Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendra diskusija tokiais klausimais:

– D. Martino pranešimas Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo sudarymo projekto (05078/2010 – C7-0036/2010 – 2008/0250(NLE)) (A7-0365/2010),

– žodinis klausimas Komisijai, V. Moreiros ir D. Martino Tarptautinės prekybos komiteto vardu pateiktas dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo (O-0212/2010 - B7-0807/2010).

  David Martin, pranešėjas. − Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad dėl įtikinamų priežasčių Komisijos narys K. De Gucht šį vakarą negali būti čia drauge su mumis. Norėčiau padėkoti jam už tai, kad praėjusią savaitę pasistengė pasikviesti mane ir paaiškinti, kodėl negali čia būti, taip pat norėčiau padėkoti jam ir jo Prekybos generalinio direktorato komandai už bendradarbiavimą ir visų pirma M. Dihmui už visokeriopą pagalbą.

Bandžiau, kaip pranešėjas, remtis puikiu ankstesnio pranešėjo, mano buvusio kolegos G. Fordo, darbu. Esu laimingas, jog G. Fordo rezoliucijos patvirtinimas 2009 m. reiškė, kad Parlamentas jau turėjo aiškią poziciją dėl EB ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo. Tokiu atveju oficiali Parlamento pozicija yra pozicija, kuria šiandien bandžiau remtis savo pranešime ir klausime.

Norėčiau padėkoti D. Pribaz, kuri buvo komiteto atsakingoji administratorė. Pasirodo, kad tai buvo jos paskutinis pranešimas komitetui prieš jos paaukštinimą, todėl norėčiau jai palinkėti geros kloties naujame darbe ir padėkoti už tai, kad palengvino mano užduotį čia. Galiausiai, kalbant apie dėkingumą, taip pat norėčiau pasveikinti čia dalyvaujantį Papua Naujosios Gvinėjos ambasadorių ir jam bei jo darbuotojams padėkoti už glaudų bendradarbiavimą. Jų parodytas įžvalgumas man suteikė galimybę įnešti konkretų įnašą į pranešimą.

Pirmiausia norėčiau pateikti keletą bendro pobūdžio pastabų dėl susitarimo ir regioninės situacijos. Antra, ketinu apsvarstyti tris ekonominės partnerystės susitarimo aspektus, kuriuos, mano manymu, svarbu pabrėžti: būtent pagalbą prekybai, Fidžio politinę padėtį ir žvejybos plotus. Trečia, pakomentuosiu EB ir Ramiojo vandenyno valstybių santykių ateitį.

Kalbant apie aplinkybes ir regioninę integraciją, dėl šio laikinojo – arba taikomo tik prekėms – EPS buvo susitarta su dviem Ramiojo vandenyno valstybėmis – su Papua Naująja Gvinėja ir Fidžiu. Tai yra dvi Ramiojo vandenyno salos valstybės, kurių prekyba su ES yra didžiausia ir kurių svarbiausios eksporto prekės skirtos ES rinkai: atitinkamai tunai ir cukrus.

Pagal EPS Papua Naujajai Gvinėjai ir Fidžiui suteikiama galimybė be muitų ir kvotų patekti į ES rinką mainais į laipsnišką savo rinkų liberalizavimą 15 metų laikotarpiu. Papua Naujoji Gvinėja įsipareigojo liberalizuoti 89 proc. ES importo iki šio susitarimo taikymo dienos, o Fidžis 87 proc. liberalizuos 15 metų laikotarpiu.

Likusios 12 Ramiojo vandenyno valstybių naudojasi galimybe be muitų ir kvotų patekti į rinką pagal sistemą „viskas, išskyrus ginklus“ arba dėl savo mažos apimties prekybos su ES yra labai mažai suinteresuotos laikinąja EPS. Nepaisant to, manau, svarbu, kad, perėję prie galutinių EPS, turėtume siekti savo regioninės integracijos tikslo ir toliau spausti sudaryti galutinius EPS, apimančius visas Ramiojo vandenyno valstybes.

Kalbant apie rezoliucijos turinį, prieš ratifikuojant susitarimą Parlamentas turi su juo sutikti. Trečiadienį balsuosime – kaip nurodėte jūs, ponia pirmininke, – dėl dviejų skirtingų pranešimų, pirma, dėl sutikimo, kurį rekomenduoju mums duoti, ir, antra, dėl pridedamo pasiūlymo dėl rezoliucijos. Pasiūlyme dėl rezoliucijos yra ir kitų klausimų, tačiau, kaip jau sakiau, ypač noriu pakomentuoti tris.

Pirma, kalbant apie pagalbą prekybai, įgyvendinimui skirtas finansavimas itin svarbus siekiant susitarimo ekonomikos įvairinimo ir skurdo mažinimo tikslų. Svarbu, kad sąžininga ir teisinga 2 mlrd. EUR, atidėtų 2007 m. pagalbos prekybai strategijoje, dalis būtų skirta Ramiojo vandenyno regionui. Taip pat svarbu pabrėžti, kad EPS buvo sumanyti kaip trumpalaikė priemonė, skirta Ramiojo vandenyno regiono prekybos lengvatoms apsaugoti Pasaulinei prekybos organizacijai (PPO) priėmus sprendimą.

Įvertinus tai, į juos nereikėtų žiūrėti kaip į ES rodomą Fidžio politinio režimo pripažinimo ženklą. Norėčiau Fidžio vyriausybę paraginti imtis veiksmų demokratijai sukurti. Tikiuosi, kad gali vykti būtinos reformos, kuriomis būtų sudarytos sąlygos skirti finansinę paramą Fidžio cukraus pramonei.

Kalbant apie žvejybą, Papua Naujosios Gvinėjos ekonomikoje žuvininkystės sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį ir – svarbiausia – teikia darbą ir pajamas jos gyventojams. Trijose tunų perdirbimo gamyklose, eksportuojančiose į ES, dirba 5 700 darbuotojų, kurių dauguma yra moterys. Tai yra šalis, kurioje moterims kartais sunku rasti gerą darbą.

Pritariu šiame susitarime pateikiamų lanksčių kilmės taisyklių paskirčiai, būtent vystyti perdirbamąją pramonę, tačiau būtina, kad pramonė vystytųsi tvariai. Aplinkos apsaugos argumentai yra svarbiausi, todėl savo pranešime paprašiau Komisijos kontroliuoti šį aspektą ir reguliariai teikti Parlamentui ataskaitas, kaip laikomasi reglamento dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos.

Pripažįstu, kad šiame Parlamente – ir ypač Žuvininkystės komitete – yra tam tikrų nuogąstavimų dėl galimo Papua Naujosios Gvinėjos tunų importo poveikio ES pramonei. Tačiau pasižiūrėję į naujausius skaičius galime pamatyti, kad 2003–2009 m. laikotarpiu importas sudarė tik apytikriai 2 proc. bendro konservuotų ir paruoštų žuvų importo ir tik apytikriai 3 proc. konservuotų ir paruoštų tunų importo. Nemanau, kad toks mažas importas kels grėsmę ES vidaus pramonei, ypač jei įvertinsime ribotą Ramiojo vandenyno valstybių žvejybos laivynų pajėgumą ir ribotą sausumoje esantį perdirbimo pajėgumą.

Nepaisant to, žinoma, būtų gerai, jei toliau stebėtume padėtį ir jei būtų koks nors netikėtas žuvininkystės produktų, įvežamų iš Papua Naujosios Gvinėjos, padidėjimas, Komisija imtųsi atitinkamų veiksmų. Kaip jau minėjau, tikiuosi, kad Ramiojo vandenyno valstybės galės pritarti visapusiškiems regioniniams EPS.

Savo pranešime rekomendavau į būsimas derybas įtraukti keletą esminių punktų, į kuriuos, tikiuosi, Komisija atsižvelgs. Jie apima intelektinę nuosavybę. Pernelyg dažnai apie intelektinę nuosavybę kalbame vienu aspektu, tačiau tikiuosi, kad į intelektinę nuosavybę pažvelgsime ir tradicinių žinių įtraukimo požiūriu. Taip pat tikiuosi, kad papildomai įtrauksime viešųjų pirkimų skaidrumą, taip pat nuostatą dėl iki 24 mėnesių trukmės darbo vizų.

Tikiuosi, kad mums pereinant prie galutinių EPS Komisija įtrauks visas Ramiojo vandenyno valstybes, tačiau kol kas ženkime pirmyn ir popieriuje sudarykime laikinuosius EPS su Papua Naująja Gvinėja ir Fidžiu, o darbu parodykime, ką galime pasiekti ateityje.

PIRMININKAVO: GIANNI PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui už jo pranešimą ir ypač už jo teigiamą požiūrį į pritarimą laikinajam ekonominės partnerystės susitarimui su Ramiojo vandenyno regiono Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio valstybėmis. Tikiuosi, kad šis Parlamentas laikysis jo patarimo.

Europos Parlamento pritarimas – pirmą kartą prekybos susitarimui pagal Lisabonos sutartį – turi didelę politinę reikšmę dėl to, kad tai yra prekybos susitarimas, kuriame ilgalaikis dėmesys skiriamas plėtrai, ir dėl postūmio, kuris juo bus suteiktas vykstančioms deryboms dėl visapusiško EPS su Ramiojo vandenyno regionu.

2007 m. artimiausias šio laikinojo susitarimo tikslas buvo užtikrinti tolesnį patekimą į ES rinką toms Ramiojo vandenyno regiono šalims, kurios labiausiai priklauso nuo jos, nes artėjo Kotonu prekybos režimo galiojimo pabaiga. Komisijos įsipareigojimas užbaigti derybas dėl visapusiško EPS su visu Ramiojo vandenyno regionu lieka nepakitęs, todėl šiuo metu dalyvaujame derybose su savo Ramiojo vandenyno partneriais.

Galime žengti į priekį tik tuo atveju, jeigu pripažinsime Ramiojo vandenyno regiono specifiką ir atitinkamai pagal ją pritaikysime EPS. Kalbame apie mažas ir atokias salas valstybes, kurios labai skiriasi pagal ekonominę padėtį, plėtros poreikius ir santykius su ES. Kai kurios šalys turi „mažiausiai išsivysčiusių šalių“ statusą, todėl joms taikomas ES prekybos režimas „viskas, išskyrus ginklus“; kai kurios šalys su Europos Sąjunga prekiauja mažai, jei apskritai prekiauja. Todėl esame pasirengę užmegzti tokius prekybos santykius, kurie geriausiai tiktų visam Ramiojo vandenyno regionui, o vykstančios derybos turės įtakos galutiniams sprendimams.

Kad ir kokį požiūrį pasirinktume, neabejotinai būtina užtikrinti, kad bet kokiu susitarimu iš tiesų būtų prisidedama prie atitinkamų šalių plėtros. Štai kodėl taip pat numatyta finansinė pagalba, skiriama prekybos pajėgumui didinti. Štai kodėl leisime besivystančiojo pasaulio šalims partnerėms išbraukti „jautresnius“ produktus iš prekybos susitarimų: kitoms šalims neleistume to daryti. Šiomis aplinkybėmis tinkamai atkreipiau dėmesį į išreikštą susirūpinimą dėl laikinajame EPS numatytos standartinių kilmės taisyklių, taikomų žuvininkystės produktams, išimties.

Šią laikinąją išimtį suteikėme būtent dėl su plėtra susijusių priežasčių ir remdamiesi informacija pagrįsta nuomone, jog dėl mažos Papua Naujosios Gvinėjos rinkos dalies neatrodo, kad tunų eksportas galėtų pakenkti ES pramonės interesams. Europos Sąjunga ir Papua Naujoji Gvinėja laikinai taikė šias taisykles nuo 2008 m., tačiau atsižvelgiant į tai, kad eksporto skaičiai svyravo, jokios augimo tendencijos nebuvo nustatyta. Taip pat leiskite jus nuraminti, kad Komisija neketina jokiam kitam regionui siūlyti panašių susitarimų.

Bet kuriuo atveju Komisija atidžiai stebės laikinos išimties įgyvendinimą ir, remdamasi tyrimais, kurie bus paruošti iki 2011 m. pabaigos, pateiks Parlamentui ataskaitą.

Kai kurie iš jūsų taip pat dalyvavo praėjusių metų rugsėjo mėnesį, kai išrinktas dabartinis ministras pirmininkas kreipėsi į INTA komitetą. Jis pasakė, kad jo vyriausybė yra pasirengusi ES laivams ir investuotojams suteikti galimybę patekti į Papua Naujosios Gvinėjos vandenis. Šį žodinį pareiškimą vertiname labai rimtai, todėl toliau bendradarbiausime su savo partneriais, kol tai išsipildys.

Parlamento pritarimu mums bus sudarytos sąlygos pradėti taikyti įgyvendinimo mechanizmus, numatytus susitarimui; vienas iš jų yra Prekybos komitetas, kurį būtų galima sušaukti šį pavasarį ir kuris bus platforma visiems klausimams, susijusiems su abipusiais įsipareigojimais pagal laikinąjį EPS, kelti. Todėl jūsų balsavimas itin svarbus, nes mums padės žengti pirmyn šiuo ir kitais svarbiais klausimais.

Kalbant apie Fidžį, šalis pasirašė laikinąjį EPS, tačiau laikinai jo netaiko. Todėl šiuo metu Papua Naujoji Gvinėja yra vienintelė šalis, laikinai taikanti ES ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinąjį EPS. Kol kas Fidžis turi galimybę patekti į ES rinką pagal reglamentą dėl patekimo į rinką, nes Taryba nepatvirtino prekybos sankcijų. Kaip žinote, ES nusprendė pristabdyti plėtros pagalbą Fidžiui dėl politinės padėties šioje šalyje. Kaip pagalbos atnaujinimo prielaida būtų pažanga Fidžio valdymo srityje ir visų pirma grįžimas prie demokratinių valdymo principų, tačiau šiuo metu šiuo klausimu Fidžyje akivaizdžios pažangos nėra.

Šiandien mūsų svarstytas EPS tėra laikinas susitarimas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nebūtų prarasta galimybė patekti į ES rinką. Komisija yra visiškai įsipareigojusi tęsti derybas dėl visapusiško EPS su Ramiojo vandenyno regionu.

  Carmen Fraga Estévez, Žuvininkystės komiteto nuomonės referentė. – (ES) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, kilmės taisyklių taikymo išimtis grindžiama Komisijos padaryta labai didele skaičiavimo klaida, susijusia su labai dideliu jos poveikiu ne tik ES tunų sektoriui, bet ir Ramiojo vandenyno regionui, kuriam stengiamės padėti. Tuo tarpu realūs naudos gavėjai beveik išskirtinai yra godūs Kinijos ir Pietryčių Azijos šalių laivynai ir jų perdirbamosios pramonės sektoriai.

Prekybos generalinis direktoratas šią išimtį nustatė remdamasis tuo, kad Papua Naujoji Gvinėja neturi žvejybos pajėgumų savo ištekliams eksploatuoti. Tačiau, naujausiais Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos duomenimis, šiame rajone su Papua Naujosios Gvinėjos vėliava veiklą vykdo 41 gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas, kurių bendras sugautų žuvų kiekis 2009 m. buvo beveik 500 000 tonų. Iš šio sugautų žuvų kiekio 75 000 tonų pateko į Europos Sąjungą (pusiau perdirbtos arba perdirbtos) ir dėl to Papua Naujoji Gvinėja tapo viena iš šešių pagrindinių eksportuotojų į Europos Sąjungą. Todėl kai sakote, kad, siekiant vystyti Papua Naujosios Gvinėjos žvejybos sektorių, reikia leisti laisvai įplaukti kitiems laivynams, tai yra netiesa.

Jokiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga negali išsisukti nuo savo įsipareigojimo siekti tvarios plėtros. Tačiau matome, kad, gindama šią laikinąją išimtį ir siekdama pritraukti Azijos investuotojus, Papua Naujoji Gvinėja iš dalies pakeitė savo įstatymus, kad būtų neįmanoma teikti skundų dėl žalos aplinkai, ir įgyvendino investavimo taisykles, pagal kurias leidžiama samdyti vietos darbuotojus bei pigią darbo jėgą iš Azijos ir taikyti pačius žemiausius, kokius tik galima įsivaizduoti, darbo standartus.

Jeigu prie to priduriame tai, kad mano minėtoje regioninėje žuvininkystės organizacijoje Papua Naujoji Gvinėja lenkia kitas šalis kategoriškai atsisakydama pasirašyti bet kokias tarptautines žuvininkystės valdymo ir kontroliavimo taisykles, galime daryti išvadą, kad nors Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas iš visų jėgų kovoja su neteisėta žvejyba, kiti jai atveria savo duris. Pone Komisijos nary, ką tik grįžau iš Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos, todėl esu puikiai informuota apie Papua Naujosios Gvinėjos pasirinktą poziciją. Todėl palaikau Žuvininkystės komiteto, prašančio sustabdyti laikinąją išimtį atliekant mūsų svarstomo susitarimo peržiūrą, poziciją.

  Laima Liucija Andrikienė, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kaip PPE frakcijos šešėlinė pranešėja norėčiau pradžioje pareikšti, kad džiaugiamės didėjančia ES, kaip prekybos veikėjos, svarba visuose pasaulio regionuose, įskaitant Ramiojo vandenyno regioną.

Toks susitarimas, koks yra dabar, nėra tobulas iš dalies dėl to, kad jis yra ne visapusiškas EPS, o tik laikinas susitarimas. Tikimės, kad Komisija turės galimybę tinkamu laiku susitarti dėl visapusiško EPS, apimančio daugiau regiono šalių.

Antra, dabartinis susitarimas susijęs tik su maža ES prekybos dalimi, nes ES prekybos dalis, tenkanti visam Ramiojo vandenyno regionui, yra tik 0,06 proc., tačiau kai kurios sritys kėlė mums nerimą, daugiausia kilmės taisyklių taikymo žuvininkystės produktams išimties klausimu.

Savo rezoliucijoje išreiškiame susirūpinimą, kad keletas šalių, pvz., Filipinai, Tailandas, Kinija, Jungtinės Valstijos, Australija ir kitos, galės pasinaudoti šia laikinąja išimtimi ir, galimas daiktas, eksportuoti didelį perdirbtų žuvininkystės produktų kiekį į ES, taip, galimas daiktas, pakenkdamos ES žuvies perdirbimo ir konservavimo pramonei.

Todėl raginame Komisiją veikti vadovaujantis Parlamento pateiktu prašymu atlikti poveikio vertinimo tyrimą ir, jei atliekant šį tyrimą būtų įrodytas destabilizavimo poveikis ES žuvies perdirbimo ir konservavimo pramonei, inicijuoti procedūrą, pagal kurią būtų sustabdytas šiame susitarime numatytų išskirtinių sąlygų, susijusių su kilmės taisyklėmis, galiojimas.

  George Sabin Cutaş, S&D frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, 2007 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos ir Papua Naujosios Gvinėjos bei Fidžio valstybių pasirašytą dabartinį laikinąjį partnerystės susitarimą labai kritikavo Ramiojo vandenyno regiono pilietinė visuomenė ir politikai. Jie pabrėžė neigiamą susitarimo poveikį, kurį jis turėjo regioniniam solidarumui ir politiniam norui ekonomiškai integruotis regione.

Regionas buvo padalytas į grupes, su kuriomis buvo deramasi individualia tvarka ir spaudžiant sudaryti laikinąjį susitarimą su Europos Komisija. Kartu produkto kilmės statuso suteikimas Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Fidžyje pagamintiems žuvies produktams ir jiems taikoma ES muitų išimtis, manoma, paskatintų kaimyninių šalių įmones steigti šių produktų, įskaitant kilmės statuso neturinčius produktus, perdirbimo centrą, kad galėtų pasinaudoti pagal šią išimtį numatytomis lengvatomis.

Šis procesas turėtų nepageidaujamą poveikį pramonei, darbuotojams ir vietos pajamoms, nes žvejybos pramonė yra viena svarbiausių darbo vietų kūrėjų šiose šalyse. Be to, ES produktams tai reikštų nesąžiningą konkurenciją. Dėl to susitarimas gali turėti priešingą poveikį nei norima.

Todėl Europos Komisija privalo užtikrinti, kad būsimu partnerystės susitarimu būtų prisidedama tiek prie tvarios vietos žvejybos pramonės, kurios įmonės kurtų darbo vietas, plėtojimo, tiek prie didesnės regionų integracijos, pvz., derantis dėl būsimo susitarimo su visu Ramiojo vandenyno regionu.

  Isabella Lövin, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, vienas iš EPS tikslų – skatinti regionų integraciją. Kol kas tik matėme, kad tai nevyksta. Atvirkščiai, Ramiojo vandenyno regiono atveju ES, kai kurioms AKR šalims siūlydama laikinuosius susitarimus, prie kurių pridedamos tam tikros sąlygos, kenkia vienybei.

To pavyzdys yra Papua Naujoje Gvinėjoje ir Fidžyje perdirbtai žuviai taikoma kilmės taisyklių išimtis. Manau, kad ši išimtis yra pavojinga ir kad, kaip jau sutarta, 2011 m. ji turi būti nuodugniai įvertinta.

Tai sakau dėl to, kad diskutuojant šiuo klausimu svarbu turėti faktų. Koks jos poveikis Papua Naujosios Gvinėjos pasaulio žuvų ištekliams, užimtumui ir aplinkai? Kokios yra socialinės darbuotojų sąlygos? Visa tai turi būti visiškai ir skaidriai įvertinta, o tada laikinoji išimtis gali arba negali būti panaikinta remiantis tuo, o ne remiantis skundais, gautais iš Ispanijos žvejybos pramonės, kuri pati žvejoja Papua Naujoje Gvinėjoje, tačiau niekada joje neiškrauna žuvų – ir, be kita ko, kaip Europos šalis parduodama žuvis Europos rinkoje nemoka muitų.

  Elie Hoarau, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, manau, kad šiek tiek perdedama laikinuosius ekonominės partnerystės susitarimus vadinant Ramiojo vandenyno regiono susitarimais, nes iš 15 AKR valstybių, priklausančių šiam regionui, juos yra pasirašiusios tik dvi.

Akivaizdu, kad šie susitarimai dažniau įgyja dvišalių susitarimų nei tikrų regioninių susitarimų formą, nes tai yra dvišaliai susitarimai, kuriuose nukrypstama nuo labai išgirto EPS tikslo, t. y. regioninės integracijos. Šiame pavyzdyje sunku įžiūrėti tai, dėl ko skundžiasi Ramiojo vandenyno regiono ir Afrikos pilietinė visuomenė, būtent tai, kad kelios AKR šalys buvo priverstos pasirašyti atskirus susitarimus, nes Komisija nesugebėjo EPS paversti tikra vystomosios partnerystės priemone.

