Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos tokiais klausimais: – Miškų teisės aktai (Kamerūnas, Kongas).

– ES ir Kamerūno susitarimas dėl miškų teisės aktų.

Yannick Jadot rekomendacija Tarptautinės prekybos komiteto vardu (A7-0371/2010).

Rekomendacija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Europos Sąjungos ir Kamerūno Respublikos savanoriško partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojama mediena ir medienos produktais (FLEGT) sudarymo

[12796/2010 - C7-0339/2010 - 2010/0217(NLE)].

– ES ir Kongo susitarimas dėl miškų teisės aktų.

Yannick Jadot rekomendacija Tarptautinės prekybos komiteto vardu (A7-0370/2010).

Rekomendacija dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Europos Sąjungos ir Kongo savanoriško partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojama mediena ir medienos produktais (FLEGT) sudarymo

[10028/2010 - C7-0170/2010 - 2010/0062(NLE)].

– Žodinis klausimas Komisijai [2010/3015(RSP)] dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (angl. FLEGT) savanoriškos partnerystės susitarimų su Kongu ir Kamerūnu ir kitų savanoriškos partnerystės susitarimų (SPS), kurį pateikė Yannick Jadot, Catherine Bearder, David Martin, Joe Higgins ir Daniel Caspary (O-0202/2010 - B7-0802/2010) tokių frakcijų vardu:

Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija

Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji

Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija

  Yannick Jadot, pranešėjas. – (FR) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, šiame ankstyvame etape norėčiau padėkoti visiems savo kolegoms Parlamento nariams už darbą, kurį atlikome kartu šiuo klausimu ir kuriuo suteikėme galimybę visoms šio Parlamento frakcijoms pasiekti bendrą poziciją ir joms sudarėme sąlygas pateikti žodinį klausimą bei parengti rezoliuciją, pridedamą prie savanoriškų partnerystės susitarimų.

Ši tema labai svarbi. Kaip visi žinote, miškai nyksta. Kas dvi sekundės visame pasaulyje sunaikinamas futbolo aikštelės dydžio plotas; per metus iškertamas Graikijos dydžio miško plotas. Aišku, ši padėtis tragiška. Ji tragiška įvairovės požiūriu: kyla grėsmė keliems tūkstančiams augalų ir gyvūnų rūšių, o labiausiai nukentėję miškai – atogrąžų miškai – sudaro pusę pasaulio biologinės įvairovės. Ji akivaizdžiai tragiška ir klimato kaitos požiūriu: dėl miško naikinimo atsiranda 20 proc. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Galiausiai dėl miškų naikinimo kyla pavojus keliems šimtams milijonų žmonių – žmonių, kurie gyvena miškuose arba gyvena iš jų.

Miškų eksploatavimas ir miškų pramonė yra viena pagrindinių miškų nykimo priežasčių, ypač rajone, kuriam šiandien skiriame daugiausia dėmesio: Kongo baseine. Apskaičiuota, kad 20–40 proc. iškirstos ir apsikeičiamos medienos yra neteisėta mediena. Todėl šiandien mūsų keliamas klausimas neabejotinai yra itin svarbus.

Šie savanoriški partnerystės susitarimai buvo patvirtinti Tarptautinės prekybos komitete, atsižvelgiant į patvirtinimo procedūrą. Dėl Lisabonos sutarties šia procedūra Europos Parlamentui suteikiama galimybė išreikšti savo nuomonę. Tačiau kartu jis gali tik pasakyti „taip“ arba „ne“. Taigi, šios diskusijos nepaprastai svarbios, nes per jas galėjome išsamiau panagrinėti klausimus, kuriuos Parlamentas pateikia jums, o jūs, pone Komisijos nary, kaip Komisijos atstovas, galėjote į juos atsakyti.

Šie susitarimai yra svarbūs; jais mums suteikiama galimybė užtikrinti medienos atsekamumą. Jais taip pat nustatomos nepriklausomo tikrinimo procedūros ir papildoma atitinkamų šalių miškų politika ir valdymas. Šiandien kalbame apie Kongą ir Kamerūną.

