Pirmininkas. – Kitas klausimas – Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimas dėl įstatymo viršenybės Rusijoje.

Norėčiau paprašyti E. Győri kalbėti Komisijos pirmininko pavaduotojos-Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės vardu.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – Pone pirmininke, baronienės C. Ashton prašymu, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija šiose diskusijose atstovauja Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininkei. Baronienė C. Ashton, kaip tikriausiai žinote, šią savaitę keliauja po Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus.

Norėčiau jums padėkoti už tai, kad iškėlėte žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės padėties Rusijoje klausimą. Nepaisant kai kurių labai aiškių prezidento D. Medvedevo praėjusiais metais siųstų ženklų, tikroji žmogaus teisių padėtis Rusijoje, pirmiausia Šiaurės Kaukazo regione, dar kelia didžiulį nerimą. Prieš aktyvistus, teisininkus ir nepriklausomus žurnalistus nukreiptas smurtas, priekabiavimas ir bauginimai mums kelia didžiulį nerimą.

Šį teiginį patvirtinančių atvejų skaičius yra nepriimtinai didelis. Žiaurūs rusų žurnalistų Olego Kašino ir Anatolijaus Adamčiuko ir aplinkosaugos aktyvisto Konstantino Fetisovo užpuolimai yra vieni iš pastarųjų priminimų apie nesaugumą ir gąsdinimus, su kuriais savo kasdieniniame darbe susiduria žurnalistai, aktyvistai ir žmogaus teisių gynėjai Rusijoje.

Nepaisant patikinimo aukščiausiame lygmenyje, kaltininkai retai patraukiami į teismą ir nuteisiami. Atskaitomybė už prieš žmogaus teisių gynėjus nukreiptą smurtą ir bauginimus – tarp kitų leiskite paminėti N. Estemirovos, A. Politkovskajos, A. Barburovos ir S. Markelovo atvejus – lieka svarbiu Rusijos teismų sistemos nepriklausomumo ir veiksmingumo testu. Kol šie nusikaltimai neištirti, viešpataus nebaudžiamumas.

Tačiau yra ir teigiamų pokyčių. Turėčiau paminėti Maskvos miesto tarybos sprendimą leisti taikias reguliarias demonstracijas – kurios iki praėjusių metų buvo uždraustos – pvz., skirtas 31 straipsniui remti arba spaudos atgavimui paminėti. Šį sprendimą vertinome palankiai. Tačiau toliau gauname pranešimus apie savavališko arešto atvejus per taikias demonstracijas, įskaitant opozicijos lyderių areštus minėtose sankcionuotose demonstracijose ir kitus šios šalies atvejus. Mums šie klausimai kelia rimtą nerimą.

Žodžio laisvė, susirinkimų laisvė ir teisė jungtis į asociacijas yra šiuolaikiškos visuomenės vystymosi prielaidos. Visos šios laisvės puoselėjamos Rusijos Federacijos Konstitucijoje. Jos taip pat yra dalis įsipareigojimų, kuriuos Rusija prisiėmė būdama Jungtinių Tautų, ESBO ir Europos Tarybos narė. ES ragina Rusiją laikytis savo įsipareigojimų ir garantuoti šią teisę savo piliečiams.

Prezidentas D. Medvedev prašė savo Prezidentinės žmogaus teisių tarybos ištirti M. Chodorkovskio, A. Lebedevo ir S. Magnitskio atvejus. Labai palankiai vertiname šį sprendimą. ES atvirai reiškė savo rimtą susirūpinimą tuo, kaip traktuojami šie atvejai.

Prezidentas D. Medvedev dažnai atvirai pasisakė prieš jo vadinamąjį Rusijoje vyraujantį teisinį nihilizmą. ES yra pasirengusi paremti Rusijos pastangas jį įveikti, pradedant nuo Rusijos teisinės sistemos reformos. Būdami įsitikinę, kad tikrai modernizacijai reikia nusistovėjusios pagarbos teisinės valstybės principui ir jo vienodam ir teisingam taikymui, šį principą laikome pagrindiniu mūsų partnerystės dėl modernizacijos principu.

Atsižvelgdami į tai, kai kuriuos dalykus jau parengėme, pvz., jau sukurta civilinių ir baudžiamųjų bylų Rusijoje apeliacinių skundų teikimo sistema, tai padaryta glaudžiai bendradarbiaujant su Prezidento administracija ir Europos Taryba. Esame pasirengę dirbti su Rusija šioje srityje ir vykdydami kitus naujus su korupcija susijusius projektus ir įgyvendindami Hagos konvenciją.

Šiaurės Kaukazo padėtis ypač kelia nerimą ir dėl jos skubiai reikia imtis veiksmų. Palankiai vertiname šią naują ekonominio ir socialinio vystymosi strategiją ir vicepremjero A. Chloponino pastangas, bet reikia daryti daug daugiau siekiant pateikti ilgalaikę poziciją dėl žiaurių teroro išpuolių prieš civilius. Nuolatinė Čečėnijoje veikiančių saugumo pajėgų neliečiamybė ir nuolatinis jų nebaudžiamumas minėtame regione kursto konfliktus ir skatina teroro aktus, ir mums tai kelia didelį susirūpinimą.

