Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2231(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0280/2010

Debatai :

PV 13/12/2010 - 20
CRE 13/12/2010 - 20

Balsavimas :

PV 14/12/2010 - 9.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0468

Diskusijos
Pirmadienis, 2010 m. gruodžio 13 d. - Strasbūras Tekstas OL

20. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda – Geras valdymas ir ES regioninė politika (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl šių pranešimų:

– pranešimo dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Regioninės plėtros komiteto vardu (http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=REPORT&reference=A7-2010-0309&language=LT" ). Pranešėjas: Petru Constantin Luhan

[2009/2233(INI)]; ir

– pranešimo dėl gero ES regioninės politikos valdymo Regioninės plėtros komiteto vardu (A7-0280/2010). Pranešėja: Ramona Nicole Mănescu

[2009/2231(INI)].

 
  
MPphoto
 

  Petru Constantin Luhan, pranešėjas.(RO) Pone pirmininke, šiuo pranešimu ketinime atsakyti į temos pavadinime iškeltą klausimą, t. y. ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sukūrimas yra būtina sąlyga siekiant, kad Europos Sąjunga būtų konkurencinga pasauliniu mastu, ypač atkreipiant dėmesį į sanglaudos politikos vaidmenį šiuo atžvilgiu.

Susirūpinimą kelia tai, kad 271 Europos Sąjungos regione yra tokie didžiuliai skirtumai. Labiausiai išsivysčiusiame regione BVP vienam gyventojui tenka 344 proc. ES-27 vidurkio, o skurdžiausiame regione šis skaičius siekia vos 26 proc., kitaip tariant, 13 kartų mažiau.

Kitas nepalankus veiksnys – Europos Sąjungos ekonomikos augimo tempas, kuris yra lėtesnis, palyginti su mūsų tarptautiniais konkurentais. Todėl, kaip minima strategijoje „Europa 2020“, reikia sukurti strategines sritis ir žvelgti už Europos Sąjungos ribų, kad taptume stipresni.

Europoje susidūrėme su sunkia užduotimi, nes teks įveikti ne tik dabartinės krizės poveikį, bet ir išspręsti kitas pagrindines problemas, t. y. prisitaikyti prie globalizacijos, demografinių pokyčių, klimato kaitos, taip pat spręsti energetinio saugumo problemas.

Sanglaudos politikos vaidmuo įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ yra nenuginčijamas. Manau, šios politikos prioritetai privalo būti suderinti su būsimos strategijos tikslais, tačiau reikia pažymėti, kad ši politika turi likti nepriklausoma. Padidinus sąveiką tarp mokslinių tyrimų, technologijų plėtros bei inovacijų programų ir sanglaudos programų galima būtų lengviau pasiekti strategijoje numatytus tikslus. Privalome paremti didelį poveikį ES lygmeniu turinčius projektus, kuriais bus skatinamas ekonomikos augimas, kuriamos naujos darbo vietos ir užtikrinamas tvarus regionų vystymasis.

Be to, labai svarbu remti investicijas į bet kokios rūšies infrastruktūrą, ar tai būtų transporto, informacinės ir ryšių technologijos (IRT), socialinė, švietimo, mokslinių tyrimų ir plėtros ar aplinkos infrastruktūra, kuriomis būtų siekiama tvaraus prieinamumo lygmens visiems Europos piliečiams, suteikiant jiems vienodas sąlygas išnaudoti vystymosi galimybes.

Gairės vietos ir regionų lygmeniu bus apibrėžtos remiantis konkrečios srities ypatumais, atsižvelgiant į galimybę sukurti tiesioginę papildomą naudą. Būtina skatinti decentralizacijos principo taikymą vietos valdžios lygmeniu, kad pagerėtų Europos lėšų įsisavinimas.

Skatinant ekonomikos konkurencingumą ir kuriant naujas darbo vietas, negalima nepastebėti itin svarbaus mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmens. Privalo būti padidinta jų galimybė gauti ES finansavimą, pasinaudoti finansų inžinerijos priemonėmis ir kitais kreditavimo šaltiniais. Be abejo, būtina padidinti sanglaudos politikos poveikį, kad būtų stiprinamas ekonomikos konkurencingumas. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad reikia tęsti naudojimosi ES lėšomis procedūrų supaprastinimą, užtikrinti lankstų jų panaudojimą, tolesnį BVP naudojimą kaip pagrindinį kriterijų regionų teisei į paramą nustatyti pagal sanglaudos politiką, taip pat reikia konkretaus Komisijos pasiūlymo dėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės skatinimo.

Dėl Europos Sąjungos konkurencingumo pasaulyje stiprinimo manau, kad reikėtų panaudoti dalį sanglaudos politikai skirtų lėšų, kad būtų įtvirtintas ir išlaikytas Europos kaip pasaulinio masto lyderės vaidmuo tuose sektoriuose, kuriuose ji jau turi konkurencinį pranašumą, taip pat tuose sektoriuose, kuriuose ji gali tapti pasauline lydere.

Todėl, kolegos nariai, ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda kartu su strateginėmis investicijomis – tai būtinos sąlygos siekiant užtikrinti Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumą pasaulio mastu.

 
  
MPphoto
 

  Ramona Nicole Mănescu, pranešėja.(RO) Pone pirmininke, dabartinė pasaulinė krizė dar kartą parodė, koks svarbus geras valdymas visais lygmenimis, taip pat poreikis, kad vietos ir regionų valdžios institucijos kaip lygiateisiai partneriai nuolat dalyvautų plėtojant ir įgyvendinant ES politikos kryptis ir strategijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos įgyvendina beveik 70 proc. visų ES teisės aktų.

Sanglaudos politika atlieka esminį vaidmenį taikant daugiapakopį valdymą. Atsižvelgiant į tokio valdymo poveikį siekiant teritorinės sanglaudos Europoje, daugiapakopio valdymo principas turėtų tapti privalomas visoms valstybėms narėms. Iš tikrųjų, aktyviu vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimu priimant sprendimus net ir parengiamajame teisėkūros proceso etape, taip pat atitinkama bendro valdymo mechanizmų veiksmingumo ir įvairių Komisijos bei valstybių narių įsipareigojimų analize bus užtikrinta, kad būtų pasiekti geresni Europos lėšų įsisavinimo rezultatai būsimu programavimo laikotarpiu.

Praktiškai patvirtinta, kad integruotas požiūris į regioninę politiką yra gerokai veiksmingesnis, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus. Būtent todėl šis požiūris taip pat turėtų tapti privalomas. Reikia bendros partnerystės sąvokos apibrėžties. Dėl to paprašiau Europos Komisijos parengti partnerystės apibrėžtį, kad būtų galima užmegzti tinkamą bendradarbiavimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis.

Todėl vietos plėtros metodikos, pagrįstos vietos partneryste, taikymas – galimas valstybių narių sprendimas, siekiant sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį valdant ir įgyvendinant Europos programas, visų pirma tas, kurios susijusios su miesto, kaimo ir tarpvalstybine plėtra. Taisyklių, taikomų ES ir nacionaliniu lygmeniu, supaprastinimas ne tik dėl ekonomikos krizės, bet ir tam, kad tai taptų bendru būsimos sanglaudos politikos principu – būtina geresnio valdymo taikant sanglaudos politiką sąlyga, nes tai vienintelis būdas paskatinti galimus paramos gavėjus.

Be to, manau, kad kitam programavimo laikotarpiui reikia nustatyti bendras Europos lėšų naudojimo taisykles, kurios būtų taikytinos visoms valstybėms narėms, taip panaikinant jų galimybę nustatyti papildomas sąlygas, kuriomis būtų iš esmės ribojamos galimybės gauti finansavimą.

Jei mūsų ilgalaikis siekis – turėti aiškesnę, į rezultatus nukreiptą ir lengviau taikomą politiką, Komisija privalo padidinti vietos ir regionų valdžios institucijoms suteiktas galimybes teikti paramą ir pagerinti nacionaliniu lygmeniu atliekamų veiksmų stebėsenos sistemas. Manau, šių valdžios institucijų mokymas ir pagalbos joms teikimas vykstant programų įgyvendinimo procesui padėtų pasiekti, kad gerokai sumažėtų klaidų, visų pirma susijusių su neteisėtomis išlaidomis ir viešaisiais pirkimais. Kad būtų išvengta audito sudvejinimo ir per didelės kontrolės, nes su tuo dabar susiduria paramos gavėjai, paprašėme Komisijos parengti vieną bendrą audito vadovą, kuriuo būtų palengvintas vienodas bendro audito modelio taikymas visais lygmenimis. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tas, jog privalome imtis priemonių, kad būtų skatinamas privataus sektoriaus dalyvavimas įgyvendinant Europos projektus. Pirmas žingsnis šia linkme būtų supaprastinti finansų valdymo priemonių, skirtų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taikymo taisykles.

Galiausiai norėčiau paminėti tai, kad per konsultacijas teko glaudžiai bendradarbiauti su Komisijos atstovais, kurie parodė susidomėjimą ir pritarimą, veiksmingai paremdami šiame pranešime numatomas priemones, o tai papildoma garantija, kad Komisija galiausiai šias priemones priims.

 
  
MPphoto
 

  Johannes Hahn, Komisijos narys.(DE) Pone pirmininke, gerbiami Europos Parlamento nariai, visų pirma norėčiau padėkoti R. Mănescui ir P. C. Luhanui už du, kaip įprastai, naudingus pranešimus, kuriuose palankiai vertinama regioninė politika ir kurie parengti pačiu laiku, atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl būsimos regioninės politikos struktūros, visų pirma atsižvelgiant į sanglaudos forumą, įvyksiantį sausio mėn. pabaigoje – vasario mėn. pradžioje.

Svarbu, kad regioninę politiką nuolat vertintume visų pirma kaip investicijų politiką – investicijų į regionus, žmones, europiečius politiką. Šiuo finansiniu laikotarpiu naujovių ir regioninės politikos sričiai jau skirta iš viso 86 mlrd. EUR, kurie visų pirma skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, siekiant padėti gerinti jų darbo jėgos kokybę, gamybos metodus ir teikiamas paslaugas. Vis dėlto, abu esate visiškai teisūs, kad ateityje reikia toliau gerinti mūsų strategiją, kad, be kontrolės, kuri ir ateityje bus reikalinga, kitaip tariant, be teisingo finansinio elgesio, turime skirti daug didesnį dėmesį į rezultatus nukreiptam mūsų darbo vertinimui. Visuomet sakiau – tai ir pranešimo dėl sanglaudos bei jo išvadų pagrindas – kad nėra jokio prieštaravimo tarp dėmesio sutelkimo į kelis strategijoje „Europa 2020“ nustatytus prioritetus ir lankstaus šių prioritetų įgyvendinimo įvairiuose Europos regionuose.

