Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2214(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0377/2010

Pateikti tekstai :

A7-0377/2010

Debatai :

PV 20/01/2011 - 4
CRE 20/01/2011 - 4

Balsavimas :

PV 20/01/2011 - 7.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0024

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2011 m. sausio 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Tvari ES Tolimosios Šiaurės politika (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas yra M. Gahlerio pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl tvarios ES politikos tolimojoje šiaurėje (2009/2214 (INI)) (A7-0377/2010).

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler, pranešėjas.(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, ponai mūsų Arkties kaimynų atstovai, stebintys šią diskusiją, labai džiaugiuosi šiandien kaip pranešėjas galėdamas jums pristatyti daugiau nei metus trukusio darbo, atlikto bendradarbiaujant su šešėliniais pranešėjais, kitais kolegomis iš ES Arkties forumo ir daugeliu ekspertų bei atstovų, taip pat ir iš Arkties regiono, rezultatą.

Pasiekėme bendrą sutarimą ir manome, kad turime suformuluoti tvarią politiką tolimojoje šiaurėje. Pranešime analizuojama nauja Arkties regiono reikšmė ir aprašoma, kaip, Europos Parlamento požiūriu, turėtų būti parengta ES politika mūsų šiaurinių kaimynų atžvilgiu. Pagrindinė mano mintis yra pasiūlyti bendradarbiauti su mūsų kaimyninėmis valstybėmis ir institucijomis tolimojoje šiaurėje.

Mes žinome, kad jau vyksta dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas su Arkties valstybėmis. Be klausimų, susijusių su Arktimi, Norvegija ir Islandija yra prisijungusios prie Europos ekonominės erdvės ir bendradarbiauja pagal Šengeno acquis. ES jau dalyvauja kaip ad hoc stebėtoja Arkties taryboje, bet norėčiau aiškiai pasakyti, kad, mano nuomone, būtų pageidautina ES gauti nuolatinės stebėtojos statusą. To reikėtų visų pirma dėl to, kad beveik visos politikos sritys, svarbios regionui, bent jau iš dalies patenka į Bendrijos kompetencijos sritį. Šis bendradarbiavimo pasiūlymas taip suformuluotas dėl to, kad mes, ES, negalime imtis veiksmų ar pradėti Arktyje kokios nors veiklos remdamiesi savo pačių teise. Didžiąja dalimi esame priklausomi nuo tiesioginių kaimynių noro bendradarbiauti su mumis.

Šiame pranešime didelį dėmesį skyriau ir žmogiškajam aspektui. Jokie jokių atskirų bendros politikos sričių dalyviai niekuomet neturi pamiršti, kad turi būti deramai atsižvelgiama į Arkties regiono gyventojų interesus. Kalbu apie vietines šalių tautas, kurių gyvenimo būdas ir ūkinė veikla atitinka tvarumo principą, taip pat apie kitus ten gyvenančius žmones.

Pripažįstame, kad šie Arkties regiono gyventojai pageidauja, kad jų gyvenama teritorija vystytųsi, kitaip tariant, jiems būtų nepriimtinas sprendimas išsaugoti regioną tokį, koks jis yra dabar, paverčiant jį kažkuo panašiu į nacionalinį parką. Todėl mes su partneriais siekiame užtikrinti, kad į ekosistemas ir natūralias buveines visada būtų kišamasi laikantis aukščiausių gamtos apsaugos principų. ES yra patraukli bendradarbiavimo partnerė Arkties valstybėms, nes mes pirmaujame svarbiose politikos srityse, tokiose kaip aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita. Šiam regionui labai svarbus klausimas, ar didžiausia pasaulyje vidaus rinka vykdo plačių užmojų aplinkosaugos politiką.

ES yra patraukli bendradarbiavimo partnerė ir todėl, kad neabejotinai esame Arkties teikiamų žaliavų – ne tik naftos ir dujų, bet ir, pvz., retų rūdų – pirkėjai. Turėtume sekti gerais šios srities pavyzdžiais, pvz., Rusijos ir Norvegijos bendradarbiavimo pavyzdžiu Štokmano telkinyje, Barenco jūroje. Partneriai bendradarbiauja išgaudami šiuos mineralinius išteklius pagal griežčiausius Norvegijos aplinkos apsaugos standartus. Tikiuosi, kad tas pats bus taikoma ir įgyvendinant pastarosiomis savaitėmis pasiektą Rusijos ir BP bendradarbiavimo susitarimą dėl žvalgymo Arkties jūroje. Ateityje mūsų žemės stebėjimo palydovai teiks vertingą paramą tiek aplinkosaugos sektoriuje, tiek ir atveriant naujus laivybos maršrutus, pvz., šiaurės rytų koridoriuje. Bendradarbiavimas šioje srityje leis sutrumpinti, pvz., laivybos maršrutus į Pietryčių Aziją. ES, kurios prekybos laivynas sudaro 40 proc. pasaulio laivyno, tai svarbus veiksnys, ypač finansų požiūriu.

Mūsų bendroji mokslinių tyrimų programa teikia vertingą paramą tolesniam moksliniam bendradarbiavimui tarp įvairių poliarinių institutų jų mokslinių tyrimų stotyse Arktyje. Mūsų tolimosioms šiaurės kaimynėms ES žinoma kaip kompetentinga bendradarbiavimo partnerė. Vis dėlto galima pagerinti mūsų politikos formavimą, koordinavimą ir įgyvendinimą. Pažangos galėtų būti pasiekta pavedant vadovauti Komisijos jūrų reikalų ir žuvininkystės generaliniam direktoratui bei įsteigiant atitinkamą instituciją EIVT. Be to, Arkties informacijos centras, kuris rinktų ir vertintų visą svarbią informaciją, taip pat galėtų dar labiau pagerinti mūsų duomenų bazę. Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti mokslinių tyrimų ir plėtros srityse taip pat būtų svarbu sukurti bendrą finansavimo ir programų rengimo ašigalio srityje mechanizmą, kuriame dalyvautų visos tolimosios šiaurės partnerės.

Esu įsitikinęs, kad šis teisėkūros projektas suteiks patikimesnes gaires visapusiškai ir sėkmingai ES Arkties politikai, kuri būtų naudinga ir mūsų šiauriniams kaimynams, parengti.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Pone pirmininke, praėjusių metų pradžioje ES vyriausioji įgaliotinė–Komisijos pirmininko pavaduotoja C. Ashton ėmėsi iniciatyvos pasiūlyti diskusijas dėl Arkties regiono. Diskusijos plenarinio posėdžio metu padėjo mums susipažinti su jūsų nuomone ir parodyti, kokią reikšmę teikiame Arkties bendradarbiavimui, kuris yra Europos Sąjungos išorės santykių dalis.

Bendradarbiaujame su Arkties regionu daugeliu lygmenų. Pirma, ir Europos Sąjunga, ir valstybės narės vykdo aktyvią mokslinių tyrimų politiką regione. Antra, įgyvendiname griežtą aplinkos apsaugos ir jūrų politiką. Trečia, mūsų diplomatinės pastangos kovos su klimato kaita srityje yra skirtos pagrindinėms Arkties pokyčių priežastims nagrinėti. Ir, ketvirta, mes ir toliau remiame vietines tautas visame pasaulyje, įskaitant gyvenančias Arktyje.

Nors pripažįstame, kad mūsų dialogas su visomis ašigalio srityje gyvenančiomis vietinėmis tautomis galėtų būti pagerintas, 2010 m. buvo laikomi vaisingo ir platesnio tarpusavio bendravimo, kurį tikrai tęsime ir ateityje, pradžia.

Spręsdami prieigos prie Arkties ir jos išteklių klausimus, turime pateisinti savo, kaip atsakingo žaliavų ir energijos išteklių vartojo, reputaciją, laikydamiesi griežčiausių saugumo ir aplinkos apsaugos standartų. Tuo pat metu tvirtai sieksime, kad būtų teisingai atsižvelgiama į mūsų, taip pat ir mūsų įmonių, interesus.

