Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2613(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0180/2011

Debatai :

OJ 10/03/2011 - 119

Balsavimas :

PV 10/03/2011 - 14.2
PV 10/03/2011 - 15.2
CRE 10/03/2011 - 14.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0099

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2011 m. kovo 10 d. - Strasbūras Tekstas OL

14.2. Baltarusija, ypač Aleso Michalevičiaus ir Natalijos Radinos atvejai
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Baltarusijos, ypač Aleso Michalevičiaus ir Natalijos Radinos atvejų(1).

 
  
MPphoto
 

  Raül Romeva i Rueda, autorius. (ES) Pone pirmininke, manau, jog svarbu prisiminti, kad tai – ne pirmas kartas, kai šiame Parlamente kalbame apie Baltarusiją, ir tuo požiūriu ši rezoliucija svarbi, nes joje aiškiai smerkiamas opozicijos narių suėmimas, įkalinimas ir šių žmonių pagrindinių teisių pažeidimas.

Žodžio laisvė, susirinkimų laisvė ir judėjimo laisvė Baltarusijoje ir kitose panašiose šalyse turėtų būti prioritetas, todėl reikia paraginti nedelsiant besąlygiškai paleisti šiuos žmones, kurių negalima vadinti niekaip kitaip kaip tik politiniais kaliniais.

Antra, manau, kad taip pat svarbu kuo griežčiau, tvirčiau, aiškiau ir ryžtingiau pasmerkti – o rezoliucijoje tai ir daroma – kankinimus šioje ir kitose šalyse, net ir tais atvejais, kai jie vykdomi Europos Sąjungoje, o taip, deja, kartais būna. Vis dėlto šalyje, su kuria toliau plėtojame kaimynystės santykius, su kuria stipriname ryšius, kankinimų kaip elgesio formos naudojimas kalėjimuose, ypač kai jie vykdomi politiniais motyvais – dalykas, kurį turime besąlygiškai atmesti ir visapusiškai pasmerkti.

Galiausiai taip pat norėčiau atvirai pasmerkti nuosprendį jaunam opozicijos aktyvistui vien už dalyvavimą 2010 m. rugsėjo 19 d. demonstracijose. Manau, jog Parlamentas teisus pareikšdamas aiškią poziciją prieš šiuos dalykus, ir primygtinai reikalauju, kad jo balsas būtų išgirstas.

 
  
MPphoto
 

  Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, daug opozicijos veikėjų, įskaitant buvusius kandidatus į prezidento pareigas, tačiau taip pat žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, po 2010 m. gruodžio 19 d. įvykių Minske buvo suimti ir iki šiol laikomi KGB sulaikymo centruose. Yra buvę pranešimų, kad KGB naudoja kankinimus ir jėga verčia prisipažinti. Šios tendencijos priklauso didesnei represijų ir politiškai motyvuotų teismo procesų prieš opozicijos aktyvistus, pilietinę visuomenę, žiniasklaidą ir žmogaus teisių gynėjus sistemai, kuri veikia iki šių dienų.

Skubiai raginame Baltarusijos institucijas leisti veikti politinei opozicijai, pilietinei visuomenei, leisti laisvą žodį ir žiniasklaidos pliuralizmą. Reikia laikytis teisinės valstybės principų. Jeigu iš karto pagal tarptautinius standartus, dalyvaujant tarptautiniams ekspertams, būtų pradėti tyrimai, Baltarusijos institucijų patikimumas tik padidėtų. Turėtume svarstyti ribojamąsias priemones, įskaitant ekonomines sankcijas Baltarusijos vyriausybės nuosavybei priklausančioms bendrovėms, bet tikimės, kad to nereikės. Džiaugtumės, jeigu prie šių veiksmų prisijungtų daugiau tarptautinės bendruomenės šalių, nes status quo yra nepriimtinas.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, autorius. – Pone pirmininke, Baltarusija taip dažnai pakliūna į mūsų darbotvarkę todėl, kad mes ja rūpinamės, norime matyti demokratinę Baltarusiją, kurioje laikomasi žmogaus teisių. Vis dėlto man susidaro įspūdis, kad žinių, kurias taip dažnai siunčiame Baltarusijos institucijoms, neišklausoma – neišklausoma nei Europos Parlamento, nei Europos Vadovų Tarybos siunčiamų žinių. Tarybos sprendimai padėčiai Baltarusijoje iki šiol neturėjo jokio poveikio.

Po metų labai kuklios pažangos, 2010 m. gruodžio 19 d. Baltarusijai tapo lūžio taškas. Nuo tada šalis nugrimzdo į saviizoliaciją: kurį laiką tai gali išgelbėti režimą, bet tai daroma Baltarusijos tautos ateities sąskaita. Tai reikia suvokti ir mes nenustosime to priminti A. Lukašenkai ir jo draugams. Tikiuosi, kad prezidentas A. Lukašenko gerai įsidėmės, kas vyksta pietinėje kaimynystėje, ir supras, kad vienintelis atsakingas elgesys – šalyje kurti demokratiją ir vykdyti socialines bei ekonomines reformas.

Mes, Europos Parlamento nariai, nepasiduosime; raginame nedelsiant besąlygiškai paleisti visus sulaikytus protestuotojus ir panaikinti visus politiškai motyvuotus kaltinimus. Kartu vis dar tikime, kad Baltarusija turi laiko pasikeisti; bendradarbiaujame su kitais penkiais rytų kaimynais siekdami rasti sprendimą dėl demokratijos kūrimo ir siekdami, kad Baltarusijoje būtų sudarytos sąlygos šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Protasiewicz, autorius. (PL) Pone pirmininke, beveik prieš dvi savaites Aleso Michalevičiaus paskelbtas nuoširdus ir jaudinantis pareiškimas, kuriame jis atskleidė kankinimo metodus, Baltarusijos KGB naudojamus prieš politinius Aleksandro Lukašenkos oponentus, sukėlė šoką. Baisu, kad XXI a. Europos šalis, pagal Rytų partnerystę pradėjusi bendradarbiauti su Europos Sąjunga, naudoja metodus, būdingus nacizmui ir stalinizmui.

Mūsų rezoliucija yra mūsų šoko ir pasipiktinimo, taip pat mūsų solidarumo su persekiojamaisiais išraiška. Šiandien norėčiau iš čia pasiųsti tris žinias. Pirmoji – Alesui Michalevičiui, tačiau taip pat ir Anatolijui Labiedzkai bei Michailui Statkievičiui, kurie yra kalėjime: mes žavimės jūsų drąsa; esame su jumis ir jūsų nepaliksime.

Antroji žinia – Aleksandrui Lukašenkai: pradėkite gerbti tarptautines konvencijas, kurias pasirašė jūsų šalis, įskaitant Prahos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą deklaraciją, ir nustokite persekioti savo piliečius.

Trečioji žinia – C. Ashton: laikas imtis ekonominių sankcijų, nes tik taip galime pakeisti opozicijos persekiojimo Baltarusijoje praktiką.

Dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki, autorius. (PL) Pone pirmininke, Baltarusija yra šalis, kuri su Europos Sąjunga turi bendrą sieną, bet atrodo nuo jos nutolusi 1 000 šviesmečių. Atrodo, lyg Baltarusijoje gyventų žmonės, kurie vadovaujasi kitokiais standartais. Tačiau tai – netiesa. Ten gyvena ir europiečiai – žmonės, norintys jaustis, kad gyvena bendroje Europoje. Problema yra šalies prezidentas, kuris naudojasi keleto dešimtmečių senumo Tarybų Sąjungos metodais – prezidentas A. Lukašenko siūlo mums savotišką kelionę į praeitį. Kitaip nei ką tik kalbėjęs K. Vigenin, manau, kad turėtume pasitikėti savo Europos balsu ir kad Parlamentas bei Europos Sąjunga gali daryti spaudimą Baltarusijos institucijoms laikytis žmogaus teisių. Tai – ne tiek politikos, kiek pamatinės moralės ir etikos klausimas. Šiandien savo broliams baltarusiams turėtume pasakyti, kad jie ne vieni.

 
  
MPphoto
 

  Rui Tavares, autorius. (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus už Europos Sąjungos ribų buvo visada, tad aš leisiu sau šiose skubiose diskusijose pradėti nuo mūsų šiandienos balsavimo dėl spaudos laisvės Vengrijoje, tiksliau – Europos Sąjungoje, nes pagarba pagrindinėms teisėms šiame Parlamente ir pagarba žmogaus teisėms už Europos Sąjungos ribų neatskiriamai susijusios.

Kadangi sugebėjome balsuodami aptarti problemas, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga, ir šis balsavimas suskaidė šį Parlamentą į dvi dalis, be to, dėl jo pastaruosius du mėnesius daug dirbome, dabar galime aukštai iškeltomis galvomis žiūrėti Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai į akis. Galime prezidentui A. Lukašenkai pasakyti, kad jis turi nutraukti savo represijas prieš demonstracijų dalyvius, prieš oponentus ir prieš savo šalies spaudą, nes jis atstovauja vyriausybei, kuri mano, jog turi monopolinę teisę nuspręsti, kas teisinga, o kas – ne, kas subalansuota, kas neutralu ir kas objektyvu ne tik jos pačios, bet ir opozicijos bei užsienio spaudos teiginiuose. Netgi matėme, kaip po represijų už gruodžio mėn. demonstracijas prezidentas A. Lukašenko itin arogantiškai konfrontavo su tarptautine spauda.

Todėl manau, jog galime tikėtis, kad Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos balsas Baltarusijoje bus išgirstas ir kad pasieksime moralinį autoritetą, ne tik tą, kurį savo pavyzdžiu turime išsaugoti šiame Parlamente.

 
  
MPphoto
 

  Eduard Kukan, PPE frakcijos vardu. (SK) Pone pirmininke, per praėjusią savaitę Bratislavoje vykusį Vyšegrado grupės susitikimą Slovakijos, kuri šiuo metu pirmininkauja grupei, užsienio reikalų ministras nusiuntė Baltarusijos prezidentui A. Lukašenkai aiškią žinią. Kol Baltarusijos kalėjimuose yra bent vienas politinis kalinys, šalis Europoje gali tikėtis tik visiškos izoliacijos.

Deja, net ir šiandien, po prezidento rinkimų praėjus trims mėnesiams, padėtis šalyje vis dar kritiška. Demokratiškai mąstantiems žmonėms keliamos bylos, jie suimami, kalinami ir laikomi nehumaniškomis sąlygomis, kaip šiandien jau kalbėjome, be jokios galimybės gauti teisinę pagalbą, o šeimos nariams neleidžiama jų lankyti.

Todėl taip pat svarbu, kad ES prieš paskutinį diktatorių Europoje pareikštų griežtesnę poziciją. Be to, gali prireikti išplėsti mūsų taikomų ekonominių sankcijų sritį, nes, sprendžiant iš įrodymų, žodžiais, kad ir kokie jie būtų griežti, Baltarusijos žmonių padėtis nebus pagerinta.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis, S&D frakcijos vardu.(LT) Ši rezoliucija – tai aiškus signalas Baltarusijos valdžiai, kad Europos Sąjunga nesitaikstė ir nesitaikstys su demonstracijų laisvės suvaržymais, su politiniais kaliniais šalyje ir tuo labiau su kankinimu sulaikymo įstaigose. Briuselis didina paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, nepriklausomai žiniasklaidai, studentams. Be abejo, reikia kuo greičiau panaikinti tas didžiules vizas, kurios trukdo Baltarusijos piliečiams įvažiuoti į Europos Sąjungą, sumažinti mokestį ir derėtis dėl vizų režimo palengvinimo. Aš manau, kad šioje situacijoje būtų labai naudinga, kad Europos Parlamento delegacija vis dėlto nuvažiuotų į Baltarusiją, nepaisant to, kad yra kliūtis tam, na, o jeigu nepavyks nuvažiuoti visai delegacijai, Europos Parlamento nariai turi individualiai važiuoti ten, kad geriau susipažintų su padėtimi ir darytų įtaką.

 
  
MPphoto
 

  Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, sausio mėn. priėmėme rezoliuciją dėl Baltarusijos. Tai, kad nuolat turime reikšti susirūpinimą dėl padėties ten, o Baltarusijos institucijos teigiamai nereaguoja, nėra geras ženklas.

Nors Europos Sąjunga grąžino sankcijas ir A. Lukašenkos režimo atžvilgiu laikėsi griežtos pozicijos, pagrindinės teisės, pvz., susirinkimų ir žodžio laisvė, ten vis dar pažeidžiamos ir paminamos. Be to, pranešimai apie nuolatinį psichinį ir fizinį politinių kalinių kankinimą ir bandymus verbuoti informatorius į KGB Europos Sąjungai yra aiškus ženklas, kad A. Lukašenkos režimas nesuprato ankstesnės mūsų žinios.

Turbūt turėtume garsiai ir dar aiškiau pareikšti, kad padėtis Baltarusijoje nepriimtina. Norėčiau paprašyti Komisijos pranešti apie papildomas priemones, kurių galima imtis prieš A. Lukašenkos režimą.

Taip pat norėčiau paraginti Europos įmones ir investuotojus pasitraukti iš Baltarusijos, jeigu jie nenori tvarkyti kruvinų pinigų ir tiesiogiai ar netiesiogiai remti nusikalstamo A. Lukašenkos režimo.

 
  
MPphoto
 

  Marek Henryk Migalski, ECR frakcijos vardu. (PL) Pone pirmininke, K. Ojuland teisi sakydama, jog jai kyla įspūdis, kad visada kalbame apie tą patį ir vis nematome lauktų rezultatų. Tačiau, deja, ji klysta sakydama, kad mes šiuo klausimu vieningi. Norėčiau paprašyti mus visus čia esančius kalbėti vienu balsu ir kalbėti taip griežtai kaip J. Protasiewicz, kuris nusiuntė aiškų ženklą visiems, kovojantiems už laisvę ir demokratiją Baltarusijoje, kad mes esame su jais, ir kuris pateikė aiškų įspėjimą Baltarusijos režimui, kad tai, ką jie daro, nepriimtina. O greta to balso, kuriam turėtų pritarti visi, reiškiamos ir kitos nuomonės, deja, jas reiškia ir vienas iš rezoliucijos autorių, kad kankinimo atvejų Baltarusijoje pasitaiko kaip ir kai kuriose Europos šalyse ir Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tai nepriimtina. K. Ojuland teisi, kad mūsų klausomasi ir kad ne tik mes klausomės vienas kito, bet ir kai kas klausosi mūsų. Jeigu požiūriai taip skirsis, tada, mano nuomone, ir toliau nieko nepasieksime. Labai ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Sari Essayah (PPE). (FI) Pone pirmininke, paskutinis Europos diktatorius A. Lukašenko geležiniu kumščiu valdo Baltarusiją jau daugiau kaip 16 metų. Jis visapusiškai kontroliuoja šalies žiniasklaidą ir teismus ir jais nedelsdamas naudojasi politinei opozicijai užgniaužti, kaip matėme per pastaruosius suklastotus prezidento rinkimus gruodžio mėn. Tada specialiosios pajėgos ir, žinoma, policija smurtu išsklaidė demonstracijas ir suėmė šimtus žmonių, įskaitant beveik visus opozicijos kandidatus į prezidento pareigas.

A. Lukašenkos administracija visiškai nepaiso ES reikalavimų paleisti politinius kalinius ir nutraukti smurtą prieš piliečius. ES dabar privalo nustatyti griežtesnes ekonomines sankcijas, nes A. Lukašenko tiesiog išnaudoja Rytų partnerystės programą ir gauna visą kaimynystės politikos teikiamą naudą. Su tokiais brutaliais žmogaus teisių pažeidimais negalime taikstytis niekur pasaulyje, o tuo labiau Europos provincijoje.

 
  
MPphoto
 

  Mitro Repo (S&D). (FI) Pone pirmininke, pagrindines teises pažeidžiančių šalių nebūtinai turime ieškoti už Europos ribų. Baltarusijoje galite būti apkaltinti ir patekti į kalėjimą vien už dalyvavimą proteste, iškeltą kandidatūrą rinkimuose ar pareikštą nuomonę. Politinis žmonių sąmoningumas ir pilietinis aktyvumas nėra našta visuomenei – šie dalykai turėtų visuomenę praturtinti.

Vis dėlto sunku tikėti, kad demokratiją Baltarusijoje būtų galima sustiprinti vien ES prievartos priemonėmis. Taip pat reikalingas visuomeninio lygmens dialogas ir pilietinės visuomenės dalyvavimas. ES turėtų remti demokratinę Baltarusijos raidą ir toliau su ja rengti bendrus kultūros ir švietimo projektus. Europos išorės veiksmų tarnyba turėtų aktyviai stebėti tendencijas Baltarusijoje ir remti baltarusius, kad Europos vertybės jiems taptų savos.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE). (RO) Pone pirmininke, prieš porą dienų, kovo 8 d., Tarptautinę moters dieną, Natalija Radina negalėjo jos pažymėti, nes jai buvo skirtas namų areštas. Tą pačią dieną 53 metai kalėjime suėjo Alesui Michalevičiui. Priežastis paprasta – jis yra laisvas žmogus, žmogus, išdrįsęs dalyvauti prezidento rinkimuose tokioje diktatūroje kaip Baltarusija, o bausmė už šias laisvės apraiškas – apribota judėjimo laisvė ir kalėjimas. Norėčiau mūsų rezoliucijoje pabrėžti du aspektus, kuriuos laikau itin svarbiais. Manau, kad turime pritarti Europos Sąjungos taikomų ribojamųjų priemonių išplėtimui parengiant sąrašą, į kurį būtų įtraukti prokurorai, teisėjai ir slaptosios policijos nariai, dalyvavę pastarojo meto žmogaus teisių pažeidimuose Baltarusijoje. Antra, taip pat manau, kad turime padaryti viską, ką galime, kad šioje šalyje remtume pilietinę visuomenę, kuri gali teikti šiek tiek vilties.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE). (RO) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau paraginti Baltarusijos institucijas nutraukti cenzūrą prieš demokratines jėgas ir nepriklausomą spaudą. Taip pat siūlau Baltarusijoje vėl atidaryti ESBO biurą.

Per 2010 m. gruodžio mėn. prezidento rinkimus žmogaus teisėms buvo suduotas didelis smūgis. Opozicijos surengtas demonstracijas prieš rinkimų klastojimą be gailesčio užgniaužė saugumo pajėgos. Tarp suimtųjų yra vienas iš kandidatų į prezidento pareigas Alesas Michalevičius. Jis viešai paskelbė, kaip buvo kankinamas kalėjime, o institucijos šį faktą paneigė. Kartu buvo smogta ir opozicijai artimiems žurnalistams. Nors buvo draudžiama daryti pareiškimus, jie patvirtino A. Michalevičiaus teiginius, tikėdamiesi į kritinę padėtį Baltarusijoje atkreipti ES dėmesį. Aplinkybės, kuriomis buvo suimti tie žmonės, neaiškios, o elgesys su jais, apie kurį jie praneša, prilygsta sunkiems žmogaus teisių pažeidimams.

 
  
MPphoto
 

  Krzysztof Lisek (PPE). (PL) Pone pirmininke, Komisijos nary, norėčiau nuoširdžiai padėkoti, kad leidote kalbėti, nes prieš keletą dienų, kai kalbėjau su Alesu Michalevičium, kurį turiu galimybę ir garbę pažinti ir būti jo draugu jau daugiau kaip dešimtmetį, jam pažadėjau, kad padarysiu viską, kas įmanoma, kad šiandien galėčiau kalbėti. Žinau, kad čia ne vieta siųsti asmenines žinias, tačiau norėčiau pasakyti, kaip sakė ir J. Protasiewicz: „Alesai, mes su jumis“.

Manau, kad šiandien labai svarbu pasakyti opozicijai, kad mes juos remsime – ir tai turėtume sakyti ne tik opozicijai. Svarbu tai pasakyti tiems, kurie dalyvauja vykdant persekiojimą – prokurorams, kurie atlieka tyrimus taip, kaip jiems sakoma, teisėjams, kurie skelbia neteisingus nuosprendžius, darbo vietų direktoriams, atleidžiantiems žmones už politinę veiklą, universitetų rektoriams, išmetantiems studentus už dalyvavimą demonstracijose – visiems jiems turėtume pasakyti: „Mes prisiminsime. Mes prisiminsime, ką darote ir kaip elgiatės šiandien, ir ateis laikas, kai visi sulauksite pelnytos bausmės“.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu (S&D). (RO) Pone pirmininke, aš irgi norėčiau prisijungti prie tų, kurie ragina Tarybą, Komisiją ir tarptautinę bendruomenę aktyviau remti pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Baltarusijoje, reaguojant į tai, kas įvyko nuo 2010 m. gruodžio mėn.

Daugiau kaip 600 pilietinės visuomenės aktyvistų, žurnalistų, mokytojų ir studentų, daugumos kandidatų į prezidento pareigas ir demokratinės opozicijos lyderių sulaikymas kartu neproporcingai naudojant jėgą po demonstracijų, surengtų protestuojant prieš A. Lukašenkos išrinkimą – būdingi diktatūros bruožai, rodantys gilią panieką žmogaus teisėms. Vieno iš prezidento A. Lukašenkos oponentų Aleso Michalevičiaus, kuris ikiteisminio sulaikymo metu buvo kankinamas, ir žurnalistės Natalijos Radinos atvejis – ryškūs dabartinės padėties pavyzdžiai, ir į šią padėtį privalome reaguoti Baltarusijoje remdami pilietinės visuomenės pastangas, nepriklausomą spaudą ir opoziciją, kad būtų skatinama demokratija.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, tai, kad Baltarusijoje slaptoji prezidento A. Lukašenkos policija vis dar vadinama KGB, visiems mums rodo, kad turime žinoti jo mentalitetą ir metodus. Nuo Tarybų Sąjungos žlugimo praėjus dvidešimčiai metų jis tebėra tipiškas homo sovieticus, stiprus žmogus, kurio įjunkimas į valdžią toks stiprus kaip ir jo instinktai gniuždyti prieštaraujančius.

A. Lukašenko naudojo arba naudoja KGB kaip politinę priemonę gyventojų protestams nutildyti, įskaitant Aleso Michalevičiaus ir Natalijos Radinos atvejus po dar vienų apmaudžiai suklastotų prezidento rinkimų, vykusių praėjusių metų gruodžio mėn. Buvo suimta daugiau kaip 700 žmonių. Gausu istorijų apie pagrobiamus, be teismo kalinamus ir tada KGB psichiškai ir psichologiškai kankinamus opozicijos aktyvistus.

Baltarusija mums tokia svarbi todėl, kad tai – Europos šalis, tapusi Kuba prie mūsų slenksčio. Jeigu ES nori turėti pasaulyje kokią nors moralinę įtaką, kad galėtų ginti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus, ji tikrai turi pradėti pačioje Europoje, savo žemyne. Neginčiju, kad su A. Lukašenkos režimu reikia bendrauti. Tuščios kėdės politika Europos Sąjungai turėtų neigiamą poveikį, tačiau turime gausiau remti Baltarusijos opoziciją ir sugriežtinti pažangias ES sankcijas A. Lukašenkai ir jo KGB bičiuliams.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola, autorė. (FI) Pone pirmininke, pastarųjų mėnesių įvykiai Baltarusijoje aiškiai rodo, kaip sistemingai vyriausybė toliau pažeidinėja pilietines ir politines teises. Opozicijos rėmėjų suėmimai gruodžio mėn. rodo, kaip prievarta bandoma nutildyti A. Lukašenkos oponentus.

Aleso Michalevičiaus ir šešių kitų opozicijos kandidatų į prezidento pareigas įkalinimas nepateisinama dingstimi, kad jie provokavo smurtines demonstracijas, prieštarauja politinių teisių koncepcijai. Panašiai ir daugiau kaip mėnesį trukęs žurnalistės Natalijos Radinos įkalinimas rodo, jog tikimybė, kad Baltarusijoje bus galima laisvai reikšti nuomonę, dar ilgiau netaps tikrove.

A. Michalevičiaus, N. Radinos ir kitų pareikštus kaltinimus nehumanišku elgesiu ir kankinimais KGB kalėjimuose turėtume vertinti rimtai ir juos turėtų ištirti nepriklausomas organas. Noriu priminti Baltarusijai tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė ratifikuodama JT pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT konvenciją prieš kankinimą, ir todėl ji atsakinga tarptautinei bendruomenei, ypač savo pačios piliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Johannes Hahn, Komisijos narys. – Pone pirmininke, esame susirūpinę blogėjančia padėtimi Baltarusijoje, kuri, deja, nekelia nuostabos. Visuotinai būdingas pilietinės visuomenės aktyvistų, įskaitant kandidatus į prezidento pareigas, sulaikymas ir baudžiamasis persekiojimas porinkiminiu laikotarpiu leido tikėtis, kad bus priimti žiaurūs nuosprendžiai. Šiandien jau žinome keturis atvejus, kai asmenys nuteisti keliems metams laisvės atėmimo. Bijome, kad ateinančiais mėnesiais bus priimta daugiau tokių nuosprendžių, taip pat ir keturiasdešimčiai dabar kaltinamų žmonių. Be to, pasipiktinimą sukėlė pranešimai apie žmonių, sulaikytų politiniais motyvais, įskaitant buvusį kandidatą į prezidento pareigas A. Michalevičių, kankinimą ir netinkamą elgesį su jais.

Visi šie nepakenčiami įvykiai ragina imtis naujų ES atsako priemonių. Padėtis šiandien tokia: Kaip žinote, ES į suklastotus gruodžio 19 d. rinkimus ir į represijas, kurių buvo imtasi po jų, reagavo į sankcijų sąrašą įtraukdama beveik 160 žmonių. Tai – labai aiški ir tvirta žinia, kad institucijos smerkiamos. Kartu Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba greitai parengė naujas tikslinės pagalbos priemones, kad būtų skubiai suteikta 1,7 mln. EUR siekianti parama represijų aukoms, jų šeimoms ir pilietinei visuomenei. Ši parama teikiama siekiant suteikti teisinę pagalbą ir advokato paslaugas represijų aukoms ir siekiant remti pilietinės visuomenės organizacijas bei pilietines kampanijas.

Be to, baigiame rengti perorientuotą mūsų vidutinio laikotarpio pagalbos Baltarusijai variantą, kad daugiau paramos būtų skiriama pilietinei visuomenei. Komisija keturgubai, iki 15,6 mln. EUR, didina 2011–2013 m. laikotarpio pagalbą Baltarusijos pilietinei visuomenei, ypatingą dėmesį skirdama nepriklausomai žiniasklaidai stiprinti ir paramai studentams, įskaitant išlaikomą finansavimą Europos humanitarinių mokslų universitetui.

Dabar laikas apsvarstyti, ar taikyti papildomas atsako priemones. Po pirmojo nuosprendžio vasario 18 d. vyriausioji įgaliotinė nedelsiant paskelbė smerkiamąjį pareiškimą ir priminė, kad politiniams motyvams teisiniame procese ne vieta. ES taip pat griežtai pasmerkė žiaurius nuosprendžius ir teiginius apie kankinimus ESBO ir šį klausimą svarsto JT Žmogaus teisių taryboje.

Galiausiai Europos Sąjunga aptars, ar pastarojo meto įvykiai verčia toliau plėsti dabartinį mūsų sankcijų sąrašą į jį įtraukiant naujas pavardes, pvz., asmenų, atsakingų už pastaruosius nuosprendžius ir vadovaujančių pastarajam susidorojimui. ES prireikus pasirengusi svarstyti ir kitas tikslines priemones visose bendradarbiavimo srityse.

Parlamento rezoliucija tikrai bus naudingas ir laiku padarytas įnašas į mūsų svarstymus ir diskusijas. Dėkoju EP nariams už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų(2), pateiktus remiantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks diskusijų pabaigoje.

 
  

(1)Žr. protokolą.
(2)Žr. protokolą.

Atnaujinta: 2011 m. liepos 21 d.Teisinis pranešimas