Pirmininkas. – Kitas klausimas – pranešimas dėl pasiūlymo dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos, kurį Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vardu pateikė E. B. Svensson (2010/2209(INI) (A7-0065/2011)).

  Eva-Britt Svensson, pranešėja. – (SV) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams ir savo kolegoms Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete už jų tvirtą įsipareigojimą kovoti su smurtu prieš moteris.

Prieš rytoj vyksiantį balsavimą ir siekdama pradėti diskusijas galėjau paminėti nukentėjusių moterų skaičių ir tai, kiek daug moterų buvo nužudyta dėl šio baisaus smurto. Neketinu to daryti, tačiau prieš balsavimą pabandysiu pateikti keletą šio smurto vaizdų, siekdama, kad visi Parlamento nariai žinotų, jog jie kaip tik dabar turi galimybę kovoti su šiuo smurtu balsuodami už pranešimą per rytoj vyksiantį balsavimą.

Įsivaizduokite moterį, sėdinčią su savo vaikais ir prieš miegą skaitančią jiems pasaką. Staiga su trenksmu atsidaro durys ir jos vyras, vaikų tėvas, stovi ant durų slenksčio. Motina ir vaikai tuojau supranta, kas atsitiks. Vaikai užsitraukia antklodes ant galvų, užsikemša pirštais ausis ir užsimerkia, stengdamiesi nematyti ir negirdėti to, ką jie žino netrukus įvyksiant. Jie girdi rėkiantį tėvą, girdi, kaip jis spardo ir muša jų motiną, ir girdi jos aimanas. Tai vienas iš šio smurto vaizdų.

Štai kitas paveikslas. Daugybę metų grasinimus, įžeidinėjimus ir prievartą kentusi moteris galiausiai nusprendžia nutraukti santykius ir susikurti naują gyvenimą sau ir savo vaikams. Ji pabėga ir randa saugų prieglobstį. Po kelių dienų ji palieka savo vaikus vaikų darželyje. Lauke laukia vyriškis ir duria peiliu moteriai – ji miršta. Dar viena baisaus smurto, nuo kurio nukenčia moterys, auka. Tai tokios rūšies smurtas, kurį moterys patiria būtent todėl, kad yra moterys. Šiuo vaizdu parodyto baisaus smurto prieš moterį buvo griebtasi, kai moteris galiausiai nusprendė nutraukti santykius. Pavojingiausias dalykas, kurį moteris gali padaryti, – tai prašyti skirtis su vyru, kuris mano, kad ji yra jo nuosavybė. Ji atsiduria labai pavojingoje padėtyje, kai vyras supranta, kad netrukus neteks galimybės kontroliuoti jos ir valdžios jai.

Yra ir daugiau vaizdų. Jauna mergina grįžta namo iš kino. Ji atsisveikina su savo draugu ir pasako „Iki pasimatymo rytoj“. Ji dar turi nueiti nedidelį kelią iki namų. Už savęs ji girdi sunkius žingsnius, tačiau jai užtenka laiko tik tam, kad suprastų, jog ją kažkas seka. Ją užpuola ir išžagina. Ji išgyvena, tačiau šios nelaimės pėdsakai išlieka visam likusiam gyvenimui.

Viena iš daugelio kitų problemų, su kuria susiduriame, – tai lyties organų žalojimas.

Savo veiksmų plane, kuriuo įgyvendinama Stokholmo programa, Komisija pareiškė, kad per 2011–2012 m. ji priims komunikatą dėl šio smurto ir kad priėmus komunikatą bus parengtas ES veiksmų planas. Vertinu tai palankiai ir laukiu šio veiksmų plano.

Kol moterys kentės nuo smurto dėl lyties, – vien todėl, kad yra moterys, – negalėsime savo visuomenės vadinti lygiateise visuomene. Šis smurtas ir informuotumas apie jo paplitimą visuomenėje riboja moterų gyvenimą ir įvairias pasirinkimo galimybes gyvenime.

Moterys yra smurto dėl lyties aukos, tačiau baigdama kalbėti taip pat norėčiau pasakyti, kad kartais turime liautis vertinę moteris paprasčiausiai kaip aukas. Dažnai taip pat yra stiprių moterų, kurios, pasinaudodamos gerai veikiančia socialine parama, sugeba susikurti gerą gyvenimą sau ir savo vaikams. Dabar viskas priklauso nuo mūsų Europos Parlamente ir turime parodyti, kad remiame šias moteris.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Ponia E. B. Svensson, labai dėkoju jums už jūsų labai vaizdingą įžanginę kalbą šia itin svarbia tema. Kova su smurtu prieš moteris yra pagrindinis Komisijos prioritetas ir tai atsispindi lyčių lygybės strategijoje. Kaip parodote, vis dar esama labai rimtų problemų, susijusių su smurtu prieš moteris, ir dėl tos priežasties tęsiame darbą, susijusį su tikslingais veiksmais, kad išspręstume šį klausimą.

Siekdami išspręsti šią Europos problemą, parengsime aiškų ir nuoseklų politinį atsaką. Ponia E. B. Svensson, palankiai vertinu jūsų pranešimą ir šią svarbią iniciatyvą; ji sudaro galimybę bendradarbiauti, keistis nuomonėmis ir sukurti sąveiką tarp Komisijos ir Europos Parlamento atliekamo darbo siekiant apibrėžti būsimus veiksmus šioje srityje.

Dauguma klausimų, kuriuos aptariate pranešime, iš tikrųjų yra sprendžiama dabartiniais ir būsimais Komisijos veiksmais dėl kovos su smurtu prieš moteris. Siekdami kuo labiau padidinti savo darbo poveikį didžiausią dėmesį skiriame konkretiems veiksmams toje srityje, kurioje pagal Lisabonos sutartį mums suteiktas aiškus teisinis pagrindas veikti. Būsimame aukų teisių pakete mes visų pirma spręsime ypač pažeidžiamų aukų, pvz., moterų, bet taip pat vaikų, apsaugos klausimą. Šis paketas bus pristatytas kitą mėnesį.

Kiekvienai nusikaltimo aukai reikalinga pagalba po nusikaltimo ir dalyvaujant visuose po to vykstančiuose teismo procesuose. Moterys, žinoma, tampa ypač pažeidžiamos, jeigu jos patiria smurtą savo namuose – išžaginimą arba seksualinę prievartą, persekiojimą arba kitokios rūšies smurtą dėl lyties. Kai jos pradeda bendrauti su žmonėmis ir teisėsaugos sistema, su jomis turi būti elgiamasi pagarbiai ir profesionaliai. Šioms moterims taip pat reikia specialios paramos ir apsaugos, ir joms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į teismą ir gauti kompensaciją.

Galiojanti teisinė sistema ES neužtikrina būtino elgesio su aukomis lygio visoje ES, nepaisant to, kur jos nukentėjo, ir būtent todėl Komisija ketina imtis veiksmų siekdama sustiprinti aukų padėtį Europoje. Todėl pirmiausia pristatome teisinių priemonių dėl nusikaltimo aukų teisių, apsaugos bei paramos joms ir abipusio apsaugos priemonių pripažinimo paketą. Ypatingas dėmesys šiame pakete bus skiriamas pažeidžiamoms aukoms, pvz., seksualinio ir šeiminio smurto aukoms.

Komisija taip pat nustatys abipusio apsaugos priemonių pripažinimo tvarką, kuri bus ypač naudinga nuolatinį sutuoktinio, partnerio arba artimo šeimos nario smurtą patiriančioms aukoms. Kartu su šiuo paketu Komisija užtikrins, kad Europoje jokia sienas kertanti ir bet kokia – administracine, civiline arba baudžiamąja – apsaugos priemone besinaudojanti moteris nebūtų palikta likimo valiai.

Mūsų pakete bus nustatyta bendra sistema, kurią ši Komisija tuomet papildys kitomis priemonėmis, kuriose didžiausias dėmesys bus skiriamas tam tikrų rūšių aukų konkretiems poreikiams. Pvz., Komisija svarsto galimybę imtis griežtesnių veiksmų kovojant su moterų lyties organų žalojimu, apie kurį jūs taip pat užsiminėte savo pranešime.

Imdamiesi veiksmų baudžiamosios teisenos srityje kartu dirbsime siekdami suteikti moterims daugiau galių, didinti informuotumą ir rinkti bei analizuoti smurto prieš moteris statistiką. Komisija pasinaudos Europos lyčių lygybės instituto, kuris rinks ir analizuos duomenis ir statistiką šia tema, darbu.

Apibendrindama norėčiau pabrėžti, jog Komisija dabar suteikia svarbią finansinę paramą, kad užkirstų kelią smurtui prieš moteris ir su juo kovotų, visų pirma naudodamasi „Daphne III“ programa, Europos nevyriausybinių organizacijų ir viešojo administravimo institucijų darbu.

  Teresa Jiménez-Becerril Barrio, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, dažniausiai Parlamente kalbėjau siekdama pasmerkti smurtą prieš moteris, ir vėl esu čia tam, kad kovočiau su juo.

Turiu pasakyti, kad ne tik nepavargstu tai daryti, bet ir manau, jog labai svarbu toliau viešai kalbėti apie šį žmogaus teisių pažeidimą, nes motyvams pagrįsti reikalingas diskusijų forumas. Be to, šis Parlamentas yra geriausia man prieinama vieta viešai kalbėti ir ginti visas moteris, kurios kas dieną kenčia nuo prievartos ir kurioms reikia mūsų, kaip teisės aktų leidėjo, kad priverstume valstybes nares nubausti šią agresiją vykdančius nusikaltėlius – skirti jiems padaryto nusikaltimo sunkumą atitinkančią bausmę ir taip pat suteiktume aukoms pagalbą.

Atsižvelgdama į apytikslius skaičiavimus, pagal kuriuos kas ketvirta moteris Europoje ir tokia pat dalis vaikų bent kartą savo gyvenime patyrė smurtą dėl lyties, manau, mums nieko kito nelieka, kaip tik reikalauti didesnio įsipareigojimo, kaip tai pripažino Komisija savo veiksmų plane. Manau, kad, siekdami užtikrinti aukų apsaugą, turime nuolat būti atkaklūs, kaip tai darėme svarstydami Europos apsaugos orderį, kurio pranešėja buvau, ir tikiuosi, kad jis netrukus įsigalios.

Šis pranešimas nuo pat pradžių sulaukė didelio konsensuso ir pritarimo. Tai rodo, kad kai sprendžiame šeiminio smurto, nuo kurio kenčia visi šeimos nariai, įskaitant vaikus, senyvo amžiaus žmones, moteris ir vyrus, klausimą, tai neturėtų tapti proga reikšti politinį prisitaikėliškumą, nes siekiant rasti išeitį dėl šios mūsų visą visuomenę kamuojančios nelaimės visiems mums reikia didelio pasitikėjimo.

Pirmas dalykas, kurį turime daryti, – tai atvirai kalbėti ir antras dalykas – pradėti dirbti, nes, nors jau dešimtmečius kalbame apie smurtą dėl lyties, nesugebėjome sumažinti mirčių skaičiaus. Kažką darome neteisingai ir todėl laikas atsisakyti demagogijos ir nuo žodžių pereiti prie veiksmų. Turime suteikti daugiau tikros pagalbos ir taikyti teisės aktus, kurių reikia moterims, jeigu norime, kad jos gyventų oriai ir saugiai.

Noriu, kad visos aukos žinotų, jog visada būsiu čia, kad užtarčiau jas tol, kol ateis diena, kai kartu dirbdami sugebėsime įveikti šį baisų priešą, kuris, deja, nusineša tiek daug nekaltų aukų gyvybių.

Aš sakau, kad jau pakanka. Tai nebegali tęstis. Prašau jūsų visų laikytis tokios pat pozicijos.

  Britta Thomsen, S&D frakcijos vardu. – (DA) Pone pirmininke, kas ketvirta Europos moteris yra smurto auka. Daugiau nei viena iš dešimties moterų tapo seksualinio išpuolio auka ir mūsų vaikai taip pat kenčia nuo smurto. Pranešama, kad dvidešimt šeši procentai vaikų savo vaikystėje patyrė fizinį smurtą.

Šie skaičiai rodo, kad Europoje yra rimta problema, dėl kurios būtina imtis veiksmų. Negalime ilgiau į tai žiūrėti pro pirštus ir paprasčiausiai negaliu iškęsti girdėdama dar daugiau istorijų apie moteris, kurioms jų vyrai arba vaikinai ant veido užpylė rūgšties, arba moteris, kurios yra subjaurojamos arba žalojamos. Girdėjau daugybės moterų labiausiai širdį draskančias istorijas ir kiekviena iš šių istorijų yra gėdinga dėmė ES istorijoje.

ES turi imtis veiksmų dabar ir sustabdyti šį smurtą. Būtent todėl šis pranešimas dėl smurto prieš moteris, kurį šiandien aptariame, yra toks svarbus. Mes siunčiame signalą išoriniam pasauliui, kad Europos Parlamentas pripažįsta smurtą dėl lyties esant pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.

Todėl Komisija turi reaguoti dabar. Mums reikia direktyvos, mes norime direktyvos, kuri padės sustabdyti smurtą prieš moteris. Norint sustabdyti smurtą mums prireiks koordinuotų ir įvairiausių pastangų. Turime užtikrinti aukų saugumą ir suteikti joms geriausią įmanomą apsaugą, kartu taip pat užtikrinti, kad Europoje neliktų vietos, kurioje būtų galima išvengti bausmės už smurtavimą prieš moteris, ir, svarbiausia, turime, žinoma, dėti ypač dideles pastangas prevencijos srityje. Smurtas nėra privatus reikalas. Šiam smurtui galą galime padaryti imdamiesi politinių veiksmų.

  Antonyia Parvanova, ALDE frakcijos vardu. – Dėkoju jums, pone pirmininke. Pirmiausia leiskite padėkoti pranešėjai už jos puikiai atliktą darbą ir visiems savo kolegoms Parlamento nariams už jų pasiryžimą nepasiduoti kovojant su smurtu dėl lyties.

Šis pranešimas parodo, kad, Europos Parlamento nuomone, skubių veiksmų kovai su smurtu prieš moteris ne tik būtina imtis, bet jų reikia imtis skubiai. Komisija turi pripažinti, kad visi argumentai patvirtina tai, kad turi būti sukurti ES lygmens priemonės ir dokumentai. Žinome, kad visoje Europos Sąjungoje esama didelių skirtumų, susijusių su valstybių narių teisės aktais, reglamentuojančiais kovą su smurtu prieš moteris.

Praėjusiais metais Teisingumo generalinio direktorato atliktoje galimybių studijoje nustatyti skirtumai galimybės gauti apsaugos orderius, paramos paslaugų prieinamumo ir atsakingų valstybės tarnautojų specialiųjų žinių ir kompetencijos srityse. Matėme įsipareigojimo panaikinti visų formų smurtą ir sukurti veiksmingą politinę sistemą ES lygmeniu ženklus, visų pirma Moterų chartijoje, kurią jūs pristatėte praėjusiais metais, ir komunikate dėl Stokholmo programos įgyvendinimo. Nepaisant to, dauguma valstybių narių nesugebėjo įgyvendinti veiksmingų teisės aktų, kad apsaugotų moteris nuo visų formų smurto ir diskriminacijos, ir dabar matome, kad pagrindinės mūsų Europos Sąjungos vertybės nėra taikomos pusei jos piliečių.

Todėl dabar raginame Komisiją parengti specialų pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčio akto. Turi būti parengtas minimalių reikalavimų rinkinys ir įtrauktas į teisės aktą, kuris turėtų būti sudedamoji išsamios strategijos, kuria siekiama panaikinti visų formų smurtą dėl lyties, dalis. Šią strategiją ir politinę iniciatyvą turėtų papildyti plataus masto informuotumo didinimo veikla. Visų pirma galvoju apie Europos kovos su visų formų smurtu prieš moteris metų paskelbimą, šiuo tikslu dabar renkame piliečių parašus.

Galiausiai išlaikę savo pagrindinius Sutartyje nustatytus principus ir atsižvelgdami į įsipareigojimą, kurį jūs jau nurodėte, šiandien tikimės aiškaus atsakymo, kaip ir kada Komisija ketina pasiūlyti veiksmingas ES lygmens priemones.

  Marije Cornelissen, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, esu laiminga, kad Europos Komisija ir Europos Parlamentas pirmenybę teikia kovai su smurtu dėl lyties. Tai yra mūsų bendras tikslas ir artimiausiais metais turime daryti tikrą pažangą.

Tikiuosi, kad šis pranešimas gerokai prisidės prie aukų paketo, kurį mums pateikti pažadėjo Komisija, ir kad savo ruožtu aukų paketas bus viena iš išsamios Europos strategijos, kurioje bus numatyti ne tik paramos aukoms, bet ir kiti kovos su smurtu aspektai, sudedamųjų dalių. Pvz., mums reikia minimalaus pagalbos paslaugų lygio. Kiekviena moteris turėtų turėti galimybę gauti prieglobstį, nemokamą teisinę ir psichologinę pagalbą. Pvz., turime apsaugoti moteris migrantes, kurios neturi savarankiško leidimo gyventi ir yra ypač pažeidžiamos.

Šiame pranešime yra daugybė svarbių aspektų ir mes, Žalieji, tikimės, kad galėsime balsuoti už jį. Tačiau jeigu liks J konstatuojamoji dalis ir 19 dalis, kuriose prostitucija laikoma žmogaus teisių pažeidimu, net nedarant skirtumo tarp savanoriškos ir nesavanoriškos prostitucijos, tuomet turėsime susilaikyti. Tikiuosi, kad iki to neprieisime ir kad turėsime tvirtą ir visuotinai remiamą pranešimą, kurį, kaip savo indėlį, galėsime pateikti Komisijai ir valstybėms narėms.

  Andrea Češková, ECR frakcijos vardu. – (CS) Pone pirmininke, palankiai vertinu šį Europos Parlamento iniciatyva parengtą pranešimą ir laikausi nuomonės, kad valstybės narės turi priimti įstatymus, kurie yra labai svarbūs siekiant sustabdyti smurtą prieš moteris. Šeiminis smurtas yra labai sunkus smurtas prieš moteris. Šeiminis smurtas nėra privatus šeimos reikalas. Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija yra įsipareigojusi remti šeimą ir, svarbiausia, vaikus. Šeiminio smurto problema yra su tuo susijusi. Šeiminis smurtas sukelia žiaurias pasekmes visiems šeimos nariams, ypač vaikams. Vaikai, kurie tampa nuolatinio šeiminio smurto liudininkais, dažnai suvokia smurtą kaip įprastą elgesį. Didelė tikimybė, kad jie patys taip elgsis mokykloje arba vėliau savo gyvenime.

Smurtas prieš moteris, mano nuomone, taip pat atspindi bei padidina moterų ir vyrų skirtumus ir todėl dažnai pažeidžia moterų padėtį visuomenėje. Šeiminį smurtą patiriančios moterys paprastai tampa ekonomiškai priklausomos ir patiria psichologinį nusikaltėlio spaudimą. Siekdami nustatyti šeiminio smurto atvejus ir padėti aukoms, t. y. moterims ir vaikams, turime skirti šeiminiam smurtui tinkamą dėmesį. Todėl turime didinti informuotumą apie šio smurto pasireiškimą. Šiuo klausimu reikia surengti socialines diskusijas ir pradėti vykdyti prevencijos ir informuotumo didinimo kampaniją, nes dažnai moterys, baimindamosi dėl savo pačių ir savo vaikų saugumo, nemėgsta atvirai kalbėti apie joms traumą sukėlusią patirtį. Atsižvelgdama į tai, taip pat pritariu Europos apsaugos orderio nustatymui, kuris, be to, gali padėti šeiminio smurto aukoms Europos lygmeniu, jeigu tik jis turės aiškų teisinį pagrindą.

  Ilda Figueiredo, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, tai yra svarbus pranešimas, kuriame siūlomas naujas visuotinis politinis požiūris į smurtą dėl lyties ir pateikiamos konkrečios priemonės, visų pirma įskaitant baudžiamąjį procesą, prevencinį ir apsauginį ieškinį, atkreipiamas dėmesys į poreikį užtikrinti sąlygas moterų emancipacijai, kartu kovojama su nesaugiomis darbo sąlygomis, nedarbu ir skurdu, kad moterys galėtų laisvai pasirinkti savo gyvenimo būdą. Deja, moterys šiuo metu negali to padaryti ir dažnai priverstinai patenka į padėtį, kai yra priklausomos, įskaitant prostituciją ir pasidavimą šeiminiam smurtui, kuris priešingu atveju joms būtų nepriimtinas.

Todėl, siekiant padaryti galą šiam smurtui, kuris, akivaizdu, ,yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų, laikas pereiti nuo žodžių prie darbų. Šis su lytimi konkrečiai susijęs smurtas, kuris taip pat turi didelį neigiamą poveikį vaikams ir turi tendenciją padidėti ekonomikos ir socialinės krizės laikotarpiu, negali būti ilgiau toleruojamas. Būtent todėl Komisiją, taip pat valstybes nares raginame kuo greičiau imtis konkrečių priemonių siekiant apginti moterų teises ir apginti jas nuo smurto.

  Barbara Matera (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, kova su visų formų smurtu yra Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prioritetas.

Todėl raginu patvirtinti ilgalaikes politines, socialines ir teisines priemones siekiant panaikinti smurtą dėl lyties ir pasiekti tikrą lyčių lygybę. Siekdama didinti Europos piliečių informuotumą, kartu su kitais kolegomis Parlamento nariais Europos Parlamente remiu, kad būtų paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metai.

Manau, jog tai, kad Europos Komisija 2010–2015 m. veiksmų plane pripažino poreikį kovoti su smurtu dėl lyties, visais atžvilgiais yra svarbus žingsnis, kuris turi virsti konkrečiais veiksmais. Vis dar laukiame strateginio plano, kuris, kaip pranešė Europos Komisija, turėtų būti pateiktas šiais metais. Šiame plane turėtų būti numatytas teisinių priemonių ir praktikos paketas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad smurto aukoms nacionalinėse baudžiamojo teisingumo sistemose būtų užtikrinta tinkama apsauga.

Apytiksliais skaičiavimais, Europoje nuo 20 proc. iki 25 proc. moterų bent kartą savo gyvenime patyrė smurtą. Be to, apytiksliais skaičiavimais, pusė milijono Europoje gyvenančių moterų patyrė moterų lyties organų žalojimus. Ši statistika, deja, didėjanti, iš tikrųjų yra įspėjanti ir kelia nerimą, dėl jos būtini skubūs Europos institucijų veiksmai.

Smurtas prieš moteris turi neigiamų pasekmių visai šeimai. Motinos nebegali suteikti savo vaikams saugumo jausmo ir vaikai tampa netiesioginėmis smurto aukomis. Smurto prieš moteris reiškinį labai sunku stebėti, nes dažnai smurto aukomis tapusios moterys gėdijasi ir bijo pranešti apie smurtą valdžios institucijoms.

Tai apsunkina institucijų darbą, tačiau kartu jis tampa būtinas. Todėl prisidedu prie savo kolegės Parlamento narės T. Jiménez-Becerril Barrio, sakydama: „Sustabdykite smurtą prieš moteris, sustabdykite jį nedelsiant!“

  Edite Estrela (S&D). – (PT) Pone pirmininke, kaip šešėlinė pranešėja, sveikinu pranešėją parengus puikų pranešimą, kuris vertas mano frakcijos paramos. Jau buvo sakyta, kad smurtas prieš moteris yra sunkus išpuolis prieš žmogaus teises; sunkus žmogaus teisių pažeidimas. Žinome, kad smurto aukos yra priverstos atsisakyti daugybės savo pagrindinių teisių ir kad jos yra pažeidžiamos patirdamos prievartą vėliau.

Visai neseniai lankiausi prieglaudoje savo šalyje, Portugalijoje, ir kalbėjau su daugybe šių moterų. Kai kurios papasakojo apie kupiną kančios savo gyvenimą, ir taip buvo tik dėl to, kad jų vaikai darė joms spaudimą už tai, kad jos turėjo drąsos pranešti apie savo užpuolikus. Kitos papasakojo, kaip jų dabar suaugę vaikai pateikė kaltinimus, nes pačios moterys neturėjo drąsos taip pasielgti. Nepriimtina, kad jos, t. y. aukos, turėjo palikti savo namus, išvesti vaikus iš šeimos aplinkos, o agresoriai lieka namuose.

Manau, turime pakeisti teisės aktus taip, kad moterys būtų gerbiamos ir nebebūtų smurto aukos; aplinkybių, kurios turi neigiamą poveikį mums visiems, aukos. Taip pat norėčiau pasakyti, kad tai taip pat yra išpuolis prieš demokratiją, nes atimamos šių moterų, kaip piliečių, teisės. Todėl kovokime su šia nelaime kartu.

  Janusz Wojciechowski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, aptardami kovos su smurtu prieš moteris priemones dažniausiai galvojame apie smurtą šeimose arba asmeninių santykių srityje. Neabejotina, kad šios rūšies smurtas yra sunkus nusikaltimas ir valstybės narės turėtų imtis griežtų teisinių kovos su šiuo smurtu priemonių. Šiuo atveju pritariu E. B. Svensson pranešimo esmei.

Tačiau norėčiau pasinaudoti šių diskusijų suteikiama proga ir atkreipti dėmesį į kitokios rūšies smurtą, kurį moterys taip pat dažnai patiria. Kalbu apie vis dažniau pasitaikantį valstybės priverstinai nustatytą smurtą, kai vaikai atimami iš savo motinų. Vaiko atėmimas yra blogiausias įmanomas smurtas, kurį gali patirti motina, ir tai kartais atsitinka dėl visiškai banalių priežasčių. Žinau dramatiškų pavyzdžių Lenkijoje, kai vaikai buvo atimti iš savo motinų, įskaitant vieną atvejį, kai šeimos teismas atėmė 10 metų berniuką iš motinos dėl to, kad ji buvo apkaltinta per dideliu pamaldumu. Esama atvejų, kai vaikai atimami dėl to, kad tėvai yra neturtingi. Užuot padėjus šeimai, vaikai atitenka globėjų šeimai arba į globos namus. Taip pat esama dramatiškų atvejų, kai vaikai atimami iš savo motinų dėl tėvų tarpusavio ginčų. Kyla dramatiškos scenos, kai vaikus iš jų motinų atima policija, socialiniai darbuotojai arba teismo pareigūnai.

Šeimos vertybė Europoje netenka prasmės ir valstybė vis labiau kišasi į šeimos gyvenimą. Taip dažnai atsiranda valstybės sankcionuota prievarta, kuri kenkia tėvams ir, svarbiausia, vaikams. Vaikų atėmimas iš jų motinų ir motinų atskyrimas nuo vaikų – kadangi yra du šio klausimo aspektai – turėtų būti paskutinė priemonė, taikoma, kai vaikas išnaudojamas arba patiria smurtą. Vaikai jokiais būdais neturėtų būti atimami dėl skurdo. Šeimoms ir moterims šeimose turėtų būti suteikiama visapusiška parama ir turėtume vengti nutraukti šeimos ryšius, nes dažnai gydymas yra blogiau už ligą.

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, palankiai vertinu tai, kad Europos Parlamentas per šią mėnesinę sesiją patvirtins pranešimą, kuriame išdėstytas įvairialypis požiūris į smurtą prieš moteris. Manau, kad nustatę tokią plataus turinio smurto prieš moteris apibrėžtį galėsime lengviau kovoti su šia problema. Negali būti jokios abejonės, kad apčiuopiami rezultatai bus pasiekti tik tuomet, jeigu įvairiais lygmenimis – politiniu, socialiniu, teisiniu ir švietimo – bus imtasi integruotų priemonių. Nepaisant to, vis dar laukiame pasiūlymo dėl direktyvos, kuriame didžiausias dėmesys būtų išimtinai skiriamas kovai su smurtu, ir tikiuosi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pateiks tokio pobūdžio pasiūlymą.

Baigdama norėčiau pateikti dar du komentarus. Labai svarbu, kad smurtą prieš moteris galiausiai suvoktume kaip nusikaltimą ne tik pačių moterų ar socialinio šeimos vieneto požiūriu, bet taip pat turėtume suprasti, kad dėl jo susidaro būtinos išlaidos, kurias padengia visa visuomenė, nes smurtas vis dažnėja. Antra, diskutuodami apie šią problemą didžiausią dėmesį turėtume skirti ne vien kovai su smurtu, bet ir įvairioms tokio elgesio apraiškoms. Turėtume kovoti su stereotipais, pasmerkti socialinį smurto prieš moteris toleravimą ir pabandyti pakeisti tai, kaip auginami vaikai, siekdami, kad ateityje jaunosios kartos tikėtų tikra moterų ir vyrų lygybe ir pasiektų ją praktikoje.

Norėčiau pasveikinti E. B. Svensson parengus pranešimą, kuriame iškeliamas labai svarbus ir opus visuomenei klausimas, t. y. smurtas prieš moteris. Manau, kad po šios dienos kalbų bus imtasi veiksmų ir kad mes ne tik kalbėsime apie smurtą prieš moteris, bet, svarbiausia, imsimės veiksmų moterims ginti. Labai jums dėkoju.

  Emine Bozkurt (S&D). – (NL) Pone pirmininke, Stokholmo programoje Komisija nurodė, kad, siekdama kovoti su smurtu prieš moteris, ji pasinaudotų visomis įmanomomis priemonėmis. Tačiau šiuo metu nėra išsamios strategijos ir vis dėlto turime veikti skubiai.

Saugumas yra svarbi prekė, ypač tiems, kurie iš mūsų yra labiausiai pažeidžiami. Tą patį galima pasakyti apie didelę grupę moterų, kurios vis dar prievarta tuokiamos, žudomos dėl garbės ir kurių lyties organai žalojami. Nuo šių žalingų tradicijų kasdien Europoje kenčia daug mergaičių ir moterų. Mums reikia pakankamų išteklių, kad galėtume kovoti su šios rūšies smurtu. Todėl mums reikia tyrimų ir turime specialų dėmesį skirti tokio elgesio aukoms.

Todėl Komisija, siekdama kovoti su smurtu prieš moteris, turi kuo greičiau parengti Europos strategiją, kurioje visų pirma bus sprendžiamas žalingų tradicijų klausimas. To reikia šiandien, o ne rytoj ar 2012 arba 2013 m. Todėl nepriimtina, kad tokia svarbi priemonė, kaip Europos apsaugos orderis, vis dar nėra įgyvendinta. Asmens saugumas negali ir neturėtų baigtis ties siena.

  Tadeusz Cymański (ECR). – (PL) Pone pirmininke, atsižvelgdami į ankstesnių kalbėtojų pateiktas pastabas ir patį E. B. Svensson pranešimą visų pirma turėtume dar kartą pabrėžti, kad smurtas prieš moteris vis dar būdingas mūsų visuomenei. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios šis reiškinys tebėra, – prastesnė materialinė moterų padėtis ir ekonominė moterų diskriminacija joms siekiant karjeros, labiau ribotos galimybės patekti į darbo rinką, mažesnis darbo užmokestis ir mažiau socialinių išmokų. Būtent moterys prisiima motinystės pasekmes ir atsakomybę užauginti vaikus. Šiuo atveju socialinė apsauga daugumoje Europos šalių nėra pakankama.

Per moterų darbingą amžių ir ypač joms išėjus į pensiją šie veiksniai reiškia, kad jos priklauso nuo savo sutuoktinio geros valios ir socialinės apsaugos sistemų. Tai nepaprastai nesąžininga padėtis ir ji turi sulaukti visuotino pasipriešinimo. Būtent todėl taip svarbu pasiūlyti, kad moterys gautų visą atlyginimą per savo motinystei ir vaikų auginimui skirtą laiką. Tai ypač svarbu šiandien, kai Europą ištiko demografinė krizė.

Vienodas ekonomines galimybes moterims užtikrinančios priemonės gali padėti panaikinti arba sumažinti smurtą prieš jas. Ekonominė moterų priklausomybė nuo vyrų yra viena iš daugybės moterų pasyvumo, paklusnumo ir tam tikru požiūriu jų nesipriešinimo smurtui priežasčių. Pats laikas padaryti tam galą. Europos Parlamentas turi daug galimybių pagerinti šią padėtį, visų pirma šalyse, kuriose dėl paplitusio skurdo moterų padėtis yra ypač sunki. Tai labai svarbi žinia ir tiems, kurie inicijavo šį pranešimą, esu dėkingas už tai, kad jie supranta šią problemą ir imasi aktyvių veiksmų jai spręsti.

  Edit Bauer (PPE). – (HU) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau padėkoti pranešėjai už jos pranešimą, nes manau, kad jame sprendžiama labai svarbi socialinė problema. Europoje pripratome prie to, kad labai dažnai padėtis pasikeičia, kai ji turi ekonominę svarbą. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad pranešime nurodoma, jog smurtas prieš moteris Europoje kasmet sukelia beveik milijardinius nuostolius. Smurtas pasitaiko visuose sluoksniuose: neturtingųjų, turtingųjų, menkai išsilavinusiųjų ir lygiai taip pat universitetinį išsilavinimą turinčiųjų. Be to, taip pat reikia pasakyti, kad kiekvienais metais keli šimtai moterų iš tikrųjų tampa nusikaltimų šeimose aukomis.

Kaip čia jau buvo minėta, Europoje taip pat atsirado precedento neturinti smurto forma. Moterų lyties organų žalojimas ir taip pat nužudymai dėl garbės pridaro daug žalos Europai. Akivaizdu, norėtume sukurti Europos normą, kad įveiktume smurtą prieš moteris. Tačiau puikiai žinome, kad neturint teisinio pagrindo tai yra beveik neįmanoma. Nepaisant to, galime sukurti bendrą Europos strategiją. Net jeigu negalime suderinti teisės sistemų, akivaizdu, kad gerosios praktikos mainai gali labai daug padėti šioje srityje. Pranešime taip pat nurodoma, kad yra tam tikrų smurtinių veiksmų, kurie tam tikrose teisės sistemose nėra pripažįstami smurtiniais veiksmais. Manau, kad bendradarbiavimas gali padėti daryti pažangą ateityje, tačiau šis bendradarbiavimas būtų veiksmingas visų pirma esant Europos strategijai, kurios labai reikia. Labai jums dėkoju.

  Silvia Costa (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti pranešėjai E. B. Svensson. Žinome, kad smurtas prieš moteris ir vaikus didėja visoje Europoje. Dėl šios priežasties raginame Komisiją iki 2011 m. pateikti pasiūlymą dėl smurto prieš moteris strategijos, kurį pateikti ji jau pažadėjo. Tai turėtų būti visuotinė strategija tuo požiūriu, kad joje turėtų būti aptartas ne tik šeiminis smurtas ir lyties organų žalojimas, bet ir kitos paslėpto smurto formos. Kalbu apie didžiulę nėščiųjų arba susižadėjusių merginų diskriminaciją ir patyčias darbo vietoje arba anksčiau laiko atleidžiamas moteris, nes tai vyksta mano šalyje, tačiau tai nėra nusikaltimas, kaip buvo anksčiau. Taip pat galvoju apie tai, ką galima apibūdinti tik kaip smurto prieš moteris kurstymą žiniasklaidoje ir reklamoje.

Po direktyvos dėl prekybos žmonėmis ir neišvengiamos direktyvos dėl smurto aukų, apie kurią paskelbė Komisijos narė C. Malmström, manau, kad Lisabonos sutartyje buvo nustatyti pagrindai siekti didesnio teisinio suderinamumo valstybėms narėms pripažįstant smurto prieš moteris ir vaikus kaip specifinės smurto formos nusikaltimų svarbą, taip pat bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis nustatant pagrindinius konsultavimo, teisinės pagalbos ir moterų ir vaikų apsaugos standartus. Tai taip pat padės parengti nuoseklią ir palyginamą statistiką kartu su poveikio vertinimo ataskaitomis dėl prevencijos formų, kurias valstybės narės įgyvendins siekdamos sumažinti smurtą.

Manau, kad šiuo atveju yra bendras Parlamento noras – buvau vienas iš rašytinę deklaraciją pasirašiusių asmenų – skirti vienus metus smurto temai apsvarstyti visoje Europoje, ir manau, kad Parlamentas gali išsakyti savo labai tvirtą ir įtakingą nuomonę šiuo klausimu.

  Regina Bastos (PPE). – (PT) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, kaip jau įrodėme, smurtas prieš moteris yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas. Tai sena pasaulinė problema, nuo kurios kenčia kultūros ir geografijos požiūriu skirtingos šalys; daugiau ir mažiau išsivysčiusios šalys. Ši padėtis dažnai yra susijusi su asocialiomis šeimomis; šeimomis iš vargingiausių socialinių ir ekonominių sluoksnių. Iš tikrųjų, nepaisant to, šis reiškinys egzistuoja daugumoje šeimų, nepaisant jų išsilavinimo lygio, ekonominio apsirūpinimo arba socialinės padėties.

Apytiksliais skaičiavimais, beveik kas penkta Europos moteris bent kartą per savo, kaip suaugusios moters, gyvenimą patyrė fizinį smurtą. Todėl prioritetas turi būti paramos smurtą patyrusioms moterims teikimas ir šiame pranešime numatytas iniciatyvų rinkinys, padėsiantis siekti šio tikslo: iš šių iniciatyvų visų pirma reikia išskirti teisinę pagalbą aukoms, ryžtingesnį ir veiksmingesnį baudžiamąjį tyrimą, svarbią prieglaudų aukoms sukūrimo priemonę, pagalbos numerio sukūrimą ir atbaidančių bausmių, proporcingų nusikaltimo sunkumui, nustatymą.

Žala fizinei ir psichinei moterų sveikatai yra neapskaičiuojama, tačiau visuomenė taip pat patiria didelių išlaidų. Todėl kovai su šiuo reiškiniu reikia politinės ir socialinės mobilizacijos. Galiausiai tai yra lygybės ir vystymosi užtikrinimo klausimas. Dėl šios priežasties siekis paskelbti Europos kovos su smurtu prieš moteris metus turi būti vertinamas palankiai, nes tai padės didinti Europos visuomenės informuotumą apie šią baisią nelaimę.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D). – (LT) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti Evai-Britt Svensson už parengtą gerą pranešimą. Ir pranešėjos nurodyti realūs moterų teisių ir smurto prieš moteris pažeidimai dar kartą parodo, kad tai iš tikrųjų yra žmogaus pagrindinių teisių pažeidimai, kuriems nėra jokių geografinių, ekonominių, kultūrinių ar socialinių ribų.

Pagal praėjusiais metais priimtą Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planą Komisija turėtų kaip galint greičiau parengti kovos su smurtu prieš moteris strategiją, todėl raginu Komisiją kuo skubiau imtis konkrečių veiksmų ir pateikti tokią strategiją.

Smurtas dėl lyties apima ir seksualinį išnaudojimą, prekybą žmonėmis, priverstinę santuoką, lyties organų žalojimą ir tokie smurtiniai nusikaltimai daro didelę įtaką ir neatitaisomą žalą moters fizinei ir psichinei sveikatai. Taigi, noriu paraginti, kad valstybės narės užtikrintų geresnį sveikatos priežiūros, socialinių darbuotojų, policijos, teismų institucijų darbuotojų rengimą ir gerai koordinuotų bendradarbiavimą, kad jie galėtų profesionaliai reaguoti visais smurto prieš moteris atvejais.

Dėkoju Komisijos narei C. Malmström, nors jos šiuo metu jau nebėra salėje, už skiriamą finansavimą ir paramą kovai su smurtu prieš moteris nevyriausybinėm organizacijom, ir kartu noriu priminti, kad ekonominės ir finansinės krizės sąlygomis smurtaujama dar daugiau, todėl negalima mažinti finansavimo šioje srityje.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, nors keletą dešimtmečių smurtui prieš moteris ir jų teisių pažeidimui skiriame dėmesį, pasirodo, kad tai nepadeda sustabdyti šios smerktinos kriminalinės veiklos. Įvairių formų smurtas prieš moteris daro žalą ne tik pačioms moterims, bet ir jų šeimoms. Šeimos gyvenimas dažnai praranda savo reikšmę, kuri yra susijusi su saugumo ir užtikrintumo jausmo puoselėjimu. Su smurtu namuose susiduriantys vaikai tam tikru požiūriu taip pat yra jo aukos. Todėl Europoje turime skirti dėmesį šeiminio smurto pavojui, kurį gali patirti moterys ir vaikai.

Vyresnio amžiaus moterims arba fiziškai ar psichiškai silpnesnėms moterims pačioms apsiginti ir apsaugoti savo interesus yra dar sudėtingiau. Moterims taip pat kyla prievartos dėl lyties pavojus įvairiais asmeninių laisvių pažeidimais, nes, pvz., visų pirma žmonių prekyba seksualinio išnaudojimo tikslais yra viena rimčiausių problemų, nuo kurios kenčia visa visuomenė.

Todėl labai svarbu daryti spaudimą siekiant veiksmingesnio baudžiamojo persekiojimo ir užtikrinti, kad vėliau paskirtos bausmės atitiktų nusikaltimo sunkumą. Būtina imtis priemonių siekiant užkirsti kelią šiems sunkiems žmogaus teisių pažeidimams ir užtikrinti Europos moterims oraus gyvenimo sąlygas.

  Seán Kelly (PPE). – (GA) Pone pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus: smurtą prieš moteris ir viešbučiuose dirbančių vyrų vaidmenį.

25 proc. smurtą patyrusių moterų rodiklis yra visiškai nepriimtinas. Manau, kad jis atskleidžia jaunų vyrų švietimo programos poreikį, visų pirma agresijos valdymo ir pagarbos moterims požiūriu, kad mintis pakelti savo ranką prieš moterį būtų visiškas tabu, o ne norma, kaip tai dažnai rodoma filmuose, yra kai kuriose kultūrose ir, deja, atrodo, kai kuriuose namuose.

Antras dalykas, kurį noriu paminėti, – tai viešbučiuose dirbančių vyrų vaidmuo. Priežastis, dėl kurios tai sakau, yra ta, kad mano draugė, žavi jauna mergina Michaela Harte, buvo nužudyta Mauricijuje per savo medaus mėnesį, kai užklupo viešbučio darbuotojus vagiant jos kambaryje. Jeigu būtų buvę priešingai, vyras būtų užklupęs moteris tokioje padėtyje, galimybės jas nužudyti būtų buvusios daug mažesnės. Reikia išnagrinėti tą pavojų ir tikimybę. Apskritai reikia išnagrinėti vyrų ir leidimo jiems tvarkyti kambarius, ypač moterų kambarius, klausimą.

  Marc Tarabella (S&D). – (FR) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, palankiai vertinu mūsų Komiteto pirmininkės E. B. Svensson pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į poreikį apžvelgti visų formų smurtą, priklausantį baudžiamajai teisei.

Iš esmės ypač vertinu tai, kad Europos Sąjungą sudaro skirtingas ir įvairias nacionalines kultūras ir tradicijas turinčios valstybės, tačiau kai kalbame apie smurtą, baisiuosi matydamas, kaip skirtingai jis vertinamas.

Panagrinėkime vieną pavyzdį: išžaginimas. Nors visur jis priskiriamas baudžiamajai teisei, visose valstybėse narėse jis nevienodai apibrėžiamas. Pvz., Latvijoje santuokinio išžaginimo paprasčiausiai nėra. Maltoje nėra tokio išžaginimo, kai vienas vyras išžagina kitą vyrą. Slovakijoje išžaginimas daiktu nėra laikomas išžaginimu. Todėl esama sukrėtimus gyvenime patyrusių moterų, vyrų ir vaikų, prieš kuriuos padaryti nusikaltimai nepatenka į šias apibrėžtis. Supaprastindami nusikaltimų apibrėžtis, sumenkiname pačias aukas ir jų kančią. Todėl raginu Komisiją skubiai parengti veiksmingą veiksmų prieš visų formų smurtą planą.

  Gesine Meissner (ALDE). – (DE) Pone pirmininke, per diskusijas paaiškėjo, kad smurtas prieš moteris nėra menkas nusikaltimas; visiškai aišku, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimas. Jau buvo sakyta, kad kartais net vaikai tampa netiesioginėmis smurto prieš moteris aukomis. Jie gali net būti tiesioginėmis smurto prieš moteris aukomis, nes pagrindinė negyvų naujagimių ir persileidimų priežastis, tiesą sakant, yra susijusi su smurtu prieš moteris padariniais. Tai nėra vien šeiminio smurto klausimas; tai taip pat yra priverstinės prostitucijos, nužudymų dėl garbės – kai iš tikrųjų negali būti jokios kalbos apie garbę – prekybos žmonėmis, lyties organų žalojimo ir kiti klausimai.

Šio pranešimo, už kurį esu labai dėkinga E. B. Svensson, priežastis šiuo atveju buvo ne tik tai, kad, atsižvelgiant į pranešimą dėl lygybės, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dėl smurto prieš moteris ir lygybei kyla pavojus, bet taip pat tai, kad dėl Lisabonos sutarties dabar turime galimybę priimti direktyvą ir Europoje sukurti bendrą teisės sistemą. To mums reikia skubiai, kad galėtume daryti pažangą šioje srityje, nes tai yra tarptautinė Europos problema, su kuria turime kovoti.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, smurtas prieš moteris gali reikštis įvairiomis formomis ir tai išlieka tarptautinė problema, su kuria tarptautinė bendruomenė dar nesugebėjo susidoroti. Smurto naudojimas kelia pavojų jo aukų sveikatai, orumui, saugumui ir autonomijai. Todėl smurtą patyrusioms moterims sumažinamos galimybės dalyvauti socialiniame gyvenime ir dirbti.

Be to, užtenka pamatyti padarinius, kad suprastume, jog smurtas prieš moteris taip pat yra socialinė problema, pvz., sveikatos ir teisingumo srityje. Moterims didžiausias pavojus kyla jų namuose. Daugiausia sužalojimų moterys patiria dėl šeiminio smurto.

Smurtas prieš moteris, kad ir kokios formos būtų, nėra menkas nusikaltimas. ES taip pat turi pasirašyti JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims.

  Miroslav Mikolášik (PPE). – (SK) Pone pirmininke, bet kokios formos smurto pavojus individui turi ilgalaikes neigiamas pasekmes šeimai ir visuomenei ir ypač nusipelno pasmerkimo, kai smurtaujama prieš moteris ir vaikus. Tačiau manau, jog nerimą kelia tai, kad šeiminis smurtas yra nurodomas kaip pagrindinė persileidimų ir negyvų naujagimių priežastis, todėl primygtinai reikalauju taikyti visas prieinamas baudžiamosios teisės priemones siekiant veiksmingai mažinti ir užkardyti fizinį smurtą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į skubų poreikį apsaugoti moteris, ypač neturtingas moteris, nuo vadinamos surogatinės motinystės. Solidarumo dingstimi dėl surogatinės motinystės moterims kyla fizinio išnaudojimo ir net prievartos pavojus ir tai tiesiogiai prieštarauja prekybos žmonių kūnais ir kūno dalimis draudimui. Moters orumas, privatumas ir kūnas taip yra sumenkinami ir tampa korumpuotų nuomos susitarimų objektu tarptautinėje prekybos žmonėmis rinkoje.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Pone pirmininke, nors smurtiniai veiksmai prieš moteris yra labiausiai paplitę pasaulyje, tačiau tikimybė, kad už juos bus paskirta bausmė, vis dar yra mažiausia, nepaisant to, ar jie įvykdyti konflikto zonose, ar demokratinėse šalyse. Pasaulyje yra regionų, kuriuose naudojamas visų formų smurtas prieš moteris: išžaginimai, prekyba seksualinio išnaudojimo tikslais, priverstinės santuokos, mirtis, religiniai arba nusikalstami pagrobimai, priverstinė prostitucija, jau neminiu smurto šeimoje arba ankstesnių partnerių smurto. Be to, smurtą patiria vis jaunesnės mergaitės.

Manau, kad valstybės narės turėtų imtis papildomų ES lygmens priemonių, kad pateiktų išsamią nacionalinę statistiką, į kurią platesniu mastu būtų įtraukiami smurto dėl lyties duomenys, taip pat pagerintų duomenų rinkimą šiuo klausimu, siekdamos nustatyti tinkamiausias nusikaltėlių nubaudimo priemones.

Taip pat manau, kad yra naudingas pasiūlymas, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos pagrindinių žmogaus teisių agentūra, Europos lyčių lygybės institute įsteigti smurto prieš moteris stebėjimo skyrių.

  Norica Nicolai (ALDE). – (RO) Pone pirmininke, kaip šešėlinė pranešėja norėčiau pasveikinti pranešėją parengus šį pranešimą ir iškelsiu tik du klausimus.

Manau, kad pats laikas atsisakyti paviršutiniško požiūrio į šį klausimą, nes statistikos, kokių nors nuoseklių taisyklių dėl šio klausimo kriminalizavimo valstybėse narėse trūkumas ir per menkas susirūpinimas šiuo klausimu, išskyrus bendro pobūdžio pareiškimus, patvirtina, kad iš tikrųjų ši tema Europos Sąjungoje nagrinėjama paviršutiniškai. Būtent todėl reikalinga direktyva.

Deja, nei šiame pranešime, nei kituose dokumentuose šia tema nebuvo padaryta jokia išsamesnė ekonominių išlaidų analizė. Taip yra todėl, kad dėl šios padėties, kurią apsunkino ekonomikos krizė, nacionaliniai biudžetai patiria gana nemažas – šimtus milijonų eurų siekiančias –finansines išlaidas. Manau, kad dabar laikas įvertinti šias išlaidas ir į šią padėtį reaguoti naudojant ne tik pinigines lėšas, bet ir imantis tinkamų teisinių priemonių šiai problemai spręsti.

  Krisztina Morvai (NI). – (HU) Pone pirmininke, sveikinu pranešėją puikiai atlikus darbą. Didžiuojuosi, kad maždaug prieš 15 metų būtent aš pirmoji parašiau dvi knygas apie smurto prieš moteris reiškinį. Mažiau didžiuojuosi tuo, kad nuo to laiko šioje srityje beveik nieko neįvyko. Tiesa yra tai, kad nėra ir negali būti jokio bendro ES reglamento, tačiau daug Europos mokesčių mokėtojų pinigų skiriama prevencijos ir globos programoms.

Iš esmės norėčiau užduoti Komisijos narei klausimą, kaip tikrinamas tinkamas šių lėšų panaudojimas. Turiu pasiūlymą: užuot kreipęsi į vyriausybes, kreipkitės į prievartą patyrusias moteris: pvz., moterų, kurios patyrė prievartą ir apsigyveno moterų prieglaudoje, reikėtų paklausti apie pagalbą, kurią jos gavo, ir institucijų požiūrį į jų padėtį apskritai arba Budapešto ar, pvz., Amsterdamo, gatvėse kenčiančių merginų ir moterų, kurios tikisi ištrūkti iš prostitucijos pragaro, reikėtų paklausti, kokios pagalbos jos sulaukė iš savo valstybės arba vyriausybės.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Pone pirmininke, kaip aiškiai nurodyta ir pranešime, pastangos sumažinti smurtą prieš moteris turi būti remiamos dviem frontais: valstybės narės lygmeniu ir vykdant priemones ir programas, kurioms tiesiogiai vadovauja Europos Komisija.

Manau, kad labai svarbu tęsti „Daphne“ programą ir skatinti valstybes nares, kurios susiduria su didėjančiu šios formos smurtu, dalyvauti šiuo sudėtingu ekonomikai laikotarpiu. Dabar daug žmonių susiduria su psichologinėmis problemomis, kurios kartais išprovokuoja smurtą. Labai svarbu mokyti Europos Sąjungos policijos institucijų darbuotojus, siekiant sudaryti pagrindą, kuris padėtų užtikrinti tinkamą tyrimų vykdymą, gerai suprasti klausimo esmę ir smurto poveikį moterims. Stokholmo programoje taip pat remiamas šis aspektas.

Galiausiai politinėms pastangoms turi būti suteikta finansinė parama, o „Daphne“ programa gali tam būti tinkamas pagrindas.

  Evelyn Regner (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, kalbant apie su lygybe susijusius klausimus, Europos Sąjunga buvo ir yra priešakyje; ji taip pat yra pirmosiose gretose kovojant su smurtu prieš moteris.

Smurtas prieš moteris ne tik yra siaubingo pobūdžio, bet ir brangiai atsieina. Pranešime nurodoma, kad metinė šio smurto kaina yra 33 mlrd. EUR. Tai turėtų išsklaidyti iliuzijas tų, kurie sako, kad dabar sukurtų priemonių katalogas taip pat turi savo kainą. Tačiau šis priemonių katalogas yra būtinas. Policijos pareigūnų, teisėjų, medicinos darbuotojų mokymas – visa tai numatyta pranešime ir taip pat norėčiau tinkamai padėkoti už tai pranešėjai.

Tačiau matau vieną nedidelį trūkumą ir norėčiau į jį atkreipti dėmesį. Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti smurtui darbo vietoje. Šiuo klausimu taip pat reikėtų susitarti dėl tikslesnės žodinės formuluotės.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, kai žiniasklaidoje matome sužalotų moterų ir vaikų pavyzdžius, visada užduodame sau klausimą, kaip juos supantys žmonės galėjo taip ilgai išlikti abejingi. Todėl reikia, kad Komisijos pasiūlytoje kovos su šeiminiu smurtu strategijoje būtų numatyti konkretūs diagnostiniai mechanizmai, kurie būtų privalomi teikiant sveikatos paslaugas ir juos taip pat privalėtų naudoti socialiniai darbuotojai siekiant aukoms greitai suteikti tikrą pagalbą. Už smurtą per religines apeigas turi būti baudžiama atskirai ir tai kartu su informuotumo didinimo kultūra, kuri apima teisėjų mokymą, lems visišką smurto, įskaitant moterų lyties organų žalojimą, prieš moteris visuomenėje netoleravimą. Strategijoje taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys į nemokamas teisines paslaugas ir socialinę pagalbą smurto aukoms. Norėčiau padėkoti E. B. Svensson už labai išsamų pranešimą, tačiau balsuosiu prieš J konstatuojamąją dalį, nes joje įtvirtinta moterų teisė nužudyti savo embrionus ir aš su tuo nesutinku.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, noriu padėkoti garbingiesiems Europos Parlamento nariams už šias labai svarbias diskusijas tema, kuri, akivaizdu, visiems mums rūpi. Dar kartą norėčiau padėkoti pranešėjai už jos svarbų pranešimą ir taip pat šešėliniams pranešėjams.

Kaip jau nurodžiau savo įžanginėje kalboje, šiuo klausimu planuojame keletą priemonių. Aukų teisių paketas, žinoma, yra labai svarbus ir jis bus pateiktas kitą mėnesį. Taip pat turime parengtą bendrą lygybės politiką prevencijos programoms, informuotumo didinimui ir t. t. Taip pat labai atidžiai stebime, kaip būtent dabar baigiama rengti Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo, kad – ją parengus – Tarybai pasiūlytume, kad Europos Sąjunga prisijungtų prie jos ir tuomet taptų teisiškai privaloma tose srityse, kuriose Europos Sąjunga turi kompetenciją.

Taip pat norėčiau paminėti du kitus pasiūlymus, kuriuos patvirtinote: pvz., direktyvoje dėl kovos su prekyba žmonėmis numatyta ne tik daugybė prevencinių priemonių, bet ir parama aukoms, moterims ir vaikams, kurie yra prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo arba išnaudojimo kitais tikslais aukos. Be to, skirtingose prieglobsčio paketo dalyse ypatingas dėmesys atkreipiamas į prieglobsčio suteikimo procedūrose dalyvaujančių asmenų, seksualinės prievartos ir kitokiomis aukomis tapusių moterų, pažeidžiamumą.

Kaip jau visi pabrėžėte, problema yra didžiulė ir gėdinga tai, kad moterys ir mergaitės mūsų Europos Sąjungoje kas dieną gyvena apimtos baimės. Jos baiminasi smurto, išžaginimo ir seksualinės prievartos ir dažnai iš žmonių, kuriuos jos labiausiai myli, kuriais turėtų labiausiai pasitikėti, – iš vyrų, partnerių ir t. t. Turime veikti ir turime veikti toje srityje, kurioje galime pasiekti konkrečių rezultatų. Tai iš tikrųjų yra vienas baisiausių žmogaus teisių pažeidimų.

Norėčiau pasidžiaugti tuo keletu vis dar drąsių vyrų, kurie dalyvavo šiose diskusijose, nes smurtas prieš moteris nėra vien moterų reikalas: tai žmogaus teisių klausimas. Šioje srityje rezultatų galime pasiekti tik dirbdami kartu: turime sukurti Europą, kurioje moterys ir mergaitės nesibaimintų smurto vien todėl, kad priklauso vadinamajai neteisingai lyčiai.

  Eva-Britt Svensson, pranešėja. – (SV) Pone pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti savo kolegoms Parlamento nariams už jų labai išmintingus žodžius, išsakytus diskusijose, ir, svarbiausia, už pasiryžimą, kurį visi kolegos Parlamento nariai rodo siekdami kovoti su šiuo smurtu. Komisijai norėčiau pasakyti, kad laukiame nusikaltimo aukų paketo, kad galėtume suteikti aukoms papildomą paramą, tačiau kovai su šiuo smurtu mums taip pat reikia direktyvos. Nebūtina sutikti su kiekvienu šio pranešimo žodžiu, tačiau svarbu balsuoti už jį siekiant nusiųsti Komisijai aiškų signalą, kad mums reikia direktyvos. Svarbu visoms šioms moterims, kurios gyvena patirdamos prievartinius santykius, parodyti, kad jos neturėtų jausti gėdos arba kaltės jausmo. Balsuodami už pranešimą, parodysime, kad kaltė yra vykdyti nusikaltimą prieš jas. Jos neturėtų jausti kaltės arba gėdos jausmo.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad yra daugybė moterų, kurios išgyveno dėl visuomenės pastangų ir moterų prieglaudų ir moterų organizacijų darbo. Dabar tinkamas laikas, kad šie žmonės ir organizacijos vieni neprisiimtų atsakomybės padedant moterims išbristi iš padėties, į kurią dauguma jų yra patekusios. Svarbu yra tai, kad nutraukiame tylą ir parodome, jog yra parama šiems pažeidžiamiems žmonėms. Taip pat norėčiau pabrėžti, kaip svarbu parodyti, kad tai yra su visomis socialinėmis grupėmis susijusi problema. Nėra konkrečių grupių, kurios nuo to kenčia; ji paplitusi visoje visuomenėje. Kreipiuosi į savo kolegas Parlamento narius prašydama nusiųsti žinią, jog nepriimtina, kad moterys gyventų tokiomis sąlygomis. Moterys gali pačios sau ir savo vaikams sukurti gerą gyvenimą, tačiau kad taip padarytų, joms taip pat reikia mūsų, kaip išrinktų atstovų, paramos. Dar kartą dėkoju visiems Europos Parlamento nariams už jūsų tvirtą pasiryžimą. Kartu mums pavyks laimėti šią kovą.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks antradienį, 2011 m. balandžio 5 d.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Noriu išreikšti paramą šiam pranešimui ir jo rekomendacijoms. Moksliniai tyrimai rodo, kad padėtis mano pačios šalyje, Airijoje, patvirtina esant problemą, su kuria susiduriama visoje Europoje. 2005 m. Nacionalinė nusikaltimų taryba nustatė, kad kas septinta moteris Airijoje patyrė žiaurų savo partnerių fizinio, seksualinio arba emocinio pobūdžio užgaulų elgesį. 2009 m. tapau pirmąja Šiaurės rytų krizės tarnybos, įsikūrusios Dundalke, ambasadore. Ši paramos ir konsultavimo tarnyba yra viena iš daugybės tokių tarnybų rytų Airijoje, kurioje seksualinio ir šeiminio smurto aukoms siūlomos labai svarbios paslaugos, tačiau ši tarnyba turi išspręsti savo sunkios finansinės padėties problemą. Svarbu tai, kad ES skiria tiesioginį finansavimą moksliniams tyrimams visose valstybėse narėse, siekdama užtikrinti, kad mes susidarytume visapusišką ir tikslų problemos masto vaizdą. Tačiau taip pat reikia remti nevyriausybines organizacijas ir valstybių narių vyriausybes siekiant didinti informuotumą apie seksualinio smurto poveikį ir padarinius, nesvarbu, ar tai būtų seksualinis šeiminis smurtas, ar išžaginimas, ar prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais.

  Corina Creţu (S&D), raštu. – (RO) Beveik ketvirtadalis Europos moterų bent kartą patyrė fizinį smurtą ir daugiau nei dešimtadalis moterų patyrė seksualinį smurtą. Ekonomikos krizė dėl savo sukeltų socialinių pasekmių pablogino faktines aplinkybes, kuriomis skurdas ir švietimo trūkumas tampa palankiais veiksniais smurtui dėl lyties atsirasti. Būtent todėl manau, kad šios problemos priežastims panaikinti reikalingos koordinuotos priemonės kartu su valstybių narių teisės aktų suderinimu ir glaudesniu teismų bendradarbiavimu siekiant veiksmingiau atlikti tyrimus.

Norėdamos sustabdyti smurtą prieš moteris ES valstybės narės ir institucijos turi pareigą skubiai pradėti vykdyti šiuos tam tikrus veiksmus: informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, suteikti prieglobstį aukoms, visoje ES sukurti bendrą telefono numerį, skirtą skubiai pagalbai, ir suteikti paramą ypač pažeidžiamoms moterų grupėms, pvz., imigrantės ir prieglobsčio ieškotojos.

  Alexander Mirsky (S&D), raštu. – 2008 m., kai buvau Latvijos parlamento narys, pateikiau Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo buvo sugriežtinta atsakomybė už šeiminį smurtą prieš moteris ir vaikus. Deja, pakeitimas nebuvo priimtas. Specialiosios komisijos posėdyje aptariant pakeitimą Latvijos parlamento nariai buvo linksmi. Todėl už „lengvą“ vaikų ir moterų sužalojimą šeimose tebėra nebaudžiama. Bylos paprastai nėra nagrinėjamos ir kartais policija atsisako priimti aukų pareiškimus. Latvijos Respublikoje moterų apsauga nuo šeiminio smurto nėra reglamentuojama veiksmingomis priemonėmis. Latvijos institucijos, vyriausybė pro pirštus žiūri į akivaizdžius pažeidimus ir neketina šiuo tikslu priimti teisės akto. Atsižvelgdamas į šį pranešimą, kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius ir prašau atkreipti dėmesį į Latvijoje esantį neteisėtą elgesį su moterimis.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Tai gali atsitikti bet kur: gatvėje, metro požemiuose, kieno nors nuosavuose namuose – moterys ir vaikai negali jaustis visiškai saugūs nuo išpuolio, kuris gali būti įvykdytas bet kur. Silpnėjanti visuomenės pseudomoralė turėtų priversti mus bent akimirką susimąstyti. Pirmosios faktinio smurto apraiškos, pvz., įkyrumas, nepadorios replikos ir priekabiavimas, kurias dėl daugybės migrantų elgesio kas dieną patiria Vakarų moterys, vis dažniau laikomos norma. Nepagarba moterims pasiekė aukščiausią lygį, kai Vokietijos teisėja vyro teisę į dauginimąsi nurodė kaip lemiamą veiksnį, priimdama sprendimą musulmonų santuokos nutraukimo byloje. Įteisindama migraciją ES importavo problemas iš visų pasaulio šalių, įskaitant nužudymus dėl garbės, priverstines santuokas ir šeiminį smurtą patriarchalinėse struktūros šeimose. Kultūra, religija ir tradicija neturi būti naudojamasi smurtiniams veiksmams pateisinti. Tai vienintelis būdas nutraukti smurto didėjimą. Statistikoje nepateikiama jokios informacijos apie tai, kiek padidėjęs užregistruotų pranešimų apie smurto šeimoje atvejus skaičius yra susijęs su didesniu aukų noru apsiginti arba kokią šių aukų dalį sudaro imigrantai. Iš tikrųjų bet kuriuo atveju didelė migrantų dalis yra registruoti moterų prieglaudose. Taip pat faktas yra tai, kad turime liautis demonstravę pseudoherojų mentalitetą, kai atlaidžiai vertiname religiniais arba kultūriniais motyvais padarytus nusikaltimus.

  Tiziano Motti (PPE), raštu. – (IT) Mano įsipareigojimas apsaugoti nuo smurto nukentėjusius silpnuosius ir moteris verčia mane balsuoti už teisės aktą siekiant užtikrinti smurto aukų apsaugą. Moterys, kaip ir vaikai, tam tikrais atžvilgiais yra ypač trapūs mūsų visuomenės nariai. Todėl manau, kad labai svarbu užtikrinti didesnę moterų, kurios teigia patyrusios smurtą, apsaugą. Taigi pritariu, kad moterims, kurios tapo smurto aukomis, būtų teikiama nemokama teisinė pagalba. Žinau, kad esama nelygybės pavojaus, kai neteisėtai smurtu apkaltinti vyrai turi sumokėti bylinėjimosi išlaidas, o jų kaltintojos gauna teisinę pagalbą: nuodugniai tai apsvarsčiau. Tačiau manau, kad, atsižvelgdami į smurto, įskaitant smurto šeimoje, atvejų skaičių, turėtume paremti tuos, kurie patiria didžiausią žalą dėl paramos trūkumo: statistiškai smurto aukų moterų dalis yra daug didesnė, palyginti su keletu nusikaltėlių, kurios, pasinaudodamos sistema, siekia pagerinti savo padėtį pasinaudodamos nekaltais vyrais. Mušamai moteriai sunku pateikti skundą; nemokama teisinė pagalba suteiktų drąsos aukoms ir padėtų sumažinti incidentų, už kuriuos lieka nenubausta, skaičių.

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu. – (FR) Kalbėdami apie smurtą prieš moteris dažnai susiduriame su duomenų, statistikos ir informacijos apie tendencijas trūkumu. Kad suprastume problemos mastą, visų pirma mums reikia gebėjimų įvertinti šį reiškinį Europos lygmeniu. Tai padės mums daugiau dėmesio skirti poreikiams ir taip užkirsti kelią smurto atvejams, padėti aukoms ir užgydyti žaizdas. Nuolat turime prisiminti aukas. Nepaisant to, kalbame apie seksualinę prievartą, prekybą moterimis prostitucijos tikslais, šeiminį smurtą ar net kultūrinį atspalvį turintį smurtą – šiuo atveju turiu omenyje lyties organų žalojimą ir priverstines santuokas, – vis dėlto visa tai yra sunkūs nusikaltimai. Siekdami apsaugoti moteris nuo šio smurto turime sukurti bendrą Europos sistemą. Turime liautis tiek nervinęsi dėl minties, kad Europa taps moterų sergėtoja. Mums reikia Europos teisės sistemos, kuria remdamiesi įgyvendintume konkrečias priemones, pvz., telefono numeris, kuriuo būtų galima skambinti kilus pavojui, ir policijos, teismų pareigūnų bei mokytojų mokymo programos. ES turi pasiūlyti Europai sprendimo būdus, tačiau kaip pasaulinė dalyvė ji taip pat turi išplėsti savo veiksmų vykdymo teritoriją ir vykdyti juos už savo sienų.

  Siiri Oviir (ALDE), raštu. – (ET) Deja, smurto prieš moteris Europoje ir visame pasaulyje nebuvo įmanoma sustabdyti, nors Europos Sąjunga ir JT pareiškė, kad kovai su smurtu prieš moteris jos teikia pirmenybę. Iš tikrųjų tam tikra pažanga padaryta ir žmonių informuotumas šia tema iš dalies padidėjo, tačiau nauji Europos Sąjungos politiniai prioritetai yra neatsiejami nuo veiksmingesnės kovos su smurtu ir mūsų bendro uždavinio, kad moterys ir vaikai neturėtų gyventi nuolat baimindamiesi tapti smurto aukomis. Lisabonos sutartyje taip pat įteisinta kompetencija šioje srityje. Manau, labai svarbu, kad Europos Sąjunga skirtų daugiau dėmesio savo teisės aktams, susijusiems su smurtu tarp artimų žmonių, nes tai jokiu būdu nėra privatus reikalas. Deja, aukos per dažnai baiminasi dėl savo šeimų reputacijos ir pagrįstai – dėl savo saugumo ir ekonominės nepriklausomybės, todėl nesikreipia į teisėsaugos institucijas. Todėl taip pat ypatingą dėmesį turėtume skirti paramos aukoms sistemai sukurti ir panaikinti visuomenėje esančius tabu – kitaip tariant, turėtume padidinti žmonių informuotumą. Aukoms turi būti teikiama tikra ir užtikrinta pagalba. Viena akivaizdi problema – smurtą patyrusioms moterims ir vaikams skirtų prieglaudų Europoje trūkumas, todėl uždavinys pastatyti vieną nusikaltimo aukoms skirtą prieglaudą 10 000 gyventojų yra visiškai pagrįstas ir reikalingas. Siekiant užtikrinti geresnę nuo smurto ir persekiojimo bėgančių moterų apsaugą, net jeigu jos Europoje keičia gyvenamąją vietą, svarbu įgyvendinti direktyvą dėl apsaugos orderių.

  Nikolaos Salavrakos (EFD), raštu. – (EL) Smurtas prieš moteris vykdomas įvairiomis formomis, nuo psichologinio spaudimo ir prievartavimo iki išžaginimo, seksualinio smurto ir visiškai neteisėtos ir nepriimtinos prekybos žmonėmis ir nežmoniškų prostitucijos verslu užsiimančių grupuočių vykdomo moterų išnaudojimo. Šios grupuotės dažnai apgauna iš esmės jaunas moteris ir tuomet priverčia jas dirbti prostitutėmis. Siekdamos užbaigti savo košmariškas kančias dauguma jų būna priverstos nusižudyti. Turime atidžiau stebėti šalis, kuriose įsitvirtinusios prekybos žmonėmis grupuotės, kuriose prekiautojai žmonėmis paperka vyriausybės pareigūnus ir taip paverčia šias šalis piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis rojumi. Su šiomis grupuotėmis galėtų būti kovojama užtikrinant tarptautinį bendradarbiavimą tarp ES, kuri yra prekybos tikslo vieta, ir šių šalių, kuriose yra įsitvirtinusios šios neteisėtos grupuotės. Raginu Komisiją imtis veiksmų šioje srityje. Akivaizdu, kad dėl moterų teisių organizacijos iš tikrųjų nutraukė savo veiklą šiame sektoriuje.

  Olga Sehnalová (S&D), raštu. – (CS) Šis pranešimas – tai trečias per pastaruosius mėnesius dalykas, kuriuo prisidedama prie kovos su smurtu prieš moteris, po Europos apsaugos orderio ir direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis. Smurtas prieš moteris neabejotinai yra rimta problema visuose visuomenės sluoksniuose. Pranešime pateiktais duomenimis, kas ketvirta pilnametystės sulaukusi moteris patiria fizinį smurtą kartu su daugiau nei 10 proc. moterų, kurios tampa seksualinio smurto aukomis. Šie skaičiai, už kurių slypi atskirų gyvenimų istorijos, kelia nerimą. Tačiau tik viena iš dešimties smurto aukų siekia gauti profesionalų pagalbą. Taip yra todėl, kad dauguma jų nežino, ką daryti tokioje situacijoje. Smurtas prieš moteris ne tik turi labai žalingų padarinių pačioms moterims, bet ir sukelia neigiamas pasekmes jų artimiesiems žmonėms, ypač vaikams. Pritariu pasiūlymams, kuriais siekiama labiau informuoti ir mokyti žmones, kurie dirbdami gali susidurti su šios formos smurtu. Kartu taip pat reikia užtikrinti geresnę aukų priežiūrą ir pagalbą joms. Pranešimą taip pat palankiai vertinu dėl to, kad visuomenei reikia nusiųsti aiškų ir tvirtą signalą, kad smurtas nebus toleruojamas.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Žmogaus teisės ir lyčių lygybė yra vieni iš ES prioritetų. Kadangi smurtas prieš moteris yra žiaurus žmogaus teisių pažeidimas ir viena pagrindinių kliūčių siekti moterų ir vyrų lygybės, kova su šia nelaime turėtų tapti pagrindiniu mūsų uždaviniu. Požiūris į smurtą prieš moteris nacionalinės teisės aktuose skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Ispanijoje, šioje srityje galioja gerai apgalvotos taisyklės. Kai kuriose iš viso nėra jokių taisyklių. Atskirose valstybėse narėse taip pat labai skiriasi nuteistųjų už smurtą prieš moteris skaičius. Atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės taisykles ir dažnai ribotą įtaką įgyvendinant tarptautinės teisės nuostatas dėl kovos su smurtu, vis labiau plintančiai problemai spręsti reikia priimti aiškias ir privalomas ES lygmens taisykles. Visi ES veiksmai turi būti apibendrinti ir pateikti vienoje bendroje išsamioje strategijoje, kurios tikslas bus kovoti su smurtu prieš moteris visoje ES. Ši strategija turėtų būti suderinta su kitomis tarptautinėmis iniciatyvomis ir pagrįsta prieinamomis ES programomis ir valstybių narių geriausia praktika. Per šią Parlamento kadenciją turėtų būti baigta rengti bendra direktyva prieš smurtą. Tai reikalinga siekiant užtikrinti, kad niekada nebebūtų galima pasakyti, kad Europos Sąjungoje net karvėms suteikiama geresnė apsauga nei moterims.

  Monika Smolková (S&D), raštu. – (SK) Visi žinome apie smurtą prieš moteris ir mes apie jį diskutuojame, tačiau kai imama kalbėti apie jo panaikinimą arba pašalinimą, rezultatai yra menki. Moterys nuo smurto kenčia įvairiais savo gyvenimo tarpsniais, nuo vaikystės iki pilnametystės. Jis patiriamas mokykloje, darbe, panašios kvalifikacijos darbuotojų grupėse, visuomenėje, taip pat privačiame šeimos gyvenime arba gyvenant su partneriu. Jis yra įvairių formų – nuo fizinio ir seksualinio iki protinio ir socialinio, net ekonominio smurto. Jį patiria įvairaus išsilavinimo, socialinės ir ekonominės padėties, etninių grupių ir religinių įsitikinimų moterys ir moterys, kurios gyvena ir miesto, ir kaimo aplinkoje. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad smurtas prieš moteris yra problema, kurią turime spręsti visi. Norint panaikinti smurtą reikia ne tik aktyvių institucijų, bet ir aktyvių asmenų – vyrų ir moterų, kurie nežiūri pro pirštus į šį nemalonų reiškinį mūsų visuomenėje ir kurie nori asmeniškai prisidėti prie visiško netoleravimo principo įgyvendinimo. Atskiros valstybės narės turi atlikti svarbesnį vaidmenį šioje srityje, rengdamos kovos su smurtu prieš moteris veiksmų planus, didindamos žiniasklaidos informuotumą ir priimdamos konkrečius baudžiamuosius įstatymus bei patvirtindamos priemones.

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu. – (PL) Deja, nepaisant visų mūsų pastangų, smurtas prieš moteris ir smurtas kitose gyvenimo srityse vis dar yra didelė problema Europoje. Smurtiniai nusikaltimai daromi visose valstybėse narėse ir nuo jų kenčia visų socialinių sluoksnių žmonės. Tai reiškia, kad kova su šia problema ir pagalba smurto aukoms turi būti įvairaus pobūdžio. Siekiant užkirsti kelią šios rūšies smurtui, svarbu suteikti paramą šeimoms ir užtikrinti jų darnią raidą. Kalbant apie nusikaltimus, susijusius su smurtu prieš moteris, manau, kad būtų verta apsvarstyti galimybę sukurti bendrą Europos telefono numerį, kuriuo būtų galima skambinti pavojaus atveju siekiant gauti pagalbą arba pranešti apie tokio pobūdžio nusikaltimą. ES turėtų siekti užtikrinti, kad už smurtą prieš moteris būtų skiriamos griežtesnės bausmės, visų pirma su seksualiniu smurtu susijusių nusikaltimų atveju. Tokie nusikaltimai dažnai įsirėžia į moterų atmintį daugybei metų, sukelia jų kančias ir dėl to jos negali normaliai gyventi. Taip pat būtina, kad kartu būtų nustatyta geresnė aukų teisių apsauga baudžiamajame procese. Pagrindinis pranešime nurodomas klausimas – prostitucijos ir prekybos moterimis problema. Siekiant veiksmingai kovoti su šia praktika reikia Europos masto susitarimo, kurį sudarytų ne tik ES valstybės narės, bet ir ES nepriklausančios šalys.

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja