Pirmininkas. – Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl draudimo išrinkti Tibeto vyriausybę tremtyje Nepale(1).
Jaroslav Paška, autorius. – (SK) Pone pirmininke, manau, kad mes visi su pritarimu ir susižavėjimu stebėjome Tibeto žmonių pastangas išsikovoti teisę valdyti savo pačių šalį. Daugelis vyriausybės tremtyje arba tibetiečių dvasinio vadovo Dalai Lamos bandymų rasti protingą sprendimą derantis su Kinijos valdžia visada baigdavosi nesėkme. Kinai tibetiečius aiškiai laiko ne savo partneriais bendroje valstybėje, o kliūtimi, neleidžiančia jiems visiškai pasisavinti okupuotos teritorijos.
Todėl Nepalo vyriausybės padėtis yra sudėtinga. Viena vertus, ji turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir užtikrinti tibetiečių bendruomenei visapusiškas teises, tačiau, kita vertus, ji negali nepaisyti savo didžiulės kaimynės nuomonės. Nepalo vyriausybės pozicija Tibeto vyriausybės tremtyje rinkimų atžvilgiu aiškiai mums parodo, kas yra tikrasis pasaulinio masto veikėjas šiame regione. Nepalo vyriausybei tai yra Kinija.
Mes, europiečiai, galime parodyti simbolinius gestus ir išreikšti abejones dėl silpnos Nepalo vyriausybės. Vis dėlto, jei iš tikrųjų norime iš esmės pakeisti tibetiečių poziciją, Kinijos vyriausybė turi būti mūsų dialogo partnerė, nes ji regione yra politinė lyderė, turinti įtakos regioninės politikos taisyklėms. Žinoma, galime pateikti deklaraciją Nepalo vyriausybei, tačiau tai problemos neišspręs.
Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, nuo Nepalo monarchijos panaikinimo ir maoistų vadovaujamos vyriausybės rinkimų Katmandu Nepalas ir Kinija neišvengiamai vystėsi daug glaudžiau. Todėl nenuostabu, kad Nepalo valdžios institucijos neleido gyvenantiesiems Nepale balsuoti už ministrą pirmininką ir parlamentą tremtyje.
Iš tikrųjų, panašus rinkimų planas praėjusį spalio mėn. buvo Nepalo policijos sužlugdytas, be abejo, reaguojant į Pekino spaudimą. Tai, kad Kinija stengėsi sutrukdyti neoficialiems rinkimams, vykstantiems kitoje suverenioje kaimyninėje valstybėje, yra jos lyderių paniekos demokratijai ir jų paranojos dėl Tibeto ženklas.
Akivaizdu, jog Kinijai nesvarbu, kad Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama dar kartą pabrėžė, jog jis sieks didžiausios Tibeto autonomijos, o ne nepriklausomybės. Tikiuosi, kad vyriausioji įgaliotinė – kurios šiandien čia nėra – iškels šį aspektą Kinijai ir taip pat Nepalui, kurio paties besiformuojanti demokratija išlaikoma be skolų, iš dalies ES mokesčių mokėtojų pinigais teikiant finansinę pagalbą.
Taip pat norėčiau pasinaudoti šia galimybe pareikšti pagarbą drąsiam, tvirtam ir taikiam Tibeto žmonių pasipriešinimui, jų pavyzdys yra įkvėpimas mums visiems. Nepalas padėtis geopolitiniu ir geografiniu požiūriu iš tikrųjų yra kebli, tačiau įkvėpimo jis turi semtis iš savo demokratinių kaimynių pietuose, Indijos, o ne iš represinės diktatūros, esančios į šiaurę nuo jo, būtent Kinijos Liaudies Respublikoje. Tikiuosi, kad vieną dieną demokratija visoje Azijoje taps norma.
President. – Pone Ch. Tannockai, jūs išnaudojote tik pusantros minutės. Kitą kartą suteiksiu jums papildomą pusę minutės!
Eva Lichtenberger, autorė. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aišku, nepakanka to, kad Tibeto kultūra Kinijoje nuo 2008 m. olimpinių žaidynių buvo vis labiau slopinama. Nuo tada viskas iš tikrųjų tik pablogėjo. Nebuvo žengta nė vieno žingsnio į priekį. Dabar užsienyje taip pat daromas spaudimas, kad tibetiečiams būtų kuo sunkiau arba visiškai neįmanoma pasinaudoti netgi savo teise balsuoti už parlamentą tremtyje. Jau keletą metų matėme, koks didžiulis spaudimas daromas Nepalui, – nesvarbu, ar tai susiję su pabėgėlių priėmimu, ar su klausimais, tokiais kaip tibetiečių balsavimo teisės. Vis dėlto turėtume džiaugtis, kad tokie dalykai garantuojami. Europos Sąjunga turi iš to pasimokyti.
