Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl

– Silvios-Adrianos Ţicău, Constanze Angelos Krehl, Hanneso Swobodos, Adriano Severino, Ivailo Kalfino, Karinos Kadenbach, Olgos Sehnalovos, Rovanos Plumb, Csabo Sándoro Tabajdi, Evgeni Kirilovo, Katarínos Neveďalovos, Vasilicos Vioricos Dăncilă, Dacianos Octavios Sârbu, Ioano Mircea Paşcu, George Sabino Cutaş, Brittos Thomsen, Corinos Creţu, Claudiu Cipriano Tănăsescu, Ioano Enciu, Cătălino Sorino Ivano, Mario Pirillo, Kingos Göncz, Marco Tarabellos, Françoise Castex, Victoro Boştinaru, Inésos Ayalos Sender, Bogusławo Liberadzki, Jo Leineno, Michaelo Cashmano, Briano Simpsono, Saïdo El Khadraoui, Thijso Bermano, Eider Gardiazábal Rubial, Ismailo Ertugo, Editos Herczog S&D frakcijos vardu; Michaelo Theurero, Vladko Todorovo Panayotovo, Renate Weber, Sophios in ’t Veld, Jano Muldero, Gesine Meissner, Jorgo Chatzimarkakiso, Catherine Bearder, Viktoro Uspaskicho, Wolfo Klinzo, Nadjos Hirsch, Cristiano Silviu Buşoi, Giommario Uggiaso, Ramonos Nicole Mănescu, Adinos-Ioanos Vălean, Hannu Takkulo, Jürgeno Creutzmanno, Alexandero Alvaro, Holgero Krahmero ALDE frakcijos vardu; Reinhardo Bütikofero, Michaelo Cramero, Evos Lichtenberger, Barbaros Lochbihler, Heide Rühle, Elisabethos Schroedter, Isabelle Durant Verts/ALE frakcijos vardu; Petero van Daleno, Oldřicho Vlasáko ECR frakcijos vardu klausimo žodžiu Komisijai dėl ES strategijos dėl Dunojaus regiono įgyvendinimo (O-0029/2011 – B7-0013/2011);

– Tamáso Deutscho, Lamberto van Nistelrooijo, Danutos Marios Hübner, Mariano-Jeano Marinescu, Iosifo Matulos, Andrey Kovatchevo, Jánoso Ádero, Zoltáno Bagó, Kingos Gál, Béla Glattfeldero, Andráso Gyürko, Ágnes Hankiss, Lívios Járóka, Ádámo Kósos, Csabo Őry, Ildikó Gáll-Pelcz, György Schöpflino, László Surjáno, Józsefo Szájero, Editos Bauer, Alajos Mészároso, Csabo Sógoro, László Tőkéso, Iuliu Winklero, Elisabeth Jeggle klausimo žodžiu Komisijai PPE frakcijos vardu dėl ES strategijos dėl Dunojaus regiono (O-0014/2011 – B7-0011/2011).

  Silvia-Adriana Ţicău, autorė. – (RO) Pone pirmininke, 2010 m. gruodžio 8 d. Komisija paskelbė Europos Sąjungos strategiją dėl Dunojaus regiono ir su ja susijusį veiksmų planą, kuriuos Europos Vadovų Taryba turi priimti Vengrijos pirmininkavimo Tarybai metu.

2010 m. sausio 20 d.  priimdamas rezoliuciją ir vykdydamas Dunojaus forumo veiklą, Europos Parlamentas padėjo parengti strategiją ir toliau aktyviai dalyvaus jos įgyvendinime ir atnaujinime kaip partneris.

Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono – plataus masto konsultacijų, kuriose dalyvavo vietos, regiono ir nacionalinės institucijos, taip pat pilietinės visuomenės, akademinės bendruomenės ir verslo sektoriaus atstovai, rezultatas. Jų vaidmuo bus dar svarbesnis strategijos įgyvendinimo eigoje. Strategija dar kartą patvirtina judumo ir daugiarūšio transporto derinimo svarbą, taip pat patvirtina, kad reikia investuoti į laivybos ir jungčių gerinimą, daugiarūšio transporto uostų plėtrą ir naujų technologijų taikymą siekiant, kad Dunojus būtų švaresnis ir kad greičiau būtų pašalintos kliūtys, trukdančios laivams laisvai judėti.

Su Dunojaus regionu susijusių TEN-T projektų įgyvendinimas, turizmo ir energetikos infrastruktūros plėtra, kova su gaivalinėmis nelaimėmis, klimato kaitos poveikiu ir jų prevencija, taip pat kultūriniai ir akademiniai mainai duos regionui naudos. Atsižvelgiant į sudėtingas Dunojaus regiono ekosistemas ir biologinę įvairovę ir vadovaujantis bendru pareiškimu dėl laivybos vidaus vandenų keliais ir aplinkos apsaugos Dunojaus upės baseine, svarbu turėti kompleksines projektų grupes ir visiems naudingus sprendimus laivybai gerinti ir aplinkos apsaugai užtikrinti.

Palankiai vertiname vasario 3 d. paskirtus prioritetinės srities koordinatorius ir prašome jų parengti darbo programas ir nustatyti, kokių reikia finansinių išteklių, taip pat sustiprinti šalių ir regionų bendradarbiavimą, kad galėtume nedelsiant pradėti strategijos įgyvendinimą. Valstybės narės gali persvarstyti savo veiklos programas ir perskirstyti nepanaudotas lėšas prioritetiniams projektams, susijusiems su Dunojaus regionu. Be to, į būsimąją daugiametę finansinę programą reiktų įtraukti konkrečias nuostatas dėl makroregioninių strategijų.

Pone pirmininke, baigdama norėčiau pasakyti, kad turėdami omenyje Reino, Maino kanalo ir Dunojaus upių jungtį, jungiančią Juodąją ir Šiaurės jūras, raginame į Europos Sąjungos strategiją dėl Dunojaus regiono įtraukti ir Juodosios jūros regioną.

  Ramona Nicole Mănescu, autorė. – (RO) Pone pirmininke, Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono yra kompleksinė strategija, kuri apjungs skirtingas Europos politikos kryptis ir kurioje didžiausias dėmesys skiriamas pagrindinėms viso makroregiono problemoms. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos dalyvavimo rengiant strategiją tikslas – pagerinti krovinių vežimą praplečiant laivybai tinkamą kanalą, vystyti Dunojaus pakrantės miestus didinant uostų pajėgumą ir vystyti reikiamus terminalus bei tinkamą infrastruktūrą, pritaikytus daugiarūšiam transportui, taip pat skatinti mažąsias ir vidutines įmones pasinaudoti Europos lėšomis.

