos ir atskaitingos vyriausybės sistemos – būtų sukurta politinė sistema, pagrįsta teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. ES nuolat teigė, kad yra pasirengusi paremti tokį procesą.

Mes ir toliau naudosimės visomis mums prieinamomis priemonėmis, kurios galėtų padėti įtikinti naująją vyriausybę pagerinti savo reputaciją – užmegsime dialogą ir pradėsime bendradarbiauti, naudosimės Jungtinių Tautų kanalais ir ribojančiomis priemonėmis, taip pat teiksime pagalbą. Mūsų pagalbos programose numatyti žmogaus teisių aspektai. Be to, siekiame užmegzti ryšius su pilietine visuomene ir tam tikrais valdymo organais ir stengsimės pradėti bendradarbiauti su vyriausybe skatindami ją vykdyti savo įsipareigojimus siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Mūsų politikos pagrindas yra, ir išliks, mūsų vertybių – būtent žmogaus teisių, vystymosi ir dialogo – propagavimas.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Rašytiniai pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Kristiina Ojuland (ALDE), raštu. – Palankiai vertinu tai, jog Birmos institucijos panaikino namų areštą Aung San Suu Kyi. Tačiau neturėtume susilpninti savo pozicijos karinės chuntos atžvilgiu. Vietoj to turėtume ir toliau kuo dėmesingiau nagrinėti žmogaus teisių ir pilietinių laisvių pažeidimus. Tai, jog 2 200 politinių kalinių vis dar laikomi sulaikymo įstaigose pasibaisėtinomis sąlygomis, ir tai, jog už nuolatines neteismines egzekucijas, priverstinius darbus, seksualinę prievartą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus atsakingi Birmos kariškiai, negali būti atitaisyta paleidžiant vieną politinę aktyvistę, kad ir kokia žymi ji būtų. Kaip visi žino, 1990 m. Sacharovo premijos laureatė Aung San Suu Kyi yra mūsų prašiusi pasinaudoti savo laisve, kad paskatintume jų laisvės kūrimą. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir paraginti ES ir jos valstybes nares panaudoti visą savo ekonominę ir politinę įtaką, siekiant paspartinti režimo pasikeitimą Birmoje.

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu. – Padėtis Birmoje priartėjo prie kritinio taško. Svarbu, kad Europos Parlamentas ir toliau tęstų savo santykius su Birma. Turime skirti daugiau dėmesio vyriausybės elgesiui su piliečiais, turint omenyje, kad 40 proc. gyventojų yra etninės mažumos atstovai, kurie po pastarųjų rinkimų buvo priversti trauktis į Tailandą. Aung San Suu Kyi paleidimas yra teigiamas dalykas. Tačiau, atsižvelgiant į istorinius faktus, aišku, kad Birmos vyriausybė yra linkusi grįžti prie senų įpročių – įkalinti bet kurį vieną ar visus opozicijos atstovus. Šiuo metu daugiau nei 1 000 politinių kalinių vis dar laikomi suimti. Akivaizdus laisvų rinkimų reikalavimų nesilaikymas aiškiai rodo, kad naujajai vyriausybei mažai rūpi arba visai nerūpi sukurti tikrą demokratiją Birmos žmonėms. Šis Parlamentas turėtų paremti JT pasiūlymą dėl tolesnio dialogo su Birma ir turėtume toliau stengtis apsaugoti visus Birmos piliečius nuo skriaudos ateityje. Esu įsitikinęs, kad mūsų nuolatinis budrumas ir atviras dialogas yra labai svarbūs Birmos žmonėms, taip pat būtina parodyti šio Parlamento ir kitų pasaulinių organizacijų vieningumą.