Pirmininkas. – Kitas klausimas yra bendra diskusija dėl

– Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo sudarymo projekto (11324/2010 – C7-0391/2010 – 2010/0106(NLE)) (Pranešėja: Nathalie Griesbeck) (A7-0345/2010),

– Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos sudarymo projekto (15507/2010 – C7-0392/2010 – 2010/0108(NLE)) (Pranešėja: Nathalie Griesbeck) (A7-0346/2010),

– klausimo Komisijai dėl Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo įgyvendinimo, kurį Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu žodžiu pateikė Kristiina Ojuland (O-0140/2010 – B7-0568/2010),

– klausimo Komisijai dėl Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo įgyvendinimo, kurį Europos liaudies partijos frakcijos vardu žodžiu pateikė Manfred Weber, Simon Busuttil, Elmar Brok, Alojz Peterle (O-0172/2010 – B7-0656/2010),

– klausimo Komisijai dėl susirūpinimo dėl tinkamo Europos Sąjungos vizų liberalizavimo schemos taikymo Serbijoje ir Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, kurį Europos liaudies partijos frakcijos vardu žodžiu pateikė Simon Busuttil, Manfred Weber, Anna Maria Corazza Bildt, Monika Hohlmeier (O-0181/2010 – B7-0654/2010).

  Nathalie Griesbeck, pranešėja. – (FR) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, džiaugiuosi galėdama šį vakarą pristatyti šiuos du pranešimus, kuriuos pristatysiu bendrai, dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimų. Pirmasis susijęs su vizų išdavimo tvarkos supaprastinimu, o antrasis – su neteisėtai gyvenančių asmenų readmisija.

Priminsiu, kad pirmajame susitarime dėl įsipareigojimų, susijusių su readmisija, numatomas visiškas abipusiškumo principo taikymas valstybių narių piliečiams ir trečiųjų šalių piliečiams. Jame nustatytos readmisijos procedūros – readmisijos prašymai, informacija, dokumentai, įrodymai, įrodinėjimo priemonės, galutiniai terminai, perkėlimo priemonės, transportas, tranzitas, ir kt., skirtingai nuo Europos Sąjungos ir Pakistano susitarimo, kurį jūs tikriausiai pamenate ir kuriam prieš keletą mėnesių smarkiai priešinausi. Šiuo atveju norėčiau pasakyti, jog šiuo susitarimu esu visiškai patenkinta dėl to, kad jame iš tikrųjų gerbiamos žmogaus teisės, ir kad turėtų būti įmanoma užtikrinti jo taikymą, nes Gruzija yra pasirašiusi Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių ir Europos žmogaus teisių konvenciją. Tai yra dvi išankstinės sąlygos, kurios, mano nuomone, yra būtinos, kad būtų patvirtintas toks susitarimas.

Antrasis susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo leidžia Gruzijos piliečiams, visų pirma tiems, kurie keliauja, pvz., studentams, žurnalistams ir panašiai, lengviau gauti trumpalaikes vizas vykti į Europos Sąjungą, ir tokiu būdu gerokai supaprastinami visi dokumentams, kuriuos reikia pateikti, kad būtų paremtas toks prašymas, taikomi reikalavimai.

Norėčiau jums priminti, kad šie du susitarimai, žinoma, labai susiję, nes, laikantis bendro požiūrio, iš esmės susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos palengvinimo gali būti sudarytas tik sudarius readmisijos susitarimą.

Todėl reikia iškelti du svarbius dalykus. Tai yra svarbus etapas stiprinant Europos Sąjungos ir Gruzijos, kuri pastaraisiais metais aiškiai parodė norą palaikyti su mumis artimesnius ryšius, santykius. Šie susitarimai yra pirmas žingsnis privilegijuotų santykių link, reikšmingas Europos Sąjungos signalas Gruzijai.

Žinoma, šie susitarimai kelia susidomėjimą ir regioniniu lygmeniu. Jie prisidės prie Europos Sąjungos pastangų stiprinti bendradarbiavimą su kitomis Pietų Kaukazo šalimis. Be abejo, manau, kaip ir mes visi, kad tai yra būdas paskatinti Gruziją įgyvendinti visas reikalingas reformas, kurios, kaip prezidentas mums vos prieš kelias dienas priminė, būtinos laisvės, saugumo ir teisingumo srityse. Tai mums tikriausiai leis dar veiksmingiau kovoti su neteisėta imigracija ir, trumpai kalbant, paskatinti demokratijos plėtrą.

Dėl šios priežasties raginu jus, ponios ir ponai, patvirtinti šiuos du su Gruzija sudarytus susitarimus. Vis dėlto baigdama norėčiau jums priminti, ponia Komisijos nare, kad nors ir labai gerai tarpusavyje bendradarbiaujame, prieš keletą mėnesių, kai diskutavome apie readmisijos su Pakistanu susitarimą, jūs padarėte rimtą pareiškimą, kad įsipareigosite atlikti esamų readmisijos susitarimų vertinimą ir taip pat reguliariai Parlamentui pateiksite ataskaitas apie šiuos susitarimus – tiek jau sudarytus, tiek tuos, dėl kurių vyksta derybos. Norėčiau jums dar kartą iškilmingai ar kaip kitaip šio parlamento akivaizdoje patvirtinti, kad dėl to mes neturėtume būti laikomi nuošalėje arba per mažai įsitraukti ar būti menkai informuoti apie derybų dėl susitarimų pradžią ir pažangą nuo jūsų pareiškimo. Manau, kad tai svarbu, jeigu remiantis savo vertybėmis mums reikia veiksmingai judėti į priekį.

  Kristiina Ojuland, autorė. – Pone pirmininke, turiu pasakyti, jog labai džiaugiuosi, kad ši diskusija dėl ES ir Rusijos vizų atsisakymo susitarimo šiame Parlamente vyksta šiandien, nes šis klausimas jau taip ilgai buvo bendroje ES ir Rusijos Federacijos politinėje darbotvarkėje.

Palankiai vertinu bet kokią šioje srityje padarytą politinę pažangą praėjusią savaitę vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Vis dėlto budriai stebėsiu, kaip tai bus įgyvendinta praktiškai.

Kalbėdama apie klausimą dėl ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų išdavimo supaprastinimo, kurį Komisijai pateikiau Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu, norėjau sužinoti, kokia pažanga iki šiol buvo padaryta ir ar šiuo metu galime tikėtis persilaužimo sprendžiant techninius klausimus, tokius kaip reikalavimas ES piliečiams, jei jie apsistoja privačiuose namuose Rusijoje, per tris dienas užsiregistruoti valdžios institucijose.

Visiškai palaikau numatytą vizų atsisakymo susitarimą kaip priemonę, suteikiančią Rusijos piliečiams galimybę keliauti į ES taikant minimalius formalumus, tačiau tikėčiausi, kad Rusija tokios pačios pozicijos laikysis ir Europos Sąjungos piliečių atveju.

Kitas susirūpinimą keliantis klausimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra Rusijos Federacijos išorės sienų saugumas, ypač turint omenyje neteisėtos imigracijos srautus iš pietinės dalies ir kitur. Rusija turi užtikrinti visišką savo sienų kontrolę, lygiai taip, kaip Europos Sąjunga privalo atlikti pasienio patikrinimus. Būsimu vizų atsisakymo susitarimu turi būti pašalintos bet kokios papildomos grėsmės Europos Sąjungai.

Ponia Komisijos nare, labai laukiu jūsų atsakymo.

  Manfred Weber, autorius. – (DE) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu taip pat norėčiau pasinaudoti šios dienos diskusija, kad galėčiau bendrai apžvelgti Europos Sąjungos vizų politiką.

Pirma, svarbu pabrėžti, kad suprastume, didžiulę šios vizų politikos reikšmę Europos Sąjungai. Kadangi mus vienija Europa, bendra erdvė žmonėms, galime sukurti bendrą vizų politiką. Dėl to mūsų vizų politika taip pat yra Europos vienybės ženklas – labai sėkmingas Europos vienybės ženklas – ir svarbu į tai atkreipti dėmesį, ypač krizės laikotarpiu.

Antra, kai kalbama apie vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą, reikalaujame aiškių žaidimo taisyklių. Techniniai standartai, kurių reikia laikytis prie išorės sienų ir išduodant pasus ir tapatybės dokumentus, yra aiškiai išdėstyti. Negalime daryti jokių politinių nuolaidų dėl šių standartų laikymosi. 2010 m. supratome, kad Balkanuose iš pradžių dėmesys buvo skiriamas techniniams standartams, tačiau paskui politiniai argumentai buvo teikiami vis energingiau. Kalbant apie vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą, vis dėlto negalima sustoti vienoje šalyje; privalome žvelgti į visą regioną kaip į visumą. Taip, mums visada sunku viską įvertinti konkrečiu atveju. Vis dėlto šio klausimo pagrindas yra tai, kad reikia laikytis techninių standartų; turi išlikti kriterijai. Todėl taip pat palaikau Komisijos narę, kai ji sako, kad šie standartai, kurių reikalaujame, taip pat turi būti įgyvendinti tikrovėje. Tai svarbi Komisijos užduotis, nes tik tada mūsų piliečiai priims mūsų vizų politiką.

Trečia, norėčiau paminėti, kad palankiai vertiname faktą, jog per paskutinį Europos teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimą buvo aptarta galimybė nedelsiant panaikinti arba atšaukti vizų išdavimo supaprastinimo procedūrą tam tikrose šalyse, jei jos nesugeba laikytis standartų. Serbijos pavyzdys mums parodė, kad viso to rezultatas buvo didžiulis prieglobsčio prašytojų antplūdis.

