Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2010/2124(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A7-0168/2011

Debatai :

PV 11/05/2011 - 4
CRE 11/05/2011 - 4

Balsavimas :

PV 11/05/2011 - 5.20
CRE 11/05/2011 - 5.20
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2011)0227

Diskusijos
Trečiadienis, 2011 m. gegužės 11 d. - Strasbūras Tekstas OL

4. Svarbiausi bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos aspektai bei esminio pasirinkimo klausimai – Padėtis Sirijoje ir Ašrafo stovykloje ir koptų krikščionių bendruomenės padėtis Egipte – Pranešimas: G. Albertini – 2009 m. Tarybos metinis pranešimas Europos Parlamentui dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų - Pranešimas: R. Gualtieri – Bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai - Pranešimas: M. Muñiz De Urquiza – ES – pasaulinio masto veikėja. Jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl šių klausimų:

– Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimas dėl svarbiausių bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos aspektų (ES sutarties 36 straipsnis) (2010/2986(RSP)),

– Komisijos pirmininko pavaduotojos-Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimas dėl padėties Sirijoje ir Ašrafo stovykloje ir koptų krikščionių bendruomenės padėties Egipte (2011/2690(RSP)),

– pranešimas dėl 2009 m. Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų, Europos Parlamentui pateikto pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo II dalies G antraštinės dalies 43 skirsnį, kurį pateikė G. Albertini Užsienio reikalų komiteto vardu (2010/2124(INI)) (A7-0168/2011),

– pranešimas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos plėtojimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kurį pateikė R. Gualtieri Užsienio reikalų komiteto vardu (2010/2299(INI)) (A7-0166/2011), ir

– pranešimas „ES kaip pasaulinio masto veikėja: jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“, kurį pateikė M. Muñiz De Urquiza Užsienio reikalų komiteto vardu (2010/2298(INI)) (A7-0181/2011).

Pirmiausia norėčiau tarti keletą žodžių. Pirmadienį minėjome Europos dieną, šventėme Europos Sąjungos dieną. Nėra abejonių, kad šiandien mums Europos Sąjungoje reikia bendros užsienio ir saugumo politikos. Susiduriame su istoriniais iššūkiais ir būtinybė įveikti krizę, kuri buvo importuota į Europą, yra tik vienas iš jų. Privalome pasiruošti tokiai padėčiai ateityje ir spręsti krizės sukeltas problemas, esančias ir už Europos ribų, ne tik Europos viduje.

Taip pat daugėja netvarkos Sirijoje, Bahreine ir Jemene bei atsinaujino neramumai Tunise ir Egipte. Neturėtume pamiršti savo rytinių kaimyninių šalių – iš tikrųjų, prieš keletą dienų įvyko steigiamasis EURONEST susirinkimas. Turime bendrą Europos diplomatiją, kuri turi būti veiksminga veiklos už Europos Sąjungos ribų priemonė, nes šiandien neįmanoma išspręsti Europos Sąjungos viduje esančių problemų nepradėjus rimtai spręsti problemų už Europos Sąjungos ribų. Europos Sąjunga privalo turėti ne tik didesnę ekonominę, bet ir politinę jėgą.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė. – Pone pirmininke, tai pirmoji iš trijų kalbų, kurias šį rytą sakysiu gerbiamiesiems EP nariams, taigi pirmiausia noriu pateikti savo nuomonę dėl problemų, su kuriomis susiduriame, taip pat pasistengsiu konkrečiau pakalbėti klausimais, kuriuos gerbiamieji EP nariai įtraukė į šių diskusijų darbotvarkę, nes žinau, kiek svarbos teikiate jiems. Tad leiskite man pradėti.

Šalyse, kurias vadiname savo kaimynėmis, siaučia audros – arabų pavasaris, pokyčių vėjai, nesvarbu, kokį vaizdingą posakį pavartosime joms įvardyti. Niekas iš mūsų, esančių šiuose rūmuose, nežinome, kada ir kuo jos baigsis. Siekiai dideli, dideli ir lūkesčiai, kad šios revoliucijos bus vertos pralieto kraujo, patirto sumaišties ir baimės jausmo, vertos ekonominės suirutės pasaulyje, kuriam ir taip tenka spręsti didžiausias per daugelį dešimtmečių ekonomines problemas.

Neramumai Šiaurės Afrikoje ir arabų pasaulyje Europai reiškia ne tik didelius iššūkius, bet ir galimybes, kurių negalime praleisti. Tai, ką darome, turi būti grindžiama dviem principais. Pirma, mes Europoje žinome, koks ilgas ir sunkus gali būti kelias į laisvę. Mūsų pačių kelias į XX a. laisvą demokratiją buvo labai ilgas. Pati Europos Sąjunga gimė pelenuose, kuriuos paliko konfliktai, primenantys mums, koks siaubingas gali būti gyvenimas, kai pažeidžiama demokratija. Nepaisant to, kad tvirtiname, jog demokratija yra būtinas žmonijos pažangos pagrindas, dera parodyti kuklumą ir prisiminti prieštaringą Europos imperijų istoriją.

Antra, demokratija, žinoma, reiškia balsavimą ir rinkimus, bet ne tik – demokratija reiškia daug daugiau. Europoje išmokome skausmingą pamoką, kad mums reikia tvirtos demokratijos: pagarbos teisinei valstybei, žodžio laisvei, žmogaus teisėms, taip pat nepriklausomos teisminės valdžios ir teisingo valdymo. Reikia įgyvendinamų nuosavybės teisių ir profesinių sąjungų ir kalbama ne apie vyriausybių kaitą, bet apie tinkamų institucijų steigimą ir apie tinkamų nuostatų įtvirtinimą. Išorinė demokratija, matoma tik rinkimų dieną, kai piliečiai laisvai balsuoja ir renka vyriausybę, ilgainiui nustos gyvavusi, jeigu tvirta demokratija neįleis šaknų.

Bet nėra aišku, kokia bus kiekvienoje šalyje vykstančių pokyčių baigtis, nėra ir jokio greito būdo problemoms išspręsti ar trumpalaikio sprendimo, kuris padėtų sukurti tokį pasaulį, kokį tiek daug žmonių nori matyti. Kol kas po pasaulį klaidžioja įvairius veidus turinti religinės netolerancijos šmėkla – tai rodo ir pastarieji įvykiai Egipte – randanti priežastį neapibrėžtumo lakais sėti baimę ir griūtį. Religijos ar įsitikinimų laisvė – tai visuotinė žmogaus teisė, kurios apsauga turi būti užtikrinta visame pasaulyje. Turime pasmerkti tuos, kurie siekia manipuliuoti religiniais įsitikinimais kaip priespaudos priemone, ir paremti tuos, kurie gina toleranciją, nesvarbu, kurioje šalyje jie tai darytų – Sirijoje, Pakistane, Egipte ar bet kur kitur.

Europa taip pat turi pasirinkti. Matydami pokyčius, vykstančius mūsų kaimyninėse šalyse, turime pasiruošti reaguoti į mums kylančius iššūkius. Galiu padaryti šimtus pareiškimų ir tai darau. Apgailestauju, smerkiu, raginu, reikalauju, bet turime ir veikti ir veikti įvairiomis kryptimis.

Leiskite paminėti sankcijas. Nustatome sankcijas, nukreiptas prieš režimus, laikančius savo piliečių gyvybę beverte, žudančius savo gyventojus jų valdomų policijos pajėgų ar saugumo tarnybų rankomis. Vakar nustatėme sankcijas Sirijai – paskelbėme ginklų prekybos embargą, uždraudėme išduoti vizas 13 režimo pareigūnų ir įšaldėme jų sąskaitas, taip pat įšaldėme savo asociacijos susitarimą ir bendradarbiavimą su Sirija. Turime kalbėti tiesiai ir aiškiai, kaip ir aš vakar kalbėjau su Sirijos užsienio reikalų ministru. Tai, kas vyksta Sirijoje, yra jos gyventojų siekis kurti demokratiją ir teisinę valstybę – tai ne koks nors užsieniečių sąmokslas. Nematydamas to, kas iš tikrųjų vyksta, režimas praranda teisėtumą ir nutolsta nuo šalies gyventojų ir tarptautinės bendruomenės. Smurtinė priespauda ir grasinimai šalies žmonėms ir tarptautinei bendruomenei – tai seniai pasibaigusios eros priemonės. Mums šiame Parlamente ir Europos Sąjungoje rūpestį kelia padėtis, kurioje atsidūrė žmonės Daro mieste, į kurį patekti JT pajėgoms nebuvo leista, Banijaso mieste, kur tebevykdomos represijos, Hamos mieste, į kurį įvesti tankai. Tankai neprivers Sirijos žmonių nusileisti. Sakome režimui pakeisti kryptį ir padaryti tai dabar.

(Plojimai)

Vakar Sirijos užsienio reikalų ministrui W. al Moallemui pasakiau štai ką: „Privalote nedelsdami ir nesudarydami jokių kliūčių įsileisti į šalį humanitarinę paramą ir žiniasklaidos atstovus. Tik tokiu atveju jūsų tvirtinimai, kad remiate taikingus protestus, bus pagrįsti“.

Mūsų rytinėje kaimyninėje šalyje Baltarusijoje šalies prezidentas A. Lukašenka nepasinaudojo praeitų metų gruodžio mėn. įvykusių prezidento rinkimų suteikta proga parodyti savo norą siekti šalyje pokyčių ir kurti joje europinę, atviresnę ir demokratiškesnę, visuomenę. Jis ne tik nepasinaudojo šia proga, bet ir griebęsis smurto prieš taikingus demonstrantus bei padidinęs politinių kalinių skaičių parodė nepagarbą demokratijai ir teisinei valstybei. Buvau susitikusi su įkalintų asmenų artimaisiais ir žinau, kad jis mums nepaliko jokio kito pasirinkimo, tik imtis griežtų sankcijų prieš režimo atstovus, atsakingus už represijas, įskaitant patį prezidentą A. Lukašenką. Taip pat žinau, kad turėtume labiau paremti pilietinę visuomenę ir žmonių tarpusavio ryšius.

Taip pat tiesiogiai dalyvaujame sprendžiant Ašrafo stovyklos klausimą. Tai, kas įvyko balandžio 8 d., yra baisu ir sulaukė mano griežčiausio pasmerkimo. Atkakliai tvirtinau, kad ES turi duoti tvirtą vieningą atsaką. Nusiunčiau laišką Irako užsienio reikalų ministrui ir vakar su juo dar kartą kalbėjau. Neginčiju Irako suverenumo visoje jo teritorijoje, tačiau šalies valdžia privalo apsaugoti Ašrafo stovyklos gyventojų žmogaus teises.

Pasmerkiau šį smurtą ir pareikalavau, kad būtų atliktas tyrimas – tyrimas, kuris turi būti nuodugnus ir nepriklausomas, kad mes tiksliai žinotume, kas įvyko. Bet, kaip žinote, gerbiamieji EP nariai, iš laiškų, kuriuos gavau asmeniškai ir kolektyviai šiame Parlamente ir ne tik, paprasto sprendimo šiuo atveju nėra. Vadovaujant Jungtinėms Tautoms svarstomos kelios galimybės rasti ilgalaikį sprendimą ir visos jos susijusios su iššūkiais. Esu labai dėkinga už šio Parlamento darbą, už tų, kurie nuvyko ten, darbą ir indėlį sprendžiant šį klausimą. Jis taip pat turi būti apsvarstytas Užsienio reikalų taryboje ir aptartas su JT vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru. Šiandien atvyksta mūsų ambasadorė Irake ir ji žino, kad šis klausimas man svarbus. Turime toliau spręsti jį ir užtikrinti, kad būtų pasirinktas tinkamas veikimo būdas, bet atlikti tyrimą ir pasmerkti smurtinius veiksmus neabejotinai būtina.

Dėl Jemeno. Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba pateikė pasiūlymų, bet prezidentas A. A. Saleh ir vėl neparodė ryžto. Neseniai su juo kalbėjau. Kalbėjome apie jo diskusijas su opozicija ir apie pateiktus pasiūlymus. Pasakiau jam, kad jis žino, ką turi daryti – savo šalies labui – ir kad turėtų tai padaryti. Susitikimuose Persijos įlankoje buvau susitikusi su Bahreino karaliumi. Aptarėme iniciatyvą pradėti dialogą nekeliant išankstinių sąlygų, kurią pasiūlė kronprincas, ir paraginau jį šio dialogo siekti. Kelias, kuriuo dabar einama, nėra atsakymas. Jeigu Bahreine vyksta teismai, norime, kad jie būtų teisingi ir civilizuoti ir kad mirties nuosprendžio visais atvejais būtų vengiama.

Visais šiais atvejais kalbama apie mūsų tiesioginį dalyvavimą, mūsų taikomą spaudimą ir mūsų tiesų požiūrį. Neapsigaukite: mūsų pozicija labai aiški, mano pozicija labai aiški, su visais vadovais kalbu apie tai, kas, mano nuomone, turi atsitikti, ir tai darau remiama šio Parlamento ir 27 valstybių narių Užsienio reikalų tarybos.

Žinoma, noriu pakalbėti apie Libiją. Šiame Parlamente yra narių, kurie nori, kad mūsų gynybos ir saugumo politika būtų griežtesnė. Sakau jiems štai ką: per pastarąjį keleto savaičių ir mėnesių laikotarpį pamatėme, kiek kai kuriais atžvilgiais pasistūmėjome į priekį, bet pamatėme ir tai, kokį kelią dar turime nueiti. Mes tikrai kartu įsitraukėme į veiklą planuodami karinę paramą humanitarinėms reikmėms: esame pasiruošę Jungtinių Tautų prašymu paremti šalies gyventojus ištekliais iš visos Europos, kaip tai padarėme ir tada, kai Haitį sudrebino siaubingas žemės drebėjimas – nusiuntėme karinius laivus ligonines, sunkių krovinių kėlimo įrangos ir tuo atveju civiliai ir kariškiai dirbo kartu. Nesupraskite neteisingai: žinau, kad humanitarinė pagalba yra apolitinė ir kad humanitarinę pagalbą teikiantys darbuotojai turi būti apsaugoti, bet siekiant pagrindinio tikslo išgelbėti žmonių gyvybes kartais reikia įrangos ar žmonių, kurių turi tik kariuomenė, galinti skubiai suteikti pagalbą, atstatyti infrastruktūrą, ir todėl esame pasiruošę padėti, jeigu JT to paprašys.

Tokiais atvejais turime veikti skubiau ir sumaniau. Aš pati pirmoji sakau ir pripažįstu, kad turime padaryti gerokai daugiau, ir apie tai šį rytą pakalbėsiu daugiau.

Tobuliname savo bendradarbiavimą su NATO ir pirmą kartą toliau plėtodami savo ryšius dalijamės išsamia informacija apie mūsų vykdomas operacijas. Praeitą penktadienį kartu su generaliniu sekretoriumi A. F. Rasmussenu pirmininkavau Politinio ir saugumo komiteto ir Šiaurės Atlanto tarybos susitikime, kuriame pirmą kartą aptarėme Libijos klausimą. Taip pat bendradarbiaujame su Afrikos Sąjunga ir jos pirmininku Jeanu Pingu, su Arabų Lyga ir jos vadovu Amru Moussa ir, žinoma, su jo pirmtaku, bendradarbiaujame ir su Islamo konferencijos organizacija ir prof. E. Insanoglu vadovaujant JT specialiajam pasiuntiniui Libijoje A. E. Al-Khatibui. Būtent per diskusijas su Banu Ki-Moonu sutarėme suburti regionines organizacijas ir surengti jų susitikimą Kaire po grupės ryšiams palaikyti susitikimo Romoje.

Kartu diskutuojame, kaip turime prisidėti kuriant Libijos ateitį – remti nacionalinį dialogą, padėti šaliai rengti konstituciją ir pasiruošti rinkimams. Nusiunčiau į Libiją dvi misijas susitikti ir dirbti su šalies jaunimu ir moterimis. Kaip mano komandos vadovas pasakė man, tai buvo pirmasis kartas, kai jie diskutavo dėl konstitucijos, ir šiose diskusijose išgirdo žodžių ir argumentų, kurie iki šiol niekada jiems nebuvo girdėti. Šiose diskusijose žmonės kalbėjo, kaip jie laukia režimo pabaigos, tad turime ir mes aiškiai pasakyti, kad M. Gaddafi privalo pasitraukti iš valdžios ir užbaigti savo režimą.

(Plojimai)

Planuoju įsteigti biurą Bengazyje, kad galėtume judėti pirmyn teikdami paramą, kurią aptarėme su Libijos žmonėmis…

(Plojimai)

…, remti pilietinę visuomenę, Libijos laikinąją pereinamojo laikotarpio nacionalinę tarybą ir M. A. Jibrilą (su juo buvome daug kartų susitikę), saugumo sektoriaus pertvarką ir remtis pačių žmonių išsakytais norais. Jie nori pagalbos švietimo, sveikatos priežiūros ir sienų apsaugos srityse, nori paramos, kurią galime ir norime jiems suteikti. Ir visame savo darbe ypatingą dėmesį skirsime žmogaus teisėms.

Toliau yra naujoji kaimynystės politika, reiškianti kitokį siekių ir vizijos užmojį. Pagrindinis jos principas yra tarpusavio atskaitomybė: ES ir kaimyninės šalys yra atsakingos viena kitai už mūsų įsipareigojimų kaimyninėms šalims bei jų gyventojams ir Europos žmonėms įgyvendinimą.

Svarbiausi dalykai, kuriuos turėsime remti ir kuriuos jau aptarėme – tai judumas, patekimas į rinką ir ištekliai, sutrumpintai vadinami „trimis M“ (angl. mobility, market access and money). Kai kurie dalykai remiant šių šalių pastangas kurti savo ateitį yra labai svarbūs. Vienas pavyzdys – jaunimo judumas. Tai yra jaunos visuomenės, kurių jaunimas siekia turėti didesnių galimybių, ir Europos Parlamentas turi atlikti svarbų vaidmenį remdamas šias galimybes gauti naudos ir žinių iš Europos. Taigi kartu su valstybėmis narėmis jiems bus siekiama suteikti galimybių keliauti ir studijuoti.

Vyrams ir moterims verslininkams svarbu turėti galimybę ištirti naujas rinkas, galimybę parduoti savo prekes ir paslaugas ir šiuo atžvilgiu daug kas priklauso nuo mūsų valstybių narių. Kai kurios jų su šiomis šalimis jau seniai palaiko ryšius, bet dabar jos turi labiau jas paremti ir šias galimybes suteikti.

Dėl patekimo į rinką. Žinome, kad turime iš tikrųjų prisidėti prie pastangų skatinti ekonomikos augimą ir atsigavimą. Žinote, kaip ši suirutė paveikė šalių, apie kurias kalbame, ekonomiką. Kai kurioms iš jų ES yra pagrindinė jų eksporto rinka ir pagrindinis jų importo šaltinis. Suteikus šioms šalims galimybę plėtoti savo rinkas, parėmus ne tik rinkų atvėrimą, bet ir šių šalių patekimą į jas, užtikrinus, kad jos galėtų pasiekti mūsų standartų lygį ir turėtų tikrų galimybių, galima būtų iš tikrųjų pakeisti padėtį. Ypač mažųjų įmonių sektoriui svarbu turėti tokias galimybes, bet tam reikia politinės valios. Reikia politinės valios įsipareigoti užtikrinti, kad mūsų rinkos būtų joms prieinamos. Tai yra iššūkis. Tai bet kuriuo atveju yra iššūkis; iššūkis ekonominiais laikais, bet norėčiau pareikšti, kad turime pasiruošti jį įveikti, nes, jeigu to nepadarysime, mūsų kaimyninių šalių ekonomikos žlugimas turės tiesioginį poveikį mums.

Dėl pinigų arba išteklių. Šiuo atžvilgiu kalbama ne tik apie tai, ką galime padaryti teikdami tiesioginę paramą – nors tai yra svarbu – bet ir apie tai, ką galime patobulinti. Jau surengėme vyresniųjų pareigūnų iš viso pasaulio ir didelių finansinių institucijų susitikimą siekdami aptarti, kuo galbūt galėtume prisidėti, jeigu būsime paprašyti, ir tai padarysime, bet, pasitarę su savo kaimyninėmis šalimis, turime padaryti daugiau, kad parama mobilizuojant išteklius būtų veiksmingesnė.

Niekur ši politika nėra tokia svarbi kaip galbūt Tunise. Ministro pirmininko B. C. Essebsi kalba per televiziją gali padėti, nes šalis ruošiasi rinkimams, kurie vyks liepos 24 d., bet jis pripažino, kad šalis, kurios ekonomikos augimas sudaro 0–1 proc., turi problemų. Turime užtikrinti paramą Tunisui, jo ekonomikai ir pilietinei visuomenei ir tai reiškia, kad turime galvoti ne tik apie ilgalaikę perspektyvą, ne tik apie naujos strategijos svarbą, bet ir apie tai, ką turime padaryti dabar ir kaip turime remti šalis – Egiptą, Tunisą ir kitas – būtent dabar, kai jos patiria problemų, susijusių su biudžetu. Būtent todėl pradėjome diskusijas su finansinėmis institucijomis, su savo valstybėmis narėmis, su tais, kas nori dalyvauti remiant šias šalis, nes padėti joms spręsti deficito problemą svarbu būtent dabar, kai turizmo sektorius yra žlugęs, kai ekonomika neveikia tinkamai. Gerbiamieji EP nariai, tikriausiai suprantate, kad yra neatidėliotinos skubos priemonės ir yra ilgalaikė strategija, ir savo veikloje mums reikia turėti ir viena, ir kita.

Dėl Egipto. Per pastarąsias savaites šioje šalyje viešėjau tris kartus ir praleidau daug laiko bendraudama su jaunimo lyderiais iš Tahriro aikštės, taip pat buvau susitikusi su moterų judėjimo atstovėmis. Ypač moterys siekia turėti stipresnį balsą ir mano, kad joms pažadėta tokia galimybė būsimame Egipte. Buvau susitikusi su viena moterimi, kuri kandidatuos prezidento rinkimuose ir yra pasiryžusi parodyti, kad moterys gali atlikti šį vaidmenį Egipte. Kalbėjau su daugeliu vyriausybės ministrų ir noriu pateikti jums už miestų planavimą atsakingos ministrės Fayzo Aboulnagos pavyzdį. Ji nori statyti namus žmonėms ir turi plataus užmojo viziją to, ką per dvidešimt metų pastatyti milijoną namų galėtų reikšti Egiptui.

Turime paversti šalių, su kuriomis bendradarbiaujame, puoselėjamas plataus užmojo vizijas tuo, ką galime suteikti ir paremti. Taigi turėsime integruoti į šias aprūpinimo būstu programas mokymo ir švietimo sistemos ir infrastruktūros plėtojimą, numatyti jose galimybes augti smulkiajam verslui, bendradarbiauti su JT moterimis – kaip kad aš darau – ieškodami kelių, kaip įgyvendinant šiuos statybos projektus galima būtų sukurti saugesnes bendruomenes, kaip dirbant kartu galėtų būti suprojektuota dar platesnio užmojo vizija, grindžiama tuo, ko patys Egipto žmonės nori. Palaikau ryšį su Egipto užsienio reikalu ministru N. Al-Araby, kuris yra įsipareigojęs glaudžiai su mumis bendradarbiauti plėtojant taikos procesą Artimuosiuose Rytuose, siekia stiprinti jau užsimezgusius mūsų tarpusavio ryšius ir matyti mus kaip bendradarbiavimo šiame regione partnerius.

Ateinančių mėnesių ir metų laikotarpiu Egipto laukia daugybė iššūkių. Turime paremti Egipto pastangas įveikti kiekvieną iš šių iššūkių ir turime būti pasiruošę šiuo tikslu pasitelkti savo išteklius, žinias, patirtį ir tuos, su kuriais palaikome ryšius ir kurie nori prie šios paramos prisidėti.

Kalbėdama šiame Parlamente ir kitur visada tvirtinu, kad Išorės veiksmų tarnyba – tai konfliktų prevencijos ir sureguliavimo jėga, taigi norėčiau taip pat paminėti, kad būtent todėl mūsų vaidmuo Serbijoje ir Kosove yra svarbus. Būtent todėl mūsų laimėjimas JT, balsas, kurį dabar turime, gali atlikti savo vaidmenį. Turime kalbėti su Bosnijos vadovais, priversti juos pakelti akis nuo žemės ir pakeisti savo mąstyseną, galvoti ne tik apie savo pačių bendruomenes, bet ir apie šalies poreikius, matyti ateitį ir matyti Europos Sąjungą.

Būtent todėl aktyviai dalyvaujame ir Artimųjų Rytų taikos procese. Gerbiami EP nariai gerai žino, kad siekiant užtikrinti stabilumą Artimuosiuose Rytuose reikia užtikrinti taiką šiame regione. Šiame regione jau dešimtmečiais siekiama suderėti susitarimą. Per pastaruosius mėnesius suteikėme naujos jėgos Artimųjų Rytų ketvertui. Vadovavau ketverto narių susitikimui, kuris įvyko vasario mėn., po kurio ketverto atstovai pirmą kartą nuo jo įsteigimo pradėjo dirbti su Izraelio ir Palestinos derybininkais.

Norėjau surengti dar vieną ketverto narių susitikimą balandžio mėn. ir parengėme svarbų pareiškimą, grindžiamą mūsų pozicija. Tebemanau, kad tiesioginės derybos yra būdas judėti pirmyn, tad mes ir toliau dalyvausime šiame procese ir vėliau šį mėnesį surengime dar vieną ketverto atstovų susitikimą.

Mes taip pat tvirtai remiame Palestinos siekį kurti valstybę, taigi balandžio 13 d. mūsų surengtame Ad hoc ryšių palaikymo komiteto susitikime buvo giriamos Salamo Fayyado pastangos ir puikūs laimėjimai valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos srityse, kurių, anot Pasaulio banko atstovų, pakanka siekiant užtikrinti veikiančią vyriausybę. Pabrėžiau to, ką daro prezidentas M. Abbas, svarbą įvertindama tai kaip galimybę sutaikyti palestiniečius, o to Europos Sąjunga seniai ragino siekti.

Tai, kas vyksta dabar, yra rimčiausios iki šiol dėtos pastangos užtikrinti vienybę, kuri yra labai svarbi siekiant abiejų valstybių sutarimu grindžiamo sprendimo Palestinos ir Izraelio konflikte. Palaikau glaudų ryšį su prezidentu M. Abbasu ir ministru pirmininku S. Fayyadu, taip pat su Egipto, Arabų Lygos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio atstovais. Bus labai svarbu susilaikyti nuo smurto, tęsti valstybės kūrimo procesą ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir šias pastangas turėsime vertinti pagal jų rezultatus. Tikrai manau, kad Izraelis turėtų perduoti palestiniečiams jiems priklausančias mokesčių pajamas, bet noriu aiškiai pasakyti, kad mūsų pozicija dėl organizacijos „Hamas“ nepakito ir Izraelio saugumas visiems mums tebėra didelį rūpestį keliantis klausimas.

Taip pat noriu pasakyti, kad flotilės dislokavimas, mano nuomone, nėra tinkamas atsakas į humanitarinę padėtį Gazoje. Lankiausi ten du kartus. Ir toliau stengiuosi atkreipti dėmesį į sunkią šio miesto gyventojų padėtį ir pirmiausia prašau užtikrinti geresnę prieigą prie šios teritorijos, kad ekonomika ten galėtų pradėti plėtotis. Atvirai kalbant, sąlygos ten, ypač vaikams, siaubingos. Pateikėme Izraeliui pasiūlymų, kuriais siekiama paremti pastangas užtikrinti geresnę prieigą prie šios teritorijos. Noriu, kad Gazos žmonės turėtų ateitį, bet noriu ir to, kad Giladui Shalitui, daugelį metų laikomam nelaisvėje Gazoje, būtų suteikta galimybė grįžti namo pas savo motiną ir tėvą, su kuriais jau buvau susitikusi.

Europos patirtis sako mums, kad tikra demokratija yra būtinas tolerancijos, taikos ir gerovės pagrindas. Šiaurės Afrikoje ir arabų pasaulyje šis tikslas nebus pasiektas greitai ir nebus išvengta pralaimėjimų, bet jis apskritai gali būti pasiektas tik tuo atveju, jeigu bus einama tvirtos demokratijos kūrimo keliu. Turime patirties ir galime suteikti pagalbą kiekvienai šaliai, prašančiai mūsų dabar padėti jai eiti šiuo keliu į demokratiją. Todėl siūlau paremti demokratijos plėtojimui skirtą labdaros fondą, kuris taip pat suteiks mums galimybę paremti savo ištekliais pastangas suteikti šių šalių žmonėms, ypač jaunimui, galimybę dalyvauti politiniam gyvenime, paremti politinių partijų plėtojimąsi ir suteikti šių šalių žmonėms galimybę daryti tai, ką čia esantys gerbiami EP nariai daugybėje šalių turėjo patys daryti, t. y. plėtoti politinį procesą kuriant politines partijas ir pilietinę visuomenę ir kloti tvirtą pamatą demokratijos klestėjimui ir augimui.

