Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2514(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0046/2011

Debatai :

PV 19/01/2011 - 12
CRE 19/01/2011 - 12

Balsavimas :

PV 20/01/2011 - 7.3
CRE 20/01/2011 - 7.3

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0022

Diskusijos
Trečiadienis, 2011 m. sausio 19 d. - Strasbūras Tekstas OL

12. Padėtis Baltarusijoje
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. Kitas darbotvarkės punktas – Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos C. Ashton pareiškimas dėl padėties Baltarusijoje.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, įvykiai Baltarusijoje po gruodžio 19 d. rinkimų sukrėtė mus visus: valdžios institucijų jėgos naudojimas prieš savo piliečius sulaukė susirūpinimą reiškiančių ir įvykius smerkiančių pareiškimų visame pasaulyje.

Kartu su kolegomis susitikome su nukentėjusiaisiais, opozicijos judėjimo, pilietinės visuomenės atstovais, įkalintųjų šeimos nariais ir gyventojais. Turėjome galimybę pareikšti užuojautą, išreikšti solidarumą su jais ir juos išklausyti. Tačiau, gerbiamieji Parlamento nariai, atėjo laikas veikti.

Esu labai dėkinga, kad šio Parlamento nariai jau galėjo prisidėti prie mūsų savo svarstymais šia tema ir kad mano kolega Š. Füle galėjo pristatyti mūsų svarstymus praėjusią savaitę vykusiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Nekantrauju išnagrinėti remiantis jūsų diskusijomis parengtą ES rezoliuciją. Svarbu, kad atsižvelgdami į padėtį, į kurią turime nedelsdami reaguoti, visi kaip galime geriau apgalvotume, ką reikėtų daryti.

Jau minėjau, kad Baltarusijoje teko susitikti su keletu opozicijos ir visuomenės atstovų, įskaitant sulaikytųjų artimuosius. Taip pat susitikau su užsienio reikalų ministru S. Martynovu. Šie pokalbiai nepaliko abejonių, kad įvykiai, kurių liudininkais tapome, buvo mūsų įsivaizduojamos pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir demokratijai pažeidimas. Ten buvo ne tik neteisėtai naudojama jėga, visam rinkimų procesui pakenkė pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovų sulaikymas. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro atliktas vertinimas patvirtina šią išvadą.

Daugelis per pastarąsias kelias savaites sulaikytų žmonių buvo paleisti. Tačiau nemažai 30 žmonių grupei dar yra pateikti kaltinimai, už kuriuos gresia labai sunkios kalėjimo bausmės, ir gerbiami Palamento nariai tikriausiai žino, kad šioje grupėje yra ir kandidatų į prezidentus.

Pone pirmininke, aš jau pasmerkiau represines valdžios institucijų Minske priemones ir paraginau nedelsiant išleisti visus dėl politinių motyvų sulaikytus asmenis, taip pat vėl atidaryti ESBO biurą Minske. Pakartojau šį pranešimą bendrame mūsų ir Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorės Hillary Clinton pareiškime.

Susitikime su užsienio reikalų ministru S. Martynovu pabrėžiau, jog ES tikisi, kad Baltarusijos valdžios institucijos nedelsdamos reaguos į tarptautinės bendruomenės reikalavimus. Priimdami sprendimus dėl tolesnių veiksmų, turime pradėti nuo esminių principų.

Pirmasis principas – taikių aktyvistų, įskaitant kandidatus į prezidentus, saugumas privalo būti svarbiausia mūsų užduotis.

Antrasis principas – baltarusiai yra mūsų kaimynai ir partneriai ir jų interesai turėtų būti pirmaeiliai. Išreikšdami susirūpinimą dėl valdžios institucijų negalime izoliuoti žmonių.

Trečiasis principas – pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra ES užsienio politikos ir Rytų partnerystės pagrindas ir bendrų mūsų ir artimiausių partnerių vertybių dalis. Dirbsime kartu su šiais partneriais, kaip dirbome su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, siekdami sustiprinti tarptautinės bendruomenės Baltarusijai siunčiamos žinios galią.

Pone pirmininke, mūsų vertinimas veda prie aiškios išvados: turėtume pasinaudoti savo kanalais, kad perduotume tvirtą ir greitą reakciją. Ši reakcija Baltarusijos valdžios institucijoms turėtų būti aiškus ženklas, rodantis mūsų požiūrį, pagal kurį neturi būti izoliuojami piliečiai ir pilietinė visuomenė. Mūsų reakcija turėtų būti darni. Viena vertus, turime apsvarstyti tikslines priemones, nukreiptas prieš Baltarusijos valdžios institucijas, ir, manau, peržiūrėti galimas sankcijas. Kita vertus, turime palaikyti intensyvų dialogą su pilietine visuomene ir piliečiais ir juos remti, o praktiškai tai reiškia nuolatinę pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai ir studentams ir tikriausiai didesnes pastangas padidinti piliečių, norinčių keliauti į Europos Sąjungą, judumą.

Trumpuoju laikotarpiu, jei sulaikytieji nebus paleisti, žinoma, lieka galimybė vėl įvesti draudimą keliauti prezidentui A. Lukashenkai ir šį draudimą taikyti toliau išvardytiems asmenims.

Kalbant apie intensyvesnę paramą pilietinei visuomenei, paprašiau, kad Išorės veiksmų tarnyba kartu su Komisija išnagrinėtų skubių nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai ir studentams skirtų priemonių galimybes. Žinau, kad Europos Parlamentas gali skirti stipendijas iš universitetų išmestiems studentams, ir tikiuosi, pone pirmininke, šia priemone galima pasinaudoti. Žinoma, bandysime gauti papildomų išteklių iš kitur, taip pat ir valstybių narių.

Jau anksčiau minėjau judumo klausimą ir kalbu būtent apie vizų režimo supaprastinimą: noriu paraginti valstybių narių konsulatus Minske imtis specialių priemonių Baltarusijos piliečių interesams apginti, t.y. supaprastinti vizų išdavimo tvarką.

Pone pirmininke, mano ką tik minėtas trumpalaikes priemones, žinoma, turi aptarti Užsienio reikalų taryba, kurios posėdis įvyks sausio 31 d., tačiau ne per anksti apsvarstyti ir kai kuriuos mūsų ilgalaikių santykių su Baltarusija aspektus.

Pirmiausia, jau anksčiau sakiau, kad šiuo klausimu turime bendradarbiauti su kitais tarptautiniais partneriais, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Baltarusija turėtų toliau plėtoti esamus daugiašalius santykius ir kodėl turėtume aktyviai bendradarbiauti su Rytų partnerystės valstybėmis siekdami bendros nuomonės šiuo klausimu.

Antra, teikdami dvišalę finansinę pagalbą pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę turėtume didesnį dėmesį skirti gyventojų ir pilietinės visuomenės poreikiams.

Galiausiai praėjusiais metais parengėme bendrą pereinamojo laikotarpio planą nustatantį mūsų ir Baltarusijos santykių vystymosi gaires vidutiniu laikotarpiu. Manau, kad šiame procese turėtume padaryti pertrauką. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti bendro pereinamojo laikotarpio plano, tačiau reikia tolesnių konsultacijų ir su pilietine visuomene, ir jei bus būtina, reikės peržiūrėti šį planą.