Pereidamas prie paskutinio dalyko pasakysiu, kad kol kas, kai kalbame apie Ukrainą ir Rusiją, mūsų frakcija labai skeptiškai nusiteikusi dėl greito kelių atvėrimo, nes ką tik matėme, kad Serbijos atveju taip pat bus neigiamų padarinių. Todėl, kai kalbama apie vizų politiką, turime būti labai atsargūs.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, gerbiamieji nariai, atsakysiu į visus klausimus. Dėkoju, kad į darbotvarkę įtraukėte šią labai svarbią diskusiją.

Leiskite man pradėti nuo padėkos N. Griesbeck už jos palaikymą ir darbą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete dėl ES ir Gruzijos susitarimo dėl palankios nuomonės priėmimo. Po Gruzijos 2008 m. vasaros krizės neeiliniame Europos Tarybos susitikime buvo nuspręsta pagerinti santykius su Gruzija, įskaitant vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo priemones.

Kaip minėjote, ponia N. Griesbeck, tai yra įprasta ES politika, kad vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimas negali būti pasiūlytas trečiajai šaliai be readmisijos susitarimo, todėl Europos Tarybos sprendimas reiškė, kad šiuos du sprendimus reikia aptarti ir sudaryti lygiagrečiai.

Esu dėkinga N. Griesbeck, taip pat atkreipusiai dėmesį į labai svarbų Gruzijos ir ES santykių žingsnį į priekį, kurį rodo šie du susitarimai. Šis susitarimas yra labai panašus į įprastą ES readmisijos susitarimą, kuris taikomas tiek valstybių narių piliečiams, tiek trečiųjų šalių piliečiams, ir, kaip minėta, „neveiksmingomis“ sąlygomis, ir jo straipsnyje dėl duomenų apsaugos užtikrinama pagarba žmogaus teisėms.

Šiame susitarime taip pat numatytas bendro readmisijos komiteto, kurio užduotis yra stebėti susitarimo įgyvendinimą, steigimas. Tai svarbus žingsnis siekiant sklandesnio Gruzijos ir Europos Sąjungos žmonių judumo.

Gruzija jau atsisakė vizų reikalavimo ES piliečiams, ir šis susitarimas pagerins Gruzijos piliečių judumą. Dėl šio susitarimo Gruzijos piliečiams – daugiau negu 60 tūkst. asmenų per metus – bus tikrai lengviau, pigiau ir greičiau gauti Šengeno vizą.

Jis duos kitą konkrečią naudą: prašymams nagrinėti bus nustatytas 10 dienų terminas, o vizos mokestis bus sumažintas nuo 60 iki 35 EUR. Tam tikroms prašymų teikėjų kategorijoms šis mokestis nebus taikomas: studentams, žurnalistams, vaikams, pensininkams, neįgaliesiems ir kt. Jei jiems reikia keliauti, jie taip pat gali pasinaudoti supaprastintu patvirtinamųjų dokumentų reikalavimu ir daugkartine viza. Be to, diplomatinių pasų turėtojai bus visiškai atleisti nuo vizų režimo, o tai toliau stiprins oficialius ES ir Gruzijos ryšius.

N. Griesbeck minėjo vertinimą. Jis buvo kiek atidėtas, tačiau aš jį pristatysiu iki kitų metų pradžios – tikiuosi, kad ne vėliau negu vasario mėnesį. Džiaugsiuosi galėdama jį aptarti su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu ir Parlamentu. Jūs taip pat rėmėtės Pakistano programa. Ši programa veikia tik 13 dienų, todėl dar anksti ją vertinti, bet, žinoma, džiaugsimės galėdami jus informuoti.

Kalbant apie K. Ojuland iškeltą ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo klausimą, šis susitarimas galiojo nuo 2007 m. sausio 1 d. Tai vienas iš aštuonių sudarytų vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimų. Ypač svarbu tai, kad jis ES piliečiams taip pat taikomas laikantis abipusiškumo principo, nes keliaujant į Rusiją šiuo metu jiems taikomas vizų režimas.

Šis susitarimas taip pat svarbus kiekybiniu požiūriu. Remiantis Rusijos pateiktais statistiniais duomenimis, 2008 m. ES piliečiams buvo išduota daugiau negu 1,5 mln. vizų ir tais pačiais metais valstybių narių konsulatai išdavė 3,5 mln. vizų Rusijos piliečiams. Tai daugiau negu ketvirtadalis visų pasaulyje išduotų Šengeno vizų.

Šis bendras supaprastinimo susitarime nustatytas tvarkos supaprastinimas duoda naudos, pvz., sumažintas 35 EUR mokestis, visiems ES ir Rusijos piliečiams. Tam tikros asmenų kategorijos taip pat atleistos remiantis konkrečiu tvarkos supaprastinimu; taikomas bevizis režimas, taip pat daugkartinė viza.

Komisija įvertino šį supaprastinimą ir nustatė, kad jis duoda gana neblogų rezultatų. Vis dėlto, kaip buvo minėta, yra tam tikrų trūkumų. Siekdami juos spręsti, prieš mėnesį priėmėme rekomendaciją dėl nuostatų, skirtų pakartotinėms deryboms su Rusija vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo klausimais. Tai susiję tiktai su tolesniu supaprastinimu, atsižvelgiant į patvirtinančius dokumentus ir prašymo išduoti vizą procedūros trukmę, daugkartinių vizų išdavimo ir bevizio režimo suteikimo aiškiai nustatytų prašymų teikėjų kategorijų nuostatų pratęsimu.

Kalbant apie konkretų susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo 10 straipsnio klausimą, kuriame nustatytas registracijos procedūros supaprastinimas, savo vertinime nurodėme, kad Rusija priėmė tam tikrą supaprastinimą; pvz., dabar galima registruotis paštu. Registracijos mokestis bus panaikintas iki kitų metų, tačiau kelios kitos priemonės, pvz., registracijos dokumentų vertimas į anglų kalbą ir galimybė registruotis internetu, dar nebuvo įgyvendintos. Šį klausimą keliame su savo partneriais Rusijoje ir skirtinguose forumuose ir tikimės, kad tai bus greitai įgyvendinta.

Kalbant apie kitas Rytų partnerystės šalis, taip pat imtasi kitų priemonių. Tai taip pat buvo jūsų klausimo dalis. Nuo 2008 m. sausio 1 d. vizų išdavimo supaprastinimas įsigaliojo Moldavijai ir Ukrainai, tačiau taip pat pakartotinai deramės dėl šių susitarimų.

Kalbant apie Baltarusiją, prieš mėnesį Komisija priėmė derybų dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo nurodymų projektą, ir mes rekomenduosime daugkartines ilgalaikio galiojimo vizas bona fide keliautojams bei nustatysime prašymų išduoti vizą nagrinėjimo terminus, taip pat galimus vizų režimo netaikymo diplomatinių pasų turėtojams atvejus.

Taip pat kitais metais priimsime derybų dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimo su Azerbaidžanu ir Armėnija nurodymų projektą.

Kalbant apie tinkamą vizų liberalizavimo schemos taikymą, kurį minėjo M. Weber, būtent tos, kuri taikoma Serbijai ir Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, 2009 m. Taryba nusprendė, kaip jau taip buvo minėta, Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Juodkalnijai ir Serbijai suteikti bevizį kelionių režimą. Sprendimas buvo priimtas po intensyvaus dialogo ir didelės šių šalių padarytos pažangos pagrindinių klausimų, aptartų per vizų liberalizavimo dialogus, srityje. Dialogai pasirodė esą veiksmingi įgyvendinant daug svarbių reformų, taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad bevizis režimas reikalauja atsakomybės, ir minėtos šalys turi imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama beviziu režimu.

Kai kurios valstybės narės susidūrė su padidėjusiu prieglobsčio prašymų iš šių šalių, ypač Serbijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, skaičiumi. Šie prašymai turi būti vertinami atskirai, remiantis mūsų teisės aktais. Mes ėmėmės priemonių šiai padėčiai spręsti: surengėme aukšto lygio susitikimus su vidaus reikalų ministrais dviem klausimais, o Tarybai pirmininkaujanti Belgija ir Komisija surengė aukšto lygio vizitą dviejose sostinėse.

Šių dviejų šalių institucijos ėmėsi tam tikrų priemonių. Siekiant informuoti piliečius buvo suorganizuotos naujos informacinės kampanijos. Pasienio policijai buvo duoti nurodymai atlikti ir sugriežtinti iš šalies išvykstančių asmenų kontrolę bei informuoti keliautojus apie nepagrįstų prieglobsčio prašymų riziką.

Kai anksčiau šį rudenį siūlėme panaikinti vizų reikalavimą Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams, abi šalys įsipareigojo rengti informacines kampanijas savo piliečiams dėl teisių ir įsipareigojimų, kylančių dėl bevizio režimo, ir tai buvo padaryta. Tai labai didelių užmojų kampanijos. Be to, po Europos Parlamento ir Tarybos patvirtinimo Komisija įsipareigojo stiprinti visų Vakarų Balkanų šalių vizų liberalizavimo stebėjimą.

Tam įgyvendinti bus skirtos dvi dalys. Viena vertus, toliau vertinsime darnų minėtų šalių atliekamų reformų įgyvendinimą remiantis stabilizavimo ir asociacijos procesu – visų pirma teisingumo, laisvės ir saugumo srityje. Kita vertus, taip pat veiksime kaip prevencijos mechanizmas prieš naujus didelius asmenų iš šio regiono srautus. Reikalingi operatyviniai duomenys, kurie galėtų padėti išvengti šių situacijų, buvo surinkti anksti šiais metais, o dabar aktyviai dalyvaus FRONTEX, Europos policijos biuras, imigracijos ryšių palaikymo pareigūnai, Vakarų Balkanų policijos ryšių palaikymo pareigūnai ir Pietryčių Europos policijos korporacijos konvencijos sekretoriatas, palaikomi pirmininkavimą perimančių valstybių – Vengrijos ir Lenkijos.

