Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2980(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0021/2011

Debatai :

PV 18/01/2011 - 5
CRE 18/01/2011 - 5

Balsavimas :

PV 19/01/2011 - 6.8
CRE 19/01/2011 - 6.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0014

Diskusijos
Trečiadienis, 2011 m. sausio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Dabar pereisime prie paaiškinimų dėl balsavimo.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Rekomendacija antrajam svarstymui: Françoise Grossetête (A7-0307/2010)

 
  
MPphoto
 

  Jens Rohde (ALDE).(DA) Ponia pirmininke, šiandien pasiekėme istorinį kompromisą dėl šios pacientų teisių direktyvos. Manau, kad tai nepaprastai svarbus istorinis susitarimas, kurį pasirašėme nuo tada, kai esu Parlamente. Tai istorinis kompromisas, kurį sutvirtino dvi gerokai per ilgai viena nuo kitos atitolusios šalys, tai yra Parlamentas ir Taryba. Sunkiai dirbę, dabar padarėme pažangą ir pasiekėme kompromisą, duosiantį naudos pacientams, kuriems nereikės laukti nepagrįstai ilgą laiką, ir kartu atradome pusiausvyrą, užtikrinsiančią, kad valstybės narės sugebės stebėti tai, kas vyksta tiek medicinos, tiek finansiniu požiūriu.

Rezultatas, kurį čia šiandien pasiekėme, yra nepaprastai geras ir duosiantis naudos pacientams ir valstybėms narėms. Manau, kad pirmiausia ta proga reikia pasveikinti derybininkus, o paskui, žinoma, ir svarbiausia, pasveikinti Europos gyventojus, sulaukus šio rezultato, už kurį čia šiandien nubalsuota.

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, iki šiol buvo per daug abejonių ir netikrumo dėl galimybių gauti gydymą ir sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse. Direktyva, kuriai šiandien pritarėme, pagaliau leis visiems pacientams turėti nemažai teisių ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis visoje Europoje.

Ja siekiama anaiptol ne savaime skatinti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, o užtikrinti jų prieinamumą, saugumą ir kokybę, kai tai naudinga ar būtina. Mums reikia daugiau informacijos ir aiškumo, kai kalbama apie teisės normas, taikomas sveikatos priežiūrai, teikiamai kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje asmuo yra apdraustas.

Dabartinė padėtis yra nepatenkinama. Šia direktyva pacientams bus pasiūlyta svarbi galimybė rinktis, paremta jų poreikiais, o ne lėšomis, taip pat paremta informacija, o ne priverstiniu paslaugos teikimu.

 
  
MPphoto
 

  Andres Perello Rodriguez (S&D).(ES) Ponia pirmininke, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos Ispanijos delegacija balsavo už, kaip ir likusioji mūsų frakcijos dalis, tačiau išvykdamas iš čia nesijausiu patenkintas, aiškiai nepareiškęs savo susirūpinimo dėl į šią direktyvą įtraukto organų transplantavimo klausimo. Jis buvo įtrauktas nepaisant Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto sprendimo, vien dėl užsispyrėliškos Tarybos nuostatos į šią direktyvą įtraukti transplantavimą.

Tikiuosi, kad šio klausimo įtraukimas nekenkia gerų teisės aktų, kuriuos priėmėme šiame Parlamente, veiksmingumui, kitaip tariant, direktyvai dėl transplantavimo arba veiksmų plano, kuris labai neseniai buvo priimtas beveik vieningai. Norėčiau pasakyti, kad būsime budrūs užtikrindami, kad transplantavimo įtraukimas nepakenktų puikiam darbui, nuveiktam tokių sėkmingų organizacijų, kaip Ispanijos nacionalinė transplantacijos organizacija, ir, žinoma, norui išgelbėti 20 000 gyvybių, kuriuos įtraukėme tiek į direktyvą dėl transplantavimo, tiek į veiksmų planą, kurį, kartoju, čia priėmėme.

Todėl norėčiau tai paaiškinti ir pasakyti, jog ir toliau užtikrinsime, kad šiuo atžvilgiu ši direktyva būtų tinkamai įgyvendinama.

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt (EFD).(DA) Ponia pirmininke, šiandien čia ir vėl susirinkome dėl to, ką bandė prastumti žmonės, kurių neišrinko, būtent – Europos Teisingumo Teismas, kuris įvairiais sprendimais darė spaudimą sąžiningai išrinktoms institucijoms, kad taip pat prisidėtų sudarant šią direktyvą, už kurią šiandien buvo balsuota.

Norėčiau pasakyti, kad aiškiai esama kažko iš esmės gero, kas pasakytina apie europiečių galimybių gauti deramą sveikatos priežiūrą pagerinimą. Tačiau problemos, kurias sukurs ši direktyva, aiškiai nustelbia naudą, kurią ji turėtų teikti. Ką darysime, pavyzdžiui, jei kurios nors konkrečios šalies sveikatos priežiūros sistemai bus taikomas toks spaudimas, kad eilės taps nebesutvarkomos? Ką darysime, jei gydytojai pradės žmones masiškai siųsti į kurią nors šalį – žinoma, iš anksto įgaliojus tą daryti, bet vis dėlto? Tai galėtų būti Danija, iš kur atvykau, Vokietija, Nyderlandai ar kita Europos Sąjungos šalis, kuriose sveikatos priežiūra, kaip žinoma, yra aukštos kokybės. Tai reikš, kad tos šalies gyventojai atsidurs eilės gale, tačiau bet kokiu atveju jie neturi atsidurti nepalankioje padėtyje, nes būtent jie, mokėdami mokesčius, susimokėjo už deramą sveikatos priežiūros sistemą.

Todėl norėčiau aiškiai pareikšti, kad trūkumai ir galimos nesėkmės, kuriuos ši direktyva gali sukelti nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms, aiškiai nustelbia naudą, kurią minėjo mano kolegos Parlamento nariai.

 
  
MPphoto
 

  Jim Higgins (PPE). – Ponia pirmininke, M. Messerschmidt yra teisus. Teisingumo Teismas tai užvertė ant mūsų, tačiau džiaugiuosi tuo ir noriu pagirti F. Grossetête už tai, kad parengė puikų pranešimą, nes pagal šią direktyvą pacientai turės naudos, gaudami visapusišką ir skaidrią informaciją, kai kreipsis dėl sveikatos priežiūros paslaugų užsienyje. Visiškai aišku, ką norėta pasakyti.

Retomis ligomis sergantys pacientai galės gauti naudos iš įvairiose valstybėse narėse atliekamų tyrimų ir diagnozavimo būdų, kol toks gydymas neprieinamas jų valstybėse narėse. Direktyvoje numatyta siūlyti pacientams pasirinkimą, paremtą jų poreikiais, o ne lėšomis, taip pat paremtą informacija, o ne priverstiniu paslaugos teikimu, taigi manau, kad ji iš tiesų labai teigiama. Galiausiai ji leidžia bendradarbiauti valstybėms narėms.

Džiaugiuosi tuo, kad ja uždraudžiama viskas, kuo galėtų būti piktnaudžiaujama, t. y. visa medicinos turizmo sritis. Man rodos, tai dar vienas žingsnis teisinga kryptimi; tai dar vienas žingsnis stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą ir kuriant glaudesnę Europos Sąjungos šalių sanglaudą. Manau, kad Europos pacientams tai gera diena.

 
  
MPphoto
 

  Constance Le Grip (PPE).(FR) Ponia pirmininke, aš taip pat norėjau balsuoti už savo kolegės F. Grossetête pranešimą dėl direktyvos dėl galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse.

Iš tiesų džiaugiuosi pažanga, kurią šis tekstas reiškia, kai kalbama apie visos Europos pacientų judumą. Po daugelio metų neužtikrintumo, ypač teisinio neužtikrintumo, ir didelio Europos Parlamento nuveikto darbo šiame tekste siūloma supaprastinti, paaiškinti ir kodifikuoti sąlygas, iš kurių Europos gyventojai gali gauti naudos, naudodamiesi sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje Europos valstybėje nei jų gyvenamoji valstybė, kai tai susiję tiek su galimybe naudotis, tiek su apmokėjimu. Visų pirma galvoju apie visus pacientus, sergančius retomis ligomis, kurie pagaliau galės gauti tinkamą specialų gydymą, atitinkantį jų poreikius.

Norėčiau pabrėžti, kad ši direktyva yra konkreti Europos priemonė, priimta veikti Europos žmonių labui ir suteikianti europiečiams naujų teisių. Todėl ji be galo svarbi Europos Sąjungos gyventojų judumui.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Ponia pirmininke, balsavau už F. Grossetête pristatytą direktyvą, kad pagaliau po daugelio derybų metų galėtų būti įgyvendintas gydymo kitose valstybėse narėse principas. Vertinu dabartinės formos direktyvą kaip gerą kompromisą, daugiausia paremtą pacientų teisėmis, kuriuo kartu apsaugomi ir valstybių narių nacionalinių sveikatos apsaugos fondų interesai.

Tokių šalių kaip Lenkija gyventojams galimybė gauti gydymą užsienyje reiškia lygias galimybes pasinaudoti šiuolaikine sveikatos priežiūra. Pacientai dažnai neturi galimybių pasinaudoti greita ir tinkama sveikatos priežiūra dėl perpildytų ligoninių, ilgų eilių ir laukiančiųjų tam tikrų pagrindinių procedūrų sąrašų. Kai kuriais atvejais laikas yra labai svarbus veiksnys. Direktyva gyventojams bus suteikta galimybė patiems nuspręsti, ar daug mėnesių laukti procedūros, kurią numatyta atlikti jų gyvenamojoje šalyje, arba jie galės nuspręsti gauti gydymą kur nors kitur. Jiems bus lengviau nuspręsti, kaip gydytis, jei jie žinos, kad už procedūrą taip pat bus sumokėta – bent jau didesnė dalis, o kartais netgi padengta visiškai – jei ji bus atliekama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Gydymą užsienyje reglamentuojančių taisyklių supaprastinimas, žinoma, taip pat gali būti laikomas rinkos jėgų sutelkimu, siekiant bendrai pagerinti galimybes pasinaudoti medicinos paslaugomis. Todėl, mano nuomone, šie sprendimai padės didinti sveikatos apsaugos paslaugų konkurencingumą ir dėl to jie taip pat turės reikšmingą poveikį spartinant tokių paslaugų tobulinimą.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, palankiai vertinu šią sveikatos priežiūros direktyvą, bet esu atsargi, nes nelabasis slypi smulkmenose.

Labai svarbu, jog mūsų gyventojai suprastų, kad ši direktyva neįsigalios dar 30 mėnesių. Bet tuo metu gyventojai gali kirsti sienas, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, ir jiems gali būti kompensuota už gaunamą priežiūrą. Taigi nereikia abejoti, kad net šiandien yra gyventojų, kurie vyksta į kitą valstybę, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas. Tai labai svarbu.

Norintiems išsamios informacijos apie šią sudėtingą direktyvą skyriau šiek tiek savo laiko ir parašiau klausimų ir atsakymų puslapį, kuris pateikiamas mano interneto svetainėje. Raginu internete ar kitur informacijos ieškančius gyventojus peržiūrėti šį dokumentą ir, jei nepateikiau teisingų klausimų, paraginkite mane, nes turime skleisti žinią apie šį tikrai teigiamą postūmį dėl visiems prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Ponia pirmininke, Europos visuomenė tampa vis judresnė. Mes mokomės, dirbame, ilsimės ir važiuojame už savo šalies sienų. Europos Sąjungoje gyvenantys piliečiai, kad ir kur jie būtų Europoje, turėtų turėti teisę pasinaudoti nemokama būtinąja medicinos pagalba. Savaime suprantama, kad turėtume taikyti priemones, užkertančias kelią vadinamajam sveikatos turizmui, bet kartu supaprastinančias tvarką pacientams, kuriems tokios pagalbos reikia labiausiai, kad jie pasinaudotų naujomis galimybėmis. Pirmiausia turiu omenyje neįprastų ir retų ligų gydymą, atliekamą specialistų centruose, dažnai esančiuose už pacientų gyvenamosios šalies sienų. Tačiau negalime leisti kištis į valstybių narių sveikatos apsaugos politiką. Tai vidaus kompetencija, ir šiuo atžvilgiu valstybės narės gali priimti savarankiškus sprendimus. Šia direktyva žengiami tam tikri žingsniai šia kryptimi. Žinoma, aš balsavau už.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, mums jau seniai reikėjo nustatyti bendras Europos taisykles, kad apsaugotume savo gyventojus ir pacientus. Taip pat puiku, kad buvo parengta atskira direktyva šiuo klausimu ir kad ji nebuvo įtraukta į Paslaugų direktyvą, nes ją rengiant buvo suvokta, kiek dalykų buvo visiškai praleista ar liko nenustatyta priėmus Paslaugų direktyvą.

Ši pacientų teisė į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse privers Europos Sąjungos valstybes nares užtikrinti, kad nebūtų jokių laukiančiųjų sąrašų savose šalyse.

Būtina išankstinio leidimo sistema: be jos daugeliui valstybių narių galėtų kilti sunkumų kontroliuojant savo sveikatos priežiūros sistemos sąnaudas ir planuojant bei vertinant ateities perspektyvas. Taip pat dėl to galėtų susidaryti padėtis, kad lemiamas veiksnys bus turtas, o ne būtinybė.

Vis dėlto tai iš tiesų nepaveiks labai daug europiečių. Dauguma nori gauti sveikatos priežiūros paslaugas arti namų ir jų vartojama kalba. Vis dėlto tokia sistema yra tikrai reikalinga, ir, jei bus laukiančiųjų sąrašai, bus galima gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje šalyje.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). – Ponia pirmininke, man taip pat labai malonu dėl šiandien mūsų pasiekto susitarimo, kuris, mano nuomone, užtikrins, kad pacientai turėtų galimybes proporcingai ir teisingai pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis kitose valstybėse narėse.

Kaip jau sakė keli kalbėtojai, dabartinis pasiūlymas čia pateikiamas, žinoma, dėl to, kad gyventoja iš mano pačios gyvenomosios šalies, iš Anglijos pietų, metė sistemai iššūkį, ir dėl to, kad Teisingumo Teismas apgynė jos teises.

Galvoju, jog šiandien bandome užtikrinti ir kartu su Taryba užtikrinome, kad būtų apgintos gyventojų teisės, susiejame gyventojų poreikius ir teises su teisės aktais, ir, žinoma, tai yra šio Parlamento pareiga.

Dar yra keli reikalai, kuriuos reikia išspręsti. Manau, kad labai svarbus yra abipusis receptų pripažinimas valstybėse narėse, kad tai susiję ne vien su sveikatos priežiūra, bet taip pat ir su reabilitacija, tačiau dar turime laiko, per kurį bus galima baigti tvarkyti šį reikalą.

Manau, kad paskutinis komentaras, kurį norėčiau pasakyti, yra tas, kad dabartinės finansų krizės sąlygomis daug gyventojų klausia: ar Europa veikia? Ar ji teikia naudą savo gyventojams? Tai atviras klausimas, bet galvoju, kad šiandien galime bent šiek tiek užtikrintai pasakyti, kad Europa veikia.

 
  
MPphoto
 

  Gerard Batten (EFD). – Ponia pirmininke, balsavau prieš šią priemonę dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse, nes ji bus tik dar viena didžiulė našta Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojams ir Nacionalinei sveikatos apsaugos tarnybai (NHS).

NHS jau naudojama kaip tarptautinė sveikatos apsaugos tarnyba, ja dažnai piktnaudžiauja ne Jungtinės Karalystės gyventojai, ir tai kasmet kainuoja šimtus milijonų, jei ne milijardus svarų. Finansinė našta daugiausia tenka mano rinkėjams Londone. Pagal šią priemonę NHS būtų dar labiau įsipareigojusi teikti gydymą Europos Sąjungos gyventojams, niekada nesumokėjusiems nė penso mokesčių Jungtinėje Karalystėje. Numatoma priemonė retrospektyviai gauti mokėjimą iš paciento valstybės narės pasirodys esanti neįvykdoma.

Teisinga, kad užsienio šalies pilietis gautų Jungtinėje Karalystėje būtinąjį gydymą, kai to reikia, bet jokie užsienio šalių piliečiai neturėtų būti įleidžiami į Jungtinę Karalystę, jei jie iš pradžių neįsigijo atitinkamo kelionės ir sveikatos draudimo. Tokia politika yra nešališka ir teisinga, ir yra, žinoma, neįvykdoma, kol Jungtinė Karalystė lieka Europos Sąjungos narė. Tai dar viena priežastis, jei jos reikėtų, kodėl turėtume pasitraukti.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, manau, jog puiku, kad Parlamentas ir Taryba pagaliau pasiekė šį istorinį kompromisą. Galėčiau pasakyti, kad šis reglamentas dėl sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse galėtų padėti panaikinti eiles, susidariusias daugelyje valstybių narių. Tai taip pat suteiktų galimybę keistis gerąja patirtimi. Taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų nustatyti pacientų interesai ar teisės. Be to, lygiai taip pat svarbu atsiminti, kad, įsitraukus į tarpvalstybinį bendradarbiavimą, esminis dalykas yra pacientų sauga, ir taip pat kartu reikia užtikrinti, kad visur būtų laikomasi tinkamų sveikatos priežiūros ir gydymo standartų.

Todėl entuziastingai pritariau šiam F. Grossetête pranešimui, ir tikiuosi, kad jis sustiprins sveikatos apsaugą Europoje ir kad dėl to galėsime išgelbėti daug žmonių bei pagreitinti jų pasveikimą.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE).(DE) Ponia pirmininke, manau, jog svarbu, kad nenaudotume valstybių narių mokesčių sistemų veiklai prieš vidaus rinką. Tai ypač svarbu paslaugų kitose valstybėse narėse atveju, nes čia būtina taikyti vienodą požiūrį. Šiuo metu kaip neigiamą pavyzdį galima nurodyti Vengriją, kur retrospektyvių kainų ribos naudojamos kaip krizinio mokesčio forma. Tai nėra priimtina ir turės rimtą poveikį finansų, draudimo ir verslo sektoriams, taip pat ir energetikos pramonei. Tikiuosi, kad to paties ateityje neįvyks sveikatos priežiūros paslaugų srityje.

Norėčiau paprašyti L. Orbáno iš naujo įvertinti šias taisykles, nes jos visiškai prieštarauja vidaus rinkos koncepcijai.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Ponia pirmininke, linkiu laimingų Naujųjų metų. Nuostabu matyti jus pirmininkaujant.

Vienas iš dalykų, dėl kurių bendrai sutariame šiame Parlamente – nors žinau, kad yra įsidėmėtinų išimčių – yra mūsų tikėjimas bendrosios rinkos veikimu.

Kai mano rinkėjai rašo man ir sako: „Štai, aš negaunu gerų paslaugų savo apylinkėje, todėl norėčiau važiuoti į užsienį, į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kad gaučiau geresnes sveikatos priežiūros paslaugas“, jie abejoja dėl savo teisinės padėties. Todėl aš ir daugelis kitų šiandien per šį balsavimą pritarsime pacientų teisėms į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse. Tikiuosi, kad tuose regionuose, kuriuose pacientams teikiamos prastos paslaugos, pacientai balsuos savo kojomis, remdamiesi savo teisėmis pagal šią direktyvą, taigi vyks į kitą valstybę narę, taip priversdami sveikatos priežiūros sistemas gerinti teikiamas paslaugas, kad patenkintų savų pacientų poreikius.

Tačiau būtinai turime supaprastinti procedūrą, pagal kurią valstybės narės gali reikalauti grąžinti išlaidas iš bet kurio gyventojo, keliavusio po užsienį ar pasinaudojusio paslaugomis kitur. Išsprendus tas problemas, tai turėtų būti tokia direktyva, kuria visi galėtume didžiuotis.

 
  
  

Rekomendacija: Yannick Jadot (A7-0371/2010), (A7-0370/2010)

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins (GUE/NGL).(GA) Ponia pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Kamerūno susitarimo ir Europos Sąjungos ir Kongo Respublikos susitarimo dėl miškų teisės aktų ir dėl prekybos mediena iš tų šalių. Labai svarbu išsaugoti atogrąžų miškus, kad būtų palaikomas mūsų ekosistemų balansas. Taip pat labai svarbu apsaugoti vietines miškuose gyvenančias tautas, patiriančias didelį spaudimą dėl to, kad stambios tarptautinės bendrovės išnaudoja aplinką, o didinant tų bendrovių pelną kertami miškai, nuo kurių priklauso šių tautų pragyvenimas.

Dėl šios priežasties pateikiau pakeitimą, kuriame išdėstyta, kad miškai ir miško pramonė turėtų būti viešoji nuosavybė ir jos tvarkymą demokratiniu būdu turėtų nustatyti tos pramonės šakos darbuotojai ir miškuose gyvenantys vietiniai gyventojai.

 
  
  

Rekomendacija: David Martin (A7-0365/2010)

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt (EFD).(DA) Ponia pirmininke, laisvoji prekyba iš tikrųjų yra vienintelis būdas, leidžiantis pasiekti klestėjimą. Matėme tai Europos Sąjungos valstybių narių vidaus rinkoje, ir neabejotina, kad tai galioja ir besivystančioms šalims. Tai vienintelė tikra vystymosi iniciatyva, kurią iš tiesų galime ir turėtume pateikti pasauliui.

Jei pasižvalgysime po visą pasaulį, kaip kiti dideli regionai yra valdomi, kaip jie sudaro susitarimus ir strategiškai žvelgia į savo partnerius, tikrai galėsime pamatyti, kad jie visi vis greičiau juda į priekį. Turime didelį laisvosios prekybos regioną Šiaurės ir Pietų Amerikoje, ASEAN šalyse, Azijoje ir MERCOSUR ir t. t. Vienintelis regionas, kuris šiuo atžvilgiu atsilieka ir yra beveik paralyžiuotas globalizacijos iššūkių, yra Europos Sąjunga.

Nors palaikau pranešimą, dėl kurio šiandien buvo balsuota, norėčiau pasakyti, kad laisvosios prekybos iniciatyva su Fidžiu ir Papua Naująja Gvinėja vargu ar yra įspūdingiausias rezultatas, kurio galėjome tikėtis po šitiek derybų metų. O kaip dėl Kinijos? Kaip dėl Jungtinių Valstijų? Ar Indijos? Dėl visų tų, kurie šiuo metu perima visas mūsų darbo vietas? Ar Europos Sąjunga ir šiuo atžvilgiu nuvilia Europos darbuotojus?

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Truizmas yra tai, kad labiausiai klestinčios visuomenės yra laisviausios, o laisviausios visuomenės yra labiausiai klestinčios, ir dėl to turėtume pripažinti laisvosios prekybos vaidmenį. Deja, dėl tarptautinių daugiašalių diskusijų apie laisvąją prekybą yra pasakytina, kad PPO Dohos raundas yra sustabdytas ir todėl Europos Sąjunga dabar seka JAV ir kitų šalių pavyzdžiu ir pasirašo vis daugiau dvišalių susitarimų.

Galime suteikti laisvosios prekybos teikiamą naudą daugeliui skurdesnių šalių gyventojų, kartu pripažindami kai kurias iš pereinamųjų problemų, su kuriomis jie turės susidurti, prisitaikydami prie padidėjusios konkurencijos. Tačiau galų gale turėtume pakeisti orientavimąsi nuo gamintojų interesų prie vartotojų interesų. Daug vartotojų daugelyje skirtingų besivystančių šalių klausia manęs, kodėl jie neturi tokio pat pasirinkimo įsigyti prekių ir paslaugų, kaip tai galima padaryti Vakaruose. Na, vienas iš būdų, kuriuo galime padėti jiems, yra sukurti didesnio masto laisvąją prekybą, nes ši prekyba teikia mūsų vartotojams didesnį pasirinkimą. Tegu tai išlieka ilgam.

 
  
MPphoto
 

  Nirj Deva (ECR). – Ponia pirmininke, ilgą laiką Ramiojo vandenyno regionas buvo Europos Sąjungos užjūrio vystymosi iniciatyvų Pelenė. Man labai malonu dabar pripažinti, kad Fidžio ir Papua Naujosios Gvinėjos įgyvendinamos iniciatyvos sudarant ekonominės partnerystės susitarimus ne tik padės mums laisviau prekiauti su šiomis šalimis, bet taip pat leis joms prekiauti vienai su kita regiono mastu.

Vienas iš svarbiausių dalykų, ligi šiol pasiektų šiuo susitarimu, yra tas, kad kilmės taisyklės dėl žuvininkystės turėtų pagaliau leisti Ramiojo vandenyno regione gyvenantiems žmonėms iš tikrųjų pridėti vertę prie savo žuvininkystės produktų. Kai kurios iš šių Ramiojo vandenyno regiono šalių importuoja žuvis, nors jų jūros knibždėte knibžda žuvų! Dabar pasiekta, kad jos galėtų apdoroti iš tiesų savo pačių pagautas žuvis ir turėtų galimybes pridėti vertę ir eksportuoti šias žuvis į Europos Sąjungą. Tokia tad yra vystymosi perspektyva ir tokia yra skurdo mažinimo perspektyva.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B7-0029/2011)

 
  
MPphoto
 

  Barbara Matera (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiandien balsavau už žodinį klausimą dėl tarptautinio įvaikinimo Europos Sąjungoje.

Įrodyta, kad tarptautinis įvaikinimas yra procedūra, kuri, labiausiai tikėtina, suteiks galimybę rasti nuolatinę šeimą tiems vaikams, kuriems negalima rasti tinkamos šeimos jų kilmės šalyje. Svarbu, kad valstybių narių institucijos, kurioms tenka atsakomybė dėl tarptautinio įvaikinimo, bendradarbiautų siekdamos užtikrinti, kad įvaikinama būtų kuo labiau atsižvelgiant į vaiko interesus ir gerbiant jo ar jos pagrindines teises, taip pat kad būtų užkirstas kelias vaikų pardavimui ir prekybai vaikais.

Tarptautinė įvaikinimo procedūra taip pat turi būti supaprastinta, nes dažnai būna per daug biurokratizmo, atbaidančio šeimas nuo bandymo įvaikinti. Galiausiai tenka susirūpinti dėl Rumunijos, nes tai vienintelė šalis Europos Sąjungoje, priėmusi įstatymą, kuriuo draudžiamas tarptautinis įvaikinimas. Šioje šalyje šiuo metu yra apytiksliai 70 000 našlaičių, iš kurių 40 000 – našlaičių namuose, o 30 000 yra prižiūrimi globėjų.

Komisija turėtų suteikti daugiau informacijos apie Rumunijos atvejį, kad tie palikti vaikai galėtų būtų priimti į šeimas per tarptautinio įvaikinimo procedūrą.

 
  
MPphoto
 

  Andrea Češková (ECR). (CS) Ponia pirmininke, kadangi dėl vaikų priežiūros pareigų negalėjau dalyvauti tikrai įdomioje diskusijoje pirmadienį, norėčiau bent dabar išreikšti savo visišką palaikymą šio teisėkūros susirinkimo pozicijai, ir tai taip pat išreiškiau balsuodama. Labai tikiuosi, kad veiksmai priėmus šią rezoliuciją leis, viena vertus, sumažinti biurokratines tarptautinio įvaikinimo procedūras, ir, kita vertus, suteiks daugiau galimybių stebėti, kas su jais vyksta, bei padės kovoti su prekyba vaikais.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE). – Ponia pirmininke, daug šio Parlamento narių galbūt nežino apie labai bjaurų žodžių karą dėl įvaikinimo klausimo, ir tai itin nenaudinga ir nemalonu. Jei iš tikrųjų siekiame apginti vaikų teises per šią diskusiją – mes tikrai to siekėme šiame Europos Parlamente, ir šis siekis išreikštas taip pat ir rezoliucijoje, – tai padarysime gerą darbą visiems vaikams, nesvarbu kokioje valstybėje narėje jie gimė.

Svarbu nepasirinkti kokios nors valstybės narės, bet pripažinti, kad visose šalyse yra vaikų, kurie palikti ar, kaip žinome, jais nesirūpinama jų šeimoje, ir kuriems reikia kitų rūpybos formų. Taip, yra daug šeimų, pasirengusių suteikti vaikams meilės kupinus namus. Nors galbūt turime peržiūrėti biurokratines procedūras, nemažinkime kruopštaus nagrinėjimo.

Leiskite pabaigoje pasakyti, kad, tam tikru lygiu, tie, kas įvaikina ir sėkmingai augina vaikus, yra vertinami daug griežčiau negu tie, kas tiesiog gimdo.

 
  
MPphoto
 

  Licia Ronzulli (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, savo mintimis šiuo metu esu su tūkstančiais porų visame pasaulyje, kurios kiekvieną dieną susiduria su neišvengiamais sunkumais, susijusiais su vaikų įvaikinimu.

Įvaikinimas yra vertybė, tikras meilės parodymas, meilės, atveriančios duris į naują šeimą vaikui, kuris, deja, nebegali kliautis savo gimdytojų meile. Tie, kas viduje jaučia skausmą dėl to, kad juos paliko, turi teisę užaugti laimingoje aplinkoje su žmonėmis, galinčiais jiems pasiūlyti naują gyvenimą.

Todėl privalome padėti našlaičiams, kad šviesi ateitis jiems nebebūtų nepasiekiama svajonė. Šiandien priimdami šią bendrą rezoliuciją turėtume pasiųsti tvirtą ir skubią žinią. Turime skatinti Europos Sąjungos politiką, kuri padėtų išspręsti sudėtingą šeimų padėtį. Biurokratinė letargija ir teisėkūros vėlavimas negali ir neturi traiškyti vaiko svajonių ir vilčių turėti šeimą ir laimingą ateitį.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Palankiai vertinu šiandien balsavimui pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl tarptautinio įvaikinimo. Žinau keletą žmonių savo rinkimų apygardoje, kurie atliko arba šiuo metu atlieka šią procedūrą, ir tikrai džiugu galų gale matyti džiaugsmą tėvų ir vaikų veiduose. Tačiau norint pasiekti šį tašką pernelyg dažnai reikia nueiti ilgą kelią, ir daugeliu atvejų tai užtrunka daug metų. Tai gali būti, kaip nurodyta pasiūlyme, pernelyg biurokratiškas procesas, ir mes, kaip Parlamentas. esame teisūs ieškodami būdų, kaip ši biurokratija gali būti sumažinta pritaikius sklandesnį procesą.

Tačiau užvis svarbiausia yra vaikų poreikiai ir saugumas, be to, daugeliui tokių vaikų to labai reikia. Teisinga, kad būtų pritaikytos visos apsaugos priemonės, galinčios padėti apsaugoti vaikus, kad jie neatsidurtų padėtyje, kurioje jie gali būti pažeidžiami. Bet dažnai nutinka, kad potencialūs mylintys, rūpestingi tėvai susiduria su per daug kliūčių ir tiesiog nebetęsia proceso. Šiuo atveju pralaimi ir tėvai, ir vaikas.

 
  
MPphoto
 

  Cristiana Muscardini (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, jau daugelį metų susiduriame su tarptautinio įvaikinimo problema Europoje, todėl šiandienine rezoliucija pagaliau bandoma suteikti prošvaistę tokiai padėčiai, kuri tampa vis sudėtingesnė.

Užuot paskatinus tarptautinį įvaikinimą, tuomet, kai prisijungė naujos šalys, daugeliui porų tapo net sudėtingiau pasiūlyti naujus namus ir šeimą vaikams, patyrusiems daug kančių ir netekčių savo šalyse.

Viena vertus, didėjanti biurokratija trukdo įvaikinti vaikus, kita vertus, plečiasi prekyba organais ir vaikų prostitucija. Todėl pasisakome už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Manome, kad reikia supaprastinti tarptautinio įvaikinimo procedūras, ir turime užtikrinti, kad galų gale būtų sukurta Europos įvaikinimo sistema, leidžianti suteikti šviesią ateitį visiems to stokojantiems vaikams.

 
  
MPphoto
 

  Julie Girling (ECR). – Ponia pirmininke, kaip jūsų gerbėjų klubo šioje pusėje narė, norėčiau jums padėkoti už veiksmingą pirmininkavimą.

Tai yra didelė problema. Tarptautinis įvaikinimas, žinoma, yra nepaprastai svarbus. Svarbu, kad tai suprastume teisingai. Labai palankiai vertinu šią rezoliuciją, kurioje, kaip ir daugelyje mūsų šiame Europos Parlamente priimamų rezoliucijų, yra daug pagrįstų, protingų ir gerai išdėstytų teiginių. Iš tikrųjų noriu čia pasakyti – nes daug sužinojau teikdama pagalbą rinkėjui, ir šiuo metu padedu rinkėjui, – kad nepakanka visa tai išdėstyti rezoliucijoje.

Mes, Europos Parlamento nariai, tikrai nepasižymime veiksmais, galinčiais padėti supaprastinti tvarką ir užtikrinti, kad organizacijos imtų dirbti gyventojams. Ar galiu paprašyti, kad geri žodžiai šioje rezoliucijoje būtų paversti veiksmais; kad iš tikrųjų supaprastintume tvarką; kad atsikratytume biurokratijos ir kad pagerintume padėtį? Priešingu atveju tiesiog bandysime iš naujo išrasti ratą Europai, o procesas galų gale taps dar sudėtingesnis.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, aš taip pat noriu pasakyti, kad džiaugiuosi šia rezoliucija dėl tarptautinio įvaikinimo. Turėjau galimybę tiesiogiai stebėti kelis tokius atvejus. Žinau, kad dabar įvaikinimo procese yra daug biurokratijos, ir gerai, kad biurokratiją galima tokiu būdu palengvinti. Procesai dėl to galėtų būti pagreitinti ir tapti skaidresni.

Visiems svarbu, kad įvaikinimo procese nebūtų nieko neetiško arba jis nebūtų susijęs su prekyba žmonėmis ar vaikais. Labai svarbu užtikrinti, kad vaikas nebūtų priemonė tikslui pasiekti ir kad įvaikintas jis rastų mylinčius namus ir su juo būtų elgiamasi kaip su vieninteliu ir brangiu asmeniu. Svarbu suteikti vaikui galimybę turėti tėvą ir motiną, turėti tokią teisę, ir todėl, kai priimamas sprendimas dėl įvaikinimo, svarbu įvertinti bendrą padėtį šeimoje.

Tai labai opūs klausimai. Žinome, jog kai kurie tyrimai parodė, kad mūsų DNR yra užkoduotas mūsų kultūrinis genotipas, tačiau reikia užtikrinti, kad vaikas galėtų turėti naudos iš gerų, mylinčių namų ir kultūrinės aplinkos, kurioje jis ar ji gali užaugti ir tapti darnia asmenybe ir piliečiu.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B7-0021/2011)

 
  
MPphoto
 

  Morten Messerschmidt (EFD).(DA) Ponia pirmininke, Serbija yra turbūt daugiausia kartų per pastarąjį istorinį tūkstantmetį pulta Europos šalis, iš pradžių su ja kariavo turkai, paskui vokiečiai, o vėliau rusai. Dabar turime galimybę pakeisti tai, kas, žvelgiant tiek iš ilgalaikės istorinės perspektyvos, tiek ir žiūrint į naujausią istoriją, buvo blogi laikai žengti į šviesią ateitį.

Neabejotina, kad, žiūrint iš Belgrado, ir NATO dėl jos vykdytų žudynių sostinėje, ir Europos Sąjunga dėl jos barbariško palaikymo atplėšiant nuo šalies svarbiausią Serbijos dalį – Kosovą, nėra ypač patrauklūs sąjungininkai. Tačiau jie vis dėlto yra sąjungininkai. Jie yra draugai, ir kiekvienas tai gerai žino. Todėl svarbu užmegzti racionalius santykius, kad galėtume palikti praeitį ir žvelgti į ateitį. Todėl mano partija palaiko šio dialogo tęsinį.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Ponia pirmininke, Europos Bendrijų ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas suteikia pagrindą glaudiems ir ilgalaikiams ryšiams, pagrįstiems abipusiškumu ir bendrais interesais, ir prisideda prie politinės, ekonominės ir institucinės stabilizacijos Serbijoje ir visuose Balkanuose.

Jis taip pat suteikia Serbijai naują galimybę pasikeisti ir klestėti atlikus visa apimantį ekonomikos pertvarkymą ir modernizavimą. Tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad Serbija turi ir toliau stiprinti demokratiją ir teisinės valstybės principus, dėti daugiau pastangų pertvarkydama teisminę ir viešąją administraciją, taikydama teisingumo principus, bendrai stiprindama administracines ir teismines institucijas.

Manau, kad pagrindinė Serbijos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga yra rimtų žmogaus teisių pažeidimų atvejų ir su tuo susijusios problemos dėl glaudaus bendradarbiavimo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai išsprendimas.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, dėkoju jūsų darbuotojams ir visiems vertėjams už kantrybę per šią neįprastai ilgą sesiją.

Susidūrusi su pasirinkimu tarp demokratijos ir viršvalstybiškumo, Europos Sąjunga beveik visada renkasi viršvalstybiškumą ir tai ypač akivaizdu iš jos politikos dėl Vakarų Balkanų. Iš tikrųjų palaikome protektoratus Bosnijoje, Kosove ir tikriausiai net Makedonijoje, siekdami vienintelio tikslo – neleisti atsirasti etnografinėms sienoms pagal tas ribas, kurias rinktųsi vietos gyventojai.

Labai sudėtinga turėti veikiančią demokratiją, jei žmonės nesijaučia turintys pakankamai tarpusavio bendrumo, kad priimtų tokios visuomenės pagrindu sudarytą vyriausybę. Jei norite žmonių tvarkomos vyriausybės, dirbančios žmonėms, turite turėti žmonių, su kuriais visi bent kiek tapatinasi ir jaučia jiems ištikimybę.

Kitaip tariant, demokratijai reikia „demos“, vieneto, kuriam jaučiame tapatumą, vartodami žodį „mes“. Nesakau, kad tai paprasta. Žmonės gali būti lojalūs keliams objektams, gyventojai gali gyventi pramaišiui, bet mūsų išankstinė nuostata kitomis vienodomis aplinkybėmis turėtų būti nukreipta į nacionalinį apsisprendimą. Pašalinus „demos“ iš demokratijos, liks tik „kratos“, sistemos valdžia, turinti priversti pagal įstatymą vykdyti tai, ko ji nedrįsta paprašyti dėl pilietinio patriotizmo.

 
  
MPphoto
 

  Nirj Deva (ECR). – Ponia pirmininke, tai iš tikrųjų labai geros žinios. Kai prisimename, kiek daug Serbija pasiekė įgyvendindama teisinės valstybės ir tarptautinės teisės principus, ir atsižvelgdami į tai, kas Serbija buvo prieš maždaug 20 metų, palyginti su tuo, kas ji yra šiandien, manau, kad tikrai turime pagirti Serbijos administraciją už veiksmus, kurių ji ėmėsi, kad paverstų Serbiją šalimi, įgyvendinančia teisinės valstybės principus. Net ir jos santykiuose su Kosovu teisinės valstybės principai dabar, atrodo, yra svarbiausi. Jos santykiuose su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu teisinės valstybės principai yra svarbiausi.

Teismų sistemos reformos yra pagrįstos tarptautiniais precedentais ir tarptautine gerąja patirtimi. Net jų kuriama nepriklausoma valstybės tarnyba yra aukštos kokybės, ir jie atitinkamai tikisi gerų jos veiklos rezultatų. Laikomasi Kopenhagos kriterijų. Taigi, vertinant visais šiais skirtingais aspektais, šalis, išgyvenusi labai sunkų karą, dabar iškilo kaip tauta, tinkama būti gera kitų Europos Sąjungos valstybių narių partnerė. Sveikinu juos už tai.

 
  
  

Rekomendacija: Jelko Kacin (A7-0362/2010)

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti dar vieną dalyką Serbijos tema. Europos Sąjungos ir Serbijos susitarimas, dėl kurio balsavome šiandien, yra svarbus žingsnis kelyje į šios šalies sąjungą su Europos struktūromis. Dvylika valstybių narių jau ratifikavo sutartį, kuria siekiama atverti Serbijai duris į narystę Europos Sąjungoje. Visiškai pritariu šiam susitarimui, ir norėčiau paprašyti likusias valstybes nares kuo greičiau jį ratifikuoti. Žinoma, norint, kad vyktų Serbijos integracija į Europos struktūras, reikia visiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai dėl atsakomybės už karo nusikaltimus, taip pat tęsti dialogą dėl Kosovo bei imtis visų būtinų priemonių, siekiant užkirsti kelią romų diskriminacijai. Vis dėlto visos priemonės, kuriomis siekiama išplėsti demokratiją ir sustiprinti žmogaus teisių apsaugą Serbijoje ar, kitaip tariant, priemonės, vedančios į politinę, ekonominę ir socialinę stabilizaciją šalyje, man yra labai priimtinos ir aš jas palaikau.

 
  
  

Pranešimas: Marisa Matias (A7-0366/2010)

 
  
MPphoto
 

  Clemente Mastella (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šį pranešimą, nes tikiu, kad Komisijos komunikatas dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų yra esminis žingsnis siekiant susieti įvairią dabartinę sveikatos politiką Europoje, sprendžiant šių ligų keliamas problemas. Kalbu iš savo patirties, nes mano tėvas sirgo Alzheimerio liga, kaip ir mano senelė, ir tikiuosi, kad nutrauksiu šią genetinę liniją.

Todėl ketiname atnaujinti savo įsipareigojimą kovoti su fragmentiškais veiksmais, nevienodais Europoje parengiamais atsakais ir vyraujančiomis nevienodomis sąlygomis dėl galimybės gauti šios ligos gydymą. Ketiname skatinti ankstyvą diagnozavimą ir gyvenimo kokybę, gerinti epidemiologines žinias apie ligą ir koordinuoti atliekamus tyrimus, kartu palaikant valstybių narių solidarumą dalijantis gerąja patirtimi.

Šiame pranešime raginame geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus ir taikyti veiksmingesnį ir solidarumu pagrįstą atsaką, kuriuo siekiama vykdyti prevenciją ir gydyti demencija ir ypač Alzheimerio liga sergančius žmones bei teikti pagalbą visiems šalia jų esantiems žmonėms – sveikatos priežiūros specialistams, paslaugų teikėjams ar giminaičiams.

Siekiant, kad bet kuri Europos strategija veiktų šioje srityje, svarbu, – aš jau baigiu – kad įvairios šalys teiktų pirmenybę tam, kad būtų sudaryti valstybių narių veiksmų planai.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Ponia pirmininke, balsavau už šį pranešimą, ir man malonu, kad jis buvo priimtas beveik vieningai. Turiu pasakyti, kad per visą diskusiją buvau Parlamente, bet neturėjau galimybės kalbėti. Todėl pasinaudoju šiuo momentu, kad pasakyčiau kelis dalykus.

Svarbiausia yra tai, kad reikia skubiai imtis mokslinių tyrimų, kurie leistų nustatyti šios ligos priežastį. Kokią įtaką ligos atsiradimui turi mūsų valgomas maistas? Kokią įtaką ligos atsiradimui turi mūsų patiriama įtampa? Kokią įtaką ligos atsiradimui turi mūsų genai? Kodėl šia liga suserga dukart daugiau moterų nei vyrų?

Tai labai svarbūs klausimai. Į tuos klausimus negalima atsakyti be mokslinių tyrimų, todėl raginu Komisiją pasirinkti vieną žinomą medicinos centrą, kad jame būtų atlikti šie moksliniai tyrimai ir būtų atsakyta į iškeltus klausimus.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Ponia pirmininke, Alzheimerio liga yra negalavimas, nuo kurio žmonija dar nerado vaisto. Medicinos paslaugų duomenys rodo, kaip keliančia nerimą sparta didėja diagnozuotų atvejų skaičius, taigi Europos senėjimo tendencija netolimoje ateityje turės drastiškų padarinių. Demencijos problema paveikia ne tik sergančius šia liga, bet ir jų artimuosius bei draugus, kurie dažnai būna priversti skirti savo laiką rūpinimuisi jiems brangiais asmenimis. Mums skubiai reikia tokių pranešimų, kuriuose būtų išryškinta problema ir pateikti pasiūlymai dėl iniciatyvų, kuriomis būtų galima pagerinti mūsų sveikatos ir gyvenimo kokybę. Savaime suprantama, kad Europos Sąjungos valstybių narių pastangų suvienijimas, prevencijos programų kūrimas ir socialinės paramos teikimas visoms šeimoms yra visais atžvilgiais mūsų palaikymo sulaukę projektai. Turime padaryti viską, ką galime, kad padėtume ligoniams ir sumažintume skaičių tų, kurie taps ligos aukomis ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Jim Higgins (PPE). – Ponia pirmininke, šiame pranešime man patinka tai, kad jis parengtas atsižvelgiant į daugelį aspektų, siekiant įveikti tokio masto iššūkį, ir visa tai Alzheimerio ligos sritis. Jūs kalbate apie prevenciją, diagnozavimą, gydymą ir slaugą. Tikrovė yra tokia, kad didžiausią baimę keliančios ligos yra vėžys ir Alzheimerio liga. Mes labai daug nuveikėme, prisidėdami prie, visų pirma, vėžio priežasčių diagnozavimo, antra, vėžio prevencijos, ir trečia, organizuodami slaugą. Mes nuėjome labai ilgą kelią.

Nors Alzheimerio liga atrasta 1906 m., ypatingas visos demencijos srities reiškinys buvo tas, kad vis dar nežinome jos priežasties ir vis dar nėra jokio gydymo. Tačiau šis pranešimas yra labai palankiai vertintinas. Kartu esama didelių iššūkių: ką ketiname nuveikti, kad būtų nustatytos priežastys ir galėtume imtis prevencijos, ir, antra, kad galėtume taikyti kokį nors galutinį gydymą?

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B7-0023/2011)

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Ponia pirmininke, tie, kurie aplankė Haitį ar matė baisiai nusiaubtą šalį, apie kurią čia buvo kiek anksčiau kalbėta, ir susipažino su tuo, kas įvyko, sutiks, jog buvo visiškai teisinga, kad NVO ir pagalbos bendruomenė susirinko ir sprendė problemą vietoje, teikdamos pastogę, maistą, antklodes ir kitus panašius dalykus.

Bet dabar pažvelkime į padėtį po metų. Mes susipažįstame su kai kuriomis problemomis, kurios pabrėžtos šioje rezoliucijoje – t. y., kad Haičio gyventojai turi tik kastuvus, kirtiklius ir karučius valyti griuvėsiams, o ne sudėtingą įrangą, kurios jiems reikia. Rezoliucijoje taip pat apgailestaujama dėl rimtos apgyvendinimo krizės Haityje ir kalbama apie tai, kad reikalingas žemės kadastras ir nuosavybė, tačiau kartu raginama, kad Komisija, vadovaudamasi sutarimo dvasia, užtikrintų, jog reikšmingos pastangos aiškinantis problemą dedamos kartu su vyriausybe.

Vienas dalykas, kurio, regis, čia trūksta, yra privačiojo sektoriaus vaidmuo. Jei per ilgesnį laiką ketiname spręsti kai kurias problemas, su kuriomis susiduriame, visiškai teisinga, kad per trumpą laiką dirbame kartu su NVO ir pagalbos organizacijomis, tačiau per ilgą laiką visa tai turi tapti privačios pramonės vaidmeniu.

 
  
MPphoto
 

  Nirj Deva (ECR). – Ponia pirmininke, praėjus metams po žemės drebėjimo Haityje, buvo pašalinta 5 proc. griuvėsių, milijonas žmonių yra benamiai, 230 000 žuvusių, 300 000 sužalotų ir 15 proc. iš visų galimų apgyvendinti apgyvendinta tinkamose gyventi srityse.

