Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2050(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0037/2011

Debatai :

PV 09/03/2011 - 14
CRE 09/03/2011 - 14

Balsavimas :

PV 10/03/2011 - 9.3
CRE 10/03/2011 - 9.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0096

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2011 m. kovo 10 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Priartėjome prie paaiškinimų dėl balsavimo.

 
  
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0191/2011

 
  
MPphoto
 

  Monika Flašíková Beňová (S&D). (SK) Ponia pirmininke, balsavau už rezoliuciją, kurią kartu pateikė Europos socialistų frakcija, daugiausia dėl to, kad mažai kas pasikeitė šios rezoliucijos svarbos ir aktualumo atžvilgiu, nors nuo šios rezoliucijos projekto parengimo iki šiandieninio balsavimo Vengrijoje ir įvyko tam tikrų pasikeitimų.

Visų pirma norėčiau pabrėžti, jog esame nusivylę, kad Komisija iš pradžių nusprendė skirti dėmesį tik trims su prieštaringu Vengrijos žiniasklaidos įstatymu susijusioms sritims. Mes primygtinai reikalaujame, kad po to, kai Vengrijos vyriausybė ir Parlamentas gana priimtinu būdu išsprendė šių sričių problemas, Komisija toliau atidžiai stebėtų, kaip Vengrijos žiniasklaidos įstatymas konkrečiai atitinka Europos teisę ir ypač Pagrindinių teisių chartiją.

Taip pat norėtume paraginti Vengrijos valdžios institucijas rengiant būsimas įstatymo pataisas daugiau bendradarbiauti su susijusiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę, nes tai vienintelis būdas kurti įstatymus išties demokratinėje valstybėje. Taip pagalba ir rekomendacijos tikrai skatins, nesvarbu, ar jos būtų Europos Parlamento, Komisijos, ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, ar Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, neabejotinai visi Parlamento nariai, kurie pritaria Europos Sąjungos principams, mano, kad žiniasklaidos laisvė yra labai svarbi. Žinoma, ši laisvė yra susijusi su atsakomybe. Vis dėlto balsavau prieš šį pasiūlymą.

Įvertinęs šiuo klausimu gautą informaciją ir tai, ką mačiau čia, suprantu, kad Komisija pateikė reikalavimus Vengrijai, Vengrija į juos sureagavo ir atitinkamai pakeitė savo žiniasklaidos įstatymus. Mano nuomone, to turėtų pakakti. Šiuo atžvilgiu laikausi nuomonės, kad tai neturėtų tapti politiniu klausimu, kur kairieji, atrodo, prieštarauja dešiniesiems, kad ir kokia padėtis bebūtų: tie patys standartai turi būti taikomi visiems su šiuo klausimu susijusiesiems. Jei Komisija pritarė Vengrijos pataisoms, aš joms irgi pritariu. Mano požiūriu, tai tiesiog principo reikalas, todėl bijau, kad balsavau prieš šį savo frakcijos pateiktą pranešimą ar jos idėją, nes manau, kad Vengrija padarė būtent tai, ko jos prašė Komisija.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, prieš reikšdami savo nuomonę dėl žiniasklaidos laisvės Vengrijoje, galėtume gerai pagalvoti, ką mes patys darome kaip Parlamentas.

Galbūt reikėtų pagalvoti apie šimtus tūkstančių eurų valstybės subsidijų, kurias duodame Europos žurnalistų sąjungai; galbūt reikėtų pagalvoti apie dešimtis tūkstančių eurų, kuriuos kiekvieną savaitę išleidžiame skraidindami vietos reporterius, ypač į Briuselį ir Strasbūrą, kad pamalonintume juos; galbūt reikėtų pagalvoti apie tuzinus akredituotų korespondentų Briuselyje, kurie gauna papildomas pajamas kaip patarėjai žiniasklaidos klausimais ar ES finansuojamų nemokamų leidinių redaktoriai ir rašytojai.

Jei būčiau vengras, man kiltų rimtų klausimų ne tik dėl žiniasklaidos įstatymo, bet ir dėl augančių autokratinių vyriausybės polinkių; bet nesu vengras, ir tai ne mano reikalas.

Tačiau esu šio Parlamento narys ir manau, kad tai, kaip mes grynai propagandiniais tikslais naudojame mokesčių mokėtojų pinigus, neatitinka mūsų pagrindinių padorumo, sąžiningumo ir demokratijos principų. Turėtume visų pirma įvertinti savo elgesį, o tada jau rūpintis Vengrija.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0169/2011

 
  
MPphoto
 

  Lara Comi (PPE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šią svarbią rezoliuciją. Svarbu, kad Europos Sąjunga dėtų visas pastangas, jog bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kuo greičiau užbaigtų šią kritišką padėtį.

Aiškus pasmerkimas, neskraidymo zonos pasiūlymas, ginklų embargo ir kitų sankcijų įvedimas, humanitarinės pagalbos teikimas, Europos piliečių evakuacija, pagalbos paveiktiems civiliams gyventojams užtikrinimams – vis dėlto tai visos ex post priemonės, kuriomis vargiai galima sustabdyti šią nelaimę.

Tačiau Europos Sąjunga turi imtis stipresnio politinio vaidmens tarptautinėje arenoje ir sugebėti spręsti didelius sunkumus. Susidūrę su nepaprasta padėtimi, manau, turime sustoti ir pamąstyti, kad suprastume, kaip ES turėtų veikti ateityje, kad užkirstų kelią tokioms padėtimis, kai silpnos demokratinės santvarkos žlunga ir virsta humanitarinėmis katastrofomis.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Ponia pirmininke, žinoma, balsavau už šią rezoliuciją. Bet manau, jog būtina, kad rytoj susitinkanti Europos Vadovų Taryba veiktų kuo greičiau ir ryžtingiau, kad, pirma, nustatytų neskraidymo zoną virš Libijos ir taip nebeleistų Libijos vyriausybei toliau žudyti savo piliečių ir, antra, užmegztų santykius su Laikinąja pereinamojo laikotarpio nacionaline taryba. Įtraukėme šį raginimą į savo rezoliuciją.

Bet apskritai manau, kad reikia pabrėžti tą rezoliucijos fragmentą, jog revoliucinės permainos Šiaurės Afrikoje aiškiai parodė, kad teigiama ES įtaka ir ilgalaikis patikimumas tame regione priklausys nuo ES gebėjimo vykdyti darnią, bendrą, vertybėmis pagrįstą užsienio politiką ir aiškiai palaikyti naująsias demokratines jėgas.

 
  
MPphoto
 

  Pino Arlacchi (S&D). – Ponia pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją. Norėčiau pabrėžti, kad neseniai Komisijos pradėta ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės yra įspūdingas pirmasis žingsnis teisinga kryptimi.

ES mažai dalyvavo prasidedant Šiaurės Afrikos krizei ir pereinant prie demokratijos, bet, atrodo, dabar jau imasi aktyvesnio ir veiksmingesnio vaidmens šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D).(FI) Ponia pirmininke, Libijos žmonės, o ne kas kitas turi turėti teisę spręsti dėl savo šalies ateities. Tikrasis demokratijos ir laisvės troškimas ateina iš tautos, jo negalima primesti iš išorės.

Rytojaus nepaprastajame aukščiausiojo lygio Europos Vadovų Tarybos susitikime turi būti pasiektas sutarimas dėl ES vaidmens šiame regione. ES turi daryti viską, ką gali, kad paremtų demokratijos siekį arabų pasaulyje. Negalime gaišti nė akimirkos, turime pereiti nuo žodžių prie darbų. ES turi nuosekliai laikytis savo politikos ir pripažinti savo atsakomybę šioje teritorijoje dabar ir tolimoje ateityje. Jei civilių žmonių puolimas tęsis, o atrodo, kad taip ir bus, ES turi derėtis dėl JT mandato ir veiksmų, kad būtų sukurta neskraidymo zona virš Libijos ir būtų išvengta humanitarinės katastrofos. Taip pat šiomis aplinkybėmis turime neatsisakyti karinės intervencijos galimybės.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Ponia pirmininke, esame vieno ilgiausiai pokario istorijoje išsilaikiusių režimų pabaigos liudininkai. Tačiau Muammar al-Gaddafi nesugebėjo garbingai atsistatydinti ir siekdamas išsaugoti savo diktatorišką valdymą paskelbė karą savo žmonėms. Nukreipdamas ginklus į savo piliečius jis suabejojo modernios visuomenės pagrindais. Jis įvykdė nusikaltimą žmoniškumui. Todėl privalome remti Libijos žmones kovojant už laisvę, demokratiją ir pagrindines žmogaus teises.

Bendradarbiaudami su JT turime imtis veiksmų, kad atkurtume stabilumą Libijoje ir nubaustume kaltuosius už jų nusikaltimus, įskaitant pulkininką M. Gaddafi. Ypač svarbu užtikrinti humanitarinę pagalbą ir suteikti prieglobstį Libijos pabėgėliams. Prieš 25 metus prezidento R. Reigano administracija bandė nutraukti M. Gaddafi valdymą. Šiandien, kad pašalintume jį iš posto, turime imtis visų tarptautinės teisės leidžiamų priemonių, todėl pritariu Parlamento rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, nors manau, kad joje yra nerimą keliančių dalykų. Visų pirma noriu pasakyti, kad šią savaitę mano frakcija susitiko su Libijos opozicinių jėgų atstovais, ir jie pasakė, kad nenori ginkluoto Vakarų įsikišimo. Tai jie pasakė labai aiškiai. Manau, kad esant tokiai padėčiai ES neturėtų būti vėliavnešiai , bet turėtų veikti kartu su JT ir arabų valstybėmis.

Vis dėlto šioje rezoliucijoje kalbama apie humanitarinę intervenciją, kuri labai dažnai, deja, reiškia ginkluotą įsikišimą. Išties Parlamentas priima intervenciją palaikančią poziciją, tik vadina ją kitaip

Kitas susirūpinimą keliantis dalykas yra neskraidymo zona, kuri, bijau, baigsis Libijos bombardavimu. Manau, kad šiai misijai turėtų vadovauti JT kartu su visu vieningai veikiančiu arabų pasauliu, Afrika ir ES.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, tie, kurie ragina imtis karinės intervencijos – o neskraidymo zona, žinoma, yra tam tikra karinės intervencijos forma, kuria reikalaujama pasiryžimo atakuoti oro pajėgų infrastruktūrą žemėje – turi prisiminti tris dalykus. Visų pirma Libijos opozicija nenori užsienio šalių intervencijos. Visame Bengazyje kabo plakatai, kuriuose tai parašyta. Antra, užsienio šalių intervencijos nori M. Gaddafi režimas: taip būtų pateisintas diktatoriaus teiginys, kad jis gina savo šalį nuo užsienio įsibrovėlių. Trečia, mes negalime sau to leisti. Pirmasis laivas toje teritorijoje, kai prasidėjo humanitarinė krizė, buvo „HMS Cumberland“ iš mūsų valstybės, kuris buvo toje teritorijoje, nes buvo plukdomas išardyti! O mūsų laivynas vis dar didesnis nei daugelio kitų valstybių narių.

Galbūt buvo argumentų tiesioginiam M. Gadaffi režimo puolimui devintajame dešimtmetyje, kai jis vykdė gryną tarptautinį terorizmą. Keista, kad tie, kurie dabar reikalauja tam tikros formos intervencijos, nepalaikė tokių veiksmų, kai jie būtų pateisinami pagal tarptautinės teisės normas. Bjauru matyti, kaip visi Europos lyderiai pataikauja ir ašaroja dėl šio pasibaisėtino režimo. Mes jau prisidarėme pakankamai problemų su iki šiol buvusiomis intervencijomis. Manau, padarėme jau pakankamai daug.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE). (SK) Ponia pirmininke, palankiai vertinu rezoliuciją, todėl pritariau jai. Tačiau to nepakanka, kad rezoliucija būtų patvirtinta.

Praeitą savaitę Egipte keturi tūkstančiai musulmonų užpuolė netoli Kairo esantį koptų kaimą. Jie sudegino dvi bažnyčias ir neleido ugniagesiams patekti į kaimą. Pirmiausia armija nenorėjo kištis. Galiausiai jie įsikišo, o musulmonų atstovai išsiuntė juos atgal sakydami, kad viskas gerai. 12 000 kaime gyvenančių krikščionių įvesta komendanto valanda.

Buvo laikas, kai Europa žinojo, kas yra geri, kas yra blogi ir kodėl. Dėl paramos geriems žmonėms tokie lyderiai kaip V. Havel, L. Walesa ir J. Čarnogurský buvo pasiruošę komunizmo žlugimui. Tačiau šiandien ES politikai spaudžia rankas diktatoriams ir užmerkia akis į krikščionių persekiojimus. Jie nebegalvoja apie tai, kas yra geri ir kas blogi, nes pragmatizmui tokios kategorijos neegzistuoja. Kol tai nepasikeis, Šiaurės Afrikai mes galime labiau pakenkti nei padėti.

 
  
  

Pranešimas: Bastiaan Belder (A7-0037/2011)

 
  
MPphoto
 

  Pino Arlacchi (S&D). – Ponia pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes jame aiškiai išskiriamos dvi pagrindinės Irano problemos: dabartinės vyriausybės vykdomi žmogaus teisių pažeidimai ir Irano branduolinė programa.

Pranešime remiamas Tarybos dvipusis požiūris branduoliniu klausimu: kalbama apie sankcijas, bet kartu siūloma ir diskutuoti.

Būtina pasmerkti nepaprastai sunkius žmogaus teisių pažeidimus, kurie šiandien vyksta Irane. Nusikaltėliai, kurie daugiausia priklauso valstybės institucijoms, yra nebaudžiami.

Kartu turėtume vengti neatsakingų raginimų rengti tarptautinę ginkluotą intervenciją prieš dabartinę tironiją. Ginkluotas Irano puolimas siekiant žmogaus teisių visiems iraniečiams, nepaisant jų politinių pažiūrų, gali pasirodyti kaip veiksmai prieš jų šalį ir papildomas jų pagrindinių teisių pažeidimas.

Vienintelis laimėtojas galiausiai būtų M. Ahmadinejad.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE). – Ponia pirmininke, balsavau už šią rezoliuciją, manau, atėjo laikas taikyti Teherano režimui tą patį požiūrį, kurį taikėme Libijai ir pulkininkui M. Gaddafi. Kitaip tariant, puoselėti viltis dėl pasitikėjimo sukūrimo jau nerealu. Turime labiau remti opoziciją Irane. Ypač jaudinuosi dėl Ašrafo opozicijos stovyklos, kuri nuo 2009 m. liepos mėn. yra apsupta ir patiria spaudimą. Humanitarinė padėtis ten labai sudėtinga. 2009 m. balandžio mėn. Parlamentas patvirtino rezoliuciją ir praeitą lapkričio mėn. priėmė rašytinį pareiškimą dėl šios stovyklos, tad patarčiau baronienei C. Ashton rytoj perduoti šią svarbią žinią Europos Vadovų Tarybai.

 
  
MPphoto
 

  Adam Bielan (ECR).(PL) Ponia pirmininke, vadovaujant Mahmoudui Ahmadinejadui Iranas kelia rimtą susirūpinimą dėl vadovų branduolinių užmojų. Nuolatinis atsisakymas bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra ir su tuo susijęs stebėtojų nedalyvavimas Irano branduolinėje programoje verčia galvoti apie kategoriškus veiksmus Irano atžvilgiu.

Atsižvelgdami į tai, kad tai autoritarinis režimas, negalime atmesti galimybės, kad jis kelia grėsmę kitoms valstybėms, ypač savo kaimynėms. Ypač baugina Irano prezidento prieš Izraelį nukreipta retorika, kurią jis jau kurį laiką kartoja. Manau, Irano valdžios institucijų pozicija šiuo klausimu yra nepriimtina ir kategoriškai ją smerkiu. Balsuodamas už rezoliuciją išreiškiu savo prieštaravimą agresyviai Irano užsienio politikai ir reikalauju paleisti politinius kalinius, nutraukti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir pradėti bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant JT institucijas. Taip pat remiu diplomatines Turkijos ir Brazilijos pastangas siekiant spręsti branduolinį klausimą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Ponia pirmininke, 1979 m. Irano revoliucija vieną dieną bus vertinama kaip epochos įvykis, prilygstantis 1789 m. Prancūzijos revoliucijai ar 1917 m. Rusijos revoliucijai. Kaip ir jos, ši revoliucija iškart išplito už sienų ir galėjo pasikartoti visame pasaulyje; kaip minėtos revoliucijos, ji nepaisė jokių nustatytų tarptautinės teisės, nacionalinio suvereniteto, teritorinės jurisdikcijos normų.

Koks buvo išskirtinis šios revoliucijos veiksmas? Tai buvo JAV ambasados apsiaustis. Dabar stabtelėkite ir pagalvokite, koks nepaprastas tai buvo momentas, turint omeny ankstesnius šių šalių santykius. Net per Antrąjį pasaulinį karą, kai kovojo dvi priešingos ideologijos siekdamos viena kitą visiškai sunaikinti, diplomatai buvo taikiai evakuoti per neutralias šalis. Jei rytoj Jungtinės Amerikos Valstijos įsiveržtų į Kubą, manoma, būtų taikiai apsikeista diplomatiniais darbuotojais. Irano gyventojai tada parodė, kad jų taisyklės nesutampa su mūsų; jiems neberūpėjo valstybės suverenumas ir jie toliau tęsė tai, ką pradėjo, remdami savo atsargos kariuomenę nuo Šilko kelio chanatų iki Balkanų, net iki Buenos Airių.

Galėtume tvirčiau pasmerkti tokį režimą, jei Europos Sąjungoje labiau kreiptume dėmesį į nacionalinio suverenumo ir nacionalinio apsisprendimo principus.

 
  
MPphoto
 

  Gianni Vattimo (ALDE).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, norėjau paaiškinti, kodėl per galutinį balsavimą dėl Irano pranešimo susilaikiau, nors sutinku su visa kritika dėl pagarbos žmogaus teisėms Irane trūkumo, ypač mirties bausmės atžvilgiu, dėl seksualinių mažumų persekiojimo ir pagarbos mokymo laisvei mokyklose ir universitetuose trūkumo, tačiau vis tiek esu įsitikinęs, kad didžioji dalis naujienų ir informacijos, kurią mini pranešėjas, gaunama tiesiogiai iš JAV propagandos girnų, ir negaliu ja pasitikėti.

Galiausiai, kaip liberalas demokratas, nors, žinoma, esu įsitikinęs, kad Iranas turi visas teises vykdyti savo branduolinius tyrimus taikiais tikslais, neneigčiau jo teisės turėti branduolinių ginklų regione, kur vienintelė jėga, kuri jų turi ir kuriai leidžiama jų turėti, yra rasistinis, kolonialistinis Izraelis.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0158/2011

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, dėl JT žmogaus teisių rezoliucijos norėčiau pasakyti, kad labai svarbu, jog Europos Sąjungoje iki galo giname žmogaus teises. Deja, ši žmogaus teisių rezoliucija nebuvo tinkamai subalansuota. Ją skaitant, ypač 19 punktą, susidaro įspūdis, kad viena valstybė, t. y. Izraelis, yra smerkiama per smarkiai ir kad žmonės stengiasi suversti kaltę šiai šaliai.

Visi žinome apie dabartinę padėtį Vidurio Rytuose. Valstybėse vyksta sukilimai, kuriuose tūkstančiai nekaltų žmonių jau prarado gyvybes. Šiuo atžvilgiu tai turėjo būti rezoliucija dėl žmogaus teisių, o ne dėl Vidurio Rytų. Jei būtų siekiama užtikrinti pusiausvyrą, o ne bandyti nuolat kaltinti Izraelį, ko gero, būtų galima paminėti Giladą Shalitą, Izraelio karį, iš kurio buvo atimtos žmogaus teisės 1720 dienų jį kalinant Palestinos arabų ar organizacijos Hamas kalėjime.

Kai rašome tokias žmogaus teisių deklaracijas, turime siekti subalansuoto, sąžiningo požiūrio. Tai vienintelis būdas su jomis žengti toliau ir vienintelis būdas, kuriuo bus suteikiama galimybė išsaugoti pasitikėjimą kaip žmogaus teisių gynėjams Europoje ir toliau nuo namų.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE).(GA) Ponia pirmininke, džiaugiuosi, kad buvo priimti pasiūlymai dėl žmogaus teisių rezoliucijos, tai teisingas Europos Sąjungos žingsnis. Bet turiu trumpai pasiaiškinti.

Ponia pirmininke, dėl 2 pakeitimo 8 pastraipos mūsų frakcijoje aš ir mano kolegos iš Airijos balsavome „už“, nes manome, kad pagrindinės žmogaus teisės yra sanitarinės sąlygos ir visų pirma švarus vanduo, o iš savo savanoriško darbo Afrikoje patirties galiu pasakyti, kad mačiau, kokią įtaką žmonių gyvenimui turi galimybė gauti švaraus vandens. Todėl manau, kad patvirtindami šią pagrindinę žmogaus teisę galime sukurti būtinybę užtikrinti, kad visi pasaulio gyventojai visų pirma galėtų gauti švaraus vandens.

(GA) Todėl džiaugiuosi, kad tai buvo patvirtinta, tai ir norėjau pasakyti.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0191/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Šis pasiūlymas dėl rezoliucijos buvo patvirtintas atsižvelgiant į nerimą keliantį Vengrijos žiniasklaidos įstatymą, kuris kelia abejonių dėl reikalavimo, kad visi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų tiekėjai subalansuotai nušviestų teiktų informaciją apie įvykius, laikytųsi proporcingumo ir pagrindinių teisių į saviraišką ir informaciją. Tai reiškia, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Parlamentas yra pagrįstai susirūpinę dėl to, kad šis įstatymas prieštarauja žodžio laisvės, politinio ir finansinio laisvos žiniasklaidos paslaugų nepriklausomumo ar reguliavimo apimties tarptautiniams standartams. Šie dalykai kelia dar didesnį nerimą dėl Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro įspėjimo. Remiantis šiomis išvadomis, būtina patvirtinti šio pasiūlymo rekomendacijas, nes jomis siūloma peržiūrėti žiniasklaidos įstatymą remiantis Komisijos, ESBO ir Europos Tarybos pastabomis, jos turėtų paskatinti Komisiją iki metų pabaigos parengti direktyvos dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo projektą, kad būtų papildyta ES teisės aktų sistema ir taip išvengta panašių atvejų ateityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Žiniasklaidos pliuralizmas ir laisvė yra vienas iš kertinių ES principų, užtikrinančių teisę laisvai reikšti nuomonę bei gauti ir skleisti informaciją be valdžios institucijų kontrolės, kišimosi ar jų spaudimo. Dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo susirūpinimą išreiškė tarptautinės organizacijos, o Europos Komisija po atlikto tyrimo priėjo išvados, kad jis nesuderinamas su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva ir apskritai su Bendrijos acquis. Pritariu rezoliucijoje išsakytam pasiūlymui, kad Vengrijos valdžios institucijos turi peržiūrėti žiniasklaidos įstatymą, atsižvelgiant į Komisijos, ESBO, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro, Europos Tarybos Ministrų komiteto ir parlamentinės asamblėjos pastabas, užtikrinant šio įstatymo atitikimą ES teisei ir Europos vertybėms bei žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo ir nepriklausomumo standartams.

 
  
MPphoto
 
 

  Ivo Belet (PPE), raštu. (NL) Vengrijos vyriausybė gerai susitvarkė su visu sujudimu, kuris kilo dėl šio prieštaringo įstatymo, aiškiai parodydama, kad spaudos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra ir bus pagrindiniai Vengrijos ramsčiai. Europos Komisija irgi atliko puikų darbą. Be to, visiškai teisinga, kad Komisija ir toliau stebės šį klausimą ne tik Vengrijoje, bet ir visose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Komisijos narės N. Kroes paskelbta iniciatyva suburti suinteresuotąsias šalis ir suformuoti ekspertų grupę, kurios užduotis būtų spręsti Europos žiniasklaidos pliuralizmo padėtį, yra svarbus žingsnis į priekį. Ši grupė padės Komisijai nustatyti naujas gaires žiniasklaidos srityje. Mūsų užduotis – užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir spaudos laisvę Europoje. Todėl manau, kad Europos Parlamentas aktyviai prie jos prisidės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Bennahmias (ALDE), raštu. (FR) Demokratija jokiu būdu nėra tik faktas. Ji vystosi, progresuoja ir, deja, su laiku ir regresuoja. Tačiau šiuo lygmeniu Vengrijos žiniasklaidai pritaikytos priemonės yra rimtas žingsnis atgal. Visų Europos aktyvių veikėjų susitarimu buvo suteikta galimybė visų pirma iškelti šį klausimą į Europos politinės dienotvarkės viršų, o tai jau yra gerai. Dabar svarbu išlikti skrupulingiems ir tvirtiems sprendžiant likusius probleminius dalykus. Žiniasklaidos valdysenos laisvė ir žodžio laisvė – dalykai, dėl kurių nesiderama.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangi Vengrijos žiniasklaidos įstatymo galiojimas turėtų būti sustabdytas ir peržiūrėtas atitinkamai atsižvelgiant į Europos Komisijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos pastabas bei pasiūlymus, siekiant užtikrinti, kad jie visiškai atitiktų Europos Sąjungos (ES) teisę ir Europos vertybes bei žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo ir nepriklausomos žiniasklaidos valdysenos standartus. Be to, Europos Parlamentas primena, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės turi laikytis 1993 m. Kopenhagoje vykusiame Europos ministrų tarybos posėdyje priimtų Kopenhagos kriterijų dėl ES narystės, susijusių su spaudos ir saviraiškos laisve, ir juos taikyti pagal atitinkamas ES teisės aktų nuostatas. Taigi, Europos Parlamentas ragina Vengrijos valdžios institucijas atkurti žiniasklaidos valdysenos nepriklausomumą ir sustabdyti valstybės kišimąsi į saviraiškos laisvę ir subalansuotą informacijos teikimą. Be to, mano, kad per didelis žiniasklaidos reguliavimas kenkia veiksmingo pliuralizmo buvimui viešojoje sferoje. Be to, Parlamentas ragina Komisiją iki šių metų pabaigos pateikti ES teisės akto dėl žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo ir nepriklausomo valdymo pasiūlymą, siekiant nustatyti minimalius privalomus standartus, norint užtikrinti, apsaugoti ir skatinti atitinkamą žiniasklaidos pliuralizmo bei nepriklausomos valdysenos lygį ES valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Březina (PPE), raštu. (CS) Žiniasklaidos pliuralizmas ir laisvė neabejotinai yra svarbūs demokratinės santvarkos ramsčiai. Vengrijos žiniasklaidos įstatymas tikrai vertas kritikos, bet matėme, kad Vengrijos vyriausybė buvo kritikuojama neapgalvotai ir nepagrįstai, o to neturėjo būti, ypač Vengrijai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungai. Vis dėlto džiaugiuosi, kad neseniai Vengrijos parlamentas patvirtino šio prieštaringo žiniasklaidos įstatymo pataisas, į kurias įtraukė Europos Sąjungos pasiūlytus punktus, ir taip pakirto sparnus įtampą kurstantiems ideologams. Buvo patenkintas pagrindinis reikalavimas, kad „suderinto informacijos pateikimo“ sąlyga nebūtų taikoma interneto svetainėms, tinklaraščiams, diskusijoms ir užsienio laikraščiams. Europos Komisija turėtų toliau stebėti, kaip taikomas šis įstatymas. Reikėtų deramai įvertinti ir konstruktyvią Vengrijos ir ES diskusiją, dėl kurios buvo patvirtintos įstatymo pataisos.

Vengrijoje dirbančioms užsienio žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams jau nebegresia didelės baudos už Vengrijos žiniasklaidos įstatymo pažeidimus, bet yra „kitų teisinių pasekmių“. Tačiau Vengrijos žiniasklaidos priemonių savininkams vis dar gresia baudos, įskaitant ir tuos, kurie oficialiai perkėlė savo buveines į kitas ES šalis, kad išvengtų Vengrijos žiniasklaidos įstatymo. Nors galime ir nepritarti šiai pataisai, bet tai tik Vengrijos parlamento kompetencija ir ES atstovai turėtų tai gerbti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Kiekvieno asmens žodžio laisvė, laisvas informacijos judėjimas ir žiniasklaidos pliuralizmo laisvė yra esminiai Europos integracijos aspektai ir pagrindinės vertybės. Reglamentuojančių žiniasklaidą teisės aktų kūrimas ir įgyvendinimas turėtų atitikti demokratinius komunikacijos sistemų organizavimo ir valdysenos standartus. Raginu Vengrijos valdžios institucijas atkurti nepriklausomą žiniasklaidos valdyseną ir nutraukti valstybės trukdymą žodžio laisvei. Per didelis žiniasklaidos reguliavimas duoda priešingų rezultatų, nes kenkia tikram viešosios erdvės pliuralizmui. Raginu Vengrijos valdžios institucijas įtraukti visas suinteresuotąsias šalis į žiniasklaidos įstatymo reformavimą, įskaitant opozicines partijas ir pilietinę visuomenę, kad jos galėtų prasmingai dalyvauti reformuojant šį teisės aktą, kuriuo reglamentuojamas toks svarbus demokratinės visuomenės veikimo aspektas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra esminės teisės, kurios užtikrina laisvę reikšti nuomonę ir valdžios institucijoms nesikišant ir nedarant spaudimo gauti bei perduoti informaciją. Europos Komisija, kaip sutarčių saugotoja, išreiškė savo susirūpinimą ir pareikalavo, kad Vengrija pateiktų informaciją dėl galimo šios teisės pažeidimo, t. y. dėl fakto, kad Vengrijos žiniasklaidos įstatymas gali neatitikti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos.

Buvo malonu sužinoti, kad kovo 7 d. Vengrijos parlamentas priėmė pataisas, dėl kurių sutarė Vengrijos vyriausybė ir Komisija, nors ir nesuprantu, kodėl prieš jas balsavo socialistai ir Vengrijos žaliųjų partija. Remiantis Komisijos narės N. Kroes pareiškimais, atrodo, jog nebėra abejonių, kad Vengrija laikėsi Komisijos rekomendacijų ir kad minima pakeista įstatymo versija atitinka Europos teisės aktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. (FR) Siekiant spaudos laisvės negali būti jokių kompromisų; tokią žinią norėjo perduoti Parlamentas ne tik Budapeštui, bet ir Europos Komisijai. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje Vengrijos vyriausybė raginama sustabdyti prieštaringo Vengrijos žiniasklaidos įstatymų paketo galiojimą ir jį „skubiai svarstyti iš naujo“, nors neseniai, spaudžiant Europos partneriams, jis buvo pakeistas. Vis dėlto dar yra nerimą keliančių dalykų, ypač dėl Žiniasklaidos tarybos – už žiniasklaidos priežiūrą atsakingos institucijos, kurią sudaro vien tik su V. Orbano partija susiję žmonės. Iš tiesų tokia priežiūros institucija yra puikus žiniasklaidos cenzūros įrankis. Todėl Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija, gyventojų žodžio laisvės ES ir visame pasaulyje laiduotojai, paragino nutraukti valstybės kišimąsi, kad būtų atkurta žiniasklaidos laisvė.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Europos Sąjunga turėtų skubiai užkirsti kelią bet kokiam galimam pagrindinių demokratijos vertybių – o žodžio laisvė yra viena šių vertybių – pažeidimui ir su juo kovoti. Manau, būtina, kad Vengrija ir kitos valstybės narės, pvz., Rumunija, iš naujo apsvarstytų savo požiūrį į spaudą vadovaudamosi demokratiniais ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijoje išdėstytais principais.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rezoliucijos dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo priėmimą, nes spaudos laisvė yra viena iš pagrindinių ES vertybių. Manau, kad Komisija turėtų toliau išsamiai tirti, ar Vengrijos žiniasklaidos įstatymas atitinka Europos teisės aktus, ypač Pagrindinių teisių chartiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Manau, kad Parlamentui nėra reikalo išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu tada, kai buvo pateiktos visos garantijos dėl žodžio laisvės, o jas pateikė net Vengrijos ministras pirmininkas V. Orban. Be to, tai principais pagrįstas klausimas, todėl susilaikysiu ir nevertinsiu politinių, teisinių ir jurisdikcinių aktų, kurie priklauso tiesioginei kitos nei mano valstybės narės teisėkūros, vykdomųjų ir teisminių valdžios institucijų kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Žodžio ir informacijos laisvė, įskaitant laisvę reikšti nuomonę ir laisvę gauti ir perduoti informaciją be trukdymų ar spaudimo, yra socialinės vertybės, už kurias buvo kovojama daugybę metų, taip pat ir Portugalijoje. Komunistai buvo ir tebėra priekinėse šios kovos linijose. Deja, tam tikrose ES valstybėse ši kova dar vyksta. Žiniasklaidos pliuralizmas ir laisvė toliau kelia įvairių valstybių narių susirūpinimą. Dažnai pamirštama, kad prie to prisideda tokie dalykai kaip žiniasklaidos organizacijų nuosavybės teisės, kurios priklauso keletui didelių verslo grupių, profesionalių žurnalistų teisių pažeidimas ir vis nepatikimesni darbo santykiai. Be to, dar yra ir politinių jėgų kišimasis, kuris vis dar vyksta daugelyje šalių ir kuris taip pat kelia nerimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Civilizacija pasiekė žodžio ir informacijos laisvę, pagrįstą žiniasklaidos pliuralizmu, įskaitant laisvę reikšti nuomonę ir gauti bei perduoti informaciją be valdžios institucijų trukdymo ar kišimosi.

Tačiau, deja, įvairiose ES šalyse dažnai matome šių pagrindinių teisių puolimą. Dėl žiniasklaidos pliuralizmo nerimas ir toliau kyla įvairiose valstybėse narėse, ypač Vengrijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Estijoje ir kt. Net Portugalijoje buvo pranešta apie žiniasklaidos pliuralizmo puolimą ir tai tikrai nedaro garbės demokratijai.

Tačiau nesutinkame, kad ES vykdo nuolatinio politinio kišimosi į kiekvienos valstybės valdyseną politiką, kaip nurodoma tam tikrose pastraipose. Turėdami tai omenyje, atsižvelgdami į teigiamus ir neigiamus aspektus, balsavome už rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Mathieu Grosch (PPE), raštu.(DE) Esu įsitikinęs, kad didžioji dauguma Europos Parlamento narių palaikys pagrindines žiniasklaidos teises. Šių teisių raginama laikytis rezoliucijoje, nors joje neatsižvelgiama į Vengrijos parlamento šią savaitę priimtas pataisas. Todėl norėjau, kad visos iki šio balsavimo Budapešte pateiktos rezoliucijos būtų atsiimtos ir atnaujintos, prieš pateikiant jas diskusijai ir balsavimui. Todėl Europos Parlamento balsavimas nebuvo susijęs su spaudos laisve, kuriai turėtų būti teikiama visiška pirmenybė, bet tapo tiesiog frakcijų jėgų išbandymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Visiškai pritariu Europos kairiųjų rezoliucijos, kurioje kritikuojamos nepakankamos Vengrijos žiniasklaidos įstatymo pataisos, patvirtinimui, nors dešinieji jas vertina palankiai. Atrodo, kad N. Kroes taip pat yra patenkinta šiais pakeitimais, tačiau Europos Parlamentas mano, kad Komisija dėmesį sutelkė tik į kelis techninius aspektus, kuriais buvo pažeista Pagrindinių teisių chartija. Taip pat noriu pasakyti, kad mūsų rezoliucija yra ne tik skirta Vengrijai, bet joje pažymima ir tai, kad, deja, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas gali būti paminami valstybėse, valdomose konservatyvių vyriausybių. Šiuo atžvilgiu Europos Parlamento nariai pademonstravo, kad jie rūpinasi, jog būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės, kurios yra pagrindiniai Europos Sąjungos ir demokratijos principai.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Balsavau už šį dokumentą, kadangi Vengrijos valdžios institucijos turi atkurti žiniasklaidos valdysenos nepriklausomumą ir sustabdyti valstybės kišimąsi į saviraiškos laisvę ir subalansuotą informacijos teikimą. Per didelis žiniasklaidos reguliavimas kenkia veiksmingo pliuralizmo buvimui viešojoje sferoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (ECR), raštu. – ECR iš visos širdies remia laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą visoje Europos Sąjungoje ir pabrėžia informacijos laisvės svarbą visiems Europos piliečiams. Vis dėlto atsižvelgdami į nuolat kintančią padėtį dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo ir į tai, kad nebuvo galimybės susitikti su Komisija dėl naujų praeitą savaitę priimtų įstatymo pataisų, manome, kad dabar nėra tinkamas laikas patvirtinti dar vieną rezoliuciją šiuo klausimu. Todėl ECR frakcija susilaikė.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Vengrijos žiniasklaidos įstatymas turėtų būti skubiai sustabdytas ir peržiūrėtas remiantis Komisijos, ESBO ir Europos Tarybos pastabomis ir pasiūlymais, kad būtų užtikrinta visiška jo atitiktis ES teisei ir Europos vertybėms bei standartams dėl žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo ir nepriklausomos žiniasklaidos valdysenos.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE), raštu. (RO) Palaikau Vengrijos žiniasklaidos įstatymo nuostatų pataisas, kurias Europos Komisija laiko ne tokiomis demokratiškomis, ir palankiai vertinu Budapešto vyriausybės padarytas reguliavimo įstatymo pataisas. Vis dėlto nebalsavau už Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso ir Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų pasirašytą rezoliuciją, nes manau, kad siūlomos priemonės perteklinės atsižvelgiant į panašius kitų valstybių narių įstatymus, kurie vis dėlto nebuvo patvirtinti viešai. Laisva žiniasklaida nepaneigiamai yra visuomenės demokratiškumo matas. Europos Sąjungoje puikiai žinoma, kad išraiškos laisvė yra faktiškai nevaržoma. Tačiau turime nepainioti šios pagrindinės teisės ir laisvės nepatiriant padarinių arba neatsakingai ir neturint įtikinamų įrodymų skelbti bet kokią informaciją. Būtent todėl reikia aiškių įstatymų, kuriais būtų nustatytos ribos, kurių neperžengiant turi būti vykdoma bet kokia žurnalistinė veikla. Vengrijos žiniasklaidos įstatymas parengtas atsižvelgiant į šias aplinkybes, priėmus šios srities ES direktyvą. Taip pat manau, kad turime aptarti Vengrijos žiniasklaidos įstatymo klausimą turėdami visą informaciją, nes mus gali suklaidinti šališki interesai ir politiniai ginčai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiam pasiūlymui dėl rezoliucijos dabar netinkamas nei laikas, nei forma, nes visi žino, kad po pradinės kritikos Vengrijos žiniasklaidos įstatymui ir po Komisijos rekomendacijų Vengrijos vyriausybė peržiūrėjo savo poziciją ir pakeitė šiame įstatyme viską, ką kritikavo Komisija. Todėl įstatymo versija, už kurią kovo 7 d. balsavo Vengrijos parlamentas, visiškai atitinka Europos teisės aktus. Todėl nesuprantu kairiųjų reikalavimo balsuoti už šį pasiūlymą ir balsavau prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau už Rezoliuciją B7-0191/2011, nes manau, kad naujuoju Vengrijos žiniasklaidos įstatymu nepakankamai užtikrinama žodžio laisvė ir pliuralizmas, todėl gaunami priešingi rezultatai siekiant realaus pliuralizmo viešojoje erdvėje.

Vengrijos vyriausybė turėtų užtikrinti veiksmingas žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo garantijas, todėl turėtų atšaukti įstatymą arba iš esmės jį pakeisti, remdamasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo pastabomis ir pasiūlymais ir atvirai, skaidriai diskutuodama su visomis susijusiomis šalimis, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir piliečiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Žodžio laisvė, vadinasi, ir spaudos laisvė yra vienos iš svarbiausių pagrindinių teisių. Turime nepailsdami stengtis jas išsaugoti, net kai tam tikros nuomonės kelia mums nemalonumų. Ši laisvė kartu yra mūsų laisvė ir laisvo mūsų įgaliojimų vykdymo garantija. Be laisvos žiniasklaidos skaidrumas yra neįmanomas. Yra didelė pagunda kontroliuoti informaciją ir žurnalistus, taip yra net ir mūsų vakarų demokratijos šalyse. Laisva ir profesionali informacija visada labiau pageidautina už „gandus“, kurie dažnai pakeičia spaudą, kai pastaroji nutildoma.

Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės atlieka lemiamą vaidmenį demokratiniame gyvenime ir yra būtinos teikiant universalią prieigą prie žinių, pramogų ir socialinio gyvenimo. Todėl tai, ką vadinu „teisinga valstybe“, turi prisiimti atsakomybę už laisvos žiniasklaidos raidos rėmimą šalies viduje ir tarptautiniu mastu, už informacijos pliuralizmo skatinimą ir kultūrinės kūrybos turtingumą, palengvinant visiems galimybę pasiekti šį turinį.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Yra žinoma, kad remiantis Europos Komisijos, ESBO, Europos Tarybos pastabomis ir pasiūlymais reikėtų kuo greičiau peržiūrėti Vengrijos žiniasklaidos įstatymą, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų ES teisės aktus ir Europos vertybes ir standartus, susijusius su žiniasklaidos informacijos laisve, pliuralizmu ir žiniasklaidos priemonių laisve.

Naujasis įstatymas yra kaltinamas, nes jame teigiama, jog bus paskirtas tik vienas žmogus, kuris bus atsakingas už nacionalinės žiniasklaidos ir telekomunikacijų valdymą. Naujajame teisės akte nepaisoma pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės ir juo atimama politinė ir finansinė nepriklausomybė. Visos priežastys, lėmusios tokį neigiamą rezultatą, turi būti ištirtos.

Galbūt kai kurias ES valstybes nares valdančių vyriausybių atlaidumas leido Vengrijai susidaryti iliuziją, kad galima ciniškai pažeisti visuotinai priimtas taisykles. Pvz., Latvijos vyriausybė dar nepatvirtino 2004 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos. Ir kas dėl to nutiko? Kol kas nieko. Galbūt Vengrijos vyriausybę įkvėpė Latvijos „nepriklausomybė“. Balsavau „už“ tikėdamasis, kad ledai pagaliau pralaužti.

 
  
MPphoto
 
 

  Tiziano Motti (PPE), raštu. (IT) Europos kairiųjų nepasitenkinimas Vengrijoje priimtu įstatymu dėl žiniasklaidos laisvės turėtų būti vertinamas kaip tam tikras spektaklis, kuriame mūsų institucijų turimos priemonės dažnai naudojamos netinkamai ir kaip palaikymo priemonė tarptautinėse ar vidaus politinėse ir žiniasklaidos dezinformacijos kampanijose. Šiuo atveju toks priešiškumas visai nepagrįstas, nes diskusija buvo pradėta ir baigta: Vengrijos vyriausybė jau priėmė Europos Komisijos pastabas ir 2011 m. sausio mėn. pradžioje ministras pirmininkas V. Orban pasakė, kad vadovaujantis šiomis pastabomis žiniasklaidos įstatymas bus pakeistas. Priešiškumas valstybei, kuri pirmininkauja Europos Sąjungai, tada, kai vykdydama savo pareigas ji turėtų būti palaikoma, silpnina Europos Sąjungą apskritai ir kenkia jos autoritetui. Nuolatinės kalbos apie per mažą spaudos laisvę yra pasenusios, kaip ir besitęsiantis ir anachronistinis Italijos padėties minėjimas, kurioje, koks paradoksas, pagrindiniai laikraščiai yra valdomi kairiosios pakraipos žiniasklaidos grupių, bet informacija laisvai, kartais pernelyg laisvai, sklinda tinkle.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Papanikolaou (PPE), raštu. (EL) Praeitą savaitę Vengrijos parlamentui priėmus pataisas, Vengrijos įstatymas visiškai atitinka ES teisės aktus ir pagrindinių teisių nuostatas, su tuo sutiko ir Europos Komisija. Todėl toks jungtinis pasiūlymas dėl rezoliucijos yra nereikalingas, ir balsavau prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Kaip jau turėjau galimybę pasakyti, kai dalyvavau diskusijoje dėl Vengrijos pirmininkavimo Tarybai prioritetų, tai Vengrijos vidaus reikalų aspektai, kurie galėtų būti reguliuojami, kaip anksčiau, kaip dalis lygiaverčių, normalių Komisijos ir Vengrijos vyriausybės bei parlamento santykių. Kaip laisvės, ypač žodžio ir spaudos laisvės, rėmėjas, galiu tik pasidžiaugti rezultatais.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Iš esmės šis įstatymas buvo sukurtas siekiant apriboti žiniasklaidos veiklą Vengrijoje bei apriboti vyriausybės kritiką ir jis yra tik dalis platesnių pliuralizmo apribojimų Vengrijoje. Tai tiesiogiai prieštarauja pagrindiniams ES principams, kurie yra nustatyti sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje. Šiuo pagrindu Komisija ir Taryba turi ir toliau reikalauti visiško įstatymo peržiūrėjimo arba atšaukimo.

Parlamentas aiškiai leido suprasti, kad Komisija turėtų ne tik perduoti ir palikti Vengrijos vyriausybei šį esminį klausimą. Vengrijos žiniasklaidos įstatymas taip pat turi būti vertinamas kaip naujausias bandymas apriboti žiniasklaidos laisvę Europoje. Juo parodoma, kad Komisijai reikia skubiai parengti išsamius teisės aktų pasiūlymus šiai pagrindinei ES vertybei išsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Balsavau prieš šią rezoliuciją, nes manau, kad Parlamento kairiosios politinės frakcijos savanaudiškai pasinaudojo šiuo nacionalinės politikos klausimu, kuris bet kokiu atveju jau yra išspręstas, kaip parodyta paskutiniu Vengrijos vyriausybės ir Europos Komisijos susitarimu.

Manau, tokie nacionaliniai klausimai neturėtų būti svarstomi Parlamente, nes jie yra tiesioginė atskirų valstybių narių atsakomybė. Šiuo klausimu yra tinkama ir teisinga ginti informacijos laisvę ir pliuralizmą kaip pagrindines Europos Sąjungos valstybių vertybes, bet žiniasklaidos laisvė neturi prieštarauti visuomenės moralei ir, svarbiausia, neturi daryti įtakos asmens privatumui.

Naujienų industrija turėtų daugiau galvoti apie padarinius, kuriuos nesuderintas jų galių ir įtakos naudojimas gali sukelti žmonių gyvenimui ir laisvei. Tai svarbu, nes per daug dažnai dėl spaudos laisvės gali būti paminamos asmeninės laisvės.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Labai džiaugiuosi, kad buvo patvirtinta ši rezoliucija, pabrėžianti Europos Parlamento atsidavimą žodžio laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui visose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Nors Vengrija ir Europos Komisija pasiekė sutarimą dėl Komisijos iškeltų klausimų, pritariu kolegų Parlamento narių raginimui kruopščiai išanalizuoti įstatymo tekstą. Komisijos pasiekti patobulinimai yra labai rinktiniai, į daugelį Parlamento ir įvairių tarptautinių organizacijų, pvz., ESBO ir Europos Tarybos, išsakytų susirūpinimą keliančių dalykų neatsižvelgta. Ypač suprantamas susirūpinimas dėl žiniasklaidos valdžios institucijos skyrimo, sudėties ir galių. Spaudos laisvė yra pernelyg svarbi mūsų demokratijos dalis, kad ją būtų galima apriboti teisinėmis interpretacijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Joachim Zeller (PPE), raštu. – (DE) Balsavau prieš Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pateiktą rezoliucijos pasiūlymą. Pasiūlymo autoriams nerūpi žiniasklaidos laisvė Europoje, nes jie menkina pilietinę valdžią, kurią išrinko didžioji dauguma šalies žmonių ir kuri turėjo sunkią užduotį atkurti didelę žalą dėl netinkamo ankstesnės socialistų vyriausybės valdymo patyrusią valstybę. Net Europos Komisija nesugebėjo rasti rimtų žiniasklaidos laisvės pažeidimų Vengrijos įstatyme, kuris, beje, jau pakeistas. Europos kairieji labai greitai įžvelgia trūkumų nesocialistinių vyriausybių darbuose, bet nekreipia dėmesio į didžiulius pažeidimus socialistinių vyriausybių veikloje.

Sunku suprasti Vokietijos liberalų poziciją, kurie šia rezoliucija ragina reguliuoti žiniasklaidos pasaulį Europos lygmeniu, kai Vokietijos ir Europos žiniasklaidos atstovai mano, kad šis pasiūlymas kaip tik apribotų žiniasklaidos laisvę ir pažeistų subsidiarumo principą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0169/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Palaikau šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes manau, kad M. Gaddafi režimas turėtų būti sunaikintas nedelsiant, turint galvoje, kad jis slopina politinį Libijos gyventojų pasipriešinimą, ir siekiant užkirsti kelią daugiau mirčių. Atsimenu, kad tarptautinė bendruomenė JT Saugumo Taryboje buvo visiškai vieninga dėl sankcijų šiam režimui skyrimo. Labai palaikau JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1970/2011 ir priemones, kurių turi imtis Saugumo Taryba, įskaitant embargą, įrangos, naudojamos šalies represijoms, draudimą ir žmonių, darančių žmogaus teisių pažeidimus, lėšų įšaldymą, ir atkreipiu dėmesį į poreikį įgyvendinti ES ir Afrikos rezoliuciją, kuria leidžiama įšaldyti neteisėtai įgytas prekes. Toks Europos finansų institucijų ir valstybių narių gestas reikalingas siekiant uždrausti savanaudišką veiklą . ES ir JT turi imtis skubių ir efektyvių humanitarinių veiksmų. Norėčiau baigti teigdamas, kad įvykiai Libijoje, Egipte ir Tunise skatina Europos užsienio politikos, susijusios su pietinėmis Viduržemio jūros regiono šalimis, paradigmos pokytį, ir norėčiau parodyti savo solidarumą su Libijos gyventojais.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją. Pastarojo meto masiniai protestai daugelyje arabų šalių parodė, kad nedemokratiniai ir autoritariniai režimai negali užtikrinti patikimo stabilumo ir kad demokratinės vertybės yra svarbiausios įgyvendinant ekonomines ir politines partnerystes. ES itin suinteresuota, kad Šiaurės Afrika būtų demokratinė, stabili, klestinti ir taiki, tačiau pastarieji įvykiai Libijoje, Egipte ir Tunise atkreipė dėmesį į tai, kad reikia skubiai persvarstyti Viduržemio jūros regiono ES išorės politiką. Būtina peržiūrėti savo demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo politiką, siekiant sukurti žmogaus teisių išlygos įgyvendinimo mechanizmą visuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis. Pritariu, kad Europos kaimynystės politikos principai turi būti persvarstyti, užtikrinant pirmenybę kriterijams, susijusiems su teismų nepriklausomumu, pagarba pagrindinėms laisvėms, pliuralizmu, spaudos laisve ir kova su korupcija.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Baudis (PPE), raštu. (FR) Balsavau už šią rezoliuciją, kuri dėl Europos Sąjungos reakcijos į revoliuciją, išsigimstančią į pilietinį karą Libijoje, yra žingsnis teisinga kryptimi. Revoliucijos yra svajonės, virstančios tikrove, bet pilietinis karas yra košmaras. Kai priešininkai nusileidžia apšaudomi M. Gaddafi kariuomenės ir samdomųjų karių, o pulkininkas, bandydamas išgelbėti savo režimą, siunčia pasiuntinius į Europos sostines, turime parodyti Libijos žmonėms, kad esame pasiruošę jiems padėti.

Nagrinėjome apeliaciją, kurią Laikinoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė taryba pateikė kovo 5 d. Mūsų pareiga palaikyti šią alternatyvą ir ginti Libijos žmones nuo režimo pajėgų. Kai Libijos žemėje nebus tiesioginių karinių pajėgų, reikėtų apsvarstyti neskraidymo zonos sukūrimo galimybę. Tačiau sprendimą turi priimti JT. Vis dėlto ši galimybė galėtų būti numatoma tik aiškiai pritariant Arabų Lygai. Politiniu ir diplomatiniu lygmeniu turime užtikrinti, kad pulkininkas M. Gaddafi būtų izoliuotas, ir padėti Libijos žmonėms pagaliau atgauti laisvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Sergio Berlato (PPE), raštu. (IT) Sukrečiantys įvykiai Libijoje ir Šiaurės Afrikoje tebesiveržia per Europos sienas: humanitarinė krizė Libijoje iš esmės gali virsti precedento istorijoje neturinčia migracijos banga.

Pagal naujausius skaičiavimus dėl politinės suirutės Šiaurės Afrikoje apie 300 000 pabėgėlių gali atsidurti pietinėse Europos Sąjungos pakrantėse. Todėl pritariu šešių ES Viduržemio jūros regiono valstybių narių prašymui sukurti Solidarumo fondą imigracijos daromam poveikiui švelninti ir palaikau šį prašymą. Palaikau bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimą ir sąžiningą sąnaudų, susijusių su imigracija valstybėse narėse, paskirstymą. Be to, kad būtų apribota masinė imigracija į Europą, raginu apsvarstyti humanitarinės pagalbos nukentėjusiems gyventojams siuntimo galimybę, siekiant paremti demokratizacijos procesą ir ekonomikos augimą regione.

Todėl raginu Komisiją parengti ekstremaliųjų situacijų planą, kuriuo taip pat būtų svarstoma, kaip galime užkirsti kelią blogiausiam scenarijui, pagal kurį imigrantai masiškai nuspręstų vykti į šiaurę, Europos pakrančių link. Mano nuomone, toks ekstremaliųjų situacijų planas turi būti pagrįstas ES valstybių narių solidarumo principu.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Pastarieji protestai atskirose arabų šalyse rodo, kad nedemokratiniais ir autoritariniais režimais negalima užtikrinti tikėtino stabilumo, o demokratinėms vertybėms tenka pagrindinis vaidmuo ekonominiuose ir politiniuose partnerystės santykiuose. Norėčiau paraginti glaudžiai bendradarbiauti su specialiosios paskirties grupe, sukurta koordinuoti ES reagavimą į krizę Libijoje ir likusioje Viduržemio jūros regiono dalyje. Viduržemio jūros šalių sąjunga turi prisitaikyti prie naujų terminų ir aplinkybių, apsvarstyti pastarojo meto įvykius ir imtis veiksmų, siekdama pateikti pasiūlymų, kaip geriau skatinti demokratiją ir žmogaus teises savo valstybėse narėse ir regione, įskaitant Libiją, ir pasiūlymų dėl galimų reformų, kad pačios sąjungos vaidmuo sustiprėtų, taptų nuoseklesnis ir veiksmingesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl pietinių kaimyninių šalių, visų pirma Libijos, įskaitant humanitarinius aspektus, nes manau, jog pulkininkas M. Gaddafi turėtų nedelsdamas atsisakyti valdžios tam, kad įvyktų taikus politinis perėjimas ir nebūtų pralieta daugiau kraujo. Karštai smerkiu žmogaus teisių pažeidimus Libijoje ir ypač žiaurias už demokratiją kovojančių demonstrantų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų represijas, ir norėčiau išreikšti savo solidarumą su Libijos žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Dieną, kai balsuojama už šią rezoliuciją, vis dar neaišku, kaip plėtosis revoliucijos, kuriomis bandoma nuversti ilgą laiką visame Viduržemio jūros regione valdžioje buvusius autoritarinius režimus. Libijos atveju, naujienos apie sukilėlių sėkmes ir nesėkmes ir pajėgas, kurios remia diktatorišką M. Gaddafi režimą, yra prieštaringos, ir, atrodo, Libijai gresia tikras pilietinis karas. Vis dėlto yra daug šaltinių, kuriuose smerkiamas beprecedentis brutalus Libijos režimo vykdomas smurtas ir represijos ir, kaip manoma, dėl to didelis aukų skaičius. Pačios Jungtinės Tautos deramai pasmerkė įvykdytus žiaurumo aktus. Dabar aišku, kad sukilėliai nenori gyventi vadovaujami režimų, kurie nepaiso jų teisių ir neužtikrina būtinos pagarbos demokratijos taisyklėms ir teisinei valstybei. Europos Sąjunga negali atsiskirti nuo to, kas vyksta. Pirma, ji turėtų reikalauti nutraukti smurtą, atkakliai smerkti atsakingus asmenis ir taikyti jiems sankcijas, palaikyti tuos, kurie kovoja už bendras mūsų vertybes, ir siekti rodyti solidarumą, taip pat atidžiau stebėti ir geriau suprasti judėjimų, kuriais siekiama pokyčių, troškimus, norus ir tendencijas.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Ši rezoliucija kelia nerimą ir yra nepriimtina. Mano teiginys ypač teisingas naujausių įvykių Libijoje aplinkybėmis, kuriomis kaip niekada anksčiau patvirtinama taikaus politinio sprendimo būtinybė be išorinio įsikišimo. Susidūrę su pavojingai ir smarkiai besirutuliojančiais įvykiais, kurie užuot padėję mažinti įtampą, skirti parengti JAV ir NATO agresijos veiksmams prieš Libiją, dauguma Parlamento narių pritaria kišimosi, agresijos ir okupacijos Libijoje veiksmams. Bet kokia agresija prieš šią šalį, neatsižvelgiant į dingstis ir įgaliojimus, turėtų pavojingų padarinių tautai, kuri jau gyvena didelės įtampos ir nesaugumo aplinkybėmis. Tai padarytų labai didelę žalą visiems, kurie tęsia kovą už savo teises, demokratiją, suverenumą ir taiką Libijoje, ir dėl to regione atsirastų rimtų nestabilumo ir konflikto apraiškų. Bet koks karinis antpuolis Libijoje, kuris būtų neatskiriamas nuo tikslų valdyti Libijos gamtos išteklius, bus nukreiptas ne tik į Libijos gyventojus, bet į visus regiono gyventojus, kurie sukilo kovai ir tęsia kovą už savo socialines ir politines teises, už laisvę, demokratiją ir tikrąjį savo šalių suverenumą bei nepriklausomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Norėtume išreikšti didelį susirūpinimą dėl naujausių įvykių Libijoje, tačiau mes remiame taikų politinį sprendimą, be išorinio įsikišimo. Deja, Parlamento priimta rezoliucija palaikomas karinis įsikišimas, nes neskraidymo zona be karinio įsikišimo negalima.

Taigi, ši rezoliucija, užuot prisidėjusi prie taikaus politinio sprendimo, atrodo skirta JAV, NATO ir galbūt ES agresijos veiksmams prieš Libiją parengti. Todėl norėtume išreikšti tvirtą pasipriešinimą bet kokiam išoriniam kariniam įsikišimui šioje šalyje.

Bet kokia agresija prieš Libiją, neatsižvelgiant į dingstis ir įgaliojimus, turėtų pavojingų padarinių tautai, kuri jau gyvena didelės įtampos ir nesaugumo aplinkybėmis, padarytų labai didelę žalą visiems, kurie tęsia kovą dėl savo teisių, demokratijos, suverenumo ir taikos Libijoje, ir dėl to regione atsirastų rimtų nestabilumo ir konflikto apraiškų.

Bet koks JAV ir jos sąjungininkių karinis antpuolis Libijoje, kuris būtų neatskiriamas nuo jų tikslų valdyti Libijos gamtos išteklius, būtų nukreiptas ne tik į Libijos gyventojus, bet į visus regiono gyventojus, kurie sukilo į kovą dėl savo socialinių ir politinių teisių, dėl laisvės, demokratijos ir tikrojo savo šalių suverenumo bei nepriklausomybės ir ją tęsia. Mes palaikome šias kovas. Todėl balsavome prieš šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Ši rezoliucija, patvirtinta didžiosios Parlamento narių daugumos balsai, prie kurios prisidėjau, rodo, kad Europos Parlamentas išreiškia savo nuomonę dėl įvykių Libijoje. Priešingai, savo pozicija jis ragina Europos Sąjungą, valstybes nares ir baronienę C. Ashton pritarti jo pasiūlymams. Jis įsipareigoja teikti paramą Libijos žmonėms ir, be kitų dalykų, palaiko Laikinosios pereinamojo laikotarpio nacionalinės Libijos tarybos pripažinimą ir galimybę sukurti neskraidymo zoną pagal Jungtinių Tautų įgaliojimus ir koordinuojant su Arabų Lyga ir Afrikos Sąjunga. Parlamentas taip pat visais įmanomais būdais smerkia Libijoje režimo daromus žmogaus teisių pažeidimus ir ragina pulkininką M. Gaddafi nedelsiant pasiduoti. Labiausiai apgailestauju dėl pabėgėlių ir migrantų problemos, kuria, mano manymu, nebuvo pakankamai susirūpinta ir kuri nebuvo pristatyta kaip bendras uždavinys šioms šalims ir Europos Sąjungai.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. Balsavau už šį dokumentą, kadangi ES turi įsitraukti į procesus kaimyninėse pietų šalyse ir juos remti, ypač teisinės valstybės principų plėtojimą, gerą valdymą ir konstitucines ir rinkimines nuostatas, kurios būtinos stabiliai, pliuralistinei ir taikiai demokratijai regione užtikrinti. Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga turi prisitaikyti prie naujo laikmečio ir aplinkybių, apsvarstyti pastarojo meto įvykius ir imtis veiksmų, siekiant pateikti pasiūlymų, kaip geriausiai propaguoti demokratiją ir žmogaus teises jos valstybėse narėse ir visame regione, įskaitant Libiją, taip pat pasiūlymų dėl galimų reformų, kad pačios Sąjungos vaidmuo sustiprėtų, taptų nuoseklesnis ir veiksmingesnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu.(PL) Pritariau rezoliucijai dėl pietinių kaimyninių šalių, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas padėčiai Libijoje. Žmonės, kovojantys dėl laisvės, Libijoje žudomi. Turėtume jiems padėti. Mūsų rezoliucija jiems padedama, nes joje aiškiai smerkiamas diktatorius ir remiami tie, kurie Libijoje siekia esminių pokyčių.

Nežinome, kada ir kaip pasibaigs pilietinis karas. Norėtume, kad jis baigtųsi greitai ir kad nugalėtų pajėgos, kovojančios dėl demokratijos. Europos Sąjunga nedelsdama turėtų užmegzti kontaktą su Laikinąja pereinamojo laikotarpio nacionaline taryba ir pradėti oficialaus jos pripažinimo procesą. Ji taip pat turėtų skatinti Libijos gyventojus keistis ir siekti demokratijos. Labai ačiū.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Pritariu demokratijos siekiui Libijoje ir kaimyninėse šalyse. Raginu visapusiškai gerbti žmogaus teises regione. Vis dėlto susilaikiau balsuojant dėl šios rezoliuciją dėl raginimo sukurti neskraidymo zoną. Siekdami sukurti neskraidymo zoną turėtume bombarduoti priešlėktuvinių raketų bazes, sukeldami pavojų civiliams gyventojams. Taip pat suteiktume galimybę režimui tvirtinti, jog Vakarai puola Libiją, užuot padėję ginti Libijos žmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Maštálka (GUE/NGL), raštu. (CS) Derybos dėl [Libijoje] besiklostančios padėties turėtų vykti subtiliai ir tinkamai. Papildomų tinkamų priemonių būtų galima imtis tik išsamiai išanalizavus padėtį. Šiomis priemonėmis galėtų būti suteikta tiesioginio sprendimo ir paramos socialiniame sektoriuje ir kitose srityse galimybė. Tikslas būtų surasti sprendimą, kuris turėtų aiškią ir pagrįstą ilgalaikę viziją, kuriuo būtų išlaikomas šios šalies suverenumas ir kuriuo būtų deramai paisoma jos tradicijų. Galimas neskraidymo zonos, apie kurią daug diskutuojama, sukūrimas yra viena iš priemonių, kurios, kaip minėta, pirmiausia turėtų būti imamasi atsižvelgiant į civilius gyventojus. Šiomis aplinkybėmis, manau, svarbu yra tai, kad įgaliojimus aiškiai patvirtintų kuo daugiau valstybių ir, svarbiausia, kad jis atitiktų JT Saugumo Tarybos įgaliojimus. Rengiant pasiūlymus dėl rezoliucijų gamtos išteklių gausa neturėtų būti vienintelis poveikį darantis veiksnys.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau už šį dokumentą ir pasiūlytas su oro erdve susijusias priemones, kuriomis siekiama padėti žmonėms, kovojantiems su juos bombarduojančiu despotu. Balsavau laikydamasis griežtos nuostatos: dėl visų karo veiksmų, kaip antai neskraidymo zonos sukūrimas, turi nuspręsti tik JT. Šis veiksmas gali būti patvirtintas tik JT karinės vadovybės. Visus sprendimus reikia priimti konsultuojantis su Afrikos Sąjungos ir Arabų Lygos organizacijomis. Visiškai nepritariu JAV sumanymui dėl prevencinio bombardavimo ir NATO įsikišimo. Dėl bet kokių kitų įvykių būtinai prireiktų kitokių dokumentų ir kitokių nuostatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Tai, kas vyksta Libijoje, yra visiškai nepriimtina, ir tarptautinė bendruomenė turi imtis konkretesnių priemonių, būtent automatiškai sustabdyti visus antpuolius prieš civilius gyventojus. Pilietinio karo grėsmė Libijoje kelia nerimą, ir tokio karo reikia išvengti bet kokia kaina. ES turi prisiimti lyderės vaidmenį šiame procese ir padėti rasti sprendimus, kaip išvengti šiuo metu šalyje kilusio konflikto didinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsavau prieš bendrą Europos Parlamento rezoliuciją dėl Libijos, nes ja raginama virš šalies sukurti neskraidymo zoną, kuri yra pirmasis žingsnis karinio įsikišimo link. Jokiu būdu negalime pritarti kariniam Libijos krizės ar bet kurios kitos krizės sprendimui. Labai kritikavome karinį įsikišimą Irake ir Afganistane, ir dabar negalime leisti padaryti tos pačios klaidos. Tų dviejų šalių pavyzdžiai turėtų mus pamokyti, kad smurtas tik sukelia daugiau smurto, ir tai galiausiai turi pražūtingų padarinių civiliams gyventojams.

Kalbant apie Libiją, smerkiu smurtą, kurio M. Gaddafi griebiasi prieš savo žmones, ir pritariu žmonių protestams. Vis dėlto manau, kad sprendimas Libijoje turi būti priimtas nutraukus smurtą ir diplomatinėmis priemonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Libijos revoliuciją dėl laisvės, kilnumo ir demokratijos pradėjo jauni žmonės, skatinami valstybingumo jausmo. Galima tik palaikyti šį nuostabų, įspūdingą troškimą ir griežtai smerkti tuos, kurie mėgina sustabdyti jį jėga, nedvejodami žudyti ir žaloti tūkstančius civilių gyventojų.

Labai tikiuosi, kad JT, bendradarbiaudama su Arabų Lyga ir Afrikos Sąjunga, suteiks įgaliojimus sukurti neskraidymo zoną virš Libijos siekiant apginti gyventojus nuo galimų antpuolių. Taip pat tikiuosi, kad Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienė C. Ashton kuo greičiau užmegs santykius su Laikinąja pereinamojo laikotarpio nacionaline taryba, kad ši iki demokratinių rinkimų būtų pripažinta teisėta diskusijų partnere.

Per pastarąsias kelias savaites buvome įspūdingo ir daug žadančio šio ypač svarbaus regiono geopolitinės struktūros perversmo liudininkai. Esu įsitikinęs, kad atsiveria beprecedentė perspektyva ir taip sudaromos sąlygos taikiai išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą. Turime pasinaudoti šia galimybe išgelbėti Artimuosius Rytus nuo konflikto, dėl kurio jau sukelta per daug skausmo, tragedijų, apmaudo ir nesusipratimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Netveriu džiaugsmu dėl daugelio skambių pareiškimų ir pasmerkimo teiginių! Kur jūs buvote anksčiau? Ar M. Gaddafi gimė vakar? Libijoje nebuvo teroro? Dabar kai kurių ES lyderių cinizmas kelia pasibjaurėjimą! Dar neseniai visi didžiųjų ES valstybių narių lyderiai glaudėsi prie Libijos lyderio ir stengėsi jam įsiteikti. O dabar jie pasirengę nukryžiuoti M. Gaddafi! Geriau nesikišti į kitos šalies vidaus reikalus, ar ne? Tegul Libijos gyventojai sprendžia savo problemas patys, kitaip galime išvysti visuotinį maištą arabų šalyse! Aš susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Kovoje dėl valdžios M. Gaddafi naudoja vis sunkesnę artileriją (pvz., maištininkų bombardavimas) ir nebijo, kad žūsta daugybė žmonių. Išorinis pasaulis griežčiausiais galimais būdais pasmerkė šias priemones, o Europos Parlamentas ragina sukurti neskraidymo zoną, siekdamas sustabdyti M. Gaddafi sprogdintojų antpuolius prieš civilius gyventojus, pripažinti Libijos laikinąją pereinamojo laikotarpio nacionalinę tarybą ir demokratinius judėjimus teisėtais Libijos gyventojų atstovais ir nutraukti visus ryšius su M. Gaddafi. Pamatysime, ar valstybių arba vyriausybių vadovai sutiks su šiuo raginimu. Atsižvelgdamas į galimą migrantų perkėlimą ir pasiskirstymą Europoje, susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Claudio Morganti (EFD), raštu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šią bendrą rezoliuciją, susijusią su esama padėtimi Libijoje.

M. Gaddafi režimas padarė per daug rimtų pažeidimų gyventojams ir, manau, kad mūsų pareiga patvirtinti bendrą stiprią Europos poziciją. Priimtoje rezoliucijoje siūlomos priemonės yra žingsnis teisinga kryptimi, pradedant trokštamu oro erdvės virš Libijos uždarymu, būtent neskraidymo zonos sukūrimu, siekiant apsaugoti civilius gyventojus nuo režimo antpuolių iš dangaus.

Jaučiu, kad tarptautinė bendruomenė ir visų pirma Europos Sąjunga privalėtų užmegzti santykius su sukilėlių Laikinąja pereinamojo laikotarpio nacionaline taryba tam, kad šalyje būtų pradėtas demokratizacijos procesas. Atėjo laikas Europai atkakliai ginti savo nuomonę siekiant nutraukti šią dramatišką padėtį, kuri galėtų turėti skaudžių atgarsių visoje ES, pradedant didele migracijos, ypač į Italiją ir Europą apskritai, banga.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Dėl padėties, su kuria dabar susiduria Libijos žmonės, tapę žiaurių M. Gaddafi režimo, kuris yra aibės mirčių, sužeidimų ir pabėgėlių bangos priežastis, represijų aukomis, žiaurumo tarptautinė bendruomenė turi imtis apibrėžtų bendrų veiksmų, o ES turėtų imtis lyderės vaidmens ir patvirtinti tvirtą poziciją, pasmerkdama asmenis, atsakingus už įvykdytus žiaurumo aktus, tvirtindama ir taikydama sankcijas bei deramas priemones ir palaikydama teisėtus šios tautos demokratijos siekius.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Manau, kad 10 ir 11 dalys (iš dalies pakeistos) šiame tekste ypač svarbios:

„10. pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės privalo vykdyti savo pareigą ginti žmones, kad apsaugotų Libijos civilius gyventojus nuo didelio masto ginkluotų išpuolių; pažymi, kad negalima atmesti jokios JT chartijoje numatytos galimybės; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares būti pasirengusias, kai JT Saugumo Taryba priims sprendimą dėl tolesnių priemonių, įskaitant galimybę paskelbti neskraidymo zoną siekiant, kad režimas neatakuotų civilių gyventojų; pabrėžia, kad bet kokios ES ir jos valstybių narių paskelbtos priemonės turėtų atitikti JT įgaliojimus ir būti pagrįstos koordinavimu su Arabų šalių lyga ir Afrikos Sąjunga, skatinant abi šias organizacijas vadovauti tarptautinėms pastangoms;

11. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją–Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užmegzti ryšius su Libijos laikinąja pereinamojo laikotarpio nacionaline taryba (LPLNT) ir pradėti procesą juos paverčiant oficialiais, kad būtų skatinamas perėjimas prie demokratijos, užtikrinant įvairių Libijos visuomenės atstovų dalyvavimą, ir suteikti galių moterims ir mažumoms pereinamojo laikotarpio procese, ir remti LPLNT išlaisvintame regione siekiant palengvinti vietos gyventojų padėtį ir patenkinti pagrindinius regiono humanitarinius poreikius, įskaitant medicininę pagalbą.“

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Šia rezoliucija Europos Parlamentas ragina ES vyriausybes pripažinti Laikinąją pereinamojo laikotarpio nacionalinę tarybą oficialia Libijos opozicijos institucija.

Patvirtintoje rezoliucijoje ES raginama pasirengti galimam neskraidymo zonos sukūrimui siekiant sustabdyti pulkininko M. Gaddafi vykdomus gyventojų puolimus ir padėti grįžti į tėvynę nuo smurto bėgantiems žmonėms. Taip pat manau, kad Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai baronienei C. Ashton strategiškai svarbu užmegzti ryšį su sukilėlių Laikinosios pereinamojo laikotarpio nacionalinės tarybos atstovais siekiant pagreitinti šios institucijos pripažinimo procesą. Laikas pulkininkui M. Gaddafi atsisakyti valdžios ir baigti nuolatinį šalyje vykdomą žmogaus teisių pažeidinėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ernst Strasser (PPE), raštu.(DE) Dėl 15 dalies: atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnį šiuo atveju aš, kaip ir Austrijos vyriausybė, palaikau savanorišką solidarumą. Kiekviena valstybė narė pagal savo pajėgumą turėtų nuspręsti, kiek šio solidarumo gali būti laikomasi.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Libijos, kuri yra aiškus paramos politinei Libijos revoliucijai pareiškimas. Pirmiausia Europos Parlamentas išreiškė savo solidarumą su Libijos gyventojais ir pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus bei žiaurias represijas, vykdomas M. Gaddafi režimo.

Neskraidymo zona numatoma rezoliucijos 10 dalyje ir įtraukiama į JT programą siekiant, bendradarbiaujant su Arabų Lyga ir Afrikos Sąjunga, neleisti režimui taikytis į civilius gyventojus. Vis dėlto šią dalį galima aiškinti įvairiai. Vieniems ji tiesiog apie tai, kad reikia užkirsti kelią Muammaro al-Gaddafi lėktuvams šaudyti į civilius gyventojus. Šiuo aiškinimu galima suteikti neskraidymo zonai prevencinį vaidmenį, kuriuo siekiama sustabdyti minėtus lėktuvus nuo Libijos gyventojų žudymo. Kitiems tai pirma priemonė siekiant galimo karinio įsikišimo.

Susilaikiau balsuojant dėl šios dviprasmiškos dalies.

Todėl palankiai vertinu šios rezoliucijos patvirtinimą, nors apgailestauju, kad joje nepripažįstamos buvusios Europos Sąjungos klaidos jos santykių su Libija požiūriu, įskaitant imigracijos klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu.(DE) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Labai svarbu, kad būdami artimiausi kaimynai ir privalėdami laikytis tarptautinės teisės principų, kurie taip pat apima tautų apsisprendimo teisę, teiktume pagalbą Šiaurės Afrikos gyventojams. Vis dėlto pagalbos teikimo būdą reikėtų parinkti atsargiai: reikia gerbti Libijos laikinosios pereinamojo laikotarpio nacionalinės tarybos prašymą susilaikyti nuo tiesioginio karinio įsikišimo taip pat tam, kad nepablogėtų humanitarinė civilių gyventojų padėtis.

 
  
  

Pranešimas: Bastiaan Belder (A7-0037/2011)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Pritariu šiam pranešimui, nes manau, kad Irano vyriausybė turėtų gerbti teisėtus savo žmonių reikalavimus dėl pagrindinių laisvių bei ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo ir troškimo Iranui bendradarbiauti su tarptautine bendruomene. ES turėtų patvirtinti požiūrį, kuriuo, viena vertus, būtų atsižvelgiama į žmogaus teises kaip pagrindinį veiksnį ir, kita vertus, būtų pripažintas stabilizuojamasis Irano vaidmuo regione, jeigu santykiai su kaimyninėmis šalimis ir kitais tarptautiniais veikėjais sunormalės, bus atsisakyta branduolinės programos ir pagerintos žmonių ir demokratijos sąlygos. Taip pat sutinku su Tarybos dvejopo požiūrio į branduolinį klausimą pozicija: viena vertus, nustatyti sankcijas, kita vertus, pasiūlyti dialogą. Pabaigoje norėčiau pabrėžti, kad ES neturėtų pernelyg paprastai svarstyti Irano klausimo, atsižvelgdama tik į jo branduolinę programą, bet pagalvoti apie žmogaus teisių problemas ir šalies potencialą stabilizuoti regioną.

 
  
MPphoto
 
 

  Roberta Angelilli (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, opūs Irano klausimo aspektai yra masiniai žmogaus teisių pažeidimai, ypač mirties bausmės, kaip baudimo, taikymas.

Kadangi 2010 m. gegužės 12 d. ES dar kartą paragino Iraną paskelbti mirties bausmės moratoriumą atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas 62/149 ir 63/168, Iranas tebepirmauja pasaulyje pagal vaikų ir moterų egzekucijas ir egzekucijas seksualinės orientacijos pagrindu.

Prieštaringa branduolinė programa kelia didelį nerimą dėl skaidrumo stokos ir dėl to, kad nebendradarbiaujama su Tarptautine atominės energijos agentūra, taip pat dėl to, kad nesilaikoma Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų.

Kita problema susijusi su telekomunikacijomis ir internetu, kurie nuolat pertraukiami, ir tai kenkia tarptautiniam įsipareigojimui ginti informacijos laisvę. Todėl palaikau šį pranešimą ir tikiuosi, kad padėtis artimiausiu laiku pagerės.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Irano Islamo Respublika (toliau – Iranas) patiria įvairias valdymo problemas, kaip grupuočių varžymasis dėl įtakos šalies valdžios elito viduje, tarpusavio kovos, didžiulės socialinės ir ekonominės problemos, probleminė regiono saugumo padėtis ir augantis nepasitenkinimas šalies viduje. Irano režimo vykdoma politika nereaguoja į Irano piliečių pagrįstus reikalavimus. Gyventojų nepasitenkinimas Irano vyriausybe dėl sunkios socialinės ir ekonominės padėties, taip pat dėl laivės ir elementarios pagarbos žmogaus orumui Irane nebuvimo, kelia didžiausią grėsmę režimui. Be to, šalyje išlieka didžiuliai žmogaus teisių pažeidinėjimo atvejai. Remiantis metinėmis ataskaitomis dėl mirties bausmės Irane, 2009 m. egzekucijų jame skaičius buvo didžiausias per pastaruosius 10 metų, ir dėlto Iranas tapo šalimi, kurioje įvykdoma didžiausias skaičius mirties bausmių vienam gyventojui pasaulyje. Pritariu pranešime išsakytam raginimui, kad Iranas visiškai liautųsi taikyti mirties bausmę dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdo jaunesni negu aštuoniolikos metų amžiaus asmenys, ir pakeistų savo teisės aktus, kurie neatitinka Irano ratifikuotų tarptautinių žmogaus teisių konvencijų, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; ragina Iraną paskelbti oficialią statistiką dėl mirties bausmės taikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad Irane turi nelikti jokių diskriminacijos apraiškų, padėties, kuri ypač nepalanki moterims. Žmogaus teisės ir pagrindinės teisės Irane tebėra nebaudžiamai pažeidinėjamos. Irano valdžios institucijos turėtų visiems laikams, teisiškai ir praktiškai nutraukti bet kokius kankinimus ar bet kokį kitą žiaurų ar nežmogišką elgesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Reikėtų atkreipti dėmesį į ilgą ir turtingą Irano istoriją ir išskirtinį savitumą šiuo laiku, kai didėja susirūpinimas dėl naujausių politinių ir socialinių įvykių toje šalyje. Neišsižadant europinių vertybių ir demokratijai ir žmogaus teisėms teikiamos pirmenybės, manau, kad nereikėtų atimti dialogo su Teheranu galimybių ir todėl reikėtų stengtis pagrįsti pokyčius, kurių šiai šaliai taip reikia. Susirūpinęs pastebiu, kaip puolami opozicijos nariai, ir tikiuosi, kad Irano režimas supranta, jog toks požiūris duos priešingų rezultatų ir šalis veikiausiai bus izoliuota tarptautiniu mastu.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Dar kartą norėtume pareikšti, kad ne pritariame ribojančiam ir elementariam požiūriui į žmogaus teises, bet veikiau smerkiame jį. ES jų atžvilgiu dažnai veikia veidmainiškai, siekdama paslėpti labai skirtingus tikslus. Jei taip nebūtų, daugelis čia išdėstytų samprotavimų ir kritinių pastabų tiktų ir kitoms regiono šalims, pvz., Izraeliui ar Saudo Arabijai, ir joms būtų taikomi tie patys kriterijai, kurie dabar taikomi Iranui.

Svarbu pažymėti, kad taika ir saugumas regione nesuderinami su Izraelio nuolat vykdoma Palestinos teritorijų okupacija ir pagalbos, jai teikiamos JAV ir NATO, prisidedant ES, politika. Pranešime to nepaisoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Žmogaus teisių pažeidinėjimas yra smerktinas veiksmas Irane ar bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Šiame pranešime dauguma Parlamento narių griebiasi įprasto veidmainiškumo, naudodamiesi tariama žmogaus teisių gynyba, norėdami paslėpti faktą, kad Parlamento tikslas – verčiau ginti strateginius didžiųjų valstybių ekonominius interesus, ypač Irano naftą, o ne Irano žmonių laisvę. Remti šią laisvę tėra dingstis. Jei tikslas būtų iš esmės gerbti žmogaus teises ir regiono saugumas, reikėtų atskleisti tokią padėtį kitose regiono šalyse, pvz., Izraelyje ir Saudo Arabijoje, ir šioms šalims taikyti tokius pat kriterijus.

Be to, pranešime nutylima grėsmė taikai ir saugumui regione, kylanti dėl Izraelio vykdomos Palestinos teritorijų okupacijos ir JAV ir NATO teikiamos pagalbos politikos.

Prieštaraujame kišimuisi į bet kurios šalies vidaus reikalus, neatsižvelgiant į tai, ar jie būtų prieš nacionalinį suverenumą, ar prieš tarptautinę teisę. Todėl prieštaraujame naudojimuisi tam tikromis pajėgomis ar Irano opozicijos partijomis ar manipuliavimui jomis ir prieštaraujame kampanijoms, kuriomis verčiau siekiama ginti ES ir jos sąjungininkių, o ne Irano žmonių interesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Lorenzo Fontana (EFD), raštu. (IT) B. Belderio pranešime pragmatiškai pabrėžiami visi su Iranu susiję klausimai, kuriais ES turėtų susirūpinti. Nekontroliuojami branduoliniai bandymai, pagrindinių laisvių nebuvimas, užsienio investuotojams priešiškas klimatas, vyriausybės piktnaudžiavimas ir lyderių bei pilietinės visuomenės išskyrimas. Manau, kad šių priežasčių pakanka balsuoti už tai, kad ES imtų taikyti praktišką požiūrį į didįjį Artimųjų Rytų regiono subjektą ir palaikyti B. Belderio pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Balsavau už šį dokumentą, nes demokratinės permainos negali būti primestos iš išorės arba netgi karinėmis priemonėmis, bet turi būti pasiektos vykdant taikų demokratinį procesą. Kaip žinia, platinimo rizika, susijusi su Irano branduoline programa, vis dar kelia didelį susirūpinimą ES ir tarptautinei bendruomenei, kaip labai aiškiai išreikšta daugelyje JTST rezoliucijų. Yra būtina stabilizuojanti įtaka, kurią Iranas galėtų atgauti, jei normalizuotų savo tarptautinius santykius, ypač su kaimyninėmis šalimis, išsklaidytų nerimą dėl savo ketinimų vykdyti branduolinės veiklos programą ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai, būtų naudinga visam regionui.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, kuriame smerkiama Irane susidariusi padėtis žmogaus teisių srityje ir raginama imtis priemonių, kad Iranas netaptų branduoline valstybe. Kelia susirūpinimą tai, kad rezoliucijoje pripažįstama „Irano teisė sodrinti uraną“, ir tai, be abejonės, teisinga remiantis TATENA taisyklėmis, tačiau deryboms tebesant aklavietėje, tai prieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Clemente Mastella (PPE), raštu. (IT) Esant Prezidento M. Ahmadinejado režimui ir toliau nebaudžiamai pažeidinėjamos Irano žmonių pagrindinės teisės, o vyriausybė ir toliau susiduria su įvairiomis abejonėmis. Viena vertus, gyventojai tikisi demokratiškų pokyčių, kita vertus, Irano Vyriausybė ir Parlamentas susiduria su elitinėmis grupuotėmis, kovojančiomis dėl valdžios. Taigi neabejotina, kad demokratiniai pokyčiai negali būti vykdomi iš išorės, tai turėtų būti demokratiško ir taikaus proceso rezultatas, kuriame galiausiai atsižvelgiama į pastarojo meto masinių Irano judėjimų socialinės gerovės ir laisvės reikalavimus. Be to, vis dar kyla branduolinės veiklos klausimas. ES turėtų parengti diplomatinį sprendimą, kuris apimtų spaudimą ir įprasto dialogo metodus. Patartina, kad, pvz., Europos Vadovų Taryba prisidėtų įšaldydama su Irano branduoline veikla ir ginklų programomis susijusių asmenų turtą. Tačiau ateityje ES ir Irano santykiuose didžiausią dėmesį reikėtų skirti dažnų žmogaus teisių pažeidimų tyrimui. Trumpai tariant, Europos Sąjunga turėtų pasitelkti visas turimas priemones ir parengti vieningą Europos Sąjungos poziciją, kad iraniečiai žinotų, jog mums rūpi jų ateitis. Jų žmogaus teisės yra ir mūsų teisės.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Nagrinėjant dabartinę politinę ir socialinę plėtrą reikia atsižvelgti į Irano praeitį ir kultūros istoriją. Nuolat Irane vykstantys žmogaus teisių pažeidimai kelia nerimą, tačiau tai negali užkirsti kelio dialogui siekiant nutraukti tokius įvykius; turime aktyviai ieškoti sprendimų, kaip pašalinti tokius atvejus. Pastarieji išpuoliai prieš opozicijos narius kelia susirūpinimą, ir būtina, kad Irano režimo atstovai suvoktų, jog toks elgesys tik sukels didesnę tarptautinę izoliaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Alajos Mészáros (PPE), raštu. (HU) Irano vyriausybė pastaruoju metu susiduria su dideliais iššūkiais, todėl didėja visuomenės nepasitenkinimas. Saugumo pajėgos reagavo panaudodamos jėgą ir suėmė taikius protestuotojus, o teismas surengė masinius studentų, mokslininkų, moterų teisių aktyvistų, teisininkų, žurnalistų ir dvasininkijos atstovų parodomuosius teismo procesus. Daugeliui iraniečių dėl politinių priežasčių įvykdyta mirties bausmė, o gausybė žmonių tebėra kalėjimuose. Iranas – viena iš trijų pasaulio šalių, kurioje įvykdoma daugiausiai mirties bausmių. Turime daryti viską, kad Irane būtų kuo greičiau panaikinta negatyvioji diskriminacija ir liautųsi visuomeninės represijos ir kad šalis galėtų žengti pirmuosius žingsnius link demokratinių pokyčių. Tačiau tai negali būti primesta iš išorės ar netgi karinėmis priemonėmis, tai turi būti taikus ir demokratinis procesas, todėl balsuojant pritariau šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Neatsižvelgiant į tai, kad dėl pateiktų pakeitimų šis pranešimas dabar yra šiek tiek geresnis, balsavau prieš, nes pranešime pritariama sankcijų politikai, o taip, mano nuomone, nebus pagerinta Irano žmonių padėtis; iš tikrųjų, bus priešingai. Manau, Europos Parlamento pranešimo tikslas turėtų būti mažinti, o ne didinti įtampą, nes išnaudojus diplomatinių kanalų galimybes, sudėtinga Irano žmonių padėtis dar labiau pablogės. Manau, tarptautinės bendruomenės Iranui pareikšti grasinimai – ne tinkamiausias būdas siekiant surasti pagrįstą kompromisą ginče dėl branduolinės programos. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Louis Michel (ALDE), raštu. (FR) Pritariau šiai rezoliucijai, nes, be branduolinės veiklos klausimo, pranešėjas nevengė aptarti šalies vidaus padėties, žmonių lūkesčių dėl didesnės demokratijos ir padėties žmogaus teisių srityje.

Privalome nenuvilti jaunosios kartos, gyventojų, kurie trokšta gyventi demokratiškai ir gerbti vieni kitų idėjas. Turime paremti žmones, kurie stengiasi sukurti teisinę valstybę ir ateinančioms kartoms sudaryti sąlygas gyventi tolerantiškoje, laisvoje, teisingoje ir klestinčioje aplinkoje. Turime pasmerkti prievartavimo, žmogžudysčių, neatidėliotinų mirties bausmių vykdymo, neteisėto sulaikymo ir puldinėjimų atvejus kaip nepriimtinus.

Bet koks žmogaus teisių pažeidimas nepriimtinas. Tačiau 2009 m. birželio mėn. vėl prezidentu išrinkus M. Ahmadinejadą, tokių pažeidimų daugėja. Iranas pasaulyje pirmauja pagal mirties bausmių skaičių vienam gyventojui. Mirties bausmės įvykdymo užmėtant akmenimis skaičiumi šalis atsilieka tik nuo Kinijos, o pirmauja pagal mirties bausmių skaičių vienam gyventojui. Atėjo metas Iranui vykdyti Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte nustatytus įsipareigojimus, nes šalis šį paktą patvirtino savo laisva valia.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu. (SK) Iranas, kaip Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo pasirašiusi šalis, ilgą laiką arogantiškai ignoravo šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus, visų pirma nutylėdama apie vykdomą branduolinę veiklą. Jei Iranas siekia palaikyti gerus santykius su ES ir kitomis demokratinėmis valstybėmis, turi vienareikšmiškai pašalinti visas abejones dėl vykdomos branduolinės programos tikslų.

Be to, manau, kad Irano ir Turkijos suartėjimas, nors Turkija siekdama ES narystės įtikinėja Europos Sąjungą pripažįstanti bendras vertybes, tačiau kartu reiškia atvirą palankumą Irano režimui, turėtų ES kelti nerimą.

Norėčiau pažymėti, kad Iranas pasaulyje pirmauja pagal mirties bausmių įvykdymo nepilnamečiams skaičių ir pagal mirties bausmių skaičių vienam gyventojui. Politinių priešininkų parodomieji teismo procesai, visų pirma žiauri bausmė užmėtant akmenimis, kuri šiandien Irane yra teisėta, taip pat kiti žiaurūs ir nežmoniški kankinimai, elgesys ir bausmės byloja apie režimą, kuris turi būti griežtai morališkai smerkiamas.

Be jau minėtų dalykų, ES pirmiausiai turėtų atkakliai reikalauti deklaracijos dėl mirties bausmės moratoriumo tol, kol mirties bausmė bus uždrausta, taip pat reikalauti, kad būtų nutrauktas asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, nebaudžiamumas, ir, be abejonės, siekti, kad regionas nebūtų destabilizuojamas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – Juokinga ir kartu labai liūdna diskutuoti apie pagarbą teisėms ir laisvėms šalyje, kurią valdo asmuo, grasinantis sutriuškinti Jungtines Amerikos Valstijas, Europą ir Izraelį. Su šiuo žmogumi nėra prasmės derėtis dėl žmogaus teisių, vertybių ir laisvių. Tokie žmonės pripažįsta tik galią. Turime liautis elgęsi atsainiai, atėjo metas paversti žodžius veiksmais. Visiška izoliacija, griežtos sankcijos, aiški ir nuosekli pozicija atneštų pageidaujamų rezultatų. Mahmoud Ahmadinejad – pavojingas pasaulio visuomenei asmuo.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (PPE), raštu. (IT) Skaidrumo stoka Irano vyriausybės darbe ir ribotas bendradarbiavimas su Tarptautine atominės energetikos agentūra dėl vykdomos branduolinės programos, be abejonės, kelia nerimą.

Pagrindinių žmogaus teisių pažeidinėjimai ir galimybė, kad dėl Hezbollah ir Hamas grupuočių veiksmų regione prasidės destabilizacija – tai aspektai, kurie pasaulyje stiprina susirūpinimą dėl Irano veiksmų. Sukčiavimai per rinkimus, žiaurus demonstracijų malšinimas ir mirties bausmių, kurių skaičius 2010 m. siekė 680 (dvigubai daugiau nei ankstesniais metais), vykdymas ir opozicijos lyderių areštas nepalieka jokių abejonių dėl režimo atstovų naudojamos jėgos ir smurto. 2010 m. liepos 26 d. ES nustatytos sankcijos kartu su JT sankcijomis buvo tinkamos ir reikalingos. Europos Sąjunga turėtų daugiau dėmesio skirti Irano branduolinei politikai, kad būtų galima stebėti konflikto eigą.

ES turėtų remti tarptautines diplomatines pastangas žmogaus teisių gynimo srityje. Taikant dvejopą požiūrį atveriamas kelias dialogui, tačiau dialogui reikia bent dviejų šalių, o nesant geranoriškumo iš Irano pusės reikėtų sustiprinti sankcijas, kad jos būtų labiau nukreiptos į tikslą. Negalime pritarti, kad ir toliau taip smarkiai didėtų mirties bausmių skaičius ir kad Irano branduolinė politika būtų nekontroliuojama tarptautinės bendruomenės.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu. (FR) Balsavau už B. Belderio pranešimą. Iš tikrųjų pernelyg ilgai laukėme Irano režimo pokyčių. Dabartinio režimo atstovai nuolat pažeidžia žmogaus teises, ar tai būtų gėdingos sąlygos, kuriomis laikomi Ašrafo opozicijos stovyklos gyventojai, ar nuolatiniai moterų teisių pažeidinėjimai, diskriminacija prieš homoseksualus, menininkų cenzūravimas ir pan.

Europos lygmeniu galime nustatyti veiksmingas sankcijas režimo lyderiams. Tačiau nepakanka vien tik taikyti sankcijas. Reikia padrąsinti žmones, šalyje kovojančius ir ginančius žmogaus teises. Ar Europos Sąjunga neturėtų paremti visų Irano žmogaus teisių gynėjų? Dabartinis demokratijos proveržis Šiaurės Afrikoje turėtų išsiplėsti į Iraną.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už šį pranešimą, kuriame apibūdinama sunki padėtis Irane, pasmerkiant represinę praktiką ir nuolat Irano valdžios institucijų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, taip pat pabrėžiant būtinybę nuoširdžiai ieškoti diplomatinio branduolinio klausimo sprendimo. Ypač norėčiau pareikšti savo solidarumą su Irano žmonėmis, kurie po 2009 m. vykusių rinkimų šalyje teisėtai reikalauja demokratinių pokyčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai pirmasis šiame Parlamente parengtas pranešimas apie Iraną po 2001 m. M. Gahler pranešimo. Kadangi visos derybos dėl ES ir Irano susitarimų buvo sustabdytos ištisiems metams, vienintelis būdas Parlamentui pareikšti išsamesnę poziciją dėl šios šalies yra savo iniciatyva parengtas pranešimas, kurį pasiūlė Žaliųjų frakcijos nariai. EFD buvo paskirta užduotis. Keturios frakcijos (Žalieji, S&D, ALDE ir GUE) parengė bendrus pakeitimus projektui, kuris iš esmės buvo patvirtintas, nors tik nedidele balsų dauguma.

Svarbūs klausimai yra šie: ES ryšiai su Iranu (32 dalis), nors vertinant prieštaringą klausimą, ar Europos Parlamento Irano delegacijai turėtų būti leista keliauti į Iraną, priešingai nei pageidavo pranešėjas, dabar kalbama apie ryšius su įvairiais veikėjais, tiesiogiai neminint delegacijos; sankcijos (42 dalis), kai raginama taikyti tikslines sankcijas žmogaus teises pažeidžiantiems asmenims – kol kas sankcijos taikomos tik su branduoline veikla susijusiems asmenims; ES ambasados atidarymas Teherane, atsižvelgiant į tai, kad beveik visos valstybės narės turi atstovus šioje šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Licia Ronzulli (PPE), raštu. (IT) Pritariu šiam pranešimui, nes pabrėžiami pagrindiniai aspektai, kuriais pabrėžiama, kodėl Iranas – viena iš pavojingiausių šalių tarptautinėje bendruomenėje ir humanitariniu, ir politiniu atžvilgiu.

Šalį nusiaubė savavališkai saugumo pajėgų naudojama prievarta, nes šios pajėgos negailestingai susidorojo su taikiais demonstrantais suimdamos tūkstančius žmonių. Šis beprasmis smurtas lėmė vis didesnius Irano žmonių žmogaus teisių pažeidimus – žmonių, kurie nuolat kentėjo nuo baudžiamosios sistemos, kuri prieštarauja bet kuriai konvencijai dėl civilinių ir politinių žmogaus teisių.

Tarsi to būtų negana, šalyje vis dar vykdoma mirties bausmė užmėtant akmenimis, mirties bausmių skaičius didėja, jau nekalbant apie tai, kad vis dar neturime įrodymų, kad branduoliniai įrenginiai šalyje naudojami tik taikiems tikslams.

 
  
MPphoto
 
 

  Oreste Rossi (EFD), raštu. (IT) Pritariame šiam pranešimui, kuriame rimtai ir griežtai svarstomos Irano problemos, pabrėžiant šalyje esančius prieštaringumus ir tai, kad tokia padėtis neturėtų tęstis. Irano režimo atstovai nuolat imasi represinių priemonių prieš asmenis, kurie drįsta maištauti prieš absoliutizmą, ir paprastai šiems žmonėms skiriama mirties bausmė.

Iš tikrųjų šalis pirmauja pasaulyje pagal mirties bausmių skaičių nepilnamečiams ir vienam gyventojui. Be to, pažymėta, kad dažnai mirties bausmė įvykdoma užmėtant akmenimis už tokius nusikaltimus, kaip įtarimai svetimavimu ir apostazė. Pranešime taip pat aptariamos represinės priemonės, nukreiptos prieš krikščionių ir bahajų bendruomenes.

Iranas ir toliau dėl politinės retorikos ir agresyvios paramos islamo fundamentalistams praranda tarptautinį pasitikėjimą. Be to, norėčiau pabrėžti nesibaigiantį psichologinį ir fizinį smurtą, kurį iš Irano vyriausybės pusės nuolat patiria Ašrafo stovykloje laikomi disidentai.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Džiaugiuosi, kad B. Belder pateikė šį pranešimą Parlamentui ir sėkmingai apžvelgė Irane susidariusią padėtį žmogaus teisių srityje, itin griežtai pasmerkdamas Irano opozicijos lyderių Mir Hossein Mousavi ir Mehdi Karoubi bei jų žmonų įkalinimą.

Tačiau nesutinku, kad Iranas turi „teisę sodrinti uraną“, kuri apibrėžta TATENA taisyklėse, nes dėl nuolatinės aklavietės derybose tai prieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Pritariau šiam pranešimui, nes tvirtai manau, kad Irano vyriausybė turėtų teigiamai reaguoti į Irano žmonių reikalavimus dėl pagrindinių laisvių ir geresnių socialinių ir ekonominių sąlygų. Šiuo pranešimu Europos Parlamentas pasmerkia mirties bausmės vykdymą ir įvairius kitus žmogaus teisių pažeidimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Balsavau už B. Belderio pranešimą dėl ES požiūrio į Iraną. Pritariu daugumos europiečių susirūpinimui dėl Irano vykdomos branduolinės programos ir Irano režimo įtikinėjimų, kad tai bus naudojama tik civiliniais tikslais. Vis dėlto laikausi nuomonės, kad bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis energetikos srityje Europos Sąjunga turėtų naudotis tik tvariais, ekologiškais ir saugiais energetikos ištekliais, taip laikydamasi nustatytų klimato apsaugos tikslų. Taip pat pritariu kolegos Parlamento nario nuomonei, kad ES dėl Irano turėtų parengti platesnę strategiją, kurioje būtų kalbama ne tik apie branduolinę veiklą, bet ir apie padėtį žmogaus teisių srityje ir kitus svarbius klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Balsavau už B. Belderio pranešimą, nes, nepaisant įvairių su Irano vidaus ir užsienio politika susijusių problemų, pvz., galimo branduolinių ginklų naudojimo, skaidrumo trūkumo priimant tam tikrus vyriausybės sprendimus ir kai kuriais atvejais atsisakymo gerbti pagrindines žmogaus teises, manau, kad politika, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas sankcijoms, negali būti naudinga.

Todėl manau, kad Europos Sąjungai svarbu išsaugoti ir, jei tik įmanoma, palaikyti dialogą su vyriausybe Teherane.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0158/2011

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Besąlygiškai pritariu ir balsuoju už šią bendrą rezoliuciją, kurioje pabrėžiama aptariamų klausimų svarba, pvz., mažumoms priklausančių žmonių teisės, ir skatinama ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat vaikų teises, kartu kovojant su terorizmu. Norėčiau atkreipti dėmesį į išvadas ir sutinku, kad ES turi dažniau kalbėti vieningu balsu, nes taip būtų padidintos ES kaip pasaulinės veikėjos matomumas ir įtaka, o Ženevoje ir Niujorke dirbančios delegacijos turi padidinti ES veiksmų darbą, matomumą ir patikimumą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje (JTŽTT). Pritariu rezoliucijai, kurioje nustatyta, kad valstybės narės turėtų paskatinti JTŽTT skirti vienodą dėmesį visų rūšių diskriminacijai, kad ir kokiu principu ji būtų pagrįsta – lytimi, rase, amžiumi, lytine orientacija, religija ar įsitikinimais. Be to, pritariu peržiūrai, kurioje pabrėžiama, kad JTŽTT turėtų aktyviau veikti kaip ankstyvo įspėjimo ir prevencijos priemonė, laikytis specialių procedūrų ir ginti vyriausiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigų nepriklausomumą, skirti reikalingą finansavimą, kad būtų galima išlaikyti regioninius biurus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. − Europos Sąjunga ir jos valstybės narės savo politikoje yra įsipareigojusios užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms. Todėl labai svarbu, kad ES galėtų užimti tvirtą ir įtakingą poziciją tarptautinėse organizacijose, ir ypač Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje, užtikrinant efektyvų ir nuoseklų žmogaus teisių apsaugos politikos vykdymą pasauliniu mastu. Pritariu, kad JTŽTT veikla ir mandatas turi būti peržiūrėti, kas leistų įvertinti šio komiteto darbo metodus ir juos patobulinti, kad būtų galima kuo veiksmingiau ir sistemingai reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus. Keletą kartų JTŽTT nesugebėjo skubiai ir laiku išspręsti su sudėtinga žmogaus teisių padėtimi susijusių klausimų, nes neturėjo tinkamų priemonių. Todėl JTŽTT turėtų turėti daugiau priemonių problemoms, susijusioms su nuolatinės ir nepaprastosios padėties atvejais, spręsti, išplečiant žmogaus teisių priemonių rinkinį, naudojant darbo grupes ne tik sesijų metu, bet ir tarp jų. Savo ruožtu ES turi padaryti JTŽTT savo prioritetu ir geriau koordinuoti valstybių narių veiksmus, kas leistų ES geriau panaudoti savo įtaką platesnėje JT sistemoje bei palengvinti koordinavimą ir sprendimų priėmimą žmogaus teisių srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. − Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės savo politikoje turi užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, o Europos Sąjungos pozicija Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje (JTŽTT) turėtų būti tvirtesnė ir efektyvesnė. JT Žmogaus teisių tarybos sesijos ir 2011 m. prioritetų žmogaus teisių srityje peržiūra yra reikalingos, nes tik taip galima įvertinti, kaip Žmogaus teisių taryba įgyvendino savo mandatą bei nustatomi tikslai, kokius darbo metodus būtina patobulinti, kad JTŽTT veikla būtų veiksmingesnė ir laiku reaguotų į žmogaus teisių pažeidimus. Europos Parlamentas apgailestauja, kad keletą kartų JTŽTT nesugebėjo skubiai ir laiku išspręsti su sudėtinga žmogaus teisių padėtimi susijusių klausimų, nes neturėjo tinkamų priemonių, todėl aktyviai siekia, kad būtų sukurti tikslingi JTŽTT mechanizmai, kuriuos taikant būtų greitai reaguojama į žmogaus teisių krizes, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, Irane ir Baltarusijoje. Be to, labai svarbu, kad Žmogaus teisių taryba turėtų daugiau priemonių problemoms, susijusioms su nuolatinės ir nepaprastosios padėties atvejais, spręsti, galbūt išplečiant žmogaus teisių priemonių rinkinį, naudojant darbo grupes ne tik sesijų metu, bet ir tarp jų. Taip pat Parlamentas ragina ES valstybes nares aktyviai dalyvauti 2011 m. atliekant JTŽTT veiklos peržiūrą, kad būtų tvirčiau laikomasi jos įgaliojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad Žmogaus teisių tarybos 16-osios eilinės sesijos darbotvarkėje įtraukti svarbūs ir itin aktualūs klausimai. Norėčiau pabrėžti darbotvarkės svarbą, nes joje numatyti pranešimai dėl „nacionalinėms ar etninėms, religinėms ar kalbinėms mažumoms priklausančių žmonių teisių“ ir dėl „žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu“, taip pat išplėstiniai susitikimai vaikų teisių klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) 16-oji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos eilinė sesija vyks itin neramiu istoriniu laikotarpiu, kai pakenkiama jos pačios sudėčiai, nes kai kurie nariai nesilaiko Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, neskatina ir negina žmogaus teisių, pažeisdami savo misiją. Europos Sąjunga turi aktyviai dalyvauti šioje sesijoje ir daryti viską, kad būtų užtikrinta, jog visuotinis, asmens orumu pagrįstas požiūris į žmogaus teises vis labiau paplistų ir būtų veiksmingai įgyvendinamas kiekvienoje pasaulio šalyje. Paskyrus Europos vyriausiąjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais galima geriau išreikšti Europos Sąjungos poziciją ir prisidėti prie Tarybai priklausančių valstybių narių reikalavimo, kad būtų laikomasi strategijos „viena žinia, išreikšta daugeliu balsų“, taip pat atsiranda galimybė sulaukti didesnio Europos pozicijų pripažinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Europos Parlamentas ilgai laikėsi dvigubų standartų politikos žmogaus teisių srityje. Be to, gerai žinoma, kad pritariama 1948 m. Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje patvirtintos deklaracijos – Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos – siaurai sampratai, kuri naudinga mums patiems. Dar kartą šiame pranešime paaiškėjo atrankinis požiūris į įvairias šalis. Tos šalys, su kuriomis ES palaiko ekonominius ir diplomatinius ryšius ir kurioms teikiama strateginė svarba nėra kritikuojamos dėl turimų strateginių interesų, nors jose ir pažeidžiamos žmogaus teisės . Galima pateikti Izraelio, Kolumbijos ir Maroko atvejus, ir tai yra vos trijų šalių iš skirtingų žemynų pavyzdžiai. Tačiau mūsų požiūris į žmogaus teises nėra ribotas.

Rimtai vertiname visą deklaracijos turinį ir, svarbiausia, manome, kad ši deklaracija įkvėpė mūsų politinius veiksmus. Galiausiai, nepritariame idėjai, kad Europos Sąjunga turėtų nuolatinę vietą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje, nes paprasčiausiai tai neatitiktų organizacijos dvasios ir principų, kurie nustatyti Jungtinių Tautų Chartijoje. JT yra ir turėtų išlikti organizacija, susidedančia iš nepriklausomų ir suverenių valstybių.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešime aiškiai įžvelgiama kritikuojamų šalių atranka ir šių diskusijų savanaudiškas pobūdis. Šio pranešimo veidmainiškumas akivaizdus, nes valstybės, su kuriomis ES palaiko ekonominius ir diplomatinius ryšius ir kurioms teikiama strateginė svarba nekritikuojamos dėl turimų strateginių interesų, nors jose pažeidžiamos žmogaus teisės, pvz., Kolumbijoje ir Hondūre. Taip pat nėra raginama, kad Marokas nutrauktų Vakarų Sacharos okupaciją ar Izraelis – Palestinos okupaciją.

Be to, negalime pritarti idėjai, kad Europos Sąjunga turėtų nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje, nes JT – iš nepriklausomų ir suverenių valstybių susidedanti organizacija, o Europos Sąjunga pagal JT Chartiją nėra valstybė.

Žmogaus teisių gynimas, įskaitant jų nedalomumą ir vientisumą, kaip pagrindinė sąlyga, kuri yra būtina gerbiant žmonių teises, siekiant tikro socialinio teisingumo, taikos, laisvės ir demokratijos, yra mūsų politinių veiksmų pagrindas. Būkite įsitikinę, kad ginsime žmogaus teises, tačiau nesitikėkite, kad būsime veidmainiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Juozas Imbrasas (EFD), raštu. − Balsavau už šį dokumentą, kadangi JTŽTT yra unikalus, ypatingą dėmesį visuotinėms žmogaus teisėms skiriantis organas ir specialusis JT sistemos forumas, kuriame sprendžiami žmogaus teisių klausimai, taip pat pavestas svarbus uždavinys ir atsakomybė stiprinti žmogaus teisių skatinimą, apsaugą ir pagarbą joms visame pasaulyje. Ypatinga 16-osios JTŽTT sesijos ir ypač JTŽTT peržiūros proceso svarba, nes tai unikali galimybė įvertinti, kaip ŽTT įgyvendino savo mandatą, ir proga ŽTT patobulinti savo darbo metodus, kad būtų veiksmingesnė ir sistemingai reaguotų į žmogaus teisių pažeidimus. Džiaugiuosi, kad į 16-osios eilinės sesijos darbotvarkę, be kita ko, įrašyti pranešimai dėl asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisių bei dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių propagavimo ir apsaugos kovojant su terorizmu, taip pat daug susitikimų vaiko teisių klausimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) 16-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija – tai puiki galimybė įvertinti, kaip Taryba įgyvendino savo mandatą, kartu patobulinti Tarybos darbo metodus siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingiau ir sistemiškiau reaguojama į žmogaus teisių pažeidimus. Manau, ES Taryboje būtina sukurti žmogaus teisių darbo grupę, kurioje dalyvautų žmogaus teisių ekspertai iš visų 27 ES valstybių narių, o ši grupė dirbtų Briuselyje.

Be to, būtų labai naudinga paskirti specialųjį aukšto lygio ES atstovą žmogaus teisėms. Tikiuosi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba, ypač delegacijos Ženevoje ir Niujorke, ateityje pagerins ES veiksmų nuoseklumą, matomumą ir patikimumą JT Žmogaus teisių taryboje, toliau plėtodamos tarpregioninio masto įtaką ir bendradarbiavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Mann (PPE), raštu.(DE) Ką tik balsavau dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl 16-osios JT Žmogaus teisių tarybos sesijos prioritetų. Ši rezoliucija yra labai reikšminga, nes šiandien prisiminėme prieš 52 m. vykusį taikių protestų prieš prievartinę Tibeto okupaciją malšinimą. Vakar Dalai Lama paskelbė apie pasitraukimą iš politinio gyvenimo – tai istorinė netektis. Yra mažai asmenybių, kurias taip vertina savi žmonės ir visas pasaulis; be to, šis žmogus buvo itin vertinamas kaip Jo šventenybė. Pasitraukdamas iš politinio gyvenimo Dalai Lama jokiu būdu neatsisako atsakomybės. Dalai Lama pranešė, kad ir toliau atliks dvasinį vaidmenį, susijusį su Tibeto žmonių lūkesčiais. Jo šventenybė perduos Tibeto konstitucijoje įtvirtintas politines galias laisvai išrinktai tremtyje veikiančiai vyriausybei. Tokiu būdu vėl bus sustiprinta visuose žemynuose tremtyje esančių Tibeto žmonių demokratija. Kovo 20 d. bus išrinktas naujas ministras pirmininkas ir naujas parlamentas. Šveicarijoje būsiu šių rinkimų stebėtoju. Europiečiai turi padėti toliau stiprinti demokratiją ir Tibeto žmonių teises.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Pritariu šiai rezoliucijai, kurioje pabrėžiamas civilinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių nepriklausomumas ir kuriame nustatyta, kad prieiga prie vandens – viena iš žmogaus teisių. Itin džiaugiuosi 19 pakeitimo, kuriame raginama parengti R. Goldstone’o pranešimo tęsinį, priėmimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Šiais sunkiais laikais, visų pirma Šiaurės Afrikos regionuose, 16-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija itin svarbi. Todėl Europos Sąjunga šioje sesijoje turi labai aktyviai dalyvauti ir imtis visų veiksmų užtikrinant, kad kiekvienoje pasaulio šalyje visuotinis požiūris į žmogaus teises būtų pagrįstas pagarba žmogaus orumui. ES taip pat svarbu paskirti Europos vyriausiąjį įgaliotinį žmogaus teisėms ir taip dar plačiau ginti žmogaus teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Deja, negalėjau balsuoti už šią Europos Parlamento rezoliuciją dėl prioritetų 16-oje JT Žmogaus teisių Tarybos sesijoje, nes nesutinku su kai kuriais šioje rezoliucijoje pateiktais punktais.

Rezoliucijoje raginama kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis derinti veiksmus žmogaus teisių srityje, džiaugiamasi, kad Marokas paskirtas viena iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai vadovaujančių valstybių, o ES raginama palaikyti „bendrą poziciją“ tam tikrų šalių atžvilgiu. Be to, reikalaujama, kad būtų veiksmingos ES finansinės priemonės, kuriomis ES paprasčiausiai manipuliuoja spręsdama tokius svarbius klausimus kaip žmogaus teisės, finansuodama grupes, kurios užtikrina Europos interesus trečiosiose šalyse.

Manau, šių priežasčių pakanka, kad nebalsuotume už šią rezoliuciją, todėl susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu.(DE) Neramumai Magribo šalyse primena, kad ginti žmogaus teises nėra lengva ir tokia veikla dažnai prieštarauja ekonominiams ir (arba) ar kariniams interesams. Panašiai ir su kovos su terorizmu priemonėmis, kurios nesuderinamos su žmogaus teisėmis. Šiuo atžvilgiu ES turi apsvarstyti ir savo elgesį, pvz., dėl neteisėtų CŽV skrydžių. Nepaisant šių trūkumų, ES ir toliau labai svarbu skirti didelį dėmesį žmogaus teisių apsaugai. Mažumų teisių apsauga, ypač krikščionių ir kitų religinių mažumų padėties Islamo šalyse gerinimas, turi itin rūpėti Europos Sąjungai, nes krikščionys smarkiai persekiojami ir dažnai tampa religinio smurto aukomis. Todėl balsavau už.

 
  
MPphoto
 
 

  Rolandas Paksas (EFD), raštu. − Balsavau už šią rezoliuciją, kadangi JT Žmogaus teisių taryba atlieka labai svarbų vaidmenį visame pasaulyje sprendžiant klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis. Peržiūros procesas yra puiki galimybė įvertinti kaip JTŽTT atliko savo funkcijas. Pritariu pasiūlymui, kad ES turi laikytis bendros pozicijos nagrinėjamais klausimais. Be to, valstybės narės turi aktyviau dalyvauti atliekant šios tarybos veiklos peržiūrą. Sveikintina, kad į 16-osios sesijos darbotvarkę įtraukti klausimai susiję su asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, teisėmis, vaiko teisėmis bei kova su terorizmu. Tačiau, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas, sesijos metu turėtų būti svarstomi klausimai, susiję su teise į vandenį ir sanitariją. Turi būti užtikrintas efektyvus šios vienos iš pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimo ir apsaugos mechanizmas. Reikia dėti visas pastangas, kad viso pasaulio mastu būtų laikomasi įsipareigojimų šioje srityje ir kiekvienam asmeniui būtų suteiktos prieigos prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Pagarba žmogaus teisėms, jų skatinimas, saugojimas ir universalumas sudaro Europos Sąjungos teisinio, etinio ir kultūrinio acquis dalį ir yra vienas Europos vienybės ir vientisumo ramsčių. Todėl būtina dėti visas pastangas, kad padidintume Europos Sąjungos ir valstybių narių veiksmų matomumą ir veiksmingumą, ir ypač svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjunga įsipareigotų aktyviai dalyvauti šioje 16-oje Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) sesijoje, taip pat JTŽTT peržiūros procese, kuris vyks 2011 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE), raštu. – Tai geras pranešimas, kuriame, be kita ko, Parlamentas pritaria, kad į 16-osios eilinės sesijos darbotvarkę būtų įtraukti pranešimai dėl „nacionalinėms ar etninėms, religinėms ar kalbinėms mažumoms priklausančių žmonių teisių“ ir dėl „žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu“, taip pat išplėstiniai susitikimai dėl vaikų teisių; be to, pritariama šių metų specialiųjų pranešėjų paskyrimui rengiant pranešimus šiomis pagrindinėmis temomis ir atkreipiamas dėmesys į pranešimus, kurie bus skirti specialiesiems pranešėjams dėl kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar bausmių, dėl religijos ar įsitikinimų laisvės ir dėl žmogaus teisių gynėjų padėties; ragina ES valstybes nares aktyviai dalyvauti šiose diskusijose.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (S&D), raštu. – Balsavau už šią rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kokį svarbų vaidmenį ES atlieka Žmogaus teisių taryboje. Vertinant pastaruosius įvykius Libijoje būtina ir toliau tęsti šią kampaniją ir ginti žmogaus teises tarptautiniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu. (FR) Per galutinį balsavimą dėl šios rezoliucijos susilaikiau ir dėl asmeninių, ir dėl procedūrinių priežasčių.

Skaitant rezoliuciją, sustiprėja įtarimai, kad ES vykdo dvigubų standartų politiką žmogaus teisių srityje, visų pirma atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Palestinos teritorijoje. Keliuose pateiktuose pakeitimuose, kuriems pritariau, neslepiama to, kad Europos Sąjunga atsisako įgyvendinti R. Goldstone’o pranešime nustatytus tikslus.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji pateikė savo rezoliuciją, kurioje remiamas žmogaus teisių visuotinumas visose socialinėse, ekonominėse ir kultūrinėse srityse.

Kita vertus, šios rezoliucijos iššūkis buvo balsavimas dėl Europos Sąjungos delegacijos mandato Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 16-oje sesijoje, nors sesija jau prasidėjo vasario 28 d., o baronienė C. Ashton pasakė keletą kalbų.

Nėra prasmės balsuoti dėl šios rezoliucijos, kai Žmogaus teisių tarybos sesija jau prasidėjusi; Europos Parlamentas turėtų paaiškinti, kodėl nusprendė pasirinkti tokią priešingą poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Angelika Werthmann (NI), raštu. (DE) Balsavau už rezoliuciją dėl prioritetų 16-oje JT Žmogaus teisių Tarybos sesijoje. Pritariu nuomonei, kad Žmogaus teisių taryba turėtų būti labai vertinga kaip „ankstyvo įspėjimo“ institucija ir kaip prevencijos priemonė, taip pat tikiuosi, kad Išorės veiksmų tarnyba atitinkamai įsitrauks į šios Tarybos veiklą. Aptariant Žmogaus teisių tarybos peržiūrą, akivaizdu, kad taip pat pritariu, kad reikia visa apimančio ir, galiausiai, skaidraus proceso.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Paaiškinimai dėl balsavimo baigti.

 
Atnaujinta: 2011 m. liepos 21 d.Teisinis pranešimas