Visą apsikeistą ir surinktą informaciją pasidalins ES valstybės narės, žinoma, kai ji bus tinkama, – ir su Vakarų Balkanų šalimis. Tokia informacija taip pat bus įtraukta į Komisijos vertinimą dėl vizų liberalizavimo stebėjimo, kuris bus atliktas pirmąjį kitų metų pusmetį. Manau, kad šios priemonės turi prisidėti prie to, kad būtų išvengta bevizio kelionių režimo pažeidimų, ir esu įsitikinusi, kad artimas kilmės šalių ir ES kelionės tikslo šalių bendradarbiavimas, palaikomas Komisijos, duos veiksmingą atsaką. Savaime suprantama, ir toliau reguliariai teiksime šio stebėjimo mechanizmo rezultatų ataskaitas Europos Parlamentui, pirmą kartą tai bus padaryta 2011 m. birželio mėnesį.

  Krzysztof Lisek, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – (PL) Pone pirmininke, kaip nuolatinis Europos Parlamento pranešėjas dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Gruzija, taip pat kaip Užsienio reikalų komiteto nuomonės dėl N. Griesbeck pranešimų pranešėjas norėčiau pasakyti keletą žodžių apie šiuos susitarimus – susitarimą dėl readmisijos ir Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. Jaučiuosi įpareigotas pasakyti, kad šiuos susitarimus Užsienio reikalų komitetas priėmė didele balsų dauguma.

Norėčiau pridurti, kad per ankstesnę Europos Parlamento sesiją čia, Strasbūre, išklausėme prezidento M. Saakashvili kalbos; kalbos, kuri net tų, kurie nėra jo gerbėjai, supratimu buvo apibūdinta kaip dalykiška, subalansuota ir racionali. Prezidentas M. Saakashvili kalbėdamas ne tik pareiškė apie savo atsisakymą panaudoti jėgą ir ryžtą palaikyti derybas sunkiais klausimais su Rusija, tačiau taip pat pareiškė, kad pagrindinis Gruzijos užsienio politikos tikslas, žinoma, yra Europos integracija ir narystė NATO.

Mano nuomone, turime prisiminti, kad Gruzija ir gruzinai šiandien yra pati proeuropietiškiausia šalis ir tauta iš tų šalių, kurias apima Rytų partnerystės programa, nors, savaime suprantama, neturime kalbėti apie jokius terminus, nes kalbėjimas apie terminus šiandien būtų tikra beprotybė. Europos Sąjunga Gruzijos siekiams turi duoti teigiamą ir dalykišką atsaką. Turime būti atviri bendradarbiavimui su Gruzija.

Šie susitarimai, apie kuriuos šiandien kalbame, aišku, nesukelia revoliucijos, tačiau visi juos laikome žingsniu teisinga kryptimi. Pagrindinis dalykas yra kuo greičiau juos įgyvendinti, nes, mano nuomone, būtų neteisinga, jeigu Abchazijoje arba Pietų Osetijoje, nuo Gruzijos atsiskyrusiuose regionuose, gyvenantiems ir Rusijos pasus turintiems žmonės vizų atžvilgiu šiandien būtų lengviau negu Gruzijoje gyvenantiems žmonėms.

  Monica Luisa Macovei, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, PPE frakcija pasisako už šiuos du ES ir Gruzijos susitarimų pasiūlymus: readmisijos susitarimą ir vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimą. Norėčiau remtis paskutiniu, vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimu.

Juo gruzinams supaprastinama prašymo išduoti vizą procedūra. Valstybės narės taikys vienodas ir supaprastintas procedūras. Viza kainuos 35 EUR, mažiau negu dabar, ir per šešis mėnesius bus leidžiama pasilikti iki 90 dienų. Prašymai išduoti vizas bus išnagrinėti per 10 dienų arba tam tikroms asmenų kategorijoms – per tris dienas, arba būtiniausiais atvejais – per dar trumpesnį laiką. Iš turinčių diplomatinius pasus asmenų vizų nebus reikalaujama.

Laisvas judėjimas yra vienas iš būdų mokytis demokratijos ir matyti, kaip ji reiškiasi praktiškai. Tiesioginis žmonių tarpusavio ryšys reiškia dalinimąsi vertybėmis ir realijomis. Jis kuria pasitikėjimą. Būtent todėl tikiuosi, kad daugiau ES piliečių keliaus į Gruziją ir daugiau gruzinų atvyks į Europos Sąjungą.

  Kinga Göncz, S&D frakcijos vardu. – (HU) Pone pirmininke, norėtume padėkoti Komisijos narei C. Malmström už suteiktą informaciją. Vizų politika yra labai svarbi priemonė mūsų rankose dėl to, kad ji mums gali padėti palengvinti žmonių tarpusavio ryšius, o minėtoms šalims – būti arčiau Europos Sąjungos. Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimas yra labai svarbus šiuo požiūriu. Norėčiau pasakyti keletą žodžių apie vizų liberalizavimą Vakarų Balkanų šalyse, ypač apie problemas, iškilusias dėl Serbijos ir Makedonijos. Šį susitarimą Parlamente palaikėme didžiule balsų dauguma ir manome, kad dėl pirmiau minėtų priežasčių jis yra labai svarbus.

Šios šalys dėjo daug pastangų siekdamos patenkinti lūkesčius, nors dažnai matome, kad jų politiniai gyvenimai yra pasidaliję. Šiose šalyse buvo bendradarbiaujama šioje srityje. Džiugu matyti, kad į Europos Sąjungą keliaujančių žmonių padaugėjo. Mums susidarė įspūdis, kad Serbijos ir Makedonijos problemos daugiausia kyla dėl prekybos žmonėmis ir kad tai neabejotinai veikia mažiau žmonių, net jeigu tai sukelia rimtų problemų. Manau, kad tai mūsų bendra atsakomybė. Esame bendrai atsakingi už tai, jog užtikrintume, kad šios šalys taip pat darytų viską, ką gali, tiek informuodamos savo piliečius, tiek imdamosi sprendžiamąją galią turinčių veiksmų. Beje, Serbija tai padarė labai greitai ir veiksmingai.

Vis dėlto manau, kad mūsų atsakomybė šioje srityje taip pat yra gana didelė. Būtent Komisijos atsakomybė yra ne tik padėti šioms šalims kovoti su prekyba žmonėmis, bet ir teikti informaciją, stebėti šios srities įvykius ir iš tikrųjų didinti šios kitais atžvilgiais labai svarbios priemonės, kurią ir toliau ketiname naudoti tiek su Vakarų Balkanų, tiek su kitomis šalimis, veiksmingumą. Be to, leiskite man keliais žodžiais pasakyti, jog labai džiaugiamės, kad, nors ir šiek tiek vėliau ir uždelsus vienus metus, šiais metais Albanija ir Bosnija ir Hercegovina taip pat prisijungs prie bevizio režimo šalių grupės.

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, sutinku su M. Weberiu, priklausančiu Europos liaudies partijai, kad ES vizų politika yra labai naudinga ir kad reikia laikytis techninių vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir bevizio režimo standartų ir sąlygų.

Vis dėlto nemanau, kad Balkanų bevizio režimo atveju politiniai sumetimai viršijo techninius standartus. Komisija labai sunkiai dirbo, kad iki reikiamo lygio būtų užtikrintas dokumentų vientisumas, teisės aktų įgyvendinimas ir sienų kontrolė. Nuvertintume savo pačių padėtį, jei manytume, kad techniniai standartai nebuvo įvykdyti, nes balsavome siekdami palaikyti bevizį režimą.

Be abejo, susirūpinimą kelia tai, jeigu tokiomis nuolaidomis piktnaudžiaujama, tačiau atsakymai turi būti apgalvoti ir suderinti. Minėtos šalys – kaip sakė Komisijos narė C. Malmström – turi įsipareigojimų ir reikia joms juos priminti. Komisijos narė mums paaiškino, kad vyko gana intensyvus darbas rengiant aukščiausiojo lygio susitikimus su vidaus reikalų ministrais, vizitus į sostines, skatinant vykdyti informacines kampanijas – ir Bosnija ir Hercegovina, ir Albanija turi konkretų įsipareigojimą informuoti savo piliečius. Žinoma, jei kyla problemų dėl vieno bevizio režimo susitarimo, tai kenkia ir kitiems, todėl atsiranda tam tikra atsakomybės ir solidarumo našta ir visi piliečiai turi žinoti, kad jie gali pakenkti kitų žmonių galimybėms laisvai keliauti.

Asmeniškai aš esu tikra – ir, manau, taip pat ir mano frakcija, – kad Komisija sustiprins susitarimo sąlygų stebėjimą ir aktyviai bendradarbiaudama su kitais partneriais turės mechanizmą problemoms iškelti. Tikiuosi, kad visoms frakcijoms tai atrodys patikima ir pakankama. Kaip mano kaimynė M. L. Macovei, priklausanti PPE frakcijai, pasakė, tiesioginiai žmonių tarpusavio ryšiai sukurs pasitikėjimą. Tai yra apatinė riba. Tai yra priežastis, kodėl remiame visų išdavimo tvarkos supaprastinimą ir bevizį režimą.

Įvairios partijos šiam pasiūlymui Parlamente parodė didelę paramą, nes jis pagrįstas mūsų ES patirtimi ir vertybėmis. Taigi nereikia pernelyg jautriai reaguoti. Kilo problemų, tačiau Komisija daro viską, kas reikalinga. Įsitikinkime, kad nekenkiame teisės į prieglobstį arba bevizio režimo susitarimams.

  Tatjana Ždanoka, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, mūsų frakcija palaiko Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo.