Kinijos vadovybė daro spaudimą savo giminingai šaliai, netgi visam Nepalui, kad būtų imtasi veiksmų prieš tibetiečius, – ir Nepalas pasiduoda. Turime sutelkti savo pastangas, kad pasipriešintume tam, ir tai apima bet kokios pagalbos atsisakymą.
Kristiina Ojuland, autorė. – Pone pirmininke, yra trys dalykai, kuriuos norėčiau paminėti dėl ALDE frakcijos padarytų šios rezoliucijos pakeitimų.
Pirma, pakeitimų pagrindimas grindžiamas Kinijos Liaudies Respublikos vykdoma Tibeto okupacija siekiant sutrukdyti Tibeto rinkimams Nepale. Nors rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į draudimo tremtyje Nepale rinkti Tibeto vyriausybę klausimą, jis negali būti atskirtas nuo platesnio Tibeto padėties konteksto.
Antra, jei nebūtų paminėta Kinijos vykdoma Tibeto okupacija, kuri yra būtent ta priežastis, kodėl Pekinas daro spaudimą Nepalo vyriausybei, tai būtų tarsi kalbėjimas apie Pirmąjį pasaulinį karą neminint Franzo Ferdinando nužudymo.
Galiausiai prasmingos autonomijos Tibetui reikalavimas yra vienintelis konstruktyvus pasiūlymas, kurį Europos Parlamentas gali pateikti siekdamas išvengti, kad vėl nebūtų draudžiama Nepale dalyvauti Tibeto rinkimuose. Raginu kolegas palaikyti jį.
Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, autorė. – (PL) Pone pirmininke, šalis, iš kurios esu kilusi, turi labai daug vertingos patirties kalbant apie vyriausybes tremtyje. Nuo 1939 iki 1990 m. iš viso 15 Lenkijos ministrų pirmininkų ir šeši prezidentai valdė būdami politinėje tremtyje. Lenkai nepasidavė siekdami demokratijos ir galiausiai raudona solidarumo spalva galėjo derintis su baltu rinkimų biuletenio popieriumi 1989 m. pradedant kurti naują demokratinę valstybę.
Šiandien Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika taip pat turi naujos pradžios galimybę dėl konstitucijos, kuri įsigalios gegužės 28 d. Būtų gaila, jei Nepalas sugadintų šią iškilmingą progą toliau ribodamas Tibeto mažumų teises ir todėl iš tarptautinės bendruomenės gautų raudoną kortelę. Manau, kad draudimas tibetiečiams iš Nepalo dalyvauti pastaruosiuose ministro pirmininko rinkimuose tremtyje yra nepriimtinas pagrindinių pilietinių teisių pažeidimas. Europos Sąjunga turi panaudoti visas diplomatines ir finansines priemones siekdama neutralizuoti Kinijos spaudimą Nepalui ir ilgainiui užtikrinti, kad tibetiečiai turėtų teisę balsuoti, burtis į asociacijas ir pateikti savo nuomonę.
Kaip Lenkijoje nepavyko pakenkti 21 vyriausybės atstovo tremtyje veiklai, taip ir Dalai Lamos įpėdiniai, esu įsitikinusi, nenutrauks savo veiklos. Nepalas ir Kinija turėtų turėti tai omenyje.
Thomas Mann, autorius. – (DE) Pone pirmininke, kovo 20 d. apie 80 tūkst. ištremtų tibetiečių visame pasaulyje dalyvavo tiesioginiuose naujo ministro pirmininko ir vyriausybės narių rinkimuose. Europos Parlamento nariai, įskaitant Europos Parlamento Tibeto rėmimo grupės narius, dalyvavo kaip rinkimų stebėtojai. Mano patirtis Šveicarijoje buvo tokia pati, kaip mano kolegų Parlamento narių kitose šalyse: rinkimai vyko sąžiningai, slaptai ir visiškai laikantis demokratijos taisyklių. Vienintelė išimtis buvo Nepale, kur saugumo pajėgos – spaudžiamos Kinijos vyriausybės – tūkstančiams tibetiečių neleido dalyvauti rinkimuose. Taip elgdamosi jos toliau įgyvendino iš anksto apgalvotas priemones, kurių buvo imtasi praėjusiais metais, kai balsadėžės buvo konfiskuotos, o balsavimui skirtos vietos uždarytos. Tačiau Nepalas nėra vasalinė valstybė.
Katmandu vyriausybė turi įrodyti, kad gali išsivaduoti iš Kinijos įtakos. Pagrindinės teisės yra žodžio laisvė, susirinkimų laisvė ir ne mažiau svarbi rinkimų laisvė. Pone Komisijos nary, Europos išorės veiksmų tarnyba turi ryžtingai reikalauti laikyti šių žmogaus teisių.
Elena Băsescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, dėl Nepalo valdžios institucijų nustatyto draudimo organizuoti Tibeto vyriausybės rinkimus tremtyje kyla klausimas dėl žmogaus teisių padėties šioje valstybėje. Norėčiau pabrėžti, kad Tibeto bendruomenės nariai organizavo šį procesą siekdami, kad jų institucijos būtų demokratinės. Tokia iniciatyva turi būti paskatinta, kad ir kur jos būtų imtasi. Dabar pats laikas Nepalui parodyti, kad jo demokratija veikia ne tik šalies viduje, bet ir tarptautiniu mastu, visų pirma kad balsai iki balandžio 15 d. galėtų būti nusiųsti į Centrinę rinkimų komisiją patvirtinti.
Kreipiuosi į Nepalo vyriausybę, kad ji pasinaudotų šia galimybe ištaisyti pagrindinių žmogaus teisių padėtį jos šalyje. Šis aspektas yra labai svarbus siekiant užtikrinti veiksmingą kaimynystės politiką.
Kriton Arsenis, S&D frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, turime visur kovoti dėl demokratinių teisių, ne tik mūsų pačių kaimynystėje, ne tik Šiaurės Afrikoje. Mums reikia ilgalaikės Europos politikos, taikytinos nedemokratiniu būdu išrinktoms vyriausybėms, prieš vyriausybes, kurios negerbia demokratinių teisių.
G. Verhofstadt sakė, kad tam tikru požiūriu esame veidmainiai. Tai tiesa, nes dažnai jokių principų nevertiname taip aukštai kaip vertiname prekybą. Vienas tipiškas pavyzdys yra MERCOSUR susitarimas, kuriuo remdamiesi, kad pradėtume prekybą, mielai aukojame 11 proc. Amazonės ir milijonus Europos ūkininkų.
Dėl viso to reikia kaltinti Komisiją, pone Komisijos nary. Už prekybą atsakingas Komisijos narys dažnai abejingai žiūri į kitas Europos politikos sritis. Vis dėlto, jei mes ir toliau tai tęsime, turime ir toliau būti veidmainiai. Nepalas turi gerbti pabėgėlių iš Tibeto demokratines teises, ir Europos Sąjunga privalo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir iškelti šį klausimą visose srityse, ne tik žmogaus teisių. Tai ne tik baronienės C. Ashton reikalas; tai taip pat K. De Guchto ir visos Komisijos reikalas.
Nathalie Griesbeck, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, daugelį metų išnaudotas Kinijos valdžios institucijų, šiandien būtent Nepalas iš tibetiečių atima pagrindinę politinę teisę: teisę balsuoti. Jei bent vienas dalykas yra neabejotinas, tai būtent tai, kad Pekinas rado naują sąjungininką Tibeto žmonėms persekioti ir tas naujas sąjungininkas yra Nepalas. Vis dėlto iš tikrųjų visa tai peržengia rinkimų ribas, nes dabar jau keletą metų Kinijos valdžios institucijų spaudžiama Nepalo vyriausybė nustatė dar daugiau savo žemėje tremtyje gyvenančių tibetiečių saviraiškos laisvės apribojimų.
Praėjusių metų birželio mėn. Katmandu perdavė Tibeto pabėgėlius Kinijos valdžios institucijoms. Prevenciniai sulaikymai ir demonstracijų, susirinkimų ir netgi judėjimo draudimai Nepale gyvenantiems tibetiečiams tapo įprasti.
Todėl mūsų Parlamentas turi liautis veidmainiauti ir ne tik piktintis, bet taip pat ryžtingai pasmerkti šiuos represinius Nepalo veiksmus ir apskritai labai daug – per daug – žmogaus teisių ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimų. Be to, raginame Nepalą nutraukti šį priekabiavimą ir žiaurų elgesį su politiniais pabėgėliais ir tiesiog gerbti jų teises. Kai galvojame apie Nepalo kaip apie priimančiosios šalies istoriją, – tai, kas iki šiol visada buvo tibetiečių, – galiausiai labai liūdna matyti, ką ta vyriausybė daro politiniams pabėgėliams.
Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, manau, jog tai tiesiog piktina, kad Katmandu gyvenantys tibetiečiai dėl Kinijos spaudimo negavo leidimo balsuoti rinkimuose. Spaudimas, kurį Kinija daro Nepalui, užkirsdama kelią pabėgėliams naudotis būtinomis teisėmis pagal tarptautinius teisės aktus, yra tai, ką mes, kaip Europos Sąjunga, turime smerkti. Mes taip pat turime išreikšti savo susirūpinimą dėl to, kad kinai neleidžia kitai šaliai teikti žmonėms humanitarinės pagalbos.
Svarbu, kad vyriausioji įgaliotinė per ES delegaciją Katmandu atidžiai stebėtų padėtį. Tai yra tai, ko mes ilgai prašėme. Atsižvelgdami į dabartinę padėtį, negalime ilgiau laukti. Kinijos spaudimas yra tai, dėl ko turime daryti viską, ką galime, kad jį atremtume, ir jei to nepadarysime dabar, kai bandome pradėti šį dialogą su Kinija, bijau, kad niekada to nepadarysime.
Rui Tavares, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, manau, jog blogai, kad tibetiečiai neturi apsisprendimo teisės savo gimtojoje žemėje, tačiau jie taip pat yra spaudžiami atsisakyti savo pačių pagrindinių demokratinių teisių už savo šalies ribų, kadangi daugelis jų skausmingai pasirinko tremtį arba buvo priversti tai padaryti. Vienas iš argumentų, kurį visada vartojo kritikavusieji Tibeto pasipriešinimą, buvo tas, kad šis pasipriešinimas, sutelktas Dalai Lamos asmenybės, turėjo daug nedemokratiškų ypatybių. Dabar, kai vyksta Tibeto pasipriešinimo demokratinimo procesas, labai gaila, kad Nepalas, šalis, kurioje gyvena tiek daug tibetiečių, neleido įprasta tvarka surengti demokratinių rinkimų. Vis dėlto taip pat norėčiau paprašyti vertinti vieną dalyką: dažnai mūsų vyriausybės yra pirmos, kurios pasiduoda Kinijos vyriausybės spaudimui sukurti tikrovę, atitinkančią Kinijos lyderių svajones ir norus. Turime suprasti, kad Nepale vyriausybė tikriausiai norėjo padaryti tą patį. Taigi, jei norime padaryti Nepalo vyriausybei spaudimą, kad ji elgtųsi kitaip, taip pat turime pradėti daryti spaudimą savo pačių vyriausybėms, siekdami parodyti, kad diskusijose su Kinijos valdžios institucijomis jos turi atramą.
Monica Luisa Macovei (PPE). – (RO) Pone pirmininke, Kinijos vyriausybės spaudžiamos Nepalo valdžios institucijos beveik 20 tūkst. Nepalo tibetiečių neleido balsuoti Tibeto vyriausybės ministro pirmininko rinkimuose tremtyje. Teisė balsuoti, taip pat teisė į laisvus rinkimus ir taikias demonstracijas yra pagrindinės kiekvieno asmens ir bendruomenių teisės. Kuo daugiau kliūčių trukdo žmonėms pasinaudoti šiomis teisėmis, tuo didesnis yra jų pasiryžimas jomis naudotis. Tvirtai tikiu, kad Nepalo tibetiečių noras rinkti savo vyriausybės vadovą tremtyje taip pat yra didesnis. Iš tiesų, Nepalo ir Kinijos valdžios institucijų bandymų valdyti juos baime rezultatas buvo visiškai priešingas.
Raginu Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę per dialogą su Nepalo ir Kinijos valdžios institucijomis aiškiai išdėstyti šiuos Europos Parlamento poreikius ir priemones.
Sari Essayah (PPE). – (FI) Pone pirmininke, Kinija padidino savo spaudimą Tibeto vyriausybei tremtyje. Daugiau negu 10 tūkst. Nepalo tibetiečių nebuvo leista balsuoti ministro pirmininko ir vyriausybės parlamento narių tremtyje rinkimuose. Kinijos spaudžiamos Nepalo pagrindinės partijos remia vadinamąją vienos Kinijos politiką ir laiko Tibetą neatskiriama Kinijos dalimi. Dėl šių priežasčių Tibeto pabėgėliams visais laikais buvo taikoma griežta kontrolė.
Nors ši rezoliucija yra susijusi su rinkimų draudimu, dėmesio skiriama ir Kinijos vykdytam Tibeto užėmimui. Kinijos valdžia ir jos daromas spaudimas visą laiką didėja, kaip ir jos ekonominė įtaka.
Ši rezoliucija, kaip ir ankstesnė rezoliucija dėl Ai Weiwei, parodo, kokia slogi yra Kinijos komunistų partijos įgyvendinama politika. Kaip sakė Komisijos narys, Europa turi būti vieninga vykdydama politiką Kinijos atžvilgiu.
Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, neketinau kalbėti šiuo klausimu, tačiau kitą ketvirtadienį mano šalyje lankysis Dalai Lama ir kalbės mano paties rinkimų apygardoje, Limeriko universitete, kur, esu tikras, jis turės daug ką pasakyti šiuo ir kitais klausimais. Akivaizdu, kad Nepalo vidaus reikalų ministerijos elgesys – balsadėžių konfiskavimas yra visiškai smerktinas. Kalbant apie tai, kas įvyko Katmandu, – vietoje, pagarsėjusioje dainose ir pasakojimuose, ir tai netgi dar liūdniau, – nebuvo leista suskaičiuoti iki 10 tūkst. balsų.
Viskas, ko galime tikėtis, yra tai, kad, vieningai reikšdami savo nuomonę, mes Europos Sąjungoje galime padaryti tam tikrą spaudimą ne tik Nepalui, bet ir jų šeimininkams, kinams, kad pasistengtų ir būtų šiek tiek supratingesni, visų pirma dėl Tibeto ir Dalai Lamos.
Galiausiai noriu pasakyti, kad Airijoje jis bus laukiamas kaip Anglijos karalienė ir Prezidentas B. Obama, kurie taip pat atvyksta.
Mitro Repo (S&D). – (FI) Pone pirmininke, teisė dalyvauti demokratiniuose rinkimuose yra visuotinė pagrindinė teisė. Dabar vykstantys rinkimai yra labai svarbūs Tibeto tapatybei ir kultūrai išsaugoti. Tibetiečiai balsuoja už naują dvasinį lyderį, nes dabartinis Dalai Lama pasitraukia.
2009 m. susitarėme, kad savo užsienio santykių srityje ES palaikys demokratiją ir dalyvaujamąjį valdymą. Turime būti nuoseklūs ir laikytis šios savo politikos.
Akivaizdu, spaudžiamas Nepalas palaiko Kiniją. Nepalui reikia priminti apie jo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje apsaugoti demokratines tibetiečių teises, ir jis negali sukliudyti rengti laisvų rinkimų.
Maroš Šefčovič, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Pone pirmininke, kaip žinote, apie 20 tūkst. tibetiečių gyvena Nepale, daugelis iš jų – nuo senų laikų. Jie naudojosi ekonominės veiklos laisve, turėjo teisę gyventi Nepale ir iki šiol taip pat turėjo šiek tiek politinės erdvės tarpusavyje aptarti Tibeto ateitį.
Kovo 20 d. rinkimai buvo labai svarbus įvykis bendruomenei už Tibeto ribų ir yra reikšmingas žingsnis į priekį Dalai Lamos numatytame ilgame reformų procese.
Atsižvelgdami į tai, susirūpinę pažymime, kad Nepalo valdžios institucijos vis labiau gniaužia tibetiečių politinę veiklą Nepale. Kovo 20 d. valdžios institucijos veiksmingai sukliudė balsuoti daugiau negu 10 tūkst. jų. Taip atsitiko ne pirmą kartą. Ankstesniu balsavimo Nepale etapu, praėjusių metų spalio 3 d., Nepalo valdžios institucijos ėmėsi griežtų priemonių – konfiskavo balsadėžes ir uždarė Tibeto bendruomenei balsuoti skirtas vietas.
Europos Sąjunga pasinaudodama savo delegacija Katmandu ir ES valstybių narių ambasadomis stebėjo šiuos Tibeto bendruomenės ir vyriausybės glaudaus bendravimo pokyčius. ES laikosi nuomonės, kad Tibeto pabėgėliams turi būti leista naudotis savo teise laisvai vienytis į asociacijas laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų. Tai turi būti daroma taip, kad būtų galima sklandžiai įgyvendinti šias teises.
Priėjimas prie Nepalo teritorijos turi išlikti, o Nepalo vyriausybės ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro džentelmeniškas susitarimas turi būti vykdomas. Nauji Tibeto atvykėliai, sulaikyti Nepalo valdžios institucijų pakeliui į Katmandu, turi būti nedelsiant be jokių kliūčių perduoti UNHCR priežiūrai. Iki 1990 m. atvykusiems tibetiečiams, kurie Nepalo vyriausybės pripažįstami pabėgėliais, turi būti suteikta atitinkama Nepalo registracija.
Norėčiau šį Parlamentą užtikrinti, kad ES toliau kels šį klausimą valdžios institucijoms ir tęs savo stebėjimą bei teiks pranešimus apie būsimus pokyčius.
Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. – (FI) Tibeto Dalai Lama priėmė sprendimą pasitraukti iš politinio gyvenimo ir toliau tęsti veiklą kaip savo tautos dvasinis vadovas. Be abejo, jis yra vienas žinomiausių lyderių, ir jo mintys apie gerumą, supratimą ir pacifizmą stiprybės ir paguodos suteikė žmonėms visame pasaulyje.
Dvasinis jo vaidmuo išliks, tačiau politinės jo pareigos dabar bus perduotos Tibeto vyriausybės tremtyje ministrui pirmininkui. Vis dėlto nebus išvengta sunkumų. Dėl vis didesnio Kinijos vyriausybės daromo spaudimo maždaug 20 tūkst. Nepale gyvenančių tibetiečių nebuvo leista balsuoti. Nepalo vyriausybė pasakė, kad tibetiečių demonstracijos prieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, ir patvirtino, kad ji savo žemėje neleis vykdyti prieš Pekiną nukreiptos veiklos. Dėl šios priežasties tibetiečių grupėms ji nustatė draudimą balsuoti.
Tai nestebina, nes Nepalo valdžios institucijos ne kartą nusikalto pažeisdamos tibetiečių tremtyje saviraiškos laisvę ir žmogaus teises. Tai vyksta nepaisant to, kad Nepalas pasirašė JT tarptautinius žmogaus teisių susitarimus, susijusius su pilietinėmis ir politinėmis teisėmis.
Būdama Katmandu Europos išorės veiksmų tarnyba turi labai atidžiai stebėti padėtį Nepale, visų pirma elgesį su Tibeto pabėgėliais, ir užtikrinti, kad jų teisės būtų gerbiamos. Jei siekiama išsaugoti ir stiprinti tibetiečių tapatybę ne tik Tibete, bet ir už jo ribų, svarbu laikytis demokratijos principų.
Tadeusz Zwiefka (PPE), raštu. – (PL) Visas pasaulis gerai žino, kokia sudėtinga yra Tibeto žmonių padėtis, jie dešimtmečius reikalavo ne tiek nepriklausomybės, kiek bent jau to, kad Kinijos vyriausybė gerbtų pagrindines autonomijos teises. Tauta, kuri turi tokią turtingą ir unikalią kultūrą, gyvena jausdama nuolatinę galingos kaimynės grėsmę. Dabar, kai Dalai Lama pasitraukė iš politinės vadovybės, kad užleistų vietą naujos kartos demokratiniams lyderiams, tibetiečiams atsirado galimybė stiprinti demokratines tradicijas, nepaisant to, kad Tibeto vyriausybė vis dar priversta veikti tremtyje. Vis dėlto tūkstančiams Nepale gyvenančių tibetiečių ši teisė buvo atimta. Atrodo, kad Kinijos daromas spaudimas yra labai veiksmingas, ir tai, kas iki šiol buvo taikios demonstracijos ginant saviraiškos laisvę ir pagrindines teises, gali virsti sunkiai kontroliuojama padėtimi, ir tai tikrai turės tarptautinių pasekmių. Galiausiai galime įsivaizduoti, kaip Kinijos vyriausybė norės iš esmės susidoroti su tais, kurie „griauna taiką“ Tibete. Naujausi įvykiai turi pasauliui priminti, kad Tibeto žmonių teisės yra nuolat pažeidžiamos ir Tibeto klausimas nėra užverstas puslapis, nes tibetiečiai, be abejo, ir toliau primygtinai reikalaus gerbti jų nepriklausomybę, ir jie tai darys vis triukšmingiau protestuodami.