Teritorinė sanglauda nepaprastai svarbi. Man tai pagrindinis klausimas, suteikiantis informacijos apie tai, kaip galime toliau gerinti gyvenimo standartus regionuose. Tai mūsų užduotis siekiant užtikrinti, kad žmonės turėtų perspektyvų tuose regionuose, kuriuose jie gimė. Tai padės skatinti ir didesnę Europos šalių sanglaudą.

Tokiomis sąlygomis svarbu – tai turėtų būti pabrėžta ir būsimo programavimo laikotarpiu – vėl skirti didesnį dėmesį miestų ir didmiesčių vaidmeniui, atsižvelgiant į tai, kad apie 70 proc. europiečių gyvena miestų aplinkoje. Tačiau kartu būtina nepamiršti miesto ir kaimo ryšių svarbos. Čia kalbu apie kitų finansavimo šaltinių naudojimą, kad toliau būtų stiprinamos sąsajos ir užkirstas kelias nereikalingam sudvejinimui.

Kaip jau senokai itin išsamiai ir, mano nuomone, vaisingai šiame Parlamente diskutavome, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tas sritis, kurios pasižymi konkrečiais geografiniais ypatumais, ir, savaime suprantama, apsvarstyti demografinių pokyčių Europoje klausimą, su kuriuo labai dažnai susidursime ir kurį reikia spręsti. Viena vertus, įžvelgiame labai rimtas gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse tendencijas, kita vertus, gerokai padidėjo trauka į miesto vietoves, todėl ne tik vis daugiau žmonių gyvena mažoje teritorijoje, bet ir mažėja gyventojų skaičius atitinkamose vietovėse. Iš dalies šią problemą galima spręsti investuojant į seną ir naują infrastruktūrą. Tai bus labai svarbus indėlis užtikrinant augimą.

Kaip atskirai pabrėžiama R. Mănescu pranešime, partnerystės – bendradarbiavimo – klausimas labai svarbus. Taip, svarbu skatinti daugiapakopį valdymą. Vis dėlto norėčiau atkreipti Parlamento dėmesį į tai, kaip svarbu, kad regionuose būtų atsižvelgta ir į vietos lygmenį. Kai regionuose diskutuoju įvairiais klausimais, kartais susidaro įspūdis, kad regionų atstovai neatsižvelgia į vietos atstovus, o nacionaliniai atstovai neatsižvelgia į regionų atstovus. Reikia sukurti šį klausimą padedančias spręsti priemones.

Pritariu jums, tačiau privalau gana aiškiai pabrėžti, kad būtina gerbti kiekvienos valstybės narės konstitucinę tvarką ir deramai ją įvertinti. Vis dėlto pritariu jums, kad į mūsų partnerystės ir investicijų programas reikia įtraukti kuo daugiau lygmenų, tačiau reikia įtraukti ir kuo daugiau suinteresuotųjų šalių, įskaitant nevyriausybines organizacijas (NVO).

Ko gero, plačiau finansinės kontrolės klausimą aptarsiu savo baigiamosiose pastabose, nes jau ir taip viršijau man skirtą laiką. Be to, norėčiau šiltai pasveikinti naują pirmininką, kuris toliau pirmininkaus šiam posėdžiui.

 
  
  

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Iosif Matula, PPE frakcijos vardu.(RO) Pone pirmininke, sanglaudos politika – viena iš svarbiausių ir sėkmingiausių ES politikos krypčių. Pasirašius Lisabonos sutartį, teritorinėms valdžios institucijoms leidžiama aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procese, o tai labai svarbus žingsnis kuriant tikrą daugiapakopį valdymą. Tam reikia suteikti pagrindinį vaidmenį ne tik būsimo programavimo laikotarpiu, bet ir kiekviename strategijos „Europa 2020“ plėtojimo ir įgyvendinimo etape.

R. Mănescu pranešime, už kurį Regioninės plėtros komitetas balsavo vienbalsiai, didelis dėmesys skiriamas regionų ir vietos valdžios institucijų kompetencijai ir vaidmeniui įgyvendinant sanglaudos politiką. Pranešime pabrėžiama, kad visoms ES politikos kryptims daugiapakopio valdymo metodas privalo būti taikomas horizontaliai. Daugiapakopis valdymas yra būtina sąlyga siekiant teritorinės sanglaudos ir didinant jos galimybes. Jis turi būti paremtas požiūriu „iš apačios į viršų“, atsižvelgiant į šiuo metu valstybėse narėse galiojančių administracinių sistemų skirtumus.

Šiuo programavimo laikotarpiu ir ateityje būtina didesnį dėmesį skirti integruotam požiūriui, kuris taikytinas ne tik didinant administracinius pajėgumus, bet ir taikant finansų valdymo priemones. Būtina praplėsti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį taikant vietos plėtros metodiką, grindžiamą regionų partneryste, visų pirma įgyvendinant projektus, susijusius su miesto, kaimo ir tarptautiniais aspektais. Tokios partnerystės vaidmuo – padėti siekti tvaraus vystymosi. Jai taikomos ne tik nacionalinės sistemos, taigi ja prisidedama prie Europos Sąjungos teritorinės sanglaudos stiprinimo. Be to, ši partnerystė padeda pabrėžti ne tik bendras plėtros galimybes, bet ir konkrečius vietos aspektus.

Daugiapakopiu valdymu, pagrįstu aiškiomis ir skaidriomis procedūromis, bus skatinama decentralizacija, kuri tebėra reikalinga kai kuriose valstybėse narėse. Regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmens išplėtimas apima ir tai, kad joms suteikiama atsakomybė daug veiksmingiau rengti projektus, o tai reikš, kad turės būti priimtas labiau į rezultatus nukreiptas požiūris.

Sveikinu R. Mănescu ir P. Luhaną pristačius puikius pranešimus, kuriais sanglaudos politikos ateičiai bus suteikta didelė papildoma nauda.

 
  
MPphoto
 

  Evgeni Kirilov, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pagirti savo kolegas P. Luhaną ir R. Mănescu atlikus puikų darbą. Visi sutinkame, kad sanglaudos politikos vaidmuo stiprinant Europos regionų konkurencingumą labai svarbus. Atsižvelgdami į politikos tęstinumą ir jos pasiekimus, pageidaujame, kad sanglaudos politikai būtų skiriama pakankamai išteklių arba bent jau ne mažesnės lėšos nei skiriama šiuo metu.

Be to, nenorime, kad ant paramos gavėjų pečių užgultų papildoma našta. Būsimas sanglaudos politikos projektas priklauso nuo sprendimo, kurį priimsime kartu. Tačiau Komisija turi atlikti svarbų vaidmenį pateikdama pasiūlymą, ir šiuo atveju pasikliaujame jumis, Komisijos nary J. Hahnai, nes, mano nuomone, kai kurie šie pasiūlymai, pvz., pasiūlytos išankstinės sąlygos valstybėms narėms gauti finansinę Europos Sąjungos paramą – turi būti pakeisti.

Reikia paremti visų regionų sanglaudos politiką, ir turime neleisti, kad susiklostytų tokia padėtis, kai ta politika nukenčia nuo kai kurių nacionalinių vyriausybių nesugebėjimo veikti. Komisijos nary, sutinku, kad svarbu plėtra šiais lygmenimis. Todėl svarbu nepakeisti sudėtingumo sąlygiškumu ir vėl neapsunkinti galutinių paramos gavėjų. Jei siekiame užtikrinti, kad sanglaudos politika duotų teigiamų rezultatų, turime leisti regionams aktyviai dalyvauti; leiskime jiems atsakyti už proceso vyksmą, suteikime jiems atitinkamų išteklių ir užtikrinkime, kad jie veiksmingiausiai pasinaudotų tais ištekliais.

 
  
MPphoto
 

  Riikka Manner, ALDE frakcijos vardu.(FI) Pone pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjams už jų puikų darbą. Iš tikrųjų šiais dviem pranešimais sukuriamas tvirtas pagrindas sanglaudos politikos ateičiai.

Nėra jokios abejonės, kad perspektyvi visai Europai taikoma sanglaudos politika – tai būtina sąlyga mūsų pasauliniam konkurencingumui užtikrinti. Kaip minėjo Komisijos narys, regioninė politika – tai investicijų politika. To turime siekti ir ateityje. Sanglaudos politika galime aktyviai atsiliepti ir į strategijoje „Europa 2020“ iškeltus tikslus. Jei siekiame geresnių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir naujovių, sanglaudos politiką turime laikyti neatsiejama šių tikslų dalimi, o mūsų požiūris į šiuos tikslus privalo būti platesnis.

Sanglaudos politika iš tikrųjų nėra vien tik solidarumo klausimas. Be abejo, iš dalies yra taip, bet būtent įgyvendinant sanglaudos politiką šiuo metu intensyviai finansuojami moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir naujovių diegimas. Todėl kitu finansavimo laikotarpiu sanglaudos politikai įgyvendinti tikslinga skirti bent jau tokią pat sumą, kokią skyrėme iki šiol. Penktojoje ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitoje tinkamai atsižvelgiama į šiuos veiksnius. Be to, labai svarbu skirti daugiau laiko ir lėšų siekiant sėkmingų rezultatų.

R. Mǎnescu pranešime analizuojamas labai svarbus pagrindinis sanglaudos politikos klausimas, t. y., kaip sukurti tokią politiką, kuri būtų tinkama ir apimtų visus lygmenis. Pvz., kai kurie politikos įgyvendinimo duomenys rodo, kad rezultatai buvo nuviliantys. Kaip regioninės politikos veikėjai turėtume rimtai įvertinti šias sanglaudos politikos problemas ir pasistengti rasti jų sprendimo būdą. Mano nuomone, R. Mǎnescu pranešime šie klausimai itin išsamiai nagrinėjami.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Paul Besset, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, savo kalboje didžiausią dėmesį skirsiu P. Luhano pranešimui.

Regioninės sanglaudos politikos kryptys Europoje labai svarbios siekiant tvarios, socialiai suderintos ir ekologiniu požiūriu veiksmingos ekonominės plėtros, t. y., konkurencingos pasauliniu mastu plėtros.

Dėkoju P. Luhanui už tai, kad įtraukė keletą mūsų pasiūlytų pakeitimų, kuriais siekiama sukurti tvarią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, padedančią išsaugoti biologinę įvairovę. Nepaisant to, negalime balsuoti už šią rezoliuciją, nes ja skatinama sanglaudos politikos kaip priemonės pasiekti pasaulinį konkurencingumą vizija, kuri mums vis dar atrodo per siaura, pernelyg ribota ir nepakankama.