Tačiau turime abejonių dėl readmisijos susitarimo. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete balsavome prieš jį ir mažumos nuomonę pateikėme raštu, nes susitarime yra daug dviprasmybių, kurios gali būti išaiškintos Jungtiniame readmisijos komitete. Susitarime neapimamos griežtos apsaugos priemonės dėl pagrindinių teisių pažeidimo ir neužtikrinami aukšti priėmimo standartai, kurie Gruzijoje nepakankami. Juo siekiama grąžinti žmones į šalį, kur seksualinis ir lyčių smurtas yra įprastas ir netinkamai toleruojamas policijos. Tai taip pat taikytina ir buvusiems Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojams, kurie neturi jokių de facto ryšių su Gruzija.

Ir dabar keletas žodžių apie susitarimą su Rusija dėl vizų. Prieš trejus metus buvo priimtas pranešimas dėl vizų Rusijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo, kurį aš pati keičiau teigdama, kad privalomas registracijos procedūros reikalavimas yra rimta kliūtis keliaujant Rusijoje ir ES. Deja, nuo to laiko niekas nepasikeitė, ir tai yra ypač svarbu mano rinkėjams, kurie į Rusiją keliauja privačiai.

  Paweł Robert Kowal, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, šiandien Gruzija yra šalis, kuri, nepaisant to, kad susiduria su daugeliu problemų, išgyvena labai dinamiškus socialinius ir ekonominius pokyčius. Turime nedviprasmiškai ir su džiaugsmu pritarti bet kokiam būdui parodyti Gruzijos visuomenei, kad tokių pokyčių jėga atspindi mūsų, kaip Europos Sąjungos institucijų, reakciją. Kai taip pat kalbama apie Rusiją, turime apsvarstyti aplinkybes, kuriomis būtų taikomas vizų režimas su Rusija. Mano supratimu, nereikia laikyti valdžios institucijų prestižo reikalu to, kad jei panaikinsime vizų reikalavimą, tada Rusijos valdžios institucijos gerai derėsis su Europos Sąjunga. Turime žvelgti į tai kitaip, turėdami omenyje modernizavimo užtikrinimą ir mūsų santykius su paprastais rusais.

Dėl šios priežasties turi būti aiškiai pasakyta, kad vizų panaikinimo, sienų atvėrimo procesas laikantis nustatytų sąlygų yra labai teigiamas, darantis labai teigiamą poveikį mūsų santykiams su Rytų bendruomenėmis. Mitas, kad vizos iš dalies yra svarbus mūsų saugumo elementas, turi būti sugriautas, ir reikia pasakyti, tikriausiai ypač aiškiai Europos Parlamente, ir kiekviena proga pakartoti: vizos stato sienas, nereikalingas sienas. ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komitete, kuriam pirmininkauju, kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis peržiūrėjome specialią ataskaitą, kurioje nagrinėjome šį klausimą. Ataskaitoje aiškiai matyti, kad vizos iš esmės nėra svarbi saugumo priemonė; vizos yra būdas atskirti Europos Sąjungos bendruomenes nuo Rytų bendruomenių, tuo tarpu mes visada privalome būti atviri. Tai yra mūsų. kaip Parlamento nariu, pareiga.

  Alfreds Rubiks, GUE/NGL frakcijos vardu. – (LV) Pone pirmininke, savo frakcijos vardu galiu pasakyti, kad mes palaikome vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą, tačiau tuo pačiu metu viskas turi būti padaryta siekiant užtikrinti nuostatose išdėstytų techninių reikalavimų laikymąsi. Savo rinkėjų Latvijoje vardu taip pat palaikau tuos su kelionėmis iš Rusijos į Europos Sąjungą susijusius supaprastinimus, nes tai labai svarbu tokiomis aplinkybėmis kaip šeimos gebėjimas susirinkti drauge, nes Latvijoje yra labai daug mišrių šeimų ir giminių, kurių vieni gyvena vienoje šalyje, o kiti – kitoje. Tai taip pat labai svarbu turizmui, kuris pastaruoju metu labai smarkiai plėtojasi. Be to, tai, kas jau pasiekta supaprastinus vizų išdavimo tvarką, jau sulaukė teigiamo vertinimo. Tai taip pat labai svarbu verslui. Jei pažvelgsime į Latvijos verslo santykius su Rusija, jie septynis kartus stipresni, kai kalbama apie importą, ir aštuonis kartus stipresni, kai kalbama apie eksportą. Visa tai yra labai teigiama. Linkiu Komisijai sėkmės tai įgyvendinant.

  Nikolaos Salavrakos, EFD frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, kaip visi žinome, atleidimas nuo vizų buvo taikomas elektroninių pasų turėtojams iš Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Serbijos ir Juodkalnijos nuo 2009 m. gruodžio 19 d. Vis dėlto Europos Sąjungos valstybės narės reiškia – ir šiandien Komisijos narė C. Malmström išreiškė – susirūpinimą dėl Serbijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečių prieglobsčio prašymų skaičiaus didėjimo ir susidarančios padėties, kuri gali pakenkti vizų išdavimo tvarkai ir priemonės esmei.

Mano šalis Graikija palaikė ketinimą panaikinti vizų reikalavimus piliečiams iš visų Vakarų Balkanų šalių kaip tikrą jų perspektyvų Europoje įrodymą. Pirmiausia tai buvo suformuluota 2003 m. birželio mėn. Salonikų darbotvarkėje ir Graikijos iniciatyvoje rengiant 2014 m. darbotvarkę. Nepaisant to, turiu išreikšti savo susirūpinimą dėl to, ar šios šalys taiko veiksmų plane nustatytus kriterijus, ir dėl to, ar kontroliuojami imigracijos srautai iš šių šalių į Europos Sąjungos valstybes nares, ypač dabar, kai Europos šeimą krečia finansų krizė ir ji negali pakelti didesnio imigrantų skaičiaus. Turime suprasti, kad daugiau vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo susitarimų sudaroma tam, kad būtų galima supaprastinti keliones Europos Sąjungoje, o ne imigraciją arba neteisėtą veiklą, pvz., prekybą žmonėmis.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Pone pirmininke, praėjusį mėnesį Europos Komisija teisėtai nusiuntė Serbijos ir Makedonijos valdžios institucijoms įspėjamąjį raštą dėl nerimą keliančio prieglobsčio prašymų skaičiaus didėjimo iš šių dviejų šalių. Pone pirmininke, tai palieka ypač rūgštų skonį burnoje, kad tą patį mėnesį šis Parlamentas nusprendė suteikti bevizį režimą Albanijai ir Bosnijai. Akivaizdu, kad šios dvi šalys taip pat nedelsdamos pradėjo elgtis panašiai kaip tos valstybės, kurių elgesys paskatino tą pirmąjį įspėjamąjį raštą.

Pone pirmininke, tam niekada neturėjo būti leista atsitikti, tačiau dar ne vėlu. Vizų reikalavimo panaikinimas susijęs su tam tikra atsakomybe ir, jei ši atsakomybė nėra prisiimama, tada turime veikti. Komisija turi pakviesti Serbijos ir Makedonijos ambasadorius ir pareikalauti, kad jie imtųsi veiksmų. Jei tai priklausytų nuo manęs, šiandien panaikintume tą bevizį režimą, tačiau Komisija to tikriausiai nepalaikys, todėl viskas, ko noriu, kad Komisija pasakytų, yra tai, kad ji turės drąsos bausti už bet kokį pakartotinį šių Balkanų šalių netinkamą elgesį.

Serbija ir Makedonija yra Bosnijos ir Albanijos pirmtakės. Jau pats laikas mums išsiųsti aiškų signalą šioms dviem Balkanų šalims, ir būtų labai gerai tai padaryti.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra (PPE). – (ES) Pone pirmininke, Serbijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečių prieglobsčio prašymų skaičiaus augimas reikalauja priemonių, apsaugančių Reglamento (EB) Nr. 539/2001 dalinį pakeitimą.

Vizos yra priemonė, įtraukta į imigracijos politiką; jų tikslas yra įteisinti atvykimą ir laikiną buvimą šalyje, kur prašytojas nėra nei pilietis, nei gyventojas.

Reglamente (EB) Nr. 539/2001 nustatomas vizų pratęsimo vertinimo mechanizmas, šiuo tikslu reikia įgyvendinti tam tikrus reikalavimus, susijusius su nelegalia imigracija, viešąja tvarka ir saugumu, Europos Sąjungos išorės santykiais, teritorine sanglauda ir abipusiškumo principu. Šis mechanizmas taip pat galėtų veikti priešinga kryptimi.

Kita vertus, prieglobstis yra apsaugos priemonė, kuria negali būti piktnaudžiaujama. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos bendros politikos šioje srityje tikslas yra išlaikyti prieglobsčio, kaip persekiojamų asmenų apsaugos priemonės, vientisumą, prioritetus teikiant Ženevos konvencijos ir Niujorko protokolo principams, taikant bendruosius kriterijus žmonėms, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos ir garantuoto bendro minimalaus išmokų lygio visose valstybėse narėse jų pačių labui, nustatyti.

Taigi prieglobstis yra humanizmo ir solidarumo priemonė ir, vadinasi, išskirtinė savo tikslu ir esme. Būtent todėl yra svarbu, kad Europos Sąjunga reaguotų ir padėtų Serbijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijoms patvirtinti pakankamas priemones, susijusias su reikalavimais, kuriuos reikia įvykdyti, siekiant iš pabėgėlių arba papildomos apsaugos statuso turėti naudos, tokiu būdu išvengiant netinkamo arba nesąžiningo jų naudojimo.

  Corina Creţu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, dėkoju jums, pone Komisijos nary, už informaciją, kurią mums suteikėte apie vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo nuostatus, ypač Gruzijos, Moldovos Respublikos ir buvusiosios Jugoslavijos šalims. Mūsų diskusijai pasirinktas laikas iš tikrųjų sutampa su bevizio režimo įvedimu piliečiams iš Bosnijos ir Hercegovinos ir Albanijos, įskaitant galimybę skubiai nutraukti susitarimą, jei kils problemų, tokių kaip prieglobsčio prašymų antplūdis.

Manau, kad bet koks bandymas atsukti laikrodį atgal dėl Europos Sąjungos politikos Vakarų Balkanų atžvilgiu būtų klaida. Kliūčių, trukdančių laisvam judėjimui, panaikinimas būtų svarbus indėlis gydant praeities žaizdas. Kartu manau, kad Europos Sąjungai ir šioms šalims reikia artimiau bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią prieglobsčio prašymų antplūdžiui, sugriežtinti pasienio kontrolę, teikti teisingą informaciją vietos gyventojams ir kovoti su organizuoto nusikalstamumo tinklais, veikiančiais prekybos žmonėmis ir nusikalstamumo bei prostitucijos eksporto srityse. Visos šios priemonės gali padėti sumažinti šių veiklų paplitimą.

  Marije Cornelissen (Verts/ALE). – (NL) Pone pirmininke, tiesa, kad įvedus bevizį režimą, nemaža dalis suklaidintų serbų ir makedonų kreipėsi dėl prieglobsčio Belgijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Pritariu Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos raginimui užtikrinti, kad Balkanų gyventojai būtų geriau informuojami, tačiau yra dar kai kas svarbaus, ką reikia turėti omenyje.

Pirma, tikrai yra daugiau žmonių, kurie nesupranta, ką iš tikrųjų reiškia bevizis režimas. Girdėjau šio Parlamento narius iš Olandijos labai rimtai sakant, kad dabar turėsime minias prieglobsčio prašytojų, atvykstančių užimti mūsų darbo vietų, kaip tai padarė lenkai, ir aš netgi nekalbu apie Olandijos Laisvės partiją. Ta užuomina yra ne tik visiškai absurdiška, bet ir gali būti žalinga. Jie žaidžia mūsų piliečių baime ir nežinojimu.

Antra, tie prieglobsčio prašytojai buvo beveik tik etninių mažumų nariai. Jei yra kokių nors klausimų, kuriuos spręsti turėtume raginti Serbiją ir Makedoniją, tai yra tai, kad jos turi kur kas labiau stengtis užtikrinti šių etninių mažumų padėtį. Taigi taip, užtikrinkime, kad Balkanų gyventojai būtų geriau informuojami, bet taip pat užtikrinkime, kad šio Parlamento nariai, piliečiai ir ES ministrai būtų geriau informuojami apie tai, ką iš tikrųjų reiškia bevizis režimas.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, svarstome, ar dabartinis Rusijos ir Europos Sąjungos susitarimas tenkina mūsų lūkesčius ir ar dvipusis asmenų judėjimas atitinka jų interesą keliauti.

Ponia Komisijos nare, nė kiek nedvejodamas galiu jums pasakyti, kad dabartinis vizų režimas yra netinkamas ir ypač kenkia ES. Rusija nepaprastai pasikeitė nuo buvusiosios Tarybų Sąjungos laikų. Vidurinė klasė yra moki ir ją domina pasaulio pažinimas, kelionės, poilsis ir apsipirkimas. Kai mano šalis prisijungė prie Šengeno erdvės, pagal ES taisykles turėjome nustatyti apribojimus Rusijos piliečiams, keliaujantiems į Slovakiją. Tai sukėlė didelį ekonominį poveikį, nes kelionių organizatoriai ir parduotuvės neteko daug gerų klientų. Europos vizų režimas atbaido nemažai rusų nuo kelionių į Slovakiją, tačiau nė kiek neapsaugo nuo migracijos. Dėl šios priežasties tvirtai manau, kad, jei mums apskritai rūpi didelė rusų dalis, pasistengsime, kad mūsų erdvė būtų atvira, ir pasinaudosime Rusijos galimybėmis, siekdami gerinti ir stiprinti bendradarbiavimą su mūsų šalimis.

  Anna Maria Corazza Bildt (PPE). – Pone pirmininke, aš taip džiaugiuosi, kad po dviejų dienų Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos žmonės pagaliau galės švęsti bevizio režimo į ES Šengeno erdvę suteikimą – kaip tik prieš Kalėdas. Jų laimė yra ir mano laimė. Buvau visiškai įsipareigojusi palaikyti ir paspartinti vizų liberalizavimo procesą visoms Vakarų Balkanų šalims, ir pagaliau beveik visos iš jų tris mėnesius galės džiaugtis galimybe lankytis ir mokytis mūsų šalyse.

Mūsų Komisijai žodžiu pateiktas klausimas turi būti vertinamas teigiamai. Juo siekiama įsitikinti, ar šiai naujai laisvei nekilo pavojus. Bevizis režimas nesusijęs su prieglobsčiu dėl politinių ar ekonominių priežasčių. Jis nesusijęs su nuolatiniu gyvenimu. Jis nesusijęs su darbo leidimu.

Norėčiau palankiai įvertinti veiksmus, kurių jau ėmėsi Komisijos narė C. Malmström – visų pirma su Serbijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijomis – parodydama Komisijos pasiryžimą stebėti procesą ir užtikrinti tinkamą režimo taikymą. Dėkoju jums už atsakymą.

Dabar turime tęsti darbą kartu, siekdami užkirsti kelią bet kokiam klaidingam aiškinimui, neteisingam supratimui arba piktnaudžiavimui ir atkreipti į tai dėmesį. Atsakomybė ir toliau tenka regiono valdžios institucijoms. Mes palankiai vertiname faktą, kad Albanija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija jau sėkmingai pradėjo informavimo kampaniją, ir skatiname visas Vakarų Balkanų regiono šalis daryti tą patį ir paspartinti priemonių, skirtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui, įgyvendinimą.

Prašome Komisijos ir toliau tęsti stebėjimą, ką ji jau ir daro, ir teikti mums ataskaitas. Tiesioginio ir ne tokio oficialaus bendravimo su žmonėmis skatinimas, kaip jau minėjote, yra svarbus regiono demokratijai ir stabilumui. Neleiskime, kad tam iškiltų pavojus, atsižvelgdami į Europos perspektyvą. Aš ir toliau būsiu labai nuoširdžiai įsipareigojusi.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, viena esminė visiško Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos vizų panaikinimo sąlyga yra įsipareigojimų pagal 2007 m. susitarimą įvykdymas. Rusijos valdžios institucijos keletą kartų prašė, kad būtų panaikintas trumpalaikių vizų reikalavimas. Kita vertus, ES pirmenybę teikė laipsniškam metodui, kurį atspindėjo bendrų priemonių sąrašas. Manau, jog svarbu, kad, prieš įgyvendinant sprendimą dėl vizų liberalizavimo, būtų įvykdytos visos techninės sąlygos, pvz., sienų valdymo standartų gerinimas, dokumentų apsauga arba kova su korupcija.

Rusija taip pat privalo veiksmais patvirtinti savo ketinimą siekti apčiuopiamų rezultatų sprendžiant neišspręstus regiono konfliktus. Šiuo požiūriu jai tenka didelė atsakomybė. Konflikto Padnestrėje sprendimas yra mano šalies politinis prioritetas. Mes palaikome oficialių diskusijų kaip 5 + 2 derybų tęsimą siekiant rasti ilgalaikį sprendimą. Šiuo sprendimu turi būti visiškai paisoma tarptautinių teisės aktų ir Moldovos Respublikos suverenumo.

Taip pat norėčiau paminėti Rytų partnerystės, apimančios Gruziją ir Moldovos Respubliką, šalių padėtį. Jos ilgą laiką laukė vizų liberalizavimo ir, turėdamos tai omenyje, įgyvendino daugybę reformų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Moldovos Respublika yra didžiulė šios priemonės šalininkė plėtojant Rytų partnerystę. Noriu pabrėžti, kad, jei pavyktų sušvelninti vizų režimą Rusijai pirmiau negu artimoms ES kaimynėms, pastarosioms tai atrodytų kaip tvarkos griovimas. Tai patvirtintų, kad partnerystės šalių padėtis nėra labai svarbi, kai kyla grėsmė Europos Sąjungos teikiamoms strateginėms nuolaidoms.

  Marek Siwiec (S&D). – (PL) Pone pirmininke, privalome kalbėti apie vizas; privalome kalbėti apie vizas remdamiesi statistiniais duomenimis ir apie tai, ką padarė Europos Sąjunga. Šiuose rūmuose jaučiamas didelis pasitenkinimas. Norėčiau, kad visi, kurie šiandien kalbėjo su tokiu pasitenkinimu, pabandytų ir įsivaizduotų save stovinčius 10 arba daugiau valandų eilėje, išgyvenančius pažeminimą ir nepatogumą bei siaubingomis sąlygomis stovinčius lietuje, kad gautų vizą. Žmonės turi stovėti ir sumokėti trečdalį savo darbo užmokesčio, kad gautų vizą. Jie taip pat turi girdėti, kad diplomatams jų šalyse vizų nereikia, ir galiausiai, pabandę gauti daugkartinę vizą, nes jiems jos reikia, jie gauna vienkartinę vizą, nepaisant to, kad nori Šengeno vizos, tačiau jie bent jau gavo konkrečios šalies vizą.

Vizų procedūra turi slėgti mūsų sąžinę. Vizų išdavimo tvarka yra milijonų žmonių pažeminimas – žmonių, kurie stovi tose eilėse. Prisiminkime tai reikšdami pasitenkinimą, kuris šiandien šiuose rūmuose toks didelis. Suprantu, kad vizų procedūrą naudojame kaip rimbą ir pažadus, tačiau tai turi būti taikoma valdžios institucijoms ir turime užjausti žmones, kurie stovi eilėse.