Pone pirmininke, tokia yra dabartinė sistema, pagal kurią mes dirbame. O dabar man labai įdomu išgirsti Parlamento narių nuomonę.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Protasiewicz, PPE frakcijos vardu.(PL) Ponia pirmininke, užsienio stebėtojams nekilo abejonių, todėl mūsų galvose abejonėms taip pat neturėtų likti vietos. Pastarieji, gruodžio mėn. Baltarusijoje surengti prezidento rinkimai buvo neteisingi. Neteisingu buvo ne tik šie rinkimai, bet ir mūsų nuo 2008 m. Baltarusijos valdžios institucijų atžvilgiu vykdoma politika, dialogo su Baltarusija ir ištiestos rankos politikos nebegalima tęsti. Dabar ne laikas vykdyti įprastą veiklą, dabar reikia priimti naujus sprendimus, imtis naujos ir griežtos politikos Baltarusijos režimo atžvilgiu, tai sakydamas turiu galvoje politines ir vizų režimo sankcijas, neatmetant ir ekonominių sankcijų. Žinoma, tokiomis sankcijomis turėtume pasinaudoti protingai ir taikyti jas taip, kad jos neturėtų įtakos paprastų Baltarusijos gyventojų gyvenimui, tačiau neturėtume abejoti dėl sankcijų, įskaitant Baltarusijos narystės Rytų partnerystėje sustabdymą, įvedimo.

Kadangi rinkimai buvo neteisingi, rinkimų rezultatai nėra patikimi. Todėl ramiai ir žinodami visus faktus galime teigti, kad šiuose rinkimuose Baltarusijos demokratiškoji opozicija gali skelbti moralinę pergalę. Todėl turėtume paremti opozicijos bandymus čia, Briuselyje, įkurti politinę atstovybę, kuri padėtų atstovauti opozicijos ir visos laisvos Baltarusijos interesams sprendžiant įvairius klausimus politiniu lygmeniu su Europos Sąjunga ir valstybėmis narėmis. Galiausiai, turėtume pareikalauti, kad būtų paleisti sulaikyti kandidatai į prezidentus, politiniai veikėjai nepriklausomi žurnalistai, studentai ir universitetų dėstytojai. Jie visi privalo būti paleisti dar iki to, kol pradėsime bet kokias tolimesnes derybas su Baltarusijos valdžios atstovais.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, S&D frakcijos vardu. (BG) Pone pirmininke, ponia C. Ashton, ponios ir ponai, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija labai apgailestauja, kad šiai šaliai šie rinkimai virto dar viena praleista proga prisiimti tvirtus demokratinius įsipareigojimus.

Tačiau galime pasakyti, kad iš esmės Europos Sąjungos politika laipsniškai kelti tam tikras sąlygas Baltarusijai davė tam tikrų rezultatų, todėl turėtume atsargiai vertinti raginimus radikaliai keisti savo politiką šios valstybės atžvilgiu.

Sakau tai, nes tik dėl mūsų pastangų prezidento rinkimų kampanija galiausiai padarė šiokią tokią pažangą ir galbūt tai ir buvo priežastis, kodėl Minsko aikštėje susirinko daug daugiau žmonių nei planavo organizatoriai. Kitaip tariant, tikriausiai sukūrėme laisvesnę atmosferą, kurią Baltarusijos piliečiai tikriausiai teisingai suprato.

Tačiau šiomis aplinkybėmis pirmiausia privalome turime aiškiai ir tvirtai pareikalauti, kad Baltarusijos valdžios institucijos paleistus sulaikytuosius ir nedelsiant nustotų persekioti visus, dalyvavusius vienos ar kitos formos organizuotose protesto akcijose to. Čia negali būti jokių kompromisų ir turime gan aiškiai pareikšti, ko norime.

Tačiau kitas klausimas, ką galime padaryti vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu. Pirmiausia turime vengti pakartotinės šalies izoliacijos, nes, kaip pabrėžė opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovai, Baltarusijos izoliacija reikštų jos piliečių izoliaciją.

Laikantis Baltarusijos atžvilgiu mūsų jau vykdomos politikos turime pabandyti imtis tam tikrų priemonių pritaikyti mūsų vykdomą politiką taip, kad ji duotų naudos šalies piliečiams ir paremtų žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir opoziciją. Taip galėsime sukurti aplinką, kurioje bus įmanomi teisingi ir demokratiški rinkimai.

Mano nuomone, turėtume šito siekti drauge su Baltarusijos kaimynėmis, nepriklausančiomis ES, t.y. Rusija ir Ukraina ir kaip parlamento nariai pasinaudoti Rytų partnerystės ir EURONEST teikiamomis galimybėmis įtraukti kitas penkias Rytų partnerystei priklausančias valstybes į bendrą veiklą demokratijai Baltarusijoje įvesti.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Marek Henryk Migalski (ECR).(PL) Pone pirmininke, žinau, kad kalbai turiu tik 30 sekundžių.

Galbūt vertimas nebuvo visiškai aiškus, pone K. Vigeninai, bet ar iš tiesų girdėjau jus sakant, kad po rinkimų vykusią demonstraciją jūs vertinate kaip teisingesnių rinkimų ir gerėjančios padėties įrodymą, nors iš tiesų tai buvo protesto akcija prieš šių rinkimų klastojimą? Nuskambėjo būtent taip. Man būtų išties labai sudėtinga suvokti, kad jūsų žodžiai buvo išversti teisingai.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin (S&D). (BG) Galbūt nepakankamai aiškiai pasakiau arba vertime buvo praleistos kai kurios smulkmenos. Norėjau pasakyti, kad padėtis Baltarusijoje pasikeitė ta prasme, kad vis daugiau žmonių suvokia, kad demokratija reikalinga ir, kad už demokratiją reikia kovoti. Ir todėl faktą, kad Minsko aikštėje susirinko daugiau nei tikėtasi žmonių, laikau teigiamu signalu.

Būtent tai turėjau galvoje ir jokiu būdu nenorėjau pasakyti, kad Baltarusijos režimas sudarė tokią galimybę.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Tikriausiai yra nesklandumų dėl vertimo į anglų kalbą. Ar yra problemų dėl vertimo į anglų kalbą? Prašau patikrinkite. Ne, tai ne vertimo klaida. Problema susijusi su mikrofonu. Ar dabar jau gerai?

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin (S&D). – Pone pirmininke, visuomet stengiuosi kalbėti savo gimtąją kalba, tačiau kartais kalbėdamas tokiais jautriais klausimais, man rodos, neturėčiau ja kalbėti.

Bandžiau pasakyti tai, kad mano nuomone, padėtis Baltarusijoje gerėja, todėl, kad vis daugiau žmonių Baltarusijoje supranta, kad Baltarusijai reikia demokratijos ir, kad vis daugiau žmonių supranta, kad jie turi kovoti už demokratiją Baltarusijoje. Todėl sakiau, kad teigiamu ženklu laikau tai, kad Minsko aikštėje susirinko tiek daug žmonių, daug daugiau, nei organizatoriai tikėjosi. Tikiuosi, kad tai paaiškina, ką norėjau pasakyti.

 
  
MPphoto
 

  Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, buvo naudinga išgirsti vyriausiosios įgaliotinės nuomonę ir mes visiškai sutinkame su tuo, ką ji sakė. Labai svarbu, kad Europos Sąjunga galėjo sureaguoti į Baltarusijos prezidento rinkimų nesėkmę.

Norėčiau, kad būtume turėję drąsos būti tokiais stipriais, tvirtais ir principingais ir su kaimynine Baltarusijos valstybe, kur demokratiškos opozicijos nuslopinimas, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių pažeidimai taip pat tapo kasdieniais dalykais.

Blogėjanti demokratijos padėtis Rusijoje taip pat gali būti priežastis, kodėl Kremlius pripažino Baltarusijos prezidento rinkimus, o smurtines represijas pavadino Baltarusijos vidaus reikalu. Toks abejingumas pasibaisėtinai padėčiai Baltarusijoje yra reikšmingas Rusijoje vyraujančių tendencijų ženklas.

Europos Parlamentas parengė griežtą rezoliuciją, kuria nusikalstamam Lukashenkos režimui siūloma taikyti vizų režimo ir ekonomines sankcijas. Labai svarbu, kad šiuo klausimu Europos Sąjunga būtų vieninga ir kad valstybės narės nustotų vykdyti bet kokias dvišales iniciatyvas su Lukashenka ir jo režimu. Kol nebus paleisti politiniai kaliniai privalome sustabdyti Baltarusijos narystę Rytų partnerystėje ir dalyvavimą kitose bendradarbiavimo iniciatyvose. Kartu privalome padidinti paramą pilietinei visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms ir nepriklausomai žiniasklaidai Baltarusijoje, kad parengtume jas Baltarusijos kūrimui po Lukashenkos režimo griūties, kuri, tikėkimės, įvyks demokratinių rinkimų būdu.

Todėl, ponia vyriausioji įgaliotine, norėčiau, kad pritartumėte raginimui įsteigti visos Europos forumą dėl Baltarusijos ateities.

 
  
MPphoto
 

  Heidi Hautala, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, manau, kad sakydama jog buvo sukrėsta, vyriausioji įgaliotinė tiesiog atkartoja mūsų mintis.

Po gruodžio 19 d. mes iš tiesų buvo sukrėsti, nes daugelis mūsų tikėjosi, kad galiausiai Baltarusija laipsniškai atsivers Europos Sąjungai. Dabar manau, kad dauguma šių vilčių žlugo visam laikui. Beveik kas valandą girdimos žinios apie Minske ir kitose Baltarusijos vietose besitęsiančias represijas kelia didžiulį nerimą.

Dar vakar tęsėsi žmogaus teises ginančios organizacijos „Viasna“ persekiojimas, reidai į namus, areštai ir sulaikymai. Tai labai drąsiai žmogaus teises Baltarusijoje gynusi organizacija. Valdžia vis dar nedavė leidimo ją įregistruoti.

Kai Helsinkio komitetas Baltarusijoje susisiekė su specialiuoju Jungtinių Tautų pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais sulaukė įspėjimo. Tai rimta priežastis manyti, kad šiais sunkiais nusikaltimais kaltinamų asmenų teismas nebus teisingas.

Šiandien taip pat išgirdome žinią apie buvusį kandidatą į prezidentus A. Sannikovą, jo sutuoktinę Iryna Khalip, „Novaya Gazeta“ laikraščio žurnalistę ir korespondentę Minske, ir jų vaiką, kuri tapo pasauline sensacija. Išgirdome, kad vaikui gali būti leista likti su seneliais, nes tėvai yra sulaikyti. Tačiau tik norėčiau įspėti, kad tai dar nėra geroji naujiena. Mums vis dar reikia patvirtinimo, kurio turėtume sulaukti kitą savaitę.

Tad kodėl gi Baltarusijoje vykdoma ši kietos rankos politika? Mes turime pareikalauti nepriklausomo tarptautinio įvykių tyrimo, kad suprastume visas aplinkybes ir kad suprastume, kas pakurstė šį smurtą, kuris dabar paskelbtas nusikalstamu – provokatoriai ar tie, kurie tik reikalauja demokratijos Baltarusijoje. Mano nuomone, pati tinkamiausia institucija tokiam tyrimui atlikti būtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, o Jungtinių Tautų Organizacija tyrimo atlikti nesugebėtų.

O kaipgi naujieji rinkimai? Turėtume būti atsargūs dėl naujų rinkimų organizavimo per greitai, nes privalome užtikrinti demokratinių reformų planą. Privalome užtikrinti spaudos, asociacijų ir susirinkimų laisvę ir teisę laisvai burtis. Be šito, daug nepasieksime, net jei Baltarusija surengtų naujus rinkimus šiandien.

 
  
  

PIRMININKAVO: STAVROS LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki, ECR frakcijos vardu.(PL) Pone pirmininke, kalbame apie padėtį Baltarusijoje, tačiau neverskime atsakomybės kitiems. Lengva svaidyti kaltinimus Lukashenkos režimui, kuris, žinoma, nusipelnė kaltinimų, ir iš tiesų turėtume jį kaltinti ir pasmerkti. Tačiau Europa taip pat turėtų prisiimti šios kaltės dalį. Ar Italijos ministras pirmininkas S. Berlusconi neparodė pasitikėjimo šiuo režimu? Ar Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės vizitas neparodė pasitikėjimo režimu? Ar Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų G. Westerwelle ir R. Sikorski vizitai neparodė pasitikėjimo režimu ir iš tiesų net tapo labai naudingi režimui? Tiesa yra ta, kad Europos Sąjungas valstybių narių politikai suteikė A.  Lukashenkai erdvės politiniams manevrams nieko nereikalaudami mainais. Šiandien privalome pareikalauti gerbti žmogaus teises, tačiau kartu ir prisiimti mums tenkančią kaltę.

 
  
MPphoto
 

  Helmut Scholz, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, ponia C. Ashton, mano frakcija nepasirašė kompromisinės rezoliucijos dėl Baltarusijos. Tačiau norėčiau aiškiai pasakyti, kad nereikėtų suprasti, kad pritariame rinkimų rezultatams, areštams ir atsakomiesiems veiksmams, nukreiptiems prieš turinčius kitokią nuomonę. Mums teisingi, skaidrūs ir demokratiški rinkimai, arba kaip teigė Rosa Luxemburg „laisvė turėti kitokią nuomonę“ yra pagrindinė sąlyga santykiams su Baltarusija ir visomis kitomis valstybėmis kurti. Tas pats pasakytina ir apie neatidėliotiną visų politinių kalinių paleidimą.

Tačiau abejoju, ar sankcijos yra išties veiksmingas būdas priversti nedelsiant paleisti politinius kalinius ir imtis radikalių pokyčių siekiant sukurti demokratinę sistemą Baltarusijoje. Praeityje sankcijų taikymo Baltarusijoje ir kitur rezultatai buvo menki. Ponios ir ponai, jūs tai žinote taip pat gerai, kaip ir aš. Mano nuomone, geresnis metodas būtų politinėje valdžioje esantiems asmenims išdėstyti mūsų argumentus ir reikalavimus, atsižvelgiant į politinį dialogą ir nesuteikti jiems galimybės suabejoti pilietinės visuomenės atstovų kritika, kurią jie išsako remdamiesi išorės šaltinių kritika, sukurti skaidrią politinę sistemą ir suderinti mūsų ir visų mūsų užsienio politikos partnerių pastangas Baltarusijoje. Kaip parodė šio ryto diskusija dėl Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos, tai, atrodo, būtų sąžiningiau atsižvelgiant į mūsų pačių argumentus.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, brutalus bet kokios politinės alternatyvos prezidento Lukashenkos režimui nuslopinimas po 2010 m. gruodžio 19 d. rinkimų žymiai apribojo Minsko politinių manevrų laisvę pasaulyje. Baltarusija savo iniciatyva šiurkščiai nutraukė trejus metus besitęsiančius nepastovios krypties diplomatinius santykius su Maskva ir Briuseliu. Šiuo metu prezidentui Lukashenkai pavyksta palaikyti tvirtus politinius ir ekonominius ryšius su Rusijos atstovais. Būtent dėl šių priklausomų santykių reikia aktyvesnio Europos dalyvavimo Baltarusijos pilietinės visuomenės gyvenime.

Todėl visais įmanomais būdais tęskime mąstymą keičiančios strategijos įgyvendinimą, kuri yra būtina norint pakeisti režimą. Aktyviai rodykime Europos solidarumą. Pavyzdžiui, kuo greičiau sumažinkime vizos išdavimo kainą Baltarusijos piliečiams. Taip pat pradėkime ypač svarbią strateginę diskusiją su Baltarusijos politine opozicija ir kartu ypatingą dėmesį skirkime valdžios aparato reformų siekiančioms jėgoms. Tai yra suderinta politika. Briuselis dabar negali palikti Minsko likimo valiai. Nepalikime Baltarusijos piliečių paklusti Rusijos ar Kinijos įstatymams; nutieskime jiems nepriklausomą kelią į laisvą visuomenę ir demokratinę teisinę valstybę.