Privalome atkreipti dėmesį į du šio pranešimo trūkumus. Pirmiausia, pranešėjas, vertindamas infrastruktūrą kaip varomąją augimo jėgą, beveik išimtinai pasikliauja kiekybės priemonėmis, o augimas – pagrindinis jo kriterijus. Manome, kad dabartinėmis sąlygomis tai nėra tinkama. Pvz., jis mini 246 veiksmų programas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse, kuriomis labai didžiuojasi, nesigilindamas į šias programas. Moksliniai tyrimai – geras dalykas, bet turime žinoti, kas tiriama.

Antrasis trūkumas yra tas, kad pranešėjas nepateikia pakankamai aiškių planų. Pageidaujame tvirto pasirinkimo, kad būtų galima išspręsti pranešime įvardytas problemas, pageidaujame, kad būtų pasirinkta ekologiška ekonomika, ekologiška ir nauja kryptis, nes tai vienintelis pasirinkimas, kuriuo galime suteikti pranašumą Europai ir jos regionams.

 
  
MPphoto
 

  Charalampos Angourakis, GUE/NGL frakcijos vardu.(EL) Pone pirmininke, šie pranešimai, kaip ir strateginiai monopolijų grupių Europos Sąjungoje ir buržuazinių joms tarnaujančių vyriausybių planai, nukreipti prieš paprastus žmones. Nors ir stengiamasi naudotis politine sanglauda ir manipuliuoti visuomene, sanglaudos Europos Sąjungoje niekada nebuvo ir negali būti. Europos Sąjungos politikai būdingi du pagrindiniai aspektai: pirmas – giliai įsišaknijusi nelygybė, kuri yra kapitalistinio plėtros metodo požymis, o antras pagrindinis aspektas yra tas, kad Bendrijos lėšos skiriamos ne paprastų žmonių poreikiams patenkinti; jos skiriamos darbo vietoms ir infrastruktūrai, kad būtų padidinta monopolijų grupių kapitalo grąža ir vadinamieji „karštieji pinigai“ pasinaudojant viešojo ir privataus sektorių partneryste.

Šiandien, tęsiantis kapitalistinei krizei, atsisakoma net šio klaidingai įvardijamo principo – Bendrijos solidarumo, kuris pakeičiamas kapitalo konkurencingumu. Politinių kapitalizmo atstovų pranešimais ir planais dėl būsimos sanglaudos politikos patenkinami dabartiniai verslo grupių poreikiai, skatinamas greitesnis kapitalistinis restruktūrizavimas, panaudojant prieš paprastus žmones nukreiptą strategiją „Europa 2020“, taip pat aršiai puolamos darbininkų klasės darbo, draudimo ir socialinės teisės. Europos Sąjunga negali patenkinti skubių poreikių, pvz., apsaugoti nuo žemės drebėjimų, garantuoti švietimą, sveikatą ir gerovę. To negalime pasiekti ir kapitalistinės plėtros metodu. Todėl šiandien kaip niekada anksčiau reikia išstoti iš Europos Sąjungos ir kovoti už planinę socialistinę ekonomiką.

 
  
MPphoto
 

  Trevor Colman, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šį vakarą norėčiau tarti žodį vietoj savo kolegos J. Buftono, kuris turėjo sakyti kalbą, tačiau susirgo. Todėl kalbėsiu jo vardu. Kaip visi žinome, regioniniai fondai kartu su BŽŪP sudaro didžiausią ES biudžeto dalį. Ištisus dešimtmečius britai buvo priversti apmokėti įvairių projektų visoje ES išlaidas, nors dauguma šių projektų JK mokesčių mokėtojams neatnešė jokios naudos.

Visai neseniai Tiriamosios žurnalistikos biuras Jungtinėje Karalystėje atskleidė, kad ES regioniniai fondai naudojami ginklų prekyba užsiimančioms bendrovėms Rytų Europoje paremti, o kai kuriems projektams suteiktas milijonus eurų siekiantis finansavimas, nors tai pačios turtingiausios bendrovės. Ar joms iš tikrųjų reikėjo ES subsidijų? Atsižvelgiant į šią apgaulę ir švaistymą pagal šią biudžeto eilutę ir į tai, kad ši biudžeto eilutė net nenaudojama tais tikslais, kurių siekia jos rėmėjai, raginame koaliciją Jungtinėje Karalystėje atsisakyti finansavimo, nes tų pinigų mums reikia savo šalyje, ir tai dar viena priežastis išstoti iš ES.

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI).(HU) Pone pirmininke, ponios ir ponai, be abejo, Vengrija užima ypatingą vietą, atsižvelgiant į tarpvalstybinius ekonominius vienetus sudarančių regionų kūrimą ir jiems teikiamą paramą. Tai, kad šie regionai Karpatų baseine kažkada sudarė vieną vienetą – istorinis faktas. Todėl Jobbik partijos nariai remia regionų bendradarbiavimą ir mano, kad dabartinėmis aplinkybėmis tai yra būtinybė, nes taip galėtų būti sumažinta laikina atskirtis tarp Vengrijos žmonių.

Vis dėlto, užuot skyrę išteklius ir kontroliavę jų naudojimą tiesiogiai per Briuselį, galime tik įsivaizduoti tokį finansavimą, kuris būtų vykdomas bendrai, remiantis atitinkamų šalių partneryste, pradedamų įgyvendinti ir tvirtinamų projektų forma. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį ekonomiškai susijusių regionų, kurie buvo minėti kaip pavyzdys, pobūdį, nustatyti ir valdyti problemas vietos ir regionų lygmeniu galima būtų kur kas veiksmingiau. Tam reiktų pritarti, net jei vertiname tik ekonominius veiksnius. Taip pat reikėtų pritarti taisyklių supaprastinimui, MVĮ įtraukimui į Europos projektus ir pagalbos teikimui mažiau ekonomiškai išsivysčiusiems regionams, kad šie galėtų pasivyti kitus regionus, jeigu tik šios populiarios priemonės nereikštų, kad Briuselio ir Komisijos kompetencija ir priežiūros funkcija būtų išplėstos, taip pakenkiant nacionalinei kontrolei. Teikiant pirmenybę regionams ir skiriant jiems tiesioginę ekonominę paramą, netgi gali būti suteiktas postūmis naujos eros pradžiai Karpatų baseine gyvenantiems vengrams.

 
  
MPphoto
 

  Jan Olbrycht (PPE).(PL) Pone pirmininke, nedaug turime Europos politinių strategijų, dėl kurių kyla tiek daug emocijų ir nesutarimų. Vieni sanglaudos politiką laiko socialistine politika par excellence, kiti ją vadina kapitalistine politika. Vieni ją laiko teisinga politika, kiti – neteisinga. Kai kurie mano, kad tai priemonė skirtumamas mažinti, kitiems tai reiškia priemonę konkurencingumui stiprinti.

Tiesą sakant, nėra jokių šios politikos prieštaravimų, nes ji iš esmės skirta didesnei Europos Sąjungos teritorijų sanglaudai skatinti ne tik socialinio teisingumo požiūriu, bet ir vienodų galimybių dėl konkurencingumo požiūriu. Kitaip tariant, tai sanglauda, kuria siekiama konkurencingumo. Tai aptariama abiejuose pranešimuose, ir juose nurodomi tam tikri aspektai, kurie svarbūs ne tik šiomis aplinkybėmis, bet ir diskutuojant apie sanglaudos politikos ateitį. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad abiejuose pranešimuose ypatingas dėmesys skiriamas partnerystės principui.

Raginu Komisijos narį rimtai apsvarstyti, ar į pasiūlytą plėtros sutartį neturėtų būti įtrauktas tam tikras reikalavimas valstybėms narėms. Tokiu reikalavimu būtų nustatyta, kad prieš pasirašydama sutartį valstybė narė turi suderinti visas plėtros kryptis, prioritetus ir principus su vietos ir regionų partneriais. Šis reikalavimas turėtų būti privalomas, kad Europos Komisija galėtų nedviprasmiškai kiekvienai valstybei narei nustatyti atsakomybę už atitinkamos sanglaudos politikos dalies įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Stavrakakis (S&D).(EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pasveikinti pranešėją R. N. Mănescu ir padėkoti už puikų bendradarbiavimą ir už tai, kad pranešėja buvo pasirengusi diskusijai ir atsižvelgė į kolegų Parlamento narių pateiktus pasiūlymus dėl pranešimo turinio. Dėl diskutuojamo pranešimo turinio, negali būti jokių abejonių, kad geras valdymas būtinas siekiant užtikrinti bet kokios politikos srities sėkmę, ypač sanglaudos politikos, kuri paremta bendru administravimu, atveju, o didžioji dalis atsakomybės už šį administravimą perkeliama nacionalinėms ir regionų valdžios institucijoms. Yra tik vienas būdas išspręsti šią sudėtingą administracinę sistemą – tai daugiapakopis valdymas.

Norėčiau pabrėžti, kad atsižvelgiant į būsimos sanglaudos politikos kryptį, bent jau tiek, kiek apie šią kryptį galime suvokti iš Penktosios sanglaudos pažangos ataskaitos, daugiapakopis valdymas ir horizontaliuoju, ir vertikaliuoju matmeniu bus būtinas įgyvendinant bet kurią vystymosi iniciatyvą ir bus būtina sėkmingos politikos sąlyga. Be to, džiaugiuosi, kad reikalaujama paprastesnių taisyklių ir didesnės techninės pagalbos iš Europos Komisijos vietos valdžios institucijoms, nes tai lems didesnį galimų naudos gavėjų dalyvavimą programose ir geresnį lėšų įsisavinimą. Vertinimuose, kuriuos šiuo metu atlieka Europos Komisija, nurodyta, kad institucijos nuolat susiduria su vadovavimo problemomis įgyvendindamos politines sanglaudos programas. Kaip nurodoma pranešime, šioms institucijoms teikiama papildoma techninė pagalba, kartu plėtojant iniciatyvą „Mokyti mokytojus“ (angl. „Train the trainers“), padės sustiprinti vadovavimo įgūdžius netgi mažiausiose vietinėse institucijose. Galiausiai manau, kad vienodesnėmis ir labiau suderintomis struktūrinių fondų taisyklėmis bus sustiprintos pastangos siekti supaprastinimo ir skaidraus finansų valdymo.

