Pirmininkas. – Kitas klausimas – B. Belderio pranešimas Užsienio reikalų komiteto vardu dėl ES požiūrio Irano klausimu (2010/2050(INI)) (A7-0441/2011).

  Bastiaan Belder, pranešėjas. – (NL) Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuo padėkos šešėliniams pranešėjams, su kuriais teko malonumas rimtai bendradarbiauti rengiant šį pranešimą. Rezultatu galime didžiuotis. Užsienio reikalų komitetas pranešimą patvirtino didžiąja dauguma – 62 nariai balsavo „už“ ir tik 3 balsavo „prieš“. Kalbant apie šį pagrindinį dokumentą taip pat labai svarbu, kad būtume vieningi ne tik Parlamente, bet ir Europos Sąjungos institucijose apskritai.

Man malonu, kad šia rezoliucija išreiškiame savo paramą ir solidarumą su milijonais demonstrantų, išėjusių į gatves po ginčytinų 2009 m. prezidento rinkimų. Irano opozicijos jėgoms ši parama ir solidarumas šiuo metu yra skaudi būtinybė, jie mato, kaip kitose Artimųjų Rytų šalyse griūva režimai ir atsistatydina prezidentai. „Žaliasis judėjimas“ turi jausti mūsų paramą, nes opozicija, rizikuodama savo gyvybėmis, ir vėl ieško galimybių surengti teisėtus protestus prieš Irano valdžios institucijas.. Kad pavojus yra realus, patvirtina ne tik tai, jog buvo areštuoti opozicijos lyderiai M. H. Mousavi ir M. Karoubi, bet ir nežaboti bei nevaldomi didelės Madžliso (Irano parlamento) dalies skleidžiami raginimai juos nužudyti. Savo rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina Irano valdžios institucijas visiškai ir besąlygiškai bendradarbiauti su Vienoje įsikūrusia Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA). Būtent dėl Teherano pozicijos nebendradarbiauti kyla įtarimų dėl Irano branduolinės programos. Visos tarptautinės bendruomenės susirūpinimas yra labiau nei pagrįstas. Tokiomis aplinkybėmis, mano nuomone, būtų nesuvokiama siųsti tokiai šaliai pranešimą, kad ji turi teisę sodrinti uraną. Kad ir kaip tai būtų teisinga, tai nėra ta žinia, kurią Europos Parlamentas turėtų skelbti šiuo itin svarbiu laikotarpiu. Todėl prašau kolegų paremti mano pasiūlymus pašalinti šiuos fragmentus iš mūsų rezoliucijos. Rezoliucijoje taip pat kalbama apie Irano vaidmenį regione. Žinoma, „WikiLeaks“ nutekinus dokumentus, parodančius, koks Irano požiūris į regioną, Parlamentas pasitarnautų Teheranui, siųsdamas aiškų pranešimą, kad šis turi nedelsdamas baigti piktnaudžiauti savo destabilizuojama įtaka. Todėl prašau jūsų visų palaikyti mano pateiktus pakeitimus dėl Irano ir jo kaimyno Irako vaidmens ir išbraukti iš rezoliucijos 53 dalį. Mano nuomone, Europos Parlamentas jau pakankamai 55 dalyje remia mintį, kad Europos Sąjunga ir Iranas turėtų turėti bendrą stabilaus Afganistano tikslą.

Baigdamas kalbą, pone pirmininke, norėčiau pateikti vieną baigiamąją pastabą. Aš nebijau kritikos ir būtent dėl šios priežasties noriu pakomentuoti Irano ir jo oficialių atstovybių Briuselyje ir nacionalinėse sostinėse klausimą. Turėjau galimybę žvilgtelėti į mano kolegų Parlamento narių ir įvairių šaltinių Irane susirašinėjimą. Susirašinėjimo tonas ir turinys, švelniai tariant, nuostabus. Šį pranešimą, kaip jau minėjau pirmiau, didžiąja dauguma patvirtino Užsienio reikalų komitetas, kuriame aš dirbu. Todėl ši rezoliucija turėtų būti vertinama ne kaip privatus mano projektas, o kaip apskritai bendra Europos Parlamento pozicija. Taigi, nėra taip, kad mano, kaip šio Parlamento pirmosios delegacijos pirmininko, kilmė lėmė kritišką šios rezoliucijos toną. Priešingai, šiuo atžvilgiu Iraną reikia paraginti atsakyti už savo elgesį. Visas Europos Parlamentas – ir aš esu už tai dėkingas – nepritaria nei prezidento M. Ahmadinejado antisemitinei retorikai, nei holokausto neigimui, nors turiu paminėti, kad, deja, antisemitizmas neapsiriboja vien jo vidaus režimu.

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Pone pirmininke, tai proga padiskutuoti dėl Europos Sąjungos požiūrio Irano klausimu, kas yra savo iniciatyva parengto pranešimo, kurio pranešėjas B. Belder, tema.

B. Belderio pranešime kalbama apie labai įvairias problemas ir atspindima daug skirtingų interesų požiūrių, tačiau aš susitelksiu į du klausimus; branduolinę programą ir žmogaus teisių padėtį Irane, jie abu plačiai nagrinėjami šiame pranešime.

Kaip gerbiamiems Parlamento nariams žinoma, Irano branduolinė programa išlieka rimtu Europos Sąjungos ir visos tarptautinės bendruomenės rūpesčiu. Tiek JT Saugumo Taryba, tiek Tarptautinės atominės energijos agentūros Vienoje Valdytojų taryba priėmė keletą rezoliucijų, kuriose reikalaujama, kad Iranas imtųsi būtinų veiksmų skatinant pasitikėjimą, kad šios programos pobūdis yra tik taikus. Deja, TATENA, vasario 25 d. paskelbtame pranešime patvirtinta, kad Iranas savo tarptautinių įsipareigojimų nesilaiko.

Mes Europos Sąjungoje esame pasiryžę toliau ieškoti diplomatinio sprendimo, pagrįsto mūsų dviejų krypčių principu, kuriame spaudimas derinamas su dialogu. Tikslas lieka tas pats – įtraukti Iraną į palaipsnį pasitikėjimo kūrimą, kuriuo būtų galima siekti prasmingų derybų dėl branduolinės programos.

Antrajame susitikime Stambule E3+3 (Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų) vardu pristačiau Iranui mūsų pasiūlymus dėl konkrečių pasitikėjimo didinimo priemonių, įskaitant atnaujintą kuro tiekimo Teherano mokslinių tyrimų reaktoriui schemą bei kitas skaidrumo priemones.

Gerbiami Parlamento nariai žino, kad šie pasiūlymai išsyk duotų naudos abiem pusėms ir galėtų nutiesti kelią sprendžiant susirūpinimą keliančius dalykus ir kuriant laipsnišką abipusį pasitikėjimą. O savo pastangomis būtent ir siekiame sukurti pasitikėjimą.

Irano atsakas nuvylė. Ši šalis nebus pasirengusi diskutuoti dėl mūsų pasiūlymų tol, kol mes nepripažinsime Irano „teisės sodrinti uraną“. Kalbama apie visų sankcijų panaikinimą.

Man suprantamas Irano noras, kad sankcijos būtų panaikintos. Visi norime, kad mūsų derybos baigtųsi sėkmingai, nes pagal Saugumo Tarybos rezoliucijas tai reikštų, kad sankcijos būtų panaikintos. Sankcijų panaikinimas būtų vykdomas kartu su laipsnišku pasitikėjimo atkūrimu. Tai kelias, kuriuo bandome eiti.

Kalbant apie „teisę sodrinti“, tai Sutartyje dėl branduolinio ginklo neplatinimo kruopščiai subalansuotos teisės ir pareigos. Nematau prasmės kaip nors išskirtinai ją perrašyti ar iš naujo išaiškinti. Pirmiausia, ką turi padaryti Iranas, tai visiškai laikytis savo įsipareigojimų.

Mes ir toliau stengsimės įtraukti Iraną, tačiau drauge stengsimės ir didinti spaudimą, pirmiausia stiprindami esamų sankcijų įgyvendinimą.

Kai Ženevoje susitikau su naujuoju Irano užsienio reikalų ministru dr. A. A. Salehi, susitikime galėjau paaiškinti jam pastangas, kurias dedame į derybas su Iranu, ir mūsų troškimą sulaukti atsako vardan mūsų visų saugumo. Taip pat parašiau dr. S. Jalili, vadovavusiam deryboms Irano vardu, norėdama dar kartą išdėstyti mūsų pasiūlymą ir paraginti parengti atsakymą. Dr. A. A. Salehi mane informavo, kad jie svarsto savo atsakymą, o aš paraginau juos reaguoti teigiamai.

Kaip ir šis Parlamentas, pritariu daugumos požiūriui dėl žmogaus teisių Irane klausimo. Besitęsianti sisteminga teisininkų, žurnalistų ir kitų, bandančių pasinaudoti savo teisėmis, priespauda, suėmimai ir priekabiavimas yra visiškai nepriimtini.

Kai kurių nuteistųjų atveju matome nuosprendžius labai ilgai kalėti, teisės dirbti bei keliauti apribojimus iki 20 metų. Kai Irano žmonės norėjo vasario 14 d. surengti taikią demonstraciją, taip parodydami paramą padėčiai Egipte ir Tunise, demonstruoti buvo draudžiama. Be to, kaip minėjo B. Belder, du opozicijos lyderiai –M. H. Mousavi ir M. Karoubi, pareiškę savo paramą šioms demonstracijoms, buvo laikomi namų arešto sąlygomis, o vėliau iš tiesų sulaikyti.

Mačiau Parlamento Socialistų ir demokratų frakcijos kovo 1 d. pateiktą pareiškimą ir jam visiškai pritariu. Man ir toliau labai didelį susirūpinimą kelia elgesys su M. H. Mousavi ir M. Karoubi, kovo 4 d. tuo klausimu pateikiau pareiškimą. Nepaisant mūsų pastangų užtikrinti, kad informacija būtų patikima, vis tiek neaišku, ar jiems taikomas namų areštas, ar jie kaip nors kitaip įkalinti. Raginu Irano valdžios institucijas tiesiog suteikti jiems judėjimo laisvę, į kurią jie turi teisę.

Pranešime taip pat pabrėžiamas padidėjusio mirties bausmių skaičiaus problemos Irane rimtumas. Remiantis mūsų turima informacija, nuo šių metų pradžios galėjo būti įvykdyta maždaug 100 mirties bausmių. Laikydamasi mūsų ilgalaikės ir tvirtos pozicijos dėl mirties bausmės, raginu sustabdyti visų bylų, kuriose skirta mirties bausmė, vykdymą. Noriu, kad mirties bausmės būtų atsisakyta, nesvarbu, kokiu būdu ji būtų atliekama. Užmėtymas akmenimis ir viešas pakorimas yra barbariška.

Svarbu pažymėti, kad tarptautinėmis pastangomis galima ką nors pakeisti ir yra keičiama. Įsitikinau tuo iš S. M. Ashtiani bylos. Jos mirties bausmė bent laikinai atidėta, tačiau, kaip nurodoma šiame pranešime, Zahrai Bahrami, Nyderlandų ir Irano pilietei, sausio 29 d. buvo įvykdyta mirties bausmė be jokio išankstinio pranešimo. Tiek pats mirties bausmės įvykdymas, tiek procesas iki jo buvo šokiruojantys. Aš aiškiai viešai pareiškiau, kad man kelia nerimą skaidrumo byloje trūkumas ir tai, kad Nyderlandų valdžios institucijoms buvo neleista konsulinė prieiga.

Savo įsiterpimą norėčiau baigti paminėdama, kad mano tarnybos kartu su valstybėmis narėmis diskutuoja, kaip, pasinaudodami viešais ir privačiais pranešimais, dvišaliu bendradarbiavimu ir per daugiašales organizacijas, dirbdami su valstybėmis narėmis ir su tarptautiniais partneriais, veiksmingiau galėtume spręsti žmogaus teisių problemas Irane visi turėdami vieną tikslą – užtikrinti, kad Irano žmonių, kaip ir kitų, pagrindinės teisės būtų gerbiamos.

Laukiu šių diskusijų.

  Michael Gahler, PPE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui B. Belderiui už išsamų pranešimą. Kai tik jis bus pateiktas balsuoti, šiame plenariniame posėdyje jis bus patvirtintas didele balsų dauguma. Išties svarbu, kad Teherano režimui nepavyktų palaužti plataus bendro fronto netgi šiame Parlamente. Kalbant apie užmojus lyderiauti branduolinėje srityje, tarptautinė bendruomenė Jungtinėse Tautose laikosi kartu. Niekas šiame pasaulyje nenori Irano bombos. Visi norime visiško ir skaidraus bendradarbiavimo su Tarptautine atominės energijos agentūra. Mes pateikėme plataus masto pasiūlymus. Deja, jie teigiamo atsako nesulaukė.

Šiame Parlamente neturime visiškai vienodos nuomonės, kaip toli turėtume nueiti skelbdami sankcijas ir spausdami įgyvendinti tarptautinius reikalavimus. Vis dėlto tikiuosi, kad vadovaudamiesi savo bendru požiūriu rasime bendrą sprendimą, kaip toliau veikti.

Antrasis mums nerimą keliantis aspektas – Irano vaidmuo regione. Irano požiūris į Izraelį išlieka netoleruotinas ir nepriimtinas. Negalima toleruoti jo paramos organizacijoms, destabilizuojančioms regioną. Didelėje regiono dalyje bijoma Irano politikos. Su žmogaus teisėmis ir demokratija susijusi vidaus politinė padėtis yra kritinė. Dėl šios priežasties puoselėju norą, kad ši didžios kultūros tauta pati kuo greičiau atsikratytų šių vadovų.

Esu įsitikinęs, kad Egipte nepamatysime antrojo Irano, greičiau jau pamatysime antrąjį Egiptą Irane. Tada turėtų baigtis naudojimasis religija itin pasaulietiniais tikslais. Tikimės, kad bus atsisakyta mirties bausmės apskritai, ypač taikomos nepilnamečiams ir mažumų atstovams. Baigtųsi disidentų, ne tik M. Karoubi ir M. H. Mousavi, persekiojimas ir tada, tikimės, ten būtų spaudos laisvė bei sąlygos rengti laisvus rinkimus geresniam Iranui kurti.

Kol to pasieksime, greta kitų dalykų turime pasinaudoti savo Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone, kad galėtume suteikti paramą aktyviems pilietinės visuomenės veikėjams. Taip pat reikia išplėsti tikslines sankcijas prieš režimo atstovus. Atsižvelgdami į Šiaurės Afrikos įvykius, padrąsinkime Irano gyventojus siekti geresnės ateities.

  María Muñiz De Urquiza, S&D frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, baroniene C. Achton, man labai malonu, kad vyriausiosios užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinės požiūris yra dvilypis – žmogaus teisėms ir branduoliniam klausimui skiriamas beveik vienodas dėmesys, nes Iranas yra prieštaringas pavyzdys pasauliui ir jį supančioms šalims, kurios, panirusios į demokratinių pertvarkų procesus ir vadovaudamosi teisėtais demokratiniais savo tautų siekiais, Iraną laiko būtent tuo, ko jie nenorėtų patys sau. Ir mes tai smerkiame pranešime, kuris galbūt bus patvirtintas rytoj.

Pirmiausia tai technokratinis režimas, kuriuo pavergiami šalies žmonės ir pažeidžiamos žmogaus teisės taikant mirties bausmę – ypač norėčiau paminėti Zahros Bahrami atvejį, – atimant moterų teises, persekiojant homoseksualus ir malšinant disidentų judėjimą.

Tai taip pat prieštaringas pavyzdys ir politinių laisvių požiūriu. Pastarųjų įvykių demonstrantų malšinimas ir represijos, kurios tęsiasi nuo 2009 m., yra visiškai nepriimtini, kaip ir nepriimtinas demokratinio opozicijos judėjimo lyderių sulaikymas. Savo frakcijos vardu reikalauju nedelsiant išlaisvinti opozicijos lyderius M. H Mousavi ir M. Karoubi bei jų žmonas, taip pat visus žmones, sulaikytus dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į žodžio laisvę, teise laisvai burtis į asociacijas ir teise į susirinkimų laisvę.

Iranas yra prieštaringas pavyzdys ir derybų su tarptautine bendruomene dėl branduolinių klausimų požiūriu.

Atsakingas Irano požiūris į šią sritį, taip pat į žmogaus teises, kitoks požiūris į regioną vertinant „Hamas“ ir „Hezbollah“ vaidmenį ir kitokia retorika Izraelio atžvilgiu padarytų Iraną svarbiu partneriu ir veikėju stabilizuojant regioną, ko mes taip pat prašome šiame pranešime.

Baroniene C. Ashton, svarbu pradėti Europos Sąjungos delegacijos Teherane veiklą ne tik tam, kad galėtume palaikyti politinį dialogą su Irano režimu, bet ir dėl pilietinės visuomenės.

Galiausiai norėčiau padėkoti B. Belderiui už jo kartu su šešėliniais pranešėjais atliktą darbą, dėl kurio galėjome subalansuoti šį pranešimą ir padaryti jį priimtiną visam Europos Parlamentui.