 
  
MPphoto
 

  Traian Ungureanu (PPE). – Pone pirmininke, Alexander Lukashenko niekada nepraleido progos parodyti, kad yra diktatorius. Gruodžio mėn. įvykę rinkimai tebuvo pakartotinio paskyrimo ritualas. Tačiau čia, ES, mes laikėmės įsikibę iliuzijos, kad Lukashenka stebuklingai pasikeis. Iš tikrųjų sakėme, kad lauksime gruodžio mėn. rinkimų. Rinkimai įvyko, bet Lukashenka nepasikeitė, o opozicijos atstovai atsidūrė ligoninėse arba kalėjime.

Manau, kad dabar laikas ES iš naujo apmąstyti savo požiūrį į Baltarusiją. Akivaizdu, kad Baltarusijai vietos Rytų partnerystėje nėra. Baltarusijos narystė turėtų būti suspenduota. Vienintelė mūsų partnerė turėtų būti pilietinė visuomenė. Nekantriai laukiu Užsienio reikalų tarybos susitikimo sausio 31 d. rezultatų ir tikiuosi, kad ir C. Ashton, ir Komisijos narys S. Füle rekomenduos suspenduoti šios šalies narystę.

Galiausiai, dėl dalyvavimo EURONEST parlamentinėje asamblėjoje, nebegalime duoti Lukashenkai veto teisės EURONEST. Baltarusija įpratusi blokuoti EURONEST. Todėl išvada būtų tokia, kad turime įsteigti EURONEST skubos tvarka.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D).(LT) Gerbiama vyriausia įgaliotine, Europos Parlamento rezoliucija, dėl kurios rytoj balsuosime, turėtų pasiųsti stiprią žinią baltarusiams, visai Europai ir pasauliui. Kuo skubiau reikia grįžti bent į tą padėtį, kuri buvo iki gruodžio 19-osios, vienyti jėgas, kad ten būtų žengiama demokratijos ir žmogaus teisių įtvirtinimo keliu. Svarbiausias tikslas šiandien – politinių kalinių išlaisvinimas, išpuolių prieš opoziciją, NVO, laisvą spaudą, sustabdymas. Tačiau sutinku su vyriausiąja įgaliotine – užsimojus prieš režimą, neturime pataikyti į Baltarusijos piliečius. Reikia milimetro tikslumu apskaičiuoti ar nepakenksime baltarusiams, o taip pat abipusiai naudingiems verslo, kultūros, mokslo, turizmo ryšiams su ES šalimis, kurie būtini Baltarusijos atsivėrimui Europoje.

Pastarųjų metų dialogo su Baltarusija politika atnešė tam tikrus vaisius: dabar beveik pusė baltarusių pasisako už glaudesnius santykius su Europos Sąjunga. Mes privalome reaguoti į įvykius Minske taip, kad po metų kitų šitas skaičius dar labiau išaugtų. Tai būtų apčiuopiamai skaudus atpildas gruodžio 19-osios organizatoriams. Baigiant, dar kartą apie finansinę, vizinę, Berlyno sieną, kuri, deja, išaugo tarp Europos Sąjungos ir jos rytinių kaimynų, kuri sunkiausiai įveikiama kaip tik Baltarusijoje. Seniai jau laikas griauti tą sieną ir padaryti taip, kad viza į Europos Sąjungą būtų prieinama ir gaunama be jokių sunkumų eiliniam ukrainiečiui, baltarusiui, gruzinui, rusui ir taip toliau. Tie milijonai eurų, kurie surenkami už nesuprantamai aukštą vizų mokestį, tikrai neatsiperka, nes gilina iš praeities paveldėtus griovius, šįkart tarp Europos Sąjungos valstybių ir jų kaimynų. To tikrai neturi būti.

 
  
MPphoto
 

  Gerben-Jan Gerbrandy (ALDE).(NL) Pone pirmininke, viltis gyvenime ir, žinoma, politikoje yra labai svarbi. Viltis suteikia mums galimybę ko nors laukti, viltis leidžia žmonėms tikėti, kad ateityje viskas bus geriau, ir viltis yra tai, ko nuo gruodžio 19 d. ypač trūksta Baltarusijoje. Vilties, kad šie rinkimai bus demokratiškesni, nei anksčiau vykę. Vilties, kad opozicijos galimybės šį kartą bus geresnės, bei vilties, kad Baltarusijos žiniasklaida Baltarusijos piliečiams pateiks tikrovę geriau atspindinčią informaciją. Visos šios viltys žlugo.

Būtent todėl ES turėtų keisti savo politiką Baltarusijos atžvilgiu. Deja, draugiškų santykių atkūrimo politika šiam režimui nepadarė poveikio. ES turės įvesti sankcijas Baltarusijos vadovybei. Sankcijos, kurios turėtų įtakos ne piliečiams, o vadovybei. Sankcijos turėtų būti, pvz., vizų vadovams ir jų šeimos nariams panaikinimas. Tai labai svarbu, jei norime nutraukti sudėtingus ryšius tarp politinės ir ekonominės valdžios Baltarusijoje.

Laimei, C. Ashton, rodos, eina teisingu keliu. Komisija taip pat tinkamai sureagavo pareikalaudama nedelsiant paleisti visus politinius kalinius. Šis Parlamentas taip pat galėtų prisidėti ir kaip galima greičiau nusiųsti misiją į Baltarusiją, kad parodytų savo paramą opozicijai, nepriklausomai žiniasklaidai ir nevyriausybinėms organizacijoms. Tik jiems padedant ir jų pastangomis galės kurtis naujoji Baltarusija.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad ES turėtų suteikti naują impulsą kaimynystės programai. Iki šiol šios programos rezultatai nebuvo visiškai tokie, kaip žadėta. Turėtume remti ne tik pilietiškumo vystymąsi Moldovoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Armėnijoje ir Azerbaidžane. Taikydami tą patį metodą galėtume ir Baltarusijos gyventojams parodyti, kaip svarbu siekti draugiškų santykių su Europa atkūrimo, norint užtikrinti šalies ateitį. Jei mums pavyks tai padaryti, sugrąžinsime viltį Baltarusijos žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Werner Schulz (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, ponia C. Ashton, mūsų viltys, kad po prezidento rinkimų Baltarusija priartės prie demokratijos, žlugo. Nepaisant visos neigiamos mūsų patirties ir abejonių dėl A. Lukashenkos valdymo, pastaraisiais mėnesiais ES ištiesė pagalbos ranką Baltarusijai. Buvo visiškai aiškiai pasakyta, kad siūlomos bendradarbiavimo galimybės priklausys nuo šių rinkimų rezultatų, ir akimirką net atrodė, kad rinkimai galėtų būti bent iš dalies laisvi, sąžiningi ir teisingi.

Tačiau akivaizdu, kad menkos nuolaidos paveikė represinę sistemą taip, kad prezidentas dar kartą parodė savo tikrąjį nuožmaus diktatoriaus veidą. Tariamas jo išrinkimas prezidentu yra baisi apgaulė, jo valdžia yra neteisėta ir smurtas prieš opoziciją yra brutalus nusikaltimas. Rinkimų klastojimas ir protestų užgniaužimas rodo reikšmingą Baltarusijos žingsnį atgal. Noriu dar kartą pakartoti, kad šalyje tvyro baimės ir represijų atmosfera. Rinkimų klastotojai begėdiškai teigė, kad įsikišo užsienio slaptosios tarnybos ir diplomatai, kai iš tiesų pati valdžia pasiuntė agitatorius. Siaubą kelia ir tai, kad prezidento vis dar kontroliuojama ir KGB besivadinanti slaptoji tarnyba opozicijai ir pilietinei visuomenei gąsdinti naudoja stalininius metodus.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos nario padarytas pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas yra nepriimtinas. Pokomunistinis režimas tapo nebepakenčiamas. Parengėme Parlamento rezoliuciją, kuri bus tinkamas pagrindas Europos užsienio reikalų ministrų diskusijoms pradėti. Rezoliucijoje didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad nedelsiant būtų paleisti sulaikytieji, sužeistiesiems būtų suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, būtų panaikinti absurdiški kaltinimai ir įkurtas nepriklausomas tyrimo komitetas ir būtų įvestos konkrečios politinės ir ekonominės sankcijos, kurios turėtų poveikį valdžios atstovams, bet ne gyventojams.