Ponia Komisijos nare, esate iš Švedijos. Kaip žinote, 1970 m. jūsų šalis su Austrija buvo viena iš dviejų šalių, kur komunistinėms šalims galiojo bevizis režimas. Kaip Lenkijos pilietis jūsų šalyje lankiausi 1976 m. Kodėl? Todėl, kad kelionėms į Švediją vizų nereikėjo. Žinoma, man patinka jūsų karalius, Švedijos laisvė ir ekonomika, bet prašyčiau nepamiršti, jog tol, kol turime vizų režimą, neturėtume jaustis patogiai.

  Simon Busuttil (PPE). – Pone pirmininke, kalbėdamas PPE frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad labai teigiamai vertiname vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir vizų liberalizavimo politiką, nes manome, kad tai yra labai teigiama priemonė, taikoma susiduriant su trečiosiomis šalimis, ypač šalimis, kurios yra artimos mūsų kaimynės. Taigi mūsų pradinis požiūris yra neabejotinai teigiamas.

Vizų tvarkos išdavimo supaprastinimas yra pirmasis žingsnis, ir šią savaitę tokią galimybę suteikiame Gruzijai. Tai pirmasis žingsnis, tačiau tai svarbus žingsnis, ką mano kolegė Anna Maria Corazza Bildt pavadino tiesioginiu ir ne tokiu oficialiu bendravimu. Vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas paprastai yra susijęs su readmisijos susitarimais. Ponia Komisijos nare, mes taip pat daug svarbos teikiame readmisijos susitarimams, nes norime būti tikri, kad žmonės, neteisėtai esantys ES teritorijoje, bus paprašyti išvykti. Tai vienintelis būdas, kuriuo galime pelnyti visuomenės pasitikėjimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir galimo vizų liberalizavimo. Abu šie dalykai yra glaudžiai susiję, todėl prašome jūsų aktyviau dirbti plečiant readmisijos susitarimų, kuriuos esame sudarę su trečiosiomis šalimis, tinklą.

Kalbant apie vizų liberalizavimą, praėjusiais metais tai įgyvendinome Serbijai, Makedonijai ir Juodkalnijai. Gera matyti, kad mūsų kolegos iš Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos dabar taip pat turės iš to naudos. Mes visiškai tam pritariame ir manome, kad tai yra labai geras žingsnis Europos integracijos link ir neabejotinai padės dar labiau priartinti šių šalių piliečius prie mūsų.

Kai sprendžiame dėl šių dokumentų, visada esame labai atsargūs priimti sprendimą, kuris nėra politinis, bet visų pirma priimtas dėl techninių priežasčių, t. y. prieš gaudamos teigiamą mūsų sprendimą, šalys pirmiausia privalo įvykdyti techninius reikalavimus. Sprendimas taip pat, žinoma, būtų politinis, tačiau pirmiausia jis turi būti pagrįstas techniniais vertinimais.

Tai pabrėžiu todėl, kad ateiti pas mus ir pranešti, kad tam tikra šalis atitiko techninius reikalavimus, dažniausiai yra Komisijos reikalas. Taigi, kai susiduriame su žmonių, atvykstančių iš šalies, kurioje vizos liberalizuotos, pvz., Serbijos arba Makedonijos, piktnaudžiavimo atvejais ir prieglobsčio ES valstybėse prašymais, turime klausti, ar buvo atliktas išsamus ir tinkamas techninis vertinimas, nes kieno nors atvykimas į Europos Sąjungą ir prieglobsčio prašymas yra neabejotinai nesuderinamas su vizų liberalizavimu. Tai mums rodo, kad kažkas kažkur nepasisekė. Teisėtai galime klausti, kas nepasisekė, ir gauti atsakymą.

Pagaliau turime pasinaudoti šia proga perduoti aiškią žinią susijusioms šalims – ypač tokioms kaip Serbija ir Makedonija, kurios susijusios su piktnaudžiavimo atvejais, – kad jos turi aiškiai pasakyti savo piliečiams, ką reiškia vizų liberalizavimas. Jis nesusijęs su vykimu į ES valstybes siekiant įsikurti arba rasti darbą, tačiau tai yra paprastas bevizis režimas, taikomas ribotam laikotarpiui – tik apsilankymui. Tai taip pat taikoma Europos Komisijai. Svarbu, kad Komisija dirbtų kartu su šiomis šalimis siekdama įsitikinti, kad ši žinia jas pasieks.

  Lara Comi (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, palaikau savo kolegų Parlamento narių Komisijai pateiktą prašymą imtis vertinimo, susijusio su ES ir Rusijos susitarimo dėl vizų išdavimo supaprastinamo įgyvendinimu.

Tai rodo bendrą šalių norą dėti visas pastangas, kad ateityje būtų visiškai panaikinti vizų reikalavimai, atsižvelgiant į galimą atitinkamą vizų išdavimo procedūrų supaprastinamo įgyvendinimo poveikį tiek asmenims, tiek ekonomikos ir prekybos santykių plėtrai.

Dėl šios priežasties manau, kad svarbu stebėti šio susitarimo įgyvendinimą; tai leistų plačiai plėtoti konkrečius asmeninius, kultūrinius, mokslinius ir ekonominius ryšius tarp Europos Sąjungos ir jos pagrindinio derybų partnerio Vakarų Europoje.

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D). – (HU) Pone pirmininke, Komisijos narės C. Malmström atsakymas dėl Serbijos ir Makedonijos buvo raminantis tuo, kad neketiname kartu su vandeniu iš vonios išpilti ir kūdikio. Būtų didelė klaida vėl įvesti vizų režimą Serbijai ir Makedonijai vien tik dėl to, kad kilo problemų su šiomis dviem šalimis. C. Malmström tai leido suprasti, ir esu įsitikinęs, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija bus partnerė šiuo atžvilgiu, nes Vengrija, būdama Serbijos kaimynė ir siekdama palaikyti gerus draugiškus santykius, ir 300 tūkst. Serbijoje gyvenančių vengrų bendruomenė yra labai suinteresuoti išspręsti šias problemas. Akivaizdu, kad daugumos užduočių turės imtis Serbijos ir Makedonijos valdžios institucijos, kaip C. Malmström minėjo, būtent jos turi suteikti informaciją savo piliečiams. Vis dėlto dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad senosios valstybės narės, kurios susiduria su šiais prieglobsčio klausimais, taip pat privalo persvarstyti, ar jų prieglobsčio politika tinkama, nes jos taip pat suteikia prieglobstį prašytojams, kuriems jis neturėtų būti suteiktas.

PIRMININKAVO: SILVANA KOCH-MEHRIN
Pirmininko pavaduotoja

  Andrew Henry William Brons (NI). – Ponia pirmininke, vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas ir vizų liberalizavimas neabejotinai yra palankios sąlygos. Jos visada pateisinamos tuo, kad jos neturi nieko bendra su imigracija ir yra susijusios su švietimu ir turizmu – tai dar dvi tinkamos sąlygos.

Galite mane vadinti ciniku, bet studentai ne visada atvyksta studijuoti, o turistai ne visada lankosi ribotą laikotarpį. Kartais jie atvyksta į ES tam, kad dirbtų ir gyventų. Mintis, kad žmonės visada pasako tiesą apie savo ketinimus, nėra pagrįsta patirtimi.

Dabartinės krizės laikais darbo vietų, ypač nekvalifikuoto darbo vietų, maža, o gyvenamojo būsto paklausa viršija pasiūlą. Darbo vietos, kurias užima nelegalūs migrantai, neretai yra tokios darbo vietos, kurias galėtų užimti valstybių narių piliečiai, o sąlygos ir darbo užmokestis dažnai yra prastesni negu minimalūs. Net neturime apsimesti, kad sąmoningas atsisakymas pripažinti nelegalią migraciją yra kilnus poelgis. Tai skatina skurdaus darbo užmokesčio, nesaugių sąlygų, išnaudojimo ir piktnaudžiavimo atsiradimą.

  Georgios Papanikolaou (PPE). – (EL) Ponia pirmininke, aš taip pat posėdyje kalbėjau, kad palaikyčiau tai, apie ką kalbėjo mano kolegos Parlamento nariai dėl mūsų pritarimo iš esmės ir teigiamo požiūrio į atleidimą nuo vizų. Nereikia nė sakyti, kad matėme piktnaudžiavimo atvejų ir blogų pavyzdžių, skurdžiai suformuluotų tekstų kuriuos aptikome ir paskubinome, kad jie būtų pataisyti nuo tada, kai buvo pradėta taikyti atleidimo nuo vizų tvarka. Labai svarbu, kad Komisija ir Komisijos narė asmeniškai bendradarbiautų su tų šalių, dėl kurių kilo problemų, valdžios institucijomis; turiu omenyje, žinoma, tiek Buvusiosios Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, tiek Serbiją. Būtent todėl, kad einame kitų šalių atleidimo nuo vizų link, – ir tai, kartoju, yra žingsnis teisinga kryptimi – mūsų principas tikriausiai turėtų būti toks: glaudesnis bendradarbiavimas su tų šalių valdžios institucijomis, galbūt taip pat konkretūs veiksmai, kuriais galėtume remtis ateityje, kartu su šių kontrolės susitarimų taikymu.

  Csanád Szegedi (NI). – (HU) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai visada reiškė išskirtinį ryšį, atsižvelgiant į atitinkamą abiejų šalių, kaip pagrindinės jėgos, padėtį. Nėra abejonės, kad dėl šios padėties bus nesutarimų tam tikrais klausimais ir į kelis klausimus bus žiūrima skirtingai. Vis dėlto neturime pamiršti, ir man tikrai reikia tai pabrėžti, kad Rusija Europai priklauso ne tik geopolitiškai, bet taip pat savo kultūra ir istorija. Dėl šių ryšių vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas tarp dviejų šalių yra būtinas, ir Judėjimas už geresnę Vengriją („Jobbik“) tai palaiko. Panašiai kaip tam tikros ES valstybės narės, Rusija gali savarankiškai nustatyti savo administracinius, su vizomis susijusius įsipareigojimus, ir šie įsipareigojimai turi būti pagrįsti abipusiškumo principu. Serbijos padėtis anaiptol nėra tokia nedviprasmiška, nes, deja, Vengrijos mažumos ir kitos mažumų grupės vis dar iki dabar kenčia nuo tam tikrų nepatogumų. Europos Parlamentas ir Europos Sąjunga privalo išnagrinėti šį klausimą bet kokiu atveju.

