Pirmininkas. – Kitas klausimas – šeši pasiūlymai dėl rezoliucijų dėl Malaizijos(1).

  Barbara Weiler, autorė. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, Malaizija yra puiki šalis, turinti ilgalaikes tradicijas ir kultūros lobių. Kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (angl. ASEAN) delegacijos nariai, dažnai patys matėme, kaip greitai ir nepaprastai augo ši šalis. Dėl to didėjanti ekonominė galia lėmė tai, kad Malaizija atsidūrė tarp dešimties šalių, kurios augimo rodiklis didžiausias, – ši aplinkybė padarė mums didelį įspūdį. Dėl šios priežasties norėčiau savo pačios frakcijos, t. y. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, taip pat visų šiame Parlamente pasirašiusiųjų rezoliuciją vardu pareikšti, kad negalime suprasti, kodėl Malaizijoje vis dar taikomas šis pasenęs baudimo būdas, kuris primena šalies kolonijinę praeitį ir mums Europoje atrodo beveik viduramžiškas.

Ne mes vieni išsakome šią kritiką: plakimui rykštėmis lygiai taip pat prieštarauja pačios Malaizijos teisininkai. Plakimas rykštėmis pažeidžia visus Jungtinių Tautų susitarimus žmogaus teisių srityje, ir manome, kad visa tai turi greitai pasikeisti.

Palankiai įvertinome ASEAN valstybių chartiją, kurios keliuose straipsniuose ir preambulėje pabrėžiama, kad – cituoju – „žmogaus teisių stiprinimas ir saugojimas“ yra vienas svarbiausių ASEAN chartijoje, kurią Malaizija taip pat ratifikavo, nustatytų reikalavimų.

Malaizija ilgai palaikė demokratijos principus. Tačiau tarp jų taip pat yra teisinės valstybės, kurioje taikomi visuotiniai standartai, principas.. Lankydamiesi Malaizijoje ir ASEAN valstybėse turime tai nuolat kartoti, ir Europos Parlamentas šioje rezoliucijoje dar kartą atkreips į tai dėmesį.

  Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, plakimas rykštėmis – smūgių asmeniui sudavimas rykšte – yra kūno bausmės taikymo būdas, kuris Malaizijoje dažnas, ir tai kelia nerimą, nes ši bausmė taikoma tūkstančiams žmonių, ypač imigrantams, o pažeidimų, už kuriuos gali būti skirta plakimo rykštėmis bausmė, sąrašas didėja. Taip Malaizija pažeidžia savo įsipareigojimą laikytis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos Nr. 8/8, kurioje teigiama, kad kūno bausmė gali būti prilyginta kankinimui.

Teismo proceso, kuriam pasibaigus skiriama tokia bausmė, dažnai nebūna ir imigrantai neinformuojami apie jiems pateiktus kaltinimus arba jiems nesuteikiama galimybė gauti teisines konsultacijas.

Palankiai vertiname atvirą Malaizijos advokatų asociacijos – kuriai priklauso 8 000 teisininkų – raginimą uždrausti plakimą rykštėmis. Europos Parlamentas ragina Malaizijos valdžios institucijas paskelbti plakimo rykštėmis ir visų kitų kūno bausmės taikymo būdų moratoriumą ir kartu dirbti siekiant įstatymuose ir praktikoje panaikinti šį paprotį.

Malaizijos žmogaus teisių komisija ir Malaizijos teisės reformos komitetas turėtų pateikti vyriausybei atitinkamas rekomendacijas dėl kūno bausmių įstatymuose panaikinimo.