Tačiau prieš pradėdamas gilintis į šiuos susitarimus ir Parlamento klausimus norėčiau išreikšti pirmąją mintį: privalome iš tiesų skirti teisėtą medieną ir tvarią medieną. Akivaizdu, kad čia svarstome medienos teisėtumo klausimą, tačiau teisėta mediena nebūtinai reiškia tvarų miškų eksploatavimą.

Todėl pirmas bendras klausimas, kurį norėčiau užduoti Komisijai, yra toks: kaip Komisija veiks siekdama užtikrinti bendrą nuoseklumą miškų klausimu – 2011 m. yra tarptautiniai miškų metai – ir kartu atsižvelgti į tai, kas buvo pasakyta Nagojoje, ir tai, kas buvo nuspręsta Kankūne, visų pirma dėl REDD+ priemonės, taip pat atsižvelgti į prekybos susitarimus, dėl kurių buvo susitarta ir kurie dažnai lemia miškų naikinimą dėl prekybos mediena liberalizavimo?

Be to, iki šiol laukiame Europos Komisijos atsakymo į klausimą apie biodegalus ir netiesioginius žemės paskirties pakeitimus. Kaip žinote, Parlamentas paprašė jūsų įtraukti šiuos klausimus į biodegalų tvarumo vertinimo kriterijus.

Konkrečiau kalbant, dėl savanoriškų partnerystės susitarimų yra daug teigiamų aspektų: labai vertiname pastangas susitarti ir visų pirma Kamerūno ir Kongo pilietinės visuomenės atstovų įtraukimą į derybas. Žinome, kad tai nėra lengva padaryti, ir atrodė, kad šiuo požiūriu savanoriški partnerystės susitarimai turės pasisekimą.

Tačiau, kaip ką tik sakiau, lieka nemažai klausimų ir pageidavimų. Pone Komisijos nary, ar esate pasirengęs atvykti, pvz., kas šešis mėnesius arba praėjus šešiems mėnesiams nuo susitarimo pasirašymo ir pateikti mums naujausią informaciją apie šio susitarimo įgyvendinimą? Klausiu dėl to, kad aišku, jog derybos dėl susitarimo ir susitarimo įgyvendinimas gali būti labai skirtingos kokybės. Todėl norėtume, kad atvyktumėte ir mums pasakytumėte, ar atitinkamos šalys, ypač pilietinės visuomenės atstovai, toliau dalyvaus jį įgyvendinant. Ar šalyse, kuriose vis dar nėra lengva pasiskųsti, ypač tada, kai yra korupcija, buvo numatyta skundų nagrinėjimo tvarka, – visų pirma nepriklausoma, – kad šie pilietinės visuomenės atstovai galėtų pasiskųsti dėl netinkamo jo įgyvendinimo ir pranešti, kad jų nebeišklauso? Lygiai taip pat norėtume, kad reguliariai praneštumėte apie šių susitarimų įgyvendinimo poveikį tam, kad galėtumėte mums pasakyti, kur mums pavyko su jais tiek atsižvelgiant į bendrą Komisijos veiksmų miškų klausimu nuoseklumą, tiek atsižvelgiant į jų konkretų įgyvendinimą medienos teisėtumo klausimu.

Galiausiai paskutinis klausimas: tvirtinate, kad šiuose susitarimuose nėra numatyta jokio biudžeto. Tačiau akivaizdu, kad šioms politikos priemonėms remti mums reikės biudžetų, todėl gal galite išaiškinti su šiais savanoriškais partnerystės susitarimais susijusį biudžeto klausimą?

  Catherine Bearder, autorė. – Ponia pirmininke, Kamerūno ir Kongo tropiniai atogrąžų miškai yra labai vertingi, todėl turėtume džiaugtis šia savanoriška partneryste, kuria siekiama išspręsti juose esančios medienos ruošos tvarumo klausimą.

