Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/3013(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0109/2011

Debatai :

PV 16/02/2011 - 5
CRE 16/02/2011 - 5

Balsavimas :

PV 17/02/2011 - 6.8
CRE 17/02/2011 - 6.8

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0068

Diskusijos
Trečiadienis, 2011 m. vasario 16 d. - Strasbūras Tekstas OL

5. Valstybių narių užimtumo politikos gairės - Strategija „Europa 2020“ - Valstybių narių užimtumo politikos gairių įgyvendinimas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

– Tarybos ir Komisijos pareiškimų dėl strategijos „Europa 2020“;

– Pervenche Berès pranešimo A7-0040/2011 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių [COM(2011)0006 - C7-0033/2011 - 2011/0007(CNS)];

– Komisijos pareiškimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 

  János Martonyi , einantis Tarybos pirmininko pareigas. Ponia pirmininke, labai džiaugiuosi šia galimybe jums pirmininkaujant tarti žodį ir kalbėti Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai itin svarbia tema: apie strategiją „Europa 2020“. Ši tema iš tikrųjų svarbi mums visiems.

Aišku, kad norėdama ir toliau gebėti konkuruoti su kitais pasaulio regionais Europa turi įveikti ne vieną rimtą iššūkį. Kai kurie iš šių iššūkių kilo dėl finansų ir ekonomikos krizės, tačiau kai kuriuos lemia riboti mūsų pajėgumai ir ryžtas įgyvendinti 2010 m. Lisabonos strategijos tikslus ir tikslinius rodiklius.

Kaip dažnai sakoma – remiantis ir senovės graikų, ir kinų samprata – krizė gali būti ir galimybė. Ji gali būti galimybė pasiekti proveržį, rasti sprendimą ir daryti pažangą. Štai kodėl manome, kad krizė dabar yra pagrindinis veiksnys motyvuojant valstybes nares greitai pradėti įgyvendinti Europos darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją. Tai – strategija „Europa 2020“.

Esu įsitikinęs, kad ši strategija atliks pagrindinį vaidmenį padedant Europai atsigauti iš krizės ir tapti stipresne iš vidaus ir tarptautiniu mastu, didėjant produktyvumui, augimo galimybėms, socialinei sanglaudai ir gerėjant ekonomikos valdysenai.

Tai būtina, jeigu rengiamės ir toliau būti konkurencingi pasaulio mastu, tuo labiau, kad sparčiai auga rinkos Azijoje. Tai būtina ir tuo atveju, jei norime išlaikyti socialinį modelį, savo gyvenimo būdą – Europai būdingus ir mums visiems brangius ypatumus, kuriuos turime išsaugoti.

Strategijoje „Europa 2020“ patvirtinti penki pagrindiniai ES tikslai – bendri valstybių narių ir ES veiksmų tikslai: skatinti užimtumą, gerinti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąlygas, įgyvendinti mūsų kovos su klimato kaita ir energetikos tikslus, gerinti švietimo lygį ir skatinti socialinę įtrauktį, ypač mažinant skurdą.

Siekdama šių tikslų Komisija parengė ir pateikė septynias pavyzdines iniciatyvas, apimančias veiksmus, kurių ji siūlo imtis bendrajai rinkai sustiprinti ir ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimui pagerinti: Europos skaitmeninę darbotvarkę, Inovacijų sąjungą, Judų jaunimą, Tausiai išteklius naudojančią Europą, Globalizacijos erai pritaikytą pramonės politiką, Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkę, Europos kovos su skurdu planą.

Įgyvendindamos kiekvieną iniciatyvą, ir ES, ir nacionalinės institucijos turi koordinuoti pastangas, kad nacionalinio ir Europos lygmens veiksmai vieni kitus stiprintų.

Tarybai pirmininkavusios valstybės, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir Tarybai pirmininkausiančia Vengrija, 2010 m. gruodžio mėn. parengtoje pirmojoje įgyvendinimo ataskaitoje pateikta darbo, atlikto nuo birželio mėn. – strategijos įgyvendinimo pradžios, apžvalga. Ataskaitoje pabrėžiamas svarbiausias visokeriopas Taryboje atliktas darbas, įskaitant septynias pavyzdines iniciatyvas. Be to, ataskaitoje pabrėžiama technologinė pažanga, pasiekta įvairiose politikos srityse, atliekančiose svarbų vaidmenį naujojoje strategijoje: bendrosios rinkos, sanglaudos politikos ir žemės ūkio politikos. Joje taip pat išvardijami veiksmai ir iniciatyvos, kurių per pastaruosius šešis mėnesius ES lygmeniu imtasi penkiems pagrindiniams ES tikslams įgyvendinti.

Leiskite pabrėžti kai kuriuos svarbius ekonomikos valdysenos elementus. Ekonomikos valdysenos reformos įgyvendinimas – pagrindinė sąlyga norint kovoti su krize ir suteikti Europos ekonomikai postūmį augti. Todėl strategija „Europa 2020“ artimai susijusi su vadinamuoju „Europos semestru“ – nauja svarbia makroekonominės priežiūros priemone, kurią šio pirmininkavimo Tarybai metu planuojama taikyti pirmą kartą. Šis naujas procesas pradėtas 2011 m. sausio mėn., pateikus Komisijos metinę augimo apžvalgą.

Tarybai pirmininkaujanti Vengrija itin stengiasi užtikrinti, kad Europos semestras veiktų sklandžiai ir sėkmingai. Šiuo tikslu surengsime ne vieną diskusiją visuose atitinkamuose Tarybos posėdžiuose, rengdamiesi kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

Svarbiausia, Bendrųjų reikalų tarybai pavesta parengti apibendrinamąją savo kovo 21 d. posėdžio ataskaitą, kurioje bus išdėstytos pagrindinės naujienos apie įvairių sektorinių sudėčių Taryboje atliktą darbą. Ši ataskaita kovo mėn. bus pristatyta Europos Vadovų Tarybai ir bus diskusijų pagrindas siekiant susitarti dėl tam tikrų struktūrinių reformų ir fiskalinio konsolidavimo prioritetų.

Remdamosi kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime nuveiktu darbu valstybės narės užbaigs rengti nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos ataskaitas, kurios balandžio mėn. bus pateiktos Komisijai. Tada turėtų būti siekiama kiekvienai šaliai parengti rekomendacijas, į kurias valstybės narės atsižvelgs baigdamos rengti savo 2012 m. biudžetus ir įgyvendindamos savo strateginius ekonomikos augimo planus. Pripažįstu, kad šis grafikas labai griežtas, bet tikimės iki birželio ar liepos mėn. jį įgyvendinti.

Norint užtikrinti būsimą ekonominę Europos Sąjungos sėkmę strategija „Europa 2020“ itin svarbi. Ji artimai susijusi su ekonomikos valdysenos reforma, kuri irgi atliks labai svarbų vaidmenį. Jeigu ateityje nesugebėsime ir toliau konkuruoti ir negalėsime užtikrinti tvirto ekonomikos augimo, mums bus vis sunkiau išlaikyti pakankamai aukšto lygio socialinę apsaugą ES viduje ir Europos balso įtaką išorės įvykiams.

Tai – didžiulis iššūkis Europai ne vieniems ateinantiems metams. Esu visiškai tikras, jog galime tikėtis, kad Europos Parlamentas mums padės pasiekti šių rezultatų.

 
  
  

PIRMININKAVO: Jerzy BUZEK
Pirmininkas

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Pone Pirmininke, ačiū už įvadinę kalbą. Kalbame apie labai svarbų dalyką – apie strategiją „Europa 2020“. Mes patiriame krizę, labai didelis nedarbas, o tai – didžiausia grėsmė mūsų piliečiams. Todėl užimtumo politika, įskaitant vykdomą pagal strategiją „Europa 2020“, turi didžiulę reikšmę. Sveikiname į Europos Parlamentą atvykusį už tą sritį atsakingą Komisijos narį László Andorą.

 
  
MPphoto
 

  László Andor, Komisijos narys. Pone pirmininke, kaip žinote, Komisija praėjusį mėnesį patvirtino su strategija „Europa 2020“ susijusią pirmąją metinę augimo apžvalgą. Metinėje augimo apžvalgoje atsisakoma praeities ir pradedamas pirmasis ekonominės politikos koordinavimo pagal Europos semestrą ciklas.

Pagrindinė Europos semestro idėja labai paprasta: užtikrinti ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumą – nieko daugiau nelieka, kaip tik ex-ante koordinuoti ES ekonominę politiką. Tai labai aiškiai rodo pastaroji kai kurių euro zonos šalių skolų krizė. Sprendžiant iš šio griežtesnio ir reiklesnio požiūrio, Europos Sąjunga pripažįsta, kaip glaudžiai susijusi valstybių narių ekonomika ir kaip vienoje valstybėje narėje priimti politiniai sprendimai gali turėti poveikį kitoms.

Europos semestro valdymas Europos Sąjungai bus tikras išbandymas. Vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų – stiprinti politinę atsakomybę už strategiją ir vietos partnerystės darinius. Dabartinis iššūkis – parodyti, kad ES gali bendrai nustatyti, kokių svarbiausių politinių reformų skubiausiai reikia, ir pateikti tinkamą politinį atsaką.

Metinėje augimo apžvalgoje labai aiškiai nurodomi svarbiausi prioritetai. Joje išdėstomas integruotas požiūris į ekonomikos atsigavimą – 10 prioritetinių veiksmų, suskirstytų į tris pagrindines kategorijas: pirmiausia, griežtas fiskalinis konsolidavimas ir finansų sektoriaus restruktūrizavimas siekiant padidinti makroekonominį stabilumą; antra, struktūrinės reformos siekiant didesnio užimtumo; galiausiai – ekonomikos augimo skatinimo priemonės.

Mes gerai įsidėmėjome jūsų nuogąstavimus dėl pagrindinių metinės augimo apžvalgos aspektų – gali atrodyti, kad jie neatitinka integruotų gairių. Vis dėlto noriu tai aiškiai išdėstyti. Komisija sąmoningai nusprendė šių metų metinėje augimo apžvalgoje daugiausia dėmesio skirti šiuo metu aktualiausiems dabartinės krizės nulemtiems iššūkiams ir poreikiui pirmiausia vykdyti reformas, reikalingas, kad atsigautų ekonomika ir būtų kuriamos darbo vietos. Metinė augimo apžvalga visapusiškai atitinka integruotas gaires, įskaitant Užimtumo gaires.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas remia Komisijos pasiūlymą 2011 m. išlaikyti Užimtumo gaires nepakeistas. Iš tikrųjų, gyvybiškai svarbu užtikrinti stabilią politikos sistemą, kol 2014 m. – laikotarpio viduryje – strategija „Europa 2020“ bus peržiūrėta, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko įgyvendinti reikiamas reformas.

Užimtumo gairės taip pat yra pagrindas, kuriuo remiantis rengiama bendra užimtumo ataskaita (metinės augimo apžvalgos dalis), o joje įvardijamos skubiausios priemonės užimtumo srityje, įskaitant priemones, leidžiančias: pirmiausia, nustatyti užimtumui palankias mokesčių sistemas, nuo mokesčių atlaisvinant darbo jėgą; antra, sumažinti darbo rinkos susiskaidymą; trečia, panaikinti kliūtis derinti privatų ir darbinį gyvenimą; ketvirta, remti bedarbius suteikiant jiems aukštos kokybės mokymą ir darbo paieškos paslaugas, kad jie grįžtų į darbą bei pradėtų savarankišką veiklą; galiausiai, didinti pagyvenusių darbuotojų dalyvavimą darbo rinkose.

Dar svarbiau, kad Užimtumo gairės bus galimų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų pagrindas – šias rekomendacijas, vadovaudamasi Sutarties 148 straipsniu, Taryba galės teikti valstybėms narėms.

Metinė augimo apžvalga yra pagrindas kovo mėn. vyksiančio pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikimo diskusijoms ir ekonominės politikos gairėms, kurias planuojama pateikti valstybėms narėms. Komisija tikisi, kad valstybės narės į šias gaires atsižvelgs rengdamos savo stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas, atitinkančias strategiją „Europa 2020“.

Nacionalines reformų programas, kurias planuojama pateikti antroje balandžio mėn. pusėje, Komisija išnagrinės. Remdamiesi ta analize ir Sutartimi, siūlysime kiekvienai šaliai parengtas politines gaires ir rekomendacijas, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti baigdamos rengti 2012 m. biudžetus. Prieš prasidedant vasarai politines gaires ir rekomendacijas turėtų patvirtinti Taryba.

Baigiant leiskite pabrėžti jūsų vaidmens svarbą norint sėkmingai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ypač septynias pavyzdines iniciatyvas. Jūsų, kaip vieno iš teisės aktų leidėjų, vaidmuo būtinas, kad jas būtų galima sėkmingai įgyvendinti. Jeigu norime pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, gyvybiškai svarbu nustatyti teisingas sistemines sąlygas. Netrukus bus pradėtos diskusijos apie naują daugiametę finansinę programą. Iki birželio mėn. Komisija pateiks pasiūlymus. Jūsų, kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmuo kartu su Taryba bus labai svarbus siekiant užtikrinti, kad strategijos „Europa 2020“ prioritetai atsispindėtų ES biudžete. Jeigu norime būti patikimi, turime užtikrinti, kad mūsų finansiniai prioritetai atitiktų mūsų strateginius planus ir politinius prioritetus.

Fiskalinių apribojimų laikotarpiu labiau negu bet kada svarbu parodyti, kad ES teikia papildomą naudą ir kad ES lygmeniu išleistas euro gali turėti didesnį poveikį negu nacionaliniu lygmeniu išleistas euro.

Siekdami užtikrinti strategijos „Europa 2020“ sėkmę, turime visais lygmenimis imtis politinės atsakomybės. Savo tikslus įgyvendinsime ir tinkamą ateities ekonomikos augimo kryptį užsibrėšime tik tuo atveju, jei kiekvienas atliks savo darbą.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès, pranešėja. (FR) Pone pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos nary, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu norėčiau pasakyti, kaip džiaugiuosi šia pirma galimybe diskutuoti dėl Europos semestro ir reikšmės, kuri šį semestrą turėtų būti teikiama metinei augimo apžvalgai.

Taikydami šią sistemą, jūs, Komisijos nary, kartu su kolegijos nariais nusprendėte atnaujinti Užimtumo gaires ir šis Parlamentas ketina pripažinti tą sprendimą. Tiesiog norėtume atkreipti jūsų dėmesį į tris aspektus.

Pirmasis susijęs su metinės augimo apžvalgos turiniu. Mus sukrėtė tai, kad užimtumo ir nedarbo klausimams teikiama mažesnė reikšmė negu biudžeto konsolidavimo tikslams. Manome, kad keldami šiuos klausimus, tiesiogiai susijusius su darbo rinkos veikimu, pažeidžiate valstybių narių gyventojų ir jų vyriausybių socialinį susitarimą. Jūs siūlote padidinti pensinį amžių, sumažinti nedarbo išmokų sumas, pakeisti atlyginimus ir jų apskaičiavimo mechanizmus ir leisti parduotuvėms dirbti sekmadieniais.

Manome, jog tai – itin pavojingas socialinio susitarimo pažeidimas. Taip pat manome, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama pažeidžiamiausiems gyventojams, nesvarbu, ar tai jaunimas, moterys, pagyvenę žmonės, ar neįgalieji. Be to, manome, jog esama nemažo pavojaus, kad biudžeto konsolidavimas bus laikomas visa šios metinės augimo apžvalgos prasme ir esme.

Antrasis mūsų rūpestis – tai, kad, kaip pats sakėte, ketinate remdamiesi šia metine augimo apžvalga parengti nacionalines reformų programas. Tačiau būtent čia bus sprendžiami svarbūs klausimai. Kaip ketinate našiai diskutuoti Parlamente šiais klausimais, jeigu dabar gairės atnaujinamos? Kaip, jūsų nuomone, turėtų atrodyti demokratinės diskusijos šiuo klausimu? Kaip 148 straipsnį, kuriuo koordinuojama užimtumo politika, sujungsite su 12 straipsniu, kuriuo koordinuojama ekonominė politika?

Šiandien Europos Parlamentui daug kas neaišku, nes tuo pat metu kalbame apie strategiją „Europa 2020“, apie Pirmininko H. Van Rompuy darbo grupes, apie ekonomikos valdysenos paketą, dėl kurio šis Parlamentas deda daug pastangų, ir apie Sutarties pakeitimą siekiant išlaikyti Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę. Be to, kol visa tai vyksta, mes dar svarstome ir galimą tos priemonės keitimą. Jūs Europos semestrą pradedate tuo pat metu, kai kanclerė A. Merkel ir prezidentas N. Sarkozy imasi konkurencingumo pakto. Visa tai darydami, jūs dar ir atnaujinate Užimtumo gaires, kurios, tikėtina, bus viso labo labai neaiški erdvė, kurią reikia apibrėžti šiose nacionalinėse programose.

Taigi, Komisijos nary, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į trečiąjį mums rūpimą dalyką. Kai praėjusiais metais, padedant Tarybai pirmininkavusiai Belgijai, mums pavyko pakeisti Užimtumo gairių kryptį, didžiulę reikšmę teikėme vienam aspektui – valdysenos klausimui. Ką vadiname šia valdysena? Tai reiškia, kad ekonominės ir socialinės politikos negalima vykdyti sėkmingai, jeigu jų nelydi tikros demokratinės diskusijos. O demokratinės diskusijos reiškia galių suteikimą Europos Parlamentui, valstybių narių parlamentams ir tikrą pagalbą socialiniams partneriams, jų dalyvavimą ir įtraukimą. Mums dažnai susidaro įspūdis, kad jūsų pasiūlymuose šių elementų nepaisoma, o juk jie – neatskiriama mūsų šalių demokratinio gyvenimo dalis.

Manau, kad jeigu šiuo klausimu nesusiimsime, galime pradėti elgtis nenuosekliai, priversti žmones nusigręžti nuo to, ką bandome kartu pasiekti, ir paminti dalyką, būtiną mūsų sėkmei užtikrinti – Bendrijos dvasią.

 
  
MPphoto
 

  Sharon Bowles , Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonės referentė Pone pirmininke, einame naujos ekonomikos valdysenos eros link. Europos semestras – darinys, į kurį, aktyviai dalyvaujant Parlamentui, turėtų būti įtrauktos esamos integruotų gairių priemonės, numatytos Sutarties 121 ir 148 straipsniuose.

Vertinant plačiau, būtent semestro pagrindu Stabilumo ir augimo pakto kontrolę ir makroekonominę stebėseną galima sujungti su strategija „Europa 2020“ ir integruotomis gairėmis. Tai reiškia, kad semestras gali suteikti nuoseklią sistemą įvairiems ES ekonomikos valdysenos procesams ir abu dariniai gali vienas kitą stiprinti. Vertinant dar plačiau, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas pabrėžia, kad ekonomikos valdysena turi būti grindžiama Bendrijos metodu. Jeigu norima, kad procesus suprastų ir remtų piliečiai, jie turi būti skaidrūs ir atskaitingi. Tai reiškia, kad turi dalyvauti Parlamentas.

Tais atvejais, kai Parlamentui jau suteiktas tam tikras vaidmuo, jam turi būti suteikta ir laiko, pakankamo jo demokratiniams įgaliojimams įvykdyti. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas visiškai remia Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą jiems kartu siekiant, kad šis reikalavimas būtų įvykdytas.

 
  
MPphoto
 

  Corien Wortmann-Kool, PPE frakcijos vardu. (NL) Pone pirmininke, finansų ir ekonomikos krizė skausmingai aiškiai parodė, kad mūsų konkurencingumui, o kartu ir mūsų socialinės rinkos ekonomikos tvarumui, gresia pavojus. Todėl jeigu norime geriau pasinaudoti vidaus rinka, sustiprinti pensijų tvarumą ir pasiekti, kad geriau veiktų darbo rinka, dabar turime pasimokyti iš krizės.

Todėl mūsų frakcija teigiamai vertina metinę augimo apžvalgą ir 2011 m. sausio 15 d. Ekonomikos ir finansų tarybos išvadas, kuriose su Europos semestru siejami plataus užmojo lūkesčiai.

Visi mes, šio Parlamento nariai, norime, kad Europoje tvariai augtų ekonomika, verslas klestėtų ir visiems mūsų piliečiams užtektų darbo vietų. Tai galime pasiekti tik turėdami stabilią valiutą ir stabilią ekonomiką. Norėdamos pasiekti abu šiuos dalykus, valstybės narės turi tvarkingai valdyti savo vidaus finansus, nes tai ne tik padės išvengti problemų, kurias dabar matome valstybėse narėse, kovojančiose su didžiuliais deficitais ir skola, bet ir bus paklotas pamatas ir ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimui mūsų piliečiams, taip pat mūsų vaikams ir būsimoms kartoms.

Pone pirmininke, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija toliau sieks tvirto Europos ekonomikos valdysenos paketo, grindžiamo trimis ramsčiais: patikimu Stabilumo ir augimo paktu, plataus užmojo makroekonomine stebėsena ir drąsia strategija „Europa 2020“. Tačiau tam turime taikyti Bendrijos metodą ir įtraukti Europos Parlamentą bei valstybių narių parlamentus. Jeigu tai padarysime, naujo konkurencingumo pakto neprireiks, nes savo tikslą būsime jau pasiekę.

 
  
MPphoto
 

  Udo Bullmann, S&D frakcijos vardu. (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos nary, Tarybos Pirmininke, atidžiai klausiausi, ką sakėte, skaičiau metinę augimo apžvalgą, skaičiau Ekonomikos ir finansų tarybos išvadas ir dabar man visiškai aiškus vienas dalykas: Europos Sąjunga patiria ne tik ekonomikos krizę, bet ir politinę krizę. Tai, ką mums rekomenduojate – nieko nauja. Paprašykite savo darbuotojų parodyti pastarųjų dešimties metų dokumentus. Visuose juose galima rasti tą patį – kad viešosios išlaidos per didelės ir kad vienintelis būdas prisitaikyti prie naujų laikų susijęs su atlyginimais, o jie visada per dideli. Nemačiau jokių kitų rekomendacijų. Ar lyja, ar sninga, ar krizė, ar pakilimas – visada ta pati ideologija, tačiau ji nieko bendra neturi su patirtimi grindžiama ekonomine tikrove.

Leiskite jums šį tą pasiūlyti: tuos žmones, kurie jums rašo tuos dalykus, kurie Taryboje ir Komisijoje atlieka ekonomines analizes, kada nors atsiųskite į Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą. Norime susipažinti su jūsų ekonominiais modeliais. Norime su tais žmonėmis aptarti, ar jie nemato, kad Europa yra ant nuosmukio slenksčio. Pvz., atimkite Vokietijos eksporto tempus bei Vokietijos ekonomikos augimo tempus ir pamatysite, apie ką kalbu. Tada jūsų paklausiu, kodėl nėra nė vieno žodžio apie investicijas – kai iki šiol investicijos yra vienos mažiausių, o to daugiau negalime sau leisti – kodėl nėra nė vieno žodžio apie pajamų didinimą ir nieko apie ciklus, apie tai, kad pagaliau turime išmokti augti kartu, arba apie tai, kaip išbrisime iš krizės. Apie šiuos dalykus jūsų dokumentuose nieko nekalbama.

Šių metų pradžią jūs praleidote ir turėsite labai stengtis, kad patenkintumėte Europos piliečių lūkesčius. Vis dėlto leiskite pasakyti štai ką: jeigu šia dvasia ketinate kovo mėn. priimti sprendimą dėl ekonomikos valdysenos paketo bei Stabilumo ir augimo pakto reformos, mano frakcija negalės tam pritarti.

 
  
MPphoto
 

  Lena Ek, ALDE frakcijos vardu. Pone pirmininke, prieš metus čia, šiame Parlamente, diskutavome, kokių veiksmų reikia imtis pasaulinei finansų krizei įveikti. Anuomet kai kurie mano frakcijos pasiūlymai dėl ekonomikos valdysenos buvo atmesti kaip per plataus užmojo ir pernelyg radikalūs, tačiau šiandien džiaugiuosi galėdama pažymėti, kad keletas mūsų siūlymų tapo tikrove.

Vis dėlto šiandien esama nemažo strategijoje „Europa 2020“ deklaruojamų užmojų ir tikslams pasiekti reikalingų finansinių išteklių atotrūkio. 2012 m. biudžeto projekte Komisija turi aiškiai išdėstyti, įvardyti su strategija susijusias išlaidas ir padaryti jas pastebimesnes. Tai pasakytina ir apie būsimą daugiametės finansinės programos persvarstymą.

Taip pat norėčiau tiesiogiai kreiptis ir į valstybes nares. Aišku, kad Taryboje finansų ministrai, įskaitant manąjį, Švedijos finansų ministrą Andersą Borgą, nenori investuoti į ateitį. Valstybių narių biudžetuose turi atsispindėti deklaruojami Tarybos užmojai, o jeigu norime, kad ES projektai būtų įgyvendinti, jiems reikia lėšų. Pamatysite, jeigu reikiamoje vietoje nebus pinigų, nebus ir ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo strategijos, mes rizikuojame patirti nesėkmę.

Todėl raginu Komisiją pateikti konkretesnių teisės aktų pasiūlymų, o valstybes nares – parodyti daugiau pasišventimo. Mums reikia privalomų įsipareigojimų, kad pasiektume pagrindinius tikslus, ir teisės aktų svarbiausiose srityse, kuriose kuriamos darbo vietos, pvz., mums reikia energijos vartojimo efektyvumo tikslų bendru Europos lygmeniu. Dabartinės iniciatyvos, pvz., Strateginis energetikos technologijų planas, Mokymosi visą gyvenimą programa ir Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas, jau patvirtintos, bet jūs Taryboje nesugebėjote surasti pinigų. Reikia, kad šie projektai būtų finansuojami. Visi jie teikia galimybių sukurti darbo vietų ir sustiprinti ekonomikos augimą.

Mūsų rezoliucijoje dėl 2020 m. ALDE frakcija siunčia tvirtą žinią Tarybai, kad dabartinė valdysenos struktūra per silpna, atviro koordinavimo metodas nedavė rezultatų, o Bendrijos metodą reikėtų atnaujinti. Džiaugiuosi, kad bendrą rezoliuciją palaiko didžiulė dauguma. Taip Parlamentas tvirtai parodo, kad turime imtis veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Philippe Lamberts, Verts/ALE frakcijos vardu. Pone pirmininke, žinote, jog žalieji yra tvirti integruotesnės Europos rėmėjai, kad būtų galima užtikrinti tvarų vystymąsi mūsų piliečiams, tačiau taip pat kad būtų galima užtikrinti Europos gebėjimą XXI a. šioje planetoje daryti kokią nors įtaką.

– (FR) Mūsų pasitikėjimą šiandien giliai sukrėtė jūsų aktas – metinė augimo apžvalga, nes čia jūs atskleidėte ideologinę kryptį, kuri nieko bendra neturi su faktais, tačiau labai svarbi priimant ideologinius sprendimus.

Ką būtent rekomenduojate? Mažinti viešąsias išlaidas! Mažindami išlaidas, stabilių viešųjų finansų neturėsite. Apie pajamas nekalbama. Taip pat siekiama didinti lankstumą, reformuoti, kaip teigiate, darbo rinkas – kitaip tariant, akivaizdžiai sukurti lankstumo ir užimtumo garantijų sistemą be užimtumo garantijų. Sakysite, šių priemonių turime imtis, kad sudarytume galimybes ekonomikai atsigauti.

Vis dėlto tai – dar ne viskas. Esama priemonių ir finansų sektoriui. Pakalbėkime apie jas, nes tai – geras dvigubų standartų pavyzdys. Ką galite pasakyti apie priemones, susijusias su darbo užmokesčiu ir viešosiomis išlaidomis? Turime veikti greitai ir tvirtai. Vis dėlto kai kalba pakrypsta apie finansų sektorių, sakote, kad turime svarstyti, tirti poveikį ir, svarbiausia, taikyti pereinamuosius laikotarpius.

Ekonomikos valdysenos ir biudžeto konsolidavimo atveju jūs greiti nustatyti: 2011 m. sausio 1 d.–2012 m. sausio 1 d. Bankams ši data bus 2019 m. sausio 1 d., tarsi darbo rinkoms prisitaikyti arba viešiesiems finansams stabilizuoti nereikėtų jokio tyrimo ar pereinamojo laikotarpio.

Ar galite man pasakyti, ką bendro su visu tuo turi strategija „Europa 2020“? Galiausiai juk tai – problema, tačiau apie tai man nieko nesakote. Remiantis jūsų, Komisijos nary ir Tarybos nariai, metinėje augimo apžvalgoje pateiktomis rekomendacijomis įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ tampa visiškai neįmanoma.

Jūs mus mulkinate apsimesdami, kad vykdant jūsų rekomenduojamą politiką įmanoma taikyti reikiamas investicijų politikos priemones mokslinių tyrimų, švietimo, skurdo mažinimo, kovos su klimato kaita ir užimtumo srityse. Tai – melas, o šios diskusijos, mano požiūriu, yra farsas.