Dabar privalome paremti europietiškai nusiteikusias pajėgas šalyje, kurios viltys buvo sužadintos, kuri nori pakeisti valdžią ir kuri atidavė savo balsus. Savo šalies ateitį jie sieja su ES, o ne su Rusija. Tai, kad A. Lukashenką su pergale rinkimuose pirmieji pasveikino Rusijos prezidentas D. Medvedev, Rusijos ministras pirmininkas V. Putin ir Ukrainos prezidentas V. Yanukovych rodo, kaip jie suvokia demokratiją ir kad šia kryptimi einančios Baltarusijos laukia niūrios perspektyvos.

 
  
MPphoto
 

  Marek Henryk Migalski (ECR).(PL) Pone pirmininke, kalbą norėčiau pradėti poniai H. Hautala skirtomis naujienomis. Tikiuosi, kad ji vėl užsidėjo ausines. Taigi, ponia H. Hautala, papildant jūsų pateiktą informaciją apie organizaciją „Viasna“ reikėtų paminėti dar vieną dalyką. Organizacijos ne tik neleista įregistruoti, bet visai neseniai policija paėmė visus jų kompiuterius, todėl pirmadienį Lenkijoje pradėjau rinkti nešiojamuosius kompiuterius, kad galėčiau juos jiems nusiųsti, ir tai yra mano naujiena jums.

O dabar pereikime prie reikalų, Komisijos nary, kalbą pradėsiu pakartodamas, kad jūsų nuomone, „jau laikas veikti“. Tai tiesa. Kitas labai svarbus jūsų pasakytas dalykas yra tai, kad neturėtume Baltarusijos izoliuoti. Turime užtikrinti, kad rinkdamiesi priemones, kurių imsimės, nepažeistume šio principo ir šios priemonės turi būti švelnios, t.y. pilietinės visuomenės kūrimas, parama žiniasklaidai ir studentams, vizų panaikinimas. Turėtume remti tokias priemones ir ypač skirti joms didesnį finansavimą. Tačiau aš taip pat sutinku, kad reikia numatyti ir stipresnio poveikio priemones, pvz., , kaip siūlė J. Protasiewicz arba K. Ojuland. Sprendžiant šį klausimą reikėtų susieti abiejų tipų priemones.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Saryusz-Wolski (PPE). – Pone pirmininke, manau, kad nustatyta diagnozė ir parinktas gydymas yra teisingi. Problema ne tai, kad praeityje buvo skirtingų diagnozių ir gydymo planų, bet kad nuveikėme tiek mažai. Taigi tikriausiai turėtume savęs paklausti, ar esame pakankamai apsisprendę šį kartą elgtis kitaip.

Žinoma, turėtume pasmerkti šiuos įvykius ir reikalauti išlaisvinti kalinius, imtis sankcijų ir svarstyti narystės sustabdymą, tačiau jei apsiribosime žodiniu pasmerkimu ir moraline parama, šie veiksmai neduos rezultato. Mums reikia parengti ilgalaikę strategiją ir veiksmus ir tai tikrai bus naujosios užsienio politikos, kuriai vadovauja C. Ashton, išbandymas.

Kalbame ne tik apie Baltarusiją. Tai, kaip išspręsime Baltarusijos klausimą, nulems viso regiono (Moldovos, Ukrainos, taip pat Rusijos ir kitų valstybių) politinę padėtį. Šiuo metu kalbant geografiniais terminais įvykių srovė neša Baltarusiją tolyn nuo Europos, o Europa, kaip ir Ukraina, yra atsitraukusi. Akivaizdu, kad siūlydami taikyti dvipusį metodą – įvesti sankcijas, izoliuoti valdžią ir padidinti pagalbą visuomenei – esame teisūs. Norėčiau pasakyti: pakeiskime iki šiol tik valdžiai taikytą sankcijų ir paskatinimo principu pagrįstą politiką sankcijų valdžiai ir paskatinimo visuomenei principu. Tačiau labai svarbu, kad prisimintume, jog mūsų partnerė yra visuomenė, o ne valdžia.

C.  Ashton sakė, kad turėtume ir toliau teikti pagalbą. Mūsų pastangos neturėtų būti tokios menkos, kaip kad buvo praeityje. Ar tikrai visi darėme tai, ką turėjome daryti? Ne, mūsų teikiama pagalba buvo juokingai menka, turime tai pakeisti.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Pone pirmininke, pasirodo kol, mes čia diskutuojame Alexander Lukashenka skubiai planuoja šį penktadienį vyksiančią inauguraciją, be užsienio svečių, būtent dėl to, kad tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, kad rinkimai Baltarusijoje buvo laisvi, sąžiningi ar skaidrūs. Jei šie planai bus įvykdyti, ta diena taps juoduoju penktadieniu. Gruodžio 19 d., kai buvo suimti 700  demokratinių pažiūrų protestuotojų, tarp kurių buvo septyni iš devynių kandidatų į prezidentus, vienam iš jų buvo sulaužytos abi kojos, kitą riaušes slopinanti policija mušė tol, kol jis patyrė smegenų traumą, jau pradėta vadinti kruvinuoju sekmadieniu.

Prašau Komisijos Pirmininko pavaduotoją – vyriausiąją įgaliotinę ir ES valstybes nares pritarti Lenkijos pasiūlymams neišduoti vizų ir, kaip aiškiai pasakyta mūsų rezoliucijoje, pritarti tolimesnių tikslinių ekonominių sankcijų principui.

Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga gali aiškiai ir paprastai pareikalauti paleisti visus politinius kalinius, pareikalauti, kad valdžios institucijos negrąsintų uždrausti ar apriboti Helsinkio komiteto Baltarusijoje veiklą ir imtųsi skubių veiksmų, kad būtų surengti nauji rinkimai.

Kalbant apie ateitį, sutinku su tuo, ką sakė Catherine Ashton ir mano frakcija, kad daugiašalė strategija turi būti atvira ir kad turime pabrėžti pilietinės visuomenės svarbą ir ją remti. Tačiau noriu pasakyti, kad tai nėra tik demokratijos ir žmogaus teisių padėties Baltarusijoje lūžio momentas, tai Europos kaimynystės politikos išbandymas. Taip siekiame aiškaus ir glaudesnio bendradarbiavimo ir partnerystės su kaimynais, norime paskatinti spartesnį politinių nuostatų suderinimą su kaimyninėmis valstybėmis, kurios nuoširdžiai nori prisiimti tokius įsipareigojimus, tačiau tokia taktika nebus veiksminga, jei nieko nebus daroma, kai trūksta bendrų įsipareigojimų ir nesiseka.

Šioje diskusijoje neturėtume nerimauti dėl būsimo skausmo, kurį sukels Europos siūlomos aštrios sankcijos prieš Baltarusiją, verčiau reikėtų nerimauti dėl fizinio sumušimų skausmo, kurį patiria žmonės, kurie dalijasi Europos demokratiniais ir žmogaus teisių įsipareigojimais ir kuriems reikia mūsų palaikymo, solidarumo, norint užtikrinti, kad ilgus metus trukęs Baltarusijos skausmas baigtųsi.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Schroedter (Verts/ALE).(DE) Pone pirmininke, C. Ashton, norėčiau padėkoti už jūsų greitą reakciją į įvykius Minske. Taip pat žaviuosi jūsų pristatytomis idėjomis. Jos užtikrina tinkamą pusiausvyrą tarp sankcijų dėl didelių žmogaus teisių pažeidimų atsakingiems asmenims ir priemonių Baltarusijos gyventojams remti.