2010 m. lapkričio 8–12 d. Briuselyje vykusioje AKR Ministrų tarybos 92-ojoje sesijoje pačios AKR šalys kritikavo Europos derybininkų AKR valstybėms daromą didelį spaudimą. EPS, dėl kurių susitarė Europos Komisija, tikrovė yra tokia liūdna, kad jie patyrė nesėkmę net anksčiau nei įsigaliojo. Jie buvo tokie nesėkmingi, kad kelios AKR šalys paprašė Europos Sąjungos valstybių narių išsiaiškinti galimybę peržiūrėti įgaliojimą derėtis, suteiktą Europos Komisijai 2002 m. birželio mėn.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, dėl dabartinės padėties rinkoje ES cukraus rinkos režimo reforma baigsis ES cukraus kainos kritimu žemiau tarptautinės kainos.

Esant tokiai kainų padėčiai tikriausiai bus labai sunku išsaugoti ilgalaikio tiekimo įsipareigojimus, pasirašytus su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių cukranendrių augintojais. Tai, kad AKR šalių ūkininkai, užuot pigiai pardavę savo prekes ES, pageidautų jas parduoti aukštesnėmis kainomis pasaulio rinkoje, galėjo prisidėti prie sunkumų, kurie patiriami dėl naujų AKR susitarimų. Kai dabar ši paskata šalinama ir kartu AKR šalys turi pritarti didžiausio palankumo valstybės statusui, taip pat dėl to, kad valstybės pajamos dėl iš muitų negautų pajamų sumažės, nenuostabu, kad jos buvo tokios neryžtingos.

Atsižvelgiant į tai, dėmesį tikrai reikia skirti žvejybos plotams, o ne tik tam, ar Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžis kitiems savo prekybos partneriams suteikė teisę patekti į savo žvejybos rajonus. Galbūt taip pat turėtume ištirti, ar teisingi kaltinimai, kad, pvz., dėl ES apribojimų ir žvejybos kvotų Ispanijos žvejybos laivynas persikėlė į Ramųjį vandenyną ir jame žvejoja su kitos šalies vėliava.

  Francisco José Millán Mon (PPE). – (ES) Pone pirmininke, taip pat norėčiau išreikšti savo susirūpinimą dėl šio susitarimo poveikio tunų konservų žuvininkystės sektoriui, kuris svarbus Ispanijai ir ypač mano rinkimų apygardai Galisijai.

Šis neigiamas poveikis, kaip jau buvo sakyta, yra dėl neturinčios precedento ir nepagrįstos lengvatos: perdirbtiems žuvų produktams taikomos, kai paprašoma, kilmės taisyklių išimties dėl to, kad neturima pakankamai vietos žaliavų.

Tai buvo pirmas dalykas, kurį padarė Papua Naujoji Gvinėja, todėl išimtis taikoma. Taip Papua Naujoji Gvinėja tampa pagrindine platforma tunams perdirbti ir eksportuoti iš pagrindinių Europos pramonės konkurentų: Filipinų, Tailando, Kinijos ir Jungtinių Valstijų. Jos tikrai yra pagrindinės naudos iš šio susitarimo gavėjos.

Apskaičiuota, kad ši tunų gamyba galiausiai sudarys 400 000 tonų per metus, skirtų Europos rinkai, kuri šiuo metu iš viso suvartoja apytikriai 710 000 tonų. Šis poveikis bus labai didelis, nes tunų iš Papua Naujosios Gvinėjos kainos dėl mažo šalies darbo užmokesčio ir dėl aplinkos apsaugos standartų nebuvimo yra trečdaliu mažesnės nei Europos tunų.

Mano Galisijos regione tai laikoma neįveikiama konkurencija, kuri turės rimtų pasekmių užimtumui. Noriu, kad Europos Komisijos paskelbtas poveikio vertinimas būtų kuo griežtesnis ir kad jį atliekant būtų atsižvelgta į trumpalaikes ir vidutinės trukmės šios kilmės taisyklių išimties pasekmes.

Tikiuosi, kad ji kuo greičiau nutrauks šios išimties taikymą. Tai bus išskirtinė ir laikina priemonė, tačiau atrodo, kad Papua Naujojoje Gvinėjoje ji laikoma nuolatine: antraip nebūtų daromos investicijos. Be to, tikiuosi, kad ši išimtis nebus įtraukta į kitus susitarimus arba galutinį susitarimą. Tačiau šiuo metu tai yra problema, susijusi su laikinuoju susitarimu, todėl jį reikia ištaisyti.

  Josefa Andrés Barea (S&D). – (ES) Pone pirmininke, kaip čia buvo sakyta, į partnerystės susitarimą su Papua Naująja Gvinėja ir Fidžiu įtraukta kilmės taisyklių išimtis. Kaip sakė pranešėjas, ji visų pirma turi poveikį tunams. Ko norime iš šio susitarimo? Norime, kad šiuose salynuose vystytųsi žuvininkystės sektorius ir būtų įveiktas skurdas: kitaip tariant, norime plėtros pagalbos.

Tačiau koks neigiamas poveikis čia patiriamas dėl to, kad trečiosios šalys naudojasi šiuo lengvatiniu režimu?

Čia klausomės pateiktų skundų. Norime subalansuotos padėties. Komisija ką tik pasakė, kad yra aiškus tyrimas, tačiau čia buvo pareikšta nuomonių, kad taip nėra. 2008 m. buvo sakoma, kad nėra jokių iškraipymų, taip pat mums buvo pasakyta, kad bus poveikio vertinimas.

Norime subalansuotos padėties. Norime peržiūros, konsultacijų ir patikrų. Norime žinoti, ar šis susitarimas padeda šio salyno plėtrai. Be to, norime žinoti, ar laikomasi sveikatos apsaugos priemonių – kurios yra labai svarbios importuojamiems produktams – ir kartu būtinų tvaraus žvejybos valdymo ir kovos su neteisėta žvejyba priemonių. Kitas labai svarbus aspektas, kuris mums parodytų, ar trečiosios šalys, kurios gali būti įsikūrusios Papua Naujojoje Gvinėjoje, dirba laikydamosi tarptautinių užimtumo taisyklių.

Norime išsaugoti šį susitarimą ir padėti jį vykdyti, tačiau taip pat norime, kad šiuo susitarimu būtų naudojamasi siekiant prisidėti prie Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio plėtros, o ne kenkti Ispanijos pramonei.

  Alain Cadec (PPE). – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, noriu atkreipti dėmesį į Papua Naujajai Gvinėjai suteiktą kilmės taisyklių išimtį, susijusią su perdirbtais žuvininkystės produktais, ypač konservuotais tunais. Manau, kad ši išimtis yra nepaprastai pavojinga.

Ši AKR šalis naudojasi lengvatinėmis sąlygomis patekti į Europos rinką; tai yra visų muitų išimtimi, taikoma į mūsų rinką eksportuojamiems konservuotiems tunams. Aš neabejoju šiuo susitarimu įgyvendinama plėtros politika. Tačiau kilmės taisyklių išimtis, taikoma konservuotiems tunams, yra visiškai nepriimtina.

Šia išimtimi išorės ekonominės veiklos vykdytojams suteikiama galimybė įsisteigti Papua Naujojoje Gvinėjoje, todėl jos nauda darbo vietų ir gyventojų požiūriu yra labai ribota. Privalome leisti teikti plėtros pagalbą, tačiau sąžiningą ir veiksmingą pagalbą, kuri būtų naudinga atitinkamiems regionams.

Nuo 2008 iki 2009 m. Bendrijos tunų importas padidėjo nuo 9 200 iki 16 200 tonų. Tik per vienus metus jis padidėjo dvigubai. Jeigu ši išimtis bus išsaugota, su šiuo reiškiniu susijusi padėtis gali tik pablogėti. Dar svarbiau tai, kad gaminant šiuos produktus nesilaikoma tokių pat ištekliams skirtų socialinių, sveikatos ir apsaugos standartų, kurie taikomi Europos produktams. Visų pirma neįmanoma patikrinti sužvejotų žuvų kilmės.

Ponios ir ponai, ar Europos Komisija skyrė laiko perskaityti mano pranešimą dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importo į Europos Sąjungą kilmės?

Jei ne, padėtis yra beviltiška. Šitaip negalime aukoti Europos darbo vietų ir Europos rinkoje parduodamų produktų kokybės. Nenoriu, kad neribotam laikui būtų sudarytos sąlygos, kurios turėtų griaunamąjį poveikį Europos perdirbamajai pramonei.

  Ulrike Rodust (S&D). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, man, kaip Žuvininkystės komiteto koordinatorei, šis šio laikinojo susitarimo žuvininkystės aspektas ypač įdomus. Todėl iš pradžių buvo iškeltos kelios prieštaringos problemos, susijusios su kilmės taisyklių sušvelninimu Papua Naujajai Gvinėjai. Pritariu Komisijos idėjai šį sušvelninimą panaudoti vienos skurdžiausių pasaulio šalių ekonomikai skatinti. Esu įsitikinusi, kad tai taip pat yra toks klausimas, kuris turėtų rūpėti tiems iš mūsų, kurie yra susiję su žuvininkystės politika. Kartu galiu suprasti Europos pramonės susirūpinimą, tačiau tikrai negaliu įsivaizduoti, kad dėl šių suteiktų lengvatų Papua Naujoji Gvinėja taps rimta mūsų konservų pramonės konkurente.

Tačiau mums reikia būti budriems, nes aiškiai niekam nepadės tai, kad savo konservų pramonės dalį perkelsime į Ramiojo vandenyno regioną. Tačiau atsižvelgdama į tai turiu pasakyti, kad, vykstant diskusijoms dėl šio susitarimo, mums buvo pateikta labai prieštaringa informacija klausimu, kokio dydžio yra investicijos į Papua Naująją Gvinėją ir kokios valstybės netiesiogiai pelnosi iš kilmės taisyklių sušvelninimo. Todėl norėčiau kuo skubiau paraginti Komisiją pradėti atidžiai stebėti šios išimties taikymą ir laiku Parlamentui pateikti jos poveikio Papua Naujosios Gvinėjos plėtrai ir Europos konservų pramonei ataskaitą. Jeigu ši tvarka neturės norimo poveikio Papua Naujajai Gvinėjai ir dėl jos Europos įmonės patirs nepriimtinų nuostolių, atvykę derėtis dėl galutinio susitarimo turėsime priimti kitokį sprendimą. Prašyčiau mus informuoti apie padėties pokyčius.

  Pablo Zalba Bidegain (PPE). – (ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau paaiškinti, kad esu už Europos Sąjungos ir Papua Naujosios Gvinėjos prekybinių ryšių, kuriais būtų remiama šio regiono plėtra, stiprinimą, tačiau tai turi būti tvari plėtra.

Nuoširdžiai tikiu, kad toks susitarimas, koks yra dabar, nėra tinkamas. Esu visiškai prieš vieną susitarimo sąlygą, kurią laikau nesąžininga: kilmės taisyklių išimtį, nes ji ne tik kelia pavojų tvariai Papua Naujosios Gvinėjos plėtrai, bet ir, kaip šiandien čia girdėjome, kelia pavojų visos Europos pramonei: konservų pramonei. Ši lengvata turėtų būti visiškai išimtinė ir Papua Naujosios Gvinėjos atveju neturėtų būti taikoma. Be to, nepamirškime svarbaus precedento, kuris šia priemone bus sudaromas būsimoms Europos Sąjungos deryboms.

Mano nuomone, šiuo atžvilgiu reikia daug aiškesnės ir griežtesnės rezoliucijos, kurioje būtų kategoriškai pareikšta, kad per kitą laikinojo partnerystės susitarimo peržiūrą kilmės taisyklių išimties galiojimas bus visam laikui sustabdytas. Todėl noriu Komisijos paprašyti atsižvelgti į skaudžias pasekmes, kurias ši lengvata, pirma, turės Europos konservų pramonei ir, antra, Papua Naujosios Gvinėjos aplinkos ir gamtinių išteklių tvarumui, ir į labai neigiamą precedentą, sudaromą būsimoms deryboms. Kad ir kiek kartų Komisija sakytų, jog tai nebus precedentas, bus daromas spaudimas. Todėl Komisijos prašau nuspręsti kuo greičiau sustabdyti kilmės taisyklių išimties galiojimą.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, iš tiesų atvykau dalyvauti kitoje diskusijoje, tačiau stebėjau šią diskusiją iš savo biuro ir, kaip ir kiti, kurie čia diskusijoje kalbėjo, susirūpinau dėl lankstumo kilmės taisyklių atžvilgiu idėjos.

Per pastarąsias septynias dienas per Jungtinės Karalystės televiziją buvo rodoma programa, visos ketvirtojo kanalo serijos apie žvejybos pramonę dalis, kurioje, bijau, Europos Sąjungos žuvininkystės politika susilaukė griežtos kritikos, todėl gavome daugybę susirūpinusių piliečių e. laiškų.

Šis konkretus klausimas neiškilo, tačiau tiesiog norėčiau atsistoti ir pritarti tiems kolegoms, kurie išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl pasiūlymo, kuris, manoma, bus teigiamas kaip vystymosi priemonė, tačiau iš esmės galėtų būti gana neigiamas ne tik žiūrint iš europinės perspektyvos, bet ir toms pačioms šalims, kurioms bandome padėti.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. – Pone pirmininke, ši diskusija buvo nepaprastai įdomi. Pasaulyje yra skurdo. Mums reikia jį įveikti. Vienas iš būdų būtų pervesti finansinius išteklius, tačiau daug geriau būtų žmonėms suteikti galimybę deramai pragyventi iš savo dirbamo darbo. Trijose Papua Naujosios Gvinėjos tunų perdirbimo gamyklose, kurioms leidžiama eksportuoti tunus į ES, dirba apytikriai 5 700 darbuotojų, kurių dauguma yra moterys. Papua Naujojoje Gvinėjoje, kuri yra viena labiausiai nuskurdusių šalių, darbo vietoms gresia pavojus.

Siūlydama laikinąsias išimtis Komisija tinkamai atsižvelgia į su jomis susijusias rizikas ir ieško galimybių sukurti apsaugos priemones. Komisija mano, jog labai mažai tikėtina, kad, atsižvelgiant į mažą Papua Naujosios Gvinėjos ir ES prekybos mastą ir mažą, pastaraisiais metais apytikriai 3 proc., Papua Naujosios Gvinėjos rinkos dalį ES tunų rinkoje, Papua Naujosios Gvinėjos eksportas bent kiek sutrikdys ES žvejybos ir konservų pramonę. Laikinai taikyti išimtį pradėta 2008 m., todėl turime tam tikrą patirtį, susijusią su skaičiais. Ji niekaip nesutrikdys Europos žvejybos arba konservų pramonės sektorių. Prekybos srautų pokyčiai bus toliau analizuojami specialių žuvininkystės produktų kilmės taisyklių įgyvendinimo poveikio tyrime, kuris bus parengtas 2011 m.

Be to, Komisija stebės prekyba su Papua Naująja Gvinėja ir nedvejodama imsis atitinkamų priemonių, jeigu taps akivaizdus didelis ES rinkos sutrikimas. Laikinojo susitarimo 2 skyriuje dėl prekybos apsaugos priemonių aiškiai leidžiama taikyti tokias priemones. Šiame etape nėra jokio Papua Naujosios Gvinėjos žuvininkystės produktų eksporto neigiamo poveikio kitų AKR arba BLS+ šalių konservų pramonei požymio. Šis aspektas taip pat bus išnagrinėtas mano ką tik minėtame tyrime.

Norėčiau pridurti, kad, nepaisant jokių specialių kilmės taisyklių arba lengvatinių prekybos susitarimų, žuvis arba žuvies produktus į ES eksportuojančios šalys ir įmonės visada privalės laikytis reglamento dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos bei ES sveikatos ir maisto saugos reikalavimų. Manau, kad prieš pasiūlydama šią priemonę Komisija labai atidžiai apsvarstė šį klausimą.

Dabar pereinu prie platesnio klausimo: apskritai EPA. Prekyba toli gražu nėra paprasta. Kaip sakiau, vienintelis būdas panaikinti skurdą – sudaryti sąlygas besivystančiam pasauliui augti. Tiesa, kad iš pradžių regioninis bendradarbiavimas yra gana sudėtingas. Regioninė plėtra vyksta ne tik dėl prekybos susitarimų. Štai kodėl 45 mln. EUR skyrėme kaip pagalbą prekybai Okeanijos regione. Tai yra tris kartus daugiau, negu buvo numatyta pagal devintąjį EPF. Tik sudarydami geresnes sąlygas prekybos srautams galite tikėtis, kad regioninė prekyba vyks. Jeigu pažvelgtume į visas besivystančias šalis, pamatytume, kad iš esmės visa prekyba grindžiama monokultūra – viena konkrečia eksporto preke, kuriai būdingas didelis svyravimo rodiklis. Tai turi labai trikdantį poveikį atitinkamoms šalims.

Kai kalbame apie migrantų srautus, saugumą ir teisingumą pasaulyje, negalime tiesiog pasakyti, kad tai mums nerūpi. Mums tai turi rūpėti, todėl mūsų departamentas atliko platų tyrimą. Siūlome labai tinkamas priemones, kurios visiškai atitinka visus Europos Sąjungos tikslus.

Manau, kad yra tinkama priemonė ir kad yra numatyti būtini saugikliai tam atvejui, jeigu kas nors būtų netinkama. Manau, kad dėl to nusprendėme teisingai, todėl pritariu šiam susitarimui.

  David Martin, autorius. – Pone pirmininke, kalbėsiu trumpai. Manau, kad šiuo klausimu beveik, o iš tiesų visiškai, sutinku su Komisijos nariu.

Pirma, kartoju, svarbu, kad pasirašytume laikinąjį EPS, nes jei nepasirašysime, esamų prekybos lengvatų, taikomų Papua Naujajai Gvinėjai, PPO nutarimu neliks. Laikinasis EPS būtent toks ir yra: tai yra laikina priemonė, todėl sutinku su visais savo kolegomis, kurie sako, kad ilgainiui mūsų tikslas turėtų būti visas ir visapusiškas EPS su visomis Ramiojo vandenyno šalimis, kuriuo būtų skatinama Ramiojo vandenyno regiono regioninė integracija. Tačiau šiuo metu privalome žengti šį žingsnį siekdami užtikrinti tolesnį lengvatų galiojimą dviem didžiausioms Ramiojo vandenyno regiono šalims.

Žvejybos klausimu Komisija labai aiškiai pareiškė, kad šiuo atveju turime išimtį. Tai bus vienintelė laikinoji išimtis. Nėra kitų pasaulio dalių, kurioms ketintume suteikti tokią išimtį. Kodėl išimtį suteikiame Papua Naujajai Gvinėjai? Aš jums pasakysiu: todėl, kad Papua Naujoji Gvinėja tiesiogine prasme yra kitoje pasaulio pusėje, ir dėl to labai maža tikimybė, kad ES žvejybos laivynai plačiu mastu eksploatuotų šį rajoną, nors jie turi teisę tai daryti. Nėra nieko, kas trukdytų ES žvejybos laivynams žvejoti Papua Naujosios Gvinėjos vandenyse ir savo sugautas žuvis iškrauti ir konservuoti Papua Naujojoje Gvinėjoje, – tai, kaip buvo anksčiau sakyta, būtų labai gerai plėtrai, todėl iš tiesų turėtume tai skatinti.

Tačiau dabartinėje situacijoje Kinijos laivai, Tailando laivai ir kitų Azijos valstybių laivai žvejoja Papua Naujosios Gvinėjos vandenyse ir sugautas žuvis iškrauna savo šalyse, todėl Papua Naujajai Gvinėjai nesuteikia plėtros galimybių.

Joje yra plėtros galimybių darbo vietų suteikimo, ypač moterims, srityje. Dažnai skundžiamės, kad savo plėtros politikoje nepakankamai darome siekdami paskatinti į apačią nukreiptą veiklą. Šiuo atveju iš tiesų darome kai ką teigiama dėl į apačią nukreiptos veiklos. Kaip sakė Komisijos narys, siekiant įgyti teisę, žuvys vis dar turi atitikti visus standartus pagal reglamentą dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos. Jos turi atitikti visas mūsų sanitarijos ir fitosanitarijos sąlygas. Tai neabejotinai svarbu. Šiuo metu Papua Naujojoje Gvinėjoje yra trys gamyklos, atitinkančios šiuos standartus ir teikiančios tinkamas darbo vietas. Jeigu susidursime su netikėtų gamyklų skaičiaus didėjimu ir netikėtu importo iš Papua Naujosios Gvinėjos augimu, neabejotinai turėsime persvarstyti padėtį ir, galimas daiktas, imtis veiksmų.

Tačiau šiuo metu statistika kalba pati už save. Šis susitarimas veikė nuo 2008 m. Šiuo laikotarpiu nebuvo jokio augimo. Todėl nėra jokios grėsmės Europos tunų pramonei. Būdamas pranešėju susitikau su Ispanijos tunų pramonės lyderiais, kurie patys man pasakė, kad šiuo metu grėsmės nėra. Jie nerimauja tik dėl ateities. Jie pripažįsta, kad šiuo metu ES pramonei jokios rimtos grėsmės nėra. Taigi, neperdėkime padėties rimtumo. Neverskime skurdžios besivystančios šalies susimokėti už mūsų rūpinimąsi savo interesais.

  Pirmininkas. – Gavau vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos, pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks trečiadienį, 2011 m. sausio 19 d.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Helmut Scholz (GUE/NGL), raštu. – (DE) Europos bendrijos ir Fidžio bei Papua Naujosios Gvinėjos laikinasis partnerystės susitarimas teigiamai veikia komplikuotą ir sudėtingą Ramiojo vandenyno regiono integracijos procesą. Deja, jame nenumatoma beveik jokios plėtros pagalbos nė vienai iš šių dviejų valstybių. Norėčiau jums priminti, kad Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija vieningai pasmerkė 2006 m. Fidžyje įvykusį karinį perversmą. Sudarius šį prekybos susitarimą diktatūra, kuri veikia iki šiol, bus pripažinta tam tikra sutarties šalimi. Šiuo susitarimu bus pakenkta mūsų Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų regiono šalių partnerių pastangoms atkurti demokratiją Fidžyje. Kai mūsų Tarptautinės prekybos komiteto posėdyje kritikavau Fidžio kariškių vykdomą demokratijos slopinimą, komiteto atstovų atsakymas buvo toks: „Juk mes kontroliuojame padėtį!“ Tai, ką laikau visišku cinizmu, dabar, atrodo, atitinka Komisijos reikalavimus, taikomus su ja susitariančiųjų šalių teisėtumui. Mano frakcija balsuos prieš šį susitarimą. Pritariu šio susitarimo galiojimo sustabdymui, kol Fidžyje bus atkurta demokratija.