 
  
MPphoto
 

  Filiz Hakaeva Hyusmenova (ALDE).(BG) Pone pirmininke, vos prieš keletą dienų Komisija balsavo dėl Dunojaus strategijos veiksmų plano, todėl P. C. Luhano pranešimą vertinsiu iš šio įvykio perspektyvos, juo labiau, kad aiškinamojoje dalyje pabrėžiamas siekis skatinti diskusijas dėl priemonių priklausomumo ir papildomumo Europos ir nacionaliniu lygmenimis. Čia dar norėčiau pridurti regioninį lygmenį. Pranešime pateikta sistema, kurioje sanglaudos politika gali atlikti svarbų vaidmenį gerinant Europos Sąjungos konkurencingumą. Makroregionų vaidmuo šiame procese nėra tiksliai apibūdintas, tačiau tyrimai parodė, kad Dunojaus strategija yra būtent tokia sistema, tik mažesnio masto, kaip ir ankstesnė Baltijos strategija. Manau, pranešime nurodytos sąlygos atitinka Dunojaus veiksmų plano realijas. Be to, pranešime apibrėžti konkurencingumo didinimo siekiai labai svarbūs strategijai. Pvz., pranešime itin vertinamas ryšių su kitomis teritorijomis užmezgimas. Pabrėžiama, kad valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos sanglaudos politiką, turi laikytis į vietos lygmenį nukreipto požiūrio. O tai yra naujojoje Dunojaus makroregiono politikoje numatyti darbo metodai.

Be to, labai palankiai vertinu pranešime išreikštą mintį dėl nuolatinės paramos teikimo, visų pirma palankių sąlygų neturintiems regionams, svarbos. Todėl Dunojaus strategijai skiriamas ypatingas dėmesys P. C. Luhano pranešime, kuris atitinka visas jos išvadas. Šiuo palyginimu siekiau parodyti tikrąjį sanglaudos politikos kelią. Manau, kad šie principai ir darbo metodai per kitą programos įgyvendinimo laikotarpį turėtų tapti sanglaudos politikos pagrindu, o makroregionuose bus įgyvendinama į rezultatus nukreipta vietos politika.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjai, kalbėjusiai gero valdymo tema; ypač norėčiau padėkoti už palankų bendradarbiavimą ir pasveikinti parengus puikų pranešimą. Iš šio pranešimo Komisijai paaiškėjo, kas turi įvykti ateityje, visų pirma partnerystės principo taikymo srityje. Nurodyta, jog būtina užtikrinti, kad būtų įtraukti ir vietos bei regionų lygmenys ir kad ekonominiai ir socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė taip pat turėtų dalyvauti visuose etapuose – struktūrinio fondo įgyvendinimo ir vertinimo. Tai rodo valstybių narių įsipareigojimą palaikyti tikrą partnerystę. Tai reiškia, kad partneriai per mokymo iniciatyvas ir finansinę paramą galės bendrauti su administracijomis kaip lygūs subjektai; tai reiškia, kad partneriai turės tikrą įtaką rengiant programas. Tačiau iki šiol neįžvelgėme didelio Komisijos įsipareigojimo. Taip yra ir šio laikotarpio, ir pateiktų pasiūlymų atžvilgiu. Džiaugiuosi J. Olbrychto išsakyta mintimi, kad jei ir bus sudaryta ši bendradarbiavimo vystymosi ir investicijų srityje sutartis, taip atsitiks tik tuomet, jei tokia partnerystė bus užmegzta ir jei partneriai dalyvaus rengiant šiuos planus vienodomis sąlygomis. Kitaip kyla pavojus, kad iš regionų susidedančios Europos tapsime iš valstybių narių susidedančia Europa, o tai nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas – regioninė plėtra ir ekonominių bei socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas vietos ir regionų lygmenimis.

 
  
MPphoto
 

  João Ferreira (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, diskusijos vyksta palankiu laiku, kai Europos Sąjungos ekonominių, socialinių ir teritorinių skirtumų gilėjimas kelia susirūpinimą: didėja šalių ir regionų nelygybė, taip pat gilėja kiekvienoje šalyje esantys skirtumai. Mums tikrai nepavyko pasiekti teritorinės sanglaudos.

Sanglaudos politika negali būti įgyvendinama atskirai nuo kitų politikos sričių: sanglaudos politika daro įtaką ir jai daroma įtaka dėl vyraujančių politinių gairių ir makroekonominės sistemos. Darbuotojų atlyginimų ir teisių mažinimas, kėsinimasis į viešąsias paslaugas ir jų naikinimas, valstybės socialinių funkcijų ribojimas ir viešųjų investicijų mažinimas – neatskiriama ekonominės ir pinigų politikos, kurią Europos Sąjunga verčia įgyvendinti valstybėse narėse, dalis. Tokia politika didinamas skurdas ir nelygybė ir kiekvieną dieną vis labiau tolstama nuo sanglaudos.

Tiesa ta, kad sanglaudos politika negali pašalinti poveikio ar skirtumų, kuriuos sukelia labai skirtingo išsivystymo lygio valstybių integracija į bendrąją rinką arba Ekonominę ir pinigų sąjungą. Nepakankamas finansavimas sanglaudos ir makroekonominės politikos sritims, kuriose visas dėmesys skiriamas nominaliai konvergencijai paverčiant tikrąją konvergenciją neįgyvendinama, yra svarbios priežastys, kurias reikia pašalinti didinant biudžeto išmokas sanglaudai ir iš esmės keičiant makroekonominę politiką.

Kiekvienos šalies ir regiono gamybos rėmimas ir gamybinių pajėgumų plėtojimas visiškai išnaudojant vietinius pranašumus, tvariai naudojant išteklius, saugant aplinką ir kuriant darbo vietas, kai suteikiamos tinkamos teisės darbuotojams, taip pat socialinio saugumo sistemų ir viešųjų paslaugų stiprinimas – tai būtini veiksmai, kad pasiektume veiksmingą ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

 
  
MPphoto
 

  Giancarlo Scottà (EFD).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, palankiai vertinu R. N. Mănescu pranešimą.

Sanglaudos politikoje daugiapakopis valdymas labai svarbus, ir šiuo atžvilgiu daugiapakopis metodas, apimantis bendradarbiavimą ir bendrą atsakomybę įvairiais valdžios lygmenimis, yra diegiamas regioninių fondų valdymo srityje. Komisija skatina tokias iniciatyvas, kurios naudingos regionų ir vietos valdžios institucijoms. Reikėtų labiau remti tokius pasiūlymus siekiant užtikrinti tikrą Europos programų koordinavimą ir veiksmingą įgyvendinimą.

Partnerystė turi būti grindžiama įvairių dalyvaujančių šalių dialogu. Bendradarbiavimas regionų lygmeniu turi būti skaidrus ir užtikrinti teisingą visų suinteresuotųjų šalių atstovavimą.

Todėl svarbu tinkamai mokyti nacionalinius atstovus įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip antai regionų ir vietos pareigūnams skirta „Erasmus“ mainų programa, o finansines išlaidas turėtų apmokėti Komisija. Tai irgi padėtų keistis geriausia patirtimi ir gerinti sanglaudos fondo valdymo kokybę ir veiksmingumą.

 
  
MPphoto
 

  Joachim Zeller (PPE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau išreikšti apgailestavimą, kad tokios svarbios diskusijos dėl sanglaudos politikos ir vėl atsidūrė beveik pačioje darbotvarkės pabaigoje. Tai neteisinga šios politikos atžvilgiu ir bet kokiu atveju neatspindi sanglaudos politikos svarbos. Norėčiau padėkoti pranešėjams už pranešimus, kuriuose kalbama apie politikos sritį, kurioje Europos Sąjunga veikė sėkmingai – būtent sanglaudos politiką – ir pabrėžiama, kad būtina toliau įgyvendinti šią politiką ir tai reikia daryti daugiapakopėje politinėje sistemoje – kitaip tariant, taikant daugiapakopį valdymą.

Per sanglaudos politikos projektus piliečiai turi galimybę tiesiogiai įvertinti Europos veiksmus: infrastruktūros projektus, socialinius projektus, remiant tyrimus, naujoves, regionuose palaikant konkurencingumą ir užimtumą. Šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl Europos Sąjungos ateities, taip pat diskusijose dėl valiutos ir finansų, turėtume aktyviai diskutuoti apie tai, ko reikia Europos Sąjungai siekiant užtikrinti vidinę sanglaudą, kad šalys ir regionai ekonomiškai, socialiai ir politiškai nenutoltų vieni nuo kitų. Galiausiai, susidūrus su pasauliniais iššūkiais ir atsirandant naujiems varžovams pasaulinėje rinkoje reikės didesnio sutarimo ir didesnio bendrumo. Sanglaudos politika galima gerokai prisidėti prie šių problemų sprendimo.

Tačiau sanglaudos politika turi būti nukreipta į tuos projektus ir projektų sritis, kurios naudingos visai Europai, kurios padeda stipriesiems išlikti stipriems, o silpnesniems suteikia galimybę mažinti nuo stipriųjų juos skiriantį atstumą. Manau, kad tam reikia palaikyti ir plėsti dabartinius sanglaudos politikos tikslus. Tačiau taip pat manau, kad finansavimas turėtų būti sąlygiškesnis ir sutelktas į pagrindines Europos iniciatyvas, pvz., transporto sektorių, energetikos sektorių, regionų ir miestų plėtrą arba tyrimus ir naujoves. Manau, kad kelias, kurį Komisija apibūdino Penktojoje sanglaudos pažangos ataskaitoje, yra labai svarbus – reikia integruoti šiuos fondus į bendrąją strateginę sistemą, nes taip galėsime sukurti plėtros ir naujovių siekiančią Komisijos, valstybių narių ir regionų atstovų partnerystę. Be to, numatyta, kaip būtų galima anksčiau į šį procesą įtraukti vietos ir regionų administracijas. Tokiu būdu naujomis regioninio bendradarbiavimo formomis galėtume plėtoti tikrą daugiapakopio valdymo plėtros procesą.

Pone pirmininke, manau, galėčiau pareikšti pastabą dėl T. Colmano, kuris, deja, jau paliko šią salę, požiūrio. Norėčiau šiam Parlamento nariui priminti, kad Europos Sąjunga – savanoriška valstybių sąjunga. Jei šalys pageidauja iš jos pasitraukti, jos turi tokią teisę. Tačiau nemanau, kad Škotijos, Velso, Šiaurės Airijos ir Anglijos piliečiai iš tikrųjų to pageidautų.