Miškai ne tik priklauso šių šalių žmonėms, bet ir yra planetos ekosistemos dalis ir gyvybę palaikančių sistemų pagrindas, taip pat juose yra milijardai tonų anglies.

Sustabdyti miškų naikinimą – vienas iš būdų spręsti klimato kaitos problemas, todėl daug metų viso pasaulio vyriausybės stengėsi tai padaryti. Šias dvi šalis reikėtų pasveikinti už jų drąsą ir įžvalgumą pasirašant šiuos savanoriškus susitarimus su ES.

Tačiau pasirodys, kad šių susitarimų reguliavimas ir vykdymas yra problema. Dievaži, kurti mūsų pačių žemyno išteklių tvarų valdymą yra gana sunku. Tačiau šiuo atveju yra noras, todėl turėtume būti labai patenkinti. Rūpestingu valdymu galima sumažinti neteisėtos ir netvariai importuojamos medienos kiekį.

Šiuo metu nelegaliai paruoštos ir į ES importuotos medienos kiekis sudaro beveik penktadalį medienos produktų, parduodamų mūsų rinkose, nors Parlamentas ir kiti bando spręsti šią problemą. Sutartis vykdyti bus lengviau dalyvaujant šių šalių vietos gyventojams ir pilietinei visuomenei, todėl privalome užtikrinti, kad būtų remiama jų teisė būti išgirstiems ir įtrauktiems ir šios teisės būtų paisoma. Šiaip ar taip, jei jų miškai būtų iškirsti, jie galėtų prarasti daugiausia.

Plačiai paplitusį tropinės medienos kirtimą skatina nepasotinamas apetitas produktams, skirtiems mūsų namams puošti. Turėtume labiau vertinti šiuos išteklius ir labiau rūpintis ištekliais, kurie ne tik palaiko daugybę augalų ir gyvūnų rūšių, bet ir lėtai didėja, o brandą pasiekia per daugelį metų.

Turime pasirūpinti, kad, suteikdami didžiausią pasaulyje neteisėtos medienos rinką, kartu nepakenktume savo pastangoms kovoti su miškų naikinimu ir klimato kaita.

Šių susitarimų pasekmės gali reikšti, kad bus pasiekta aukštesnė atogrąžų medienos kaina, tačiau dėl to neturėtume prieštarauti. Tai yra ne tik riboti ištekliai, bet ir vieninteles dalykas, kurį turi parduoti vietos gyventojai. Jie žino savo išteklių vertę, o turėdami šį susitarimą sužinosime ir mes.

Miške šie žmonės yra mūsų akys ir ausys, todėl mums reikia padėti jiems užtikrinti šių susitarimų vykdymą. Jiems mūsų reikia, kad paremtume jų galimybes kelti bet kokius rūpimus klausimus. Šie susitarimai yra dvikryptis procesas, todėl nekantriai laukiame, pone Komisijos nary, kada galėsite užtikrinti jų vykdymą.

SPS (savanoriški partnerystės susitarimai) yra naudingi planetai, mūsų šalims partnerėms ir ES. Turime užtikrinti, kad šie susitarimai pasiteisintų ir kad būtų stebimi bei šalinami bet kokie jų pažeidimai. Tada turime pasirūpinti, kad ir kitos Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos šalys kuo greičiau pasirašytų panašius susitarimus, todėl nekantriai laukiu, kada galėsiu dirbti kartu su jumis ir Komisija, kad tai pasiektume.

  David Martin, autorius. – Ponia pirmininke, leiskite man pradėti padėka Y. Jadot už pavyzdinį bendradarbiavimą su savo šešėliniais pranešėjais. Visi itin gerai padirbėjome šio pranešimo klausimu, todėl esu patenkintas, – kaip sakė jis, – kad mums pavyko pasiekti plataus masto susitarimą.

Susitarimai su Kongu ir Kamerūnu kartu su susitarimu su Gana reiškia, kad dabar kai kurie pažeidžiamiausi Afrikos miškai yra numatyti savanoriškuose partnerystės susitarimuose. Kaip sakė du pirmesni kalbėtojai, reikėtų labai pritarti šių susitarimų buvimui. Juose numatomas masinės neteisėtos prekybos mediena problemos sprendimo mechanizmas. Jais suteikiama galimybė geriau valdyti itin svarbius gamtinius išteklius, taip pat, tikėkimės, bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir bus mums padedama spręsti korupcijos miškų sektoriuje problemą, kuri šiuo metu, deja, Afrikai yra būdinga.

Tačiau, nors ir džiaugiuosi šiais susitarimais, vis dėlto turiu keletą bendrų su pranešėju nuogąstavimų. Šįvakar tiesiog norėčiau išdėstyti tris iš jų.

Visų pirma susitarimo dėl tokios sistemos pavojus – yra ne tik ketinimas, bet ir pavojus, – yra tas, kad jis laikomas suteikiančiu plataus masto mūsų miškų eksploatavimo sistemą, skatinančią, kitaip nei pagal susitarimo tikslą, tolesnį miškų nykimą ir tolesnį miškų kirtimą, taip prisidedant prie pačios pasaulio aplinkos naikinimo, kuriam bandome užkirsti kelią. Tenorime susitarimo, kuriuo būtų prisidedama prie mūsų biologinės įvairovės išteklių išsaugojimo ir tvaraus valdymo. Sutinku su pranešėju, kad tai reiškia, jog Komisija turi nuolat kontroliuoti padėtį ir reguliariai informuoti, kaip įgyvendinamas susitarimas.

Antra, šis susitarimas turėtų būti naudingas čiabuviams, kurie taip dažnai yra aplinkos eksploatavimo aukos. Turi būti toliau vykdomas Kongo vyriausybės savanoriškame partnerystės susitarime duotas pažadas propaguoti įstatymą, kuriuo būtų užtikrinama, kad būtų puoselėjamos ir gerbiamos čiabuvių teisės. Dar kartą raginu Komisiją palaikant ryšius su vyriausybe toliau spausti tesėti šį pažadą tol, kol jis bus įtrauktas į Kongo teisyną.

Trečia, privalome užtikrinti, – sutinku su tai minėjusia C. Bearder, – kad būtų galima pasinaudoti atitinkamais fondais šiam susitarimui tinkamai įgyvendinti. Kad ir koks geras susitarimas būtų popieriuje, be jam vykdyti skirtų išteklių jis yra bereikšmė popieriaus skiautė. Kaip jau buvo nurodyta, prie paties susitarimo nėra pridėtų finansinių paketų. Dabar mūsų eilė – tiek Komisijos siūlyti, tiek Parlamento ir Tarybos įtraukti į biudžetą atitinkamas biudžetines priemones – padaryti, kad šis susitarimas veiktų. Tai reiškia, kad mums reikia turėti pinigų į Europos Sąjungą patenkančios medienos teisėtumui patikrinti, mums reikia pinigų, kad mokymo, aprūpinimo ir techninės kompetencijos paslaugas suteiktume veikiantiesiems Afrikos šalyse, su kuriomis esame sudarę SPS, taip pat mums reikia išteklių mano jau minėtai kontrolei vykdyti.

Taigi, artimiausiais mėnesiais mums reikia užtikrinti, kad pateiksime finansinį paketą, skirtą šiems susitarimams sėkmingai įgyvendinti. Kartoju, kad šie susitarimai yra geri, tačiau, kaip ir visi susitarimai, priklausys nuo asmenų – nevyriausybinių organizacijų, valstybių narių, Kongo ir Kamerūno vyriausybių – geros valios ir aktyvumo siekiant tesėti savo pažadus ir užtikrinti, kad šie susitarimai praktiškai veiktų. Pagal juos turėtų būti geriau valdomi miškai ir itin svarbūs pasaulio ištekliai, tačiau, jeigu su jais būtų elgiamasi netinkamai, dėl jų galėtume pasukti priešinga kryptimi. Dedame viltis, kad Komisija atidžiai stebės daromą pažangą.