Lankydamasi šiose šalyse dažnai sakau, kad svarbu turėti teisę ne tik rinkti vyriausybę, bet ir teisę ją nuversti. Demokratija reiškia galimybę pasakyti ir „labas“, ir „viso gero“ ir tai yra svarbu: žmonėms labai svarbu žinoti, kad jie turi teisę pasinaudoti savo rinkimų urna kartą, du, tris, keturis kartus ir pakeisti savo vyriausybę ar pasiekti, kad ji vykdytų jai keliamus reikalavimus, o tai galima padaryti tik tvirtos ir klestinčios demokratijos sąlygomis. Būtent todėl tai, ką matėme vykstant Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, ir kad išrinktas prezidentas A. Ouattara pagaliau pakeitė savo pirmtaką, yra taip svarbu ir mūsų vaidmuo remiant šį procesą buvo reikšmingas. Būtent todėl džiugu matyti, kad rinkimai Nigerijoje vyksta sklandžiai ir kad dabar Goodluck Jonathan bus tinkamai paskirtas eiti prezidento pareigas. Džiugu matyti, kad demokratija skinasi kelią ir tvirtėja, ir šį procesą turime remti.

Pokyčiai nebūtinai reiškia pažangą, bet pažangos be pokyčių negali būti. Tai reiškia, kad turime būti labiau pasiryžę veikti. Kai kurie dalykai, apie kuriuos kalbu, reikalauja valstybių narių veiksmų, kiti – Komisijos veiksmų, taip pat yra daug dalykų, kuriems reikalinga šio Parlamento parama, ir turime apsispręsti, kad visi atliksime savo vaidmenį. Jeigu tai darysime tik tuomet, kai į šias šalis ar į mus yra nukreiptas žiniasklaidos žvilgsnis, mums nepavyks. Turime dirbti rimtai ir ilgai ir tvirtai pasakyti savo kaimyninėms šalims, kad jos turėtų ne tik pradėti eiti demokratijos kūrimo keliu, bet ir nueiti jį iki galo.

Yra pateikti trys puikūs pranešimai, kuriuos aptarsiu sakydama kitą kalbą, bet noriu padėkoti pranešėjams. Baigdama šią savo kalbą noriu pacituoti antropologės Margaretos Mead, moters, kuria žaviuosi, žodžius. Ji pasakė štai ką: „Niekada neabejokite, kad maža grupė neabejingų ir pasiaukojančių piliečių gali pakeisti pasaulį. Iš tikrųjų, tai vienintelis dalykas, kuris visada nugali.“

 
  
MPphoto
 

  Joseph Daul, PPE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, užsienio politikai lemiamą įtaką daro daugelyje mūsų kaimyninių Viduržemio jūros regiono šalių vykstančios revoliucijos – kai kurios jų taikingesnės nei kitos – ir vėlesnis simbolinis įvykis kovoje su tarptautiniu terorizmu, būtent Bin Ladeno eros pabaiga.

Koks Europos vaidmuo visame šiame pokyčių procese? Ar mes noriai ir aktyviai jame dalyvaujame? Taip, žinoma. Veiksmai, kurių imamasi Libijoje kai kurių Europos šalių valstybės ar vyriausybės vadovų iniciatyva ir remiant Jungtinėms Tautoms, rodo, kad kai nori, Europa – arba kai kas Europoje – sunkmečiu gali veikti ryžtingai.

Ar tai padaro ES svarbia tarptautine veikėja, kurios politinė įtaka prilygsta jos ekonominei jėgai? Ne ir dar kartą ne. Nepaisant vis didėjančių Europos visuomenės lūkesčių, politikos ir geostrategijos srityse Europa iš tikrųjų tebėra menka veikėja, geriausiu atveju tik Tomas Nykštys. Europa parėmė stabilumą ir suteikė paramą vystymuisi Viduržemio jūros regione. Tačiau jo gyventojai reikalauja – visiškai teisėtai – politinės laisvės ir bėga iš savo šalių, nes jokios oraus gyvenimo ir galimybių perspektyvos jiems ir jų vaikams nėra. Humanitarinė pagalba, kurią suteikėme per pastaruosius mėnesius, neabejotinai naudinga.

Baroniene C. Ashton, turime padaryti daugiau. Ar pradėjome mokytis iš šių įvykių? Norėčiau manyti, kad pradėjome. Dar blogiau yra tai, kad prie mūsų krantų menkomis valtimis plūsta migrantai, kurie žūsta jūroje – ir noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mūsų turima informacija apie žuvusiųjų skaičių neatitinka tikrovės – ir visi jie pernelyg dažnai sutinkami nesvetingai, mums vaidijantis, ginčijantis ir nenorint atverti sienų, o kai kurioms valstybėms narėms net bandant ginčyti Šengeno erdvę – labai svarbią priemonę judėjimo laisvei užtikrinti.

(Plojimai)

Ar visa tai yra verta Europos, europinių vertybių, principų ir idealų? Nemanau, taip nemano ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, kuriai atstovauju. Esu tikras, kad taip nemano ir dauguma šio Parlamento narių.

Ponios ir ponai, tai, kad šį rytą Parlamento posėdyje dalyvauja Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, yra mūsų pastangų suteikti Europai balsą ir veidą pagal Lisabonos sutartį rezultatas. Dabar turime judėti pirmyn ir imtis veiksmų. Tai reiškia, kad turime pasirinkti ir savo pasirinkimo laikytis. Tad kokie yra Europos prioritetai? Ryšiai su mūsų rytinėmis ir pietinėmis kaimyninėmis šalimis? Kova su terorizmu? Konflikto Artimuosiuose Rytuose sureguliavimas? Prekybos politika? Spręsti visus šiuos klausimus vienu metu nėra lengva užduotis.

Kas yra mūsų partneriai, kuriems teikiame pirmenybę? Jungtinės Amerikos Valstijos, besiformuojančios ekonomikos šalys ar kitos valstybės? Kaip galime pasiekti geriausių rezultatų? Palikdami valstybėms narėms teisę pačioms nustatyti savo politiką, kaip kad darome pastaruosius šešis dešimtmečius, ar kalbėdami vieningu tvirtu balsu?

Ponios ir ponai, tarpvyriausybinis sprendimas jau nebėra tinkamas požiūris į užsienio reikalus, saugumą ir gynybą: mums reikia daugiau Europos. Turime atsisakyti nacionalinio egoizmo ir siekti didesnio veiksmingumo Europos lygmeniu.

Baroniene C. Ashton, turėsime tvirtą užsienio ir saugumo politiką tik tuo atveju, jeigu sutelksime visas savo pastangas ir visą savo energiją į keletą aiškiai apibrėžtų tikslų. Ponios ir ponai, 2011 m. turėtų būti Viduržemio jūros regiono, kovos su terorizmu ir net persilaužymo Vidurio Rytų konflikte metai. Jeigu Europa sugebės tapti svarbia veikėja šioje srityje, ji galės užmiršti savo jaunystės klaidas.

Baigiant leiskite man pacituoti žodžius, kuriuos pasakė labai gerai jums žinomas asmuo – Jonas Paulius II. „Nebijokite“, baroniene C. Ashton. Europos biudžete sutaupėme 4 mlrd. EUR. Pateikite pasiūlymų dėl šių lėšų panaudojimo, o ne grąžinkite jas valstybėms narėms.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Martin Schulz, S&D frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, Europos Sąjungoje, kurioje, kaip matome, imamasi žygių siekiant naujos nacionalizacijos visose srityse, Lisabonos sutartis turėtų būti naudojama kaip priemonė naujai bendrijos politikai, t. y. bendrai užsienio, saugumo ir gynybos politikai, kurti.

Tai yra pirma svarbi bendra mūsų diskusija su baroniene C. Ashton ir, jeigu prisiminsime ankstesnį laikotarpį, jau tada buvo aišku, kad kai kurios vyriausybės nepritars pareigybės pavadinimui „Europos Sąjungos užsienio reikalų ministras“, tad galiausiai pasirinktas pavadinimas „vyriausiasis įgaliotinis“. Tai suprantama, nes nepriklausoma užsienio politika kartu su mokesčių bei nacionaline politika yra vienas iš svarbiausių, gal net galima būtų pasakyti, skiriamųjų nacionalinio suvereniteto požymių. Ypač užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityje šio suverenumo perdavimas viršnacionalinei institucijai yra drąsus ir kartu sunkus žingsnis.

Tačiau mes, Europos Parlamentas, kartu su vyriausiąja įgaliotine turime kelti visai kitokį klausimą: koks yra Europos Sąjungos, kaip nepriklausomos organizacijos, vaidmuo tarptautinėje politikoje? Per pastarąsias dienas perskaičiau straipsnių apie baronienę C. Ashton, kurie mane labai nustebino, nes juose ji kritikuojama dėl neaktyvumo ir politikos trūkumo. Dėl to ji kritikuojama tų, kuriems didžiausias prioritetas yra tik jų pačių nacionalinė užsienio politika ir jų pačių nacionaliniai interesai ir kurie nesitardami su savo partneriais priima vienašališkus sprendimus, dėl kurių Europa galiausiai bus pasidalijusi, o ne suvienyta.

Pakanka pasinagrinėti misiją Libane. Retai kada teko matyti tokį akivaizdų susiskaidymą Europos Sąjungos tarptautinėje politikoje ir tarptautinėje veikloje kaip kad sprendžiant klausimą dėl Libijos. Didžiausiose Europos Sąjungos sostinėse yra tendencija laikyti ES užsienio, saugumo ir gynybos politiką kiekvienos šalies nacionalinės politikos, finansuojamos Europos lėšomis, tąsa. Kuo didesnis yra Auswärtige Amt, the Foreign Office ar Quai d’Orsay (liet. užsienio reikalų biuras), tuo ši tendencija stipriau juntama. Baroniene C. Ashton, jūs neabejotinai sulauksite plačios paramos Parlamente, jeigu šiems žmonėms pasakysite, kad, nors jūs ir gerbiate jų vienašališkus interesus, bendra Europos užsienio politika negali būti plėtojama ta pačia kryptimi. Politiką visose srityse, kuriose sprendimai priimami bendru sutarimu, nustatysite jūs, ponia vyriausioji įgaliotine.

Esu už tai, kad Libijoje būtų įsteigtas jūsų minėtas biuras, nes visi mes – jūs, kaip vyriausioji įgaliotinė, pati Europos Sąjunga ir Parlamentas, kaip nepriklausomas organas – humanitarinėje ir politikos srityse esame patikimi. Mes daug patikimesni už valstybes, kurios ėmėsi karinių veiksmų Libijoje iš būtinybės, bet kurių ginklų eksportuotojai praeitų metų rudenį turėjo didžiausius stendus svarbiausioje Libijoje rengiamoje ginklų mugėje. Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Belgija yra pagrindinės su Libijos sukilėliais kovojančios pulkininko M. Gaddafi kariuomenės ginklų tiekėjos. Ne tokio patikimumo Europai reikia.

(Plojimai)

Patikimumas, kurio Europai reikia, yra patikimumas, būdingas švelniajai galiai, kai yra padedama užtikrinti demokratiją, steigiami biurai pokyčiams pilietinėje visuomenėje remti, kai bendradarbiaujant tarptautiniu mastu nesiekiama pavergti kitų šalių vienašališkų diplomatinių ir ekonominių ES interesų naudai, o skatinama politika, grindžiama lygiateise skirtingų pasaulio regionų partneryste. Aš puoselėju būtent tokią Europos Sąjungos užsienio, saugumo ir gynybos politikos viziją.

Minėjote „tris M“, reiškiančias išteklius, mobilumą ir patekimą į rinką. Kitame etape jas turėtumėte papildyti „trimis C“, reškiančiomis nuoseklumą, konkretumą ir Bendrijos metodą (angl. coherence, concreteness, community method). Manau, jeigu tai padarysite, rasite partnerių Europos Parlamente. Mes Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje žinome, kad jūsų ir mūsų, Parlamento, bendradarbiavimas prasidėjo visai neseniai ir, žinoma, yra sričių, kurias galima būtų patobulinti. Todėl kartoju savo pasiūlymą ir tai darau, manau, šio Parlamento daugumos narių vardu. Čia jūs neabejotinai sulauksite daugiau paramos savo bendros užsienio ir saugumo politikos vizijai nei tarp 27 užsienio reikalų ministrų, kuriuos visus gerbiu, bet visi jie turi vieną problemą – jie yra pavienių šalių užsienio reikalų ministrai.

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

Kita vertus, esate diplomatinė viso žemyno atstovė.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Guy Verhofstadt, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šeštadienį Kaire buvau susitikęs ir ilgai kalbėjau su naujuoju Egipto ministru pirmininku E. Sharafu. Šio susitikimo išvados ir išvados, kurias padariau po šio susitikimo antrą kartą per pastaruosius du mėnesius viešėdamas Kaire, yra tokios: turime, kaip nurodėte, suteikti plataus masto pagalbą šioms revoliucijoms Šiaurės Afrikoje ir ypač pokyčiams Egipte. Privalome liautis darę savo smulkius paternalistinius pataisymus, apie kuriuos iki šiol kalbėjome.

Pateiksiu trumpą palyginimą. Ar žinote, kiek lėšų buvo pervesta pagal JAV Maršalo planą? Kiek buvo pervedama daugelį metų iš eilės? Po 1 proc. BVP kiekvienais metais, o tai sudaro 162 mlrd. USD. O apie ką mes kalbame ir ką žadame Egiptui? 1 mlrd. Ne 162 mlrd., bet 1 mlrd. Ne 2011 m., ne 2012 m., bet 2013 m., kai turėsime galimybę tai padaryti. Manau, tai visiškas nulis. Tikiuosi iš jūsų ir iš Komisijos – nes kalbame, aišku, apie Komisijos biudžeto lėšas – ne didelių planų dėl kaimynystės politikos keitimo. Turime tai padaryti ateityje, bet tikiuosi, kad Egiptui bus kuo skubiau suteikta tiesioginė parama biudžetui, nes metų pabaigoje jie neturės lėšų savo biudžete ir tai galėtų reikšti kontrrevoliucijos pradžią Egipte. Tiesioginė parama biudžetui ar šalies skolų panaikinimas – tai tolesni žingsniai, kurių būtina nedelsiant imtis. Paskelbę šiandien, kad eisime šia kryptimi, neabejotinai padėtume Egiptui ir egiptiečiams.

Mano antroji pastaba susijusi su Sirija. Kalbėkime atvirai, baroniene C. Ashton. Sirija yra didžiulė nelaimė. Tai, kas ten vyksta – nerandu kitų žodžių tam įvardyti – yra ne kas kita kaip arabų Tiananmenis. Arabų Tiananmenis. Kasdien žudomi žmonės pasitelkiant tankus ir snaiperius. Jau nužudyta 800 ir suimta 8 000 asmenų. Žmonės žiauriai kankinami siekiant išgauti iš jų slaptažodžius, naudojamus socialiniame tinkle „Facebook“, ir jame dirbančių draugų vardus. Kareiviai, nenorintys šaudyti į savo tautiečius, patys žūsta nuo kariuomenės ir Basharo al-Assado slaptųjų tarnybų agentų kulkų. Tai, kas šiandien vyksta Sirijoje, labai aiškiai rodo, kad šiuo metu Bashar al-Assad yra žiauriausias diktatorius pasaulyje ir kitaip jo pavadinti negalima. Būtent tokią aiškią išvadą šiandien galime padaryti.

(Plojimai)

Taigi kas gali būti padaryta? Jau nužudyta 800 žmonių, 8 000 asmenų įkalinta ir kai kurie jų kasdien yra kankinami, o mes įšaldome 13 žmonių, bet ne Basharo al-Assado turtą. Manau, vadovaujamės nesuderintu požiūriu. Tiesą sakant, toks požiūris neprotingas ir juo vadovaudamiesi nepriversime Basharo al-Assado režimą pakeisti kryptį. Nepakanka pasakyti, kad sąraše yra 13 asmenų ir vienas iš Basharo al-Assado brolių bei viena iš jo dukterėčių ar vienas iš jo sūnėnų. Ne, taikant tikrą spaudimą į sąrašą nedelsiant, kuo skubiau turi būti įtraukta šimtai asmenų.

Galiu šiek tiek suprasti jūsų požiūrį. Sakote, kad, jeigu neįtrauksite Basharo al-Assado į sąrašą, galbūt jis vėliau pakeis savo požiūrį. Gerai, tokiu atveju šiandien diskusijose turite tai labai aiškiai pasakyti. Noriu, kad pareikštumėte, jog duodate Basharui al-Assadui keletą dienų. Jeigu per šias keletą dienų jis nepadarys galo tam, kas vyksta dabar, turėsite įšaldyti visą turtą, ne tik 13 asmenų, bet ir visos Basharo al-Assado šeimos.

(Plojimai)

Kai yra nužudyta 800 žmonių, turite nustatyti draudimą išduoti vizas ne 13 asmenų, o visai Basharo al-Assado šeimai ir pareikšti tai, nes tai labai svarbu. Sirijos žmonės to laukia.

Vakar buvome tiesiogiai su jais susisiekę ir jie sako, kad turite sugriežtinti sankcijas, kitaip diktatorius nebus sustabdytas. Turite pareikšti, kad Europos Sąjunga niekada nelaikys Basharo al-Assado šeimos tikrais Sirijos tautos atstovais ir kad jie turi atsakyti už savo nusikaltimus. Turite padaryti tai dabar. Būtent to šiandien iš jūsų tikimės. Galite padėti padaryti galą šiam arabų Tiananmeniui. Netiesa, kad neatliekame jokio vaidmens: atliekame labai svarbų vaidmenį ir Sirijos žmonės laukia iš mūsų šios aiškios žinios šiandien. Ne rytoj, bet šiandien.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) įsteigimas yra neabejotinai svarbiausias šių metų įvykis bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje. Baroniene C. Ashton, kaip Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė pastaruoju metu patiriate spaudimą dėl šios tarnybos veiklos vangumo. Tačiau visada galėsite dirbti veiksmingai tik tiek, kiek jums leis valstybės narės ir, žinoma, esate nelinkusi pasinaudoti jums suteiktais įgaliojimais veikti savo iniciatyva – tokį požiūrį visapusiškai remiu. Viena vertus, ES nori tapti pasaulyje įtakinga diplomatine veikėja, kita vertus, BUSP reikalauja vieningumo, o tai reiškia, kad turės būti einama į kompromisą siekiant apsaugoti pavienių valstybių narių, ypač didžiųjų, interesus.

Šis mišrus sui generis požiūris į ES užsienio politiką pateisina tuos iš mūsų, kurie jau iš pat pradžių nepritarė sumanymui įsteigti EIVT ir manė, kad ES visuotiniai siekiai pakenktų nacionaliniam suverenumui. Paradoksalu, bet dabar, regis, nacionalinis suverenumas kenkia ES visuotiniams siekiams, kaip pastaruoju metu mums parodė tai, kas įvyko Libijoje. Vis dėlto ECR, mano frakcija, ir toliau konstruktyviai bendradarbiauja su EIVT. Linkime jai gero. Tikimės, ji veiks. Ji turi pradėti veiksmingai dirbti ir norime matyti objektyvumą sudarant biudžetą ir daugiau politinės atskaitomybės.

Nors Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė paskyrė puikius vadovus – su kai kuriais iš jų buvau susitikęs Užsienio reikalų komitete – privalau paklausti, kodėl Komisija skirstydama lėšas jus apsuko ir neskyrė jūsų vadovaujamai tarnybai pakankamai lėšų, nors ES išplėtimui ir kaimynystės politikai skirtų išteklių dalis, regis, tebėra neproporcingai didelė. Tokia dalis nėra verta ES mokesčių mokėtojų skirtų pinigų, neduos tai naudos ir mūsų užsienio politikai.

Ar galėčiau dabar pateikti keletą konkrečių prašymų, pirmiausia dėl grėsmę keliančios antrosios Gazos flotilės? Ar galite, ponia Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotine, imtis spaudimo priemonių prieš Turkiją ir pareikalauti, kad ši liautųsi vykdžiusi šią pavojingą provokaciją tokiu metu, kai Izraelis patiria didžiulę įtampą ir spaudimą, kai iš Gazos į jo teritoriją leidžiamos raketos ir kai vėl duotas leidimas Irano karo laivams plaukti Sueco kanalu? Ir kaip ES bendraus su naująja vieninga Palestinos valdžia, į kurios sudėtį įeina ES uždrausta teroristinė organizacija „Hamas“?

Antra, ponia Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotine, ar ketinate pradėti derybas dėl Ašrafo stovyklos Irake uždarymo?

Trečia, ar ketinate aiškiai ir griežtai pasmerkti Ugandos sprendimą priimti Bahati įstatymą, pagal kurį leidžiama bausti homoseksualius asmenis mirties bausme?

Galiausiai visiškai sutinku su G. Verhofstadtu: giriu jus už visas jūsų pastangas stabilizuoti padėtį Artimųjų Rytų šalyse ir ypač tai, kad pasmerkėte krikščionių žudymą Egipte, bet kodėl, kaip G. Verhofstadt pabrėžė, Sirijos prezidentas Bashar al-Assad, kurio pajėgos pastarosiomis dienomis žiauriai žudė nekaltus civilius protestuotojus, nėra įtrauktas į asmenų, kuriems ES taikys sankcijas, sąrašą?

 
  
MPphoto
 

  Daniel Cohn-Bendit, Verts/ALE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, norėčiau šiandien pateikti jums keletą klausimų, baroniene C. Ashton.

Pirmiausia dėl Sirijos. Kaip ir G. Verhofstadt, norėčiau sužinoti, kas trukdo Europai įtraukti Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą į asmenų, kuriems ES taikys sankcijas, sąrašą? Kuri šalis ar šalys dabar neleidžia Europos Sąjungai priimti vienintelį įmanomą sprendimą? Pasakykite mums. Jeigu tai trukdo padaryti G. Westerwelle, taip ir pasakykite: bent žinosime, kas formuoja skirtingų valstybių narių politiką.

Priešingai nei Vokietijos užsienio reikalų ministras, mes neketiname teigti, kad prezidentas Bashar al-Assad yra atsakymas į prezidento Basharo al-Assado diktatūrą. Jeigu būtent šią mintį mums bandoma įteigti, tai iš tikrųjų yra neįtikėtina. Vienintelis sprendimas Sirijos atveju yra prezidento Basharo al-Assado pasitraukimas iš valdžios: tokia turėtų būti Europos pozicija. Todėl prezidentas Bashar al-Assad ir visi jo šeimos nariai neabejotinai turi būti įtraukti į sąrašą – ne rytoj, ne poryt, o šiandien. Jeigu tai padaryti neįmanoma, nes reikalingas vieningas sprendimas, turite pasakyti, kas trukdo pažangą. Apie tai turi būti pareikšta viešai, kad galėtume surengti tinkamas diskusijas Europoje.

Antra, kas trukdo Izraeliui grąžinti palestiniečiams jiems priklausančias mokesčių pajamas ir kodėl? Žinoma, turime užtikrinti saugumą Izraelyje, bet palestiniečiai neurėtų kentėti dėl to. Tai ne sprendimas.

(Plojimai)

Mano paskutinis klausimas: prieš keletą dienų prie Libijos kranto nuskendo 600 pabėgėlių iš Libijos. Netoli nelaimės vietos buvo kitas laivas. Mums pasakyta, kad tai nebuvo NATO laivas, tai nebuvo laivas „Charles de Gaulle“. Matyt, tai buvo Maltos laivas. Todėl norėčiau sužinoti, koks tai buvo laivas ir kiek turima informacijos šiuo klausimu. Kas neišgelbėjo 600 Libijos pabėgėlių? Dabar XXI a. ir tikrai nepatikėsiu, kad neįmanoma nustatyti to laivo. Nieko nedaryti, t. y. nesuteikti pagalbos pavojuje esantiems žmonėms, yra nusikaltimas.

 
  
MPphoto
 

  Lothar Bisky, GUE/NGL frakcijos vardu.(DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, šiose diskusijose išgirsite ne tik pagyrimų, bet ir kritikos. Atvirai kalbant, yra aišku, kad ES užsienio politika kai kuriose srityse, įskaitant arabų pasaulį, Afganistaną, Palestinos problemos sprendimą ir mūsų rytinių kaimyninių šalių tarpusavio konfliktus, patyrė nesėkmę. Noriu paklausti jūsų, kokia to priežastis? Ar įmanoma pasiekti sutarimą ES viduje ir sprendžiant bendros užsienio ir saugumo politikos klausimus, kai sprendimus priima 27 skirtingos valstybės narės?

Akivaizdu, kad užsienio politika – tai individualių interesų politika. Tačiau laikai, kai Vakarai galėjo ginti savo interesus neatsižvelgdami į savo šalių partnerių ir jų gyventojų interesus, seniai praėjo. ES privalo parodyti, kad yra pasirengusi įgyvendinti politiką, grindžiamą interesų derinimu. Pagrindiniai veiksniai, lėmę mūsų politikos nesėkmę – tai dvejopų standartų taikymas ir polinkis mąstyti karinėmis sąvokomis. Šio Parlamento nariai beveik džiūgavo sužinoję, kad JT Saugumo Taryba nusprendė imtis karinės intervencijos veiksmų Libijoje. Kalbant apie tai, kas ten vyksta, manau, šiandien visi esame sutrikę. Ką darome dėl žmonių Gazoje ar Darfūre? Kaip galime paremti 1,4 mlrd. žmonių, gyvenančių iš vieno dolerio per dieną, teisę į orų gyvenimą? Mano frakcijai šis klausimas ypač rūpi.

Visas revoliucijas arabų pasaulyje sieja vienas svarbus reikalavimas. Žmonės reikalauja teisingumo ir sąžiningumo ir turto skirstymo visuomenėje, ir demokratinio dalyvavimo priimant politinius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl tarptautinių santykių, požiūriu. ES privalo sureaguoti į šį reikalavimą. Kad šis tikslas galėtų būti pasiektas, privalome dirbti išvien ir plėtoti tarptautinę teisę, o ne aiškinti ir įgyvendinti ją vienašališkai.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, EFD frakcijos vardu.(NL) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, turiu keletą klausimų dėl įvykių, susijusių su Palestinos ir Izraelio konfliktu. Kokią poziciją Europos Sąjunga pasirinks rugsėjo mėn. vyksiančiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos susitikime, kuriame ES atstovaus jos valstybės narės Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, dėl vienašališkų Palestinos valdžios pastangų paskelbti Palestinos valstybę atskirai – į tai reikėtų atkreipti dėmesį – nuo taikos su Izraeliu proceso?

Šis klausimas, ponia vyriausioji įgaliotine, tapo ypač neatidėliotinas po to, kai organizacijos „Fatah“ ir „Hamas“ praeitą savaitę atkūrė Palestinos vienybę visiškai nepaisydamos šalių keliamų sąlygų, kitaip sakant, nepaisydamos ir Europos Sąjungos keliamų sąlygų vieningai Palestinos vyriausybei, būtent kad būtų pripažinta Izraelio valstybė, atsisakyta smurto ir terorizmo ir laikomasi pirmiau prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau organizacija „Hamas“ aiškina, kad ji nepriklauso Europos Sąjungos sudarytam teroristinių organizacijų sąrašui. Taigi primygtinai prašau jūsų atsakyti į šį klausimą: kaip šiomis naujomis aplinkybėmis Europos Sąjunga taikys savo nustatytus Artimųjų Rytų ketverto principus? Tolesnis įprastas bendradarbiavimas su Ramala reikš, kad šių pagrindinių taikos principų bet kuriuo atveju bus nepaisoma. Visa tai rimtai pakenks Europos ir Izraelio santykiams ir labai mažai padės taikos procesui, tiesą sakant, priešingai, jam pakenks.

 
  
MPphoto
 

  Gabriele Albertini, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, klausimas dėl Europos užsienio ir saugumo politikos tapo ypač svarbus šiuo svarbiu istoriniu metu, kai per Viduržemio jūros regioną ritasi netikėta protestų banga, plintanti ir į Artimuosius Rytus.