Kodėl? Kodėl buvo išvalyta tik 5 proc. griuvėsių? Per žemės drebėjimą krinta dideli mūro gabalai. Kas gali juos pakelti? NVO su kastuvais? Europos Komisijos nariai su kibirais? Ne! Šias nuolaužas gali pakelti tik sunkioji kėlimo įranga, o tokią turi tik viena žmonių grupė, būtent – kariuomenė: karinės oro pajėgos, kariniai jūrų laivynai ir armijos. Tačiau kas įvyko? Kai karinės oro pajėgos, kariniai jūrų laivynai ir armijos atvyko padėti, kairysis šio Parlamento sparnas ir kairysis sparnas visame pasaulyje šaukė jiems, kad pasitrauktų iš Haičio. Taigi jie tą padarė! Ir dabar viskas liko kaip buvę visiems metams.

Politiniu požiūriu stulbina tai, kad nesiimta atsakomybės už šią padėtį, tačiau manau, kad šios katastrofos „nuosavybė“ tikrai priklauso šio Parlamento ir tarptautinės bendruomenės kairiesiems.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti keletą žodžių apie padėtį Haityje. Dabar iš naujo įvertinus padėtį, labai svarbu suprasti, kad koordinavimo lygis buvo nepatenkinamas. Mums reikia geresnio koordinavimo, nes, kaip rodo realybė, pažanga vyko lėtai.

Gana teisinga, kaip anksčiau minėjo N. Deva, kad padėtis taip pat buvo iš dalies politizuota. Neatitiks niekieno interesų, jei padėtis bus politizuota. Haičiui daug skubiau reikia pagalbos ir kasdienio vartojimo prekių nei reikėjo pernai. Pagalba turi pasiekti atitinkamą paskirties šalį.

Žvelgiant į veiklą visuomeniniu lygmeniu, įvairios pagalbos organizacijos veikė puikiai. Jei žvelgtume į Europos įnašą Haityje, daug krikščioniškų pagalbos organizacijų nuveikė ypač nuostabų darbą visuomeniniu lygmeniu – tai yra padėjo žmonėms išgyventi. Be to, turėtume pripažinti šias pastangas ir palaikyti jas tokias, kokios jos teikiamos, tačiau krizei Haityje įveikti taip pat reikia didesnio masto ir geriau koordinuotų veiksmų Europos ir, aišku, JT lygmeniu.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B7-0031/2011)

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen (ECR).(NL) Ponia pirmininke, Lietuva yra suvereni valstybė narė. Šios šalies parlamentas svarstė naujus pasiūlymus dėl seksualumo apraiškų žiniasklaidoje ir viešumoje. Lietuvos demokratija sunkiai dirba. Šalies prezidentė jau du kartus atmetė panašius siūlymus. Buvo pradėtos politinės diskusijos dėl naujų pasiūlymų, ir kol kas dar neįmanoma numatyti, koks bus galutinis rezultatas.

Beje, Europos Parlamento dauguma nusitvėrė šio klausimo. Iš tiesų, atrodytų, kad šio Parlamento dauguma turi apšviestųjų moralinį kompasą, teikiantį jiems aukštesnių žinių, kas moralės požiūriu leistina, o kas ne. Netgi nepaaiškėjus, ar naujasis teisės aktas bus priimtas, ar ne, ir koks jis bus, visa reginti mūsų Parlamento aukštųjų dvasininkų akis entuziastingai lavinama naudojantis Lietuva. Jokiu būdu negaliu palaikyti tokios arogancijos.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Ponia pirmininke, teisė priimti nacionalinės teisės aktus priklauso atitinkamos valstybės teisėkūros institucijai. Šios suverenios valstybės teisės negalima pažeisti kišantis iš išorės. Lietuva taip pat turi savo suverenią teisę.

Dėl Europos Sąjungos taip pat reikia konstatuoti, kad santuokos ir šeimos apibrėžtis priklauso atskirų valstybių narių šeimos teisei, taigi Europos Sąjunga neturėtų kištis į šią sritį. Todėl šeimos – instituto, auginančio vaikus ir ruošiančio juos gyvenimui, apsaugos negalima vertinti neigiamai ar kaip diskriminavimo.

Dėl nepilnamečių apsaugos nuo žalingo viešosios informacijos poveikio, Europos Parlamentas taip pat neseniai nusprendė, kad pastaraisiais metais naujųjų žiniasklaidos priemonių skleidžiami įvairūs reklamos būdai tapo socialiniu reiškiniu. Dėl šio reiškinio kartu skleidžiama sąmoningai klaidinanti ir trikdanti informacija ir keliamas piktnaudžiavimo pasitikėjimu pavojus, todėl valstybė turi rasti tam tinkamą atsaką.

Tyrimai rodo, kad nepilnamečiams reikia ypatingos apsaugos nuo tam tikros informacijos, kuri gali turėti rimtų tolesnių padarinių sveikam asmenybės vystymuisi. Sakau tai kaip gydytojas.

 
  
MPphoto
 

  Vytautas Landsbergis (PPE). – Ponia pirmininke, tai mano pastabos dėl rezoliucijos, kurioje smerkiama Lietuva, nes nieko neatsitiko. Priimtas tekstas stokoja svarbiausios nuomonės. Tai, ką norėjau pasiūlyti kaip konstatuojamosios dalies žodinį pakeitimą, deja, nesėkmingai, turėtų skambėti taip: „tuo tarpu Europos Parlamento kišimasis į nacionalinių parlamentų procedūras bet kokio teisėkūros pasiūlymo ankstyviausioje rengimo stadijoje prieštarauja pagrindiniam valstybių narių suvereniteto ir subsidiarumo principui, todėl kelia pavojų Europos Parlamentui, kad jis bus labiau nei bet kada siejamas su ankstesnėmis Sovietų Sąjungos praktikomis“, ir t. t., kaip priimta.

Pretekstas tokiai rezoliucijai tebuvo vienas pakeitimo projektas, pateiktas vieno nacionalinio parlamento nario. Pabrėžiu, vieno pakeitimo. Vis dėlto tik priimtame Parlamento tekste tai buvo atkakliai ir absurdiškai pateikiama daugiskaita, ir net šešis kartus buvo minėta, kad tariamai buvo daug nevykusių pakeitimų.

Rezoliucijos pavadinime taip pat esama absurdo. Jame teigiama, „dėl pažeidimo“. Nebuvo jokio pažeidimo, tik vieno parlamentaro pasiūlymas; nebuvo jokio parlamento sprendimo, kurį būtų galima vadinti įvykusiu pažeidimu. Tokie pareiškimai kaip šie atspindi nepaprastai žemą darbo kokybę projekto rengimo etapu, nekalbant jau apie atsakomybę rengusiųjų ir balsavimui pristačiusiųjų šį tekstą, kurį reikia parengti bent jau daug išmintingiau, jei apskritai ne tiesiog išmesti į šiukšliadėžę. Todėl balsavau prieš visa tai.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, dešimtmečiais Europos Sąjungos valstybės narės darė didelę ir palankiai vertintiną pažangą, įgyvendindamos lygybės prieš įstatymą, privatumo ir asmens laisvės principus, taigi tikiuosi, kad kurioje nors valstybėje narėje nebus žengiama atgal šiuo lygybės klausimu, remiantis lytine orientacija. Nemanau, kad taip bus. Šiose diskusijose buvo praleistas punktas, kaip mums ką tik minėjo V. Landsbergis, o anksčiau – P. van Dalen, kad tai tėra pasiūlymas. Tai nėra teisėkūros rezoliucija.

Prisimintina, jog su tuo susidūrėme per mūsų pačių diskusijas Didžiojoje Britanijoje. Mes turėjome savo argumentų dėl 28 skirsnio. Tuo metu elgiausi labai neįprastai savo partijai, pasisakydamas prieš. Buvau prieš ir iš pat pradžių, kai jis dar buvo vadinamas 27 skirsniu. Man atrodė visiškai nepriimtina naudotis teisės aktais kaip mechanizmu, rodančiu pritarimą ar nepritarimą. Tai padarę, mes įduodame nepaprastai galingą ginklą į valstybės, vėliau panaudojančios jį uždraudžiant pistoletus ir medžioklę ir t. t., rankas.

Tačiau nesu Lietuvos įstatymų leidėjas. Šiame Parlamente galime turėti labai tvirtą nuomonę apie Lenkijos teisės aktus dėl abortų arba Nyderlandų teisės aktus dėl eutanazijos. Tai mūsų rinkėjams opūs klausimai, kuriuos reikėtų tinkamai apibrėžti kiekvienos valstybės narės nacionaliniais mechanizmais. Turėtume nuolankiai pripažinti demokratijos ir parlamento viršenybės teisę 27 valstybėms narėms.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Rekomendacija dėl antrojo svarstymo: Françoise Grossetête (A7-0307/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, kuriuo siekiama įtvirtinti pacientų teises į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Tenka konstatuoti, kad šiuo metu esama per daug neaiškumų dėl galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensacijas ar atsakomybės už klinikinę priežiūrą po gydymo kitose valstybėse narėse klausimų. Šia direktyva visiems pacientams, o ne tik geriausiai informuotiems ar turtingiausiems, turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti daugeliu teisių, kurias šioje srityje jau pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Reikia pabrėžti, kad šiame dokumente jokiu būdu nekalbama apie sveikatos paslaugų kitose valstybėse narėse skatinimą, bet siekiama jas padaryti įmanomas, saugias ir kokybiškas, kai nusprendžiama, kad jos naudingos ar būtinos. Europos Sąjungos piliečiai turi gauti geresnę ir aiškesnę informaciją apie taisykles, skirtas keliavimui gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje, nei apdraustojo asmens valstybė narė. Pritariu, jog turi būti kovojama su „sveikatos priežiūros turizmu“, tačiau siekiant apsaugoti pacientų teises, turi būti sukurta išankstinio leidimo sistema, kuri būtų palanki pacientams ir kuri būtų protingas išankstinis įspėjimas sveikatos priežiūros vadovams apie išskirtines išlaidas, susijusias su keliavimu į kitų ES valstybių sveikatos priežiūros įstaigas.

 
  
MPphoto
 
 

  Antonello Antinoro (PPE), raštu. (IT) Ši rekomendacija Tarybai buvo labai svarbi siekiant užtikrinti pacientams kuo didesnį teisinį tikrumą, kad jie galėtų praktiškai naudotis savo teisėmis, kaip nurodė Europos Teisingumo Teismas.

Tačiau šis požiūris nepažeidžia valstybių narių teisės naudotis savo išimtine kompetencija valdant savo vidaus sveikatos sistemas arba pačioms pasirinkti savo nacionalinę sveikatos politiką, kaip nustatyta Sutartyje. Aptariami šie pagrindiniai aspektai: retosios ligos; kokybės ir saugos standartai; kompensavimas, išankstinio leidimo procedūros ir išankstinis apmokėjimas; kontaktinių centrų, kaip vieno langelio sistemos, vaidmuo; išimtinė valstybių narių kompetencija „sveikatos paslaugų krepšelių“ srityje ir etinio pasirinkimo galimybės sveikatos srityje; ir e. sveikata bei valstybių narių bendradarbiavimas.

Rekomendacijoje taip pat išaiškinamos ligonių teisės, kaip jas tiksliai apibrėžė Europos Teisingumo Teismas, ir aptariama bendra pažanga užtikrinant teisinį tikrumą tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje. Tikslas – padaryti saugias, aukštos kokybės ir kompensuojamas tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas lengviau prieinamas ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu. (GA) Balsavau už šį pranešimą, nes, tiesą sakant, dabar susiduriama su tam tikru neapibrėžtumu, kai kalbama apie tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srities klausimus, susijusius su sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų ir kompensavimo prieinamumu.

Kartu labai svarbu nedidinti spaudimo nacionalinėms sveikatos sistemoms arba neprisidėti prie nelygybės šiose sistemose, o pacientai turi turėti teisę ir laisvę ieškoti tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų ir turi būti informuojami apie tokias pat teises. Susidaręs teisinis neapibrėžtumas dėl teisės į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir išlaidų apmokėjimą turi būti pašalintas ir pacientams turi būti prieinama tiksli ir aiški informacija apie tai, kada ir kaip gali būti kompensuojamos medicininio gydymo kitose valstybėse narėse išlaidos.

Palankiai vertinu tai, kad pranešime užsimenama apie kontaktinių centrų įsteigimą visose valstybėse narėse siekiant informuoti pacientus apie prieinamas medicininio gydymo paslaugas, kaip kreiptis dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų ir kaip pateikti skundą arba prašymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį svarbų dokumentą. Europos Sąjungos piliečiai iš savo valstybių narių tikisi saugių, aukštos kokybės ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų .Valstybės narės yra pačios atsakingos už savo sveikatos priežiūros sistemas, todėl paslaugų prieinamumas ir kokybė yra gana skirtingos. Pacientai ne visada gali gauti tinkamą gydymą savo valstybėje narėje , o tai iš esmės prieštarauja ES sutartyje įtvirtintoms laisvėms . Taip pat nėra išspręstas receptų pripažinimo klausimas Sąjungoje, kas kelia didelių problemų keliaujantiems žmonėms. Nemanau, kad laisvas pacientų judėjimas ir teisė pasirinkti gydymą kitoje valstybėje narėje paskatins medicininį turizmą. Manau, kad tai gali būti teigiamas ženklas valstybėms narėms imtis atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų reformų ir užtikrinti, kad būtų teikiamos kuo kokybiškesnės ir įvairesnės sveikatos priežiūros paslaugos, kad pacientai , esant reikalui, galėtų gauti gydymą ir kitoje valstybėje narėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti pacientų judumą Europos Sąjungoje. Jos tikslas – paaiškinti tarpvalstybines bei geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas ir padaryti jas lengviau prieinamas, taip pat užtikrinti paciento teisę gauti iš draudimo valstybės narės kompensaciją, taip skatinant valstybių narių bendradarbiavimą. Be to, esama akivaizdžių privalumų pacientams, ypač tiems, kurie serga retosiomis ir sudėtingomis ligomis, nes jas bus galima diagnozuoti ir gydyti tinkamiausioje valstybėje narėje. Toks judumas taip pat leis pacientams, pasinaudojant kitose ES šalyse siūlomomis medicininėmis paslaugomis, teisėtai išvengti nacionalinių laukimo sąrašų. Ši direktyva sudarys galimybę visiems pacientams pasinaudoti tam tikru kiekiu teisių, kurias jau pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Tai neabejotinai reiškia pažangą Europos integracijos, solidarumo stiprinimo procese ir Europoje, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas jos piliečiams. Dėl šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą ir norėčiau padėkoti pranešėjai už jos atliktą darbą ir pateiktus pasiūlymus. Pritariu minčiai, kad pacientų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas jų poreikiais, o ne lėšomis, taip pat išsamia informacija, o ne prievarta. Pacientų judumo, o ne nacionalinių laukimo sąrašų klausimas turi būti skubiai sprendžiamas siekiant naudos Europos, ypač naujųjų valstybių narių, įskaitant Rumuniją, piliečiams. Taip pat balsavau už sumanymą sukurti supaprastintą pacientų išankstinio leidimo sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu.(FR) Vis daugiau europiečių ieško sveikatos priežiūros paslaugų ne savo, o kitoje valstybėje narėje, tačiau jie dažnai tai daro neturėdami paprasčiausios informacijos apie savo teises šioje srityje. Žmonės turi pereiti ugnį ir vandenį, kad gautų kompensaciją už gydymo paslaugas, kuriomis naudojosi užsienyje, ir jiems labai sudėtinga rasti reikalingą informaciją.

Per šią, pirmąją 2011 m., mėnesinę sesiją patvirtinome direktyvą, kurioje išaiškinamos Europos pacientų, ieškančių gydymo paslaugų užsienyje, teisės. Absoliučia dauguma patvirtintame dokumente numatytas pacientų, kuriems turi būti kompensuojamos kitoje valstybėje narėje gautos gydymo paslaugos, sąrašas. Tai yra gera žinia visiems pacientams, kurie įrašyti į ilgus laukimo sąrašus ir stengiasi gauti gydymo paslaugas savo pačių valstybėje narėje.

Skatinti judumą, kaip vieną iš būdų pagerinti Europos pacientų gydymą – tai mūsų tikslas! Taip pat bus glaudžiau bendradarbiaujama siekiant geriau gydyti pacientų, kuriems reikia itin specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, retąsias ligas.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, kadangi šios direktyvos pasiūlymu siekiama suteikti visiems pacientams teisę ir galimybę kuo greičiau gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Be to, jame aiškiau išdėstyta, kokias atvejais kitose ES šalyse galima naudotis šiomis paslaugomis, nes šiuo metu ne visada yra aiškios ir suprantamos naudojimosi šiomis paslaugomis ir jų išlaidų kompensavimo taisyklės. Norėčiau pabrėžti, kad ši direktyva turi būti skirta visiems pacientams, o ne tik turtingiausiems ar geriausiai informuotiems bei turėtų užtikrinti visų pacientų saugumą. Jau per pirmąjį svarstymą Europos Parlamentas pasisakė už šią direktyvą, bet, deja, Taryba neatsižvelgė į visus Parlamento pakeitimus. Pavyzdžiui, Taryba ignoravo labai svarbų klausimą dėl retųjų ligų gydymo, o net apie 25 milijonai europiečių serga retomis ligomis, todėl jiems turi būti suteikta galimybė gydytis kitose valstybėse narėse. Be to, pritariu Parlamento pozicijai, kad, norint išvengti mažesnes pajamas turinčių žmonių diskriminacijos, kilmės valstybė turi tiesiogiai sumokėti gydymą teikiančiai kitos valstybės narės ligoninei, nereikalaujant iš piliečio iš anksto apmokėti sąskaitą arba bent jau paciento patirtos išlaidos turėtų būti kompensuojamos nedelsiant. Dar labai svarbu, jog kiekviena valstybė narė sukurtų nacionalinius kontaktinius centrus, kuriuose pacientai galėtų sužinoti visą būtiną informaciją, t.y. apie galimas sveikatos priežiūros paslaugas, procedūras ir būtiną dokumentaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Balsavau už F. Grossetête pranešimą, nes juo pašalinamas neapibrėžtumas, daug metų buvęs išlaidų apmokėjimo klausimu ir susijusiu galimybės gauti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas klausimu. Iki šiol tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų privalumais pasinaudodavo geriau informuoti arba labiau motyvuoti pacientai, o dabar ši galimybė atsiveria visiems kitiems. Sutinku su sąlyginiu išlaidų apmokėjimu, pagrįstu išankstiniu sutikimu, pateisinamais ir aiškiai nustatytais atvejais, kai pacientui bent vieną naktį teikiamos stacionarios tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos, kurioms reikalinga itin specializuota ir brangi medicininė įranga, arba pacientui ar visiems gyventojams gresia konkretus pavojus. Manau, kad tokiais atvejais išankstinis sutikimas yra veiksminga priemonė, padedanti užkirsti kelią pernelyg dideliam „sveikatos turizmui“.

Padažnėjęs sveikatos turizmas nedaro garbės daugumai Europos sveikatos sistemų. Tačiau jeigu pacientas turi laukti nepagrįstai ilgą laiką savo gimtojoje šalyje, neturėtume nustebti, jeigu jis nori keliauti į vietą, kurioje gaus greičiau ir galbūt geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau šalyse, į kurias daugybė užsieniečių keliauja norėdami pasinaudoti medicininio gydymo paslaugomis ir operuotis, kyla pavojus, kad vidaus pacientai bus gydomi tik patenkinus užsienio pacientų poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Šioje direktyvoje nustatytos taisyklės padeda saugias ir aukštos kokybės tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas padaryti lengviau prieinamas ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą sveikatos priežiūros paslaugų srityje, taip pat užtikrinti visišką pagarbą nacionalinei valstybių narių kompetencijai. Tai apima pagrindines bendrąsias visuotinumo, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, lygiateisiškumo ir solidarumo vertybes. Pacientai gauna aiškią naudą, visų pirma tie, kurie kenčia nuo retųjų ir chroniškų ligų, nes jie galės pasinaudoti specializuotais centrais, kurie užsiima ligų, kuriomis jie serga, gydymu, ir kreiptis į juos. Ši direktyva – tai dar vienas pavyzdys, kad Europa tarnauja europiečiams, nes pagal direktyvą pacientams leidžiama pasirinkti instituciją, kuri teiks tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, nepaisant paciento kilmės šalies.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Valstybės narės atsako už jų piliečiams reikalingų saugių, aukštos kokybės ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Todėl ši direktyva neturi pažeisti valstybių narių laisvės apsispręsti dėl tinkamiausios sveikatos priežiūros formos. Gyvename laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kurioje Europos piliečiai naudojasi judėjimo laisve. Tai reiškia, kad labai svarbu sukurti aiškias tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo taisykles, visų pirma atsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu patirtų išlaidų klausimą. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika šioje direktyvoje nustatoma didesnė Europos gyventojų apsauga, nes jiems leidžiama naudotis reikalingomis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje ir gauti kompensaciją už šias paslaugas atsižvelgiant į jų nacionalinėse sistemose nustatytą dydį. Svarbu sukurti paprastesnę ir pacientams kliūčių gauti saugias ir geros kokybės medicininės priežiūros paslaugas nesudarančią išankstinio stacionarios sveikatos priežiūros leidimo sistemą. Ši direktyva yra pirmas labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti pacientų judumą ES ir pageidautina, kad remiantis teismų sprendimų praktika būtų galima nustatyti minimalias standartines taisykles.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu.(IT) Palankiai vertinu tai, kad buvo patvirtinta direktyva, kurios tikslas – nustatyti naujas taisykles, reglamentuojančias tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Kartu su naujuoju teisės aktu Europos Sąjunga žengia svarbų žingsnį. Taip ne tik bus palengvintas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, visų pirma pasienio regionuose, ir padidintos ES piliečių galimybės gydytis; taip bus paskatinta ir bendra pažanga sveikatos priežiūros srityje dėl mokslinių tyrimų iniciatyvų, atsirandančių valstybėms narėms bendradarbiaujant. Ypač palankiai vertinu tai, kad buvo patvirtintas teisės aktas, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimą gydant retąsias ligas. Tai padės tokiomis ligomis sergantiems žmonėms pasinaudoti glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje pasiekimais. Be to, reikalavimai, kad kompensacija būtų nustatoma pagal paciento gimtosios šalies sveikatos sistemoje kompensuojamą gydymą ir išlaidas, ir reikalavimas, kad stacionariam gydymui būtų taikomas išankstinis leidimas, yra tarsi saugikliai, padedantys užtikrinti nacionalinės sveikatos priežiūros stabilumą. Todėl direktyvoje sudarytos galimybės daryti didelę pažangą sveikatos priežiūros paslaugų gerinimo srityje sukuriant tinkamą pusiausvyrą tarp valstybių narių, kurios yra atsakingos už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, ir piliečių, kurie yra pagrindiniai tokių paslaugų naudotojai, poreikių.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Teisėkūros rezoliucijos projektas dėl Tarybos pozicijos pirmojo svarstymo metu siekiant patvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo yra svarbus dokumentas, o šios rezoliucijos patvirtinimas reikštų svarbią socialinę pažangą. ES piliečių galimybė gydytis bet kur Europos Sąjungoje privers valstybes, kurių sveikatos priežiūros sistemos yra nepatikimos, pakeisti savo prioritetus ir skirti tinkamą dėmesį šiai sričiai.

Be to, ši galimybė privers skirtingas sistemas tiesiogiai tarpusavyje konkuruoti, dėl to jos turės tobulėti ir tinkamas dėmesys turės būti skiriamas pacientų lūkesčiams ir poreikiams.

Kartu tai paskatins atsirasti tarpvalstybinius medicinos kompetencijos centrus, kurie taip pat veiks kaip inkubatoriai, kuriuose bus rengiami ir pagal specialybę mokomi studentai ir gydytojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Manau, jog direktyvoje, kurioje aptariamas apmokėjimo už užsienyje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas klausimas, numatytas reikalavimas parengti konkrečių kriterijų ir sąlygų sąrašą, kad nacionalinė valdžios institucija galėtų pagrįstai atsisakyti suteikti ligoniui gydymo paslaugas užsienyje, yra naudingas. Rengiant šias sąlygas reikia atsižvelgti į galimą pavojų pacientui arba visiems gyventojams tuo atveju, kai pateikiamas didelis kiekis tokių prašymų. Tikiuosi, jog Taryba taip pat pritars direktyvai, kad pacientų labui ji įsigaliotų kuo greičiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariu šiam pasiūlymui dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų. Sveikatos priežiūra niekada neturėtų būti laikoma komercinio pobūdžio rinkos paslauga. Šios iniciatyvos tikslas – užtikrinti, kad pacientai, kurie ieško sveikatos priežiūros paslaugų kitoje nei jų gimtoji šalis valstybėje narėje, nesusidurtų su jokiomis nereikalingomis kliūtimis. Iniciatyva siekiama įgyvendinti tai, ką daugybėje savo sprendimų nustatė Europos Teisingumo Teismas. Be to, joje siekiama aiškiai nustatyti pacientų teisę gauti kompensaciją, kurią suteikia jų gimtoji valstybė. Užtikrinant aukštos kokybės, saugias ir veiksmingas tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas svarbu išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp ES pacientų teisės ieškoti gydymo paslaugų užsienyje, nacionalinių sveikatos sistemų pajėgumo ir nacionalinių sveikatos priežiūros prioritetų. Šioje direktyvoje bus paaiškinta išlaidų kompensavimo už gydymo paslaugas, kurias pacientai gavo kitoje valstybėje narėje, tvarka ir užtikrintas tinkamas nacionalinių sveikatos sistemų veikimas bei finansinė pusiausvyra. Svarbu, kad valstybės narės gali nuspręsti nustatyti aiškiai apibrėžtą išankstinio leidimo sistemą stacionaraus gydymo arba specializuotos sveikatos priežiūros išlaidoms kompensuoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Tai rimtas signalas, mūsų siunčiamas savo piliečiams, siūlant sistemą, kurioje pacientų poreikiai taps prioritetu. Europos Parlamentas išlaikė vienodą ir tvirtą poziciją dėl šio tikro pacientų poreikių Europoje pripažinimo, kuris reiškia pirmąjį žingsnį įtvirtinant jų teisę gauti saugias ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas Europoje. Pagal naujas taisykles Europos piliečių gydymo kitoje valstybėje narėje išlaidas bus galima kompensuoti atsižvelgiant į tai, kiek tokios rūšies gydymas ir išlaidos paprastai būtų apmokami jų pačių šalyje. Valdžios institucijos turės įgaliojimus reikalauti, kad pacientai prašytų išankstinio leidimo stacionariam vienos nakties gydymui ar specializuotoms sveikatos priežiūros paslaugoms, ir bet koks atsisakymas turės būti aiškiai pagrįstas. Sveikatos priežiūros paslaugų užsienyje ieškojimas galėtų būti naudingas ypač tiems pacientams, kurie įrašyti į ilgus laukimo sąrašus arba negali rasti specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų. Dabar turime užtikrinti, kad būtų tinkamai prižiūrima, kaip įgyvendinama ši direktyva, ir kad ji Europos pacientams suteiktų apčiuopiamus sveikatos priežiūros rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų klausimu buvo ilgai deramasi ir tai sukėlė nepasitenkinimą, kai ankstesniame projekte atsirado pavojus, kad bus sukurta dviejų greičių sveikatos priežiūros paslaugos, kurios visų pirma skatins turtingesniųjų pacientų medicininį turizmą ir pakenks toms valstybėms narėms, kurios negalėjo planuoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atsižvelgdamos į nuo siūlomos kokybės priklausančią paklausą ... Dokumentas, kurį patvirtinome trečiadienį, labiau atitinka visų šalių interesus. Jame Europos pacientams leidžiama pasinaudoti gydymo paslaugomis, kurios nėra prieinamos jų pačių šalyje arba kurių reikia laukti įrašytiems į labai ilgus laukimo sąrašus. Kitoje valstybėje narėje gautų gydymo paslaugų išlaidas kompensuoja paciento registracijos vietos šalis, tačiau kompensuojamos išlaidos negali viršyti dydžio, kuris paprastai būtų kompensuojamas už panašias gydymo paslaugas ... Pacientai turės prašyti išankstinio leidimo tam tikroms specializuotoms gydymo paslaugoms arba jeigu jiems reikia stacionaraus vienos nakties gydymo. Tačiau bet koks atsisakymas suteikti leidimą turės būti pagrįstas. Tai dar vienas žingsnis tikros sveikos Europos link. Galime tuo tik džiaugtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu.(CS) Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje visuomenei iš esmės trūksta informuotumo, be to, paplitęs išankstinis neigiamas nusistatymas. ES laisvių požiūriu kiekvienas pilietis iš esmės turėtų turėti galimybę pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje, jeigu terapija arba gydymas joje yra kokybiškesnis arba greičiau prieinamas, ir kurioje jis pats užmoka už šį gydymą arba terapiją. Todėl galimybių sudarymas žmonėms gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje yra prioritetinis klausimas. Šios diskusijos vyksta jau daugybę metų ir mes nepasiekėme jokios reikšmingos pažangos. Gydymą kitoje valstybėje narėje galite gauti tik skubiais atvejais. Todėl neįmanoma planuoti sveikatos priežiūros arba medicininio gydymo kitoje valstybėje narėje.

Visada reikalaujama atitinkamoje valstybėje turėti sveikatos draudimą, kurį, žinoma, gali gauti tik toje valstybėje nuolat gyvenantys ES piliečiai. Tai paprasčiausiai beprasmiška, nes nė vienas pilietis negali dalyvauti dviejose ar daugiau ES šalių sveikatos draudimo schemų, nes jis gali turėti tik vieną nuolatinį adresą, ir tai bus šalis, kurioje jis nuolat gyvena. Todėl teisės aktais užkertame kelią ES piliečių didesnio masto investicijoms į savo sveikatą ir gydymą, jeigu jie bandys tai padaryti. Rekomendacija yra bent jau mažas žingsnis teisinga linkme ir todėl balsuosiu už tai, kad ji būtų patvirtinta.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Šiuo pasiūlymu paaiškinamas ir palengvinamas tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir teisė gauti iš draudimo valstybės narės kompensaciją, taip sudarant galimybę visiems ES pacientams pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis kitose valstybėse narėse. Tiesą sakant, šias teises jau pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Tai žingsnis į priekį integruojant Europą ir didinant solidarumą kartu trumpinant laukimo sąrašus, gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir skatinant mokslinius tyrimus. Prioritetas teikiamas retosioms ligoms, o diagnozuoti ir gydyti dabar galima labiausiai šiam tikslui tinkamoje valstybėje narėje. Ši direktyva skirta visiems europiečiams, kuriems reikalinga sveikatos priežiūra. Todėl Portugalijos sveikatos ministras klysta sakydamas, kad ši galimybė skirta labiau išsilavinusiems ir daugiau pinigų turintiems žmonėms: būtent taip yra dabar nesant direktyvos. Portugalijoje yra puiki sveikatos priežiūra ir ji negali likti šio svarbaus projekto nuošalyje: šalis turi pasinaudoti šia direktyva, siekdama dar labiau atsinaujinti, ir turi būti pajėgi konkuruoti teikdama šioje srityje paslaugas visiems europiečiams, kuriems jų reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu.(IT) Palankiai vertinu naują teisės aktą, reglamentuojantį pacientų teises į medicininio gydymo paslaugas kitoje ES valstybėje narėje. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos darbas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis frakcijomis ir vėl buvo pats svarbiausias. Mūsų kolegės Parlamento narės prancūzės F. Grossetête pranešimas patvirtinamas po ilgų derybų su Taryba ir tai leis padaryti didelę pažangą srityje, kurioje galiojantys teisės aktai nebuvo pakankami. Naujame teisės akte, kuris turi poveikį tik gydymo paslaugas užsienyje pasirinkusiems žmonėms, nustatyta, kad ES piliečiams gali būti kompensuojamas kitoje valstybėje narėje gautos medicininio gydymo paslaugos, jeigu jų draudimo valstybės narės sveikatos sistemoje padengiamos gydymo ir susijusios išlaidos. Visa tai yra ypač svarbu, kai atsižvelgiame į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų užsienyje ieškojimas galėtų būti naudingiausias į ilgus laukimo sąrašus įrašytiems arba specializuotos priežiūros negalintiems rasti pacientams.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome prieš direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, nors buvo kai kurių pradinio teksto pakeitimų. Šis galutinis tekstas yra Tarybos daugumos kompromiso rezultatas, suteikiantis 30 mėnesių pereinamąjį laikotarpį jai perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę.

Balsuojame prieš dėl sveikatos priežiūros paslaugoms taikomo laisvo judėjimo principo, nepaisant šių paslaugų specifikos, įskaitant poreikį turėti visuomeninę nacionalinę sveikatos tarnybą, kurios pagrindinis tikslas kiekvienoje šalyje – patenkinti savo piliečių reikmes.

Turėtume atsižvelgti į tai, kad šis Komisijos pasiūlymas pateiktas po to, kai Parlamentas 2007 m. atsisakė leisti sveikatos priežiūros paslaugas įtraukti į direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje, nes tam smarkiai pasipriešino darbuotojai ir visuomenė, privertusi atsisakyti gėdingame Bolkensteino direktyvos projekte tos numatytos dalies.

Tačiau galutiniame Parlamento sprendime, prieš kurį visada stojome, numatyta daugybė nuolaidų, dėl kurių kiekviena to norinti valstybė narė, siekdama apsaugoti savo viešąsias paslaugas, gali panaudoti tam tikrus mechanizmus.

Todėl, nors tai gali apsunkinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, visų pirma žmonėms, kurie dėl savo padėties negali pasinaudoti privačiomis sveikatos priežiūros paslaugomis arba negali sau leisti išvykti į užsienį, šio sprendimo praktiniai padariniai vis dar priklausys nuo Portugalijos parlamento ir vyriausybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Labai svarbu pagerinti padėtį, susijusią su piliečių teise į sveikatos priežiūrą jiems esant kitoje valstybėje narėje. Tikiuosi, kad nuogąstavimai dėl per didelio Europos teisės aktų reglamentavimo toje valstybių narių kompetencijai priklausiančioje srityje nepasitvirtins. Tačiau manau, jog tai yra geras dalykas, kad pacientai galės pasinaudoti teise į medicininio gydymo paslaugas kitoje valstybėje narėje ir gauti kompensaciją atsižvelgiant į maksimalų jų valstybių narių sveikatos priežiūros sistemose numatytą dydį. Todėl nusprendžiau paremti F. Grossetête rekomendaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Pritariu paciento teisei ieškoti reikalingų medicininio gydymo paslaugų kitoje nei jo gimtoji šalis Europos šalyje. Kiekvienas Airijos pilietis ir, tiesą sakant, kiekvienas Europos pilietis turi teisę keliauti į kitą Europos Sąjungos šalį tam, kad gautų medicininio gydymo paslaugas. Nepritarčiau „medicininiam turizmui“, tačiau palankiai vertinčiau sistemą, kuri padėtų užsienyje gyvenantiems retąja arba neįprasta liga sergantiems pensinio amžiaus žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabetta Gardini (PPE), raštu.(IT) Per ankstesnes diskusijas Parlamento komitetuose dažnai buvo kartojama, kad šia direktyva siekiama ne skatinti „sveikatos priežiūros turizmą“, bet tik nustatyti aiškias tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų taisykles.

Svarbu, kad kitoje nei paciento valstybė narė draudimo valstybėje narėje gaunamos medicininio gydymo paslaugos būtų pagrįstos įrodomu, objektyviu poreikiu siekiant išvengti per didelės išlaidų naštos nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms, kurios neišvengiamai sumažintų jų veiksmingumą. Gydant retąsias ligas buvo padaryta pažanga: pacientams bus sudarytos lengvesnės galimybės pasinaudoti itin specializuotomis gydymo paslaugomis ir jie galės kreiptis dėl vizito į specialistą kitoje valstybėje narėje.

Todėl manau, kad labai svarbu įsteigti nacionalinius kontaktinius centrus siekiant užtikrinti, kad pacientai būtų visapusiškai informuojami apie kitose šalyse prieinamas gydymo paslaugas ir būdus pasinaudoti tarpvalstybinėmis gydymo paslaugomis ir gauti už jas kompensaciją. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad valstybių narių išimtinė jurisdikcija dėl prieinamų gydymo paslaugų ir etinio pasirinkimo galimybė sveikatos srityje jokiais būdais neturėtų būti ginčijama.

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu.(PL) Direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo yra labai svarbi nauja teisinė priemonė, kuri gali iš esmės pagerinti Europos Sąjungos pacientų padėtį. Šiandien pacientai, kurie nori pasinaudoti medicininėmis paslaugomis kitoje nei jų gimtoji šalis valstybėje, susiduria su daugybe administracinių ir finansinių kliūčių. Todėl tik patys turtingiausi gali leisti sau prabangą gydytis užsienyje. Siekiant išspręsti šias problemas pasiūlyme dėl direktyvos numatytos priemonės kuo labiau supaprastinti administracines procedūras, pvz., ribojant pareigą gauti iš nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigos išankstinį leidimą gydytis ir užtikrinant geresnius informacijos apie medicinines paslaugas kitose šalyse mainus – įsteigiant nacionalinius kontaktinius centrus. Tai nereiškia „sveikatos turizmo“ skatinimo, kaip kai kas teigia, tačiau užtikrina teisę į patikimas, aukštos kokybės priežiūros paslaugas, kai jos reikalingos. Taip pat manau, kad ilgainiui direktyva gali padėti suvienodinti medicininių paslaugų lygį įvairiose ES valstybėse narėse.

Nagrinėdami pasiūlymą dėl direktyvos visų pirma turėtume galvoti apie paciento gerovę. Teisės aktų leidėjo vaidmuo – patvirtinti įstatymą, kuriame maksimaliai bus sumažinti formalumai, kurių reikalaujama norint patekti pas gydytojus ir leis sergantiems piliečiams pasirinkti iš plataus spektro medicininių paslaugų. Todėl iš visos širdies pritariu pasiūlymui dėl direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo ir tikiuosi, kad derybos, kurios jau vyksta septynerius metus, baigsis Tarybos pritarimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu.(FR) Galiausiai balsavau už direktyvą dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų. Parlamento ir Tarybos kompromisas yra priimtinas visų pirma dėl to, kad juo pripažįstama valstybių teisė imtis priemonių siekiant apsaugoti savo socialinės apsaugos sistemų finansinę pusiausvyrą, iš dalies dėl galimybės taikyti išankstinio leidimo sistemą kompensuojant už kitoje valstybėje narėje gautas stacionaraus gydymo paslaugas. Tai padės užkirsti kelią bet kokios rūšies sveikatos turizmui.

Ankstesnės sudėties Komisija suklydo manydama, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo tik dar viena komercinio pobūdžio paslauga. Kai kurie Europos Parlamento nariai klysta teigdami, kad „sveika Europa dabar tapo tikrove“. Geriausios gydymo paslaugos niekada nebus prieinamos eiliniam piliečiui, tačiau priklausys nuo ryšių ir storos piniginės. Tai, deja, yra tikrovė, kurios direktyva negali užglaistyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. – Palankiai vertinu F. Grossetête pranešimą dėl direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo patvirtinimo. Šios dienos balsavimas dar vienu žingsniu priartino mus prie pacientų teisių kodifikavimo Europos teisėje. Būtina, kad įsigaliojus šiai direktyvai pacientai nebūtų priversti nešti tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų ekonominės naštos, o kompensacija turi būti suteikiama laiku, greitai ir tinkamai. Aukšta kokybė, lygiateisiškumas, solidarumas ir visuotinumas turi išlikti pagrindiniais sveikatos priežiūros principais pereinamojo laikotarpio ir įgyvendinimo etapais įvairiose valstybėse narėse. Be to, vyriausybės turėtų viešai paskelbti tvarkaraščius ir veiksmų planus dėl to, kaip geriausiai stebėti ir užtikrinti šios rūšies įgyvendinimą.

Galiausiai norint, kad ši direktyva iš tikrųjų būtų veiksminga, Komisija turi stebėti ir prižiūrėti draudimo ir gydymo paslaugas teikiančias valstybes nares ir užtikrinti, kad būtų panaikinta bet kokia nelygybė ir skirtumai, susiję su tarpvalstybinių sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų prieinamumu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Būdama iš vienintelio Prancūzijos regiono, kuris ribojasi su kitomis trimis ES valstybėmis narėmis, ir atstovaudama rinkimų apygardai, kuriai tarpvalstybiniai klausimai turi ypač didelį poveikį, labai jautriai reaguoju į šias problemas. Iš tikrųjų sienos vis dar per dažnai trukdo kasdieniam tarpvalstybiniam gyvenimui įvairiose srityse. Europa pagrįsta laisvo asmenų judėjimo principu; ši laisvė, šis piliečių judumas turi būti taikomas ir pacientams. Vadinasi, tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų klausimas yra labai svarbus. Būtent todėl ryžtingai balsavau už šį pranešimą dėl pacientų teisių tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje. Šis dokumentas leis pacientams lengviau ieškoti gydymo paslaugų kitoje valstybėje narėje. Svarbiausia, kad jame paaiškinamos taisyklės, kurios bus taikomos; pacientai galės gauti daugiau informacijos (ypač per kontaktinius centrus) apie savo teises arba kompensavimą. Todėl tai yra svarbi ir labai konkreti priemonė, kuri atneš tikrą pridėtinę vertę kuriant socialinę Europą ir tikrą sveiką Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu. (DE) Palankiai vertinu direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimas per trumpiausią įmanomą laiką ir visą dėmesį skiriant pacientui, kuriomis taip pat gali pasinaudoti kitų valstybių narių pacientai, yra būtina sąlyga siekiant suartinti Europą. Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos yra kasdienybe tapusi tikrovė tokiose pasienio teritorijose, iš kurios ir aš esu kilęs. Atsižvelgiant į visa tai, man labai malonu, kad bus užtikrintas lengvesnis patikimų, aukštos kokybės tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir teisė gauti kompensaciją už gydymo išlaidas. Ypač palankiai vertinu pridėtinės vertės kūrimą pacientams, kurie įrašyti į laukimo sąrašus. Šios naujos taisyklės leis jiems greičiau gydytis kitoje valstybėje narėje, užuot ilgą laiką laukus gydymo savo šalyje. Iš tikrųjų išankstinio leidimo atsisakymo taisyklių nustatymas yra opus reikalas, tačiau padėtis dėl to tampa aiškesnė. Tačiau kai kurios su tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis susijusios problemos lieka neišspręstos, visų pirma susijusios su ilgą laiką į darbą ir iš darbo keliaujančiais ir sienas kertančiais asmenimis, kurie išėję į pensiją neturės jokios galimybės arba turės ribotą galimybę gauti jiems svarbias paslaugas toje šalyje, kurioje jie anksčiau dirbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už šį dokumentą, kuriame galiausiai išvengiama to, kad sveikatos priežiūros paslaugos taptų tik dar viena preke. Be to, norėčiau padėkoti už tai Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai, taip pat už tai, kad pritarė išankstinio leidimo sistemos tarpvalstybinei ir specializuotai priežiūrai atkūrimui.

Taip, Europos Sąjunga skatina savo piliečių judumą ir turi pareigą priimti teisės aktus dėl sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau turime užtikrinti, kad sveikata išliktų visuomenine visiems geriausiomis sąlygomis prieinama preke, o ne augimo šaltiniu, dėl kurio nacionalinės sveikatos priežiūros ir socialinio saugumo sistemos priešpriešinamos viena kitai.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu.(PL) Direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo yra svarbus žingsnis siekiant panaikinti kliūtis, su kuriomis iki šiol pacientai susidurdavo ES valstybėse narėse. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti europiečiams lengvesnį sveikatos priežiūros paslaugų kitose ES valstybėse narėse prieinamumą, visų pirma tų paslaugų, kuriomis negalima greitai pasinaudoti savo valstybėse narėse. Tai ypač gera žinia tiems, kurie gyvena pasienio teritorijose, ir, svarbiausia, retosiomis ligomis sergantiems asmenims, kuriems reikia specialių gydymo paslaugų, kurios neteikiamos jų šalyje. Taip pat palankiai vertinu keletą nuostatų, kuriomis užtikrinama tam tikra nauda pacientams, pvz., abipusis receptų pripažinimas, panaikinamas reikalavimas turėti papildomą draudimą užsienyje ir galimybė pasinaudoti ligos istorijos įrašais. Sumanymas įsteigti nacionalinius kontaktinius centrus, kurių užduotis – informuoti pacientus apie jų teises, taip pat yra svarbus.

Pacientai turėtų būti išsamiai informuojami apie naudojimosi gydymo paslaugomis užsienyje tvarką. Jie taip pat turėtų būti informuojami apie tokio gydymo išlaidų kompensavimo, kuris bus atliekamas atsižvelgiant į paciento draudimo šalyje galiojančias išlaidas, tvarką. Manau, kad rasti sprendimo būdai užtikrins pacientams lengvesni saugių, aukštos kokybės medicininės priežiūros paslaugų visoje Europos Sąjungoje prieinamumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Prieš keletą metų balsavau už tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų pašalintos iš Paslaugų direktyvos ir per pirmąjį svarstymą balsavau prieš Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvą. Tuo metu buvo akivaizdu, kad Komisijoje vyrauja požiūris į sveikatos priežiūros paslaugas kaip į parduodamą prekę. Nemanau, kad taip yra sveikatos priežiūros paslaugų atveju, – pacientai neturėtų būti laikomi vien pinigus mokančiais vartotojais. Tačiau Taryba iš esmės pagerino teisės akto projektą ir pakeitė teisinį jo pagrindą, kad jis nebūtų susijęs išimtinai tik su vidaus rinka. Todėl balsavau už pranešimą ir esu įsitikinęs, kad jis pagerins pacientų teises visoje Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį dokumentą, kadangi juo yra siekiama įtvirtinti pacientų teises į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas. Tenka apgailestauti, kad šiuo metu esama per daug neaiškumų dėl galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensacijas ar atsakomybės už klinikinę priežiūrą po gydymo kitose valstybėse narėse. Šia direktyva visiems pacientams, o ne tik geriausiai informuotiems ar turtingiausiems, turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti daugeliu teisių, kurias šioje srityje jau pripažino Europos Sąjungos Teisingumo teismas. Jokiu būdu nekalbama apie sveikatos paslaugų suteikimo kitose valstybėse narėse skatinimą, bet jas padaryti įmanomas, saugias ir kokybiškas, kai nusprendžiama, kad jos naudingos ar būtinos. Ši direktyva turi būti galimybė pacientams, kuri siejama su jų poreikiais, o ne su lėšomis, taip pat, kad ši galimybė neprivaloma ir yra susijusi su informacija grindžiamu pasirinkimu. Be to, pritariu Parlamento pozicijai, kad, norint išvengti mažesnes pajamas turinčių žmonių diskriminacijos, kilmės valstybė turi tiesiogiai sumokėti gydymą teikiančiai kitos valstybės narės ligoninei, nereikalaujant iš piliečio iš anksto apmokėti sąskaitą arba bent jau paciento patirtos išlaidos turėtų būti kompensuojamos nedelsiant. Dar labai svarbu, jog kiekviena valstybė narė sukurtų nacionalinius kontaktinius centrus, kuriuose pacientai galėtų sužinoti visą būtiną informaciją, t. y. apie galimas sveikatos priežiūros paslaugas, procedūras ir būtiną dokumentaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu.(PL) Balsavau už tai, kad būtų patvirtintas F. Grossetête pranešimas, dėl kelių pagrindinių priežasčių. Direktyvoje dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo yra daugybė teigiamų požymių. Joje panaikinamos kliūtys gauti gydymo paslaugas, visiems užtikrinamas vienodas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas visoje ES, ji žymi pacientų diskriminacijos pabaigą, joje numatomas abipusis receptų pripažinimas, sumažinamas vizito pas gydytoją laukimo laikas ir panaikinamas reikalavimas turėti papildomą draudimą užsienyje. Tai, kad direktyvoje retosiomis ligomis sergantiems asmenims numatomas plataus masto medicininės priežiūros paslaugų prieinamumas ir didesni kompensavimo tarifai neįgaliems žmonėms, yra papildomi teigiami direktyvos bruožai.