 
  
MPphoto
 

  Erminia Mazzoni (PPE).(IT) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, strategijos „Europa 2020“ pagrindus klojame įsivaizduodami, kad tai bus visa apimanti, pažangi ir naujoviška strategija, o tokiu atveju turime aiškiai suvokti iššūkius, su kuriais susiduriame pasaulio mastu.

Tik sukūrę vienodus lygmenis Europos Sąjungoje galime pradėti lenktynes ir jas laimėti, kad taptume konkurencingi. Trys sanglaudos politikos aspektai – socialinis, ekonominis ir teritorinis – kartu su struktūriniais fondais yra tos priemonės, į kurias turėtume sutelkti dėmesį. Iš tikrųjų neturime susitelkti į tai, kaip reikėtų taikyti sanglaudos politikoje nustatytus mažinimus ir ribojimus, kuriais siekiama įveikti finansų krizę. Priešingai, turime prisiimti atsakomybę už šios politikos įgyvendinimą ir patobulinti reikiamas vietas.

Remdamasis surinktais duomenimis ir gautų rezultatų analize, Regioninės plėtros komitetas P. C. Luhano parengtame pranešime pabrėžia glaudų konkurencijos ir sanglaudos ryšį ir siūlo per kitą programavimo laikotarpį imtis taisomųjų veiksmų. Nėra jokių abejonių, kad Europa tik tada galės tapti konkurencinga, jei sėkmingai įveiks teritorinius įvairių regionų skirtumus.

Šiuo atžvilgiu dėkoju P. C. Luhanui už tai, kad pritarė mano pateiktam pakeitimui, kuriuo dar kartą siekiama įvesti palankias mokestines sąlygas pereinamuoju laikotarpiu, kuris būtų ne ilgesnis kaip penkeri metai – tokia galimybė jau buvo numatyta rezoliucijoje, dėl kurios šis Parlamentas balsavo 2006 m. vasario mėn. Tai padėtų išvengti kai kurių sunkumų, su kuriais susiduriame įgyvendindami sanglaudos politiką, pvz., sudėtingų procedūrų, netinkamų patikrinimų, taip pat užtikrinti veiksmingesnę priežiūrą.

Pateikta daug pakeitimų, kuriais siekiama sustiprinti sanglaudos politikos poveikį ir padidinti ES ekonominį konkurencingumą. Kaip nurodyta P. C. Luhano pranešime, reikia išskirti ir horizontaliąją, ir vertikaliąją vietos valdžios institucijų partnerystę ir bendrą finansavimą, o šie aspektai turi būti laikomi svarbiausiais principais.

Be to, svarbu paspartinti supaprastinimo procedūras ir pagerinti galimybes gauti finansavimą, kaip ir laikytis integruoto požiūrio skirstant lėšas bei palaikyti pereinamojo laikotarpio režimus, ypač šiuo sunkiu laikotarpiu. Sprendimų priėmimo procesas taikant metodą „iš apačios į viršų“, ir dalyvaujant suinteresuotosioms regionų šalims užtikrina paramą vystymuisi, įvertinant konkrečius regionų ypatumus.

Galiausiai, pranešime atkreipiamas dėmesys į du pagrindinius tikslus: naujoves ir infrastruktūrą. Manau, šis pranešimas svarbus, nes pateikiamas aiškus metodas, kaip nuodugniai išspręsti šio pranešimo pavadinime atsispindinčias problemas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kaip Biure už vertimą žodžiu ir raštu atsakingas asmuo ketinu paprašyti Parlamento, kad būtų įrengta lemputė, kuri dabar šviečia prie manęs manęs dėl to, kad vertėjai nespėja išversti jūsų kalbos ir jiems nėra naudinga informuoti tik mane vieną. Be abejo, galėčiau jus pats informuoti, tačiau, man regis, būtų kur kas veiksmingiau, jei ši lemputė būtų įrengta ant kiekvieno stalo.

 
  
MPphoto
 

  Nuno Teixeira (PPE).(PT) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pasveikinti P. C. Luhaną ir R. N. Mănescu puikiai atlikus darbą rengiant pranešimus. Abu šie nariai gerokai prisidėjo prie diskusijų dėl rengiamos naujos sanglaudos politikos 2014–2020 m. laikotarpiu.

Šiuo metu labiau nei kada nors anksčiau svarbu pasiekti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą siekiant sustiprinti Europos Sąjungos konkurencingumą pasaulyje. Šis tikslas bus pasiektas tik tuo atveju, jei suprasime, kad reikia stiprinti ir plėtoti regioninį aspektą, ir sukursime Europą, kuri viduje būtų tvari, o išorėje konkurencinga.

Visų pirma norėčiau išskirti tris punktus, kurie, mano manymu, yra itin svarbūs: pirma, decentralizacija, siekiant užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, ypač turinčios teisėkūros galią, aktyviau dalyvautų ir prisidėtų prie geresnio sanglaudos politikos įgyvendinimo; antra, reikėtų paraginti valstybes nares, kad jos paskatintų regionų ir vietos valdžios institucijas dalyvauti vienodomis sąlygomis su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir atstovais derybose dėl struktūrinių fondų ateities; ir, galiausiai, stiprinti regionų valdžios institucijų vaidmenį rengiant, vadovaujant ir įgyvendinant programas. Tik šioms valdžios institucijoms labiau įsitraukus į visą procesą bus įmanoma laikytis subsidiarumo principo.

Kitas aspektas, kurį laikau itin svarbiu – tai siekis po 2013 m. fondams suteikti paprastesnę struktūrą, ne dėl ekonominės krizės, bet siekiant įgyvendinti pagrindinį būsimos sanglaudos politikos principą ir palengvinti fondo lėšų įsisavinimą. Lisabonos sutartyje apibrėžtas siekis priartinti Europą prie piliečių. Užuot paprasčiausiai priartinę Europą prie piliečių, pasistenkime ir palengvinti jų gyvenimą, kad apsaugotume juos nereikalingos administracinės naštos, kuri atgraso nuo dalyvavimo šiame procese. Tik taip pasieksime tikrą teritorinę sanglaudą. Tik taip pamatysime, kaip mažėja šiandien Europos Sąjungoje gyvuojantys dideli skirtumai, kurie lemia milžinišką atotrūkį tarp turtingų ir neturtingų regionų. Aktyvesnis dalyvavimas reiškia ir didesnę atsakomybę, kurią turėtų prisiimti visi ir kuria turėtų dalytis kaip priemone, galinčia padėti pasiekti didesnę pažangą kuriant stipresnę ir konkurencingesnę Europą.

 
  
MPphoto
 

  Hermann Winkler (PPE).(DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau prisidėti prie sveikinimų ir padėkų dviem pranešėjams už sėkmingai atliktą darbą. P. C. Luhano pastabos dėl būsimos sanglaudos politikos struktūros po 2013 m. vertintinos itin palankiai. Nors Penktosios sanglaudos pažangos ataskaitos išvadose jau pateiktos pradinės Komisijos idėjos, P. C. Luhano pranešimas – svarbus indėlis siekiant apibrėžti Parlamento poziciją Komisijos pozicijos atžvilgiu. Taigi sutinku su pranešėju, ir manau, kad labai svarbu, kad sanglaudos politika ateityje būtų suderinta su strategijos „ES 2020“ tikslais. Tačiau atskiriems regionams turi būti palikta galimybė ir toliau patiems nuspręsti dėl prioritetinių sričių.

Ne visi regionai yra vienodi; netgi vienoje valstybėje narėje regionai skiriasi. Nustatant ribojimą pasirinkti iki ne daugiau kaip dviejų ar trijų prioritetų – iš kurių vienas privalomas – regionams paliekama mažai laisvės pasirinkti. Regionams reikia suteikti galimybę investuoti į infrastruktūrą ir žmones remiantis savais prioritetais. Laikantis šio scenarijaus gali būti sunku tinkamai atsižvelgti į tokias konkrečias problemas kaip demografiniai pokyčiai. Tokiu būdu regioninėje politikoje nebus atsižvelgta į regionų poreikius, apie kuriuos nuolat kalba Komisija. Todėl manau, kad Parlamentas nuo pat pradžių turi aiškiai laikytis pozicijos, kad regionai nebūtų silpninami valstybių narių atžvilgiu. Ir toliau reikia stiprinti partnerystės principą.

ES regionų svarba skiriasi atsižvelgiant į valstybės struktūrą. Todėl subsidiarumo principas labai svarbus. Komisija į tai turi atsižvelgti ateityje, siekdama Komisijos ir valstybių narių partnerystės inovacijų ir vystymosi srityje.

Pernelyg nesigilindamas į detales trumpai aptarsiu trečiojo tikslo svarbą. Sutinku su pranešėju dėl sunkumų ES pasienio teritorijose – ir prie vidaus, ir prie išorės sienų. Ateityje šiam tikslui reikėtų skirti daugiau dėmesio. Manau, šiose diskusijose dėl sanglaudos politikos ateities trečiajam tikslui teikiama per mažai reikšmės. Ypač reikėtų plėtoti bendradarbiavimą tarp regionų, kurie išsidėstę prie išorinių ES sienų – kalbu apie gimtąjį Saksonijos regioną.

 
  
MPphoto
 

  Barbara Matera (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 2006 m. ir 2008 m. metinėse Audito Rūmų ataskaitose pateikti duomenys dėl sanglaudos politikos vykdymo kontrolės sistemų iš tikrųjų kelia nerimą.

Šios sistemos nebuvo tokios veiksmingos kaip turėtų būti; 2006 m. išmokėtų lėšų atveju paklaidų koeficientas siekė 12 proc., 2008 m. – 11 proc. Jei ketinama sumažinti šį paklaidų koeficientą, Europos Komisija privalo sustiprinti savo, kaip prižiūrinčios institucijos, vaidmenį vietos ir regionų valdžios institucijų atžvilgiu.

Gairių viešiesiems ir privatiems vykdytojams plėtojimas ir mokymo bei judumo sistemų, kaip realiai įgyvendinti daugiapakopio valdymo politikos sritis, kūrimas galėtų tapti veiksmingomis priemonėmis, kuriomis būtų pagerinta regioninė politika.

Be to, valstybės narės turi sustiprinti regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, visų pirma įgyvendinant Lisabonos sutartį.

Be to, reikia palengvinti tarpvalstybinį regioninį bendradarbiavimą; iš tikrųjų daugelyje Europos Sąjungos sričių yra didžiulės besiribojančių valstybių narių regionų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo galimybės, ypač tokiose srityse kaip turizmas, žemės ūkis, pramonė ir aplinka.

Atsižvelgdama į tai, kad savo kalbą baigiau per paskirtą laiką, norėčiau padėkoti vertėjams, kurie su mumis visada yra labai malonūs.