Džiaugiamės matydami, kad šios sritys įtrauktos į Europos Parlamento pranešimą dėl tolimosios šiaurės, kuriame pateikiami ir vertingi pasiūlymai, kaip veikti ateityje. Šis pranešimas yra svarbus indėlis į laipsnišką Europos Sąjungos Arkties politikos kūrimą ir aš norėčiau padėkoti Michaeliui Gahleriui už šią iniciatyvą.

Ši iniciatyva yra ypač pagirtina, nes pranešėjas ir keli kiti EP nariai paskatino įdomų dialogą su Arkties trečiosiomis šalimis ir pilietine visuomene, kuriame aktyviai dalyvavome. Galutiniame pranešime išdėstyti įvairūs požiūriai, taip parodant Europos Sąjungos pasiryžimą klausytis visų Arkties suinteresuotųjų šalių ir dirbti su jomis.

Dabar pradedame naują ES Arkties regiono politikos formavimo etapą. Parlamento pranešimas taps trečiuoju jos bazinės struktūros ramsčiu po 2008 m. Komisijos komunikato ir 2009 m. Tarybos išvadų. Šie trys dokumentai yra nuoseklūs ir jais siunčiama atsakinga ir teigiama žinia Arkties šalims partnerėms bei žmonėms, gyvenantiems visame regione. Siekiame skatinti saugesnę, tvaresnę Arktį. Mes laikomės tarptautinių sutarčių ir susitarimų ir norėtume bendradarbiauti juos rengiant bei tobulinant.

Visų pirma, norėčiau pripažinti, kad pernai pasirašytas Norvegijos ir Rusijos ribų nustatymo susitarimas Barenco jūroje yra ilgalaikio taikaus bendradarbiavimo visame Šiaurės poliarinio rato regione atskaitos taškas.

Europos Sąjunga norėtų stipresnės ir veiksmingos Arkties tarybos, kurioje būtų suderinami ir įgyvendinami svarbiausi sprendimai dėl regiono ateities. Norėtume dalyvauti Arkties tarybos veikloje kaip nuolatinė stebėtoja, kad pasidalytume didele savo patirtimi tarptautinio regioninio bendradarbiavimo srityje, ir esame labai dėkingi Parlamentui už pritarimą šiai veiklai.

Pranešimas dėl tolimosios šiaurės stipriai paskatins Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją vykdyti išorės veiklą, susijusią su Arkties regionu. Manau, kad jo idėjos ir požiūris yra aktualūs ir pateikti tinkamai.

Parlamento pranešimas dėl tolimosios šiaurės taip pat turės įtakos mūsų pačių ES Arkties politikos pažangos ataskaitai, kurią Taryba paprašė mus pateikti vėliau šiais metais. Mūsų ataskaita bus skirta abiem institucijoms, t. y. Tarybai ir Parlamentui, ir tikimės, kad jūs visi būsite ja patenkinti.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere, PPE frakcijos vardu.(LV) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti M. Gahleriui už jo kruopščiai parengtą pranešimą. Tikrai džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos politika tolimojoje šiaurėje yra viena iš tų sričių, į kurias Europos Sąjunga atsigręžė gana tinkamu laiku. Arktyje gali būti rasti didžiuliai gamtiniai ištekliai – apie ketvirtadalis neatrastų pasaulio naftos ir dujų išteklių, biogenetinių ir žuvų išteklių, naudingųjų iškasenų. Ji taip pat siūlo naujų jūrų transporto galimybių. Tirpstant ledynams laivybai atsivėrė maždaug 40 proc. trumpesnis kelias į Azijos šalis. Arkties potencialas yra įspūdingas. Todėl su juo turi būti elgiamasi atsakingai. Ir neatsakingas gamtos išteklių naudojimas, ir neapgalvoti transporto srautai gali turėti labai rimtų ekologinių padarinių. Tuo pat metu turi būti pripažinta, kad naudojami Arkties turtai gali atverti naujų galimybių sprendžiant ne tik energetikos, bet ir žaliavų bei su maistu susijusias problemas. Vyksta įnirtinga didžiųjų pasaulio valstybių kova dėl to, kam teks liūto dalis valdant ir naudojant šiuos išteklius. Nors Arkties regione gyvena maždaug 3,7 mln. žmonių, atstovaujančių kelioms dešimtims vietinių tautų, vis dėlto tam tikru mastu gali būti laikoma, kad jis priklauso bendrai visam pasauliui. Šiuo metu Jungtinės Tautos nėra patvirtinusios jokių kokios nors valstybės išimtinių teisių Arktyje, ir tikiuosi, kad tai nebus padaryta ateityje. Būtent todėl mūsų politika turi būti atsakinga. Europos Sąjunga turi sukurti specialią, koordinuotą strategiją, skirtą visoms su tolimąja šiaure susijusioms veiklos sritims ir susitarti dėl šios politikos finansavimo bei šio finansavimo šaltinių. Taip pat turi būti atsižvelgta į klimato kaitos, vietos gyventojų gerovės ir vystymosi bei energetinio saugumo klausimus. Siekiant įgyvendinti šią politiką, svarbus nuolatinės stebėtojos Arkties taryboje statusas. Nors neturime tiesioginių jūros sienų su Arktimi, Europos Sąjunga gali tapti lydere tiek tiriant regiono išteklius ir naujus laivybos kelius, tiek ir užtikrinant aukštą aplinkos apsaugos lygį. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Liisa Jaakonsaari, S&D frakcijos vardu.(FI) Pone pirmininke, pradžioje norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui Michaeliui Gahleriui už jo konstruktyvų bendradarbiavimą. Žinoma, geriausią jo įvertinimą pateikė Komisijos narys Š. Füle, pasakydamas, kad šis pranešimas taps trečiuoju ES Arkties politikos ramsčiu.

Nieko nuostabaus, kad Arkties politika atsiduria tarptautinės politikos dėmesio centre, nes, kaip sakė ką tik prieš mane kalbėjusi Parlamento narė, Arkties regione yra trečdalis pasaulio dar neatrastų gamtos išteklių: naudingųjų iškasenų, dujų ir naftos. Klimato kaita ir konkurencija dėl šių gamtinių išteklių yra tarpusavyje susiję klausimai, bet faktiškai plėtrą, be abejo, lemia pasaulio ekonomikos vystymasis. Laimei, veikla Arkties regione buvo stabili ir pagrįsta noru bendradarbiauti.

Arkties politika ateityje leis patikrinti, ar mes kartu galime padidinti stabilumą, ar, priešingai, paskatinti naujus konfliktus. Svarbu gamtos išteklius naudoti atsakingai ir rūpestingai, kad būtų išvengta aukso karštligės ir katastrofų, panašių į įvykusią Meksikos įlankoje.

Svarbu, kad pateikiame subalansuotą pranešimą ir siunčiame žinią, kad turėtų būti sustiprinta Arkties taryba ir kad Europos Sąjunga aktyviau dalyvaus joje kaip stebėtoja. Turėtume ne tik įsikišti į jos veiklą, bet ir dėti diplomatines pastangas, dalyvauti derybose, tvirtame politiniame bendradarbiavime ir, visų pirma, užimti priešakines pozicijas iškilus poveikio aplinkai vertinimo klausimui. Manau, puiku, kad pranešime užsimenama apie Arkties informacijos centro svarbą ir taip pat teigiama, jog tinkama jo būstinės vieta būtų Laplandijos universitetas Rovaniemyje, Suomijoje.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki, ALDE frakcijos vardu.(FI) Pone pirmininke, norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui M. Gahleriui, taip pat visiems šešėliniams pranešėjams. Manome, jog puikiai bendradarbiavome, ir svarbu, kad pranešimas savo iniciatyva priimtas ir kad remiantis juo bus pateiktas pasiūlymas.

Pranešime tvirtai pasisakoma už dideles būsimas investicijas, kurios sudarytų sąlygas Arkties regiono žmonėms ten išgyventi, ir investicijas į darbo sąlygas, transportą ir aplinką. Taip pat manau, kad itin svarbus jame išdėstytas požiūris į būtinybę pripažinti vietinių tautų, ypač samių, statusą. Samiai yra vienintelė Europoje gyvenanti čiabuvių tauta, ir ES, t. y. Komisija, Parlamentas ir Taryba, turi bendradarbiauti su jais lygiais pagrindais.

Pranešime taip pat pripažįstamas Arkties tarybos, kurią, kaip pridūrė Komisijos narys Š. Füle, ES pasiryžusi stiprinti, vaidmuo. Vis dėlto mane labai nuvylė Komisijos nario Š. Füle pareiškimas, kad bendradarbiavimas Arkties regione vyksta lėtai. Be abejo, ES turi parodyti užmojį, taigi turi ten investuoti ir pademonstruoti norą sustiprinti bendradarbiavimą su Arkties regionu. Neturi būti leidžiama žengti pirmyn tik iš lėto, nededant pakankamai pastangų: tai turi būti vienas iš prioritetų.

Baigdama noriu pasakyti, kad taip pat džiaugiuosi, jog bus daromos investicijos į mokslinius tyrimus Arkties regione ir kad šiame pranešime Laplandijos universitetas minimas kaip galimas šios veiklos centras. Laplandijos universitetas nusipelno pagyrimo už tai, kad yra vienintelis universitetas, vienintelė įstaiga, kuri tikrai dirbo siekdama užtikrinti, kad toks centras galėtų būti įsteigtas, ir skyrė tam daug laiko bei pastangų.

 
  
MPphoto
 

  Indrek Tarand, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti savo padėką ir perduoti savo nuoširdžiausius sveikinimus ir komplimentus pranešėjui ir kolegoms šešėliniams pranešėjams už jų puikų bendradarbiavimą ir savitarpio supratimą. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegoms Žaliųjų frakcijos nariams už jų bendradarbiavimą ir įnašą.

Pagaliau galime pasakyti, kad parengėme tinkamą dokumentą, leidžiantį mums, Europos Sąjungai, elgtis sąžiningai ir pagrįstai, atsižvelgiant į visus visų suinteresuotųjų šalių interesus. Nors Žaliųjų frakcija pagrįstai mano, kad turime elgtis dar radikaliau, vis tiek palankiai vertiname tai, kad šiame pranešime atsižvelgiama į mūsų susirūpinimą ir abejones, pvz., į pasiūlymus, kuriuos pateikėme pranešėjui, susijusius su tuo, kad moksliniai duomenys aiškiai rodo, jog Arkties ekosistemoje šiuo metu vyksta didžiuliai su klimato kaita susiję pokyčiai ir kad ši padėtis reikalauja atsargumo ir moksliniu požiūriu patikimos koncepcijos, kuria būtų remiamasi vykdant bet kokią veiklą Arkties regione ateityje.

Būtent todėl paraginome, remiantis daugiašaliu susitarimu, kuris turi būti sudarytas, atlikti papildomus mokslinius tyrimus, kad tarptautinė visuomenė ir sprendimus priimantys asmenys būtų informuoti apie padėtį Arkties ekosistemoje, prieš imantis bet kokių tolesnių svarbių žingsnių. Dėkojame kitoms frakcijoms, kad su tuo sutiko. Tai parodo, kaip sutartinai gali spręsti klausimus plačiam įvairių rinkėjų nuomonių spektrui atstovaujantys nariai. Šioje salėje yra keletas skeptikų, kurie pareiškė, kad Arkties regionas nenusipelno mūsų dėmesio, tačiau taip nėra, ypač turint mintyje, jog Islandija gali tapti 28-ta ES valstybe nare.

Arktis – nuostabus regionas. Ir ne dėl klimato kaitos ar dėl to, kad šyla paprastai šaltas tolimosios šiaurės klimatas. Arktis nuostabus regionas, nes joje atsiveria perspektyvių galimybių, nors ir susijusių su sudėtingomis ir rimtomis problemomis. Todėl manau, kad politikai, kurie sprendžia šias problemas atsakingai ir politiniu požiūriu sumaniu būdu, yra puikūs politikai, kaip ir tie iš mūsų, kurie šiandien balsuos už Michaelio Gahlerio pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Konrad Szymański, ECR frakcijos vardu.(PL) Pone pirmininke, Arktis tikrai keičiasi. Akivaizdžiausias šių pokyčių rezultatas – galimybė atverti naujus transporto ir prekybos maršrutus, taip pat galimybė, kuri jau neabejotinai svarstoma, naudoti gamtinius išteklius ir išgauti naftą bei dujas. Pasaulio reakcija į šiuos pokyčius yra chaotiška. Viena vertus, turime labai konstruktyvų Norvegijos ir Rusijos ribų Barenco jūroje nustatymo susitarimą, o kita vertus, taip pat matome, kad rusai bando tęsti accomplis faits politiką. Manau, kad šiuo atveju didžiulį vaidmenį turėtų vaidinti Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė. Šiame pranešime raginame tai daryti; šis dalykas jame buvo išreikštas tinkamai. Antras klausimas, į kurį turime atkreipti dėmesį, yra būtinybė užtikrinti lygiateisę, nediskriminacinę prieigą prie transporto maršrutų. Nei teisiniai, nei finansiniai sumetimai neturėtų tapti kliūtimi šiai lygiateisei prieigai prie maršrutų užtikrinti. Visa tai buvo tinkamai apibūdinta pranešime. Todėl mums bus labai malonu balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Sabine Lösing, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, labai dėkoju Michaeliui Gahleriui už jo pranešimą. Aišku, taip pat ir iš šio pranešimo, kad yra milžiniškas susidomėjimas Arkties regiono gamtos ištekliais. Dėl klimato kaitos nafta ir dujos, taip pat kiti ištekliai, gali būti išgauti vis lengviau. Klausimas dėl galimybių geriau pasinaudoti laivybos maršrutais jau buvo aptartas.

Logiškas padarinys yra tai, kad tarša regione didės. Dėl pramonės plėtros, ypač dėl naftos ir dujų gavybos, komercinės žvejybos plėtros ir padidėjusio laivų eismo, tikrai bus sutrikdyta arba galbūt net ir sunaikinta ši labai jautri ekosistema, o tai turės katastrofiškų padarinių.

Deja, šiame pranešime pateikti bendro pobūdžio pasiūlymai ir nėra numatyta jokių veiksmingų kovai su šiais pavojais skirtų strategijų. Be to, jame nepaminėta, kad ES nėra vienintelė, kuri pripažįsta padidėjusią geostrateginę Arkties reikšmę. Su Arktimi besiribojančios šalys, t. y. Rusija ir NATO narės – JAV, Kanada, Danija ir Norvegija – jau pradėjo militarizuoti Arkties regioną ir ketina ten ginti savo interesus.

Ši padėtis Arkties regione susidarė dėl klimato kaitos. Turime užkirsti kelią katastrofiškam šių pokyčių vyksmui, o tai gali būti pasiekta tik greitai perėjus prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Vis dėlto šioje strategijoje laikomasi visiškai priešingo požiūrio.

Mes, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji, reikalaujame, kad neturėtų būti sudarytos sąlygos Arkčiai tapti kitu geopolitiniu karštuoju tašku. Kartu su daugeliu aplinkos apsaugos organizacijų raginame paskelbti moratoriumą dėl naujų naftos gavybos Arktyje projektų. Turi būti sudaryta sutartis (panaši į sutartį dėl Antarkties), pagal kurią naudingųjų iškasenų gavyba šiame regione būtų uždrausta. Galiausiai raginame nedelsiant demilitarizuoti regioną ir dėl to įsteigti demilitarizuotą Arkties zoną.

Kadangi mano frakcija ir aš negalime paremti šio pranešimo savo iniciatyva išvadų, GUE/NGL frakcija pateikė alternatyvų pranešimą.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Liisa Jaakonsaari (S&D).(FI) Pone pirmininke, norėčiau paklausti kairiųjų atstovės, kaip Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji mano pasiekti tam tikrą moratoriumą, jei nė vienas iš regione veikiančių subjektų ar šalių to nepageidauja. Koks būtų vietinių tautų požiūris, jei Europos Sąjunga „iš viršaus“ imtų nurodinėti joms, ką daryti? Parlamentas jau padarė vieną nuodėmę, uždrausdamas prekybą iš ruonių pagamintais produktais, ir juos gerokai supykdė. Kodėl turėtume erzinti juos dar labiau? Dabar reikia imtis diplomatijos ir bendradarbiavimo.

 
  
MPphoto
 

  Sabine Lösing (GUE/NGL).(DE) Pone pirmininke, aš nesu tokių dalykų šalininkė ir, be abejo, to nėra įmanoma įvesti „iš viršaus“. Vis dėlto lieka neatsakytų klausimų: su kuo buvo konsultuojamasi? Kurios šalys yra susijusios? Kurioms vietinėms tautoms daromas poveikis? Ar vyko kokios nors konsultacijos su žmonėmis, kuriems tokia padėtis gali būti naudinga, arba su tais, kurie gali prarasti savo pragyvenimo šaltinį? Manau, kad reikalingas tolesnis dialogas. Iki šiol vykusių derybų nepakanka. Turime stengtis, kad šis dialogas būtų kuo platesnis, įskaitant konsultacijas su platesnėmis visuomenės grupėmis ir galbūt visų pirma su vietinėmis tautomis.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau išreikšti savo gilią padėką už puikų darbą pranešėjui M. Gahleriui.

Arkties regionas yra strategiškai svarbus, ypač dabar, kai Arkties regiono atšilimas, atrodo, atvėrė naujų transporto maršrutų naudojimo ir išteklių gavybos galimybių. Be to, vienas iš šio regiono bruožų – labai trapi ekosistema, ypač nukentėjusi dėl taršos iš Europos, Šiaurės Amerikos, Rusijos ir Kinijos. Tai, kad nacionalinės pretenzijos į Arkties regioną ne visada aiškios, tik apsunkina padėtį. Nors ES iki Islandijos prisijungimo neturės prieigos prie Arkties regiono pakrančių, ES turi Arkties regione esančių valstybių narių.

Taigi pritariu ES strategijai dėl Arkties regiono, kuri padės ES užimti padėtį, atitinkančią kitų didžiųjų valstybių, ypač Rusijos, kuri aiškiai linkusi išnaudoti šį regioną ekonomiškai, padėtį. Jei ekonominė veikla ateinančiais metais plėsis, bus svarbu, kad užtikrintume tinkamą pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir ekonominių aspektų ir tai darydami įtrauktume vietos gyventojus. Užtikrinti ES stebėtojos statusą Arkties taryboje būtų tinkamas žingsnis teisinga kryptimi.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Pone pirmininke, kaip žinome, neapsakomai dideli Arkties naudingųjų iškasenų ištekliai pavertė šį regioną karštų ginčų objektu. Manoma, kad vien tik naftos atsargos po ledu siekia 90 mlrd. barelių. Neišvengiamai kyla tam tikras nerimas, kad iš visų įmonių kaip tik „British Petroleum“, dėl kurios pernai kilo naftos katastrofa Meksikos įlankoje, dabar gali gauti leidimą išgauti išteklius šioje jautrioje gamtinėje aplinkoje, kurioje sąlygos yra kur kas ekstremalesnės nei Meksikos įlankoje.

Juk jau dabar Arkties regiono platumos yra pasaulinis gyvsidabrio atliekų kapinynas. Vis dėlto, atsižvelgiant į energijos paklausą pasaulyje, turbūt būtų nerealu tikėtis, kad bus priimtas sprendimas atsisakyti Arkties regiono naftos išteklių gavybos. Reikia tikėtis, kad Europos Sąjunga, atlikdama savo vaidmenį Arkties taryboje, užtikrins, kad bus įdiegti geresni saugos standartai tam, kad Arkties gyvūnija nepatirtų panašaus šiurpaus likimo, kaip Meksikos įlankoje po neseniai įvykusio naftos išsiliejimo.

Be to, ES požiūriu, Arktis yra taip pat labai svarbus regionas naujų pasaulio prekybos maršrutų plėtrai. Jei iš tiesų būtų galima naudotis naujais laivybos maršrutais tarp Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos, tai iškart padėtų apeiti Somalio piratus, kartu sutaupant daug ES pinigų, nes nebebūtų reikalinga misija „Atalanta“. Be abejo, tik tuo atveju, jei vietos gyventojai eskimai nebus priversti dėl prarasto pragyvenimo šaltinio iš nevilties griebtis į piratavimą panašių priemonių. Kaip tik to reikia nepamiršti tiek planuojant laivybos maršrutus, tiek ir išgaunant naftą.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Leszek Wałęsa (PPE).(PL) Pone pirmininke, aš, be abejo, taip pat norėčiau padėkoti M. Gahleriui už jo parengtą labai gerą rezoliucijos projektą ir vaisingą bendradarbiavimą.

Man vienas svarbiausių dalykų rengiant šį pranešimą buvo tai, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aplinkos pokyčių moksliniams tyrimams ir stebėsenai, nes gauta informacija yra labai svarbi priimant politinius ir ekonominius sprendimus. Susidaro įspūdis, kad Europos Sąjungai labiausiai rūpi ekonominiai reikalai, pvz., žuvininkystės, transporto ir gamtinių išteklių gavybos sritys. Labai gaila, nes nėra abejonių, kad mokslas suteikia mums galimybių įvertinti, kokią įtaką ekonominiai pokyčiai padarys šio regiono aplinkai. Įtaką, kuri bus gerokai didesnė nei kituose regionuose. Kokia iš tikrųjų bus ši įtaka? Į tai gali atsakyti tik specialistai.

Deja, Arkties regiono mokslinių tyrimų atvirumą vis labiau riboja valstybės, kurios turi prieigą prie Arkties vandenyno. Net tose srityse, kurioms taikomos tarptautinės konvencijos ir sutartys, per pastaruosius dvejus ar trejus metus buvo gerokai sumažinta veiklos ir mokslinių tyrimų laisvė, dažnai prisidengiant aplinkos apsauga. Klimatiniai ir okeaniniai procesai Arkties regione daro didelį poveikį klimato ir aplinkos kaitai, todėl mokslinių tyrimų laisvė – labai svarbus dalykas siekiant suprasti, kas vyksta ne tik pačiame Arkties regione, bet, dar svarbiau, ir čia, kur esame mes. Be to, gvildenant šias problemas darbas, kurį jau atliko mokslininkai iš šalių, nepriklausančių Arkties regionui, taip pat pinigai, kurie buvo tam išleisti, suteikia mums teisę priversti išgirsti mūsų balsą klausimais, susijusiais su šiaurės poliariniu regionu.

 
  
MPphoto
 

  Diana Wallis (ALDE). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti M. Gahleriui už jo labai kruopštų ir išsamų pranešimą ir, be abejo, už jo norą siekti kompromiso. Vis dėlto nuogąstauju, kad elgiamės, lyg reikšdami norus ir pageidavimus dėl kalėdinių dovanų (nors Kalėdos jau praėjo), ir kad tai nustelbia svarbiausius politinius dalykus.

Ankstesnes mūsų diskusijas Parlamente dėl Arkties politikos, be abejo, sukėlė Komisijos komunikatas. Tada labai aiškiai pareikalavome, kad būtų nuosekliai imtasi trapios Arkties ekosistemos apsaugos, t. y. šio paskutinio laukinės gamtos kampelio, kuris dabar tapo aplinkosaugos karštuoju tašku, apsaugos.

Atrodo, kad įvyko labai subtilus mūsų mąstysenos pasikeitimas (atsitraukimas) apibrėžiant saugumo siekį, nes dabar mums jau rūpi energijos tiekimo saugumas ir išteklių naudojimo saugumas. Tai šį savaitgalį buvo patvirtinta „BP of Deepwater“ susitarimu tarp „Rosneft“ ir BP.

Kaip ne kartą pabrėžė Komisija ir kiti komentatoriai, teisės aktuose dėl Arkties yra labai daug reguliavimo spragų. ES poveikis aplinkai šiame regione nėra nežymus.

Nuostatos yra nesuderintos ir nenuoseklios. Kelias atviras tarptautinėms įmonėms. Galėtume pagerinti padėtį. Anksčiau sakėme, kad norime pagerinti padėtį. Mes norėjome nuoseklesnio požiūrio. Norėčiau žinoti, kokie pokyčiai įvyko, ir manau, kad mūsų piliečiai taip pat galėtų paklausti, kas pasikeitė.

 
  
MPphoto
 

  Struan Stevenson (ECR). – Pone pirmininke, aš irgi dėkoju Michaeliui Gahleriui už gerai apgalvotą, puikų pranešimą. Nepaisant sudėtingų Arkties aplinkos sąlygų, kylančios naftos kainos paskatino tarptautinį susidomėjimą naftos gavyba šiame regione. Visi žinome, kad naftos buvo pirmą kartą išgauta 1968 m. iš Prudhou Bėjaus gręžinio, esančio Aliaskos šiaurinio nuolydžio regione, tačiau daugelis Arkties sričių iki šiol dar neišžvalgytos.

2008 m. JAV geologijos tarnyba apskaičiavo, kad zonose į šiaurę nuo poliarinio rato yra daugiau nei 90 mlrd. barelių neatrastų techninėmis priemonėmis pasiekiamų naftos išteklių, taip pat 44 mlrd. barelių skystų gamtinių dujų. Šiuo metu tai sudaro 13–20 proc. visų neatrastų pasaulio naftos išteklių. Neverta nė sakyti, kad naftos gavyba šiame regione padarys dramatišką poveikį Arkčiai ir gali sukelti pasaulinio masto ekologines katastrofas. Todėl manau, kad turime savęs paklausti, ar išmintinga pradėti tokį projektą tokiu metu, kai imamasi ryžtingų pastangų siekiant sumažinti mūsų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir galiausiai įgyvendinti siekį dėl visuomenės, kuri nekeltų CO2 taršos.

 
  
MPphoto
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL).(DA) Pone pirmininke, dėl tam tikrų priežasčių skaitant Komisijos komunikatą dėl Arkties man kyla mintis apie į grietinėlės puodynę bežiūrinčią ir besilaižančią katę. Visuotinis atšilimas ir Šiaurės ašigalio ledo „kepurės“ tirpimas tikrai atveria naujų galimybių, susijusių su gamtos ištekliais, naftos gavyba, žvejyba, laivyba ir pan. Visi esame apie tai girdėję. Vis dėlto manau, kad svarbu ES pernelyg tuo neapsidžiaugti, nes ji neturi jokios pakrantės palei Arkties vandenyną. Man, kaip danui, atrodo gana apgailėtina, kad Danija naudojamasi ES sąsajoms su Arkties regionu pagrįsti. Faktas yra tai, kad vienintelė Danijos sąsaja su Arkties regionu – Grenlandija, kuri referendumu prieš 26 metus nusprendė pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Be to, ES neturėtų per daug tikėtis ir iš Islandijos. Sprendimą dėl Islandijos narystės turi priimti patys islandų žmonės be ES spaudimo. Nėra visiškai jokių požymių, kurie rodytų, kad dauguma ten pritaria narystei ES.

Taigi ES, užuot įsivaizdavusi, kad yra potenciali Arkties regione veikianti jėga, turbūt turėtų pripažinti savo geografinę padėtį ir vietoj to stengtis užtikrinti gerus kaimyninius santykius su šalimis, kurios iš tikrųjų turi teritoriją Arkties regione. Kalbu apie mūsų draugus Šiaurės Vakarų šalyse, t. y. Norvegijoje, Islandijoje, Grenlandijoje ir Farerų salose. Įgyvendinti šį siekį ir turėtų būti pagrindinė Europos Parlamento užduotis.

 
  
MPphoto
 

  Timo Soini (EFD).(FI) Pone pirmininke, tai svarbus klausimas, be to, Suomija – šiaurės šalis, todėl esu gerai susipažinęs su šiais klausimais. Šį kartą galėčiau pritarti kolegoms Parlamento nariams iš Suomijos, kad jie Laplandijoje ir Laplandijos universitete (Rovaniemyje) geriau išmano šiuos dalykus. Taip pat pritariu pozicijai dėl vietinių tautų padėties.

Aš balsuosiu už šį pranešimą, nors kritiškiausiai vertinčiau nuostatas dėl klimato kaitos, nes turėtume laikytis susitarimo, atspindinčio ES požiūrį. Prekyba taršos leidimais ES visiškai žlugo. 2008 m. buvo atskleista piktnaudžiavimo, PVM grobstymo ir daugelio kitokių apgavysčių atvejų, dėl kurių padaryta žala siekė 5 mlrd. EUR. Be to, šie skaičiai nuolat augo. Prekybos išmetamaisiais teršalais sistema tiesiog neveikia; ji yra žalinga. Siekiant pakeisti šią sistemą, mums reikalinga konkrečių išmetamųjų teršalų apmokestinimo sistema, kokia taikoma transporto priemonėms, t. y. tokia, kai būtų galima nustatyti, kas teršia ir kokie teršalai yra išmetami, o ne užsiimti tarptautine prekyba indulgencijomis, kai perkama teisė teršti. Tai ypač svarbus klausimas.

Arkties problema taip pat svarbi, nors nelabai įsivaizduoju, kaip ji bus sprendžiama, atsižvelgiant į veiksmus, kurių neseniai ėmėsi ES. Dalykai, apie kuriuos ES prabyla, nebūtinai pradeda gerėti. Europos Parlamento narys iš Danijos čia prasmingai kalbėjo apie ten esančius regionus. Tai regionai, turintys suverenias teises, kuriomis jie gali pasinaudoti priimdami sprendimus dėl savo pačių reikalų.

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Pone pirmininke, pirmiausia noriu padėkoti savo kolegai Michaeliui Gahleriui už puikų jo pristatytą pranešimą. Šiame pranešime Taryba ir Komisija raginamos suformuluoti konkrečią ES Arkties politiką ir pabrėžiama, kad Islandijai ateityje įstojus į ES Europos Sąjunga taptų Arkties pakrantės regiono subjektu.

Kaip vienas iš Parlamento pranešėjų dėl Islandijos, norėčiau pabrėžti, kad šios šalies pagrindiniai tikslai Arkties regione atitinka Europos Sąjungos tikslus. Tarp jų – politinio ir administracinio Arkties tarybos vaidmens stiprinimas, tvaraus regiono vystymosi užtikrinimas, o galiausiai norėčiau jums priminti, kad reikia remti vietinių gyventojų teises. Be to, tai, kad ir Islandija, ir Europos Sąjunga dar tik kuria savo Arkties strategijas, gali suteikti progą suderinti jų abiejų politiką, be kita, ir dėl Europos Sąjungos prašymo suteikti jai nuolatinės stebėtojos statusą Arkties taryboje.

Baigdamas noriu pasakyti, kad Europos Sąjunga, be abejo, gali prisidėti prie veiksmingo daugiašalio tolimosios šiaurės valdymo. Taip pat norėčiau pasakyti S. Søndergaardui, kad labai atidžiai klausiausi, ką jis sakė apie daugumos nuomonę Islandijoje. Manau, kad mūsų laukia ilgas procesas, kuriame galime susidurti su įvairiais pokyčiais. Mano nuomone, esame pajėgūs skatinti šioje šalyje atsakingą pasirengimo stojimui procesą ir, svarbiausia, apgalvotą diskusiją apie Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D). - Komplimentas kolegai Michaeliui Gahleriui, kuris, nors ir kilęs iš pietinės Vokietijos, pasirodė puikus Arkties ir Tolimosios Šiaurės žinovas ir mylėtojas. Kai kurie kolegos kalbėjo apie tai, kad šalys turėtų dorotis su iškylančiomis problemomis po vieną, nereikia čia jokių didelių koordinacijų. Kategoriškai nesutikčiau su ta nuomone. Kaip tik Europos Sąjunga, kuri turi didžiausią patirtį, kaip sujungti jėgas ir kaip tikrai žengti neišžvalgytais keliais, turėtų šiame regione vaidinti labai svarbų vaidmenį. Kadangi, aišku, arba konfrontacija, neaiškios varžybos, konfliktai, arba taikus bendradarbiavimas ir regionas, kuris galėtų rodyti pavyzdį ir kitoms pasaulio šalims. Dar vienas aspektas – ar pelnas, ar ekonominė nauda, ar aplinkosauga ir gamtos išsaugojimas. Manau, kad Europos Sąjunga, kuri visados buvo lyderė kovoje su klimato kaita, irgi derinant abu požiūrius visgi turi daugiau dėmesio kreipti į antrą aspektą.

 
  
MPphoto
 

  Pat the Cope Gallagher (ALDE). (GA). Pone pirmininke, Arkties regionas stipriai keičiasi dėl klimato kaitos, tirpsta ledynai ir sniegas. Atsiranda naujos laivybos magistralės, nauji žūklės plotai, vis daugiau ir geresnių galimybių naftos ir dujų žvalgymui.

ES vaidina aktyvų vaidmenį sprendžiant Arkties problemas. Pvz., ES, įgyvendindama Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir plėtros programą, labai reikšmingai prisideda prie mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo. Europos Parlamentas aktyviai dalyvauja vykstančiame dialoge su renkamais Arkties šalių atstovais Arkties regiono parlamentų narių nuolatiniame komitete, ir aš, kaip delegacijos ryšiams su Šveicarija, Islandija, Norvegija ir Europos ekonomine erdve (angl. SINEEA) pirmininkas, šioje svarbioje institucijoje atstovavau Europos Parlamentui.

Rugsėjo mėn. Parlamentas pirmą kartą surengė nuolatinio komiteto posėdį, kuris vyksta du kartus per metus. Konferencija labai pavyko, ji suteikė galimybę Europos Parlamentui pagilinti ir sustiprinti santykius su Arkties regiono valstybėmis.

 
  
MPphoto
 

  Edit Herczog (S&D).(HU) Pone pirmininke, nekalbėsiu kaip Parlamento narė, gyvenanti prie Šiaurės poliarinio rato; noriu tik visus perspėti, kad Šiaurės ašigalis vertingas ne tik ekonominiu ir energetiniu požiūriu, nes jis taip pat yra svarbiausias mūsų gamtos paveldas. Taigi labai svarbu, kad įmonės, kurios ketina tame regione vykdyti žvalgymo ir gręžimo darbus, ateitų ne su senų aukso kasėjų nusistatymu gauti kuo daugiau pelno, o su europine atsakomybe, susiformavusia XX amžiuje ir XXI amžiaus pradžioje. Neužmirškime, kad darbus teks vykdyti nepaprastai atšiaurių orų sąlygomis ir naudojant naujas technologijas. Nepaprastai svarbu, kad nedarytume jokių nuolaidų šioje srityje ir šioms įmonėms taikytume tokias taisykles, standartus bei reikalavimus, kurie leistų techniškai spręsti šiuos klausimus laikantis pačių naujausių technologinių standartų; kartu turėtų būti numatytos lėšos užkirsti keliui bet kokioms gamtos nelaimėms – tokioms, su kuriomis susidūrėme platformos „Deep Horizon“ atveju. Nepaprastai svarbu užtikrinti tinkamą eiliškumą: planeta, žmonės ir produktas …

Produktas šiuo atveju – dujų ir naftos ištekliai. Ačiū jums už dėmesį ir sveikinimai pranešėjui.

 
  
MPphoto
 

  Birgit Schnieber-Jastram (PPE).(DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjui Michaeliui Gahleriui ir visiems šešėliniams pranešėjams. Visiškai teisingai pasakyta, kad Europa turi ir vėl prisitaikyti prie naujų realijų ir ieškoti sprendimų keičiantis politinių jėgų pusiausvyrai. Kalbant apie Arkties politiką, tai reiškia, kad turime suvokti, jog Arkties valstybės nori vystyti regioną pačios, bet yra atviros bendradarbiavimui. Jos nesuinteresuotos naujomis sutartimis, bet norėtų tobulinti esamas taisykles nustatančias sutartis.

Klimato kaita ir nauji laivybos maršrutai nebūtinai susiję su rizika, bet gali suteikti ir galimybių. Arkties atveju tai ES reiškia glaudesnio bendradarbiavimo ir plėtros galimybes. Šiaip ar taip, neįmanoma kovoti su klimato kaitos padariniais pavieniui, kaip ir neįmanoma pavieniui plėtoti Arktikos regiono potencialo. Be to, Europos Sąjunga nuolat suinteresuota saugiu vystymusi ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D). (FI) Pone pirmininke, Arkties turtai – ne tik milžiniški energijos ištekliai ir naujos laivybos linijos, bet ir vietinės tautos. Tai ne Arkties muziejus, o trijų su puse milijono gyventojų namai. Vadinasi, reikia atsiklausti ir jų. Niekas neturi teisės šį regioną niokoti ir jame plėšikauti.

Akivaizdu, kad ateityje ten išvysime daug kasyklų, pramonės įmonių ir laivų, vadinasi, susidursime ir su didėjančia gamtos nelaimių grėsme. Turime tam atsakingai pasiruošti. Išsaugoti gamtą yra sunkus uždavinys, o ji šiame regione ypač trapi.

Naujieji Laplandijos universiteto tyrimai rodo, kad ES jau įsitvirtino Arkties regione, todėl ji turėtų būti aktyvesnė ir atsakingesnė. Ji turėtų investuoti į šį regioną – ir nemažai. Tai priklausys ir nuo to, ar Islandija taps ES nare. Taip pat manau, kad Laplandijos universitetas Rovaniemyje yra tinkama vieta Arkties informacijos centrui įkurti.

 
  
MPphoto
 

  Riikka Manner (ALDE).(FI) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, pirmiausia noriu pasveikinti pranešėją, parengusį puikų, apgalvotą pranešimą. Per pastaruosius keletą metų visuotinis susidomėjimas šiauriniais regionais smarkiai išaugo, kaip buvo pasakyta, pasiekdamas naujas aukštumas. Taigi Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu imtis aktyvaus vaidmens ir taip pat dėti dar daugiau pastangų, kad gautų nuolatinės stebėtojos Arkties taryboje statusą.

Kaip jau buvo sakyta, šie regionai turi milžinišką potencialą, susijusį, pvz., su jų gamtos ištekliais. Reikalinga ne tik drąsi vizija ir bendradarbiavimas, bet ir finansinės investicijos, kad tame regione gyvenantys žmonės galėtų tvariai pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis.

Kaip ir dauguma mano kolegų šio Parlamento narių, džiaugiuosi, kad pranešime atskirai paminėtas Arkties informacijos centras, Laplandijos universiteto laimėjimai bei kompetencija ir puiki ten jau esanti infrastruktūra.

 
  
MPphoto
 

  Alfreds Rubiks (GUE/NGL) . – (LV). Pone pirmininke, neabejoju, kad šios dienos diskusijų tema labai svarbi, ir manau, kad šį šimtmetį tapsime tautų ir vyriausybių kovų dėl privilegijų naudotis Arkties turtais liudininkais. Dėl to pritariu tam, kad šiandien šiuo klausimu būtų diskutuojama. Kuo paremta tokia išvada? Matome, kad ir Kinija jau statosi ledlaužį. Žinome, kad ištisa virtinė valstybių, kurios neturi sienos su šiaurės jūromis, nori tapti Arkties tarybos narėmis; man malonu, kad Europos Sąjunga yra narė ir ja išliks. Vis dėlto yra dvi reikalo pusės. Pirma, norėčiau rekomenduoti Komisijai pasirūpinti, kad šis regionas nebūtų militarizuotas, nes jau ...

 
  
MPphoto
 

  Anna Rosbach (EFD).(DA) Pone pirmininke, šiame pranešime yra gražių žodžių apie nerimą dėl klimato kaitos ir apie būtinybę saugoti aplinką, bet iš tikrųjų tai pranešimas apie ES Arkties išteklių medžioklę. Kalbama apie numatomus naftos, dujų, mineralų, miškų ir žuvų kiekius, kuriais ES galės naudotis netolimoje ateityje. Jame pareiškiama, kad ES turi didelius žemių plotus Švedijoje ir Suomijoje, bet nepasakyta, kad tai švedų ir suomių teritorijos. Jame pareiškiama, kad jūrų biologinių išteklių išsaugojimas yra išimtinai Europos Sąjungos kompetencija. Nesu įsitikinusi, kad Grenlandijos, Rusijos ar Kanados eskimai tam pritartų.

Tik dėl to, kad Arktis retai apgyvendinta, nereiškia, kad bet kas gali ten nusigauti ir ja pasinaudoti. Šis regionas negali atlaikyti masinio turizmo, beatodairiško žuvų gaudymo ir masinio žaliavų grobstymo. Arktis – nepaprastai trapi teritorija, turinti bendradarbiavimo tradiciją, o dauguma Arkties šalių paprasčiausiai nėra ES narės. Faktiškai Grenlandija pasitraukė iš ES, kaip ką tik minėjo S. Søndergaard.

 
  
  

PIRMININKAVO: ISABELLE DURANT
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Anna Ibrisagic (PPE). – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti Michaeliui Gahleriui už puikią iniciatyvą ir puikų pranešimą. Manau, kad jis gerai subalansuotas: atsižvelgiama į nuomonę tų, kurie siekia eksploatuoti gamtinius išteklius, taip pat ir į tų, kurie rimtai susirūpinę dėl poveikio klimatui.

Manau, kad geriausiai Arktį apsaugotų pasaulinis susitarimas dėl klimato, bet šiuo metu turime rasti trumpalaikių sprendimų, kaip mažinti Arkties atšilimą. Norėčiau, kad Europos Parlamentas pripažintų, jog suodžių tarša smarkiai prisideda prie Arkties atšilimo. Dėl to norėčiau paraginti Komisiją tinkamai iš dalies pakeisti direktyvą dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (įskaitant ir suodžius).

 
  
MPphoto
 

  Kriton Arsenis (S&D).(EL) Ponia pirmininke, pritariu daugelio kolegų Parlamento narių, ypač E. Herczog ir M. Repo, kalbėjusių apie šios teritorijos ir vietinių gyventojų apsaugos svarbą, nuomonei. Tai nuo amžių neliesta teritorija. Vis dėlto čia gyvena žmonės, kurie turi savo kultūrą. Aplinka šioje teritorijoje labai svarbi. Tai kritiškai svarbi teritorija kovojant su klimato kaita ir prisitaikant prie jos. Man tikrai liūdna regint, kaip Europos Sąjunga dabar, kai tirpsta ledai, dalyvauja varžybose, kas pirmas pradės eksploatuoti šios srities naftos išteklius. Tai, kad taip daro ir kiti, nepateisina tokių veiksmų. Privalome visada garsiai skelbti savo vertybes ir imtis veiksmų, kad apsaugotume šiuos išteklius ir sukurtume mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką.

 
  
MPphoto
 

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL).(CS) Ponia pirmininke, yra trys pagrindinės su Arktimi susijusios problemos. Pirmoji, energijos: čia daug kalbėta apie naftą ir dujas, o ateityje bus kalbama ir apie metaną, kadangi amžino įšalo žemėje susikaupusio metano užtektų trims šimtams metų. Tuo tarpu ES institucijos šią problema išleido iš akių.

Antroji problema – transportas. Nutiesus maršrutus per šiaurę, kelionė į Tolimuosius Rytus sutrumpėtų. Iš Hamburgo į Seulą kelionė truktų 21 dieną. Jeigu į tokią galimybę būtų atsižvelgta, labai sumažėtų išlaidos, o tai prisidėtų prie glaudesnių ryšių tarp dviejų regionų.

Trečioji problema – aplinka, nes dėl energetinių išteklių eksploatavimo ir didesnių transporto srautų iškils daug pavojų regiono aplinkai. Mano nuomone, būtų gerai sukurti veiksmų planą ...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją.)

 
  
MPphoto
 

  Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (PPE). - Sveikinimai pranešėjui Gahleriui inicijavus labai svarbų ir reikalingą Europos Parlamento pranešimą dėl Tolimosios Šiaurės ir atsiliepus į Komisijos rekomendaciją formuluoti Europos Sąjungos politiką Arkties regiono atžvilgiu labai konkrečiais ir visa apimančiais pasiūlymais: nuo vietos gyventojų įtraukimo į dialogą, stabilumo ir saugumo regione iki būsimų projektų, aplinkosauginių aspektų ir klimato kaitos. Vienas penktadalis pasaulio dar neatrastų rezervų glūdi būtent šiame regione. Beatodairiška konkurencija dėl prieigos prie Arkties gamtinių išteklių yra labai nepageidaujama, bet reali. Todėl svarbu vystyti dialogą, kad Arkties regionas netaptų valstybių ir gavybos kompanijų tarpusavio konkurencijos kovos arena, kurios aukomis pirmiausia taptų vietos gyventojai ir ypač jautri Arkties aplinkos sistema. Pranešime rašoma, kad Arkties regione, kuriame ypač ryškiai matosi klimato kaitos pasekmės, ilgainiui gavybos projektų daugės. Todėl, manau, teisinga ir ypač svarbu pažymėti, kad poveikio aplinkai vertinimas...

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Ponia pirmininke, manau, gerai, kad Europos Sąjunga rengia politikos kryptis ir strategijas platiems regionams, pvz., Baltijos, Dunojaus ir mano gimtajam Atlanto regionui, o šiandien diskutuojame dėl tolimosios šiaurės.

Vis dėlto svarstydami klausimus dėl tolimosios šiaurės turėtume būti diplomatai, o ne didaktikai; būti pasiruošę bendradarbiauti, o ne daryti spaudimą; tirti ir žvalgyti, o ne išnaudoti. Vietinėms tautoms visur ir visada teiktina pirmenybė dėl jų unikalumo, o juk yra įmonių ir šalių, godžiai žvelgiančių į Šiaurę dėl jos išteklių: iškasenų, žuvų ir galbūt naujų laivybos galimybių. Atsižvelgiant į tai, jog Europos Sąjunga susaistyta sutartimis, taip pat dėl jos pačios raison d’etre, ES neturi galimybių pasiekti pusiausvyros.