Direktyva siekiama užkirsti kelią medicininiam turizmui – nustatoma, kad gydymo išlaidos bus kompensuojamos tiek, kiek tokių išlaidų kompensavimą užtikrina draudimo šalis, o jeigu faktiškai patiriama mažiau išlaidų, tuomet jos bus visiškai kompensuojamos.

Leidimo klausimu buvo daug diskutuojama. Nacionalinio sveikatos fondo išankstinio sutikimo bus reikalaujama tik stacionaraus gydymo arba brangių medicininių procedūrų atveju ir jo nebus reikalaujama taikant bet kokią kitą gydymo formą, jeigu šių procedūrų išlaidos bus padengiamos iš vadinamojo užtikrinamų paslaugų krepšelio. Jeigu valstybė narė neleido pacientams naudotis nacionalinio lygmens specializuotomis gydymo paslaugomis, direktyvoje pacientams nesuteikiama jokia nauja teisė gauti tokias gydymo paslaugas užsienyje arba kompensaciją už tokio gydymo paslaugų išlaidas. Pagrindinė išimtis yra susijusi su retosiomis ligomis sergančiais pacientais.

 
  
MPphoto
 
 

  Sandra Kalniete (PPE) , raštu. (LV) Direktyva dėl Europos Sąjungos piliečių teisės gauti medicininio gydymo paslaugas bet kurioje iš 27 valstybių narių yra svarbus žingsnis Europos Sąjungoje siekiant geresnės sveikatos priežiūros. Atsižvelgiant į paplitusį darbo judumą ES, ji pasirodo tinkamu laiku. Įsigaliojus direktyvai, pacientams bus suteikta išsami informacija apie naujas taisykles, kad piliečiai galėtų sužinoti, kokios galimybės jiems atsiveria, ir jomis visapusiškai naudotis. Piliečiai galės gauti išankstinio gydymo paslaugas bet kurioje valstybėje narėje ir gydytojai negalės atsisakyti teikti gydymo paslaugų. Direktyvoje numatyta, kad ateityje piliečiai galės pasirinkti valstybę narę, kurioje jie norės gauti planuojamas medicinines paslaugas.

Tačiau jie turės gauti savo gimtosios šalies išankstinį leidimą, nes apmokėjimas už gydymo paslaugas bus atliekamas atsižvelgiant į paciento gyvenamojoje valstybėje vyraujančias kainas. Nepaisant to, tai yra žingsnis tinkama kryptimi, nes taip bus padidintas medicininių paslaugų prieinamumas. Turėtume prisiminti, kad piliečiai turi teisę gauti medicinines paslaugas vienoje iš valstybių narių, jeigu jie negali gauti tokių paslaugų savo gyvenamojoje vietoje. Tai ypač svarbu sudėtingų arba retųjų sveikatos problemų atveju. Dėl šios priežasties mano frakcija ir aš remiame šią direktyvą, nes tai svarbus Parlamento žingsnis; toks, kuris bus naudingas europiečių gyvenimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Pritariau F. Grossetête rekomendacijai, nes šis pasiūlymas dėl direktyvos bus naudingas Europos piliečiams. Naujose medicininio gydymo paslaugų taisyklėse faktiškai nustatyta, kad Europos piliečiams gali būti kompensuojamos kitoje valstybėje narėje gautų medicininio gydymo paslaugų išlaidos, jeigu gydymo paslaugos ir išlaidos paprastai būtų apmokamos jų šalyje. Dėl to tai bus naudinga pacientams ir iš esmės sutrumpins laukimo sąrašus, kurie kartais yra per ilgi. Mūsų visuomenė tampa vis judesnė, ir manau, kad dabar labiau nei kada nors anksčiau svarbu palengvinti Europos Sąjungos piliečių judumą, įskaitant judumą tokioje svarbioje srityje, kaip sveikatos apsauga. Taip pat manau, kad svarbu atkreipti dėmesį į naujus teisės aktus dėl kovos su retosiomis ligomis, nes jų tikslas – stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant užtikrinti, kad Europos pacientai galėtų visapusiškai naudotis savo teise gauti gydymo paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Manau, kad direktyva dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo yra vykusi ir todėl balsavau už tai, kad jos nuostatos būtų patvirtintos. Sveikata yra didžiausias turtas, kurį turime. Norėčiau, kad europiečiams būtų prieinamos aukščiausios įmanomos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos. Direktyva yra galimybių ir vilties pacientams šaltinis ir joje numatyta pareiga imtis papildomų sveikatos priežiūros sistemos reformų. Dėl direktyvos Europos ligoninės ir klinikos taip pat atsiveria ir Lenkijos pacientams. Ji tarsi patvirtina, kad Europa kuriama ir kad mūsų prioritetas – gerinti ir skatinti ES valstybių narių bendradarbiavimą sveikatos apsaugos srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą dėl to, kad dabar jame buvo paaiškinta, jog Didžiosios Britanijos pacientai užsienyje gali gauti tik valstybės apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, į kurias jie turėtų teisę pagal nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą. Palankiai vertinu tai, kad pakeitimai, kuriais siekiama išplėsti teisių apimtį – suteikti galimybę pasinaudoti „visais gydymo būdais, kurių pakankamus bandymus atliko tarptautiniai medicinos mokslininkai“, arba „vienodai veiksmingomis sveikatos priežiūros paslaugomis“, nebuvo patvirtinti. Nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms tenkanti našta dėl nekontroliuojamo tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų naudojimo galėjo tapti milžiniška.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Pateiktas dokumentas primena diskusijas, kurios vyko Europos Parlamente per ankstesnę Parlamento kadenciją. Faktiniame Komisijos pasiūlyme buvo tam tikrų trūkumų ir pavojų, kurie būtų galėję turėti neigiamą poveikį pacientų sveikatos priežiūrai ir piliečiams. Palankiai vertinu 107-ajame pakeitime pasiektą kompromisą, iš esmės dėl to, kad juo padidinamas pacientų užtikrintumas teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir atkreipiamas dėmesys į teigiamus pokyčius siekiant didinti pacientų informuotumą. Galiausiai manau, jog teigiama yra tai, kad pakeitime pabrėžiama valstybių narių atsakomybė už saugių, aukštos kokybės, veiksmingų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savo teritorijoje. Taip pat manau, kad svarbu nustatyti sąlygas, pagal kurias valstybė narė gali atsisakyti suteikti išankstinį sutikimą. Pakeitime taip pat numatyti teigiami pokyčiai dėl sąveikos ir remiamas bendradarbiavimas prevencijos ir diagnozavimo srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu.(FR) Kaip galime užtikrinti pagrindinę visų Europos piliečių teisę laisvai judėti mūsų bendrojoje erdvėje, nesuteikdami jiems galimybės be kliūčių gydytis kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje jie gyvena? Šio direktyvos projekto patvirtinimas galiausiai sudarys galimybes pacientų judumą, t. y. esminį piliečių judumo elementą, įtraukti į teisinį dokumentą. Norėčiau pasveikinti mūsų pranešėją pasiekus susitarimą su Taryba dėl šio svarbaus dokumento, kurio tvirtinimas per ilgai užtruko. Labai tikiuosi, kad valstybėms narėms perkėlus šį teisės aktą į savo nacionalinę teisę ilgainiui Europos piliečiai galės iš tikrųjų naudotis kokybiškomis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Sveikatos priežiūros paslaugų, kompensavimo ir klinikinės priežiūros prieinamumo klausimai, susiję su tarpvalstybine sveikatos priežiūra, dabar daugumai europiečių nėra aiškūs. Šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad visi pacientai – ne tik geriausiai informuoti – turėtų naudos iš tam tikro skaičiaus su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusių teisių, kurias Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vis dėlto jau pripažino. Nepaisant to, ši direktyva nepanaikina valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su jų piliečių sveikatos priežiūra. Ji susijusi tik su pacientais ir jų judumu Europos Sąjungoje, bet ne su laisvu paslaugų teikėjų judėjimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Jeigu laukimo sąrašai operuotis paciento šalyje yra pilni, garantija, kad gydymo paslaugų užsienyje išlaidas apmokės jo sveikatos draudimo įmonė, taps dideliu palengvinimu. Šios taisyklės leis chroniškomis ligomis sergantiems asmenims laisvai judėti Europos Sąjungoje. Tačiau taisyklės bus naudingos tik jeigu jos taip pat užkirs kelią sveikatos turizmui, kuris prisidėtų prie dar didesnio sveikatos draudimo įmonių, kurios jau patiria didelių nuostolių, spaudimo. Nors kai kurios medicinos sritys šalyse, turinčiose aukštus standartus, galėtų būti greitai nukonkuruotos, taip pat esama pavojaus, kad iš neturtingesnių ES valstybių narių, kurios investavo mažiau į sveikatos priežiūros paslaugas, bus reikalaujama sumokėti milžiniškas išlaidas. Šiuo atveju taip pat neturime nepastebėti to, kad sistema, kuri turėtų sudaryti galimybes ES šalių socialinio saugumo sistemoms kompensuoti viena kitos patirtas išlaidas, neveikia ir kad per daugybę metų susikaupė milijonų eurų skolos. Nors valstybės narės teoriškai gali atsisakyti tam tikrų gydymo paslaugų rūšių, jeigu baiminasi, kad dėl pacientų iš užsienio antplūdžio jų sveikatos priežiūros sistemoms grės pavojus, praktikoje tai padaryti nebus taip paprasta. Mes net nesugebėjome išspręsti esamų kompensavimo problemų ir vargu ar priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią sveikatos turizmui, bus veiksmingos. Balsavau prieš šį rezoliucijos projektą, siekdamas užkirsti kelią socialinės apsaugos išlaidų didėjimui milžinišku tempu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už F. Grossetête pristatytą pranešimą, nes galimybė gauti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas yra akivaizdus pasiekimas, suteiksiantis Europos piliečiams naudos. Daugumai mūsų piliečių sveikatos priežiūros paslaugos valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, neprieinamos dėl kenksmingų sąlygų. Todėl turime suteikti jiems galimybę ieškoti šių sveikatos priežiūros paslaugų kitur Europos Sąjungoje, taip pat gauti kompensaciją už šias gydymo paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) 2011 m. sausio 19 d. Europos Parlamentas patvirtino direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, kurios tikslas – supaprastinti taisykles, reglamentuojančias gydymo paslaugas užsienyje. Malonu pažymėti, kad Europos Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų, atliko pagrindinį vaidmenį formuluojant aiškias nuostatas, kurios pacientams, be kita ko, naudingos kompensuojant išlaidas už kitose šalyse gautas medicininės priežiūros paslaugas. Su tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis susijusios nuostatos tuo svarbesnės, kad jos turi poveikį kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui. Pagal naująją direktyvą užtikrinamas abipusis receptų pripažinimas ir numatomas lengvesnis informacijos dėl gydymo paslaugų užsienyje prieinamumas, taip pat padidinamas retosiomis ligomis sergančių asmenų gydymo paslaugų mastas ir numatoma daugiau galimybių neįgaliems asmenims pasinaudoti didesniais medicininės priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo tarifais. Europos Parlamentas taip pat prisidės prie kontaktinių centrų kiekvienoje valstybėje narėje, kurie suteiks informaciją visais gydymosi užsienyje klausimais, steigimo. Šie centrai glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaus. Galiausiai norėčiau pasakyti, kad direktyva, kurią patvirtinome, yra labai reikalinga, nes dabar galiojantys teisės aktai dėl gydymo užsienyje yra neaiškūs ir per daug sudėtingi ir tokius teisės aktus būtina supaprastinti siekiant gerovės kiekvienai valstybei narei.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Balsavau už rekomendaciją siekiant patvirtinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, nes manau, kad labai svarbu užtikrinti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, visoje Europos Sąjungoje atitinkančias aukštus kokybės ir pacientų saugumo standartus. Patvirtinus direktyvą pacientai turės prašyti išankstinio leidimo, kad galėtų ieškoti sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje. Tai užtikrins sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą. Tuomet pacientai galės kreiptis dėl kompensacijos už savo gydymo išlaidas, kuri bus nustatoma atsižvelgiant į išlaidų, kurias už tokį pat gydymą turėtų sumokėti draudėjo valstybė narė, lygį. Jie taip pat bus apsaugoti, gydomi ir gaus kompensaciją už visų retųjų ligų gydymą, kuris bus užtikrinamas dėl valstybių narių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savo piliečiams. Šioje direktyvoje nustatytos taisyklės, palengvinančios saugių ir kokybiškų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ir skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas sveikatos priežiūros paslaugų srityje, kartu visiškai pripažįstant nacionalinę jurisdikciją.

Itin specializuotos sveikatos priežiūros paslaugų vystymasis ir retųjų arba chroniškų ligų, kurios nėra paplitusios konkrečioje vietoje, tačiau joms reikalinga specializacija, kompetencijos centrų plėtra tam tikrose šalyse buvo nevienoda. Tai neabejotinai viena iš sąlygų, dėl kurios reikia skatinti laisvą judėjimą šioje srityje.

Ši direktyva yra dar vienas pavyzdys, kad Europa tarnauja europiečiams, kartu skatindama savo žmonių solidarumą ir sukurdama naudą pacientams, visų pirma tiems, kurie kenčia nuo retųjų arba chroniškų ligų ir galėtų pasinaudoti galimybe kreiptis į kompetencijos centrus, besispecializuojančius ligų, kuriomis jie serga, srityje.

Dėl visų šių priežasčių balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Direktyva leis visiems pacientams pasinaudoti teisėmis, kurias jau pripažino Europos Teisingumo Teismas, ir taip pat nepažeis išimtinės valstybių narių kompetencijos socialinės apsaugos sistemų srityje, nes joje reglamentuojami pacientų ir jų judumo Europos Sąjungos viduje klausimai, o ne laisvas paslaugų teikėjų judėjimas.

Pritariu tam, kad būtų peržiūrėta dabartinė nepatenkinama padėtis sveikatos priežiūros srityje, kuriai būdinga teismų praktikos ir nacionalinių sistemų atskirtis. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiame Parlamente per pirmąjį ir antrąjį svarstymus buvo laikomasi vienodos pozicijos, t. y. kodifikuoti Europos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su tarpvalstybinėmis gydymo paslaugomis (Europos piliečiai turi teisę būti gydomi kitoje šalyje taip pat, kaip ir savojoje), ir pritarti Tarybos siekiui kovoti su medicininiu turizmu.

Pasiūlyme numatyta konkreti apsaugos sąlyga ir pacientams lanksti išankstinio leidimo sistema, tačiau joje kartu nustatyta galimybė numatyti išimtines išlaidas. Todėl tikslas – padidinti pacientų teises užtikrinant, kad valstybės narės teiktų viena kitai informaciją ir bendradarbiautų.

Draudėjo valstybė narė turi užtikrinti savo piliečiams informacijos prieinamumą. Antrajam svarstymui pateikta rekomendacija yra platesnio pobūdžio, nes joje atkreipiamas tinkamas dėmesys į elektroninės sveikatos potencialą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šį Europos piliečiams naudingą pranešimą, nes jame nustatytos aiškesnės taisyklės, susijusios su pacientų teisėmis pasinaudoti gydymo paslaugomis užsienyje, ir galimybė pasirinkti atsižvelgiant į savo poreikius, o ne turimas lėšas, kuri turi būti pagrįsta informuotumu, o ne prievarta. Direktyvoje nustatyti šie principai: pacientai be išankstinio patvirtinimo galės gauti kitoje valstybėje narėje nestacionarią sveikatos priežiūrą, į kurią jie turi teisę savo valstybėje narėje, ir kompensaciją už savo gydymo išlaidas, kurios nustatomos atsižvelgiant į jų sveikatos priežiūros sistemoje nustatytą didžiausią sumą. Informacija taip pat yra svarbus klausimas. Todėl kiekviena valstybė narė turės pareigą išlaikyti nacionalinius kontaktinius centrus, kad informuotų pacientus apie prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, administracines procedūras, skundų, prašymų pateikimą ir t. t.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išnagrinėtas bylas, šioje direktyvoje siekiama paaiškinti ir sustiprinti vartotojų teisę gauti saugias ir aukštos kokybės tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, dėl to skatinant pacientų judumą ES ir didinant valstybių narių bendradarbiavimą ir solidarumą šioje srityje. Todėl direktyva yra svarbus žingsnis Europos integracijos link, ir balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šiandien patvirtintas teisės aktas yra svarbi priemonė užtikrinant pacientų teises Europos Sąjungoje. Žalieji mano, kad galutiniu šiandien patvirtintu kompromisu nustatoma tinkama pusiausvyra tarp pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas garantavimo ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nacionaliniu lygmeniu užtikrinimo. Pacientai turės teisę į stacionaraus gydymo paslaugas kitose valstybėse narėse ir į tokią kompensaciją, kokią jie gautų už tokias gydymo paslaugas savo šalyje. Tačiau šia teise neturėtų būti naudojamasi pažeidžiant nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų gyvybingumą. Žalieji mano, kad galutinis kompromisas suteikia galimybę valstybėms narėms sukurti pagrįstą išankstinio gydymo paslaugų išlaidų kompensavimo sistemą, kai Europos Parlamento nariams pasisekė apriboti priežasčių, dėl kurių būtų galima atsisakyti suteikti pacientui tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, sąrašą. Svarbu tai, kad valstybės narės nebegalės atsisakyti kompensacijos suteikus išankstinį leidimą, kuris kėlė didelį susirūpinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu.(FR) Direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurios netrukus šiandien balsuosime, yra perversmas, ir palankiai tai vertinu. Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sritis yra labai opus klausimas ir suprantama, kad kiekviena valstybė narė turėtų sukurti savo socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo sistemą pagal savo specifinę kultūrą. Tačiau kam kurti Europą ir užtikrinti judėjimo laisvę, jeigu atitinkamai neužtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas visoje Europos Sąjungoje? Jau trejus metus Europos Parlamentas kovoja, siekdamas užtikrinti teisinį tikrumą tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje ir išaiškinti išlaidų apmokėjimo sąlygas. Bus žengtas svarbus žingsnis ir dėkoju savo kolegei F. Grossetête už jos atliktą darbą. Tai istorinė akimirka: kuriama sveika Europa ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos, užuot kėlusios pavojų, atvers galimybes. Užtikrinkime, jog praktikoje įgyvendinsime tai, kad kiekvienas Europos pilietis galėtų naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tai kaina, kurią reikia mokėti už sveikatą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Šiandien balsavau, kad paremčiau padidintą teisinį tikrumą ir pacientų judumą tais atvejais, kai žmonėms reikia keliauti į užsienį tam, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugų. Geriausia būtų, jeigu nė vienas pacientas nebūtų priverstas išvykti iš savo šalies, kad gautų medicininio gydymo paslaugas, bet tais atvejais, kai tai reikalinga, jie turėtų turėti galimybę tai padaryti, žinodami savo teises, susijusias su gydymo paslaugomis ir kompensavimu. Taip pat svarbu, kad valstybės narės žinotų savo pareigas sveikatos priežiūros paslaugų srityje ir išsaugotų teisę pasirinkti, valdyti ir gauti, jų manymu, tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Pranešime sprendžiami abu šie svarbūs klausimai, taip pat daugybė kitų svarbių klausimų, įskaitant retųjų ligų gydymą ir Europos referencijos centrų tinklus, siekiant skatinti geriausios praktikos mainus. Tarptautinių sveikatos priežiūros paslaugų klausimas niekada nebuvo lengvas ir reiškiu padėką pranešėjai ir šešėliniams pranešėjams už jų sunkų darbą sprendžiant šį klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą, nes jame sprendžiamos kai kurios dabartinės problemos, kurių nesprendė vyriausybės. Tai nėra direktyva, kurioje valstybėms narėms nurodoma, kaip jos turėtų tvarkyti savo sveikatos sistemas, kaip kai kas teigia. Tai pranešimas, kurį Jungtinė Karalystė mano galinti remti iš esmės, nes dauguma su ankstesniais pranešimais susijusių problemų buvo išspręstos. Direktyvos dėl pacientų teisių poveikio tikslas – sutvirtinti jau nustatytas teises; visų pirma tie pacientai, kurie negali gauti tinkamų gydymo paslaugų Jungtinėje Karalystėje, pagal galiojančias nuostatas dabar gali keliauti kitur ES. Tikimybė, kad vis dar bus labai mažai žmonių, pasinaudojančių šia galimybe, priklauso nuo sergančiųjų šeimos palaikymo; šiuo atveju giminystė atlieka svarbiausią vaidmenį.

Išlaidos Jungtinėje Karalystėje turėtų būti padengiamos, kai gydymui užsienyje yra pagrįstos priežastys. Tai nėra tuščias sveikatos turizmo čekis; tai – dabartinių Jungtinės Karalystės teisių savo piliečiams įtvirtinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvoje – kurią remiu – pacientams suteikiamos aiškios teisės naudotis medicininio gydymo paslaugomis užsienyje ir gauti kompensaciją atsižvelgiant į jų šalyje taikomus tarifus. Tai užtikrina didesnį teisinį tikrumą pasienio teritorijose gyvenantiems pacientams, kitoje šalyje besilankantiems žmonėms, retosiomis ligomis sergantiems pacientams ir pacientams, kurie įrašyti į ilgus laukimo sąrašus. Tačiau, siekdamos užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, valstybės narės gali reikalauti, kad pacientai gautų išankstinį leidimą tokioms gydymo paslaugoms. Toks reikalavimas bus taikomas stacionaraus gydymo arba labai brangių ar didelį pavojų paciento gyvybei keliančių gydymo paslaugų atveju.

Kompensavimo taip pat galima atsisakyti tam tikrais, labai ribotais atvejais (pvz., jeigu lygiavertes gydymo paslaugas pacientas taip pat gali gauti savo šalyje), be to, valstybės narės turės teisę įsikišti pasitvirtinus pernelyg didelio vartojimo atvejams. Todėl direktyvoje išlaikoma pusiausvyra tarp pacientų teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir valstybių narių teisės finansuoti savo socialinę apsaugą ir tvarkyti savo sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, tikiuosi, kad pacientų noras siekti pasinaudoti gydymo paslaugomis kitur nesukels jokios nereikalingos įtampos teikiant aukštos kokybės paslaugas, kurioms pirmenybę teikia didžioji dauguma šalies, kurioje jos teikiamos, pacientų.

 
  
MPphoto
 
 

  Michèle Striffler (PPE), raštu.(FR) Pacientai taip pat turi teisę naudotis judėjimo laisve. Todėl balsavau už šį pranešimą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo. Elzase ir kituose pasienio regionuose tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų klausimas yra labai svarbus, kai, pvz., užsienyje teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos yra arčiau namų nei tos, kurios teikiamos gyvenamosios vietos valstybėje narėje.

Šis pranešimas leis visiems Europos piliečiams gauti informacijos apie tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir sužinoti apie savo teises šioje srityje dėl naujų kontaktinių centrų, kurie bus įsteigti kiekvienoje valstybėje narėje. Šio dokumento patvirtinimas yra atskaitos taškas tikrai sveikai Europai, kuri atneš naudą 500 mln. piliečių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Siekiant valstybėse narėse sukurti laisvu judėjimu pagrįstą vidaus rinką reikia tam tikrų priemonių. Laisvo žmonių ir paslaugų judėjimo srityje ypatingas dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias valstybės narės piliečiai gali gauti kitoje valstybėje narėje. Europos Teisingumo Teismas pripažino pacientų teises, visų pirma susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, užtikrinant, kad tokios sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos ir saugios ir kad pacientai gautų kompensaciją. Dėl didesnio teisinio tikrumo poreikio šioje srityje reikalaujama valstybių narių įsipareigojimo bendradarbiauti vienai su kita, visų pirma pripažįstant kitose valstybėse narėse išduotus receptus ir užtikrinant kokybiškas paslaugas savo teritorijoje. Norėčiau pabrėžti tai, kad Komisija turi pareigą imtis priemonių, siekdamos, kad informacija, susijusi su receptais ir vaistų vartojimo instrukcijomis, kuriose nurodomos veikliosios sudedamosios dalys ir dozavimas, būtų lengviau suprantama, nes tai atneš akivaizdžią naudą pacientams. Atsižvelgiant į specifinį šio klausimo pobūdį, be paslaugų direktyvos, reikalinga atskira direktyva. Balsavau už savo kolegės F. Grossetête iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos pranešimą, nes manau, kad svarbu patvirtinti pacientų teisę į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Róża Gräfin von Thun und Hohenstein (PPE), raštu.(PL) Direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų yra labai svarbus dokumentas ES piliečiams ir todėl labai atidžiai stebėjau, kaip vyksta su šia direktyva susijęs darbas. Malonu pažymėti, kad direktyvoje pacientams suteikiama teisė pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietą, taip sustiprinant bendrąją rinką, kuri yra pagrindinė mano darbo Europos Parlamente sritis. Tai taip pat reiškia, kad joje nustatomi pakeitimai, kuriuose atsižvelgiama į piliečių teisę keliauti ir dirbti kiekvienoje ES valstybėje narėje. Ši direktyva, kurią galėtume vadinti sveikatos Šengeno erdve, reglamentuoja tokius klausimus, kaip abipusis receptų pripažinimas, pacientų diskriminacijos dėl kilmės šalies panaikinimas ir papildomo draudimo užsienyje reikalavimo pašalinimas.

Bendrosios rinkos požiūriu suklastoti vaistai ir medicinos produktai yra kitas labai svarbus klausimas. Direktyvoje pažymima, kad tai rimta problema, ypač tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų požiūriu, ir tai taip pat aktualu medicininiam turizmui. Direktyvoje ši problema sprendžiama užtikrinant, kad gydymo paslaugų išlaidos būtų kompensuojamos tiek, kiek jų kompensavimą užtikrina kilmės valstybė narė, arba, jeigu gydymo paslaugos arba procedūra kainuoja mažiau nei ši suma, kad būtų kompensuojamos faktiškai patirtos išlaidos. Pateikti sprendimai padės pagerinti pacientų padėtį Europos Sąjungoje ir sustiprins bendrąją rinką, todėl balsavau už direktyvos patvirtinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Malonu, kad galėjau balsuoti už pranešimą, kuris po susitarimo su Taryba per antrąjį svarstymą iš esmės pagerins laisvą pacientų judėjimą Europos Sąjungoje. Ambulatorinio gydymo paslaugos dabar nesudaro jokių problemų ES piliečiams, o stacionarus gydymas tapo daug paprastesnis. Būtent tokiose srityse Europa gali sukurti didelę pridėtinę vertę. Rezultatas toks, kad sveikatos priežiūros paslaugų sektorius laipsniškai transformuojamas iš atskirų paslaugų mišinio į vieną visumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Gerbiami kolegos, labai svarbu, kad mūsų piliečiai tiek būdami namuose, tiek užsienyje turėtų galimybę gauti būtinas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Man džiugu, jog šiame pranešime kalbama taip pat apie pacientų judumą ES. Užsienyje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams turi būti užtikrinta galimybė gauti gydymą, jei reikia, nemokant absurdiškų sumų ar laukiant mėnesius nežinioje. Išeitis – informacija. Aš palaikau pranešėjo pasiūlymą, kad kiekviena valstybė narė turėtų sukurti nacionalinius kontaktinius centrus, kuriuose pacientai galėtų sužinoti apie galimas sveikatos priežiūros paslaugas bei administracines procedūras. Tačiau kartais būna, jog ne visoms ligoms gali būti suteiktas gydymas savo šalyje, todėl tokiais atvejais gydymas turėtų būti suteiktas kitoje valstybėje. Mes turime labai pasistengti, kad tarpvalstybinis sveikatos priežiūros paslaugos ar "sveikatos priežiūros turizmas" (kaip šiuo atveju pastebi pranešėjas) nesusilpnintų mūsų nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų. Reikia gerai subalansuotos pusiausvyros. Žemos kainos ir nesudėtingas susisiekimas daro Lietuvą itin patrauklią kitiems ES gyventojams, ieškantiems pigesnio gydymo bei pigesnių operacijų galimybių užsienyje. Nebent atidžiai kontroliuojamas "sveikatos priežiūros turizmas" galėtų sukelti paslaugų perteklių ir nereikalingų logistikos sąnaudų, ypatingai naujoms ES narėms, kaip antai Lietuvai.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Sveikatos paslaugų struktūros visoje ES labai skiriasi, ir pritariau šiai direktyvai, kurioje išdėstomas nuoseklus požiūris į tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą.

Nors su tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis tiesiogiai susiduria tik nedidelis ES piliečių procentas, šių pacientų dabartinių teisių išaiškinimas viename teisės akte padės užtikrinti piliečių, norinčių keliauti į kitą valstybę narę, kad pasinaudotų medicininio gydymo paslaugomis, finansinę apsaugą. Svarbu, kad tokiems pacientams, kurie, pvz., gyvena netoli nacionalinių sienų, taip pat mažesnių valstybių narių gyventojams, kurie serga retosiomis ligomis, ieškant medicininės priežiūros paslaugų kitur ES būtų suteikta finansinė parama.

Susitarimas leis pacientams gauti tokią kompensaciją už gautas gydymo paslaugas, kokia už panašias gydymo paslaugas numatyta pacientų nacionalinėje sveikatos sistemoje. Ši direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų įgyvendinimo taip pat padės užtikrinti, kad valstybės narės įsteigtų kontaktinius centrus, teikiančius pakankamą informaciją į užsienį gydytis norintiems keliauti piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu.(FR) Sausio 19 d. Europos Parlamentas patvirtino Europos teisės aktą dėl pacientų teisių tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų srityje.

Galiu tik pritarti tam, kad visi ES piliečiai galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nepaisant to, kurioje valstybėje jie gyvena. Tačiau tai nėra pagrindinis šio dokumento uždavinys, kurio svarbiausias tikslas – sustiprinti vidaus rinką, užuot skatinus visuotinę galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Dokumente nurodoma, kad keliavimas į užsienį siekiant gauti gydymo paslaugų galėtų būti ypač naudingas į ilgus laukimo sąrašus įrašytiems arba specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų negalintiems rasti pacientams.

Pagrindinė pacientų teisė – gauti greitas ir tinkamas gydymo paslaugas be jokių kliūčių savo gyvenamojoje vietoje. Nedora kaip teisę pateikti sergančio asmens pareigą išvykti ir apsimokėti kelionės į užsienį išlaidas tam, kad gautų tinkamas gydymo paslaugas.

Užuot rėmę sveikatos priežiūros paslaugų sistemas, siekiant užtikrinti vienodą galimybę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, pacientai skatinami pasirinkti gydymo paslaugas visoje Europoje, kaip ir bet kurią kitą prekę, pateiktą laisvai judėti Europos Sąjungoje.

Negaliu pritarti tokiai sveikatos priežiūros koncepcijai.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B7-0028/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Pritariau šiai rezoliucijai dėl FLEGT savanoriškų partnerystės susitarimų su Kamerūno Respublika ir Kongo Respublika. Reikia pabrėžti, kad šie savanoriški susitarimai dėl prekybos mediena negali kenkti bendram ES kovos su klimato kaita tikslui ir privalo garantuoti tvarų miškų naudojimą. Tikiu, kad šie savanoriški susitarimai labiau prisidės nei sudarys kliūčių bendram sumanymui stabdyti prekybą neteisėtai paruošta mediena ir sumanymui padėti stabdyti miškų kirtimą ir naikinimą bei su tuo susijusį anglies dioksido išmetimą ir biologinės įvairovės mažėjimą pasaulio mastu.

Todėl pritariu raginimui Komisijai, kad ji užtikrintų ES politikos nuoseklumą ir kad didžiausią dėmesį skirtų pastangoms užtikrinti, jog savanoriški partnerystės susitarimai neskatintų plėsti pramoninės miškų ruošos veiklą į nepaliestus miškus ir ateityje bendradarbiauti su visomis savanoriškus partnerystės susitarimus pasirašančiomis vyriausybėmis stebint ir stengiantis pašalinti tiesioginį ir netiesioginį neigiamą komercinės miškų ruošos poveikį laukinei gyvūnijai ir augalijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Savanoriškus partnerystės susitarimus (SPS) palankiai vertinu todėl, kad jais Europos Sąjungoje kovojama su prekyba neteisėtai nukirsta mediena. Norėčiau pabrėžti jų svarbą kovojant su miškų naikinimu ir nykimu, su tuo susijusiu anglies dioksido išmetimu ir biologinės įvairovės mažėjimu visame pasaulyje. Minėtais pranešimais kartu skatinamas ekonomikos augimas, žmonijos raida ir tvarūs maisto šaltiniai. Raginu Komisiją užtikrinti nuoseklią ES politiką siekiant veiksmingai prisidėti prie visų SPS šalių tarptautinių įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Jungtinių Tautų duomenimis, 20–40 proc. pasaulio medienos gamybos susijusi su neteisėta miškų ruoša. Be to, kasmet sunaikinama 13 mln. hektarų miškų ir dėl to atsiranda apytiksliai 20 proc. visų pasaulyje išmetamų CO2 dujų. Parlamento ką tik priimtais savanoriškais partnerystės susitarimais bus lengviau kovoti su prekyba neteisėtai paruošta mediena, nes nepriklausomo audito procedūromis ir gera miškų valdymo politika bus gerinamas Kongo Respublikoje ir Kamerūne paruoštos medienos atsekamumas. Apskritai šiuose susitarimuose primenami įsipareigojimai, kurių Europos Sąjunga privalo laikytis derėdamasi dėl prekybos susitarimų. Europos Komisija privalo vykdyti nuoseklią prekybos politiką ir užtikrinti, kad dėl prekybos susitarimų nebūtų masiškai naikinami miškai siekiant atsižvelgti į laisvosios prekybos mediena arba biokuro gamybos poreikius. Todėl Parlamentas primygtinai ragina, kad Europos Komisija teiktų reguliarias šių susitarimų įgyvendinimo ataskaitas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena savanoriškų partnerystės susitarimų (SPS), nes derėdamiesi dėl šių susitarimų galėsime apibrėžti gerąją patirtį, kuria bus galima remtis ateityje derantis su medieną teikiančiomis šalimis siekiant panaikinti neteisėtą miškų ruošą ir apsaugoti bei tvariai naudoti miško išteklius visame pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Neteisėta miškų ruoša yra ne kas kita, kaip medieną teikiančių – dažniausiai besivystančių – šalių gamtos išteklių grobimas ir aiškus išpuolis prieš biologinę įvairovę, žmonių gyvenimo kokybę ir jų ateities perspektyvas. Jei su Kongo Respublika ir Kamerūnu sudaryti susitarimai pasirodys esantys veiksmingi kovojant su šia nelaime, jie gali tapti geru pagrindu būsimiems tokio pobūdžio susitarimams. Džiaugiuosi, kad Europa stengiasi apsaugoti kitų šalių gamtos išteklius, bet turiu pabrėžti, kad, nepaisant pagal šiuos susitarimus nustatytos reguliavimo sistemos, bet kokia sėkmė kovojant su prekyba neteisėta mediena priklauso nuo medieną gaminančių šalių vyriausybių ir institucijų. Be jų dalyvavimo ir veiksmingo įsipareigojimo visos su jomis sutartos priemonės bus beprasmės. Todėl šis modelis yra kartu raginimas su Europa susitariančioms šalims stengtis suprasti, kad reikia apsaugoti savo ateities kartų interesus, ir veikti visų naudai atsispiriant pagundai gauti greitą pelną.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungai sunkiai sekasi kovoti su neteisėta miškų ruoša siekiant apsaugoti miško išteklius ir skatinti tvarų jų naudojimą visame pasaulyje.

Todėl palankiai vertinu savanoriškų partnerystės susitarimų pasirašymą su Kamerūnu ir Kongo Respublika siekiant gerinti miškų valdymą ir, jei reikia, reformuoti esamus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad miškų sektoriaus veikla būtų skaidri, kad ja būtų gerbiamos vietos gyventojų teisės ir nedidinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Šie susitarimai labai svarbūs siekiant panaikinti neteisėtą miškų ruošą, kartu sustabdyti miškų naikinimą bei nykimą, su tuo susijusį anglies dioksido išmetimą ir biologinės įvairovės mažėjimą visame pasaulyje. Šiuo tikslu norėčiau pabrėžti, kad svarbu raginti Komisiją reguliariai rengti ir teikti Parlamentui visų dabartinių ir būsimų susitarimų įvairių nuostatų įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje teisingai nurodoma, kad plataus masto pramoninis atogrąžų miškų naudojimas yra netvarus, nes nyksta ir ardomos ekosistemos, kurios labai svarbios funkciniu požiūriu ir atsižvelgiant į gamtos turtus, kuriuos jos saugo. Taip pat manome, kad rezoliucijoje pagrįstai ir laiku atkreipiamas dėmesys į miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena savanoriškų partnerystės susitarimų trūkumus ir prieštaravimus. Vis dėlto joje vis tiek nėra to, ko reikėtų siekiant panaikinti neteisėtos arba netvarios miškų ruošos problemos priežastis. Ypač svarbu paminėti, kad šios problemos negalima atsieti nuo didžiulių šių šalių ekonomikos trūkumų ir didelio jų gyventojų skurdo, taip pat to, kad kartais ši veikla yra vienintelis daugelio šeimų pajamų šaltinis. Todėl neišvengiamai peršasi mūsų pasiūlytame pakeitime, kuris, deja, buvo atmestas, padaryta išvada, kad sustabdyti neteisėtą arba netvarią miškų ruošą galima tik gerinant siaubingą socialinę ir ekonominę šių šalių padėtį, sugriaunant ekonominį modelį, pagal kurį būtina naudoti ir eksportuoti į pramonines šalis ribotą skaičių žaliavų, dėl ko stiprinami neokolonijiniai priklausomybės santykiai, skatinamas išteklių grobimas iš besivystančių šalių ir šių šalių pajungimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Dar kartą Europos Parlamento forume visiems norėčiau priminti miškų svarbą klimatui, vandentvarkai, žemės ūkiui ir konkrečios šalies arba regiono, ypač kaimo vietovių, kultūrai. Taip pat didelė iš medienos pagamintų prekių rinkos vertė. Todėl turime būti visiškai tikri, kad mediena iš Kamerūno, Kongo arba kurios nors kitos trečiosios šalies įsigyta, transportuota ir pateikta rinkai teisėtai, atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius ir miškų tvarkymo teisės aktus. Sudarę partnerystę su šiomis šalimis pagerinsime miškų tvarkymą, padidinsime patikimumą ir eksportuojančių šalių konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuri papildo pritarimo savanoriškiems partnerystės susitarimams dėl miškų teisės aktų ir prekybos mediena su Kamerūnu ir Kongu procedūras. Rezoliucijoje teisingai pabrėžiama, kad norint pasiekti SPS tikslus būtinai reikės pakankamo finansavimo, stebėsenos ir NVO bei pilietinės visuomenės dalyvavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Kovojant su biologinės įvairovės niokojimu labai svarbu spręsti miškų naikinimo problemą. Šis naikinimas – tai pirmiausia šiandieninės globalizacijos produktyvizmo logikos rezultatas, todėl vis dar yra visiškai teisėtas. Dvišalių savanoriškų partnerystės susitarimų įgyvendinimas siekiant kovoti su neteisėtu miškų naudojimu yra tik labai nedidelis žingsnis kuriant baudimo už visus ekologinius nusikaltimus mechanizmą. Nepaisant to, šiuos kol kas dar labai neapibrėžtus susitarimus reikėtų skatinti ir pirmiausia tobulinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Miškų ruoša Afrikos šalyse dažnai vykdoma neteisėtai, todėl labai smarkiai veikiama šalių gamintojų gamtos išteklių apsauga, kenkiama biologinei įvairovei, žmonių gyvenimo kokybei ir jų ateities perspektyvoms.

Jei tokie su Kongo Respublika ir Kamerūnu pasirašyti susitarimai būtų veiksmingi ir jais aiškiai pavyktų sustabdyti neteisėtą miškų ruošą šiose Afrikos šalyse, šią tendenciją būtų galima pakeisti. Tai, kad ES sudaro tokius susitarimus siekdama apginti kitų gamtos išteklius, verta dėmesio. Vis dėlto norint įgyvendinti šias iniciatyvas labai svarbu, kad kovoti padėtų ir vyriausybės bei institucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Negalime tikėtis stebuklų iš partnerystės susitarimų dėl tvaraus miško išteklių naudojimo visame pasaulyje. Veiksmingai kovoti su neteisėta miškų ruoša galima tik užtikrinus didesnį vietos sistemų atsparumą korupcijai, jei pavyks uždaryti užpakalines duris, kuriomis šiuo metu naudojamasi siekiant apeiti esamus nurodymus, ir galiausiai taikant dideles bausmes ir sankcijas už nurodymų nesilaikymą. Kalbant apie miškų sektoriaus veiklos žalą aplinkai svarbu nepamiršti dėl transporto atsirandančios žalos. Nors iš šio susitarimo negalime tikėtis stebuklų, vis dėlto tai žingsnis tinkama kryptimi, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl savanoriškų partnerystės susitarimų (SPS) dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais. Balsavau už, nes manau, kad derėdamiesi dėl šių SPS galime parengti gerosios patirties gaires, kuriomis būtų galima remtis vykstančiose derybose dėl kitų savanoriškų partnerystės susitarimų su medieną gaminančiomis šalimis.

Šiuo atžvilgiu džiaugiuosi, kad ES prisiima dalį atsakomybės stabdyti neteisėtą miškų ruošą, susijusią prekybą ir dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti miško išteklius ir užtikrinti tvarų jų naudojimą visame pasaulyje. Palankiai vertinu tai, kad susijusių šalių įsipareigojimai gerinti miškų valdymą skaidrūs, kad jais atsižvelgiama į vietos gyventojų teises ir rūpinamasi biologine miško įvairove, klimatu ir tvaria žmonijos raida.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl savanoriškų partnerystės susitarimų su Kamerūnu ir Kongo Respublika. Norėčiau pabrėžti, kad ateityje derantis dėl tokio pobūdžio susitarimų reikėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų galima pasiekti neteisėtos miškų ruošos sustabdymo, miško išteklių apsaugos, tvaraus jų naudojimo ir atsižvelgimo į vietos gyventojų teises tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Kartu su keliomis NVO kruopščiai išnagrinėję šiuos du SPS nutarėme pritarti jų pasirašymui. Žaliųjų rekomendacijos komitete priimtos vienbalsiai. Vis dėlto aiškinamojoje dalyje prašėme Komisijos kai kuriuos aspektus paaiškinti išsamiau. Todėl, siekiant iškelti kelis rūpimus klausimus, pritariant visoms frakcijoms pateiktas žodinis klausimas su diskusijomis ir pabrėžtas reikalavimas Komisijai pasirūpinti, kad kai kurie kriterijai būtų užtikrinti ne tik per pasirašymo, bet ir per patį svarbiausią šių susitarimų įgyvendinimo etapą. Pvz., prašome Komisijos per šešis mėnesius nuo bet kurio SPS įsigaliojimo pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės, įskaitant vietos gyventojus ir čiabuvius, dialogas vyktų toliau ir būtų tęsiamas įgyvendinimo etape. Šiame tekste pabrėžiama plataus masto miškų naudojimo rizika ir tiesioginis bei netiesioginis komercinės miškų ruošos poveikis laukiniams gyvūnams, biologinei įvairovei, miškų naikinimui ir nykimui, vietos gyventojams ir čiabuviams. Taip pat siekėme atkreipti dėmesį į tai, kad labai svarbu užtikrinti žodžio laisvę ir pagarbą žmogaus teisėms, kad bet kurioje su SPS susijusioje šalyje būtų išgirstas bet koks skundas.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Savanoriški partnerystės susitarimai dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais (FLEGT) – tai šiuo metu rengiamas Europos kovos su neteisėta tarptautine prekyba mediena modelis.

Patvirtintos partnerystės su Kamerūno Respublika ir Kongo Respublika apima gerosios patirties gaires, kuriomis gali būti svarbu remtis kitose vykstančiose derybose su medieną gaminančiomis šalimis. Svarbiausia patvirtinto dokumento mintis yra ta, kad reikia bendrai stabdyti prekybą neteisėtai paruošta mediena, iš jos pagamintais produktais ir padėti stabdyti miškų naikinimą ir nykimą, su tuo susijusį anglies dioksido išmetimą ir biologinės įvairovės mažėjimą visame pasaulyje. Kartu būtų skatinamas tvarus ekonomikos augimas, tvari žmonijos raida ir pagarba čiabuviams bei vietos gyventojams.

Nors miškai yra suvereni valstybių, kuriose jie auga, nuosavybė, miškų aplinka yra bendras žmonijos paveldas, todėl jį reikia apsaugoti, išsaugoti ir, jei įmanoma, atkurti siekiant pagrindinio tikslo – išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę, ekosistemų funkcijas ir apsaugoti pasaulio klimatą nuo dabar vykstančių pokyčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Siekdamos užtikrinti medienos atsekamumą ir teisėtumą atogrąžų medieną eksportuojančios šalys pagal FLEGT programą pradėjo rengti savanoriškus partnerystės susitarimus (SPS) su ES. Šiais susitarimais taip pat numatytos nepriklausomo tikrinimo procedūros. Todėl šalys gali nustatyti miškų valdymo ir naudojimo standartą. Galiu tik pasidžiaugti, kad Komisija sudarė susitarimus su Kamerūnu ir Kongo Respublika. Šie susitarimai yra geras pagrindas būsimiems SPS, pvz., su tam tikromis Azijos šalimis ir Kongo Demokratine Respublika.

Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui svarbu ir tai, kad Komisija įsipareigojo per šešis mėnesius nuo savanoriško partnerystės susitarimo įsigaliojimo dienos pateikti ataskaitą apie priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti ir išlaikyti vykstantį suinteresuotųjų subjektų ir pilietinių bendruomenių, įskaitant vietos gyventojus ir čiabuvius, dialogą. Dėl pernelyg intensyvaus miškų naudojimo kyla grėsmė ne tik vietos gyventojams, bet ir gyvūnijai, augmenijai bei biologinei įvairovei. Šiais susitarimais bus mažinamas masinis miškų naikinimas, dėl kurio didėja visuotinis atšilimas.

 
  
  

Rekomendacija: Yannick Jadot (A7-0371/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu.(PT) Pritariu tikslui parengti teisinį pagrindą siekiant nustatyti ir užtikrinti medienos produktų atsekamumą, nustatyti nepriklausomo vyriausybinio tikrinimo procedūras, kuriomis būtų patvirtinama, kad visi Kamerūno Respublikos į Europos rinkas eksportuojami medienos produktai įsigyti, paruošti, transportuoti ir eksportuoti teisėtai, kad būtų galima sukurti teisėto valdymo bei naudojimo Kamerūno medienos sektoriuje pagrindus ir pagerinti miškų teisės aktų vykdymą ir valdymą. Taip pat manau, kad šis susitarimas itin svarbus, nes ši šalis yra pagrindinė Afrikos medienos eksportuotoja į Europą, patirianti rimtų problemų, pvz., aplinkos nykimo ir korupcijos, keliais valdymo lygmenimis. Taip pat būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinių ES ir Kamerūno įsipareigojimų dėl aplinkos, pilietinės visuomenės priežiūros ir didesnio vietos ir čiabuvių bendruomenių dalyvavimo, kad jos galėtų naudotis pagrindinėmis teisėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rekomendaciją. 40 proc. Kamerūno teritorijos sudaro miškai ir tai svarbiausia Afrikos medieną į Europą eksportuojanti šalis. 80 proc. nukirstos medienos Kamerūnas parduoda ES. Tačiau šiame sektoriuje daug rimtų valdymo problemų, dėl kurių alinama aplinka, didėja nelygybė, gyventojų skurdinimas ir korupcija. Nevyriausybinių organizacijų tyrimų duomenimis, šiuo metu 20 proc. visos į Europos rinką importuojamos Kongo medienos yra nelegalios kilmės – ji arba nelegaliai gaminama, parduodama, perdirbama, arba eksportuojama. Šis Kamerūno ir ES savanoriškas partnerystės susitarimas yra geras pavyzdys kaip atsakingai pirkdami galime daryti teigiamą įtaką trečiųjų šalių ar apskritai globalios aplinkos kokybei, mažinti taršą, kovoti su klimato kaita, skurdu ir korupcija. Manau, kad atsakingo pirkimo principas gali ženkliai prisidėti mažinant nesąžiningos ir neteisėtos prekybos apimtis bei prisidėti prie miškų ir biologinės įvairovės išsaugojimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Džiaugiuosi ES ir Kamerūno Respublikos įsipareigojimais gerinti miškų valdymą ir, jei reikia, reformuoti esamus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad miškų sektoriaus veikla būtų skaidri, kad ją vykdant būtų atsižvelgiama į čiabuvių teises ir nebūtų didinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Miškų aplinka yra bendras pasaulio paveldas, kurį būtina apsaugoti, išsaugoti ir, jei įmanoma, atkurti siekiant pagrindinių tikslų – išsaugoti biologinę pasaulio įvairovę, ekosistemų funkcijas ir apsaugoti klimatą. Norint pasiekti šiuos tikslus labai svarbu, kad Afrikos ir trečiųjų šalių vyriausybės partnerės parengtų išteklių valdymo ir žemės naudojimo planus. Be to, jos turi nustatyti, kokios užsienio partnerių ir tarptautinių organizacijų pagalbos reikės siekiant šių tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Europos Sąjungos ir Kamerūno Respublikos savanoriško partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo sudarymą, nes jais bus sukurtas teisinis medienos naudojimo Kamerūne teisėto valdymo ir jos eksporto į ES pagrindas. Šio susitarimo tikslas – panaikinti korupciją, kuri yra neteisėtos prekybos mediena šaltinis, ir parengti šios srities gero valdymo patirties rinkinį.

Pilietinės visuomenės narių dalyvavimas sudarant šį susitarimą yra teigiamas žingsnis ir kitas žingsnis turėtų būti sukčiavimo naikinimo ir tvarios prekybos plėtojimo pažangos išorės kontrolės užtikrinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl ES ir Kamerūno Respublikos savanoriško partnerystės susitarimo, nes jame nustatomos politinės ir teisės aktų reformos, kuriomis bus galima skatinti gerą Kamerūno medienos sektoriaus valdymą ir skaidrumą siekiant kovoti su sukčiavimu ir prekyba neteisėta mediena.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Sudaryti Europos Sąjungos ir Kamerūno Respublikos savanorišką partnerystės susitarimą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena Europos Sąjungos importuojamų medienos produktų atžvilgiu (FLEGT) itin svarbu atsižvelgiant į neigiamą prekybos neteisėta mediena poveikį. Pagal šį susitarimą turėtų būti galima nustatyti medienos kilmę ir paskatinti įgyvendinti kilmę patvirtinančias nepriklausomo tikrinimo procedūras. Tikiuosi, kad Kamerūnui įsipareigojus įgyvendinti FLEGT programą bus galima veiksmingai mažinti neteisėtiems prekiautojams prieinamus išteklius ir kartu sukurti veiksmingą ir skaidrią medienos teisėtumo tikrinimo sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungai sunkiai sekasi kovoti su neteisėta miškų ruoša siekiant apsaugoti miško išteklius ir skatinti tvarų jų naudojimą visame pasaulyje.

Todėl palankiai vertinu savanoriškų partnerystės susitarimų pasirašymą su Kamerūnu siekiant gerinti miškų valdymą ir, jei reikia, reformuoti esamus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad miškų sektoriaus veikla būtų skaidri, kad ja būtų gerbiamos vietos gyventojų teisės ir nedidinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Šie susitarimai labai svarbūs siekiant panaikinti neteisėtą miškų ruošą, kartu sustabdyti miškų naikinimą bei nykimą, su tuo susijusį anglies dioksido išmetimą ir biologinės įvairovės mažėjimą visame pasaulyje. Šiuo tikslu norėčiau pabrėžti, kad svarbu raginti Komisiją reguliariai rengti ir teikti Parlamentui visų dabartinių ir būsimų susitarimų įvairių nuostatų įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors šiame susitarime nustatyti tikslai užtikrinti medienos produktų, kurių kilmės šalis yra Kamerūno Respublika, atsekamumą ir sertifikavimą tikrai girtini, jais neatsižvelgiama į tai, ko, mūsų manymu, reikia atsižvelgiant į problemą dėl miškų naikinimo, o kartu ir grėsmės ekologiniu ir apsaugos požiūriu itin vertingų, vietos bendruomenių ir čiabuvių egzistencijai bei gyvenimo būdui būtinų išteklių patikimumui. Pats pranešėjas žino silpnąsias susitarimo vietas ir nurodo daug aspektų, kurių atskirai nenagrinėja. Ypač šiuo susitarimu nestabdomas dėl plataus masto pramoninės miškų ruošos galimas miškų, įskaitant didelės biologinės įvairovės neliestus miškus, naikinimas ir nykimas. Pranešėjas pripažįsta, kad sudarius susitarimą bus lengviau importuoti į ES medieną, kurios kilmės šalis yra Kamerūnas, todėl gali atsirasti prieštaravimų atsižvelgiant į ES tikslą kovoti su klimato kaita. Pripažįstama, kad vietos bendruomenės ir čiabuviai nebuvo tiesiogiai įtraukti į susitarimo aptarimą. Taip pat pripažįstama, kad trūksta šiam susitarimui įgyvendinti reikiamo tikslinio finansavimo, techninės paramos ir žmogiškųjų išteklių. Tai kelios iš priežasčių, dėl kurių susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Atsižvelgiant į tai, kad Kamerūnas yra svarbiausia kietmedį į Europą importuojanti Afrikos šalis, būtina reguliuoti prekių srautą partnerystės susitarimu, dėl kurio šiandien balsuojame. Korupciją ir neteisėtumą, nuo kurio kenčia prekyba Kamerūne, iš tikrųjų reikia naikinti sukuriant teisėtumo patikros sistemą ir atliekant nepriklausomus visos sistemos auditus. Nors vis dar kyla abejonių dėl šio susitarimo veiksmingumo, manau, reikėtų pritarti Y. Jadot rekomendacijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, nes Kamerūno ir ES savanoriško partnerystės susitarimo tikslas – parengti teisinį pagrindą siekiant nustatyti ir užtikrinti medienos atsekamumą, parengti vyriausybinio ir nepriklausomo tikrinimo procedūras, kuriomis būtų patvirtinama, kad visa iš Kamerūno į Europos rinkas eksportuojama mediena įsigyta, nukirsta, pervežta ir eksportuojama teisėtai norint užtikrinti, kad Kamerūno miškai būtų eksploatuojami teisėtai, bei sugriežtinti miškų teisės aktų taikymą ir valdymą. Mano nuomone turi būti užkirstas kelias neteisėtai prekybai mediena ir korupcijai, ir siekiama sukurti veiksmingą ir skaidrią medienos ir medienos produktų teisėtumo tikrinimo sistemą. Kamerūno ir ES savanoriškame partnerystės susitarime, sudarytame laikantis PPO taisyklių, numatomos politinės ir teisės aktų reformos, kuriomis bus sudaromos galimybės Kamerūno miškų sektoriuje užtikrinti tinkamą valdymą ir daugiau skaidrumo. Numatoma novatoriška tvarka, kurią taikant bus siekiama kovoti su nesąžininga ir neteisėta prekyba mediena, pvz., siekiant, kad prekybos mediena sistema būtų tvaresnė, nustatyta prekybos mediena teisėtumo apibrėžtis, parengta teisėtumo patikros sistema ir numatyti visos sistemos nepriklausomi auditai. Reikia pabrėžti, kad šie savanoriški susitarimai dėl prekybos mediena negali kenkti bendram ES kovos su klimato kaita tikslui ir privalo garantuoti tvarų miškų naudojimą, stabdys miškų kirtimą ir naikinimą bei su tuo susijusį anglies dioksido išmetimą ir biologinės įvairovės mažėjimą pasaulio mastu.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu. (IT) Šis rezoliucijos projektas susijęs su svarbiu Europos Sąjungos ir Kamerūno Respublikos partnerystės susitarimu. Pagrindinis šios partnerystės tikslas – parengti teisinį pagrindą siekiant užtikrinti medienos atsekamumą, įgyvendinti iš Kamerūno į Europos šalis eksportuojamos medienos kiekio patvirtinimo procedūras ir tikrinti, ar prekyba atitinka teisės aktų ir, svarbiausia, aplinkos reikalavimus. Kamerūnas yra daugiausia kietmedžio į Europą, perkančios 80 proc. jo gamybos, eksportuojanti Afrikos šalis. Šiomis aplinkybėmis būtinai turime taikyti šios rinkos srities stebėsenos sistemas ir procedūras, kad rinkos veikla nebūtų vykdoma taikant neteisėtas procedūras. Nusprendžiau pritarti šiai rekomendacijai, nes esu įsitikinęs, kad reikia parengti susitarimus su ne Europos šalimis. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad šios partnerystės turi atitikti nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir būti griežtai kontroliuojamos siekiant užtikrinti, kad šia veikla iš tikrųjų būtų galima skatinti plėtrą ir augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Kovojant su biologinės įvairovės niokojimu labai svarbu spręsti miškų naikinimo problemą. Šis naikinimas – tai pirmiausia šiandieninės globalizacijos produktyvizmo logikos rezultatas, todėl vis dar visiškai teisėtas. ES ir Kamerūno dvišalio savanoriško partnerystės susitarimo įgyvendinimas siekiant kovoti su neteisėtu miškų naudojimu yra tik labai nedidelis žingsnis kuriant baudimo už visus ekologinius nusikaltimus mechanizmą.

Sprendimų dėl eksporto licencijų išdavimo ir tikrinimo nepriklausomumą reikėtų užtikrinti viešosiomis paslaugomis, o skatinti prekybą mediena ir plėtoti miško pramonę reikėtų tiek, kiek tai ekologiškai tvaru. Labai gaila, kad tokių priemonių nėra. Be to, Kamerūno valdžios institucijos nevykdo pareigų, todėl kyla daug abejonių dėl šios kontrolės sistemos patikimumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Miškų ruoša Afrikos šalyse dažnai vykdoma neteisėtai, todėl daromas labai didelis poveikis šalių gamintojų gamtos išteklių apsaugai, kenkiama biologinei įvairovei, žmonių gyvenimo kokybei ir jų ateities perspektyvoms.

Tikiuosi, kad su Kamerūnu sudarytu susitarimu bus galima veiksmingai kovoti su neteisėta miškų ruoša šalyje, kartu gerinti žmonių, gyvenančių iš šio ekonomikos sektoriaus pajamų, sąlygas, didinti biologinę įvairovę ir apsaugoti Kamerūno gamtos išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Nors partnerystės susitarimas su Kamerūnu miškų sektoriuje girtinas, o jį paskelbiant tarptautiniais miškų metais Europos Sąjungai labai patogu gerinti įvaizdį, abejotina, ar jis vertas popieriaus, ant kurio pasirašomas. Kamerūne su korupcija susiduriama kasdien. 2010 m. organizacijos Transparency International sudarytame reitingų sąraše jis yra 146-oje vietoje. Aplinkos organizacijos teigia, kad Kamerūno Vyriausybė žino su aplinka susijusius miško pramonės atstovų nusikaltimus, bet dėl korupcijos negalima šių įmonių stebėti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaip žinia, užsienio įmonės valdo daugiau kaip 60 proc. medienos gavybos bei perdirbimo ir tris ketvirtadalius medienos eksporto. Nors iš šio susitarimo negalime tikėtis stebuklų, vis dėlto tai žingsnis tinkama kryptimi, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu.(DE) 40 proc. Kamerūno teritorijos dengia miškai – kol kas – nes Kamerūnas daugiau už kitas Afrikos šalis eksportuoja atogrąžų medienos ir jokioje kitoje šalyje miškai nekertami taip masiškai. Ekspertų manymu, jei miškų ruoša bus vykdoma taip, kaip iki šiol, t. y. siekiant kuo daugiau pelno, po 10–15 m. Kongo baseine išnyks trijų ekologiškai svarbiausių rūšių medžiai. Galiausiai dėl to kyla grėsmė žaliesiems Afrikos plaučiams, kurie gyvybiškai svarbūs pasaulio klimatui, ir kenkiama išskirtinei Kamerūno augmenijai bei gyvūnijai. Siekiant apsaugoti Kamerūno atogrąžų miškus labai svarbu kovoti su korupcija ir kyšininkavimu (pareigūnų ir valstybinių miškų bendruomeninių valdytojų lygmeniu), užtikrinti veiksmingą baudžiamąjį persekiojimą, tvarią miškininkystę ten, kur nukertama tiek, kiek atauga, ir geresnį medkirčių mokymą siekiant išvengti žalos žemei dėl miškų ruošos. Europos įmonės privalo prisiimti daugiausia atsakomybės, nes maždaug 80 proc. paruoštos medienos siunčiama į Europą. Šiuo atžvilgiu ES privalo veikti imdamasi tiesioginių ir ryžtingų priemonių. Todėl balsavau už šį pranešimą, nes juo einama tinkama kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsuoju už tai, kad būtų pasirašytas Europos Sąjungos ir Kamerūno Respublikos savanoriškas partnerystės susitarimas (SPS), kuriuo siekiama gerinti miškų valdymą, remti Kamerūno medienos produktus ir didinti šios šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Šiais tikslais būtina atsižvelgti į miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena susitarimo tikslus ir įsipareigojimus: stiprinti bendruomeninio žemės valdymo ir naudojimo teises, užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės – ypač čiabuvių – dalyvavimą miškų valdymo politikos formavimo klausimais, didinti skaidrumą ir mažinti korupciją. Nė vieno iš minėtų tikslų nepavyks pasiekti be veiksmingo Kamerūno Respublikos valdžios institucijų dalyvavimo.

Sutinku su pranešėju, pabrėžiančiu, kad atsižvelgdamas į Lisabonos sutartimi suteiktą naują kompetenciją Europos Parlamentas turi stebėti įvairius SPS derybų ir įgyvendinimo etapus, ir raginančiu Komisiją teikti Parlamentui susitarimo socialinio, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai tyrimus ir kitus dokumentus, kad būtų galima įvertinti susitarimo įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos ir Kamerūno Respublikos savanorišku partnerystės susitarimu (2010 m. gegužės 6 d. sudarytu ES ir Kamerūno SPS) siekiama sukurti teisinį pagrindą, pagal kurį būtų galima nustatyti ir užtikrinti medienos atsekamumą, įgyvendinti vyriausybinio ir nepriklausomo tikrinimo procedūras siekiant patvirtinti, kad visa mediena iš Kamerūno į Europos rinkas eksportuota teisėtais kanalais, ir sugriežtinti miškų teisės aktų taikymą ir valdymą.

Dauguma SPS apibrėžtyse nustatytų kriterijų įvykdyta. 40 proc. Kamerūno teritorijos sudaro miškai; Kamerūnas yra daugiausia kietmedžio į Europą eksportuojanti Afrikos šalis: 80 proc. pjautinės medienos parduodama Europos Sąjungai. Vis dėlto patiriama didelių valdymo (korupcijos) problemų, todėl nyksta aplinka.

Todėl būtina skubiai parengti kovos su neteisėta prekyba mediena procedūras, kad būtų galima veiksmingiau analizuoti ir prižiūrėti prekybos srautus. ES ir Kamerūno savanoriškame partnerystės susitarime nustatytos kelios politinės ir reguliavimo reformos; jis įsigalios iš karto, kai bus įgyvendinti žadėti teisės aktų pakeitimai ir pradėta taikyti teisėtumo patikros sistema.

Dėl visų šių priežasčių balsuoju už pasiūlymą leisti Parlamentui laikytis Tarybos pozicijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Kamerūno ir ES savanoriškame partnerystės susitarime numatytos kelios politinės ir teisės aktų reformos, kurias įgyvendinus bus galima užtikrinti gerą Kamerūno medienos sektoriaus valdymą ir didesnį skaidrumą. Svarbu užtikrinti, kad bet kokie Europos rinkai pateikiami medienos produktai, kurių kilmės šalis yra Kamerūnas, atitiktų visus teisės aktų reikalavimus, kad bet kokiomis įgyvendinamomis reformomis būtų užtikrinama pagarba vietos ir čiabuvių bendruomenių teisėms ir šios reformos būtų tikrai veiksmingos kovojant su korupcija ir stiprinant vietos pilietinės visuomenės vaidmenį. Todėl balsavau už šio susitarimo pasirašymą ir tikiuosi, kad jį įgyvendinus bus įvykdyti visi įsipareigojimai ir miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Csanád Szegedi (NI), raštu. (HU) Manau, verta balsuoti už pranešimą, kuriame pritariama, kad reikia sudaryti Kamerūno ir Europos Sąjungos savanorišką partnerystės susitarimą. Manau, labai svarbu, kad vykdydamas šios srities veiklą daugiausia kietmedžio iš Afrikos į Europą eksportuojantis Kamerūnas turėtų laikytis griežtų taisyklių. Negalime leisti toliau piktnaudžiauti aplinka ir ją naikinti. Būtina sukurti veiksmingą ir skaidrią stebėsenos sistemą. Esu įsitikinęs, kad Europos politikai privalo skirti ypatingą dėmesį aplinkos apsaugai ir remti visas pastangas, kuriomis siekiama arba padedama apsaugoti mūsų aplinkos gerovę ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

 
  
  

ENRekomendacija: Yannick Jadot (A7-0370/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu tikslui siekiant sukurti Kongo medienos sektoriaus teisėto valdymo ir naudojimo pagrindus ir sugriežtinti miškų teisės aktų vykdymą ir valdymą sukurti teisinį pagrindą, pagal kurį būtų galima nustatyti ir užtikrinti medienos produktų atsekamumą, nustatyti nepriklausomas vyriausybinio tikrinimo procedūras, pagal kurias būtų galima patvirtinti, kad visi Kongo Respublikos į Europos rinkas eksportuojami medienos produktai įsigyti, paruošti, transportuoti ir eksportuoti teisėtai. Šis susitarimas labai svarbus, nes ši šalis kasmet eksportuoja medienos produktų už daugiau kaip 250 mln. EUR, iš jų daugiau kaip pusę – į ES. Taip pat sutinku su reikalavimu užtikrinti, kad Kongo Respublika vykdytų tarptautinius įsipareigojimus dėl žmogaus teisių ir su aplinka susijusių teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu ES ir Kongo Respublikos savanorišku partnerystės susitarimu (SPS) prisiimtus įsipareigojimus gerinti miškų valdymą ir reformuoti esamus šios srities teisės aktus. Būtina užtikrinti skaidrią miškų sektoriaus veiklą, kad ja būtų gerbiamos gyventojų teisės ir nebūtų didinamas neigiamas poveikis aplinkai. Norėčiau pabrėžti nepriklausomų nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų ir nepriklausomų išorės stebėtojų vaidmenį stebint, ar visos susijusios šalys tinkamai įgyvendina SPS.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl ES ir Kongo Respublikos savanoriško partnerystės susitarimo, nes jame nustatytos politinės ir teisės aktų reformos, kuriomis bus galima skatinti gerą Kongo medienos sektoriaus valdymą ir skaidrumą siekiant kovoti su sukčiavimu ir prekyba neteisėta mediena.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Prekyba nelegalia mediena yra didelė gaminančių šalių, Kongo Respublika yra viena iš jų, problema, dėl kurios kyla rizika ekosistemoms, gyvenimo būdui ir besivystančių šalių ekonomikoms. Deja, Europos Sąjunga ir toliau priima neteisėtą medieną, todėl reikėtų palankiai vertinti priemones, kuriomis siekiama stabdyti šios medienos įvežimą į ES. Šiuo atžvilgiu neabejotina, kad partnerystės susitarimas, kuriuo siekiama nustatyti į ES įvežamos medienos kilmę ir teisėtumą, yra teigiama priemonė. Vartotojas turėtų turėti galimybę atsekti medienos, kaip ir kitų vartojimo prekių, kilmę ir įsitikinti, kad ji atitinka jai taikomus teisės aktų reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjungai sunkiai sekasi kovoti su neteisėta miškų ruoša siekiant apsaugoti miško išteklius ir skatinti tvarų jų naudojimą visame pasaulyje.

Todėl palankiai vertinu savanoriško partnerystės susitarimo pasirašymą su Kongo Respublika siekiant gerinti miškų valdymą ir, jei reikia, reformuoti esamus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad miškų sektoriaus veikla būtų skaidri, kad ja būtų gerbiamos vietos gyventojų teisės ir nedidinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Šie susitarimai labai svarbūs siekiant panaikinti neteisėtą miškų ruošą, kartu sustabdyti miškų naikinimą bei nykimą, su tuo susijusį anglies dioksido išmetimą ir biologinės įvairovės mažėjimą visame pasaulyje. Šiuo tikslu norėčiau pabrėžti, kad svarbu raginti Komisiją reguliariai rengti ir teikti Parlamentui visų dabartinių ir būsimų susitarimų įvairių nuostatų įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti medienos produktų iš Kongo Respublikos atsekamumą ir sertifikavimą. Nors šie tikslai tikrai girtini, jais neatsižvelgiama į tai, ko, mūsų manymu, reikia atsižvelgiant į problemą dėl miškų naikinimo, o kartu ir grėsmės ekologiniu ir apsaugos požiūriu itin vertingų, vietos bendruomenių ir čiabuvių egzistencijai bei gyvenimo būdui būtinų išteklių patikimumui. Vien iš pranešėjo išreikšto susirūpinimo matyti, kad susitarimas netobulas, todėl ir susilaikėme. Konkrečiau tariant, šiuo susitarimu neužtikrinama, kad bus sustabdytas miškų naikinimas ir masinis nepaliestų miškų nykimas; tai gali būti net skatinama, jei nebus taikomos kitos arba papildomos priemonės, nes šiuo susitarimu siekiama skatinti medienos produktų išvežimą iš Kongo Respublikos į ES. Tai gali aiškiai prieštarauti ES nustatytiems tikslams kovoti su klimato kaita ir apsaugoti biologinę įvairovę. Todėl, kaip pabrėžia pranešėjas, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad trūksta šiam susitarimui įgyvendinti reikiamo tikslinio finansavimo arba techninės paramos ir žmogiškųjų išteklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Kaip ir dėl nuostatų Kamerūno atžvilgiu, nors ir gaila, kad Lisabonos sutartyje Europos Parlamentas įgaliotas ne siūlyti pakeitimus, bet tik sutikti, nusprendžiau pritarti Y. Jadot rekomendacijai. Kongas kasmet eksportuoja medienos produktų už daugiau kaip 250 mln. EUR, pusė jų keliauja į ES. Nors, kaip ir dėl Kamerūno, dar kyla abejonių, ar susitarimas, dėl kurio balsuojame, iš tikrųjų veiksmingas, nusprendžiau jam pritarti, nes tai pirmas žingsnis kovojant su sukčiavimu ir neteisėta prekyba mediena.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Pritariau šiam dokumentui, nes Kongo ir ES savanoriško partnerystės susitarimo tikslas – parengti teisinį pagrindą siekiant nustatyti ir užtikrinti medienos atsekamumą, parengti vyriausybinio ir nepriklausomo tikrinimo procedūras, kuriomis būtų patvirtinama, kad visa iš Kongo į Europos rinkas eksportuojama mediena įsigyta, nukirsta, pervežta ir eksportuojama teisėtai. Mano nuomone turi būti užkirstas kelias neteisėtai prekybai mediena ir korupcijai, ir siekiama sukurti veiksmingą ir skaidrią medienos ir medienos produktų teisėtumo tikrinimo sistemą. Kongas kasmet eksportuoja medienos produktų už daugiau kaip 250 milijonų eurų, pusė jų keliauja į ES. Šiuo metu 20 proc. visos į Europos rinką importuojamos Kongo medienos yra nelegalios kilmės – ji arba nelegaliai gaminama, arba parduodama, arba perdirbama, arba eksportuojama. Dėl vienas po kito 1993 m. ir 1999 m. vykusių karų padėtis nepagerėjo – tai tik padėjo plisti korupcijai. Taigi reikėjo skubiai parengti priemones kovai su nesąžininga prekyba mediena norint geriau analizuoti ir stebėti dažnai gana sudėtingus prekybos srautus. Reikia pabrėžti, kad šie savanoriški susitarimai dėl prekybos mediena negali kenkti bendram ES kovos su klimato kaita tikslui ir privalo garantuoti tvarų miškų naudojimą, stabdys miškų kirtimą ir naikinimą bei su tuo susijusį anglies dioksido išmetimą ir biologinės įvairovės mažėjimą pasaulio mastu.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Visi gerai žinome, kad daug Europos Sąjungoje naudojamos medienos atkeliauja iš Kongo Respublikos. Šios srities NVO tyrimų duomenimis, mažiausiai 20 proc. Kongo medienos yra neteisėtos kilmės. Šia rekomendacija dėl sprendimo dėl miškų teisės aktų vykdymo projekto siekiama užtikrinti, kad ir Konge Europos Sąjunga galėtų daryti tai, ko jau prašyta Kamerūno atžvilgiu, t. y. imtis veiksmų siekiant išvengti bet kokių neteisėtų, taigi, ir nepriimtinų medienos rinkos trukdžių. Tai galima pasiekti, kaip siūloma rekomendacijoje, priimant priemones, kuriomis ES galėtų užtikrinti, kad, siekiant apsaugoti šalį nuo nusikalstamos veiklos ir piktnaudžiavimo jos ištekliais, partnerystės susitarimais pradėtomis politinėmis reformomis būtų galima prisidėti prie teisiškai ir aplinkos požiūriu švaresnės ekonomikos.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą. Kongas kasmet eksportuoja medienos produktų už daugiau kaip 250 milijonų eurų, pusė šių produktų keliauja į ES. NVO tyrimų duomenimis, šiuo metu 20 proc. visos į Europos rinką importuojamos Kongo medienos yra neteisėtos kilmės – ji neteisėtai gaminama, parduodama, perdirbama arba eksportuojama. Dėl vienas po kito 1993 ir 1999 m. vykusių karų padėtis nepagerėjo – dėl jų tik dar labiau išplito korupcija. Taigi, siekiant geriau analizuoti ir stebėti dažnai gana sudėtingus prekybos srautus reikėjo skubiai parengti kovos su neteisėta prekyba mediena priemones. Šiuo savanorišku partnerystės susitarimu turėtų būti lengviau naikinti korupciją ir labai apriboti prekybą neteisėta mediena.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Kovojant su biologinės įvairovės niokojimu labai svarbu spręsti miškų naikinimo problemą. Šis naikinimas – tai pirmiausia šiandieninės globalizacijos produktyvizmo logikos rezultatas, todėl vis dar visiškai teisėtas. Dvišalio ES ir Kongo savanoriško partnerystės susitarimo įgyvendinimas siekiant kovoti su neteisėtu miškų naudojimu yra tik labai nedidelis žingsnis kuriant baudimo už visus ekologinius nusikaltimus mechanizmą. Reikėtų užtikrinti sprendimų dėl eksporto licencijų išdavimo ir tikrinimo nepriklausomumą viešosiomis paslaugomis ir padėti kovoti su netinkamu teisiniu miškų naudojimu. Labai gaila, kad tokių priemonių nėra.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Miškų ruoša Afrikos šalyse dažnai vykdoma neteisėtai, todėl labai veikiama šalių gamintojų gamtos išteklių apsauga, kenkiama biologinei įvairovei, žmonių gyvenimo kokybei ir jų ateities perspektyvoms. Tikiuosi, kad susitarimu su Kongo Respublika bus galima veiksmingai kovoti su neteisėta miškų ruoša šalyje, gerinti žmonių, gyvenančių iš šio ekonomikos sektoriaus pajamų, sąlygas, didinti biologinę įvairovę ir apsaugoti Kongo Respublikos gamtos išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Toks susitarimas bus prasmingas tik tada, kai užtikrinsime, kad užsienio įmonės nebeišnaudos vietos įmonių, neturinčių praktinės miškininkystės ir aplinkos srities patirties, ir kai Kongo Respublika įveiks korupciją. Reikėtų sukurti tokį miškų sektorių, kuriame būtų veikiama atsakingai ir atsižvelgiama į ateities kartas. Tol, kol vietos gyventojai to nežinos, visa tai ir toliau bus tik apgaulė.

Tol, kol už kirtimo taisyklių nesilaikymą nebus taikomos didelės baudos ir sankcijos, ES susitarimu ir toliau nieko nepasieksime. Net vykdant atrankinį kirtimą svarbu apsvarstyti, kiek medžių bus prarasta transportuojant, pvz., tiesiant kelius iš miškų. Nors iš šio susitarimo negalime tikėtis stebuklų, vis dėlto tai žingsnis tinkama kryptimi, todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Taip pat balsavau už Europos Sąjungos ir Kongo Respublikos savanorišką partnerystės susitarimą (SPS) dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais. Palankiai vertinu tikslą sukurti teisinę sistemą, kurią taikant būtų galima, inter alia, nustatyti medienos produktus ir užtikrinti jų atsekamumą, nustatyti nepriklausomo ir vyriausybinio tikrinimo procedūras, pagal kurias būtų galima patvirtinti, kad visi Kongo Respublikos į Europos rinkas eksportuojami produktai įsigyti, paruošti, transportuoti ir eksportuoti teisėtai, kad būtų galima sukurti teisėto Kongo medienos sektoriaus valdymo ir naudojimo pagrindus ir stiprinti miškų teisės aktų vykdymą bei valdymą.

Iš 2009 m. gegužės 9 d. sudaryto Kongo ir ES SPS norėčiau pabrėžti SPS apibrėžtyse nustatytų kriterijų, įskaitant tuos, kurie taikomi derybų procesui, vykdymą, dėl kurio sudarytas inovatyvus susitarimas, kuriuo siekiama veiksmingai kovoti su prastu valdymu, dėl kurio atsiranda neteisėta prekyba mediena ir korupcija, ir sukurti veiksmingą, skaidrią medienos produktų teisėtumo stebėsenos sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Europos Sąjungos ir Kongo Respublikos savanorišku partnerystės susitarimu (ES ir Kongo SPS) siekiama sukurti teisinį pagrindą, kuriuo būtų galima užtikrinti medienos atsekamumą, įgyvendinti vyriausybinio ir nepriklausomo tikrinimo procedūras siekiant patvirtinti, kad visa mediena iš Kamerūno į Europos rinkas eksportuota teisėtais kanalais, ir sugriežtinti miškų teisės aktų taikymą ir valdymą.

Nevyriausybinių organizacijų tyrimų duomenimis, 20 proc. visos į Europos rinką importuojamos bet kokiam perdirbimo procesui skirtos Kongo medienos yra neteisėtos kilmės. Todėl, ponios ir ponai, būtina skubiai parengti kovos su neteisėta prekyba mediena procedūras.

ES ir Kongo savanoriškame partnerystės susitarime numatytos kelios politinės ir reguliavimo reformos, kurias įgyvendinus bus galima užtikrinti gerą Kongo medienos pramonės valdymą ir didesnį skaidrumą. Svarbu užtikrinti, kad vykdomomis politinėmis ir teisinėmis reformomis būtų mažinamas skurdas ir pastebimai gerinamos žmonių gyvenimo sąlygos.

SPS įsigalios iš karto, kai bus įgyvendinti žadėti teisės aktų pakeitimai ir pradėta taikyti teisėtumo patikros sistema. Dėl visų minėtų priežasčių pritariu pranešėjo pasiūlymui laikytis Tarybos pozicijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Kongo ir ES savanoriškame partnerystės susitarime numatytos kelios politinės ir teisės aktų reformos, kuriomis bus galima užtikrinti gerą Kongo Respublikos medienos sektoriaus valdymą ir didesnį skaidrumą. Svarbu užtikrinti, kad bet kokie medienos produktai, kurių kilmės šalis yra Kongo Respublika, Europos rinkai būtų pateikiami visiškai teisėtai, kad bet kokiomis įgyvendinamomis reformomis būtų užtikrinama pagarba vietos ir čiabuvių bendruomenių teisėms, gerinamos gyventojų gyvenimo sąlygos ir aplinkos apsauga ir kad šios reformos būtų tikrai veiksmingos kovojant su korupcija ir stiprinant vietos pilietinės visuomenės pajėgumus.

Todėl balsavau už šio susitarimo pasirašymą ir tikiuosi, kad jį įgyvendinant bus vykdomi visi įsipareigojimai ir miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena tikslai.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Pritariu šiai rezoliucijai, nes manau, kad turime stengtis išspręsti šią didelę miškų naikinimo ir nykimo problemą. Ir toliau svarbiausia išlaikyti gerą miškų būklę.

Komisija ir Taryba privalo labiau stengtis užtikrinti, kad Kongo Respublikoje būtų gerbiamos žmogaus teisės. Kita problema, dėl kurios reikia imtis prevencinių veiksmų, yra korupcija, kurią reikia labai sumažinti. Norint sumažinti korupciją svarbu remti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vietos teisminės sistemos būtų nepriklausomos, ir parengti naujas teismines procedūras.

Taip pat labai svarbu atnaujinti socialinio teisingumo ir pagarbos vietos ir čiabuvių bendruomenių teisėms gerinimo teisės aktus. Baigdama norėčiau pabrėžti, kad norint remti medienos teisėtumo patikros sistemą reikia papildomų techninių ir finansinių išteklių.

 
  
  

Rekomendacijos: Yannick Jadot (A7-0371/2010) ir (A7-0370/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Europos Parlamentui pritarus Europos Sąjungos ir Kamerūno bei Kongo Respublikos savanoriškiems partnerystės susitarimams žengtas svarbus žingsnis kovojant su neteisėta miškų ruoša ir neteisėta prekyba mediena. Sertifikavimo sistema, kuria užtikrinamas aiškus atsekamumas, bus naudinga ne tik Europos ekonomikai ir ypač Europos medienos pramonei, bet ir Kamerūno bei Kongo ekonomikai ir medienos pramonei. Tikrai pritariu šiems abiem susitarimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pagal miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) programą siekdamos užtikrinti medienos atsekamumą, teisėtumą ir tikrinimo procedūras, atogrąžų kietmedį eksportuojančios šalys pradėjo pasirašyti su ES savanoriškus partnerystės susitarimus (SPS). Dviejų FLEGT SPS susitarimų su Kongo Respublika ir Kamerūnu tikslas – sukurti teisinę sistemą, kuria siekiama: i) nustatyti ir užtikrinti medienos atsekamumą, ii) pradėti taikyti nepriklausomo tikrinimo procedūras, kad būtų galima sertifikuoti visą medienos eksportą iš šalies partnerės į Europos rinką siekiant sukurti teisėto Kongo ir Kamerūno miškų valdymo ir naudojimo pagrindą ir iii) sugriežtinti miškų taisyklių taikymą ir valdymą. 2009 m. jau pasirašytas ES ir Ganos SPS. Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentas pagal bendro sprendimo procedūrą turi oficialiai pritarti dviem SPS su Kamerūnu ir Kongo Respublika. Artimiausioje ateityje ketinama sudaryti daugiau SPS, ypač su kai kuriomis Azijos šalimis ir Kongo Demokratine Respublika.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau už šias rezoliucijas, nes manau, kad svarbu apsaugoti natūralius miškus, kuriuos išnaudojant skatinamas miškų naikinimas ir alinimas bei pasaulio aplinkos nykimas.

Todėl siekiant sudaryti tokį savanorišką partnerystės susitarimą, kuriuo būtų galima siekti miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos (FLEGT) veiksmų plano tikslų ir užtikrinti socialinių ir aplinkos kriterijų vykdymą, būtina reformuoti teisinį miškų sektoriaus pagrindą. Socialinio teisingumo didinimo teisės aktus būtina atnaujinti, kad jais būtų galima atsižvelgti į vietos ir čiabuvių bendruomenių teises ir kartu užtikrinti, kad rengiant naujus teisės aktus ir įgyvendinant susitarimo skaidrumą šių grupių atžvilgiu būtų laikomasi tiesioginio dalyvavimo principų.

Komisija privalo užtikrinti, kad būtų gerbiamos vietos bendruomenių, kurios dažnai pirmiausia nukenčia nuo klimato ir aplinkos prastėjimo, teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu.(FR) Europos Parlamentas balsavo už kelis kovos su neteisėta prekyba mediena susitarimus tarp Europos Sąjungos ir Kongo bei Kamerūno.

Šiais tarptautiniais susitarimais siekiama užtikrinti į ES eksportuojamos medienos atsekamumą kovojant su miškų naikinimu, apsaugoti biologinę įvairovę ir ginti čiabuvių teises.

Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso pranešėjas Y. Jadot įtraukė kelis Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pateiktus pakeitimus.

Šiuos pranešimus dar reikia įgyvendinti ir privalome užtikrinti, kad Komisija iš tikrųjų atsižvelgtų į Europos Parlamento nuomones.

Nepaisant to, šie pranešimai gali būti paramos šaltinis visiems, kas kovoja už kitokius santykius su Pietų, ypač Užsachario Afrikos, šalimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Balsavau už ES savanoriško partnerystės susitarimo pasirašymą su Kamerūno Respublika ir Kongo Respublika. Šie 2011-ieji metai yra tarptautiniai miškų metai. Sveiki miškai būtini siekiant išlaikyti vietos biologinę įvairovę ir kaip natūralios CO2 saugyklos jie labai svarbūs siekiant mūsų nustatytų klimato tikslų. Augmenija ir miškai naikinami visame pasaulyje, taip pat Vidurio Afrikoje. Iš palydovinių vaizdų matyti, kad per pastaruosius 30 metų išnyko beveik 25 000 km² Afrikos miškų ir kitos augmenijos. Šiais naujais partnerystės susitarimais bus skatinamas atsakingas šių dviejų šalių miškų sektoriaus valdymas, už kurį ES netiesiogiai atsako importuodama medieną. Dabar ES prisiima šią atsakomybę. Pradėjus taikyti medienos produktų atsekamumo ir teisėtumo patikros sistemas taip pat bus užtikrinamas reikiamas skaidrumas.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B7-0022/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Nors šioje rezoliucijoje kalbama apie darbo vizas, mažai tikėtina, kad Ramiojo vandenyno valstybių piliečiai darbo ieškos ne kitose ES valstybėse, bet Maltoje. Todėl balsavau už pirminį pasiūlytą tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu.(FR) Šioje rezoliucijoje išreikštos Parlamento abejonės dėl laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo. Joje nurodyti susitarimo tikslai (plėtra, ES ir Ramiojo vandenyno valstybių prekybos ryšių stiprinimas) ir atkreiptas dėmesys į problemas dėl žuvininkystės gaminių kilmės taisyklių išimties. Nepaisant to, kaip ir atsisakydamas pritarti susitarimui, balsavau prieš šią rezoliuciją, nes man atrodo, kad joje nepakankamai pabrėžiamos žuvininkystės gaminių, ypač tuno, kilmės taisyklių išimties problemos.

Laukiu, kol Europos Komisija mums pateiks šiame susitarime numatytą poveikio vertinimą. Jame turėtų būti išnagrinėtos šio susitarimo pasekmės Europos Sąjungos ir Ramiojo vandenyno valstybių užimtumui ir Europos žuvininkystės bei perdirbimo sektoriui. Europos rinkai pateikiamo perdirbto tuno kilmės patikrinti neįmanoma. Stebėsiu derybas dėl galutinio ES ir Ramiojo vandenyno valstybių partnerystės susitarimo ir stengsiuosi užtikrinti, kad į susitarimą nebūtų įtraukta jokių Papua Naujosios Gvinėjos žuvininkystės gaminių kilmės taisyklių išimčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu pastangas stiprinti Ramiojo vandenyno ir ES valstybių prekybos ryšius siekiant remti regionų integraciją ir skatinti laipsnišką Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių ekonomikos integraciją į pasaulio ekonomiką.

Europos Sąjungai tenka svarbus vaidmuo skatinant tvarią socialinę ir ekonominę AKR šalių plėtrą ir prisidedant prie bendrų pastangų naikinant skurdą šiose šalyse. Todėl šio regiono ir ES prekybos santykiais būtina skatinti ir didinti prekybą, tvarią plėtrą ir regionų integraciją, kartu padėti įvairinti ekonomiką ir mažinti skurdą.

Dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės prekybos politika besivystančioms šalims tampa kaip niekad svarbi, todėl raginu, kad derybos su visomis keturiolika AKR valstybių dėl išsamaus ekonominės partnerystės susitarimo vyktų kuo sparčiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (S&D), raštu. (DA) 6 pakeitimo dėl 23 dalies 3 punkto atžvilgiu manome, kad kiekviena valstybė narė turėtų nuspręsti atskirai, ar išduoti vizą trečiosios šalies piliečiui. Jei svarstoma darbo viza, darbas turėtų visada būti siūlomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jį dirbtų atitinkamos valstybės narės ES pilietis. Taip pat norėtume tikslesnio frazės „priežiūros ar panašiose srityse“ apibrėžimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Per dabartinę finansų ir ekonomikos krizę paaiškėjo, kad prekybos politika besivystančioms šalims svarbesnė nei kada nors anksčiau. Sprendžiant pagal regiono, kuriam būdinga žuvininkystė ir su ja susijusi veikla bei pramonė, pobūdį, jei bus vykdoma aplinkos požiūriu tvari žvejybos veikla, ateityje galima labai padidinti eksportą.

Pagalbos prekybai darbo grupės tikslas – gerinti besivystančių šalių galimybes naudotis naujomis prekybos galimybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  George Sabin Cutaş (S&D), raštu. (RO) Balsavau už rezoliuciją dėl ES ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo atsižvelgdamas į tai, kad jis yra tik vienas žingsnis link derybų dėl naujo platesnio partnerystės susitarimo.

Kartu Europos Komisija turėtų nepamiršti, kad, norėdami išvengti nesutarimų regione, dėl būsimo susitarimo turėsime derėtis su daugiau regiono valstybių. Be to, šiuo susitarimu nereikėtų leisti trečiųjų šalių įmonėms naudotis atleidimo nuo ES muitų pranašumais, jei nuo to nukenčia vietos pramonė, darbuotojai ir pajamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad šiuo partnerystės susitarimu bus remiama regionų integracija ir skatinama laipsniška Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonomikos integracija į pasaulio ekonomiką, kartu skatinama tvari šių šalių socialinė ir ekonominė plėtra ir padedama naikinti skurdą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nors laikinąjį partnerystės susitarimą su ES pasirašė tik Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika, manau, jį reikia remti, nes Europos rinkas galima atverti vietos gaminiams, o šių šalių rinkas laipsniškai atverti Europos gaminiams. Tikiuosi, Ramiojo vandenyno valstybių ir ES prekybos ryšiai bus intensyvesni ir taps tvirtesni, bus paisoma įvairių teritorijų ypatumų ir kartu atsižvelgiama į konkrečius mažiausiai turinčiųjų poreikius. Todėl šį prekybos mechanizmą reikėtų taikyti atsižvelgiant į susitarimą pasirašiusių šalių poreikius ir naudoti kaip jų rėmimo priemonę. Išsamiame susitarime, kuris gali būti sudarytas, nereikėtų praleisti pagrindinių šioje rezoliucijoje nurodytų aspektų: 1) derybų dėl intelektinės nuosavybės teisių, 2) viešųjų pirkimų skaidrumo ir 3) darbo vizų suteikimo.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Mano rezoliucijoje, kuria papildomas leidimo sudaryti ES ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinąjį partnerystės susitarimą suteikimas, paaiškinta, kad Parlamentas pritaria šiam laikinajam EPS, apimančiam tik Fidžį ir Papua Naująją Gvinėją, bet mano, kad bet koks žingsnis išsamaus EPS link būtinai turi apimti visas 14 Ramiojo vandenyno salų valstybių. Tai svarbu regionų solidarumui, sanglaudai ir integracijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonominės partnerystės susitarimų tikslas turėtų būti didinti prekybą, tvarią plėtrą ir regionų integraciją, kartu skatinti ekonominę įvairovę ir skurdo mažinimą. Nors kol kas šį susitarimą pasirašė tik Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika, jis yra svarbus žingsnis link būsimos šio iš keturiolikos valstybių sudaryto regiono ekonominės plėtros ir labai svarbus tarptautinės prekybos plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Sutarimas, kad stiprinant šio regiono ir ES prekybos ryšius turėtų būti skatinama ir didinama prekyba, tvari plėtra ir regionų integracija, kartu taip pat skatinama ekonominė įvairovė ir skurdo mažinimas, yra labai svarbus šios Europos Parlamento rezoliucijos dėl EB ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo bruožas. Šiuo laikinuoju susitarimu bus pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslai.

Šis aspektas ir iš tikrųjų veikiančios regiono rinkos kūrimas yra labai svarbus sėkmingo laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) įgyvendinimo pagrindas; tai pasakytina ir apie galimą būsimą išsamų EPS. Regionų integracija ir bendradarbiavimas yra labai svarbūs socialinei ir ekonominei Ramiojo vandenyno valstybių plėtrai.