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE). – (PL) Ponia pirmininke, liberalizuodami vizų režimą, kartu turime išsiųsti aiškius signalus dėl savo vertybių. Tai susiję ne tik su durų atvėrimu, nes turime jas atverti kuo plačiau; tai taip pat susiję su demokratijos skatinimu šalyse, kurios ribojasi su Europos Sąjunga. Taigi turime palaikyti tas šalis, kurios iš tikrųjų siekia demokratijos ir teisinės valstybės ir kurios gerbia Europos vertybes. Vis dėlto man atrodo, kad, pirma ir visų svarbiausia, turime liberalizuoti vizų režimą posovietinėms šalims ir tik tada Rusijai.

Sutinku su tais, kurie sakė, kad, jei liberalizuosime vizų režimą Rusijai prieš padarydami tą patį Ukrainos ir kitų posovietinių šalių gyventojams, tai bus labai blogas signalas. Gruzijoje gali atsitikti taip, kad šiuo metu Rusijos valdomuose regionuose daugelis žmonių norės išsaugoti Rusijos pilietybę ir tai, kad ji būtų patvirtinta, nes tai reikš leidimą vykti į Rusiją. Vizų režimą taip pat laikykime demokratijos skatinimo įrankiu.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiems nariams už šią diskusiją. Visiškai su jumis sutinku, kad vizų išdavimo tvarkos palengvinimas ir vizų liberalizavimas yra galingas įrankis tiesioginiam ir ne tokiam oficialiam bendravimui su žmonėmis stiprinti. Ne tik su paprastais žmonėmis, studentais, turistais; jis taip pat didina verslo galimybes ir tai labai geras dalykas.

Europos Sąjungoje nusprendėme judėti vizų liberalizavimo su Vakarų Balkanais link. Tai savaime yra politinis sprendimas. Jis rodo politinę valią, ir tai yra labai svarbu, tačiau šio tikslo siekimas gali būti tik techninis ir labai tikslus. Negalime panaikinti vizų, jei neturėsime labai griežtų kriterijų.

Šie kriterijai yra aiškūs. Jie yra skaidrūs. Jie yra tokie patys kiekvienam ir jie skatina svarbias reformas šalyse, kurios nori pasiekti vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą ir vizų liberalizavimą. Taip, pone S. Busuttilai, Komisija nestebi to labai atidžiai ir ekspertų misijos yra sudarytos iš valstybių narių ekspertų. Visi šie pranešimai yra parengti ir visas šis darbas padarytas labai skaidriai.

Buvo pasakyta, kad pastebėti keli piktnaudžiavimo atvejai, ypač Serbijoje ir Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. Dabar tai neturėtų to labai aptemdyti; tai puikiai veikia, tačiau pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų. Komisija atkreipė į tai dėmesį. Mes ten buvome. Bendravome su savo pašnekovais. Tarybai pirmininkaujanti Belgija buvo labai aktyvi.

Bandome įvertinti šią problemą. Tai daugiausia maža nusikalstamų tinklų grupė, kuri skatina atokių regionų žmones keliauti į Europos Sąjungą remiantis klaidingomis prielaidomis, tikintis, kad jie gaus prieglobstį. Žinoma, mes nagrinėsime visus šiuos prašymus atskirai, tačiau daugelis jų yra nepagrįsti ir būtent todėl mums reikia imtis šių tinklų. Tai šiuo metu ir daroma, ir mes kalbamės su šių šalių valdžios institucijomis.

Vos prieš mėnesį pati asmeniškai kartu su Belgijos ministru buvau Tiranoje ir Sarajeve, kad patvirtinčiau žinią, jog tai yra labai svarbu, tačiau reikia saugotis piktnaudžiavimo atvejų. Mes tai pasakėme visiems ministrams, parlamento nariams, pilietinės visuomenės atstovams, universitetams ir, manau, visiems televizijos kanalams, kuriuos galėjome rasti šiose šalyse, norėdami labai aiškiai pasakyti, kad tai yra puiki galimybė, tačiau prašome tuo nepiktnaudžiauti.

Mes turime veikiantį vertinimo ir stebėjimo mechanizmą, ir būsiu labai laiminga galėdama pateikti ataskaitas, kaip tai veikia, vėliau, šį pavasarį.

Dėl Rusijos, tai iš tikrųjų paskatino daug gerų dalykų, didesnį judumą tarp mūsų šalių. Remiantis visais vertinimais, patvirtintais valstybių narių, nėra jokių ženklų, kad vizų išdavimo tvarkos supaprastinamas būtų padidinęs grėsmę saugumui arba neteisėtą imigraciją. Šiuo metu bandome nustatyti bendrų Rusijos ir Europos Sąjungos veiksmų sąrašą, kad atvertume galimybes tolesnėms deryboms dėl artėjimo vizų liberalizavimo link.

Kalbėdama apie Gruziją tik noriu pakartoti savo Žaliųjų frakcijos kolegoms, ką taip pat minėjo pranešėja, kad jie prisijungė prie Europos Tarybos ir Europos žmogaus teisių konvencijos dėl readmisijos susitarimo. ES teisės aktuose taip pat reikalaujama, kad valstybės narės atskirai įvertintų prieglobsčio prašymą, ir, jei iškiltų tarptautinės apsaugos poreikis, remdamosi ES teisės aktais jos privalo gerbti tai ir taip pat negrąžinimo principą, t. y., negrąžinti asmens į šalį, jei tas asmuo patirtų persekiojimą arba didelę žalą.

Apskritai manau, kad tai buvo labai gera diskusija. Laukiu, kada galėsiu pateikti jums ataskaitą apie readmisijos susitarimų vertinimą. Dėl jų iš tikrųjų labai sunku derėtis, pone S. Busuttili, tačiau mes tam rengiamės. Kaip anksčiau minėjau šioje diskusijoje, kitų metų pradžioje bus atliktas vertinimas ir būsiu labai laiminga galėdama atvykti į Parlamentą aptarti jo išvadas ir tai, kaip galime judėti į priekį, kad būtų supaprastinti šie susitarimai su trečiosiomis šalimis.

  Nathalie Griesbeck, pranešėja. – (FR) Ponia pirmininke, aš taip pat, kaip ir mūsų Komisijos narė, labai džiaugiuosi kokybiška diskusija, kuri apskritai parodė tikrą mūsų institucijų atsakomybę.

Šią atsakomybę taip pat parodė Komisijos narės atsakymai, per įvairius vertinimo susitikimus, numatytus 2011 m. vasario ir birželio mėn., prisiimti ir pakartoti įsipareigojimai. Žinoma, kalbėdama apie Pakistaną, nenorėjau tuojau pat to daryti. Faktiškai jums priminiau apie mūsų svarbiausias pozicijas. Taip pat norėjau jai padėkoti už jos išreikštą pasiryžimą dėl abipusio saugumo, atsakymų į klausimus, atvirumo ir bendradarbiavimo, reguliavimo ir kovos su piktnaudžiavimu ir pagarbos šioms skirtingoms teisinėms aplinkybėms.

Nors šiuose susitarimuose tiksliai nustatytas teisinis pagrindas, laikantis tikslių ir griežtų sąlygų, vizų išdavimo tvarkos ir readmisijos procedūroms supaprastinti, to nereikia painioti su absoliučia būtinybe apibrėžti teisės į prieglobstį Europoje sąlygas ir kriterijus.

Baigdama manau, kad ši politika yra kaip dviveidis dievas Janusas (Janus Bifrons). Kalbėjome apie politiką ir apie procedūrą. Man atrodo, kad Janusas turi du vieno veido profilius, t. y. procedūrą ir politiką. Jis turi techninį procedūrų, teisinių sąlygų ir pagarbos veidą, bet taip jis turi politinį veidą, kurį apibūdina, kaip kai kurie kolegos nariai minėjo, konsolidavimas, bendradarbiavimas, Europos Sąjungos atvėrimas trečiosioms šalims, mūsų vertybių simbolis ir taip pat atsako į Europos pasiryžimą tai atverti registravimas.

Norėčiau baigti sakydama, kad privalome išlaikyti šių dalykų pusiausvyrą ir padaryti viską, kad jie būtų aiškūs mūsų piliečiams. Turime jiems paaiškinti, kas iš tikrųjų yra trijų mėnesių viza ir taip išvengti dviprasmybių ir kitų nesusipratimų, kurių galėtų kilti. Pasitikiu jumis, Komisijos nare.

  Pirmininkė. – Bendra diskusija baigta.

Balsavimas vyks gruodžio 14 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Kinga Gál (PPE), raštu. – (HU) Atleidimo nuo vizų režimo palaikymas yra ne vien techninis klausimas, bet ir neabejotinai politinis reikalas. Vis dėlto atleidimas nuo vizų režimo visada buvo pagrįstas apipusiu pasitikėjimu ir abipusiais įsipareigojimais. Šiandienos diskusija siunčia susijusioms šalims žinią, kad ilgas joms nustatytų užduočių sąrašas kaip jų įsipareigojimo padarinys nesibaigs po to, kai bus suteiktas atleidimas nuo vizų, ir kad jos vis dar turi teikti savo piliečiams informaciją apie tai, ką reiškia bevizis režimas, kad galėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimo šia galimybe atvejams. Serbijai ir Juodkalnijai nustatytas bevizis režimas suteiks galimybę pirmiausia jauniems žmonėms, nuo kurių priklauso Europos ateitis, pasinaudoti perspektyvomis Europoje. Prieš dvejus metus suteiktas atleidimas nuo vizų šioms šalims perdavė svarbią politinę žinią, ir jo panaikinimas būtų turėjęs rimtų padarinių. Panašios svarbos yra ir atleidimo nuo vizų palaikymas vengrams, gyvenantiems Voivodinoje, tiems piliečiams, kurie gyvena bet kurioje sienos pusėje, kalba ta pačia kalba ir palaiko artimus šeimyninius ir kultūrinius ryšius. Sambūvio sąlygų kūrimas be sienų yra nepaprastai svarbus toms šalims, kurios skuba tapti ES narėmis.

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu. – (PL) Kiekvienu vizų reikalavimų liberalizavimu siekiama patenkinti žmonių, gyvenančių liberalizavimo veikiamose šalyse, lūkesčius. Norėčiau pabrėžti, kad negalima žvelgti į vizų tarp ES ir Gruzijos išdavimo supaprastinimą atskirai nuo susitarimo dėl nelegalių imigrantų readmisijos. Europoje apie tai kalbėjome ilgą laiką, nes vizų politika yra ypač svarbi ES.

Vizų liberalizavimas reiškia, kad ES valstybės atsiveria Balkanų šalių piliečiams, taip sudarydamos galimybes dalyvauti ES dialoge ir mokytis demokratijos. Vis dėlto kartu su liberalizavimu turime atsižvelgti į tai, kad, atsiradus galimybei lengviau kirsti sienas, gali palengvėti ir nelegalių imigrantų, ir nusikalstamų grupių gyvenimas. Valstybės narės turi taikyti vienodas vizų išdavimo procedūras, nes Albanija ir Bosnija ir Hercegovina laukia savo eilės. Europos Komisija turi susitaikyti su vizų liberalizavimo sąlygomis ir stebėti padėtį, kad geri sprendimai nesukeltų sunkumų ES valstybėms narėms. Be to, šalims svarbu bendradarbiauti ir pasinaudoti įgyta patirtimi, susijusia su vizų išdavimo procedūra.

  Marian-Jean Marinescu (PPE), raštu. – (RO) Manau, kad Serbija iki šiol įdėjo daug pastangų, kad pateisintų ES lūkesčius ir tęstų savo kelią integracijos link. 2009 ir 2010 m. buvo pasiektos šios priemonės: vizų liberalizavimas, pradėtas stabilizacijos ir asociacijos susitarimų ratifikavimas ir gautas Europos Komisijos patvirtinimas pateikti nuomonę dėl Serbijos prašymo prisijungti prie ES.

Vis dėlto galima apgailestauti, kad Serbijos valdžios institucijos nepaskelbė žiniasklaidoje ir nepakankamai paaiškino, ką reiškia 2009 m. priimto bevizio režimo įvedimas, kad jos piliečiai nepiktnaudžiautų šia sistema. Tikiuosi, kad šis nerimą keliantis prieglobsčio ES prašymų, pateiktų Serbijos piliečių, skaičiaus didėjimas nepakenks Serbijos integracijos procesui. Tvirtai tikiu, kad Serbijos valdžios institucijos skubiai atsakys. Taip pat turėčiau priminti, kad prisijungimo eiga priklauso nuo individualių Serbijos pastangų laikytis Kopenhagos kriterijų ir stabilizacijos ir asociacijos susitarimo.

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. – (CS) Turėdamas omenyje bendrą šios diskusijos temą (vizos), norėčiau kalbėti dviem klausimais, kurie yra konkretūs, bet, mano nuomone, patys svarbiausi. Abu klausimai yra labai opūs sėkmingo Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo požiūriu. Pirmasis klausimas yra vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo tarp ES ir Rusijos įgyvendinimas. Mano nuomone, nepakanka tik kritikuoti – remiantis bendru vertinimu, kaip veikia susitarimas, – tam tikras priemones, kurias Rusija, deja, turėjo taikyti piliečiams, keliaujantiems iš ES valstybių. Tai būtina dėl bendro saugumo padėties šalyje, ir priemonės, pvz., įsipareigojimas registruotis, nebūtinai apsunkina vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą. Antrasis klausimas yra akivaizdus nerimas dėl tinkamo ES vizų režimo Serbijoje, Makedonijoje ir Juodkalnijoje susilpninimo sistemos įgyvendinimo. Remiantis turima informacija, šis nerimas kilo dėl šių šalių piliečių prieglobsčio prašymų daugėjimo, todėl buvo pasiūlytos priemonės prieš tiesiogiai susijusias nacionalines institucijas kaip sprendimo būdas. Tai klaidinanti ir netinkama praktika. ES ir NATO ilgą laiką turėjo didžiulę įtaką bendrai politinei padėčiai Balkanuose. Šios organizacijos, pirmiausia ir visų svarbiausia, turi įgyvendinti Balkanuose priemones ir politiką, kurios neverstų žmonių išvykti iš šio atidžiai tikrinamo regiono.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Nereikia girti dienos be vakaro. Mes tik tada patikėsime susitarimu su Maskva, skirtu prekybos kliūtims pašalinti, kai jis bus patvirtintas ir įgyvendintas. Susidarius tokiai padėčiai mums tiesiog reikia galvoti apie Rusijos sprendimą atsisakyti pasirašyti Europos energetikos chartiją. Be to, taps aišku, ar Kremlius tikrai ketina sutikti su ES vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo reikalavimais. Vizų liberalizavimas Vakarų Balkanų regionui, kuris užima tik dalį Rusijos dydžio, paskatino prieglobsčio ieškotojų bangą, todėl ko galime tikėtis, kai vizų apribojimai bus panaikinti septynioms didžiausioms pasaulio šalims gyventojų skaičiaus požiūriu? Jei daug Kaukazo islamistų turi Rusijos pilietybę, ar įleisime galimus teroristus į šalį be vizų reikalavimų? Nesvarbu, ar kalbame apie Serbiją, Gruziją ar Makedoniją, privalome atidžiai stebėti padėtį ir, jei reikia, tęsti darbą, susijusį su atitinkamais readmisijos susitarimais. Privalome įvertinti vizų apribojimų Balkanų šalims panaikinimo patirtį, nuolat atnaujinti antros kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) ir stebėti vizų reikalavimų įgyvendinimą Maskvoje. Be to, turime sekti pabėgėlių, paliekančių Kaukazo ir Centrinės Azijos šalis dėl Rusijos, skaičiaus didėjimą ir prieglobsčio prašytojų iš tų šalių, kurios nori, kad būtų panaikinti vizų apribojimai, augimą.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. – (LT) Rusijos statistikos agentūrų duomenimis, 2008 metais daugiau nei pusantro milijono Rusijos vizų buvo išduota ES piliečiams, o Rusijos piliečiams – 3,5 milijono ES vizų. Tai daugiau nei ketvirtadalis visų pasaulyje išduotų Šengeno vizų. ES ir Rusijos vizų politika yra svarbi priemonė, gilinanti žmonių santykius ir leidžianti Rusijai priartėti prie ES. Norėčiau atkreipti dėmesį į Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyventojų sunkumus. Dauguma šios ES valstybių apsuptos Rusijos salos gyventojų gauna vienkartinio įvažiavimo, trumpalaikes Šengeno vizas. Daugeliui per kaimynines ES valstybes keliaujančių Kaliningrado gyventojų tenka kas kartą mokėti vizų mokestį, stovėti eilėse ES valstybių konsulatuose. Neseniai prie EK pastato Briuselyje piketavę Kaliningrado visuomeninių organizacijų atstovai ragino sudaryti specialias keliavimo į ES valstybes sąlygas anklavo gyventojams, nepririšant šio klausimo prie ES ir Rusijos bevizio režimo derybų.

  Iuliu Winkler (PPE), raštu. – (HU) Paskutinius keletą metų Vakarų Balkanų šalyse stebėjome prasidedančius palankius procesus, kurie, atrodo, ištrina iš atminties tai, kad prieš penkiolika metų šis regionas vis dar buvo karo zona Europoje. ES mokomojo pobūdžio pagalba Vakarų Balkanų demokratinės plėtros procesui ir faktas, kad ji šio regiono šalims atvėrė galimybę prisijungti, prisidėjo prie šių pokyčių. Prieš metus priimtas vizų liberalizavimo sprendimas padėjo Makedonijai, Juodkalnijai ir Serbijai susipažinti su Europos judėjimo laisvės praktika, kas yra aiškus Europos rūpesčio ženklas. Be abejo, imigracijos klausimas dar kartą tampa rimtu kai kurių valstybių narių vidaus politikos klausimu, kurį dar labiau apsunkina ekonomikos krizė. Vis dėlto manau, kad Europos solidarumas turi būti rodomas nepaisant krizės, jei norime išvengti atgyjančio nacionalizmo ir protekcionizmo. Nors Vakarų Balkanai dar nėra ES dalis, Pietryčių Europos stabilumas gali būti pasiektas plečiantis Europos Sąjungai Balkanuose. ES privalo griežtai stebėti techninių reikalavimų, susijusių su sienų apsauga, laikymąsi, bet kartu ji turi teikti pagalbą, padedančią užtikrinti, kad Vakarų Balkanų šalių piliečiai matytų tikrą jų gyvenimo gerėjimo galimybę ir kad prisijungimą prie ES laikytų pasiekiamu tikslu. Privalome padėti regionui siekti socialinės ir ekonominės plėtros remiantis veiksminga informacija, dar didesniu solidarumu, papildomomis finansinėmis priemonėmis, kad šie piliečiai galėtų mėgautis gerove savo gimtosiose šalyse.