Atsižvelgdamas į šią rimtą krizę, apėmusią visą pietinę Viduržemio jūros regiono dalį ir dabar plintančią į Arabijos pusiasalį, Europos Parlamentas turi būti šių visų eilinių protestuojančių žmonių ruporu. Jie rizikuoja savo gyvybėmis reikalaudami, kad būtų užtikrintos geresnės gyvenimo sąlygos ir pradėtas parėjimas prie demokratijos nuverčiant dabartinius režimus. Šis Parlamentas nori tiesiogiai bendrauti su Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausiaja įgaliotine baroniene C. Ashton, ypač dėl savo vaidmens kontroliuojant civilinių ir karinių misijų, vykdomų įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), biudžetus.

Pirmoje pranešimo dalyje ypač daug dėmesio skiriama Parlamento ir kitų institucijų, pirmiausia Tarybos ir Komisijos, tarpusavio santykiams, grindžiamiems nauju požiūriu į Europos politiką, kuriuo vadovaujamasi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Kitas labai svarbus klausimas – ES daugiašalė politika, įgyvendinama pirmiausia pasitelkiant neseniai pagaliau įsteigtą Europos išorės veiksmų tarnybą. Šiuo atžvilgiu palankiai vertinu neseniai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją, kuria Europos Sąjungai suteiktas stebėtojos statusas Saugumo Taryboje ir taip pripažinta tai, kas įtvirtinta Lisabonos sutartimi.

Pranešime pasistengėme pateikti kuo objektyvesnį dabartinės padėties įvertinimą. Jame pagrįstai pabrėžiama didžiulė pilietinių protestų banga Tunise, Egipte ir Libijoje, taip pat Sirijoje, Bahreine ir Jemene, atkreipiamas dėmesys į įvykius, aplinkybes ir lūkesčius kiekvienoje iš šių šalių, taip pat aptariami kiti klausimai, keliantys ypatingą susidomėjimą, pvz., klausimai, susiję su mūsų tvirtu transatlantiniu aljansu ir mūsų labai svarbiais santykiais su Rusija.

Išplėtimas, pilietinių teisių rėmimas, teisinės valstybės kūrimas, diplomatiniai ryšiai su BRIC šalimis (Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija), Izraelio ir Palestinos konfliktas ir kruviniausių režimų pasmerkimas – tai keletas iš temų, nagrinėjamų pranešime, kurį pateikiu jūsų balsavimui.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Gualtieri, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje dabar mums tenka spręsti nepaprastai sudėtingus klausimus.

Kaip tik dabar, kai pokyčiai tarptautinėje sistemoje reikalauja, kad Europos Sąjunga taptų patikima veikėja saugumo ir gynybos srityje, kai matome, kad europinis požiūris į krizių valdymą, grindžiamas demokratijos rėmimu, o ne jos eksportu, labiau atitinka šių laikų iššūkius, kai ekonomikos krizės sąlygomis galimybė plėtoti bendrą gynybos sistemą tampa neišvengiama būtinybe, kai turime naujų priemonių, suteiktų mums Lisabonos sutartimi, plėtoti BSGP vadovaujantis integruotu požiūriu, trumpai tariant, kaip tik tokiu metu, kai yra būtina ir įmanoma žengti kokybiškai naują žingsnį BSGP srityje, europinė sistema, regis, pradėjo pavojingai braškėti ir iškilo tikras pavojus, kad BSGP tikslų ir galimybių mastas turės būti smarkiai sumažintas.

Pranešimu, kurį jums pateikiu, siekiama išspręsti šį prieštaravimą ir siūlomi galimi atsakymai kitoms institucijoms. Kalbant apie Libijos krizę, mes neapsiribojame pareiškimais, reiškiančiais nusivylimą dėl Europos Sąjungos nesugebėjimo priimti aiškią poziciją ir imtis bendrų veiksmų ar misijos „EUFOR Libya“ mandato apribojimo. Manome, kad atėjo laikas Europai kartu su kitomis mūsų partnerėmis imtis politinės iniciatyvos, kad būtų sudarytos paliaubos, sėsta prie derybų stalo siekiant padaryti galą M. Gaddafi režimui ir pradėtas perėjimas prie įtraukiosios demokratijos. Akivaizdu, kad NATO karinė intervencija vargu ar padės ką nors išspręsti, o sėkmingų rezultatų galės būti pasiekta tik tiksliai laikantis JT rezoliucija suteikto mandato ir vengiant bet kokio neproporcingo jėgos panaudojimo.

Taip pat tikimės, kad BSGP skirti ištekliai bus veiksmingai panaudoti humanitarinei pagalbai puolamiems civiliams gyventojams teikti ir kad būsimos operacijos bus planuojamos taip, kad jomis būtų remiamas demokratijos plėtojimas Libijoje. Be to, padėtis Libijoje turi būti vertinama vadovaujantis platesniu požiūriu ir manau, kad pranešime pateikiami pasiūlymai juo sustiprinami. Už Europos ateitį ir saugumo ir gynybos politiką pirmiausia atsakinga Europos Vadovų Taryba, jos nariai ir pirmininkas, kuris šiuo lygmeniu atstovauja Europos Sąjungai sprendžiant užsienio ir saugumo politikos klausimus.

Tvirtai jiems sakome, kad dvišalis bendradarbiavimas ir savanoriška naryste grindžiamos koalicijos negali pakeisti BSGP kaip Europos Sąjungos politikos. Šios politikos naujos nacionalizacijos idėjos nelaikome įtikinama ne todėl, kad Sutarties atžvilgiu esame puristai, o todėl, kad manome, jog iš naujo nacionalizavus šią politiką ji neatitiktų iššūkių, kuriuos mums teks įveikti ateityje. Siūlome Parlamentui ir Europos Vadovų Tarybai pradėti strateginį dialogą, raginame Tarybą apsvarstyti Parlamento rekomendacijas, parengti tinkamą užsienio politikos strategiją ir surengti neeilinį susitikimą Europos saugumo ir gynybos politikos klausimams aptarti.

Raginame jus, baroniene C. Ashton, aktyviau siekti valstybių narių sutarimo ir, kadangi jums pavesta daug funkcijų, pasistengti geriau suderinti BSGP, bendrą užsienio ir saugumo politiką ir kitus Europos Sąjungos išorės veiksmų aspektus. Europos išorės veiksmų tarnyba yra priemonė, suteikianti didžiulių galimybių šiame darbe. Pranešime pateikiama keletas pasiūlymų dėl funkcijų, kurias ši tarnyba turėtų atlikti. Manome, kad pirmiausia ji turėtų veikti kaip krizių valdymo organas, gebantis pateikti tikrai integruotą atsaką į krizes, ir džiaugiamės matydami, kad tokį pavidalą ji jau įgauna. Libijos padėtis taip pat patvirtina, kad Europos karinė galia nėra pakankama ir neatitinka apskritai aukšto nacionalinių gynybos biudžetų lygio.

Visiškai akivaizdu, kad tik vienybėje glūdi stiprybė. Vienybė reiškia, kad turi būti telkiami ištekliai ir jais dalijamasi, stiprinama Europos gynybos agentūra, užtikrintas nuolatinis struktūrinis bendradarbiavimas, plėtojama veiksminga ir konkurencinga Europos gynybos rinka, stiprinama technologinė ir pramoninė bazė ir tobulinami bendro valdymo ir kontrolės gebėjimai. Nepakankamas pajėgumas minėtose srityse buvo vienas iš veiksnių, lėmusių Europos nesugebėjimą iš karto sureaguoti į Libijos krizę ir pirmiausia įsteigti nuolatinį generalinį operacijų štabą. Pranešime pateikiama konkrečių pasiūlymų šiuo ir kitais klausimais, pvz., dėl išorės ir vidaus saugumo politikos sričių integravimo taip, kad būtų paisoma Bendrijos metodo viršenybės principo.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindinės europinės pakraipos frakcijos šiuo atžvilgiu yra vieningos, ir noriu padėkoti šešėliniams pranešėjams ir koordinatoriams už šį vaisingą bendradarbiavimą. Parlamentas pasiruošęs paremti pastangas plėtoti tokią bendrą saugumo ir gynybos politiką, kuri būtų visapusiškai sujungta su Europos Sąjungos išorės veiksmais ir grindžiama Europos vertybėmis ir principais. Baroniene C. Ashton, tikimės, pateiksite mums įtikinamą atsaką ir žodžiais, ir pirmiausia veiksmais.

 
  
MPphoto
 

  María Muñiz De Urquiza, pranešėja.(ES) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Henry Kissinger apibūdino savo laikmečio pasaulį kaip dvipolį kariniu požiūriu, vienpolį ekonominiu požiūriu ir sumišusį politiniu požiūriu.

Šiandien tarptautinė santvarka yra daugiapolė visose srityse ir dėl globalizacijos politiniu požiūriu sudėtinga. Be kitų dalykų, globalizacija taip pat reiškia galios centrų sklaidą ir kolektyvinį valdymą sprendžiant klausimus, susijusius su bendromis problemomis ir bendrais interesais. Atsirado naujų tarptautinių organizacijų ir forumų, kaip antai G20, G8, G7 ir t. t., aukščiausiojo lygio diplomatija, ir yra siūloma pertvarkyti tradicines tarptautines organizacijas.

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius ir į Europos Sąjungos tarptautinio teisinio subjekto statusą, gyvybiškai svarbu skubiai iš naujo apibrėžti vaidmenį, kurį Europos Sąjunga atlieka šioje arenoje, ir užtikrinti, kad ji užimtų deramą vietą daugiašalėje santvarkoje ir galėtų atlikti svarbios pasaulio veikėjos vaidmenį, paskirtą jai Lisabonos sutartimi. To iš jos reikalauja ši institucija ir, drįsčiau pasakyti, visa Europos visuomenė.

Šis procesas jau prasidėjo gegužės 3 d. patvirtinus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria Europos Sąjungai suteikiama galimybė dalyvauti Generalinės Asamblėjos veikloje. Tai yra istorinis įvykis ir diplomatinė pergalė, kurią turime be jokių dviprasmybių pripažinti ir už kurią dėkoju jums, baroniene C. Ashton. Tačiau atsižvelgiant į sudėtingas derybas tvirtinant JT rezoliuciją Nr. 1973, galima nujausti, koks įtemptas darbas jūsų laukia tikslinant ir racionalizuojant Europos Sąjungos atstovavimą, kuris šiuo metu yra fragmentiškas ir išsklaidytas ir kiekviename iš 249 daugiašalių susitarimų, kuriuos Europos Sąjunga yra pasirašiusi, turi ad hoc statusą.

Akivaizdu, kad tai priklausys ne tik nuo jūsų. Tai taip pat priklausys nuo ne ES valstybių, kurios yra įvairių daugiašalių organizacijų narės. Tai priklausys ir nuo to, ar bus pasirinkta veiksmingiausia atstovavimo Europos Sąjungos viduje organizacija, ir sakydama „organizacija“ turiu galvoje susitarimą, kuriame dalyvaujate jūs pati – Europos išorės veiksmų tarnyba – Komisijos pirmininkas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir likusiose srityse rotacijos tvarka Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės narės. Tai taip pat priklausys nuo to, ar valstybės narės pripažins atstovavimo Europos Sąjungai prioritetą, ypač atstovavimo jai tarptautinėse organizacijose, veikiančiose politikos srityse, priklausančiose išskirtinei Europos Sąjungos kompetencijai.

Baroniene C. Ashton, visi prisimename Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais kaip niekam tikusios kakofonijos, kurią sukėlė pernelyg gausus atstovavimas Europos Sąjungai ir valstybėms narėms, pavyzdį. Taip pat prisimename atstovavimą Europos Sąjungai Pasaulio prekybos ar JT maisto ir žemės ūkio organizacijoje. Be to, prisimename, koks trikdantis gali būti gausus įvairių Europos Sąjungai pirmininkaujančių valstybių narių atstovavimas aukščiausio lygio diplomatijos srityje ar kokių sutrikimų gali kilti, jeigu nėra įgyvendinamos Lisabonos sutarties 34 straipsnio nuostatos dėl europinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių koordinavimo teikiant bendrą Europos Sąjungos poziciją. M. Schulz savo kalboje minėjo šiuos pasipiktinimą keliančius sutrikimus.

Šiuo atveju labiau kreipiuosi į valstybes nares nei į jus ragindama suformuoti Europos Sąjungos vaidmenį labiau struktūrizuotoje daugiašalėje pasaulio santvarkoje ir tikrą ES užsienio politiką atsisakant bet kokių naujos nacionalizacijos tendencijų ir pagundų, kurių atsiranda daugelyje mūsų valstybių narių.

Nors mūsų prašymas formuoti šį Europos Sąjungos vaidmenį iš esmės skirtas valstybėms narėms, mes taip pat prašome jūsų įsipareigoti pasitelkti jums suteiktą politinės iniciatyvos galią ir savo tarnybas darbui siekiant pakelti atstovavimo Europos Sąjungai pasaulyje lygį ir jį racionalizuoti.

Dabar pasaulyje vyksta istoriniai pokyčiai ir jūs turite galimybę ES atliekant tarptautinį vaidmenį būti priešakyje teikdama iniciatyvas, tokias, kaip, pvz., iniciatyvą įsteigti Bengazyje Europos Sąjungos biurą, apie kurią šiandien paskelbėte. Galite pasikliauti šio Parlamento parama ir ne tik jo parama, bet, tiesą sakant, ir jo įsipareigojimu kuo skubiau užtikrinti racionalų, struktūriškai apibrėžtą ir darnų atstovavimą Europos Sąjungai tarptautinėje arenoje.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti EP nariams už jų išsakytas mintis ir pateiktas pastabas.

Viena iš bendrų temų, nuskambėjusių visų frakcijų vadovų kalbose – nors C. Tannock pabrėžė, kad jo frakcija niekada nepasisakė už EIVT įsteigimą – tai noras matyti, kad vadovaujamės bendru, vieningu požiūriu. Sutinku. Mano vizijai, kokia Europa gali būti, nestinga užmojo. Tačiau turiu skaitytis su tikrove ir su tuo, kuo iš tikrųjų esame. Patvirtinome Sutartį ir pajuokavau, kad, kai Sutartis buvo patvirtinta, man buvo įteiktas jos tekstas ir rašiklis ir turėdama štai tokius išteklius turėjau pradėti darbą. Taip yra, bet dar nesame ten, kur norime būti. Žinau, kad šis Parlamentas to nori ir kaip karštai gerbiamieji EP nariai to siekia, bet to nepakanka, dar reikia užtikrinti, kad ir visi tie, kuriems vadovauju ir kuriuos privalau suburti bendram darbui – Komisija, Taryba, Užsienio reikalų taryba, Vystymosi klausimų taryba ir gynybos ministrai – to siektų ir judėtų ta pačia kryptimi. Manęs visiškai nestebina, manau, nestebina ir jūsų, gerbiamieji EP nariai, kad einant šiuo keliu, ypač tokiu metu, kai vyksta tiek daug dalykų, ne visada darbas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtumėte jūs ar kartais iš tikrųjų ir aš.

Turime ir toliau puoselėti siekį būti ten, kur norime būti. Tai pasakytina apie viską, ką darome, ar tai būtų sankcijos, kurias nustatome – šiuo atveju reikalingas vieningas 27 valstybių narių sprendimas – ar požiūris, kuriuo vadovaujamės remdami Egiptą ir Tunisą. Kaip pasakė G. Verhofstadt, mums reikia Komisijos paramos, kad iš tikrųjų galėtume judėti pirmyn, keistis, parengti naują strategiją ir nustatyti naujus ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus.

Teikiame paramą žmonėms jau dabar. Visi šie dalykai reikalauja permainų ir pokyčių. Einame šiuo keliu. Manęs anaiptol netenkina tai, kur dabar esame, bet turiu būti realistė. Galite raginti mane – ir turėtumėte, kaip dažnai tai darote – pasistengti užtikrinti, kad šiuo keliu būtų einama sparčiau, ir aš stengsiuosi. Bet nekaltinkite manęs tuo, kad nerodau iniciatyvos, kad nesiekiu šių pokyčių, kad apie jų būtinybę garsiai ir aiškiai nekalbu Užsienio reikalų taryboje, žiniasklaidoje ir kitur, nes tai yra netiesa. Aš iš tikrųjų tvirtai manau, kad Europa gali būti daug stipresnė nei dabar, bet turime pradėti eiti šiuo keliu ir dirbti išvien. Pavienėms valstybėms narėms, atstovaujančioms savo piliečiams, kartais sudėtinga pro nacionalinių interesų prizmę matyti tai, kas išorės politikoje naudinga visai Europai. Tai taip pat suprantu.

Sutinku su J. Dauliu, kad kova su terorizmu kaimyninėse šalyse ir Artimųjų Rytų taikos proceso plėtojimas yra vieni iš svarbiausių tikslų, į kuriuos turėsime sutelkti dėmesį šiais metais. Būtent todėl taip aktyviai dalyvaujame, pvz., Libijoje, siekdami suburti regionines organizacijas – Afrikos Sąjungą, Arabų Lygą, JT ir Islamo konferencijos organizaciją. Šis darbas iš tikrųjų labai svarbus ieškant kelio, kuriuo turėtume eiti pirmyn procese, kuris šiuo metu yra labai sudėtingas. Kaip galime pasiekti, kad M. Gaddafi pasitrauktų? Plėtojame dialogą, su kuriuo žmonės gali sieti ateitį, ir šis darbas vyksta nuolat. Jis labai svarbus ir turime veikti vieningu frontu.

M. Schulz pasakė, kad mūsų dar laukia ilgas kelias. Sutinku. Dar labai daug ką turime padaryti ir turime užtikrinti, kad demokratijos kūrimas sudarytų didelę šios kelionės dalį, bet mes jau keliaujame šiuo keliu darydami tai, ką galime. Man patinka mintis dėl „trijų C“. Manau, galime veikti gerokai darniau. Manau, galime tinkamiau bendradarbiauti ir, be abejo, žinau, kad communautaire yra šio Parlamento tikslas. Taigi ir toliau taikykite man spaudimą, bet tą patį darykite ir valstybių narių atžvilgiu.

Dėl Maršalo plano. Manau, kad tai, ką generolas Džordžas Maršalas padarė 1948 m. gavęs iš kongreso pradinę 13 mlrd. USD sumą, yra nepaprastai puikus pavyzdys. Jo pavyzdys labai puikus dėl skirtingų dalykų, kuriuos jis padarė. Jis panaudojo šias lėšas paskoloms, paslaugoms, patarėjams ir daugybei kitų dalykų, kurie galėjo padėti pakeisti padėtį, taigi manau, kad tai puikus pavyzdys. Tai, apie ką kalbame, nėra planas dėl akivaizdžių priežasčių. Žmonės nori ko nors naujo ir skirto tik jiems, bet svarbaus. Pritariu tam, ką kalbėjote apie paramą ir skolas. Būtent todėl diskutuojame su šalimis, su kuriomis tos šalys palaiko ryšius, ir būtent todėl svarstome šiuos klausimus su Komisija.

Sutinku su jūsų išsakytomis nuomonėmis dėl žiauraus smurto Sirijoje. Man jokiu būdu nestinga noro ir atkaklumo siekti to, kas turėtų būti padaryta Sirijoje. Šiuo atveju taip pat nustatėme sankcijas. Pirmiausia sudarėme 13 asmenų, tiesiogiai susijusių su režimo represijomis, sąrašą Buvo daug diskutuojama, pone D. Cohnai-Benditai, dėl to, ar prezidentas Bashar al-Assad turėtų būtį įtrauktas į sąrašą, ir buvo išsakyta daug skirtingų nuomonių. Tiesiogiai negaliu jums pateikti už ar prieš tai pasisakiusių valstybių narių sąrašo. Buvo išsakyta svarių nuomonių dėl to, kaip turėtume elgtis atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes. Galiausiai apsispręsta neįtraukti prezidento, bet šį sąrašą šią savaitę ketiname dar kartą peržiūrėti. Patikinu jus, kad esu pasiryžusi daryti Sirijai didžiausią, kokį tik galime, politinį spaudimą ir pasistengti užtikrinti – kaip ir vakar stengiausi daryti kalbėdama su užsienio reikalų ministru W. Moallemu – kad jie suprastų savo veiksmų svarbą ir pasinaudotų šia galimybe iš tikrųjų pakeisti kryptį ir pakeisti padėtį.

Pone C. Tannockai, kalbėjote apie daugelį dalykų, kuriuos turime padaryti remiami 27 valstybių narių, apie tai, kad mums turi būti suteikti tinkami ištekliai ir kad buvome apsukti. Nemanau, kad buvome apsukti. Visos Europos institucijos žvelgia ta pačia kryptimi. Turime užtikrinti, kad jūsų troškimai dėl to, ką galime pasiekti, iš tikrųjų galėtų būti įgyvendinti. Turiu rasti išteklių, reikalingų naujam biurui Bengazyje. Kai kurie gerbiami EP nariai šį rytą kalbėjo apie tai, kad turime suteikti savo delegacijoms Irake didesnę paramą, o tam taip pat reikia išteklių. Turime jų rasti ir mums tai pavyks, jeigu tobulinsime savo veiklą ir dirbsime veiksmingiau – su tuo sutinku – ir pripažinsime būtinybę daryti tai, ką turime daryti.

Jau pareiškiau savo nuomonę dėl flotilės ir kai kuriais klausimais – juos kėlėte ir jūs, pone B. Belderi – susijusiais su Palestinos valdžia ir tarp organizacijų „Fatah“ ir „Hamas“ vykstančiomis diskusijomis. Aiškiai pasakiau, kad mūsų pozicija dėl „Hamas“ nepakito, bet aiškiai pasakiau ir tai, kad remiame prezidento M. Abbaso pasirinkimą siekti palestiniečių vienybės suformuojant technokratinę vyriausybę ir surengiant rinkimus, nes tai bus labai svarbu. Nepakeitėme savo pozicijos ir labai aiškiai pasakėme, kad esame atsargūs vertindami šią padėtį.

Taip pat noriu pateikti keletą pastabų dėl to, ką kalbėjo L. Bisky apie skurdžiausiai gyvenančius pasaulio žmones: jis pasakė, kad turime paremti jų teisę į orų gyvenimą. Manau, tai, ką darome įgyvendindami Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir bendradarbiaudami vystymosi srityje, šiuo požiūriu ateityje bus labai svarbu.

Dar noriu tarti tik keletą žodžių – nes nenoriu užimti per daug laiko – G. Albertini dėl jo pranešimo ir jį pacituoti. Savo pranešime jis kalba apie darną ir teigia, kad „siekiant užtikrinti visapusiškai darnią ir nuoseklią ES bendrą užsienio politiką, visų pirma reikės, kad ES valstybės narės turėtų politinės valios suderinti savo skirtingą požiūrį į pagrindinius užsienio politikos klausimus.“ Jis visiškai teisus. Žinome, kad, jeigu norime sėkmingai ir visapusiškai įgyvendinti Lisabonos sutartį, – ir pranešime teigiama, kad tai turime daryti, – mums reikės tvaraus finansavimo ir kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Pritariu daugeliui minčių, išsakytų pranešime, bet ypač minčiai dėl to, kad turime aktyviai propaguoti savo vertybes ir naudoti visas turimas politines priemones. Aš taip pat siekiu patobulinti mūsų plėtojamą dialogą.

Viena iš mūsų didžiausių problemų yra laikas – kiek galime tam skirti laiko – ir noriu patikinti jus, kad stengiamės skirti kuo daugiau laiko diskusijoms su jumis. Štai vakar diskutavau su jumis, pone R. Gualtieri. Sutinku, kad svarbu judėti pirmyn, ypač išteklių telkimo ir dalijimosi jais klausimu, kuris yra įtrauktas į kitą savaitę vyksiančių diskusijų su gynybos ministrais darbotvarkę. Turime užtikrinti, kad Europos ištekliai būtų naudojami efektyviau. Idėja dėl išteklių telkimo ir dalijimosi jais labai paprasta, bet ir labai perspektyvi. Turime didelį karinį potencialą, kurio didžioji dalis dar nepanaudota, taigi mums reikia apsispręsti, kaip galėtume panaudoti šiuos karinėms reikmėms skirtus išteklius ir paremti vieni kitus telkdami šiuos išteklius ir dalydamiesi jais. Taip pat stengiamės patobulinti Europos gynybos agentūros veiklą ir įveikti problemas, akivaizdžiai išryškėjusias pastarosiomis savaitėmis, ypač reaguojant į įvykius Libijoje.

Galiausiai norėčiau padėkoti M. Muñiz De Urquizai už jos pranešimą ir paramą mano veiklai JT. Manau, praeitą savaitę JT atliktu darbu parodžiau savo asmeninį įsipareigojimą stiprinti daugiašalę veiklą. Turime matyti ES JT ir visų kitų tarptautinių organizacijų veikloje. Turime kalbėti aiškesniu ir garsesniu balsu ir pasitelkti daugiau kūrybiškumo savo veikloje.

Man belieka padėkoti tiems, kurie jau kalbėjo, ir pasakyti, kad tikiuosi turėti galimybę pateikti keletą galutinių pastabų diskusijų pabaigoje.

 
  
MPphoto
 

  Jörg Leichtfried, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentas.(DE) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, kalbėdami apie Europos užsienio politiką ir Europos padėtį pasaulyje sutariame, kad dėl įvairių aplinkybių ši politika turi būti patobulinta. Tačiau galėtume tai padaryti remdamiesi panašios politikos srities, kuri jau puikiai veikia, kitaip sakant, išorės prekybos politikos, pavyzdžiu. Europos Sąjungai tenka visa atsakomybė už išorės prekybos politiką. Ji yra vienintelė veikėja ir vienintelė valstybių narių atstovė. Ji nėra nuolat kaltinama dėl nacionalinės savimeilės. Kitose srityse mūsų nuomonės gali nesutapti, bet šioje srityje esame stiprūs ir vieningi.

Atėjo laikas mums pasitelkti savo jėgą ir užtikrinti, kad mūsų šalyse partnerėse gyvenantys žmonės galėtų turėti naudos iš vertybių, padėjusių ir mums: žmogaus teisių, socialinės apsaugos, teisingumo ir laisvės. Šis naujasis Europos užsienio politikos matmuo yra tai, ką iš tikrųjų privalome plėtoti siekdami ateityje padaryti pasaulį laisvesnį, teisingesnį ir socialesnį.

 
  
MPphoto
 

  Krzysztof Lisek (PPE).(PL) Pone pirmininke, ponia C. Ashton, leiskite man pirmiausia padėkoti pranešėjui R. Gualtieri už sunkų darbą, taip pat padėkoti kitiems šešėliniams pranešėjams, su kuriais turėjau garbės bendradarbiauti. Norėčiau pasakyti, kad kaip debiutantas šiame vaidmenyje tikėjausi aršių kivirčų, ypač kadangi pranešimas turi tam tikrą karinį aspektą, bet pasirodo, kad darbas judėjo pirmyn labai taikingai.

Pirmoje C. Ashton kalboje, kai ji kalbėjo apie Šiaurės Afrikoje prasidėjusius konfliktus, ji pasakė, kad nežinome, kada ir kuo jie baigsis. Žinoma, negalime pasakyti, kad bendra saugumo ir gynybos politika bus panacėja nuo visų pasaulio blogybių, bet BSGP plėtojimas neabejotinai reikštų, kad žinotume daugiau apie šiuos konfliktus ir galbūt galėtume užkirsti jiems kelią ar juos sureguliuoti. Šiuo atveju kalbu apie Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose prasidėjusius konfliktus, taip pat apie „įšaldytus konfliktus“ Kalnų Karabache, Padnestrėje ir okupuotose Gruzijos teritorijose.

Sveikintina, kad R. Gualtieri pranešime aptariama daugybė klausimų – tai gana ilgas pranešimas. Dėl riboto laiko visų jų neminėsiu, bet norėčiau pakalbėti dviem klausimais. Pirma, dėl Europos Sąjungos misijų veiklos. Saugumo ir gynybos pakomitetyje daug kartų kalbėjome apie tai, kad turime mokytis iš klaidų ar tam tikrų trūkumų, kad šios misijos ateityje veiktų tinkamiau. Klausimas dėl Europos Sąjungos operacijų planavimo ir valdymo tebėra atviras. Veimaro trejeto ministrai kėlė šį klausimą savo laiške jums, ponia C. Ashton. Tikimės konkrečių veiksmų šioje srityje.

Galiausiai norėčiau paminėti ES ir NATO santykius. Palankiai vertinu tai, kad nuolat palaikote ryšius su NATO generaliniu sekretoriumi ir Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretore. Privalome ir toliau palaikyti šiuos ryšius, kad išvengtume veiklos kartojimo – tiesiog kad sutaupytume lėšų. Žinome, kad revoliucija neįmanoma, ponia C. Ashton, bet vis dėlto tikimės, kad imsitės veiksmų, kuriais bus prisidėta prie evoliucijos.

 
  
  

PIRMININKAVO: ROBERTA ANGELILLI
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser (S&D).(FR) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, per pastarąsias keletą dienų sulaukėte daug kritikos, baroniene C. Ashton. Didelė šios kritikos dalis yra ne kas kita kaip pigūs politiniai ėjimai ir mano frakcija juos pasmerkė. Tačiau kai kurių kritinių pastabų negalima visiškai atmesti ir norėčiau su jumis pasidalyti savo nuogąstavimais.

Tiesa, kad mes ne visada aiškiai suprantame ES išorės politiką, ypač tuo požiūriu, ko įgyvendinant ją siekiama, kitaip sakant, ne visada suprantame jos tikslą. Teikiate pranešimus spaudai, bet dažnai jie yra santūrūs ir iš to mes galime spręsti, kad nuomonės Europos Sąjungoje turbūt išsiskiria, ir tai savaime yra žinia, tačiau neigiama. Taigi jūs imatės darbo, rengiate susitikimus, skambinate telefonu, darote viską, ką galite, ir tuo, kad stengiatės, neabejojame, bet šių pastangų rezultatus, deja, užgožia erzelynė žiniasklaidoje, taigi susidūrusi su griausmingomis kai kurių Europos valstybių vadovų kalbomis, Europos Sąjungos užsienio politika atrodo labai silpna.

Tačiau arabų pasaulyje vykstant revoliucijoms prieš jus atsiveria ypatinga politinė erdvė ir Europos diplomatijos vaidmuo šioje erdvėje turi būti labai aiškus, nes nepaisant kiekvienos šalies ypatumų, viskas iš tikrųjų yra tarpusavyje susiję, pvz., organizacijų „Fatah“ ir „Hamas“ susitaikymas būtų neįmanomas be arabų revoliucijos Egipte ir be pastarųjų kruvinųjų represijų Sirijoje. Iš tikrųjų, Basharui al-Assadui peržengus raudoną liniją organizacija „Hamas“ staiga nustojo jaustis Damaske rami ir sumanė persikelti į Katarą ir Kairą bei paskutinę minutę pareiškė norą derėtis, nors šios derybos truko amžiais. Šių galimybių praleisti negalima!

Taigi kokia yra mūsų dabartinė politika Sirijos ir Artimųjų Rytų atžvilgiu? Kaip sakiau, ji yra nepatenkinama. Be to, pritariu kai kurių kolegų EP narių pykčiui dėl išimčių, taikomų Sirijai ir dabar Basharui al-Assadui, kuris išvengė sankcijų. Turite pateikti mums tinkamesnį paaiškinimą, baroniene C. Ashton.

Dar vienas dalykas. Jeigu paskutinę akimirką Jungtinių Amerikos Valstijų raginimu nebus pateikta Kuveito ar Nepalo kandidatūra, gali atsitikti taip, kad gegužės 20 d. Sirija bus paskirta pirmininkauti JT Žmogaus teisių tarybai. Ar iš tikrųjų įsivaizduojate Siriją pirmininkaujančią JT Žmogaus teisių tarybai?

Baroniene C. Ashton, sankcijų nepakanka. Ar ėmėtės žygių prieš tai, kad Sirija pirmininkautų JT Žmogaus teisių tarybai? Ar pareikalavote, kad būtų atliktas tarptautinis žudynių tyrimas? Net jeigu ir nesugebate įtikinti valstybių vadovų – šiuo atžvilgiu sutinku su D. Cohnu-Benditu – taip ir pasakykite, neverskite mūsų spėlioti! Būtent šis neaiškumas mus slegia.

Dėl Artimųjų Rytų ne visiškai sutinku su jumis. Atsargiai pasidžiaugėte organizacijų „Fatah“ ir „Hamas“ susitaikymu, bet ar plėtosite dialogą su organizacija „Hamas“? Ar ketiname kartoti 2007 m. klaidas? Kaip žinome, padėtis neabejotinai labai sudėtinga. Tačiau manau, kad turime pasinaudoti šia galimybe. „Hamas“ parėmė arabų taikos iniciatyvą. Abi šalys padarė neįtikėtinų nuolaidų siekdamos sudaryti šią vyriausybę. Susitarime dėl šios būsimos vyriausybės sudarymo, o tai bus padaryta galbūt po mėnesio, susitarta dėl rinkimų, dėl Palestinos valdžios ir to, kad Mahmoud Abbas galėtų dalyvauti derybose, taip pat dėl 1967 m. sienų, o šie du dalykai yra būtini ir reiškia netiesioginį Izraelio pripažinimą. Taigi nesakykite man, kad tebesate ten, kur buvote prieš dvejus metus. To negalėtume suprasti.

Baroniene C. Ashton, reikalas yra skubus. Atsargumas politikoje nėra drąsos pakaitalas: būtinos šios abi savybės. Parlamentas visada jus rems, jeigu turėsite drąsos pateikti stiprią viziją.

 
  
MPphoto
 

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE).(DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, mes dar labai toli nuo tikrai bendros užsienio politikos. Esate už tai kritikuojama, bet kartais man atrodo, kad esant padėčiai, kurios negalite valdyti ir kurią lėmė tai, kad valstybės narės neturi politinės valios susitarti dėl bendro požiūrio, tapote atpirkimo ožiu.

Pasinagrinėkime Libijos pavyzdį. Pirma Italija sutrukdė nustatyti sankcijas, paskui Prancūzija pripažino Laikinąją pereinamojo laikotarpio tarybą Bengazyje be jokių konsultacijų ir galiausiai Vokietija susilaikė balsuodama dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos. Jūs nieko negalite pakeisti, bet tai kenkia Europos įvaizdžiui. Sirijoje turėjome nustatyti griežtesnes sankcijas, bet ir šiuo atveju buvo reikalingas vieningas sprendimas. Tam pasipriešino keletas valstybių narių – spaudoje minėtos Graikija, Italija ir Ispanija, tarp jų gali būti ir Vokietija. Šiuo atveju turite atsistoti čia ir pasakyti, kad sugebėjote įtraukti į sąrašą tik 13 asmenų.

Vieningo sprendimo būtinybė mus kausto. Šis principas nebėra veiksmingas turint 27 valstybes nares. Privalome žengti kitą didelį žingsnį pirmyn mūsų bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Norėčiau tai visiškai aiškiai pasakyti C. Tannockui ir jo draugams iš Torių partijos.

Ką galite padaryti? Viešai pareikškite, kad europinio bendradarbiavimo srityje patyrėme nesėkmę, ir nustatykite, kas dėl to kaltas. Pasinaudokite Bendrijos priemonėmis, ypač priemonėmis, skirtomis demokratijai remti.

Nustebau išgirdęs jus čia taip atvirai kalbant apie Europos demokratijos fondą. Šiuo klausimu rengiame pranešimą kartu su pranešėja V. De Keyser ir šiuo metu vertiname, kokie yra reikalavimai. Privalau visiškai aiškiai pasakyti, kad mums nereikia dar vienos Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, kuri yra biurokratinė, lėtai veikianti, pernelyg sudėtinga ir nepolitinė. Mums reikia tokio sprendimo, kuris būtų nebiurokratinis, suteiktų galimybę greitai veikti, būtų paprastas ir politinis. Jeigu pasiūlysite būtent tokią priemonę, visapusiškai jus paremsime.

 
  
MPphoto
 

  Michał Tomasz Kamiński (ECR).(PL) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, vieną iš labiausiai jaudinančių akimirkų savo gyvenime patyriau 2007 m. gruodžio mėn. dalyvaudamas ceremonijoje, surengtoje pažymėti Lenkijos ir Lietuvos prisijungimo prie Šengeno erdvės faktą, kai prezidentai L. Kaczyński ir V. Adamkus simboliškai atidarė Lenkijos ir Lietuvos sieną. Norėčiau pasakyti, kad mums – žmonėms, užaugusiems už „geležinės sienos“ – judėjimo laisvė ir Europa be sienų yra konkretūs europinės integracijos sėkmės pavyzdžiai. Norėčiau kreiptis į jus ir pasakyti, kad grįžimas prie sienų Europoje jokiomis aplinkybėmis neturėtų tapti politine priemone ar bandymu pateikti populistinį atsaką į problemas, kurios galbūt tikrai didelės. Šengeno erdvė yra didis laimėjimas ir turėtume jį ginti.

Dėkoju, ponia C. Ashton, už patikinimą, kad mūsų pozicija dėl organizacijos „Hamas“ nepakito. Dalykas tas, kad palestiniečių ir prezidento M. Abbaso pozicija dėl šios organizacijos, deja, pakito. Norėčiau paraginti jus, ponia C. Ashton, užtikrinti, kad didžiulė pagalba, teikiama Palestinos valdžiai, nebūtų panaudota Izraelio priešų išpuoliams prieš šiuo metu vienintelę demokratiją šiame regione. Norėčiau visiems priminti, kad Izraelis yra vienintelė šalis Artimuosiuose Rytuose, kur arabų kilmės gyventojai turi teisę – ir šia teise naudojasi – rinkti savo atstovus į parlamentą.

 
  
MPphoto
 

  Franziska Katharina Brantner (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei štai ką: Europos užsienio politikai šiuo metu stinga lyderystės, drąsos ir Bendrijos metodo ir taip yra būtent tokiu metu, kai Europos Sąjunga turi kaip niekada anksčiau daug užsienio politikos priemonių. Jūs, kaip dažnai pati sakote, dirbate „klausymo režimu“: klausote nacionalinių vyriausybių ir laukiate, kol jos pareikš savo nuomonę. Tuomet pateikiate mažiausią bendrą vardiklį ir dažnai tai padarote būtent tokiu metu, kai įvykiai jau rutuliojasi.

Pvz., dėl Sirijos, kuo esat įsitikinusi? Ar M. Assad turėtų būti įtrauktas į sąrašą, ar ne? Kokia jūsų nuomonė? Norėtume ją išgirsti. Norite grasyti sankcijomis, ar ne? Prašote mūsų – tai padarėte atsakydama į mūsų kalbas – daryti spaudimą vyriausybėms, tad pasakykite, kurioms. Pradėkite diskusijas.

Žinoma, valstybėms narėms dažnai stinga politinės valios veikti vieningai ir ryžtingai ir jos nenori, kad jūs būtumėte stipri, bet patikėkite manimi, baroniene C. Ashton, jos neparems jūsų ir neišgelbės jūsų, kaip vyriausiosios įgaliotinės, gyvybės. Patikėkite manimi, jos nėra jūsų garantija, kad išliksite savo poste. Ir tai taip pat nekeičia fakto, kad Lisabonos sutartimi jums numatytas didesnis vaidmuo. Einate pareigas, į kurias skiriama rotacijos tvarka. Esate Komisijos pirmininko pavaduotoja. Galite imtis iniciatyvos nustatyti darbotvarkę. Turėtumėte pateikti savo nuomonę, savo sprendimus ir tada leisti valstybėms narėms reaguoti.

Jeigu pati nesiimate iniciatyvos, bent nežlugdykite iniciatyvų, kurias siūlo kiti. Taip atsitiko, pvz., prieš dešimtmetį Annos Lindth iniciatyva pradėtos Geteborgo konfliktų prevencijos programos persvarstymo atveju. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija pradėjo persvarstymą ir norėjo, kad šį darbą perimtumėte, bet jūs jį sustabdėte. Nesuprantu, kodėl. Galėčiau tik jums patarti turėti daugiau drąsos ir aktyviau naudotis savo įgaliojimais įpareigoti kitus. Turite būti pokyčių, kurių mums reikia, variklis. Patikėkite manimi, kad tik tai, o ne kas kita, padės jums išlikti šiame poste.

 
  
MPphoto
 

  Takis Hadjigeorgiou (GUE/NGL).(EL) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, manau, jūs pagrįstai jaučiatės įskaudinta sulaukusi kritikos. Kaip galima jus kaltinti, jeigu jūs privalote paisyti didžiųjų Europos Sąjungos valstybių sprendimų. Tačiau turiu dar vieną klausimą: ar tie, kurie čia kritikuoja savo vyriausybes, tapę jų nariais nedarys to paties, ką dabar smerkia? Taip pat sutinku su M. Schulzu, kuris pasakė, kad dar visai neseniai Europos valstybės pardavinėjo ginklus tiems, kurie, kaip dabar pamatėme, yra diktatoriai. Tačiau politika reiškia įžvalgą, reiškia tikslią problemų diagnozę, kitaip tai bus tik lavono apžiūra.

Europos valstybės bombarduoja šalis, kurios neseniai buvo jų partnerės, tačiau jos bombarduoja ir naikina ginklus, kuriuos pačios šioms šalims pardavė. Akivaizdu, kad negalima parduoti naujų ginklų nesunaikinus senų. Manome, kad, jeigu Europa nori judėti pirmyn, jai reikia turėti politiką, grindžiamą taikos principais ir atskirtą nuo karinių priemonių ir karinės intervencijos, ir skatinti tarptautinių santykių demilitarizavimą. Europos Sąjunga turi atsisakyti branduolinių ginklų ir prisidėti prie planetos išlaisvinimo nuo jų. Tai būtų Europos Sąjungos šlovės akimirka.

Dar norėčiau tarti žodį apie kaimyninę šalį Artimuosiuose Rytuose – Turkiją. Daugybės žurnalistų dėmesys nukreiptas į Turkiją, bet ji tebetęsia pusės Kipro dalies okupaciją sutelkusi ten 40 000 kareivių ir toliau pažeidžia Turkijos ir Graikijos kipriečių teises. Raginu baronienę C. Ashton tiksliai išsiaiškinti Kipre tai, ką pavėluotai išsiaiškinome Arabų pusiasalyje.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera (EFD).(IT) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, išpuoliai prieš koptų bažnyčias Egipte ir krikščionių žudymas byloja apie tai, kad religinė netolerancija stiprėja išduodama Tahriro aikštėje koptų ir musulmonų parodytos vienybės protestuojant prieš režimą dvasią.

Taikus sambūvis ir socialinis stabilumas yra būtinos sąlygos tvarkingam perėjimui prie demokratijos, bet dėl tokios tolerancijos stokos šių sąlygų užtikrinti neįmanoma. Todėl Kairo valdžia privalo labiau įsipareigoti apsaugoti mažumas ir duoti atkirtį Salafi judėjimo ekstremizmui, reiškiančiam šiuolaikinės demokratijos, kurios Egipto žmonės siekia, principų neigimą. Ekonomikos vystymasis, atnaujintas užsienio investicijų srautas ir pirmiausia turizmas yra neįmanomi be tolerancijos, tvarkos ir stabilumo.

Todėl Egiptui ir pasauliui naudinga, kad Europa suteiktų dosnią pagalbą, bet veiksmingos mažumų apsaugos politikos įgyvendinimas turi būti būtina šios pagalbos teikimo sąlyga, atitinkanti jūsų ir komisijos nario Š. Füle pasiūlytą principą, pagal kurį daugiau lėšų turėtų gauti tos šalys, kurios rodo daugiau pažangos įgyvendindamos demokratines reformas.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI).(DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, dabartiniai įvykiai Sirijoje dar kartą rodo mums, kad pačiai Europos Sąjungai tenka spręsti dilemą dėl Artimųjų Rytų ir įvykių Šiaurės Afrikoje. Daugelį metų rėmėme despotiškus režimus ir diktatūrą arabų pasaulyje. Dabar, kai prezidentas M. Assad imasi žiaurių priemonių prieš savo žmones, mes, žinoma, iš pareigos smerkiame jo veiksmus ir nustatome pusėtinas sankcijas. Mano nuomone, tai nėra tai, kas turima galvoje kalbant apie patikimumą. Arabų pasauliui demokratija ir žmogaus teisės neabejotinai niekada nereiškė daugiau nei tuščius žodžius. Akivaizdu, kad yra bandoma nuslėpti tai, kad Briuselis arba, kitaip tariant, Europos Sąjunga veikė pirmiausia atstovaudama geopolitiniams JAV interesams šiame regione.

Pagrindą nuogąstavimams duoda pirmiausia Europos Sąjungos bejėgiškumas visų pokyčių pietinėje Viduržemio jūros regiono dalyje akivaizdoje. Prasidėjus maištams ir sukilimams džiaugėmės ateinančia demokratija. Kas vyksta dabar Tunise? Padėtį ten galima apibūdinti geriausiu atveju kaip chaotišką, nes pereinamojo laikotarpio vyriausybė greičiausiai taip pat bus nuversta. Egiptą, regis, valdo nuolatinė ar laikina karinės diktatūros valdžia, persekiojanti krikščionis koptus. Libijoje vyksta pilietinis karas, o susiskaidę europiečiai imasi pusėtinų intervencijos priemonių pasitelkdami tik pusę savo turimų išteklių.

Tačiau gali atsitikti taip, kad amerikiečiai supras, jog Sirija yra kietas riešutėlis. Prezidentui M. Assadui net nereikia jaudintis, kad spaudžiama iš išorės jo kariuomenė stos prieš jį. Nėra ir jokios didžiosios protekcionistinės valstybės, kuri galėtų jį nuversti. Nepaisant to, režimo pakeitimas Damaske neabejotinai turėtų rimtų padarinių visam regionui. Pirmieji Sirijos pabėgėliai, atvykstantys į Turkiją, gali būti ženklas, pranašaujantis didžiulį nuo konflikto bėgančių žmonių srautą.

Atsižvelgdami į dabartinę padėtį Sirijoje ir Libijoje, mes Europoje ir Briuselyje turime skubiai sukurti savarankišką politiką, kuri būtų nepriklausoma nuo Vašingtono ar jo įtakos. Kitaip nei JAV, Europa yra tiesiogiai veikiama įvykių regione dėl jo geografinio artumo. Tačiau neturime sau leisti būti dar labiau įvelti į Libijos pilietinį karą, kitaip mums kils pavojus tapti terorizmo ir ekstremizmo taikiniu.

 
  
MPphoto
 

  Eduard Kukan (PPE). – Ponia pirmininke, kalbant apie pranešimą dėl ES kaip pasaulinio masto veikėjos, pokyčiai tarptautinėje arenoje rodo būtinybę ES veikti greičiau, t. y. pasiruošti duoti atsaką visuotiniams iššūkiams. Lisabonos sutartimi tokiai veiklai sukurtas pagrindas ir suteikta būtinų priemonių.

Pirmiausia turėtume pradėti spręsti problemas, susijusias su pasaulinės valdysenos spragomis. Tokie pavyzdžiai, kaip Kopenhagos klimato kaitos konferencija, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kuria mums suteikiama didesnių teisių dalyvauti jos veikloje – sveikinimai baronienei C. Ashton – ar ES dalyvavimas Tarptautinio valiutos fondo veikloje rodo būtinybę ne tik spręsti šiuos klausimus, bet ir parengti bendrą strategiją.

Pranešime nurodoma, kuriose srityse turėtų būti intensyviau stengiamasi. Viena iš svarbiausių sričių – mūsų vaidmens stiprinimas ir veiklos Jungtinėse Tautose koordinavimas. Tas pats pasakytina ir apie mūsų dalyvavimą tarptautinėse finansų institucijose bei daugiašalėse saugumo organizacijose. Visa tai neįvyks savaime. Tam turėsime nepagailėti laiko ir veikti nuosekliai bei suderintai. Tai, ko mums skubiai reikia, yra ilgalaikė strategija, kurioje būtų aiškiai apibrėžti žingsniai ir veiksmai, kurių turime imtis, kad sustiprintume savo vaidmenį pasaulio arenoje. Tikiuosi, kad baronienė C. Ashton netrukus pasiūlys tokią strategiją ir kad mes turėsime galimybę aptarti ją čia, Parlamente.

Turiu dar vieną pastabą, kuri yra labiau susijusi su G. Albertini pranešimu. Šį sekmadienį Albanijoje įvyko vietos valdžios rinkimai. Vadovavau EP ad hoc delegacijai, stebėjusiai rinkimus, ir turiu žinią, kuria norėčiau su jumis pasidalyti. Albanijos piliečiai – kalbu ne apie politikus, bet apie eilinius žmones – žvelgia į mus, į ES, su tikėjimu ir viltimi. Jie tikisi, kad mes padėsime jiems rasti išeitį iš labai sudėtingos politinės padėties, į kurią šalį įstūmė jos politikai. Palyginti su mūsų pasaulinio masto siekiais, tai, ko reikia šioje šalyje, yra tik mažas žingsnis. Kiek mums gali pavykti žaidžiant savo aikštelėje? Tačiau tai egzaminas, kurį turime sėkmingai ir garbingai išlaikyti.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda (S&D).(DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, kaip šešėlinis pranešėjas, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjui G. Albertini už labai teigiamą bendradarbiavimą rengiant šį pranešimą.

Šiame pranešime ir, žinoma, šiose diskusijose pagrįstai pirmiausia kalbame apie pietines teritorijas ir Artimuosius Rytus. Nenoriu kartoti, ką kalbėjo M. Schulz, V. De Keyser ir kiti. Norėčiau tik trumpai pakalbėti apie padėtį Palestinoje ir Izraelyje.

Manau, kad organizacijų „Hamas“ ir „Fatah“ susitaikymas ir jų ryžtas įsteigti valstybę suteikia didelę galimybę, nes valstybės steigimas yra susijęs su įsipareigojimu ir atsakomybe. Neabejotinai privalome tai aiškiai pasakyti. Mums reikia, kad Izraelio valstybė būtų pripažinta, kad regione įsivyrautų taika ir kad būtų atsisakyta smurto.

(Plojimai)

Tai nepaprastai svarbu. Tačiau ir Izraelis privalo pripažinti nepriklausimą Palestinos valstybę, taip kaip „Hamas“ privalo pripažinti Izraelio valstybę. Tik tuomet, kai bus rastas šis abiejų šalių sutarimu grindžiamas sprendimas, galėsime užtikrinti ir taiką Artimuosiuose Rytuose.

Aš noriu žiūrėti ne tik pietų, bet ir rytų kryptimi, nes, viena vertus, vadovavau Parlamento delegacijai ryšiams su Turkmėnistanu, kita vertus, vakar buvau paskirtas Parlamento pranešėju ryšių su Rusija klausimu. Nepaisant suprantamo dėmesio problemoms pietuose, neturime užmiršti, kokios svarbios yra mūsų rytinės kaimyninės šalys. Šiuo atžvilgiu Turkijai taip pat tenka svarbus vaidmuo. Neturėtume vertinti Turkijos tik kaip šalies kandidatės tapti ES nare požiūriu. Turime vertinti Turkiją ir kaip partnerę, ypač Viduržemio jūros regione. Tačiau mums svarbu stiprinti ryšius su Turkija ir Juodosios jūros regione ir įtraukti Turkiją į mūsų bendrą Europos užsienio ir saugumo politiką. Visa tai nebūtinai yra visiškai nesusiję su stojimo klausimu.

Antra, partnerystė su Rusija yra labai svarbus veiksnys. Norime užmegzti partnerystę su Rusija, bet derėdamiesi turime būti tvirti ir savimi pasitikintys. Kartais šių savybių mums pristinga. Rusijai turi per daug, mes turime per mažai. Tik derėdamiesi kaip lygiaverčiai partneriai galėsime pasiekti susitarimą. Nors labai pritariu šiai partnerystei, mane labai stebina dabar Rusijos daromas spaudimas, ypač Ukrainai. Anksčiau būtume apibūdinę Rusijos ir Ukrainos vyriausybių narius kaip draugus, bet dabartinis Rusijos elgesys Ukrainos atžvilgiu anaiptol nėra sąžiningas. Taip pat ji elgiasi su kai kuriais energijos tiekėjai ir tai pamatėme ir Turkmėnistane. Todėl turime aiškiai pasakyti Rusijai, kad norime partnerystės, grindžiamos lygybės principu ir bendrais interesais. Tikslas, kurio turime siekti – tai, žinoma, tikra ir aktyvi partnerystė.

Dėl Vidurinės Azijos, baroniene C. Ashton, mes norime dalyvauti, bet mes neturime ten savo atstovybių. Žinau, kad yra finansinių problemų, bet mums būtina šiame regione turėti savo diplomatines atstovybes. Norime pirkti energiją iš šių šalių. Norime, kad jos eitų demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms keliu. Tačiau iš tikrųjų nesame pakankamai aktyvūs. P. Morel yra puikus žmogus ir labai teigiamai vertinu jo darbą, bet to nepakanka. Turime įsteigti daugiau atstovybių šiose kaimyninėse Vidurinės Azijos šalyse. Arba jos nukreips savo žvilgsnius tik į Kiniją ar Rusiją, arba bent turės galimybę žvelgti Europos kryptimi. Manau, tai svarbu.

Galiausiai norėčiau dar kartą visiškai aiškiai pasakyti, kad norime suteikti jums visapusišką paramą. Tai, ką šiandien pasakėte, yra neabejotinai teisinga. Mes Parlamente galbūt norėtume, kad pasakytumėte tai šiek tiek garsiau ir atviriau, net jei tai nėra būdinga jūsų stiliui, nes galėtume suteikti jums dar didesnę paramą.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Duff (ALDE). – Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti Cathy Ashton štai ką: labai aiškiai kalbėjote apie problemas, su kuriomis susiduriate siekdama 27 užsienio reikalų ministrų sutarimo. Bet pagal Lisabonos sutartį jums leidžiama to nedaryti: galite sudaryti koalicijas iš tų, kurie nori dirbti, ir sukurti sustiprinto bendradarbiavimo sistemą.

Manau, kad, jeigu vieningai galima susitarti dėl sankcijų taikymo tik 13 sirų, būtent vieningumo imperatyvo derėtų atsisakyti. Patariu jums rasti avangardistų, sudaryti pagrindinę grupę iš valstybių, turinčių politinės valios dirbti, ir kartu su jomis kurti bendrą politiką.

 
  
MPphoto
 

  Geoffrey Van Orden (ECR). – Ponia pirmininke, baronienė C. Ashton nenustebs, jeigu išreikšiu savo nusivylimą, bet ne dėl to, kaip Europos bendros saugumo ir gynybos politika (BSGP) yra įgyvendinama, o dėl to, kad ji ir toliau atkakliai perša šį nebūtiną ir labai brangiai kainuojantį kritusį arklį.

Ji gali tvirtinti, kad įgyvendindama BSGP Europos Sąjunga dalyvavo 25 misijose. Dalykas tas, kad nuodugniai pasinagrinėjus tik labai nedaug šių misijų pasiteisina. Tai arba misijos, kurias NATO vykdo tinkamiau, nesudėtingos civilinės misijos, arba pasyvios misijos, kuriose dalyvauja karinis personalas. Jos įvyko todėl, kad Europos Sąjunga įprastai pati išprašydavo kitų būti pakviesta ką nors padaryti. Šiuo metu Libijoje NATO vykdo karines operacijas. Nesugebėjusi gauti mandato dėl jūrinės blokados, ES labai stengėsi, kad JT pakviestų ją vykdyti humanitarinės pagalbos programą.

Dalykas tas, kad nei NATO, nei JT nereikia tariamo ES karinio dalyvavimo. Žinoma, humanitarinė pagalba labai būtina ir ES galėtų atlikti naudingą vaidmenį, bet ne tokiu būdu, kuriuo tik siekiama pademonstruoti nepagrįstas karines ambicijas. Bėda ta, kad pati BSGP ir visa jos dubliuojama struktūra skatina skilimą ir verčia šalis sąjungininkes pirma gerai pagalvoti prieš tvirtai įsipareigojant dalyvauti NATO operacijose.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Nicole Sinclaire (NI). – Ponia pirmininke, kalbant apie JT, ar mano kolega sutiktų su manimi, kad, jeigu Europos Sąjunga turėtų vieną bendrą nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje – dėl to šiuo metu karštai ginčijamasi – tai reikštų, kad didelė JK ir, iš tikrųjų, Prancūzijos suverenumo dalis būtų perduota Europos Sąjungai? Dabartinė JK vyriausybė, kurios rėmėjas esate, neabejotinai nepritartų tokiam suverenumo perdavimui.

 
  
MPphoto
 

  Geoffrey Van Orden (ECR). – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamai EP narei už šį klausimą.

Žinoma, tai dar vienas pražūtingas Lisabonos sutarties padarinys. Mintis, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija turėtų iš tikrųjų atsisakyti savo vietos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kad ES galėtų sėdėti prie Saugumo Tarybos stalo, man yra visiškai nepriimtina. Nemanau, kad kuri nors iš šių valstybių narių norėtų tai padaryti. Deja, Lisabonos sutartyje tai yra skatinama ir tai, kaip sakiau, yra viena iš priežasčių, kodėl jai taip priešinomės.

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei štai ką: labai vertinu tai, ką savo pirmoje kalboje pasakėte apie savo įgyvendinamą politiką, apie tai, ką darote Šiaurės Afrikos – Egipto, Tuniso ir Libijos – atžvilgiu ir ypač tai, kad ypatingą dėmesį skiriate šių šalių jaunimui ir moterims, taip pat vertinu jūsų požiūrį į tvirtą demokratiją, kuri turi įleisti šaknis. Manau, tai labai svarbu, ir visi esantys šiuose rūmuose pritaria jūsų požiūriui, taigi tikiuosi, ši veikla bus sėkminga.

Kita vertus, pritariu daugelio kolegų nuomonei, kad M. Assad turėjo būti įtrauktas į asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sąrašą. Kaip ir kolega Danny Cohn-Bendit, noriu paklausti jūsų, kas yra tas asmuo – ar asmenys – pasipriešinęs tam Taryboje? Tai G. Westerwelle ar kas? Pasakykite mums. Paremsime jus, jeigu būsite su mumis atvira. Manau, būtent taip laimėsite paramą. Išsiaiškinkite savo įgaliojimus. Turėsite didesnę mūsų paramą, jeigu pasakysite mums daugiau apie tai, kas vyksta Taryboje. Pirmyn! Pasakykite mums.

Manau, tai, ką jūs ir daugelis kalbėtojų čia pasakėte apie darną, yra tiesa. G. Albertini pranešime, dėl kurio balsuosime šią savaitę, taip pat raginame valstybes nares savo įgyvendinama politika paremti ES poziciją ir jus. Prašau kolegas Europos Parlamento narius, ypač tuos, kurie atstovauja savo šalių valdančiosioms partijoms, paraginti savo šalių užsienio reikalų ministrus ir ministrus pirmininkus paremti bendrą Europos politiką, o ne tik rūpintis nacionaliniais interesais, įskaitant interesus užsienio politikos srityje, kitaip niekada neturėsime bendros Europos užsienio politikos, kuriai mums reikia jūsų, kad būtumėte priešakyje, siektumėte plataus užmojo tikslų ir prisiimtumėte drąsius įsipareigojimus.

Praėjus 61 metams po Šumano deklaracijos priėmimo dienos, kurią minėjome prieš dvi dienas, mums labiau nei bet kada anksčiau reikia daugiau Europos. Tai, ko mums reikia, ponia C. Ashton, yra labai konkretu: konfliktų prevencija ir civilinių krizių valdymas. Reikalaujame, kad Europos išorės veiksmų tarnyba įprasta tvarka atliktų nepriklausimus poveikio vertinimo tyrimus, kad galėtume kokybiškai įvertinti kiekvienos BSGP misijos rezultatus saugumo, žmogaus teisių, lyčių lygybės, socialinėje ir ekonomikos srityse. Be to, mums reikia daugiau civilių personalo šiose misijos.

(Kalbėtoja sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Nicole Sinclaire (NI). – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti ką tik kalbėjusiai kolegei už nenuilstamą darbą žmogaus teisių srityje. Ji kalba apie bendrą ES politiką užsienio reikalų srityje ir t. t. Bet ar ji pritaria mano nerimui dėl Europos Sąjungos veidmainystės? Kaip abi žinome, ES yra prieš mirties bausmę, tačiau bendrame Komisijos pirmininko J. M. Barroso ir Tarybos pirmininko H. Von Rompuy pareiškime dėl Bin Ladeno mirties teigiama, kad tai „rodo, jog asmenys, įvykdę tokius nusikaltimus neliks nenubausti.“ Ar tai reiškia, kad yra pritariama mirties bausmei?

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Lunacek (Verts/ALE). – Ponia pirmininke, atsakydama į kolegės pastabą noriu pasakyti, kad Osamos Bin Ladeno mirtis nesusijusi su mirties bausmės įvykdymu. Jis buvo nužudytas, nors aš asmeniškai norėčiau, kad jis būtų suimtas Jungtinių Amerikos Valstijų ir atiduotas teismui.

Tačiau tai nereiškia, kad noriu sukritikuoti kolegės nuomonę.

Jos minėti J. M. Barroso žodžiai nėra veidmainystė. Buvo konstatuotas faktas. Aš galbūt taip pat kritiškai vertinu jį, nes, kaip minėjau, būčiau labiau norėjusi, pvz., kad Osama Bin Laden būtų teisiamas tarptautiniame baudžiamajame teisme, bet to neįvyko. Tačiau veidmainystės čia neįžvelgiu, nes mums reikia bendros Europos pozicijos. Dėl mirties bausmės, tai, manau, reikalai yra aiškūs, bent šiame žemyne, bet, deja, ne kitose pasaulio dalyse.

 
  
MPphoto
 

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL) . – (FR) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, manau, tai, ką pasakėte savo pirmoje kalboje apie savo norą, kad po palestiniečių tarpusavio sutaikymo būtų įsteigta Palestinos valstybė, yra labai svarbu.

Šis palestiniečių susitarimas yra labai svarbus politinis įvykis ir, priešingai tam, kas čia buvo tik ką pasakyta, organizacija „Hamas“ pirmą kartą sutiko derėtis su PLO ir Palestinos valdžia. Ji sutinka su 1967 m. sienomis ir priima ketverto sąlygas, įskaitant sąlygą dėl smurto atsisakymo. Netrukus bus suformuota pereinamojo laikotarpio vyriausybė, kuri bus atsakinga už pasiruošimą rinkimams. Taigi pribrendo sąlygos Jungtinėms Tautoms kitų metų rugsėjo mėn. pripažinti Palestinos valstybę su 1967 m. sienomis ir sostine Rytų Jeruzalėje.

Be to, ką šiandien jau pasakėte, baroniene C. Ashton, norėčiau sužinoti, kokių tolesnių žingsnių Europos Sąjunga imsis siekdama Palestinos valstybės pripažinimo ir gindama šią idėją Jungtinėse Tautose?

Ar galite taip pat pasakyti, kokių iniciatyvų jūs ir ES ketinate imtis, kad Izraelio vyriausybė perduotų Palestinos valdžiai jai priklausančias mokesčių pajamas?

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį.)

 
  
MPphoto
 

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE).(DE) Ponia pirmininke, pone P. Le Hyaric, esu tokios pačios nuomonės, kaip ir jūs. Organizacijų „Hamas“ ir „Fatah“ sutarimas iš tikrųjų yra istorinis žingsnis pirmyn. Galbūt dabar bus įmanoma pasiekti pažangą Palestinos ir Izraelio sutaikinimo procese. Baronienė C. Ashton labai aiškiai pasakė, kad antroji flotilė yra visiškai nereikalinga provokacija, kuri gali pakenkti šiam procesui. Ar jūs ir jūsų grupė ketinate atsiriboti nuo paramos šiai flotilei, kaip tai vakar buvo padaryta čia, Parlamente, aktyviai dalyvaujant Europos vieningųjų kairiųjų jungtinei frakcijai / Šiaurės šalių žaliesiems kairiesiems?

 
  
MPphoto
 

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL) . – (FR) Ponia pirmininke, ši flotilė – tai Europos pilietinės visuomenės pastangų panaikinti beprasmišką blokadą rezultatas. Jeigu valdžios institucijos, valstybės ir mes patys būtume laikęsi tarptautinės teisės, flotilė nebūtų ten dislokuota ir palestiniečiams netektų taip ilgai gyventi kalėjime, kuriuo yra Gaza.

 
  
MPphoto
 

  Nikolaos Salavrakos (EFD).(EL) Ponia pirmininke, noriu pasveikinti G. Albertini parengus pranešimą, padėkoti už tai, kad paminėjo BUSP, bendros užsienio ir saugumo politikos, principus ir prioritetus. Žinoma, pasaulis kinta; Europos Sąjungos laukia didžiuliai iššūkiai ir kad galėtų juos įveikti, ji turi imtis rimtų veiksmų. Užsitęsusio skurdo keliamos grėsmės, didelių gyventojų grupių socialinė atskirtis, tolygiai didėjantis nedarbas, geopolitiniai pokyčiai arabų pasaulyje – į juos ypač svarbu atsižvelgti – gaivalinės nelaimės ir imigracija – tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama dabar ir kurios pranašauja įtampą ateityje.

Ypač opus yra migracijos klausimas, dėl kurio pastaruoju metu kilo nesutarimų tarp Italijos ir Prancūzijos, davusių pagrindą kilti abejonėms dėl Šengeno sutarties. Manau, negalime ignoruoti imigracijos problemos, bet mūsų veiksmai sprendžiant ją turi būti apdairūs ir įtikinami. Turime veikti solidariai, bet turime ir išsaugoti savo socialinę struktūrą. Visos diskusijos dėl Šengeno sutarties, mano nuomone, turi būti susijusios su reglamento „Dublin II“ pakeitimais.

 
  
MPphoto
 

  Nicole Sinclaire (NI). – Ponia pirmininke, noriu pasakyti, baroniene C. Ashton, kad jus užjaučiu ir palaikau. Neseniai mačiau laidą per BBC televiziją, kurioje jus kalbino Jeremy Paxman, jis pateikė jums keletą labai tiesių klausimų, privertusių jus pasijusti nejaukiai. Jis paklausė jūsų, iš ko iš tikrųjų gaunate nurodymus ir kurią iš 27 valstybių narių galite nurodyti. Manau, šie klausimai šiuose rūmuose šiandien taip pat nuskambėjo.

Nėra jokios vienos bendros politikos, ar ne taip? Tai parodė ir balsavimas dėl JT rezoliucijos dėl neskraidymo zonos nustatymo Libijoje, kai Vokietija balsavo prieš. Kaip galime turėti bendrą politiką, kai viena iš didžiausių ES šalių balsuoja priešingai nei kitos dvi didžiausios ES šalys? Jums pavesta užduotis yra neįvykdoma.

Noriu paremti jus – su palengvėjimu atsidusau perskaičiusi sekmadienį spaudoje, kad paneigėte, jog ketinate pasitraukti iš pareigų – pasakydama štai ką: nors aš labai kritiškai vertinu sumanymą turėti bendrą ES politiką ir esu prieš tai, kad mano šalies suverenumas būtų perduotas ES, noriu, kad kuo ilgiau būtumėte savo poste, nes, kol esate jame, didelių problemų dėl suverenumo praradimo, manau, neturėsime. Pagaliau kai buvote JK lordų rūmų lyderė ir siekėte „prastumti“ Lisabonos sutartį, kuria jums sukurta darbo vieta su 313 000 GBP metiniu atlyginimu, iš tikrųjų ne kartą tvirtinote, kad ja siekiama tik patobulinimų, o ne perimti iš valstybių narių didelę jų suverenumo dalį. Šiuos žodžius ne kartą pasakėte Lordų rūmuose. Taigi nėra prasmės klausti jūsų, nes ar galime tikėtis gauti atvirą atsakymą?

 
  
MPphoto
 

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (PPE).(ES) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, didžiausias dėmesys šiose pernelyg didelį skaičių klausimų apminančiose diskusijose turėtų būti sutelktas į padėtį Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Diskutuodami šiais klausimais neturėtume pernelyg girtis – baronienė C. Ashton pagrįstai atkreipė dėmesį į kai kuriuos teigiamus elementus, aš norėčiau pabrėžti tinkamą ar veikiau tinkamesnį Parlamento ir Europos išorės veiksmų tarnybos keitimąsi informacija – bet neturėtume ir nutylėti, kad esama trūkumų, ir tokie protingi žodžiai, kokius Giorgio Napolitano, mūsų buvęs kolega ir Italijos prezidentas, neseniai pasakė išsakydamas savo nuomonę, tai mums priminė.

Iš neigiamų aspektų, kurių yra nepaisant baronienės C. Ashton pastangų, reikėtų paminėti tai, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir Europos Sąjungos Ministrų Taryboje Libijos ir Sirijos atžvilgiu taikomi dvejopi standartai. Dar vienas neigiamas aspektas, baroniene C. Ashton, yra Ašrafo stovyklos problema: jums žinoma, kokį teigiamą ir konstruktyvų tarpininko vaidmenį plėtojant užsienio politiką atlieka mano frakcija, ir patikėkite manimi, kai sakau, kad žinau, kokia svarbi ir delikati yra Irano „byla“.

Tačiau nepaisant įspėjimų dėl humanitarinio aspekto jūsų tarnybai, tiems, su kuriais bendradarbiaujate, jūsų kabinetui ir jūsų generaliniam direktoriui, nepaisant to, kad aš pats pateikiau jums pareiškimo projektą, delsėte jį padaryti tol, kol buvo nužudyti 32 žmonės ir sužeista daugiau kaip 300. Išvadas galite padaryti pati.

Jūs pati šį rytą pasakėte, kad turime imtis veiksmų ir veikti darniai, ypač gindami žmogaus teises, ypač tuomet, baroniene C. Ashton, kai žmonių gyvybėms gresia pavojus.

Taigi noriu paklausti jūsų štai ko: ar ketinate pareikalauti, kad būtų atliktas tyrimas ir išsiaiškintas tragiškas atvejis, susijęs su Kubos disidentu Juanu Wilfredo Soto García, kuris buvo suimtas, mušamas ir galiausiai nužudytas. Jeigu atlikus tyrimą bus nustatyta, kad jo mirties priežastis buvo traumos, kurias jis patyrė mušamas, ar juos pasmerksite?

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin (S&D).(BG) Ponia pirmininke, labai įdėmiai ir su dideliu pasitenkinimu klausiausi jūsų kalbos, ponia C. Ashton, ir neišgirdau nė vieno žodžio, kuriam galėčiau paprieštarauti. Nepaisant to, ir šis Parlamentas, ir Europos Sąjungos piliečiai aštriai kritikuoja mūsų gebėjimą parodyti, kad vadovaujamės vieningu požiūriu ir galime veikti išvien.

Lisabonos sutartimi sukurta svarbių sąlygų, suteikiančių Europos Sąjungai galimybę kalbėti tarptautinėje arenoje vienu balsu. Šis balsas jūsų asmenyje skamba aiškiai. Tačiau sėkmės pasieksime tik tuomet, kai kiti balsai visai nutils ar bent bus tylesni. Tačiau tai, ką girdime dabar, yra triukšmas. Kol kas pasauliui galime pasiūlyti tik kakofoniją, kurioje mums dažnai sudėtinga išgirsti svarbią žinią, kurią Europos Sąjunga nori pateikti.

Manau, ponia C. Ashton, kad mūsų institucija – Europos Parlamentas – yra jūsų tikra sąjungininkė kovoje, susijusioje su Lisabonos sutarties įgyvendinimu. Pasitelkite mus tiek, kiek galite, nes šiandien rengiame kitą pranešimą dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, be to, išskirtinai dinamiška veikla, vykstanti 2011 m., suteikia mums galimybę sutvarkyti savo namus.

Visapusiškai pritariu nuomonei, kad mūsų parama Šiaurės Afrikos šalims, ypač Tunisui ir Egiptui, turi būti teikiama dviem etapais. Vienas etapas, ilgalaikis, jau iš esmės apibrėžtas. Tačiau Egiptui ir Tunisui reikia paramos dabar, šiais metais, ir ji neturi apsiriboti tuo, ką šiuo metu svarstome.

Yra du arabų revoliucijų aspektai. Viena, laisvės ir demokratijos trūkumas, antra, socialinių perspektyvų nebuvimas ir beviltiškumo jausmas. Revoliucijos galės duoti sėkmingų rezultatų tik tuo atveju, jeigu šios dvi problemos bus sprendžiamos kartu.

Europos socialistų partijos Tunise surengtoje konferencijoje, kurioje dalyvavo partijų ir judėjimų iš viso regiono atstovai, paprašėme Europos Sąjungos pradėti įgyvendinti skubią paramos demokratiniams procesams programą dabar, nedelsiant. Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija taip pat gerokai labiau įsipareigoja remti šį regioną. Kalbu apie tai norėdamas pabrėžti, kaip svarbu, kad įsipareigotume visais lygmenimis.

Galiausiai noriu pasakyti, kad praeitą savaitę įsteigta EURONEST parlamentinė asamblėja. Tai yra aiškus ženklas, kad mūsų rytinės šalys partnerės nori tvirtesnio dialogo su Europos Sąjunga. Nepamirškime jų.

 
  
MPphoto
 

  Annemie Neyts-Uyttebroeck (ALDE). – Ponia pirmininke, užsienio politikoje žodžiai gali būti ir priemonė, ir ginklas. Todėl juos vartoti reikėtų santūriai ir protingai, bet yra atvejų, kai būtina ryžtingai išsakyti savo nuomonę.

Norėčiau pasakyti vyriausiajai įgaliotinei, kad labai pasigedau jos balso per pirmąsias Sirijos valdžios vykdyto smurto dienas. Manau, kad drąsūs šios šalies piliečiai, kurie nepabūgę pavojaus gyvybei dalyvavo ir tebedalyvauja demonstracijose, jūsų balso pasigedo dar labiau. Yra retų atvejų, kai būtina išsakyti savo nuomonę nedelsiant. Šis buvo vienas iš jų.

Leiskite dabar pakalbėti Artimųjų Rytų klausimu. Manau, kad Izraelio vyriausybė negrąžindama Palestinai jos teritorijoje surinktų mokesčių pajamų elgiasi nederamai, dar daugiau, toks elgesys yra nenuoseklus, nes pirma ji pareikalavo, kad Vakarų Kranto ir Gazos valdžia pirma susitartų, o kai šios pradėjo tartis, ji priėmė sprendimą mokesčių negrąžinti. Be to, šis sprendimas yra labai ciniškas, nes labai tikėtina, kad lėšų trūkumą bet kuriuo atveju turės padengti Europos Sąjunga.

Taigi pritariu visiems kolegoms, kurie ragina jus – jus raginu ir aš – suteikti naują postūmį taikiam Izraelio ir Palestinos konflikto sureguliavimui, kuris, žinoma, turi būti grindžiamas abiejų šalių susitarimu.

 
  
MPphoto
 

  Mirosław Piotrowski (ECR).(PL) Ponia pirmininke, nepaisant to, kad Lisabonos sutartis, kuria reglamentuojama bendra užsienio ir saugumo politika, įsigaliojo, nuo to laiko mažai kas tepasikeitė. Diplomatinės tarnybos turi naujus pavadinimus, bet Europos Sąjunga, kaip pasaulinio masto veikėja, nesustiprino savo pozicijos.

Gali kilti klausimas, ar Europos Sąjungoje, kurią sudaro 27 valstybės narės, apskirtai įmanoma veikti pagal bendrą politiką. Tokios išvados tiesiogiai peršasi iš G. Albertini pranešimo, kuriame atkreipiamas dėmesys į į valstybių narių nenorą veikti pagal bendrą politiką, ir iš kai kurių šių valstybių narių atstovų pareiškimų, duodančių pagrindą spėti, kad esama susiskaidymo. Panašios išvados randamos ir R. Gualtieri pranešime, kuriame atkreipiamas dėmesys į daugybės gynybos programų dubliavimą, taigi ir į ribotų ekonominių išteklių švaistymą. Vienintelė veiksminga jėga tebėra NATO, todėl kairiųjų pažiūrų EP narių pateikti rašytiniai pareiškimai, kuriuose reiškiama mažumos nuomonė ir reikalaujama, be kitų dalykų, išformuoti NATO, yra pavojingi ir atvirai anarchistiniai.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE).(DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, puikiame R. Gualtieri pranešime dėl bendros saugumo ir gynybos politikos pateikiama svarbi dabartinės padėties apžvalga. Norėčiau pabrėžti keturis bendros saugumo ir gynybos politikos prioritetus, į kuriuos turėtume sutelkti dėmesį kitais metais.

Pirma, turime realistiškai vertinti savo bendras misijas ir atlikti kiekvienos jų išorinį vertinimą, be to, jos turi būti įtrauktos į regioninės politikos koncepciją. Tai ypač taikoma Afrikos ragui.

Antra, turime daryti pažangą telkdami karinius išteklius ir jais dalydamiesi. Turime užtikrinti, kad būtų atsisakyta atskiro kelio, kuriuo eina prancūzai ir britai, ir vėl grįžti prie bendro europinio sprendimo. Europos gynybos agentūra šiuo klausimu turi idėjų. Turėtumėte šias idėjas pateikti ir užtikrinti, kad būtų surengtas viešas jų aptarimas ir galėtume judėti pirmyn.

Trečia, turi būti surengtas viešas naujos Europos saugumo strategijos aptarimas. Dokumentas, kurį parengė C. Solana 2003 m., savo laiku buvo teigiamas indėlis. Tačiau pasaulyje įvyko daug pokyčių ir turime juos aptarti viešai.

Ketvirta, mes būtinai turime susitarti su valstybių narių parlamentais dėl bendros BSGP parlamentinės priežiūros.

Jeigu mums, turiu galvoje baronienę C. Ashton ir šį Parlamentą, įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką pavyks padaryti pažangą šiose keturiose srityse, po metų labai džiaugsimės pasiektais rezultatais.

 
  
MPphoto
 

  Sampo Terho (EFD).(FI) Ponia pirmininke, aš taip pat norėčiau pasveikinti baronienę C. Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoją-Europos Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuri pagerbė mus dalyvaudama šiame posėdyje. Tai mano pirmoji kalba, tad norėčiau pasveikinti ir visus kolegas Europos Parlamente.

Noriu trumpai pakalbėti apie bendrą ES užsienio politiką. Turėti bendrą, stipresnį balsą užsienio politikos srityje yra neabejotinai gerai, bet pačių valstybių narių užsienio politikos svarba negali būti sumenkinta, taip pat negali būti apribota jų galimybė veikti šios politikos srityje lanksčiai ar nepriklausomai. Turime paklausti, kam, jeigu ne valstybėms narėms, ES atstovauja? Taip pat turime paklausti, kam atstovauja valstybių narių atstovai, jeigu ES atstovauja valstybėms narėms?

Pagrindinis principas, kuriuo turime vadovautis, yra tas, kad turi būti vengiama kurti dubliuojamus struktūros elementus ir kad Europos Sąjungos struktūra neturi būti nereikalingai išpūsta. Tai svarbu, ypač atsižvelgiant į tai, kad yra labai abejotina, ar ES piliečiai apskritai nori integracijos užsienio politikos srityje.

 
  
MPphoto
 

  Béla Kovács (NI).(HU) Ponia pirmininke, steigti institucijas ir apibrėžti jų funkcijas pagal Lisabonos sutartį ir jos labai sudėtingus pakeitimus yra sunku. Net dabar veikiančios institucijos negali tinkamai vykdyti savo funkcijų dėl daugybės pokyčių. Taigi visur vyrauja chaosas ir visi yra sutrikę.

Kyla klausimas: kokia prasmė steigti Europos išorės veiksmų tarnybą ir suteikti jai įgaliojimų, jeigu ji dar nepradėjo savo veiklos? Visame pasaulyje gynybos ir saugumo politika yra ta sritis, kurioje reikalinga greita reakcija ir skubūs veiksmai. Diskutuodama dėl tarnybos struktūros, vietos ir pareigybių, Europos Sąjunga praleidžia galimybę prasmingai veikti šioje srityje. Ši tarnyba turėtų pradėti veikti ir būti veiksminga iš karto, tik ją įsteigus. Būtent todėl privalome padaryti viską, ką galime, kad ši tarnyba pradėtų kuo greičiau veikti.

Apgailestauju, kad išorės veiksmų srityje šiuo metu pirmininkaujanti valstybė narė negali parengti programos, skirtos užsienio reikalų, bendros gynybos ar saugumo sritims, taigi, kolegos EP nariai, neturite kito pasirinkimo, tik paremti C. Ashton darbą, kuris labai sunkiai pradedamas.

 
  
MPphoto
 

  Elmar Brok (PPE).(DE) Ponia pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, mes remiame, baroniene C. Ashton, vykstantį Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) plėtojimo darbą ir pastangas užtikrinti, kad ji veiktų efektyviai. Tai ypač pasakytina apie atstovybių steigimo darbą, kuris dėl lėšų ir laiko stokos yra sudėtingas, bet šioje srityje reikia patobulinimų.

Be to, kiekvienas Europos užsienio ministras jaučia poreikį kartą apibėgti aplink Tahriro aikštę su savo nacionaline vėliava ir tai yra didelė problema. Tačiau nepaisant tokio elgesio privalome užtikrinti, kad mūsų bendra strategija būtų aiški. Tai mūsų ir jūsų pareiga. Turime pasitelkti pareigybes, kurias kartu įsteigėme Lisabonos sutartimi ir kurioms jūs atstovaujate – jų iš tikrųjų yra trys – ne tam, kad būtų rastas ir įgyvendintas mažiausias bendras vardiklis tarp valstybių narių, o pasistengta perimti politinę lyderystę, kad bendrai pozicijai būtų suteiktas didesnis vaidmuo ir ji būtų tokia įtikinama, kad galėtume paskui save vesti ir kitas šalis. Tai nepaprastai svarbu, jeigu iš tikrųjų norime padaryti pažangą šioje srityje.

Pirmiau minėjote, kad pritariate R. Gualtieri dėl išteklių telkimo ir dalijimosi jais. Norėčiau padėkoti jam, taip pat M. Muñiz De Urquizai ir G. Albertini. Tačiau turime vadovautis požiūriu, kurį sudaro trys elementai – lyderystė, išteklių telkimas ir dalijimasis jais. Tai trys dalykai, kuriuos mums reikėtų turėti. Yra daug konkrečių klausimų, kuriuos čia galėtume kelti ir kuriuos sprendžiant turi būti dalijamasi darbo užduotimis. Kokia pažanga daroma Ukrainoje? Ar vasaros pabaigoje Azerbaidžanas ir Armėnija pradės kariauti? Yra ženklų, bylojančių, kad būtent taip ir bus. Žinoma, taip pat yra svarbių klausimų, susijusių su arabų pasauliu, kuriuos daugybė mano kolegų EP narių minėjo. Kaip turėtume reaguoti į tokius įvykius, kaip, pvz., flotilės dislokavimas, kurį laikau provokacija? Kaip turėtume elgtis prezidento M. Assado atžvilgiu? Kaip galime užtikrinti, kad Irano liaudies modžachedų organizacija negautų jokios paramos – aš esu prieš tai, kad ji būtų remiama – ir kartu užtikrinti, kad Ašrafo stovykla nebebūtų puolama ir jos gyventojai nebūtų žudomi? Siekdami nustatyti bendrą poziciją, turime vadovautis protingu požiūriu.

Mes padėsime jums įsteigti Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT). Tačiau mes taip pat tikimės iš jūsų tokios lyderystės, kuri suteiktų mums galimybę formuoti politiką aukštesniu lygmeniu ir įtikinti valstybes nares nepaisant sudėtingo reikalavimo priimti sprendimus vieningai. Tai padaryti įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus rodoma įtikinama lyderystė. Mes ir toliau lauksime rezultatų plėtojant EIVT.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Ponia pirmininke, leiskite pirmiausia pasveikinti Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę su asmenine sėkme suderėjus kompromisą Jungtinėse Tautose dėl ES teisių kalbėti, kurio kitiems pasiekti nepavyko. Kad ir kokios nuomonės apie bendrą užsienio ir saugumo politiką būtų šio Parlamento nariai ar bet kas kitas Europos Sąjungoje, tai yra akivaizdžiausias objektyvus jūsų ir mūsų siekio įgyvendinti Lisabonos sutartyje numatytą užsienio politiką, kuria mūsų užsienio partneriai iš tikrųjų pasitiki ir kurią jie iš tikrųjų gerbia, patvirtinimas.

Kaip socialistų koordinatorius žmogaus teisių klausimais taip pat noriu padėkoti vyriausiajai įgaliotinei už jos atliktą strateginę žmogaus teisių apžvalgą ir už įsipareigojimą laiške užsienio reikalų ministrams integruoti žmogaus teises į prekybos plėtojimo ir kitas ES politikos sritis ir siekti konkrečių rezultatų. Šiame Parlamente paraginome vyriausiąją įgaliotinę įsteigti žmogaus teisių ir demokratijos direktoratą ir per visus savo vizitus susitikti su žmogaus teisių gynėjais ir dėkojame jai, kad ji tai daro. Kai vyriausioji įgaliotinė sako, kad mirties bausmės panaikinimas yra jos asmeninis prioritetas, šis Parlamentas taip pat turi suteikti jai tvirtą paramą.

Mūsų frakcija pritaria M. Muñiz De Urquizos raginimui užtikrinti didesnį ES matomumą Žmogaus teisių taryboje. Remiame G. Albertini nuomonę, kad žmogaus teisių pažeidimų akivaizdoje ES privalo veikti ir kalbėti. Pabrėžiame R. Gualtieri išvadą, kad kompromisų dėl žmogaus teisių niekada negali būti. Savo frakcijos vardu taip pat noriu pareikšti mūsų paramą mokesčių pajamų grąžinimo palestiniečiams klausimu.

Tai mūsų metinės diskusijos dėl užsienio politikos ir kitais metais tikimės pamatyti konkrečius žmogaus teisių apžvalgos rezultatus ir svarbius žingsnius plėtojant žmogaus teisių kultūrą visose Europos išorės veiksmų tarnybos veiklos srityse.

 
  
MPphoto
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, įvykiai Šiaurės Afrikoje dar kartą parodė, kad ES bendra užsienio politika nevykdoma laiku ir yra neveiksminga. ES, raginanti gerbti žmogaus teises ir demokratiją, palyginti su pelninga prekyba ginklais, kurią vykdo ES valstybės narės, iš esmės atrodo kaip iliuzijas puoselėjantis Don Kichotas, dėvintis aprūdijusius šarvus ir kovojantis su vėjo malūnais.

Septynios didžiausios pasaulyje prekiautojos ginklais yra ES šalys, ES valstybės narės, ir ginklai buvo parduodami Libijai, Egiptui, Tunisui, Bahreinui ir Jemenui. Baroniene C. Ashton, gal atėjo laikas padaryti ginklų eksporto draudimą ES užsienio politikos prioritetu?

Koordinuoti skirtingą 27 valstybių narių užsienio ir saugumo politiką nėra iš lengviausių užduočių ir už tai, kad laivas nuskendo, negalima kaltinti tik kapitono. Valstybėms narėms suteikta teisė turėti savo užsienio politiką. Tačiau galėtume tikėtis vieno ar dviejų dalykų iš kapitono, būtent iniciatyvos ir idėjų, kurių tebelaukiame.

 
  
MPphoto
 

  Struan Stevenson (ECR). – Ponia pirmininke, po baisių žudynių Ašrafo stovykloje balandžio 8 d. padėtis ten tebėra kritiška. Bet kuriuo metu gali būti įvykdytas dar vienas kruvinas išpuolis. Ką tik grįžau iš Bagdado, kur vadovavau nedidelei EP narių delegacijai aukšto lygio derybose su Irako prezidentu ir vyriausybės ministrais.

Dabar pateikiau sprendimą Ašrafo krizei įveikti, su kuriuo esate susipažinusi, baroniene C. Ashton. Jis reikalauja JT, JAV ir ES dalyvavimo ir jūsų aktyvaus skatinimo siekti, kad 3 400 pabėgėlių iš Ašrafo stovyklos būtų perkelti į JAV, Kanadą, Australiją, Norvegiją, Šveicariją ir ES valstybes nares ar bet kur kitur, kur yra jų šeimos nariai ar kiti artimieji. Tai vienintelė galimybė išvengti dar vienos humanitarinės katastrofos ir jai pritarė patys Ašrafo stovyklos gyventojai.

Europos Parlamentas tikisi, kad pasinaudosite šia galimybe išgelbėti nekaltų žmonių gyvybes ir išvengti tolesnio smurto ir kraujo praliejimo.

 
  
MPphoto
 

  David Campbell Bannerman (EFD). – Ponia pirmininke, šią savaitę minėta Europos diena turėtų būti Europos šalių nacionalinės tapatybės šventimo diena. Taip nėra. Ja iš tikrųjų minimas vykstantis Europos nacionalinių valstybių pakeitimas ES viršnacionaline vyriausybe, esančia aukščiau nacionalinių valstybių. Šis kelias priešingas tarpvyriausybiniam keliui, kuriuo einant nacionalinės valstybės laisvai bendradarbiauja, bet neperleisdamos savo galių aukštesnei centrinei valdžiai.

Šį skirtumą rodo Libijos neskraidymo zona. Tarpvyriausybinės Jungtinės Tautos susitarė nustatyti neskraidymo zoną nacionalinių valstybių, pvz., Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyva, nors kitos nacionalinės valstybės, pvz., Vokietija ir Rusija, dėl savo pagrįstų motyvų susilaikė. Tarpvyriausybinė NATO dabar vykdo šią operaciją savanoriško dalyvavimo principu.

O viršnacionalinė ES smarkiai pasipriešino Davido Camerono pasiūlymui nustatyti neskraidymo zoną. Ironiška, kad prieš šį pasiūlymą dėl neskraidymo zonos pasisakė pati „raudonoji baronienė, Cathy Ashton, kurios patarėjas, kaip sakoma, pavadino jį „skandalingai beatodairišku“. Išvada tokia, kad pagrindinės nacionalinės valstybės veikia tarpvyriausybiškai, o viršnacionalinės institucijos tik tuščiai kalba Libijai skęstant liepsnose.

 
  
MPphoto
 

  Mario Mauro (PPE).(IT) Ponia pirmininke, vyriausioji įgaliotine, ponios ir ponai, jūsų užduotis, baroniene C. Ashton, yra labai sudėtinga ir jums tenka nešti ant savo pečių labai sunkią naštą. Tikiuosi, sureaguosite į mano klausimus ne kaip į provokaciją, o kaip į peną apmąstymams. Baroniene C. Ashton, mūsų bendrų diskusijų pabaigoje balsuosime dėl pranešimo dėl Europos Sąjungos vaidmens daugiašalėse organizacijose.

Prieš dvejus metus per klausymą, surengtą prieš paskiriant jus eiti šias pareigas, paklausiau jūsų, kokia jūsų pozicija dėl to, kad Europos Sąjunga turėtų vieną bendrą vietą Jungtinėse Tautose. Tuomet atsakėte, kad neturėjote laiko apie tai pagalvoti. Į M. Muñiz de Urquizos pranešimą įtrauktas F. J. Milláno Mono pateiktas pakeitimas, kuriame apibrėžiama Parlamento pozicija šiuo klausimu. Kokia jūsų pozicija šiandien? Ar per pastaruosius dvejus metus turėjote laiko apie tai pagalvoti?

Baroniene C. Ashton, gegužės 17 d. Bagdade bus minima Europos ir Irako diena. ES buvimas Irake apsiriboja dviem pareigūnais ir vienu ambasadoriumi. Šie trys asmenys dirba Jungtinei Karalystei priklausančiame pastate. Jums pagrįstai norėtųsi rasti lėšų šiai problemai išspręsti. Norėčiau jums padėti ir atkreipti dėmesį į tai, kad Bahamose yra septyni ES pareigūnai. Kodėl taip svarbiau Europos Sąjungos likimui turėti daugiau atstovų Bahamose nei Bagdade? Ar nebūtų geriau turėti 17 pareigūnų Bagdade, nes yra beveik visos sąlygos pasirašyti pirmąjį per visą istoriją po H. Sadamo nuvertimo ES ir Irako susitarimą? Jie galbūt net galėtų vietoje išspręsti problemą, susijusią su Ašrafo stovyklos drama, nes esu įsitikinęs, kad jums asmeniškai įsikišus labai nesudėtingai galėtų būti rastas teigiamas sprendimas.

Baroniene C. Ashton, jau kalbėjote Egipto koptų klausimu, tačiau koptų persekiojimas ne tik tęsiasi, bet šiandien atsirado dar vienas nerimą keliantis elementas, susijęs su vadinamuoju arabų pavasariu. Europos išorės veiksmų tarnybos skelbiamuose komunikatuose apie tai vis dar kalbama kaip apie ekstremistų konfliktą. Tačiau Egipte žudomi tik krikščionys ir dega tik bažnyčios. Kas trukdo mums pripažinti teisybę, įvardyti ją tikruoju vardu ir išlaisvinti koptus, tapusius fundamentalistų politinio projekto įkaitais, iš sunkios padėties?

 
  
MPphoto
 

  Pier Antonio Panzeri (S&D).(IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, audringi įvykiai, keliantys abejonių ir vilčių ir keičiantys politinę pietinių Viduržemio jūros pakrančių geografiją, tampa vis didesniu iššūkiu Europai ir jos išorės politikai. Atsižvelgiant į tai, kas vyksta, Europos Sąjungai tampa vis svarbiau turėti tvirtą ir nuoseklią išorės politiką, kurią įgyvendindama ji galėtų tvarkytis su sunkia dabartimi ir planuoti probleminę ateitį, kurioje tarptautiniai santykiai pakis ir pasaulis bus iš esmės kitoks.

Atsižvelgdama į tai, kad tokios šalys, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija ir Rusija, keičia savo strateginę kryptį ir didėja žaliavų ir energijos išteklių stygius, Europa turėtų būti pajėgi atlikti labai svarbų, lemiamą vaidmenį, bet ji visiškai akivaizdžiai rodo, kad yra nepasiruošusi šiems iššūkiams.

Jau kurį laiką ji juda savo valstybių narių išorės ir nacionalinės politikos koordinavimo link per lėtai. Jokios didelės pažangos nepadaryta. Tai įrodo, viena vertus, vangi jos veikla įgyvendinant išorės politiką ir, kita vertus, kai kurių šalių, kurios jaučia nostalgiją nebegalinčiam grįžti kolonijiniam laikotarpiui ir atkakliai tvirtina manančios, kad gali geriau apsaugoti savo interesus pačios, neperduodamos jokių galių Europos valdžiai, užsispyrimas. Turime atverti naują puslapį. Baroniene C. Ashton, jums pavestas svarbus vaidmuo; prašome jūsų padaryti viską, ką galite, ir nepamiršti, kad laikas sparčiai bėga.

 
  
  

PIRMININKAVO: MIGUEL ANGEL MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Jelko Kacin (ALDE).(SL) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, būdama atsakinga už bendrą užsienio ir saugumo politiką, jūs įkūnijate Europos Sąjungos politinius siekius.

Norėčiau paprašyti jūsų kuo skubiau asmeniškai nuvykti į Iraką. Turite būti matoma Bagdade ir, iš tikrųjų, Kurdistane.

Iki metų pabaigos amerikiečiai paliks šią teritoriją ir jiems pasitraukus liks didelė tuštuma. Tačiau Europos Sąjunga neturi savo atstovų Irake arba, tiksliau sakant, mūsų diplomatų ten tiek nedaug, kad jie nėra ar negali būti matomi.

Tai, ko jiems reikia Irake, yra mūsų ir jūsų asmeninis dalyvavimas, jie nori politinio bendradarbiavimo ir jie nori ekonominio bendradarbiavimo.

Palankiai vertinu šiandien jūsų padarytą pareiškimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos – tai puikus pareiškimas, bet jūs nepaskyrėte delegacijos Sarajeve vadovo.

Nepaskirdama delegacijos Sarajeve vadovo darote gerą paslaugą daugeliui tų, kurie destabilizuoja Bosniją ir Hercegoviną ir viduje, ir išorėje. Paskyrusi vadovą tam padarytumėte galą.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR).(PL) Pone pirmininke, Europa šiandien susiduria su dviem problemomis. Pirmoji – tai būtinybė turėti naują kaimynystės politikos viziją. Pastaruoju metu lankiausi Tunise ir mačiau, kiek daug ten tikimasi iš Europos Sąjungos. Palaikome nuolatinį ryšį su Ukraina, tad žinau, kad ir ten jie tikisi iš mūsų daugiau – daugiau galimybių plėtoti socialinį bendradarbiavimą ir daugiau ryšių, jie taip pat tikisi, kad neužsisklęsime savo europinio egoizmo kiaute.

Žinau, kad jums sunku dirbti, ponia C. Ashton, nes esate viena ir ne jūs nusprendėte, kokia turėtų būti EIVT, bet susidaro įspūdis, kad rudenį laikėme Baltarusiją svarbiausiu klausimu, o šiandien – panašiai kaip maži vaikai, susidomėję kuo nors kitu – žvelgiame į Šiaurės Afriką. Tai, ko mums reikia, yra nauja kaimynystės politikos vizija, ir šiandien tai yra jūsų rankose. Pastaraisiais mėnesiais parodėte, kad esate stipri asmenybė ir sugebėsite šią užduotį atlikti. Galbūt Europa šiandien neturėtų kaip senovės Romos laikais ginti savo pozicijų prie Limeso sienų, prie Reino ar kurioje nors kitoje vietoje, o turėtų pateikti drąsią politinę viziją, ne tokią viziją, kuri susijusi tik su imigracijos problema, bet politinę viziją. Galima pasakyti, kad šiandien, šiuo istoriniu metu, Europos likimas yra jūsų rankose, ponia C. Ashton, ir mes labai daug ko tikimės iš jūsų.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Saryusz-Wolski (PPE). – Pone pirmininke, Ašrafo stovykloje vyksta žiaurūs dalykai, kuriuos, žinoma, smerkiame ir kurie mums kelia didžiulį rūpestį, bet norėčiau paklausti ponios C. Ashton, ar naudojame kokias kitas priemones, ne tik žodžius? Ar svarstome galimybę verčiau pasitelkti prekybos priemones, pagalbos priemones ar kitas konkrečias tikras priemones, o ne įtikinėti, nes tai neduoda jokių rezultatų?

Dėl kaimynystės politikos prie Europos Sąjungos slenksčio esančių šalių atžvilgiu, manau, kad tai yra svarbiausia jūsų pareigų dalis, ponia C. Ashton. Tai užsienio politikos šerdis, nes jeigu mums nepavyks įgyvendinti šios politikos, mums nepavyks įgyvendinti ir visos užsienio politikos.

Akivaizdi tiesa yra ta, kad pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse veikiame atsitraukimo ir gynybos režimu. Buvome užklupti netikėtai. C. Ashton sako, kad mūsų kaimyninėse šalyse siaučia audros. Būtent tokį žodį ji pavartojo. O kur yra mūsų meteorologinis žemėlapis? Laikas ir riboti ištekliai yra labai svarbus veiksnys šioje politikoje. Įgyvendindami savo kaimynystės politiką visada atsiliekame nuo įvykių. Net C. Ashton ir Komisijos nario Š. Füle atliekama Europos kaimynystės politikos apžvalga vėluoja trečią kartą ir jos rengimą vilkina jūsų, ponia C. Ashton, biuras.

Mūsų trūkumas – neveiklumas. Užsienio politika – tai veiksmai, keičiantys įvykių raidą, o ne žodžiai, susitikimai, bevaisiai įtikinėjimai ir galybė pareiškimų. Norėdami pakeisti padėtį Libijoje, Sirijoje, Ašrafo stovykloje ir Baltarusijoje, turėtume pasitelkti tikras ir griežtas priemones. Eiti paskui valstybes nares ir laukti užsienio ministrų leidimo veikti tapo C. Ashton doktrina, kurią ji vertina kaip pranašumą. Tai netinkamas požiūris. Vadovaudamiesi tokiu požiūriu pasmerkiame savo užsienio politiką mažiausiam bendram vardikliui ir nuolatiniam atsilikimui. Norime tokio vyriausiojo įgaliotinio, kuris vestų, o ne eitų iš paskos.

Mūsų diskusijos turi du trūkumus. Pirma, labai dažnai tenkinamės pasmerkimu ir neveiksmingu draudimu išduoti vizas, o tai yra juokingai silpnos priemonės. Taip pat reikalaujame daugiau lėšų, kad nejaustume sąžinės priekaištų, bet yra daug arabų lėšų, neinvestuotų į arabų demokratiją ir jų gerovę.

 
  
MPphoto
 

  Libor Rouček (S&D). (CS) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, pokyčiai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose yra labai svarbūs saugumui ir stabilumui Europoje. Arabų ir musulmonų šalyse vyksta politinio demokratinio išsilaisvinimo procesas, kurį galima būtų pavadinti „arabų Prahos pavasariu“. Jaunimas šiose šalyse nuo Tuniso iki Egipto, Jemeno, Sirijos ir Bahreino reikalauja daugiau laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių.

Suteikti plataus masto pagalbą mūsų draugams arabams išsilaisvinimo kovoje ES yra ne tik naudinga politiniu ir saugumo požiūriais, bet tai pirmiausia yra ir mūsų moralinė pareiga, nes vertybės, už kurias jie kovoja, yra ir mūsų vertybės, o sėkmingas šių vertybių įgyvendinimas ir taikymas taip pat yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką, stabilumą, vystymąsi ir gerovę. Tačiau plataus masto pagalba neturėtų reikšti įsikišimo, nes, mano nuomone, arabai ir musulmonai turi patys kurti pilietinę visuomenę, demokratiją ir teisinę valstybę. Tik taip šios šalys ir jų visuomenė galės tapti ilgalaikėmis…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Ria Oomen-Ruijten (PPE).(NL) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, ponios ir ponai, leiskite pirmiausia pasveikinti vyriausiąją įgaliotinę su laimėjimu, kurį ji pasiekė Niujorke. Europos vaidmens Jungtinėse Tautose stiprinimas yra geras dalykas. Tačiau šiuo atžvilgiu vis dėlto man kyla klausimų.

Kokia yra mūsų ir jūsų žinia Generalinei Asamblėjai? Kaip galima pasiekti vieną bendrą valstybių narių poziciją nenusileidus iki mažiausio bendro vardiklio? Kokių konkrečių veiksmų – J. Daul klausė to paties – vėliau imsimės, kad ši žinia būtų realizuota?

Pone pirmininke, visi susiduriame su milžiniškais iššūkiais, į kuriuos turime rasti atsakymą. Šie iššūkiai susiję ne tik su Bahreinu, Jemenu, Iranu ir Armėnija. Jie taip pat susiję su mūsų artimiausiomis kaimyninėmis šalimis: Baltarusija, Sirija, Egiptu ir Libija. Šie iššūkiai yra labai realūs. Ten griebiamasi jėgos slopinant gyventojų nepasitenkinimą, vyksta karas, vykdomas smurtas prieš religines mažumas, iš šių šalių mūsų kryptimi plūsta daugybė pabėgėlių ir teisinės valstybės ir demokratijos kūrimo procesas jose vyksta per lėtai.

Baroniene C. Ashton, esate mūsų veidas, Europos Sąjungos veidas. Mes, Europos Sąjunga, negalime sau leisti būti nevieningi ir neryžtingi. Turite atlikti svarbų vaidmenį ir oficialiai, ir neoficialiai, ne tik užkulisiuose, bet ir posėdžių salėse ir ypač už jų durų. Aš žinau, aš tikrai suprantu, kad turite būti labai atsargi, bet turėtumėte žinoti, jog mes, Europos Parlamentas, remsime jūsų pastangas įtikinti valstybes nares, kad vadovautis bendru europiniu požiūriu apsimoka, pastangas turėti veiksmingą, darnią ir bendrą užsienio politiką, pastangas paskirti geriausius žmones į geriausius postus Europos išorės veiksmų tarnyboje, pastangas sustiprinti Europos poziciją ir jos piliečių, kurie yra svarbūs, poziciją. Taigi darykite daugiau. Darykite daugiau Sirijoje ir neremkite neapgalvotų sprendimų.

 
  
MPphoto
 

  Maria Eleni Koppa (S&D).(EL) Pone pirmininke, ponia C. Ashton, šiandien diskutuojame dėl labai svarbių Europos Sąjungos užsienio politikos klausimų ir trijų svarbių Europos Parlamento pranešimų dėl Europos Sąjungos vaidmens pasaulyje. Tačiau klausimas, kurį šiandien diskusijose visi keliame – ar iš tikrųjų turime bendrą užsienio politiką? Matant Europą, kuri vėluoja stotis ant kojų ir atrodo baili ir silpna, kuri ilgą laiką neturi balso istoriškai svarbaus paskutinio dešimtmečio įvykio klausimu ir šiuo atveju turiu galvoje sukilimus arabų pasaulyje, kurios valstybės narės nesugeba priimti vieningos pozicijos dėl labai svarbios JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1973 Libijos klausimu ir kuri nesugeba apsispręsti dėl Sirijos, kyla mintis, kad galbūt šis klausimas iš tikrųjų yra jau atsakytas.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai puoselėjome dideles viltis. Tačiau jeigu Taryba nesugeba dirbti, jeigu priimant sprendimus viršų ima nacionalinis egoizmas ir asmeniniai principai, Europa ir europinis idealas pralaimėjo dar vieną mūšį.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler (PPE).(DE) Pone pirmininke, pritariu kolegų EP narių nuomonei dėl netinkamo ir nenuoseklaus pavienių vyriausybių požiūrio į iššūkius, su kuriais dabar susiduriame. Taip pat prisijungiu prie baronienės C. Ashton raginimo išplėsti šias diskusijas įtraukiant į jas nacionalines vyriausybes. Ypač norėčiau paklausti, ką vyriausybė A ar B tikisi laimėti veikdamos vienašališkai ar trukdydamos priimti sprendimą. Kokia joms iš to nauda? Ji turi būti didesnė nei nauda, kurią galime gauti veikdami Europos Sąjungoje vieningai. Manau, kad kai kurioms vyriausybėms būtų sudėtinga paaiškinti savo veiksmus.

Tačiau esu tikras, kad dabar skausmingai mokomės iš savo klaidų. Finansų krizė ir skolų krizė tam tikra prasme buvo naudingos, nes supratome, kad turime daugiau bendradarbiauti, ypač bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Kiti kalbėtojai minėjo išteklių telkimą ir dalijimąsi jais. Balandžio 8 d. ES karinis štabas pateikė 300 projektų iš valstybių narių šioje srityje. Norėčiau sužinoti, ką planuojate daryti dėl šių projektų. Ar planuojama pasinaudoti šia iniciatyva siekiant pradėti nuolatinį struktūriškai apibrėžtą bendradarbiavimą, kurio dar nėra? Ar užtikrinsite, kad už šios iniciatyvos įgyvendinimą būtų atsakinga Europos gynybos agentūra ir ES karinis štabas?

R. Bütikofer išvardijo keturis prioritetus kitais metais, kuriuos apskritai remiu. Keletą kartų Europos Parlamentas ragino parengti baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos politikos. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ar esate pasirengusi sujungti šiais klausimais jūsų tarnyboje dirbančius skyrius į vieną padalinį, kuris galėtų būti pavadintas operaciniu štabu?

 
  
MPphoto
 

  Luis Yáñez-Barnuevo García (S&D).(ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti jums, baroniene C. Ashton, už jūsų darbą. Jeigu neprieštarausite, pasakysiu, kad esate kaip darbšti skruzdė, po truputi pasiekianti rezultatų, kai žiogai valstybėse narėse tik čirpia ir dykinėja.

Ponios ir ponai, tikiuosi, atleisite man, kad nesiplėsiu, nes kolegos iš mano frakcijos ir EP nariai iš kitų frakcijų išreiškė tas pačias nuomones. Norėčiau tik paminėti keturis dalykus, kuriuos galima būtų vertinti kaip svertus, galinčius padėti jums veikti, elementus, kuriais galite pasiremti siekdama užtikrinti, kad bendra užsienio ir saugumo politika būtų dar vertesnė savo pavadinimo.

Pirma, viešosios nuomonės tyrimų duomenimis, už bendrą užsienio ir saugumo politiką, kitaip nei kitais klausimais, pasisako 65-70 proc. Europos piliečių.

Antra, pats šis Parlamentas, išskyrus nedidelę grupę euroskeptikų, remia federalinius europinius veiksmus ir pirmiausia užsienio ir saugumo politikos srityje.

Trečia, sudarykite aljansą su valstybėmis narėmis, kurios labiausiai remia europinį ir federalinį požiūrį, o tokių yra...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Francisco José Millán Mon (PPE).(ES) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padaryti dvi pastabas. Pirmenybę teikiu atskiroms, o ne bendroms diskusijoms. Svarstome atskirus klausimus, kuriuos derėtų aptarti atskirai ir nuodugniai. Norėčiau pritarti J. I. Salafrancos Sánchezo-Neyros žodžiams apie Kubos disidento J. W. Soto García mirtį.

Leiskite pasakyti dar tris dalykus.

Visi tikėjomės galėsiantys šiuo laikotarpiu sutelkti dėmesį į Europos Sąjungos išorės vaidmenį, tačiau visas pastangas, deja, tenka dėti kovai su rimta ekonomikos ir finansų krize. Tačiau daugybė išorės iššūkių, ypač mūsų kaimyninėse Viduržemio jūros regiono šalyse, reiškia, kad negalime sau leisti laukti. Europos Sąjunga privalo politiškai ir ekonomiškai dalyvauti arabų pasaulyje vykstančiuose procesuose.

Taip pat labai džiaugiuosi tuo, baroniene C. Ashton, kad Europos Sąjungos balsas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje plačios daugumos pritarimu pagaliau buvo sustiprintas praeitą savaitę Niujorke. Sveikinu jus, nes po praeitų metų nesėkmės atsirado pagrindas nerimauti dėl būsimo Europos Sąjungos vaidmens pasaulyje ir tarptautinėse organizacijose.

Tačiau tai, kad Europos Sąjungos valstybės narės skirtingai balsavo dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1973, rodo, kad yra didžiulių sunkumų – pabrėžiu, didžiulių sunkumų – susijusių su tikslo turėti veiksmingą bendrą saugumo ir gynybos politiką įgyvendinimu.

Baigdamas noriu pasakyti, baroniene C. Ashton, kad jūs ir H. Van Rompuy, kuriam taip pat pavesta daug pareigų užsienio reikalų srityje, turite didžiulę užduotį įtikinti valstybes nares, kad vieninga ir darni išorės veikla yra būtinybė. Jums abiem teks sunkus darbas jas stumti, traukti ir vesti tokiu istorijos metu, kuriuo ketinome spręsti problemas pasitelkdami naujas priemones, suteiktas mums Lisabonos sutartimi.

 
  
MPphoto
 

  Marek Siwiec (S&D).(PL) Pone pirmininke, turime liautis dejavę, kad neturime bendros europinės politikos. Kai kuriose srityse turime bendrą politiką, kitose jos nėra. Kalbant apie kaimynystės politiką, šioje srityje bendra politika, tiesą sakant, veikia. Naujosios valstybės narės yra pajėgios paremti Vakarus Šiaurės Afrikoje unikaliu būdu, nes Vakarais nėra pasitikima. Pasitikima tais, kurie įgyvendino revoliucijas Rytų Europos šalyse. Rytuose interesų turime visi – ir Rytai, ir Vakarai. Tačiau senosios valstybės narės turi lėšų ir priemonių. Mums reikia šių lėšų, kad galėtume įgyvendinti bendrą kaimynystės politiką ir Rytuose, ir Pietuose ir kad galėtume stiprinti pasitikėjimą mumis.

Kalbame apie politiką gynybos srityje, tačiau kas tai per gynybos politika, jeigu šioje srityje Europa neturi kariuomenės? Virš Libijos skraido 60 Europos lėktuvų – kurčių ir aklų. Nėra jokios žvalgybos tarnybos ir šie lėktuvai nepajėgūs veiksmingai vykdyti savo misiją. Jeigu amerikiečiai nebūtų prisijungę prie misijos iš pat pradžių, nebūtų pasiekta jokio rezultato. Nebūtų visiškai jokio rezultato. Taigi liaukimės dejavę, kad neturime bendros politikos. Kol neturėsime bendros kariuomenės, tol neturėsime ir bendros saugumo ir gynybos politikos.

 
  
MPphoto
 

  Arnaud Danjean (PPE).(FR) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Libijos krizė, deja, dar kartą parodė Europos Sąjungos problemas diplomatijos ir karinėje srityse. Tačiau būtų visiškai nesąžininga kaltinti tik jus už Europos Sąjungos politinės valios stygių, net jeigu ir daugelis mūsų mano, kad galėjote ir turėjote imtis ryžtingesnių veiksmų.

Tiesa yra ir tai, kad valstybėms narėms tenka didelė atsakomybės dalis už šį ES nesugebėjimą susitarti dėl darnios, veiksmingos ir matomos politikos šiuo klausimu, nors mūsų JAV draugai labai tikėjosi iš Europos veiksmų. Tačiau, jeigu nukrypsime nuo Libijos krizės klausimo, turime būti dėmesingi svarbiems strateginiams pokyčiams, kurie reiškia, kad neturime atsisakyti siekio turėti bendrą saugumo ir gynybos politiką, įtvirtinto Lisabonos sutartyje, ir jūs, baroniene C. Ashton, turite ir toliau būti jo įkvėpėja, rėmėja ir gynėja.

Precedento neturintys gynybos biudžetų lėšų apribojimai, daugybė tarptautinio masto krizių ir pakitusi JAV strateginė pozicija kartu paėmus yra labai svarbūs veiksniai, kurie nepalieka mums kito pasirinkimo, tik paimti savo likimą į savo rankas. Daugybės šių krizių ir grėsmių akivaizdoje negalime tiesiog atiduoti raktus savo JAV draugams ir sąjungininkams ar NATO. Nei Jungtinės Amerikos Valstijos, nei NATO, pvz., nesugebėjo sureguliuoti Gruzijos ir Rusijos konflikto 2008 m., negali Jungtinės Amerikos Valstijos ar NATO ir stebėti, kaip laikomasi paliaubų susitarimo. Būtent Europos misija yra visapusiškai teisėta.

Libijos atveju aiškiai matome, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nenorėjo būti fronto linijoje ir kad minimalus NATO įsipareigojimas yra nepakankamas.

Baroniene C. Ashton, bendra saugumo ir gynybos politika nėra tik dešimtmečio plano tikslas ar siekis, įtvirtintas Sutartyse. Tai taip pat yra strateginė būtinybė ir jūs privalote būti priešakyje imdamasi būtinų iniciatyvų.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Andrey Kovatchev (PPE).(BG)(prastas įrašas)

Pone pirmininke, tampa aišku, kad kai kurių Europos Sąjungos sostinių administracijos dabar supranta, ką Lisabonos sutartis reiškia ir kaip sudėtinga priimti užsienio politikos iniciatyvą, kai jos nėra tos iniciatyvos autorės. Būtent todėl mums reikia tvirto vadovavimo Europos lygmeniu, o tai reiškia, kad ES, esant reikalui, privalo turėti drąsos trenkti kumščiu į stalą ir pareikalauti, kad valstybės narės priimtų bendrą poziciją. Raginu, žinoma, ir valstybes nares nemėginti iš naujo nacionalizuoti mūsų užsienio politikos ir padėti jums, ponia C. Ashton.

Mums reikia ne tik tvirtos europinės diplomatijos, bet ir veiksmingų civilių ir karinių pajėgumų, kad šiuo metu ES būtų ne tik didžiausia, nors ir „bedantė“, paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje, bet ir rimta veikėja pasaulio politikos arenoje. Manau, kad Europos Sąjunga pasitelkusi savo pačios karinius pajėgumus taip pat gali suteikti mūsų sąjungininkėms JAV ir NATO ir politinę, ir karinę pagalbą, ypač mūsų artimiausiose kaimyninėse šalyse. Visi konfliktai yra to patvirtinimas.

Remiu pasiūlymą dėl mūsų gynybos išteklių telkimo ir dalijimosi jais ir dėl mūsų saugumo ir gynybos politikos integravimo. Mums reikia bendros saugumo ir gynybos strategijos. Tačiau turėti veiksmingą Europos užsienio politiką ir savo gynybinius pajėgumus neturint savo žvalgybos tarnybos ir informacijos rinkimo priemonės yra tas pats, kaip turėti namą be stogo. Šis klausimas turi būti vėl įtrauktas į darbotvarkę. Arba valstybės narės turi veiksmingiau keistis informacija su išorės tarnyba ir Europos Sąjunga, arba Europos Sąjunga turi pati rinkti informaciją ir ją nagrinėti.

Galiausiai, ponia C. Ashton, noriu, kad taip pat keltumėte klausimą dėl to, kad saugios šalys, su kuriomis mes, Europos Sąjunga, esame sudarę readmisijos susitarimus, turėtų rimčiau įgyvendinti pagal šiuos susitarimus prisiimtus įsipareigojimus.

 
  
MPphoto
 

  Alojz Peterle (PPE).(SL) Pone pirmininke, ateityje galime tikėtis net dar daugiau iššūkių užsienio ir saugumo politikos srityje, o tai reiškia, kad yra dar svarbiau skirti didesnį dėmesį patikimumui. Nebūdami patikimi negalime būti veiksmingi.

Patikimumas pirmiausia reiškia, kad turime laikytis savo vertybių ir principų. Ponia C. Ashton, sutinku su jumis, kad turime nepamiršti Europos Sąjungos ištakų.

Prieš daugelį metų ji pastatė žmogų centre. Tad gerbkime žmogaus orumą ir visų kultūrų tapatybę ir daugiau prisidėkime prie kultūrų dialogo plėtojimo.

Pasaulis tikisi, kad Europos Sąjunga atliks stipresnį vaidmenį ir kad jos užsienio politika nebus įgyvendinama 27 skirtingomis kryptimis. Didesnė vienybė nereiškia, kad turime prarasti įvairovę.

Baigdamas norėčiau pabrėžti tris dalykus:

– pirma, turime skubiai rasti išeitį iš aklavietės Bosnijoje ir Hercegovinoje, nes galimas naujas smurto protrūkis,

– antra, turime skubiai rasti būdą nustatyti suderintus strateginius ryšius su Turkija, apie kurią šiandien beveik nekalbėta,

– trečia, džiaugiuosi matydamas jūsų ryžtą dėl Ašrafo stovyklos; mūsų balsas priešinantis smurtui prieš civilius Ašrafo stovykloje ir bet kur kitur pasaulyje turi būti aiškus ir ryžtingas.

 
  
MPphoto
 

  Alejo Vidal-Quadras (PPE). (ES) Pone pirmininke, 2009 m. liepos 29 d. Irako kariuomenė jėga įsiveržė į Irano pabėgėlių stovyklą Ašrafe ir nušovė ar mirtinai sumušė 11 šios stovyklos gyventojų. Šių metų balandžio 8 d. buvo įvykdytas dar vienas išpuolis, per kurį nuo šautinių žaizdų ar traumų, patirtų patekus po šarvuočių ratais, žuvo 35 asmenys.

Baroniene C. Ashton, prieš mėnesį Parlamento nariai jus įspėjo, kad toks išpuolis gali būti įvykdytas, ir ne kartą ragino jus imtis veiksmų.

Jūs mėnesiais nekreipėte dėmesio į mūsų įspėjimus ir sureagavote tik įvykus nelaimei. Nors geriau sureaguoti vėliau nei niekada, bet jeigu dabar neįtrauksite šios humanitarinės krizės į savo darbotvarkės prioritetinių klausimų sąrašą, kitas agresijos protrūkis gali baigtis siaubingomis skerdynėmis.

Yra sprendimas, kaip S. Stevenson paaiškino jums. Tikimės, imsitės skubių ir tvirtų veiksmų, kad jį būtų įmanoma įgyvendinti, ir palankiai vertiname šį rytą jūsų duotą pažadą.

Trys tūkstančiai ir keturi šimtai negalinčių apsiginti vyrų ir moterų, esančių tankų apsuptyje, žvelgia į mus tikėdamiesi, kad imsimės veiksmų, suderinamų su mūsų vertybėmis. Parlamentas padarė, daro ir darys viską, kas jo galioje. Prašome iš jūsų tokio paties suinteresuotumo išgelbėti šių žmonių gyvybes.

Jeigu veiksite taip, kaip tikimės, būsime jūsų pusėje, kitaip jūsų sąžinė ir šis Parlamentas pareikalaus, kad už tai atsakytumėte.

 
  
MPphoto
 

  Dominique Baudis (PPE) . – (FR) Pone pirmininke, Europos Sąjunga galiausiai nustatė sankcijas Sirijai. Tačiau ji tai padarė, deja, su tam tikra baime ir atsargumu, neginčydama Sirijos režimo vadovo.

Tokį ryžto ir aiškumo trūkumą demonstrantai neabejotinai supranta kaip jų apleidimą, o valdžia – kaip nuolaidžiavimą suteikiant jiems leidimą sustiprinti represijas, kurios yra tokios žiaurios, kad neįmanoma įsivaizduoti, jog Sirija galės būti išrinkta JT Žmogaus teisių tarybos nare būtent tokiu metu, kai jos valdžia neleidžia JT stebėtojams patekti į Daros miestą, kuriame buvo vykdomas baisus smurtas prieš civilius gyventojus.

Sirijos narystė Žmogaus teisių taryboje reikštų aukų ir jų artimųjų įžeidimą, režimo skatinimą naudoti žiaurią jėgą prieš savo žmones ir visišką nepagarbą vertybėms, kurias Žmogaus teisių taryba turi remti.

Taigi, baroniene C. Ashton, kokių galimų diplomatinių priemonių ketinate imtis, kad tokios nelaimės būtų išvengta?

 
  
MPphoto
 

  Anna Ibrisagic (PPE).(SV) Pone pirmininke, kadangi man skirta tik minutė, kalbėsiu labai trumpai. Du kolegos EP nariai jau minėjo konfliktą Kalnų Karabache ir kad padėtis ten prastėja. Visuose pranešimuose taip pat nurodoma, kad padėtis ten per pastarąsias keletą savaičių labai pasikeitė. Atsižvelgdama į tai, kad Armėnijos okupuotose Azerbaidžano teritorijose, kitaip sakant, Kalnų Karabache, galima matyti vykstant tam tikrus karinius veiksmus, norėčiau paklausti jūsų, baroniene C. Ashton, ar jums žinoma apie šiuos padėties pokyčius ir ar darote ką nors, kad būtų užkirstas kelias galimam karo veiksmų išplėtimui ne tik šiame konflikte, bet ir okupuotose Gruzijos teritorijose? Dabar tik norėjau iškelti šį klausimą, o vėliau išdėstysiu jį raštu ir atsiųsiu jums. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Ana Gomes (S&D). – Pone pirmininke, kaip gali ES būti įstatymo ir žmogaus apsaugos jėga nenustačiusi ir nenuteisusi nusikaltėlių, leidusių pabėgėliams žūti Viduržemio jūroje. Baroniene C. Ashton, Bashar al-Assad turėtų būti įtrauktas ne tik į asmenų, kuriems ES taikys sankcijas, sąrašą, bet ir į nusikaltėlių, kurie turės būti teisiami TBT ar Europos teismuose už žiaurias represijas prieš Sirijos žmones, sąrašą.

Be to, kad Bengazyje turi būti įsteigtas mūsų biuras, ES Libijoje jau turėjo pasitelkti EUFOR, kad šios pajėgos padėtų ne tik teikti humanitarinę pagalbą puolamiems gyventojams, pvz., Misratos mieste, bet ir įgyvendinti prekybos ginklais embargą kontroliuodamos jūros ir sausumos sienas, kaip rekomendavo šis Parlamentas. Tam mums nereikia jokios kitos JT rezoliucijos ar JT prašymo; viskas, ko mums reikia – tai politinė valstybių narių valia. Jeigu imsitės iniciatyvos, ponia C. Ashton, ir pareikalausite, kad ES vyriausybės vykdytų savo pareigas, šis Parlamentas jus tvirtai parems. Galiausiai, kadangi palestiniečių sutaikinimas yra svarbus žingsnis...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Antonyia Parvanova (ALDE). – Pone pirmininke, nors neramumai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje reikalauja, kad Europos Sąjunga atliktų didesnį vaidmenį Viduržemio jūros regione, vis dėlto norėčiau pakalbėti apie antrąją Gazos flotilę.

Visi prisimename pirmosios flotilės iniciatyvos baigtį ir jos padarinius deryboms ir bandymams atnaujinti taikos procesą Artimuosiuose Rytuose. Kaip minėjote, ponia Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotine, abejojate, ar dar viena šios rūšies iniciatyva būtų pasiekta geresnių rezultatų. Norėčiau paklausti jūsų, ar galite pateikti mums patikslintą informaciją apie tikruosius humanitarinius poreikius Gazoje ir apie šiuo metu per esamus sienos perėjimo punktus iš Izraelio ir Egipto teikiamą materialinę pagalbą ir paramą. Ar jūs aptarėte ar ketinate aptarti su valstybėmis narėmis ir Izraelio valdžia galimybes išplėtoti šią iniciatyvą ir galbūt pasiūlyti teigiamą Europos Sąjungos indėlį, kuris galėtų padėti pasiekti patikimesnį rezultatą?

 
  
MPphoto
 

  Heidi Hautala (Verts/ALE). – Pone pirmininke, mano pastabos skirtos baronienei C. Ashton.

Ponia Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotine C. Ashton, šį rytą labai aiškiai išgirdote, kad Parlamentas visapusiškai remia jūsų vadovaujamą vaidmenį ir reikalauja, kad imtumėtės iniciatyvos mūsų bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Taip pat išgirdote daugybę klausimų iš kolegų apie tai, kas ir kurios vyriausybės narės trukdo mūsų bendroms pastangoms. Patarčiau jums dabar, kai Europos išorės veiksmų tarnyba rengia savo taisykles dėl galimybės susipažinti su informacija ir dokumentais, padaryti ją modernia organizacija, prieinama piliečiams ir nevertinančia užsienio politikos taip, tarsi tai būtų tik keleto slaptų diplomatų veiklos sritis. Esu tikra, kad tai būtų geriausias būdas sustiprinti mūsų bendras pastangas kuriant tikrai bendrą užsienio ir saugumo politiką.

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen (ECR).(NL) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, Artimuosiuose Rytuose yra didelė grėsmė. Įvairiose islamo šalyse esama krikščionių diskriminacijos, įskaitant struktūrinę diskriminaciją. Krikščionių bendruomenė Irake jau sumažėjo daugiau nei per pusę. Tą patį dabar matome vykstant Egipte. Prieš koptų bendruomenę, ten gyvenančią nuo senų laikų, vykdomi išpuoliai, yra daugybė kasdienio persekiojimo, priverstinės santuokos atvejų ir gauti leidimą statyti bažnyčią beveik neįmanoma. Praeitų metų vasario mėn. čia priėmiau 60 koptų ir jie šaukėsi pagalbos.

Todėl turiu du prašymus jums, baroniene C. Ashton. Įtraukite koptų klausimą į savo politinės darbotvarkės prioritetinių klausimų sąrašą. Turi būti padarytas galas nuolatinei jų diskriminacijai. Antra, sausio 20 d. šiame Parlamente paprašėme, kad būtų parengta religijos laisvės rėmimo strategija ir užtikrinta nuolatinė tokios politikos įgyvendinimo stebėsena. Prašome jūsų padaryti tai tikrove. Labai vertinčiau jūsų reakciją. Dėkoju jums už kantrybę.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL).(PT) Pone pirmininke, Europos Sąjungos užsienio, saugumo ir gynybos politika iš esmės yra ekonominių ir geostrateginių didžiųjų Europos valstybių interesų gynimo politika. Ši politika vis labiau yra derinama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), o bendradarbiavimas ir parama vystymuisi yra nustumiami į antrą vietą.

To rezultatai yra apskritai katastrofiški, kaip aiškiai rodo atvejai Afganistane, Palestinoje, Irake, Libijoje ir kitose šalyse. Iš esmės yra įgyvendinama dvejopų standartų politika, kuria siekiama apsaugoti ekonominius Europos ginklų gamintojų, kurie uždirbo milijonus parduodami ginklus diktatoriams, vėliau panaudojusiems juos savo ir kaimyninių šalių žmonėms žudyti, interesus.

Taigi iš šių diskusijų kyla keletas svarbių klausimų, būtent ar prekybos ginklais politika bus galiausiai pakeista ir ką konkrečiai ketinama daryti siekiant padaryti galą ekspansinei ir kurstančiai karą Izraelio politikai …

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška (EFD). (SK) Pone pirmininke, baroniene C. Ashton, mums visiems yra aišku, kad per tokį trumpą laiką, praėjusį nuo jūsų pareigybės įsteigimo, negalime tikėtis, kad pradėsite plataus masto saugumo palaikymo operacijas krizės apimtose teritorijose visame pasaulyje.

Kita vertus, jūsų pareigybė jums suteikia plačius įgaliojimus derėtis bet kurioje pasaulio vietoje, kurioje ES nuomonė ir politinė įtaka gali atlikti naudingą vaidmenį. Viena iš problemų, turinčių tiesioginės įtakos ES ir kurios atžvilgiu yra būtina ieškoti sprendimo vykdant delikačias derybas prie apskritojo stalo, yra ta, kad ES teritoriją yra okupavusi Turkijos kariuomenė Kipre.

Turkija yra privilegijuota ES partnerė ir išorėje ji skelbia, kad yra neabejotinai suinteresuota tapti visateise mūsų europinės grupės nare. Todėl tvirtai manau, kad turėtumėte visapusiškai išnaudoti galimybę, kurią jūsų pareigybė jums jau suteikia, išspręsti šį opų klausimą, tiesiogiai susijusį su ES.

 
  
MPphoto
 

  Andrew Henry William Brons (NI). – Pone pirmininke, akivaizdu, kad užsienio ir saugumo politikos nustatymas yra suverenios valstybės vaidmuo. Šio vaidmens perdavimas viršnacionalinei valdžiai reiškia gyvybiškai svarbaus valstybių narių tarpusavio santykių klausimo nepaisymą ar nuvertinimą ar, tiesą sakant, net pripažinimą, kad jos jau nebėra suverenios valstybės.

Nieko nėra blogo dėl ES politikos, kuria siekiama išvengti visų karų Europoje, bet aš atmesčiau prielaidą, kad suverenumo perdavimas būtinas siekiant šio tikslo. Saugoti didžius Europos laimėjimus nuo jų sunaikinimo ar susilpninimo turėtų būti ir kiekvienos Europos valstybės funkcija. Agresyvių karų, kuriuose Europos tautos neturi jokio teisėto intereso, turėtų būti bet kuria kaina vengiama. Taip pat neturime užsiimti užkulisine agitacija veidmainiškai mėgindami pasėti vadinamąsias „Europos vertybes“ nederlingoje dirvoje.

Turime vengti paversti Europą migruojančių trečiojo pasaulio atstovų saugykla. Jų kultūros yra skirtingų tautų produktas. Atverti Europos duris trečiųjų šalių atstovams ...

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Marco Scurria (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėkoju baronienei C. Ashton už šiandien čia padarytą pranešimą. Tačiau norėčiau atkreipti jos dėmesį į tai, kad, kaip rodo viešosios nuomonės tyrimai, Europos visuomenė, deja, nežino apie Europos Sąjungos dalyvavimą. Kaip daugelis kolegų EP narių pasakė, mūsų išorės politika tebėra užuomazgos būsenos, kaip rodo kai kurie pastarųjų dienų įvykiai.

Europa negali likti nuošaly sprendžiant Ašrafo stovyklos klausimą: tai stovykla, kurioje nustatoma ne tik tarptautinės politikos, bet ir žmogaus teisių apsaugos vertė. Mes privalome įsikišti sprendžiant problemas šioje pasaulio dalyje, kaip tai privalome padaryti ir Sirijoje. Sirijoje padėtis iš tikrųjų labai rimta ir žmogaus teisės bei galimybė pasipriešinti diktatoriškai vyriausybei šioje šalyje turi sudominti Europos Sąjungą…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Boris Zala (S&D). – Pone pirmininke, tik viena pastaba: manau, kad Ankarai vykdant vis aktyvesnę politiką, Europai užsienio politikos srityje kyla naujų iššūkių ir atsiranda naujų galimybių. Ponia vyriausioji įgaliotine, manau, yra būtina pradėti oficialių dialogą tokiais svarbiausiais strateginiais klausimais, kaip energetikos politika, stabilumas Vakarų Balkanuose ir Kaukazo regionuose, Irano branduolinė byla ar vykstantis demokratinis pabudimas Artimuosiuose Rytuose.

Turkija gali atlikti ypač konstruktyvų vaidmenį padėdama ES įtvirtinti pastarojo demokratinio pabudimo Artimuosiuose Rytuose laimėjimus. Tačiau toks dialogas turėtų ne pakeisti, o papildyti ir sutvirtinti Turkijos stojimo į ES kelią.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Dabar suteikiamas žodis pranešėjui G. Albertini, kuriam, kaip pranešėjui, liko dvi minutės.

 
  
MPphoto
 

  Gabriele Albertini, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, man pirmajai kalbai buvo suteiktos keturios minutės, bet išnaudojau tik dvi. Kadangi baigiamajai kalbai man suteiktos dvi minutės, norėčiau paprašyti, kad man būtų leista kalbėti keturias minutes.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Esate visiškai teisus, kad turite keturias minutes. Sakote, išnaudojote dvi minutes, tokiu atveju jums liko dvi minutės.

Turite keturias minutes savo kalbai.

 
  
MPphoto
 

  Gabriele Albertini (PPE).(IT) Ne, pone pirmininke, pirmai kalbai man buvo skirtos keturios minutės, bet išnaudojau tik dvi…

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone G. Albertini, jums buvo skirtos keturios minutės abiem kalboms. Išnaudojote dvi minutes. Prašom kalbėkite, o mes būsime lankstūs, bet aš, žinoma, nenoriu aiškintis tol, kol niekas neišgirs jūsų. Noriu, kad būtumėte išklausytas, bet jeigu mes aiškinsimės dar penkias minutes, niekas neišgirs, ką turite pasakyti.

 
  
MPphoto
 

  Gabriele Albertini (PPE).(IT) Pone pirmininke, kadangi nesugebėsiu pasakyti per dvi minutes to, ką turėjau pasakyti, kalbos nesakysiu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Labai dėkoju, pone G. Albertini. Esame visi jums dėkingi ir apgailestaujame, kad negalėsime išklausyti jūsų.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Gualtieri, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, manau, G. Albertini teisus, nes kaip pranešėjas jis turėjo keturias minutes kalbai ir dvi minutes atsakymui. Todėl leisiu sau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad jam turėjo būti suteiktos keturios minutės kalbai.

Dėl manęs, tai manau, kad tai buvo naudingos ir svarbios diskusijos, kurios rodo, kad Parlamentas yra vieningas ir pasiryžęs paremti Europos nuoseklius ir veiksmingus išorės veiksmus. Išgirdome ne tik abipusiškų kaltinimų dėl akivaizdžių trūkumų, kuriuos Europa parodė pastarųjų įvykių akivaizdoje, bet ir pasiūlymų dėl ko nors panašaus į strateginę partnerystę sudarymo tarp Parlamento ir kitų institucijų siekiant padaryti Europą patikima veikėja saugumo ir gynybos srityje. Manau, ši partnerystė ne tik suteiktų galimybę, bet ir yra būtina, nes, jeigu tai, apie ką kalbėjome, yra tiesa, t. y. jeigu Europos integruotas požiūris yra jos pagrindinė galimybė, siekiant įgyvendinti šį integruotą požiūrį bus reikalinga institucijos, kuriai suteikti tvirti įgaliojimai teisėkūros ir biudžeto srityse, parama. Manau, tai dar viena priežastis, kodėl turėtume siekti rasti suderintą sprendimą dėl tarpparlamentinio bendradarbiavimo.

Diskusijos aiškiai parodė, kaip turime veikti. Pirmiausia turime įvertinti galimybes, suteiktas mums Sutartimi: nuostatomis dėl nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo ir 44 straipsniu, pagal kurį yra įmanoma pavesti užduoti atlikti misiją konkrečiai valstybei narei, bet laikantis ES procedūrinės sistemos reikalavimų, o tai ne tas pats kaip nauja nacionalizacija. Turime pasitelkti esamą struktūrą – pirmiausia Europos išorės veiksmų tarnybą – ir užsibrėžti plataus užmojo tikslus gebėjimų srityje. Taip pat, žinoma, turime žinoti, kaip pateikti gebėjimą vadovauti?

Norėtume padėkoti baronienei C. Ashton už jos įsipareigojimą ir padarytus svarbius pareiškimus. Jos pacituota mintis, kad maža grupė gali atlikti didį darbą, patraukli, bet Europa yra didelė civilizuota jėga, kuri negali vengti vykdyti savo funkcijų.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pone G. Albertini, priimkite mano atsiprašymus. Dabar tiksliai išsiaiškinau, kaip ten buvo. Turėjote keturias minutes ir dar dvi minutes. Sakydamas pirmą kalbą išnaudojote tris minutes. Jums liko trys minutės, taigi laikysimės reikalavimo esant būtinybei dirbti lanksčiai ir suteiksime jums žodį.

 
  
MPphoto
 

  Gabriele Albertini, pranešėjas.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, per klausymą Užsienio reikalų komitete vienas iš EP narių pateikė Komisijos pirmininko pavaduotojai-vyriausiajai įgaliotinei provokacinį klausimą. Jis pasakė, kad, kai Henry Kissinger buvo kritikuojamas už Jungtinių Amerikos Valstijų izoliacinę poziciją, ypač Europos Sąjungos atžvilgiu, jis atsakė štai ką: „Nėra nei kolegos užsienio reikalų ministro, nei telefono numerio, kuriuo galiu paskambinti ir kalbėti su Europa“.

Tuomet šis EP narys paklausė baronienės C. Ashton: „Ar yra užsienio reikalų ministras ir telefono numeris, kuriuo jis galėtų dabar paskambinti?“ Jos labai britiškas atsakymas buvo toks: „Taip, aš vykdau šias pareigas, nors vadinuosi Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausiąja įgaliotine, o ne užsienio reikalų ministre. Yra ir telefono numeris, bet paskambinus juo automatinio atsakiklio balsas nurodo jums, kad, norėdami sužinoti Jungtinės Karalystės poziciją, turite spausti 1 mygtuką, Prancūzijos – 2 mygtuką, Vokietijos – 3 mygtuką ir t. t.“

Baroniene C. Ashton, girdėjote daug kolegų EP narių kalbų, be to, ši žinia yra perteikta ir mano pranešime. Pasaulyje yra daug balsų, bet jūs labiau klausotės mūsų, Parlamento, nes mes visada remiame europinę politiką, ne tik valstybių narių politiką, į kurią jūs reaguojate Taryboje, ar Komisijos politiką, į kurią reaguojate atitinkamose vietose.

Aš norėčiau, kad tai būtų trečioji vieta, kurioje galėtumėte reikšti savo lojalumą. Ši vieta yra šios posėdžių salės vidury, prie pakylos, nes esate ir Taryba, ir Komisija, ir Parlamentas. Manau, šis dialogas turi būti išplėtotas ir sustiprintas, kad būtų užtikrintas mūsų išorės veiksmų politikos, kurios kryptį nustato ir kurią kontroliuoja Europos piliečiai, demokratinis teisėtumas.

 
  
MPphoto
 

  María Muñiz De Urquiza, pranešėja. (ES) Pone pirmininke, kalbant apie Ašrafo stovyklą, turime bent bendrai pasmerkti ten įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau šis žmogaus teisių pažeidimų pasmerkimas niekada neturi būti painiojamas su politine parama judėjimui Ašrafo stovykloje.

Irane yra demokratinė opozicija, kuriai atstovauja Žaliųjų judėjimas, įvairios Žaliųjų judėjimo politinės grupės, ir žmogaus teisių pažeidimų pasmerkimas jokiu būdu neturėtų būti painiojamas su politine parama šiai grupei.

Be to, prašau jūsų, Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotine, kad atliekant padėties Ašrafo stovykloje tyrimą taip pat būtų ištirti modžachedų vykdytų gyventojų žmogaus teisių pažeidimų atvejai, kuriuos užfiksavo ir dokumentais patvirtino tokios organizacijos kaip „Human Rights Watch“.

Kalbant apie mano pranešimą, baroniene C. Ashton, ypač norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 6 dalį, kurioje raginama parengti baltąją knygą dėl Europos Sąjungos vaidmens tarptautinėse organizacijose, kurioje būtų pasiūlytas strateginis požiūris laikotarpiu iki 2020 m.

Norėčiau padėkoti šešėliniams pranešėjams už jų pagalbą rengiant šį pranešimą ir taip pat norėčiau viešai pasmerkti tą faktą, kad kai kurios itin siaurų pažiūrų politinės jėgos Parlamente neleido, kad mano parengtame pranešime būtų paminėta akademinė organizacija, atlikusi tyrimą, kuriuo šis pranešimas grindžiamas. Kalbu apie organizaciją „Fundación Alternativas“, kuri, kaip ir šešėliniai pranešėjai, ir sekretoriatas, suteikė man tvirtą pagrindą rengiant šį pranešimą. Tikiuosi, pranešimas bus naudingas ir paskatins mūsų politinį apsisprendimą iš naujo apibrėžti Europos Sąjungos vaidmenį tarptautinėse organizacijose.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Norėčiau pasakyti S. Stevensonui, kad prieš man pradedant pirmininkauti šiam posėdžiui buvo nuspręsta netaikyti šiose diskusijose procedūros, pagal kurią pateikiami klausimai pakeliant mėlynąją kortelę, ir taip nuspręsta būtent todėl, kad galėtume suteikti žodį visiems EP nariams, prašiusiems, kad jiems būtų leista kalbėti.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos pirmininko pavaduotoja-Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai. Pone pirmininke, norėčiau padėkoti gerbiamiems EP nariams už visapusiškas diskusijas. Pone G. Albertini, galiu kalbėti stovėdama bet kurioje vietoje, svarbu, kad ji būtų salėje – įtariu, kad gali būti keletas žmonių, kurie nenorėtų, kad čia būčiau – galiu kalbėti ir stovėdama prie pakylos, tai matoma vieta salės vidury. Tikrai labai vertinu darbą, kurį atlikote jūs, pone G. Albertini, ir kiti pranešėjai rengdami, mano nuomone, labai naudingus pranešimus, kuriuose aptariamas platus Europos veiksmų spektras.

Bet noriu pasakyti ir tai, kad mūsų veiksmai daug darnesni, nei galbūt tie, kas klausosi šių diskusijų, galėtų įsivaizduoti. Turime tvirtą vieningą poziciją įvairiausiais užsienio politikos klausimais nuo mums rūpimų žmogaus teisių iki mūsų atliekamo konkretaus darbo, susijusio su Artimaisiais Rytais, mūsų kaimyninėmis šalimis, Serbija ir Kosovu, Bosnija ar mūsų požiūriu į Afriką – mes stebime padėtį ten ir matome, kad Dramblio Kaulo Respublikoje ji, tikėkimės, pradeda gerėti, bet Ugandoje šiandien kelia nerimą.

Pozicija visais šiais klausimais parengta kartu su 27 Užsienio reikalų tarybos ministrais ir turiu jiems už tai padėkoti. Manau, mes ryžtingai judame didesnės darnos link. Dar daug ką reikia padaryti – dėl to nesiginčiju – ir jūs norėtumėte, kad padarytume gerokai daugiau, bet nenuvertinkime to, ką mums jau pavyko pasiekti, ir pastangų, kurias dedame eidami šiuo keliu. Taigi noriu ministrams už tai padėkoti ir pasakyti, kad jie taip pat dažnai kalba mūsų visų vardu, nes mes negalime vienu metu būti visur. Šiandien užsienio reikalų ministrai kalba perduodami mūsų žinią skirtingose pasaulio dalyse mano vardu, Europos Sąjungos vardu. Tai taip pat svarbus mūsų veiklos aspektas.

Jeigu leisite, taip pat norėčiau pasakyti, kad mes beveik visada pirmieji darome pareiškimus ir teikiame siūlymus. Būtent mano biuras parengė neoficialų dokumentą dėl sankcijų Sirijai; mes esame priešakyje. Jums leidus, norėčiau pasakyti, kad apie tai ne visada pranešama, apie tai ne visada rašoma Europos Sąjungos spaudoje, bet iš tikrųjų mes pirmieji darome pareiškimus, darome šimtus jų ir stengiamės išlikti nuoseklūs, nes nuoseklumas šiandien mūsų aptariamoje srityje yra labai svarbus veiksnys.

Diskusijose dėmesys buvo sutelktas į kai kurias pasaulio dalis, bet gerbiami EP nariai savo kalbose taip pat kėlė daugybę įvairių kitų klausimų, kuriuos dar turėsime spręsti.

J. I. Salafranca kalbėjo apie tai, kas savaitgalį vyko Kuboje dėl J. W. Soto, ir šį atvejį turėsime nuodugniai išnagrinėti. Paprašėme, kad mums būtų suteikta daugiau informacijos apie ši atvejį, nes jis susijęs su sritimi, kuri yra neabejotinai labai svarbi.

Kai kurie gerbiami EP nariai klausė apie padėtį Gazoje, kalbėjo apie būtinybę užtikrinti, kad pagalba pasiektų šią teritoriją, kad Gazos gyventojams ir toliau būtų teikiama parama – mes tai darome, bet mes dalyvaujame dialoge aiškindamiesi, kaip galima būtų teikti didesnę ir tinkamesnę pagalbą.

Taip pat buvo minėti įvykiai Kalnų Karabache, susiję su Azerbaidžano ir Armėnijos tarpusavio santykiais. Aptarėme šiuos įvykius su abiem šalimis ir svarstome galimybę paremti Prancūzijos veiksmus, kuriais ji siekia, kad procesas ten judėtų pirmyn.

Albanijoje kalbėjome su šalies ministru pirmininku ir opozicija ragindami juos pradėti ir plėtoti dialogą.

Ir, žinoma, Afrika, minėjau dvi šalis, bet galėtume kalbėti apie daugybę kitų šalių, ypač apie tai, kas vėl šiandien vyksta Sudane ir kaip svarbu užtikrinti, kad kuriant Pietų Sudaną būtų išnaudotos geriausios galimybės pasiekti sėkmę.

Taip pat yra Ukraina, svarbi kaimyninė šalis, kurią minėjo, manau, J. Saryusz-Wolski ir kiti.

Turime padaryti daugybę įvairių dalykų ir visą šį darbą tęsti. Taigi, gerbiamieji EP nariai, norėčiau tik pasakyti, kad svarbu tai suprasti.

Leiskite per paskutines minutes, kurios man liko, pabandyti išsklaidyti keletą naujų mitų. Nesiekiu vietos Saugumo Taryboje. Siekiu, kad ES JT Generalinėje Asamblėjoje turėtų jai prideramą statusą, ir tai pasiekėme niekam neprieštaraujant. Gerbiamieji EP nariai, žinote, kad mums teko daug padirbėti, ir noriu padėkoti visiems, kas prisidėjo prie šio darbo, bet dabar turime stipresnį balsą.

Manau, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ką darome dėl BSGP; turime vengti daryti neatsakingus pareiškimus, neatitinkančius tikrovės. Vien Libijoje teikdami pagalbą sugebėjome paremti 55 000 žmonių, kurie galėjo grįžti namo. Europos Vadovų Taryboje neprieštaravau pasiūlymui dėl neskraidymo zonos ir ministras pirmininkas D. Cameron gali tai patvirtinti; aš visiškai ne tai sakiau. Sakiau, kad siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą ir greitą įgyvendinimą, svarbu, kad tie, kurie gali greitai imtis veiksmų, turėtų taip ir padaryti.

Dėl mūsų atstovybių. Pritariu minčiai, kad turime stiprinti savo delegacijas, veikiančias Bengazyje, kur bus atidarytas mūsų biuras, taip pat veiklą, kurią vykdome Irake. Bet neturime supriešinti šios veiklos su tuo, kas vyksta kitose šalyse, pvz., Bahamose. Bahamose dirba Komisijos personalas, atsakingas už vystymąsi, ir jis įgyvendina ten kaimo plėtros ir žemės ūkio programas, skirtas kai kurioms skurdžiausioms gyventojų grupėms. Mano nuomone, vertindami padėtį šioje srityje neturėtume kelti neišvengiamo pasirinkimo klausimo.

Gerbiamieji EP nariai, turime daryti viską, ką galime, remdami šalis visame pasaulyje. Taigi baigsiu tuo, ką sakiau pradžioje, kad mums nestinga ryžto, kad mums reikia išteklių, būtinų tam, kad galėtume tinkamai atlikti darbą, kad turime sugebėti būti nuoseklūs, turime plėtoti ir stiprinti savo veiklą ir tai darysime, bet šiuo keliu eisime kartu su 27 Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, kartais vesdami jas paskui save, kartais jas stumdami, kartais dirbdami išvien, ir jūsų parama šiuo atžvilgiu bus neįkainojama.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas dėl trijų pranešimų vyks šiandien, 12.30 val.

(Paskelbta trumpa posėdžio pertrauka)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu.(RO) Norėčiau pasveikinti kolegą G. Albertini parengus šį išsamų pranešimą. Jame vėl kalbama temomis, kurių srityje reikalingas aktyvesnis ES dalyvavimas. Šiuo atžvilgiu galiu paminėti Rytų partnerystę ir Juodosios jūros sąveiką. Šios dvi iniciatyvos atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant ryšius su šiomis mūsų kaimynystėje esančiomis šalimis ir užtikrinant energetinį saugumą.

Šį rudenį vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo organizavimas ir EURONEST parlamentinės asamblėjos įsteigimas yra vilčių teikiantys ženklai, rodantys, kad šios gairės yra įgyvendinamos.

Ryšių su Moldovos Respublika stiprinimas, atsižvelgiant į planus pasirašyti Moldovos Respublikos ir ES asociacijos susitarimą, taip pat yra įtrauktas į bendros užsienio politikos prioritetų sąrašą. Tai, kad šis klausimas paminėtas, užtikrins teigiamą pažangą abiejų šalių derybose.

Kalbėdama šioje salėje norėčiau pabrėžti svarbą, teikiamą neišspręstų konfliktų, ypač Padniestrėje, sureguliavimui. Palankiai vertinu šį žingsnį, ypač atsižvelgdama į tai, kad jo imtasi po nesėkmės, patirtos praeitą mėnesį plėtojant Vienos dialogą. Pritariu tam, kad derybos turėtų būti tęsiamos 5 + 2 formatu.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Europa negali dar kartą nuvilti Palestinos žmonių. Dabar, po netikėtai pasiekto organizacijų „Fatah“ ir „Hamas“ susitaikymo susitarimo, kuriuo jos yra įpareigojamos sudaryti techninę, nepolitinę laikinąją vyriausybę ir surengti pirmalaikius rinkimus, Europa privalo pasinaudoti šia galimybe, kad galėtų atlikti teigiamą vaidmenį regione. Ji gali tai daryti bendradarbiaudama su laikinąja vyriausybe, kuri bus sudaryta per artimiausias dienas, remdama pirmalaikius rinkimus ir, o tai svarbiausia, įsipareigodama visapusiškai gerbti rinkimų rezultatus ir bendradarbiaudama su naująja administracija, kuri bus suformuota po šių rinkimų. Europa negali, viena vertus, bendradarbiauti su demokratiniais judėjimais Libijoje, Sirijoje, Tunise ir Egipte ir atsisakyti bendradarbiauti su demokratiškai Palestinos žmonių išrinkta vyriausybe. Izraelio pirminis atsakas į minėtą susitaikymą, t. y. atsisakymas grąžinti Palestinos Administracijai mokesčių pajamas, yra neteisėtas ir gali turėti katastrofiškų padarinių taikos procesui, nes juo keliamas pavojus ministro pirmininko Salemo Fayyado pastangoms kurti valstybę. ES privalo įsikišti ir padengti visus šių pajamų nuostolius, bet kartu ji turi aiškiai pasakyti, kad šiuos pinigus atgausime įšaldydami visas ES Izraeliui mokėtinas tos pačios vertės lėšas ir nepervesdami jų tol, kol jis liausis toliau pažeidinėjęs tarptautinę teisę.

 
  
MPphoto
 
 

  Ágnes Hankiss (PPE) , raštu. – 2010 m. pateikiau klausimą raštu Komisijos narei C. Malmström norėdama sužinoti, kokių veiksmų Komisija ėmėsi, kad būtų atskleistas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo finansuojant terorizmą. Atsižvelgdami į tai, kad praeitų metų flotilės organizatoriai planuoja pakartoti savo operaciją per incidento metines, EP nariai iš GUE ir Verts / ALE frakcijų gegužės 10 d. surengė EP viešą svarstymą siekdami vėl atkreipti dėmesį į šį klausimą. Jeigu mes, europiečiai, laikome taiką, demokratizaciją Artimuosiuose Rytuose, nepaprasto skurdo panaikinimą ir gyvenimo sąlygų sukūrimą Gazoje savo galutiniu tikslu, flotilė nėra tinkamas būdas siekti šio kilnaus tikslo, kaip šiandien kalbėdama pabrėžė Komisijos pirmininko pavaduotoja-vyriausioji įgaliotinė C. Ashton. Negalime bet kokių veiksmų vadinti humanitarine operacija, nes nebūtinai yra taip, kaip atrodo. Judge Bruguière, gerbiamas ir pripažintas kovos su terorizmu ekspertas, įrodė, kad flotilės organizatorė Turkijos nevyriausybinė organizacija IHH palaikė ryšius su teroristine grupuote „al-Qaeda“. Organizacija „Union of Good“, į kurios sudėtį įeina IHH, remia ekstremistų radikalų veiklą parduodama jiems ginklus. Prašau kolegų EP narių susilaikyti nuo manipuliavimo Artimųjų Rytų krize siekiant savo politinių tikslų, neturinčių nieko bendra su taikos procesu, ir vadovavimosi šališku požiūriu, kuris labai primena kalbą ir metodus, būdingus komunistų ir Sovietų požiūriui į Izraelį.

 
  
MPphoto
 
 

  Jiří Havel (S&D), raštu. (CS) Pasiūlymas dėl rezoliucijos aiškiai rodo, kad dar esama rimtų trūkumų, susijusių su atitinkamų Lisabonos sutarties nuostatų įgyvendinimu. Valstybėms narėms neatrodo gerai, kad Europos Parlamentas (EP) „ragina“ Europos Vadovų Tarybą parengti „Europos užsienio politikos strategiją“ arba „šį uždavinį spręsti įsitraukiant į politinį dialogą su EP“. Jeigu Europos užsienio politikos strategija šiandien jau būtų parengta ir įgyvendinama, ES pusiausvyra, pvz., kalbant apie judėjimus arabų pasaulyje ir dvejopus ar net trejopus standartus, taikomus šio regiono šalims, būtų daug tinkamesnė.

Dar viena problema – ES pozicija dėl vis didesnį nerimą keliančių pokyčių Balkanuose. ES dar nerado „rakto“ į šį regioną ir neturi sisteminio požiūrio. To rezultatas, be kitų dalykų – smarkiai mažėjantis ES prestižas ir narystės ES patrauklumas Vakarų Balkanų šalyse. Tarptautinės bendruomenės vyriausiojo įgaliotinio ir ES specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje Valentino Inzkos idėjos, susijusios su požiūriu į Serbiją, nepadės sureguliuoti padėties, o veikiau duos priešingų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Jazłowiecka (PPE), raštu.(PL) Praeitą savaitę atsitiko ypač svarbus įvykis. Po ilgų derybų galiausiai sugebėjome įtikinti savo partnerius iš Jungtinių Tautų suteikti ES naują statusą šioje organizacijoje. Tai yra neabejotina sėkmė, ypač atsižvelgiant į pradinį Generalinės Asamblėjos priešinimąsi tam. Tačiau džiūgaudami neturime prarasti budrumo ir manyti, kad nuo šiol ES pozicija Jungtinių Tautų forume bus vieninga. Tai, kad JT dabar mums atstovaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ar vyriausiasis įgaliotinis, nereiškia, kad valstybės narės pateiks bendrą poziciją ypač ginčytinais klausimais. Libijos pavyzdys rodo, kaip smarkiai mūsų nuomonės išsiskiria net tokiais, regis, akivaizdžiais klausimais kaip civilių gyventojų apsauga. Taigi turime aiškiai pasakyti, kad be valstybių narių politinės valios šis sprendimas bus beprasmiškas. Todėl negaliu sutikti su C. Ashton, kad pasaulis iš ES girdės vieną aiškų balsą. Bijau, kad ilgą laiką turėsime reikalų su daugybe balsų, nes vieningą ES nuomonę įvairiais klausimais silpnins ne tik nuolatinės Saugumo Tarybos narės, bet ir ES vadovybė, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ieškanti savo nišos. Kaip C. Ashton ketina pasiekti, kad ES Jungtinėse Tautose kalbėtų vienu balsu, ir kaip ji ketina sukurti gerą ES įvaizdį šioje organizacijoje?

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE) , raštu. – Man teikia vilties Komisijos pirmininko pavaduotojos-vyriausiosios įgaliotinės požiūris: ji supranta, kad svarbu ne tik pareiškimai, bet ir veiksmai. Norėčiau priminti jums, baroniene C. Ashton, Josepho Daulio patarimą: nebijokite, šis Parlamentas jus parems.

Tai yra mūsų bendra pareiga priversti autoritarinius vadovus patikėti, kad mes rimtai vertiname savo pagrindines vertybes. Tai pirmiausia reiškia sąlygas: turime būti pasiruošę ne tik siūlyti ir prašyti, bet ir sukelti skausmą, t. y. taikyti režimams, kurie negerbia net savo piliečių gyvybės, griežtas sankcijas. Sutinku, kad Sirijai nustatytos sankcijos turi būti taikomos ne keliolikai, bet šimtams asmenų.

Dėkoju jums už tai, kad pasmerkėte 2011 m. balandžio 8 d. Ašrafo stovykloje įvykdytas žudynes. Primygtinai patariu jums šiuo atveju vadovautis Europos Parlamento 2009 m. balandžio mėn. duota aiškia žinia: mums reikia aiškios ir įtikinamos žinios, kad ES iš tikrųjų rūpi 34 beginklių Irano opozicijos narių gyvybės ir kad ES daugiau netoleruos žiauraus jų laisvių varžymo ir orumo paniekinimo. Prašau Komisijos imtis iniciatyvos sprendžiant siūlomo šios stovyklos gyventojų perkėlimo klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. (CS) Bendra užsienio ir saugumo politika visada yra didelė problema ES. Viena vertus, didžiosios valstybės tradiciškai pasikliauja savo pačių jėgomis, ypač Prancūzija ir Jungtinė Karalystė tebesijaučia galingomis valstybėmis. Tai galime matyti iš jų požiūrio į problemų užsienio politikos srityje sprendimą. Pastaruoju metu jis gerokai orientuotas į karinį visų ginčų sprendimą, nes pirmenybė teikiama ne taikingiems sprendimams, o intervencijai. Man atrodo, yra pagrindo manyti, kad pasaulis šiandien juda daugiapoliškumo link, o tarptautinę teisę ir JT chartiją atitinka būtent taikinga užsienio politika. Šiandien pasauliui reikia ne karinių veiksmų, kuriuos pastaruoju metu matome Libijoje, o bendrų pastangų kovojant su skurdu ir neraštingumu ir sprendžiant kitas rimtas problemas. Šiuo tikslu neabejotinai būtina užtikrinti ginklų kontrolę ir nusiginklavimą, įskaitant visuotinius susitarimus dėl branduolinių ginklų panaikinimo. Pagalba švelninant nelaimių padarinius turėtų būti svarbus ES užsienio politikos elementas. Šios operacijos neturėtų būti susijusios su kariuomenės dislokavimu. Policijos pajėgų dislokavimas galimas tik kraštutiniais atvejais ir remiantis JT rezoliucija ir tai turi būti daroma siekiant apsaugoti socialinio, sveikatos apsaugos ir viešųjų paslaugų sektorių darbuotojus ir suteikti pagalbą rengiant policijos pajėgas. Bendra užsienio ir saugumo politika turi būti atskirta nuo NATO. Todėl Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji atsisako paremti šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu.(FR) Prieš savaitę JT Generalinė Asamblėja leido ES jos susitikimuose kalbėti vienu balsu. Nuo šiol aukšto lygio atstovai galės kalbėti šioje aukščiausio lygio tarptautinėje organizacijoje ES vardu. Tai svarbus žingsnis pirmyn įgyvendinant Lisabonos sutartį, bet vien jo nepakanka. ES reikia tikros strategijos, kad ji iš tikrųjų galėtų naudotis Lisabonos sutartimi jai suteiktomis galiomis. Ar tai būtų Saugumo Taryba, Žmogaus teisių taryba, NATO, PPO ar G20, ES daugiau neturėtų likti šešėlyje. Dar daugiau, turėtume atlikti vadovaujamą vaidmenį kuriant visuotinę parlamentinę sistemą. Aukšto lygio diplomatija neabejotinai reikalinga, bet diplomatinė veikla turi būti vykdoma tariantis su piliečiais. O koks yra geresnis būdas pasiekti tai nei suteikti pasaulio šalių piliečiams galimybę turėti savo atstovus JT? Yra Europos Parlamentas, bet yra ir regioniniai parlamentai, pvz., AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja. Šiandien mums reikia pasaulio parlamento. Baroniene C. Ashton, Europos Sąjunga turi siekti plataus užmojo tikslų. Tikiuosi, šis pasiūlymas bus įtrauktas į jūsų baltąją knygą.

 
  
MPphoto
 
 

  Kristiina Ojuland (ALDE) , raštu. – Pirmiausia norėčiau nuoširdžiausiai padėkoti baronienei C. Ashton už visapusišką ES paramą Estijai sprendžiant įkaitų Libane krizę. Tačiau pagrobtų estų likimas tebėra jų pagrobėjų rankose. Todėl būtume dėkingi, jeigu ir toliau dalyvautumėte ir teiktumėte pagalbą sprendžiant šį klausimą.

Kalbant apie bendros užsienio ir saugumo politikos ateitį, norėčiau paraginti jus užtikrinti, kad nedemokratinių režimų atžvilgiu mūsų pozicija būtų darnesnė ir nuoseklesnė. Nustatėme sankcijas Baltarusijai, bet nepadarėme to paties S. Magnickio atveju Rusijoje, nors Europos Parlamentas atkreipė į tai dėmesį savo rezoliucijoje dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje 2009 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje.

Vis dar laikomės „vienos Kinijos“ politikos, nors Pekinas pastaruoju metu imasi dar daugiau malšinimo ir prievartos priemonių Tibete ir uigūrų krašte. Užuot flirtavę su Pekinu, turėtume sudaryti laisvosios prekybos susitarimą ir su Taivanu, klestinčios demokratijos valstybe. „Vienos Kinijos“ politika paseno ir morališkai kenkia Europos Sąjungos įvaizdžiui. Turime suderinti savo politiką su savo vertybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D) , raštu. – Lisabonos sutartimi mums suteikta didelė galimybė žengti pirmyn gynybos ir saugumo srityje, bet, kaip rodo faktai, to nepakanka. Nepaisant palyginti gausaus vykdomų operacijų skaičiaus, tebesama akivaizdaus atotrūkio tarp mūsų turimų priemonių – pvz., kovinės grupės – ir improvizuoto nacionalinių išteklių, kuriuos iš tikrųjų pasitelkiame esant ES įsikišimo būtinybei, rinkinio. Pasinagrinėkime, pvz., Libijos atvejį: dėl to, kad nebuvo pasiektas politinis susitarimas ir pritrūko tinkamų karinių išteklių, turėjome sudaryti „savanoriško dalyvavimo principu grindžiamą koaliciją“ – šiai koncepcijai aršiai priešinomės, nors kiti ja jau vadovavosi – ir paprašyti NATO imtis vadovavimo! Libija praktiškai visiškai išvedė mūsų BSGP iš rikiuotės tokiu metu, kai ji buvo reikalinga ir turėjo galimybę parodyti praktikoje, ko yra verta! Todėl, manau, turime dar kartą įvertinti savo BSGP, išsiaiškinti, ko jai iš tikrųjų stinga, kad taptų veiksminga ir politiniu, ir kariniu požiūriais ir kad kitą kartą kilus būtinybei ją pasitelkti ji mūsų nenuviltų, kaip kad atsitiko šį kartą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sirpa Pietikäinen (PPE) , raštu.(FI) Mūsų bendra užsienio ir saugumo politika stovi kryžkelėje. Lisabonos sutartimi suteikta galimybė plėtoti Europos Sąjungos užsienio ryšius taip, kaip pirmiau tai daryti nebuvo įmanoma. Tačiau kol kas pažanga daroma gana lėtai. Vis dėlto mūsų bendros europinės vertybės suteikia mums galimybę sukurti tokią Europos užsienio politiką, kuri būtų grindžiama tvariu vystymusi ir žmogaus teisėmis.

Mums reikia aiškios Europos išorės politikos darbotvarkės, kad ES galėtų tikslingai remti visuotinę politiką, grindžiamą daugiašališkumu. Labai svarbiais šios politikos elementais turėtų būti parama JT veiklai ir ES politikos JT atžvilgiu išaiškinimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu.(RO) Padėtis Sirijoje kelia didelį rūpestį. Neturime išsamios ir patikimos informacijos, nes užsienio žurnalistams neleista įvažiuoti į šalį. Tačiau B. al-Asado režimo vykdomos represijos stiprėja ir, remiantis NVO pateiktais skaičiais, šalyje jau yra 600–700 nužudytų civilių ir dar 8 000 asmenų suimtų ar dingusių be žinios. Sirijos piliečiai protestuoja demonstracijose beveik du mėnesius ir jie neturi būti palikti vieni kovoje už demokratiją. Žiaurios represijos yra nepriimtinos ir turi būti sustabdytos. ES privalo imtis vadovaujamo vaidmens ieškant greito sprendimo. Todėl norėčiau pasidžiaugti tuo, kad Taryba šios savaitės pradžioje patvirtino Sirijos režimui taikytinas ribojamąsias priemones. Tačiau turime padaryti daugiau, turime kartu su Europos Sąjungos partneriais primygtinai paraginti Sirijos valdžią liautis vykdžius represijas. B. al-Assad yra izoliuotas. Dabar tik M. Gaddafi režimas smerkia „tarptautinį sąmokslą prieš Sirijos nacionalinį saugumą“ ir šis pareiškimas labai daug ką pasako apie tai, kokia yra padėtis Sirijoje. Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad dabartinėmis aplinkybėmis Sirijos prašymas dėl narystės JT žmogaus teisių taryboje yra nepriimtinas.

 
  
MPphoto
 
 

  Traian Ungureanu (PPE) , raštu. – Ilgai trunkantis smurtas prieš Koptų bažnyčią Egipte ir apskritai prieš krikščionis Vidurio Rytuose reikalauja iš Europos Sąjungos skubaus atsako. Kilo grėsmė labai svarbiai krikščioniškosios Europos paveldo daliai. Šimtai tūkstančių žmonių yra persekiojami dėl jų religinių įsitikinimų. Egipto valdžia gavo daug naudos iš plačiu mastu jai parodytos užuojautos ir ES jai suteiktos tiesioginės finansinės ir politinės paramos. Bet dabar, kai bažnyčios yra deginamos ir žudomi krikščionys kilus naujai išpuolių prieš juos bangai, atėjo laikas ES labai aiškiai pasakyti Egipto valdžiai, kad ji yra atsakinga už saugumą šalies viduje ir už visų Egipto piliečių ir jų teisių apsaugą. Egipto valdžia turėtų išsklaidyti įtarimus, kad ji nekreipia dėmesio į religinį smurtą ar net jį skatina, tvirtai įsipareigodama užtikrinti krikščionių bendruomenės saugumą Egipte. ES turėtų paprašyti paaiškinimų iš Egipto valdžios ir aiškiai pasakyti, kad, jeigu smurtas nesiliaus, Europa nustos teikti Egiptui finansinę ir humanitarinę paramą. Šis nedviprasmiškas įspėjimas turėtų tapti dabartinių susitarimų sąlyga, kurią taip pat turėtume įtraukti į visus būsimus susitarimus su Artimųjų Rytų šalių vyriausybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zbigniew Ziobro (ECR), raštu.(PL) Per sausio mėn. vykusias diskusijas dėl padėties Tunise ir Egipte ir religinių įsitikinimų raiškos laisvės minėjau tragišką krikščionių, ypač persekiojamų Egipto koptų, padėtį arabų šalyse. Atkreipiau dėmesį į radikalėjantį islamą, kurio išpažinėjai nukreipia savo agresiją prieš Kristaus pasekėjus. Šiandien matome, kad mano nuogąstavimai pasitvirtino. Kalbant apie Egipto krikščionių tragediją ir tylinčias tarptautines organizacijas, susirėmimai prie šv. Mino bažnyčios yra tik ledkalnio viršūnė. Šiuo atžvilgiu derėtų prisiminti šių metų kovo mėn. įvykdytus išpuolius prieš šv. Bišojaus vienuolyną, kai Egipto kariuomenė apšaudė vienuolyną, kuriame buvo daugybė pabėgėlių iš Kairo, kuriuos Parlamentas ir C. Ashton ignoravo, taip pat ekstremalių islamiškų pažiūrų salafistų bendruomenės veiksmus. Balandžio mėn. jie įvykdė keletą išpuolių prieš krikščionių pastatus Beni Ahmade, Baštile ir Kamadire. Kaip matome, Europos Sąjunga vis dar nesugeba parengti darnios reagavimo į žmogaus teisių pažeidimus Azijoje ir Šiaurės Afrikoje ir jų prevencijos strategijos. Turėtume daryti Egipto valdžiai didesnį spaudimą reikalaudami, kad ji gintų krikščionis koptus. Būtina sustiprinti Europos išorės veiksmų tarnybos politinių reikalų pakomitečio skyrių, atsakingą už religinės netolerancijos, ypač persekiojamų krikščionių atžvilgiu, prevenciją.

 
  
  

PIRMININKAVO: STAVROS LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

 
Atnaujinta: 2011 m. rugsėjo 16 d.Teisinis pranešimas