  Joe Higgins, autorius. – Ponia pirmininke, sutinkame su bendru Y. Jadoto požiūriu šiuo klausimu. Pritariu bet kokiam susitarimui, kuriuo užtikrinama mūsų planetos atogrąžų miškų apsauga, jeigu tokiais susitarimais taip pat daroma pažanga siekiant apsaugoti miškuose gyvenančius čiabuvius ir suteikti geresnį gyvenimą daugumai atitinkamų šalių gyventojų.

Iš pradžių reikia pasakyti, kad tiek Kongo, tiek Kamerūno vyriausybės itin represyvios. Kamerūnas pagal „Transparency International“ apskaičiuojamą korupcijos indeksą yra labai aukštai, o Konge buvo smarkiai išnaudojamos kai kurios gyventojų grupės, ypač gyventojai pigmėjai, nors buvo priimtas naujas įstatymas ir dėl to žmonės lauks, norėdami sužinoti, kas pagal jį daroma čiabuviams apsaugoti.

Šių šalių miško ruošos pramonės įmonės yra įsipainiojusios į korupciją ir išnaudoja darbuotojus, o miškų naikinimas yra didžiulė grėsmė čiabuvių pragyvenimo šaltiniams. Būtent dėl šios priežasties originalioje Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos rezoliucijoje reikalaujama, kad medienos ruošos pramonė būtų valstybinė ir demokratiškai kontroliuojama, svarbiausia įtraukiant pramonės darbuotojus ir miškuose gyvenančias čiabuvių bendruomenes, kurioms medienos ruoša turi poveikį.

Kairiųjų rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad neteisėta medienos ruoša yra susijusi su atitinkamų šalių skurdo lygiu. Ja galima užtikrinti pajamas asmenims ir jų šeimoms, kurios kitaip badautų, todėl neteisėtos medienos ruošos nutraukimas taip pat yra siejamas su daugelio atitinkamų šalių bendruomenių skurdo ir nepritekliaus panaikinimu.

Tai padarys ne korumpuotas vietos elitas ir ne tarptautinės Europos korporacijos, kurių pagrindinė motyvacija yra privatus pelnas, o demokratinės atsakomybės už savo išteklius ėmęsi miško darbuotojai ir čiabuviai. Šiuo požiūriu Užsachario Afrikos gyventojai gali pasisemti įkvėpimo iš Tunise gyvenančių savo brolių ir seserų, pastarosiomis savaitėmis didvyriškai kovojančių su korumpuota diktatūra.

  Daniel Caspary, autorius. – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, kelios šalys, eksportuojančios atogrąžų kietmedį, pradėjo savanoriškų partnerystės susitarimų (SPS) su ES pasirašymą pagal Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų planą. Europos Sąjunga teiks paramą miškų valdymo reformoms ir pajėgumų kūrimui, visų pirma medienos gaminių atsekamumo ir teisėtumo patikrinimo sistemų įgyvendinimui.

Mano manymu, tai ypač svarbu: jeigu tai padeda padidinti skaidrumą ir neleisti daryti žalos aplinkai vykdant miškininkystės veiklą, būtų gerai partneriams įsipareigoti iš dalies pakeisti ir patobulinti dabartines teisines nuostatas. Taip pat aiškiai džiaugiuosi tuo, kad Europos Sąjunga įsipareigojo teikti paramą pajėgumams kurti medieną gaminančiose šalyse, visų pirma medienos ir medienos gaminių atsekamumo ir teisėtumo patikrinimo sistemoms įgyvendinti.

Norėčiau paminėti dar du dalykus. Savanoriškų partnerystės susitarimų idėja – sustabdyti prekybą neteisėtai kertama mediena bei iš šios medienos pagamintais produktais ir padėti sustabdyti miškų naikinimą, miškų alinimą ir jų poveikį anglies dioksido emisijų forma, taip pat viso pasaulio biologinės įvairovės mažėjimą.

Tolesnis didelio masto atogrąžų ir kitų daugiarūšių miškų, turinčių didelį pajėgumą kaupti anglies dioksidą, eksploatavimas yra neatsakingas ir gali paskatinti tolesnį miškų naikinimą ir alinimą, kurie turėtų niokojamųjų padarinių viso pasaulio aplinkai.

Todėl šie susitarimai – nedidelis, bet teigiamas žingsnis teisinga kryptimi. Visiškai sutinku su pirmesnių kalbėtojų išsakytomis mintimis. Norėčiau padėkoti pranešėjui už puikų bendradarbiavimą ir būčiau labai patenkintas, jeigu galėtume padaryti realią pažangą šių susitarimų klausimais, kad padarytume savo pasaulį šiek tiek geresnį.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, norėčiau pradėti padėkodamas pranešėjui Y. Jadot už pritarimą savanoriškiems partnerystės susitarimams dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena su Kongu ir Kamerūnu. Tikiuosi, kad šis Parlamentas laikysis rekomendacijų pritarti šių dviejų susitarimų sudarymui. Be to, taip tiek Kamerūno, tiek Kongo parlamentai būtų paskatinti užbaigti jų svarstymą.

Svarbu, kad tiek Europos Sąjunga, tiek mūsų šalys partnerės pritartų SPS, nes neteisėta medienos ruoša yra visų problema. Žinau, kad neteisėta medienos ruoša – tik matoma ledkalnio viršūnė. Iš esmės kalbame apie darbo kartu dėl tvaraus miškininkystės išteklių valdymo pradžią. Be to, iškart atsakydamas į vieno iš pranešėjų pasiūlymus galėčiau pasakyti, kad taip, esu pasirengęs kas šešis mėnesius, kaip manęs prašo Parlamentas, čia atvykti kontroliuoti šių susitarimų įgyvendinimo.

Tiesa, kad tai yra įsipareigojimas. Šiuo atveju yra rizikos, tačiau, mano nuomone, tai yra vienintelis būdas pasiekti, kad šių išteklių valdymas tikrai taptų tvarus, nes jei to nedarysime, vien deklaracijomis mums nepavyks pasiekti šio tikslo.

Mūsų šalims partnerėms yra daug įpareigojimų, tačiau manau, kad vienas svarbus veiksnys yra nuostoliai dėl neteisėtos medienos ruošos. Kiekvienais metas prarandama 10–15 mlrd. EUR pajamų. Neteisėta medienos ruoša turi itin neigiamų pasekmių čiabuviams, biologinei įvairovei ir klimato kaitos požiūriu.

Kartu taip pat svarbu pabrėžti, kad ES yra viena didžiausių atogrąžų medienos rinkų. Tai reiškia, kad mūsų požiūris yra itin svarbus viso klausimo sprendimo būdui. 20 proc. į ES įvežamos atogrąžų medienos gaunama iš neteisėtų šaltinių, todėl mūsų pareiga užtikrinti, kad apsirūpintume tik teisėta mediena.

Klimato kaitos klausimas yra dar viena visų problema, todėl kažkur reikia pradėti saugoti miškus. Labai paprasta sakyti, jog mums reikia mokėti, kad apsaugotume miškus: tai yra paprasta formulė, tačiau jai taikyti reikia didžiulio abiejų šalių pasiryžimo.

Pabandysiu atsakyti į keletą man pateiktų klausimų. Vykdymui ir įgyvendinimui savanoriškais partnerystės susitarimais įsteigiamas jungtinis susitarimo įgyvendinimo kontrolės komitetas. Ja taip pat bus įsteigtas nepriklausomas auditas, skirtas teisėtumo užtikrinimo sistemai ir jos efektyvumui bei veiksmingumui analizuoti. Taip pat bus numatytas metinių ataskaitų teikimo mechanizmas, o metinė ataskaita bus skelbiama viešai ir Europos Parlamentas neabejotinai galės susipažinti su ja.