Reiškiame pagarbą visiems dėl profesijos arba savo įsitikinimų gyvybės netekusiems ir nuo agresijos nukentėjusiems asmenims, taip pat tiems drąsiems asmenims, kurie tęsia savo pilietinį dalyvavimą nepaisydami tokios nesaugios aplinkos.

Apskritai paėmus, šis pranešimas nebuvo labai aiškus. Tačiau esama ir teigiamų žmogaus teisių padėties Rusijoje ženklų. Vėluojantys pokyčiai dažnai juos atsveria ir apskritai jų nepakako, kad būtų galima pasiekti realių poslinkių, bet mums tai neturėtų trukdyti veikti.

Svarbios institucijos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra svarbi Rusijos žmogaus teisių paisymo teisės vystymosi paskata. Vedame rimtą dialogą su Rusija žmogaus teisių tema. Rusija tai priima ir, žinoma, tai naudoja norėdama kritikuoti tai, ką ji laiko ES trūkumais. Mes tęsime šį dialogą. Kitų variantų nėra.

  György Schöpflin, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Rusiją žinantieji žinos, kad tai, kas laikoma teisine sistema ten, neatitinka normalių teisinės valstybės kriterijų.

Tai daro poveikį Rusijos santykiams su likusia pasaulio dalimi ir su jos pačios piliečiais. Taigi Europos Sąjungai bendraujant su Rusija, ES turi atsižvelgti į įvairius neteisinius veiksnius, ypač politinį kišimąsi, korupciją, o kartais smurtą.

Rusijos ir Vakarų santykiai tada tampa neaiškūs, ką jau kalbėti apie visišką skaidrumo ir atskaitomybės nebuvimą. Kalbant apie Rusijos piliečius, jų gyvenimus savivalė ir smurtas veikia labiau, negu būtų galima susitaikyti, turint omenyje Europos Sąjungos įsipareigojimą siekti visuotinių žmogaus teisių.

Pastangos pakeisti Rusiją žlugo, taigi vienintelis dalykas, ką gali daryti Europos Sąjunga – gyventi nepalankiai kertantis jos teisėtumui ir Rusijos neteisėtumui.

  Adrian Severin, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, valstybės ir visuomenės narių jėgos pasidalijimo modelis lemia politinių sprendimų turinį, o sprendimų priėmimo nuspėjamumą ir tinkamą sprendimų vykdymą garantuoja teisėjų sąžiningumas, profesionalumas ir nepriklausomumas.

Europos Sąjunga ir Rusija dirbti kartu gali tik tada, jeigu sutampa jų jėgos pasidalijimo modeliai, sprendimų priėmimo mechanizmai ir teismų sistemos. Tokį suderinamumą galima pasiekti partnerystės ir bendradarbiavimo keliu, siekiant sutarimo, pasitikėjimo ir veikimo kartu, o ne ginant, pamokant ir rodant pirštu vieniems į kitus.

Rusija – visateisė Europos Tarybos narė ir yra prisijungusi prie Europos žmogaus teisių konvencijos. Taigi Europos Tarybos kompetencija yra stebėti, kaip Rusijoje įgyvendinami demokratijos ir teisinės valstybės principai. Todėl Europos Sąjunga turėtų pasikliauti Europos Taryba norėdama kartu su Rusija sukurti bendrą laisvės, demokratinio saugumo ir teisingumo erdvę.

Be to, kadangi pati Europos Sąjunga netrukus prisijungs prie Europos žmogaus teisių konvencijos, savo būsimą statusą ji turėtų naudoti siekdama pagreitinti demokratijos ir teisinės valstybės principo konvergencijos ir sąveikos įgyvendinimą Rusijoje.

Prieš kelerius metus, kai Europos Parlamentas turėjo šiek tiek daugiau galių negu karinga NVO, jo vieninteliai įrankiai buvo įvardijimo ir gėdinimo retorika. Šiandien, priėmus Lisabonos sutartį, esame galinga politinė institucija. Tai mums suteikia daugiau atsakomybės, pragmatiškumo ir santūrumo. Negalime būti vedami emocijų. Taip pat neturėtume atsainiai elgtis su savo vertybėmis. Mums neleistina kartu būti kaltintoju ir teisėju. Neturėtume veikti remdamiesi tik pareiškimais, gandais arba įvairių lobistų grupių interesais. Mūsų patikimumas, kurį lemia mūsų požiūrio teisingumas bei brandumas ir mūsų tvirtumas bei atvirumas, yra geriausias mūsų turimas ginklas vedant dialogą su Rusija tada, kai mūsų piliečiai mums nurodė vystyti strateginę partnerystę su Rusija, o ne vėl pradėti Šaltąjį karą.

  Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Rusiją laikome svarbia Europos Sąjungos partnere. Todėl tikimės, kad ji laikysis savo tarptautinių įsipareigojimų ir įgyvendins savo piliečių konstitucines teises.

Tiesa tai, kad žmogaus teisių, pilietinių laisvių ir teisinės valstybės principo pažeidimai Rusijoje tapo įprasti. Neteisėtumas ir plačiai paplitusi korupcija vien praėjusiais metais lėmė 300 000 piliečių emigraciją iš Rusijos. Tokiomis aplinkybėmis sunku įsivaizduoti užsienio ir šalies įmonių investicijas.

Rusijos valdžios institucijos neabejotinai įgyvendina antikonstitucinę teisėtvarką. Šiaurės Kaukazo padėtis – vienas iš niekšiškiausių to pavyzdžių. Rusijos Konstitucijoje numatytas pagrindas daugiapartinei sistemai, bet de facto ši sistema tapo vienpartinė, o parlamento vaidmuo sumenkintas.

Tarybos atstovės norėčiau paklausti, kokios baudžiamosios priemonės ir sankcijos bus taikomos Rusijos pareigūnams, kurie tiesiogiai atsakingi už piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principo iškraipymą.

Europos Sąjunga turi būti nuosekli vykdydama savo trečiųjų šalių politiką. Diskredituotume Europos Sąjungą, jeigu kai kuriose šalyse pro pirštus žiūrėtume į kai kuriuos sunkius pažeidimus, o kitoms šalims už tuos pačius pažeidimus skirtume sankcijas. Negalime toliau plėtoti normalių santykių, jeigu Rusijoje nebus padaryti konkretūs poslinkiai. Turime tinkamai vertinti padėtį.

  Werner Schulz, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nepaisant puikios konstitucijos, Rusijos Federacija vis dar nėra teisinė valstybė, nes esama didžiulio atotrūkio tarp konstitucinės teisės ir konstitucinės realybės. Atitikties esminiams reikalavimams, kad valstybė galėtų veikti kaip teisinė – nepriklausomų teismų ir spaudos laisvės reikalavimams – deja, trūksta. Kaip sakė vienas sarkastiškas komentatorius: „Geriausias Rusijos teismas yra Strasbūre.“ Dalykas tas, kad apie trečdalį Europos Žmogaus Teisių Teisme iškeltų bylų į jį patenka iš Rusijos. Rusijos piliečiai nepasitiki savo teismais, kurie tik retais atvejais vykdo teisingumą. Tai aiškėja ir dėl sumažėjusio apeliacinių skundų skaičiaus.

Šiai šaliai vadovauja du teisininkai – prezidentas D. Medvedev ir ministras pirmininkas V. Putin, kurie nuolat kartojo savo norą kovoti su teisiniu nihilizmu. Tačiau jų žodžiai, po kurių paprastai eina visiškai priešingi veiksmai, pasirodė esantys grynai teisinis cinizmas. Nė vienas Rusijos teismas nesiryžta priimti nuosprendžio nepasitaręs su aukštesnėmis valdžios institucijomis. Ši telefoninio teisingumo sistema sukūrė teisėjus, kurie nebėra nepriklausomi ir kurie labiau nerimauja dėl savo saugumo ir judėjimo į priekį, negu dėl teisingumo. Tai aiškiai rodo M. Chodorkovskio byla. Teisingumo sistemos tarnautoja neseniai pasakė, kad teisėjo V. Danilkino nuosprendis jam buvo padiktuotas iš aukščiau. M. Chodorkovskio ir A. Lebedevo pakartotinis nuteisimas – ženklas, kad teisinės valstybės principas Rusijoje tebėra gulagų eroje. Kaip sovietų laikais, nuosprendį iš anksto priėmė politiniai lyderiai.

Kontroliuojama demokratija žengia kartu su kontroliuojamu teisingumu. Nors Rusijos teisingumo sistema baudžiamoji, ji visiškai nebeveikia, kai reikia išaiškinti, persekioti baudžiamąja tvarka ir priimti nuosprendžius dėl politiškai motyvuotų nusikaltimų. Žurnalistų užpuolimai ir nužudymai sukėlė baimę ir priespaudą.

Sąlygos Rusijos kalėjimuose taip pat pasibaisėtinos. Vienas to pavyzdys – teisininko Sergei Magnitsky, kuris atskleidė korupcijos atvejį ir dėl to buvo savavališkai įkalintas nepateikiant kaltinimų, byla. Kalėjime dėl gydymo stokos jį ištiko baisi mirtis.

ES ir Rusijos susitarimas dėl modernizacijos bus sėkmingas tik tuo atveju, jeigu jis bus pagrįstas Rusijos lyderių ir jos gyventojų susitarimu dėl modernizacijos. Tai apima užtikrinimą, kad pagaliau būtų paisoma piliečių teisių, kurias garantuoja konstitucija, ir įsipareigojimų, kurių ji prisiėmė tapdama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos nare, vykdymą.

Rusijai reikia pereiti nuo kontroliuojamosios prie vystomosios demokratijos. Esminės būtinos sąlygos tam – laisvi ir teisingi Dūmos ir prezidento rinkimai, lengvesnis politinių partijų registravimas, kuris atitiktų Europos Sąjungos standartus, ir sąžininga rinkimų kampanija, kuria visiems kandidatams būtų suteikiamos tokios pat galimybės, tarp kurių galimybė naudotis visuomenine žiniasklaida.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Rusija – svarbi daugelio sričių ES partnerė, bet negalime apsimesti, kad ji – tikra demokratinė teisinė valstybė. Mano nuomone, visa tai byloja neišaiškintos žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų žmogžudystės ir politiškai motyvuoti parodomieji teismo procesai su paklusniais teisėjais. Tad kodėl Rusijai leidžiama būti Europos Tarybos nare? Tai labai geras klausimas.