Balsavau „už“, nes esu įsitikinusi, kad šiuo EPS galima prisidėti prie ekonominės šių regionų plėtros, ir pritariu rezoliucijoje išreikštam reikalavimui tokią plėtrą papildyti aplinkos tvarumo ir įtraukties politika. Pagal Lisabonos sutartyje nustatytą kompetenciją Parlamentas turi stebėti šio susitarimo įgyvendinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maurice Ponga (PPE), raštu.(FR) Palankiai vertinu Europos Parlamento sprendimą patvirtinti Europos Sąjungos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinąjį susitarimą. Šiuo susitarimu atsižvelgiama į Europos Sąjungos įsipareigojimą šiam pasaulio regionui ir siunčiamas aiškus politinis signalas šio regiono valstybėms. Džiaugiuosi tuo. Prie šio sprendimo patvirtinti susitarimą pridėtoje politinėje rezoliucijoje galime priminti savo reikalavimus. Norime užmegzti suderintus ir sąžiningus ryšius su Ramiojo vandenyno valstybėmis, kad šios salų valstybės galėtų vystytis gindamos savo piliečių interesus. Nors į laikinąjį susitarimą įtrauktos konkrečios nuostatos dėl žuvininkystės gaminių kilmės taisyklių, buvo svarbu išnagrinėti šios išimties klausimą. Iš tikrųjų, siekiant užtikrinti, kad ši išimtis, kurią taikant turėtų būti galima kurti darbo vietas, būtų tikrai naudinga vietos gyventojams ir nekenktų Europos žuvininkystės gaminių perdirbimo ir konservavimo pramonei, buvo svarbu nustatyti, kad kuo greičiau turi būti atliktas jos poveikio įvertinimas, ir prireikus leisti nutraukti jos taikymą. Yra garantijų, kuriomis galima užtikrinti, kad šis susitarimas būtų sąžiningas ir kad prireikus būtų imamasi priemonių mūsų interesams ginti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl EK ir Ramiojo vandenyno laikinojo valstybių partnerystės susitarimo tikėdamasis, kad šiuo susitarimu, kurį kol kas pasirašė tik dvi šalys – Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika – galima pasiruošti platesniems susitarimams. Toks susitarimas bus tvarios Ramiojo vandenyno regiono socialinės ir ekonominės plėtros skatinimo, skurdo mažinimo, regioninės integracijos ir bendradarbiavimo stiprinimo priemonė siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio Salų laikinasis partnerystės susitarimas su Europos Bendrija parafuotas 2007 m. gruodžio 14 d.

Tik šios Ramiojo vandenyno šalys sudarė susitarimą, nes jos aktyviausiai siekė išlaikyti prekybos ryšius su Europos Sąjunga, daugiausia todėl, kad buvo suinteresuotos apsaugoti savo cukraus ir tuno pramonę. Taikant naująjį reglamentą dėl patekimo į rinkas be muitų ir kvotų šiuo susitarimu turėtų būti užtikrinama ir daugiau naudos šioms šalims.

Turėdamos geresnes galimybes patekti į Europos rinką šios šalys galės naudotis ir naujomis investicijų galimybėmis, todėl bus teigiamai veikiamas ir užimtumas. Šiuo ekonominės partnerystės susitarimu numatyta vėliau įsteigti ad hoc komitetą, kuris turėtų stebėti ir tikrinti susitarimo įgyvendinimą ir reguliariai tikrinti jo poveikį vietos visuomenei ir ekonomikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Tokia Saïfi (PPE), raštu.(FR) Šioje rezoliucijoje išreikštos Parlamento abejonės dėl laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo. Joje nurodyti susitarimo tikslai (plėtra, ES ir Ramiojo vandenyno valstybių prekybos ryšių stiprinimas) ir atkreiptas dėmesys į problemas dėl žuvininkystės gaminių kilmės taisyklių išimties. Todėl balsavau už šią rezoliuciją ir pritariau Žaliųjų frakcijos pateiktiems pakeitimams, kurie visiškai atitinka mums rūpimus klausimus. Laukiu, kol Europos Komisija mums pateiks šiame susitarime numatytą poveikio vertinimą, ir atidžiai stebėsiu derybas dėl galutinio partnerystės susitarimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Pritariau šiam laikinajam ekonominės partnerystės susitarimui su Papua Naująja Gvinėja ir Fidžiu, nes svarbu užmegzti tvirtus ryšius su eksportuojančiomis Ramiojo vandenyno regiono šalimis. Nepaisant kai kurių narių išreikšto susirūpinimo manau, kad turime stiprinti glaudesnį bendradarbiavimą su šiomis šalimis, nes ES galės stebėti, kiek sugaunama tuno ir kitos Papua Naujojoje Gvinėjoje konservuojamos žuvies. Šioje pramonės srityje taip pat sukurta šimtai darbo vietų skurdžios šalies vietos gyventojams.

 
  
  

Rekomendacija: David Martin (A7-0365/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad su Fidžio Salų Respublika ir Papua Naująja Gvinėja bus lengviau nustatyti Pasaulio prekybos organizacijos taisykles atitinkančias naujas prekybos sąlygas. Laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) – tai prekybos prekėmis susitarimai, kuriais siekiama išvengti Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių ir Europos prekybos pertrūkių. Nors laikinieji susitarimai gali būti laikomi pirmaisiais proceso veiksmais, teisiniu požiūriu jie yra visiškai nepriklausomi tarptautiniai susitarimai, po kurių nebūtinai sudaromi išsamūs EPS. Palankiai vertinu rekomendacijas dėl galutinių susitarimų pasirašymo, ES lėšų, kuriomis reikėtų juos finansuoti, šaltinio, kuris neturėtų būti Europos plėtros fondas, dėl to, kad Parlamento komitetas turi stebėti šio susitarimo įgyvendinimą, ir nuostatą dėl peržiūros, pagal kurią numatomas bendras poveikio vertinimas po 3–5 metų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bastiaan Belder (EFD), raštu. (NL) Ekonominės partnerystės susitarimais turėtų būti skatinama ES prekyba su Papua Naująja Gvinėja ir Fidžiu ir prisidedama prie prekybos, plėtros, tvaraus augimo ir skurdo mažinimo. Šių šalių plėtrai labai svarbi regionų integracija. Todėl Komisija turėtų paaiškinti, kaip šiais laikinaisiais susitarimais ji bus gerinama. Svarbu, kad su šio regiono šalimis pasirašytume galutinį susitarimą. Sušvelninus kilmės taisykles Papua Naujajai Gvinėjai suteikiamos naujos galimybės skatinti vietos ekonomiką.

Vis dėlto svarbu užtikrinti, kad skurdžiausios šalys nebūtų naudojamos tik kaip tranzito šalys gaminiams iš kitų šalių, neatitinkančių šios specialiosios prieigos sistemos kriterijų. Šiuo atžvilgiu visų svarbiausia atkreipti dėmesį į vietos ekonomikos interesus. Komisija turėtų stebėti įgyvendinimą ir poveikio tyrimais nustačius didelių rinkos iškraipymų imtis veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alain Cadec (PPE), raštu.(FR) Šiuo susitarimu suteikiama galimybė pateikti Ramiojo vandenyno regiono prekes Europos rinkai lengvatinėmis sąlygomis. Pritariu šio regiono plėtrai, bet manau, kad perdirbtų žuvies gaminių kilmės taisyklių išimtis nepriimtina. Iš tikrųjų šia išimtimi skatinama Europos konservavimo pramonės atžvilgiu nesąžininga konkurencija ir iš tikrųjų nesuteikiama naudos vietos gyventojams.

Be to, tuno importas iš Papua Naujosios Gvinėjos per pastaruosius dvejus metus padidėjo du kartus, todėl pagrįsta baimintis, kad ateityje ši tendencija dar sustiprės. Kaip Žuvininkystės komiteto pirmininko pavaduotojas, nusprendžiau balsuoti prieš šį susitarimą, nes juo nepaisoma šio komiteto priimtos nuomonės, kuria siūloma pasibaigus deryboms dėl laikinojo partnerystės susitarimo panaikinti perdirbtų žuvininkystės gaminių kilmės taisyklės išimtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Nepaisant to, kad šiam laikinajam ekonominės partnerystės susitarimui (EPS) pritarė nedaug šalių, iš jo matyti Europos įsipareigojimas remti Ramiojo vandenyno šalių plėtrą taikant mechanizmą, apimantį daugiau nei tik pagalbos procedūras, kuriuo siekiama mobilizuoti vietos ekonomiką tikintis padėti kurti verslą bei darbo vietas ir didinti žmonių ir prekių judėjimą. Nors iš esmės pritariu tokiai priemonei, negaliu neišreikšti abejonių dėl galimo EPS poveikio žuvininkystės pramonei. Todėl norėčiau, kad Komisija itin atidžiai išnagrinėtų šį klausimą, ir manau, kad pranešėjas pagrįstai prašo Komisijos teikti Parlamentui žvejybos Ramiajame vandenyje ir regiono žuvų išteklių valdymo ataskaitas.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Su šiuo Tarybos sprendimo projektu dėl Europos Bendrijos ir dviejų Ramiojo vandenyno valstybių – Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio Salų Respublikos – laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo sutinku dėl šių priežasčių: pirma, šių šalių ekonomika regione didžiausia ir praeityje jos buvo pasirašiusios ekonominės partnerystės susitarimus su ES; antra, nors ir gali būti naudinga išplėsti šią partnerystę įtraukiant kitas regiono šalis, to padaryti nepavyko; trečia, tai laikinasis susitarimas, kurį Parlamentas turės įvertinti iš naujo, jei ketiname pakeisti jį išsamiu susitarimu; ketvirta, Fidžio Salų Respublika įsipareigojo Europos Sąjungai dėl žmogaus teisių, demokratinių principų ir teisinės valstybės; penkta, nepaisant šio regiono pilietinės visuomenės narių ir politikų kritikos, šia partneryste būtų galima skatinti strateginę šių šalių plėtrą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Jau seniai kritikuojame šių ekonominės partnerystės susitarimų pasirašymą su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (AKR). Nepaisant jų tikslo ir retorikos, kuria jie pristatyti, iš esmės šių susitarimų tikslas yra laisvoji prekyba, dėl kurios atsiranda itin neigiamų pasekmių. Neseniai per paskutinę 2010 m. gruodžio mėn. įvykusią AKR ir ES Jungtinę parlamentinę asamblėją AKR šalių taryba išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Europos Komisija neatsižvelgia į jos prieštaravimus dėl ekonomikos apsaugos. Taip pat ji pabrėžė, kad nors Komisija giriasi esanti lanksti, per technines derybas ji laikėsi itin nelanksčios pozicijos. Dėl šio laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo su Fidžio Salų Respublika ir Papua Naująja Gvinėja Europos Sąjungą taip pat labai kritikavo socialinės ir politinės Ramiojo vandenyno regiono organizacijos, nes šioms dviem šalims darytas spaudimas pasirašyti šį susitarimą grasinant panaikinti jų privilegijas patekti į Europos rinkas. Taip pat kritikuota, kad pasirašius šį susitarimą labai sumažėjo Ramiojo vandenyno valstybių solidarumas, dėl to jos jaučiasi atsiskyrusios ir dėl jų patirto spaudimo pasirašyti šiuos laikinuosius susitarimus iširo kai kurios regionų grupės.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Nėra nieko svarbiau už vaikų sveikatą ir jų teisių bei gerovės apsaugą. Vaikai taip pat turi turėti teisę gyventi šeimoje ir būtina užtikrinti, kad jiems nereikėtų ilgai gyventi našlaičių prieglaudose.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Šiuo ES ir Ramiojo vandenyno valstybių susitarimu Papua Naujajai Gvinėjai taikoma bendroji žuvininkystės gaminių, ypač tuno, kilmės taisyklių išimtis. Pagal šią nuostatą prekės iš šios šalies gali būti laikomos Papua prekėmis, todėl joms galima netaikyti muitų arba kvotų, net jei žvejai, žvejybos rajonai ir fabrikai, kuriuose gaminama konservuota žuvis, yra ne Papua Naujosios Gvinėjos.

Dabar tai naudinga Kinijos, Australijos, Tailando ir visiems kitiems žvejybos laivynams, kurie iškrauna laimikį Papua uostuose. Šių šalių konservų fabrikai įsteigti Papua Naujojoje Gvinėjoje, bet juose įdarbinami užsienio piliečiai abejotinomis sąlygomis. Žinoma, šią nesąžiningą ir neteisėtą konkurenciją visu smarkumu patiria šis Europos, ypač Prancūzijos, pramonės sektorius.

2008–2009 m. Europos Sąjungoje tuno importas iš Papua Naujosios Gvinėjos padidėjo 76 proc.; per tą patį laikotarpį vien Prancūzijoje jis padidėjo 1 500 proc. Šios išimties ekonominės ir socialinės pasekmės gerai žinomos, o baiminimasis dėl regiono žuvų išteklių tikrai pagrįstas. Todėl balsavau prieš šį susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Kalinowski (PPE), raštu.(PL) Ramiojo vandenyno valstybės yra išskirtinė teritorija, sudaryta daugiausia iš salų valstybių, kurioms daugiausia būdinga etninė įvairovė ir kurių kultūra labai skiriasi nuo Europos kultūros. Joms reikia kitokių politinių ir ekonominių prioritetų. Sudarydami susitarimą su šiomis valstybėmis norime palengvinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą siekdami suteikti komercinio pranašumo abiem pusėms. Vis dėlto taip pat privalome užtikrinti, kad siekdami rinkos liberalizavimo nebūtume laikomi įsibrovėliais, norinčiais tik užsitikrinti galimybę naudotis ištekliais ir mažinančiais regionų solidarumą, kokiais mus vaizduoja kritikai. Sudarykime susitarimus, atverkime rinkas ir skatinkime konkurencingumą, bet imkimės tik tokių veiksmų, kurie būtų protingi ir abipusiškai naudingi visais atžvilgiais, ypač padėdami tokiems regionams, kaip Ramiojo vandenyno valstybės, kurios dažnai kenčia nuo gaivalinių nelaimių.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu.(DE) Laikinąjį partnerystės susitarimą tarp, viena vertus, Europos Bendrijos ir, kita vertus, dviejų AKR šalių, t. y. Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio, reikėtų laikyti žingsniu išsamaus susitarimo link. Laikinasis partnerystės susitarimas apima visas svarbias prekybos susitarimo sritis, bet vėliau galėtų apimti ir intelektinės nuosavybės teises bei viešųjų pirkimų pokyčius. Pritariu šiam susitarimui, bet taip pat puikiai žinau, kad jis gali veikti Europos žuvininkystės sektorių, todėl šiuo atžvilgiu tikiuosi, kad Komisija atliks Parlamento priimtos rezoliucijos 15 dalyje reikalaujamą šio poveikio tyrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Šiandien Parlamento patvirtinta iniciatyva parengtas susitarimas, kuriuo neabejotinai bus stiprinama prekyba tarp Europos Sąjungos ir kitų Ramiojo vandenyno valstybių. Konkrečiai laikinasis partnerystės susitarimas sudarytas su Papua Naująja Gvinėja ir Fidžio Salų respublika tikintis apsaugoti jų cukraus ir tuno pramonę. Manau, tai žingsnis plėtros ir gerovės link. Taip pat dėl kilmės taisyklių jis turės tikros papildomos naudos žvejybos pramonei ir eksportui iš šių regionų. Taip pat noriu pabrėžti, kad šis susitarimas gali turėti didelę įtaką santykiams su kitomis Ramiojo vandenyno valstybėmis, įskaitant Australiją ir Naująją Zelandiją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas didžiąja dauguma pritarė mano rekomendacijai pritarti ES ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinajam EPS. Papua Naujosios Gvinėjos, Fidžio ir Europos Bendrijos laikinasis susitarimas ratifikuotas 2007 m. gruodžio 14 d. Šį susitarimą sudarė tik šios dvi šalys, o kitos Ramiojo vandenyno valstybės nusprendė jo nepasirašyti, nes nedaug prekiauja su ES. Fidžis ir Papua Naujoji Gvinėja sudarė šį susitarimą daugiausia tikėdamosi apsaugoti savo cukraus ir tuno pramonę, kuri būtų labai nukentėjusi taikant bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą. Šis laikinasis susitarimas apima kilmės taisykles ir patekimo į rinką klausimus. Kilmės taisyklių atžvilgiu jis apima žuvininkystę, tekstilę ir žemės ūkį, todėl atveriamos investavimo ir užimtumo galimybės. Reikėtų suteikti galimybes patekti į rinką netaikant muitų ir kvotų, kartu užtikrinant investavimo ir užimtumo galimybes. Prekybos ir plėtros klausimus reikia nagrinėti atsižvelgiant į platesnę regioninę sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) ES, Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio Salų laikinasis partnerystės susitarimas pasirašytas dėl gėdingo spaudimo. Šiuo susitarimu numatomas šių valstybių atžvilgiu netvarus laipsniškas muitų panaikinimas, visų kiekybinių eksporto ir importo apribojimų uždraudimas ir visų žemės ūkio produktų eksporto į Ramiojo vandenyno valstybes Papua Naująją Gvinėją ir Fidžio Salas subsidijų panaikinimas. Jis apima peržiūros sąlygą, kad būtų galima „sėkmingai baigti vykstančias visapusiško ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) derybas“. Šie susitarimai – tai dar vienas Europos Sąjungos neokolonializmo įrodymas. Balsavau „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) ES ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonominės partnerystės susitarimų tikslas turėtų būti didinti prekybą, tvarią plėtrą ir regionų integraciją, kartu skatinti ekonominę įvairovę ir skurdo mažinimą. Nors kol kas šį susitarimą pasirašė tik Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Salų Respublika, jis yra svarbus žingsnis link būsimo šio iš keturiolikos valstybių sudaryto regiono ekonominės plėtros ir labai svarbus tarptautinės prekybos plėtrai. Tai pirmasis žingsnis siekiant išplėsti šį susitarimą įtraukiant kitas regiono šalis ir labai paskatinti ekonomiką bei padidinti jų gyventojų gerovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Balsavau už Europos Bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinąjį partnerystės susitarimą, nes manau, kad Europai svarbu sudaryti prekybos partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis, galinčiomis eksportuoti gaminius, kurių Europos šalims sunku gauti. Logiška, kad tarptautinės prekybos plėtra papildoma susitarimais, kuriais palengvinama prekyba ir suteikiamos geresnės galimybės patekti į komercinį tinklą. Derybos dėl naujųjų ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) pradėtos 2002 m. siekiant skatinti ir stiprinti AKR šalių regionų integracijos procesus. Nagrinėjamas susitarimas apima žuvininkystės, tekstilės ir žemės ūkio kilmės taisykles, todėl sukuriamos investavimo bei užimtumo galimybės ir suteikiama galimybė be mokesčių ir kvotų patekti į rinkas, kuriose užtikrinamos investavimo ir užimtumo galimybės. Šiuo laikinuoju susitarimu taip pat apribota vyriausybių politikos laisvė reglamentavimo kompetencijos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už rekomendaciją dėl ES ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo sudarymo dėl šių priežasčių. Fidžio Salos ir Papua Naujoji Gvinėja nusprendė sudaryti šį susitarimą daugiausia tikėdamosi apsaugoti savo cukraus ir tuno pramonę. Šis laikinasis susitarimas apima kilmės taisykles dėl žuvininkystės, tekstilės ir žemės ūkio, nors jomis nustatomos išimtys, dėl kurių gali kilti grėsmė kai kurių ES pramonės sektorių konkurencingumui. Tuno konservavimo sektoriuje pasinaudojant suteikta išimtimi tokios šalys, kaip Papua Naujoji Gvinėja gali veikti kaip tikri veiklos centrai, kuriuose perdirbamas didžiulis kiekis tuno iš įvairių šalių: Filipinų, Tailando, Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos ir pan. Šis tunas iškraunamas Papua Naujosios Gvinėjos uostuose ir perdirbamas gamyklose, kurias skubiai pastatė atitinkamų šalių veiklos vykdytojai siekdami tik pasinaudoti pagal šį laikinąjį susitarimą Europos Sąjungos taikomo visiško atleidimo nuo muito pranašumais. Tai kenkia Europos konservavimo sektoriui, kurio atstovai skundžiasi nesąžininga konkurencija.

Todėl prisidedu prie pranešėjo raginimo teikti Parlamentui ataskaitas atsižvelgiant į konkrečius Ramiojo vandenyno valstybių žuvininkystės sektoriaus aspektus, kad būtų galima įvertinti tikrąjį galimą šių priemonių poveikį ES rinkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) 2002 m. prasidėjo derybos dėl naujųjų Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių ir Europos Sąjungos ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) siekiant pakeisti ankstesnį vienašalį AKR šalims palankaus prekybos lengvatų režimą.

Atsižvelgiant į tai, kad konkretūs dominantys klausimai aptarti per atskiras derybas nacionaliniu lygmeniu, o partnerystės susitarimus tikriausiai nebūtų buvę galima sudaryti iš karto, nuspręsta sudaryti laikinuosius EPS daugiausia dėmesio skiriant prekyba prekėmis iki 2007 m. pabaigos. Jais siekta išvengti prekybos pertrūkių ir po jų nebūtinai reikia sudaryti išsamius EPS.

Ramiojo vandenyno regione tokį susitarimą sudarė tik Fidžis ir Papua Naujoji Gvinėja. Šis susitarimas apima kilmės taisykles dėl žuvininkystės, tekstilės ir žemės ūkio, todėl atveriamos investavimo ir užimtumo galimybės. Europos Komisija tikisi sudaryti išsamų ekonominės partnerystės susitarimą su Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis; dėl jo vyksta derybos.

Manau, galima pritarti Tarybos pozicijai palaikyti laikinąjį partnerystės susitarimą, nes manau, kad svarbiausia užtikrinti išteklių teikimą, ypač atsižvelgiant į jų stygių ir aplinkos nykimą. Labai svarbu išlaikyti dešimtmečius taikomus susitarimus su AKR šalimis, net jei skiriasi susitarimų forma.

 
  
MPphoto
 
 

  Maurice Ponga (PPE), raštu.(FR) Palankiai vertinu Europos Parlamento sprendimą patvirtinti Europos Bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinąjį susitarimą. Šiuo susitarimu atsižvelgiama į Europos Sąjungos įsipareigojimą šiam pasaulio regionui ir siunčiamas aiškus politinis signalas šio regiono valstybėms. Džiaugiuosi tuo. Prie šio sprendimo patvirtinti susitarimą pridėtoje politinėje rezoliucijoje galime priminti savo reikalavimus. Norime užmegzti suderintus ir sąžiningus ryšius su Ramiojo vandenyno valstybėmis, kad būtų galima plėtoti šias salų valstybes ginant mūsų piliečių interesus. Nors į laikinąjį susitarimą įtrauktos konkrečios nuostatos dėl žuvininkystės gaminių kilmės taisyklių, buvo svarbu išnagrinėti šios išimties klausimą.

Iš tikrųjų, siekiant užtikrinti, kad ši išimtis, kurią taikant turėtų būti galima kurti darbo vietas, būtų tikrai naudinga vietos gyventojams ir nekenktų Europos žuvininkystės gaminių perdirbimo ir konservavimo pramonei, buvo svarbu nustatyti, kad turi būti kuo greičiau įvertintas jos poveikis, ir prireikus leisti nutraukti jos taikymą. Yra garantijų, kuriomis galima užtikrinti, kad šis susitarimas būtų sąžiningas ir kad prireikus būtų imamasi priemonių mūsų interesams ginti.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad skatinant Ramiojo vandenyno valstybių ir ES prekybos ryšius būtų galima geriau skatinti tvarią socialinę ir ekonominę regiono plėtrą, mažinti skurdą ir stiprinti regionų integraciją bei bendradarbiavimą, atsižvelgiant į Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Vis dėlto pritariu pranešėjo išreikštam susirūpinimui dėl kilmės taisyklių išimčių ir jų neigiamo poveikio ES žuvies perdirbimo ir konservavimo pramonei, kurį Komisija turėtų tinkamai įvertinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Žalieji toliau laikosi ilgalaikės pozicijos, kad nereikia sudaryti EPS su jokiu AKR regionu, ir nemano, kad laikinasis EPS su dviem Ramiojo vandenyno valstybėmis gali būti papildomai naudingas.

Šiuo konkrečiu atveju Žalieji baiminasi tolesnės šio plačiai Ramiajame vandenyje pasklidusio regiono dezintegracijos, atsiradusios dėl lengvatinių laikinojo EPS prekybos sąlygų su ES. Be to, numatomas nevaržomas įprasto eksporto didėjimas, daugiausia tokių žaliavų, kaip varis, cukrus, kopra, žuvis ir alyvpalmių aliejus (agrodegalai!), visiškai nesuderinamas su tvarios plėtros poreikiais. Todėl Žalieji pritarė (nepatenkintam) Ramiojo vandenyno prekybos ministrų prašymui persvarstyti itin svarbius laikinojo EPS aspektus, būtent „iš esmės visos prekybos“ apibrėžimą, eksporto mokesčių taikymo uždraudimą, silpną ką tik susikūrusios pramonės apsaugą ir nuostatą dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo.

Universalios kilmės nuorodos atžvilgiu alternatyvus sprendimas būtų buvęs taikyti nuostatą tik laimikiui 200 mylių išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), o ne visiems vandenims. Pagaliau nemažiau svarbu ir tai, kad Fidžio režimas nėra demokratinis. Mūsų šešėlinis pranešėjas José Bové šiuo atžvilgiu pateikė vienuolika pakeitimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Tokia Saïfi (PPE), raštu.(FR) EB ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinuoju ekonominės partnerystės susitarimu suteikiamos lengvatinės sąlygos pateikti prekes iš Ramiojo vandenyno Europos rinkoms. Esu už šio regiono plėtrą, bet manau, kad perdirbtų žuvininkystės gaminių kilmės taisyklių išimtis yra nepriimtina, nes leidžiama netaikyti muitų iš ne tos šalies žaliavų šalyje pagamintiems gaminiams. Atrodo, kad šia išimtimi skatinama žvejoti atogrąžų srityje visiškai nesirūpinant žuvų išteklių valdymu. Prekybos lengvatos veikia ne tik Papua Naujosios Gvinėjos prekybos zonas, todėl sunku kontroliuoti laimikio kilmę, o tai prieštarauja Europos Sąjungos įsipareigojimams nutraukti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą. Be to, man neramu dėl gaminių, kurie bus importuojami iš šio regiono į Europą, atsekamumo. Balsuodama prieš norėjau išreikšti nepritarimą tokiai nuostatai, kurios ateityje neturėtų būti jokiame prekybos susitarime.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: (RC-B7-0029/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl tarptautinio įvaikinimo Europos Sąjungoje, kuria siekiama kiekvieno vaiko gerovės ir pripažįstama našlaičių arba paliktų vaikų teisė turėti šeimą ir būti saugiems. Pritariu raginimui išnagrinėti galimybę Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių strategiją, atsižvelgiant į tarptautines konvencijas, tačiau reikia pabrėžti, kad, esant galimybių ir atsižvelgiant į vaiko interesus, pirmenybę reikėtų teikti įvaikinimui vaiko gimtojoje šalyje.

Labai svarbu sukurti sistemą, kuri užtikrintų skaidrumą ir padėtų koordinuoti veiksmus, kad būtų galima užkirsti kelią prekybai vaikais siekiant juos įvaikinti. Tuo pačiu turi būti tobulinamos, supaprastinamos ir palengvinamos tarptautinio įvaikinimo procedūros ir pašalinamas nereikalingas biurokratizmas, kartu įsipareigojant ginti vaikų iš trečiųjų šalių teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Vaiko teisių apsauga, įtvirtinta Lisabonos sutartyje yra vienas iš Europos Sąjungos tikslų, kuriam turės būti skiriamas dar didesnis dėmesys įsigaliojus Pagrindinių teisių chartijos nuostatoms. Todėl Europos Sąjungos politika privalo užtikrinti ir įgyvendinti vaikų teisę į jų gerovei būtiną apsaugą ir globą. Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad reikia stiprinti vaikų teisių apsaugos politiką. Susirūpinimą kelią tėvų paliktų ir atiduotų valstybės globon vaikų skaičius, kuris kai kuriose valstybėse narė yra labai didelis. Be to, vaikų teisių pažeidimai, smurtas prieš juos, prekyba vaikais, įtraukimas į prostituciją, nelegalus darbas ir kiti neteisėti veiksmai išlieka didele problema Europos Sąjungoje. Pritariu, kad būtina įvertinti nacionalinių sistemų veikimą Europos lygmeniu ,kad būtų galima išsiaiškinti valstybėse narėse egzistuojančias problemas vaikų teisių apsaugos sityje, o prireikus imtis priemonių, kurios užtikrintų kuo efektyvesnę beglobių vaikų apsaugą ir sudarytų jiems sąlygas turėti šeimą ir būti saugiems.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes paliktų vaikų problema Europos Sąjungoje nuolat gilėja. Svarbu ginti teisę į tarptautinį įvaikinimą, kad šie vaikai nebūtų priversti gyventi našlaičių prieglaudose. Komisija turi mus informuoti, kokių priemonių imtasi ar bus imamasi ES lygmeniu siekiant apsaugoti nepilnamečius, kuriuos ketina įsivaikinti Europos piliečiai. Manau, kad įvaikinant turi būti laikomasi nacionalinės teisės aktų ir tarptautinių konvencijų. Komisija turi mums paaiškinti, kaip šiomis procedūromis bus užtikrinta geriausia vaiko interesų apsauga visais atvejais.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Balsavau už šią bendrą rezoliuciją dėl tarptautinio įvaikinimo, nes esu tvirtai įsitikinusi, kad įvaikinimo strategijos ir priemonių suderinimas ES lygmeniu ne tik pagerintų pačią procedūrą, bet ir užtikrintų didesnę našlaičių ir paliktų vaikų apsaugą ir jų teisę turėti šeimą. Suderinti tarptautinių organizacijų, ES institucijų ir valstybių narių veiksmai leistų sukurti sistemą, pagal kurią skirti didesnį dėmesį vaikų poreikiams padėtų informavimo, rengimo ir pagalbos paslaugų teikimas įsivaikinti norinčioms šeimoms. Galiausiai manau, jog geresniu koordinavimu būtų galima užtikrinti, kad įvaikių atžvilgiu bus taikomos teisingos įvaikinimo procedūros ir abipusis dokumentų pripažinimas, taip išvengiant neteisėtos prekybos vaikais.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už rezoliuciją dėl tarptautinio įvaikinimo Europos Sąjungoje. Vaikų teisių apsauga yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos tikslų. Mes privalome saugoti kiekvieno vaiko gerovę bei ginti jų interesus. Šiuo metu galioja daug konvencijų, ginančių vaikus bei nustatančių tėvų pareigas. 1967 m. Europos konvencija dėl mažamečių įvaikinimo siekia suderinti valstybių narių teisės aktus, susijusius su įvaikinimo klausimais. 1993 m. Konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (Hagos konvencija) yra pasirašiusios visos valstybės narės. Nors įvaikinimo sritis priskirta valstybių narių kompetencijai, manau, jog reiktų išnagrinėti galimybę Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių strategiją. Būtina garantuoti, kad ruošiant tokią strategiją būtų atsižvelgta į tarptautines konvencijas. Privalome siekti pagerinti informacijos paslaugų, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų nagrinėjimo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybę atsižvelgiant į tai, kad visose tarptautinėse vaiko teisių apsaugos konvencijose pripažįstama našlaičių arba paliktų vaikų teisė turėti šeimą ir būti saugiems. Taipogi, Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės privalo aktyviai kovoti su prekyba vaikais siekiant įvaikinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Rumunija yra Europos valstybė, kurioje 1990-aisiais, iškart po komunizmo žlugimo, tikriausiai vykdyti didžiausi pažeidimai tarptautinio įvaikinimo srityje. Tai nulėmė patirties trūkumas, nes šalyje beveik pusę amžiaus tęsėsi tamsusis laikotarpis, be to, būta tokių, kurie buvo visapusiškai pasirengę pasinaudoti šiais trūkumais. Dėl to be pėdsakų dingo beveik tūkstantis tarptautiniu mastu įvaikintų vaikų. Padedama Europos Sąjungos, į kurią rengėsi įstoti, Rumunija atliko svarbius įvaikinimo teisės aktų pakeitimus, nors buvo daromas didelis tarptautinis spaudimas nesiimti kraštutinių priemonių, pvz., panaikinti tarptautinį įvaikinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir remiantis liūdna Rumunijos patirtimi tarptautinio įvaikinimo srityje, suprantamas atsisakymas pritarti Europos įvaikinimo agentūrai, kuri reikštų faktinės Europos įvaikinimo rinkos sukūrimą.

Visų rezoliucijų dėl tarptautinio įvaikinimo tikslas gali būti tik nepilnamečių apsaugos užtikrinimas, kad ir kokie būtų šalių ir įsivaikinančiųjų interesai. Be to, mano nuomone, net priėmus bet kokias rezoliucijas ar sprendimus, įvaikinimui šalies viduje turi būti teikiama pirmenybė bet kokioje esamoje ar būsimoje teisės sistemoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl tarptautinio įvaikinimo Europos Sąjungoje, remdamasi Rumunijos patirtimi šioje srityje. Reikia išnagrinėti visas nacionalines įvaikinimo sistemas siekiant įvertinti jų pranašumus ir trūkumus ir rekomenduoti geriausią valstybių narių įvaikinimo patirtį. Tinkama pažanga būtų pasiekta, jei su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių politikos ir strategijos koordinavimas būtų vykdomas ES lygmeniu, tuo siekiant pagerinti informacijos tarnybų teikiamos pagalbos, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų tvarkymo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybę, nes turi būti įgyvendinta našlaičių ir paliktų vaikų teisė turėti šeimą ir būti saugiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl tarptautinio įvaikinimo Europos Sąjungoje. Nors vaikų teisių apsauga yra valstybių narių kompetencija, mano nuomone, tai turėtų būti vienas ES tikslų. Todėl pasisakau už tai, kad būtų apsvarstyta galimybė Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų strategiją atsižvelgiant į tai, kad visose tarptautinėse vaiko teisių apsaugos konvencijose pripažįstama našlaičių arba paliktų vaikų teisė turėti šeimą ir būti saugiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Vaikų įvaikinimas yra labai opus klausimas. Žmogaus orumas ir, šiuo atveju, ypatingas dėmesys nepilnamečių interesų apsaugai skatina laikytis tarptautinių konvencijų šioje srityje, išnagrinėti geriausią valstybių narių patirtį ir keistis šia patirtimi tarp valstybių narių. Europos Sąjunga galės stebėti šiuos veiksmus ir padės spręsti neteisėtos prekybos vaikais problemą, su kuria pirmiausia susiduria skurdžiausios šalys ir blogiausiai gyvenantys žmonės.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Europos Sąjunga visuomet siekė ginti vaikų teises ir jų interesus. Šios rezoliucijos tikslas – apsvarstyti galimybę Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių strategiją pagal tarptautines konvencijas, siekiant pagerinti informacijos paslaugų, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų nagrinėjimo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybę atsižvelgiant į tai, kad visose tarptautinėse vaiko teisių apsaugos konvencijose pripažįstama našlaičių arba paliktų vaikų teisė turėti šeimą ir būti saugiems. Balsavau už, nes manau, kad nepaisant to, jog įvaikinimo klausimas priklauso valstybių narių kompetencijai, reikalingas minimalus Europos lygmens suderinamumas, kad būtų užtikrinta vaikų interesų apsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Visi sutinkame, kad reikia ginti vaikų gerovę ir užtikrinti jų teises, kaip nurodyta šioje Europos Parlamento rezoliucijoje. Vis dėlto bendro pobūdžio pareiškimų neužtenka: dar būtina įvardyti priežastis, kurios paskatino su tarptautiniu įvaikinimu susijusį vaikų išnaudojimą.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių paliekami vaikai, yra skurdas, netinkamos socialinės gerovės sistemos, pakankamų socialinės infrastruktūros tinklų ar viešųjų paslaugų trūkumas, taip pat konfliktai ir kariniai išpuoliai.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Grech (S&D), raštu. – Kad išspręstų didėjančią paliktų vaikų problemą, Europos institucijos ir valstybės narės turėtų imtis aktyvesnio vaidmens siekdamos pagerinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusias priemones supaprastinant ir suderinant tarptautinio įvaikinimo procedūras Europos lygmeniu, kartu nepažeidžiant vaikų teisių ir laikantis visų tarptautinių konvencijų, kuriomis ginamos vaikų teisės. Europos Sąjunga ir valstybės narės turi užtikrinti geresnę priežiūrą tarptautinio įvaikinimo atvejais, kad būtų išvengta vaikų išnaudojimo, šiurkštaus elgesio su vaikais, vaikų pagrobimo ir prekybos jais. Valstybės narės turi siekti griežtų tarptautinių apsaugos priemonių ir standartų pusiausvyros, kad būtų užtikrintos vaikų teisės, sumažinta biurokratija ir palengvintos tarptautinio įvaikinimo procedūros. Be to, valstybės narės turėtų parengti skaidresnes taisykles, taikomas tarptautinio įvaikinimo procedūroms, ir nuolat keistis informacija apie tai, kokiomis sąlygomis ir kokioje aplinkoje gyvena įvaikintas vaikas. Galiausiai svarbiausias tarptautinių įvaikinimo procedūrų tikslas turėtų būti vaiko interesų užtikrinimas, didelį dėmesį skiriant ypatingų poreikių turintiems vaikams, kad būtų užtikrintos vaikų ir šeimų teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už šią bendrą rezoliuciją, kuri leidžia mums išsaugoti tėvų teisę įsivaikinti vaiką iš kitos valstybės narės ir kartu užtikrinti nepilnamečių apsaugą juos įvaikinant ir po jų įvaikinimo. Tarptautiniam įvaikinimui išties turėtų būtų taikoma tam tikrų taisyklių sistema, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, pvz., prekybos vaikais.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Nacionalinės teisės sistemose įvaikinimo klausimas ir kiti vaikų priežiūros klausimai sprendžiami įvairiai. Vis dėlto, tokios problemos kaip prekyba žmonėmis ir seksualinis vaikų išnaudojimas yra tarptautinės, todėl ES lygmens veiksmai gali būti tinkami. Tačiau turėtume nepamiršti fakto, kad svarbiausi yra vaiko interesai, todėl balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl tarptautinio įvaikinimo Europos Sąjungoje, nes vaikų teisių apsauga yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos tikslų. Šiuo metu galioja daug konvencijų, ginančių vaikus bei nustatančių tėvų pareigas. Manau, jog reiktų išnagrinėti galimybę Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusius klausimus: siekti pagerinti informacijos paslaugų, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų nagrinėjimo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybę. Labai svarbu sukurti sistemą, kuri užtikrintų skaidrumą ir užkirstų kelią prekybai vaikais siekiant juos įvaikinti. Taip pat noriu pabrėžti, kad esant galimybių ir atsižvelgiant į vaiko interesus, pirmenybę reikėtų teikti įvaikinimui vaiko gimtojoje šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Pritariu šiai rezoliucijai, kurios tikslas – apsvarstyti galimybę Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių strategiją atsižvelgiant į tarptautines konvencijas, siekiant pagerinti informacijos paslaugų, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų nagrinėjimo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybę atsižvelgiant į tai, kad visose tarptautinėse vaiko teisių apsaugos konvencijose pripažįstama našlaičių arba paliktų vaikų teisė turėti šeimą ir būti saugiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu.(FR) Paliktų vaikų skaičius pastaraisiais metais išaugo visose valstybėse narėse. Šie vaikai – konfliktų ir socialinės atskirties aukos, išnaudojamos kriminalinių tinklų ir kenčiančios nuo visų rūšių prekybos – kenčia dėl to, kad nesama tarptautinio įvaikinimo priemonės. Be to, pažymėtina, kad dauguma šių vaikų – mergaitės, kurios yra lengvas prostitucijos tinklų ir kitų šiuolaikinės vergovės formų grobis. Vienas būdų palengvinti šią sunkią padėtį – palengvinti tarptautines įvaikinimo procedūras. Todėl turėtų būti parengtos tikros tarptautinio įvaikinimo taisyklės. Visiems vaikams turėtų būti suteikta teisė būti įvaikintiems.

Nors atsakomybė šioje srityje vis dar priklauso valstybėms narėms, mes turėtume pažymėti, kad vaiko interesų apsauga yra esminis Europos Sąjungos principas, įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijoje. Neturėdama Europos teisės aktų šioje srityje Europos Sąjunga turėtų padaryti viską, kas yra jos galioje, kad būtų palengvintos tokio įvaikinimo sąlygos, visų pirma, per artimiausius mėnesius įtvirtinti abipusį civilinės būklės aktų ir įvaikinimo sprendimų pripažinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Įvaikinimo klausimas visada buvo svarbus Europos Sąjungai ir turi būti sprendžiamas itin atidžiai. Vaikai yra bet kurios visuomenės ateitis, todėl su jais turi būti elgiamasi ypač kilniai. Turi būti atsižvelgta į jų interesus, taigi, svarbu ir rekomenduotina laikytis atitinkamų tarptautinių konvencijų. Todėl ES yra įpareigota visas savo pastangas sutelkti kovai su prekyba vaikais, nes tai pirmiausia paveikia neturtingiausiose šalyse gyvenančius vaikus ir blogiausiai gyvenančius vaikus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Vaikai yra silpniausia mūsų visuomenės grandis. Todėl vienas svarbiausių ES prioritetų turėtų būti jų teisių apsauga ir pagarbos šioms teisėms užtikrinimas. Vis dėlto vaikai Europos Sąjungoje tampa prekybos žmonėmis ir išnaudojimo aukomis. Dažniausia to priežastis – nereguliuojamas įvaikinimas. Nors įvaikinimas yra veiksmingas būdas užtikrinti, kad vaikai nepraleistų savo gyvenimo našlaičių prieglaudose, būtina vykdyti griežtus patikrinimus, kurių pirmiausia turėtų imtis tarptautinės organizacijos, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. Susilaikau, nes į rezoliuciją neįtraukta pakankamai priemonių, kurios užtikrintų, kad vaikai bus apsaugoti nuo išnaudojimo juos įvaikinus.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Įvaikinimas visada yra opus klausimas, reikalaujantis ypatingo dėmesio, nes sprendžiama vaikų ateitis. Įvaikinimas dažnai yra geras būdas užtikrinti, kad paliktiems vaikams ir našlaičiams nereikėtų praleisti liūdnos vaikystės našlaičių prieglaudose, nesulaukiant meilės ir rūpesčio, kuriuo turėtų džiaugtis visi vaikai. Būtų žiauru ir neteisinga atimti iš nekaltų vaikų galimybę būti mylimiems ir vedamiems per gyvenimą mylinčių tėvų. Todėl balsavau už rezoliuciją, nes tvirtai tikiu įvaikinimu kaip galimybe suteikti geresnį gyvenimą vaikams, kurie – pasaulio ateitis. Europos lygmeniu turime sukurti suderintą struktūrą, kurią papildytų skaidrios ir veiksmingos procedūros, pagalba po įvaikinimo ir kontrolės priemonės, skirtos valstybių narių veiksmams prižiūrėti. Įsivaikinti vaiką reiškia užtikrinti, kad jis turės geresnę, saugią ir vilčių kupiną ateitį. Todėl, mano nuomone, būtina įgyvendinti teisės aktus šioje srityje, kad būtų panaikinti tarptautiniai skirtumai.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Šiandien balsavau už bendrą rezoliuciją dėl tarptautinio įvaikinimo Europos Sąjungoje, kurios tikslas – pagerinti įvaikinimo tvarką tarp valstybių narių ir užtikrinti, kad įvaikinant būtų atsižvelgiama į vaiko interesus ir visapusiškai gerbiamos jo pagrindinės teisės. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad reikia: sukurti Europos įvaikinimo strategiją, kurioje būtų įtvirtintos įvaikinimo taisyklės neturtingiausioms ir labiausiai išsivysčiusioms šalims ir kuri sudarytų sąlygas prižiūrėti, kaip visi vaikai vystosi toliau po tarptautinio įvaikinimo, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms periodiškai teikiant ataskaitas kilmės šaliai; supaprastinti įvaikinimo procedūras ir panaikinti biurokratiją; sutrumpinti vaiko buvimo institucijoje ir našlaičių prieglaudoje laiką; pirmenybę teikti nacionaliniam įvaikinimui; nutraukti grupuočių, išnaudojančių ir vykdančių prekybą vaikais, kuriuos leidžiama įsivaikinti, veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už Parlamento rezoliuciją dėl tarptautinio įvaikinimo Europos Sąjungoje. Šia iniciatyva įgyvendinamas Europos Sąjungos tikslas, įtvirtintas Lisabonos Sutarties 3 straipsnyje, dėl vaiko teisių apsaugos.

Ekonominė ES šalių plėtra neužkerta kelio rimtoms problemoms vaikų teisių srityje: nesaugios vaikystės problemai ir ypač paliktų ir į vaikų namus atiduotų vaikų bei prieš juos naudojamo smurto problemai. Kita problema susijusi su prekyba vaikais įvaikinimo, prostitucijos, nelegalaus darbo, priverstinės santuokos, elgetavimo gatvėse ir kitais neteisėtais tikslais, dėl kurių kyla didelių rūpesčių Europos Sąjungoje.

Šiomis aplinkybėmis svarbi pateikta iniciatyva, kuria Komisija raginama apsvarstyti galimybę Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių strategiją. Reikalinga tarptautines konvencijas atitinkanti strategija, kad būtų pagerinta informacijos paslaugų, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų nagrinėjimo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybė. Turi būti apsvarstyta vaiko teisių apsauga ir pripažinta našlaičių ar paliktų vaikų teisė turėti šeimą ir būti saugiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Tarptautinio įvaikinimo nutraukimas buvo viena Rumunijos narystės Europos Sąjungoje sąlygų. 2001 m. Rumunija pateikė moratoriumą dėl tarptautinio įvaikinimo, nes Europos Parlamento pranešėja Rumunijai baronienė Emma Nicholson pasmerkė prekybą vaikais ir Rumunijos valstybę dėl nesirūpinimo šalies vaikais. Manau, kad kuo labiau atsižvelgiant į vaiko interesus prioritetas turi būti teikiamas įvaikinimui vaiko kilmės šalyje, o kiti alternatyvūs sprendimai gali būti globėjų suradimas, asmeninė arba stacionarinė globa arba šeimos suradimas pasinaudojant tarptautinio įvaikinimo procedūra, laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų ir tarptautinių konvencijų. Vaiko apgyvendinimas vaikų namuose turėtų būti laikinas sprendimas. Kartu svarbu parengti ES lygmens metodologiją siekiant įvertinti įvaikintų vaikų vystymąsi naujose šeimose. Tai būtų daroma reguliariai po įvaikinimo rengiant ataskaitas, kurias parengtų šalies, į kurią išvykę įvaikinti vaikai, socialinės tarnybos ir kurios būtų teikiamos kompetentingoms šalies, iš kurios jie buvo įvaikinti, institucijoms. Ši priemonė turėtų būti įgyvendinama derinant valstybių narių ir Europos Komisijos veiksmus ir bendradarbiaujant su Hagos konferencija, Europos Taryba ir vaikų apsaugos organizacijomis, kurios siekia užkirsti kelią prekybai vaikais įvaikinimo tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Įvaikinimas yra labai jautrus klausimas, kuriam valstybės narės turėtų skirti visą savo dėmesį. Nors priėmus Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje pasiekta didelės pažangos, nesaugi vaikystė, vaikų teisių pažeidimai, smurtas prieš juos ir prekyba jais siekiant įvaikinti, įtraukti juos į prostituciją, taip pat nelegalus vaikų darbas, priverstinės santuokos, išmaldos prašymas gatvėse ir kiti neteisėti veiksmai ES išlieka problema.

Todėl turi būti imtasi visų priemonių užtikrinti vaikų teisę turėti šeimą. Siekiant šios tikslo, svarbu išnagrinėti galimybę Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių strategiją atsižvelgiant į tarptautines konvencijas, siekiant pagerinti informacijos paslaugų, tarptautinio įvaikinimo parengimo, tarptautinio įvaikinimo prašymų nagrinėjimo ir po įvaikinimo teikiamų paslaugų kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Greens/EFA frakcija susilaikė. Iš bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos po politinių frakcijų derybų išbraukti nepriimtini EPP rezoliucijos punktai. Vis dėlto rezoliucija inicijuota italų kaip atsakas į konkrečius nacionalinius poreikius ir ji susijusi su klausimu, nepatenkančiu į Europos Sąjungos kompetencijos sritį. Mums pavyko pasiekti, kad rezoliucijoje būtų tik paraginta „išnagrinėti galimybę Europos lygmeniu suderinti su tarptautiniu įvaikinimu susijusių priemonių strategiją“, nenurodant konkrečių nacionalinių problemų. Šis klausimas jau nagrinėjamas JURI ir LIBE komitetuose, todėl tokia rezoliucija nebūtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Vaiko teisė augti sveikoje šeimos aplinkoje, kuri naudinga jo darniam vystymuisi, yra svarbiausias šios rezoliucijos aspektas. Europos Sąjungoje daugėja našlaičių prieglaudose gyvenančių vaikų, toliau pažeidžiamos jų teisės – tai ypač pasakytina apie prekybą žmonėmis, nelegalų įvaikinimą ir darbą bei prostituciją – todėl stengiamasi šią padėtį pakeisti. Kartu svarbu pažymėti, kad daugėja nelegalių tarptautinių įvaikinimų dalyvaujant trečiosioms šalims, kurie neatitinka Hagos konvencijoje nustatytų sąlygų. Vaikų teisių įtvirtinimas ES Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnyje, kuriame vaikų teisės įvardytos kaip vienas ES tikslų, ir Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje sudaro sąlygas derinti valstybėse narėse vykdomą politiką ir strategiją vadovaujantis galiojančiomis tarptautinėmis priemonėmis. Manau, kad svarbu kuo greičiau sukurti ES lygmens priemonę, kuri parodytų, kaip veikia įvairios nacionalinės šios srities sistemos. Skaidri ir veiksminga priemonė, skirta įvaikinimo procesui tiek prieš įvaikinimą, tiek ir po jo prižiūrėti, ir tarptautinių organizacijų dalyvavimas prisideda ne tik prie vaiko teisių užtikrinimo, bet ir prie darnaus jo vystymosi.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Dėl naujų migracijos srautų paliktų vaikų problema, kuri palaipsniui buvo sprendžiama, tampa vis rimtesnė.

Svarbu sukurti teisinį pagrindą, kuris užtikrintų vaikų apsaugą ir tėvų atsakomybę, iš praktinių procedūrų padėtų pašalinti nereikalingą biurokratiją ir suderinti valstybių narių teisės aktus su 1993 m. Konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ir Lisabonos sutartimi.

Kaip nesektiną pavyzdį norėčiau paminėti Vokietijos įvaikinimo tvarką, ypač vaikų apgyvendinimą su poromis, kuriose vienas partneris yra Vokietijos pilietis, o antrasis – kitos ES šalies pilietis. Svarbiausias teisės aktų leidėjo tikslas turėtų būti užtikrinti vaiko teisę būti saugiam ir gauti priežiūrą, reikalingą jo gerovei, kartu siekiant, kad vaikams nereikėtų gyventi našlaičių prieglaudose.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Tarptautinis įvaikinimas turi būti leidžiamas siekiant vaiko gerovės, bet tik išnaudojus visas įvaikinimo galimybes susijusioje valstybėje narėje. Paprastai vaikas turėtų būti auginamas šalyje, kurios pilietis jis yra.

Toks tarptautinis įvaikinimas leidžiamas ir mano šalyje Lenkijoje. Taip įprastai įvaikinami vaikai, kurie dėl savo ligų turi mažai galimybių būti įvaikinti Lenkijoje. Pvz., 2006 m. 202 užsienio šeimos nusprendė pasirūpinti 311 mūsų piliečių – 214 Lenkijos vaikų gavo tėvus italus, 25 – tėvus prancūzus, 22 – tėvus amerikiečius, 20 – tėvus olandus, septyni – tėvus vokiečius, šeši – tėvus šveicarus, vienas gavo tėvus belgus, o vienas – tėvus kanadiečius. Vakarų Europoje našlaičių problemos beveik nėra, todėl labai domimasi galimybėmis įsivaikinti vaikus iš Vidurio ir Rytų Europos šalių.

Manau, kad Europos Komisija pirmiausia turėtų: 1) pranešti Europos Parlamentui, kokių priemonių imtasi ar bus imtasi Europos lygmeniu siekiant užtikrinti, kad tarptautinis įvaikinimas netaptų vaikų prekybos priedanga; 2) pateikti atsakymą į klausimą, kaip Komisija ketina išvengti vaikų įsivaikinimo siekiant neatsilikti nuo naujausios mados. Europiečiai rodo vis didesnį norą įsivaikinti Afrikos vaikus, nes toks įsivaikinimas populiarus tarp kino žvaigždžių. Vis dėlto tai nėra rimtas pagrindas tapti įtėviais.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B7-0021/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Pritariau šiai rezoliucijai dėl Serbijos europinės integracijos proceso, kuria patvirtinama, kad Serbijos ateitis yra susijusi su Europos Sąjunga, ir raginama šalį toliau dėti pastangas siekiant šio tikslo. Serbija yra pasiekusi pažangos vykdydama reformas, tačiau reikia ir tolesnio progreso, kad šalis atitiktų Kopenhagos kriterijus. Labai svarbus yra Kosovo klausimas, todėl pritariu rezoliucijoje išdėstytam raginimui Serbijos vyriausybei panaikinti Serbijos analogiškas struktūras Kosove, kurios stabdo decentralizavimo procesą ir užkerta kelią visiškai serbų bendruomenės integracijai Kosovo institucijose.

ES turi pasiųsti aiškų signalą Serbijos vyriausybei dėl artėjančių visuotinių rinkimų Kosove, jog iš Serbijos tikimasi konstruktyvaus požiūrio į šiuos rinkimus. Pritariu rezoliucijoje pateiktai nuomonei, jog Kosovo serbų dalyvavimas rinkimų procese yra būtina sąlyga siekiant užkirsti kelią Kosovo serbų bendruomenės socialinei atskirčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Plėtros procesas Europos Sąjungoje yra grindžiamas griežtu ES politinių, teisinių ir techninių reikalavimų bei normų atitikimu. Vakarų Balkanų šalims dar 2003 m. buvo pažadėtas prisijungimas prie Europos Sąjungos, kai šalys atitiks nustatytus kriterijus. Europos Sąjungos siekis yra užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir tvarią plėtrą Vakarų Balkanuose. Kadangi šio regiono šalių integracijos tempas yra individualus, kiekviena šalis turi dėti kuo didesnes pastangas, atlikti reikiamas reformas ir imtis būtinų priemonių, užtikrinančių kiekvienos šalies, o kartu ir viso regiono saugumą ir stabilumą. Serbija daro nemažą pažangą daugelyje sričių ir gana sėkmingai ir konstruktyviai bendradarbiauja su Europos Sąjunga. Vizų į ES panaikinimas nuo 2009 m. Serbijos piliečiams rodo, kad ES palankia vertina vykdomas reformas šalyje. Pritariu rezoliucijoje išreikštiems pastebėjimams, kad reformos turi būti tęsiamos piliečių ir mažumų teisių apsaugos, žiniasklaidos pliuralizmo, teismų nepriklausomumo, kalėjimų pertvarkos ir daugelyje kitų sričių. Vienu iš svarbiausių Serbijos valdžios institucijų prioritetų turi išlikti pastangos palaikyti teisinę valstybę, kuri užtikrintų demokratinį valdžios institucijų veikimą bei efektyvią žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Serbijai balsavimas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo suteikė paskatinimą. Tikiuosi, kad ratifikavimo procesas po teigiamo šiandieninio Europos Parlamento balsavimo bus paspartintas. Norėčiau pažymėti, kad viena pranešime dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo nurodyta problema susijusi su Serbijos atsisakymu pripažinti Kosovo valdžią ir analogiškų darinių išlaikymu. Rumunija nepripažino Kosovo nepriklausomybės, kuri paskelbta vienašališkai pažeidžiant tarptautinę teisę. Serbija yra puiki Rumunijos kaimynė, kurią su Rumunija sieja šimtmečių istorija. Rumunija supranta ir remia savo draugus. Serbijos ateitis yra Europoje ir jos bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai turėtų parodyti Belgrado įsipareigojimą Europos vertybėms, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Serbijai teks nueiti tą patį narystės ES kelią, kaip ir visoms valstybėms narėms. Vis dėlto reikia užtikrinti, kad šiame kelyje jai būtų taikomos vienodos sąlygos. Paskutiniai įvykiai parodė, kad Serbija suprato, ko iš jos tikisi Europos bendruomenė. Pasiekta akivaizdi pažanga, bet ES turi taktiškai vertinti tam tikrus naujosios Belgrado istorijos aspektus, kurie labai daug reiškia Serbijos žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Europos Sąjunga remiasi susitaikymo ir taikaus sambūvio principais tautų santykiams pagerinti. Šiuo atveju manau, kad Serbijos ateitis yra būti su ES šalimis, ir laikausi nuostatos, kad ši šalis turi tvirčiau siekti šio tikslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes sutinku, kad Serbija gali tapti svarbiu veikėju užtikrinant Balkanų saugumą ir stabilumą. Serbijos ateitis, be abejonės, yra ES. Todėl manau, kad šalis turi tęsti darbą siekdama šio tikslo. Pagirtina jau pasiekta reformų proceso pažanga.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Bet kuris, pažvelgęs į Europos Sąjungos žemėlapį, iš karto supranta, kad Vakarų Balkanams lemta tapti jo dalimi. Manau, kad galiausiai bus pasiekta šių šalių narystė. Serbijos kelias į narystę buvo ypač sunkus po to, kai žlugus sovietų galybei iširo buvusioji Jugoslavija. Agresorės vaidmuo brolžudiškuose karuose ir žiaurus šių karų poveikis kaimyninėms šalims ir visai tarptautinei bendruomenei turėjo rimtų padarinių šaliai ir jos žmonėms. Kosovo atsiskyrimas, kuris tebėra labai prieštaringa problema, išryškino įtampą regione ir yra didelis potencialus nestabilumo šaltinis. Tikiuosi, kad Serbija atkakliai sieks narystės ES, taigi turiu pasveikinti šalies žmones ir jų vadovus padarius pažangą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Serbijos ateitis susijusi su Europos Sąjunga. Todėl palankiai vertinu Serbijos 2009 m. gruodžio 22 d. pateiktą prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje ir 2010 m. spalio 25 d. Ministrų Tarybos sprendimą prašyti Komisijos išnagrinėti Serbijos prašymą.

Norėčiau pasveikinti Serbiją pasiekus pažangos reformų procese. Norėčiau pabrėžti, kad regioninio bendradarbiavimo plėtra išlieka pagrindinis ES prioritetas, nes tai esminis susitaikymo proceso, geros kaimynystės ir betarpiškų žmogiškųjų santykių Vakarų Balkanuose veiksnys. Todėl raginu Serbiją laikytis konstruktyvaus požiūrio į labiau integruotą regioninį bendradarbiavimą.

Norėčiau pabrėžti, kad visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) yra pagrindinis reikalavimas Serbijai siekiant pažangos kelyje į ES narystę. Pažymėtina, kad Serbija ir toliau tinkamai reaguoja į TBTBJ pagalbos prašymus. Raginu Serbijos vyriausybę toliau glaudžiai bendradarbiauti su Teismu, įskaitant greitą visų prašomų dokumentų perdavimą ir TBTBJ grąžintų bylų užbaigimą laiku.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome prieš rezoliuciją iš esmės dėl Serbijai keliamų reikalavimų ir nepriimtinos ES pozicijos Kosovo atžvilgiu. Pvz., Parlamentas ragina Serbijos vyriausybę išardyti analogiškus darinius Kosove, kurie, jo teigimu, „stabdo decentralizavimo procesą ir užkerta kelią visiškai serbų bendruomenės integracijai Kosovo institucijose“, taip pat keliami reikalavimai, susiję su bendradarbiavimu su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. Spaudimas Serbijai nepriimtinas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokių pat priemonių nebuvo imtasi prieš Kosovą, nors būta viešų skundų dėl neteisėtos prekybos organais, kurią vykdė dabartiniai Kosovo vadovai.

Taip pat nepriimtina, kad Parlamentas daro spaudimą Serbijai „pradėti dialogą su Kosovu nebeminint naujų derybų dėl statuso ar padalijimo“.

„Serbijos europinės integracijos procesas“ išryškina tai, apie ką seniai kalbėjome. Dabar akivaizdu, kad NATO ir didžiųjų ES galių, vadovaujamų Vokietijos, sukeltu karu siekta išardyti Jugoslaviją ir suskaidyti jos teritoriją į šalis, kurios galėtų ginti ekonominius stambiojo ES verslo interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Nebalsavau už šią rezoliuciją dėl Serbijos europinės integracijos proceso. Nebalsavau ne dėl paties proceso, bet dėl neaiškaus teksto Kosovo klausimu.

Paminėta bendra Europos Sąjungos ir Serbijos rezoliucija, priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, bet nėra nurodyta, kad tai nereiškia, jog Serbija ar ES valstybės narės, nepripažinusios Kosovo nepriklausomybės, oficialiai pripažįsta Kosovo nepriklausomybę.

Taip pat nepaminėta nerimą kelianti Europos Tarybos ataskaita dėl Kosovo išlaisvinimo armijos vykdytos nelegalios prekybos organais, paimtais iš serbų kalinių, su kuria susijęs dabartinis Kosovo ministras pirmininkas, nors dviejų paskutinių Serbijos bėglių perdavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui yra esminė Serbijos prisijungimo prie Europos sąlyga.

Kaip ir per visus karus, kurie kilo žlugus buvusiajai Jugoslavijai, blogąja laikoma tik viena šalis ir atgailos reikalaujama tik iš vienos stovyklos. Bėgant laikui tai tampa problema, nors atrodo, kad Serbijos vyriausybė, apakinta Europos Sąjungos pagundų, su tuo sutinka tikėdamasi narystės.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Serbijos žingsniai siekiant narystės ES vertintini palankiai ir, tikėtina, sustiprins taiką ir gerovę toje teritorijoje. Parlamento rezoliucijoje raginama visapusiškai gerbti mažumų kultūrą ir kalbas – šie dalykai yra esminiai Europos laisvojo aljanso frakcijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Europos bendrijos ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas įsigaliojo 2010 m. vasario 1 d. Nors praėjo 11 mėnesių, susitarimą ratifikavo ne visos ES valstybės narės. Pateikdamas šį pasiūlymą dėl rezoliucijos Europos Parlamentas norėjo, pirma, pabrėžti Serbijos svarbą Europos Sąjungoje ir, antra, išreikšti paramą socialinei ir politinei pažangai, kurią Serbijos vyriausybė pasiekė pastaraisiais metais. Jis taip pat norėjo pabrėžti, kokių žingsnių šalis turėtų imtis, kad atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus demokratizacijos, laisvės, sąžiningos ir tvarios politikos įgyvendinimo srityse. Manau, kad Serbijos narystė ES yra svarbus žingsnis pirmyn tiek ES, tiek ir Serbijai, todėl balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos. Mano nuomone, Serbijai greitai pavyks įveikti visas kliūtis, kurios ilgą laiką skyrė ES ir šią šalį.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje pažymima Serbijos pažanga reformų procese ir Tarybos prašymas Komisijai parengti nuomonę dėl Serbijos narystės ES prašymo. Vis dėlto rezoliucijoje teisingai pažymima, kad visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai, įskaitant paskutinių dviejų bėglių išdavimą Hagai, yra „pagrindinis reikalavimas Serbijai siekiant pažangos kelyje į narystę ES“.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Dėl solidarumo su Serbijos žmonėmis balsuoju prieš šią rezoliuciją. Pridėti reikalavimą atitikti Kopenhagos kriterijus prie žiauraus socialinių išlaidų mažinimo, susijusio su taupymo programomis, kurias nuo 2009 m. sausio mėn. įvedė Tarptautinis valiutos fondas, yra socialinis nusikaltimas, kuriam aš nepritariu. Dar paminėtina daugybė pažeidimų, susijusių su suverenia Serbijos valstybės teise atsisakyti bendradarbiauti su separatistinės Kosovo provincijos atstovais, kurių esama šiame dokumente.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Visi sutinkame, kad Vakarų Balkanų šalims lemta tapti ES dalimi ir tai įvyks artimiausioje ateityje.

Serbija priklauso šiai šalių, kurios nuėjo sudėtingą kelią po buvusiosios Jugoslavijos žlugimo griuvus sovietų imperijai, grupei. Be to, dalyvavimas brolžudiškuose karuose ir žiaurus šių karų poveikis kaimyninėms šalims ir visai tarptautinei bendruomenei turėjo rimtų padarinių šaliai ir jos žmonėms. Vadinamasis Kosovo „karas“, kuris tebėra neišspręsta ir labai prieštaringa problema tarptautinėje bendruomenėje, taip pat prisidėjo prie to, kad regione vis dar nėra taikos.

Todėl palankiai būtų vertintina tai, jei Serbija toliau eitų Europos keliu. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasveikinti tam pastangų įdėjusius ir pažangą padariusius Serbijos vadovus bei šalies žmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Serbijos europinės integracijos proceso, kadangi regioninio bendradarbiavimo plėtra yra pagrindinis Europos Sąjungos prioritetas bei esminis veiksnys Balkanuose siekiant susitaikymo proceso ir geros kaimynystės politikos įgyvendinimo. Serbijos, kaip siekiančios tapti pagrindiniu saugumą ir stabilumą regione užtikrinančiu garantu, ateitis yra tampriai susijusi su Europos Sąjunga, dėl to ji turi dėti visas pastangas, kad taptų pilnaverte Europos Sąjungos nare. Serbija, siekdama gauti šalies kandidatės statusą ir pradėti derybas su ES, kuo skubiau turi pradėti dialogą su Kosovu, laikytis konstruktyvaus požiūrio į artėjančius visuotinius rinkimus ir dėti visas pastangas, kad Kosovo serbų bendruomenė nebūtų socialiai atskirta. Pritariu pasiūlymui, kad šaliai kandidatės statusas būtų suteiktas tik jai pradėjus visapusišką bendradarbiavimą su TBTJ.

Be to, Serbija turi ir toliau tęsti pradėtas ir vykdyti naujas reformas. Serbijos valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad šalyje būtų tinkamai įgyvendinti teisinės ir demokratinės valstybės principai, ir visomis priemonėmis siekti, kad korupcijos lygis šalyje nuolat mažėtų, o valdininkams, piktnaudžiaujantiems savo padėtimi, būtų taikomos griežtos sankcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Remiu šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Serbijos europinės integracijos proceso dėl kelių priežasčių.

2003 m. Salonikų Europos Vadovų Taryboje Vakarų Balkanų šalims pažadėta, kad jos galės prisijungti prie Europos Sąjungos, kai bus įvykdyti narystės kriterijai. Vakarų Balkanų šalių integracijos sparta yra individuali ir priklauso nuo kiekvienos šalies pažangos, visų pirma, nuo jų pasiryžimo įvykdyti visus reikalavimus, įgyvendinti visas reformas ir imtis visų reikalingų priemonių, kurių reikia narystei Europos Sąjungoje.

Serbijos kaip regiono saugumo ir stabilumo garanto vaidmuo labai svarbus. Todėl rezoliucijoje pakartota, kad Serbijos ateitis susijusi su Europos Sąjunga, ir šalis paraginta toliau dėti pastangas siekiant šio tikslo. Palankiai vertinama Serbijos pasiekta pažanga vykdantreformas, palankiai vertinamas Tarybos 2010 m. birželio 14 d. priimtas sprendimas pradėti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Serbija ratifikavimo procedūrą ir tai, kad 10 valstybių narių šį susitarimą jau ratifikavo.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu šią rezoliuciją, kurioje pakartota, kad Serbijos ateitis susijusi su Europos Sąjunga, ir pabrėžta pažanga vykdant reformas, o šalis paraginta toliau dėti pastangas siekiant atitikti ES narystei keliamus reikalavimus ir kriterijus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mūsų frakcija balsavo už, nes 16 iš 17 pateiktų pakeitimų buvo priimta arba įtraukta į pranešėjo parengtus kompromisinius pakeitimus, įskaitant pakeitimą, kuriuo prašoma galimą narystę ES susieti su glaudesniu bendradarbiavimu su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. Kiti pakeitimai susiję su Kosovu, lyčių lygybe, mažumų teisėmis, pilietine visuomene, viešuoju transportu, aplinka ir santykiais su Bosnija.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Šiuo pranešimu sumažinamos Europos Sąjungos ir Serbijos tarpusavio prekybos kliūtys. Jis taip pat yra žingsnis pirmyn šiai šaliai siekiant narystės ES.

Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas pasirašytas 2008 m., bet nuo tada jį ratifikavo tik 12 valstybių narių, įskaitant Italiją. Šiandien pasiektas svarbus tikslas turi būti naujas atspirties taškas Serbijai, kuri savo prašymą pateikė 2009 m. gruodžio mėn. Šalis turi toliau visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai atsižvelgiant į tai, kad šis bendradarbiavimas visada buvo pagrindinė narystės sąlyga.

 
  
MPphoto
 
 

  Csanád Szegedi (NI), raštu. (HU) Serbijoje esama daug trūkumų, susijusių su pagarba žmogaus teisėms. Vengrų tautybės gyventojai laikomi antrarūšiais piliečiais ir dažnai susiduria su policijos savivale. Jaunuolių iš Temerino byla vis dar neišnagrinėta. Kol nesama apčiuopiamos pažangos minėtose srityse, negaliu remti Serbijos europinės integracijos proceso. Be to, manau, kad būtina suteikti visišką teritorinę autonomiją Voivodinos vietos gyventojams vengrams.

 
  
  

Rekomendacija: Jelko Kacin (A7-0362/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Atsižvelgdamas į tarpinį Tarybos ir Komisijos sprendimą (15191/2007) ir į Europos Sąjungos ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, sutinku, kad toks susitarimas būtų sudarytas.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, ir ne pirmą kartą įvardydamas tokio balsavimo priežastis pateikiu asmeninius motyvus. Vakarų Balkanai yra ne tik strateginės svarbos regionas Europos Sąjungai, ir ne tik šio regiono piliečiams reikia mūsų, bet ir mums visiems reikia jų. ES yra pagrindinė Serbijos prekybos partnerė, ir tai daug pasako. Serbija užima išskirtinę vietą Europoje, nes šioje šalyje daugiausia pabėgėlių ir perkeltų asmenų. Tvirtai tikiu, kad spartesnis Serbijos integracijos procesas bus naudingas visam Vakarų Balkanų regionui.

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už rezoliuciją dėl Serbijos integracijos. Viena svarbi priežastis ta, kad Serbija gali tapti svarbia veikėja užtikrinant regiono saugumą ir stabilumą. Kartu konstruktyvi regioninės plėtros ir gerų kaimyninių santykių strategija yra esminis stabilizacijos ir asociacijos proceso aspektas. Visi šie elementai yra esminis veiksnys siekiant, kad Vakarų Balkanų regione būtų užtikrintas ilgalaikis stabilumas ir tvari plėtra.

Serbijos integracijos į ES procesas taip pat vertintinas palankiai dėl reformų proceso pažangos. Pagirtinos Serbijos pastangos ginti mažumas, nors galimybė naudotis informacija ir švietimo mažumų kalbomis galimybės dar turėtų būti pagerintos. Tai visų pirma pasakytina apie rumunų mažumą, kuri pastarajame amžiuje buvo labai diskriminuojama.

Padaryta didelė pažanga skatinant lyčių lygybę, priimtas lyčių lygybės įstatymas ir parengtas nacionalinis veiksmų planas, padėsiantis pagerinti moterų padėtį ir paskatinti lyčių lygybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Didelė Serbijos reikšmė Vakarų Balkanų regione akivaizdi: jei Serbija nebus stabili šalis, regiono stabilumą bus sunku pasiekti. Pagirtinos reformos, kurių ėmėsi ši šalis, nes jomis siekiama sustiprinti demokratiją, skaidrumą ir teisinės valstybės priemones. Be to, imtasi pastangų atkurti santykius ir partnerystę su kaimyninėmis šalimis, buvusiais priešininkais. Palankiai vertinu šį žingsnį, nes žmogiškąja prasme jis labai sunkus. Susitarimai, kuriuos sudarė Serbija ir ES, ir paskutinis abipusis sienų atvėrimas rodo, kad nebuvo atsisakyta politikos palaipsniui sukurti de facto solidarumą. Tikiuosi, kad ES kruopščiai išnagrinės Serbijos prašymą dėl narystės. Taip pat tikiuosi, kad tai bus daroma atsižvelgiant į tai, kad Serbijos, kaip ir labiau pažengusios Kroatijos, narystė bus labai svarbi Serbijos žmonėms, visam regionui ir pačiai ES.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Serbijos ateitis susijusi su Europos Sąjunga. Todėl palankiai vertinu Serbijos 2009 m. gruodžio 22 d. pateiktą prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje ir 2010 m. spalio 25 d. Ministrų tarybos sprendimą prašyti Komisijos išnagrinėti Serbijos prašymą.

Norėčiau pasveikinti Serbiją pasiekus pažangos reformų procese. Norėčiau pabrėžti, kad regioninio bendradarbiavimo plėtra išlieka pagrindinis ES prioritetas, nes tai esminis susitaikymo proceso, geros kaimynystės ir betarpiškų žmogiškųjų santykių Vakarų Balkanuose veiksnys.

Todėl raginu Serbiją laikytis konstruktyvaus požiūrio į labiau integruotą regioninį bendradarbiavimą. Pritariu Tarybos ir Komisijos sprendimui dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Fidanza (PPE), raštu.(IT) Pritariu ES ir Serbijos stabilizacijos susitarimui. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas sumažins Europos Sąjungos ir Serbijos tarpusavio prekybos kliūtis. Jis taip pat yra žingsnis pirmyn siekiant galimos Serbijos narystės ES. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas pasirašytas 2008 m., bet nuo tada jį ratifikavo tik 12 valstybių narių, įskaitant Italiją. Balsavimas šiandien parodė, kad Parlamentas pritaria susitarimui. Be to, jis yra ženklas likusioms 15 valstybių narių, kad jos taip pat turėtų ratifikuoti šį susitarimą. Nors Serbija patyrė daug išbandymų per paskutinįjį šalies istorijos laikotarpį, ji lėtai pradėjo atsigauti ir konsoliduoti savo demokratines institucijas. Dėl geografinės padėties ir strateginio vaidmens Serbija yra svarbiausia Balkanų šalių integracijos į ES proceso dalyvė. Serbija taip pat yra svarbi prekybos partnerė, jai tenka labai svarbus vaidmuo geležies ir plieno pramonėje. Šiandienos balsavimas yra dar vienas svarbus žingsnis po 2009 m. gruodžio mėn., kai buvo panaikintos vizos visoje Šengeno erdvėje ir Serbijos piliečiai galėjo pasijusti tikresniais europiečiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiandien patvirtintas naujas ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas, kuriuo numatyta sukurti laisvosios prekybos zoną ir suteikti galimybę šaliai siekti narystės ES. Vadovaudamiesi savo pozicija dėl plėtros per balsavimą susilaikėme.

Vis dėlto, nesutikome su kai kuriais jo aspektais, t. y. su ES keliamomis sąlygomis, visų pirma, su reikalavimu visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai, kuris išlieka svarbiausia Serbijos būsimos narystės ES sąlyga. Ši reikalavimas nepateiktas kitoms toje pat padėtyje esančioms šalims. Taip pat turėtume prisiminti, kad siekiant, jog susitarimas įsigaliotų, jį turi ratifikuoti visos 27 valstybės narės.

2008 m. pasirašytame ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarime numatyta sukurti laisvosios prekybos zoną ir suteikti galimybę šaliai siekti narystės ES. 2009 m. gruodžio mėn. Serbija pateikė prašymą dėl narystės ES. Praėjusių metų gruodžio mėn. Taryba paprašė Komisijos parengti nuomonę dėl šios šalies narystės prašymo, kuri bus pateikta šį rudenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu.(IT) Plėtros proceso požiūriu padėtis Vakarų Balkanuose nusipelno išskirtinio dėmesio. Tokia šalis kaip Serbija kelia problemų, bet padėtis Belgrade atrodo daug geresnė nei kitose regiono šalyse. Todėl tikėdamas, kad bendradarbiavimo su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai procesas tikrai bus paspartintas, remiu šį tekstą ir tikiuosi, kad Serbijos žmonių ir valdžios institucijų jis bus įvertintas kaip paskata.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už tai, kad būtų pritarta Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui su Serbija, bet noriu pažymėti, kad iki šiol šį susitarimą ratifikavo tik 11 valstybių narių. Raginu kitas 16 šalių kuo greičiau ratifikuoti susitarimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas, kaip ir kiti tokio pobūdžio susitarimai, pasmerkia žmones dideliam skurdui siekiant greito perėjimo prie rinkos ekonomikos ir laisvosios prekybos zonos sukūrimo per artimiausius penkerius metus. Europos Sąjunga neverta savo piliečių ir piliečių tų šalių, kurios nori tapti jos narėmis. Dėl solidarumo su Serbijos Respublikos žmonėmis balsuoju prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Visi sutinkame, kad Vakarų Balkanų šalims lemta tapti ES dalimi ir tai įvyks artimiausioje ateityje.

Serbija priklauso šiai šalių, kurios nuėjo sudėtingą kelią po buvusiosios Jugoslavijos žlugimo griuvus sovietų imperijai, grupei. Be to, dalyvavimas brolžudiškuose karuose ir žiaurus šių karų poveikis kaimyninėms šalims ir visai tarptautinei bendruomenei turėjo rimtų padarinių šaliai ir jos žmonėms. Vadinamasis Kosovo „karas“, kuris tebėra neišspręsta ir labai prieštaringa problema tarptautinėje bendruomenėje, taip pat prisidėjo prie to, kad regione vis dar nėra taikos.

Todėl palankiai būtų vertintina tai, jei Serbija toliau eitų Europos keliu. Norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasveikinti tam pastangų įdėjusius ir pažangą padariusius Serbijos vadovus bei šalies žmones. Taip pat norėčiau pabrėžti Serbijos vaidmenį siekiant viso Vakarų Balkanų regiono stabilumo ir ypač Bosnijos ir Hercegovinos stabilumo bei sanglaudos.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes palankiai vertinu Serbijos pasiektą pažangą vykdant reformas valstybės valdymo, teisinės sistemos, kovos su korupcija, organizuotu nusikalstamumu srityse. Pritariu pranešėjo raginimui, kad visos ES valstybės narės kuo greičiau pradėtų Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Serbija ratifikavimo procedūrą. Pagrįstas pagrindinis šio pranešimo reikalavimas Serbijai – visapusiškai bendradarbiauti su Hagos tribunolu siekiant pažangos kelyje į ES narystę. Kartu norėčiau paraginti Serbiją prisiimti tvirtesnius įsipareigojimus užimtumo politikos ir socialinės sanglaudos srityse.

Taip pat raginčiau šalį toliau kurti aplinką, palankią demokratijos, teisinės valstybės, laisvos rinkos ekonomikos plėtrai ir pagarbai žmogaus teisėms. Serbija pasiekė pažangos aplinkos apsaugos srityje. Vis dėlto šaliai reikėtų dėti daugiau pastangų atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse. Pagrindiniai ES teisės elementai dėl atsinaujinančiosios energijos dar vis turi būti perkelti į nacionalinius teisės aktus. Šaliai būtina priimti teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Balsavau už rezoliuciją dėl Serbijos europinės integracijos proceso ir dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga, nes manau, kad konstruktyvus požiūris į regioninį bendradarbiavimą ir geri santykiai su kaimyninėmis šalimis yra svarbiausi stabilizacijos ir asociacijos proceso aspektai, kuriems teks svarbiausias vaidmuo siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir tvarią plėtrą Vakarų Balkanų regione. Serbijai taip pat tenka svarbus vaidmuo siekiant saugumo, stabilumo ir regiono tautų susitaikymo. Europos Sąjunga smerkia visus karo nusikaltimus, sugriovusius buvusiąją Jugoslaviją, ir remia TBTBJ (Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai) darbą. Ji taip pat pabrėžia, kad Serbijos ateitis susijusi su naryste Europos Sąjungoje, ir ragina šalį toliau dėti pastangas siekiant šio tikslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Europos Parlamentui nėra jokių kliūčių pritarti Tarybos ir Komisijos sprendimo projektui dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo.

Atsižvelgdama į esamą Europos Parlamento kompetenciją tarptautinių susitarimų srityje Taryba pateikė prašymą patvirtinti susitarimą, o Užsienio reikalų komitetas pateikė savo nuomonę, t. y, rekomendaciją, kad susitarimas turėtų būti sudarytas.

Balsavau už, nes manau, kad šis susitarimas yra labai svarbus indėlis siekiant tvirtos ir veiksmingos kaimynystės politikos, kurią įgyvendinant Serbijai tenka vaidmuo užtikrinti geopolitinę Balkanų pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos sprendimo projektą, į Europos Bendrijų ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, į Tarybos pateiktą prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 ir 218 straipsnius, į Parlamento darbo tvarkos taisyklių 81  ir 90 straipsnius ir į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją, manau, kad logiška ir būtina pritarti Parlamento pozicijai.

Todėl pritariu Tarybos ir Komisijos sprendimo projektui, kuris prisidės, pirma, prie glaudesnio bendradarbiavimo su Serbija ir prie bendrų stabilizacijos ir bendradarbiavimo veiksmų Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Reformos, kurių ėmėsi Serbija, leis šaliai daryti pažangą siekiant būsimos narystės ES. Todėl manau, kad turėtų būti remiamas Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymas.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. (ES) Parlamento pritarimas ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimui Tarybai priėmus sprendimą inicijuoti jo ratifikavimo procesą yra svarbus žingsnis siekiant Vakarų Balkanų integracijos į ES. Balsavau už vadovaudamasi nuostata, kad ES yra lyderė, turinti pareigą paremti visišką Vakarų Balkanų stabilizaciją. ES patikimumas tarptautiniu mastu glaudžiai susijęs su jos gebėjimu veikti kaimyninėse šalyse. Atrodo, kad Vakarų Balkanams, įskaitant Serbiją, vienintelis kelias yra narystė ES. Tačiau šiai narystei keliamos įvairios sąlygos. Pati Serbija rodo didelį norą siekti narystės ES.

Vis dėlto, nors šiandien Parlamente pritarta susitarimo sudarymui, taip pat priimta Parlamento rezoliucija, kuri iš esmės yra palanki Serbijai, joje kartu pažymima, kad Belgrado bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu ir visiškas įsipareigojimas demokratijai bei teisinei valstybė yra esminė sąlyga siekiant narystės ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Pritarėme šiam dokumentui, nes buvo priimta daugelis mūsų pakeitimų. Šie pakeitimai susiję su Kosovu, lyčių lygybe, mažumų teisėmis, pilietine visuomene, viešuoju transportu, aplinka ir santykiais su Bosnija. Atmestas pakeitimas bus pateiktas iš naujo, nes jis atmestas lemiamo balso atveju (27 prieš 27). Jis labai svarbus, nes jame Serbija raginama pradėti dialogą su Kosovu nekalbant apie naujas derybas dėl jo statuso ar padalijimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Balsavau už Europos Sąjungos ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymą. Serbija svarbi viso Balkanų regiono stabilumui, todėl mums aktualu tęsti dialogą su šia šalimi instituciniu lygmeniu. Pastaraisiais metais Serbija pasiekė didelę pažangą siekdama priartėti prie Europos. Po Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo, kuriame nurodyta, kad vienašališkas Kosovo nepriklausomybės paskelbimas nepažeidė tarptautinės teisės, Europa turi imtis aktyvaus vaidmens siekdama užtikrinti taiką. Mes taip pat turime visais būdais remti Serbijos pastangas bendradabiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu.(PL) Labai džiaugiuosi šios dienos balsavimo rezultatais dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo sudarymo. Nuo 2007 m. bendradarbiaudama su Europos Sąjunga Serbija pasiekė matomą pažangą ir tai leido jai atnaujinti derybas su ES. Derybos užbaigtos 2007 m. rugsėjo 10 d., o po konsultacijų su ES valstybėmis narėmis 2007 m. lapkričio 7 d. Briuselyje parafuotas Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Vis dėlto turime prisiminti, kad visapusiško bendradarbiavimo sąlyga yra Tarybos politinių sąlygų, nustatytų tvirtinant derybinius nurodymus, laikymasis, t. y. visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai.

 
  
  

Pranešimas: Marisa Matias (A7-0366/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, kuriuo siekiama toliau plėtoti priemones, visų pirma tas, kuriomis prisidedama prie ankstyvos diagnozės ir gyvenimo kokybės, epidemiologinių žinių apie ligą gerinimo ir mokslinių tyrimų koordinavimo, taip pat siekiama skatinti keitimąsi geriausia patirtimi tarp valstybių narių ir užtikrinti pagarbą žmonėms, sergantiems su demencija susijusiomis ligomis. Dabar kasmet maždaug 14 milijonų europiečių suserga kuria nors demencijos atmaina, o pusė iš jų suserga būtent Alzheimerio liga.

Būtina suderinti dabar įgyvendinamas įvairias politikos kryptis, kad ši problema būtų sprendžiama koordinuotai, objektyviai ir veiksmingai, taip pat padėti slaugytojams ir šeimoms tokiose srityse kaip įvairių sveikatos priežiūros sistemų stiprinimas, mokymas ir konsultavimas. Manau, svarbu, kad Europos demencijos strategijoje daugiau dėmesio būtų skirta socialiniams demencija sergančių žmonių poreikiams, visų pirma moksliniams tyrimams ir prevencijai bei ankstyvai diagnozei.

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas geresniam valstybių narių bendradarbiavimui ir veiksmingesniems bei solidarumu pagrįstiems veiksmams gerinant prevenciją ir gydymą, skirtą demencija, ypač Alzheimerio liga, sergantiems žmonėms, taip pat šalia jų esantiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, ar tai sveikatos priežiūros specialistai, paslaugų teikėjai ar artimieji. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų yra itin svarbus žingsnis siekiant konkrečių pasiūlymų, kurie padėtų sujungti įvairias esamas politikos kryptis ir kovos su tokio pobūdžio ligomis būdus. Fragmentiški veiksmai ir netolygios priemonės, kuriuos matome Europoje, taip pat paplitusios nevienodos sąlygos, susijusios su ligos diagnozavimu ir gydymu, su kaupu pateisina tokią iniciatyvą.

Taigi, labai svarbu skirti kuo daugiau dėmesio ankstyvai diagnozei ir prevencijai, imtis veiksmų gerinant visuomenės informavimą apie tai, ką reiškia gyventi su demencija, o Europos strategija turėtų siekti užtikrinti tokias paslaugas, kurios garantuotų maksimalų galimą draudimą ir vienodas diagnozavimo ir pacientų gydymo sąlygas, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, finansinių išteklių arba gyvenamosios vietos.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Balsavau už šį svarbų pranešimą. Kas 24 valandas Europos Sąjungoje diagnozuojamas naujas neurodegeneracinės ligos (nervų sistemos sutrikimai) atvejis. Ši liga yra viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių neįgalumo priežasčių, ir daugiau negu pusė atvejų sudaro Alzheimerio ligos atvejai . Manoma, kad sergančių žmonių skaičius smarkiai išaugs. Tai kelia nerimą, kadangi vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, o dirbančių žmonių ir į pensiją išėjusių žmonių santykis mažėja. Palaikau Europos Komisijos pasiūlymą sukurti Europos strategiją ,kuri būtų grindžiama solidariais valstybių narių veiksmais gerinant prevenciją ir gydymą demencija (laipsniškas protinių sugebėjimų mažėjimas) sergantiems žmonėms, taip pat ir šalia jų esantiems žmonėms .Europos strategija taip pat turėtų siekti užtikrinti tokias paslaugas, kurios garantuotų maksimalų galimą draudimą ir vienodas diagnozavimo ir pacientų gydymo sąlygas, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, finansinių išteklių arba gyvenamosios vietos.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Demencija yra liga, kuriai būdingas laipsniškas atminties, susikaupimo ir gebėjimo mokytis praradimas. Ja paprastai serga vyresni nei 65 metų žmonės. Demencija priklauso neurodegeneracinių ligų grupei ir neturėtų būti laikoma normaliu senėjimo reiškiniu. Duomenys rodo, kad daugiau kaip 8 mln. 30–99 metų žmonių serga neurodegeneracinėmis ligomis. 1000 žmonių tenka 12,5 sergančių, iš kurių moterų esama daugiau nei vyrų. Mokslininkai pripažįsta, kad per ateinančius 20 metų šis skaičius gali padvigubėti. Dažniausia demencijos atmaina Europoje yra Alzheimerio liga, kuria serga 50–70 proc. visų ligonių. Balsavau už šią rezoliuciją, kuria siekiama gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir gerovę, skatinti mokslinius tyrimus ir prevenciją, užtikrinti geresnį valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmingesnius, įtrauktimi pagrįstus veiksmus gerinant demencija, ypač Alzheimerio liga, sergantiems žmonėms, taip pat šalia jų esantiems žmonėms taikomą prevenciją ir gydymą. Taip pat svarbus pasiūlymas paskelbti Europos psichikos sveikatos metus.

 
  
MPphoto
 
 

  George Becali (NI), raštu. (RO) Remiu pranešėją ir balsavau už jos pasiūlymą. Alzheimerio liga vis labiau plinta ir ja suserga vis daugiau žmonių, ypač atsižvelgiant į tai, kad dirbančių žmonių skaičius, palyginti su į pensiją išėjusių žmonių skaičiumi, mažėja. Dėl elgesio ir asmenybės pokyčių pacientai tampa priklausomi nuo juos supančių žmonių. Mums pateiktas pranešėjos pasiūlymas skirtas valstybių narių bendradarbiavimui, solidarumui ir paramai ne tik ligoniams, bet ir šalia esantiems žmonėms pagerinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu.(IT) Vis daugiau Europos ir pasaulio žmonių serga Alzheimerio liga, o per pastaruosius dešimtmečius vidutinis ligonių amžius sumažėjo. Jau anksčiau liga buvo socialinė ir sveikatos priežiūros problema, bet dabar ji tapo neatidėliotinu nacionalinės sveikatos priežiūros politikos prioritetu. Todėl palankiai vertintini Europos Sąjungos įsipareigojimai, kurių ji ketina imtis per artimiausius kelerius metus politikos koordinavimo Europos lygmeniu srityje. Jie apims mokslinius tyrimus ir keitimąsi gerąja patirtimi kovojant su Alzheimerio liga, ankstyvą diagnozę ir paramą ligonių šeimoms, nes daugelyje valstybių narių šeimos dabar susiduria su dideliu finansiniu ir psichologiniu spaudimu, susijusiu su būtinybe slaugyti žmones, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir gydymas. Balsuoju už M. Matias pranešimą tikėdamasi, kad bus padaryta daug – daugiau nei iki šiol – kovojant su vis labiau plintančia liga, kurios svarbūs socialiniai padariniai nėra taip gerai žinomi.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), in writing. (LT) Pritariu Europos iniciatyvai dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų, nes Alzheimerio liga kasmet suserga vis daugiau žmonių Europos Sąjungoje. Kadangi Europos gyventojai senėja, o socialinės ir ekonominės pasekmės taip pat turi didelės įtakos valstybių narių sveikatos sistemoms, tai reikia kuo skubiau imtis veiksmų ir konkrečių iniciatyvų, kovojant su šia sunkia liga. Naujausios Alzheimerio ligos pacientų programos išvados rodo, kad ši liga Europos Sąjungoje vis dar nepakankamai diagnozuojama ir kad valstybėse narėse egzistuoja daug skirtumų, susijusių su prevencija, galimybėmis gauti gydymą ir atitinkamų paslaugų teikimu. Didžiausią dėmesį reikėtų skirti ankstyvajai Alzheimerio ligos diagnozei ir jos prevencijai. Kadangi mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, sąlygojantis Alzheimerio ligos vystimąsi, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tokiems prioritetiniams veiksniams, kaip sveikai mitybai, fizinio ir protinio aktyvumo skatinimui, diabeto, didelio cholesterolio kiekio, aukšto kraujo spaudimo ir rūkymo kontrolei. Be to, būtina stiprinti pacientų orumą per visą jų ligos laikotarpį ir mažinti nelygybę, t. y užtikrinti tokias gydymo paslaugas, kurios garantuotų sveikatos draudimą, vienodas diagnozavimo ir pacientų gydymo sąlygas, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, pajamų ar gyvenamosios vietos.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Alzheimerio liga sergama visur. Tai, kad pasiekus mokslinę pažangą nepavyksta nustatyti šios ligos prieš jai prasidedant ar rasti būdų ją gydyti, dar labiau apsunkina galimybes mums rasti sprendimą, kaip pagerinti ligonių gyvenimą. Daugiau kaip 8 mln. europiečių serga neurodegeneracinėmis ligomis, o prognozės neguodžiančios – per 30 metų pacientų skaičius padvigubės. Todėl reikia siekti geresnio valstybių narių bendradarbiavimo ir veiksmingesnių bei solidarumu pagrįstų veiksmų gerinant prevenciją ir gydymą, taikomą demencija, ypač Alzheimerio liga, sergantiems žmonėms, taip pat šalia jų esantiems žmonėms. Tam, kad bet kuri Europos strategija šioje srityje būtų veiksminga, labai svarbu, kad valstybės narės teiktų pirmenybę nacionaliniams veiksmų planams parengti. Taip pat labai svarbu skirti kuo daugiau dėmesio ankstyvai diagnozei ir prevencijai bei rinkti ir analizuoti epidemiologinius duomenis.

Kai tik bus žengti šie pirmieji žingsniai, reikėtų imtis integruotų veiksmų – nuo mokslinių tyrimų iki sveikatos priežiūros paslaugų. Svarbu užpildyti spragas, kurių vis dar esama tokiose srityse kaip profesinis mokymas, parama šeimoms, taip pat imtis veiksmų gerinant visuomenės informavimą apie tai, ką reiškia gyventi su demencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu. (EL) Balsavau už pranešimą dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos, nes Europos Komisija ir valstybių narių vyriausybės įsipareigoja parengti Europos ir nacionalinius veiksmų planus: skatinti mokslinius tyrimus Europos lygmeniu, apimančius Alzheimerio ligos priežastis, prevenciją ir gydymą, ir didinti jų finansavimą; gerinti prevenciją ir ankstyvą diagnozę, rengti visuomenės informavimo kampanijas, kad padidėtų galimybės atpažinti ligos simptomus; pripažinti sunkią naštą, tenkančią demencijos liga sergančių asmenų slaugytojams, ir suteikti psichologinę pagalbą pacientams ir jų šeimoms. Vis dėlto svarbiausia užtikrinti ir skatinti viešą požiūrį į ligą. Viešas mokslinių tyrimų, prevencijos, gydymo ir paramos pacientams bei jų šeimoms ir giminėms finansavimas svarbus ne tik pats savaime.

Toks viešas požiūris reikalingas siekiant išvengti farmacijos įmonių ir kitų privačių interesų spekuliacijų. Valstybės narės turi užtikrinti reikalingas vyriausybės finansuojamas paslaugas ir infrastruktūrą, kad būtų galima spręsti pacientų bei juos supančios aplinkos sveikatos ir socialinių padarinių problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Apskaičiuota, kad 7,3 mln. europiečių kenčia nuo įvairių demencijos atmainų, o dauguma jų serga Alzheimerio liga. Tai didelė sveikatos problema atsižvelgiant į tai, kad įvairios demencijos atmainos paveikia ne tik ligonius, bet ir tuos, kurie jais rūpinasi. Jei būtų parengta Europos strategija šioje srityje, būtų užtikrintas integruotesnis požiūris ir veiksmingesni veiksmai gydant ir informuojant apie psichikos ligas, o Europos visuomenė taptų jautresnė smegenų patologijoms, susijusioms su senėjimu.

Pirma, manau, kad būtina gerinti valstybių narių bendradarbiavimą plėtojant nacionalines strategijas ir planus, skirtus Alzheimerio ligai. Antra, manau, kad būtina užtikrinti didesnę paramą ir paslaugų teikimą pacientams ir jų šeimoms. Galiausiai, manau, kad reikia skatinti mokslinius tyrimus tokių ligų gydymo ir prevencijos srityse. Norėčiau pasveikinti M. Matias parengus šį pranešimą. Remiu rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. (PT) Apskaičiuota, kad nuo demencijos kenčia 9,9 mln. Europos žmonių, iš kurių didžioji dauguma – daugiau kaip 7 mln. – serga Alzheimerio liga. Remiantis moksliniais tyrimais, šis skaičius kas 20 metų turėtų padvigubėti. Atsižvelgiant į tokią padėtį reikalingi nauji Europos Sąjungos ir valstybių narių veiksmai šios ligos gydymo ir prevencijos srityse.

Pranešime, dėl kurio šiandien vyko balsavimas ir kurį aš remiu, siūlomas geresnis bendradarbiavimas valstybėse narėse tarp medicinos ir socialinių paslaugų teikėjų ir žmonių, kurie supa sergančius Alzheimerio liga, t. y. sveikatos priežiūros specialistų, giminių ar privačių labdaros organizacijų. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad pranešime didelis dėmesys skiriamas ankstyvai diagnozei, su tuo susijusiems orientaciniams centrams, daugiadalykiam požiūriui į ligą, profesinio mokymo, skirto tokioms ligoms, ir paramos šeimoms tinklo svarbai. Taip pat svarbi parama visuomenės informavimo apie degeneracines ligas kampanijoms. Remiu pranešimo nuostatą, kad Europos strategijoje dėl šių ligų turėtų būti užtikrintas paslaugų, kurios sudarytų sąlygas universaliai ir geografiniu požiūriu plačiai naudotis sistema, teikimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu.(FR) Beveik 10 mln. europiečių kenčia nuo psichikos sutrikimų, visų pirma, nuo Alzheimerio ligos. Europos veiksmai tebėra silpni, o pacientų, jų šeimų ir slaugytojų padėtis Europoje labai skiriasi: dabar tik septyniose valstybėse narėse parengtos nacionalinės strategijos. Todėl Europos Parlamentas ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu parengti programas ir strategijas, skirtas kovai su šia liga ir jos padariniais. Remiantis šiomis strategijomis turėtų būti sprendžiami ligos socialinių ir sveikatos padarinių, taip pat ligoniams ir jų šeimoms reikalingų paslaugų ir paramos klausimai. Pastangos skatinti ankstyvą diagnozę ir sveikatos paslaugas, ypatingą dėmesį skiriant prevencijai ir moksliniams tyrimams, taip pat turėtų tapti Europos Sąjungos prioritetu. Todėl turi būti Europos lygmeniu parengta viešųjų ir privačių mokslinių tyrimų, plėtros ir investicijų programa. Jei greitai mums pavyks sumažinti Alzheimerio ligos plitimą, galbūt net tiek, kad ją pavyktų nugalėti, labai pasikeis priklausomų žmonių skaičius, o vyresnio amžiaus žmonės galės ilgiau džiaugtis gyvenimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų, nes jame nurodytos priemonės demencija sergančių žmonių orumui užtikrinti, nelygybei sumažinti ir siekiui išvengti socialinės atskirties, taip pat ankstyvai diagnozei ir moksliniams tyrimams šių ligų prevencijos srityje skatinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Europoje 9,9 mln. žmonių kenčia nuo vienos iš demencijos atmainų ir tai reiškia, kad Europa yra antroji pagal tokių ligų paplitimą. Portugalijoje demencija sergančių skaičius siekia 153 000, iš kurių 90 000 serga Alzheimerio liga, ir, tikėtina, šis skaičius iki 2020 m. padvigubės. Senėjant gyventojams, visuomenės ir vyriausybių veiksmai kovojant su tokiomis ligomis, kurios labai susijusios su amžiumi, yra didelis šio amžiaus pradžios iššūkis. Dėl šios priežasties reiškiu tvirtą paramą iniciatyvai, kurioje siūloma paskelbti demenciją ES sveikatos prioritetu ir kurioje valstybės narės raginamos parengti nacionalines strategijas ir planus kovai su Alzheimerio liga. Demokratinis socialinis frontas laikėsi šio požiūrio Portugalijoje, nes jis yra labai svarbi ir visiškai atitinka ES sveikatos politiką bei prioritetus, reikalaudamas, kad vyriausybė parengtų Nacionalinį demencijos planą, kuris užtikrintų orią, humanišką ir kvalifikuotą paramą ir rūpinimąsi žmonėmis, sergančiais Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Kasmet 1,4 mln. Europos piliečių nustatoma viena demencijos atmainų. Tai reiškia, kad naujas susirgimo atvejis diagnozuojamas kas 24 sekundes. Apskaičiuota, kad Portugalijoje nuo demencijos kenčia 153 000 žmonių, iš kurių 90 000 serga Alzheimerio liga. Specialistai prognozuoja, kad atsižvelgiant į ES gyventojų senėjimą, šia skaičiai iki 2040 m. padvigubės.

Atsižvelgiant į gyventojų senėjimą ir mažėjantį dirbančių žmonių ir į pensiją išėjusių žmonių santykį tikėtina, kad demencija bus viena didžiausių grėsmių nacionalinių socialinių ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumui. Todėl būtina, kad vyriausybės parengtų specialias nacionalines strategijas ir planus, skirtus Alzheimerio ligai, kad būtų išspręstos demencijos sukeltos socialinės ir sveikatos problemos ne tik užtikrinant paslaugų teikimą, bet ir teikiant paramą demencija sergantiems žmonėms ir jų šeimoms.

Pritariu pasiūlymui paskelbti Europos psichikos sveikatos metus siekiant geriau informuoti apie smegenų ligas, susijusias su senėjimu, ankstyvų tokių ligų požymių nustatymo bei atpažinimo metodus, ir rengti visuomenės informavimo apie jų prevenciją ir gydymą kampanijas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Alzheimerio liga ir kitos demencijos atmainos sulaukė pagrįsto dėmesio ir susirūpinimo. Remiantis 2010 m. Alzheimer’s Disease International ataskaita beveik 9,9 mln. Europos žmonių serga šiomis ligomis ir, tikėtina, šis skaičius iki 2020 m. labai išaugs. Didelį susirūpinimą turėtų kelti tai, kad trūksta profesionalių Alzheimerio liga sergančių žmonių slaugytojų, nes ši padėtis ateityje blogės, jei nebus imtasi reikalingų priemonių. Į šias priemones turi būti įtrauktas pakankamo skaičiaus sveikatos ir socialinių paslaugų specialistų mokymas ir tinkamos globos užtikrinimas teikiant socialines paslaugas, gerbiant ligonių norą kai įmanoma likti namų aplinkoje ir skatinant pagrindinius orumo ir socialinės įtraukties principus bei ligonių nepriklausomybę ir apsisprendimą. Šios ligos vaistų kainos labai aukštos ir dauguma pacientų jų negali įsigyti, todėl pageidautina padidinti finansavimą šiems vaistams. Būtina skatinti ir plėtoti mokslinius tyrimus šioje srityje, ypač šių ligų prevencijos, diagnozės ir gydymo srityse vadovaujantis pagrindiniu principu, kad viešasis sektorius šių pareigų imasi neribodamas galimybių visiems pacientams pasinaudoti teikiama nauda.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu. (GA) Visiškai remiu šį projektą dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų. Alzheimerio liga yra pagrindinė demencijos priežastis. Šia liga serga daugiau nei 44 000 Airijos ir apie 10 mln. Europos žmonių.

Alzheimeris yra besivystanti liga ir tai reiškia, kad palaipsniui smegenys pažeidžiamos vis labiau. Kartu ligos simptomai darosi vis sunkesni. Deja, senėjant Europos gyventojams labai tikėtina, kad ligonių skaičius augs. Taigi turi būti gerinamas valstybių narių bendradarbiavimas mokslinių tyrimų, siekiant nustatyti pagrindines demencijos ligų priežastis, srityje ir keičiantis geriausia slaugos patirtimi.

Dažnai globos našta tenka šeimos nariams. Airijoje 50 000 žmonių užimti kasdiene demencijos ligonių priežiūra. Norėčiau išreikšti pagarbą šiems slaugytojams ir Airijos Alzheimerio ligos draugijai, kuri teikia puikią pagalbą sergantiems Alzheimerio liga.

 
  
MPphoto
 
 

  Nathalie Griesbeck (ALDE), raštu.(FR) Apskaičuota, kad beveik 10 mln. Europos žmonių kenčia nuo demencijos, o dauguma jų serga Alzheimerio liga. Kas 20 metų šis skaičius turėtų padvigubėti. 2020 m. šiomis ligomis gali sirgti vienas iš keturių žmonių, vyresnių nei 65 metų. Prancūzijoje kasmet liga diagnozuojama 160 000 žmonių. Todėl galima sakyti, kad anksčiau ar vėliau visi europiečiai tiesiogiai arba netiesiogiai susidurs su problemomis, susijusiomis su Alzheimerio liga ar kitomis demencijos atmainomis. Todėl aš visiškai pritariu šiam pranešimui savo iniciatyva, kuriame Europos Komisija raginama paskelbti kovą su Alzheimerio liga vienu Europos prioritetų sveikatos srityje. Svarbu užtikrinti, kad sergantiesiems Alzheimerio liga būtų sudarytos sąlygos gauti tinkamą sveikatos priežiūrą. Be to, pirmiausia turime užtikrinti glaudesnį Europos bendradarbiavimą mokslinių tyrimų (kitoje mokslinių tyrimų pagrindų programoje), prevencijos, diagnozės (su bendrais kriterijais, bendrais protokolais ir kt.) ir gydymo srityse. Taip pat raginame paskelbti Europos psichikos sveikatos metus, kurie prisidėtų prie Pasaulinės Alzheimerio dienos, ir kurie, tikiuosi, suteiks galimybę geriau informuoti apie šią problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu.(FR) Esu Europos aljanso prieš Alzheimerio ligą pirmininkė, todėl remiu priemones, kurios siūlomos šioje Europos iniciatyvoje ir kuriomis siekiama gerinti epidemiologines žinias apie šią ligą ir koordinuoti esamus mokslinius tyrimus. Bendros mokslinių tyrimų programos pradėtos Europai jas parėmus, ir aš tikiuosi, kad jos duos rezultatų. Dabar svarbu, kad kiekvienos strategijos siekis būtų ligos prevencija ir kad būtų dedamos pastangos kuo anksčiau nustatyti diagnozę, kaip pažymėta pranešime. Valstybės narės nedelsdamos turėtų imtis veiksmų, įskaitant prevencijos kampanijas, pagrįstas plataus masto Europos planu kovoti su liga. Ligos sukelti elgesio ar asmenybės pokyčiai reiškia, kad ligoniai palaipsniui tampa labiau priklausomi nuo kitų. Ne tik sergantys Alzheimerio liga yra pacientai; jų šeimos ir slaugytojai taip pat kenčia. Be to, norėčiau išreikšti pagarbą Europos Alzheimerio asociacijai, kuriai, kaip ir nacionalinėms asociacijoms, kovojančioms su šia liga, tenka svarbiausias vaidmuo padėti pacientams ir jų šeimoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Visapusiškai parėmiau ši pranešimą savo iniciatyva, kuriuo siekiama paskatinti Europos Komisiją suteikti Alzheimerio ligai prioritetą imantis veiksmų sveikatos srityje. Reikia ne tik skatinti ankstyvą diagnozę, kurti priemones, kad šios ligos simptomai būtų nustatyti kuo anksčiau, ir sutelkti mokslinius tyrimus neurodegeneracinių ligų srityje; visų pirma turime siekti pagerinti kasdienį pacientų ir jų šeimų gyvenimą, nes į tai dažnai neatsižvelgiama įgyvendinant viešąją politiką. Galiausiai, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas moterims, kurios nuo šios ligos kenčia dvigubai dažniau nei vyrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – M. Matias pranešimas skirtas klausimui, kuris tampa vis aktualesnis mūsų senėjančiai visuomenei. Mano šalyje Škotijos Vyriausybė suteikė demencijai nacionalinį prioritetą, o Škotijos įgytos žinios pritaikomos atliekant tarptautinius mokslinius tyrimus. Ši Europos iniciatyva palankiai vertintina kaip priemonė, leidžianti geriau suderinti ES kovos su demencija veiksmus.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų, kadangi pagrindinis dėmesys skiriamas geresniam valstybių narių bendradarbiavimui ir veiksmingesniems bei solidarumu pagrįstiems veiksmams gerinant prevenciją ir gydymą, skirtą demencija, ypač Alzheimerio liga, sergantiems žmonėms, taip pat šalia jų esantiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, ar tai sveikatos priežiūros specialistai, paslaugų teikėjai ar artimieji. Svarbu ir būtina yra užtikrinti ankstyvą diagnozę ir pilnaverčio gyvenimo kokybę, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą keičiantis geriausia turima patirtimi, medicinos praktika bei klinikiniais tyrimais šioje srityje bei taip pat gerbti šia sunkia liga sergančių žmonių teises ir lūkesčius. Tai itin svarbus žingsnis siekiant konkrečių pasiūlymų, kurie padėtų sujungti įvairias esamas politikos kryptis, kovos su tokio pobūdžio ligomis būdus ir garantuotų maksimalų galimą draudimą ir vienodas diagnozavimo ir pacientų gydymo sąlygas, nepriklausomai nuo turimų finansinių išteklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Šios dienos balsavimu dėl M. Matias pranešimo Europos Parlamentas siekė pabrėžti, kad kova su Alzheimerio liga yra ES sveikatos prioritetas. Remiantis 2009 m. pranešimu dėl Alzheimerio ligos pasaulyje apie 28 proc. europiečių kenčia nuo šios demencijos atmainos ir šis procentas Europos gyventojams senėjant, tikėtina, toliau augs. Todėl manau, kad institucijoms tenka atsakomybė nenuvertinti šios ligos ir imtis konkrečių veiksmų siekiant padėti pacientams ir jų šeimoms. Šiuo atveju Europos Parlamentas turi skatinti politiką, kuria būtų siekiama geriau informuoti visuomenę apie šią problemą, ir paraginti Tarybą bei Komisiją rengiant būsimas prevencinės sveikatos politikos priemones atsižvelgti į šią ligą. Iš pranešime nurodytų veiksmų norėčiau išskirti gaires, kurios būtų parengtos siekiant įgyvendinti ankstyvos diagnozės paslaugas, ir būtinybę apibrėžti priemones, kurios palengvintų galimybes gauti finansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Priėmus šį pranešimą dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos žengtas svarbus žingsnis kovojant su šia liga, nes Europoje nuo demencijos kenčia 9,9 mln. europiečių, iš kurių dauguma serga Alzheimerio liga. Priėmus šį pranešimą valstybės narės galės imtis suderintų veiksmų kovodamos su šia liga Europos Sąjungoje. Manau, kad vienas iš galimų sprendimų yra panaudoti strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ ir bandomosios Europos inovacijų partnerystės „Aktyvus ir sveikas senėjimas“, kuri bus pradėta įgyvendinti šį pavasarį, lėšas.

Atsižvelgiant į tai, kad prognozuojama, jog iki 2020 m. padaugės sergančių Alzheimerio liga, būtina ateityje plėtoti viešųjų institucijų partnerystę, taip pat viešųjų ir privačių institucijų partnerystę įgyvendinant mokslinių tyrimų projektus ir panaudojant privataus ir viešojo sektoriaus priemones, išteklius ir patirtį siekiant kovoti su Alzheimerio liga ir kitomis demencijos atmainomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE), raštu.(PL) Vienas veiksmingiausių būdų didinti visuomenės informuotumą apie vyresnio amžiaus žmonių sergamumą demencija yra pabrėžti problemą ir vykdyti aktyvią informavimo kampaniją. Alzheimerio ligai turėtume skirti ypatingą dėmesį, nes ji tampa vis didesne problema ne tik Europos, bet ir viso pasaulio mastu, ir, pasak specialistų, ligonių skaičius nuolat auga. Mūsų visuomenė senėja, todėl turime atvirai kalbėti apie šią problemą ir ieškoti sprendimų. Visų pirma turime pabrėžti ligos prevencijos svarbą. Todėl balsavau už M. Matias pranešimą dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva, kuris yra Parlamento atsakymas į Komisijos komunikatą dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų.

Jo tikslai yra: skatinti ankstyvą diagnozę ir gyvenimo kokybę; gerinti epidemiologines žinias apie ligą ir derinti esamus mokslinius tyrimus; remti valstybių narių solidarumą keičiantis geriausia patirtimi ir, galiausiai, gerbti žmonių, sergančių demencija, teises.

Visi šie pasiūlymai vertintini palankiai, nes manau, kad Europos strategijoje dėl demencijos didesnis dėmesys turėtų būti skirtas socialinėms problemoms, su kuriomis susiduria sergantys demencija ir jų slaugytojai, kartu toliau skatinant mokslinius tyrimus prevencijos ir ankstyvos diagnozės srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Barbara Matera (PPE), raštu. (IT) 2009 m. Alzheimerio ligos ataskaitoje pateikti nerimą keliantys duomenys: apskaičiuota, kad visomis demencijos formomis pasaulyje serga 35,6 mln. žmonių. Šie skaičiai Europoje, kurioje ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, nuolat auga.

Todėl svarbu valstybėse narėse sukurti statistinių duomenų keitimosi tinklą ir platformą, padėsiančią suderinti Alzheimerio ligos priežasčių, prevencijos ir gydymo mokslinius tyrimus. Atsižvelgiant į tai, kad ankstyva diagnozė gali padėti sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas visoje Europoje, svarbu paskirstyti finansines investicijas ir parengti politiką Europos lygiu, kad būtų paskatinta tikslinė prevencija.

Taip pat noriu pabrėžti, kad medicinos ir socialinių tyrimų, sveikatos ir socialinės politikos srityse svarbu atsižvelgti į ypatingus moterų poreikius, nes jos serga du kartus dažniau, be to, jos sudaro neproporcingai didelę slaugytojų dalį. Alzheimerio liga kelia didelę grėsmę Europos visuomenei. Tik imdamiesi bendrų veiksmų galėsime kovoti su demencijos sukeltais socialiniais ir sveikatos padariniais ir teikti paslaugas bei paremti žmones, kenčiančius nuo neurodegeneracinių ligų, ir jų šeimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Mano partija Portugalijoje – Demokratinis ir socialinis centras – Liaudies partija visada tvirtai pasisakė už nacionalinį demencijos planą, kad nuo šios ligos kenčiančius žmones galėtų stebėti kvalifikuoti specialistai ir kad tai būtų daroma vadovaujantis orumo ir humaniškumo principais. Todėl negaliu neparemti šios ES iniciatyvos, kuria siekiama paskelbti kovą su demencija vienu ES prioritetų. Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis sergančių žmonių yra labai daug, todėl šioms ligoms būtina teikti pirmenybę. Imtis veiksmų ligos pradžioje labai svarbu siekiant sėkmingai gydyti tokias ligas ir užtikrinti jomis sergantiems geriausią įmanomą gyvenimo kokybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Alzheimerio liga yra klastinga ir, nepaisant išsamių mokslinių tyrimų, nuo jos nėra veiksmingų vaistų. Sunku tikėtis, kad artimiausiu metu bus išrasta vaistai nuo šios ligos ir jos padarinių, pvz., nuo greitėjančio atminties ir kitų smegenų funkcijų praradimo, kurie lemia visišką priklausomybę nuo kitų žmonių. Todėl dar svarbiau pradėti gydymą ankstyvajame ligos etape. Viena iš svarbių priemonių – visuomenės informavimas apie prevenciją, taip pat apie ligos atpažinimą ir jos pradžios atitolinimą. Daug bendrosios praktikos gydytojų per lėtai pradeda gydyti ligą vaistais nuo demencijos, kad nebūtų viršytas jų biudžetas, ir tai turi priešingą poveikį. Remiantis medicinos ekspertais, gydant tinkamais vaistais ligonio perkėlimą į brangius slaugos namus galima nukelti iki vienų metų.

Šiuo atveju svarbu nepamiršti, su kokiu dideliu fiziniu ir psichiniu stresu susiduria artimieji, besirūpinantys sergančiais žmonėmis. Šis stresas gali sukelti depresiją, išsekimą ir panašius negalavimus beveik trečdaliui slaugytojų. Siekiame ES lygmeniu palengvinti sergančių Alzheimerio liga kančias. Dėl šios priežasties balsavau už M. Matias pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. (IT) Pritariu M. Matias pranešimui, nes Europa turi užtikrinti glaudų valstybių narių bendradarbiavimą siekiant veiksmingos Alzheimerio ligos, kuria dabar serga 6 mln. europiečių, prevencijos ir gydymo.

Be Europos paramos ne tik prevencijai ir gydymui, bet ir suderintam mokslinių tyrimų finansavimui, keitimuisi geriausia patirtimi ir tinkamam farmacijos pramonės, siekiančios sukurti veiksmingus vaistus, finansavimui, nacionaliniais veiksmais nebus galima užtikrinti šiomis didelį žalojantį poveikį, įskaitant žalą emociniams ir socialiniams santykiams, turinčiomis ligomis sergančių žmonių nepriklausomybės ir saugumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Mano sprendimas balsuoti už pranešimą dėl Alzheimerio ligos susijęs su noru pagerinti esamą Europos strategiją, skirtą kovai su šia liga. Dėl Europos gyventojų senėjimo labai išaugo sergančiųjų neurodegeneracinėmis ligomis skaičius. 50 proc. atvejų sergama Alzheimerio liga. Todėl šis pranešimas yra žingsnis pirmyn kovojant su šia rimta liga. Manau, kad šiuo atveju svarbu sutelkti dėmesį į prevenciją, visų pirma ankstyvą diagnozę ir epidemiologinių duomenų kaupimą. Taip pat būtina užpildyti esamas spragas tokiose srityse kaip profesinis mokymas ir parama šeimoms, geriau informuojant visuomenę apie tai, ką reiškia gyventi sergant demencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Balsavau už pranešimą dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos, nes jis padės pagerinti pacientų ir jų šeimų gyvenimo kokybę ir sumažinti valstybių narių nelygybę užtikrinant prevenciją, galimybes gydytis ir tinkamų paslaugų teikimą pacientams, sergantiems demencija. 1,4 mln. Europos žmonių kenčia nuo vienos iš demencijos formų, o daugiau kaip 8 mln. 30–99 metų europiečių serga neurodegeneracinėmis ligomis. Iš jų pusę atvejų sudaro Alzheimerio liga, o sergančiųjų šia liga skaičius kas 20 metų turėtų padvigubėti. Šio pranešimo tikslas – pagerinti esamą padėtį; pagrindiniai jame įvardyti tikslai – skatinti ankstyvą diagnozę bei prevenciją ir gerinti pacientų gyvenimo kokybę, solidarumu pagristus bendrus įvairių šalių veiksmus mokslinių tyrimų, medicininio gydymo ir kt. srityse, ir skatinti pacientų orumą juos gydant.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Balsavau už pranešimą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų. Pritariu kai kurioms problemoms, kurios įvardytos M. Matias pranešime, ir remiu kreipimąsi į Tarybą paskelbti demenciją ES sveikatos politikos prioritetu.

Svarbu imtis visuotinių veiksmų. Transnacionalinio bendradarbiavimo lygis Europos Sąjungoje yra žemas, todėl tai nulemia valstybių narių susiskaidymą ir ribotą keitimąsi žiniomis bei geriausia patirtimi; Alzheimerio ligos moksliniai tyrimai atsilieka nuo kitų rimtų ligų mokslinių tyrimų Europoje.

Atsižvelgiant į šiuos faktus, kurie gerai atspindėti šiame dokumente, būtina parengti ne tik konkrečius nacionalinius planus ir strategijas, skirtas Alzheimerio ligai, bet ir Europos lygmens priemonę, kuri paskatintų veiksmingą mokslinių tyrimų šioje srityje koordinavimą. Manau, jog tai būdas užtikrinti, kad sveikatos priežiūra būtų teikiama vadovaujantis geriausia patirtimi visose Europos šalyse vienu metu. Taip pavyks išvengti skirtingų veiksmų ir nevienodų sąlygų, susijusių su galimybėmis gydytis ligą ir jos gydymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Duomenys apie Alzheimerio ligą ir kitas demencijos formas kelia labai didelį nerimą. Tai pasakytina apie faktą, kad kasmet 1,4 mln. Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių suserga viena iš demencijos formų, o nauji ligos atvejai nustatomi kas 24 sekundes.

Beveik vienas iš 20 vyresnio nei 65 metų žmonių serga demencija, be to, apskaičiuota, kad tokiomis ligomis serga daugiau kaip 8 mln. europiečių. Atsižvelgiant į tai, reikia suderinti skirtingą Europos šalyse vykdomą nacionalinę politiką. Nesuderinti ir nevienodi veiksmai, kurių imamasi Europoje, ir nevienodos sąlygos, susijusios su galimybėmis gydytis ligą ir jos gydymu, yra pakankamas pagrindas imtis šios iniciatyvos. Ji pagrįsta keturiais prioritetais: skatinti ankstyvą diagnozę, gerinti epidemiologines žinias apie ligą, skatinti valstybių narių solidarumą ir gerbti žmonių, sergančių įvairiomis demencijos atmainomis, teises.

Iki šiol neišrasti jokie vaistai nuo Alzheimerio ligos. Todėl būtina skatinti gydymą ne vaistais ir gydymą, kuris pagerintų nuo ligos kenčiančių žmonių gerovę. Atsižvelgdama į šias priežastis visiškai pritariu tam, kad reikia gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir imtis aktyvesnių veiksmų siekiant išvengti demencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. (RO) Šis pranešimas yra svarbus žingsnis kuriant Europos strategiją šioje srityje, pagrįstą keturiais tikslais: skatinti ankstyvą diagnozę ir gyvenimo kokybę; gerinti epidemiologines žinias apie ligą ir derinti esamus mokslinius tyrimus; remti valstybių narių solidarumą keičiantis geriausia patirtimi ir, galiausiai, gerbti žmonių, sergančių demencija, ir jų slaugytojų teises. Kasmet 1,4 mln. Europos piliečių nustatoma viena demencijos atmainų. naujas ligos atvejis nustatomas kas 24 sekundes. Beveik vienas iš 20 vyresnių nei 65 metų žmonių ir vienas iš penkių vyresnių nei 80 metų žmonių kenčia nuo demencijos. Apskaičiuota, kad daugiau kaip 8 mln. 30–99 metų žmonių Europoje serga neurodegeneracinėmis ligomis (Alzheimerio liga sudaro pusę visų susirgimų) ir mokslininkų vertinimu šis skaičius kas 20 metų turėtų padvigubėti. Esama nelygybės diagnozuojant ir gydant šią ligą ne tik tarp skirtingų šalių, bet ir jų viduje, todėl reikia parengti nacionalinius veiksmų planus, kuriuose būtų nustatyti solidarumu pagrįsti veiksmai gerinant prevenciją ir gydymą, skirtą demencija, ypač Alzheimerio liga, sergantiems žmonėms, taip pat šalia jų esantiems žmonėms (sveikatos priežiūros specialistams, paslaugų teikėjams ar artimiesiems).

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Nuo demecijos kenčia 9,9 mln. Europos žmonių. O daugiausia sergama Alzheimerio liga. Neurodegeneracinės ligos yra viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių neįgalumo ir priklausomybės priežasčių, ir, manoma, kad demencijos ligomis sergančių asmenų skaičius iki 2020 m. gali išaugti dvigubai.

Todėl reikia pabrėžti šio pranešimo svarbą: jame atkreipiamas dėmesys į tai, kad valstybėse narėse ir ES reikia labai sustiprinti bendradarbiavimą ir Alzheimerio ligos priežasčių, prevencijos ir gydymo srities naujoviškų ir daugiadalykių klinikinių mokslinių tyrimų veiklos ir keitimosi informacija koordinavimą, taip pat didinti finansines investicijas į šią sritį. Norėčiau pabrėžti ankstyvos diagnozės, specialistų mokymo, paramos šeimoms ir visuomenės informavimo kampanijų svarbą, nes jomis siekiama užtikrinti, kad šiems pacientams būtų garantuota sveikatos priežiūra, atitinkanti gerąją patirtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Rochefort (ALDE), raštu.(FR) Kas 24 sekundes ES nustatomas naujas neurodegeneracinės ligos atvejis. Beveik vienas iš 20 vyresnių nei 65 metų ir vienas iš penkių vyresnių nei 80 metų žmonių kenčia nuo demencijos. Alzheimerio liga serga daugiau nei pusė visų ligonių. Daugiau kaip 8 mln. 30–99 metų žmonių serga neurodegeneracinėmis ligomis, o mokslininkai apskaičiavo, kad ateityje šis skaičius kas 20 metų išaugs dvigubai. Europos Sąjunga turi imtis iniciatyvos, kad artimiausioje ateityje būtų galima išspręsti šiomis ligomis sergančių žmonių skaičiaus augimo problemą. Pritariau Europos Parlamento rezoliucijai, kurioje valstybės narės raginamos imtis žingsnių, kad būtų sustabdytas ligos vystymasis ja susirgus – skatinant sveiką gyvenimo būdą, ir užtikrinant, kad visi ligoniai gautų vaistų – kurti specializuotus centrus, diegti tinkamą medicininę įrangą nacionaliniu mastu ir parengti moksliniams tyrimams šioje srityje skirtus strateginius veiksmų planus.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Parėmėme pasiūlymą, nes jame Taryba raginama paskelbti demenciją ES sveikatos politikos prioritetu, o valstybės narės primygtinai raginamos parengti konkrečius Alzheimerio ligai skirtus nacionalinius planus ir strategijas, padėsiančius kovoti su socialiniais demencijos padariniais ir padariniais sveikatai, taip pat pagal juos būtų teikiamos paslaugos ir parama demencija sergantiems žmonėms ir jų šeimos nariams, kaip tai daroma kai kuriose valstybėse narėse, kuriose nuo 2008 m. įgyvendinamas su Alzheimerio ir panašiomis ligomis susijęs planas padėjo nacionaliniu mastu koordinuoti medicininę ir socialinę priežiūrą bei klinikinius ir fundamentinius šių ligų mokslinius tyrimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Vidutinis Europos gyventojų amžius nuolat ilgėja, todėl su amžiumi susijusios problemos, visų pirma demencija, tampa vis aktualesnės.

Apskaičiuota, kad pasaulyje nuo demencijos kenčia daugiau kaip 35 mln. žmonių, o šis skaičius kas 20 metų turėtų išaugti dvigubai. Europoje nuo demencijos kenčia 9,9 mln. žmonių, iš kurių daugelis serga Alzheimerio liga.

Alzheimer’s Disease International tyrime apskaičiuota, kad kievienas Alzheimerio liga sergantis žmogus ES šalims per metus kainuoja 24 000 EUR, o bendra suma siekia 161 mlrd. EUR. Per artimiausius dešimtmečius demencija, tikėtina, taps viena didžiausių grėsmių mūsų nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumui.

Atsižvelgiant į statistinius duomenis apie žmonių, susiduriančių su šia problema, skaičių, būtina teikti paslaugas ir paremti demencija sergančius žmones ir ypač jų šeimas, kurios yra pagrindiniai jų slaugytojai. Tai padaryta keliose valstybėse narėse, kuriose įgyvendinti su Alzheimerio ir kitomis tokiomis ligomis susiję planai. Bendras tikslas turėtų būti geriau informuoti visuomenę apie su senėjimu susijusias ligas, o prie Pasaulinės Alzheimerio ligos dienos prisidėtų smegenų kraujagyslių pažeidimų prevencijos bei informavimo apie jų gydymą kampanijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Balsavau už pranešimą dėl Europos inciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos formų. Parlamente neseniai vyko diskusijos, skirtos vyresnio amžiaus žmonių klausimui, įvertinant ekonomikos krizės, darbo rinkos poreikių ir užimtumo lygio didinimo aplinkybes. Statistiniai duomenys apie žmonių, kuriems nustatyta demencija, skaičių rodo, kokia svarbi ši problema. Kasmet 1,4 mln. europiečių išsivysto viena demencijos atmainų, o ligonių skaičius siekia 10 mln. Lenkijoje daugiau kaip 200 000 žmonių serga Alzheimerio liga. Neurodegeneracinės ligos yra viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių neįgalumo priežasčių, ir ši problema gilėja, nes ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė.

Alzheimerio liga yra didelė ekonomikos problema visose visuomenėse. 2010 m. paskelbtoje Alzheimerio ligos pasaulyje ataskaitoje nurodoma, kad metinės Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų išlaidos pasaulyje siekia 600 mlrd. JAV dolerių. Reikia bendros Europos strategijos, skirtos kovai su demencija. Turime įgyvendinti ir skatinti Alzheimerio ligos prevencines priemones arba, kitaip tariant, sveiką gyvenimo būdą. Tai reiškia, kad reikia išsaugoti fizinį ir protinį aktyvumą dalyvaujant bendruomenės gyvenime ir valgyti sveiką maistą. Ligoniais besirūpinantiems žmonėms turėtų būti užtikrintina tinkama finansinė ir psichologinė parama. Europos kovos su Alzheimerio liga strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas moterų poreikiams, nes joms du kartus dažniau išsivysto viena demencijos formų, be to, jos sudaro daugumą slaugytojų, prižiūrinčių sergančius šia liga.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Balsavau už šį pranešimą savo iniciatyva dėl Alzheimerio ligos. Jame labai gerai apžvelgtos priemonės, kurių reikia imtis šioje srityje. Dėl Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto patvirtinto dokumento nepateiktas nė vienas pakeitimas ir tai reiškia, kad šios rekomendacijos sulaukė didelės paramos. Be to, norėčiau paprašyti, kad būtų skirtas dėmesys didėjančiam operacijų skaičiui demencijai palankiose bendruomenėse, kurios kuriamos Vokietijoje, Belgijoje ir Škotijoje. Taip pat reikia apsvarstyti lūkesčių, susijusių su šios ligos vystymusi, poveikį. Neigiami lūkesčiai dažnai gali turėti priešingą poveikį ligai – tiesą sakant, tokia išvada padaryta konferencijoje, kurią praėjusių metų pabaigoje surengė Tarybai pirmininkaujanti Belgija. Šie komentarai taip pat turėtų būti įtraukti į formuojamą politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Csanád Szegedi (NI), raštu. (HU) Sutinku su pranešimo nuostata, kad svarbu susieti įvairius ligos gydymo metodus. Kasmet demencija suserga 1,4 mln. europiečių, todėl ypač svarbios tampa ankstyva diagnozė ir prevencija. Taip pat svarbus geresnis valstybių narių bendradarbiavimas. Remiu požiūrį, kad turime siekti, jog būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos gydytis ir vienodos sąlygos pacientams neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, finansinius išteklius ar gyvenamąją vietą.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau už pranešimą, kuriame pateiktas įspūdingas ir išsamus Alzheimerio liga sergančių ir jais besirūpinančių žmonių problemų, norų ir susirūpinimą keliančių dalykų aprašymas ir kuriame reaginama imtis bendrų veiksmų. Dabar tik vienas iš 15 vyresnių nei 65 metų europiečių kenčia nuo demencijos, bet per artimiausius dešimtmečius šis skaičius labai išaugs. Taigi, susidursime du didele problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Vaughan (S&D), raštu. – Visiškai remiu šią naują iniciatyvą dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos formų. Tikėtina, kad artimiausiais metais demencija bus viena didžiausių sveikatos priežiūros problemų, todėl būtinas šalių bendradarbiavimas siekiant pagerinti prevenciją, diagnozę ir slaugą. Pranešime raginama gerinti informavimą apie šią ligą ir siekti ankstyvo Alzheimerio ligos simptomų atpažinimo. Tai leistų anksti diagnozuoti ligą ir suteiktų geresnes galimybes gydytis. Svarbu užtikrinti ne tik demencija sergančių žmonių gerovę, bet ir didinti slaugytojų informavimą, nes jiems dažnai tenka susidurti su emocinėmis ir kovoti su finansinėmis problemomis; veiksmų planai, skirti kasdienei slaugytojų padėčiai pagerinti, yra dar vienas žingsnis gerinant Alzheimerio liga ir demencija sergančių gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE), raštu.(PL) Per šią plenarinę sesiją balsavome dėl Europos parlamento rezoliucijos dėl Europos iniciatyvos dėl Alzheimerio ligos ir kitų demencijos atmainų. Balsavau už šią rezoliuciją, nes ji yra labai svarbus žingsnis siekiant parengti išsamius pasiūlymus sujungti esamas politines strategijas ir tokių ligų valdymo būdus. Šiuo metu neurodegeneracinės ligos yra viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių neįgalumo priežasčių ir manoma, kad sergančių žmonių skaičius smarkiai išaugs. Šis faktas dar svarbesnis turint omenyje tai, kad vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja, o dirbančių žmonių ir į pensiją išėjusių žmonių santykis mažėja. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad visose strategijose didžiausias dėmesys būtų skiriamas prevencijai ir kad būtų imtasi priemonių užtikrinti, jog diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau. Kaip piliečių atstovas jaučiuosi bendrai atsakingas už tai, kad ES pasinaudotų savo galiomis siekdama išspręsti šią problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Sparčiai išaugus Alzheimerio ir kitomis demencijos atmainomis sergančių žmonių skaičiui reikia skubių ES veiksmų, įskaitant didesnį dėmesį ankstyvai diagnozei ir prevencijai. Pvz., rizikos grupei priklausantys žmonės turėtų iš anksto pasitikrinti, taip pat turėtų būti rengiamos tikslinės švietimo kampanijos, siekiant padėti vyresnio amžiaus žmonių artimiesiems atskirti normalius senėjimo požymius nuo ankstyvųjų demencijos simptomų. Valstybės narės turi keistis žiniomis ir į procesą įtraukti tiek mokslininkus, tiek ir sveikatos priežiūros specialistus. Dėl nerimą keliančio šia liga sergančių skaičiaus ir su tuo susijusių valstybių narių išlaidų būtina imtis ligos prevencijos. Ši prevencija apima sveiką mitybą ir priemones, padedančias atitolinti susirgimą Alzheimerio liga. Atskleista, kad pacientui, kuriuo rūpinamasi namuose, reikia trijų slaugytojų, kurie paprastai turi mesti savo darbą. Galiausiai, pranešime paminėta, kad svarbu užtikrinti Alzheimerio liga sergančių žmonių orumą. Tai galima pasiekti švietimo programą pradedant įgyvendinti mokyklose.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos: (B7-0026/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl peticijos, kurioje nagrinėjamas Europos Komisijos neveiklumo atvejis konkurencijos srityje ir dėl tokio žalingo neveiklumo poveikio su šiuo atveju susijusiai įmonei. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Komisijos atsakyme Europos Parlamento Peticijų komitetui nepakankamai pagrįstai atsakyta į peticijos pateikėjo ir komiteto narių iškeltą klausimą bei nepakankamai atsižvelgta į problemas, kurias savo pateiktoje nuomonėje nurodė Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas. Taigi, būtina raginti Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir, remiantis Direktyvos 93/42/EB 8 straipsnyje numatyta apsaugos nuostata, baigti spręsti 1997 m. inicijuotą ir iki šiol nebaigtą procedūrą. Be to, Komisija nedelsiant privalo pateikti atsakymus į teisėtus peticijos pateikėjo, kuris 13 metų buvo įstumtas į šią netoleruotiną padėtį, todėl prarado nemažai pajamų, klausimus ir imtis veiksmų, reikalingų peticijos pateikėjui apginti savo teisėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Dėl šio ilgiau nei dešimtmetį užsitęsusio atvejo įmonė patyrė didelių finansinių nuostolių, nes ji vis dar negavo iš Komisijos galutinio atsakymo dėl jos ginčo su Vokietijos valdžios institucijomis. Būtina, kad visi ES parduodami medicinos prietaisai atitiktų Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir saugos standartus siekiant užtikrinti jos vartotojų gynimą ir apsaugą. Tačiau Komisija savo nuožiūra turi imtis būtinųjų priemonių, kad šiuo atveju būtų priimtas galutinis sprendimas, nes ginčai turi būti išsprendžiami laiku.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Svarstomasis klausimas susijęs su astmos inhaliatoriumi, kuriuo rinkoje prekiaujama nuo 1996 m. Vokietijos valdžios institucijos reiškė susirūpinimą dėl šio gaminio ir informavo Komisiją apie problemą siekdamos, kad būtų taikoma apsaugos procedūra. Tačiau Komisija nesikreipė į gamintoją ir nepriėmė jokios nutarties, taigi sprendimas šiuo klausimu dar nepriimtas ir peticijos pateikėjas neturi galimybių pasinaudoti kokiomis nors teisinėmis žalos atlyginimo priemonėmis. 2003 m. gamintojas pateikė prietaisą į rinką nauju pavadinimu, o 2005 m. Aukštutinės Bavarijos vyriausybė, vadovaudamasi Vokietijos medicinos prietaisų akto nuostatomis, įsakė pašalinti prietaisą iš rinkos neinformavusi apie tai Komisijos. Gamintojas, siekdamas, kad Vokietijos atžvilgiu būtų pradėta pažeidimo procedūra, informavo Komisiją apie antrąjį draudimą prekiauti, bet Komisija teigia, kad nepateikta pakankamai įrodymų, kad inhaliatorius atitiko esminius direktyvoje išdėstytus reikalavimus, ir padarė išvadą, kad nebuvo būtina atlikti naujo produkto saugos vertinimo.

Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Komisija būtinai turi skubiai atsakyti į teisėtus nukentėjusiosios šalies keliamus klausimus, kad ši turėtų galimybę ginti savo teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Jahr (PPE), raštu.(DE) Džiaugiuosi, kad Parlamentas šiandien priėmė rezoliuciją dėl C. Kleino peticijos. Peticijų komitetas labai ilgai sprendžia šį klausimą. C. Klein išrado astmos inhaliatorių praeito šimtmečio dešimtajame dešimtmetyje ir ginčytinas draudimas prekiauti šiuo gaminiu nustatytas du kartus. Nesigilinsiu į smulkmenas, bet esu įsitikinęs, kad pirmasis draudimas prekiauti inhaliatoriumi, nustatytas 1996 m., nebuvo visiškai teisėtas. Bent jau turi būti kritiškai įvertintos aplinkybės, lėmusios sprendimą uždrausti prekiauti šiuo gaminiu. Iš Komisijos buvo reikalaujama užbaigti procedūrą pagal apsaugos sąlygą, kad susijusioji šalis turėtų galimybę pateikti apeliaciją. Procesas dar nebaigtas. Antrojo draudimo teisinis pagrindas ir teisėtumas neabejotinai yra ginčytini. Tačiau, regis, buvo pažeisti ir Europos Sąjungos teisės aktai. Dėl to C. Klein tapo pasipiktinimą keliančio atsisakymo vykdyti teisingumą auka ir tokia padėtis turi būti ištaisyta. Svarbu, kad Komisija skubiai rastų sprendimą ir pagaliau galutinai išspręstų šią problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Mano balsavimas už pasiūlymą dėl rezoliucijos grindžiamas būtinybe pareikšti, kad Europa ir ypač Europos Parlamentas, kaip demokratiškai renkamas organas, visada yra savo piliečių pusėje. Rezoliucija priimta remiantis peticija Nr. 0473/2008 dėl Komisijos neveiklumo sprendžiant konkurencijos atvejį, susijusį su astmos inhaliatoriaus pašalinimu iš rinkos, kurią pateikė Vokietijos pilietis Christoph Klein. Panašiais atvejais, kai kuri nors Europos institucija nesilaiko Sutarčių nuostatų, kaip Europos piliečiai ir Europos Parlamento nariai turime užtikrinti tikrą galimybę įgyvendinti apsaugos priemones. Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad balsavau vadovaudamasis būtent šiuo motyvu. Dar norėčiau išreikšti viltį, kad Komisija ištaisys savo elgesį ir bent pateiks tikslius atsakymus inhaliatoriaus pašalinimo iš rinkos klausimu, kad būtų išaiškinta, kas įvyko.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Šis pranešimas rodo, koks naudingas Parlamento peticijų komiteto darbas. Šiuo atveju reaguojame į teisėtą Vokietijos piliečio skundą dėl astmos inhaliatorių. Rezoliucija Komisija raginama nedelsiant pateikti atsakymus į teisėtus peticijos pateikėjo, kuris 13 metų buvo įstumtas į šią netoleruotiną padėtį ir todėl prarado nemažai pajamų, klausimus ir imtis veiksmų, reikalingų peticijos pateikėjui savo teisėms apginti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Toks ginčas žalingas visiems, kurie su juo susiję: konkrečiai įmonei dėl susijusių finansinių išlaidų ir Europos institucijoms dėl labai neigiamo įvaizdžio, kurį lemia jų delsimas užbaigti šias procedūras. Man atrodo, dešimt metų yra per ilgas laikas ginčui spręsti, tad Komisija privalo skubiai rasti sprendimą visų susijusių šalių labui. Tačiau turiu pabrėžti, kaip svarbu, kad visi ES rinkai pateikiami medicinos prietaisai atitiktų visus Europos Sąjungos saugos standartus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų paaiškinta, kokius konkrečius reikalavimus prietaisas turi atitikti, pirma, kad juo būtų leista prekiauti, ir antra, kad jis galėtų išlikti rinkoje. Jeigu gaminys pažymėtas CE ženklu, vadinasi, jis atitinka visus šiuos reikalavimus. Valstybė narė privalo įgyvendinti kontrolės priemones, kad būtų užkirstas kelias galimybei žymėti gaminius CE ženklu be leidimo ir, esant būtinybei, pašalinti juos iš rinkos. Atitinkama valdžios institucija privalo nedelsdama pranešti Komisijai apie bet kurią iš šių priemonių, kurių buvo imtasi. Balsuodamas susilaikiau, nes manau, kad šiuo atveju Komisijai nėra jokio reikalo imtis veiksmų.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Balsavau už šią rezoliuciją, kuri parengta remiantis Vokietijos piliečio pateikta peticija dėl astmos inhaliatoriaus pateikimo rinkai ir kuria Komisija raginama imtis būtinų priemonių siekiant užbaigti procedūrą, kuri, deja, vilkinama trylika metų, ir dėl to susijusi įmonė patiria didelių finansinių nuostolių.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Šia priimta rezoliucija EP:

1) teigia manąs, kad Komisijos atsakyme Peticijų komitetui nepakankamai pagrįstai atsakyta į peticijos pateikėjo ir komiteto narių pateiktą klausimą ir nepakankamai atsižvelgta į problemas, kurias savo pateiktoje nuomonėje nurodė Teisės reikalų komitetas;

2) ragina Komisiją nedelsiant imtis būtinų veiksmų ir remiantis Direktyvos 93/42/EEB 8 straipsnyje numatyta apsaugos nuostata baigti spręsti 1997 m. pradėtą ir iki šiol nebaigtą procedūrą;

3) ragina Komisiją nedelsiant pateikti atsakymus į teisėtus peticijos pateikėjo, kuris trylika metų buvo įstumtas į šią netoleruotiną padėtį ir todėl prarado nemažai pajamų, klausimus ir imtis veiksmų, būtinų tam, kad peticijos pateikėjas galėtų ginti savo teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Astmos priepuoliai gali sukelti staigių kvėpavimo sutrikimų, galinčių tęstis net ne vieną valandą.

Vokietija uždraudė prekiauti konkrečiais astmos inhaliatoriais pirma 1997 m. ir vėliau 2005 m. Komisija buvo raginama sureaguoti dėl draudimų teisėtumo, bet niekada nepriėmė jokios nutarties taip pažeisdama procedūrą pagal apsaugos sąlygą, nustatytą Direktyvoje 93/42/EEB, pagal kurią Komisija privalėjo tai padaryti.

Tokio neveiklumo padariniai tampa dar rimtesni atsižvelgiant į tai, kad pagal patikimus apskaičiavimus iš rinkos pašalinti inhaliatoriai būtų galėję padėti pagerinti apytikriai 30 mln. astma sergančių žmonių gyvenimo kokybę.

Klausimu, kurį pateikė E. Mazzoni, Komisija raginama pasiaiškinti dėl Direktyvos 93/42/EEB 8 straipsnyje nustatytos apsaugos sąlygos nesilaikymo. Pagal šį straipsnį, kai Komisija yra raginama priimti nuosprendį dėl nacionalinės teisėkūros priemonės sveikatos apsaugos srityje, ji privalo kuo skubiau pradėti konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis ir informuoti jas apie nacionalinės priemonės teisėtumą ar neteisėtumą. Šiuo procedūros vykdymo metu, kaip nurodė ir Teisingumo Teismas, turi būti įsteigtas tyrimo komitetas siekiant nustatyti, kokia yra tikroji Komisijos atsakomybė.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: RC (B7-0023/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl padėties Haityje praėjus metams po žemės drebėjimo, kuria Europos Parlamentas dar kartą išreiškia solidarumą su Haičio gyventojais, nukentėjusiais nuo žemės drebėjimo ir choleros. Pritariu labai svarbiam raginimui tarptautinei bendruomenei, taip pat ir ES, tvirtai ir ilguoju laikotarpiu įsipareigoti nedelsiant įvykdyti visus pažadus, kurie buvo duoti per Niujorke vykusią tarptautinę paramos teikėjų konferenciją. Svarbu imtis neatidėliotinų veiksmų ir kuo efektyviau koordinuoti humanitarinės pagalbos teikimą Haičio gyventojams, iš kurių daugiau nei milijonas vis dar tebegyvena pačių susiręstose stovyklose, kurios turėjo būti laikinos. Kaip praneša žmogaus teisių gynimo asociacijos, gyvenimo sąlygos šiose neįrengtose stovyklose yra siaubingos ir kad moterims „gresia prievarta ir seksualinis smurtas“.

Tačiau kalbant apie tolimesnę perspektyvą, akivaizdu, kad humanitarinės pagalbos teikėjai neprivalo ir negali ir toliau užpildyti Haičio valstybės trūkumų ar atlikti jos funkcijų ir kad reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti ilgalaikį vystymąsi, ypač kad būtų suteikta prieiga prie sveikatos priežiūros, geriamo vandens ir gerų sanitarijos sąlygų. Politiniu lygmeniu Haičio valstybei svarbiausia yra nedelsiant įgyti pajėgumą užtikrinti demokratiją ir gerą valdymą šalyje, nes tai būtina, norint atstatyti šalį, ir užtikrinti pilietinės visuomenės ir Haičio gyventojų dalyvavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – (LT) Palaikiau šią rezoliuciją, kurioje įvertinama padėtis Haityje praėjus vieneriems metams po žemės drebėjimo. Situacija šalyje iki šiol išlieka labai sudėtinga ir chaotiška, atstatymo darbai beveik nepradėti, milijonai žmonių badauja, o daugiau nei aštuoniems šimtams tūkstančių nukentėjusių vaikų iškilo smurto, seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis ir išnaudojimo pavojai. Situacija šalyje dar pablogėjo kilus politinei krizei po prezidento ir parlamento rinkimų. Nors tarptautinė bendruomenė efektyviai reagavo į Haičio tragediją, skirdama finansinę ir humanitarinę pagalbą, tačiau iki šiol buvo skirta tik nedidelė dalis iš žadėtų 10 milijardų dolerių. Šalį apėmusi choleros epidemija parodė Haičio valstybės nesugebėjimą tinkamai reaguoti į situaciją ir išryškimo tarptautinės pagalbos sistemos trūkumus. Užsitęsę politiniai neramumai neleidžia pradėti atstatymo darbų bei padėti nukentėjusiems žmones, taip dar labiau pablogindama situaciją. Europos Sąjunga, kaip pagrindinė paramos tiekėja turi imtis politinio lyderio vaidmens koordinuojant Haičio atstatymo darbus ir prižiūrint, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu.(RO) Tarptautinei bendruomenei nepaisant dedamų pastangų nepavykus pagerinti padėties Haityje, kurį nusiaubė pilietinis karas ir gaivalinės nelaimės, o dabar ir choleros epidemija, padėtis šioje šalyje tapo labai sudėtinga. Praeitais metais patyręs niokojantį žemės drebėjimą Haitis sulaukė pasaulio visuomenės dėmesio. Tačiau nepaisant bendrų pastangų, kurių imtasi pakilus emocijų bangai, padėtis negerėja. Todėl svarbiausias šios Europos Parlamento priimtos rezoliucijos aspektas tikriausiai yra raginimas persvarstyti JT misijos Haityje MINUSTAH įgaliojimus dėl epidemijos ir neramumų, kilusių po nacionalinių rinkimų, kurių rezultatai sukėlė aršių ginčų ir dėl kurių sąžiningumo tarptautinė bendruomenė rimtai abejoja. Dėl visų šių problemų iš tikrųjų labiausiai nukenčia vargingi šios mažos valstybės gyventojai.

Gyvybiškai svarbu, kad JTO būtų ir toliau išliktų atsakinga už visų civilinių ir karinių operacijų, susijusių su saugumo atkūrimu ir humanitarine pagalba, taip pat su atstatymu ir vystymusi, koordinavimą. Visa tarptautinė bendruomenė ir ypač Europos Sąjunga privalo įtraukti Haičio atstatymą ir atkūrimą į kuo svarbesnių klausimų sąrašą savo pačių darbotvarkėse iki to laiko, kol nebus per vėlu šios šalies gyventojams.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu.(PT) Džiaugiuosi tarptautinės bendruomenės plataus masto atsaku į niokojamą žemės drebėjimą Haityje ir jos parodyta tikra politine valia remti šalies atstatymą. Mane ypač džiugina bendras Komisijos ir valstybių narių įsipareigojimas paaukoti iš viso 1,2 mlrd. EUR, iš kurių 460 mln. EUR sudaro Komisijos nehumanitarinė pagalba.

Tačiau apgailestauju dėl Haityje įvykusios didžiulės katastrofos, kurios poveikis praėjus metams po žemės drebėjimo vis dar matomas. Padėtis saugumo, sveikatos apsaugos ir visuomenės sveikatos srityse ir žmonių gyvenimo sąlygos taip pat apverktinos, be to, gyvybiškai svarbu atkurti Haičio valstybės pajėgumą užtikrinti demokratiją ir gerą valdymą šalyje, nes tai būtina norint atstatyti šalį ir užtikrinti pilietinės visuomenės ir Haičio gyventojų dalyvavimą. Padėti šiai šaliai atsigauti po žemės drebėjimo tebėra nepaprastai svarbu, tačiau svarbu ir tai, kad tarptautinė bendruomenė pasinaudotų šia proga siekdama padėti išspręsti problemas, susijusias su Haityje esama ekonomine, socialine ir politine nelygybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Praėjus metams katastrofos Haityje padariniai tebėra skaudžiai juntami ir padėtis šalyje žmogiškuoju, ekonominiu ir socialiniu požiūriais yra chaotiška. Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad atstatymo darbas praktiškai nevyksta, išvalyta tik labai nedaug griuvėsių, vyrauja nepaprastas skurdas, siaučia smurtas, plinta prasidėjusi choleros epidemija, prievartaujamos moterys pabėgėlių stovyklose.

Tokia padėtis negali tęstis! Tarptautinė bendruomenė kartu su Haičio vyriausybe privalo prisiimti tvirtą ilgalaikį įsipareigojimą, laikytis duotų pažadų ir dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta Haičio žmonių apsauga. Raginu Europos Komisiją nedelsiant sustiprinti pastangas siekiant apsaugoti daugiau nei 800 000 vaikų, kuriems kilo smurto, seksualinės prievartos, vaikų darbo ir prekybos žmonėmis pavojus.

Be to, manau, kad į Haičio atstatymo darbus būtina įtraukti maisto produktų gamybą vietoje ir aprūpinimo maistu saugumą ir šiuo tikslu kurti kaimo infrastruktūrą ir teikti paramą smulkiesiems ūkininkams. Palankiai vertinu humanitarinių organizacijų vietoje dedamas pastangas ir atliktą darbą, bet turiu pasmerkti Laikinąją Haičio atstatymo komisiją už negebėjimą koordinuoti tūkstančių humanitarinės pagalbos agentūrų ir atstatymo darbui skirtos paramos teikėjų.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu.(RO) Haičio gyventojams svarbu, kad Europos Sąjunga rodo solidarumą su jais po juos ištikusios katastrofos, atnešusios didelių žmogiškųjų ir materialinių nuostolių. Todėl palankiai vertinu Europos sprendimą įsipareigoti finansiškai paremti atstatymo procesą šioje šalyje apytikriai 1,2 mlrd. EUR suma ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai C. Ashton pasiūlymą parengti kitam dešimtmečiui skirtą ekonomikos vystymo planą, į kurį, be šalies atstatymo, taip pat būtų įtraukti plėtros ir augimo regione tikslai. Tai svarbus sprendimas, ypač kadangi ES yra viena iš didžiausių paramos šiai Karibų jūros regiono šaliai teikėjų. Tačiau manau, kad ES skiriamos lėšos turėtų būti skirstomos pagal panašius kriterijus, kokie taikomi valstybėse narėse, arba pagal konkrečias programas, skirtas ne tik namų, mokyklų, kelių ir kitų infrastruktūros objektų atstatymui, bet ir mikrokreditų skyrimui, kurios padės skatinti plėtrą ir pradėti įgyvendinti mikroprojektus ekonominio atkūrimo srityje, grindžiamus dabar ES labai mažose įmonėse taikomu modeliu. Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Amerikos Valstijos įgyvendino Maršalo planą, kuriuo labai prisidėta prie Vakarų Europos atstatymo. Europa savo ruožtu gali pradėti įgyvendinti panašią programą, skirtą Haičiui.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu.(PT) Prieš metus Haitį ištikusi katastrofa visus mus sukrėtė ir paskatino visuotinį geros valios, parodytos iš karto ir dideliu mastu teikiant logistinius, žmogiškuosius, finansinius ir humanitarinius išteklius, srautą.

Praėjus metams buvo tinkama iš naujo įvertinti padėtį vietoje, ypač todėl, kad Haitis daugiau nedominuoja žiniasklaidos skelbiamose žiniose. Pateiktoje rezoliucijoje šis įvertinimas atliktas, taip pat nurodomi didžiulių ir rimtų problemų, su kuriomis šalies gyventojai susiduria savo kasdieniame gyvenime, sprendimo būdai. Mano nuomone, jie yra tinkami: viskas, ko trūksta – tai didesnis polinkis įtraukti vietos bendruomenes ir asociacijas skirstant išteklius ir ieškant sprendimų ateičiai.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti didelį dėmesį „ilgalaikiam įsipareigojimui“ ir sprendimams, kurie padėtų „kartą ir visiems laikams panaikinti pagrindines skurdo Haityje priežastis“, taip pat ES ir valstybių narių raginimą „įtraukti maisto produktų gamybą vietoje ir aprūpinimo maistu saugumą į Haičio atstatymo darbus ir šiuo tikslu kurti kaimo infrastruktūras ir teikti paramą smulkiesiems ūkininkams“.

Taip pat tikiuosi, kad greitai bus rastas galutinis sprendimas dėl laikinų pabėgėlių stovyklų, kuriose arti milijono žmonių gyvena beveik nežmogiškomis sąlygomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Šiek tiek daugiau nei prieš metus pasaulį sukrėtė žinia apie Haitį suniokojusį žemės drebėjimą, nusinešusį 200 000 žmonių gyvybes ir palikusį iš šalies visiškus griuvėsius. Tuo metu tarptautinė bendruomenė susitelkė ateiti aukoms į pagalbą, o tarptautinės institucijos šį įsipareigojimą, sulaukusį atgarsio ir viso pasaulio viešojoje nuomonėje bei žiniasklaidoje, pakartojo. Deja, tarptautinis dėmesys, regis, nukrypo kitur, taigi Europos Parlamento pareiga priminti, kas įvyko, ir pranešti apie dabartinę padėtį. Praėjus metams tenka pripažinti, kad nieko iš esmės nepasikeitė ir kad šalis, kuri ir taip susidūrė su rimtais sunkumais ir buvo sugriauta veikiant gamtos jėgoms, dar nesugebėjo atsigauti. Sujungus į vieną rinkinį visus turimus duomenis visi rodikliai rodo, kad jokios sparčios pažangos rodant būtiną veiksmingumą ar tinkamą kompetenciją, regis, nepadaryta. Daugiau kaip milijonas žmonių tebėra benamiai. Tarptautinė bendruomenė negali palikti šios šalies ir leisti jai tapti dar viena žlugusia valstybe.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Praėjus metams po žemės drebėjimo padėtis Haityje tebėra chaotiška, šalis tebegyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o jos atstatymo darbas beveik nepradėtas. Palankiai vertinu humanitarinių organizacijų vietoje atliktą darbą rūpinantis sužeistaisiais, aprūpinant gyventojus geriamuoju vandeniu ir dalijant maistą. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad šalies atstatymo vaidmuo tenka Haičio vyriausybei, nes visų svarbiausia, kas galės padėti atstatyti šalį, tai politinis stabilumas. Todėl tvirtinu, kad Haičio vyriausybė turėtų vykdyti ir įgyvendinti nacionaliniame šalies atstatymo plane numatytus įsipareigojimus ir stiprinti valstybės autoritetą, kad vietos valdžia taptų veiksmingesnė, ir šiuo tikslu didinti vietos ir nacionalinės valdžios institucijų pajėgumą.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Tikroji padėtis vietoje rodo tai, ką rezoliucijoje, regis, norima nuslėpti, būtent kad pagrindinis Jungtinių Amerikos Valstijų rūpestis, kuriam ES pritarė, buvo užtikrinti ir išsaugoti politinę įtaką siekiant įtvirtinti savo ekonominį ir geostrateginį dominavimą Haityje neatsižvelgiant į žmogiškąją dramą, kurią Haičio gyventojai patiria ne vieną dešimtmetį. Per Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką primetusios šaliai struktūrinės pertvarkos politiką, sugriovusią jos ekonomiką ir lėmusią katastrofišką šalies socialinę padėtį, Junginės Amerikos Valstijos atsakė į praeitais metais įvykusį žemės drebėjimą karine invazija. Visą šią krizę pastaruoju metu dar pagilino choleros epidemija, kurią, kaip dabar žinoma, atnešė Jungtinių Tautų stabilizavimo misijos Haityje (MINUSTAH) kariai, nors jos vadovai ir neigia bet kokią atsakomybę. Dauguma Parlamento narių apie tai nieko nepasakė. Nepasakyta nieko ir apie tuos, kurie iš tikrųjų parodė Haičiui tikrą solidarumą, t. y. Kubą ir organizaciją „Bolivaro aljansas už mūsų Amerikos liaudį“ (ALBA). Kuba nusiuntė savo gydytojus ir specialistus, kurie iki šiol išgydė nuo choleros daugiau kaip 50 000 žmonių, ir padedant Haičio valdžios institucijoms dabar įmanoma pasiekti labiausiai atsiskyrusias bendruomenes ir taip užtikrinti, kad nė vienas cholera užsikrėtęs šios šalies pilietis nebūtų paliktas be pagalbos, taigi ir išgelbėti tūkstančius gyvybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE), raštu.(GA) Žemės drebėjimas ir po jo prasidėjusi choleros epidemija buvo visiška katastrofa Haičio žmonėms. Raginu tarptautinę bendruomenę, įskaitant Europos Sąjungą, įvykdyti visus įsipareigojimus, prisiimtus praeitais metais Niujorke įvykusioje tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje, ir be jokių vilkinimų pervesti lėšas Haičio žmonėms ir susijusioms NVO.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Padėtis Haityje tebekelia didelį rūpestį. Valdžioje esantis režimas atsako į pastangas, dedamas daugybės pagalbą teikiančių darbuotojų, kurių drąsa vykdant pareigą verta pagyrimo, negebėjimu sumažinti salai gresiančio pilietinio karo pavojaus. Privalome reikalauti, kad būtų visapusiškai taikomas Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos (dėl suderintų veiksmų siekiant pagerinti bendrą atsaką į humanitarines krizes), ir pabrėžti, kad kovo 31 d. tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje prisiimti įsipareigojimai, ypač dėl Haičio atstatymo, turėtų būti įgyvendinti, o ne likti tik žodžiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Elie Hoarau (GUE/NGL), raštu.(FR) Susilaikiau balsuodamas dėl Europos Parlamento frakcijų kompromisu grindžiamos rezoliucijos dėl Haičio. Taip padariau, nes šia rezoliucija, nors ji ir yra tinkamai pagrįsta, nepateikiamas joks ilgalaikis sprendimas, kuris padėtų užtikrinti galimybę Haičiui iš tikrųjų įveikti krizę, nėra joje keliamas ir klausimas apie tai, ar Europos Sąjungos pažadėtos pagalbai skirtos lėšos iš tikrųjų išmokėtos.

Haičio žmonėms reikia tikros vystomosios pagalbos ir tokia pagalba turėtų būti užtikrinta kaip prioritetinis reikalas nusiunčiant į šalį tarptautines statybos ir viešųjų darbų brigadas ir aprūpinant jas tinkama įranga, kad jos galėtų aktyviai dalyvauti skubiai atstatant privačius ir viešus pastatus šalyje, pirmiausia skurdžiausiuose rajonuose, miestuose ir kaimuose. Haičio žmonėms taip pat reikia tikros medicininės paramos, pradžioje siekiant kuo skubiau sustabdyti choleros epidemijos plitimą, o vėliau ir ją visiškai įveikti. Į šalį turi būti skubiai nusiųsta daug gydytojų ir vaistų, taip pat būtina vietoje teikti medicininės paramos paslaugas.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu.(LT) Balsavau už šią rezoliuciją dėl padėties Haityje, kadangi Europos Parlamentas dar kartą išreiškia solidarumą su Haičio gyventojais, nukentėjusiais nuo žemės drebėjimo ir choleros. Pritariu labai svarbiam raginimui tarptautinei bendruomenei, taip pat ir ES, tvirtai ir ilguoju laikotarpiu įsipareigoti nedelsiant įvykdyti visus pažadus, nes daugiau nei milijonas gyventojų gyvena pačių susiręstose stovyklose, kurios turėjo būti laikinos, ir kadangi žmogaus teisių gynimo asociacijos praneša, kad gyvenimo sąlygos šiose neįrengtose stovyklose yra siaubingos ir kad moterims „gresia prievarta ir seksualinis smurtas“. Gyventojams šiuo metu trūksta maisto, o 80 proc. Haičio gyventojų gyvena visiškame skurde. Yra būtina suteikti žmonėms prieiga prie sveikatos priežiūros, geriamo vandens ir gerų sanitarijos sąlygų. Reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti ilgalaikį Haičio vystimąsi. Todėl pritariu siekiui ES ir valstybėms narėms tarp svarbiausių prioritetų įtraukti Haičio atkūrimą ir atstatymą, atėjo laikas padėti Haičiui tapti ekonomiškai ir politiškai stipria ir savarankiška valstybe. Tarptautinė bendruomenė turi pasinaudoti šia proga ir kartą ir visiems laikams panaikinti pagrindines skurdo Haityje priežastis.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) 2010 m. sausio 12 d. Haitį sukrėtęs žemės drebėjimas nusinešė apytikriai 222 750 gyvybių ir pavertė beveik 2 mln. žmonių benamiais. Po šios tragedijos praėjus dešimčiai mėnesių saloje prasidėjo choleros epidemija, jau nusinešusi 3 333 gyvybes. Šie tragiški skaičiai akivaizdžiai rodo, kad padėtis nėra paprasta. Be to, nepaisant stiprių įtarimų dėl lapkričio mėn. įvykusių rinkimų rezultatų klastojimo, šalis vis dar neturi vyriausybės. Šiandien balsuodami paprašėme Europos Sąjungos bendradarbiauti su Haičio institucijomis siekiant parengti taisykles, kurios padės šaliai geriau panaudoti visą finansinę paramą, kurią ji gavo praeitais metais, ir pirmiausia padaryti tai vadovaujantis demokratijos ir teisėtumo principais. Pabrėžti ryšio tarp neatidėliotinos pagalbos, atstatymo ir vystymo, taip pat glaudaus bendradarbiavimo su vietos valdžia skatinimo svarbą yra, trumpai kalbant, rezultatas, kurį tikimės pasiekti priimdami šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje teigiamai vertinamos humanitarinių organizacijų (Raudonojo Kryžiaus, NVO ir Jungtinių Tautų) ir valstybių narių pastangos ir laimėjimai ir pabrėžiama būtinybė teikti informaciją apie nematomą humanitarinio darbo poveikį, taip pat tai, kad padėtį buvo galima suvaldyti, be kitų priežasčių, todėl, kad buvo pasirūpinta sužeistaisiais, gyventojai buvo aprūpinti geriamuoju vandeniu ir maistu, jiems buvo suteikti laikini būstai.

Tačiau rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad choleros epidemija parodė beveik visišką Haičio valstybės nesugebėjimą įveikti ligos, kuriai lengva užkirsti kelią ir kurią nesunku išgydyti, ir tarptautinės pagalbos sistemos trūkumus šalyje, kuriai teikiama didžiulė humanitarinė pagalba (12 000 NVO). Joje pabrėžiama, kad humanitarinės pagalbos teikėjai negali ir toliau užpildyti Haičio valstybės trūkumų ar atlikti jos funkcijų ir kad reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti ilgalaikį vystymąsi, ypač kad gyventojams būtų suteikta galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir būtų užtikrintos geros sanitarijos sąlygos.

Rezoliucijoje taip pat džiaugiamasi tuo, kad per tarptautinę paramos teikėjų konferenciją Haičio atstatymo klausimu Komisija ir valstybės narės prisiėmė bendrą įsipareigojimą paaukoti 1,2 mlrd. EUR, iš kurių 460 mln. EUR sudarytų Europos Komisijos nehumanitarinė pagalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Po Haitį ištikusios tragedijos, nusinešusios daugiau kaip 200 000 gyvybių ir paveikusios daugiau kaip 3 mln. Haičio gyventojų, praėjo beveik lygiai metai. Net dabar žmogaus teisių asociacijos teigia, kad 1 mln. perkeltų žmonių tebegyvena nežmogiškomis sąlygomis laikinose pabėgėlių stovyklose. Prieš metus tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, dėjo didžiules pastangas siekdama padėti Haičiui ir išvengti dabar matomų gaivalinės nelaimės padarinių. Todėl dabar laikas mums vėl prisiminti šiuos žmones: jie, ypač pažeidžiamiausi iš jų, kaip antai moterys ir vaikai, labai kenčia. Laikas mums bendrai sutelkti jėgas, kad šioje šalyje būtų atkurta viskas, kas buvo sugriauta gamtos stichijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Praėjus metams po niokojamo žemės drebėjimo Haityje padėtis šalyje nė trupučio nepagerėjo. Tiesą sakant, prasidėjus choleros epidemijai ji gerokai pablogėjo nepaisant visos į šalį plūdusios humanitarinės ir ekonominės pagalbos. Šalies sostinė Port o Prensas tebėra užverstas tonų griuvėsių, o vietos gyventojai jų išvalymui teturi kastuvus ir karučius. Nors tūkstančiai žmonių vis dar neturi pastogės ir tarpsta prekyba vaikais, šalis, kurią valdo diktatorius, po rinkimų tebėra politinio chaoso būsenoje. Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes Haičio žmonėms reikia mūsų pagalbos ir Vakarų pasaulis privalo vykdyti savo pareigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu.(PL) Sausio 12 d. minėjome pirmąsias tokių tragiškų padarinių atnešusio žemės drebėjimo Haityje metines. Jis nusinešė 222 750 gyvybių ir privertė apie 1,7 mln. žmonių palikti savo namus. Dėl šių tragiškų įvykių Europos Parlamentas sausio 19 d. priėmė rezoliuciją, kurioje įvertinama padėtis saloje praėjus metams po katastrofos. Nepaisant daugybės tarptautinių organizacijų pastangų ir tarptautinės pagalbos siekiant atstatyti šalį, padėtis Haityje tebėra nerami ir šalį yra apėmusi krizė. Praėjus dešimčiai mėnesių po žemės drebėjimo sala kovojo su choleros epidemija, be to, tarptautiniams stebėtojams kyla abejonių dėl prezidento ir parlamento rinkimų teisėtumo. Atsižvelgdamas į dabartinę šalies padėtį, Europos Parlamentas ragina Europos Sąjungą ir visą tarptautinę bendruomenę parodyti solidarumą su šia sala ir glaudžiau bendradarbiauti su Haičio valdžios institucijomis, taip pat pareiškia, kad prieš imantis bet kokių priemonių, kuriomis siekiama atkurti šalį, pirma turėtų būti tariamasi su šalies gyventojais. Taip pat sveikintina, kad Parlamentas atkreipia dėmesį į tai, kaip pagalba Haičiui turėtų būti teikiama. Tai turėtų būti neatlygintina parama, o ne paskola, kuria šaliai būtų užtraukta skola. Galiausiai norėčiau išreikšti savo solidarumą su Haičiu ir tikiuosi, kad darbas atkuriant šalį vyks sklandžiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Praėjus metams po siaubingo žemės drebėjimo Haityje, vienos iš labiausiai niokojamų gaivalinių nelaimių per visą žmonijos istoriją, šios nelaimės žymės tebėra giliai įsirėžusios. Neįtikėtina, kad praėjus keliems mėnesiams po siaubingo žemės drebėjimo praūžęs uraganas atnešė choleros epidemiją, dėl kurios ir taip sudėtinga politinė padėtis dar pablogėjo. Mano sprendimas balsuoti už rezoliuciją pirmiausia grindžiamas būtinybe pasirengti veiksmams ir įsikišimui siekiant užtikrinti, kad šaliai būtų suteikta visa pagalba, kurios jai reikia bent tam, kad būtų atkurtos pakenčiamos gyvenimo sąlygos. Dabartiniai pilietiniai ir politiniai neramumai tik didina problemas, nes jie trukdo teikti ES humanitarinę pagalbą, taigi ir lėtina atkūrimo proceso tempą. Todėl manau, kad Europos institucijoms būtina ir privaloma teikti kuo daugiau pagalbos, bent tam, kad viską praradusiems žmonėms būtų užtikrintas aprūpinimas būstu, maistu, taip pat medicininė pagalba ir pagrindinės socialinės paslaugos. Tik mums padedant Haičio žmonės galės grįžti prie įprasto gyvenimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu.(EL) Balsavau už bendrą rezoliuciją „Haičio atstatymas praėjus vieniems metams po žemės drebėjimo: humanitarinė pagalba ir atstatymas“. Rezoliucijoje pabrėžiami tokie klausimai, kaip žmogaus teisių ir orumo apsauga. Ja primenama mums, kad Haityje šiuo metu, be skurdo ir nesaugumo jausmo, vyraujančio tarp piliečių (60 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir 80 proc. gyventojų patiria visišką skurdą), labai didelį rūpestį kelia pažeidžiamiausių asmenų, kuriems gresia smurto, seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis ir palikimo pavojus, padėtis. Šia rezoliucija Europos Parlamentas ragina Komisiją ryžtingai siekti, kad tokie atvejai būtų nustatyti ir praktiškai prisidėti kuriant Haityje socialinės apsaugos sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) Praėjus metams po žemės drebėjimo padėtis Haityje tebėra chaotiška, šalis tebegyvena nepaprastosios padėties sąlygomis ir daugumos jos gyventojų gyvenimo sąlygos labai nesaugios. Todėl tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, privalo prisiimti ilgalaikį įsipareigojimą tesėti visus duotus pažadus dėl pagalbos atstatant Haitį ir gerinant Haičio žmonių gyvenimo sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Vėl kilo būtinybė neatidėliotinai spręsti Haičio klausimą. Šia rezoliucija pakartojame, kad esame solidarūs su Haičio žmonėmis, kenčiančiais dėl žemės drebėjimo padarinių ir choleros epidemijos, ir pabrėžiame, kad atstatymo darbai turi būti vykdomi tariantis su Haičio gyventojais ir pilietine visuomene ir juos įtraukiant. Taip pat raginame tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES, prisiimti tvirtą ilgalaikį įsipareigojimą tesėti visus pažadus, duotus Niujorke įvykusioje tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje, ir be jokių vilkinimų pervesti lėšas. Be to, pabrėžiame, kad visa ES humanitarinė ir atstatymo pagalba turi būti teikiama kaip subsidija, o ne kaip paskola, kuria šaliai būtų užtraukta skola.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) Iš visų nelaimių, ištikusių mūsų planetą 2010 m., žemės drebėjimas Haityje paliko sunkiausiai gyjančią žaizdą.

Šiandien, praėjus metams po antro didžiausio ir labiausiai niokojamo žemės drebėjimo per visą žmonijos istoriją, nelaimės ženklai vis dar skausmingai akivaizdūs. Daugiau kaip milijonas žmonių, iš kurių pusė – vaikai, tebegyvena laikinose stovyklose, be to, praeitų metų spalio mėn. choleros epidemija nusinešė 4 000 gyvybių. Dar nepakanka maisto, geriamojo vandens, sanitarijos sąlygų ar mokyklų. Iš 500 mlrd. USD, kuriuos pažadėjo skirti vyriausybės ir privačios organizacijos, pervesta labai nedaug – tik 6 mlrd. USD, o likusi lėšų dalis taip niekada ir nebuvo išmokėta.

Priimdami šiandien šią bendrą rezoliuciją žengiame svarbų žingsnį pirmyn kuriant vieningą kovos su būsimais iššūkiais frontą. Kai gamta sugriauna, žmonės atstato. Šie žodžiai turi įkvėpti mus dar labiau įsipareigoti.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų: RC (B7-0031/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu.(LT) Balsavau už šią Europos Parlamento rezoliuciją, nes tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos Parlamentas turės politinės valios ir atmes siūlomą įstatymą, kuris pažeistų žmogaus teises ir laisves. Tikiuosi, kad bus užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai, įskaitant ir dėl seksualinės orientacijos. Šis įstatymo projektas dar nėra priimtas Lietuvos Respublikos Parlamente, tad šia rezoliucija Europos Parlamentas nori įspėti, kad Europos Sąjungai kelią nerimą tokie siūlomi žmogaus teisės pažeidžiantys ir piliečius diskriminuojantys įstatymo pasiūlymai. Be to, šis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektas prieštarauja Lietuvos respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, kuriame numatoma, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti informacijos, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, ir 29 straipsniui, kuriame nurodoma, kad prieš įstatymą ir kitas valstybes institucijas ar pareigūnus visi asmenys yra lygūs. Lietuvos Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą dėl Lietuvos Parlamente svarstomo pasiūlymo, nes jis prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniams teisės aktams. Be to, dar nėra pateikta ir Lietuvos Parlamento žmogaus teisių komiteto išvada dėl šių siūlomų pakeitimų. Taigi, tikiuosi, kad Lietuvos Parlamentas atsižvelgs į tarptautinę ir Europos Sąjungos kritiką, į šią Europos Parlamento rezoliuciją bei į neigiamą Vyriausybės išvadą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) Atsižvelgiant į tarptautinius ir europinius ES įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, ypač įsipareigojimą gerbti visų mažumų teises ir kovoti su bet kokia diskriminacija, nepriimtina, kad viena iš jos valstybių narių priima įstatymus, kuriais akivaizdžiai ginčijamos pamatinės Europos Sąjungos vertybės ir principai. Gerbiu kiekvienos valstybės teisę aptarti, iš dalies keisti ir tvirtinti nacionalinius įstatymus be jokio įsikišimo iš šalies, jeigu tai daroma gerbiant žmogaus teises ir nepažeidžiant pagrindinių principų, šiuo atveju – nediskriminavimo principo, kad ir kur tokie principai būtų nustatyti – Sutartyse ar Pagrindinių teisių chartijoje. Tikiuosi, kad Lietuva ar bet kuri kita panašioje padėtyje esanti valstybė narė susilaikys nuo bet kokių nacionalinių įstatymų, prieštaraujančių bet kokiai Europos teisės aktuose nustatytai normai, principui ar vertybei, tvirtinimo arba kuo kruopščiau ir skubiau juos persvarstys ir pakeis.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Remiu šią rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas raginamas nepritarti teisės aktų projektui, kuriuo siekiama bausti už „viešą homoseksualių santykių propagavimą“ piniginėmis baudomis. Šią rezoliuciją parengti paskatino nemažai nerimą keliančių įvykių, pvz., priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, vietos valdžios institucijų mėginimas uždrausti rengti lygybės ir gėjų paradus ir svarbiausių politikų ir parlamento narių kurstančios, grasinančios ir neapykantą skatinančios kalbos. Naujausiame Pagrindinių teisių agentūros pranešime pateikiama išvada, kad „atlikus šiuos pakeitimus prie nusikaltimų galėtų būti priskiriamos beveik visos homoseksualumo išraiškos, jo vaizdavimas arba informavimas apie jį“. Priėmus šį pakeitimų projektą, regis, neabejotinai būtų pažeisti Lietuvos įsipareigojimai pagal Konstituciją, Europos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Pažymiu Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės keliais atvejais priimtą tvirtą poziciją, smerkiančią homofobinių teisės aktų projektą, nes jis galėtų pakenkti Lietuvos piliečiams ir Lietuvos įvaizdžiui, ir raginu prezidentę vetuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, jei jie būtų priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Harlem Désir (S&D), raštu.(FR) Per pastaruosius keletą mėnesių Lietuvos parlamentas priėmė ne vieną įstatymą, pagal kurį draudžiama viešai net užsiminti apie homoseksualumą ar biseksualumą arba už tai yra baudžiama. Teisės aktų, kuriais būtų iš dalies pakeistas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, projekte, dėl kurio dabar diskutuojama parlamente, numatoma, kad už „viešą homoseksualių santykių propagavimą“ turėtų būti skiriamos baudos, kurių dydis siekia 2 900 EUR.

Šiais teisės aktais visiškai pažeidžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos Sąjungos sutartys, pagal kurias ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti saviraiškos laisvę bei pagrindines laisves ir pateikti europines kovos su diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimais priemones.

Priimdami šią rezoliuciją raginame Lietuvos parlamentą nepritarti šiam teisės aktų projektui, įtraukti seksualinę orientaciją į pagrindų, kuriais remiantis įgyjama teisė į apsaugą pagal Švietimo įstatymo nuostatas, sąrašą, leisti nepilnamečiams nevaržomai pasiekti informaciją apie seksualinę orientaciją ir paaiškinti šalies teisės aktuose dėl reklamos numatytą draudimą.

Tai ne pirmas kartas, kai ES valstybė narė varžo Europos piliečių teises ir laisves, susijusias su seksualine orientacija, dangstydamasi nesikišimo principu ir taip iš tikrųjų skatindama diskriminaciją. Ši homofobinė isterija turi baigtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes joje patvirtinama, kad ES institucijų ir valstybių narių pareiga užtikrinti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės būtų gerbiamos, saugomos ir skatinamos neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją, kaip numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) 2010 m. lapkričio 12 d. Lietuvos parlamentas nusprendė pradėti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų, pagal kuriuos už viešą homoseksualių santykių propagavimą turi būti skiriama bauda, vertinimo procesą. Lietuvos valdžios institucijos šiuos pakeitimus dabar nagrinėja. Šis faktas diskutuojant šiuo klausimu svarbus ta prasme, kad joks įstatymas, kuriuo galėtų būti pažeista bet kuri ES norma, dar nepriimtas. Todėl susilaikysiu nuo politinių, teisėkūros ir su jurisdikcija susijusių veiksmų, kurie priklauso tik Lietuvos įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios institucijų kompetencijai, vertinimo. Tačiau raginu Lietuvos valdžios institucijas išlaikyti pagarbą laisvei ir lygybės bei nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principui.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu.(PT) Europos Sąjungos ir jos institucijų pareiga užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų gerbiamos žmogaus teisės, įskaitant visų mažumų teises. Todėl ji privalo laikyti bet kokią diskriminaciją, ypač dėl seksualinės orientacijos, nepriimtina ir su ja kovoti.

Taigi remiu Parlamento rezoliuciją kaip iniciatyvą, kuria dar kartą patvirtinamos vertybės ir principai, kuriais remiantis Europos Sąjunga įsteigta, nekeliant pavojaus pagrindiniam subsidiarumo principui. Norėčiau pabrėžti, kad valstybės narės, pvz., Lietuvos, teisė nekliudomai aptarti ir lyginti skirtingas koncepcijas ir idėjas iš dalies keičiant ir priimant nacionalinius teisės aktus, yra pripažįstama ir gerbiama. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos valdžios institucijos dar kartą patvirtino, jog yra pasiryžusios gerbti Europos teisinę sistemą ir jos nepažeisti, taip pat skatinti pagarbą žmogaus teisėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Lietuva mėgina kontroliuoti tam tikrų mažumų seksualinės orientacijos propagavimą neabejotinai norėdama visiškai pagrįstai propaguoti šeimą, kurią sudaro tėvas, motina ir jų vaikai ir kuri yra pagrindinis bet kurios visuomenės elementas. Kai kas šiuos mėginimus vertina kaip išpuolį prieš žmogaus teises ir atvirą diskriminaciją. Tačiau, kaip Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija teisingai atkreipia dėmesį savo pateiktoje rezoliucijoje, Lietuvoje vykstanti teisėkūros procedūra dar anaiptol nėra užbaigta ir atitinkamos priežiūros institucijos šiuo metu nagrinėja šį teisės aktų projektą atsižvelgdamos į šalies konstitucinius ir tarptautinius įsipareigojimus.

Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad „bet kurios demokratinės šalies [...] teisė keisti ir priimti nacionalinius įstatymus be jokio įsikišimo į nacionalinių parlamentų diskusijas“. Tačiau tai, kad mes čia diskutuojame šiuo klausimu ir pateikiame tekstus, jau reiškia kišimąsi ir Lietuvos bei jos piliečių teisių pažeidimą. Tai nepriimtina. Kadangi šie klausimai susiję, taip pat norėčiau pasinaudoti šia proga kaip Prancūzijos pilietis ir išreikšti savo rūpestį dėl Prancūzijos konstituciniam teismui perduotos bylos dėl nediskriminavimo, iškeltos ginčijant Civilinio kodekso straipsnius, kuriuose visiškai suprantamai saugomi šeimos, kaip vyro ir moters sąjungos, principai.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas ryžtingai ragina Lietuvą nepritarti teisės aktų, pagal kuriuos numatoma skirti baudas už „viešą homoseksualių santykių propagavimą“, projektui. Patys sau priminkime, kad Europoje neturi būti vietos homofobijai ir kad Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje akivaizdžiai draudžiama bet kokia diskriminacija įvairiais skirtingais pagrindais, įskaitant seksualinę orientaciją. Taryba vis dar sudaro kliūčių priimti svarbiausią direktyvą dėl kovos su diskriminacija, kuria siekiama užtikrinti vienodą apsaugą nuo bet kokios diskriminacijos. Tačiau jau seniai turėjome imtis veiksmų siekdami užkirsti kelią netikėtam tokių įstatymų kaip šis, kurie yra labai nutolę nuo čia mūsų puoselėjamų vertybių, atsiradimui visoje Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Viena iš pirmųjų užduočių, kurios ėmėsi atkurtas Škotijos parlamentas, buvo pašalinti iš teisyno įstatymą, kuriuo draudžiamas homoseksualumo „propagavimas“ Škotijos mokyklose. Šį įstatymą priėmė Margaret Thatcher vadovaujama dešiniųjų junionistų vyriausybė – vyriausybė, kurios Škotijos gyventojai nelaikė teisėta. Škotijos parlamentas buvo skirtingos nuomonės ir pakeitė įstatymą padarydamas jį tinkamesnį XXI a. Reikia tikėtis, kad Lietuvos žmonės pasirinks panašų požiūrį.

 
  
MPphoto
 
 

  Giovanni La Via (PPE), raštu.(IT) Europos Parlamento šūkis „Susivieniję įvairovėje“ yra principas, kuriuo turime vadovautis visame darbe, kurį atliekame Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų. Balsavau už šią rezoliuciją atsižvelgdamas būtent į šį principą, nes manau, kad Europos Parlamentas, nors gal ir nenorėdamas kištis į šalies vidaus reiklaus, visada turėtų sugebėti pareikšti savo nuomonę ir veikti kaip rezonatorius siekdamas perteikti visos Europos visuomenės poreikius. Šiandien priimta rezoliucija pabrėžiama bendra mūsų Parlamento pozicija Lietuvos Seimo atžvilgiu. Ją sudaro prašymas iš dalies pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektą, kuriame numatoma skirti baudas už „viešą homoseksualių santykių propagavimą“ ir kurį priėmus, kaip tekste aiškiai pabrėžiama, prie nusikaltimų galėtų būti priskiriamos beveik visos homoseksualumo išraiškos, jo vaizdavimas arba informavimas apie jį. Todėl manau, kad šiandien mūsų, kaip EP narių, bet pirmiausia kaip piliečių, pareiga paprašyti Lietuvos parlamento svarbiausio pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo principo labui nepritarti naujiems teisės aktams.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Europos Sąjungoje negali būti jokio pakantumo diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos (ar iš tikrųjų bet kokiais kitais pagrindais). Todėl palankiai vertinu šią rezoliuciją, kuria griežtai reaguojama į netolerancijos požymius Lietuvoje ir aiškiai pareiškiama, kad ES institucijos nebus abejingos ir neleis Lietuvai priimti įstatymų, kuriais diskriminuojama dalis visuomenės.

 
  
MPphoto
 
 

  Véronique Mathieu (PPE), raštu.(FR) Pirmiausia noriu pabrėžti, kad kova su bet kokia diskriminacija, ypač diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų. Dabar šioje srityje turime priėmę daug europinių teisės aktų, taigi šis principas gali būti visapusiškai įgyvendintas visose mūsų valstybėse narėse. Turėtume stoti į kovą su homofobija čia, Europos Parlamente, ir mūsų nacionaliniuose parlamentuose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tekstas, dėl kurio šiandien diskutuojame, dabar yra tik teisės aktų projektas, kurį pasiūlė tik keletas Lietuvos parlamento narių.

Be to, šį pasiūlytą pakeitimą, kurį priėmus viešas homoseksualių santykių propagavimas būtų laikomas nusižengimu, atvirai sukritikavo Lietuvos prezidentė ir vyriausybė. Tad neskubėkime pasmerkti šalies ar jos vyriausybės. Užuot tai darius, paraginčiau kolegas EP narius iš Lietuvos užtikrinti, kad šalis griežtai laikytųsi Bendrijos teisės, ypač Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Piliečių lygybė – tai principas, dėl kurio Europa per dažnai eina į kompromisą. Norėtume matyti ją reaguojant į kiekvieną šio principo pažeidimą. Šioje rezoliucijoje nepritariama įstatymo, kuriuo būtų pažeistas Lietuvos piliečių lygybės principas dėl jų seksualinės orientacijos, už kurią jie net būtų baudžiami, priėmimui. Palankiai vertinu šią rezoliuciją ir neabejotinai balsavau už ją.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu.(PT) Viena iš ES institucijų ir valstybių narių pareigų – užtikrinti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės būtų gerbiamos, saugomos ir skatinamos neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją, kaip numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje. Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos su šia pareiga suderinamas: jame įspėjama, kad Lietuvos valstybė diskredituoja laisvės idėją ir lygybės bei nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) užtikrinama, kad skirtingos seksualinės orientacijos asmenys nebus diskriminuojami. Pasirašydama Lisabonos sutartį Lietuva taip pat tapo EŽTK pasirašiusiąja šalimi. Europos Parlamentas mano, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo priėmimas Lietuvos parlamente yra akivaizdus Sutarties pažeidimas. EP taip pat ragina Lietuvos vyriausybę susilaikyti nuo bet kokių papildomų teisės aktų šiuo klausimu pakeitimų ir įtraukti seksualinę orientaciją į sąrašą, kuriame nurodyti pagrindai, kuriais remiantis įgyjama teisė į apsaugą. Balsuojant susilaikiau, nes, mano nuomone, nėra aišku, kokiu mastu šiuo atveju ES kišasi į valstybės narės vidaus reikalus.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu.(PT) ES institucijų ir valstybių narių pareiga užtikrinti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės būtų gerbiamos, saugomos ir skatinamos neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją, kaip numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje. Todėl svarbu paraginti Lietuvos valdžios institucijas nepriimti įstatymo, prieštaraujančio lygybės ir nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos principui.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Mums dar kartą teko paraginti Seimą nepritarti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų projektui, įtraukti seksualinę orientaciją į pagrindų, kuriais remiantis įgyjama teisė į apsaugą pagal Švietimo įstatymo nuostatas, sąrašą, leisti nepilnamečiams nevaržomai pasiekti informaciją apie seksualinę orientaciją ir paaiškinti teisės aktuose dėl reklamos numatytą draudimą, nors pripažįstame Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės keliais atvejais priimtą tvirtą poziciją, smerkiančią homofobinių teisės aktų projektą, nes jis galėtų pakenkti Lietuvos piliečiams ir Lietuvos įvaizdžiui, ir raginame prezidentę vetuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, jei jie būtų priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu.(IT) 2010 m. Lietuvos parlamentas patvirtino Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą, kuriuo įgyvendinamas 2009 m. priimtas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Priėmus šį pakeitimą būtų uždrausta žiniasklaidoje propaguoti seksualinius santykius ar kitokį homoseksualų elgesį, neįtvirtintą konstitucijoje ar civiliniame kodekse, ypač atsižvelgiant į žiniasklaidos įtaką vaikų emociniam ir psichiniam vystymuisi.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje tvirtinama, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiškos laisvę. Tačiau naudojimasis šiomis laisvėmis taip pat siejamas su pareigomis ir už jų nevykdymą gali būti skiriamos įstatyme numatytos baudos, būtinos siekiant apsaugoti viešąją moralę.

Reaguodama į rinkos dinamiką žiniasklaida per dažnai neatsižvelgia į vaikus kaip asmenis, kurių emocinę būseną galima labai lengvai paveikti. Turėtų būti užsibrėžtas bendras tikslas kreipti didesnį dėmesį į klausimus, susijusius su vaikais ir paaugliais, o tai reiškia, kad reikia dirbti su įvairias žiniasklaidos specialistais ugdant tvirtą jų bendros atsakomybės jausmą.

 
  
MPphoto
 
 

  Michèle Striffler (PPE), raštu.(FR) Balsavau už rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės pažeidimo ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai tarpparlamentinis (Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų) dialogas tapo labai svarbia Europos Sąjungos savybe. Be to, Europos Sąjunga grindžiama neginčijamomis vertybėmis, įskaitant kovą su bet kokia diskriminacija, kurias visą savo kadenciją remsiu.

 
Atnaujinta: 2011 m. gegužės 25 d.Teisinis pranešimas