Be to, ruošdamiesi savanoriškiems partnerystės susitarimams įtraukėme pilietinę visuomenę ir čiabuvius. Iki šiol jos buvo visiškai neįtrauktos į procesą, todėl pagal naujuosius susitarimus susitarėme įsteigti įvairų suinteresuotųjų subjektų komitetus, kad jie kontroliuotų arba valdytų įgyvendinimo procesą, į kurį yra įtraukti čiabuviai.

Be to, į SPS įtraukiama skundų nagrinėjimo tvarka, o nepriklausomas auditorius turės galimybę naudotis iš įvairiausių šaltinių, įskaitant pilietinę visuomenę ir bendruomenes, gaunama informacija ir ja remsis.

Yra apibrėžtos išlaidos, susijusios su ištekliais. 2002–2008 m. ES besivystančiojo pasaulio miškininkystei iš viso skyrė 544 mln. EUR ir tam tikrą šios sumos dalį nukreipė atskirų šalių FLEGT darbui. Iki šiol apskritai FLEGT remti Komisija išleido dar 35 mln. EUR, taip pat išleisime dar 35 mln. EUR 2011–2013 m. Be to, norėčiau pabrėžti, kad valstybės narės taip pat prisidėjo fiskaliniu požiūriu.

Taip pat skyrėme žmogiškuosius išteklius FLEGT įgyvendinti. Turiu septynis šiuo klausimu užsiimančius valstybės tarnautojus, kurie glaudžiai bendradarbiauja su Europos miškų institutu ir nacionalinėmis miškų institucijomis.

Buvo dedamos papildomos pastangos, būtent 2010 m. patvirtintas reglamentas dėl neteisėtos medienos, kuris yra pagrindinis FLEGT veiksmų plano elementas ir kuriuo bus papildytas SPS metodas. Juo bus atgrasyta nuo nereguliuojamo ir netvaraus miškų eksploatavimo.

Nauju Kankūne sudarytu susitarimu dėl veiksmų siekiant sumažinti dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarantį išmetamųjų teršalų kiekį (vadinamų REDD) bus palengvinta Komisijos parama besivystančioms šalims. Mūsų būsimame miškų valdymo pasinaudojant SPS darbe mums padės tai, kad REDD programoje numatomas čiabuvių ir vietos bendruomenių narių teisių valdymas ir stebėjimas.

Atkreipiu dėmesį į žmogaus teisių padėtį šalyse partnerėse. Pritariu pasiūlymo dėl rezoliucijos projektui, pagal kurį Komisija toliau turėtų daugiausia dėmesio skirti šiems klausimams. Galiu jus užtikrinti, kad palaikydami politinį dialogą su šalimis partnerėmis prioritetą teikiame žmogaus teisių klausimams, taip pat galiu jus užtikrinti, kad kova su korupcija yra vienas iš klausimų, kurį svarstome palaikydami ryšius su jomis.

Tačiau norėčiau pabrėžti vieną ypatingą dalyką, kuris yra viso proceso paskata: tai, kad šalys partnerės jaučiasi įsipareigojusios. Atsižvelgiant į trūkumus administraciniu lygiu, be tikro mūsų šalių partnerių įsipareigojimo negalime veiksmingiau apsaugoti miškų.

Žinau, kad tai yra proceso pradžia, tačiau tai yra abiejų šalių daroma pradžia, ir esu visada pasirengęs atvykti į Parlamentą ir pranešti, kaip vyksta įgyvendinimas. Tačiau imdamiesi FLEGT tikrai nežengiame klaidingo žingsnio. Tai yra žingsnis teisinga kryptimi: mes rizikos nedidiname. Galbūt nenumatome visiškai pakankamų sprendimų, tačiau tai bent jau yra tinkamas žingsnis, kuriuo galime didžiuotis.

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja