Pirmininkas – Kitas klausimas – diskusijos apie Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl to, ko galima pasimokyti apie branduolinį saugumą Europoje po branduolinės avarijos Japonijoje.

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, visų pirma noriu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog tęsiame praeitą mėnesį pradėtas diskusijas. Viena vertus, tai įrodo šio klausimo svarbą, antra, panašu, kad, nepaisant viso šio emocinio reagavimo, kurį sukelia vis dar nepaprastai rimta Japonijos padėtis, mūsų institucijos ketina apdairiai imtis su šiuo klausimu susijusių veiksmų. Kartu norėčiau dar kartą patvirtinti, kad esame pasirengę teikti nuolatinę konkrečią pagalbą Japonijos žmonėms – ir humanitarinę, ir branduolinės energetikos ekspertų. Europos Vadovų Taryba tai aiškiai pareiškė kovo 25 d.

Dar norėčiau pažymėti, kad Tarybai pirmininkaujanti Vengrija nedelsdama reagavo į Japonijos nelaimę, ypač imdamasi veiksmų, susijusių su branduolinės energijos pavojais. Leiskite iš pat pradžių išsklaidyti klaidingą požiūrį, kurį visuomenė gali susidaryti branduolinio saugumo klausimu, kad šio reikalo svarbą ES suvokia tik dabar, kilus išorinei krizei. Toks įsitikinimas klaidingas, kadangi visų pirma Europoje jau daugiau kaip 25 metus galioja privaloma teisinė sistema šiuo klausimu, be to, ji nuolat koreguojama, pvz., paskutinį kartą 2009 m., priėmus Branduolinio saugumo direktyvą. Antra, dar ir dėl to, kad branduolinio saugumo užtikrinimas yra nuolatinis procesas, kurio metu mes laipsniškai tobuliname specifikacijas, darome išvadas iš įvykių, pvz., iš to, kas atsitiko Fukušimoje, ir reguliariai tikriname tikrąją objektų saugumo būklę. Kovo mėn. Europos Vadovų Taryba faktiškai patvirtino, kad ES reakcija turi atitikti nurodymus, apimančius saugumo vietoje garantavimą ir teisinio reguliavimo pagrindų (reglamentavimo sistemos) tobulinimą. Vienas įvairialypio ES atsako aspektas yra išsamus Europos Sąjungos atominių elektrinių rizikos ir saugos įvertinimas, t. y. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. („atsparumo bandymai“).

Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius ir pasinaudojant visais turimais ekspertizės duomenimis būtina nustatyti veiksmų apimtį ir praktinius žingsnius. Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupė ir jos nariai, nepriklausomos valstybių narių reguliavimo institucijos, iki gegužės mėn. vidurio turi galutinai nustatyti minėtus praktinius veiksmus, tada vasarą galbūt jau bus galima pradėti juos vertinti. Kelios valstybės narės ir branduolinės energetikos operatoriai jau priėmė sprendimus, kuriais reikalaujama patikrinti atominių elektrinių saugumą. Tuo remiantis galima padaryti pirmąsias išvadas ir metų pabaigoje jas paskelbti. Vertinimo institucijos su testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais supažindins ir plačiąją visuomenę, ir Komisiją.

Remdamasi pastaruoju pranešimu Europos Vadovų Taryba iki metų pabaigos įvertins preliminarius rezultatus. Dėl reguliavimo Europos Vadovų Taryba jau paprašė Komisijos peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir teisinę bazę, susijusią su branduolinių objektų sauga, ir pateikti pasiūlymą, kaip tinkamai juos tobulinti. Kartu turime tęsti teisinio reguliavimo srityje pradėtą darbą ir priimti pasiūlymą dėl direktyvos dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų tvarkymo. Pagaliau reikia nustatyti saugos specifikacijas, kurios apimtų visą branduolinių objektų gyvavimo ciklą. Trečia, privalome paprašyti ES kaimynystėje esančių trečiųjų šalių prisijungti prie šio vertinimo ir sugriežtinti saugumo reikalavimus.

Rūpestis dėl saugumo susijęs ne tik su branduoline energija. Negalime leisti, kad bet kokios energijos šaltinis, nepaisant to, koks didelis būtų jo poveikis energijos tiekimo saugumui, būtų naudojamas neatsižvelgiant į žmonių sveikatos ir aplinkos saugumą. Kaip žinote, turime atsižvelgti ir į dabartinę Europos padėtį, į tai, kad valstybėse narėse naudojama įvairių rūšių energija. Kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, kokių energijos šaltinių derinį naudoti. Tai išliks ir artimoje ateityje, nes kalbame apie energijos šaltinių derinį, kurio pasirinkimas yra valstybių narių kompetencija. Tačiau, kalbant apie bendrus tikslus, tai netrukdo mums siekti pažangos kuriant bendrą energetikos politiką.

Pvz., šiais metais pradėsime nagrinėti 2050 m. energetikos planą. Tam tikslui įvertinsime, kiek atskiri energijos šaltiniai turi padėti siekti su klimato kaita susijusių tikslų, kuriuos įgyvendindami kartu turime laikytis savo energetikos politikos, saugaus tiekimo, tvarumo ir konkurencingumo tikslų. Nepaisant to, kad valstybės narės gali laisvai apsispręsti dėl energijos šaltinių derinio, vidaus rinkos stiprinimas ir nuolatinis tarpusavio santykių gerinimas vis dėlto lemia didesnę jų energetikos politikos tarpusavio priklausomybę ir būtinybę priimti bendrus su energijos šaltinių pasirinkimu susijusius sprendimus. Todėl dar būtų tikslinga sukurti bendrą mūsų energetikos politikos padarinių investicijoms, energijos kainoms ir reguliavimui viziją.

Kartu tai reiškia, kad, nors branduolinė energija šiuo metu sudaro 30 proc. Europoje pagaminamos energijos, nė viena iš keturiolikos šią energijos rūšį pasirinkusių valstybių narių negali sau leisti uždaryti atomines elektrines nedelsiant, prieš tai nepasitarusios su kitomis valstybėmis narėmis ir neišnagrinėjusios galimų alternatyvių energijos išteklių ir su tinklu susijusių klausimų. Šiuo tikslu Tarybai pirmininkaujanti valstybė ketina per gegužės mėn. vyksiantį neoficialų energetikos ministrų susitikimą surengti išsamų pasikeitimą nuomonėmis, kad būtų galima išspręsti su šia tema susijusius klausimus. Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tas, kad turime informuoti visuomenę apie susijusias hipotezes ir apie pasirinktų energijos šaltinių privalumus bei trūkumus. Esu įsitikinusi, kad šios dienos diskusijomis prie to prisidėsime. Dėkoju, pone pirmininke.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. - (DE) Pone pirmininke, ponia E. Győri, ponios ir ponai, kovo 11 d. kilęs siaubingas žemės drebėjimas, po to cunamis, avarija atominėje elektrinėje, per kurią pakenkta įvairiems blokams, ir tai, kad dar nematyti, kada ši žala bus atitaisyta ir pašalintas pavojus, nes atominė elektrinė vis dar nevaldoma, nors ir pasitelktos naujausios technologijos – visa tai kelia mums rūpestį dėl saugumo ir dėl Europos Sąjungos bei kitų šalių energetikos sektoriaus. Dėl šios priežasties kovo 11 d. sukvietėme aukšto lygio darbo grupę, kurią sudaro ministrai ir nacionalinių vyriausybių, atominių elektrinių statybos bendrovių ir energetikos sektoriaus atstovai, į kovo 15 d. organizuojamą posėdį. Kovo 21 d. Energetikos ministrų taryboje pasirengėme Europos Vadovų Tarybos posėdžiui, kuriame kovo 25 d. galiausiai paraginome Komisiją ir valstybių narių branduolinės saugos institucijas atlikti specialius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir išsamų saugos tyrimą, skirtą aukščiausiems saugos standartams užtikrinti. Nuo tada rengiame bandymų kriterijus.

Generaliniai direktoratai, aš pats ir branduolinės saugos institucijos rengia bendrą bandymų kriterijų katalogą, kuris, prieš galutinai jį priimant, bus pateiktas jums ir visuomenei. Pirma, bus atsižvelgta į žemės drebėjimų ir potvynių, ypač Atlanto pakrantėje, galimus pavojaus padarinius Europos atominėms elektrinėms. Antra, bus atsižvelgta į padarinius pačioms elektrinėms, kitaip tariant, į tai, kaip įmanoma apsaugoti aušinimo sistemas, elektros tiekimą ir avarinius generatorius. Kiti bandymų veiksniai apima teroristų ir kibernetines atakas, taip pat lėktuvų susidūrimus su elektrinėmis.

Manome, kad konsultacijos bus baigtos ir sprendimas dėl bandymų kriterijų bus priimtas iki gegužės mėn. vidurio Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės (angl. ENSREG) posėdyje . Tikimės, kad metų pabaigoje bus atlikti išsamūs bandymai, kuriais bus užtikrinti aukščiausi saugumo standartai, skirti 143 Europos Sąjungos atominėms elektrinėms. Kalbėjomės su Rusijos Federacijos ir Ukrainos vyriausybėmis ir artimiausiu metu susisieksime su Šveicarija bei Armėnija, taip pat ir su šalimis, kurios ketina statyti atomines elektrines, pvz., Turkija ir Baltarusija. Viso to tikslas – užtikrinti, kad artimiausioje Europos Sąjungos kaimynystėje esančiose šalyse būtų taikomi aukščiausi saugos standartai ir bandymų, skirtų saugumui įvertinti, kriterijai.

Žinome, kad už energijos šaltinių derinį ir atitinkamai už energetines technologijas, atomines elektrines ir kitas technologijas atsakingos valstybės narės. Pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad valstybės narės nori išsaugoti šias teises. Kitaip tariant, atsižvelgiant į dabartines sutartis ir teisės aktus, neatrodė realu sprendimą dėl atominės elektrinės priimti Europos lygmeniu. Tačiau saugumo bandymas, kuriame kiekviena valstybė turi dalyvauti, mano nuomone, yra bendras aspektas visoms valstybėms narėms dėl juo nustatomų aukštų standartų, nepaisant to, ar jos gamina branduolinę energiją. Apie 76 proc. elektros energijos Prancūzijoje gaminama atominėse elektrinėse, Austrijoje šis procentas nevyksta. Keturiolika Europos Sąjungos valstybių narių gamina branduolinę energiją, o trylika ne. Vokietija šiuo metu svarsto, ar reikia sutrumpinti savo atominių elektrinių eksploatavimo laiką. Lenkija svarsto, ar statyti pirmąją atominę elektrinę, Italija – ar investuoti į papildomas atomines elektrines.

Manome, kad įgyvendinant saugumo tyrimus kartu ypač svarbu iki šių metų liepos mėn. į nacionalinę teisę perkelti Branduolinės saugos direktyvą. Planavome 2014 m. atlikti Branduolinės saugos direktyvos, kurią priėmė Parlamentas ir Taryba ir kuri turi būti perkelta į nacionalinę teisę, vertinimą. Dabar norime tai pasiūlyti. Ketiname iki šių metų pabaigos pranešti apie tolesnius savo svarstymus, kaip būtų galima patobulinti šią direktyvą, nes dabar joje visų pirma kalbama apie oficialius įgaliojimus, steigtinas įstaigas ir kitas sritis.

Dar norėčiau paminėti pasiūlymus dėl branduolinių atliekų, kuriuos pateikė Komisija, o dabar svarsto Parlamentas ir Taryba. Jais bus papildytos bendros priemonės, skirtos aukščiausiam saugumo lygiui užtikrinti. Žinome, kad saugumo tyrimas padės valstybėms narėms padaryti išvadas. Tačiau šiuo atveju pasikliauju realybe. Tikiu, kad valstybės narės atsižvelgs į saugumo vertinimą, standartus ir ekspertų pasiūlytas būtinas priemones ir praktiškai įgyvendins šias priemones savo šalyse bei savo atominėse elektrinėse. Gegužės mėn. viduryje pasakysime, kada galbūt bus pateiktas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis projektas ir bandymo kriterijai, parengti darbo grupių lygmeniu.

  Corien Wortmann-Kool, PPE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, frakcijos vardu norėčiau padėkoti Komisijos nariui G. Oettingeriui už tai, kad su branduoline sauga susijusio darbo buvo imtasi iš karto, kai įvyko nelaimė Japonijoje. Šis darbas labai svarbus mūsų piliečių saugumui, kadangi branduolinė katastrofa Japonijoje parodė, kad mums būtina persvarstyti savo branduolinės saugos taisykles.

Tai svarbus jūsų ir Tarybos uždavinys, nes branduolinės saugos srityje mes, europiečiai, esame vieni nuo kitų priklausomi. Visuose Europos branduoliniuose objektuose turi būti atliktas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat, kaip sakėte, turi būti suderinti kriterijai. Mums reikalinga objektyvi ir skaidri, t. y. vieša, to testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuo pirmiausia siekiama nustatyti aukščiausią saugumo lygį, ataskaita.

Pone pirmininke, tikiuosi, kad jūs ir valstybės narės intensyviai kuriate darnų metodą, taigi galime neabejoti, kad aukščiausi saugos standartai bus įdiegti. Jei branduolinis objektas neatitiktų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis reikalavimų, jūs ir Taryba privalote užtikrinti, kad ta valstybė narė įsipareigotų imtis skubių veiksmų. Tai galėtų būti laikinas, o gal net ir visiškas atominės elektrinės uždarymas. Šiuo atžvilgiu svarbu įtraukti ir tas atomines elektrines, kurios yra mūsų kaimynystėje, nes kartais jos gali būti pavojingesnės mūsų gyventojams nei pačioje Europos teritorijoje esančios atominės elektrinės. Prašau tam skirti daugiau dėmesio.

Turime tinkamai apsvarstyti veiksmus ir pavojus. Branduolinė energija nėra tas energijos šaltinis, kurio galime paprasčiausiai atsisakyti, nes ji sudaro didelę mūsų suvartojamos energijos dalį ir padeda mažinti išmetamą CO2 kiekį. Tačiau turime persvarstyti savo ateitį, pagalvoti apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir toliau ambicingai didinti energijos vartojimo efektyvumą.

  Marita Ulvskog, S&D frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, branduolinė energija skiriasi nuo kitų energijos šaltinių. Per nepaprastai trumpą laiką ji gali padaryti didžiulės žalos šalims, žmonėms ir būsimoms kartoms. Todėl džiaugiuosi tvirtu ir gausiu Europos Parlamento narių palaikymu sprendžiant branduolinės energetikos saugumo klausimą. Tikiuosi, kad tai padės priimti aiškius ir plačius bendrus sprendimus.

Branduolinė energetika negali būti reguliuojama ir stebima tik nacionaliniu lygmeniu. Branduolinė energija neturi nei nacionalinių, nei europinių ribų. Todėl diskusijos dėl saugumo ir su sauga susijusių darbų turi plačiai atsispindėti darbotvarkėje. Taigi mums svarbu priimti labai vieningą sprendimą ir bent kartą pripažinti, kad mūsų nuomonės branduolinės energetikos klausimu šiek tiek skiriasi. To reikia bendram interesui – trumpalaikiam ir ilgalaikiam saugumui.

Kalbant apie ilgalaikį saugumą, akivaizdu, kad mūsų dabartinis energijos tiekimas netvarus. Energijos šaltinių derinys nėra pakankamai įvairus. Kalbos apie investavimą į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą turi būti paverstos darbais. Turime bent pakeisti savo energetikos politikos prielaidas, bet tai ne šios rezoliucijos tema. Tai turi būti naujo mūsų energetikos sistemos poslinkio tvarumo link pradžia ir, žinoma, pasirengimas strategijai, pagal kurią branduolinė energetika netgi būtų laipsniškai – kai kuriais atvejais netolimoje ateityje, kitais – per truputį ilgesnį arba vidutinės trukmės ir ilgesnį laikotarpį – likviduota.

  Lena Ek, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, tragiški įvykiai Japonijoje ne tik atskleidė Japonijos reaktorių problemas ir trūkumus. Fukušimos atvejis parodė ir tarptautinės atominių elektrinių saugos sistemos trūkumus. Šiandien daugelis europiečių susirūpinę Europos branduoline sauga. Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga atidžiai permąstytų savo požiūrį į branduolinį saugumą.

Liberalų ir demokratų nuomone, Tarybos pasiūlyti testavimai nepalankiausiomis sąlygomis per silpni. Turėtume ne tik atlikti techninius ir geografinės vietovės bandymus, bet ir įvertinti visą saugos kultūrą bei pasirengimą nelaimėms įvairiais aspektais. Ypač svarbu, kad šie bandymai būtų privalomi ir pagrįsti bendrais ir skaidriais Bendrijos kriterijais.

Kiekvienas turėtų suprasti, kad negalime leisti, jog vyriausybės ir nacionalinės institucijos pačios save prižiūrėtų. Testavimus nepalankiausiomis sąlygomis turėtų atlikti nepriklausomi ekspertai ir tai turėtų būti padaryta visiškai skaidriai. Visus faktus reikėtų skelbti prižiūrint Komisijai.

(Plojimai)

Šiandien tai vienintelė patikima šios technologijos alternatyva. Be to, TATENA turėtų atlikti išsamią ES branduolinės saugos teisės aktų peržiūrą. Mums reikia europinių standartų ir griežtų reikalavimų. Ne tik Komisija, bet ir Taryba turi būti atsakinga už tai, kad būtų imamasi veiksmų, ir ji turi prisiimti šią atsakomybę. Ir galiausiai labai svarbu, kad ir mes dabar pasimokytume alternatyvios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo klausimu. Jau laikas apsispręsti dėl privalomų tikslų.

(Plojimai)

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, pone G. Oettingeri, jūs jau žinote, kad nepasitikiu jūsų siūlomu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis. Norėčiau trumpai paaiškinti kodėl. Nemanau, kad būtų gerai, jei nacionalinėms institucijoms ir priežiūros įstaigoms būtų pavesta apibrėžti atsparumo bandymų kriterijus ir vertinti jų rezultatus. Iki šiol jos atsakė tik už Europos Sąjungos atominių elektrinių priežiūrą ir tikrinimą.

Šių įstaigų nariai sudarys senų gerų draugų tinklą, kurie džiaugsis galėdami patvirtinti vieni kitiems, kad jų atominės elektrinės buvo, yra ir bus saugios. Negi jūs tikrai manote, kad valstybių narių reguliavimo institucijos staiga supras, kad iki šiol jos elgiasi netinkamai ir kad buvo ir yra perdaug tolerantiškos? Aš tuo netikiu, pone G. Oettingeri, be to, jūs man dar nepaaiškinote, kaip ketinate užtikrinti, kad visa ši priežiūros sistema staiga taptų savarankiška.

Savanoriškas testavimų nepalankiausiomis sąlygomis pobūdis yra dar vienas įrodymas, kad negalime jų vertinti taip rimtai, kaip norėtume. Tačiau jūs dar turite laiko pakeisti savo planus ir suteikti mums garantiją, kad į elektrines bus įleisti nepriklausomi ekspertai. Jūs galite užtikrinti, kad viskas būtų patikrinta, o ne tik pamatytume popierines ataskaitas, kaip yra dabar, kai sprendžia senų bičiulių, dešimtmečius pažįstančių vieni kitus ir visada pritardavusių aukščiausio laipsnio rizikai, sambūris, kaip jį pagrįstai apibūdinau.

Norėčiau paaiškinti, kad Žaliųjų / Europos laisvasis aljansas tikisi, kad bus suplanuoti tokie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, kuriais parodoma, kurios atominės elektrinės jau tikrai nebepriimtinos ir kurios turi būti pirmiausia atjungtos nuo tinklo. Jei testavimai nepalankiausiomis sąlygomis tikrai padės pakeisti Europos kryptį, mes jais remsimės sudarydami branduolinės energetikos atsisakymo planą; tas pasitraukimas prasidės dabar ir, jei viskas gerai seksis, galėtų būti užbaigtas apie 2025 m.

Norėčiau paprašyti vieno konkretaus dalyko, pone G. Oettingeri. Per pastarąsias kelias dienas jūs davėte nemažai interviu ir, pvz., Vokietijoje sakėte, kad žinote, kurios atominės elektrinės neatitiks testavimų nepalankiausiomis sąlygomis kriterijų, ir kad dėl kai kurių iš jų esate tvirtos nuomonės. Prašau viešai įvardyti šias elektrines. Pvz., jei viena iš jų yra vietovės Fessenheim atominė elektrinė, kuri, kaip sakė Prancūzijos priežiūros institucijos narys, nėra tinkamai apsaugota nuo potvynių ar žemės drebėjimų, turėtumėte paskelbti pavojingų vietovių pavadinimus. Tai padidintų pasitikėjimą jūsų politika.

(Plojimai)

  Giles Chichester, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti einančiai Tarybos pirmininko pareigas ir Komisijos nariui už jų pareiškimus. Jų apgalvotas turinys labai skiriasi nuo kai kurių kitų pranešimų. Visų pirma nepamirškime, kad 50 metų senumo Japonijos reaktoriai ir šiuo metu Europoje konstruojami nauji modeliai labai skiriasi – pasaulis keičiasi. Nepamirškime ir to, kad skiriasi Japonijos ir Europos seisminė rizika. Prieš imantis priemonių, skirtų įvertinti, ką darome ir ką planuojame daryti, mums reikia, be kita ko, gerai žinoti, kas atsitiko.

Šiuolaikiniai reaktoriai sukurti atlaikyti pavojus, kokius įsivaizdavome prieš 20 ar 50 metų. Džiaugiuosi matydamas, kad pritariate man, ponia R. Harms.

(R. Harms šūksniu pertraukia pranešėją)

Ponia R. Harms, kalbėjote ne į mikrofoną, atimate man skirtą laiką.

Siūloma skelbti moratoriumą. Nesutinku, nes tai reikštų veikimą paskubomis, neturint mokslinių įrodymų. Prieš imdamiesi bet kokių priemonių, kad pakeistume savo jau įspūdingą saugos kultūrą Europoje, turime išsiaiškinti, kas nutiko. Sutinku, kad norime sustiprinti savo saugos kultūrą, bet neveikime paskubomis.

  Sabine Wils, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, neseniai Vokietijoje vyko demonstracijos, kuriose 250 000 žmonių ragino nedelsiant atsisakyti branduolinės energijos, visiškai ją pakeičiant atsinaujinančiųjų išteklių energija. Abu šie dalykai įmanomi.

Po Černobylio ir Fukušimos avarijų tapo aišku, kad branduolinė energetika visada bus šiek tiek rizikinga. Todėl visoje Europoje taikytini branduolinės saugos standartai turi būti pagrįsti geriausiomis turimomis technologijomis. Nepaisant to, kad 2009 m. priimta Tarybos direktyva dėl branduolinių objektų branduolinės saugos, valstybėse narėse tebetaikomi dabartiniai saugumo standartai.

Taigi mums reikia skubiai persvarstyti šią direktyvą dalyvaujant Parlamentui ir taikant bendro sprendimo procedūrą, kuri nepagrįsta Europos atominės energijos bendrijos sutartimi. Norėčiau, kad kuo daugiau Parlamento frakcijų pateiktų Tarybai ir Komisijai prašymą šiuo klausimu parengti pasiūlymą dėl direktyvos. Manau, mums reikalingas branduolinės energetikos atsisakymo planas, apimantis visą Europą.

  Niki Tzavela, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, sutinku su tuo, kas iki šiol buvo pasakyta, ir su tuo, kad rytoj turime pagalvoti apie moratoriumą, kaip pasiūlė kolega G. Chichester.

Tačiau dar noriu pridurti, kad žengiame į naują erą, į naują pasaulį. Visos gaivalinės nelaimės, įvykusios XXI a. – gaisrai, žemės drebėjimai, potvyniai – buvo didžiulio masto. Kaip galime apsisaugoti nuo branduolinės grėsmės, kurią šios nelaimės sukelia, arba kaip tos grėsmės išvengti? Matome, kad žmonių žūtys dėl šių katastrofų taip pat gali pasiekti didžiulį mastą.

Šiame Parlamente smerkiame nusikaltimus žmogiškumui. Manau, kad TEPCO, kaip bendrovės, veiksmai yra naujos formos nusikaltimas žmonijai: jokio skaidrumo, jokių atsargumo priemonių, jokių pastangų su šia problema kovojančių darbuotojų atžvilgiu. Primygtinai raginu jus visus pagalvoti apie šį naują nusikaltimą visuomenei, su kuriuo susiduriame XXI a.

  Pilar del Castillo Vera (PPE). – (ES) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kad galėtume valgyti, keliauti, studijuoti, gydyti ligas ir pasiekti dar daugelį kitų tikslų, mums reikalinga energija. Ją visada gaudavome iš įvairių šaltinių. Kartais iš pačių seniausių, pvz., vandens, iškastinio kuro, atomo, kitais atvejais – iš modernių, pvz., atsinaujinančiųjų išteklių. Be to, dar kuriamos technologijos, kuriomis užtikrinamas didesnis saugumas, o atsinaujinančiosios energijos atveju – didesnis efektyvumas.

Taip pat atlikti moksliniai tyrimai, kurie dar nepritaikyti, pvz., anglies dioksido laikymas, kuris, kaip tikimasi, padės sukurti branduolinės sintezės energiją. Visa tai būtina, ponios ir ponai, kadangi žmogaus gyvenimas vyko ir vystėsi nuolat gerinant išteklių naudojimą ir atliekant tyrimus, kurie padėjo tai daryti. Ryšiai, energetika, medicina ir mokslas pagrįsti nuolatiniu visų išteklių gerinimu.

Neseniai cunamis ir jį sukėlęs žemės drebėjimas padarė didelės žalos Japonijos žmonėms: yra aukų, dingusių žmonių, padaryti materialiniai nuostoliai, labai apgadinta Fukušimos elektrinė. Atsižvelgdami į tai visų pirma turime pagerinti saugumą.

Rytoj Parlamente balsuosime dėl bendros rezoliucijos, kuriai pritarė didžioji parlamentinių frakcijų dauguma. Ja išreiškiama tai, kas mus vienija, o ne skiria. Norėčiau paprašyti, kad frakcijos išliktų lojalios pasiūlymo turiniui ir savo interesų nesiektų labiau nei bendrų interesų arba nei priimtos bendros nuomonės dėl šio pasiūlymo. Rytoj turime balsuoti atsakingai.

  Teresa Riera Madurell (S&D). – (ES) Pone pirmininke, visų pirma norėčiau pareikšti didelę užuojautą nukentėjusiesiems nuo branduolinės katastrofos ir evakuotoms šeimoms.

Ponios ir ponai, ko tikrai turėtume pasimokyti iš šios katastrofos, tai suvokti, kad būtina skubiai gerinti saugos priemones. Tačiau saugumas apima ir žmogiškuosius išteklius. Turime užtikrinti aukščiausio lygio mokymą šio sektoriaus darbuotojams. Privalome garantuoti optimalias darbo sąlygas. O sukurti nepriekaištingą mokymo ir darbo sistemą – uždavinys, kurį gali padėti atlikti Europos institucijos.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į įsipareigojimus, kuriuos Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S & D) prisiėmė sudarant Europos energetikos planą, nes tai rimtas pasižadėjimas atsinaujinančiosios energijos, infrastruktūrų, energijos vartojimo efektyvumo ir elektromobilumo atžvilgiu. Manau, kad šiomis aplinkybėmis turėtume atnaujinti diskusijas dėl anglies, kadangi tai mūsų vienintelis vietinis iškastinis kuras.

  Fiona Hall (ALDE). – Pone pirmininke, testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, skirtų techniniams standartams nustatyti, nepakanka. Priežastis – ne tik žemės drebėjimai. Japonijos nelaimę lėmė įvykių sankaupa: potvynis, energijos iš išorės ir ryšių nutrūkimas. Matome, kaip problemos kyla viena po kitos, ir pats Fukušimos vietovės radioaktyvumas dabar labai trukdo saugiai dirbti, o darbas turi būti tęsiamas.

Branduolinė katastrofa nėra linijinis įvykis; padariniai matomi išorėje kaip ir radioaktyvumas, kuris vis dar patenka į jūrą. Todėl gyvybiškai svarbu, kad planuojant siūlomus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis būtų atsižvelgiama į įvairius sudėtinius, geometrinius nelaimės padarinius.

Komisijos nary, kaip sakėte, valstybės narės turi teisę spręsti, kokių energijos šaltinių derinį naudoti, bet už branduolinę saugą atsakingas jūs. Ar sutinkate, kad valstybės narės turėtų paskelbti moratoriumą naujų atominių elektrinių planavimui ir statybai? Ką pasiūlysite, kad įsitikintume, jog dabar vyriausybės ir investuotojai labiau įsipareigos efektyviai vartoti energiją ir naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius?

  Claude Turmes (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, dramatiškais įvykiais Japonijoje įrodoma, kad vienintelė visiškai saugi atominė elektrinė yra ta, kuri niekada nebuvo pastatyta, arba ta, kuri uždaryta. Po įvykių Japonijoje supratome, kad visi kiti tvirtinimai yra netiesa. Europos piliečiai tai žino, todėl ir laukia mūsų tvirto atsako. O mes galime reaguoti vienaprasmiškai – pateikti vien tik atsinaujinančiųjų išteklių energiją vartojančios Europos viziją.

Galime pradėti laipsniškai įgyvendinti šią viziją didindami energijos vartojimo efektyvumą buityje, transporto, pramonės ir elektros gamybos sektoriuose, kartu plačiai vartodami atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir laikinai gamtines dujas. Pone G. Oettingeri, jūs rengiate 2050 m. energetikos planą. Klausiame jūsų, ar esate pasirengęs kartu su mumis įgyvendinti minėtą viziją? Ar esate įsitikinęs, kad 2050 m. energetikos planas turėtų būti diskusijų dėl Europos energetikos ateities pagrindas, ne tik diskusijų su ekspertais, bet ir su Europos piliečiais?

  Konrad Szymański (ECR). – (PL) Pone pirmininke, jei po to, kas atsitiko Japonijoje, mums šiandien tenka mokytis ir atlikti kai kurias užduotis, tai daryti turėtume labai atsargiai. Teks susikaupti ir rimtai pagalvoti. Atsisakius branduolinės energijos arba nustačius neįgyvendinamus reikalavimus šiam mūsų energetinės sistemos sektoriui nė viena problema nebus pašalinta. Prie pat mūsų sienų bus pastatyta dar daugiau elektrinių, kurioms nebus taikomi mūsų saugos reikalavimai ar mūsų reguliavimo įstaigų priežiūra. Kaliningrade ir Baltarusijoje šiandien jau planuojama, kaip patenkinti Vidurio Europos energijos paklausą. Tuo, kad Europos Sąjungoje bus atsisakyta branduolinės energetikos, parodoma, kad mūsų pastangos neteikia tikros naudos. Jau kelintą kartą pakenksime savo energetinės sistemos konkurencingumui, kartu ir ekonomikai bei pramonei. Dar kartą ekologiniai tikslai atneš naudos mūsų konkurencijai, ypač iš Rusijos. Todėl jeigu šiandien ketiname sugriežtinti branduolinei energetikai taikomus standartus, privalome būti užtikrinti, kad tie patys griežti kriterijai būtų taikomi ir už mūsų sienų esančių reaktorių gaminamai energijai.

  Miloslav Ransdorf (GUE/NGL). – (CS) Pone pirmininke, iš Japonijos nelaimės galima padaryti kelias išvadas. Pirma, energetikos sektorių turėtų kontroliuoti valstybė, o kiekviena elektrinė turėtų turėti patikimus atsarginius įrenginius, išdėstytus pakankamai toli. TEPCO bendrovė pasielgė neatsakingai. Antra, turėtume visais įmanomais būdais remti aplinkosaugą ir pasakyti „ne“ paniką keliantiems žaliesiems, kurie jau seniai šantažuoja Europą. Trečia, reikia pakeisti Parlamento ir Komisijos nusiteikimą. Europos Parlamente jau seniai vyrauja necivilizuotumo atmosfera, mums reikia Komisijos, kurią sudarytų ryžtingi vyrai ir moterys, nebijantys naujų sprendimų, novatoriško požiūrio, o ne tokie, kurie atsakomybę perduoda kitiems, kurie, netgi išreikšdami Europos poziciją, vadovaujas tik savo smulkiais asmeniniais interesais.

  Peter Liese (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, visiškai palaikau bendrą rezoliuciją. Tiems, kurie užima atsakingus postus valstybėse narėse, ir Europos gyventojams siunčiame dvi konkrečias žinias. Mums reikia bendrų taisyklių, kaip apsisaugoti nuo branduolinių katastrofų visoje Europoje. Seniai praėjo tie laikai, kai požiūris į branduolinę saugą galėjo būti siauras. Dvi senosios Vokietijos elektrinės, esančios 180 km atstumu nuo Strasbūro, laikinai uždarytos ir atjungtos nuo tinklo. Maždaug už 100 km nuo čia, vietovėje Fessenheim, yra reaktorius, kuris, kiek žinome, nėra saugesnis už minėtas dvi Vokietijos elektrines, kurios dėl įvykių Japonijoje buvo atjungtos nuo tinklo.

Šis pavyzdys aiškiai rodo, kad mus reikalingi bendri labai aukšto lygio kriterijai. Esame priėmę teisinę bazę, o tai, kaip plačiai ją taikysime, yra politinis reikalas. Turime žengti daug toliau nei anksčiau.

Antra žinia yra ta, kad, nepaisant valstybių narių priimtų sprendimų ir to, kad kai kurios iš jų elektrines nuo tinklo atjungs anksčiau už kitas, energijos, kurios neteksime, neturime pakeisti dujomis, papildomai importuojamomis, pvz., iš Rusijos. 21 ir 22 punktuose nurodyta kryptis, kuria norime eiti. Norime daugiau atsinaujinančiosios energijos ir didesnio energijos vartojimo efektyvumo. Pone G. Oettingeri, dar iki Fukušimos katastrofos jūs parengėte energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planą. Tai buvo svarbus žingsnis į priekį, dabar labiau nei anksčiau reikia paskubėti jį įgyvendinti.

Sutinku su Parlamento dauguma, kad mums reikalingi privalomi tikslai. Jau nebenorime naudoti iškastinio kuro. Norime darbo vietų prekybos ir pramonės sektoriuose. Energijos vartojimo efektyvumas yra ekonomiškai efektyvus, taigi turime skubiai siekti pažangos šioje srityje.

  Catherine Trautmann (S&D). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, branduolinė energija yra anglies junginių neišmetantis energijos šaltinis, bet kartu šis energijos šaltinis laikinas, priklausantis nuo išteklių, kurie gali būti išeikvoti. Be to, ši energijos forma gali būti pavojinga. Po avarijos Fukušimoje akivaizdus prioritetas būtų susidomėti mūsų elektrinių sauga. Nepriklausomi subjektai, laikydamiesi griežčiausių standartų ir didžiausio skaidrumo, turi kiek įmanoma labiau suderintai atlikti minėtus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis Europos Sąjungoje ir galbūt artimiausiose kaimyninėse šalyse.

Be to, kova su klimato kaita reikalauja nuoseklios ir plataus užmojo politikos. Nors branduolinės energijos vartojimas reiškia, kad gaminant mums reikalingą energiją į atmosferą gali būti išmetamas mažesnis CO2 kiekis, neturime nuo to priklausyti. Kai kuriose branduolinę energiją gaminančiose šalyse, pvz., Prancūzijoje, gaminamo energijos kiekio sumažinimas yra bet kokio plataus užmojo sprendimo priėmimo sąlyga. Šis procesas reiškia, kad turime dvigubai sustiprinti savo pastangas taupyti energiją ir didinti atsinaujinančiosios energijos dalį, kuri atsižvelgiant į vidutinės trukmės arba ilgalaikę perspektyvą sudarys beveik visą mūsų vartojimą. Tai susiję su elektrinių saugumu, tačiau dar būtina užtikrinti saugų tiekimą visoje Europoje, kad nė viena šalis nepatirtų ekonominių sunkumų.

Galiausiai tikras solidarumas reikalauja sukurti energetikos bendriją.

  Corinne Lepage (ALDE). – (FR) Pone pirmininke, kalbant apie saugumą, aš, žinoma, su džiaugsmu palaikau visus savo kolegų pasiūlymus dėl savarankiškumo tų, kurie bus atsakingi už testavimų nepalankiausiomis sąlygomis atlikimą, ir idėją minėtas taisykles nustatyti Bendrijos lygmeniu.

Neapgaudinėkime patys savęs - turime keletą senų elektrinių, kurios nebuvo suprojektuotos taip, kad atlaikytų keletą pavojų, ir todėl, nepaisant to, ar testavimai nepalankiausiomis sąlygomis bus atliekami, dabartinės elektrinės nebus visiškai saugios. Turime visiškai tai suvokti. Be to, nemanau, kad daugelis Europos piliečių pritaria minčiai, jog turi mokėti už branduolinę katastrofą Europoje. Tai prabanga, kurios negalime sau leisti, ir tai turime visiškai suvokti.

Todėl privalome planuoti laipsniškai atsisakyti branduolinės energijos, kartu atsižvelgdami į savo ekonominius ir užimtumo poreikius, pramonės įmonių pajėgumus ir reikalavimą nedidinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Manau, kad visi tai suprantame.

Kaip turėtume tai padaryti? Reikėtų sukurti didelį Europos projektą, skirtą branduolinei energetikai panaikinti. C. Turmes nurodė 15 metų terminą. Manau, kad tai optimistinis variantas; tai greičiausiai užtruks šiek tiek ilgiau. Tačiau tai svarbus projektas, kuriuo galėtume sutelkti europiečius, padėtume atgauti pasitikėjimą savimi ir institucijomis, kadangi tai ne tik susiję su Fukušima, pone pirmininke, tai ir uždavinys valdžios bei priežiūros institucijoms. Turime tai suprasti.

  Paul Rübig (PPE). (Klausimas, pateiktas C. Trautmann pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje) – (DE) Pone pirmininke, norėčiau paklausti ponios C. Trautmann. Prancūzijoje taikoma nepriklausomų reguliavimo institucijų, kurios atlieka labai gerą darbą, sistema. Ar nemanote, kad Prancūzijos modelis galėtų būti taikomas visoje Europoje, kad Europos reguliavimo sistema galėtų būti pagrįsta Prancūzijoje taikoma sistema?

  Catherine Trautmann (S&D). – (FR) Pone pirmininke, dėkoju kolegai P. Rübigui už pateiktą klausimą. Manau, kad Prancūzijoje reguliavimo institucijos tikrai yra nepriklausomos – tai rodo jų pasiūlymai. Manau, kad atsižvelgiant į tai, ką esu sakiusi apie Europos energetikos bendriją, mums reikėtų turėti Europos lygmens kompetentingą nepriklausomą reguliavimo instituciją, kuriai būtų prieinamos priežiūros priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad tas reguliuotojas dirbtų savarankiškai.

  Corinne Lepage (ALDE). (Klausimas, pateiktas C. Trautmann pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje) – (FR) Kalbant apie šį klausimą, taip, ponia C. Trautmann, pagal dokumentus ši institucija nepriklausoma. Atsižvelgdama į jos sudėtį ir į tai, kad ją sudarančių asmenų nuomonės nėra pliuralistinės, sakau nuoširdžiai, kad mums galėtų kilti nemažai klausimų.

  Catherine Trautmann (S&D). - (FR) Pone pirmininke, nacionaliniu lygmeniu visada galima suabejoti sudėtimi, ir šiuo požiūriu sutinku su ponios C. Lepage pastaba. Manau, kad netrukus ateis laikas, kai bus daugiau pliuralizmo, bet aš vis tiek neabejočiau, kad tie žmonės, sąmoningai ėmęsi šios užduoties, dirba sąžiningai, ypač vienas iš jų – A. C. Lacoste.

  Evžen Tošenovský (ECR). – (CS) Pone pirmininke, jau kelias savaites įdėmiai stebime neįtikėtiną Japonijos kovą su galingo žemės drebėjimo ir cunamio padariniais. Žaviuosi, kaip japonai su tuo susidorojo, nors apie tai čia nebuvo kalbama.

Iš kiekvienos nelaimės žmonės pasimoko. Panašūs įvykiai visada padėdavo patobulinti technologijas ir saugos priemones. Ir po didelių lėktuvų katastrofų žmonės nenustoja skraidyti. Didinamas patikimumas ir saugumas. Įvykus nelaimei Japonijoje, svarbu sukaupti visą atominių elektrinių darbo patirtį. Turime teisingai įvertinti šį ekstremalų, natūralų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir gauti kuo daugiau informacijos, būtinos norint nustatyti technines bei saugumo priemones. Atominės elektrinės turi būti pasirengusios atlaikyti ekstremalias gaivalines nelaimes.

Turime susipažinti su avarinėmis procedūromis, nes ir jos yra elektrinės darbo bei saugumo dalis. Politikai privalo susilaikyti nuo greitų ir paprastų sprendimų. Būtų pagrįsta daugybę kartų tikrinti atomines elektrines. Atsitikimas Japonijoje yra proga atsakingai įvertinti dabartinius saugos standartus, politikams neapsimetinėjant.

  Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visi žino, kad valstybių narių ir Parlamento frakcijų nuomonės dėl to, ar mums reikėtų turėti branduolinę energiją, skiriasi.

Šios dienos diskusijos atskleidė, kad ir frakcijų viduje jos skirtingos. Vis dėlto Japonijoje įvyko nelaimė, kelianti daug problemų. Pradėjome diskusijas šia tema ir manau, kad rezoliucija mums suteikiama svarbi galimybė šiandien ir ryt nagrinėti vieną konkretų klausimą, t. y. ar galime visi kartu padidinti saugos standartus ir ar sugebėsime padidinti Europos galias, kad ir kokios jos būtų, ir sustiprinti Europos bendradarbiavimą.

Nors šioje rezoliucijoje man daug kas nepatinka, laikausi nuomonės, kad mano kolegos Parlamento nariai puikiai padirbėjo ir pateikė tekstą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama saugumui ir Europos bendradarbiavimui. Todėl norėčiau paklausti, ar jau ne laikas pasinaudoti proga, kurią mums suteikė šios dienos diskusijos, ir rytoj atidėti klausimus, susijusius su tuo, ar turėtume atsisakyti branduolinės energijos arba ar esame entuziastingi jos rėmėjai, ir svarstyti pirmiau minėtus dalykus. Jei visi galėtume susitarti ir nesiūlyti pakeitimų, kuriuos pateikėme rytdienos balsavimui – norėčiau tik, kad jie būtų pateikti – ir visą dėmesį skirti balsavimui didžiąja dauguma ar net vienbalsiai už didesnį saugumą ir platesnius Europos įgaliojimus, pagerintume Europos Parlamento reputaciją ir daugiau prisidėtume prie Japonijos įvykių padarinių įsisavinimo proceso nei tęsdami diskusijas, kaip visada darome. Galbūt galime atidėti jas dar porai savaičių. Raginu pagalvoti, ar nevertėtų pamėginti tai padaryti.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Rebecca Harms (Verts/ALE). – (DE) Pone pirmininke, pone H. Reuli, jūs žinote, kad visada laikiausi nuomonės, jog saugos lygis atominės energetikos srityje būtų aukštesnis. Kai prieš dvejus metus priėmėme Branduolinės saugos direktyvą, nusivyliau. Didžioji Parlamento narių dauguma nepritarė aukščiausiems saugos standartams. Abipusio pasitikėjimo atgaivinimas – tai dar viena svarbi problema. Parlamentas, tiesą sakant, visiškai neturėjo ką pasakyti šioje diskusijoje. Jei dar kils abejonių, sprendimus dėl branduolinio saugumo ir testavimų nepalankiausiomis sąlygomis priims Taryba ir Europos atominės energijos bendrija. Parlamentas šiame procese nedalyvaus. Iš esmės mums leidžiama pareikšti savo nuomonę, bet ar tai turės kokio poveikio - vienas Dievas težino. Jei jūs dabar sakote, kad ateityje keisime senąją Europos atominės energijos bendrijos sutartį ir sieksime užtikrinti, kad būtų konsultuojamasi ir užtikrinamas skaidrumas visose su sauga susijusiose srityse, [galbūt tada pasieksime geresnį susitarimą.

  Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponia R. Harms, ne visai supratau jūsų klausimą, nes tai nebuvo klausimas. Tačiau tai nėra blogai, nes aš pasistengiau ir toliau stengsiuos pasinaudoti šia proga. Jūs žinote, kad mūsų nuomonės šia tema visiškai priešingos.

Jei galėtume su didžiąja dauguma sutarti dėl didesnio saugumo, tai būtų svarbus ženklas, nepaisant įgaliojimų klausimo. Rezoliucija apima daug sričių – daug daugiau nei jau esame apsvarstę, ir daug daugiau nei tikėjausi.. Tai tiesa, ir jūs visiškai teisi. Tačiau jeigu įstengsime susitarti dėl didesnio saugumo ir daugiau Europos, pasiųsime žinią valstybėms narėms. Jei remdamiesi diskusija padarysime tai rytoj, nes mūsų nuomonės dėl to, ar reikia atsisakyti branduolinės energetikos, skiriasi, tada tai galbūt neturės didesnio poveikio. Prašau tik tiek, nei daugiau, nei mažiau.

  Giles Chichester (ECR). – Pone pirmininke, esu labai įsižeidęs, kad ponia R. Harms mane tik pertraukė kalbėdama ne į mikrofoną, o mano kolegai H. Reuliui pamojo mėlynąja kortele. Ar negaliu tikėtis vienodo vertinimo?

  Michael Cramer (Verts/ALE). (Klausimas, pateiktas H. Reuliui pagal „mėlynosios kortelės“ procedūrą, nustatytą Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalyje) – (DE) Pone pirmininke, pone HReuli, noriu paklausti, ar jūsų asmeninė nuomonė visiškai pasikeitė. Megztinis, kurį šiandien dėviu, yra 30 metų senumo. Tais laikais mes dalyvavome demonstracijose prieš branduolinę energetiką. Vadinamieji ekspertai mums sakė, kad avarijų pavojus gali kilti kartą per dešimt tūkstančių metų. Potsdamo klimato kaitos poveikio mokslinių tyrimų instituto direktorius H. J. Schnellhuber neseniai duotame interviu laikraščiui Die Zeit pasakė, kad tai tiesa. Jei dešimt tūkstančių metų padalinsime iš 400 pasaulyje esančių atominių elektrinių, gausime 25 metus. Todėl avarijų reaktoriuose galime tikėtis kas 25 metus. Pirmas buvo Černobylis, paskui Fukušima. Kas toliau?

Ar pasikeitė jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar vis dar tikite, kad atominės elektrinės yra saugios, o gal, kaip ir aš, manote, kad vietovėje Zwentendorf yra vienintelė pasaulyje saugi atominė elektrinė?

  Herbert Reul (PPE). – (DE) Pone pirmininke, mano nuomonė, žinoma, pasikeitė, bet ne iš esmės. Ar taip jau blogai nekeisti savo nuomonės dėl kai kurių dalykų? Vis dėlto mano nuomonė labai pasikeitė, ir manau, kad tai pastebėjote. Paaiškinau, kad balsuosiu už šią rezoliuciją, jei ji išliks tokia, kokia yra. Tai didžiausias pokytis, palyginti su mano ankstesniu požiūriu. Galite tai laikyti patenkinamu arba nepatenkinamu dalyku. Laikausi to, ką pasakiau. Būtų gerai, jei šią rezoliuciją priimtume vienbalsiai.

  Jo Leinen (S&D). - (DE) Pone pirmininke, girdėjote, ką pasakė Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkas. Dabar aš kalbu kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas ir didesnio skirtumo negalėtų būti. Nereikia nė sakyti, kad visų atominių elektrinių saugos lygis turėtų būti aukštesnis. Visi su tuo sutinkame. Pone G. Oettingeri, jūsų siūlomas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis yra svarbus pirmasis žingsnis, bet to nepakanka. Manau, kad mums reikia permąstyti savo požiūrį; naujasis požiūris turi būti gilesnis ir fundamentalesnis. Todėl šalia aukštų ES saugos standartų mums dar reikalingas rizikingos technologijos, kurios naudojimo tankiai apgyvendintame Europos žemyne negalime pateisinti, atsisakymo planas.

Pone H. Reuli, jūs ir kiti tiesiog turėsite su tuo sutikti. Jūsų kolegos Berlyne pasiekė didesnę pažangą nei jūs Strasbūre ir Briuselyje. Jie, ko gero, pasiekė pokyčių etapą, kai jūs vis dar vadovaujatės savo pasenusiomis idėjomis. Manau, kad galime pradėti svarstyti formuluotes, branduolinės energetikos atsisakymo planą ir strategiją. Pone G. Oettingeri, planas, kurį pateiksite šių metų birželio mėn., būtų puiki galimybė tai įgyvendinti. Po testavimų nepalankiausiomis sąlygomis privalote pateikti mums ir kitą idėją, kaip atsisakyti branduolinės technologijos.

(Plojimai)

  Antonio Cancian (PPE). – (IT) Pone pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nary, ponios ir ponai, manau, kad turėtume užjausti visus nukentėjusiuosius per Japonijos katastrofą. Padėtis iš tikrųjų kelia rūpestį, bet politikų uždavinys, mano nuomone, ne panikuoti, o mėginti išlikti racionaliems ir padaryti viską, kas įmanoma, atsižvelgiant į realybę.

Todėl manau, kad turėtume pradėti nuo dviejų svarbių pamąstymų. Pirma, dangus tik vienas, tačiau žemė suskirstyta į ribas, kurios nesusijusios su mūsų darbotvarkėje įrašytomis problemomis; antra, mes visada turime siekti tvaraus vystymo, kuris daugialypis. Šis tvarus vystymas susideda iš trijų elementų, kuriuos būtina sujungti: ekonominio, aplinkos ir socialinio. Jei mums pavyks tai padaryti, manau, tai reikš, kad judame teisinga kryptimi.

Manau, kad pateikta rezoliucija, kurią visiškai palaikau ir kurią daugelis palaiko, pateikta laiku, kad galėtume prisiimti atsakomybę už saugumą; tai turėtų padėti tiksliai nustatyti dabartinę padėtį ir pagalvoti apie ateitį. Kaip turėtume žiūrėti į ateitį? Laikydamiesi kriterijų, kurių įsipareigojome laikytis, ir, svarbiausia, artėdami prie sprendimų dėl efektyvumo ir atnaujinimo, kurie visada turėtų būti priimami atsižvelgiant į saugos kultūrą ir inovacijas mokslinių tyrimų srityje, įskaitant tarptautinį termobranduolinį eksperimentinį reaktorių (angl. ITER).

  Pirmininkas. - Pirmininkaujančiai valstybei narei pranešta, kad šiandien pono Jo Leineno gimtadienis, taigi su gimtadieniu, pone J. Leinenai.

  Edit Herczog (S&D). – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, branduolinė sauga susijusi su žmonių veikla. Elektrinės projektavimas, statyba, eksploatacija, priežiūra ir uždarymas, susijusių teisės aktų rengimas – visa tai žmogaus veikla. Todėl pagrindinis saugumo elementas yra žinios ir maksimalus žmogaus veiklos panaudojimas. Šių žinių tvirtinimas ir praktinis panaudojimas labai svarbus ir elektrinių veikimui, ir, turint galvoje skaidrumą, ilgai po jų uždarymo. Sutinku, kad reikia atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir kad įgytą patirtį reikėtų įtraukti į Branduolinės saugos direktyvą.

Sutinku, kad turėtume atlikti tarpvalstybinius patikrinimus, jei taip nuraminsime gyventojus. Sutinku, kad turėtume visomis išgalėmis stengtis dalyvauti tarptautinėse organizacijose, kad pagerintume savo žinias. Ypač sutinku su tuo, kad turėtume pasinaudoti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla, kad atsikratytume per 60 metų susikaupusių branduolinių atliekų. O labiausiai sutinku su tuo, kad nepaisant to, kokį sprendimą energijos klausimu bepriimtume, turėtume ryžtingai reikalauti, kad 500 mln. europiečių būtų aprūpinti elektros energija. Dėkoju už dėmesį.

  Gaston Franco (PPE). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien kalbame apie branduolinės energetikos saugumo didinimą, o ne apie kvestionuojamą civilinę branduolinę energetiką, kai tai yra pagrindinė daugelio Europos Sąjungos valstybių narių energetinės nepriklausomybės ir kovos su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis prielaida.

Europos iniciatyva visose elektrinėse atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis yra pirmasis labai svarbus ir pagrįstas žingsnis, susijęs su Europos piliečių lūkesčiais. Šiuos bandymus turime vykdyti remdamiesi bendru metodu ir bendrais kriterijais, kuriuos nustatyti pavesime Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupei. Europos Sąjungos kaimyninės šalys, atsižvelgdamos į esamą tarpvalstybinę riziką, taip pat turėtų atlikti tokius bandymus.

Be šių bandymų, Europos Sąjunga dar turi siekti aukščiausiu lygmeniu, t. y. su Didžiuoju dvidešimtuku (G20) ir Tarptautine atominės energijos agentūra, suderinti tarptautinius standartus, nustatomus atsižvelgiant į Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) naujiems reaktoriams nustatytus tikslus. Europos Sąjungoje turėtume skatinti ir stiprinti valstybių narių saugumo institucijų bendradarbiavimą.

Europos Sąjunga turi būti taisyklių griežtinimo ir solidarumo pastangų pavyzdys. Manau, kad dabar, kai susidūrėme su tokia nelaime, labiau nei bet kada reikia kurti Europos civilinės saugos pajėgas.

  Kathleen Van Brempt (S&D). – (NL) Pone pirmininke, tiesa, kad branduolinės energetikos gynėjų ir priešininkų rasite visose frakcijose. Tačiau nesuprantu, kaip kai kurie žmonės net po Fukušimos nelaimės vis dar neįvertina padėties. Įvyko neįtikėtinas įvykis. Keli veiksniai lėmė katastrofą, kuri visiškai įmanoma ir mūsų aplinkoje. Visiško saugumo nebūna. Šiandien turime imtis trijų veiksmų.

Visų pirma, kaip pasiūlė Komisijos narys, turėtų būti atlikti visiškai atviri ir skaidūs testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat reikėtų imtis priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų patikrinta kuo daugiau elektrinių. Be to, privalome užtikrinti, kad, atlikus minėtus bandymus, būtų remiamasi jų rezultatais. Visos nesaugios atominės elektrinės turi būti uždarytos.

Antra, privalome užtikrinti branduolinės energetikos likvidavimą. Negalime naudotis atominėmis elektrinėmis, kurios veikia jau keturiasdešimt ar net penkiasdešimt metų, nors jų eksploatacijos laikas trisdešimt metų.

Trečia, būtų absurdiška, jei Europos Sąjunga svarstytų naujų atominių elektrinių statybos galimybę. Europai yra tik vienas pažangus kelias – atsinaujinančioji energija, ir Parlamentas turėtų siekti sutarimo šiuo klausimu.

  Bogusław Sonik (PPE). – (PL) Pone pirmininke, balandžio 26 d. bus praėjęs ketvirtis amžiaus nuo Černobylio avarijos, didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos. Po 25 metų prisimename visas tragedijos aukas, tuos, kurie nukentėjo, ir tuos, kurie iki šios dienos jaučia šios nelaimės padarinius. Šios tragiškos metinės, deja, sutapo su įvykiais Japonijoje. Prisimindamas Černobylio avariją norėčiau išreikšti solidarumą su Japonijos žmonėmis, kurie iš visų jėgų stengiasi įveikti cunamio bangų Fukušimos atominėje elektrinėje sukeltos avarijos padarinius.

Dar ir šiandien maisto produktuose, pagamintuose radioaktyviu ceziu 137 (izotopu, kurio pusėjimo trukmė 30 metų) užterštuose Ukrainos rajonuose, aptinkama šio teršalo. „Greenpeace“ atliko mokslinį tyrimą, kurio duomenimis, mažiausiai dviejose srityse, Žytomyro ir Rivnės, vietos gyventojai vartoja užterštą pieną, grybus, vaisius, gėlavandenę žuvį ir daržoves. Oficialiais duomenimis, vietovių, esančių 30 km atstumu nuo elektrinės, radiacinės taršos lygis aukštas. Tačiau apytiksliai apskaičiuota, kad visa paveikta teritorija iš tikrųjų sudaro maždaug 50 000 km2 ir apima daug Ukrainos sričių.

Šiuo metu Europoje veikia 165 reaktoriai, neįskaitant Rusijos. Būtina žinoti, kad jie yra ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir kaimyninėse šalyse, esančiose netoli Europos Sąjungos sienų. Rusija ir Baltarusija pradeda statybas netoli Europos Sąjungos sienų. Privalome paklausti, kokios jų saugumo garantijos? Nereikėtų pirkti energijos iš atominių elektrinių, kurios nėra Europos Sąjungos teritorijoje, jei šios neatitinka aukščiausių saugos standartų, Europos Sąjungoje nustatytų remiantis testavimais nepalankiausiomis sąlygomis.

(Pirmininkas nutraukė pranešėją)

Pakartosiu, kad šiuo metu Rusija ir Baltarusija stato atomines elektrines netoli Europos Sąjungos sienos. Todėl manau, kad Europos Sąjungos valstybės narės neturėtų pirkti šių elektrinių branduolinės energijos, jei jose nebus atlikti tokie testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, kokius reikalaujama atlikti Europos Sąjungoje.

  Ioan Enciu (S&D). - (RO) Pone pirmininke, visų pirma noriu pareikšti didelę užuojautą Japonijos žmonėms. Manau, kad dabar svarbu suteikti jiems visą įmanomą pagalbą.

Avarija Fukušimoje parodė, kad kai kurios šiuo metu veikiančios atominės elektrinės nėra saugios. Dėl šios priežasties turime skirti daugiau dėmesio branduoliniam saugumui. Manau, kad gyvybiškai svarbu atominėse elektrinėse nedelsiant atlikti saugumo bandymus.

Tačiau vis dėlto turime vengti emocijomis pagrįstų sprendimų dėl to, ar išsaugoti branduolinę energiją, ar jos atsisakyti. Sprendimas dėl energijos šaltinių derinio turi būti paliktas valstybių narių jurisdikcijai, o Europos Sąjunga turi užtikrinti, kad būtų laikomasi aukščiausių saugos standartų. Tačiau kiekviena Europos ar valstybių narių lygmeniu taikoma priemonė, susijusi su energijos šaltinių deriniu, turi būti pagrįsta dideliu moksliniu objektyvumu.

  Arturs Krišjānis Kariņš (PPE). – (LV) Pone pirmininke, branduolinė energija šiuo metu sudaro maždaug vieną trečdalį visos Europoje sunaudojamos energijos. Jei šį pajėgumą norėtume per trumpą laiką pakeisti kitu, yra tik dvi realios galimybės, t. y. padidinti anglies išteklių arba gamtinių dujų naudojimą. Abi alternatyvos susijusios su atitinkamais sunkumais. Naudojant anglį, tai CO2 dujų išmetimas. Naudojant dujas trūkumas tas, kad didžioji jų dalis importuojama iš Rusijos. Todėl per trumpą laiką galima padaryti tik du dalykus. Svarbesnis tas, kurį jau aptarėme – sustiprinti saugos priemones. Tačiau, ponios ir ponai, nepakaks vien sustiprinti saugą Europoje, nes Europos kaimynės Rusija ir Baltarusija, nepaisydamos mūsų diskusijų dėl branduolinės saugos, eina pirmyn. Jos tobulins savo reaktorius, tad turime užtikrinti, kad aukšti Europos standartai būtų įdiegti ne tik Europoje, bet ir likusioje pasaulio dalyje, o ypač kaimyninėse valstybėse Rusijoje bei Baltarusijoje. Savaime suprantama, kad antrasis veiksmas, kurį Europa turi atlikti taip pat per trumpą laiką ir kuris visai įmanomas – tai nuolat stiprinti priemones taupaus energijos vartojimo srityje ir dar labiau propaguoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, aišku, reikėtų taupiai vartoti energiją ir labiau pasinaudoti vėjo, saulės, vandens ir biomasės energija; taip sumažėtų mūsų priklausomybė nuo branduolinės energijos ir importuojamų energijos šaltinių.

  Mario Pirillo (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, naujienos apie Fukušimą kelia vis didesnį nerimą. Saugos ribos smarkiai viršytos, ir nežinome, kas bus netrukus. Nėra aiškių ir skaidrių ryšių.

Esamose atominėse elektrinėse reikėtų atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir, jei rezultatai kels rūpestį, privalom veikti ryžtingai ir paraginti nedelsiant jas uždaryti. Turime įdiegti aukštesnius tarptautinius saugos standartus ir net negalime svarstyti naujų atominių statymo. Privalome pasiruošti laipsniškam šios rūšies energijos panaikinimui, nes jos naudojimas daro neatitaisomą žalą aplinkai ir žmonių sveikatai.

Svarbiausia atidžiai apgalvoti būsimą energetikos politiką. Privalome skubiai sukurti tokią politiką, kuria būtų siekiama taupyti energiją, didinti investicijas į mokslinius naujų technologijų tyrimus bei atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Galiausiai turėtume pradėti diskusijas, kuriose dalyvautų piliečiai ir vietos valdžios institucijos.

  Romana Jordan Cizelj (PPE). – (SL) Pone pirmininke, pritariu Parlamento nariams, sakiusiems, kad turėtume užtikrinti branduolinę saugą Europos lygmeniu. Tačiau, ponios ir ponai, šiuo atveju reikia pripažinti, kad saugos kultūra – labai plati sąvoka, apimanti ir branduolinės energijos saugą, ir pakankamų finansinių bei žmogiškųjų išteklių, atitinkamų saugumo standartų ir stiprių bei nepriklausomų priežiūros institucijų užtikrinimą. Visa tai, mano nuomone, taip pat turėtų sudaryti Europos saugos standartus. Kalbu ne apie mūsų nepasitikėjimą dabartinėmis institucijomis, o apie tai, kad ateityje būtina instituciniu lygmeniu užtikrinti aukščiausią saugumo lygį.

Komisijos nary, sakėte, kad valstybių narių tai nedomina, bet kurios tai valstybės narės? Jei paklaustume savo piliečių (o tokios visuomenės nuomonės apklausos jau atliktos), sužinotume, kad jie džiaugtųsi, jei kai kurie įgaliojimai būtų perduoti Europos Sąjungai.

Privalau aiškiai pasakyti, kad nepritariu atominių elektrinių uždarymui politiniais motyvais. Japonijoje yra kelios atominės elektrinės, vienoje jų kilo branduolinė katastrofa. Prieš priimant įvairias priemones mums reikia žinoti argumentus ir ekspertų išvadas. Reikalingi ekspertų tyrimai, susiję su tuo, kas atsitiko Fukušimoje, jei iš viso norime nustatyti tikrąsias branduolinės avarijos ir reaktoriaus pažeidimo priežastis.

Baigdama noriu pasakyti, kad nuėjome ilgą kelią, kol priėmėme direktyvą dėl radioaktyvių atliekų, kuria įrodoma, kad mūsų ketinimai rimti.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į tris klausimus, pateiktus pakėlus mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

  Sonia Alfano (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, noriu savo kolegės paklausti, ar tūkstančiai mirčių nėra pagrindas susimąstyti ir ar tai nepakankamas motyvas, kad patikėtume, jog branduolinė energija yra pavojinga. Japonijoje mirė tūkstančiai žmonių, ar šio fakto dar nepakanka?

  Judith A. Merkies (S&D). – Pone pirmininke, norėčiau savo kolegės paklausti, kiek atominių elektrinių turi sugriūti, kad ji pasakytų „gana“. Ji kalba tik apie vieną atominę elektrinę Japonijoje, kuriai pakenkta. Tačiau jų buvo ne viena, o šešios. Kiek jai reikia, kad pakeistų savo nuomonę?

  Hannes Swoboda (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponia Jordan Cizelj, jūsų šalyje yra Krško atominė elektrinė, kuri vertinama gana kritiškai, be kita ko, dėl to, kad ji yra žemės drebėjimų zonoje.

Ar esate pasirengę bent jau užtikrinti, kad ji būtų ištirta viena iš pirmųjų, atliekant griežtus ir, tikiuosi, objektyvius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kad įsitikintume, jog artimiausioje ateityje ši elektrinė nekels pavojaus gyventojams, nors yra žemės drebėjimų zonoje, ir kad galėtume atlikti patobulinimus tol, kol ji veiks?

  Romana Jordan Cizelj (PPE). – (SL) Pone pirmininke, iš tikrųjų Japonijoje yra tūkstančiai aukų ir aš smarkiai juos užjaučiu bei manau, kad Europos Sąjunga turėtų suteikti visokeriopą paramą. Tačiau nepritariu, kad šiomis aukomis naudojamasi imantis ideologinės kovos su branduoline energetika. Todėl ir pasakiau, kad mums reikia ištirti šios branduolinės avarijos priežastis ir nustatyti, ar tokios avarijos iš viso įmanomos Europoje ir kaip galime jų išvengti. Be to, taip pat prašyčiau nemaišyti gaivalinės nelaimės aukų, žemės drebėjimo ir cunamio aukų su galimomis branduolinės avarijos aukomis. Toks mano atsakymas į pirmąjį klausimą.

Kalbant apie antrąjį, kiek atominių elektrinių avarijų… Ar leisite tęsti? Kiek avarijų turi įvykti, kad aš pakeisčiau savo nuomonę? Paminėjau vienintelę elektrinę, turinčią kelis reaktorius, taigi viena elektrinė su keliais reaktoriais. Žinome, kad Japonijoje yra daug elektrinių. Manau, kad reikėtų labai rimtai atsižvelgti į kiekvieną elektrinę arba kiekvieną avariją; neturėtume taip vertinti, t. y. skaičiuoti, kiek įvyko avarijų, nes turime atsižvelgti į kiekvieną avariją ir ne tik į avariją, o į kiekvieną įvykį, laikomą mažesniu už avariją. Iš kiekvieno tokio įvykio turime kai ko išmokti. Šiuo konkrečiu pavyzdžiu iš tikrųjų mums parodoma, kad iš vienos avarijos neturėtume daryti išvados, kad branduolinė technologija nepriimtina.

Liko dar vienas neatsakytas klausimas. Jų buvo trys. Krško atominė elektrinė. Ar leisite? Šios elektrinės saugumas buvo patikrintas bandymu ir tada Austrija, kuri šiuo klausimu buvo labai aktyvi, taip pat atliko papildomus seisminius tyrimus. Po jų padaryti papildomi pakeitimai, ir dabar ši praktika nusistovėjo. Tvirtai tikiu, kad Slovėnijoje visi sutiks, kad toks testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Krško atominėje būtų atliktas nedelsiant. Kadangi esame nedidelė branduolinė valstybė, įpratome, kad pas mus atliekama daugiau tarptautinių bandymų nei didesnių valstybių atominėse elektrinėse.

  Richard Seeber (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone G. Oettingeri, ponios ir ponai, esu iš Austrijos, ir mes visi susirūpinę dėl Krško atominės elektrinės. Tikiu, kad bus vykdoma tai, dėl ko patikino ponia Jordan Cizelj. Man neramu ir dėl Japonijos, norėčiau pareikšti užuojautą jos gyventojams, kurie smarkiai nukentėjo ir kurie ramiai bei kantriai mėgina įveikti padėtį.

Tačiau iš šios nelaimės turėtume padaryti ir teigiamų išvadų. Vienintelis teigiamas aspektas yra tas, kad Europa privalo pergalvoti savo padėtį ir pradėti mokytis iš šios katastrofos. Viena trumpalaikė išvada ta, kad būtina patobulinti Europos reaktorių saugos standartus. Kita išvada – privalome sukurti Europos civilinės saugos įstaigą. Europa turi leisti savo saugos ir gelbėjimo būriams kartu dirbti peržengiant valstybių sienas.

Ilgalaikė išvada apima būtinybę parengti bendrą (branduolinės energijos) atsisakymo planą, nes įvykiai aiškiai parodė, kad tokia branduolinė technologija, kokia yra dabar, pernelyg pavojinga, ir nepanašu, kad ateityje ji kis. Padariniai pernelyg ilgalaikiai.

Iš mano pastabų jums aišku, kad visos frakcijos vieningai nesutaria, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija taip pat. Tačiau apskritai tikiu, kad turėtume įsidėmėti, jog garsieji saugos standartai, kuriuos mums kiekvienas žada, neužtikrinti. Todėl testavimai nepalankiausiomis sąlygomis turi apimti visų rūšių riziką kartu paėmus. Jei tirsime tik pavienes rizikos rūšis, niekada neturėsime tikroviško plano. Tikroviškumas šiomis aplinkybėmis yra tai, kad labai sunku, pvz., numatyti cunamį, net jei ir neįtikėtina, kad jis čia, Europoje, galėtų kilti, bet žemės drebėjimų zonų joje yra.

(Plojimai)

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau išreikšti susižavėjimą ir pagarbą Japonijos žmonėms už jų požiūrį į šalyje susiklosčiusią nepaprastąją padėtį. Ši padėtis sukėlė smarkias diskusijas dėl branduolinės energijos ateities – ir toliau ją naudoti ar atsisakyti. Manau, privalome priimti suderintą požiūrį, atsižvelgdami į kiekvieną aspektą, t. y. ekonomikos poreikius, visuomenės saugumą ir klimato kaitą.

Manau, kad būsima energetikos politika turi būti pagrįsta atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tradicinių energijos išteklių (taikant naujas technologijas) ir branduolinės energijos (saugiomis sąlygomis) pusiausvyra. Būtina investuoti į mokslinius tyrimus siekiant nustatyti, kaip veiksmingai gaminti atsinaujinančiąją energiją. Turime investuoti, kad užtikrintume Europai tradicinių žaliavų naujų šaltinių saugumą ir naujus tiekimo maršrutus – Pietų koridorių. Kartu būtinos inovacijos ir moksliniai naujų technologijų tyrimai, kuriais bus pašalintas taršos poveikis, kurį aplinkai daro tradicinės energijos gamyba.

Branduolinės saugos direktyvą būtina pataisyti sugriežtinant reikalavimus. Komisijos pasiūlyti testavimai nepalankiausiomis sąlygomis taip pat reikalingi. Būtina nustatyti kriterijus atsižvelgiant į kiekvieną aspektą: amžių, technologijas ir natūralius pavojus. Bandymai turi būti atliekami dalyvaujant Komisijai. Peržiūrint direktyvą turi būti naudojamasi bandymų rezultatais. Bandymų rezultatai turi būti labai aiškūs. Tos elektrinės, kurios atitinka bandymų kriterijus, dirbs ir toliau, neatitinkančių veikimas bus sustabdytas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad reikalinga Europos branduolinių atliekų tvarkymo ir saugojimo politika, atominių elektrinių sustabdymo politika.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas tas, kad plačioji visuomenė privalo vėl pasitikėti branduoline energetika ir gauti atitinkamą informaciją.

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Pone pirmininke, norėčiau trumpai pakalbėti apie trečiųjų šalių atomines elektrines, esančias labai arti ES sienų. Du konkretūs atvejai šiandien jau buvo paminėti – tai du vienu metu planuojami statyti branduoliniai objektai: vienas Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, esantis šalia Lietuvos, Lenkijos ir Baltijos jūros, antrasis – Baltarusijoje vos 20 km atstumu nuo Lietuvos sienos planuojama statyti atominė elektrinė.

Kai pasaulis sekė stulbinančius įvykius Fukušimoje, Baltarusijos vyriausybė ir Rusijos valstybinė energetikos bendrovė „Rosatom“ kovo 15 d. pasirašė sutartį, pagal kurią „Rosatom“ turės iki 2018 m. Baltarusijoje pastatyti atominę elektrinę. Be to, Rusija ketina skirti 6 mlrd. USD šiam projektui finansuoti. Taigi Baltarusijos valdžia įžūliai ignoruoja būtinybę tinkamai pranešti savo kaimynams apie planuojamą objektą, o dabartiniu projektu pažeidžiama ESPOO konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D). – (RO) Pone pirmininke, džiaugiuosi Komisijos sprendimu taikyti Europos Sąjungos branduolinių reaktorių testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Norime, kad šie bandymai būtų atliekami remiantis bendrais, išsamiais vertinimo kriterijais, siekiant toliau didinti branduolinės energetikos saugumą Europos Sąjungoje.

Šiuo metu Europos Sąjungoje yra 143 branduoliniai reaktoriai, kuriuose pagaminama 30 proc. visos energijos. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo energijos šaltinių derinį, bet už branduolinį saugumą atsakome visi. Dėl to mums svarbu turėti rezoliuciją dėl branduolinio saugumo Europos Sąjungoje. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad investicijos į branduolinį saugumą turėtų būti užtikrintos kiekvienam branduoliniam reaktoriui tol, kol baigsis numatytas jo eksploatacijos laikas.

Atlikus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, bus nustatyti aukštesni standartai būsimiems branduoliniams reaktoriams ir kartu padidės branduolinės energijos kaina. Todėl Europos Sąjunga privalo nemažai investuoti į energijos efektyvumo priemones ir į atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą bei naudojimą, ypač statybos ir transporto sektoriuose.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, gerai, kad ES nori, jog valstybėse narėse ir kaimyninėse valstybėse būtų atlikti testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Vienintelis trūkumas tas, kad jie nebus privalomi. ES dabar neryžtingai prašo, kad jie būtų atliekami. Kitas trūkumas tas, kad ES neparengė bendrų standartų. Tačiau jie turi būti taikomi. Trečia, šiuos bandymus turėtų atlikti nepriklausoma institucija. Tiesiog netikiu, kad valstybių narių institucijos pasakys, kad jų šalyse yra veikimo sutrikimų arba kad jos pačios buvo aplaidžios ir tinkamai nepatikrino objektų. Jei tai tikri bandymai, jiems turėtų būti taikomi nustatyti standartai; be to, bandymai turėtų būti vieši, o vykdyti juos turėtų nepriklausomos šalys.

  Michèle Rivasi (Verts/ALE). – (FR) Pone pirmininke, vis dėlto norėčiau savo kolegoms priminti, kad avarija Fukušimoje nesibaigė – vis dar išlieka sprogimo pavojus dėl perkaitusio reaktoriaus.

Noriu paklausti Komisijos nario G. Oettingerio. Klausimas apie testavimų nepalankiausiomis sąlygomis vykdymą. Kaip ką tik kalbėjo kolegė, kas užtikrins, kad kiekviena atominių elektrinių turinti valstybė narė atsižvelgtų į visus kriterijus, kuriuos jūs nurodėte Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui? Kaip priversite valstybę narę sutikti, kad nepriklausomi ekspertai tikrintų arba kontroliuotų (stebėtų) jų atomines elektrines, jei ji atsisakys tai daryti? Klausiu, nes nesuprantu, kaip mes taikysime jūsų siūlomus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, jei valstybės narės pačios save kontroliuos. Valstybių narių atomines elektrines turi stebėti tik nepriklausoma institucija.

Be to, kaip užtikrinsime, kad kaimyninės valstybės – minėjote Armėniją ir joje esančią Metsamoro atominę elektrinę bei kitas valstybes, pvz., Baltarusiją ir t. t. – pritartų tokiai stebėsenai? Parlamentui teks jus paremti, Komisijos nary, bet kaip mes tai padarysime?

Baigdamas noriu pasakyti, kad esame atsakingi už branduolinės energijos likvidavimą, todėl būtina siūlyti Parlamentui šio tikslo įgyvendinimo planus. Tai vienintelė galimybė užtikrinti, kad ateityje nebūtų avarijų.

  Jaroslav Paška (EFD). – (SK) Pone pirmininke, didžiulė žala, kurią Fukušimos atominei elektrinei padarė ypatinga gaivalinė nelaimė, parodė, kad ypač svarbu prižiūrėti šios rūšies objektų saugumą. Todėl Europos Komisija teisingai ir pagrįstai nusprendė nedelsiant atlikti visų mūsų teritorijoje esančių atominių elektrinių saugumo auditą.

Europos piliečiai turi teisę būti saugūs, o profesionalus, nepriklausomas branduolinių objektų auditas gali įspėti mus apie trūkumus ir riziką, kurių galėtume išvengti atsargiai eksploatuodami elektrines. Neabejoju, kad mūsų branduoliniuose objektuose atliktų saugumo auditų rezultatai bus rimtas pagrindas atominių elektrinių operatoriams įsipareigoti tuoj pat ištaisyti trūkumus tuose objektuose ir iš tikrųjų taikyti saugos kriterijus, kurių laikymasis yra atominės elektrinės eksploatavimo sąlyga.

Komisijos nary, esu įsitikinęs, kad Europos visuomenė dabar laukia atviro ir nuoširdaus dialogo dėl Europos energetikos ateities, tikisi, kad bus nustatytos naujos saugumo ribos visoms Europos elektrinėms.

  Angelika Werthmann (NI). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, branduolinė katastrofa Japonijoje parodė mums, kad gamta stipresnė ir galingesnė už žmoniją. Dėl šios priežasties jau laikas galutinai atsijungti nuo senų atominių elektrinių ir elektrinių, kurioms gresia žemės drebėjimai, tinklo ir ilgainiui atsisakyti branduolinės energijos. Mums būtini testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, pone G. Oettingeri! Nenorime antrojo Černobylio. Reikia apriboti maisto įvežimą iš Japonijos. Vienas klausimas Komisijai, ar iš tikrųjų norite apšvitinti Europos žmones?

Turėtumėte atsisakyti šio reglamento įgyvendinimo, pageidautina, šiandien. Privalome investuoti į alternatyvius energijos šaltinius ir jais pasinaudoti. Jie jau egzistuoja. Saugūs, neteršiantys aplinkos ir mažiau kenksmingi žmonėms. Dar vienas dalykas – tai padės sukurti naujų darbo vietų.

Austrijoje vietovėje Zwentendorf veikė atominė elektrinė, kuri niekada nebuvo prijungta prie tinklo. Dabar tai saulės elektrinė.

  Mairead McGuinness (PPE). – Pone pirmininke, ši diskusija turėtų būti apie branduolinę saugą. Ji akivaizdžiai išsiplėtė, ir dabar kalbame apie energijos šaltinių derinį. Gal galėčiau pasiūlyti aptarti šią temą, kai Komisija pateiks energetikos planą?

Kalbant apie saugumą, norėčiau Komisijos nario paklausti, ar tinka vartoti žodžius testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, nes bankininkystėje sąvoka testavimai nepalankiausiomis sąlygomis nepateisino mūsų lūkesčių. Tad prašyčiau vartoti sąvokas saugumo vertinimas arba rizikos vertinimas. Kas bus daroma atlikus tuos saugumo vertinimus? Ar užtikrinsite, kad jie būtų atlikti visose atominėse elektrinėse, įskaitant atliekų ir perdirbimo įmones, nes man ypač neramu dėl vietovėje Sellafield esančios atominės, kuri yra netoli Airijos sienos?

Dabar mums svarbu elektrinių saugumas. Deja, kai kurie kolegos sako, kad esame labai priklausomi nuo branduolinės energijos, net ir tie, kurių valstybių teritorijose šių elektrinių nėra; taigi saugumas svarbiausia. Pakeiskime savo požiūrį į energijos šaltinių derinį. Būkime sąžiningi – atsinaujinantieji energijos ištekliai taip pat daug pastangų reikalaujanti išeitis.

  Kriton Arsenis (S&D). – (EL) Pone pirmininke, reikėjo 25 metų, kad pamirštume Černobylį; manau, kad pamiršime ir Japonijos tragediją.

Mes nuolat smerkiame Japoniją. Tarsi norėtume pasakyti, kad ne branduolinė energija, o Japonija nepatikima. Savo atominėse elektrinėse ėmėmės testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ir vėlgi atkakliai tvirtiname, kad egzistuoja saugi branduolinė energetika. Turime uždaryti senesnes kaip trisdešimties metų atomines elektrines ir nebegalvoti apie naujų atominių statybą. Būtina nedelsiant įvesti „branduolinį“ mokestį, į kurį galėsime įtraukti visas su branduolinės energijos vartojimu susijusias aplinkosaugos sąnaudas. Turime skirti lėšų fotovoltinės energijos ir visų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms gerinti.

Komisijos nary, teisėkūros iniciatyva ir atsakomybė už mūsų veiksmus arba neveikimo padarinius tenka jums.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, visų pirma norėčiau apžvelgti ilgalaikę energetikos politiką. Norime paraginti jus nuo pat pirmos dienos dalyvauti rengiant energetikos planą. Dėl šios priežasties siūlau nuo gegužės mėn. pradėti rengti susitikimus su frakcijomis ir aptarti įvairius Europos energetikos sektoriaus būsimųjų dešimtmečių veiklos planus.

Vieno plano, kitaip tariant, vienos galimybės su visais jos padariniais, tikslas bus siekti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų kuo didesnę gaminamos elektros energijos dalį – netgi 100 proc., ir tai turės poveikio elektros tinklams, saugykloms, moksliniams tyrimams, efektyvumui ir daugeliui kitų veiksnių.

Bet kartu norėčiau paprašyti, kad visi atsižvelgtų į teisinę bazę. Lisabonos sutarčiai dar tik 18 mėn. ir jūs daugiau už mane dalyvavote ją kuriant. Šia sutartimi Europos Sąjungai suteikiami platūs teisėkūros įgaliojimai energetikos srityje, tik tyčia įtraukta viena išimtis. Energijos technologijos ir energijos šaltinių deriniai palikti valstybių narių parlamentų nuožiūrai.

Galime ginčytis, ar pasielgta teisingai, bet aišku viena, kad išvados, kurias būtina padaryti iš įvykių Japonijoje ir jomis remtis rengiant energetikos planą, turi būti pagrįstos Lisabonos sutartimi; atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, manau, kad 194 straipsnis artimiausiu metu nebus persvarstytas. Norėčiau, kad būtų; manau, Europos lygmeniu yra pakankamai ekspertų, išmanančių apie energijos šaltinių derinius. Tačiau kelis ateinančius metus energijos technologijos ir elektros gamyba bus valstybių narių kompetencija.

Tačiau taikomas vienas apribojimas, dėl kurio sutarėme su valstybėmis narėmis. Nustačius tikslą gaminti 20 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos, valstybių narių teisės sumažėja iki 80 proc. O kadangi 20 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos lygį turėsime pasiekti per devynerius metus, valstybėms narėms padedant ir įsipareigojant, ir turėsime padėtį vertinti nuolat teikiamose pažangos ataskaitose, valstybių narių teisės sumažės iki 80 proc. ar dar daugiau. Kodėl taip yra? Būtent dėl to bendrą skaičių 20 proc. tikriausiai sudarys 10 proc. atsinaujinančiosios energijos, vartojamos transporto sektoriuje.

Elektros gamybos srityje, kuri šiuo metu yra dėmesio centre, siekiame, kad per devynerius metus būtų gaminama 35 proc. atsinaujinančiosios energijos: vandens, biomasės, geoterminės, saulės ir vėjo energijos. Tai reiškia, kad per trejus ar ketverius metus atsinaujinančioji energija elektros sektoriuje užims anglies ir branduolinės energijos vietą. Manau, kad neįmanoma neįvertinti ]tokio plėtros proceso. Iš viso 35 proc. atsinaujinančiosios energijos per devynerius metus!

Energetikos plane dėmesys bus sutelktas ne tik į 2050 metus, bet ir 2025 m. bei 2030 m., kitaip tariant, į kitą dešimtmetį, per kurį turime investuoti į technologijas, elektros tinklus ir elektros saugyklas. Esu įsitikinęs, kad galime pasiekti konsensusą dėl to, kad 2030 m. būtų gaminama 40 + x proc., o paskui dėl to susitarti su valstybėmis narėmis.

Kai atsinaujinančioji energija sudarys 40 proc. arba daugiau, valstybės narės bus atsakingos už 60 proc. arba mažiau, o tai, kalbant apie įgaliojimus, reikš mūsų pažangą Europos lygmeniu, valstybėms narėms žinant ir pritariant. Kai kuriems žmonėms gali atrodyti, kad tai nepakankamai greita, bet nepadarius Lisabonos sutarties pakeitimų (o dabar tai nerealu) bus siekiama 20 proc., po to 35 proc. ir vėliau 40 proc. arba daugiau atsinaujinančiosios energijos. Kalbant apie įgaliojimus tai aiškus posūkis link Europos kontrolės ir europinio lygmens.

Nagrinėdami atsinaujinančiosios energijos planą, visada turėtume atsižvelgti ir į tai, kas vyksta valstybėse narėse. Vienas pavyzdys – Lenkija, didelė ir perspektyvi šalis, kurią labai gerbiu. Dabar Lenkijoje 90 proc. elektros gaminama naudojant anglį. Devyniasdešimt procentų! Netikiu, kad taip gali būti, todėl visų dalyvaujančių frakcijų narių iš didelės ir perspektyvios valstybės narės Lenkijos norėčiau paklausti, ar tikite, kad jūsų valstybės politikai, nepaisant to, kas sudarys vyriausybę, sugebės per kelerius metus ir dešimtmečius visiškai atsisakyti anglies naudojimo? Nemanau, kad jie tai padarys.

Beje, Lenkija šiuo metu planuoja statyti naują atominę elektrinę. Tai reiškia, kad lenkai nori įtraukti branduolinę energiją į savo energijos šaltinių derinį, kad taptų mažiau priklausomi nuo dujų ir kartu nuo Rusijos Federacijos.

Ponia R. Harms, Lenkijos vyriausybė išrinkta demokratiškai ir šalies žmonės ją labai gerbia. Ypač mes, vokiečiai, neturėtume manyti, kad visada žinome geriau. Tikiu, kad mūsų draugai lenkai atsižvelgs į saugumo klausimus, kaip ir mes.

(Plojimai ir šūksniai)

Frakcijos pirmininkui norėčiau pasakyti, kad mes, vokiečiai, norime Europoje viską nuspręsti. Mano patarimas – atsižvelgti į demokratinius procesus Lenkijoje ir Prancūzijoje ir priimti juos su deramu nuolankumu. Kalbu kaip europietis. Pažįstu savo šalį Vokietiją ir gerbiu demokratinius procesus Lenkijoje, Prancūzijoje ir bet kurioje kitoje valstybėje narėje.

Tačiau kiekvienai šaliai, kurios 90 proc. tiekiamos energijos gaminama deginant anglį, bus sunkiau sumažinti šį skaičių iki 0 proc. Ir todėl į mano planus įtraukta anglies naudojimo galimybė, kai neišmetamas CO2.. Kiekvienas, susipažinęs su padėtimi Lenkijoje, Rumunijoje ar Ispanijoje, supras, kad anglis turi būti įtraukta kaip galimybė į 2050 m. energetikos planą, priešingu atveju bus ignoruojami demokratiškai išrinkti parlamentai ir vyriausybės. Todėl manau, kad anglies dioksido surinkimo ir saugojimo moksliniai tyrimai (angl. CCS) ir parodomieji projektai yra labai svarbūs siekiant kito tikslo – per kelis būsimus dešimtmečius išvengti CO2 išmetimo energetikos sektoriuje.

Į C. Hedegaardo (energetikos) planą įtraukėme tikslą iki 2050 m. 10 proc. sumažinti išmetamą CO2 teršalų kiekį, palyginti su šiuo metu išmetamu kiekiu.

(Šūksniai)

Kalbant apie branduolinę energetiką, visi žinome, kad kai kurios šalys dabar yra paskelbusios atominių elektrinių moratoriumą arba nori šias elektrines uždaryti, pvz., Vokietija. Kai kurios mūsų kaimynės, pvz., Šveicarija, atidėjo naujų atominių elektrinių planavimo procesą. Tačiau yra ir tokių šalių, kurios šiuo metu stato atomines elektrines, pvz., Suomija, tokių, kurios turi branduolinę energiją ir ketina statyti naujas elektrines, taip pat tokių, kurios branduolinės energijos neturi, bet nori statytis pirmąsias atomines elektrines. Todėl, mano nuomone, nepaisant visų šių skirtumų ir skirtingų kultūrų, labai svarbu, kad šiose valstybėse narėse būtų taikomi testavimai nepalankiausiomis sąlygomis ir tikrinamas saugumas, laikantis aukščiausių standartų, ir jos su tuo sutiktų. Tai nedidelis, bet lemiamas bendras aspektas, kuriuo bus užtikrintas aukščiausias saugumo lygis branduolinę energetiką turinčioms ir jos neturinčioms šalims.

Kai kurie pranešėjai paminėjo, kad (tikrinančios) institucijos turėtų būti nepriklausomos. Įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant sveikatą, saugumą, kelių transportą, energetiką, pramonę ir kitas sritis, taikome viešąją kontrolę bei priežiūrą. Norėčiau išreikšti savo esminį pasitikėjimą viešosios priežiūros sistema. Ponia R. Harms, jūs padarėte pernelyg bendrus pareiškimus apie senų draugų tinklą ir užsiminėte, kad valstybių narių branduolinės energijos reguliavimo institucijos neatlieka joms teisės aktais numatytų užduočių. Tai, mano manymu, rimtas kaltinimas, leidžiantis manyti, kad nepasitikite savo kolega J. Trittinu, kuris, kaip Vokietijos Federacijos aplinkos ministras, septynerius metus buvo atsakingas už šią reguliavimo instituciją Vokietijoje. Visiškai pasitikiu šiomis įstaigomis; mūsų užduotis – dirbti kartu su jomis.

Prieš priimant sprendimą, gegužės mėn. jums pateiksiu testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir bandymo kriterijų projektą, padarysiu tai visiškai skaidriai. Norėsiu išgirsti jūsų pasiūlymus dėl to, kaip būtų galima šį projektą patobulinti, papildyti ar susiaurinti, kad pradėtume procesą, kuris pasibaigtų plačiu valstybių narių palaikymu ir aukšto kontrolės lygio nustatymu. Šis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, kurį sukurti mums pavedė valstybių ir vyriausybių vadovai, yra pirmoji bendra Europos procedūra, skirta aukščiausiems saugos standartams užtikrinti visose 143 atominėse elektrinėse. Tai inovacija ir patobulinimas, kurį Parlamentas pagrįstai turėtų palaikyti, o ne kritikuoti ir juo nepasitikėti nuo pat pradžių.

Ir galiausiai noriu pasakyti, kad perėmiau 2009 m. branduolinio saugumo direktyvą, kuri iki šių metų liepos mėn. turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Galiu tikrai nuoširdžiai pasakyti, kad jaučiu, jog ji nepakankamai išsami, nes daugiausia dėmesio šioje direktyvoje skiriama oficialių reglamentų įgyvendinimui, įgaliojimų apibrėžimui ir priežiūros įstaigoms skirtų reikalavimų nurodymui; mano nuomone, jai trūksta esminių dalykų. Todėl antroje šių metų pusėje, kai bus tikrinamas saugumas, norėčiau su jumis aptarti (kaip reikalauja Europos Vadovų Taryba), kaip galėtume kuo anksčiau ir skubiau peržiūrėti minėtą saugos direktyvą ir nustatyti konkrečius Europos lygmeniu taikytinus branduolinės energijos saugumo reikalavimus.

(Plojimai)

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šios diskusijos ypač pamokomos. Labai dėkoju, klausiausi smarkiai susidomėjusi.

Tarybai pirmininkaujanti Vengrija šį pusmetį pradėjo dideliais siekiais energetikos politikos srityje. Vienas siekis, kurio nebuvome nusistatę, buvo išspręsti energijos šaltinių derinio klausimą. Manau, kad ir šios dienos diskusijos parodė, jog šis tikslas nerealus. Pateikta daugybė argumentų už tai ir prieš tai, kad turėtume kokias nors gaires dėl energijos šaltinių derinio Europos Sąjungoje. Manau, kad artimiausioje ateityje neįstengsime to padaryti, bet nesu įsitikinusi, jog tai problema; valstybės narės turi sugebėti priimti atsakingus sprendimus dėl savų energijos šaltinių derinių.

Tačiau mes tikrai troškome pasiekti didelę pažangą kurdami bendrąją energetikos rinką. Europos Vadovų Taryba 2011 m. vasario 4 d. posėdyje nusistatė šį ir dar vieną tikslą – iki 2015 m. panaikinti Europos Sąjungoje energijos salas, o vėliau, vasario mėn. pabaigoje, Energetikos taryboje galėjome priimti išvadas, kurios, mano manymu, yra svarbus žingsnis į priekį.

Noriu pranešti, kad Komisija lapkričio mėn. paskelbs 2050 m. energetikos planą. Tačiau energetikos ministrai jau prieš tai neoficialiame Energetikos tarybos posėdyje, kuris gegužės 2–3 d. įvyks Budapešte, aptars šią temą ir susijusius tikslus, o Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengs posėdžio ataskaitą ir politinę diskusijų santrauką; visa tai bus įtraukta į birželio mėn. vyksiančio oficialaus Energetikos tarybos posėdžio darbotvarkę.

Neabejoju, kad minėti klausimai, ką tik iškelti šiame Parlamente, bus iškelti ir Tarybos diskusijose, taip pat tikiu, kad kai tik Tarybai pirmininkaujanti Vengrija parengs diskusijų santrauką, Komisija galės remtis ja užbaigdama planą, kurį paskelbs lapkričio mėn. Tačiau tai, kad valstybės narės yra minimaliai įsipareigojusios dėl branduolinės energijos saugumo ir dėl bendros Europos sistemos, geriausiai rodo kovo 24–25 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvados. Šiose išvadose pabrėžiama, kad privalome pasimokyti iš nelaimės Japonijoje ir patikrinti ES branduolinių elektrinių saugumo padėtį bei atlikti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. ENSREG ir Komisijos paprašyta kuo skubiau tai padaryti ir pateikti pasiūlymą dėl kompetencijos ir sąlygų, kad po to, remiantis šių nepriklausomų institucijų vertinimais, būtų galima parengti bendrą įvertinimą, kurį paskelbtų Komisija. Galiausiai pati Europos Vadovų Taryba taip pat svarstys šį klausimą paskutiniajame 2011 m. Europos Vadovų Tarybos posėdyje.

Valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat pabrėžė, kad branduolinė sauga neturi apsiriboti tik Europos Sąjungos teritorija ir kad prašysime savo kaimynų, kad ir jie atliktų testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Jie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad branduolinės saugos srityje reikia taikyti aukščiausius standartus ir kad Europos Vadovų Taryba pavedė Komisijai svarbias užduotis, kurias, kaip esu įsitikinęs ir kaip minėjo Komisijos narys, ji atliks su didžiausiu atsidavimu.

Taigi, nors šios dienos diskusijos buvo labai įtemptos, radome bendrų dalykų, dėl kurių, manau, visi sutariame: turėtų būti sukurta bendra Europos sistema, turėtume kiekviename lygmenyje padaryti viską, kad būtų užtikrintas aukščiausias saugos lygis, padaryti tai skaidriai, užtikrinant didžiausią viešumą. Taryba pasirengusi bendradarbiauti ir su Europos Vadovų Taryba, ir su Europos Parlamentu, laikydamasi šių principų.

  Pirmininkas. – Gavau tris pasiūlymus dėl rezoliucijos(1), pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj vidudienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Airijai didelę branduolinę grėsmę kelia kai kurios veikiančios ir kai kurios uždarytos atominės elektrinės, esančios vakarinėje Didžiosios Britanijos pakrantėje. Iš jų garsiausia vietovėje Sellafield esanti atominė elektrinė. Suprantama, kad minėtos elektrinės Airijos žmonėms kelia nerimą; jie turi teisę gauti tikslią, naujausią informaciją apie jas. Nors Airija ir Didžioji Britanija yra sudariusios dvišalius susitarimus dėl keitimosi informacija kilus branduoliniam įvykiui, į saugumo procesą Airija ir kitos kaimyninės valstybės turi būti įtrauktos anksčiau. ES turi iš esmės peržiūrėti savo požiūrį į branduolinį saugumą ir patikslinti elektrinių saugumo vertinimo kriterijus. Būtina nedelsiant pradėti išsamius, nepriklausomus ir skaidrius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Branduolinių objektų testavimai nepalankiausiomis sąlygomis – žingsnis į priekį. Kad jie būtų kuo naudingesni, išsamiais bandymų rezultatais būtina pasidalyti su kaimyninėmis valstybėmis ir Europos Komisija, kad būtų galima įdiegti tinkamas priemones bei įgyvendinti saugumo planus ir taip apsaugoti Europos gyventojus.

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) Įvykus Fukušimos branduolinei katastrofai, branduolinės pramonės srityje taikomos taisyklės turi būti persvarstytos. Kalbame apie daugiau kaip 400 branduolinių reaktorių visame pasaulyje. Džiaugiuosi, kad netrukus bus taikomi testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau šios priemonės nepakanka – reikalinga branduolinės saugos kultūra. Čia paminėčiau 1986 m. Černobylio avariją, kai atsirado branduolinės saugos sąvoka.

Norėčiau pažymėti, kad Rumunijai negresia tokie žemės drebėjimai, kurie sutrikdytų Černavodės atominės elektrinės darbą. Atlikti prevenciniai patikrinimai parodė, kad abu reaktoriai dirba saugiai. Juose pagaminama maždaug 20 proc. šalyje suvartojamos energijos. Elektrinė gali atlaikyti 8 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimus, o Rumunijoje gali įvykti vidutiniškai 7–7,5 balų stiprumo žemės drebėjimas.

  Spyros Danellis (S&D), raštu. – (EL Kartu su Fukušimos tragedija prasidėjo nauja era branduolinės energijos vartojimo prasme.. XXI a. energetikos uždaviniai ir kliūtys, taip pat didėjantis daugelio atominių elektrinių nepatikimumas lėmė pokytį ir dėl to reikia patikslinti Europos atominės energijos bendrijos sutartį, kuri iš esmės nebuvo keista daugiau kaip pusę amžiaus. Jei sektorius, kuriame, kaip sakoma, trūksta skaidrumo, turi būti visiškai prižiūrimas Europos lygmeniu, Europos atominės energijos bendriją reikėtų įtraukti į Europos Sąjungą, o branduolinės saugos klausimus – į įprastą teisėkūros procedūrą. Atliekant pakeitimus, sutartis galėtų būti papildyta griežtesnėmis atominių elektrinių saugos specifikacijomis, apribojimais (pvz., žemės drebėjimo zonoms) ir griežtomis jų statybos specifikacijomis. Savaime aišku, kad naujas griežtas nuostatas turėtų taikyti ir ES kaimynės, žinoma, tol, kol visam laikui panaikinsime šį baisų atominių elektrinių poveikį.

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Nepritariu branduolinės energijos naudojimui saugumo sumetimais, bet palaikau atliekamus mokslinius atomo branduolio dalijimosi tyrimus, nes tai galima saugesnė ilgalaikė alternatyva. Saugaus kelio nėra. Visada bus avarijų. Neseniai Fukušimoje įvykusi avarija, kuri, kaip mums buvo sakoma, niekada neturėjo įvykti, dar kartą parodo, kad branduolinė energetika pražūtinga. Branduolinės energijos gamybos šalutinis produktas radioaktyviosios atliekos žmogui kelia mirtiną grėsmę, išliekančią visam laikui. Užuot investavę milijardus eurų į atomines elektrines, turime investuoti juos į atsinaujinančiųjų energijos išteklių vystymą.

  András Gyürk (PPE), raštu. – (HU) Atsižvelgdamos į tai, kas atsitiko Japonijoje, kelios valstybės tikriausiai persvarstys savo branduolinės energetikos strategijas. Vokietija jau ėmėsi konkrečių priemonių ir trims mėnesiams uždarė savo atomines elektrines, pastatytas iki 1980 m. Jei po įvykių Japonijoje daugiau Europos valstybių narių pergalvotų savo branduolinės energetikos strategijas, tai galėtų turėti nemažą poveikį energijos rinkoms, nes atominių elektrinių gaminamą energiją reikėtų pakeisti kitais energijos šaltiniais. Esu įsitikinęs, kad esant dabartinei padėčiai skubotos priemonės gali turėti tokį pat poveikį kaip galima nelaimė. Tikslingiau būtų pagrįstai atsižvelgti į atskirų planų poveikį. Tik taip galime sustabdyti elektros kainų didėjimą, padarinį, panašų į tą, kurį lėmė pirmiau minėtos Vokietijos priemonės, ir neleisti, kad valstybės narės, kurios įprastomis sąlygomis eksportuoja elektrą, susidurtų su tiekimo saugumo problema. Europa turi atidžiai apgalvoti, kokią įtaką energijos rinkai turės minėtas branduolinės energetikos strategijos persvarstymas. Be to, neaišku, kokios technologijos tiktų pakeičiant atominių elektrinių pajėgumus. Dar vienas svarbus klausimas – kokį poveikį galimas strategijos pakeitimas gali turėti dujų rinkoms, dujų tiekimo saugumui ir ES išmetamųjų anglies dioksido dujų kiekio mažinimo tikslams. Baigdamas noriu pasidžiaugti, kad Europos Komisija skubiai reagavo ir paskelbė, kad Europos atominėse elektrinėse bus atliekami testavimai nepalankiausiomis sąlygomis. Tačiau svarbiausias klausimas tas, kokias tolesnes priemones Europa ketina taikyti, kad užtikrintų saugią branduolinės energijos gamybą.

  Ivailo Kalfin (S&D) , raštu. – (BG) Turime pasimokyti iš tragedijos Fukušimoje ir nedelsiant priimti priemones, kokių tikisi Europos piliečiai. Tačiau šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama teisingo tikslo.

Pagrindinė problema, kurią reikia spręsti – kaip užtikrinti Europos piliečių saugumą. Ateinančiais mėnesiai Europos Parlamentas nagrinės nemažai teisės aktų tekstų, kuriais bus nulemta Europos energetikos sektoriaus, ypač branduolinės energijos, ateitis.

Šiuo metu mūsų prioritetas – sauga. Neturėtume Europos elektrinių lyginti su 40 metų senumo Fukušimos atomine elektrine, kurios savininkas atsisakė vykdyti didesnio saugumo reikalavimus.

ES privalo kuo greičiau priimti visoms elektrinėms privalomus būtiniausius saugos standartus. Šie standartai turėtų būti nustatyti ir priimti prieš atliekant testavimus nepalankiausiomis sąlygomis elektrinėse. Bulgarijos socialistų partija savo valdymo laikotarpiu keletą kartų primygtinai reikalavo nustatyti tokius standartus, bet iki šiol tai nepadaryta. Testavimų nepalankiausiomis sąlygomis standartus ir kriterijus turi parengti Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės specialistai.

Pritariu tam, kad būtų kuriamos naujos technologijos, ypač susijusios su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais. Tačiau akivaizdu, kad jos negali pakeisti branduolinių objektų per trumpą arba vidurinės trukmės laikotarpį.

  Pavel Poc (S&D), raštu. – (CS) Vis dėlto iš avarijos Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje galima pasimokyti, kad turime suvokti, jog energijos gamybą visiškai patikėti privačiajam sektoriui pavojinga. Privatus kapitalas siekia didžiausio pelno netgi neatsižvelgdamas į saugos priemonių nesilaikymo pasekmes. Kiek pasaulinių ekonomikos krizių, naftos išsiliejimų Meksikos įlankoje ar fukušimų reikės, kad tai pripažintume? Dabartinė krizė pasaulyje kilo dėl privačių investuotojų neatsakingumo. Dėl privačių naftos bendrovių neatsakingumo į jūras išsilieja milijonai tonų naftos. Dėl privačios bendrovės neatsakingumo Japonijai prireiks dešimtmečių, kol jos žemėje, jūrose ir maiste neliks radioaktyviosios taršos. Visada branduolinę energetiką turėtų kontroliuoti valstybė ir tarptautinės institucijos. Numatomiems testavimams nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti taikomi vienodi standartai, juos turėtų skaidriai atlikti nepriklausomos kontrolės institucijos tarpvalstybiniu mastu. Nors Europoje įdiegta teisinė sistema, kuria remiantis nuolat skatinama tobulinti technologijas, reikės daug investuoti į mokslinius tyrimus bei mokymą, siekiant užtikrinti aukščiausią saugos lygį ir, remiantis naujausiais mokslo bei technikos atradimais, apsaugoti sveikatą bei aplinką. Didelių investicijų prireiks ir branduolinių atliekų bei panaudoto kuro tvarkymo srityje; šiuo metu jie saugomi daugiau ar mažiau laikinomis sąlygomis. Šios nelaimės pamokas būtina sieti su saugumo užtikrinimu, bet ne su vienintelio tikrai tvaraus, klimato atžvilgiu neutralaus ir mums prieinamo energijos šaltinio likvidavimu.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Branduolinė avarija Japonijoje sukėlė naujų rūpesčių dėl branduolinės energijos saugumo visame pasaulyje. Černavodės atominę elektrinę Rumunijoje įvertino įvairios institucijos, įskaitant Europos Komisiją ir Tarptautinę atominės energetikos agentūrą. Per 2004 m. atliktą tyrimą nustatyta, kad seisminiai pavojai yra vienintelis ir didžiausias šios elektrinės saugumo rizikos veiksnys. Ši rizika turi būti veiksmingai ir, kaip mums primena tragiški įvykiai Japonijoje, skubiai įveikta. Todėl džiaugiuosi neseniai pateiktu pasiūlymu atlikti branduolinių objektų testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir tuo, kad įsigaliojo Branduolinės saugos direktyva. Nesvarbu, kokius energijos šaltinių derinius nuspręsime naudoti ateityje ir kaip įgyvendinsime anglies dioksido mažinimo tikslus, branduolinių objektų, įskaitant ir ilgalaikes saugyklas, sauga išliks svarbiausias klausimas dabartinėms ir būsimoms kartoms.

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE), raštu. – (RO) Branduolinė energija yra šaltinis, be kurio pasaulio ekonomika dar ilgai negalės išsiversti. Neturime daryti išvados, kad branduolinės energijos reikia atsisakyti tik dėl to, kad pasitaiko pavojingų avarijų, kurios sutrikdo atominių elektrinių darbą. Išeitis būtų skirti daugiau lėšų šios srities moksliniams tyrimams ir tobulinti branduolines technologijas, kad galėtume sumažinti avarijų sukeltą riziką.

  Marc Tarabella (S&D), raštu. – (FR) Taip, branduolinės energijos privalome atsisakyti, tai akivaizdu. Tačiau per naktį to nepadarysime. Vien tik Belgijoje 55 proc. elektros gaminama atominėse elektrinėse. Kaip apsirūpintume šiluma, maistu ir šviesa, jei nuspręstume rytoj uždaryti visas (atomines) elektrines? Todėl turime veikti dviem lygmenimis.

Pirma, privalome padidinti esamų atominių elektrinių saugos standartus, ypač taikydami testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, kurie šiuo metu atliekami valstybėse narėse. Labai svarbu suderinti šiuos bandymus Europos lygmeniu, o visuomenei reikalingas kuo didesnis skaidrumas. Turime atkurti pasitikėjimą branduoline energetika.

Antra, privalome sustiprinti mokslinius tyrimus ir naujovių diegimą, kad būtų galima kuo skubiau priimti sprendimus, kuriais mums bus suteikta galimybė kaupti energiją ir propaguoti tvarius bei veiksmingus atsinaujinančiuosius energijos šaltinius. Pigiausia, mažiausiai teršianti ir saugiausia energija yra ta, kuri nėra vartojama. Šios pastangos verčia nuo šios dienos priimti privalomus reglamentus ir atlikti stambias investicijas Europoje ir valstybėse narėse.