Dar noriu pasakyti štai ką: esu delegacijos ryšiams su Kanada narys; galėtume laikytis išvien su Kanada ir kitomis panašių pažiūrų šalimis užtikrinant sąžiningą požiūrį į tolimąją šiaurę ir ypač į vietines tautas.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Ponia pirmininke, išteklių grobstymas, strateginiai interesai, klimato kaita ir, ne mažiau svarbu, didėjantis turizmas stumia šią jautrią ekosistemą prie sunaikinimo ribos Taip, tolimosios šiaurės ekologinė sistema iš dalies atsikuria pati, bet dėl to yra nepaprastai trapi. Dėl šios priežasties svarbu nustatyti pusiausvyrą tarp, viena vertus, naudojimo ir, kita vertus, kuo geresnės šios jautrios sistemos apsaugos. Deja, to negalima pasiekti be gavybos ir jai naudojamų metodų suvaržymų, taip pat be griežtesnių taisyklių turistams ir komercinei laivybai.

Žinia, kad galinga naftos įmonė BP ir Rusijos valstybės valdoma įmonė „Rosneft“ sudarė bendrus naftos ir dujų išgavimo planus, nerodo, kad būtų sukama apdairios mineralų gavybos kryptimi – iš esmės sukama priešinga kryptimi.

Taigi visiškai aišku, kad Arkties apsauga – problema, kuri peržengia atskirų valstybių strateginius ir ekonominius interesus ir turi būti ES dėmesio centre.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE).(FI). Ponia pirmininke, noriu padėkoti pranešėjui M. Gahleriui ir šešėliniams pranešėjams už puikų, įvairiapusį pranešimą, kuriame klausimai keliami neprarandant pusiausvyros. Kalbama apie Arkties regiono potencialą, milžiniškus gamtos išteklius, žaliavų ir energetinius išteklius, naujus laivybos maršrutus ir turizmą. Be to, kalbama apie tai, kokia pažeidžiama ir trapi Arkties gamtinė aplinka, ir keliamas klausimas, kaip užtikrinti vietinių gyventojų teises. Šiaurėje mums reikia iš tikrųjų elgtis apdairiai, reikia turėti tobulą Arkties strategiją.

Pritariu savo kolegoms Parlamento nariams iš Suomijos, kurie išreiškė pasitenkinimą pranešimu ir tuo, kad jame teigiamai atsiliepiama apie Laplandijos universiteto iniciatyvą jo patalpose įsteigti ES Arkties informacijos centrą. Laukiu Komisijos pranešimo apie Arkties politiką, kaip žadėjo Štefan Füle.

 
  
MPphoto
 

  Štefan Füle, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, tai iš tikrųjų įdomi diskusija, rodanti, kiek daug svarbių dalykų apima bendradarbiavimas Arkties regione, kokia jautri mūsų visuomenė, kai kalbama apie Arkties ateitį. Norėčiau panagrinėti penkias problemas, iškeltas rytinėje diskusijoje.

Pirma, dėl Arkties informacinio centro. 2008 m. Komisijos komunikate ir 2009 m. Tarybos išvadose prašoma Komisijos ištirti galimybę įsteigti naują Arkties informacijos centrą. Šiuo metu mes kruopščiai nagrinėjame įvairias ES galimybes, taip pat ir galimybę įsteigti šį centrą Rovaniemyje (Suomija, Laplandija), ir, svarbiausia, svarstome, ką toks centras veiks.

Antra, Europos Sąjunga yra vienintelis iš Arkties regiono suinteresuotųjų subjektų, kuris aiškiai iš anksto pripažino, kad jis, kaip išsivysčiusios pramonės subjektas, kartu su kitomis išsivysčiusios pramonės sritimis atsakingas už Arktyje vykstančius pokyčius. Komisijos komunikate pirmenybė teikiama aplinkos apsaugai; ši nuostata pabrėžiama ir 2009 m. Tarybos išvadose.

Trečia, mes didžiuojamės ES piliečiais samiais, taip pat didžiuojamės ir įvairiomis ES sutarčių nuostatomis bei ES regionine politika samių tautos atžvilgiu. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas, Europos demokratijos instrumentai ir žmogaus teisių programos – parama šiaurės vakarų Rusijoje gyvenančiai samių tautai ir kitoms Barenco jūros regiono tautoms.

Ketvirta, Europos Sąjunga ir valstybės narės pirmauja Arkties regiono mokslinių tyrimų srityje visame pasaulyje ir mes tuo didžiuojamės. Ši teritorija atskirai paminėta bendrojoje programoje. Iš viso, pagal penktąją, šeštąją ir septintąją bendrąsias programas Europos Sąjunga šiems tikslams investuoja 200 mln. EUR. Deja, pastangos būti gerai matoma, bet vienašališka visos Arkties politikos lydere, kai nesame Arkties regiono pakrantės subjektas, nebus protinga politika, kurios reikėtų laikytis ateityje.

Penkta, 2010 m. Komisija priėmė komunikatą dėl gręžinių atviroje jūroje, kuris bus mūsų veiksmų orientyras visame pasaulyje, taip pat ir Arkties regione. Jame akcentuojamas apdairumas, kurio laikysimės ir Arktyje. Tai visiškai atitinka ES principus dėl Arkties išsaugojimo, pabrėžiant, kad taikytini aukščiausi aplinkosaugos standartai.

Ponia pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, Parlamento pranešime dėl tolimosios šiaurės išsamiai apžvelgiami ES darbai, įsipareigojimai ir interesai Arkties regione. Jame taip pat įtvirtinamas ES subalansuotas požiūris į Arkties regioną, derinant jo apsaugą ir tvarų vystymąsi. Esame įsitikinę, kad tai mums pavyks ir kad kalbant apie šalių bendradarbiavimą Arkties poliarinio rato regione apie Europos Sąjungą bus neišvengiamai atsiliepiama teigiamai.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler, pranešėjas.(DE) Ponia pirmininke, aš irgi norėčiau padėkoti visiems kalbėtojams. Pone Komisijos nary, kalbėdamas apie politiką, susijusią su mūsų kaimynais tolimojoje šiaurėje, nenorėjau pasakyti, jog įsitraukėte į ginčą su baroniene C. Ashton dėl kompetencijos. Tiesiog norėjau tai paaiškinti.

Iš beveik visų girdėtų kalbų paaiškėjo vienas dalykas: mums iškilęs uždavinys – įgyvendinant savo politiką įrodyti, kad skirtingi interesai ir veikla yra suderinami arba turi būti suderinami.

Manau, tai galima matyti iš Norvegijos pavyzdžio: jie gaudo žuvis, išgauna naftą ir dujas, taiko griežčiausius aplinkosaugos standartus veiklai sausumoje ir jūroje, plėtoja savo toliausiai į šiaurę esančius regionus ten gyvenančių žmonių labui. Jeigu bendradarbiaudami su vietos bendruomenėmis galėsime taikyti šį principą visam regionui, tapsime pavyzdžiu ir kitiems jautriems regionams. Politinė realybė pasikeitė: mes nebetikime, kad galime priversti žmones vykdyti mūsų norus, tačiau priimame iššūkį pasiekti tuo pat metu visus mūsų tikslus: turime užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, mažinti klimato kaitą, vykdyti tvarią žuvininkystės politiką, saugiai plėtoti laivybos maršrutus ir vykdyti priimtiną vietos bendruomenių plėtrą. Jeigu pabandysime kartu nustatyti šiuos tikslus ir tada juos įgyvendinti, bendradarbiaudami su savo partneriais tikrai pasieksime kažką naudinga regionui ir sau.

Norėčiau dar kartą padėkoti, ypač visiems šešėliniams pranešėjams. Laukiu tolesnių diskusijų remiantis šiuo pranešimu. Balsavimas neturėtų reikšti, kad klausimas svarstyti baigtas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks vėliau.

 
Atnaujinta: 2011 m. gegužės 25 d.Teisinis pranešimas