  Barbara Lochbihler, autorė. – (DE) Pone pirmininke, šioje rezoliucijoje smerkiamas plakimas rykštėmis Malaizijoje. Terminas „plakimas rykštėmis“ turėtų būti suprantamas ne kaip pasenusi, nekenksminga auklėjamoji priemonė, bet kaip baisi, nepagarbi ir žeminanti bausmė, kurią draudžia Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimus. Kiekvienas, kuris tuo abejoja, turėtų pažiūrėti vaizdinę medžiagą, kurioje parodoma, kaip ši bausmė vykdoma Malaizijoje. Šie žiaurūs ir siaubingi vaizdai yra ne kas kita, kaip dokumentiniai kankinimų įrodymai. Malaizijoje ši šiurpi ir žeminanti bausmė skiriama už ne mažiau kaip 66 baudžiamuosius nusižengimus ir kasmet šalies kalėjimuose yra nuplakama maždaug 1 000 žmonių. Be to, pastaraisiais metais šis žiaurus elgesys taip pat pradėtas taikyti migrantams, atvykstantiems į šalį be asmens dokumentų, ir narkomanams. Manoma, kad nukenčia 350 000–900 000 žmonių grupė. Todėl primygtinai raginame Malaizijos vyriausybę nedelsiant atsisakyti šios baisios, nepagarbios ir žeminančios praktikos ir vidutinės trukmės laikotarpiu panaikinti susijusius įstatymus.

Malaizija yra Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos narė. Kaip nurodė ankstesni kalbėtojai, ši organizacija kūno bausmes taip pat prilygina kankinimams. Dėl šios priežasties Malaizija turėtų ne tik likti šioje organizacijoje, bet ir laikytis šios organizacijos taikomų principų.

  Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, pastaraisiais metais Malaizijos valdymo forma tapo labiau būdinga islamui. Tai kelia tam tikrą nerimą, nes Malaizija, palankią strateginę padėtį užimanti demokratinė išsivysčiusios ekonomikos Azijos šalis, galėtų būti svarbi ES sąjungininkė.

Deja, vakarietiška žmogaus teisių koncepcija Malaizijoje yra mažiau išplėtota. Tačiau nesu tikras dėl to, kodėl šiuo atveju pasirinkome Malaiziją. Malaizijoje dauguma gyventojų yra musulmonai ir tokios bausmės šalyse, kuriose galioja šariato teisė, yra įprastos, jos nustatytos Korane, kuris visiems musulmonams yra didžiausias teisės autoritetas.

Iš tikrųjų plakimas rykštėmis yra gana švelni bausmė, palyginti su kai kuriais kitais ypač žiauriais baudimo būdais, taikomais kai kuriose musulmoniškose šalyse, įskaitant amputaciją, užmėtymą akmenimis ir galvos nukirsdinimą. Plakimas rykštėmis taip pat turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Azijos kultūros kontekstą: pvz., kaimynystėje esantis pasaulietinis Singapūras nusikaltėliams taip pat skiria plakimo rykštėmis bausmes, o Indonezijos Ačeho provincijoje, kuriai skiriama daug ES paramos, neseniai įvestas plakimas rykštėmis pagal jos šariato teisės politiką.

ES valstybėse narėse teisėtai uždrausta taikyti įprastą kūno bausmę ir tikėkimės, kad vieną dieną Malaizija paseks mūsų teigiamu pavyzdžiu. Tačiau rezoliucijoje, mano nuomone, visiškai neaišku, kad pagal tarptautinę teisę plakimas rykštėmis yra neteisėtas.

  Bernd Posselt, autorius. – (DE) Pone pirmininke, kai žmogus ką nors myli, deda į jį tam tikras viltis. Tą patį galima pasakyti kalbant apie valstybių santykius. Valstybės, su kuriomis palaikome ypač glaudžius santykius, nepriklauso tai pačiai kategorijai, kaip kai kurios baisios diktatūros kituose žemynuose.

Malaizija yra vertinama artima Europos Sąjungos partnerė. Jos konstitucija tam tikrais atžvilgiais yra pavyzdys Europos konstitucijai. Todėl labai rimtai vertiname tai, kas vyksta Malaizijoje.

Pone Ch. Tannockai, plakimas rykštėmis Malaizijoje nebuvo nustatytas pagal šariato teisę, tai Didžiosios Britanijos kolonizavimo palikimas. Kadangi Didžioji Britanija nebeturi galios kolonizuoti ir per šį laikotarpį pasikeitė, Malaizija taip pat turi pasikeisti ir pasistengti panaikinti šią pasenusią ir žiaurią bausmę, kuri pažeidžia tarptautinę teisę ir žmogaus teises.

Noriu, kad šiuo atveju mane aiškiai suprastumėte. Daugybę dešimtmečių Malaizija buvo apibūdinama kaip įvairių etninių grupių ir religinių bendruomenių tolerantiškumu pasižyminti šalis. Šalis turėtų laikytis šios krypties, ir ji tai padarys kaip ypač artima Europos Sąjungos partnerė, kuriai, tikimės, pavyks uždrausti šią barbarišką bausmės formą.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, norėčiau užduoti klausimą B. Posseltui, kurį labai gerbiu.

Nesu tarptautinės teisės specialistas, tačiau visiškai nematau jokių įrodymų, kad tarptautinėje teisėje būtų draudžiamas plakimas rykštėmis. Akivaizdu, kad joje draudžiami karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui, genocidas ir t. t., tačiau plakimas rykštėmis, mano nuomone, tarptautinėje teisėje nėra draudžiamas. Konvencijoje prieš kankinimus, kurios Malaizija faktiškai neratifikavo, nustatyta, kad plakimas rykštėmis galėtų prilygti kankinimams, tačiau ne visuomet tai būtinai prilygsta kankinimams. Ar galėtų B. Posselt man paaiškinti, kodėl plakimas rykštėmis yra neteisėtas – kaip jis dar kartą pareiškė ir kaip tai yra nurodyta rezoliucijoje – ir prieštarauja tarptautinei teisei. Manau, kad jeigu nepaisysime faktų, užtrauksime šiam Parlamentui nešlovę.

  Pirmininkas. – Pone B. Posseltai, tai, tiesą sakant, nebuvo Ch. Tannocko klausimas.

  Bernd Posselt, autorius. – (DE) Pone pirmininke, tą paskutinę kalbą vertinu kaip klausimą ir atsakydamas norėčiau pareikšti, kad plakimas rykštėmis iš tikrųjų prilygsta kankinimams ir kad kankinimų draudimas yra sudedamoji žmogaus teisių ir tarptautinės teisės dalis, nepaisant to, ar konkreti šalis yra patvirtinusi šiuos principus.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Pone pirmininke, Malaizija yra viena iš tų valstybių, kuriai bendradarbiavimas su Europos Sąjunga, nors trumpas ir gana kuklus, atrodo gana teigiamas. Tai, žinoma, ypač aktualu ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu, atsižvelgiant į švietimą, moterų teises ir labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Tačiau kai kalbama apie demokratiją ir žmogaus teises, padėtis nėra tokia gera. Nerimą keliantys ženklai nuolat pasikartoja. Padėtis, kurią šiandien aptariame, yra nevykęs to pavyzdys.

Nors pasirašė daugybę tarptautinių konvencijų, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir Vaiko teisių konvenciją (angl. CRC), Malaizija vis dar atsisako pasirašyti kitas konvencijas, visų pirma Tarptautinę konvenciją prieš kankinimus. Malaizija yra viena iš šalių, kuriose taikoma mirties bausmė; iš tikrųjų tai yra privaloma bausmė už nusikaltimus, susijusius su prekyba narkotikais. Kūno bausmė Malaizijoje yra įprasta ir ji gali būti skiriama bet kam: vyrams, moterims – ypač toms, kurios kaltinamos neteisėtais seksualiniais ryšiais, – ir netgi vaikams, t. y. mokiniams, už didelį nepaklusnumą. Dar blogiau yra tai, kad nuteistiesiems šia bausme ji vykdoma su gydytojų pagalba, taip pažeidžiant jų medicininę etiką, o minėti gydytojai yra atsakingi už pažeidėjų atgaivinimą prieš jiems įvykdant likusią bausmės dalį. Be to, dar blogiau yra tai, kad pastaraisiais metais Malaizijos parlamentas išplėtė baudžiamųjų nusižengimų, už kuriuos skiriama plakimo rykštėmis bausmė, sąrašą. Šiandien jų yra daugiau nei 60, įskaitant neteisėtą atvykimą į šalį. Be to, nuo 2002 m., kai šis nusižengimas buvo teisiškai įtvirtintas, tūkstančiai pabėgėlių nukentėjo nuo šios bausmės, šių kankinimų.