 
  
MPphoto
 

  Malcolm Harbour, ECR frakcijos vardu. Pone pirmininke, mano frakcija šią rezoliuciją pasirašė ir rems. Nesakau, kad sutinkame su viskuo, kas joje išdėstyta, bet pagrindiniam fragmentui pritariame. Noriu tai pasakyti ir Komisijai, ir Tarybai, ir perskaitysiu antraštę, dėl kurios susitarėme: „Tvirta bendra rinka ir Smulkiojo verslo aktas naujoms darbo vietoms kurti“.

O iš kur atsiras tos darbo vietos? Jos atsiras iš privačiomis investicijomis finansuojamo verslo ir naujai įsteigtose įmonėse. Jau dabar žinome, kad mažosios įmonės pastarąjį dešimtmetį yra pagrindinė varomoji jėga darbo vietoms kurti. Šiandien ir Komisijai, ir Tarybai noriu pasakyti, kad visos 27 valstybės narės turi pradėti rimtai galvoti apie darbo vietų kūrimą bendrosios rinkos lygmeniu. Visi tikime bendrąja rinka, valstybės narės paslaugų rinkai atverti investavo didžiules pinigų sumas ir tam skyrė daugybę išteklių, tačiau ar jos apie tai pasakė savo verslo subjektams? Ar jos reklamavo bendrąją rinką? Ar jos skatino verslumą? Ar jos skatino internetinę prekybą?

Kodėl jos nepradeda daryti šių praktinių dalykų, kad būtų išlaisvinta mūsų jau turima galia, kartu įgyvendindamos visus kitus projektus, apie kuriuos kalbėjo mano kolegos? Jos turi tai pradėti rytoj, netgi šiandien, o ne kalbėti apie kai kuriuos kitus ilgesnio laikotarpio projektus. Jos turėtų pradėti dirbti!

 
  
MPphoto
 

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu. (DE) Pone pirmininke, R. Harms vakar paminėjo šį tą svarbaus. Vargu ar kas nors iš pašalės vis dar žino, kokia strategija, kokia stabilumo priemonė, koks paktas siūlomas, papildomas, įsigalioja ar iš dalies keičiamas, kas tai atlieka ir pagal kokias nuostatas. Vienas dalykas aiškus – strategija „Europa 2020“ iki šiol nepadėjo rasti būdų, kaip išspręsti per krizę žmonių patirtas problemas. Priešingai, ja vadovaujantis toliau vykdoma nevykusi ES politika, kuri buvo viena iš krizės priežasčių. Pagal ją toliau remiamasi Stabilumo ir augimo paktu. Dabar jį planuojama sugriežtinti ir sustiprinti geresne sankcijų sistema.

Praktiškai tai reiškia piliečiams nenaudingas taupymo priemones. Tai reiškia, kad bus ilginamas darbinis gyvenimas, kitaip tariant, mažinamos pensijos. Nesvarbu, ar dabar būtų planuojama panaikinti algų ir atlyginimų indeksavimą, ar apriboti socialinių partnerių derybų pagrindą, ar padidinti darbo valandas reglamentuojančių taisyklių lankstumą – visa tai reiškia, kad bus ribojami ir mažinami atlyginimai. Be to, tai reiškia, kad mažės padėtį formuojanti valstybinė intervencija į ekonominį visuomenės gyvenimą. Šiuo klausimu daug žmonių kalba apie skolų ribojimą. Man jokio skirtumo, ar tai bus vadinama ekonomine valdysena, stabilumo ir augimo politika, konkurencingumo paktu ar Komisijos rekomendacija, parengta pagal metinę augimo apžvalgą. Šiai antisocialinei politikai mano frakcija ir aš negalime pritarti.

Nepaisant to, žinoma, svarbu, ar parlamentams vis dar bus palikta būdų ką nors spręsti šios politikos srityje. Vakar dienos diskusijos dėl dalinio Sutarties keitimo procedūros teikia vilčių, kad šio Parlamento nariai vienu klausimu sutars. Neturėtume sau leisti grįžti prie XIX a. vyriausybinio slaptumo politikos. Niekas to nenori. Tačiau neturėtume sau leisti dar kartą griebtis „dviejų greičių“ Europos.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio, EFD frakcijos vardu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, „Energetika 2020“ yra didžiulė programa, tačiau turėtume savęs paklausti, ar iki nurodytos datos galime pasiekti tikslą 20 proc. energijos naudoti iš atsinaujinančiųjų išteklių, tuo labiau, kad finansų krizė lėtina investicijas.

Lieka viena problema: parama saulės energijai. Iš tikrųjų mes subsidijuojame Kiniją, kuri dabar yra didžiausia pasaulyje saulės kolektorių eksportuotoja, ir Indiją, didžiausią vėjo energijos įrangos eksportuotoją. Todėl reikia remti Europoje projektuojamų ir gaminamų saulės kolektorių gamybą ir skatinti fotovoltinės saulės energijos sektoriaus masto ekonomiją šiuos įrenginius pradedant plačiai naudoti, pvz., Europos miestuose.

Kai ką reikėjo padaryti visiškai kitaip: reikėjo įsteigti visos Europos energetikos bendrovę, kad būtų užtikrinta europinė viešoji paslauga, nes platinimo tinklai ir jų infrastruktūra sudaro dabartines natūralias monopolijas, kurios, žinoma, turėtų būti valdomos vieno subjekto.

Užuot tai padarius, dėl pernelyg entuziastingai skleisto ekonominio liberalizmo pirmenybė buvo suteikta kitiems sprendimams, naudingiems tikrai ne vartotojams ar naudotojams, o tik šių didžiųjų monopolijų akcininkams. Turėtume prisiminti, kad automobilių išmetamas CO2 kiekis nemažėja jau 150 metų. Turime teisę galvoti, ar ne laikas prisiminti senuosius vandens variklių mokslinių tyrimų projektus.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Pone pirmininke, jeigu norime įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ užimtumo skyrių, be galo svarbu, kad tam pritaikytume daugumos valstybių narių ir ES imigracijos politiką.

Kaip teigiama pačiame Komisijos pasiūlyme, prioritetai apima dalyvavimą darbo rinkoje, struktūrinio nedarbo mažinimą, kvalifikuotos darbo jėgos ugdymą siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius ir kt.

Kai dideliu mastu įsileidžiami darbuotojai iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, matyti, kad vizija trumpalaikė ir neatitinka mano ką tik minėtų prioritetų. Europos Sąjungoje darbo neturi apie 25 mln. žmonių. Pirmiausia padėkime darbą susirasti šiems žmonėms, užuot dar kartą griebęsi didelio masto imigracijos.

Į Europą įsileidžiant aukštos kvalifikacijos darbuotojus, vykstant vadinamajam protų nutekėjimui, jų kilmės šalyse kyla dar didesnių problemų, o tai sukelia tik dar didesnę nekvalifikuotų žmonių imigraciją į Europą. Tai – užburtas ratas ir turime pripažinti, kad ilguoju laikotarpiu tokia padėtis bus nenaudinga niekam.

Pats laikas atlikti imigracijos iš ES nepriklausančių šalių sąnaudų ir naudos analizę. – Šis aspektas irgi turėtų būti įtrauktas į valstybių narių užimtumo politikos gaires.

 
  
MPphoto
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE). (RO) Pone pirmininke, strategijoje „Europa 2020“ nurodyti tikslai, kurių negalima pasiekti neteikiant pakankamai reikšmės joje konkrečiai nepaminėtoms sritims. Europai reikia dinamiško ir konkurencingo žemės ūkio sektoriaus, galinčio veiksmingai padėti skatinti tvarų, pažangų ekonomikos augimą, padedantį užtikrinti ir įtrauktį. Patikima maisto gamyba, tvarus gamtos išteklių valdymas ir teritorinės kaimo vietovių pusiausvyros bei įvairovės išsaugojimas – pagrindiniai veiksmingos žemės ūkio politikos ir produktyvaus žemės ūkio sektoriaus elementai.

Pramonės politikai reikalinga infrastruktūra. Įgyvendinti bendrą geležinkelio erdvę – gyvybiškai svarbus žingsnis siekiant mažinti geležinkelių transporto reguliavimą. Ne mažiau svarbu užbaigti Bendro Europos dangaus projektą ir greitai įgyvendinti SESAR projektą. Vienas iš svarbiausių veiksnių – plėtoti transeuropinius tinklus ne tik transporto, bet ir energetikos sektoriuje, Europai papildomą naudą teikiantiems projektams skiriant pakankamai finansinių išteklių. Pvz., projektas „Nabucco“ bus naudingas visoms valstybėms narėms, nes bus panaikinta Europos Sąjungos priklausomybė nuo vienintelio šaltinio.

 
  
  

PIRMININKAVO: Rodi KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Marita Ulvskog (S&D). (SV) Ponia pirmininke, jeigu norime tvirtai atsigauti po ekonomikos krizės, gyvybiškai svarbu, kad žmonės pasitikėtų. Richard Wilkinson, Jungtinės Karalystės mokslininkas, parašęs knygą „The Spirit Level“ ir praėjusią savaitę apsilankęs Europos Parlamente Briuselyje, labai gerai apibūdino padėtį: norint, kad visuomenėje vyrautų saugumas ir pasitikėjimas, mums reikia lygybės, o skirtumai turi būti maži. Tai galima tiesiogiai paversti strategija „Europa 2020“.

Pirmiausia, jeigu norime, kad mums pavyktų, reikia įtraukti ir gerbti darbuotojus ir jų profesinių sąjungų organizacijas. Tačiau šiuo metu pasinaudojant krize profesinės sąjungos ir darbuotojai puolami, neleidžiama laisvai formuotis atlyginimams, mažinamos nedarbo išmokos ir pensijos. Šis puolimas turi liautis.

Antra, mes, Europos moterys, žinoma, turime turėti tokias pat galimybes, kaip ir vyrai. Tai ne visada matyti iš Parlamento rezoliucijų, bet tai turi būti matoma praktikoje.

Trečia, stipri, moderni pramonė, pramonės politika ir toliaregiškos investicijos, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, turi atlikti itin svarbų vaidmenį mūsų atliekamame darbe. Reikia labiau stengtis plėtoti klimatui palankius, pažangius, tausesniu išteklių naudojimu grindžiamus procesus ir produktus, ekologišką energetiką ir ekologiniame sektoriuje kurti darbo vietas. Kaip kitaip konkuruosime?

Ketvirta, turime aiškiai remti energijos vartojimo efektyvumo politiką. Žinome, kad dabartinių savo tikslų nepasieksime, nes jie neprivalomi. Mums reikia privalomų tikslų, nes tai gyvybiškai svarbu norint, kad pasiektume ekonomikos augimo ir konkurencingumo tikslus, kurie yra pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ elementai. Užmojų stoka ir politinės valios trūkumas pribloškia, tuo labiau, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės – vienas iš geriausių ir pažangiausių būdų mažinti finansines sąnaudas vartotojams, stiprinti bendroves ir tikrai ką nors pakeisti.

 
  
MPphoto
 

  Elizabeth Lynne (ALDE). - Ponia pirmininke, jeigu norime, kad strategija „Europa 2020“ būtų sėkminga, reikia veiksmingai įgyvendinti Užimtumo gaires, pradėti įgyvendinti nacionalines reformų programas ir suteikti joms pelnytą prioritetą.

Turime užtikrinti, kad niekas nebūtų pamirštas. Pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų nedarbas gėdingai didelis. Džiaugiuosi, kad abiejuose tekstuose minimas poreikis įgyvendinti kovos su diskriminacija darbo vietoje teisės aktus, kad darbo vietos būtų prieinamos visiems.

Svarbu, kad ES lygmeniu mūsų užsibrėžti tikslai būtų tikrai įgyvendinti. Taip, nusistatyti konkrečius tikslus ir jų siekti yra valstybių narių pareiga, bet Europos Sąjunga turi atlikti svarbų vaidmenį gerinant keitimąsi geriausia patirtimi. Būtent todėl džiaugiuosi, kad tai labai aiškiai išdėstoma komiteto rezoliucijos 27 dalyje.

Mes jau ne vieną mėnesį stebime ir diskutuojame, kokį pavidalą strategiją „Europa 2020“ turėtų įgyti, tačiau turime Užimtumo gaires. Dabar – laikas pradėti jas įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Emilie Turunen (Verts/ALE) . – (DA) Ponia pirmininke, Europoje šiomis dienomis daug kalbama apie ekonominę atsakomybę, o ekonominė atsakomybė labai dažnai siejama su viešųjų išlaidų mažinimu ir labai retai – su užimtumo padėties gerinimu. Manau, kad turėtume savęs paklausti, ką ekonominė atsakomybė iš tikrųjų reiškia. Mes, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso nariai, matome, kad Europos politika smarkiai prieštarauja dabar valstybėse narėse įgyvendinamai politikai. Matome metinę augimo apžvalgą ir Europos semestrą, Europoje lemsiantį darbo vietų ir ekonomikos augimo mažėjimą. Kartu strategijoje „Europa 2020“ ir Užimtumo gairėse teigiame, kad norime sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų. Čia slypi nenuoseklumas.

Faktas tai, kad Europoje turime 23 mln. bedarbių. 5,5 mln. bedarbių jaunesni nei 25 m. Vis daugėja neturtingų darbuotojų. Skaičiai didėja, o mums vykdant dabartinę ekonominę politiką padėtis negerėja. Manau, kad norint Europoje sukurti naujų darbo vietų gyvybiškai svarbu vykdant ekonominę politiką tikrai įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir Užimtumo gaires. Taip būtų akivaizdžiai parodyta ekonominė atsakomybė, bet abejoju, ar tai tikrai bus padaryta.

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Salavrakos (EFD). (EL) Ponia pirmininke, skurdas, klimato kaita, mažas gimstamumas, imigracija, energetika ir, dar svarbiau, kova su nedarbu – pagrindinės problemos, su kuriomis šiandien susiduriame Europos Sąjungoje. Norint jas išspręsti reikia pinigų, finansinių asignavimų. Deja, nepaisant to, finansavimas mažinamas visoje Europoje. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad strategijai „Europa 2020“ kyla pavojus ir jos tikslus bus sunku pasiekti. Tačiau turime stengtis.

Manau, kad ypatingą dėmesį turime atkreipti į nedarbą, kuris pasiekė dešimties metų aukštumas. Taip pat manau, kad turime Europos jaunimui suteikti aukšto lygio išsilavinimą, atitinkantį darbo rinkos poreikius, ir kad reikėtų pakeisti kryptis, o valstybės narės turėtų įsipareigoti mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.