Norėčiau pabrėžti, kad Dunojaus regiono šalys yra tarpusavyje ekonomiškai priklausomos ir kad svarbu investuoti ne tik į Tarptautinį prekybos centrą (ITC), bet ir į mažųjų ir vidutinių įmonių ir jų mokslinių tyrimų skyrių plėtrą siekiant užtikrinti tvarų augimą ir našumą ir skatinti ekologinės ekonomikos augimą. Jeigu norime užtikrinti ekonomikos augimą ir sukurti darbo vietas valstybėse narėse prie Dunojaus, turime sudaryti sąlygas ne tik vietos institucijoms dalyvauti strategijos įgyvendinime, bet ir viešajam bei privačiajam sektoriams sudaryti partnerystes, kad ši strategija būtų sėkmingai įgyvendinta.

Valstybės narės turi nustatyti prioritetines vystymo sritis ir laiku parengti atitinkamus projektus, užtikrindamos, kad tai būtų integruoti projektai, kurių įgyvendinimui būtų panaudotos visos turimos Europos lėšos ir ypač regionų bendradarbiavimo galimybės. Šiuo požiūriu manau, kad svarbu tiksliai žinoti, koks Europos Komisijos veiksmų planas dėl šios strategijos įgyvendinimo ir koks šiam tikslui patvirtintas valdymo modelis.

  Elisabeth Schroedter, autorė. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visapusė strategija dėl Dunojaus regiono, jungianti visus paveiktus regionus, jų gyventojus ir valstybes nares, yra labai svarbus paskatinimas ir atveria didžiulę galimybę tvariam viso šios upės regiono vystymuisi. Ekonominius ir ekologinius aspektus galima pasverti racionaliu būdu, kuris parodys kelią į ateitį. Socialines problemas galima išspręsti kartu. Viso paupio regiono biologinę ir kultūrinę įvairovę galima sėkmingai panaudoti bendriems turizmo projektams. Tačiau svarbiausia, kad tokio bendradarbiavimo tikslas pirmiausia būtų išvengti žalingų potvynių. Visi gerai prisimename tuos metus, kai daugelį šio regiono vietų paveikė skurdas ir vargas. Todėl svarbu, kad šios upės aukštupio ir žemupio regionai bendradarbiautų įgyvendinant bendrą Europos Sąjungos strategiją dėl Dunojaus regiono, kuria siekiama išsaugoti šios upės natūralumą.

Bet tai nereiškia, kad reikia atsisakyti inovacijų ir pažangos. Juk galima pasimokyti iš praeities klaidų užuot jas kartojus. Todėl laivai turi būti pritaikyti upei, o ne atvirkščiai. Šiuo požiūriu atsiveria milžiniška galimybė, nes turime techninės kompetencijos, o regiono potencialas didžiulis. Todėl gali prireikti milžiniškų inovacijų ir pasaulinės viso upės regiono rinkodaros strategijos.

Atsižvelgiant į tai, rodos, taip pat svarbu, kad savo rezoliucijoje Europos Parlamentas pataisytų vieną Komisijos pasiūlymo punktą, kadangi Baltijos regione jau galioja svarbus tarptautinis susitarimas dėl bendradarbiavimo su upe susijusiais klausimais; šis susitarimas – tai konsensusas, po kurio parengtas šis bendras pareiškimas, leidžiantis išsaugoti upę ir kartu ją vystyti kaip laivų transporto kelią. Labai svarbu, kad Komisija neperžengtų šios ribos.

Kad taip būtų, reikia nepriklausomų ekspertų ir visų pirma skaidrumo. Baltijos regiono patirtis parodė, kad skaidrumas ir vietos gyventojų dalyvavimas labai svarbūs užtikrinant, kad priemonės, kurių imamasi upės regione, būtų palaikomos plačiu mastu, kad dirbtume galvodami apie ateities kartas ir kad toks bendradarbiavimo būdas atneštų sėkmę.

Protinga šiuo požiūriu panaudoti turimas lėšas ir pagalvoti, ar visos iš pradžių numatytos priemonės buvo tinkamos ir kaip imtis taisomųjų veiksmų siekiant racionalaus, ekologiniu ir ekonominiu požiūriu subalansuoto bendradarbiavimo ir plėtros visame Dunojaus regione.

  Oldřich Vlasák, autorius. – (CS) Pone pirmininke, makroregioninės strategijos pirmiausia yra politinė priemonė ir viena iš galimų regionų bendradarbiavimo formų. Jos turėtų pasitarnauti kaip veiksminga priemonė esamoms iniciatyvoms, programoms, finansinėms priemonėms, bendradarbiavimo platformoms ir institucijoms panaudoti. Makroregioninės strategijos taip pat turėtų tapti geresnio Europos Sąjungos veikimo ir jos vidaus rinkos pamatu bei įmonių tinklų kūrimo platforma. Jos turėtų padėti racionalizuoti ir sudaryti geresnes sąlygas dalyvauti konkursuose, o tai klausimas, su kuriuo susiduria didesni Europos tarpvalstybiniai geografiniai vienetai. Tačiau reikia aiškiai apibrėžti ir konkursus, ir priemones.

Mūsų frakcijos, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos, požiūriu labai svarbu ES lygmeniu struktūriškai ir sistemingai apibrėžti makroregioninių strategijų sąvoką, atsižvelgiant į kitas politikos kryptis. Todėl pageidautina, kad šiuo klausimu būtų pasirinktas strateginis požiūris, ypač dėl strategijų skaičiaus, projektų koncentracijos ir pobūdžio bei administravimo.

Pritariame makroregioninių strategijų, tarp jų ir Dunojaus strategijos, idėjai, su sąlyga, kad Taryba ir toliau laikysis patvirtintų principų („trigubo neutralumo“): biudžeto ir finansinio neutralumo, teisėkūros neutralumo ir institucinio neutralumo.

Makroregioninių strategijų vaidmuo ir ateitis gali būti susijusi su diskusijomis dėl Europos lėšų naudojimo ateityje, nors mūsų nuomone, šiandienos diskusijų nereikia išplėsti iki diskusijos dėl būsimos sanglaudos politikos architektūros ir galimo finansų skyrimo atskiroms valstybėms būsimoje finansinėje perspektyvoje. Makroregioninės strategijos neturėtų paveikti būsimos sanglaudos politikos architektūros, išskyrus viršvalstybinį bendradarbiavimą, arba turėti įtakos skiriant lėšas atskiriems tikslams.