Malaizijos vyriausybė turi liautis tai praktikavusi. Tuo metu, kai Europos Sąjungos ir Malaizijos dialogas, atrodo, duos rezultatų, ar neturėtų Europos Sąjunga padaryti visko, kas įmanoma, siekdama įtikinti Malaiziją daryti pažangą šioje srityje?

  Cristian Dan Preda, PPE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, pradėdama kalbą norėčiau pateikti kai kuriuos duomenis iš „Amnesty International“ šį mėnesį, 2010 m. gruodį, atlikto tyrimo. Malaizijoje kasmet rykštėmis plakama ne mažiau kaip 10 000 nuteistųjų ir 6 000 pabėgėlių. Daugybė plakimo rykštėmis atvejų būna sulaikymo įstaigose, ir Ch. Tannock pasakė, kad, deja, Malaizija nėra vienintelė šalis, kurioje taikomos tokios rūšies anachroniškos bausmės: čia kalbama ir apie Singapūrą.

Tačiau Malaizijos atveju problemiška yra tai, kad plakimu rykštėmis baudžiama už vis daugiau nusikaltimų ir nusižengimų: tiksliau tariant, Malaizijoje už 66, palyginti su 30 Singapūre. Kalbame ne tik apie smurtinius arba seksualinius nusikaltimus, bet ir apie narkotikų vartojimą ir ypač imigracijos nuostatų pažeidimus. Kita vertus, sutinku su savo kolegos B. Posselto, teigiančio, kad kalbame apie kankinimus, kurie tarptautinėje teisėje visiškai draudžiami, pasirinktu požiūriu.

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Parlamento rezoliucija pateikta laiku ir ji yra svarbi. Kasmet tūkstančiams žmonių Malaizijoje taikoma plakimo rykštėmis bausmė. Plakimas rykštėmis yra nežmoniškas ir žeminantis baudimo būdas, kuris turėtų būti panaikintas visame pasaulyje. Plakimas rykštėmis yra kankinimo būdas.

„Amnesty International“ duomenimis, praėjusiais metais Malaizijoje, kurioje taikoma šariato teisė, rykštėmis buvo nuplakta moteris musulmonė. Bausmės priežastis – alaus gėrimas. „Amnesty International“ taip pat pranešė apie pabėgėlių ir imigrantų darbuotojų plakimą rykštėmis Malaizijoje.

Raginame Malaizijos vyriausybę panaikinti plakimą rykštėmis kaip baudimo būdą. Be to, raginame Malaizijos vyriausybę ratifikuoti Jungtinių Tautų konvencijos dėl kankinimų protokolą, taip pat Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.

  Zbigniew Ziobro, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, esame patenkinti Malaizijos ekonomikos plėtra ir pagerėjusiomis Malaizijos žmonių gyvenimo sąlygomis. Tačiau kartu negalime patikėti „Amnesty International“ ataskaita, kurioje aprašomas Malaizijoje plačiai paplitęs plakimo rykštėmis bausmės taikymas. Tai iš tikrųjų yra žiauri bausmė, kuri taikoma per dažnai, nes kartais skiriama už smulkius ir labai abejotinus nusižengimus. Mano nuomone, ypač žiauru šią bausmę skirti nelegaliems imigrantams arba Malaizijos teritorijoje be galiojančių dokumentų atsidūrusiems žmonėms, įskaitant politinius pabėgėlius iš Birmos.

Tačiau šios bausmės negailestingumas maskuoja garsiai nepasakomą tiesą, susijusią su Malaizijoje taikomos plakimo rykštėmis bausmės įprastomis sąlygomis ir pobūdžiu. Daugybė baudžiamųjų nusižengimų, už kuriuos skiriama plakimo rykštėmis bausmė, yra susiję su islamo religijos teisės ir iš jos kylančių papročių pažeidimais. Kaip pavyzdį galima pateikti Kartikos Sari Dewi Shukarno atvejį – jai 2009 m. plakimo rykštėmis bausmė buvo skirta už alaus gėrimą bare. Į šią padėtį turime reaguoti.

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, tradicinėje islamo šariato teisėje, kuri taikoma net ir daugumoje šiuolaikinių islamo šalių, leidžiama už teisės pažeidimus taikyti kūno bausmę.

Žinome apie Malaizijoje liūdnai pagarsėjusį atvejį, kai modeliui Kartikai Sari Dewi Shukarno už alaus gėrimą buvo skirti šeši kirčiai rykštėmis. Tačiau paskelbus apie bausmę, kuri moterų kalėjime turėjo būti įvykdyta iš rotango pagaminta rykšte, 32 metų dviejų vaikų motinai skirta šešių smūgių rykštėmis bausmė Malaizijos sultono Ahmedo Shaho, kuris užtikrina islamo taisyklių laikymosi Malaizijoje priežiūrą, nutarimu buvo pakeista į trijų mėnesių darbą bendruomenėse.

Tačiau prasčiau pasisekė 46 metų indoneziečiui Nasarudinui Kamaruddinui, kuriam už tą patį nusižengimą buvo skirta 6 kirčių rykštėmis bausmė ir vienų metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjas Abdul Rahman Mohamed Yunos, kuris nuteisė ir Kartiką Shukarno, teismo nuosprendyje konstatavo, kad „nuosprendžio tikslas yra ne nubausti, o pamokyti“.

Panašų argumentą gindamas savo nuosprendį pavartojo švietimo ministro pavaduotojas Wee Ka Siongas teisindamas kūno bausmės taikymą moksleiviams mokyklose, ir papildė, kad bausmę galėtų vykdyti tik mokyklų direktoriai arba specialiai tam skirti asmenys, kad tėvai būtų informuojami apie bausmę ir kad vykdant bausmę dalyvautų liudytojas.

Ponios ir ponai, tai, apie ką kalbame, anaiptol nėra egzotiška. Tai įprastas gyvenimas vadinamajame šiuolaikiniame islamo pasaulyje. Todėl nedvejodami turime suteikti pagalbą šių šalių žmonėms naikinant tokias viduramžiškas bausmes ir papročius, jeigu galime tai padaryti diplomatinėmis arba kitokiomis priemonėmis.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, turėtume visiškai pasmerkti plakimo rykštėmis taikymą ir visus kūno bausmių ir nežmoniško elgesio būdus. Siekdama pateisinti savo negailestingus metodus, kurie prilygsta kankinimams ir pagal tarptautinę teisę bei konvencijas laikomi neteisėtais, Malaizija negali remtis savo vidaus teisės aktais, pagal kuriuos ne mažiau kaip už 66 nusikaltimus skiriama plakimo rykštėmis bausmė. „Amnesty International“ pranešimai apie didėjantį pabėgėlių ir imigrantų, kuriems Malaizijos kalėjimuose taikomos plakimo rykštėmis bausmės, skaičių taip pat kelia nerimą.

Europos Sąjunga, nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo taikanti veiksmingesnius metodus žmogaus teisių apsaugai palengvinti, turėtų būti aktyvesnė kovodama su žiauriu elgesiu su žmonėmis visame pasaulyje. Be to, žmogaus teisių stebėsena turėtų būti pagrindinė Europos Sąjungos keliama sąlyga toliau plėtojant politinį bendradarbiavimą su Malaizija.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, Malaizija yra ekonomikos tigras. Tai labai išsivysčiusi šalis, kuri yra sektinas pavyzdys visam Pietryčių Azijos regionui. Tačiau šis tigras susiduria su rimta problema; t. y. plakimo rykštėmis bausmės taikymas. Žinoma, kai kas gali kalbėti apie pagarbą kultūrinei tapatybei ir apie tai, kad mes, europiečiai, turėtume būti ypač atsargūs, kai kalbame apie mūsų modelio pritaikymą kituose žemynuose. Tačiau šiuo atveju iš tikrųjų kalbame apie žmogaus teises, kurios yra nedalomos ir peržengia žemynų, rasių ir religijų ribas. Mano nuomone, Europos Parlamentas ne tik turėtų, bet ir privalo ryžtingai ginti pagrindines žmogaus orumo teises, o plakimas rykštėmis neabejotinai pažeidžia šį orumą.

  Monica Luisa Macovei (PPE). – Pone pirmininke, fizinio skausmo sukėlimas prieštarauja žmogaus orumui. Plakimas rykštėmis yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Jis prieštarauja ne tik teisei į nekankinimą, bet ir teisei į tai, kad su asmeniu nebūtų elgiamasi nežmoniškai arba žeminančiai arba jam nebūtų skiriama tokia bausmė.

Malaizijoje kasmet daugiau nei 10 000 žmonių kenčia nuo šio kūno bausmės taikymo būdo. Ataskaitos rodo, jog skausmas būna toks didelis, kad aukos dažnai praranda sąmonę. Pranešimai rodo, kad daugybė bausmę vykdančių pareigūnų už kyšį mielai pasigaili aukų. Todėl, be šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, susiduriame su valstybės pareigūnais, kurie, pasinaudodami žmonių kančiomis, daro nusikaltimą.

Raginu Komisiją ir Tarybą, taip pat Malaizijos vyriausybę skubiai parengti moratoriumą dėl plakimo rykštėmis ir paskui panaikinti tai įstatymuose. Vyriausybės vardu vykdomas žmonių mušimas ir plakimas turi būti nutrauktas.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, apgailestauju, kad Malaizijoje plakimas rykštėmis pasiekė tokį aukštą lygį ir turi tendenciją plisti. Užuot ribojusi šią bausmę, Malaizijos vyriausybė ją skatina.

Valdžios institucijos remiasi nepagrįstu argumentu, jog plakimas rykštėmis yra teisėtas ir turi didelį poveikį dėl to, kad mažina nusikalstamumą. Be to, kalėjimų pareigūnai gauna piniginį atlygį už kalinių plakimą rykštėmis. Duomenys patvirtina, kad padėtis kelia nerimą: daugiau nei 6 000 pabėgėlių ir 10 000 nuteistųjų kasmet tampa šios bausmės aukomis. Manau, labai svarbu, kad aukoms iš užsienio būtų suteikiama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Dabar joms atsisakoma suteikti pagrindines paslaugas, pvz., vertimo arba teisinės konsultacijos.

  Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, plakimas rykštėmis remiantis teismo įsakymu, kai bausmę patiriantis asmuo pririšamas prie rėmo ir jo nugara ir sėdmenys yra mušami pagaliu, yra neetiškas ir pažeidžia žmogaus orumą. Malaizijoje ši bausmė pasiekė epideminį lygį.

Valstybė, kuri mano, kad kūno bausmė yra veiksmingas būdas užkirsti kelią nusikalstamumui, nėra teisinė valstybė ir ES neturėtų plėtoti prekybai naudingų ryšių su tokia šalimi. Tokie žiaurūs ir nežmoniški baudimo būdai turėtų būti panaikinti, kad ir kokioje šalyje jie taikomi.

Šioje rezoliucijoje Parlamentas gana teisingai ragina Malaizijos valdžios institucijas nedelsiant liautis savo teisinėje sistemoje ir praktikoje taikius kūno bausmę ir kankinimus.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D). – (PL) Pone pirmininke, plakimas rykštėmis Malaizijoje vykdomas nuo XIX a., kai teritoriją kolonizavo Didžioji Britanija. Neseniai Malaizijos vyriausybė įrašė dar daugiau nusikaltimų į nusikaltimų, už kuriuos skiriama plakimo rykštėmis bausmė, sąrašą ir bausmė skiriama už 66 įvairius baudžiamuosius nusižengimus. Plakimo rykštėmis bausme nubausti kaliniai yra laikomi kalėjime ir jie visiškai nežino, kada jiems bus įvykdyta bausmė. „Amensty International“ apskaičiavimais, kasmet skiriama maždaug 10 000 plakimo rykštėmis bausmių ir 60 proc. nuteistųjų yra nelegalūs imigrantai, kurie dėl kalbos barjero net nesupranta bausmės. Tačiau šalies valdžios institucijos nemato jokio reikalo pakeisti įstatymus, nes, jų manymu, plakimas rykštėmis yra veiksmingas būdas kovoti su nusikalstamumu.

Europos Sąjunga aštuonerius metus glaudžiai bendradarbiauja su Malaizija. 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje buvo numatyta 17 mln. EUR skirti Malaizijos ekonomikai vystyti. Todėl pagrįstai galime raginti savo partnerę ratifikuoti JT konvenciją prieš kankinimus ir vienareikšmiškai pasmerkti plakimą rykštėmis kaip nesuderinamą su JT Žmogaus teisių tarybos pozicija.

  Corina Creţu (S&D). – (RO) Pone pirmininke, daugiau nei 10 000 piliečių kasmet yra mušami arba plakami rykštėmis Malaizijoje, kurios įstatymuose ši bausmė oficialiai numatyta už 66 pažeidimus. Per pastaruosius keletą metų šių nusikaltimų sąrašas buvo išplėstas, o tai yra nerimą kelianti tendencija. Aukomis tampa vietos ir užsienio gyventojai, o pastarieji nukenčia dėl daugybės sunkių piktnaudžiavimo atvejų – pradedant reikalingos informacijos trūkumu arba vertėjo nebuvimu baigiant gydytojų profesinės etikos pažeidimu ir teisinės pagalbos nebuvimu.

Taip pat raginu Europos institucijas imtis aktyvesnių veiksmų dėl šios bausmės, kuri pagal tarptautinę teisę yra prilyginama kankinimams, panaikinimo ir daryti spaudimą siekiant, kad Malaizijoje būtų laikomasi teisės į objektyvų ir nešališką teismą ir nebebūtų blogai elgiamasi su migrantais bei prieglobsčio prašytojais.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Komisija smerkia kūno bausmių taikymą. Tai prieštarauja Jungtinių Tautų nustatytiems tarptautiniams žmogaus teisių principams ir normoms. Šie principai taip pat atsispindi Europos Sąjungos ES politikos dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo, susijusios su trečiosiomis šalimis, gairėse.

Naujausias „Amnesty International“ pranešimas dėl plakimo rykštėmis Malaizijoje kelia nerimą. Tačiau Komisija norėtų pasiūlyti išplėsti rezoliuciją, kad ji apimtų visas šalis, kuriose, deja, vis dar priimami teismo sprendimai dėl plakimo rykštėmis.

Europos Sąjunga kartu su Jungtinėmis Tautomis diskusijose su Malaizija gana dažnai kėlė plakimo rykštėmis klausimą. Kai kurios valstybės narės taip pat kėlė šį klausimą ratifikuodamos JT konvenciją prieš kankinimus ir per JT Žmogaus teisių tarybos visuotinį periodinį vertinimą, kuris vyko 2009 m. vasario mėn.

Tik praėjusią savaitę Jungtinių Tautų seminare Žmogaus teisių dienos proga Malaizija buvo paraginta ratifikuoti daugiau JT konvencijų, visų pirma JT konvenciją prieš kankinimus. 2010 m. pradžioje tą patį klausimą iškėlė ES diplomatinės atstovybės vadovas, tiesiogiai susitikęs su užsienio reikalų ministru.

Tai klausimas, kuriam skiriame daug dėmesio. Europos Sąjunga ir Malaizija netrukus pradės derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriame bus su žmogaus teisėmis susijusių nuostatų. Įsigaliojus šiam susitarimui bus sukurtas skaidrus oficialus pagrindas aktyvesniam ir nuolatiniam dialogui su Malaizija žmogaus teisių klausimais. Kol kas toliau kelsime šį klausimą susitikimuose su Malaizijos valdžios institucijomis.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.