Laisvoms darbo vietoms užimti reikia specializuotos darbo jėgos. Raginu Europą nedelsiant patvirtinti siūlomą Europos laisvų darbo vietų stebėjimo sistemą, kuri apimtų ir Europos įgūdžių pasą. Mums turi pavykti. Žodžių negana. Reikia veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  José Manuel García-Margallo y Marfil (PPE). - (ES) Ponia pirmininke, šis aspektas kelia klausimą, tik vieną klausimą: ką galime Europos lygmeniu nuveikti, kad suteiktume darbą tiems, kurie jo neturi?

Atsakydamas į tą klausimą noriu aiškiai išdėstyti pirmąjį sutartą aspektą. Be stabilios makroekonomikos negali būti tvaraus ekonomikos augimo. Kai kurie čia pasiūlyti greiti sprendimai, ypač minėti kairiosios pakraipos narių, reikštų duoną šiandien ir badą rytoj.

Antras sutartas aspektas – strategija „Europa 2020“ yra gerų ketinimų rinkinys, jis gerai skamba, tačiau nuo svarstymų turime pereiti prie veiksmų. Ką darysime? Kaip finansuosime siūlomas iniciatyvas ir veiksmus? Ar strategijos „Europa 2020“ žodžiuose glūdintis užmojis suderinamas su paskelbtu biudžetų mažinimu?

Trečias sutartas aspektas – jeigu norime teisingai siekti stabilaus ekonomikos augimo, turime susidaryti visapusišką vaizdą. Iki šiol to vaizdo dar nesusidarėme. Tai, kas dabar vyksta Ekonomikos ir finansų taryboje, rodo, kad ten esama daugybės padrikų, nerišlių ir nenuoseklių idėjų.

Reikia imtis trijų svarbių priemonių. Pirma, negalima toliau smaugti sunkumų turinčių šalių, šį klausimą galima išspręsti kartu leidžiant Europos obligacijas. Antra, reikia įgyvendinti M. Monti ataskaitoje nurodytų obligacijų koncepciją, tačiau ekonominėje strategijoje „Europa 2020“ jos neminimos. Trečia, turime pasinaudoti Europos investicijų banko ištekliais, kurių du trečdaliai priklauso Komisijai, tik juos per dešimt metų reikėtų padidinti keturgubai, kad jie atitiktų pagal Maršalo planą Europos ekonomikai atkurti numatytas lėšas.

 
  
MPphoto
 

  Anni Podimata (S&D). (EL) Ponia pirmininke, ES jau keletą mėnesių diskutuoja apie veiksmingas, darnias ir perspektyvias priemones krizei įveikti, priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad būtų pasiekti mūsų strateginiai tikslai – perspektyvus ekonomikos augimas, užimtumo apsauga, socialinė pažanga ir socialinė sanglauda.

Tačiau kyla dvi problemos: pirma, diskusijos dėl strategijos „Europa 2020“ struktūriniu požiūriu vis dar atskirtos nuo diskusijų dėl ekonomikos valdysenos paketo, Europos semestro ir metinės augimo apžvalgos ir todėl turime arba fragmentišką strategiją, arba lygiagrečias strategijas, įgyvendinamas kartu, jų deramai nekoordinuojant ir todėl rizikuojant, kad viena niekais pavers kitos poveikį.

Antra problema – dabar Taryba ir Komisija daugiausia dėmesio skiria Stabilumo ir augimo pakto taisyklėms griežtinti, biudžeto drausmei ir reformoms, nepateikdamos įtikinamų atsakymų ar sprendimų, kaip veiksmingai įgyvendinti ir finansuoti strategijos „Europa 2020“ tikslus.

Manau, jog kyla rizika, kaip buvo Lisabonos strategijos atveju, kad daugelis mūsų tikslų taip ir liks popieriuje, ir nerimauju, kad tai įvyks, jeigu nesugebėsime pateikti įtikinamų argumentų Europos žmonėms, patiriantiems stipriausią krizės smūgį – o jie negali ir neprivalėtų sekti techninių diskusijų apie Stabilumo ir augimo pakto reformą, apie rodiklius ir nuobaudas. Turime suprasti, kad negalime skirti dėmesio vien rodikliams ir skaičiams. Daugiausia dėmesio turime skirti žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Sylvie Goulard (ALDE). (FR) Ponia pirmininke, Tarybos Pirmininke, būkite malonus, Komisijos nary, išklausykite, ką turiu pasakyti, nes turiu tik vieną minutę laiko kalbėti, nors man labai knieti tiesiog patylėti ir nieko nesakyti, nes manau, kad ši strategija „Europa 2020“ labai toli nuo to, ko mums reikia. Jūs mums ištarėte daug subtilių žodžių. Ar tikrai manote, kad gairės, „pavyzdinės iniciatyvos“ ir visi tie dalykai, kuriuos susigalvojate ir kurie užima valandų valandas ir dienas jūsų laiko, leis jums suteikti Europos žmonėms darbą ir pasitikėjimą? Jūs klystate. Jeigu pažiūrėsite, kas šiandien vyksta pasaulyje, nemanau, kad kinams, indams ar besivystančioms šalims didelį įspūdį daro mūsų pastangos didinti ekonomikos augimą.

Todėl, būdama ekonomikos valdysenos paketo pranešėja, jums esant beveik esu linkusi tylėti, norėčiau pasakyti tik vieną dalyką: savo darbą atliksime itin tvirtai. Nemanykite, kad, jeigu jūs, Tarybos nariai, paprasčiausiai mus skubinsite, mes birželio mėn. turėsime susitarimą. Mes jį turėsime, kai šis Parlamentas bus surengęs diskusijas ir kai Taryba bus mus išklausiusi. Mano nuomone, šiam paketui priklauso ir euroobligacijų išleidimas – taip būtų galima sukurti pasaulinę rinką, grindžiamą euru.

 
  
MPphoto
 

  Derk Jan Eppink (ECR). - (NL) Ponia pirmininke, kai girdžiu žodį „euroobligacijos“, man visada tampa šiek tiek bloga, nors šiuo žodžiu čia svaidomasi dažnai. Dauguma darbo vietų sukuriama augant ekonomikai, jas sukuria klestintis privatus sektorius. Tam nėra alternatyvų. Vyriausybės darbo vietų nekuria, jos nėra darbo vietų kūrėjos.

Didžioji Europos problema yra konkurencingumo trūkumas. Vokietijos ir Pietų Europos skirtumas – beveik 35 proc. Tas atotrūkis labai didelis, todėl A. Merkel ir kalbėjo apie konkurencingumo paktą. Su pačiu teiginiu sutinku. Iš tikrųjų ši idėja turėjo būti įkūnyta įgyvendinant Lisabonos procesą, tačiau iš to mažai kas išėjo.

Vis dėlto dėl vieno dalyko norėčiau jus įspėti – dėl pelno mokesčio derinimo. Tai – labai bloga mintis. Be to, ši mintis labai prancūziška ir turime ją atmesti, taip pat turime atmesti ir ekonominės vyriausybės idėją. Tai žlugdys darbo vietas. Praėjusią savaitę 21 šalyje EBPO atliktas tyrimas dar kartą parodė, kad jeigu Europoje norime didesnio užimtumo, turime mažinti pelno mokestį. Štai tokius dalykus turime nagrinėti, nes šis Parlamentas darbo vietų nekuria.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul (PPE). (DE) Ponia pirmininke, Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, dabar pats ekonomikos krizės įkarštis – apie tai kalbame jau daug mėnesių ir viskas, ką sakėme, yra tiesa – tačiau dažniausiai esame linkę kalbėti labai plačiomis sąvokomis, o tada linksmai toliau priimame tokius sprendimus, tarsi nieko nevyktų. Manau, kad taip yra todėl, kad čia, Parlamente, mes nesiimame pakankamai konkrečių veiksmų ir nesame pakankamai sąžiningi, veikiau jau vykdome kažką primenančio bendrą, antraščių politiką.

Ką iš tikrųjų darome, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas ir stabilumas? Ar patys iš tikrųjų prisidedame prie to, kad finansai būtų tvarkomi tinkamiau ir išmintingiau? Ar tikrai kritiškai peržiūrime, ar teisingai darome išlaidas, ar kiekvienas iš mūsų kasdien neturi vis naujos idėjos, kaip galėtume išleisti daugiau pinigų? Jeigu neturime tvirtos nuostatos savo finansinius išteklius sutelkti ateities projektams – tai pasakytina ir apie ginčus, diskusijas ir sprendimus – tada nėra prasmės apie inovacijas ir mokslinius tyrimus kalbėti vien tam, kad paskui jiems neskirtume reikiamų lėšų. Tai gana nesąžininga.

Jeigu norime ekonomikai įkvėpti gyvybę, turime vykdyti ir ekonomikos skatinimo politiką, o ne nuolat sėdėti galvodami, kaip trukdyti pramonei ar ekonomikai. Linksmai priimame vis daugiau sprendimų – net ir šiandien nuolat raginame priimti naujus sprendimus, kuriais bus trukdoma ekonomikai vystytis. Ar kas nors tiki, kad privalomo energijos vartojimo efektyvumo klausimas – tai tik vienas iš pavyzdžių – padės plėtoti ekonomiką? Ar tikrai manote, kad sprendimais, kuriuos dažnai priiminėjome energetikos srityje, skatinome ekonomiką? Ar tik jai trukdėme? Norėčiau, kad kartą sąžiningiau apie tai pasikalbėtume ir tada priimtume galbūt mažiau sprendimų, bet tokius, kuriais tikrai būtų sudarytos sąlygos pažangai. Tai bus sunkiau, reikės daugiau pastangų, bet visa tai bus daroma demokratijos labui.

 
  
MPphoto
 

  Kinga Göncz (S&D). (HU) Ponia pirmininke, finansų ir ekonomikos krizė virto socialine ir užimtumo krize, todėl itin svarbu, kad būtų tikrai įgyvendinta tai, ką Europa suvokė – kad reikia griežčiau koordinuoti ir ekonominę, ir užimtumo politiką. Be to, tai reiškia, kad visos šalys, vykdančios struktūrines reformas ar keičiančios fiskalinę politiką, arba, pvz., iš naujo svarstančios parduotuvių darbo laiko sekmadieniais klausimą, turi išnagrinėti ir tai, ar tokiomis priemonėmis padedama plėtoti užimtumo sistemą ir prisidedama prie užimtumo lygio didinimo.

Taip pat itin svarbu priimant visus sprendimus konsultuotis su socialiniais partneriais. Europos semestras bus pirmasis tikras šio suvokimo patikrinimas, kai visa Europa kartu, vadovaujama Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos, galės pirmą kartą įvertinti, kaip galima perkelti šias direktyvas ir ar galėsime pradėti jas įgyvendinti. Manau, kad šiame procese ypatingą vaidmenį turi atlikti Tarybai pirmininkaujanti Vengrija ir Vengrijos vyriausybė, ne tik pirmininkaudama, bet ir rodydama pavyzdį – ji turi į tai atsižvelgti planuodama visus ekonominės politikos pakeitimus ir visus užimtumo politikos sprendimus, taip pat rodyti pavyzdį kitoms šalims.

(Narė sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI). (HU) Ponia pirmininke, man susidaro įspūdis, kad K. Göncz labai gerai supranta visą šį dalyką, t. y. kaip Europos Sąjunga ketina padaryti galą nedarbui. Aš čia sėdžiu per visas šias diskusijas ir vis tiek nieko geriau nesuprantu. Prašau man padėti atsakyti į šį klausimą: ką mes turėtume pasakyti Boršodo ar Šabolčo apskrities gyventojams? Kur ir kada jie ras darbo? Beje, atsakymo į tą patį klausimą tikiuosi ir iš J. Martonyi, kuris čia atstovauja Tarybai, ir iš Komisijos nario, kuris, laimei, irgi yra vengras. Kur Vengrijos gyventojai ir, tiesą sakant, katastrofiškoje padėtyje esantys kitų Europos regionų gyventojai ras darbo? Kur ir kada? Laukiu konkretaus atsakymo.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Savo teise pateikti mėlynosios kortelės klausimą turime naudotis nuosekliai. Mėlynosios kortelės klausimas teikiamas ne visiems plenarinės sesijos dalyviams bendrai, ne Komisijos nariui ir ne Tarybos atstovui. Jis teikiamas kolegai, dėstančiam aspektą, kuriuo norėtumėte paprašyti paaiškinimo.

Ponia K. Morvai, tai nebuvo jūsų klausimo esmė.

 
  
MPphoto
 

  Kinga Göncz (S&D). (HU) Ponia pirmininke, mielai atsakyčiau, bet, žinoma, turime per mažai laiko, kad tai aptartume pernelyg išsamiai. Vis dėlto kalbėjau apie tai, kad, pvz., jeigu keičiama mokesčių sistema, ar ta mokesčių sistema mažinami socialiniai skirtumai; ar ja padedama bendrovėms toliau plėtotis ir kurti darbo vietas, o gal ja bendrovės veikiau skatinamos susilaikyti nuo ketinimų kurti darbo vietas? Sakiau apie tai, kad jeigu kalbame apie švietimo sistemos restruktūrizavimą, ar taip tikrai skatinama socialinė integracija? Jeigu kalbame apie tolesnį išsilavinimą, ar juo žmonės tikrai parengiami rinkai; darbo rinkai? Kalbėjau būtent apie tai.

 
  
MPphoto
 

  Liisa Jaakonsaari (S&D). - (FI) Ponia pirmininke, dešinėje sėdintis mūsų kolega narys primygtinai teigė, kad politika tik trukdo ekonomikai, o šio Parlamento nariai daro tik tai, kas trukdo politikai. Ar mano kolega narys tikrai mano, kad, pvz., ekonomikos valdysena tik trukdo ekonomikai?

(Kalbėtoja, pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį pakeldama mėlynąją kortelę, pateikė klausimą H. Reuliui.)

 
  
MPphoto
 

  Herbert Reul (PPE). (DE) Jeigu pažvelgtumėte, kokios priemonės čia priimtos per pastaruosius keletą mėnesių, ir apskaičiuotumėte jų sąnaudas, pamatytumėte, kad jos – ne visada, bet labai dažnai – trikdydavo ekonomikos vystymąsi. Taigi svarstyti turime daug atidžiau. Todėl pramonės srities komunikatuose Komisijos nario pateikta pramonės ir verslumo idėja, kad ateityje savo sprendimus visada turėtume vertinti pagal tai, ar jais skatinamas, ar slopinamas Europos pramonės konkurencingumas, yra labai išmintinga.