  Marietje Schaake, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, ar M. Ahmadinejad geresnis nei M. Gaddafi? Nors tarptautinė bendruomenė teisingai susitelkusi į Libiją ir ieško būdų, kaip užbaigti smurtą, kurį Gaddafi ir jo kolaborantai primeta piliečiams, neleiskime Irano klausimui būti nustumtam į šoną mūsų politinėse darbotvarkėse. Irane taip pat vyksta žudynės, tik jos vyksta lėtai. Nuo šių metų pradžios kas aštuonias valandas įvykdoma po mirties bausmę, sisteminės represijos, kankinimai, prievartavimai ir cenzūra siaučia šioje Islamo Respublikoje, ypač nuo 2009 m. rinkimų.

M. Ahmadinejad nėra geresnis nei M. Gaddafi, ir mes turime imtis tokių pat griežtų priemonių žmogaus teisėms Irane apsaugoti. Kai kas gali teigti, kad taikomomis sankcijomis susitelkiama tik į branduolinį klausimą ir jos neteikia norimų rezultatų. Tiesą sakant, kyla pavojus, kad žmogaus teisių srityje tai taps žaidimu, kuriame kiek laimima, tiek ir pralošiama, o nebaudžiamumas tuo metu tęsis.

Ponia Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotine, šiame pranešime Europos Parlamentas suteikia jums įgaliojimus taikyti sankcijas asmenims, atsakingiems už sunkius mūsų matomus žmogaus teisių pažeidimus, ir tokią rekomendaciją mes esame teikę anksčiau. Tapo žinomas 80 pavardžių sąrašas, jis priskirtas jūsų biurui. Noriu paklausti, ar tai ženklas, kad jūs linkusi judėti į priekį taikydama šią svarbią priemonę.

Taip pat turime aprūpinti piliečius technologijomis, kad jie galėtų laisvai bendrauti ir turėti galimybę gauti informacijos, o ES turi būti saugus prieglobstis laisvamaniams. Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotine, leiskite ES vadovauti siekiant sulaikyti atsakingus asmenis, kurie prievartauja moteris prieš mirties bausmės įvykdymą, kad joms nebūtų jokios galimybės patekti į dangų kaip nekaltoms mergelėms, žmones, kurie nuo stogų šaudo į beginklius jaunuolius, vaikštančius gatvėmis, ir teisėjus, kurie apkaltina žmogaus teisių advokatus už tai, kad šie gina nepilnamečius ir moteris. Atsakinga laikykime ir sistemą, kurioje leidžiama de facto įkalinti opozicijos lyderius.

Kai penktadienį diskutuosime dėl Libijos, prašau pasinaudoti proga patvirtinti panašias priemones prieš tuos, kurie valdo Iraną, kad Irano piliečiai, 2009 m. pradėję masinius jaunimo sukilimus, kurie dabar įkvėpė visą kartą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, galėtų patirti teisingumą.

  Barbara Lochbihler, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, mums pateiktas pranešimas, dėl kurio visos frakcijos intensyviai kartu dirbo, yra labai geras pagrindas, kuriuo remdamasi ES gali kurti savo politiką Irano atžvilgiu. Įvairūs klausimai, dėl kurių nesutariame su Irano vyriausybe, aptariami kaip vienas bendras iššūkis: branduolinė programa ir Irano santykiai su kaimynais, katastrofiška žmogaus teisių padėtis šalyje ir sunki ekonominė padėtis. Nedarbas išaugo iki milžiniškos dalies; kas ketvirtas iranietis gyvena žemiau skurdo ribos.

Baroniene C. Ashton, dabar jūs turite padaryti išvadas iš šio pranešimo. Mes, europiečiai, negalime stovėti nieko nedarydami, kai režimo kritikai, profsąjungų veikėjai, moterų teisių gynėjai ir skirtingų tikėjimų žmonės sulaikomi, kankinami ir žudomi. Privalome bandyti kur kas griežčiau nei anksčiau daryti spaudimą tiems, kurie atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, taikydami jiems tikslines sankcijas, pvz., riboti jų įvažiavimą ar įšaldyti jų sąskaitas.

Be to, Europos išorės veiksmų tarnyba turi ištirti, kuriomis ekonominėmis sankcijomis iš tiesų pasiekiama tikslo, o kurios jų paprasčiausiai tik pakenkia Irano žmones. Visiškos izoliacijos politika tik nuves mus į aklavietę, taip pat prarasime daugumos iraniečių palankumą.

Parlamentas šiuo pranešimu neabejotinai aiškiai parodė, kad demokratinių pokyčių negalima pasiekti išorinėmis karinėmis priemonėmis. Eidami į priekį turime laikytis dviejų krypčių strategijos, remdamiesi ja, mes stengiamės dalyvauti dialoge, tuo pat metu vienareikšmiškai reikalaudami gerbti visuotines teises ir laikytis tarptautinių sutarčių. Šiame kontekste dabar, kai Europos išorės veiksmų tarnyba perėmė atsakomybę iš rotacijos tvarka ES pirmininkaujančios valstybės narės atstovauti ES trečiosiose šalyse, turime suvokti poreikį įsteigti ES delegaciją Teherane.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, vyriausioji įgaliotine, man Iranas reiškia rimčiausią grėsmę pasauliniam saugumui. Prezidentas M. Ahmadinejad yra pasiryžęs apginkluoti savo šalį branduoliniais ginklais, o apie branduoliniais ginklais ginkluoto Irano perspektyvą pernelyg baisu net svarstyti, tai grėsmė Izraelio egzistavimui. Todėl turime apsvarstyti visas galimybes, įskaitant karines, kaip to išvengti.

Iranas apgavo tarptautinę bendruomenę, kaskart jai trukdydamas. Deja, kartais Europos Sąjunga leidosi būti manipuliuojama M. Ahmadinejado.

Nors Taryba nuolat smerkia barbarišką teokratinį Teherano režimą, kai kurios valstybės narės kartais laikosi ne tokio tvirto požiūrio. Tiesą sakant, tik prieš kelis mėnesius ES lyderiai susitarė uždrausti eksportuoti kredito garantijas į Iraną. Iki tol šios garantijos buvo gyvybiškai svarbi ekonominio pobūdžio linija režimui, kuriame nėra nė trupučio teisėtumo, jau vien dėl M. Ahmadinejado paniekos žmogaus teisėms, ką rodo reguliariai vykdomos mirties bausmės homoseksualams, politiniams disidentams ir mažamečiams.

(Pirmininkas paprašė, kad kalbėtojas kalbėtų lėčiau ir būtų galima versti žodžiu)

Pone pirmininke, kiek man žinoma, visi supranta angliškai.

Atsiprašau. Kalbėsiu tokiu greičiu, kokiu noriu.

Tiesą sakant, atrodo, kad Iranas šio Parlamento diskusijose dėl žmogaus teisių minimas dažniau nei bet kuri kita šalis. ES valstybės narės turi suprasti, kaip svarbu, kad požiūris į Irano gudrybes būtų bendras ir nepaveikiamas.

Pirmiausia mums reikia suprasti, kad jei nepažabosime Irano branduolinių užmojų ir jo paramos terorizmui, regione, be jokios abejonės, prasidės ginklavimosi varžybos.

Turint omenyje Artimiesiems Rytams ir Persijos įlankos regionui būdingą nestabilumą, kuris mums dabar pernelyg akivaizdus, tai būtų katastrofa, kurios pasekmių ateičiai numatyti neįmanoma.

  Sabine Lösing, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, B. Belderio pranešimas buvo gerokai patobulintas daliniais pakeitimais ir mano frakcija gali sutikti su didele dalimi teiginių. Deja, nors jie ir teisingi, tai daugiausia padėties aprašymai, o esminė realistinės ateities perspektyvos filosofija nesukurta.

Žmogaus teisių padėtis Irane yra netoleruotina. Vis dėlto sankcijomis pasiektas šios padėties pagerinimas ilgai netruks. Kad paskatintume Irano demokratizavimą, turime daryti viską, ką galime, kad tarptautinė padėtis nebūtų tokia įtempta. Blogėjant tarptautiniams santykiams kyla pavojus, kad Irane toliau bus imamasi prieš demokratiją nukreiptų priemonių, todėl susilpnės opozicija. Įtampos mažinimo politika taip pat užbaigtų visų pavidalų grėsmę keliantį elgesį. Derybos ir tarptautiniai santykiai sėkmingi tik tada, kai užtikrinamas diplomatinis visų partnerių pripažinimas. Tik taip galima pasiekti reikšmingų kompromisų ginče dėl branduolinės programos.

Mūsų idėjas dėl atsargiai tikslingos Irano strategijos aš išdėsčiau alternatyviame pasiūlyme dėl rezoliucijos ir dėl pirmiau minėtų priežasčių raginu atmesti B. Belderio pranešimą.

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pradėti pasveikinamas B. Belderį dėl puikiai atlikto darbo.

Kol pasaulis stebi maištą arabų pasaulyje, Iranas ir toliau imasi represijų prieš disidentus. Dviejų opozicijos lyderių – M. H. Mousavi ir M. Karoubi sulaikymas yra akivaizdžiausias to įrodymas. Vakarai ėmėsi veiksmų prieš M. Gaddafi, tačiau jie ir toliau dvejoja dėl Irano, galbūt todėl, kad M. Gaddafi jau prarado pozicijas, o M. Ahmadinejad – dar ne.

Šiuo metu Irane bręsta didžiausias maištas nuo tada, kai po 2009 m. rinkimų prasidėjo sukilimai. Ko mes laukiame prieš įšaldydami visą M. Ahmadinejado turimą turtą, revoliucinės sargybos ir visų režimo rėmėjų, kurie dalyvauja represijose, kontroliuojamas bendroves? Ko laukiame prieš apribodami šių režimo veikėjų keliones?

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, kaip gerai žinoma, vis dar lieka abejonių, ar Irano branduolinės programos tikslai išties taikūs. Dėl šios priežasties Irano bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energijos agentūra yra ypač svarbus. Jis būtinas, norint patvirtinti tarptautinei bendruomenei, kad Iranas branduolinę energiją naudoja civilinėms reikmėms.

Artimųjų Rytų politikoje M. Ahmadinejad galiausiai turi aiškiai parodyti, kad Iranas nekelia jokios grėsmės Izraeliui ir kad jis taip pat pripažįsta Izraelio teisę egzistuoti su tarptautinės teisės pripažintomis sienomis. Nusiginklavimas ir zonos be branduolinio ginklo kūrimas, mano nuomone, būtų svarbus ES Artimųjų Rytų politikos tikslas, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą šiame regione.

Be abejo, Iranas yra svarbus Artimųjų Rytų veikėjas. Turint tai omenyje, man malonu iš labai išsamaus B. Belderio pranešimo suprasti, kad yra konstruktyviai bendradarbiaujama su ES Afganistano klausimu, siekiant padidinti regiono saugumą ir stabilumą. Tik taip mes galime pašalinti palankias sąlygas klestėti radikaliam islamui ar islamizmui, kurie vis dažniau kelia savo bjaurią galvą ir Europoje.

  Ria Oomen-Ruijten (PPE). – (NL) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, prieš dvejus metus, kitaip tariant, prieš demonstracijas Tunise, Egipte ir Libijoje, į gatves išėjo Teherano žmonės. Jie tai padarė rizikuodami savo gyvybe. Jie išėjo į gatves, nes norėjo daugiau demokratijos. Taip pat jie norėjo protestuoti prieš ydingo režimo netoleranciją ir represijas. Todėl man malonu, kad šiame pranešime pabrėžiamos žmogaus teisės, ir dėl to sveikinu B. Belderį. Pamoka, kurią mums reikia išmokti, yra ta, kad turime daryti viską, kas mūsų galioje, kad padėtume opozicijai ir visiems dalyvavusiems demonstracijose. Kovoje su režimu turime ištiesti jiems pagalbos ranką.

Kodėl mes turime taip elgtis? Todėl, kad režimas turi pinigų ir naftos, o tie, kurie gyvena engiami, ko nors galės pasiekti tik tuo atveju, jei pasistengsime ir mes. Manau, labai gerai, kad mes labai aiškiai išdėstome savo poziciją tuo klausimu jūsų, p. B. Belderi, pranešimo 32 dalyje. Pone pirmininke, kai matau represijas, norėčiau taip pat iš jūsų išgirsti, ką mes darysime dėl opozicijos lyderio M. H. Mousavi. Ar mums vis dar rūpi M. Karoubi likimas? Kokios konkrečiai yra mūsų, Europos Sąjungos, galimybės suteikti daugiau paramos?

Irano visuomenės dinamiškumą įrodo ir vieno milijono parašų kampanija, moterų vadovaujama kampanija, kurioje renkamas vienas milijonas parašų prieš diskriminacinius teisės aktus. Noriu nuoširdžiai pagerbti šias drąsias moteris. Norėčiau, kad baronienė C. Ashton man pasakytų, kokią konsulinę pagalbą ji gali pasiūlyti, nes tokia pagalba pasiūloma ne visuomet.

  Marita Ulvskog (S&D). – (SV) Pone pirmininke, žmogaus teisių pažeidimai Irane yra labai išplitę, ir manoma, kad jų daugėja. Daugelio sričių, ypač žodžio laisvės, padėtis tikrai pablogėjo.. Kyla grėsmė, kad bus įvykdyta daug mirties bausmių, į ką raginama atkreipti dėmesį; intelektualai, studentai ir disidentai yra persekiojami; žmonės kankinami; o moterys ir etninės bei religinės mažumos toliau diskriminuojami. Sąrašą būtų galima tęsti.

Tai jau buvo matyti ir kėlė nerimą 2009 m. rinkimų metu, taip yra ir toliau. Visi mes, kurie įvairiomis progomis susitinkame su oficialiais Irano atstovais, taip pat susiduriame su griežtumu ir nepermaldaujamumu. Atsižvelgdama į tai, noriu pasakyti, jog manau, kad baronienės C. Ashton išvardyti prioritetai, t. y. žmogaus teisės, griežtos sankcijos ir branduolinė programa, yra teisingi ir neabejotinai turėtų būti pagrindinis mūsų rūpestis.

Vis dėlto ES reakcijos griežtumas Irano atžvilgiu turi būti didesnis ir nekelti abejonių. Mes irgi turime būti nepermaldaujami, kai kalbame apie nusikaltimus žmonijai. Ateina laikas, kai mandagus pokalbis iš tiesų tampa apgaulės forma, manau, kad palaikydami santykius su Iranu mes jau pasiekėme šį tašką.

  Marit Paulsen (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, noriu padėkoti B. Belderiui už labai gerą pranešimą. Esu Irano delegacijos narė ir gaunu laiškus iš Irano režimo, kuriame jie į mane kreipiasi Dievo vardu, kas man be galo nemalonu. Šiuo pretekstu jie sėkmingai kuria tai, ką, remiantis B. Belderio pranešimu, be jokios abejonės, galima pavadinti pragaru žemėje. Tai neįtikima, sunku tuo patikėti.

Šiuo atžvilgiu turiu mažą idėją ir svajonę, kurią norėčiau pristatyti baronienei C. Ashton. Kai statysite didelį naują pastatą Išorės veiksmų tarnybai, gal galėtumėte numatyti vietą mažam biurui, kuriame dirbtų maža grupė žmonių, renkanti informaciją apie tai, kas yra šių mus supančių groteskiškų visuomenių kankintojai, budeliai ir teisėjai, kad pastarieji žinotų, jog mes atidžiai stebime jų elgesį?

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, ponia C. Ashton, norėčiau pasveikinti B. Belderį, parengusį puikų pranešimą. Man susidarė įspūdis, kad Europos Sąjungoje taikomi dvejopi standartai ir kad mes labai griežtai kritikuojame režimus tada, kai jie pradeda byrėti ir griūti. Čia labai tinka Libijos pavyzdys. Tačiau tylime, kaip vandens į burną prisiėmę – pernelyg dažnai vadovaudamiesi įvairiomis priežastimis, taip pat ir tam tikrų šalių ekonominiais interesais, – kai kalba pasisuka apie puikiai gyvuojančius režimus. Irano režimas laikosi puikiai, ir pranešime išdėstyta kritika yra visiškai pagrįsta. Tai, kas metų metus vyksta Irane, yra visiškai nepriimtina. Europos Parlamentas turi apie tai kalbėti. Turime pasakyti, ką manome apie mirties bausmę, apie kankinimus ir apie tai, kad viltys – prisiminkime, – kurias siejome su šacho M. R. Pahlavi nuvertimu, visiškai nepasiteisino. Priešingai – viskas tik pablogėjo.

  Barry Madlener (NI). – (NL) Pone pirmininke, norėčiau pradėti nuo komplimentų B. Belderiui už šį nuostabų pranešimą. B. Belder parengė labai taiklų pranešimą, kuriame Irano atžvilgiu laikomasi kietos kaip akmuo pozicijos. Ir tai teisinga pozicija. Diktatorius Mahmoud Ahmadinejad tiesiog ir toliau žudo savo piliečius, o politiniai oponentai kankinami. Kalbama, kad Nyderlanų pilietė Zahra Bahrami irgi buvo kankinama, ir aš paprašiau tai ištirti.

Norėčiau paprašyti šio Parlamento kairiųjų pažiūrų socialistų ir pasibaisėtinos Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso nesilpninti šio pranešimo įvairiausiais pakeitimais. Nusikalstamas M. Ahmadinejado režimas ir toliau kelia grėsmę Izraeliui ir bando išplėsti savo įtaką Egipte. Idealiu atveju Iranas norėtų matyti islamo respubliką, kurioje būtų ir politiniai ajatolos, ir šariato teisė, ir moterų užmėtymas akmenimis bei homoseksualų korimas. Taip, ponai ir ponios, daugelis musulmonų taip supranta tikrąjį islamą. Irano kariniai laivai netgi perplaukė Sueco kanalą, tai buvo grynai provokacinis veiksmas Vakarams ir Izraeliui. Tebūnie tai paskutinis mano argumentas.

  Vytautas Landsbergis (PPE). – (LT) Europos Sąjungos santykiai su Irano valdžia yra daugiau negu ambivalentiški. Leidžiamės manipuliuojami. Kalbame apie demokratijos dalyką, democracy clause, bet mums labiau kvepia nafta ir dujos. Neturime demokratijos tikslo širdyse, tegul ją trypia kartu su žmonių teisėmis. Prieš keletą metų buvau nustebintas viešos informacijos, kokias galingų statybos technologijų mašinas Europos Sąjungos kompanijos teikia Teheranui. Tai giluminio kasimo įranga statyti požeminėms įmonėms, kuriose be tarptautinės kontrolės veikiausiai gaminamas branduolinis ginklas. Raketų, galinčių pasiekti bemaž visą Europą, Teheranas jau turi, tad padėkime dar gaminti mūsų trokštamas kalėdines dovanas. Taip europietiškos giluminių kasimų mašinos kasa duobę ir paties Irano tautoms, jeigu Izraelio nervai neišlaikys prieš antrojo egzodo šmėklą, ir Europai, ir pasauliui. Nepanašu, kad Europa rengtųsi tokio masto iššūkiui, kokia pirmiausiai bus branduolinio Irano hegemonija Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Ar kas nors analizuoja dabartinius įvykius šiuo aspektu?

Kita įžymi įranga, tai galingi vokiški ir olandiški statybiniai kranai, kuriuos Teheranas naudoja vadinamųjų kriminalinių nusikaltėlių bei režimo priešų viešoms egzekucijoms. Korimas tais Europos kranais, sakoma, yra itin kankinantis ir agonija trunka ilgai. Nusidėjėlių egzekucijos tęsiasi ligi šiandien, kaip ir europiniai įrangos tiekimai.

Belieka tikėtis, kad Irano valdžia artimiausiu metu dar neužsisakys San Nazare puolamųjų lėktuvnešių „Mistral“, bet galės kiek vėliau jų įsigyti Rusijoje, pastatytų pagal prancūzų licencijas. „Mistralių“ būtinai reikės, kad Persų įlankos valstybės jaustų naganą prie smilkinio. Nedidelių šalių savijauta aplink Baltijos ir Juodąją jūras mažai ką jaudina, bet Persų įlanka yra arčiau Europos pilvo. Siūlau pagalvoti.

  Zoran Thaler (S&D). – (SL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Irano tragedija – didžiulė. Praėjus trisdešimčiai metų nuo revoliucijos prieš šacho diktatūrą kyla paprastas klausimas: ar Iranas išvis gali būti laikomas civilizuota šalimi? Irano režimo barbariškumą atspindi daugybė įvairių priespaudos pavidalų ir anachronizmų. Moterys, disidentai, bet kas, kurie galvoja kitaip, jaunimas, homoseksualai ir taip toliau, ir taip toliau yra engiami.

Ką galime nuveikti? Viena vertus, Europos Sąjungai reikia politikos Irano atžvilgiu ir ji turi taikyti sankcijas, kurios būtų skaudžios pagrindiniams režimo atstovams. Neleiskime jiems keliauti ir plėtoti savo verslo, tegul tai apima ir revoliucijos gvardiją. Kita vertus, padėkime jaunimui ir kovotojams už žmogaus teises ir demokratinius pokyčius.

Labai svarbu užtikrinti laisvą galimybę gauti informacijos, spaudos, televizijos, radijo, ypač interneto, laisvę. „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“ – didžiausi asmenų, kurie yra žeminami ir kurių teisės šiurkščiai pažeidžiamos, ginklai, o tokių Irane yra labai daug. Juos apsaugoti – mūsų atsakomybė.

  Norica Nicolai (ALDE). – (RO) Pone pirmininke, 2005 m. šis režimas atėjo į valdžią su nacionalizmo ir teisingumo propagavimo šūkiu. Net dabar mums nepavyko paversti Irano demokratiniu režimu. Viskas, ką mums pavyko padaryti, tai stebėti vienintelės šalies, kuri visapusiškai propaguoja despotišką režimą ir primena tamsiuosius viduramžius, raidą. Gerbiami kolegos Parlamento nariai, manau, kad Iranas tampa viena opiausių mūsų užsienio politikos problemų, nes rizikuojame ignoruodami didžiulę įtaką, kurią režimas daro Šiaurės Afrikoje finansuodamas teroristinius judėjimus, čia turiu omenyje „Hamas“ ir „Hezbollah“.

Jei Europos Sąjunga neatliks aiškaus Irano poveikio šiam regionui įvertinimo, kyla pavojus, kad demokratijos nebuvimas Irane įsitvirtins. Be to, Europoje susiduriame su rimtais trūkumais ir grėsme mūsų saugumui. Manau, kad metas priimti sprendimus, kuriais būtų atsisakyta Ch. M. Talleyrand‘ui įprastos nuostatos vedžioti už nosies ir būtų priimtas aiškus, tvirtas sprendimas.

  Peter van Dalen (ECR). – (NL) Pone pirmininke, B. Belderio pranešimas yra labai geras, nes jis yra realistinis ir pragmatiškas. Mano nuomone, smerktinas M. Ahmadinejado režimas jame galėtų būti dar labiau kritikuojamas. Šis piktadarys neigia holokaustą ir užvis labiausiai norėtų nedelsdamas suvaryti Izraelio valstybę į jūrą. M. Ahmadinejado režimo sąlygomis krikščionims nėra gyvenimo tiesiogine prasme. Be to, jis pasibaisėtinu būdu engia savo paties tautą. Dar niekuomet mirties bausmė nebuvo įvykdyta tokiam dideliam skaičiui žmonių kaip praeitais metais. Todėl ES turi ir toliau remti opozicines jėgas, kovojančias dėl demokratijos ir žmogaus teisių. Neįmanoma su M. Ahmadinejado režimu susidoroti pakankamai griežtomis priemonėmis. Kalbu apie sankcijas ir prieš Irano branduolinę programą nukreiptus veiksmus, kaip nutiko su „Stuxnet“ virusu. Laukiu dienos, kai šis režimas grius. Net ir šiandien nebūtų per greitai!

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, Irano žmogaus teisių gynėjams gresia mirtis, įžeidinėjimai, nepagrįstas sulaikymas, teisminis persekiojimas, pasmerkimas gėdai, smurtiniai užpuolimai, netinkamas elgesys, kankinimai ir žudymai. Ypač didelis pavojus Irane kyla moterų teisių gynėjams. Žodžio, būrimosi į asociacijas ir susirinkimų laisvės Irane griežtai ribojamos ir dažnai tokiais atvejais taikomos sunkios bausmės.

Mirties bausmė taip pat taikoma abejotinai, ypač nepilnamečiams. Vis dėlto labiausiai man kelia nerimą tai, kaip Europos Sąjunga iš tiesų elgiasi Irano atžvilgiu. Ir vėl mūsų vyriausioji atstovė, regis, daug kalba, tačiau labai mažai daro. Aš dažnai kviečiu ją į Žmogaus teisių pakomitetį – ir šiandien tai darau dar kartą, – kad galėtume iš tiesų jos paklausinėti apie jos veiklą žmogaus teisių srityje.

Šiandien ji mums kalbėjo, kokios svarbios jai žmogaus teisės, tačiau ar ji kada nors atvyko į Žmogaus teisių pakomitetį? Ji nori siųsti savo pavaldinius, tačiau nenori demokratinio kryžminio šio Parlamento tyrimo. Ji klausosi mūsų kalbų, padrikai ką nors pakalba, pateikia iš anksto parengtą pareiškimą ir vyksta namo. Ponia C. Ashton, tai – ne demokratija.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Richard Howitt (S&D). – Pone pirmininke, nenoriu užimti pernelyg daug laiko. Tik noriu N. Sinclaire paklausti tokio dalyko: kai vyriausioji įgaliotinė atvyksta į specialų viso Parlamento plenarinį posėdį aptarti metinio pranešimo dėl žmogaus teisių ir klausimus jai užduoda viso Parlamento nariai, ar ji nemano, kad tai labiau mus tenkinantis būdas, kuriuo vyriausioji įgaliotinė atsiskaito dėl žmogaus teisių, nei prašymas, kad ji dalyvautų Parlamento pakomitetyje, net jei tai pakomitetis, kurį labai gerbiu?

  Nicole Sinclaire (NI). – Pone pirmininke, reikšdama pagarbą kolegai, sakau, kad tai iš tiesų nėra patenkinama, nes, kaip jam žinoma – o jei jis praleistų Žmogaus teisių pakomitetyje tiek laiko, kiek aš, tai tikrai žinotų, – būtent komitetuose mes iš tiesų turime galimybę pareikšti nuomonę daugiau nei vieną kartą ir kalbėti ilgiau nei vieną minutę, o tada mums iš tiesų pateikiamas tiesioginis atsakymas.

Ne kartą esu kalbėjusi žmogaus teisių klausimais ir vis dėlto man reikia vieno baronienės C. Ashton atsakymo – vieno, tad kaip čia taip yra? Kartoju, tai susiję su demokratija. Aš atstovauju penkiems milijonams žmonių. Mane išrinko, kad čia būčiau. Baronienė C. Ashton niekada gyvenime nėra gavusi nė balso.

  Paweł Zalewski (PPE). – (PL) Pone pirmininke, ponia C. Ashton, noriu pasveikinti B. Belderį už puikų pranešimą. Taip pat reikia palankiai įvertinti tai, kad pranešimas derybų metu buvo pakeistas. Manau, kad dėl šių pakeitimų dabar jis suformuluotas tinkamai. Visai tarptautinei bendruomenei, kuri demokratiją ir žmogaus teises laiko labai svarbiomis, kelia nerimą tai, kas daugelį metų vyksta Irane, ir mes bandome spręsti, kokių priemonių reikėtų imtis. Be abejo, jos turi ateiti iš paties Irano. Taigi akivaizdu, kad Europos Sąjunga remia Irano opoziciją.

Manau, yra trys problemos, kurias dabar turėtume kelti ir kurios gali turėti įtakos Irano politikai. Pirmasis klausimas susijęs su mūsų bendradarbiavimo su Turkija politika dėl Irano. Turkija yra svarbi Europos Sąjungos partnerė. Tai šalis, valdoma partijos, kuriai svarbios islamo tradicijos, tačiau taip pat šalis valdoma daug artimesniu Europos standartams būdu. Antrasis klausimas – bendradarbiavimas su Rusija. Turėtume spausti Rusiją, kad ji dar glaudžiau bendradarbiautų su Europos Sąjunga ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kad bendradarbiavimas su Iranu neatrodytų taip, kaip atrodo šiuo metu. Trečias, paskutinis, ir labai svarbus klausimas – priešraketinis skydas. Europos Sąjunga turėtų veikti kartu su NATO ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir užtikrinti, kad Europoje būtų sukurtas toks skydas.

  Pino Arlacchi (S&D). – Pone pirmininke, pradinis šio pranešimo tekstas buvo kritikuojamas dėl agresyvios kalbos, dėl susitelkimo daugiausia į Irano branduolinę programą, dėl to, kad per mažai dėmesio buvo skiriama žmogaus teisių problemai ir kad nebuvo teigiamos ateities bendradarbiavimo perspektyvos. Dėl daugybės mano frakcijos ir kitų pateiktų pakeitimų šie trūkumai buvo ištaisyti, ir dabartinis tekstas yra subalansuotas. Jame pažymimos dvi pagrindinės temos: dabartinės vyriausybės vykdomi žmogaus teisių pažeidimai ir Irano branduolinė programa.

Šios dvi temos nėra tapačios, ir yra neatsakinga grasinti Iranui karu ar tarptautine intervencija, kaip girdėjau šiandieną siūlant šiame Parlamente. Jei norite stiprinti M. Ahmadinejadą, tai ir toliau taip elkitės, nes visi iraniečiai, nesvarbu, kokios jų politinės pažiūros, priešinsis bet kokiam užsienio įsikišimui. Dabartinė Europos Vadovų Tarybos ir vyriausiosios įgaliotinės politika yra teisinga, nes joje remiamasi kruopščiu susidariusios padėties įvertinimu.

  Geoffrey van Orden (ECR). – Pone pirmininke, pirmiausia sveikinu B. Belderį už puikų pranešimą. Iranas turi galimos įtakos ir pinigų būti arba gėrio, arba blogio jėga didžiojoje Artimųjų Rytų dalyje. Deja, jo režimas tapo blogio jėga, kuri maskuojama religiniu apdaru. Irano branduolinių ginklų programa kelia didžiulį regiono ir tarptautinės bendruomenės susirūpinimą. Iranas tapo ekstremistinės doktrinos šaltiniu, jis vykdo ir finansiškai remia tarptautinio terorizmo aktus, pavojingai veikia jaunus Persijos įlankos valstybių, Irako bei Libano šiitus ir nedvejodamas jungiasi su sunitų teroristų grupuotėmis Gazoje, kitur. Jis padėjo parengti ir apginkluoti teroristus, puolusius NATO pajėgas Afganistane, taip pat jis pažeidinėja žmogaus teises. Būtų tragiškai ironiška, jei tokia tironija kaip Iranas taptų pagrindiniu didesnės laisvės troškimo, kurį pastarosiomis savaitėmis matėme taip dramatiškai pasireiškus arabų pasaulyje, naudos gavėju, o šlykščiausias veidmainiškumo pavyzdys – pone pirmininke, aš jau baigiu – kad prezidentas M. Ahmadinejad pasakė Egipto žmonėms, jog jie turi teisę reikšti savo požiūrį į savo šalį.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Pone pirmininke, tarptautinė bendruomenė beveik bejėgiškai stebi, kaip Irane blogėja žmogaus teisių padėtis. Vis dėlto turėtume nepamiršti priemonių, kuriomis galime pasinaudoti, kad mūsų balsas būtų išgirstas. Lisabonos sutartimi mums suteikiamos priemonės, pasitelkiant Vyriausiojo įgaliotinio biurą, įtikinti Irano vyriausybę, kad žmogaus teisių represijomis riboti negalima. Jos yra neatimama asmens privilegija ir jokiu politiniu režimu jų negalima ginčyti. Masinės mirties bausmės, ypač vykdomos ir paaugliams, užmėtymas akmenimis, moterų ir mažumų diskriminacija bei kankinimai, deja, yra tik ilgesnio sąrašo dalis.

Demokratinių pokyčių negalima primesti iš išorės. Tačiau Europos Sąjunga turi nuolat remti šios šalies žmones, kurie protestuodami prieš šias skriaudas kasdien rizikuoja savo gyvybe, ir tai ES turi daryti ne tik pareiškimais.

  Jan Zahradil (ECR). – (CS) Pone pirmininke, atsižvelgiant į tai, kas vyksta arabų pasaulyje, Libijoje, Egipte, Tunise ir kitur, Irano režimo griežtumas ir nepajudinamumas dar akivaizdesnis. Tai netolerantiškas režimas, fundamentalistinis režimas, režimas, kuriame žudomi politiniai oponentai, režimas, kuriam turi būti taikomas tarptautinis spaudimas. Turime remti tremtyje esančią teisėtą Irano opoziciją ir tam turime Europos Parlamento rezoliucijas. Greta kitų dalykų būtina stebėti padėtį Ašrafo pabėgėlių stovykloje Irake, kurioje yra daugiau nei 3 000 Irano pabėgėlių iš ištremtų opozicijos organizacijų ir kurioje kyla humanitarinės katastrofos pavojus, todėl būtina apsaugoti tuos žmones. Taigi norėčiau išgirsti aiškią baronienės C. Ashton nuomonę šiuo klausimu ir norėčiau išgirsti aiškų pareiškimą, kaip su jos vadovavimu ES padės šiems Ašrafo stovyklos pabėgėliams.

  Tunne Kelam (PPE). – Pone pirmininke, dabar, kai ES ragina nedelsiant panaikinti brutalią M. Gaddafi diktatūrą ir primygtinai reikalauja jį visiškai izoliuoti, tas pats galioja ir brutaliam bei kruvinam Irano režimui. Kuriamo pasitikėjimo vilčių puoselėjimas nebėra realistinis variantas, ypač nuo tada, kai Teheranas visiškai sugriovė savo patikimumą dėl branduolinės programos.

Dabar Irane turėtume remtis didžiuliu žmonių skatinamu demokratinių pokyčių potencialu. Tiesa, kad šių pokyčių negalima primesti iš išorės. Vis dėlto ES prioritetas turėtų būti siekis išplėsti mūsų aiškią moralinę ir politinę paramą šioms jėgoms. Ypač turiu omenyje aukščiausių Irano pareigūnų (M Schaake minėjo 80 pavardžių) įtraukimą į juodąjį sąrašą, „Euronews“ persų kalba transliavimo pradžios rėmimą ir primygtinį reikalavimą, kad parlamentiniai santykiai, jei tokių būtų, būtų vykdomi laikantis griežtų sąlygų.

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Pone pirmininke, dabartinė dogma yra tokia, kad Iranas bus didelis revoliucijų Šiaurės Afrikoje ir kitur laimėtojas. Tai įmanoma, tačiau mažiau tikėtina.

Pirmiausia, Irano modelis nėra tiksliai toks, kokio siekia maištaujantis tų šalių jaunimas. Antra, režimui trūksta santarvės, kad jis galėtų susitelkti į atkaklesnę užsienio politiką. Galiausiai, kadangi kitos šalys, tokios kaip Turkija ar net Egiptas po pereinamojo laikotarpio, o drauge ir per jį, yra galingi Irano užmojų konkurentai.

Žinoma, Iranas visuomet gali įgyti įtakos per įgaliotinius, tačiau tai greičiausiai neturėtų lemtingos reikšmės siekiant kontrolės tose šalyse. Paradoksalu, tačiau vienintelis būdas įgyti pranašumo būtų į dabartinius įvykius pažvelgti kaip į galimybę pradėti iš naujo įtraukti Iraną į tarptautinę bendruomenę. Tai būtų ilgas kelias, tačiau vienintelis protingas Irano atveju.

Sveikinu B Belderį parengus puikų pranešimą.

  Antonyia Parvanova (ALDE). – Pone pirmininke, noriu padėkoti B. Belderiui už jo puikų pranešimą. Praėjus tik vienai dienai po 100-ųjų Tarptautinės moters dienos metinių šventimo, norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į moterų padėtį Irane ir leiskite man skirti šią kalbą ne tik Sakineh Ashtiani ir Zahrai Bahrami, bet ir visoms įkalintoms moterims, taip pat toms, kurios yra dingusios be žinios dėl dabartinių Irano represijų.

ES turi atkreipti dėmesį į Irano žmonių demokratinių pokyčių siekį ir į nepriimtiną padėtį, su kuria tenka susidurti Irano moterims. Mums žinoma, kad ten vyksta diskriminacija ir netgi žeidžiančios šios šalies moteris politinės bei socialinės represijos; mes reaguotume į šiuos nepriimtinus faktus imdami svarstyti savo požiūrį į Iraną.

Nors šiuo metu padėtis blogėja, šalies moterų teisių aktyvistai ir toliau vadovauja priešinantis dabartinėms represijoms ir piliečių laisvių bei žmogaus teisių nepaisymui. Moterų teisės neturėtų būti neprivalomas derybų punktas, ir tikiuosi, ponia Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotine, kad ES laikysis savo pozicijos dėl smurto nesileisdama į kompromisus.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, p. B. Belderi, mums pateiktas pranešimas yra tikslus, subalansuotas ir objektyvus. Aš asmeniškai užjaučiu Irano žmones, kurie yra senovinė tauta, turinti senovinę kultūrą ir svarbias tradicijas. Iranas yra turtinga naftą išgaunanti tauta, o jos geopolitinė padėtis Artimuosiuose Rytuose yra svarbi. Nuolatiniai pranešime ir visų kalbėtojų minimi žmogaus teisių pažeidimai netinka tokiai tautai su tokiomis tradicijomis. Pirmiausia tai turi suvokti M. Ahmadinejado vyriausybė ir imtis reikiamų priemonių. Primygtinis šios šalies reikalavimas leisti jai vykdyti branduolinę programą, kuri yra nepriimtina tarptautinei bendruomenei, sukėlė didžiulę įtampą toje srityje ir iškėlė labai rimtų klausimų. Kad ir kas tai būtų, tai neturi nieko bendra su geopolitinio vietovės stabilumo stiprinimu.

Turime nepamiršti ar nežiūrėti pro pirštus į masinius sukilimus Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose ir į tai, kad musulmonų bendruomenės atsisuka į politinį islamą.

  Franz Obermayr (NI). – (DE) Pone pirmininke, žalioji revoliucija ir naujausi protestai gana aiškiai rodo, kad pilietinė Irano visuomenė turi didžiulį potencialą. Ją reikia remti, nes tai vienintelis būdas, galintis padėti vystytis demokratijos užuomazgai.

Deja, sankcijos dažnai smogia būtent šiai jaunai ir aktyviai civilinei visuomenei. Pvz., nebelaikomi anglų kalbos kaip užsienio kalbos testai (TOEFL testai). O juk toks testas yra būtina sąlyga, norint studijuoti daugumoje anglų ir amerikiečių universitetų. Taigi tokio testo nebelaikymo aukomis tampa tarptautiškai nusiteikę studentai.

Pranešime nekritiškai siūloma skelbti daugiau sankcijų, pvz., riboti mobiliųjų telefonų ir ryšių tinklų technologijų eksportą, tačiau būtent šio spartaus ryšio ir informacijos technologijų reikia pliuralistinėms idėjoms skleisti. Galiausiai trečiosios šalys, tokios kaip Kinija, Rusija ir Indija, deja, nesilaikys šių sankcijų ir toliau plėtos verslą, eksportą ir užsitikrins žaliavas, joms beliks tik pasijuokti.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, šiuo metu Iranas prisideda prie arabų valstybių, kurios ieško savo kelio į demokratiją, ši šalies padėtis išsamiai apibūdinta B. Belderio parengtame pranešime. Teherano režimas tvirtai priešinasi pokyčiams, malšindamas demonstracijas ir suimdamas judėjimo lyderius. Griežtai smerkiu šią daugybę metų Irano visuomenėje vyraujančią padėtį. Žmonės prašo teisės į laisvą saviraišką laisvę ir vyriausybė privalo išgirsti jų prašymą.

Be to, Irano valdžios institucijoms žmogaus teisių pažeidimai tapo įpročiu. Čia norėčiau prisiminti Nedą ir „Angel of Iran“. Jos remia mirties bausmės naudojimą, užmėtymą akmenimis, mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams nusikaltėliams – visa tai daroma ignoruojant tarptautinius įsipareigojimus. Branduoliniai Irano užmojai taip pat kelia pavojų gyventojams. Neseniai reikėjo sustabdyti veiklą naujausioje atominėje elektrinėje dėl taršos pavojaus.

  Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, šis pranešimas itin sveikintinas, nes Europos Sąjunga turi turėti aiškią ir nuoseklią strategiją tokių šalių kaip Iranas atžvilgiu. Per vos pusantrų metų laikotarpį, 2008 m. ir 2009 m., Parlamentas patvirtino poziciją dėl teisės kreiptis į teismą 36 Irano žmonėms vien dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tai daugiau nei bet kurios kitos šalies atveju. Be to, kiekvienas jų nusipelno būti paminėtas ir atskirai prisimintas netgi čia dabar.

Kai kalbama apie Iraną, žmogaus teisėms negalima skirti antraeilio statuso, neprilygstančio prekybos ir tarifų lengvatoms. Tai morališkai neteisinga ir daro gėdą ES. Todėl ateityje Europos Sąjunga ir Parlamentas turi atidžiai stebėti žmogaus teisių padėties Irane raidą.

  Peter Šťastný (PPE). – Pone pirmininke, aš taip pat noriu prisidėti prie kolegų raginimo remti Irano opoziciją ir geriau apsaugoti Ašrafo stovyklos pabėgėlius. Šie vargšai žmonės ir jų šeimos yra nuolatiniai brutalaus ir ydingo Irano režimo taikiniai. Jų keblią padėtį dar labiau apsunkina kasdieniai Irako pajėgų, kurios turėtų juos saugoti, priekabiavimai ir priešiškas požiūris.

Ponia vyriausioji įgaliotine, nepamirškime šių skausmingai bandomų žmonių. Kartu turime užtikrinti, kad ES atliktų esminį vaidmenį jiems pereinant iš persekiojamos opozicijos į demokratinę vyriausybę. Galiausiai visi suinteresuoti pamatyti – ir tikėkimės, kad greitai, – stabilų ir demokratinį Iraną, kurio piliečiai turėtų tokias pačias laisves ir teises, kaip ir mes čia ES.

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Pone pirmininke, manau, kad diskusijos buvo įdomios ir prieš užbaigdama šią temą norėčiau tik atsakyti į du iškeltus konkrečius nesusijusius su diskusijomis klausimus.

P. M. Paulsen klausė, ar galėtume rasti vietos – atrodo, kad buvo pasakyta „žvilgančiame“, – naujame pastate, kad žmonės galėtų dirbti rūpimais žmogaus teisių klausimais. Galiu tik pasakyti, jog man malonu, kad Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkė H. Hautala parašė man, sakydama, kad jai patinka projektas, kaip mes planuojame dirbti žmogaus teisių klausimais naujojoje organizacijoje. Tačiau aš tik perkeliu žmones į vieną pastatą iš aštuonių, kuriuose jie šiuo metu išsibarstę po Briuselį; manau, kad taip sudarau sąlygas jiems dirbti kartu ir dėl to dirbsime veiksmingiau. Turėsime juos suspausti tame pastate, nes taip pat bandau taupyti ir pinigus. Todėl tikiuosi, kad kai pamatysite, ką mes darome, žodis „žvilgantis“ bus gražus žodis, o ne žodis, kuris, bijau, reikštų, kad bandau padaryti kažką, ko iš tiesų nedarau.

Atsakau N. Sinclaire: būdas, kuriuo man buvo nurodyta atsakyti į Parlamento su žmogaus teisėmis susijusius iškeltus klausimus, šio Parlamento sprendimu, buvo reguliariai lankytis Užsienio reikalų komitete (AFET), į kurį būtų kviečiami pakomitečiai (vienas iš jų yra Žmogaus teisių pakomitetis), ir ten jie galėtų man pateikti klausimus. Aš tai dariau ir labai mielai susitikčiau su H. Hautala, kaip ir darau, ir atsakyčiau į jos klausimus, taip pat dalyvaučiau plenarinėse šio Parlamento diskusijose. Taip pat su mielu noru bandyčiau daryti daugiau; paprasčiausiai prašau jūsų pripažinti, kad dienoje turiu ribotą skaičių valandų ir galiu nuveikti ribotą kiekį darbų. Tačiau taip nėra, kad negerbčiau Komiteto ar juo labiau jūsų asmeniškai; nieko panašaus. Tikiuosi, kad galėsite susisiekti su mano biuru dėl jums rūpimų klausimų ir iš tiesų dalyvauti susirinkimuose, į kuriuos aš galiu atvykti ir juose kalbėti.

Man labai gerai žinomi mano biografijos faktai, kad vadovauju Parlamento rūmams ir nesu išrinkta, tačiau man teko garbė būti išrinktai šio Parlamento ir, žinoma, būti pakviestai užimti šias pareigas 27 valstybių vadovų ir Komisijos pirmininko. Kalbant apie tai, mano atsakomybė man labai gerai žinoma.

Kalbant apie pačias diskusijas ir apie žmogaus teisių problemas, kurios tam tikra prasme vyravo mūsų diskusijose: bandau surasti, ką dar galime padaryti. Nekomentuosiu, dėl ko konkrečiai dabar dirbama, nes noriu pristatyti tai, kai baigsime darbą; mes kalbamės su žmogaus teisių aktyvistais ir organizacijomis, taip pat svarstome su 27 valstybėmis narėmis, kaip galima būtų veiksmingiau spręsti šią problemą ir daryti kiek įmanoma daugiau spaudimo.

Dėl M. Karoubi ir M. H. Mousavi, kaip ir sakiau, sunku net tiksliai nustatyti, ar jie yra kalėjime, ar jiems taikomas namų areštas. Ir toliau stengiuosi tą išsiaiškinti. Žinoma, Ženevoje mes remsime rezoliuciją dėl specialiojo pranešėjo Irano klausimais. Taip pat šiuos klausimus keliame tiesiogiai; išties labai svarbu, kad laikytumėmės visi kartu reikalaudami žmogaus teisių Irane. Daugelis gerbiamų Parlamento narių iškėlė šioje šalyje vykstančius konkrečius atvejus ir baisius faktus; turime padaryti viską, ką tik galime, ir manau, kad tai padarysime geriau, jei veiksime kartu.

Galiausiai apie branduolinę problemą: keturias su puse dienos praleidau tiesioginėse diskusijose su Irano derybininkais ir man labai aišku, ką aš bandau padaryti, – tai yra suteikti šiai šaliai – Iranui galimybę įrodyti tai, apie ką jis vis kalba, parodyti, kad jis pereina prie civilinės branduolinės energijos krypties, o ne juda branduolinių ginklų kryptimi. Kaip aš jiems sakiau, tai nėra sunku: ką jie turi padaryti, tai būti atviri ir skaidrūs, leisti tikrintojams atlikti jiems priklausantį darbą ir stiprinti pasitikėjimą, apie kurį daug kartų su jais išsamiai kalbėjome. Jie turi pasirinkti. Mano pozicija, kaip ir Saugumo Tarybos pozicija, visiškai aiški, atlikdama savo vaidmenį su E3+3 ir toliau spausiu šioje srityje stengdamasi užtikrinti, kad tai įvyktų. Kas išties padrąsina – nors vadovauju deryboms, tai darau E3+3 būnant kartu su manimi; o tai Iranui labai aiškiai parodo, kad mes esame visiškai vieningi dėl savo požiūrio ir aš atiduodu pagarbą tiems, kurie su manimi dirba. Jie turi parodyti politinę valią ir daryti tai, kas būtina; o jei to nedarys, sakau jums, gerbiamieji Parlamento nariai, turėsime daugiau nuveikti, kad galėtume juos labiau spausti.

PIRMININKAUJA: ALEJO VIDAL-QUADRAS
Pirmininko pavaduotojas

  Bastiaan Belder, pranešėjas. – (NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, leiskite pradėti nuo nuoširdžios padėkos už jūsų vertingą indėlį į šias diskusijas. Labai atidžiai klausiausi to, ką jūs sakėte. Iš jūsų kalbų aišku, o to aš ir siekiau šiuo pranešimu, būtent – pažymėti, kad mūsų pagrindinės teisės, mūsų žmogaus teisės, kurios yra esminės ir sudaro mūsų egzistencijos pagrindą, taip pat yra ir iraniečių teisės. Man tai vienodi dalykai. Kitaip tariant, dėmesys, kurį skiriame pagrindinėms teisėms, ir tam, kaip jų laikomasi, yra labai svarbu. Esu įsitikinęs, kad toks laikymasis taip pat sukurtų ir ateities perspektyvą Iranui, ypač šios šalies jaunimui. Diskusijų metu man padarė įspūdį tai, kaip taikliai S. Lösing, kurios, deja, šiuo metu čia nebėra, kalbėjo apie ateities perspektyvas. Tai tikrai artima mano širdžiai.

Jei tik pažiūrėsime į faktus, pamatysime, kad per ilgą laiką daugiau nei 150 000 jaunų, labai gerai išsilavinusių iraniečių išvyko iš Islamo Respublikos būtent dėl to, kad ten nebuvo jokių ateities perspektyvų. Taip jie pasielgė ne tik dėl represijų, bet ir dėl despotiškos socialinės ir ekonominės padėties, dėl laisvos aplinkos nebuvimo. Viso to pasekmės (tai man pasakė gyvenantis ten asmuo, kuris taip pat yra ir ekonomistas) – vien dėl to prarandama 40 mlrd. per metus ir čia neįskaičiuotas protų nutekėjimas. Savo pranešimu norėjau pabrėžti, kad būtent mūsų skiriamas dėmesys ir paskatinimas, kurį suteikiame, kad būtų daugiau veiksmų laisvės ir labiau paisoma žmogaus teisių, išties suteikia Iranui ateities perspektyvų. Tai taip pat naudinga regionui bendro saugumo požiūriu.

Galiausiai, baroniene C. Ashton, man buvo tikrai įdomu sužinoti (tai man nebuvo žinoma, tačiau mano kolegos Parlamento nariai apie tai prakalbo), jog prieš keletą savaičių Amerikos spaudoje buvo pranešama, kad iš tiesų yra sudaromas rimtų žmogaus teisės pažeidimų Irano Islamo Respublikoje ir už juos atsakingų asmenų – nuo žemiausių iki aukščiausių – sąrašas, apimantis net kalėjimų sargus. Būtų labai vertintina, jei jūs pasektumėte Amerikos pavyzdžiu dėl panašaus sąrašo sudarymo, nes tada mes susitelktume ne tik į tuos, kurie skatina branduolinį ginklavimąsi ir taip kelia pavojų pasaulio saugumui, bet ir į siaubingą Irane vyraujančią atmosferą. Drauge tai būtų signalas iraniečiams, kad mes matome visą Irano vaizdą, ne tik branduolinę grėsmę, ir kad, nepaisydami visko, manome, jog Iranas turėtų būti normali aukštos civilizacijos pilietinė visuomenė, kaip tradiciškai ir buvo istorijos tėkmėje.

Pagaliau neturėtumėte apie mane blogai galvoti dėl to, kad man, kaip protestantui, be galo svarbi religijos laisvė. Noriu aiškiai kalbėti šiuo klausimu: sunitams (mažumai), bahajams, krikščionims ir žydams (tai toks siaubingai nesmagus punktas) šis pranešimas jau pasenęs, tą išsyk pripažįstu. Sakau tai, nes pastaraisiais mėnesiais buvo didžiulė prieš sunitus, bahajus ir krikščionis nukreipta represijų banga, todėl atsiprašau savo kolegų Parlamento narių, kad mano pranešimas tuo požiūriu neatnaujintas. Man tai yra paskata Irano atžvilgiu nuveikti daugiau (dirbu remdamasis atvirų durų politika) ir tikiuosi, jog reguliariai bendrausime su jumis, kad padėtume Iranui pasiekti visiems jo gyventojams geros ateities.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks kovo 10 d., ketvirtadienį, 12 val.