 
  
MPphoto
 

  Jan Kozłowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, iš pradžių norėčiau pabrėžti, kad šį pranešimą laikau labai svarbiu ir norėčiau pasveikinti pranešėją P. C. Luhaną atlikus puikų darbą. Manau, kad sanglaudos politika turėtų būti Europos Sąjungos pavyzdinė politika, o šios politikos svarba ateinančiais metais turėtų tik didėti. Kaip horizontalioji politika ji turėtų nustatyti kryptis sektoriams ir prisidėti stiprinant Europos regionų konkurencingumą ir Europos Sąjungos poziciją pasaulinėse rinkose. Sanglaudos politikos įgyvendinimo sistema turi būti moderni ir lanksti, paremta daugiapakopio valdymo modeliu, kaip jau daug kartų minėta. Be to, reikėtų derinti struktūrinių fondų suderinamumą su kitomis Europos priemonėmis ir nacionaliniais fondais.

Dvi kadencijas vadovavau 2 200 000 gyventojų turinčiam regionui ir buvau atsakingas už sanglaudos politikos priemonių įgyvendinimą ir remiantis centralizuotu modeliu 2004–2006 m., ir decentralizuotu modeliu – regioninių veiksmų programa – nuo 2007 m. iki 2013 m. Pasinaudodamas šia patirtimi galėčiau atsakingai patvirtinti, kad pagal decentralizuotą modelį įgyvendinant strateginius sprendimus ir siekiant teigiamų pokyčių galima geriau panaudoti vietos galimybes, todėl manau, kad dėl tikslų reikia susitarti Europos lygmeniu, o jų įgyvendinimas laikantis subsidiarumo principo turi būti apibrėžtas pačiu tinkamiausiu lygmeniu, kuris sanglaudos politikos atveju būtų regionų ir vietos lygmuo. Kartu būtina susieti fondų lėšas su išmatuojamų tikslų ir rezultatų siekimu: ekonominiu augimu, aukštesniu užimtumo ir socialinės įtraukties lygiu.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Pone pirmininke, ir aš norėčiau pasveikinti kolegą P. C. Luhaną parengus pranešimą, į kurį įdėta daug darbo ir kuris labai svarbus Rumunijai. Manau, kad strategija „Europa 2020“ turi būti skatinamas tvaraus vystymosi planas. Šiuo atžvilgiu reikia ir tvirtesnio atstovavimo išorėje, ir veiksmingesnio koordinavimo viduje.

Šis pranešimas svarbus, nes jame kalbama apie sanglaudos politikos pasiekimus. Iš tikrųjų daug dėmesio skiriama regionų „pasaulinio konkurencingumo“ didinimui. Fondų lėšų paskirstymas investiciniams ir vystymosi projektams neabejotinai bus labai naudingas mūsų šaliai. Reikėtų pabrėžti, kad Rumunijai taip pat gali būti skiriama daug lėšų ir šiuo metu, ir po 2013 m.

Šiuo atžvilgiu nacionaliniu lygmeniu, kuriame buvo ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Luís Paulo Alves (S&D).(PT) Pone pirmininke, sutinku, kad sanglaudos politika labai svarbi ekonomikos augimui ir klestėjimui bei skatina darnią regionų plėtrą. Tiesa, kad darni regionų plėtra itin svarbi vidaus rinkos veikimui ir pačios Europos Sąjungos veikimui, o sanglaudos politika naudinga aplinkai, darbo vietų kūrimui ir modernaus transporto tinklo kūrimui ir įgyvendinimui. Atsižvelgiant į visus šiuos dalykus, pone pirmininke, Komisijos nary, nepriimtina, kad Komisija naudojasi regionų sėkme ir šiuo metu ketina pasinaudoti regionais grasindama toms valstybėms narėms, kurios neatitinka makroekonominių kriterijų. Tai ypač aktualu vertinant tai, kad šiomis aplinkybėmis regionai net nebuvo įtraukti į šį procesą ir neturėjo tiesioginių įsipareigojimų, o būtent regionams didžiausios įtakos turės ribojimai, kurie taikomi siekiant pasinaudoti struktūrinių fondų lėšomis. Komisijos nary, tai neteisinga, taigi norėčiau išgirsti jūsų atsakymą.

 
  
MPphoto
 

  Alfreds Rubiks (GUE/NGL) . – (LV) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti Parlamento dėmesį į socialinę sanglaudą. Bendraujant su rinkėjais sunku paaiškinti, kodėl prisijungus prie Europos Sąjungos žmonių gyvenimas blogėja, nors mes čia stengiamės priimti sprendimus išmintingai ir įžvalgiai. Kalbu apie Latviją. Trisdešimt keturi procentai Latvijos gyventojų šiuo metu vos pragyvena ir yra atsidūrę ties skurdo riba. Latvijoje minimali pensija yra 64 latai, ją gauna 12 proc. gyventojų. Tam, ką girdžiu ir matau šioje salėje, ką skaitau pranešimuose, negaliu pritarti, nes negaliu suvokti, kad socialiniams klausimams čia neskiriama jokio dėmesio. Dar kartą sakau, kad čia kalbame apie tolesnį rinkos liberalizavimą, konkurencingumą ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, norėčiau pareikšti keturias pastabas apie šiuos pranešimus.

Pirma, Europos Sąjunga žmonėms bus prasminga tik tuo atveju, jei bus mėginama sumažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus.

Antra, Europos sanglaudos politika – labai svarbi finansų politikos priemonė šiam tikslui pasiekti.

Trečioji pastaba yra ta, kad kritikuojantys asmenys tiesiog turėtų pateikti alternatyvų pasiūlymą. Jei nieko negali pasiūlyti, tegul verčiau patyli.

Ketvirta, mano gimtasis regionas – atvykau iš Rytų Vokietijos – yra sritis, kurioje šia politika buvo paskatinta ekonomikos plėtra. Esame teisingame kelyje, tačiau dar turime daug nuveikti. Taigi ir po 2013 m. reikės paramos, jei siekiame daryti pažangą.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, Tip O’Neill, didis airių kilmės Amerikos politikas kartą pasakė: „visos politikos sritys yra vietinės“. Siejant su plėtra, šią mintį būtų galima pritaikyti Europos Sąjungai. Plėtra visada būna regioninė.

Puikus pavyzdys galėtų būti mano šalies sėkmė, kurią lėmė nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą įgyvendinama sanglaudos politika. Prisijungus 1973 m. šalies BVP siekė kiek daugiau nei pusę vidurkio, o dabar, nepaisant sunkumų, su kuriais šalis šiuo metu susiduria, BVP yra pusantro karto didesnis už vidurkį.

Antra, ateityje vienas iš svarbiausių aspektų bus procedūrų supaprastinimas, dėmesio sutelkimas į rezultatus ir papildomą naudą, taip pat mėginimas sumažinti biurokratiją ir reguliavimą. Jūs visi, Parlamente esantys nariai, galite pildyti dokumentus, tačiau tai neatneš jokios naudos, jeigu nebus kuriama pridėtinė vertė. Tik kurdami pridėtinę vertę galime daryti pažangą, ir iš tikrųjų laukiu, kol regioninė politika ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Pone pirmininke, siekiant veiksmingai taikyti sanglaudos politiką, kuri šiuo metu yra itin decentralizuota, reikia stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimus, nes šios institucijos geriausiai supranta atitinkamos teritorijos ir jos gyventojų poreikius.

Tvirtai manau, kad siekiant užmegzti tikrą partnerystę su vietos ir regionų valdžios institucijomis, reikia aiškesnės vadinamojo partnerystės principo apibrėžties, taip pat aktyvaus vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo konsultuojantis dėl Europos Sąjungos regioninės politikos. Norėčiau pabrėžti, kad geresnio koordinavimo tarp atskirų kontrolės lygmenų užtikrinimas, didesnis lankstumas ir skaidrios bei aiškios procedūros reiškia ne tik gerą viešųjų reikalų administravimą, bet visų pirma tai, kad turėtų būti palengvintas lėšų pritraukimas ir padidintas galimų partnerių dalyvavimas projektuose.

 
  
MPphoto
 

  Johannes Hahn, Komisijos narys.(DE) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti už labai gyvas diskusijas, taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir tarti kelis žodžius apie finansų kontrolę. Kaip nuolat įvairiomis progomis pabrėžiu, privalome spręsti šį klausimą ir supaprastinti tvarką, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad reikia dėti didesnes pastangas siekiant užtikrinti, jog mažosios ir vidutinės įmonės taip pat pasinaudotų tomis galimybėmis, kurias galime suteikti Europos finansavimu ir, pvz., kartojamuoju finansavimu, kurį ketiname teikti ateityje. Be to, reikėtų apsvarstyti, kaip galima būtų sumažinti biurokratinę naštą.

Kita vertus, nuolat atkreipiu dėmesį į tai, kad didelė biurokratinės naštos dalis sukuriama nacionaliniu lygmeniu. Kitaip tariant, ne visa biurokratija įgyvendinant Europos projektus kyla iš Briuselio; tai bendras procesų ir nacionaliniu lygmeniu, ir Europos lygmeniu, poveikis. R. Mănescu, sutinku su jumis, kad privalome stengtis sukurti šios srities standartus, nors, savaime suprantama, negaliu visiškai atmesti nacionalinės teisės aktų ir aplinkybių poveikio. Tačiau iš esmės visiškai su jumis sutinku.

Sąlygiškumo klausimą taip pat reikia išsamiai apsvarstyti, tačiau tam neturime pakankamai laiko. Be abejonės, kalbame apie tai, kad reikia nustatyti, dėl kokių priežasčių vėluojama įgyvendinti projektus kiekvienoje atskiroje šalyje ir kiekviename atskirame regione, kai tai reikalinga. Apskritai, jau žinome, kokios tos priežastys. Daugeliu atveju tai visiškai nesusiję su pinigais arba jie nėra pagrindinė priežastis; vėlavimą lemia kiti trūkumai. Sąlygiškumo tikslas – atsikratyti šiais trūkumais iš anksto, kad būtų užtikrintas greitesnis tolesnio proceso įgyvendinimas, nes tuo suinteresuotos visos susijusios šalys.

Be to, esu dėkingas kalbėtojams, kurie aptarė plėtros ir partnerystės sutartį ir, kaip minėjo J. Olbrycht, pažymėjo, jog tai reiškia galimybę siekti, kad į šį procesą aktyviau įsitrauktų vietos ir regionų valdžios institucijos. Šį klausimą reikės persvarstyti, atsižvelgiant į tai, kaip galime įgyvendinti šias procedūras instituciškai ir – nepamirškime to – valstybėms narėms priimtinu būdu. Šiuo atveju pasikliauju Europos Parlamentu ir tikiuosi jo pritarimo ir paramos, nes Europos Parlamentas, Komisija ir Regionų komitetas šiuo klausimu yra bendros nuomonės. Tačiau yra dar vienas veikėjas – valstybės narės; turime įtikinti valstybes nares, kad jos taip pat gautų naudos iš sukurtos papildomos naudos, jei įtrauktų daugiau dalyvių į programų planavimą ir jeigu tie dalyviai labiau domėtųsi šiuo procesu.

Be to, esu dėkingas už, man regis, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso atstovų pastabas dėl augimo. Pasisakau už kokybinį ir kiekybinį augimą – mums reikia jų abiejų. Pvz., moksliniai tyrimai priskiriami kokybinei augimo kategorijai. Jei vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra, pvz., padidinti atsinaujinančiosios energijos kiekį, bet iš esmės siekiame ir efektyviau vartoti energiją, tokiu atveju itin svarbi mokslinių tyrimų tema būtų tokia: „kaip galima kaupti elektros energiją, laikyti ją pagamintą ir prireikus panaudoti?“, nes tik tada mūsų elektros energijos gamyba būtų dar veiksmingesnė.

Apskritai aišku viena: galėsime pasiekti savo tikslus tik tuo atveju, jei vykdysime visus Europos regionus apimančią regioninę politiką. Be to, kaip jau šiandien minėta, jeigu siekiame įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, galėsime tai padaryti tik tuo atveju, jei sugebėsime perkelti šią politiką į visus regionus ir įgyvendinti ją visuose regionuose, tačiau atsižvelgdami į vietos poreikius ir reikalavimus.

Dar kartą dėkoju, ypač abiem pranešėjams, už šį labai vertingą darbą.

 
  
MPphoto
 

  Petru Constantin Luhan, pranešėjas.(RO) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms nariams, kurie reikšmingai prisidėjo rengiant šį pranešimą ir, galiausiai, planuojant sanglaudos politiką ir jos ateitį. Be to, norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams, kurie pateikė pakeitimus ir kurių indėlis buvo toks pat svarbus, taip pat padėkoti už tai, kad kartu labai lengvai pasiekėme susitarimą.

Nenorėčiau leistis į smulkmenas dėl to, apie ką jau kalbėta. Norėčiau padėkoti už visas malonias pastabas, kurias man išsakėte. Vis dėlto norėčiau pabrėžti tai, ką sakė Komisijos narys, visų pirma tas pastabas, kurioms iš tikrųjų verta pritarti. Jis teigė, kad sanglaudos politika – tai investicijų į regionus ir žmones politika, kuri yra būtina sąlyga pragyvenimo standartams Europos Sąjungos regionuose pagerinti. Esu lygiai tokios pat nuomonės.

Be to, sutinku, kad sulaukiame jūsų paramos, už kurią esame dėkingi, svarstant investicijų didinimą visų rūšių infrastruktūrai, nes tai būtina sąlyga skirtumams Europos Sąjungoje panaikinti.

Dėl Jean-Paulo Besseto išdėstytos nuomonės paprasčiausiai norėčiau pasakyti, kad jei jis būtų atidžiai perskaitęs pranešimą, būtų supratęs, kad jame taip pat minimas ekologiška ekonomika pagrįstas ekonomikos augimas. Be to, tiesiogiai rėmiausi strategija „Europa 2020”, kurioje kalbama ir apie ekologišką ekonomiką. Todėl norėčiau pažymėti, kad šiuo metu dauguma narių remia šį pranešimą.

Dar kartą visiems dėkoju, viliamės, kad būsima sanglaudos politika bus plėtojama tinkamai.

 
  
MPphoto
 

  Ramona Nicole Mănescu, pranešėja.(RO) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti savo kolegoms nariams už jų reikšmingą indėlį rengiant šį pranešimą, ypač galutinę jo versiją, taip pat šešėliniams pranešėjams ir visiems kitiems kolegoms nariams, kurie pateikė pakeitimus, jau nekalbant apie tuos, kurie tokį vėlyvą metą pasisakė plenarinio posėdžio diskusijose.

Atsižvelgdama į tai, kad per Regioninės plėtros komiteto balsavimą paaiškėjo, jog yra platus frakcijų sutarimas dėl poreikio įgyvendinti šiame pranešime siūlomus principus ir priemones, negaliu nesidžiaugti, kad šiandienos diskusijose pasiektas toks pat sutarimas.

Darbinis dokumentas parengtas pasikonsultavus su Europos Komisija, Regionų komitetu ir paramos gavėjų atstovais, kuriems norėčiau dar kartą padėkoti už jų indėlį. Kaip jau minėjau savo ankstesnėje kalboje, esu tvirtai įsitikinusi, jog Europos Komisija bus linkusi ir pasiryžusi užtikrinti, kad sprendimai, kuriuos pateikėme ir pasiūlėme Regioninės plėtros komitete, neliktų vien pasiūlymais. Komisijos nary, pateikėme konkrečius pasiūlymus. Jums tereikia juos labai rimtai apsvarstyti. Kalbu apie tai visų pirma todėl, kad per ateinančius mėnesius Europos Sąjunga turės apibrėžti ir pritaikyti būsimą sanglaudos politiką ir strategiją „Europa 2020“, taip pat nustatyti sėkmingo jų įgyvendinimo sąlygas.

Pageidaujame naujo požiūrio į daugiapakopį valdymą, kuris tinkamai pasitarnaus siekiant svarbiausių ES tikslų ir piliečių Europos, kurią apibūdina ekonomikos augimas, socialinė pažanga ir tvarus vystymasis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Slavi Binev (NI), raštu.(BG) Jei siekiame tikros socialinės ir ekonominės valstybių narių sanglaudos, pirmiausia reikia mažinti jų skirtumus ne tik ekonomikos augimo ir ekonominės plėtros, bet ir šių šalių geografinės vietos požiūriu. Šiuo metu nematau prasmės kalbėti apie bendras priemones. Priemonės kiekvienai valstybei narei turi skirtis, nes jų poreikiai skiriasi. Dėl Komisijos vaidmens teikiant paramą ir stebint gerą valdymą regioninėje politikoje manau, kad pirmiausia ji privalo aiškiai apibrėžti ir išdėstyti savo įsipareigojimus. Iš savo patirties galėčiau pažymėti, kad visada, kai Komisijai pateikdavau klausimus, būdavo vengiama atsakyti tiesiai arba man paprasčiausiai būdavo atsakoma, kad šis klausimas nepriklauso Komisijos kompetencijai. Esu kilęs iš šalies, kurioje daugelį metų atsakomybės vengimas buvo įprasta procedūra, todėl norėčiau, kad Komisijos kompetencija būtų aiškiai apibrėžta ir kad tam tikromis aplinkybėmis galėtume gauti aiškius atsakymus ir būtų imamasi konkrečių veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu.(FR) Šiuo metu tarp regionų, kurie atitinka reikalavimus gauti finansavimą pagal konvergencijos tikslą, ir regionų, kurie neatitinka šių reikalavimų yra gana didelis vadinamasis „slenksčio efektas“. Tai itin kenkia kai kuriems regionams, kurie gal ir nėra skurdūs, bet tikrai nėra turtingi. Būtų labai naudinga, jei šis „slenksčio efektas“ būtų sumažintas, sukuriant tarpinę regionų kategoriją tarp „konvergencijos“ tikslo ir „regionų konkurencingumo ir užimtumo“ tikslo. Džiaugiuosi, kad tai vienas iš pasiūlymų, pateiktų Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvadose. Ši tarpinė kategorija galėtų būti skirta tiems regionams, kurių BVP vienam gyventojui siekia 75–90 proc. ES vidurkio. Be to, norėčiau, kad šia sistema būtų pakeistos pereinamojo laikotarpio priemonės ir apimti ne tik tie regionai, kurie remiami pagal konvergencijos tikslą. Vykstant deryboms dėl kitos daugiametės finansinės programos, šiai pakeistai sanglaudos politikai skirtas biudžetas turėtų likti toks pat. Tačiau vertėtų pažymėti, kad daugiau nei dvidešimt regionų turėtų būti išbraukta iš konvergencijos tikslo, o tai padėtų sutaupyti 10 mlrd. EUR per metus. Be abejonės, sutaupyti pinigai galėtų būti skirti naujai tarpinei regionų kategorijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Tamás Deutsch (PPE), raštu.(HU) Sveikinu P. Luhaną parengus pranešimą. Norėčiau atkreipti dėmesį į du su pranešimu susijusius klausimus. Aptariant strategijos „Europa 2020” įgyvendinimo ir didesnio konkurencingumo ryšį svarbu pabrėžti, kad sanglauda ir didesnis konkurencingumas – procesai, kurie papildo ir net sustiprina vienas kitą. Negalime didžiausio dėmesio skirti labiausiai išsivysčiusių regionų paramai, kad būtų maksimaliai padidintas ES konkurencingumas, nes tai sukeltų dar didesnį atsilikimo pavojų nepakankamai išsivysčiusiems regionams, ir, savo ruožtu, galėtų sukelti didelę socialinę įtampą ir nestabilumą visoje Europos Sąjungoje. Be to, svarbu suvokti, kad nors sanglaudos politika gerokai prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, vien ja strategijos tikslų nepasieksime. Todėl reikia darnos tarp strategijos „Europa 2020“ ir sanglaudos politikos tikslų įgyvendinimo, o kitomis politikos sritimis būtina atitinkamai prisidėti siekiant strategijos tikslų. Savo kita įžvalga norėčiau pabrėžti, kad visiškai sutinku su pranešėju dėl to, kad BVP turėtų ir toliau likti priemone valstybės narės teisei į paramą nustatyti, nes iki šiol BVP buvo patikimiausias žinomas išsivystymo lygio rodiklis. Valstybių narių lygmeniu nacionalinės valdžios institucijos skirstydamos lėšas gali taikyti ir kitus rodiklius, tačiau ES lygmeniu BVP turi būti išlaikytas kaip teisės į paramą matas.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu.(CS) Pranešimu dėl tinkamo regioninės politikos administravimo bus sustiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimai įgyvendinant ES politiką. Parlamentas jau seniai pritarė didesniam nenacionalinio lygmens valstybės institucijų dalyvavimui planuojant Bendrijos politikos kryptis. Regionų komiteto baltojoje knygoje dėl daugiapakopio valdymo nustatytas partnerystės principas privalo būti stiprinamas nuo pat pradinio derybų etapo vykstant ES diskusijoms. Pranešime remiamas tolesnis ir teisėkūros, ir su teisėkūra nesusijusių taisyklių supaprastinimas. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad kai kurios valstybės narės ir, visų pirma, jų valstybės institucijos dažnai kuria papildomą administracinę naštą, kuri nėra numatyta Bendrijos taisyklėse. Šiuo atveju būtina tolesnė korekcija. Subsidijų programoms taikomos taisyklės turėtų būti supaprastintos, kad atskiri procesai būtų suprantamesni ir kad galimi paramos gavėjai nebūtų atgrasomi nuo dalyvavimo projektuose. Pranešama, kad įgyvendinant ir finansuojant programas buvo didelis paklaidų procentas išlaidų atžvilgiu (12 proc.). Didžiausias paklaidų procentas visada nustatomas viešųjų pirkimų srityje ir netinkamų finansuoti išlaidų atžvilgiu. Europos Komisijos priežiūra yra nepakankama, ir akivaizdu, kad Komisija negali sukurti kontrolės sistemos visais nacionaliniais lygmenimis. Būtina, kad Komisijos stebėjimo funkcija būtų išlaikoma ir remiama pradiniame programų etape, o įgyvendinant programas valstybėms narėms ir jų vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų perduodama daugiau įgaliojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu.(LV) Siekiant išplėsti sanglaudos politikos daromą įtaką, būtina imtis tam tikrų ryžtingų reformų. Pagal sanglaudos politiką teikiama parama privalo būti telkiama trimis pagrindinėmis kryptimis. Pirma būtina kryptis – geografinė koncentracija; antra – koncentracija paramos taikymo srityje; ir trečia – administracinė koncentracija. Tai reiškia, kad finansinė parama privalo būti skirta toms ES valstybėms narėms ir tiems regionams, kuriems tos paramos labiausiai reikia. Kitaip tariant, neįmanoma pagerinti socialinės ir ekonominės padėties nesant tikslios pagal ES sanglaudos politiką teikiamos paramos. Tai reiškia, kad kiekvienas regionas privalo įvertinti, kuriems sektoriams skubiausiai reikalinga parama, o ne siūlyti visus galimus sektorius be jokios gilesnės analizės. Kiekvienas regionas turėtų pasirinkti nuo trijų iki penkių iš dešimties Komisijos siūlomų sektorių, kuriuose turi būti sutelkta 100 proc. teikiamos paramos. Tai reiškia, kad turime ir toliau mažinti administracinę naštą. Privalome padidinti pasitikėjimą dalyvaujančiomis institucijomis, kad būtų galima nustatyti tinkamiausią tų institucijų atliekamų funkcijų skaičių. Norėčiau pabrėžti, kad dabartinis pagal ES sanglaudos politiką teikiamos paramos skirstymo kriterijus – BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (iki 75 proc. ES vidurkio) – yra tinkamas, patikrintas ir saugus kriterijus regionams, kuriems gali būti teikiama parama pagal konvergencijos tikslą, nustatyti, nes jis atspindi tikrus ES valstybių narių ir regionų skirtumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Siiri Oviir (ALDE), raštu.(ET) Pritariu pranešėjo nuomonei, kad Europos Sąjungos sanglaudos politika – viena iš svarbiausių politikos krypčių, kuriomis galime padidinti regionų konkurencingumą ir užtikrinti tvarų vystymąsi. Kadangi tarptautinė finansų krizė turi didesnę ar mažesnę įtaką visiems Europos regionams, sanglaudos politika, kuria kuriama papildoma nauda, be jokios abejonės, atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad regionai po šio sąstingio taptų stipresni. Liūdna tai, kad daugelio ES valstybių narių vyriausybės nepakankamai gerai suvokia regionų – jų vietos valdžios institucijų – vaidmenį ir svarbą, nes bijo prarasti savo valdžią regionams. Pvz., vyriausybė mano šalyje, Estijos Respublikoje, dažnai priima svarbius įstatymus, susijusius su vietos valdžios institucijomis, neatsižvelgdama į šių valdžios institucijų sprendimų priėmimo procesus. Siekiant, kad įvairūs regionai nebūtų diskriminuojami, šiuo metu didesnį dėmesį reikėtų skirti valstybių narių vyriausybių atliekamiems reguliavimo veiksmams, kad būtų užtikrinta, jog jų veiksmai neprieštarautų pačių valstybių narių įstatymams ar europietiškoms vertybėms. Tiesa, kad tais atvejais, kai valstybių narių vyriausybės nepaisė vietos valdžios institucijų teisių, daugelis Europos regionų sulaukė svarbios politinės Europos Regionų komiteto, Europos Teisingumo Teismo ir Komisijos paramos. Manau, kad veiksminga Europos sanglaudos politika ir direktyvoje nustatytų tikslų pasiekimas padės užtikrinti regionų perspektyvumą, o perspektyvūs regionai padidins visos Europos Sąjungos perspektyvumą, kartu užkertant kelią nustumti pasienio regionus į užribį.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu.(FR) P. Luhano ir R. Mănescu pranešimuose pagrįstai nustatomi principai, kuriais turėtų būti pagrįsta sanglaudos politika. Tačiau norėčiau pabrėžti tris sritis, kuriose reikia platesnių užmojų. Pirma – teritorinė sanglauda. Ši sąvoka dažnai cituojama, tačiau retai virsta konkrečiais veiksmais. Pvz., ypatingą dėmesį turėtume skirti pasienio regionams. Kliūtys ir problemos, su kuriomis susiduriama šiuose regionuose, atspindi Europos integracijos ribotumą. Šias sritis, kurios byloja apie atotrūkį, reikia paversti sritimis, kurios padėtų užmegzti ryšius. Kita sritis – nevienodos sąlygos regionams, nepriskiriamiems nei pirmam, nei antram tikslui. Kai kuriems regionams, kurių BVP vienodas, skiriama parama gali skirtis iki dešimties kartų. Laikas parengti tokias pereinamojo laikotarpio priemones, kuriomis būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems regionams, kurių BVP siekia 75–90 proc. ES vidurkio. Galiausiai, reikia ieškoti naujų veiklos rodiklių. Vystymosi iššūkiai, su kuriais susiduria regionai, susiję su jų vietiniais apribojimais. Reikia patobulinti kriterijus visais valdymo lygmenimis, kad galėtume tiksliai įvertinti regioninės plėtros poreikius ir tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Seeber (PPE), raštu.(DE) Siekiant spartesnio tvaraus augimo ir didesnio konkurencingumo, ypatingą dėmesį reikia skirti ES sanglaudos politikai. Europos regionų BVP turėtų likti pagrindiniu kriterijumi nustatant jų teisę į finansavimą. Tačiau Europos regioninė politika privalo apimti visus regionus ir būti pakankamai lanksti, kad būtų atsižvelgta į regioninius ir teritorinius skirtumus. Jei siekiame visiškai išnaudoti regionų augimo galimybes ir pasiekti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje, ypatingą dėmesį būtina skirti konkurencingumui. Šiuo atveju privalome taip pat atsižvelgti į mažo masto problemas pasiturinčiose valstybėse narėse. Moksliniai tyrimai ir naujovės kaip priemonė ES konkurencingumui didinti turėtų atlikti svarbų vaidmenį visuose regionuose. Todėl ateityje reikia ir toliau skatinti šias sritis. Nors strategijoje „Europa 2020“ tikslai nustatyti Bendrijos lygmeniu, būtina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos aktyviau dalyvautų juos įgyvendinant; būtinas metodas „iš apačios į viršų“ jei pageidaujame veiksmingai gyvendinti ekonominius tikslus, nustatytus strategijoje „Europa 2020“.

 
  
MPphoto
 
 

  Monika Smolková (S&D), raštu. (SK) Ir po 2013 m. sanglaudos politika privalo išlikti pagrindine ES politika skiriant jai pakankamą finansavimą ir nustatant tokias sąlygas: turi būti supaprastintos išteklių iš struktūrinių fondų skyrimo procedūros, sukurtas pagrindas viešojo ir privataus sektorių partnerystei, sukurta infrastruktūra kaip būtina sąlyga pasauliniam konkurencingumui didinti ir užmegzta partnerystė kaip sąlyga tikrai partnerystei su vietos ir regionų valdžios institucijomis bei pilietine visuomene plėtoti ir kaip priemonė siekti veiksmingumo, teisėtumo ir skaidrumo programavimo etape, taip pat reikia pasinaudoti struktūriniais fondais ir taikyti daugiapakopį valdymą ir vertikaliuoju, ir horizontaliuoju lygmenimis. Be to, yra tam tikrų kitų sąlygų, tačiau jeigu pageidaujame įgyvendinti strategijoje „Europa 2020“ nustatytus uždavinius, manau, būtina laikytis mano pirmiau minėtų sąlygų.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu.(PL) Šiuo metu Europa išgyvena sudėtingą laikotarpį. 2008–2009 m. finansų krizės poveikis ekonomikai vis dar stipriai jaučiamas, todėl vis didėja atotrūkis tarp pasiturinčių Vakarų Europos regionų ir skurdesnių Vidurio ir Pietų Europos regionų. Tokiomis sąlygomis būtina sustiprinti priemones, kurios būtų veiksmingos kovojant su krize. Europos Sąjungos lygmeniu pačios svarbiausios iš jų yra sanglaudos politika ir regioniniai fondai. Dėl bendro investicijų finansavimo vietos lygmeniu jos tapo veiksmingu Europos bendradarbiavimo, viršijusio nacionalinius interesus, simboliu. Šiomis priemonėmis taip pat gerokai prisidėta prie teritorijos, kurioje 2004–2007 m. laikotarpiu ekonomika augo, išplėtimo ir senosios bei naujosios Europos valstybių atotrūkio mažinimo.

Todėl itin svarbu padidinti sanglaudos politikai skiriamas Europos Sąjungos lėšas finansinėje programoje 2013–2020 m. laikotarpiui, išlaikyti konvergenciją kaip svarbiausią tikslą ir dabartines priemones paramos gavėjams atrinkti, remiantis BVP įvairiuose regionuose. Manau, kad galimybė padidinti bendrą investicijų finansavimą nuo 75 proc. iki 80 proc. kartu sumažinant finansavimą atokiems regionams taip pat svarbi. Manau, kad Vakarų Europos šalių požiūriu svarbu toliau tęsti investicijų į infrastruktūrą, ypač vertikaliame ruože, jungiančiame Šiaurės ir Pietų Europą, finansavimą.

 
Atnaujinta: 2011 m. gegužės 3 d.Teisinis pranešimas