 
  
MPphoto
 

  Richard Seeber (PPE). (DE) Ponia pirmininke, visiems čia, šiame Parlamente, aišku, kad kuo labiau Europa suartėja, tuo reikalingesnis tampa susitarimas dėl ekonominės politikos. Todėl tokia priemonė kaip Europos semestras yra labai tikslinga. Nepaisant to, turime liautis trikdyti funkcijas, kurios paprastai yra socialinių partnerių darbas, t. y. derybas dėl atlyginimų ir kolektyvinių sutarčių. Šiuo požiūriu tikrai turime būti santūrūs. Europai visiškai netikslinga spręsti, kokie turėtų būti atlyginimai konkrečiose šalyse. Daugiau dėmesio turėtume skirti rinkos kliūtims šalinti, kad Europos ekonomika galėtų klestėti. Tai susiję ne tik su oligopolijomis ir monopolijomis, bet ir su kliūtimis patekti į rinką. Taip pat neturėtų susidaryti tokia padėtis, kad įvairūs sektoriai yra užtikrinti dėl tam tikrų pelno maržų. Čia reikia daugiau konkurencijos, kad galėtų atsiskleisti Europos ekonomikos galimybės.

Be to, Europos Sąjunga privalo sau kelti uždavinį radikaliai modernizuoti savo infrastruktūrą. Kalbu apie energetiką, transportą ir ryšius. Europa turėtų šiam dalykui turėti reikiamų išteklių, ypač siekdama panaikinti dabartines silpnąsias valstybių narių infrastruktūros grandis. Taip pat turime apsvarstyti, kokių išteklių galime suteikti Europai. Tai apima aiškų pagrindą siekti nuosavų išteklių. Todėl norėčiau aiškiai paprašyti Tarybos ir valstybių narių pagaliau suteikti Europai reikiamų išteklių.

Tai, žinoma, susiję ir su švietimu, taip pat moksliniais tyrimais ir technologine plėtra – šiose srityse mes, Europa, irgi turime atlikti tam tikrą vaidmenį. Tačiau ir čia svarbu pinigai.

 
  
MPphoto
 

  Jutta Steinruck (S&D). (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, strategija „Europa 2020“ labai svarbi plėtojant ne tik Europos, bet ir valstybių narių socialinę ir ekonominę politiką. Turime pasirūpinti ir užtikrinti, kad šia strategija Europos lygmeniu nebūtų piktnaudžiaujama siekiant valstybėse narėse vykdyti socialinio valymo politiką. Esu itin sukrėsta, kad metinėje augimo apžvalgoje Komisija siūlo mažinti darbo užmokestį ir socialinę apsaugą. Tai jau minėjo kai kurie ankstesni kalbėtojai. Poveikis gyventojams gali būti katastrofiškas. Nepriimtina, kad žmonės, darbuotojai, vieni padengtų biudžeto konsolidavimo išlaidas.

Aš irgi raginčiau valstybes nares rengiant nacionalines reformų programas vadovautis tik integruotomis gairėmis, nes pagal jas galima daug geriau suderinti socialinę apsaugą ir ekonomikos augimą. Metinėje augimo apžvalgoje dar kartą minimos neterminuotos sutartys, anksčiau minėtos Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje. Pone L. Andorai, kartą apie tai jau diskutavome 2010 m. lapkričio mėn.: jaunimo negalima integruoti į darbo rinką menkinant darbuotojų teises. Europos patirtis parodė, kad šias teises taip menkinant tiesiog pereinama prie nesaugių darbo sąlygų, o naujų darbo vietų nesukuriama. Kad galėtume padėti žmonėms, kuriems gresia didžiausias pavojus, reikia konkrečių priemonių, o ne pavyzdinių iniciatyvų, kurios įgyvendinamos nepriklausomai viena nuo kitos, o ne tarpusavyje integruojamos.

 
  
MPphoto
 

  Danuta Maria Hübner (PPE). - Ponia pirmininke, šiandienos ir rytojaus tikrovę suvokiu taip: Europos darbo vietos bus tvarios tik tuo atveju, jeigu jų pagrindas bus konkurencinga ekonomika, ir ne paslaptis, kad tai nėra vienas iš mūsų pranašumų.

Siekiant, kad mums Europoje pavyktų užtikrinti konkurencingumą, reikalingas instituciniu pagrindu įtvirtintas konkurencingumo skatinimo procesas. Turime nustatyti sėkmės veiksnius ir išsiaiškinti, kaip juos pritaikyti prie esamos padėties. Jau turime daug priemonių – su konkurencingumu susijusių priemonių – ir iš tikrųjų, parodę šiek tiek politinės valios, galime nemaža šios institucinės sistemos dalimi pasinaudoti siekdami pradėti Komisijos vadovaujamą konkurencingumo skatinimo procesą, grindžiamą Bendrijos sistema.

Čia kalbu apie Europos semestrą, jau minėtą augimo apžvalgą. Galėčiau paminėti ir neatitiktį bei tikslumą, ypač rezultatų suvestinėje, į kurią turėtų būti įtraukti ir struktūriniai konkurencingumo veiksniai. O strategija „Europa 2020“ turėtų būti energingai įgyvendinama dabar, o ne po 2013 m. Visomis politikos priemonėmis turėtų būti padedama gerinti Europos ekonomikos konkurencingumą: mums reikia kuo daugiau darbo rankų, o atskyrus Europos branduolį Europa tiesiog būtų suskaidyta. Tvarių darbo vietų bus galima sukurti tik Europai esant vieningai.

Suskaidyta Europa nebus konkurencinga Europa.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Őry (PPE). (HU) Ponia pirmininke, kaip 2010 m. Užimtumo gairių pranešėjas ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos koordinatorius, norėčiau padėkoti už galimybę kalbėti. Teigiamai vertinu Komisijos pasiūlymą, kuriuo ketinama 2010 m. Užimtumo gaires išlaikyti ir 2011 m. Su tuo sutinkame ir tai remiame. Vis dėlto Lisabonos sutartyje reikalaujama metinių gairių ir todėl turime sekti ir stebėti pokyčius, mes, Komisija, Taryba ir Parlamentas, turime palaikyti ryšius vieni su kitais ir, žinoma, turime prireikus daryti pakeitimus.

Todėl rekomenduoju persvarstant strategiją „Europa 2020“ ir atliekant Europos semestro darbą naudotis integruotomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėmis kaip tam tikru vadovu, ir jeigu būtų skirtumų, turime pasirūpinti pakeitimais. Problemų gali kilti. Neseniai sužinojau, kad nacionalinių reformų programų projektuose jau šiek tiek nukrypta nuo užimtumo įsipareigojimų, vietoj 75 proc. jau matome 72 proc. Tai, žinoma, reikia apsvarstyti iš naujo, kad išvengtume panašaus atvejo kaip Lisabonos strategija, kai ėmėmės per daug, o įgyvendinti sugebėjome mažai. Nepaisant to, rekomenduočiau nustatyti tam tikrus pagrindinius principus.

Pensijų ir atlyginimų klausimu sutinku. Neturėtų būti kišamasi, turėtų būti laikomasi subsidiarumo, o konkrečioms grupėms, jaunimui, neįgaliesiems ir įvairių sunkumų turintiems žmonėms reikia nustatyti konkrečius nacionalinius įsipareigojimus.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI). (HU) Ponia pirmininke, dar kartą esu priversta pateikti kolegai nariui iš Vengrijos klausimą. Ar subsidiarumas pensijų ir atlyginimų srityje reiškia, kad Vengrijoje ir kitose pokomunistinėse šalyse pensininkų ir darbuotojų pensijos ir atlyginimai toliau, nuolat ir visą laiką sudarys tik dalį Vakarų Europos pensijų ir atlyginimų? Nes jeigu šis dalykas taip būtų suprantamas, būtų labai liūdna. Dabar yra būtent taip. Slaugės uždirba 70 000 forintų per mėnesį, mokytojai – 90 000; pensininkams apskritai sunku išgyventi. Kaip tai suprasti?

 
  
MPphoto
 

  Csaba Őry (PPE). (HU) Ne, ponia K. Morvai, tai reikėtų suprasti ne taip, pensijų klausimas iš esmės priklauso nuo ekonominių rezultatų. Jis priklauso nuo to, ką sugebame pagaminti, ir būtent tuo pagrindu galime mokėti deramas pensijas. Būtent pati strategija, kurią aptariame ir kuria ketinama Europą padaryti konkurencingą, funkcionalią ir klestinčią, mums teikia galimybę didinti pensijas net ir šiuo metu vis dar blogesnes sąlygas turinčiose šalyse. Vis dėlto vienodų taisyklių negalima nustatyti, nes dabar dar esama didžiulių skirtumų. Žinoma, ateityje irgi reikės taikyti laipsniškus metodus.

 
  
MPphoto
 

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE). (FR) Ponia pirmininke, dalį stategijos „Europa 2020“ sudarančiose Užimtumo gairėse turi būti išdėstyta, kaip įveikti tris pagrindinius iššūkius.

Pirmasis – įveikti krizę pasitelkiant mokslinius tyrimus, naujoves ir konkurencingumą, kad būtų užtikrintas tikras ekonomikos atsigavimas, leisiantis mums pasiekti, kad atsigautų ir socialinė sritis. Antrasis – pakeisti visą atlyginimus uždirbančių žmonių kartą, kuri dabar išeina į pensiją. Trečiasis – būti konkurencingiems globalizuotoje ekonomikoje, išlaisvinant bendroves nuo nemažos dalies mokestinės naštos, kliudančioms joms vykdyti veiklą ir augti.

Šiomis aplinkybėmis turime taikyti priemones trims itin pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Pirmiausia, jaunimui, ir gyvybiškai svarbu kovoti, kad šis jaunimas nepaliktų mokyklos neįgijęs kvalifikacijos, nes tai juos visam laikui atskirs nuo darbo pasaulio. Jaunimui, nes turime jiems padėti ateiti į darbo pasaulį, ir ne tik pagal laikinas sutartis ar praktikos atlikti; turime kovoti su jaunimo nedarbu. Tai – ilgalaikė problema, turinti nemažą poveikį dabartinėmis sąlygomis, kai krizė sudavė dar didesnį smūgį. Antra tikslinė visuomenės grupė yra moterys, moterys, verčiamos dirbti pagal laikinas sutartis ir gaunančios nepakankamą atlyginimą. Trečia tikslinė grupė – vyresnio amžiaus piliečiai, kuriuos turime sugebėti išlaikyti darbe. Šiam tikslui pasiekti turime europinių priemonių, ypač Europos socialinį fondą, ir manau, kad šiuo svertu turime naudotis.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE). (PL) Ponia pirmininke, nuo to laiko, kai Komisija pateikė strategiją „Europa 2020“, praėjo beveik metai. Europai tai nebuvo lengvas laikas. Valstybėms narėms vis dar sunku kovoti su krizės padariniais. Priemonės naujajai strategijai įgyvendinti nustumtos į antrą planą. Atrodo, kad strategijoje „Europa 2020“ išdėstytiems plataus užmojo planams – užimtumą padidinti iki 85 proc., 20 proc. sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdo pavojus, skaičių, o moksliniams tyrimams skiriamų išlaidų sumą padidinti iki 3 proc. – pavojus kyla jau dabar, praėjus mažiau nei metams nuo strategijos įgyvendinimo pradžios. Nedarbas šiuo metu Europos Sąjungoje yra 10 proc. ir vis dar nėra ženklų, kad jis pastebimai mažėtų. Iš tikrųjų yra priešingai; jeigu darysime prielaidą, kad Europa toliau dabartiniu lėtu tempu vaduosis iš krizės, nedarbas bent jau keletą ateinančių metų dar labiau didės. Esant mažam užimtumui susidaro palankios sąlygos plisti skurdui ir žmonėms kyla rizika atsidurti socialiniame užribyje, kaip matyti iš 2010 m. birželio mėn. Eurobarometro ataskaitos.

 
  
MPphoto
 

  Enrique Guerrero Salom (S&D). - (ES) Ponia pirmininke, žvelgiant į 2020-uosius ir toliau, ES gresia tikra sisteminė rizika prarasti gebėjimą konkuruoti, nes esama didelių ekonomikos sektorių, kurie pasitelkia vis daugiau technologijų ir tampa vis galingesni.

Turime sugebėti konkuruoti: konkuruoti, kad galėtume augti, augti, kad galėtume kurti darbo vietas, ir kurti darbo vietas, kad galėtume apsaugoti ir išsaugoti savo socialinį modelį.

Vienintelis turtas, be kurio negalima apsieiti ir kurį mes turime, yra žinios ir naudodamiesi šiomis žiniomis turime kurti naujoves, prisitaikyti prie pokyčių ir, svarbiausia, lyderiauti šiems pokyčiams vykstant.

Todėl turime daug daugiau investuoti į universitetus, savo švietimo sistemą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kad būtume pajėgūs toje srityje, kurioje galime būti pajėgūs: žinių srityje.

 
  
MPphoto
 

  Riikka Manner (ALDE). - (FI) Ponia pirmininke, Komisijos nary, strategijos „Europa 2020“ tikslai geri ir plataus užmojo. Savo kalboje labiausiai norėčiau aptarti praktinius veiksnius, praktines priemones, kaip šiuos tikslus perkelti į visuomenės lygmenį – to nesugebėjome padaryti įgyvendindami, pvz., Lisabonos strategiją.

Pirmiausia tikrai reikia, kad Europa liktų vientisa. Mums reikia Europos regionų. Turime sugebėti nustatyti kiekvieno regiono sėkmės veiksnius ir gebėjimų galimybes. Didžiąją šio poreikio dalį galime patenkinti įgyvendindami sanglaudos politiką. Norėdami sukurti daugiau darbo vietų, inovacinės veiklos ir ypač praktinių inovacijų, turime vykdyti sanglaudos politiką, apimančią visą Europą, kad šiuos tikslus galėtume įgyvendinti regionuose. Akivaizdu, kad mums taip pat reikia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos ir to sektoriaus finansavimo, tačiau manau, kad svarbiausias klausimas – veiksminga sanglaudos politika.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). (PT) Ponia pirmininke, nepriimtina, kad socialinėms problemoms ES politikoje ir toliau skiriama mažai dėmesio, mažai paisoma ir to, kad sistemingai nuvertinami pagal neoliberalias dogmas vykdomos biudžeto, finansų ir konkurencijos politikos socialiniai padariniai – šia politika neatsižvelgiama į tai, kad 25 mln. žmonių neturi darbo, beveik 30 mln. žmonių dirba nesaugų ir mažai mokamą darbą, daugiau kaip 85 mln. žmonių gyvena skurde, o ekonominių ir finansinių interesų grupių pelnas niekada nenustoja augti.

Todėl, ponia pirmininke, norėčiau čia perduoti pasipiktinimą, įvairių socialinių organizacijų išreikštą per Piliečių agorą, neseniai Europos Parlamento surengtą Briuselyje. Tai – milijonų darbuotojų, bedarbių, moterų ir jaunimo, toliau kovojančių prieš tokią politiką visoje Europoje, pasipiktinimo priežastis.

Laikas nustoti vadovautis Stabilumo ir augimo paktu, konkurencingumo paktu ir kitais panašiais paktais. Reikia gerbti žmones ir darbuotojus.

 
  
MPphoto
 

  Oreste Rossi (EFD). - (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, sutinku, kad Parlamentui turi būti palikta pakankamai laiko pasiūlyti geriausias užimtumo politikos gaires 2020 metams. Per tokią krizę, kokia dabar vyksta Europoje, negalime nepaisyti žmonių poreikių. Būtina suteikti pagalbą šeimoms, darbo ieškančiam jaunimui ir tiems, kurie įvairiais profesinio gyvenimo laikotarpiais neturi darbo.

Europa turi turėti drąsos priimti sprendimus, pirmiausia užtikrindama darbą savo piliečiams, o tada – trečiųjų šalių piliečiams, ir susiedama įvairių valstybių narių užimtumo tarnybas, kad kiekvienas bet kurios šalies gyventojas žinotų, kokios darbo vietos laisvos.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pasienio apsaugai, kad būtų užkirstas kelias nekontroliuojamai šimtų tūkstančių imigrantų invazijai – jie mūsų šalis gali užplūsti dėl politinės padėties Šiaurės Afrikoje. Trečiųjų šalių piliečių integracija turėtų būti leidžiama tik kontroliuojamos imigracijos priemonėmis ir turėtų priklausyti nuo tikrojo darbo vietų prieinamumo, taip užkertant kelią įtampai ir diskriminacijai, mažinančiai ekonomikos augimą ir socialinę gerovę.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI). (DE) Ponia pirmininke, labai skiriasi su strategija susiję lūkesčiai. Nors kai kurie žmonės įsitikinę, kad tai – tik tuščios kalbos ir kad strategija nėra verta net popieriaus, ant kurio ji parašyta, mes matome labai dramatiškus ir tikrus scenarijus, su kuriais turėsime susidurti – galvoju apie priemones darbo rinkų lankstumui didinti. Šiomis priemonėmis daugybei menkos kvalifikacijos, menkai atlyginamų darbuotojų leidžiama atvykti į Centrinę Europą, o rezultatas – atlyginimų dempingas.

Strategijoje suformuluotas tikslas – 40 proc. jaunosios kartos suteikti aukštąjį išsilavinimą – atrodo itin naivus. Norėčiau žinoti, kokią prasmę tai turi. Jau dabar susidariusi padėtis – mąstau apie Italiją – kai jauniems mokslininkams beveik nebėra tinkamų darbo vietų ir jie turi griebtis menkai mokamo darbo, kad pragyventų. Kodėl mums reikia tiek daug mokslininkų, kai jiems nėra tinkamų darbo vietų? Taip, mums reikia aukštojo mokslo kvalifikacijų, bet to nepasieksime tiesiog 40 proc. gyventojų ant kaklo užkabindami universitetinį laipsnį. Tai nėra tinkamas būdas.

 
  
MPphoto
 

  Paulo Rangel (PPE). (PT) Ponia pirmininke, norėčiau paminėti, kad dabar, kai siaučia smarki valstybių skolų ir finansų krizė, itin svarbu įsipareigoti vystyti ekonomiką padedant jai augti bei taikant ekonomikos augimo strategiją ir įgyvendinti užimtumo politiką. Manau, kad užimtumo politikos priemonėmis išspręsime ne tik ekonominę, bet ir socialinę problemą. Todėl norėčiau, kad mano informacija pasiektų konkrečią darbuotojų grupę, į kurią turi būti atsižvelgta strategijoje „Europa 2020“.

Buvo kalbama apie jaunimą – daug šių kalbų pasakyta ką tik, šįryt. Tačiau dar yra darbuotojų kategorija – kartų požiūriu itin svarbi darbuotojų kategorija – apimanti vyresnius nei 50 metų darbuotojus, kurie greitai išeis į pensiją. Jeigu norime padidinti pensinį amžių ir sukurti aktyvesnę visuomenę, turime patvirtinti strategiją nesaugiose darbo vietose dirbantiems darbuotojams ir su sunkumais susiduriantiems vyresniems nei 50 metų darbuotojams.

 
  
MPphoto
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). (RO) Ponia pirmininke, strategija „Europa 2020“ turi būti pagrindas Europoje parengti naują ekonomikos augimo modelį, skatinant valstybių narių lygmeniu koordinuojamas struktūrines reformas. Manau, kad šios reformos būtinos kiekvienai valstybei narei, nes jaunimo nedarbas didelis. Kartu turime remti mažąsias ir vidutines įmones panaudodami visas jų galimybes, kad būtų kuriamos darbo vietos. Europai taip pat svarbu į Europos Sąjungos tikslų sąrašą įtraukti ekonomikos augimą, socialinius tikslus ir kovą su skurdu, nes įgyvendinus šiuos tikslus bus lengviau išsaugoti ekonominę Europos Sąjungos nepriklausomybę.

Galiausiai (bet tai ne mažiau svarbu) manau, kad strategija „Europa 2020“ turi būti prieinama Europos piliečiams, nes jie turi suvokti šią strategiją įgyvendinantiems veikėjams – nacionalinėms, vietos ir regioninėms institucijoms, kurių pastangas papildo ir Europos piliečių įnašas – tenkančias pareigas.

 
  
MPphoto
 

  Jan Kozłowski (PPE). (PL) Ponia pirmininke, Užimtumo gairės yra ir turėtų būti laikomos pagrindine ekonomikos valdysenos proceso priemone, kaip teigiama Europos semestro koncepcijoje. Šios gairės yra pagrindas, pagal kurį dabar rengiamos valstybių narių nacionalinės reformų programos, ir būtent visos šios programos lems strategijos „Europa 2020“ sėkmę. Pagal grafiką nacionalinės reformų programos bus baigtos rengti balandžio mėn. Norėčiau pabrėžti, kaip svarbu rengiant nacionalines reformų programas įtraukti ir nacionalinius parlamentus, ir regionines bei vietos institucijas, ir šiuo požiūriu norėčiau pažymėti Regionų komiteto nuomonę. Keičiant gaires šiuo etapu procesas gali būti sutrikdytas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ reikia taikyti integruotą horizontalų metodą. Todėl taip pat norėčiau priminti, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ svarbios ir sanglaudos politikos priemonės.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). – (SK) Ponia pirmininke, keturios Tarybos užimtumo politikos gairės turėtų likti galioti ir 2011 m. Su kvalifikacijos gerinimu susijusios gairės tikriausiai būtų toliau įgyvendinamos remiantis pasiūlos ir paklausos principu, net ir nesikišant valstybei.

Siekiant didinti moterų užimtumą tokia intervencija reikalinga, bet prieš mums ją pradedant valstybės narės turėtų pripažinti moterų, kaip vaikus prižiūrinčių motinų, darbą ir jo teikiamą naudą bendrajam vidaus produktui. Neduokime darbo toms, kurios jo ir taip turi pakankamai.

Todėl valstybė turėtų didžiausią dėmesį skirti kovai su skurdu ir socialine atskirtimi, nes savo jėgomis iš skurdo spąstų ištrūkti sugeba mažai žmonių.

 
  
MPphoto
 

  Pervenche Berès, pranešėja. (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nary, galbūt jūs galėtumėte pasakyti Pirmininkui J. M. Barroso, jog mes labai norėjome, kad jis dalyvautų šiose diskusijose, nes tai – pirmosios diskusijos metinės augimo apžvalgos klausimais, o juk tai – pagrindas įgyvendinant Europos semestrą, kurio jis taip norėjo ir kuris, jo manymu, yra vienas iš svarbiausių elementų norint, kad Europos Sąjunga įveiktų krizę.

Galbūt galėtumėte jam pasakyti ir tai, kad šiomis sąlygomis Europos Parlamentas nebus sukalbamas partneris ir kad ekonomikos valdysenos paketas privers Komisiją daugiau dėmesio skirti šio Parlamento pozicijai.

Galiausiai galėtumėte jam pasakyti ir tai, kad Lisabonos sutartis, visa Lisabonos sutartis ir ypač jos 9 straipsnis, kuriuo jūs įpareigojami socialinius aspektus svarstyti kaip horizontalų klausimą, nebus įgyvendinama neatsižvelgiant į šio Parlamento pozicijas. Laukiame, kad Lisabonos sutartis būtų taikoma visapusiškai. Mums nuolat sakoma, kad Sutartį reikia minimaliai persvarstyti ir kad reikia visapusiškai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Jeigu jau kalbame apie 9 straipsnio teikiamas galimybes, tai mums kartais susidaro įspūdis, kad metinėje augimo apžvalgoje jo visiškai nepaisoma.

Galiausiai norėčiau jums pasakyti, kas mane sukrėtė diskusijų pabaigoje. Kartais mums susidaro įspūdis, kad net ir po šios krizės Europos Komisijos atstovai toliau mąsto senoviškai, manydami, kad svarbiausias dalykas – reformuoti darbo rinką. Gerai žinome, kad remiantis į dominavimą orientuotu Europos Komisijos mąstymu, kurio jūs, žinoma, nepripažįstate, kalbėti apie darbo rinkos reformą reiškia kalbėti apie lankstumą – ne apie lankstumo ir užimtumo garantijas, bet apie lankstumą.

Vis dėlto per pastaruosius dešimt metų, net ir prieš krizę, suvokėme, kad tokios mąstysenos – manymo, kad užimtumui sukurti užtenka vien ekonomikos augimo – nebepakanka. Tikrasis iššūkis, su kuriuo susiduriame – užimtumas, nesvarbu, ar tai mūsų pačių užimtumas, ar užimtumas aplink mus esančiose šalyse.

Tačiau kai matau, kad diskusijose kalbama apie konkurencingumą, tokiose diskusijose, mano požiūriu, nepaisoma, kad užimtumas irgi yra prioritetas, ir tai man kelia nerimą.

 
  
MPphoto
 

  László Andor, Komisijos narys. Ponia pirmininke, norėčiau Parlamento nariams padėkoti už šias labai svarbias, įkvepiančias ir veikti skatinančias diskusijas. Norėčiau atsakyti visais aspektais, pateiktais kaip klausimai arba kaip pastabos bei įžvalgos dėl metinės augimo apžvalgos, Ekonomikos semestro ir apskritai strategijos „Europa 2020“.

Svarbiausias dalykas – susidaryti teisingą vaizdą ir apie dokumentus, ir apie ekonominę Europos Sąjungos padėtį. Nepatogi tiesa ta, kad Europa atsigauna. Praėjusiais metais Europos Sąjungos ekonomika jau augo – tik ne kiekvienoje valstybėje narėje – ir čia glūdi antroji nepatogios tiesos dalis. Mūsų atsigavimas labai trapus ir suskaidytas. Komisija šią padėtį išnagrinėjo labai išsamiai ir parengė atitinkamas politikos priemones.

Atsigavimą turime išlaikyti ir stiprinti, turime spręsti dabartinio pasidalijimo problemą. Tačiau to nebus įmanoma padaryti neištaisius krizės jau atskleistų ekonominės ir pinigų sąjungos trūkumų – tai padarysime Europos Sąjungoje toliau plėtodami ekonomikos ir pinigų politikos valdysenos sistemą. O čia jau kyla sunkumų ir gali būti tiesa, kad ne visi ir ne visada pripažįsta prioritetus.

Svarbiausias prioritetas mums yra ekonomikos augimas ir šiuo etapu jis turi būti skatinamas visomis kitomis politikos priemonėmis. Turime stiprinti ekonomikos augimą ir padaryti jį atsparesnį, tačiau norėdami tai pasiekti turime pagerinti finansinį stabilumą, o finansiniam stabilumui pagerinti reikia ir fiskalinio konsolidavimo. Keletą ateinančių metų fiskalinis konsolidavimas neišvengiamai liks darbotvarkėje – tai bus daroma siekiant užtikrinti stabilizavimą ir nuoseklumą su tam tikra cikliška intervencija, kurios valstybės narės keletą praėjusių metų ėmėsi nuosmukiui įveikti.

Mums reikia pažangaus konsolidavimo, kuris ekonomikoje nemažintų paklausos ir kuriuo būtų išsaugotas visos ES ekonomikos vientisumas. Tai – pamoka, kurią reikia įsiminti. Konsolidavimas turi būti pradėtas stabilizuojant eurą. Žinoma, galėčiau čia pavartoti ir radikalesnes sąvokas, tačiau apsiribokime šia. Turime stabilizuoti eurą ir ekonominę ir pinigų sąjungą. Bendra mūsų pamoka ta, kad norėdami tai pasiekti turime stiprinti ekonominius ES aspektus ir Europos lygmeniu koordinuoti ekonominę politiką.

Leiskite šia tema pateikti klausimą ir palikti jį neatsakytą. Klausimas toks: ar mums gali pavykti sustiprinti ekonominius valdysenos aspektus nededant bendrų pastangų atlyginimų klausimu, atlyginimų tendencijų koordinavimo Europos Sąjungoje klausimu. Kai tai sakau ir kai įtraukiame šios srities siūlymus į metinę augimo apžvalgą, tai nereiškia, kad abejojame socialinio dialogo svarba – visiškai priešingai. Mes girdavome šalis, turinčias tvirtos socialinės partnerystės tradicijas ir kultūrą. Pripažįstame, kad jos nuo krizės nukentėjo mažiau ir, svarbiausia, prarado mažiau žmogiškųjų išteklių. Nedarbas šiose šalyse tebėra mažas. Pritariame, kad socialinis dialogas būtų stiprinamas kitose valstybėse narėse, nukentėjusiose daugiau ir reagavusiose į krizę ne taip lanksčiai kaip Vokietija, Nyderlandai ar Austrija.

Europos lygmeniu taip pat pagerinome socialinį dialogą. Neseniai surengėme makroekonominį dialogą su socialiniais partneriais, o kovo mėn. rengsime trišalį socialinį forumą koordinavimui ir dialogui su socialiniais partneriais stiprinti.

Norėčiau labai kategoriškai atmesti teiginį, kad Komisija elgiasi kaip įprasta. Praėjusiais metais Komisija pateikė ne vieną kokybiškai naują iniciatyvą. Įgyvendiname griežtą Finansinio reglamento persvarstymo darbotvarkę. Komisijos nario M. Barnier darbas neturėtų likti nepakankamai įvertintas.