  Tamás Deutsch, autorius. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, apie ką tiksliai kalbame, kai šnekame apie Europos Dunojaus strategiją ir minime Dunojaus regioną? Šis regionas apima 14 Europos valstybių ir 115 mln. Europos piliečių. Galbūt neperdėsiu, jei pasakysiu, kad Europos Dunojaus strategija – tai ateities strategija; ne tik Vidurio Europos ateities, galbūt netgi ne Europos Sąjungos ateities, o Europos ateities plačiąja prasme. Ja siekiama ne tik pažvelgti atgal, išspręsti iš praeities atsineštas problemas, bet ir sukurti bendradarbiavimo receptą, kuris padėtų įvykdyti ateities uždavinius. Rengdami strategiją dėl Dunojaus regiono, panaudojome seniai naudotą metodą, kuris tikriausiai mums iš tiesų padėjo priartinti Europos Sąjungą, Europos Sąjungos iniciatyvą prie Europos piliečių, nes Komisija labai užtruko, kol išklausiusi daugelio suinteresuotųjų šalių nuomonių ir į jas atsižvelgusi, suformulavo praėjusių metų gruodžio mėn. paskelbtą koncepciją.

Kitas ypač svarbus klausimas yra tas, kad Dunojaus regiono valstybes ir regionus, taip pat čia gyvenančius žmones smarkiai paveikė krizė, ekonomikos ir finansų krizė, todėl strategija dėl Dunojaus regiono turi būti atgaivinimo po krizės strategija, bet kokiu atveju regiono centre skatinanti užimtumo augimą. Manau, kad visi mes Europos Parlamente galime pritarti Europos Vadovų Tarybai vadovaujančios Vengrijos požiūriui, kad besivystančio ir vis labiau klestinčio, o kartu ir tinkamo gyventi Dunojaus regiono strategija yra labai svarbi. Šiuo požiūriu labai svarbu bendradarbiavimo strategijos įgyvendinimui turėti ES lėšas, kurių valstybės narės, dalyvaujančios Dunojaus regiono strategijoje, dar nepanaudojo savo sanglaudos politikai įgyvendinti.

  Johannes Hahn, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, Komisija kupina entuziazmo. Todėl su džiaugsmu ėmėmės rengti strategiją kartu su atitinkamais regionais ir valstybėmis narėmis. Pateikėme projektą, kad gerokai sustiprėtų regionų ir valstybių narių bendradarbiavimas ir pagerėtų gyvenimo lygis. Egzistuoja plataus masto susitarimas dėl strategijos prioritetų, tarp jų judumo, aplinkos ir jos gerinimo bei gerovės didinimo.

Labai džiaugiuosi, kad Parlamentas ne kartą pritarė kompleksiniam požiūriui pagal šią naują makroregioninę strategiją ir jį palaikė. Kaip rodo Baltijos jūros regiono strategija, labai svarbu, kad visi susijusieji asmenys aktyviai dalyvautų vietos, nacionaliniu ir regioniniu, taip pat ir Europos lygmeniu. Visi – pilietinė visuomenė, verslo bendruomenė, pan. – turi tame dalyvauti. Rodos, toks Dunojaus regiono atvejis. Šiuo atveju reikia tikrai tvaraus vystymosi. Todėl, pvz., trys iš vienuolikos prioritetinių sričių yra susijusios su vandens kokybės gerinimu, gamtos apsauga, rizikos valdymu ir ekologiškai pagrįstomis potvynių prevencijos priemonėmis ne tik Dunojuje, bet ir jo intakuose.

Šiuo požiūriu mums atsivėrė neįtikėtina galimybė. Nepamirškime, kad Dunojus – daugiausia valstybių jungianti upė pasaulyje. Ši upė teka per dešimt valstybių. Pasaulyje nėra nė vienos tokios upės, šalia kurios būtų tiek valstybių. Todėl labai svarbu išnaudoti institucinio bendradarbiavimo ir naujų institucijų steigimo galimybes, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši makroregioninė strategija apima aštuonias ES valstybes nares ir šešias ES nepriklausančias valstybes.

Jums leidus, pakalbėsiu apie finansavimą: šiuo požiūriu svarbu panaudoti jau turimus išteklius. Kol vyksta programos planavimas, tam yra daugybė galimybių. Svarbu protingai susieti veikiančias programas, kad tam tikrus projektus, kuriuos galima įgyvendinti tik tarpregioniniu mastu, būtų galima vykdyti lygiagrečiai. Per daugelį daugiašalių ir dvišalių diskusijų žmonėms sakau, kad jie dabar turi pradėti parengiamuosius darbus kitam paraiškų dėl finansavimo teikimo turui, apsvarstydami, kuriuos projektus galima įgyvendinti bendrai ir kokių finansinių išteklių jiems reikėtų.

Taip pat svarbu panaudoti regione turimus papildomus išteklius, pvz., 30 mlrd. EUR, kuriuos Europos investicijų bankas siūlo trejiems metams. Esu įsitikinęs, kad šiandien galėsime tiesiogiai apsvarstyti vieną ar daugiau šių konkrečių klausimų. Savo ruožtu Komisija prižiūrės ir palaikys šią strategiją, inicijuotą iš apačios į viršų. Iš visų valstybių narių bus sudaryta aukščiausio lygio grupė, kuriai bus nuolat teikiamos ataskaitos apie darbų eigą. Bus rengiamos pažangos stebėjimo konferencijos, ataskaitos, pan. Visų pirma bus parengtas veiksmų planas, kuriame bus numatytos konkrečios priemonės ir terminai, todėl svarbu, pritarti šiais klausimais.

Galiausiai norėčiau paraginti jus, kaip vietos atstovus, užtikrinti, kad daugelis jau apsvarstytų, įvertintų ir patvirtintų priemonių dabar būtų iš tiesų įgyvendintos, kad mūsų bendri ketinimai duotų realių rezultatų.

  Marian-Jean Marinescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija pritaria Komisijos parengtam dokumentui ir pritars jo patvirtinimui Vengrijos pirmininkavimo Tarybai metu. Manome, kad tam, kad ši strategija būtų veiksmingai įgyvendinta, iš esmės yra trys pagrindinės sąlygos: prioritetų ir bendrų projektų sąrašas, koordinavimas Komisijos lygmeniu ir tinkamas finansavimas, kurios padės pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Kam reikia prioritetų sąrašo? Priežastis ta, kad šis sąrašas turi būti prieinamas visoms susijusioms šalims kartu su projektų, kurie bus bendrai įgyvendinami, sąrašu tam, kad padėtų paspartinti regiono ekonomikos vystymąsi ir padarytų regioną patrauklesnį. Visi partneriai turi įgyvendinti šiuos aiškiai apibrėžtus projektus, kuriuos sies tam tikri bendri prioritetai ir kuriuos vienu metu įgyvendins visi susiję dalyviai. Kita būtina sąlyga – koordinavimas. Europos Sąjungos patirtis dėl Baltijos jūros strategijos parodė, kad ES lygiu reikia tinkamos sistemos, kuri padėtų užtikrinti strategijos darnumą. Koordinavimo sistema turėtų užtikrinti reikiamų prioritetų įgyvendinimą, užuot dariusi įtaką regioniniams ir vietos įsipareigojimams.

Reikia pripažinti, kad nereikia daugiau lėšų, naujų institucijų ir naujų teisės aktų. Tačiau reikia strategijos, grindžiamos bendrais prioritetais, geru koordinavimu ir veiksmingu finansavimu. Šį planą reikia vykdyti, o struktūrinėse programose numatytas lėšas reikia papildyti dalyvaujančių šalių lėšomis ir perskirstant kituose sektoriuose nepanaudotas lėšas.

Pone Komisijos nary, jūs pasiūlėte sutartį dėl būsimos sanglaudos politikos. Galbūt galėtumėte tą patį padaryti ir tam, kad būtų įgyvendinta Dunojaus strategija.

  Csaba Sándor Tabajdi, S&D frakcijos vardu. – (HU) Pone pirmininke, gerai, kad J. Hahn yra už šį klausimą atsakingas Komisijos narys. Jis taip pat kilęs iš Dunojaus regiono, neabejotina, kad ir Tarybai pirmininkaujanti Vengrija ir Europos Komisija turės daug padaryti, kad suderintų 11 politikos sričių. Pone Komisijos nary ir kolegos Parlamento nariai, prioritetų yra per daug. Kaip įmanoma pasiekti balanso ir harmonijos tarp skirtingų prioritetų? Tai sakau ne todėl, kad abejoju, nes taip pat norėčiau, kad ši strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, o geriausia šioje strategijoje tai, kad ji skatina ir verčia bendradarbiauti Dunojaus regiono šalis, kur neretai bendradarbiavimo trūksta. Kartu abejotina ir galimybė suderinti kartais prieštaringus Dunojaus strategijoje išdėstytus tikslus, pvz., dėl vandens kokybės, aplinkos gerinimo, tinkamumo laivybai, energijos vartojimo arba ekologinio turizmo. Todėl Komisija turi atlikti didelį darbą, kad po strategijos patvirtinimo birželio mėn. užtikrintų 11 šalių ir 11 politikos krypčių harmoniją.

  Filiz Hakaeva Hyusmenova, ALDE frakcijos vardu. – (BG) Pone pirmininke, balandžio mėn. strategiją dėl Dunojaus regiono turi patvirtinti Ministrų Taryba. Tai ženklas plačiajai visuomenei, kad nėra kliūčių jai įgyvendinti.

Tačiau faktiškai šio regiono valstybės narės ir ES nepriklausančios valstybės susiduria su daugeliu sunkumų, susijusių su faktiniu įgyvendinimu ir koordinavimu, ne tik dėl prioritetų, bet ir dėl finansavimo, skyrimo, atsiskaitymo ir įgyvendinimo stebėsenos mechanizmų. Ypač tai pasakytina apie pagrindinius tarpvalstybinius infrastruktūros projektus.

Manau, kad Komisija turėtų nuodugniai ištirti, kaip pagal Dunojaus strategiją vykdant projektus stebima ne tik finansinė drausmė, bet ir kaip laikomasi terminų ir sutartinių įsipareigojimų ir kaip užtikrinama rezultatų kokybė. Reikia aiškiai apibrėžti, kas bus atsakingas už prisiimtų įsipareigojimų vykdymo stebėseną, kaip ir kur tai bus daroma, kaip bus pranešama apie kilusias problemas, kaip jos bus analizuojamos ir sprendžiamos.

Kitas svarbus klausimas – informavimas apie pasiektus strategijos rezultatus ir jų skelbimas. Labai svarbus projektų koordinatorių ir rangovų vykdomų faktinių vidaus administravimo procesų skaidrumas ir prieiga prie informacijos; skaidrumą ir prieigą prie informacijos taip pat svarbu užtikrinti Europos Sąjungos piliečiams.

Prieš pradedant rengti strategijos projektą, surengėme plataus masto diskusijas ir konsultacijas su prioritetais ir faktiniais strategijos projektais susijusiais klausimais. Tai padidino Europos visuomenės susidomėjimą projektais. Kaip ji bus informuojama apie strategijos įgyvendinimo eigą ir koks viešos stebėsenos mechanizmas? Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti Europos lygmeniu.

Todėl manau, kad reikia tęsti diskusijas ir informavimo kampanijas. Reikia, kad visuomenė ir toliau dalyvautų šiame plataus masto Europos projekte, kurį visi siekiame įgyvendinti.

  Barbara Lochbihler, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, svarbu, kad strategija būtų rengiama viešai ir kad maža grupelė įtakingų dalyvių negalėtų diktuoti šio proceso rezultato. Tai reiškia, kad taip pat reikia rasti sprendimą dėl interesų konflikto. Neįmanoma suderinti visas vandens kelių vystymo formas su siekiu apsaugoti unikalų Dunojaus regiono gamtos paveldą. Svarbu išnaudoti turimas technines galimybes ir pritaikyti laivus prie upės, o ne atvirkščiai.

Kalbu apie Dunojų, laisvai tekantį per Bavariją. Manau, kad turėtume griežtai kritikuoti, kad Komisijos komunikate nesiekiama to, kas yra techniškai įgyvendinama ir geriausiai suderinama su aplinka. Priešingai nei iki šiol buvo rekomenduojama, Komisija dabar prisiima įsipareigojimus dėl plėtros, kuri iki 2015 m. leis 4B tipo laivams plaukioti upe visus metus. Tai neišvengiamai veda prie konflikto, nors jo būtų galima išvengti, jeigu būtų pasiektas susitarimas dėl esamų techninių galimybių panaudojimo sykiu išsaugant natūralias sąlygas. Šį išankstinį sprendimą reikia panaikinti bet kokia kaina.

Galiausiai norėčiau paraginti susieti ES strategiją dėl romų įtraukties su strategija dėl Dunojaus regiono. Tai taip pat turėtų atsispindėti Parlamento rezoliucijoje.

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, praeitų metų pabaigoje Europos Komisija pateikė komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Dunojaus regiono veiksmų plano. Komunikato 2.1 dalyje kalbama apie sunkumus ir galimybes, kurių gali atsirasti vystant šį regioną dėl bendro susijusių šalių suderinto požiūrio.

Vienas jų – Dunojaus vandens kelio panaudojimas prekėms vežti našiu ir aplinkai nekenksmingu būdu. Žinome, kad esamas vežimo upe pajėgumas yra gerokai mažesnis, negu galėtų būti. Tačiau kalbant apie plačiabėgio geležinkelio statybą prekėms vežti iš Vladivostoko per visą Aziją, Kaspijos regioną, Rusiją ir Ukrainą iki Vienos uosto netoli Bratislavos, reikia pabrėžti, kad Dunojaus vandens kelias neabejotinai taps gerokai svarbesnis. Todėl, mano nuomone, siekiant atgaivinti ir paskatinti ekonomikos augimą regione, reikia dar kartą išnagrinėti numatytus aplinkosauginės vandens infrastruktūros projektus, kurie padės ne tik sumažinti potvynių riziką ir jų padarinius, bet ir padidinti upės tinkamumą laivybai ir kartu gaminti nebrangią ir švarią elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Kuriant tokią infrastruktūrą neabejotinai apsimoka panaudoti esamas nepanaudotas lėšas, ypač iš Sanglaudos fondo, jeigu tam rasime tinkamą mechanizmą.

  Lambert van Nistelrooij (PPE). – (NL) Pone pirmininke, gerai, kad spartiname Dunojaus strategiją. Žinoma, kad yra didelių problemų, aplinkosaugos problemų, problemų dėl šlaitų erozijos, vandens kokybės, o svarbiausia, kad mes nepakankamai išnaudojame galimybes, kurias šis regionas siūlo piliečiams ir įmonėms.

Kaip Parlamento narys iš Nyderlandų, žinau, kad panašaus požiūrio laikėmės ir dėl Reino. Vandens kokybės, transporto ir turizmo gerinimas neatsiejamas nuo žemės ūkio. Kai tarp jų nėra prieštaravimo, iš tiesų gali padėti kompleksinis požiūris.

Pereikime prie teisinio pagrindo. Tvirtesnė teritorinė sanglauda teisiškai grindžiama Sutartimi. Šis naujas straipsnis suteikia galimybę keturiolikai susijusių valstybių narių bendradarbiauti tarpusavyje. Sanglaudos politikos 3 tikslo priemonės suteikia puikų pagrindą, nes jos taikomos savivaldos regionams, įmonėms ir piliečiams. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija pritaria šiai strategijai. Laikantis šių trijų sąlygų, kurias ką tik minėjo Komisijos narys: jokių naujų struktūrų, jokių naujų teisės aktų sistemų ir jokių naujų atskirų lėšų. „Taip“ sakome esamų lėšų ir Europos investicijų banko lėšų panaudojimui.

Administravimas Europoje neturėtų tapti sudėtingesnis dėl makroregionų, kurie vis dar išgyvena bandomąjį etapą. Ne, regionas, pati valstybė narė išliks pradiniu tašku, o mes ketiname kuo geriau išnaudoti šias lėšas ir priemones. Tada, manau, galėsime labai veiksmingai įgyvendinti tas veiksmų programas, pagal kurias siūlomos konsultacijos ir pagalba ir kurias remia Europos Komisija.

Tokiomis sąlygomis šiuo metu dirbame dėl Baltijos jūros regiono. Šie darbai vyksta sklandžiai, dabar sprendžiamas Dunojaus klausimas, o netrukus svarstysime Atlanto pakrantės klausimą.

Šįryt kalbėjau su Nyderlandų kapitonų asociacija „Schuttevaer“; jie teigia, kad 10 proc. Reino transporto atvyksta iš Dunojaus. Galėtume lengvai padidinti šį skaičių, jeigu geriau panaudotume šį platų vandens kelią, jungiantį Šiaurės ir Juodąją jūras. Laimės ir rytai, ir vakarai!

  Evgeni Kirilov (S&D). – Pone pirmininke, Dunojaus strategija turi virsti tęstiniu procesu ir koordinavimo priemone su panašiais sunkumais susidūrusiems partneriams. Ji turi padėti veiksmingiau įgyvendinti bendrus tikslus ir daryti poveikį, kurį jaučia šalia šios svarbios Europos arterijos, kuri, kolegos žodžiais, taip pat smarkiai paveikta dabartinės krizės, gyvenantys piliečiai.

Labai svarbu, kad Dunojaus strategija būtų grindžiama „iš apačios į viršų“ požiūriu. Šią partnerystę reikėtų puoselėti ateityje rengiant sanglaudos politikos programavimo dokumentus. Aktyvus vietos ir regionų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas – tai garantija, kad į strategiją įtrauktus veiksmus ir projektus jos pripažins savo prioritetais. Turiu omenyje tikrąjį proceso valdymą. Dunojaus regionų pasiryžimas bendriems projektams skirti lėšas iš savo programų yra sėkmingo jų tikslų įgyvendinimo prielaida, tačiau, jie taip pat turėtų stiprinti dabartinių tarpvalstybinių programų koordinavimą. Tai vienintelis būdas strategijai tapti geru tarpregioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu.

  Olga Sehnalová (S&D). – (CS) Pone pirmininke, Dunojaus strategija – antra makroregioninė strategija, skirta bendrų ypatumų turinčių ir bendrų sunkumų patiriančių teritorijų bendradarbiavimui remti.

Mes neabejotinai pritariame, kad pagrindinis tikslas turėtų būti Dunojaus regione užtikrinti tvarų vystymąsi, darbo vietas ir gerovę. Taip pat reiktų kuo labiau išnaudoti esamas priemones ir politikos kryptis. Todėl visiškai pritariu vadinamajam trijų „ne“ principui: „ne“ nereikalingai biurokratijai, „ne“ naujoms institucijoms ir „ne“ naujam arba papildomam finansavimui. Tačiau kartu Komisijai iškyla klausimas dėl šių tikslų. Kaip užtikrinti tinkamą strategijos įgyvendinimą tokiomis sąlygomis?

Bendradarbiaujant su savanoriškuoju sektoriumi, regionų ir savivaldos institucijoms tenka itin svarbus vaidmuo pagal subsidiarumo principą. Šios institucijos turėtų kartu veiksmingai bendradarbiauti, o jų veiklą turėtų stebėti ir vertinti Komisija. Įgyvendinimą turėtų reglamentuoti Komisijos veiksmų planas. Tačiau ar Komisija taip pat parengs ir sutrumpintą ir lengviau suprantamą šio dokumento versiją, kurioje tiesiogiai piliečiams ir vietos bei regionų institucijoms būtų nurodoma pagrindinė faktinė šios strategijos nauda? Paskutinis klausimas: koks gali būti ryšys tarp Dunojaus strategijos ir naujos 2014–2020 m. finansinės programos? Ar jos iš dalies sutampa?

  Karin Kadenbach (S&D). – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, norėčiau nuoširdžiai padėkoti už tai, kad šiandien čia atvykote. Šiandien išvardijote vienuolika prioritetų, ir pirma jūsų pastaba buvo, kad „Komisija kupina entuziazmo“.

Strategija dėl Dunojaus regiono iš tiesų yra procesas, vykstantis iš apačios į viršų. Kai kalbame apie valstybes nares, ypač bendruomenes, gyvenančias prie Dunojaus, bendrai sutariama, kad ši strategija yra labai svarbi.

Paklausius šiandienos diskusijų pasidaro aišku, kokia didžiausios baimės priežastis. Bendradarbiavimas kultūros srityje nėra pagrindinė problema – jis vyks. Dunojaus regionas turi gilias bendradarbiavimo tradicijas kultūros srityje. Baiminamasi dėl tvarumo ir grėsmės pačiam Dunojui.

Šiandien išgirdome, kad reikia vystyti Dunojų kaip transporto kelią, nes, kalbu ir kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė, laikome tai alternatyva, padėsiančia jei ne sumažinti CO2 išlakų kiekį, o šiuo požiūriu galbūt pernelyg plačiai užsimota, tai bent jau išvengti jų kiekio padidėjimo. Tačiau nepripažįstame pagrindinės grėsmės Dunojui kaip visumai.

Jeigu laikytume Dunojų ir jo intakus viena didele ekosistema, suprastume, kad ši strategija dėl Dunojaus regiono yra didelė galimybė, nors, kita vertus, rengiant strategiją reikia nemažai įžvalgos.

Prašoma daugiau pinigų, o piniginės paramos reikės išties. Tačiau būtent jūs ir Komisija, taip pat, žinoma, ir Parlamentas, turės užtikrinti, kad tam panaudoti ištekliai iš tiesų padėtų ateityje išsaugoti ekosistemą, kurią sudaro Dunojus, jo intakai, miškai, pievos ir užliejamos pievos. Tai pagrindinis reikalavimas, jeigu siekiama, kad Europa vystytųsi.

Ši strategija dėl Dunojaus regiono iš tiesų atveria galimybę investuoti į ekologišką energiją ir užtikrinti tvarumą iš apačios į viršų. Turime galimybę panaudoti gyventojų, suinteresuotųjų šalių ir kitų atsakingų šalių entuziazmą. Mes kartu turėtume kuo labiau išnaudoti šią galimybę, nes galime parodyti puikų pavyzdį.

  Ivailo Kalfin (S&D). – (BG) Pone pirmininke, Dunojaus strategija turi duoti konkrečių rezultatų, kurie būtų iš pat pradžių aiškiai matomi Dunojaus valstybių piliečiams.

Yra daug idėjų dėl valstybių prie Dunojaus, tačiau svarbiausi yra strategijos įgyvendinimo prioritetai. Bendri turistiniai takai ir transporto vystymas, aplinka ir universitetų ryšiai – ryškiausi projektai, kurie padės suformuoti Dunojaus strategijos įvaizdį.

Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad reikia, jog pilietinės visuomenės struktūros nuo pat pradžių aktyviai dalyvautų įgyvendinant strategiją. Pavyks tik tada, kai prie Dunojaus gyvenantys piliečiai pajaus, kad ji įgijo konkrečią formą ir kad jie gali dalyvauti šiame procese.

Šiuo požiūriu norėčiau paraginti Komisiją ir kolegas Europos Parlamento narius iš valstybių prie Dunojaus padėti atidarant informacijos centrus, o ypač padėti nevyriausybinėms organizacijoms, vietos taryboms ir universitetams įgyvendinti konkrečius projektus.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, Dunojaus strategija prilygs tuštiems žodžiams, jeigu ji bus įgyvendinama kartu neužtikrinus finansavimo. Apie tai taip pat kalbame šį vakarą.

Kita vertus, gerai, kad didelis dėmesys skiriamas ir daugiarūšiam transportui. Žinau, pvz., kad po modernizacijos Dunojaus uostų Vienoje arba Bratislavoje indėlis daugiarūšio transporto srityje bus tikrai nemažas, užtikrinant prekių vežimą ne tik sunkvežimiais, kurie, žinoma, kenkia aplinkai. Neseniai Bratislavoje vykusioje konkurencijoje dėl Dunojaus strategijos, kurioje dalyvavo Slovakijos ministro pirmininko pavaduotojas ir transporto ministras Ján Figeľ, buvo išskirtos pagrindinės tendencijos ir pabrėžta, kad procese dalyvauja visos prie Dunojaus esančios valstybės, kurios dalyvauja strategijoje. Aplinkos, gruntinio vandens tyrumo, gaivalinių ir aplinkosauginių nelaimių prevencijos klausimai – tai klausimai, į kuriuos reikia protingai atsižvelgti. Mano nuomone, ši strategija neturės įtakos ateityje skiriant struktūrinių fondų lėšas kitiems regionams.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Pone pirmininke, po stojimo 2004 m. ir 2007 m., apie Dunojaus regioną pradėjome teisėtai kalbėti kaip apie Europos Sąjungos regioną. Todėl Komisija, 2009 m. birželio mėn. gavusi Europos Vadovų Tarybos prašymą, parengė strategiją dėl Dunojaus regiono. Norėčiau pasveikinti su tuo, kad dokumente didžiausias dėmesys skiriamas 11 pagrindinių sričių, kuriose tinkamai įgyvendinus strategiją, regione bus užtikrintas tvarus vystymasis, saugumas ir sukurtos darbo vietos. Manau, kad viena iš šios strategijos sėkmės sąlygų yra įveikti skirtingus regionus skiriančias ribas aktyviu finansiniu ir instituciniu bendradarbiavimu ir geriau regiono lygmeniu panaudojant esamas lėšas.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus veiksnys, kuris gali būti svarbus, kad ši strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, yra energetika. Suirus energetikos rinkoms, atsiranda didelės išlaidos ir trūksta tikros konkurencijos. Todėl raginu įvairinti energijos tiekimo šaltinius panaudojant tarpusavio ryšius ir tikras regionų rinkas, kurios gali užtikrinti didesnį energetinį saugumą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, strategija dėl Dunojaus regiono, be kita ko, skirta ilgalaikiam bendradarbiavimui skatinti, siekiant pagerinti transporto tinklą ir infrastruktūrą ir geriau apsaugoti aplinką. Žinoma, ji apims nuotekų valymo įrenginius ir projektus, skatinančius aplinkosauginę technologiją ir biologinę įvairovę. Tai gerai.

Tačiau, pone Komisijos nary, manau, kad aplinkosaugai skirtoje dalyje tikrai trūksta nuostatų dėl aplinkos apsaugos branduolinės energetikos srityje. Juk kai kurios iš prieštaringiausių branduolinių elektrinių Europoje – Mochovce, Temeline, Belene – yra Dunojaus regione, o jų statybos metodika daugiausia yra sovietinių laikų, todėl šios branduolinės elektrinės turi rimtų ir pavojingų trūkumų. Nepaisant rimtų nesikišimo į branduolinės energetikos sritį politikos padarinių tarptautiniu mastu, gretimiems kaimyninių valstybių, į kurias nebuvo tinkamai atsižvelgta atliekant aplinkosaugos vertinimą, regionams skiriama nepakankamai dėmesio. Todėl, deja, tarp gretimų valstybių ir regionų atsiranda įtampa dėl aplinkosaugos politikos. Manau, kad strategija dėl Dunojaus regiono suteiktų puikų pagrindą šiems klausimams spręsti.

  Alajos Mészáros (PPE). – (HU) Pone pirmininke, vaikystėje plaukiodamas Dunojuje, visada išsitepdavau žibalu ir užuosdavau jo kvapą, todėl tikiuosi, kad ateityje viskas pasikeis. Šiuo metu padėtis visiškai kitokia, o ateityje, kai bus įgyvendinta Dunojaus strategija, manau ir labai tikiuosi, kad išvalius Dunojų regionų skirtumai pamažu taip pat išnyks. Apgailestauju, kad nėra atskiros finansinės programos ir ši strategija yra sanglaudos politikos dalis, o tai kitais atžvilgiais yra visiškai teisinga, nes plaukant žemyn Dunojumi galima matyti labai didelių skirtumų, kurie egzistuoja tarp įvairių regionų. Kita priežastis, kodėl ši strategija yra gera, ta, kad Dunojus jungia senas ir naujas valstybes nares, o tai mus įkvepia suvienodinti šiuos regionus ir padėti jiems vystytis. Baltijos valstybių makroregionas – puikus pavyzdys, ir vadovaudamiesi šių valstybių patirtimi galime teigiamą entuziazmą paversti realybe, visų pirma aplinkosaugos srityje.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Pone pirmininke, Europos Sąjungos strategijoje dėl Dunojaus regiono, parengtoje pagal Baltijos jūros strategijos modelį, siūloma Europos Sąjungos politikos krypčių koordinavimo priemonė keliose srityse. Ši strategija turės padėti kovoti su sunkumais, su kuriais susidūrė šio regiono valstybės: ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp skirtingų prie Dunojaus esančių valstybių regionų, laivų eismo padidėjimas, klimato kaita, kultūrinės įvairovės, aplinkosaugos ir biologinės įvairovės klausimai.

Šiuo požiūriu manau, kad Europos Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono suteiks pagrindą Europos Sąjungos valstybių narių dialogui ir taps priemone ilgalaikei naudai pasiekti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Norime tinkamos strategijos, grindžiamos naujomis technologijoms, inovacija ir investicijomis, strategijos, kurią įgyvendinus galiausiai pagerėtų visų Europos piliečių, gyvenančių Dunojaus regione, gyvenimo kokybė.

  Johannes Hahn, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, neįmanoma viską išnagrinėti per tokį trumpą laiką, bet leiskite man aptarti du ar tris klausimus. Pirmas klausimas susijęs su tinkamumu laivybai. Tai klausimas, kuriam turime rasti protingą, ekologiškai priimtiną ir ekonomiškai pagrįstą sprendimą.

Yra du požiūriai, kuriuos galima protingai suderinti. Visų pirma reikia ieškoti energetiškai veiksmingų sprendimų, pvz., konstruoti laivų korpusus, kurie padėtų sumažinti energijos suvartojimą ir sumažinti neigiamą poveikį upės vagai. Antra, manau, kad tam taip pat skirta pernelyg mažai dėmesio, ir sutinku su tais, kurie mano, kad laivus reikia priderinti prie upės, o ne atvirkščiai – turėtume atsisakyti minties, kad visame Dunojuje laivai turi būti tokio pat dydžio. Viduržemio jūroje plaukiojantys laivai nėra tokio pat dydžio kaip laivai, plaukiojantys Atlanto vandenyne, ir atvirkščiai. Žinome, kad vidutinis krovinių vežimo atstumas yra maždaug 800 kilometrų, ir esu įsitikinęs, kad turint pakankamai patrauklų pasirinkimą, šį atstumą galima būtų taip pat sumažinti. Todėl įdomu, ar šiuo požiūriu įmanoma skirtingose upės atkarpose panaudoti arba pasiūlyti tinkamas laivų dydžių alternatyvas.

Kitas šiuo atveju svarbus ir ne kartą minėtas klausimas – vadinamasis „daugiapakopis valdymas“. Šiuo požiūriu esame nusiteikę kai ką išmėginti, požiūrį, kurio ketiname gana griežtai laikytis per ateinantį programos laikotarpį, tiksliau tariant, mėginimą į šios strategijos rengimo, taip pat ir į jos įgyvendinimo procesą įtraukti visas visuomenės grupes. Šiuo atžvilgiu visiškai pritariu K. Kadenbach ir kitų Parlamento narių vertinimams. Yra neįtikėtino entuziazmo, kurį reikia nukreipti, sutelkti, jeigu jums taip labiau patinka, kad sukurtume atitinkamą pridėtinę vertę. Galime pasakyti, kad gyventojai iš tiesų turi užsidegimo ir entuziazmo.

Apskritai dabar turime kartu įgyvendinti tai, ką iš esmės jau esame pažadėję. Šiuo požiūriu viskas, ką galiu padaryti, tai dar kartą paraginti iš tiesų įgyvendinti bendrai numatytas intervencines priemones. Visų pirma norėčiau dar kartą pabrėžti, kad bent jau šiuo metu iš esmės yra pakankamai pinigų. Turime panaudoti turimas lėšas, kad sukurtume atitinkamą pridėtinę vertę Dunojui ir visiems prie jo gyvenantiems 115 mln. piliečių.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  János Áder (PPE) , raštu. – (HU) Mokslo aplinkoje jau seniai banaliu laikomas posakis, kad yra trys pagrindiniai strateginiai vertingi dalykai dėl kurių žmogus ryžtųsi net karui. Tai nafta, maistas ir gėlo vandens atsargos. Europoje Dunojus yra didžiausias gėlo vandens atsargas turinti upė. Palyginti su vandens, kaip strateginės prekės, svarba visi kiti jos pranašumai nuo transporto iki energijos gamybos yra tik antriniai. Kaip pabrėžiau keliose savo kalbose, pasakytose Parlamente, būtent dėl šios priežasties man Dunojaus strategija turi būti visų pirma priemonė geriamojo vandens tiekimui užtikrinti. Beje, mano nuomonė šiuo klausimu sutampa su ES pastangomis užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos reikalavimams vandens kokybei, išdėstytiems Vandens pagrindų direktyvoje. Todėl manau, kad jeigu praktiškai įgyvendinant strategiją susikirstų interesai dėl vandens šaltinių apsaugos ir energijos gamybos, arba vandens šaltinių apsaugos ir laivybos vidaus vandenimis bei transporto, nusileisti reikia dėl šio klausimo, kuris yra pagrindinis prioritetas. Atsižvelgiant į tai stebina, kad Komisijos komunikate įvardyti konkretūs tikslai dėl laivybos vystymo Dunojuje, pagal kuriuos numatyta, kad kiekvieną metų dieną laivų grimzlė upėje turi būti 2,5 metrai. Ši sąlyga yra itin keista, nes, kiek man žinoma, jos nepatvirtino ne tik Vengrijos vandens specialistai, bet ir jų kolegos iš Austrijos ir Vokietijos.

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Dunojus ilgai buvo ne tik natūrali valstybes ir regionus skirianti siena, bet ir perspektyvus energijos šaltinis ir mažai naudojama transporto priemonė. Dunojaus strategija grindžiama šių vidaus barjerų mažinimo iki kol jie bus panaikinti principu, siekiant sustiprinti prie upės esančių šalių bendradarbiavimą. Dunojaus upės baseinas – tvarios makroregioninės struktūros pagrindas. Šios srities Europos strategija skirta bendrijoms, regionams ir Europos valstybėms, jų ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi poreikiams derinti kartu laikantis Dunojaus natūralios gyvenamosios aplinkos aplinkosaugos normų. Nuoseklus šio makroregiono vystymasis padės sumažinti regionų skirtumus ir įgyvendinti ES tikslą pasiekti teritorijų sanglaudą. Strategija sudaro pagrindą įvairių lygių institucijų partnerystei, taip pat institucijų, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės partnerystei stiprinti. Siekis įgyvendinti tokią sudėtingą ir visapusę struktūrą kaip Dunojaus strategija ir liks tik siekiu, jeigu jos įgyvendinime nedalyvaus visi minėti dalyviai. Regiono energetikos rinkos vystymasis – kita prie Dunojaus esančių šalių interesų sritis. Strateginiai kaimyninių šalių ryšiai turės teigiamos įtakos energetiniam saugumui ir aplinkos apsaugai, turint omenyje tvarios energijos šaltinio potencialą Dunojaus makroregione.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Dunojus – gyvybiškai svarbus kelias, kuris nepaisant Europos vienijimosi, rodos, sudaro barjerą, dėl kurio Dunojaus regionas kaip niekad tampa praktiškai uždara kultūrine zona, atskirta nuo Pasau iki Juodosios jūros. Dunojaus strategijos tikslas – geriau išnaudoti šią upę, kuri teka per aštuonias ES valstybes nares ir šešias valstybes, nesančias ES narėmis, kaip transporto kelią, o tam, tikėtina, reikės pagilinti laivybos kanalus. Be to, Dunojaus strategija taikoma ir energetikos sričiai, kuri tam tikromis aplinkybėmis galėtų apimti ir hidroelektrinių galios didinimo klausimą. Strategija taip pat numatyta kaip svarbus ekonomikos skatinimo veiksnys. Turime tikėtis, kad naujasis pagrindinis ES projektas, t. y. Dunojaus strategija, vėliau faktiškai turės matomą ir apčiuopiamą turinį. Kiek gyvybės iš tiesų bus įkvėpta šiam projektui, be kita ko, priklausys nuo to, kaip bus suderinti aplinkos apsaugos ir Dunojaus regiono suvienijimo tikslai ir ar Dunojaus, kaip bendro vardiklio, pakaks šiam milžiniškam projektui įgyvendinti. Siekiant apsaugoti Dunojaus ekosistemą nuo didesnės žalos, Dunojaus strategijos taikymo sritis apims ne tik aplinkosauginius aspektus. Ypač būtų sveikintina, jeigu bendradarbiavimas su Kroatija įgyvendinant Dunojaus strategiją padėtų padaryti pažangą patenkinant Dunojaus švabų, kurie buvo perkelti po pirmojo pasaulinio karo, reikalavimus dėl restitucijos.

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu. – (EL) Strategija dėl Dunojaus regiono įrodo, koks svarbus kompleksinis požiūris į sritis, kuriose susiduriama su bendromis problemomis, problemomis, kurios neišnyksta prie ES sienų ir kurias reikia spręsti bendrais veiksmais, jeigu norima jas išspręsti veiksmingai. Koordinuodami politikos kryptis, finansinius mechanizmus ir įvairių valdžios lygių agentūras, turime būti pajėgūs parengti visapusį atsaką į daugelį problemų: nepanaudoto laivybos upe potencialo, kelių ir geležinkelių linijų trūkumo ir grėsmės aplinkai problemas. Visi turime padėti užtikrinti, kad strategija dėl Dunojaus regiono būtų kuo greičiau ir kuo veiksmingiau įgyvendinta. Ši strategija ir strategija dėl Baltijos regiono taps bandomaisiais projektais, pagal kuriuos bus pateikti geriausi jų taikymo kitiems makroregionams metodai ir mechanizmai. Problemos, kurias reikia spręsti panaudojant strategiją dėl Dunojaus regiono, aiškiai egzistuoja kitose platesnėse geografinėse vietose, pvz., Balkanuose ir Adrijos jūros regione. Nereikia nė minėti galimų klimato kaitos padarinių šiose vietose ir galimybių vystyti ekologišką ekonomiką, transportą ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Europos Komisija turi reaguoti į šiuos sunkumus priimdama panašias „makroregionines strategijas“.

  Csanád Szegedi (NI), raštu. – (HU) Jobbik judėjimas už geresnę Vengriją mano, kad svarbu ir būtina kuo greičiau pradėti ES strategijos dėl Dunojaus regiono įgyvendinimą. Tačiau, kaip įprasta, didžiausia problema kyla dėl skaidrumo ir finansavimo. Pagalbos subsidija, skirta iš Sanglaudos fondo ir prieinama pagal regionų bendradarbiavimo programas, turi pasiekti vietos lygmenį. Esamus regionų skirtumus galima sumažinti tik taikant gerai apgalvotą ir skaidrią strategiją, pagal kurią veiksmingai skirstomos nepanaudotos lėšos ir tiesiogiai remiami vietos verslininkai ir investicijos. Valstybės, norinčios įstoti į Europos Sąjungą, pvz., Kroatija, o vėliau ir Serbija, taip pat taps tikromis Dunojaus regiono partnerėmis. Todėl strategija turėtų gerokai sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir naujų valstybių narių vaidmenį.