Taip pat norėčiau padėkoti Miuncheno saugumo konferencijos rengėjams už tai, kad atšaukė kvietimą Lukashenkai. Tai buvo aiškus ženklas, kad diktatoriams vietos tarptautiniuose komitetuose nėra ir kad jie neturėtų būti pripažįstami, kviečiant juos dalyvauti tokių komitetų posėdžiuose.

Tarptautinis prezidentu pasiskelbusio asmens pripažinimas silpnina šios šalies opoziciją ir galėtų būti laikomas tarptautiniu nedemokratiškų rinkimų pripažinimu. Todėl konferencijos rengėjų reakcija buvo pati tinkamiausia.

Žinome, kad bet kokių politinių pokyčių šioje šalyje reikės laukti dar labai ilgai. Taip pat žinome, kad A. Lukashenka valdžioje buvo jau ilgą laiką ir kad jo reakcija yra įprasta. Tačiau, ponia C. Ashton, negalime laukti, kol Baltarusijoje pablogės humanitarinė padėtis. Privalome reaguoti labai greitai ir užtikrinti, kad politiniai kaliniai būtų paleisti, tėvai sugrįžtų pas vaikus, o vaikai pas tėvus. Šie žmonės tik dalyvavo demonstracijoje už savo demokratines teises ir aiškiai rodė savo jausmus gatvėse. Reakcija į jų veiksmus buvo nepagrįsta.

C. Ashton, raginu jus veikti greitai ir visuose pareiškimuose aiškiai pasakyti, kad tai yra politiniai kaliniai, o ne nusikaltėliai. Norėčiau perduoti linkėjimus Andreijui Sannikovui ir kitiems kalėjime atsidūrusiems žmonėms. Jie turėtų žinoti, kad reiškiame solidarumą su jais.

 
  
MPphoto
 

  Edvard Kožušník (ECR). (CS) Pone pirmininke, praėjusį mėn. totalitarinė Kubos valdžia neleido Sakharovo premijos laureatui Guillermo Farinas atvykti į Strasbūrą. Po kelių dienų tapome daugybės represijų, įvykusių po prezidento rinkimų, Baltarusijoje liudininkais. Tikriausiai niekas neabejoja, kad Lukashenkos valdymas yra ne tik autoritarinis, bet ir totalitarinis, kaip ir F. Castro režimas Kuboje.

Šiandien diskutuojame, ar reikia uždrausti aukštiems Lukashenkos režimo atstovams atvykti į ES. Aš pasisakau už tai, kad būtume atviresni paprastiems Baltarusijos piliečiams, kurie niekada nežinojo, kaip atrodo laisvė ir demokratija. Bet kokios formos politinė izoliacija Lukashenkai bus net naudinga. Baltarusijos piliečiai Europos Sąjungoje turėtų būti laukiami. Tačiau Lukashenkos totalitarinio režimo atstovus, priešingai, turėtume sutikti šaltai ir turėtume jiems būti labai griežti. Demokratinių vertybių negerbiantiems žmonėms demokratinėje visuomenėje tiesiog nėra vietos.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Olgierd Kurski (ECR).(PL) Pone pirmininke, kai kurių Europos valstybių vyriausybių, deja, įskaitant ir mano šalies, Lenkijos Vyriausybę, pastaruoju metu Baltarusijos atžvilgiu vykdyta politika baigėsi visiška nesėkme. Paskutinis Europos diktatorius A. Lukashenka šaiposi iš mūsų ir skatinamas mūsų apatijos persekioja ir sodina į kalėjimą savo politinius priešininkus. Sutarimu ir tolerancija pagrįsta politika negali duoti trokštamo rezultato. Dar kartą paaiškėjo, kad derybos su diktatoriška valdžia Baltarusijoje suprantamos kaip parama A. Lukashenkai, o gruodžio mėn., kai buvo brutaliai sumušti žmonės, užpulti ir areštuoti šimtai opozicijos veikėjų, mūsų iliuzijos galutinai žlugo.

Gyvybiškai svarbu, kad mes, Europos Parlamento nariai, duotume Baltarusijai aiškią žinią. Europa netoleruos Baltarusijos diktatūros primetamo laisvės suvaržymo. Reikia imtis gerai suplanuotų sankcijų, kurios turėtų įtakos valdžios atstovams, o ne paprastiems piliečiams. Priešingai, žmonėms, bendruomenės organizatoriams, nepriklausomai žiniasklaidai ir opozicijai reikia mūsų pagalbos. Galime suteikti realią pagalbą švietimo srityje ir supaprastindami vizų režimą. Baltarusijos narystė Rytų partnerystės programoje taip pat turėtų būti sustabdyta arba apribota, kad būtų užtikrinta, jog šalies valdžia daugiau negalėtų gauti nei vieno euro. Kuo labiau bus juntamas Europos dalyvavimas Baltarusijos įvykiuose, tuo greičiau bus nuverstas paskutinis diktatorius mūsų žemyne.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, manau, kad Rytų Europos valstybių perėjimas nuo totalitarinio prie demokratinio valdymo yra vienas didžiausių pasiekimų šiuolaikiniame pasaulyje. Tą įrodo Vengrija, kurios puikų pirmininkavimą Tarybai aptarėme šį rytą, Europos Parlamento pirmininkas, J. Buzek, taip pat yra puikus tokio pasiekimo pavyzdys.

Tačiau yra valstybių, kuriose šis perėjimas nebuvo toks sklandus. Baltarusija, deja, yra vienas tokių pavyzdžių, ir C.  Ashton konkrečiai išdėstė, kokių veiksmų reikia imtis šiomis aplinkybėmis.

Geriausiai būtų sakyti, kad Baltarusija įgyvendina demokratiją žengdami vieną žingsnį į priekį ir du žingsnius atgal. Šiuose rinkimuose Baltarusija ko gero žengė tris žingsnius atgal ir nei vieno į priekį, tačiau manau, kad C.  Ashton yra teisi sakydama, kad turime bendradarbiauti su pilietine visuomene, nevyriausybinėmis organizacijomis ir mūsų užsienio partneriais, kad priverstume prezidentą A. Lukashenką nutraukti represijas ir diktatūrą.

 
  
MPphoto
 

  Andrzej Grzyb (PPE).(PL) Pone pirmininke, gruodžio 19 d. įvykiai Baltarusijoje buvo laisvės ir demokratinių laisvių pažeidimas. 700 žmonių, įskaitant kandidatus į prezidentus, suėmimo nė neverta komentuoti. Rinkimai buvo nesąžiningi. Dabar tai yra išbandymas ES ir valstybėms, kurių santykiai su ES privilegijuoti, pvz., Rusijai, kuri pripažino rinkimų rezultatus.

Privalome paremti opoziciją ir duoti aiškų ženklą, kad kaliniai privalo būti paleisti iki aptariant bet kokius santykių su Baltarusija klausimus, ypač su Baltarusijos valdžia. Tačiau bet kokie įvedami apribojimai neturi turėti įtakos šalies piliečiams. Privalome sekti Lenkijos pavyzdžiu ir supaprastinti vizų režimą. Turėtume suteikti pagalbą praradusiems darbo vietas, o iš universitetų išmestiems studentams sudaryti sąlygas studijuoti kitose šalyse. Nepriklausomai žiniasklaidai, tiek radijo stotims, tiek „Belsat“ televizijai reikia mūsų paramos. Tai ne tik Lietuvos ar Lenkijos užduotis, tai užduotis ir kitoms valstybėms narėms ir ES institucijoms. Norėčiau paraginti imtis pačių griežčiausių veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Kyriakos Mavronikolas (S&D).(EL) Pone pirmininke, akivaizdu, kad aplinkybės Baltarusijoje susiklostė labai nepalankiai, turint galvoje mūsų principus ir pažiūras. Lukashenka vadovauja šaliai, o opozicija atsidūrė kalėjime. Taigi žmonės iš mūsų tikisi, kad kreipsimės į pilietinę visuomenę, kuri, kaip teisingai buvo paaiškinta, gerbia Europos Sąjungą ir jos principus, paraginsime gerbti spaudos laisvę ir išlaisvinti įkalintus opozicijos lyderius ir, svarbiausia, sukursime tokią politiką, apie kurią kalbėjo C. Ashton ir su kuria aš visiškai sutinku, kuri sukurtų naujas sąlygas santykiams su Baltarusija atkurti.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, prezidento rinkimai Baltarusijoje sukėlė didžiulį nusivylimą tiems, kurie stebėjo šią valstybę jau daugelį metų. Teko susitikti su Baltarusijos ambasadoriumi Londone, kuris mane patikino, kad šį kartą viskas bus kitaip, kad rinkimai vyks pagal tarptautinius standartus ir kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija galės pasakyti, kad rinkimai buvo teisingi ir laisvi.

Deja, Lukashenkos Homo Sovieticus instinktai pasirodė esą patvaresni už bet ką kitą. Jo nenuspėjamo elgesio nenumatė net aukšti pareigūnai, įskaitant šalies ambasadorius. Dabar aš taip pat prisidedu prie raginimų nedelsiant paleisti visus politinius kalinius ir surengti pakartotinius rinkimus, kuriuos stebėtų ilgalaikė ES stebėtojų misija, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija patvirtintų, kad rinkimai atitinka visus laisviems ir teisėtiems rinkimams keliamus reikalavimus.

Labai mažai tikėtina, kad Minskas sutiks, tačiau privalome bent pabandyti. Priešingu atveju privalome nedelsiant pakartotinai įvesti sustiprintas, konkrečias sankcijas, įšaldyti A. Lukashenkos turtą, jei galima jį rasti, jam ir aukštiems šalies pareigūnams įvesti draudimus keliauti.

 
  
MPphoto
 

  Alfreds Rubiks (GUE/NGL) . – (LV) Pone pirmininke, savo ruožtu norėčiau išreikšti pritarimą C. Ashton pranešimui apie apgalvotą požiūrį, kurio laikomasi reaguojant į įvykius Baltarusijoje. Dažnai griebiamės grynai emocinių vertinimų ir grindžiame juos emocijomis. Kalbame apie politinius kalinius, kuriuos reikia paleisti. Tačiau dar turi vykti teismo procesas. Dar nežinome koks bus teismo nuosprendis. Todėl dabar noriu paprašyti kolegų Parlamento narių laikytis labai apgalvoto požiūrio į tokio pobūdžio įvykius. Prieš dvejus metus tas pats nutiko Latvijoje, iki tol niekam nebuvo draudžiama rengti mitingų. Tačiau, kai atėjo minia, kurią aiškiai paskatino provokatorius, ir pradėjo ardyti parlamento pastatą, įsikišo policija. Taip pat buvo Baltarusijoje. Labai norėčiau žinoti (aš tuoj pat baigsiu), iš kur yra pinigai, kuriais išlaikoma Baltarusijos opozicija. Štai kaip galime jiems padėti. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Pone pirmininke, žiniasklaidoje nuolat skaitome, kad iš naujo įvesti sankcijas, kurios dvejus metus nebuvo taikomos, Baltarusijos prezidentui A. Lukashenkai reikštų prisipažinimą, kad ilgalaikės mūsų pastangos atnaujinti draugiškus santykius žlugo.

Mano nuomone, šios pastangos žlugo jau tada, kai buvo surengti prezidento rinkimai arba kai buvo uždarytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos biuras Minske.

Paskutinio Europos diktatoriaus elgesys dar kartą rodo, kad ES susiduria su problemomis, kai sprendžiami žmogaus teisių pažeidimo klausimai. Skandalas dėl CŽV vykdytų skrydžių arba prieštaringas požiūris, pvz., į konfliktą dėl šalių teritorinio vientisumo ir tautų apsisprendimo teisės Balkanuose, pakenkė ES kaip kovotojos už žmogaus teises įvaizdžiui. Europos Sąjungos patikimumui taip pat kenkia prieštaravimas puikiesiems Kopenhagos principams, derybos dėl galimo stojimo į ES su Turkija, kurios reputacija žmogaus teisių srityje prasta.

Tačiau Baltarusija jau apsisprendė, be abejonės prisidedant pačiam A. Lukashenkai.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Ponia pirmininke, atsižvelgiant į vis didesnes Lukashenkos režimo represijas, mūsų pareiga yra parodyti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis. Mūsų pagalba, be kita ko, turėtų būti skirta nepriklausomai žiniasklaidai remti, kad jos atstovai galėtų veikti ES teritorijoje, geru tokios pagalbos pavyzdžiu galėtų būti „Belsat“ televizija Lenkijoje. Stipendijos studentams ir moksleiviams taip pat geras paramos būdas, nes daug jaunų žmonių buvo pašalinti iš universitetų ir mokyklų už opozicinę veiklą. Tas pats pasakytina ir apie vizas, kurios šiuo metu baltarusiams yra tiesiog per brangios, ir šį dalyką būtina nedelsiant ištaisyti. Baltarusijos piliečiams turėtų būti suteikta visiška laisvė atvykti į ES, žinoma, išskyrus valdžios atstovus. Parama pilietinei visuomenei yra neabejotinas prioritetas, nes tik pilietinė visuomenė paskatins pokyčius Baltarusijoje ir padės užtikrinti geresnę ateitį visai Baltarusijai.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Pone pirmininke, gruodžio 19 d. rinkimai į prezidentus žymi žingsnį atgal tiek demokratijos kūrimo Baltarusijoje procese, tiek santykių su ES srityje. Jėgos panaudojimas ir opozicijos atstovų sulaikymas niekaip nepadeda spręsti politinių konfliktų. Priešingai, opozicijai nesuteikus atstovavimo teisės, parlamente didėja socialinė įtampa.

Šiomis aplinkybėmis manau, kad autoritarinė Minsko valdžia neturi teisės naudotis Rytų partnerystės teikiama nauda. Be to, Baltarusija, priešingai nei kitos regiono valstybės, ypač Gruzija ir Moldovos Respublika, nepatvirtino savo įsipareigojimų šioje politikos srityje. Iš tiesų Baltarusijos narystės Rytų partnerystėje suspendavimas būtų tiesioginė ir akivaizdi priemonė prieš jos valdžią. Tikiuosi, kad Užsienio reikalų taryba kitame susitikime pristatydama bendrą poziciją savo ruožtu paminės šias sankcijas.

 
  
MPphoto
 

  Krzysztof Lisek (PPE).(PL) Pone pirmininke, norėčiau C. Ashton užduoti nediskretišką klausimą. Ar žinote, ką 1982 m. vakarais veikdavo Jerzy Buzek? Arba ką veikdavo Janusz Lewandowski arba Donald Tusk? Visi jie įsijungdavo radijo imtuvus ir klausydavosi Laisvosios Europos radijo, Amerikos balso arba BBC, kad sužinotų tiesą apie Lenkijoje vykstančius įvykius. Turiu jums dar vieną svarbų klausimą: kaip galėjo išgyventi Lech Wałęsa ir kaip galėjo išgyventi visi kiti Lenkijos komunistų valdžios iš darbo atleisti opozicijos veikėjai? Jie visi išgyveno, nes Amerikos profesinių sąjungų nariai siuntė jiems finansinę paramą. Tie, kurie klausėsi radijo, galėjo tai padaryti, nes parama ir finansavimas buvo teikiamas radijo stotims. Šiandien atsakomybė užtikrinti, kad Baltarusijos gyventojus pasiektų teisinga informacija, o Baltarusijos opoziciją – finansinė parama, tenka mums.

 
  
MPphoto
 

  Peter Šťastný (PPE). – Ponia pirmininke, visiškai pritariu kolegoms, siūlantiems įvesti sankcijas artimiausiems Lukashenkos bendražygiams ir remti, ir teikti pagalbą Baltarusijos opozicijai, nevyriausybinėms organizacijoms ir paprastiems piliečiams.

Bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos minimas galimas 2014 m. pasaulio ledo ritulio čempionato perkėlimas iš Baltarusijos, jei nebus paleisti politiniai kaliniai. Tai protinga ir ypač veiksminga priemonė. A. Lukashenka ir Baltarusijos piliečiai yra dideli ledo ritulio gerbėjai. Toks žingsnis neabejotinai sulauktų didelio dėmesio ir daugybės klausimų visoje šalyje.

Tokį sprendimą gali priimti ledo ritulio federacija. Jiems tai būtų proga pataisyti suteptą reputaciją, kai į ledo ritulio federacijos tarybą buvo priimtas buvęs aukšto rango KGB pareigūnas, dirbęs komunistų šnipu JAV ir iš šimtų tūkstančių žmonių padėjęs išvilioti milijardus dolerių. Tikiuosi, kad atėjus laikui ledo ritulio federacija priims teisingą sprendimą.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE).(FI) Pone pirmininke, gerai, kad kai kurie iš mūsų atvirai pripažino, kad vadinamasis ES ir daugelio valstybių narių politinis dialogas žlugo. Būdamas protingas žaidėjas politikoje Lukashenka galėjo naudotis savo rinkimų kampanijos programa, naudojosi visa politine ir ekonomine nauda ir kartu toliau niekino demokratiją ir žmogaus teises. Jam net pavyko sužavėti keletą šio Parlamento politikų, pvz., A. Rubiksą, kurio didžiausias rūpestis šioje padėtyje – ar opozicija sulauks pagalbos iš užsienio.

Politiniams lyderiams skirtos sankcijos, kurių reikalaujama rezoliucijoje, neabejotinai privalo būti įgyvendintos. Tačiau tikėdamiesi sukurti demokratiją privalome užtikrinti, kad paprasti darbo vietų ar galimybės studijuoti netekę gyventojai taip pat sulauktų pagalbos. Dabar ES tikrai paskutinė proga parodyti tikrąjį veidą ir parodyti, kad remiame Baltarusijos žmonių kovą už demokratiją ir norime atsikratyti paskutinio diktatoriaus Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kolegos, norėčiau pasakyti, kad būtume labai dėkingi jei prašantieji žodžio būtų salėje visą diskusijos laiką. Taip būtų daug paprasčiau dalyvauti šioje gyvoje diskusijoje.

 
  
MPphoto
 

  Piotr Borys (PPE).(PL) Pone pirmininke, kalbant apie solidarumą su Baltarusija, šiandien mums visiems išmušė tiesos valanda. Visi žinome, kad Baltarusija yra paskutinė diktatoriška valstybė Europoje ir kad turėtume parodyti visišką solidarumą su ja. Visi taip pat žinome, kad JAV šiai sričiai skiria tik ribotas lėšas, ir šiandien norėtume pasiūlyti sukurti labai reikšmingą finansavimo programą, skirtą opozicijai, žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms ir, svarbiausia, jaunajam elitui remti. Visų pirma kalbu apie šimtus ar net tūkstančius Baltarusijos studentų, kurie šiuo metu negali tęsti studijų, ir norėčiau pateikti labai konkretų pasiūlymą, kad pagal jau veikiančią Erasmus sistemą būtų parengta speciali Erasmus programa, skirta tik Baltarusijos studentams. Žinome, kad naudodamiesi šia programa galime labai daug sutaupyti ir kad ši programa nepareikalaus daug pastangų, tačiau užtikrinta modernaus jaunimo ateitis ilgainiui gali būti naudinga demokratinei valstybei, ir norėčiau paprašyti Komisijos nario pasistengti, kad taip ir būtų.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, labai norėčiau padėkoti jums ir visiems šioje ypač svarbioje, tikslingoje ir gerai apgalvotoje diskusijoje dalyvavusiems gerbiamiems Parlamento nariams. Aš, žinoma, išnagrinėsiu Parlamento rezoliuciją šiuo svarbiu ir sunkiu klausimu.

Dabar nuo šios krizės pradžios praėjo tik mėnuo ir įvykiai keičiasi labai sparčiai. Žinoma, tikiuosi, kad nuo šiol jie keisis teigiama linkme, pagal mūsų visų tikslus. Sulaikytieji turėtų būti paleisti, o Baltarusija turėtų imtis visaapimančių reformų proceso. Pabrėžiu, kad tikiuosi, jog parlamentinis bendradarbiavimas ir toliau atliks svarbų vaidmenį šiame procese.

Daugelis gerbiamų Parlamento narių pritarė mano posėdžio pradžioje išdėstytoms mintims: reikia visiškai aiškiai parodyti, kad šie įvykiai yra nepriimtini, aiškiai parodyti, kad norime imtis veiksmų šiai padėčiai pakeisti, ir aiškiai parodyti, kad remiame pilietinę visuomenę, jaunimą, žiniasklaidą ir studentus – grupes, apie kurias kalbėjo daugelis gerbiamų Parlamento narių.

Aš kruopščiai išnagrinėsiu visas išsakytas pastabas. Toliau sieksime užtikrinti minėtų dalykų įgyvendinimą.

Galiausiai, kai susitikau su šeimomis ir opozicijos lyderiais, kurie atvyko susitikti su manimi, visiškai aiškiai jiems pasakiau, kad tikimės, kad žmonės bus paleisti iš kalėjimo ir Baltarusija eis į priekį tokiu keliu, kokiu mes visi norėtume, tikrosios demokratijos link.

Užsienio reikalų ministrui taip pat pasakiau labai tiesias pastabas. Tik jie patys gali pakeisti savo padėtį ir padaryti tai, ką žino esant privaloma padaryti. Jei jie to nepadarys, tarptautinė bendruomenė privalės reaguoti ir reaguos.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks 2011 m. sausio 20 d., ketvirtadienį.

– Ponia vyriausioji įgaliotin- pirmininko pavaduotoja, suprantu, kad šioje salėje buvote nuo 15 val., o dabar jau 18.15 val. Ar norėtumėte, kad padarytume penkių minučių pertrauką jums pailsėti? Spręsti jums, jei ne, galime tęsti posėdį.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Tarybos pirmininko pavaduotoja. – Pone pirmininke, turiu palikti šį posėdį, kad galėčiau pradėti kelionę į Turkiją, kur vyks derybos su Iranu, taigi, mano brangus kolega ir draugas, Stefan Füle, perims paskutinę šios diskusijos dalį.

 
  
 

Rašytiniai pareiškimai (pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu.(FR) Padėtis Baltarusijoje kelia ypatingą susirūpinimą ir ES reikia imtis atitinkamų veiksmų. Todėl norėčiau jums papasakoti apie sklandančią konspiracijos teoriją, apie kurią man vakar papasakojo vienas Baltarusijos verslininkas.

Jis teigė, kad po rinkimų susidariusi padėtis ne tokia, kokios siekė prezidentas Lukashenka, tačiau tai yra Baltarusijos ir Rusijos slaptųjų tarnybų bendradarbiavimo, kuriuo buvo siekiama pakenkti bet kokiems bandymams pradėti ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą, rezultatas.

Žinoma, tokių teorijų, kaip ši, įrodyti neįmanoma, tačiau, nepaisant to, turėtume apsvarstyti tai, kad įvesdami sankcijas atsakingoms Baltarusijos institucijoms, galime padaryti žalą Baltarusijos piliečiams, pilietinei visuomenei. Atsižvelgdamas į galimą, nors tylų, Rusijos dalyvavimą šioje situacijoje, norėčiau pakartoti vieną svarbų dalyką, kurį šiame Parlamente jau kartą esu sakęs: ceterum censeo, Prancūzija nusprendė parduoti Rusijai „Mistral“ klasės karo laivą, ir esu įsitikinęs, kad ji gailėsis šio žingsnio.

 
Atnaujinta: 2011 m. gegužės 25 d.Teisinis pranešimas