Strategijoje „Europa 2020“ Europos lygmeniu apibrėžėme naują pramonės politikos koncepciją, daug palankesnę konkurencingumui ir darbo vietų tvarumui. Siekdami skatinti investicijas ir rasti joms finansavimą taikome ne vieną novatorišką metodą. Komisijos narių grupė rengia novatoriškas finansines priemones. Pirmasis jų pavyzdys bus paramos energetikos tinklų plėtotei Europoje planas. Tai būtina norint plėtoti energetikos rinkas ir joms gyvybiškai būtiną infrastruktūrą.

Pradėjome įgyvendinti mikrofinansų priemonę. Esu dėkingas Parlamentui ir Tarybai už galutinį sutarimą, dėl kurio praėjusiais metais tai tapo įmanoma. Ką tik, praėjusią savaitę, Nyderlanduose dalyvavau pradedant įgyvendinti pirmąją ES remiamą mikrofinansų priemonę, o jų rengiama ir daugiau siekiant remti galimus verslininkus, galbūt turinčius ir bedarbių patirties: moteris, po gimdymo grįžtančias į darbo rinką, arba anksčiau dirbusius žmones, norinčius sulaukus penkiasdešimties arba net šešiasdešimties ieškoti naujų veiklos formų.

Aptariant užimtumo politiką – kaip gerą pavyzdį galima paminėti prieš porą savaičių Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos surengtą Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdį – daugiausia dėmesio skiriama tikslams, kuriuos įgyvendinant sukuriama daug darbo vietų, tačiau skiriame dėmesio ir blogiausias sąlygas turinčioms grupėms. Šiuo atveju pirmiausia turiu paminėti jaunimą.

Kai kuriose valstybėse narėse jaunimo nedarbas didžiulis. Tačiau turime atsižvelgti į įvairovę. Laimei, yra valstybių narių, kuriose jaunimo nedarbas mažas, tačiau Europos vidurkis per didelis. Kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Ispanijoje ir Baltijos valstybėse, jis tragiškas. Vyriausybės jau įspėtos, reikia imtis kompleksinių priemonių, pradedant išsilavinimu ir baigiant įdarbinimo paslaugomis ir kitokiomis priemonėmis. Tačiau jaunimas nėra vienintelė probleminė grupė. Tiesa tai, kad turime daugiau nuveikti pagyvenusių darbuotojų užimtumo srityje. Būtent todėl nusprendėme 2012-uosius paskelbti Europos aktyvaus senėjimo metais.

Instituciniais klausimais dėl Užimtumo gairių, kurioms, manau, ir toliau skiriame dėmesio ir kurios yra orientyras ir esmė, Europos Parlamentas pagal Sutarties 148 straipsnį turi atlikti aiškų vaidmenį. Užimtumo gaires reikia pratęsti. Tai – patvirtinimas, jog norime, kad jos galiotų iki 2014 m.; jos neturėtų būti nei iš esmės keičiamos, nei panaikintos metinėmis augimo apžvalgomis. Gairės – ilgalaikis orientyras, o augimo apžvalga – kasmetinis projektas, susijęs su jų esme. Žinoma, tiesa, kad nacionalinės reformų programos itin svarbios ir kad Komisija, remdamasi strategija „Europa 2020“, šią iniciatyvą labai rimtai įgyvendina. Diskusijose įvairiais būdais dalyvaus ir Parlamentas. Čia turėčiau paminėti derybas dėl daugiametės finansinės programos. Be to, ES biudžetas turi atspindėti 2020 m. prioritetus ir kai bus parengtos rekomendacijos kiekvienai konkrečiai šaliai, mes Parlamentą nuolat informuosime, kaip rengiamos nacionalinės reformų programos.

Aišku, kad šiuo ankstyvuoju etapu nerimaujama dėl strategijos „Europa 2020“ ateities. Tam tikra prasme strategiją „Europa 2020“ persekioja Lisabonos strategijos šmėkla. Šiame Parlamente turėjau jau daug galimybių aptarti, kodėl manome, jog tikimybė, kad strategija „Europa 2020“ bus sėkminga, daug didesnė – labiau sutelkta tikslų sistema ir konkretesnė ataskaitų bei įgyvendinimo sistema.

Užtikrinti, kad šios iniciatyvos derėtų tarpusavyje, gali tik Komisija. Užsibrėžėme daug ir turime užtikrinti, kad vykdant ekonominę politiką niekas nenukentėtų: nei strategija „Europa 2020“, nei ekonomikos valdysena, nei bendroji rinka, nei sanglaudos politika. Įgyvendinant šiuos planus niekas neturi nukentėti. Visų šių dalykų reikia siekti energingai ir užtikrinti, kad dalyvautų visos 27 valstybės narės. Žinoma, Komisija nepritaria „dviejų greičių“ Europai. Turime užtikrinti, kad skirtingas ekonomikos atsigavimas ateinančiu laikotarpiu nevirstų politiniu pasidalijimu.

 
  
MPphoto
 

  János Martonyi , einantis Tarybos pirmininko pareigas. Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau jums visiems padėkoti už labai konstruktyvias ir naudingas diskusijas. Taip pat norėčiau atskirai padėkoti I. Perez už puikų pranešimą ir labai svarbias pastabas ir kritiką.

Mes gal ir skirtingai suprantame ir krizės, ir ekonomikos atsigavimo tikrovę, kaip minėjo Danuta Hübner, tačiau manau, kad visi sutinkame vienu aspektu – kad niekas nėra suinteresuotas ekonomikos atsigavimu be darbo vietų. Visi siekiame fiskalinio konsolidavimo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pusiausvyros. Iš tikrųjų fiskalinės drausmės ir užimtumo didėjimo turėtų būti siekiama kartu.

Apskritai kalbant ekonominiais klausimais visi žinome, kad dabar taikome visapusišką metodą, visapusišką „paketą“, kaip kai kas sako, Gesamtpaket, kurio daugumą elementų ką tik minėjo Komisijos narys L. Andor. O dėl Tarybai pirmininkaujančios valstybės, tai norėčiau tik dar kartą pabrėžti, kad daugiausia dėmesio turime skirti dviem iš visų paketo elementų. Vienas iš jų tikrai yra Europos semestro įgyvendinimas ir taikymas. Tai – pirmas kartas, pirma iniciatyva. Ji turės didžiulį poveikį tolesnei viso Europos integracijos proceso raidai.

Trumpai paminėsiu dar du dalykus. Vienas iš jų – tai, kad mūsų grafikas labai griežtas, tad visi turi laikytis terminų ir pagrindiniai tikslai turės būti pasiekti. Turėsime, kiek įmanoma, stengtis užtikrinti, kad valstybėms narėms teikiant savo įnašus būtų laikomasi bendrų terminų ir užimtumo bei inovacijų, ir energetikos srityse.

Leiskite paminėti, kad energetikos klausimais vasario 4 d. įvyko labai sėkmingas Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Daugeliui mūsų jis buvo tam tikras proveržis ir integruotos energijos rinkos kūrimo, ir energijos vartojimo efektyvumo srityse. Svarbūs sprendimai priimti ir išoriniais bendros energetikos politikos aspektais.

Galiausiai (bet tai ne mažiau svarbu) norėčiau tik paminėti kovą su skurdu, kovą už socialinę įtrauktį. Todėl norėčiau jus pasveikinti ką tik priėmus rezoliuciją romų integracijos klausimu. Norėčiau atskirai ir labiausiai pasveikinti Lívią Járóką ir jai padėkoti – ji atliko lemiamą vaidmenį rengiant pranešimą ir tvirtinant šią itin svarbią rezoliuciją, o tai mums labai padės rengti ir užbaigti Europos pagrindų strategiją dėl romų integracijos.

Kitas elementas, kuriam norime skirti dėmesio – šeši teisės aktų tekstai. Norėčiau Sylvie Goulard patikinti, kad mes norime ne tik klausytis Parlamento. Mes iš tikrųjų norėtume turėti ir turime įprasto teisėkūros proceso sąlygomis sudaryti susitarimą su Parlamentu. Turėsime padaryti viską, kas įmanoma, kad šis procesas būtų spartesnis ir jį būtų galima užbaigti iki Vengrijos pirmininkavimo Tarybai pabaigos.

Nenoriu nagrinėti kitų visapusiško paketo elementų. Norėčiau pabrėžti tik vieną dalyką. Taryba nori visapusiškai laikytis Bendrijos metodo. Šiuo požiūriu mes nedarome jokių išlygų. Kaip anksčiau sakėme jau daug kartų, Lisabonos sutartis pakeitė daug dalykų. Smarkiai pakito kompetencijos sritys. Apie jas visi žinome. Tačiau Europos struktūros esmė, t. y. Bendrijos metodas, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai nepakito. To griežtai laikysimės. Žinoma, mūsų veiksmai visada turi atitikti Sutartį. Tiesiog norėčiau pažymėti, kad jeigu atidžiai perskaitysite vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ten rasite nurodyta, kad viskas turi atitikti Sutartį.

O dabar – labai trumpa paskutinė pastaba. Ji apie pinigus. Kaip pažymėjo Lena Ek, politikos priemonėms reikia pinigų, joms reikia finansavimo. Kaip galima su tuo nesutikti. Tačiau gerai žinome, kad valstybių narių požiūriai skiriasi. Šiuo metu norėčiau pabrėžti tik vieną Tarybai pirmininkaujančios valstybės požiūrio aspektą: nuoširdžiai siūlome aptarti esmę, o tada diskutuoti apie skaičius, pinigus, išteklius. Diskusijos bus ilgos. Rengsime labai naudingas orientacines diskusijas apie sanglaudos politiką, energetikos politiką, žemės ūkį ir kitus dalykus, bet, kaip kartais sakoma,

(FR) nestatykite vežimo prieš arklį.

einantis Tarybos pirmininko pareigas. − Taigi, apskritai norėtume prisidėti prie visų šių diskusijų, o tada pereiti prie tikrųjų diskusijų, galutinių diskusijų apie išteklius. Dar kartą norėčiau pasveikinti jus visus ir padėkoti už gautas rekomendacijas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų, pateiktus remiantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalimi, dėl strategijos „Europa 2020“ ir vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos, pateiktą remiantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalimi, dėl valstybių narių užimtumo politikos(1).

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, vasario 17 d., ketvirtadienį, 12.00 val.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Pierre Audy (PPE). (FR) Ponia pirmininke, ministras visiškai teisingai paminėjo Sutarties laikymąsi ir pažymėjo, kad vasario 4 d. įvyko Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Remdamasis Europos Sąjungos sutarties 15 straipsniu, norėčiau žinoti, kada Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atvyks pateikti Europos Parlamentui vasario 4 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo ataskaitos, nes nemanau, kad jis atvyks per šią mėnesinę sesiją.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. (FR) Jūsų pastabą užregistravome. Labai ačiū.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Dar kartą patvirtinu, kaip svarbu kuo greičiau parengti visus iniciatyvos „Judus jaunimas“ techninius aspektus. Itin svarbu, kad daugiau kaip 100 mln. jaunų žmonių Europos Sąjungoje turėtų reikiamų išteklių ir priemonių ir galėtų prisidėti, kad būtų įgyvendinti 2020 metams užsibrėžti tikslai. Džiaugiuosi, kad mokymosi visą gyvenimą sistema ir jaunimo įtrauktis į šią sistemą iš esmės koordinuojama siekiant skatinti pažangų, tvarų ekonomikos augimą ir suaugusiems užtikrinti sveiką gyvenimą ateityje.

Užtikrinti, kad pastangos padidinti ekonomikos konkurencingumą būtų sėkmingos, galima suteikiant aukštos kokybės aukštąjį išsilavinimą ir remiant jaunimo dalyvavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikloje. Nepamirštant jaunimo kūrybingumo, galima sukurti ir naujas veiklos rūšis. Be to, manau, kad suteikus galimybių įsidarbinti ir dalyvauti aukštos kokybės mokymo kursuose galima užtikrinti daug geresnes galimybes integruotis į darbo rinką. Todėl turime kuo greičiau parengti šios iniciatyvos techninius aspektus, kad reikiamą veiklą būtų galima pradėti visapusiškai pasinaudojant šių metų, Europos savanoriškos veiklos metų, teikiamais pranašumais.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. (PL) Norint, kad strategija „Europa 2020“ pavyktų, lemiamą reikšmę turi žmogiškojo kapitalo kokybė. Profesinio lavinimo ir mokymo sistemai būtinas lyčių integravimo principas. Tai – būtinas reikalavimas, jeigu norime, kad moterys naudotųsi prie darbo rinkos reikalavimų pritaikytos ilgalaikės profesinės raidos galimybėmis, jeigu norime geriau išnaudoti jų gebėjimus ir jeigu norime padidinti moterų užimtumą, ypač renkantis profesijas, kurias tradiciškai renkasi vyrai, mažai anglies junginių išmetančių pramonės sektorių profesijas ir aukščiausias pareigybes, kurias einant priimami sprendimai. Raginčiau pritaikyti profesinį lavinimą ir mokymą moterų poreikiams, o moteris – gausiau dalyvauti tokio lavinimo ir mokymo priemonėse. Šiuo metu neatsižvelgiama į įvairius moterų poreikius ir į jų ekonomines bei socialines sąlygas. Tai reiškia, kad moterims daug sunkiau negu vyrams grįžti į darbą arba patekti į darbo rinką.

Jeigu norime, kad visa tai veiksmingai veiktų, moterų profesinio lavinimo ir mokymo sistema turi būti visapusiška, kitaip tariant, ji turi apimti patirtį, gyvenimo etapus ir įvairias moterų išsilavinimo reikmes, įskaitant, pvz., ypatingus neįgalių, pagyvenusių, skurde gyvenančių moterų ir imigrančių poreikius. Pirmenybė turėtų būti teikiama lanksčioms, finansiškai prieinamoms galimybėms dalyvauti aukštos kokybės mokymo kursuose. Nemažą vaidmenį turėtų atlikti paskatos darbdaviams, nes tuo būtų galima padėti rengti mokymo kursus moterims, dirbančioms mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir namie. Norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, reikės profesinį mokymą artimiau susieti su darbo rinkos poreikiais, kad moterims būtų sukurtos naujos mokymo galimybės mokslo, matematikos ir technologijų srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (S&D), raštu. Strategija „Europa 2020“ turėtų padėti Europai atsigauti iš krizės ir sustiprėti kuriant darbo vietas ir įtvirtinant pažangų, tvarų ir visa apimantį ekonomikos augimą, grindžiamą penkiais pagrindiniais ES užimtumo skatinimo tikslais. Norint sumažinti nedarbą ir užkirsti kelią ilgalaikei atskirčiai, reikia tvirtos socialinės apsaugos sistemos, investicijų į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, švietimo ir mokymo galimybių, prieinamų visiems. Lankstumo ir užimtumo garantijų sistema netinka valstybėms narėms, dėl mažų biudžetų ir makroekonominės pusiausvyros nebuvimo turinčioms mažai galimybių stiprinti socialinės apsaugos sistemas, pvz., Rumunijai, todėl manau, kad darbo rinkos susiskaidymą reikia mažinti užtikrinant deramą saugumą darbuotojams, dirbantiems pagal visų formų sutartis. Bet kokias darbo rinkos reformas reikia diegti pasiekus platų socialinį sutarimą, grindžiamą susitarimais su socialiniais partneriais valstybių narių ir ES lygmenimis. Norint dabartinį moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį kasmet sumažinti 1 proc., kad iki 2020 m., kaip siekiama, jis būtų sumažintas 10 proc., būtina teisėkūros darbotvarkė. Strategijoje „Europa 2020“ turėtų būti numatytas tikslas ES sumažinti moterų skurdą, nes 17 proc. moterų, daugiausia motinos, vienos auginančios vaikus, imigrantės ir pagyvenusios moterys, priskiriamos prie gyvenančių skurde.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Strategija „Europa 2020“ turi atsispindėti 2014–2020 m. finansinėje programoje. Transportas, energetika ir ryšiai yra Europos ekonomikos pagrindas. Investuojant į šias sritis bus sukurta darbo vietų ir užtikrinta ekonominė ir socialinė plėtra. ES pramonės politika – vienas iš svarbiausių strategijos „Europa 2020“ elementų. Visoje ES augant pramonei ir kuriant darbo vietas bus užtikrinta, kad Europos Sąjunga būtų konkurencinga pasaulio mastu.

Pastaraisiais dešimtmečiais pramonės gamyba perkelta į trečiąsias šalis, kuriose mažos gamybos sąnaudos, nes Europos bendrovės karštligiškai siekia pelno, o ES praranda darbo vietas. Deramai finansuojama ir kiekvieną Europos regioną apimanti tvirta sanglaudos politika turi būti papildomas svarbus strategijos „Europa 2020“ elementas. Šis horizontalus metodas yra būtina sąlyga, kad būtų sėkmingai pasiekti tikslai, siūlomi pagal strategiją „Europa 2020“, ir kad būtų įtvirtinta socialinė, ekonominė ir teritorinė sanglauda. Vienas iš pavyzdžių – ES Dunojaus regiono strategija, padėsianti didinti regiono gerovę, ekonominį ir socialinį vystymąsi, užtikrinti regiono saugumą. Kadangi pagrindinis Europos piliečių rūpestis vis dar susijęs su darbo vietų saugumu, manau, kad strategija „Europa 2020“ pavyks tik tuo atveju, jei socialinė Europa taps tikrove.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédéric Daerden (S&D), raštu. (FR) Strategija „Europa 2020“ yra plataus užmojo, ypač užimtumo srityje, o Užimtumo gairių įgyvendinimas yra jos sėkmės veiksnys. Jos tikslai – pamatiniai, ypač galimybė finansuoti pensijas ir sukurti gerove grindžiamą Europos socialinį modelį. Elementais, kurie galėtų būti šio socialinio modelio pamatai, suabejota A. Merkel ir N. Sarkozy pasiūlymuose. Iš tikrųjų, konkurencingumo pakto pasiūlymuose numatyta panaikinti automatinį atlyginimų indeksavimą pagal infliaciją. Argumentuojama, kad taip būtų padidintas konkurencingumas, o tada ir užimtumas. Nėra jokių duomenų, kad tai savaime ir įvyks. Panaikinus automatinį indeksavimą tam tikromis aplinkybėmis netgi gali susiformuoti infliaciją didinantys veiksniai, o to niekas nenori. Dar esama daug kitų priemonių užimtumui sukurti, pvz., strateginės investicijos arba mokymas sektoriuose, kurie bus reikšmingi ateityje. Darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimas – priemonės, kurių tam tikros šalys ėmėsi siekdamos sumažinti darbuotojų skurdo riziką – vis dažnesnį reiškinį Europoje. Todėl tai – galimybė pasiekti dar vieną 2020 m. ES tikslą: 20 mln. sumažinti neturtingųjų skaičių.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Atsiskleidžia tikroji strategijos „Europa 2020“ darbotvarkė. Ją per praėjusį susitikimą patvirtino Europos Vadovų Taryba. Jos varomoji jėga – didesnis liberalizavimas; rinkos perkėlimas į naujas sritis; darbo rinkos lankstumas; beprecedenčiai išpuoliai prieš atlyginimus ir socialines teises. Išdėstytos šios darbotvarkės įgyvendinimo priemonės: vadinamoji „ekonomikos valdysena“ ir pastarojo laikotarpio Prancūzijos ir Vokietijos „konkurencingumo paktas“. Praktiškai jos nori plačiau, kaip bendrą taisyklę taikyti tai, ką Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas taiko įvairiose valstybėse narėse prisidengdami „pagalbos planais“ (taip jie iškreiptai vadinami), ir ši praktika turi katastrofiškų ekonominių ir socialinių padarinių. Už siūlomų priemonių įgyvendinimo slypi tikrosios sunkios ekonominės ir socialinės padėties Portugalijoje ir kitose panašiose šalyse priežastys. Dar blogiau, ši praktika turėtų itin rimtų padarinių šioms šalims ir jų piliečių gyvenimo sąlygoms. Susiduriame su itin rimta grėsme Europos darbuotojų ir piliečių teisėms, beveik prilygstančia revanšistinei kampanijai prieš užimtumą ir socialines teises. Ja siekiama mažinti šias teises kėsinantis į atlyginimus, didinant pensinį amžių ir panaikinant laisvo darbuotojų judėjimo Europos Sąjungoje apribojimus. Taip elgiantis gali būti nuvertinta ES darbo jėga, o darbo teisės aktai gali tapti dar lankstesni.

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Jazłowiecka (PPE), raštu. (PL) Nuo naujosios strategijos „Europa 2020“ patvirtinimo praėjo vieni metai ir atėjo laikas daryti pirmąsias išvadas. Strategija buvo pasitikta šiek tiek skeptiškai ir tai suprantama atsižvelgiant į visišką Lisabonos strategijos žlugimą. Daugelis komentatorių prognozuoja, kad ir ši strategija liks viso labo tuščias dokumentas, kupinas iškilių ir nerealių tikslų. Nė vienas iš mūsų tikriausiai nepamiršome pagrindinio Lisabonos strategijos tikslo – t. y. kad iki 2010 m. ES taps konkurencingiausia pasaulio ekonomika. Kur esame dabar? Didžiulė ekonomikos krizė ir euro zonos biudžetų krizės privertė ES kovoti dėl išlikimo, o ne siekti pasaulinės ekonomikos lyderės padėties.

Ar strategija „Europa 2020“ irgi pasmerkta žlugti? Yra daug priežasčių taip manyti. Užuot galvoję, kaip sukurti žiniomis ir inovacijomis grindžiamą ekonomiką arba kaip sumažinti socialinę atskirtį, mes diskutuojame, kiek bus sumažintas Bendrijos biudžetas. Tampa vis aiškiau, kad trūksta politinės valios realiai įgyvendinti Komisijos pasiūlytą strategiją. Atrodo, kad ilgalaikės ES raidos viziją vėl temdo einamosios problemos. Norėdama išlaikyti savo vietą pasaulinėje ekonomikoje, kad galėtų konkuruoti ne tik su JAV ir Kinija, bet ir su Brazilija ir Indija, Bendrija turi užsibrėžti ilgalaikius tikslus ir nuosekliai jų siekti. Planą jau turime; dabar turime tik užtikrinti, kad jis būtų nuosekliai įgyvendinamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ádám Kósa (PPE), raštu. (HU) Rengiant strategiją „Europa 2020“ ji buvo dar radikalesnė nei Lisabonos strategija, tačiau ją teko konkrečiai pritaikyti naujam krizės laikotarpiui; be to, joje dabar turi atsispindėti ir ekonomikos valdysenos laikotarpis bei euro gelbėjimas. Be to, naujosios valstybės narės turi užtikrinti, kad siekiant išspręsti vis gilesnes struktūrines ir užimtumo problemas, paveldėtas Rytų Europoje pasikeitus režimams, jose liktų pakankamai judėjimo laisvės ir konkurencingumo. Klaidingi sprendimai ir rimtas vyriausybių aplaidumas praeityje verčia mus atkreipti dėmesį į šeimų padėtį: darbo rinka sudaryta ne tik iš darbdavių ir darbuotojų, bet ir iš daugelio kartų šeimų, palaikančių artimesnius ar ne tokius artimus santykius. Jos yra ne tik visuomenės pagrindas, bet ir būtinas dalykas visuomenės ateičiai. Artimesnis kartų bendradarbiavimas jau pats savaime galėtų gerokai padidinti užimtumą (pvz., būtų galima padidinti jaunų motinų užimtumą, padėti žmonėms su negalia rasti darbą, išlaikyti pagyvenusių žmonių veiklą, netgi pilietiškos veiklos sektoriuje), o bendras planavimas (pvz., būsto aplinkybės) galėtų padėti išvengti asmenų ir šeimų skolų krizių ir bankrotų, galinčių šeimas lengvai priversti dėl didelių skolos grąžinimo įmokų pasitraukti į šešėlinę ekonomiką. Ankstesnis būdas daugiau nebeįmanomas. Reikės naujų metodų, nes senų formulių nebepakanka, tai turi pagaliau suvokti ir Europos Sąjunga. ES turi remti ir tuos sprendimus, kurie šiuo metu gali atrodyti netradiciniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (S&D), raštu. – Strategija „Europa 2020“ – vienas iš svarbiausių mūsų sukurtų projektų, tačiau nėra garantijų, kad ją įgyvendinti pavyks. Į visus tikslus, pavyzdines iniciatyvas ir nacionalines reformas turėtume įtraukti lyčių lygybę, o į moteris turėtų būti atsižvelgiama visose politikos srityse. Atviras koordinavimo metodas yra silpna priemonė bendriems tikslams įgyvendinti, todėl rezultatų bus pasiekta tik tuo atveju, jei bus tikrai įsipareigota jų siekti!

Strategijos „Europa 2020“ užimtumo tiksluose raginama didinti moterų užimtumą. Būtina jį didinti, taip pat derinti darbą ir šeimos gyvenimą, atsisakyti lyčių stereotipų darbo rinkoje. Reikia daugiau moterų įtraukti į profesinį mokymą, tiksliuosius mokslus ir švietimo sritis, kurios iki šiol buvo laikomos „vyriškomis“. Turime padaryti galą darbo rinkos susiskirstymui pagal lytis, ypač kurdami naująsias ekologinio sektoriaus darbo vietas.

Visapusiškas moterų įtraukimas į darbo rinką – vienas iš būdų įveikti demografinę krizę. Visi tyrimai rodo, kad jeigu suteiksime saugų ir padorų darbą, priemones suderinti darbą ir šeimos gyvenimą ir jeigu sugebėsime aktyviau įtraukti vyrus į namų ūkio pareigas, tada moterys bus labiau linkusios gimdyti vaikus.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE), raštu. Strategijoje „Europa 2020“ svarbiausia ekonomikos augimas ir užimtumas. Turime prisiminti, kad pažangi energetikos sistema yra ateitis ir aplinkos, ir darbo vietų požiūriu. Tokia sistema mums leistų atsieti ekonomikos augimą nuo energijos vartojimo. Jeigu tai bus padaryta, galėsime daugiau pagaminti suvartodami tiek pat arba mažiau energijos ir sukurti tūkstančius darbo vietų, kurių nebus galima perkelti į trečiąsias šalis. Turime užtikrinti, kad pažangi energetika neliktų vien svajonė. Šiandien Europoje kuriame visiškai naują energetikos infrastruktūrą. Turime užtikrinti, kad taip būtų sumažintas Vakarų ir Centrinės Europos atotrūkis tvarių darbo vietų požiūriu. Dviejų greičių Europa energetikos klausimais neišspręs energetinio skurdo ar neefektyvumo problemų. Turėtume padėti atsiliekantiems regionams, net jei tai nėra lengva šiandienos ekonominėmis sąlygomis. Reikia, kad visiems Europos piliečiams vienu metu būtų prieinama pažangi energetikos sistema. Turime neleisti susiformuoti fragmentiškai sistemai, kai vieni piliečiai ateitį pamato penkiasdešimčia metų vėliau nei kiti. Paprastai tariant, reikia, kad pažangios energetikos sektoriaus darbo vietos būtų prieinamos visiems europiečiams, o ne tik tiems, kurie jas būtų gavę ir nesikišant Europai.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. Iš karto po Latvijos įstojimo į ES Latvijos vyriausybė nusprendė, jog siekiant paskirstyti ES fondų lėšas užtenka paskelbti, kad Latvija yra vienas regionas. (Lenkija suskirstyta į 16 regionų).

Padarinys – vienas iš keturių Latvijos regionų – Latgala – lieka vienas iš labiausiai neapsaugotų. Lėšos Latgaloje naudojamos daug kartų neefektyviau nei visoje Latvijoje. Padėtis atsispindi Latgalos darbo rinkoje. Kai nedarbas Latvijos sostinėje (Rygoje) – 8–9 proc., Latgaloje jis – 20–25 proc. Europos užimtumo programos neprieinamos Lyvanų, Preilių, Kraslavos, Ludzos, Agluonos, Dagdos ir kitų panašių miestų gyventojams.

Užuot sprendusi gamybos organizavimo ir skatinimo klausimą Latgaloje, Latvijos vyriausybė nuolat didina mokesčius ir dėl to visuotinai bankrutuoja mažos ir vidutinės įmonės. Siekiant išvengti socialinės įtampos, Latgalos gyventojams kas mėnesį dovanojama 100 LVL.

Bendros Latvijos vyriausybės politikos rezultatas – emigravo daugiau kaip 150 000 darbuotojų. Raginu Europos Komisiją skubiai įsikišti. Reikia parengti užimtumo skatinimo sistemą Latgalai ir kitiems panašiems atokiems ES regionams.

 
  
  

PIRMININKAVO: Gianni PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas − balsavimas.

(Dėl balsavimo rezultatų žr. protokolą)

 
  

(1)Žr. protokolą.

Atnaujinta: 2011 m. liepos 20 d.Teisinis pranešimas