Be abejo, Kremlius labai vertina šį tarptautinį valdžios, kurią JAV diplomatiniai kanalai, neseniai nutekinti „WikiLeaks“, apibūdino kaip tikrą mafijos valstybę, įteisinimą.

Priešingai, Europos Taryba diskredituojama savo nuolatinio pritarimo Rusijos autoritariniam valdymui. Europos Žmogaus Teisių Teismas vien iš Rusijos šiuo metu yra gavęs 27 000 bylų, tačiau šio teismo teisėjas iš Rusijos Didžiosios Britanijos vyriausybei gali įsakyti kaliniams britams suteikti teisę balsuoti. Tai ne tik parodo Rusijos narystės Europos Taryboje absurdiškumą, bet leidžia suprasti, kodėl, mano nuomone, Europos Tarybos vis mažiau paisoma tarptautiniu lygmeniu. Deja, dabar dėl to daugelis britų, įskaitant politikus, mano, kad pats laikas JK peržiūrėti savo narystės šioje organizacijoje ir labai varginančiame jos teisme klausimą.

  Bruno Gollnisch (NI). – (FR) Pone pirmininke, Europos Parlamentas mano galintis pamokslauti Rusijai dėl žmogaus teisių. Geriau jis įvertintų savo padėtį, t. y. Europos Sąjungą. Pvz., Ch. Tannock minėjo disidentą publicistą ir svetainės „WikiLeaks“ įkūrėją Julianą Assange’ą, kurio veiksmų nepalaikau. Ištisas savaites jis buvo sulaikytas JK dėl visiškai piktinančio ir absurdiško Švedijos ekstradicijos prašymo ir akivaizdu, kad tai galėtų būti žingsnis jo perdavimo JAV link.

Beje, dvi jaunos moterys J. Assange’ą apkaltino išprievartavimu, iš tiesų vienos iš jų kaltinimų pateikimo pagrindas buvo tai, kad abiejų partnerių sutikimu atliekant lytinį aktą plyšo prezervatyvas. Kita jį apkaltino tuo, kad šis ją užklupo miegančią po ankstesnio lytinio akto, kuris atliktas abiejų partnerių sutikimu. Ką jos mėgina apgauti? Akivaizdu, kad jeigu šios dvi jaunos moterys nenorėjo būti „išprievartautos“ J. Assange’o, joms nereikėjo įslinkti į jo lovą nuogoms! Smurtas prieš jas nebuvo panaudotas; jos buvo gerbiamos. Šis pavyzdys rodo tai, kaip perdėta laisvė...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją, bet šis tęsė išjungus mikrofoną.)

  Pirmininkas. - Mielas kolega, ši diskusija apie Rusiją. Darbotvarkėje numatytas klausimas – padėtis Rusijoje. Atsiprašau, bet diskusijos viduryje negalime pakeisti temos.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE). – (NL) Pone pirmininke, šiandien diskutuojame šia tema, nes Rusijos lyderiai, pirmiausia prezidentas D. Medvedev, taip dažnai pabrėžė tai, kad svarbu taikyti teisinės valstybės principą siekiant Rusijos modernizacijos.

Tačiau taip pat matome daug konkrečių pavyzdžių, apsunkinančių modernizaciją; pvz., korupcijos atvejai, kurių, kaip pranešama, nuolat daugėja, nepaisant to, kad priimtas naujas geras antikorupcijos įstatymas arba „Jukos“ atvejis, nuolatiniai opozicijos narių ir žmogaus teisių aktyvistų, kuriems suteikta A. Sacharovo premija, arešto atvejai.

Deklaruojama Rusijos modernizacija iš tiesų dar netapo tikrove. Atsižvelgiant į tai, kad turėtume dirbti su Rusija vykdydami modernizacijos partnerystę ir turėtume derėtis dėl ES ir Rusijos susitarimo, man atrodo neįtikėtina tai, kad pranešime dėl pažangos plėtojant modernizacijos partnerystę yra tik penki sakiniai apie teisinės valstybės principo modernizaciją. Taip pat manau, kad turime gerinti savo profesinę patirtį ES.

Noriu, kad ragintume, ir tai darysime kartu rengdami Europos Parlamento ataskaitą apie Rusiją, minėtoje šalyje skatinti teisinės valstybės principo taikymą.

  Knut Fleckenstein (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, apgailestauju dėl to, kad šios diskusijos į darbotvarkę įtrauktos iki jų svarstymo likus tiek mažai laiko, kad jose dalyvauti negalėjo vyriausioji įgaliotinė bendrai užsienio ir saugumo politikai. Pastaruosius mėnesius baronienė C. Ashton dirbo su Taryba siekiant pagerinti ES vidaus koordinavimą bendradarbiavimo su mūsų strateginiais partneriais, įskaitant Rusiją, srityje. Atsižvelgdamas į jos pastangas siekti suderintos pozicijos, manau, būtų buvę pagrįsta ją įtraukti į šias diskusijas.

Nė vienas ES strateginis partneris geografiniu ir mūsų istorinės patirties požiūriu nėra mums toks artimas kaip Rusija. Todėl mes labai domimės vidiniais politiniais pokyčiais Rusijoje. Šiuo atžvilgiu konkrečiai norėčiau bendrai paminėti Rusijos ir ES partnerystės siekiant modernizavimo koordinatorių parengtą darbo programą. Šioje bendroje darbo programoje dėl modernizacijos pateikiamos svarbios priemonės, aktyviai padėsiančios Rusijoje skatinti teisinės valstybės principo taikymą. Tai tinkamas būdas užtikrinti, kad mūsų partnerystė teiktų tikrą naudą, ypač piliečiams. Iniciatyvą modernizuoti Rusiją parodęs Rusijos prezidentas šios šalies tarptautiniams partneriams suteikia galimybę pradėti produktyvų bendradarbiavimą su šia šalimi. Turime pasinaudoti šia galimybe.

Kaip jau teigė mano kolegos EP nariai, norint, kad modernizacija būtų tvari, ji negali būti pagrįsta tik technologijos plėtra. Šiuolaikinė Rusijos ekonomika turi būti pagrįsta patikimu teisinės valstybės principu. Tik galėdami pasitikėti teisinės valstybės principo taikymu piliečiai ir verslininkai išdrįs diegti naujoves ir investuoti. Bendradarbiaukime su Rusija ir padėkime šią šalį modernizuoti.

  Jacek Protasiewicz (PPE). – (PL) Pone pirmininke, kaip ir jau kalbėjusieji kolegos EP nariai, pritariu akivaizdžiam teiginiui, kad Rusija – strateginė Europos Sąjungos geopolitinė, tarptautinio saugumo ir ekonominė partnerė. Taip pat nieko keisto tai, kad mes taip domimės padėtimi svarbiausioje kaimyninėje šalyje. Pasirodo, kad šioje šalyje atsiranda didelį nerimą keliančių tendencijų. Norėčiau pacituoti vieną neseniai atliktą socialinės srities mokslinį tyrimą, pagal kurį tik 3 proc. rusų mano, kad jie daro kokį nors poveikį savo šalies politiniam gyvenimui, 61 proc. mano, kad jie negali veiksmingai ginti savo teisių, ir 82 proc. mano, kad valstybės atstovai nesilaiko priimtų ir galiojančių Rusijos įstatymų. Labai liūdna, kad tokia padėtis susiklostė šalyje, kurios vystymasis toks svarbus mums, bet Europos Sąjungos ir Rusijos santykių plėtojimas jokiomis aplinkybėmis neturėtų apsiriboti grynai ekonominiais santykiais ir ekonomikos modernizavimu. Žmogaus teisės ir teisinės valstybės principas – taip pat svarbūs aspektai, į kuriuos turėtume telkti dėmesį, kaip ir kitų mūsų kaimynų, įskaitant, pvz., Baltarusiją, atveju.

  Michael Gahler (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, kad, kaip jau minėta, be mūsų plataus pobūdžio bendradarbiavimo verslo srityje, atsižvelgiant į pasaulinius sunkumus, teisinės valstybės principo klausimą svarbu įtraukti į darbotvarkę per visas mūsų diskusijas su Rusija.

Pastarosiomis savaitėmis įvairiomis progomis aptarėme Viduržemio jūros regiono stabilumą ir apibrėžėme tai, ko stabilumo sąvoka neapima, būtent autoritarinių struktūrų. Taip pat tai reiškia, kad Rusijos atveju stabilumas negali būti pagrįstas politine įtaka teismams arba žurnalistų ir žmogaus teises ginančiųjų persekiojimu. Todėl, mano nuomone, šiam klausimui aptarti laikas visada tinkamas.

Tikiuosi, kad netolimoje ateityje plėtodami praktinius santykius su Rusija galėsime jai aiškiai pareikšti, kad ji rizikuoja savo ateitimi, jeigu nepradės taikyti teisinės valstybės principo.

PIRMININKAVO: DIANA WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Tunne Kelam (PPE). – Ponia pirmininke, Rusijoje nužudyti dešimtys nepriklausomų žurnalistų ir piliečių aktyvistų, pvz., A. Politkovskaja, N. Estemirova ir S. Magnitsky, bet nė vienas nusikaltimas neišaiškintas ir nė vienam žudikui neįvykdytas teisingumas. Kremliaus režimas, kuriuo nenorima įvykdyti teisingumo ir nesiekiama skaidrumo, gali būti laikomas šių nusikaltimų bendrininku.

Vakar jauna teisėjo padėjėja Natalijaa Vasiljeva atskleidė M. Chodorkovskio teismo proceso melą paskelbusi, kad teismo verdiktą priėmė ne teisėjai, bet jis jiems buvo padiktuotas iš aukščiau.

Už S. Magnitsky ir kitas bylas atsakingiems pareigūnams taikomas vizos draudimas – konkreti priemonė parodyti, kad ES rimtai žiūri į teisinės valstybės principo taikymą ir skaidrumo siekį Rusijoje. Tai, kad Rusijos valdžios institucijos taip nervingai sureagavo vien į draudimą išduoti vizą, rodo, kokias geras didžiules galimybes ES iš tiesų turi pradėti keisti šią padėtį.

  Graham Watson (ALDE). – Ponia pirmininke, daugelis EP narių Rusiją laiko didelės Europos tautų šeimos dalimi ir tikėjosi, kad nugriovus Berlyno sieną, Rusija priartės prie Europos Sąjungos. Deja, tai neįvyko. Dabartiniai Rusijos lyderiai pasirinko savo kelią, dėl kurio mes, norintys, kad Rusijos žmonės naudotųsi laisve ir demokratija bei teisinės valstybės principu, labai kremtamės.

Šiandien čia esantis Europos Komisijos narys turi daugiau patirties bendraujant su Rusija, negu daugelis mūsų ir, be abejo, įgijo ten patirties, bet tikiuosi, kad Europos Komisija darys spaudimą vyriausiajai įgaliotinei priimti naują politiką bet kurios šalies, kurios lyderiai nuolat pažeidžia mūsų branginamas vertybes, atžvilgiu. Kalbėkime su jais apie prekybą ir ją vykdykime, nes turime tai daryti. Stenkimės su jais aptarti žmogaus teisių klausimą, nes turime tai daryti, bet neleiskime jos lyderiams savo pinigus plauti per Europos Sąjungos bankininkystės sistemas, jų vaikams mokytis mūsų mokyklose ir studijuoti mūsų universitetuose arba atostogauti mūsų kurortuose. Jeigu tokias nuostatas vienodai taikytume visiems pasaulio autoritariniams lyderiams, pajudėtume vadinamosios etinės užsienio politikos link.

  Heidi Hautala (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, prisijungiu prie kolegų, teigiančių, kad mums reikia sumanių priemonių kovojant su žmogaus teises pažeidžiančiais autoritariniais režimais.

Čia esančių Tarybos ir Europos Komisijos atstovų norėčiau paklausti, ar jie pasirengę imtis priemonių prieš tuos, kurie pažeidžia žmogaus teises, taip, kaip nurodyta 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje, kurioje raginama įšaldyti 60 su S. Magnitsky, kuris, nelaimei, mirė Rusijos kalėjime, byla susijusių pareigūnų turtą ir uždrausti išduoti jiems vizas.

Ar atsirastų vienas arba du drąsūs užsienio reikalų ministrai – arba C. Ashton atstovai – kurie galėtų imtis šios iniciatyvos ir, jeigu paaiškėtų, kad teisėjas Viktor Danilkin tikrai parašė M. Chodorkovskio ir A. Lebedevo bylų verdiktą gavęs tiesioginius įsakymus iš Maskvos miesto teismo, ar jie tokį teisėją įtrauktų į sąrašą?

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Ponia pirmininke, Rusija viena iš svarbiausių ir stabiliausių Europos Sąjungos partnerių. Tai šalis, kurioje demokratija neturi labai senos tradicijos, ir galima sakyti, kad Rusija vis dar pratinasi prie demokratinio valdymo. Taip pat turime prisiminti, kad tai šalis, kovojanti su negailestingu islamo terorizmu, ir dėl to jos saugumo tarnybų socialinė padėtis yra aukštesnė negu čia. Šiuo požiūriu būtina dažną nukrypimą nuo mūsų įprastų demokratijos principų vertinti principingai ir atsargiai. Gera mintis su savo draugais rusais vesti tinkamas diskusijas visais mums rūpimais klausimais, susijusiais su Rusijos valdžios institucijų šalies valdymu. Tačiau šis dialogas turi būti dalykiškas, vedamas siekiant partnerystės ir skatinamas pastangų gerinti demokratinės Rusijos sistemos kūrimą, o ne pamokslauti apie įsivaizduojamą pasaulinės demokratijos saugojimą. Derėkimės su Rusija kaip su drauge, teisingai, atvirai ir padoriai. Galiausiai Europoje bendrai siekiame taikos, harmonijos ir klestėjimo.

  Indrek Tarand (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, mano nuomone, Werner Schulz parengė rezoliuciją, kuri labai gerai pagrįsta argumentais ir kuria pateikiamos teisingos išvados. Tačiau nesu tikras, kad supratau, ką K. Fleckenstein norėjo pasakyti. Jeigu pagal Darbo tvarkos taisykles daugiau negaliu užduoti klausimų, vis tiek norėčiau jam užduoti klausimą. Ar jis teigė, kad turėtume susilaikyti nuo šios rezoliucijos rėmimo, ar tvirtino priešingai, būtent reiškė nuoširdžią socialistų paramą jos priėmimui nedelsiant?

  Knut Fleckenstein (S&D). – Ponia pirmininke, atsiprašau, bet negirdėjau.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Indrek Tarand (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, nebuvau tikras, ar K. Fleckenstein mums siūlė paremti šią Wernerio Schulzo ir kitų parengtą rezoliuciją, ar mus ragino susilaikyti nuo jos priėmimo per mėnesinę sesiją?

  Knut Fleckenstein (S&D). – Ponia pirmininke, taip, balsuosiu už šią rezoliuciją.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems EP nariams už per šias diskusijas užduotus tinkamus klausimus.

Man taip pat nerimą kelia daugelio iš jūsų čia minėti dalykai. Manau, kad visa Europos Sąjunga mūsų pašnekovams iš Rusijos turės toliau visais lygmenimis kelti šiuos klausimus. Turėtume nevengti kalbėti tiesiogiai, kai turime tikrų ir konkrečių klausimų. Jeigu norime elgtis kaip strateginiai partneriai – ir, manau, esame strateginiai Rusijos partneriai – turime būti pasirengę spręsti ir sudėtingus klausimus.

Per šias diskusijas mane ypač nudžiugino du dalykai. Pirma, kad niekas neabejojo dėl to, ar Rusija yra svarbi strateginė Europos Sąjungos partnerė. Antra, EP pasiektas bendras sutarimas, kad modernizacija ir visavertės demokratijos ir teisinės valstybės kūrimas Rusijoje dar nebaigtas ir ten dar kyla daug demokratijos funkcionavimo problemų.

Būtinai atkreipsiu vyriausiosios įgaliotinės dėmesį į visus iškeltus klausimus, kad šias diskusijas galėtume sekti naudodamiesi įvairiomis turimomis priemonėmis. Esu tikras, kad artėjantis vasario 24 d. vyksiantis Rusijos vyriausybės vizitas į Briuselį mums bus puiki proga dar kartą išreikšti savo susirūpinimą.

Rusija – nuolatinis Užsienio reikalų tarybos darbotvarkės klausimas. Turbūt žinote, kad nuo praėjusių metų reguliarus Europos Vadovų Tarybos susitikimas skirtas su mūsų strateginiais partneriais susijusiems klausimams aptarti. Pirmą kartą – ir paskutinį – toks susitikimas įvyko 2010 m. rugsėjo mėn. ir manau, kad H. Van Rompuy tokį susitikimą surengs ir šiais metais.

Dabar atsakysiu į kai kuriuos konkrečius EP narių man užduotus klausimus. Pirma, dėl H. Hautalos klausimo apie žmogaus teises, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad vyriausioji įgaliotinė labai rimtai žiūri į 2010 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento rezoliuciją. Sergei Magnitsky ir Veros Trifonovos mirties aplinkybės ikiteisminio sulaikymo laikotarpiu turi būti tinkamai ištirtos, o Užsienio reikalų taryba, žinoma, tam skirs ypatingą dėmesį. Visuose lygmenyse ir toliau keliame šiuos ir kitus klausimus ne tik du kartus per metus vykstančių konsultacijų žmogaus teisių tema metu, bet ir per aukščiausiojo lygmens susitikimus ir Rusijos reikalaujame laikytis tarptautinių įsipareigojimų. Taryba turėtų priimti bet kokį sprendimą dėl ribojančių priemonių. Tokios priemonės turėtų būti valdomos išmintingai remiantis aiškiais įrodymais. Pirmiausia toliau raginame Rusiją užtikrinti tinkamą tyrimą.

R. Oomen-Ruijten norėčiau pasakyti, kad žmogaus teisės – pagrindinis mūsų derybų dėl naujojo susitarimo klausimas, jo bus imtasi įvairiose srityse. Galime jus patikinti, kad ES ir Rusijos įsipareigojimai laikytis žmogaus teisių, įskaitant mažumų teises, bus įtraukti į minėtą susitarimą ir iš tiesų jie bus esminis būsimo susitarimo elementas.

Baigdama norėčiau trumpai apibendrinti kai kuriuos anksčiau savo minėtus dalykus. Teisinės valstybės principas ir teismų nepriklausomumas turi likti neatsiejama dabartinių Rusijos Federacijos pastangų siekti modernizacijos dalis. Europos Sąjunga turi būti pasirengusi remti to siekiančią Rusiją. Žodžio, susirinkimų ir asociacijų steigimo laisvės – blokai, kuriais remiantis pastatytos visos demokratinės Vakarų šalys. Rusija turėtų laikytis savo teisinių įsipareigojimų, kurių ji prisiėmė būdama Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir ESBO narė.

Šiaurės Kaukazo regionas mums vis dar kelia didelį nerimą. Rusiją turime skatinti siekti tvaraus šios būdingos šiam regionui problemos sprendimo. Svarbu nepamiršti, kad nepaisant mums nerimą keliančių daugelio dalykų ir nepaisant daugybės sunkumų, su kuriais šiuo metu susiduria Rusija, ten vyko ir daug teigiamų pokyčių. Turime patikėti prezidento D. Medvedevo žodžiais ir su Rusija toliau vesti rimtą dialogą žmogaus teisių tema. Taigi jeigu minėtų atvejų būna, turime būti budrūs ir labai atidžiai sekti tai, kad vyksta Rusijoje.

Labai ačiū už jūsų vertingas pastabas. Vyriausioji įgaliotinė bus tinkamai informuota apie jūsų nuomonę.

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienį, vidurdienį.

(Posėdis sustabdytas 11.45 val. ir vėl atnaujintas 12.00 val.)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu. – (RO) Tarptautinė spauda išsamiai aptarė Michailo Chodorkovskio atvejį ir iš tiesų atrodo, kad šis atvejis naudojamas politiniais tikslais. Pastaruoju metu teisėjo V. Danilkino ryšių su žiniasklaida tarnybos darbuotojos padaryti pareiškimai aiškiai rodo, kad Rusijos teisinei sistemai trūksta nepriklausomumo. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai nėra pavienis atvejis. Priešingai, Rusijoje veikiančios NVO nuolat praneša apie atvejus, kai šioje šalyje nesilaikoma sąžiningo teismo standartų. Be to, 2010 m. rugsėjo mėn. Europos Tarybos parlamentinė asamblėja Rusijos valdžios institucijų prašė priimti reformas, garantuojančias jų teisinės sistemos nepriklausomumą, ir nutraukti teisininkų puldinėjimus. Galiausiai mums svarbu pabrėžti kritinę Šiaurės Kaukazo, t. y. regiono, kuriame vyrauja nebaudžiamumas ir, dar blogiau, kuriame nukentėjusieji bijo gintis, kad nesukeltų sau dar didesnio pavojaus, padėtį. Jeigu jie nori parodyti savo patikimumą skelbdami savo ketinimą laikytis teisinės valstybės principo, Rusijos valdžios institucijoms aiškiai reikia dėti daugiau pastangų, negu jos dėjo iki šiol.

  Traian Ungureanu (PPE), raštu. – Prezidento D. Medvedevo ir ministro pirmininko V. Putino valdymas nesuderinamas su teisinės valstybės principu. Daugiau kaip 10 metų V. Putin ir D. Medvedev toleravo ir galbūt gynė pasibaisėtiną piktnaudžiavimą ir nusikaltimus, įskaitant surežisuotus teismo procesus, spaudos kontrolę ir politines žmogžudystes.

Didelis Rusijos įstatymų nepaisymo atvejų skaičius nėra asmenų nusikalstamumo klausimas. Tikroji problema yra valstybės remiamas įstatymų nepaisymas. Rusijos teisingumo sistema ir, beje, Rusijos valstybė niekada nesprendė nusikaltimų, įvykdytų prieš žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir armijos arba teismų skundikus. Įstatymų nepaisymas Rusijoje per ilgai buvo laikomas atsitiktinumu arba valstybės nekontroliuojama problema.

Pagal ES politiką Rusijos valdžios institucijos turėtų būti laikomos atsakingos už jų susidūrimą su nusikaltėliais. Atrodo, kad pastarieji įvykiai liudija, jog antrasis M. Chodorkhovskio teismo procesas vyko įsakius aukštiems politiniams veikėjams. Neteisminiai Rusijos valstybės dokumentai jau tapo tradicija. ES politika dėl tokios liūdnos patirties turėtų būti kritiškai vertinama.

Įprastai švelni ES retorika šiuo atveju netinka. Ją reikėtų pakeisti tvirta politika, įskaitant patikimus įspėjimus, kad tolesniam bendradarbiavimui su Rusija reikalinga nedelsiant tobulinti Rusijos įstatymo priežiūrą.

  Krzysztof Lisek (PPE), raštu. – (PL) Savo kadencijos pradžioje D. Medvedev rusams pažadėjo „įstatymo diktatūrą“ ir visišką demokratiją. Šis prezidentas, manau, žino tai, kad jo šalis siekia sukurti demokratinę valstybę, veikiančią pagal teisinės valstybės principus, ir šiuolaikišką ekonomiką, kuri galėtų reaguoti į pasaulinius sunkumus. Pastarojo meto įvykiai Rusijoje, pirmiausia daugelio žurnalistų ir nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų atstovų užpuolimai ir M. Chodorkovskio atveju paskelbtas nuosprendis, reiškia, kad yra pagrindo nerimauti, ar žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės iš tiesų suprantamos reiškiant kilnius reikalavimus.

Rusijos tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi daugeliu atžvilgių galima laikyti ginčytinu. Neišspręsti Kalnų Karabacho, Uždniestrės ir Abchazijos bei Pietų Osetijos regionų konfliktai turėtų būti kuo greičiau nutraukti, kaip numatyta tarptautinėje teisėje ir Rusijos prisiimtuose įsipareigojimuose. Rusija besąlygiškai turėtų įvykdyti visas 2008 m. Rusijos, Europos Sąjungos ir Gruzijos susitarimo nuostatas. Pirmiausia ES Stebėjimo misijos Gruzijoje (ESSM Gruzijoje) atstovai turi užtikrintai ir neribotai galėti patekti į Gruzijai priklausančius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus, kad šiuose regionuose galėtų garantuoti taiką ir stabilumą.

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – Nepriklausomų teismų problemą ir demokratijos, žodžio laisvės ir įstatymo viršenybės imitavimą, regis, daugelis žiūrovų suprato. Tačiau ES turėtų žinoti, kaip tokias problemas atpažinti. Nepaisant to, atrodo keista, kad tada kai kurios valstybės narės nori nepaisyti abipusio supratimo ir netgi susitarimų, kaip antai ES bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP. Ceterum censeo – Prancūzija nusprendė parduoti Mistral tipo karo laivą Rusijai; manome, kad dėl tokio savo poelgio ji nuoširdžiai apgailestaus.

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja