Pirmininkė. – Kitas klausimas – C. Coelho pranešimas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl Tarybos sprendimo projekto dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje (1412/2010 – C7-0369/2010 – 2010/0820(NLE) (A7-0185/2011).

  Carlos Coelho, pranešėjas. – (PT) Ponia pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau trumpai pabrėžti šešis aspektus. Pirma, dėl Šengeno stiprinimo: laisvas asmenų judėjimas yra viena didžiausių ES sėkmių ir pasiekimų ir Šengenas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ramsčių. Todėl pritariame manantiems, kad Šengenas neturėtų būti susilpnintas, o priešingai – išlaikytas ir netgi sustiprintas. Pritariu neseniai šiuo klausimu Komisijos narės C. Malmström išsakytoms pastaboms.

Ilgainiui prie pirmųjų 5 valstybių narių prisidėjo 20 ir dabar Šengeno erdvę sudaro 25 valstybės – 22 šalys, esančios Sąjungos teritorijoje, ir trys už jos ribų. Laisvas judėjimas užtikrinamas teritorijoje, turinčioje beveik 43 000 km jūrų sieną ir daugiau nei 7 700 km sausumos sieną ir apimančioje 25 šalis ir 400 mln. piliečių.

Antra, dėl abipusio pasitikėjimo: norint panaikinti vidaus sienų kontrolę būtina, kad valstybės narės labai viena kita pasitikėtų. Reikalingas greitas ir tinkamas keitimasis informacija per Šengeno informacinę sistemą (SIS), geras policijos bendradarbiavimas ir veiksminga išorės sienų kontrolė. Šengeno erdvės saugumas priklauso nuo visų valstybių narių atliekamų savo išorės sienų patikrinimų kruopštumo ir veiksmingumo. Jei to nebus, susilpnės Šengeno erdvės saugumas, bus padaryta žala Europos Sąjungos patikimumui ir sunaikintas abipusis pasitikėjimas.

Trečia, dėl vienodų taisyklių: turėtų būti pasitikima procedūromis, kurios savo ruožtu turi būti aiškios ir sąžiningos. Šalys kandidatės turi turėti galimybę veiksmingai ir teisingai įgyvendinti ir užtikrinti visus Šengeno kriterijus: tuos pačius kriterijus, kurių reikalavome iš ankstesnių šalių kandidačių; nei didesnius, nei mažesnius.

Ketvirta, dėl skaidrumo: laisvės ir saugumo labui turime užtikrinti didesnį skaidrumą. Apgailestauju, kad Taryba Parlamento atžvilgiu vėl elgėsi ne taip kaip turėtų ir neleido šio Parlamento nariams perskaityti įvertinimo ataskaitų. Šią problemą pavyko įveikti tik dėl Rumunijos ir Bulgarijos ambasadorių uolumo, nes jie pareikalavo panaikinti ataskaitų įslaptinimą ir pateikti jas Parlamentui ir taip šio Parlamento nariams suteikė teisę perskaityti įvertinimus, rekomendacijas ir galutines išvadas. Deja, Taryba ir vėl parodė nepagarbą Parlamentui. Tokio pat skaidrumo reikia norint išspręsti nurodytas problemas, kurios nors ir netrukdo abiejų valstybių visateisei narystei Šengeno erdvėje, tačiau tas problemas kartu su kitais šiuo metu vykstančiais pokyčiais turėtų stebėti vertinimo komitetas, kad gautume patvirtinimą, jog buvo atsižvelgta į rekomendacijas. Parlamentas reikalauja teisės gauti šią informaciją.

Penkta, dėl Europos pilietybės: kaip dažnai savo kalbose kalbame apie Europos pilietybės vertę? Nuo įstojimo į ES 2007 m. ir Bulgarija, ir Rumunija teisėtai tikėjosi, kad jų piliečiai taps visateisiais ES piliečiais ir galės naudotis tomis pat teisėmis kaip ir kiti ES piliečiai, įskaitant laisvą judėjimą Šengeno erdvėje. Išplėsdami Šengeno erdvę stipriname būtent Europos pilietybę.

Šeštas ir paskutinis dalykas, kurį noriu pasakyti – abi šios šalys sunkiai dirbo. Akivaizdu, kad jas galima pasveikinti įdėjus daug pastangų, siekiant atitikti visus Šengeno reikalavimus. Tai matyti iš įvertinimo ataskaitų ir vėlesnio stebėjimo, kurį vykdė vertinimą pateikusios ekspertų misijos. Tai taip pat buvo matyti per mūsų misiją į Bulgariją ir Rumuniją ir už tai norėčiau padėkoti savo kolegoms Parlamento nariams J. M. Marinescu, I. Enciu ir R. Weber – iš Rumunijos, taip pat A. Kovatchevui ir M. Nedelchevai – iš Bulgarijos. Todėl galime pasveikinti Bulgariją ir Rumuniją atvykus į Šengeno erdvę ir tikiuosi, kad vos tik gavusi mūsų teigiamą nuomonę, Taryba priims tokią pat poziciją.

PIRMININKAVO: STAVROS LAMBRINIDIS
Pirmininko pavaduotojas

  Enikő Győri, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – Pone pirmininke, esu labai patenkinta, turėdama galimybę Tarybos vardu dalyvauti diskusijose dėl Šengeno erdvės išplėtimo į Bulgariją ir Rumuniją.

Šiam klausimui Tarybai pirmininkaujanti Vengrija nuolat teikė pirmenybę. Todėl esu labai patenkinta, kad dabar Bulgarijos ir Rumunijos techninis pasirengimas taikyti Šengeno acquis visumą įvertintas teigiamai. Palankiai vertiname tai, kad šio parlamento vertinimo išvados panašios. Ypač noriu pagirti pranešėjo Carloso Coelho darbą ir jo profesionalumą bei asmeninį atsidavimą.

Leiskite akimirkai nukrypti nuo protokolo ir atsigręžti į istoriją. Kai Vengrijos ir kitų naujų Vidurio Europos valstybių priėmimui į Šengeno erdvę trukdė su Šengeno informacine sistema SIS II susiję sunkumai, mums padėjo Tarybai pirmininkaujanti Portugalija, pateikusi dosnų ir išradingą sprendimą.

Taip pat norėčiau padėkoti Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkui Lópezui Aguilarui ir visiems jo nariams už jų pasiaukojantį darbą šiuo klausimu. Tarybai pirmininkaujanti Vengrija dėjo daug pastangų, kad šis klausimas judėtų į priekį. Tarybai pirmininkaujanti valstybė nuo pat pradžių žinojo, kad reikia išsklaidyti nuolatines tam tikrų valstybių narių abejones dėl šio proceso.

Todėl Tarybai pirmininkaujanti valstybė klausimą dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Šengeno erdvę padėties įtraukė į vasario 24–25 d. TVR tarybos darbotvarkę. Tuomet Taryba pritarė Tarybai pirmininkaujančios šalies išvadoms apie padarytą pažangą ir tam, kad reikia toliau dirbti glaudžiai bendradarbiaujant su visomis valstybėmis narėmis, siekiant visoms dalyvaujančioms šalims priimtino sprendimo.

Bulgarija ir Rumunija žengė labai reikšmingus žingsnius priderindamos savo šalių politiką ir praktinę veiklą prie Šengeno standartų. Tai apima tokias sritis kaip duomenų apsauga, policijos bendradarbiavimas, oro, jūrų ir žemės išorės sienų kontrolė, vizų išdavimas ir tinkamas SIS ir SIRENE funkcijų įgyvendinimas. Be to, kovo mėn. buvo užbaigtas Rumunijos ir Bulgarijos visų skyrių dėl Šengeno įvertinimas ir pateiktos teigiamos išvados. Patvirtinus atitinkamos Tarybos darbo grupės atitinkamus pranešimus, Tarybai pirmininkaujanti valstybė birželio 9 d. numatytai TVR tarybai pateikė išvadų dėl įvertinimo proceso užbaigimo projektą.

Žinau, kad tai geros naujienos beveik visiems šio Parlamento nariams, jau nekalbant apie narius iš Bulgarijos ir Rumunijos. Tai bus svarbus žingsnis visapusiškos Šengeno narystės linkme. Taryba toliau stebės pažangą visose srityse, nes visose Šengeno šalyse nuolat įgyvendinamos tinkamos paskesnės priemonės. Šiuo požiūriu garbingus Parlamento narius galiu užtikrinti, kad Bulgarija ir Rumunija nuolat teiks atliktų veiksmų, kuriais taisomi likę trūkumai, ataskaitas. Abi šalys ypač stengsis dar labiau pagerinti savo sienų kontrolę ir pagerinti tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą ir savo vizų išdavimo sistemas.

Kai Parlamentas patvirtins C. Coelho parengtą pranešimą, o Taryba patvirtins Tarybai pirmininkaujančios valstybės parengtas išvadas, liks paskutinis žingsnis – Tarybos sprendimo patvirtinimas, kurį, kaip visi žinome, reikia priimti vienbalsiai. Šiuo požiūriu norėčiau pabrėžti, kad Taryba gali grįžti prie šio klausimo labai greitai ir nutarti, kaip prisidėti prie šio proceso – galbūt šių metų rugsėjo mėn.

Pranešėjo parengtame pranešime paliestas leidimo gauti įslaptintus dokumentus klausimas – pranešėjas apie tai kalbėjo ir savo įžanginiame pranešime – tai buvo svarbus dalykas dirbant prie šio klausimo. Teisė Parlamentui gauti įslaptintus dokumentus yra viena iš likusių tarpinstitucinių Tarybos ir Parlamento problemų, kurias siekia išspręsti Tarybai pirmininkaujanti Vengrija. Nors sugebėjome su Parlamento delegacijomis susitarti dėl teigiamų pokyčių, rastiems sprendimams įgyvendinti reikia šiek tiek laiko.

Tačiau Tarybai pirmininkaujanti Vengrija nuo pat savo pirmininkavimo laikotarpio pradžios ieškojo skubaus sprendimo, kad nebūtų uždelstas Bulgarijos ir Rumunijos stojimas į Šengeno erdvę. Dėl to būtent Tarybai pirmininkaujanti Vengrija pasiūlė Tarybai duoti savo sutikimą, kad Parlamentui būtų suteikta teisė gauti su dviejų valstybių narių stojimu į Šengeno erdvę susijusius dokumentus.

Apskritai, Tarybai pirmininkaujanti Vengrija yra įsitikinusi, kad Šengeno erdvės išplėtimas į ją įtraukiant Bulgariją ir Rumuniją, kurios dabar atitinka visus techninius ir teisinius kriterijus, būtų naudingas visam su Šengenu susijusiam bendradarbiavimui ir visai Europai, kurioje būtų galima nė karto nesustabdytam ar nesustabdytai parodyti savo pasą ar tapatybės kortelę nukeliauti nuo Juodosios jūros iki Atlanto vandenyno. Visi žinome, kad toks laisvas judėjimas yra viena pagrindinių mūsų Europos Sąjungos vertybių, t. y. dalykas, kurį mūsų piliečiai iš tiesų gali matyti ir visi turime saugoti šią vertybę.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, iš tiesų, Šengenas yra fantastiškas laimėjimas. Tai viena labiausiai apčiuopiamų dovanų, kurias Europos institucijos įteikė Europos piliečiams, t. y. tai, kad, kaip sakė Tarybai pirmininkaujančios valstybės atstovė, iš tiesų galima nesustojus jokiam pasienio patikrinimui iš Suomijos nuvažiuoti į Portugaliją. Turime saugoti Šengeną ir turi būti nutrauktos pastarosios diskusijos dėl sienų sugrąžinimo. Jau daug kartų diskutavome dėl to, kaip turėtume stiprinti Šengeną, o ne jį silpninti. Šiuo klausimu mus reikia daugiau Europos, o ne mažiau. Mums reikia geresnio vertinimo, geresnių priemonių ir geresnių gairių ir rekomendacijų dėl Šengeno acquis aiškinimo. Tai su valstybėmis narėmis šią savaitę bus aptarta Taryboje, o vėliau birželio mėn. pabaigoje Europos Vadovų Taryboje.

Norėčiau pasveikinti Rumuniją ir Bulgariją nuveikus apčiuopiamą darbą. Savo akimis mačiau, kad jos sunkiai ir daug dirbo. Vienas iš vėlavimo pranašumų yra tai, kad galima naudotis naujosiomis technologijomis. Man didelį įspūdį paliko Rumunijoje ir Bulgarijoje įdiegtos technologijos ir nuveiktas darbas, taigi norėčiau abi šalis pasveikinti dėl šių investicijų. Viso to rezultatas – jos abi dabar atitinka Šengeno techninius kriterijus ir yra įsipareigojusios ir užsitarnavusios Europos Sąjungos pasitikėjimą. Komisija palankiai vertina šį pranešimą dėl Rumunijos ir Bulgarijos darbo, tad taip pat norėčiau padėkoti C. Coelho ir šešėliniams pranešėjams už šį pranešimą ir šį požiūrį.

Komisija visuomet laikėsi pozicijos, kad nėra jokio oficialaus ryšio tarp bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmo ir įstojimo į Šengeno erdvę. Tačiau, be abejo, visi žinome, kad įstojimas į Šengeno erdvę taip pat grindžiamas pasitikėjimu ir per pastarąsias savaites buvo labai daug diskutuota dėl pasitikėjimo arba pasitikėjimo trūkumo. Sprendimo priėmimas dėl vidaus sienų su Rumunija ir Bulgarija kontrolės panaikinimo turi būti grindžiamas ne tik techniniu įvertinimu, bet ir minėtu pasitikėjimu, bet, deja, šiandien pasitikėjimo ten dar nėra. Būtent todėl taip svarbu – tai pabrėžė ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė – dirbti su valstybėmis narėmis ir rasti skubų sprendimą, kad sienos būtų panaikintos kuo greičiau.

Tam ir toliau turi būti teikiama pirmenybė. Taryba, turinti teisę spręsti šį klausimą, turi nustatyti aiškų planą su aiškiu tvarkaraščiu, susijusiu su sienos kontrole, kad Rumunija ir Bulgarija galėtų matyti kelią į priekį. Jos parodė, kad yra pasirengusios prisijungti, kad jos padarė reikalingą pažangą ir kad tikėtina, jog netrukus bus galimybė žengti į priekį ir gauti Tarybos sprendimą.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra, PPE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti C. Coelho ir taip darau todėl, kad jo darbas visuomet kruopštus. Be to, noriu pasakyti, kad turime padėti Bulgarijai ir Rumunijai. Pasitikiu Bulgarija ir Rumunija. Jos gerai ir sunkiai dirbo ir dabar turėtų gauti, kas joms priklauso – tai nėra dovana.

Tarybai pirmininkaujanti valstybės atstovė ir Komisijos narė C. Malmström teigė, kad abi šios šalys atitinka techninius ir teisinius reikalavimus – joms pritariu ir aš. Manau, kad neturėtume svarstyti jokių kitų kriterijų, o tik griežtai techninius ir teisinius.

Iš esmės šie kriterijai yra penki. Šalys atitinka šiuos kriterijus: jos atitinka duomenų apsaugos reikalavimus, jos atitinka Šengeno informacinės sistemos (SIS) reikalavimus, vyksta jų policijų bendradarbiavimas, jos atitinka vizų išdavimo reikalavimus ir jos atitinka oro, jūrų ir žemės išorės sienų kontrolės reikalavimus. Griežtai kalbant, jos taip pat atitinka SIS ir Papildomos informacijos prašymo atvykstant prie nacionalinių sienų sistemos (SIRENE) reikalavimus.

Atsižvelgiant į visa tai, Parlamentas Tarybai ir, pirmiausia, penkių valstybių, kurių čia nevardysiu, bet kurias visi mes čia šiandien turime omenyje, nuolatinėms atstovybėms turėtų parodyti aiškų ir nedviprasmišką ženklą.

Ponios ir ponai, manau, kad į Šengeno erdvę, kuri apima daugiau nei keturis šimtus milijonų žmonių, įtraukdami Rumuniją ir Bulgariją duosime naudos, o ne padarysime žalos; taip kuriame tvirtesnę Europą. Be to, turėtume vengti dvigubų standartų. Taip pat neturėtume Rumunijai ir Bulgarijai nustatyti tokių sąlygų, kokių, kurdami šią laisvės erdvę, nebuvome nustatę kitoms valstybėms narėms.

Taigi baigdamas savo kalbą noriu pasakyti, jog iš visos širdies trokštu, kad šis Parlamentas Tarybai nusiųstų tvirtą žinią, kuriai pritartų dauguma.

Dar kartą sveikinu jus, pone C. Coelho, taip pat sveikinu Rumuniją ir Bulgariją.

  Ioan Enciu, S&D frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, reiškiu padėką C. Coelho už jo pastangas, pasiryžimą ir ypatingą kompetenciją, atsispindinčią šiame pranešime. Taip pat dėkoju Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai ir Komisijos narei C. Malmström už jų pritarimą šiam pranešimui.

Diskusijos dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno erdvės tiek kartų buvo išnaudojamos politiniais tikslais, kad beveik pamiršome dėl ko iš tiesų diskutuojame. Noriu visiems priminti, kad iš tiesų kalbame apie labai aiškius specialius kriterijus, kuriuos norėdama tapti Šengeno erdvės nare turi atitikti bet kuri šalis kandidatė.

Galiausiai, neturime jokių nei moralinių nei teisinių priežasčių dabar keisti stojimo taisykles. Taisykles galima gerinti tvirtinant naują visoms valstybėms narėms taikomą Šengeno įvertinimo mechanizmą ir taip išvengiant dvigubų standartų taikymo.

Laikas tapti sąžiningiems ir pripažinti, kad Rumunija ir Bulgarija laikomos atsakingomis už viską, kas bloga vyksta ES lygiu ir kai kuriose valstybėse narėse. Tokia nuostata visiškai nepriimtina. Nei Rumunija nei Bulgarija nekaltos, kad Europos Sąjunga ir kai kurios valstybės narės negali suvaldyti imigracijos ir savo sienų, be to, ne joms tenka atsakomybė už kai kurių vyriausybių ekstremistines ir populistines mintis ir veiksmus, kai taikoma prieš imigraciją nukreipta politika ir Europos piliečių, ypač romų, judumas prilyginamas nusikaltimui.

Galiausiai Rumunijos ir Bulgarijos piliečiai turi kentėti todėl, kad nacionalinės valdžios atstovų asmeniniai santykiai su tam tikrais įtakingais lyderiais nėra geri. ES institucijos turi veikti argumentuotai ir kovoti su šiuo atotrūkiu, kurį kai kas nori sukurti. Europos Parlamentas ir Taryba turi laikytis Europos teisės aktų, o Komisija, kaip sutarčių sergėtoja, turi tai prižiūrėti.

  Renate Weber, ALDE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, šiandien diskutuojame dėl klausimo, dėl kurio per pastaruosius mėnesius mūsų darbotvarkėje atsirado keletas principinių problemų. Norėčiau padėkoti pranešėjui Carlosui Coelho už ypatingą profesionalumą, kurį pasitelkęs jis atliko savo darbą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete ir užtikrino šių principų laikymąsi. Man buvo malonu dirbti su C. Coelho, kurio konstruktyvus požiūris buvo matomas nagrinėjant visą šį klausimą.

Pirma, sprendžiame principinį klausimą, ar dviem ES prisijungimo prie Šengeno erdvės kriterijus atitinkančioms valstybėms narėms turėtų būti leista prisijungti prie šios erdvės. Pagal taisykles atsakymas turėtų būti „taip“. Buvo įvertintas abiejų šalių techninis pasirengimas šiam stojimui ir pateiktos visapusiškai teigiamos išvados. Mūsų pranešėjas nuėjo dar toliau ir savo iniciatyva į šias šalis surengė darbo vizitus, kuriuose dalyvavo šešėliniai pranešėjai, kad jie pamatytų, kaip techniškai atrodo vadovavimo centrai ir kai kurie pasienio punktai.

Antras principinis klausimas susijęs su Europos Parlamento ir Tarybos instituciniais santykiais dėl EP narių teisės įvertinti dokumentus, kuriais remiantis jie turi balsuoti. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas aštriai kritikavo Tarybos poziciją, kad tik kai kuriems EP nariams gali būti suteikta teisė susipažinti su dokumentais ir balsuoti turint visą informaciją, o kiti nariai turėtų kelti rankas sekdami pirmiesiems iš paskos. Esu patenkinta, kad galiausiai nugalėjo mūsų požiūris.

Institucijų bendradarbiavimas turi būti sąžiningas, logiškas ir demokratiškas. Tikiuosi, kad per rytojaus balsavimą aiškiai ir teigiamai EP nariams parodysime, ką manome apie Rumunijos ir Bulgarijos įstojimą į Šengeno erdvę.

  Timothy Kirkhope, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau Komisijos narei pasakyti, kad Europos piliečiai praranda tikėjimą ir pasitikėjimą programomis „vis daugiau ir daugiau Europos“. Labai svarbu, kad nedarytume spaudimo ir neskubėtume tokiu greičiu ir tempu, kokiam dar nevisiškai esame pasirengę. Tai jaučia daug valstybių narių dėl Šengeno erdvės klausimo, taigi neturėtume skubinti naujos plėtros, kol visi dalyvaujantys nepakankamai padarę ir nevisiškai pasirengę.

Be abejo, turiu pabrėžti, kad šios diskusijos neturėtų tapti pasiteisinimu kritikuojant Bulgariją ar Rumuniją, kurios, kaip žinome, sunkiai dirbo siekdamos atitikti Komisijos nustatytus techninius kriterijus. Nors tarpusavyje galime nesutarti, ar pasiekta atitiktis šiems kriterijams, padaryta daug. Tačiau tai galimybė kalbėti apie tikėjimo Šengeno erdve ir pačios Europos Sąjungos vientisumu atnaujinimą ir galimybė pagerinti visiškai pasenusį ir neveiksmingą įvertinimo mechanizmą.

Šiuo metu turime sistemą, kuria esame nepajėgūs išspręsti dabartinių ir būsimų Europos iššūkių ar suderinti jos valstybių narių politinių nuomonių. Dabar laikas nustatyti kriterijus, kurie ne tik apimtų Šengeno sistemos techninius aspektus, bet ir kuriais remiantis kartu būtų galima įvertinti organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos poveikį, taip pat įvertinant dabartines Šengeno valstybes nares, ir norėčiau matyti, kad tokiuose vertinimuose dalyvautų Europolas ir Eurojustas. Galbūt toks naujas įvertinimo mechanizmas padėtų užkirsti kelią kai kuriems nuomonių skirtumams ir panaikinti pasitikėjimo dabartine sistema trūkumą, apie kuriuos šiuo metu girdime ne tik šiame Parlamente, bet ir visoje Europoje.

  Tatjana Ždanoka, Verts/ALE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, diskutuojame dėl to, ar duoti leidimą Bulgarijai ir Rumunijai įstoti į Šengeno erdvę. Pati esu iš naujos valstybės narės ir prisimenu, kaip norėjau prisijungti prie šios erdvės. Todėl labai palankiai vertinu Bulgarijos ir Rumunijos stojimą į šią erdvę.

Kelyje į Šengeną pasitaikė trūkumų, tačiau dabar problemos išspręstos. Bulgarija ir Rumunija visiškai pasirengusios prisijungti prie laisvo keliavimo erdvės 2011 m. Suprantu nuogąstavimus dėl korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo. Būtent todėl reikėtų tęsti bendradarbiavimą taikant bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą. Tačiau negalime išrasti naujų stojimo į Šengeno erdvę kriterijų ir negalime panaikinti aiškios nuostatos, kad jei valstybė atitinka dabartinius kriterijus, ji tampa šios erdvės dalimi.

Diskusijos Parlamente atskleidė aiškų poreikį vengti dvigubų standartų vertinant Šengeno acquis įgyvendinimą dabartinėse ir Šengeno valstybėse narėse ir kandidatėse. Todėl tokio vertinimo dokumentai labai svarbūs. Mūsų nuomone, nepriimtinas kelių valstybių narių siūlymas Taryboje pakeisti pasiūlymo teisinius pagrindus, kad Parlamentas būtų išbrauktas iš sprendimo priėmimo proceso.

Labai tikiuosi, kad mūsų pranešėjas C. Coelho gins Parlamento teises, nes jis visuomet tai daro labai sėkmingai, todėl jam visapusiškai ir pritariame. Norėčiau jam padėkoti už darbą ir tikiuosi tolesnio gero bendradarbiavimo ateityje.

  Cornelia Ernst, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atėjo laikas Bulgariją ir Rumuniją įtraukti į erdvę, kurioje visapusiškai taikomos Šengeno acquis nuostatos. Pagalvokite, vidaus sienų kontrolės panaikinimas ir laisvo judėjimo sukūrimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos laimėjimų ir vertybių. Todėl manau, kad kelių valstybių narių, įskaitant mano namų valstybę Vokietiją, taikoma blokavimo taktika yra visiškai nesuvokiama. Argumentai, kuriais remiamasi šiam tikslui pagrįsti, yra susiję su baime dėl nekontroliuojamų pabėgėlių srautų ir siekiu kovoti su korupcija. Atsižvelgiant į pateiktas nuomones, negaliu suprasti šių argumentų.

Čia su Bulgarija ir Rumunija žaidžiamas pavojingas žaidimas. Dėl šios priežasties nuo pat pradžių pritarėme pranešėjo C. Coelho nuomonei, kad tokie pat standartai turi būti taikomi visoms valstybėms narėms, įskaitant ir su Šengenu susijusius standartus.

Kaip ir kiti komiteto nariai, visų pirma nepritariame netoleruotinam Tarybos elgesiui Parlamento atžvilgiu ir tam, kad iš pradžių ji netgi atsisakė mums leisti peržiūrėti dokumentus. Apskritai pateikta nuomonė yra teigiama. Tikimės, kad Šengeno erdvės išplėtimas taps tikrove ir mums nereikės laukti iki rugsėjo mėn.

Baigdama norėčiau pacituoti Bukarešte gyvenančią žurnalistę Sabiną Fati. Ji teigė: „Rumunai – euforiški piliečiai. Į Vakarų Europą jie žiūri kaip į vietą, kurios standartus jie visapusiškai nori pasiekti. Dabar jiems atsukus nugaras daugelis jų taptų euroskeptikais“. To nenorime nei Rumunijoje, nei Bulgarijoje.

  Mario Borghezio, EFD frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą akto 4 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad patikrinimas taikant vertinimo procedūras, ar naujosiose valstybėse narėse yra įvykdytos būtinos sąlygos dėl visų Šengeno acquis dalių taikymo, yra išankstinė sąlyga, kad Taryba galėtų priimti sprendimą dėl vidaus sienų su šiomis šalimis kontrolės panaikinimo.

Dabar manome, kad reikėtų skubiai sukurti reguliavimo ir veikimo sąlygas, kuriomis būtų užkirstas kelias nepageidaujamiems elementams, galintiems pakenkti valstybių narių saugumui, nepastebėtiems patekti į ES per Bulgariją ir Rumuniją, tačiau mūsų vertinimo išvada – šiandien tokios sąlygos dar nesukurtos.

Parlamente aptariamomis ataskaitomis neišsklaidomos abejonės, nes vis dar yra didelių su oro, žemės ir jūrų sienomis susijusių trūkumų. Nenuostabu, kad mūsų policijos pajėgos susiduria su gausybe imigrantų, kurie kasdien atvyksta iš šių dviejų šalių.

Manau, kad turime įšaldyti Bulgarijos ir Rumunijos stojimo į Šengeno sistemą procesą ir taip imtis atsargumo priemonių, ypač atsižvelgiant į numatomą milžinišką spaudimą, atsirasiantį prie šių dviejų šalių išorės sienų ir į tai, kad šios valstybės taps Europos Sąjungos sistemos, susijusios su nelegalių imigrantų patekimu į Sąjungą, spragomis.

  Daniël van der Stoep (NI). – (NL) Pone pirmininke, iškart kalbėsiu apie esmę. Bulgarija ir Rumunija, mūsų korumpuoti Rytų Europos vagių lizdai, visiškai neatitinka stojimo į Šengeno erdvę sąlygų. Kartoju: visiškai neatitinka. Komisijos narė C. Malmström gali toliau sau galvoti koks šventas ir neliečiamas yra Šengeno acquis, o Parlamento dauguma gali sausai svarstyti, kaip nuostabu būtų, jei prie Šengeno erdvės prisijungtų Bulgarija ir Rumunija, tačiau visai tai paprasčiausiai nerealu.

Tai naivu, tiesą pasakius vaikiškai naivu. Paprasčiausiai negalima turimais faktais pagrįsti šios minties. Pačios Bulgarija ir Rumunija seniai rodo, kad jos šiuo metu nevertos būti priimtos į Šengeno erdvę. Pagal Transparency International sudaromą korupcijos suvokimo indeksą, korupcija abiejose šalyse yra kasdienis dalykas. Dėl patikimumo, Bulgarija vertinama tik 3,6 balo iš 10, o Rumunija – 3,7. Mokykloje tokie pažymiai reikštų neišlaikymą, visišką neišlaikymą. Taigi ar turėtume leisti šias šalis į Šengeną? Be abejo neturėtume to daryti – niekada!

Faktais negalima pagrįsti ir šios minties. Šių metų sausio mėn. keletas Bulgarijos muitinės pareigūnų buvo suimta dėl korupcijos. Šių metų vasario mėn. irgi dėl korupcijos buvo suimta beveik 200 Rumunijos muitinės pareigūnų. Abiejose šalyse matomas nerimą keliantis žmonių kontrabandos atvejų skaičius. Praėjusiais metais vien tik Nyderlanduose buvo aptikta dešimtys per Rumuniją ir Bulgariją vykdytos žmonių kontrabandos aukų. Taigi ar vis tiek turėtume leisti šias šalis į Šengeną? Tai būtų įžeidžiantis ir visiškai neatsakingas veiksmas.

Galima norėti, kad kas nors įvyktų – galima labai norėti, kad kas nors įvyktų – tačiau reikia matyti tikrovę. Atmerkite akis! Bulgarija ir Rumunija visiškai nepasirengusios Šengenui. Jos nepasirengusios dabar ir jos niekada nepasirengs.

  Andrey Kovatchev (PPE). – (BG) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti C. Coelho už objektyvų ir sąžiningą Bulgarijos ir Rumunijos nuveikto darbo įvertinimą. Taip pat dėkoju Tarybai pirmininkaujančiai valstybei ir Komisijai už jų pritarimą šiam pranešimui.

Šių šalių įvertinimo procesas ir jų stojimas turi būti užbaigtas laikantis tokių pat kriterijų, kokie buvo nustatyti proceso pradžioje. Jau 2007 m. buvo nustatyta, kad jei Bulgarija ir Rumunija atitiks techninius kriterijus, 2011 m. jos prisijungs prie Šengeno erdvės. Tai jau padaryta. Tarybos ekspertai irgi pateikė tokias pat išvadas: Bulgarija ir Rumunija atitinka narystės kriterijus.

Visos šiuo metu mūsų girdimos abejonės susijusios su kai kurių valstybių narių diskusijomis dėl užsienio politikos. Užuot diskutavę apie trumpąjį laikotarpį, turime imtis veiksmų ir pritarti geresnei mūsų išorės sienų apsaugai, readmisijos susitarimų su pietiniais ir rytiniais kaimynais pasirašymui ir laikymuisi ir solidarumui su valstybėmis narėmis, kurios patiria stipriausią imigracijos spaudimą Pietų Europoje.

Tai ypač svarbu šiuo metu, kai mūsų piliečiams kyla vidinių iššūkių ir baimių dėl neteisėtos imigracijos, kuri gali kelti grėsmę saugumui ir socialinei naudai Europoje. Mums reikia veiksmingų, įgyvendinamų planų, padedančių spręsti tokias krizes, su kokiomis susidūrė Italija ir Malta. Negalime laikytis dvigubų standartų. Jei ketiname diskutuoti ir patvirtinti naujas taisykles, jos turi būti taikomos visoms – senoms ir naujoms – šalims.

Kolegos parlamento nariai, Bulgarija ir Rumunija padarė savo darbą ir jos bendradarbiaudamos su savo Šengeno partnerėmis diegia šias saugumo sistemas. Šios šalys daug nuveikė ir tebedirba kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Šiuo metu jausiuosi daug ramiau, jei Šengeno erdvės Viduržemio jūros siena bus saugoma taip, kaip Bulgarija ir Rumunija saugo savo Juodosios jūros sienas. Pranešėjas ir kiti ten buvę kolegos parlamento nariai supranta, apie ką aš kalbu.

Būtent todėl Taryba turi nutarti priimti Bulgariją ir Rumuniją į Šengeno erdvę šį rugsėjo mėn., kad būtų padidintas saugumas šioje erdvėje. Kolegos parlamento nariai, raginu jus pritarti C. Coelho pranešimui, kuriuo Tarybai galėsime aiškiai ir tvirtai politiškai pasakyti, jog Bulgarija ir Rumunija jau šiais metais teisėtai nusipelno vietos Šengeno erdvėje, kad išorės sienos taptų saugesnės ir mūsų piliečiai turėtų didesnę dvasios ramybę.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, judėjimo laisvė yra viena pagrindinių laisvių ir didžiausių ES valstybių narių piliečių laimėjimų, tad savo Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu norėčiau pritarti Rumunijos ir Bulgarijos įstojimui į Šengeno erdvę.

Turiu pasakyti, kad ir patikrinimo ataskaita ir paties pranešėjo nuomonė yra teigiami ir turėtume jam padėkoti, tačiau norėtume kartu išreikšti ir susierzinimą. Susierzinimą dėl to, kaip kai kurie Europos Parlamento nariai iš šalių, kurios pačios turi su neteisėta imigracija ir korupcija susijusių problemų, šiandien žiūri į Rumuniją ir Bulgariją. Bulgarija ir Rumunija yra visateisės Europos Sąjungos narės ir mūsų požiūris į jas turi būti visiškai toks pat, kaip ir į bet kurią kitą ES valstybę narę.

Taigi, jei galvojate apie Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą ir dėl to balsuosite rytoj, būtų gerai, kad į visa tai žiūrėtumėte taip pat, kaip žiūrite į savo valstybes.

  Stanimir Ilchev (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, šioje sesijoje baigiame Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimo prisijungti prie Šengeno erdvės įvertinimą. Sėkmingai tai padarysime, nes C. Coelho pranešimas yra sėkmingas. Labai tikimasi, kad Parlamento vertinimas sutaps su teigiama Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pozicija ir kad abiejų šalių, Bulgarijos ir Rumunijos, piliečiai jaus, jog jų institucijos padarė, ką turėjo padaryti, kad kelyje į Šengeno erdvę jau dabar degtų žalia šviesa.

Diskusijos buvo ilgos, tačiau geros naujienos yra tai, kad nepasidavėme bandymams ad hoc pakeisti Šengeno narystės kriterijus. Be abejo, sudėtingas laikas dar nesibaigė. Abiejų šalių vyriausybės dabar turi paaiškinti visas priežastis tiems, kas nusiteikę skeptiškai ir tiems, kurie prieš pat mūsų akis pasikeitė ir iš buvusių Bulgarijos ir Rumunijos integracijos rėmėjų tapo laukimo žaidimo iniciatoriais.

Kuo grindžiamos tokios priežastys? Objektyvia baime, ar išankstiniu nusistatymu, proginiu atsargumu ar nusivylimu? Tikiuosi, kad vidaus reikalų ir teisingumo ministrai bus bent jau tokie pat atviri vieni kitiems, kokie buvome mes rengdami C. Coelho pranešimo projektą.

  Paweł Robert Kowal (ECR). – (PL) Pone pirmininke, man susidaro įspūdis, kad šiose Europos Parlamento diskusijose vis labiau galvojame apie tai, kaip apsisaugoti prie sutvirtinimų linijos, kurią kartais brėžiame palei Europos Sąjungos išorės sienas, o kartais net norime statyti ir saugoti sienas Europos Sąjungos viduje.

Noriu tvirtai ir kategoriškai pasakyti: šiandien nėra jokių esminių priežasčių, dėl kurių reikėtų uždelsti Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimą prie Šengeno erdvės. Turėtume prieštarauti bet kokiems bandymams apriboti piliečių tarpusavio ryšius ir turėtume prieštarauti bet kokiems bandymams apriboti laisvę keliauti ir būti aktyviems Europos Sąjungoje. Diskusija, kurios klausausi, rodo, kokia šių dienų Europa yra susiskaldžiusi. Atsakomybė dėl politinio projekto, Europos Sąjungos, naikinimo teks tiems, kas šiandien kuria dirbtinius argumentus prieš Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimą prie Šengeno erdvės ir tokie asmenys nuo šios atsakomybės nepabėgs niekuomet.

  Gerard Batten (EFD). – Pone pirmininke, argi nekeista, kad kai Šengeno erdvė griūva jos kertinėse valstybėse, planuojama šią erdvę išplėsti ir į ją įtraukti Bulgariją ir Rumuniją. Rumunijoje ir Bulgarijoje yra daugiau nei 900 000 čigonų, kurių daugelis norėtų migruoti. Kai jie galės laisvai keliauti Šengeno erdvėje, daugelis jų neišvengiamai vyks į Didžiąją Britaniją, kad pasinaudotų mūsų dosniomis išmokomis ir socialinio būsto sistema, kaip daugelis jų jau padarė.

Galbūt kai kurie iniciatyvūs Didžiosios Britanijos piliečiai galėtų sutikti Kalė ir Hitrovo oro uostuose išsilaipinusius romus ir įteikti jiems adresus ir žemėlapius, kad jie galėtų rasti mūsų ministro pirmininko, jo kabineto narių ir visų ES narystę palaikančių parlamento narių namus. Galbūt tik tuomet, kai romai pasistatys savo vagonėlius mūsų nuo tikrovės atitrūkusių politikų namų pievelėse, tie politikai pagaliau pakeis savo nuomonę apie narystės ES naudą.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Pone pirmininke, bijau, kad Europos Parlamentas vėl pasirodys labai naivus ir pritars Bulgarijos ir Rumunijos stojimui į Šengeno erdvę. Bet kuriuo atveju aišku, kad yra ir kitų valstybių narių, kurios tam prieštaraus. Ir jos turės tam tinkamų priežasčių.

Neseniai paskelbtoje Europolo ataskaitoje teigiama, kad Albanijos, Turkijos ir buvusios Sovietų Sąjungos nusikalstamos grupuotės pasinaudos galimybėmis, kurias suteiks Rumunijos ir Bulgarijos įstojimas į Šengeno erdvę. Mano minimame pranešime taip pat daroma nuoroda į vizų liberalizavimą Balkanų šalims, o tai irgi buvo neapgalvota priemonė.

Yra neteisėtos imigracijos per Turkiją problema, kuri labai smarkiai pagilės, kai Bulgarija prisijungs prie Šengeno erdvės. Kokias Komisija duoda garantijas, kad ši problema bus sprendžiama veiksmingai? Ji neduoda visiškai jokių garantijų. Kokių ji imasi žingsnių, kad būtų užkirstas kelias naujoms problemoms, susijusioms su romais ir su jais siejamais neramumais ir nusikalstamumu? Ji vėlgi nesiima jokių žingsnių.

Kokia yra padėtis, susijusi su teismine reforma ir prieš korupciją nukreiptomis priemonėmis, kurių vis dar reikia? Esu įsitikinęs, jog su gerais ketinimais į Šengeno šalis keliaujantys Rumunijos ir Bulgarijos piliečiai supras, kad su sienos kontrole susijusį nepatogumą nusveria būtinybė saugoti visus kitus europiečius nuo organizuoto nusikalstamumo ir masinės nelegalios migracijos.

  Marian-Jean Marinescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, Rumunijos stojimas į Šengeno erdvę yra dideles finansines, institucines ir žmogiškąsias pastangas apimantis projektas, nes tai vienas svarbiausių Rumunijos politinių tikslų. Rumunija investavo daugiau nei 1 mlrd. eurų ir visose įvertinimo ataskaitose teikiami rezultatai neabejotinai yra teigiami. Pasiekta atitiktis visoms Šengeno acquis sąlygoms.

Rumunija valdo vieną ilgiausių Europos Sąjungos išorės sienų ir dėl to ji sukūrė pažangiausią integruotą saugumo sistemą, atitinkančią Šengeno acquis nustatytus standartus. Rumunija sustiprino savo partnerystę su agentūra FRONTEX. Atsižvelgiant į Graikijoje agentūros FRONTEX vykdytą veiklą Rumunija buvo antra pagal dydį po Vokietijos įrangos ir žmogiškųjų išteklių tiekėja. Bendradarbiaujant su panašiomis institucijomis kitose valstybėse narėse, Vokietijoje ir Nyderlanduose, buvo sukurtos specialios imigracijos ir prieglobsčio priemonės didelio imigrantų antplūdžio pasienyje atvejui. Kovojant su kontrabanda, tyrimams ir informacijai rinkti taikomi visi moderniausi metodai. Buvo sukurta Europoje unikali taikomoji programa, sudaranti sąlygas apdoroti duomenis ir SIS I, ir SIS II sistemose. Jūrų sienos stebėjimo sistema pristatyta kaip gerosios praktikos pavyzdys. Be to, valdžios institucijos ypatingą dėmesį skyrė kovai su korupcija. Nuolatinis bendradarbiavimas, vykdomas pagal specialią Europos Komisijos sukurtą priemonę, davė rezultatų, kurie rodo, kad Rumunija turi būtinus institucinius pajėgumus ir politinės valios pasiekti teisingumo tikslus.

Manau, kad stojimas į Šengeno erdvę yra ne Rumunijai siūloma dovana, o jos nuopelnų ir pastangų pripažinimas ir tai duos akivaizdžios naudos ES išorės sienų saugumui. Pone C. Coelho, ačiū jums ir sveikinu puikiai susitvarkius su šiuo klausimu.

  Tanja Fajon (S&D). – (SL) Pone pirmininke, Bulgarija ir Rumunija įvykdė nustatytus reikalavimus ir stoja į Šengeno erdvę dėl savo pačių nuopelnų. Negalime leisti, kad plėtra būtų uždelsta dėl politinių argumentų. Man labai didelį susirūpinimą kelia populistinė ir ekstremistinė dešinioji retorika, dėl kurios Sąjungoje pavojingai atsiranda netolerancija, rasizmas, diskriminacija ir neapgalvotas durų uždarymas.

Su kiekvienu Šengeno erdvės išplėtimu didiname laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir esu tikra, kad kaip ir praeityje, laikui bėgant pasimatys ekonominės ir kitokios plėtros galimybės. Nepriimtina, kad kai kurios Sąjungos valstybės narės šiandien ragina atkurti vidaus sienas. Europos piliečių judumas Sąjungoje, laisvė keliauti yra viena pagrindinių Europos laisvių ir bet koks ribojimas pakenktų vienam apčiuopiamiausių pranašumų, kurį mūsų piliečiai gavo dėl didesnės Europos integracijos.

Išplėtę Šengeno erdvę į Bulgariją ir Rumuniją įrodysime, kad integracijos mintis gyva ir sveika, kad Europa eina į priekį ir kad į ES duris besibeldžiančios šalys, įskaitant Vakarų Balkanų šalis, turi šviesią ateitį ES.

  David Campbell Bannerman (ECR). – Pone pirmininke, nors šią savaitę ir pakeičiau savo partiją ir prisijungiau prie ECR frakcijos, mano požiūris į Europos Sąjungą nepakito. Dėl Šengeno ECR mano, kad iš esmės dėl to, kas yra Šengenas, turi nuspręsti Šengeno erdvės narės, be abejo įskaitant Šveicariją, o ne Europos Sąjunga. Tačiau tai, kad Prancūzija uždarė sieną Italijos traukiniams, o Danija reikalauja taisyti Šengeną, rodo, kad ši erdvė atsidūrė krizėje.

Tačiau praktiniu požiūriu Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimas prie Šengeno erdvės padarys didelę įtaką ir tiems, kas nepriklauso šiai erdvei. Kiaura siena reikš, kad daug į JK nusitaikiusių nelegaliai atvykusiųjų galės netrukdomi pasiekti, pvz., Kalė, be to, Bulgarija nesilaikė savo su organizuotu nusikalstamumu susijusių įsipareigojimų. Apibendrinant, šiuo pasiūlymu siena paprasčiausiai nukeliama per toli.

  Mara Bizzotto (EFD). – (IT) Pone pirmininke, nors Europa apsimeta nepastebinti, bet 2011 m. Europolo pranešime dėl organizuoto nusikalstamumo patvirtinama, kad Rumunijai ir Bulgarijai įstojus į Šengeno erdvę, galingos Turkijos, Rusijos ir Albanijos nusikalstamos grupuotės galės išplėsti savo veiklą visoje Europoje.

Be to, cituoju: „nelegali imigracija iš Turkijos išplis Bulgarijos pakrantėse ir padidės turkų ir albanų nusikalstamų grupuočių vykdoma narkotikų ir žmonių kontrabanda“. Be to, dėl žmonių kontrabandos: „dėl Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo į Šengeno erdvę Bulgarijos nusikalstamoms grupuotėms ir romų bendruomenėms gali atsirasti naujų galimybių padidinti jų ir taip didelį kontrabandos į likusią Europos dalį mastą“. Galutinė išvada – didesnė nelegali imigracija iš Turkijos ir didesnė narkotikų ir žmonių kontrabanda reiškia mažesnį saugumą Europos piliečiams.

Europa nori organizuotam nusikalstamumui padaryti milžinišką paslaugą. Partija Lega Nord yra ir visuomet bus prieš tokį pasibaisėtiną pasirinkimą. Visi, kas rytoj balsuos už šį pranešimą, bus atsakingi už tai, kad balsavo už greitkelio, vedančio organizuotus nusikaltėlius tiesiai į Europos širdį, atidarymą.

  Kinga Gál (PPE) . – (HU) Pone pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nare, ponios ir ponai, esu patenkinta, kad rytoj balsuodamas dėl C. Coelho pranešimo Europos Parlamentas aiškiai parodys, kad jis pritaria Rumunijos ir Bulgarijos pasirengimui ir remia šių dviejų šalių stojimą į Šengeno erdvę, t. y. vieną svarbiausių Europos Sąjungos acquis. Šis acquis daug reiškia Rytų ir Vidurio Europos šalims ir dėl istorinių priežasčių, nes jis suteikia galimybę laisvai keliauti be kliūčių.

Svarbiausia per mūsų šios dienos diskusijas valstybėms narėms pasakyta žinia turi būti tai, kad Rumunija ir Bulgarija atitinka tokius pat stojimo kriterijus, kokius Europos Sąjunga nustačiusi jau prisijungusioms šalims.

Reikia pabrėžti, kad negalime Rumunijai ir Bulgarijai taikyti daugiau reikalavimų, nei taikėme ankstesniais Šengeno erdvės plėtros etapais. Valstybės narės neturėtų įdiegti dvigubų standartų, nes tai naikina pamatus, ant kurių pastatytas Šengeno acquis: abipusio pasitikėjimo diegimą. Būtent šių mėnesių įvykiai rodo, kad Europos svarbiausiam acquis reikia apsaugos ir paramos. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad jokiomis aplinkybėmis neturėtume čia kartu suplakti dviejų dalykų, t. y. neturėtume dviejų valstybių narių stojimo į Šengeną jungti su Šengeno tikrinimo mechanizmu. Pastarojo labai reikia, tačiau šie du dalykai dabar negali būti sujungti.

Ir galiausiai norėčiau pasveikinti C. Coelho, kuris parengė pranešimą ir kurio konstruktyvus ir nuoseklus darbas šiuo klausimu iš tiesų buvo labai svarbus. Taip pat norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Vengrijai už jos pasiryžimą ir konkrečius žingsnius, kurių ji ėmėsi, siekdama palengvinti ir paspartinti dviejų valstybių narių įstojimą.

  Anna Hedh (S&D). – (SV) Pone pirmininke, rytoj balsuosime dėl to, ar leisti Bulgarijai ir Rumunijai prisijungti prie Šengeno erdvės. Man socialdemokratei nekyla abejonių, kad turėtų būti leidžiama prisijungti visoms ES valstybėms narėms, atitinkančioms griežtus bendradarbiavimo reikalavimus. Be abejo, mums labai svarbu nustatyti griežtus prisijungimo prie Šengeno reikalavimus, tačiau visiems turi būti taikomi tokie pat objektyvūs kriterijai. Bet koks kitoks metodas yra politinė veidmainystė.

Kadangi dabar visi ekspertai mano, kad Rumunija ir Bulgarija atitinka reikalavimus, manau, kad akivaizdu, jog joms turėtų būti leista prisijungti. Šį vakarą buvo pareikšta tam tikrų prieštaravimų dėl korupcijos abiejose šalyse, tačiau tai ne tas dalykas, su kuriuo galima kovoti per Šengeno sistemą. Ką tik Komisijos narė C. Malmström pateikė kovai su korupcija skirtą dokumentų paketą, kuris gali tapti pagrindu tolesniam darbui. Tai visos Europos Sąjungos, o ne tik Rumunijos ir Bulgarijos reikalas. Be to, kovai su organizuotu nusikalstamumu reikia daugiau bendradarbiavimo, o ne daugiau uždarytų durų.

(Plojimai)

  Salvatore Iacolino (PPE). – (IT) Ponia pirmininke, Komisijos nare, Šengenas neabejotinai yra vertingiausias civilizacijos palikimas.

Šiandien turime palankiai vertinti svarbų rezultatą, t. y. tai, jog, mūsų nuomone, Bulgarijos ir Rumunijos piliečiai turi būti tarp galinčių naudotis šia pagrindine priemone. Taigi reikėtų dar labiau sutvirtinti ir sustiprinti Šengeno erdvę. Vienas iš konkrečių mūsų kada nors turėtų Europos civilizacijos įrodymų yra toks: Europos pilietybė konkrečiai jaučiama būtent Šengeno erdvėje.

Todėl Šengeno acquis yra pagrindinė teisėtos ekonomikos priemonė ir esu tikras, kad šių metų birželio 24 d. Taryba apsvarstys valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui ir bendradarbiavimui sustiprinti svarbius aspektus.

Be abejo, reikia keisti įvertinimo mechanizmus, kad jie iš tarpvyriausybinių sistemų taptų Sąjungos sistemomis, kaip neseniai paskelbė C. Malmström, ir neabejotini Šengeno valdymo rezultatai yra didesnis bendradarbiavimas, spartus santykių stiprinimas ir modernizavimas, skaidrumas ir dialogas.

Bulgarija ir Rumunija atitinka reikalavimus, taigi sveikinu C. Coelho, kad jis savo suderintame ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto patvirtintame pranešime sujungė judėjimo laisvę ir piliečių saugumą.

  Iliana Malinova Iotova (S&D). – (BG) Pone pirmininke, Šengeno acquis įvertinimo darbo grupė tūkstančio trijų šimtų kilometrų ilgio Bulgarijos sieną įvertino kaip saugią Europos Sąjungos išorės sieną – būtent dėl to dirbo kelios Bulgarijos vyriausybės. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas rekomenduoja, kad Taryba turėtų patvirtinti dviejų šalių prisijungimą prie Šengeno erdvės. Noriu padėkoti visiems kolegoms parlamento nariams už profesionaliai atliktą darbą.

Kai kurios valstybės narės nustato naujus politinius kriterijus, dėl kurių užsitęs Šengeno procesas. Bulgarijos ir Rumunijos stojimas buvo netgi įvardytas kaip lošimas, kuriame dėl nusikalstamumo ir korupcijos lošiama iš Europos piliečių saugumo.

Rezultatai šioje srityje aiškiai neįspūdingi. Tačiau būtent todėl yra nustatyti užsienio politikos kriterijai ir būtent todėl galimas Bulgarijos ministrų atsistatydinimas. Tokie klausimai turi būti vertinami kitur, pvz., per Europos Komisijos bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą. Noriu teigiamai įvertinti Komisijos narės C. Malmström vakar pateiktus pasiūlymus dėl naujo paketo dėl prieš korupciją nukreiptų priemonių.

Tačiau šiuo metu Bulgarija ir Rumunija negali būti atpirkimo ožiai dėl neišspręstų su saugumu Europoje susijusių problemų: pabėgėlių iš Afrikos bangos, būsimų rinkimų kai kuriose valstybėse narėse, populistinės retorikos ir nusivylimo dėl finansų ir ekonomikos krizės. Niekas šiuo metu nesidomi „dviejų greičių“ Europa. Būtent todėl raginu pritarti C. Coelho pranešimui ir raginu Tarybą priimti teigiamą sprendimą.

  Véronique Mathieu (PPE). – (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti savo kolegą Carlosą Coelho, kuris nuveikė su šiuo pranešimu susijusį meistrišką darbą ir, Dievas mato, tai buvo sudėtinga.

Bulgarija ir Rumunija nuveikė milžinišką darbą stiprindamos savo sienų kontrolę ir joms pavyko. Naujausi įvertinimai labai aiškūs visose srityse: nuo policijos ir teisminio bendradarbiavimo iki duomenų apsaugos ir vizų politikos, taip pat oro, jūrų ir žemės sienų kontrolės. Visi techniniai reikalavimai įvykdyti. Tai galime priimti kaip tikrą faktą. Bulgarija ir Rumunija dabar turi tinkamus techninius pajėgumus ir žmogiškuosius išteklius, kad įgyvendintų Šengeno acquis.

Kadangi dabar niekas negali mums užkirsti kelio Šengeno erdvės plėtrai, verta paminėti rekomendacijas, pateiktas šioms dviem šalims. Tikiuosi, kad šios rekomendacijos bus griežtai stebimos, ypač dėl sienų tarp Bulgarijos, Graikijos ir Turkijos, nes, kaip žinote, Šengeno valstybių tarpusavio pasitikėjimas grindžiamas valstybių visapusišku savo abipusių įsipareigojimų laikymusi. Jei kuri nors šalis nesilaiko savo įsipareigojimų, tai suardo uždarą grandinę ir sutrinka visa sistema.

Nuoširdžiai tikiuosi, kad Taryba pasieks susitarimą ir kad šios dvi šalys gali tapti privilegijuoto Šengeno valstybių rato narėmis. Visi mes šiame Parlamente žinome apie tokių sprendimų padarinius susijusiems piliečiams. Taigi dar kartą sakau, jog puikiai padirbėta prie pranešimo, pone C. Coelho.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D). – (RO) Pone pirmininke, manau, kad savo abejones dėl Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į Šengeno erdvę pareiškusios valstybės privalo nepamiršti, kad šis procesas yra teisinis įpareigojimas, nustatytas Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, ir pasirašydamos šią sutartį minėtos valstybės prisiminė šį įsipareigojimą.

Be to, Europos Sąjungos šalys turi žinoti, kad joms pačioms naudingas Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimas prie Šengeno, nes šios šalys galės pačios prisidėti prie visų valstybių narių saugumo ir išplėsti Šengeno erdvę, kuria siekiama sustiprinti integracijos procesą Europos Sąjungoje ir bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

Iš Europos Sąjungos misijų, per kurias buvo vertinama sklandi veikla ir Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimas prie Šengeno informacinės sistemos, kuri veikia pagal aukščiausius saugumo standartus, gautas pripažinimas yra tvirtas argumentas šiuo požiūriu. Po šio prisijungimo visos Sąjungos šalys turės prieigą prie internetu perduodamų duomenų apie slaptai Europą bandančius pasiekti keleivius ir galės užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos išorės sienų kontrolę.

  Hubert Pirker (PPE). – (DE) Pone pirmininke, ponia E. Győri, Komisijos nare, visi žinome, kad abi šios šalys, Rumunija ir Bulgarija, labai daug investavo į Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą. Jos atitinka Šengeno standartus. Visuose nešališkuose įvertinimuose pateikiama tokia pat išvada – įvykdyti visi įstojimui į Šengeno erdvę būtini reikalavimai. Be to, mūsų pranešėjas atliko labai gerą tyrimą. Jis atliko nešališką vertinimą ir priėjo prie tokios pat išvados. Būtent todėl ne tik balsuosime už šį pranešimą, bet ir duosime savo sutikimą šioms abiem šalims prisijungti prie Šengeno erdvės.

Tačiau Šengeno erdvė yra ir pasitikėjimo erdvė. Tai reiškia, kad ne viskas užbaigiama vienu vieninteliu veiksmu ir toks pasitikėjimas kuriamas per ilgą laikotarpį; investicijos į saugumą turi būti ilgam laikotarpiui. Norėčiau pabrėžti, kad tai taikoma visoms šalims, ne tik Rumunijai ir Bulgarijai. Tikiuosi, jog toks pasitikėjimas išliks ilgai, kad galėtume ilguoju laikotarpiu išsaugoti laisvę keliauti, t. y. šią judėjimo Europos Sąjungoje laisvę kaip pagrindinę viešąją gėrybę.

Tačiau šiandien išgirstas dalykas man sukėlė nerimą – nors negaliu to patvirtinti, tačiau girdėjau, kad Rumunijoje trečdaliu bus sumažinti policininkų atlyginimai. Visi žinome, kad tinkamas atlygis policininkams – būtina antikorupcijos ir garbingo policijos darbo sąlyga. Todėl tikiuosi, kad mano informacija netiksli ir kad šių šalių interesams ir visos Europos Sąjungos saugumui tarnaujančiai policijai ir ateityje bus mokama tinkamai, kad ji netaptų lengvai paperkama.

  Antigoni Papadopoulou (S&D). – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nare, pagal C. Coelho pranešimą, remiantis įvertinimo pranešimais, Rumunija ir Bulgarija pakankamai pasirengusios taikyti Šengeno acquis nuostatas savo žemės, jūrų ir oro sienoms. Šalys atitinka pagrindinius reikalavimus ir tokius pat kaip ir kitoms valstybėms narėms taikomus kriterijus, kurių reikia visapusiškai integracijai Šengeno erdvėje. Remdami visapusišką šių šalių integraciją, rodome mūsų Bendrijos solidarumą ir remiame Europos idėją ir pagrindinę piliečių judėjimo laisvės Europos Sąjungoje teisę ir taip kuriame stipresnę Europą.

Apie pranešime nurodomus susirūpinimą keliančius klausimus dėl didėjančio migracijos spaudimo opioje su Bulgarijos, Turkijos ir Graikijos sienomis susijusioje srityje, pasakytina, kad tai yra šiandieniniai Europos Sąjungos ir valstybių narių iššūkiai ir būtent jos turi pateikti pasaulinius ir europietiškus sprendimus, kaip veiksmingai sustiprinti savo išorės sienas, sustiprinti agentūrą FRONTEX, parodyti Bendrijai prideramą solidarumą ir paremti valstybes nares Europos pietinėje dalyje, kurioje išsilaipina imigrantai. Teminiame dialoge dėl Šengeno susitarimo atnaujinimo turi būti atsižvelgta į minėtus iššūkius.

  Ivailo Kalfin (S&D). – (BG) Pone pirmininke, Komisijos nare, dalyvavimas Šengeno erdvėje reiškia atsakomybę. Bulgarija ir Rumunija turi būti priimtos, kad jos kartu su kitomis valstybėmis narėmis galėtų prisiimti savo atsakomybės dalį dėl Europos sienų saugojimo.

Žinau, kad Šengenas šiomis dienomis yra opi tema daugelyje valstybių narių ir dėl jo kyla daug viešų diskusijų. Pastaraisiais mėnesiais ši tema tapo dar svarbesnė dėl emigrantų iš Šiaurės Afrikos antplūdžio. Tiesą pasakius, netgi senosioms ir didelėms valstybėms narėms sudėtinga susidoroti su emigrantų srautu.

Tačiau nepriėmus Bulgarijos ir Rumunijos šių problemų neišspręsime. Visiškai priešingai. Teisinga reakcija turėtų būti tokia: reikia stiprinti solidarumo dėl emigracijos politikos principą ir pasiekti, kad visos valstybės narės įsipareigotų tokią politiką taikyti. Mums reikia ne tik Bulgarijai ir Rumunijai pasiūlyti galimybę, bet ir reikalauti, kad jos prisiimtų savo atsakomybę ir vykdytų savo pareigas prie Europos Sąjungos išorės sienų.

Komisijos narė C. Malmström minėjo pasitikėjimą. Tai yra esmė. Abiejų šalių vyriausybėms turi būti suteikta galimybė atsakyti į iššūkį ir įrodyti, kad jos gali sėkmingai saugoti Europos sienas.

  Rovana Plumb (S&D). – Pone pirmininke, mieli kolegos, prieš mėnesį automobiliu vykau į Briuselį ir prie Vengrijos sienos mačiau ilgą vilkikų eilę. Prisimenu, kad suskaičiavau 87. Jie buvo iš Vokietijos, Italijos, Danijos ir Vengrijos prikrauti prekių, kurių laukė žmonės. Vilkikai buvo užlaikomi, nes jiems buvo taikomos likusioje Europos Sąjungoje panaikintos procedūros.

Norėčiau pabrėžti Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į šią svarbią erdvę reikšmę. Tai svarbu visos Europos interesams, nes turime atkurti mūsų Europos piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos institucijomis. Komisijos nare, sakėte, kad Šengenas yra svarbi dovana visiems Europos piliečiams, tačiau tai kartu svarbi priemonė kurti „daugiau“, o ne „mažiau“ Europos.

Esu tvirtai įsitikinusi, kad Europos Parlamentas rytoj patvirtins savo pranešimą ir kad Taryba kuo greičiau imsis atitinkamų veiksmų.

(Plojimai)

  Csaba Sógor (PPE). (HU) – Pone pirmininke, C. Coelho pranešime teigiama, kad Rumunija ir Bulgarija įrodė, jog yra tinkamai pasirengusios visapusiškai taikyti Šengeno acquis nuostatas. Tačiau jų priėmimo į Šengeno erdvę data vis dar neaiški, nes kai kurios valstybės narės, nors ir sulaukta įvairių Europos Sąjungos institucijų pakartotinių įvertinimų, mano, kad šių šalių priėmimas gali sukelti problemų Šengeno sistemoje. Nors pripažįstu Rumunijos teisingumo sistemos trūkumus, savo kolegų parlamento narių ir Tarybos dėmesį noriu atkreipti į tai, kad jų priimamas sprendimas tiesiogiai padarys įtaką 30 milijonų ES piliečių kasdieniam gyvenimui. Vidaus sienų kontrolės panaikinimas yra milžiniškas Europos integracijos pasiekimas. Rumunijos ir Bulgarijos piliečiai, kaip visateisiai Europos Sąjungos piliečiai, teisėtai tikisi turėti galimybę naudotis Šengeno acquis pranašumais. Tvirtai tikiu, kad visa Europa būtų stipresnė, jei Bulgarija ir Rumunija prisijungtų prie Šengeno šiais metais.

  Katarína Neveďalová (S&D). – (SK) Pone pirmininke, šiandien čia stoviu norėdama nedviprasmiškai pritarti Rumunijos ir Bulgarijos stojimui į Šengeno erdvę.

Mano nuomone, C. Coelho pranešime labai aiškiai įrodyta, kad šios dvi šalys yra visapusiškai pasirengusios ir įvykdė visus reikalavimus. Bulgarija ir Rumunija jau ketverius metus yra ES valstybės narės, tačiau atrodo, kad kai kurie kolegos parlamento nariai to nepastebėjo, todėl dėl kai kurių jų klausimų ir rasistinių pastabų man kaip ES pilietei kyla susirūpinimas, nes jei kalbame apie nelegalius imigrantus iš tų šalių kažkokiu būdu užimsiančius mūsų teritoriją, tai iš tiesų omenyje turime ES narius ir piliečius, o jie niekaip negali būti nelegalūs imigrantai.

Mano nuomone, galimybė tapti Šengeno erdvės narėmis turėtų būti suteikta visoms sąlygas atitinkančioms valstybėms. Tai esminis lygybės principas, kuriuo grindžiama ES ir bet kas juo abejojantis abejoja ir ES pagrindiniais principais.

  Filiz Hakaeva Hyusmenova (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, po Bulgarijos įstojimo į Europos Sąjungą šalies priėmimas į Šengeno erdvę yra antras labai laukiamas įvykis. Tai tiesiog teisingumas, kurio laukiame.

Po to, kai Bulgarija ir Rumunija įdėjo daug pastangų ir puikiai susitvarkė su Šengeno techniniais kriterijais, delsti priimti šias abi šalis prieštarautų Europos Sąjungoje nustatytoms taisyklėms. Europos Sąjungoje nustatytos taisyklės vienodos visiems. Tie patys kitoms valstybėms narėms taikyti kriterijai turi būti taikomi ir mūsų valstybėms. Kitu atveju tai bus diskriminacija.

Problemų dėl korupcijos yra daugelyje valstybių narių. Europa turi su šiuo reiškiniu kovoti bendrai, nes keturi iš penkių Europos piliečių mano, kad korupcija yra pagrindinė jų šalies problema. Europa turi problemų dėl didėjančio emigrantų skaičiaus. Mums reikia rasti bendrų šių problemų sprendimų, tačiau turime laikytis savo vertybių ir principų.

  Lena Kolarska-Bobińska (PPE). – (PL) Pone pirmininke, Europos Sąjungoje daug kalbama apie krizę. Iki šiol daugiausia kalbėjome apie ekonomikos krizę. Dabar atsižvelgiant į tai, kas vyksta Šengeno erdvės atžvilgiu, žmonės sakys, kad pavojus kyla ne tik ekonomikai, bet ir pagrindinėms piliečių teisėms. Todėl atsižvelgdami į su Šengeno erdve susijusius įvykius Italijoje, Prancūzijoje, vėliau Danijoje, mano manymu, privalome aiškiai pasakyti: ne, Šengeno erdvė nėra pavojuje, nenorime kad ji būtų įšaldyta, o norime kad ši erdvė būtų sustiprinta ir išplėsta ir labai norime, kad Europa būtų atvira.

Turime parodyti, kad žinome, kaip įveikti krizes. Norėčiau pareikšti padėką Komisijos narei dėl to, kad kai Danija norėjo įdiegti pasienio kontrolę, buvo labai skubiai išleistas komunikatas dėl bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos. Tačiau dabar reikia žengti toliau. Svarbu ne tik balsuoti, kad būtų pritarta Rumunijos ir Bulgarijos įstojimui į Šengeno erdvę. Svarbu tai padaryti kuo greičiau.

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Pone pirmininke, šiandien Šengeno susitarimams daromas didelis spaudimas. Pirma, atsižvelgiant į dabartinę imigrantų iš Šiaurės Afrikos, kurios demokratinius pokyčius ES skatina, bangą, kai kurios valstybės paprašė laikinai įšaldyti šiuos susitarimus ir joms buvo leista tai padaryti. Antra, kitos valstybės dėl, manytina, savo pačių siaurų interesų, susijusių su abiem narystės prašančiomis valstybėmis, nusprendė išnaudoti tai, kad Rumunija ir Bulgarija dar nėra erdvės narės ir nusprendė siekti, kad šios šalys jomis netaptų.

Dėl to žaidimo taisyklės buvo pakeistos žaidimui jau prasidėjus ir tai padaryta abiejų žaidėjų nenaudai. Aš pritariu teigiamoms pranešimo išvadoms ir dėl jų giriu autorių, tačiau nors ir galiu suprasti politines rekomendacijos pakeitimo priežastis – juk politikos pagrindas yra kompromisas – negaliu neatsižvelgti į tai, kad naujai pasiūlytas sąlygas gali būti lengviau aiškinti subjektyviai. Meldžiu Dievą, kad klysčiau.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE) . – (RO) Pone pirmininke, šiandien mums pateiktas objektyvus ir sąžiningas pranešimas, kuriame pabrėžiama, kad Rumunija ir Bulgarija visapusiškai pasirengusios techniškai prisijungti prie Šengeno erdvės. Be to, kaip nurodyta įvertinimo dokumentuose, tam tikrų aspektų atžvilgiu Rumunija gali būti rodoma kaip gerosios praktikos pavyzdys.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad priėmus Rumuniją ir Bulgariją į šią erdvę nebus padarytas neigiamas poveikis sienų saugumui. Visiškai priešingai. Tai pagerins europiečių pasitikėjimą Šengeno erdve. Dažnai kalbama apie abipusį pasitikėjimą – tai buvo minima ir šiose diskusijose. Tačiau kaip galime kalbėti apie abipusį pasitikėjimą, jei kai kurios valstybės narės keičia taisykles žaidimui įpusėjus ir nustato naujus prisijungimo prie Šengeno kriterijus?

Argumentai, kuriais remiantis šiandien pasisakoma prieš Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimą prie Šengeno erdvės, nebuvo taikomi jokios kitos anksčiau prie Šengeno prisijungusios valstybės atžvilgiu. Vienintelis dalykas, kurio tikisi rumunai ir bulgarai – sąžiningas ir toks pat kaip ir kitų šalių vertinimas ir objektyvus įvertinimas pagal tuos pačius kriterijus. Parlamentas Tarybai turi pareikšti savo aiškią nuomonę šiuo klausimu ir pareikalauti nustatyti tikslią įstojimo datą.

  Petru Constantin Luhan (PPE). – (RO) Pone pirmininke, noriu padėkoti pranešėjui, šiuo atveju parengusiam ypač svarbaus pranešimo projektą, kuris kartu buvo labai sudėtingas, nes mūsų nuomonės dėl šio Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į Šengeno erdvę klausimo nesutampa.

Kolegos parlamento nariai, taip pat noriu padėkoti visiems, kas suvokė, kad Europos Sąjunga plečiasi vertybių pagrindu. Galiausiai – ir tai ne mažiau svarbu – Bulgarijos ir Rumunijos stojimas į Šengeno erdvę yra atsakomybės prisiėmimo dalis – abi šalys šią atsakomybę prisiėmė 2004 m. siekdamos atitikti sąlygas, kurias, remiantis Europos Komisijos įvertinimo ataskaitomis, šios šalys dabar atitinka.

Šiandien kolegos parlamento nario iš valstybės, kuri nepritaria mūsų stojimui į Šengeno erdvę, paklausiau, dėl kokios priežasties jis tam prieštarauja. Atrodo, kad techninės sąlygos įgyvendintos, o priežastis slypi prieštaringoje nacionalinėje politikoje. Tokia padėtis nepriimtina.

  Nikolaos Salavrakos (EFD). – (EL) Pone pirmininke, manau kad Europos Sąjungos patikimumas priklauso nuo vienodo taisyklių taikymo. Manau, kad akivaizdu, jog Rumunijos ir Bulgarijos įtraukimas į Šengeno susitarimą turi būti vykdomas laikantis tokių pat taisyklių, kurių buvo laikomasi kitoms šalims tampant susitarimo šalimis.

Teigiamai vertinu C. Coelho pranešimą ir jo pasiūlymą, kad Bulgarijai reikia imtis papildomų priemonių ir parengti specialų veiksmų planą su Graikija ir Turkija dėl nelegalios imigracijos problemos prie Graikijos ir Bulgarijos sienos. Pakartoju savo tvirtą poziciją, kad reikia persvarstyti II Dublino reglamentą ir pasiekti, kad Graikijoje veikiantis agentūros FRONTEX biuras veiktų nuolat.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, kaip žinome, Šengeno susitarimu neturėtų būti skatinama masinė imigracija į socialines sistemas, o dėl keliavimo laisvės neturėtų augti nusikalstamumas ir nelegali imigracija. Galiausiai Europos Sąjungoje reikia labiau vertinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir sienos apsaugos gerinimą.

Jei Italija ir jos pasienio policijos saugumo sistema, kaip pranešama, smarkiai atsilieka nuo įprastų Šengeno standartų, manytina, kad naujos narės, pvz., Rumunija ir Bulgarija, gali greitai dar labiau pabloginti padėtį.

Todėl reikėtų atsisakyti pernelyg skuboto šių šalių priėmimo į Šengeną, nes daugiausia naudos iš to gautų organizuoti nusikaltėliai iš Rytų Europos ir netgi Kaukazo regiono. Manau, kad susidūrusi su prieglobsčio problemomis, Danija pati pasirodė kaip ES lygmens taisyklių taikymo novatorė. Greičiausiai būtent todėl Komisija taip griežtai reagavo į paskelbimą apie didesnę sienų kontrolę, kovojant su augančiu nusikalstamumu. Turėtume aiškiai pasakyti, kad nors pagal Šengeną vidaus sienos turi būti atviros, taip gali būti tik tuomet, jei išorės sienos iš tiesų saugios.

  Wim van de Camp (PPE). – (NL) Pone pirmininke, visi sekantys šį klausimą žino, kad Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas į Šengeno erdvę yra ypač sudėtingas klausimas Nyderlanduose. Tačiau turime ir Europos atsakomybę. Kadangi taip yra, Komisijos narei noriu užduoti vieną klausimą: kaip Šengeno kriterijų įgyvendinimo užtikrinimas siejamas su bendra kontrole pagal korupcijos politiką? Neseniai girdėjome apie Bulgarijos ir Ukrainos sienos kontrolę, kai Bulgarijos pasienio pareigūnai buvo papirkti, kad per išorines Europos Sąjungos sienas praleistų žmones, neturinčius tokios teises.

Noriu užduoti antrą klausimą, kurio klausė ir H. Pirker, t. y. kokią įtaką dideli apkarpymai Rumunijos policijoje padarys siekiui užtikrinti Šengeno kriterijų įgyvendinimą? Dėl to buvo konsultuojamasi su profesinėmis sąjungomis. Kokia padėtis šiuo klausimu dabar?

  Monika Smolková (S&D). – (SK) Pone pirmininke, Bulgarija ir Rumunija per trejus metus ėmėsi visų priemonių, kurių reikia norint prisijungti prie Šengeno erdvės. Išorinių sienų apsaugos kriterijai ir priemonės nėra paprasti. Tačiau abi šalys juos įgyvendino ir turi teisę tapti bendros Šengeno erdvės narėmis, nors Europa šiuo metu susiduria su imigrantų iš Afrikos antplūdžiu.

Labai svarbu, jog įvertinimo komiteto nariai, kurie asmeniškai lankėsi abejose šalyse, teigė, kad Rumunija ir Bulgarija atitinka Šengeno reikalavimus.

Esu tvirtai įsitikinusi, kad Europos Parlamento nariai patvirtins šį pranešimą ir tuomet jį aiškiai priims Taryba. Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams linkiu džiaugsmo, kokį pati asmeniškai patyriau 2007 m. gruodžio 22 d. griaudama pasienio užkardą, kai Slovakija tapo Šengeno erdvės nare.

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, Šengeno erdvės plėtra apima standartų įgyvendinimą, tačiau ji susijusi ir su pasitikėjimu. Bulgarijos ir Rumunijos paraiškos pateiktos įdomiu laiku, kai ES pradėjo kelti klausimą dėl laisvo judėjimo principo.

Akivaizdu, kad oficialiai buvo atliekami patikrinimai prie vidaus sienų, tačiau jie buvo vykdomi dėl tam tikrų renginių, pvz., sporto renginių, Europos futbolo čempionato, pasaulio čempionatų ar tam tikrų aukščiausio lygio konferencijų. Dabar irgi daugelio Šengeno šalių policija atlieka patikrinimus pagal nacionalinės teisės aktus, pvz., vykdant skrydžius Šengeno vidaus erdvėje.

Tačiau dabar diskusijos keičiasi. Dabar patikrinimai turėtų būti atliekami jau ne dėl tam tikrų įvykių, o dėl reiškinio. Tai opi tema, nes čia keliamas klausimas dėl laisvo judėjimo sąvokos ir …

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Mariya Nedelcheva (PPE). – (BG) Pone pirmininke, palankiai vertinu C. Coelho parengtą gerai suderintą ir objektyvų pranešimą. Tekste ne tik atspindimos pranešėjo išvados, padarytos po vizitų į Bulgariją ir Rumuniją, bet kartu parodomas Europos Parlamento noras ir toliau puoselėti Europos dvasią. Kitaip tariant, pasirengimas Šengeno narystei grindžiamas vien tik techninių kriterijų atitikimu. Taip ir yra.

Techninis pasirengimas, gerai Bulgarijos ir Rumunijos atlikto darbo rezultatas, yra teigiama išvada, kurią šiandien darome ir mes. Dabar svarbu, kad per rytojaus balsavimą įtikinama dauguma nusiųstume dvi žinias.

Pirmiausia, žinia Ministrų Tarybai. Suteikdama teisę gauti atitinkamą informaciją, vykdydama konstruktyvų dialogą ir atsižvelgdama į Parlamento nuomonę, Taryba parodys ne tik gerą valią bendradarbiaudama su mumis, bet ir tvirtą poziciją, kad yra viena Europos vertybių sergėtojų ir kad laikosi skaidraus bendradarbiavimo ir partnerystės principų.

Aiški žinia bus nusiųsta ir Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams. Europos Sąjunga jiems sako: „taip“ lygiam visų valstybių narių vertinimui, „taip“ vienodoms taisyklėms ir „taip“ vienodam pasiektų rezultatų vertinimui. Esu tikra, kad Taryba gali įdėti teigiamų pastangų.

  Nadezhda Neynsky (PPE). – (BG) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti C. Coelho už išsamų pranešimą. Paprašiau žodžio todėl, kad mane erzina begėdiški bandymai pasinaudoti Bulgarijos ir Rumunijos atveju siekiant išspręsti vidaus problemas ir reaguoti į vidaus baimes.

Su tokia pat baime prieš 10 metų buvo pasitiktas vizų reikalavimų Bulgarijai ir Rumunijai panaikinimas. Tačiau tuometiniai Europos vadovai parodė drąsą ir toliaregiškumą, nors Bulgarija ir Rumunija netgi nebuvo Europos Sąjungos narės. Tiesą pasakius, jie neklydo.

Būtent todėl turime šiandien atminti, kad dabar diskutuojame dėl taisyklių, kurios turi būti vienodos visiems, dėl Europos Sąjungos sutartyje nustatytos valstybių narių lygybės ir galiausiai dėl taip plačiai skelbiamo Europos solidarumo.

Be abejo, Europoje dabar daug daugiau skirtumų nei prieš 20 metų. Tai neturėtų ko nors stebinti. Tačiau jei Šengeno erdvėje kilo krizė – tai yra kitų diskusijų tema. Jei dėl to reikia keisti sąlygas – sąlygos turi būti keičiamos visiems. Taigi atminkime, kad didelės nelegalių imigrantų grupės kerta …

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

  Metin Kazak (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją C. Coelho parengus išskirtinai suderintą ir aiškų pranešimą. Taip yra dėl to, kad daugumos šiame Parlamente esančių kolegų parlamento narių bendras požiūris ir vizija yra tokia, kad Bulgarija ir Rumunija nusipelno ir privalo būti Šengeno erdvėje.

Akivaizdu, kad nereikėtų perkelti problemų į sritis, kuriose jų nėra. Korupcija ir nusikalstamumas vyrauja visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tačiau šias problemas sėkmingai spręsime tik tuomet, jei savo pastangas sujungs visos 27 valstybės. Atsakomybė ir našta neturėtų būti perkeliama tik vienai Europos valstybių grupei.

Bulgarija ir Rumunija įrodė, kad jos gali dirbti susivienijusios Europos labui. Manau, kad jos vertos būti ir Šengeno erdvės narėmis.

  Traian Ungureanu (PPE). – Pone pirmininke, Bulgarija ir Rumunija įrodė, kad jos gali užtikrinti ES sienų saugumą ir tai visapusiškai – kartoju, visapusiškai – atspindima dokumentuose. Tarp kitko, Rumunijoje ir Bulgarijoje suimti pareigūnai buvo suimti dėl korupcijos. Ar gali kas nors šiame Parlamente teigti, kad, pvz., Olandijos pareigūnas, korumpuotas Olandijos pareigūnas, Nyderlanduose nebūtų suimtas dėl korupcijos?

Antra, Rumunija ir Bulgarija nedalyvavo konkurse laimėti pirmą vietą organizacijos Transparency International konkurse. Jos pasirašė teisinį susitarimą ir įgyvendino visus jo kriterijus. Jei dabar kas nors nori pakeisti žaidimo taisykles jau prasidėjus žaidimui, manau, kad tai gali būti neteisėta pagal ES teisę ir bet kuriuo atveju blaiviai mąstant – nesąžininga.

  Cecilia Malmström, Komisijos narė. – Pone pirmininke, dėkoju už šias labai naudingas diskusijas. Iš tiesų aišku, jog reikia stiprinti pasitikėjimą ir tikėjimą Šengenu stiprinant valdymą ir stiprinant įvertinimo priemones – būtent tai Komisija pasiūlė dar gerokai prieš Kalėdas – aktyviau dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams ir Komisijai, didinant skaidrumą ir į visus šioje srityje atliekamus veiksmus įtraukiant Parlamentą. Mums taip pat reikia daug geriau veikti, kad nedelsdami padėtume valstybėms narėms, kurios dėl vienos ar kitos priežasties susiduria su sunkumais ir reikia paaiškinti, kokiomis sąlygomis vėl gali būti grąžinta sienų kontrolė.

Reikia visa tai padaryti. Mums taip pat reikia kovoti su korupcija ir tai daryti aktyviau. Taip, Bulgarijoje ir Rumunijoje yra korupcijos ir vakar Komisija pateikė pranešimą dėl to, kaip norime stiprinti kovą su korupcija. Kai kurie jūsų maloniai į tai atkreipėte dėmesį.

Tačiau šiuo metu privalome pripažinti milžinišką darbą, kurį siekdamos atitikti techninius Šengeno reikalavimus nuveikė Bulgarija ir Rumunija. Šie reikalavimai labai aiškūs ir labai skaidrūs. Būtent todėl šioms valstybėms reikia suteikti aiškią perspektyvą, aiškias gaires, ko iš jų tikimasi, kad valstybės narės būtų pasirengusios jas pasveikinti Šengeno erdvėje.

  Enikő Győri , einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (HU) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems teigiamai atsiliepusiems apie Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos pastangas. Mums buvo labai svarbu jausti jūsų paramą per visus praėjusius penkis mėnesius. Šios dienos diskusijos aiškiai parodė, kad didžioji dauguma Europos Parlamente pritaria Rumunijos ir Bulgarijos stojimui į Šengeno erdvę, nes jos atliko savo namų darbus.

Per pastaruosius penkis mėnesius kovojome ir per likusį laiką kovosime, kad tai aiškiai būtų pasakyta ir kad Taryba nustatytų, jog techninių standartų požiūriu Rumunija ir Bulgarija yra pasirengusios prisijungti prie Šengeno erdvės. Abi šalys sunkiai dirbo ir nusipelno didžiausio galimo jų pastangų įvertinimo. Per diskusiją daugelis pareiškė savo nuomonę – ir remiantys stojimo atidėjimą ir jam prieštaraujantys – kad abipusis pasitikėjimas šiuo atveju yra svarbiausia sąvoka. Tam tvirtai pritariu ir Tarybai pirmininkaujanti Vengrija visą laiką stengėsi kurti pasitikėjimą.

Kaip bandėme tą pasiekti? Pirma, su abiem šalimis vyko nuolatinis dialogas, stebėjome jų pastangas ir bandėme padėti joms rasti geresnio jų pastangų pripažinimo būdus. Antra, nuolat palaikėme ryšį su valstybėmis, kurios kėlė abejonių dėl Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo. Bandėme padrąsinti tas šalis irgi bendrauti su šalimis kandidatėmis. Todėl galiu jums pasakyti, jog vyko nuolatiniai nematomi dialogai, kad šalys geriau vienos kitas suprastų ir vienos kitomis pasitikėtų. Tai yra abipusis pasitikėjimas, kuriuo grindžiama dauguma mūsų politikos krypčių Europos Sąjungoje; be tokio pasitikėjimo valstybės narės negali priimti tokio politinio sprendimo, kurį reikia priimti vienbalsiai. Tai procesas, kuriam reikia daug laiko.

Tam pasiekti turėjome šešis mėnesius. Tikiu, kad per tuos šešis mėnesius pasiekėme tiek, kad lygiai po dviejų dienų valstybės narės pasakys: „taip, namų darbai atlikti“. Kas gali padėti sukurti abipusį pasitikėjimą? Pirma, konsultacijos, kurias minėjau. Antra, reikia, jog abi šalys kandidatės ir toliau dėtų pastangas ir įrodinėtų, kad jos gali apginti Europos Sąjungos išorės sienas. Be to, reikia, kad ir toliau artimoje ateityje šių abiejų šalių veiksmai būtų siejami su didžiuliu augimu, tempu ir ritmu.

Kita vertus, esu įsitikinusi, kad bendradarbiavimo ir patikros mechanizmas – įžymusis BPM dėl kurio liepos mėn. Komisija pateiks pranešimą, kuriame bus nagrinėjamos būtent šiose diskusijose minėtos problemos – gali būti naudingas, net jei oficialiai šis mechanizmas ir nėra stojimo į Šengeną sąlygų dalis. Komisija išduos sertifikatą kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Ilgai kovojome dėl to, kad tai nebūtų nustatyta kaip sąlyga, tačiau tai neabejotinai padės didinti abipusį pasitikėjimą. Esu įsitikinusi, kad turint aiškų BPM, bus paskatintas teigiamo politinio sprendimo dėl Šengeno plėtros priėmimas.

Jei manęs paklaustumėte apie nuotaiką apskritai susijusią su bet kokiu priėmimu į Šengeno erdvę, visi žinote, jog pasakyčiau, kad sudėtinga teigti, jog Europos Sąjungoje šiuo metu vyrauja ypač teigiamos nuotaikos. Per šias diskusijas buvo išsakytos kelios labai gerai tai įrodančios pastabos. Pvz., kai kas teigia, kad įstojus Rumunijai ir Bulgarijai iš šių dviejų šalių pradės keliauti romai. Norėčiau labai aiškiai pasakyti: laisvas judėjimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, jis veikia ir galioja ir būtent juo grindžiama mūsų politika; šią laisvę šiuo metu turi ir Rumunijos ir Bulgarijos romai, kaip ir bet kuris kitas bet kurio Europos Sąjungos kampelio gyventojas. Visi gali laisvai keliauti, nėra jokių vizų reikalavimų ir jei kas nori išvykti, gali tai padaryti jau dabar.

Tačiau labai didžiuojuosi tuo, kad kai Tarybai pirmininkavo Vengrija, buvo persvarstyta romų strategija, kurioje aiškiai nustatyti visų valstybių narių įpareigojimai, susiję su šios sudėtingos lemties bendruomene. Problemą reikia spręsti prie jos ištakų: jiems suteikus geresnes švietimo ir užimtumo galimybes, šis vidinės migracijos spaudimas pačioje Europos Sąjungoje irgi sumažės. Noriu pateikti dar vieną pastabą: jei kas nors atims vieną pagrindinių mūsų laisvės teisių iš pačių silpniausiųjų, tai kils pavojus visų mūsų tokioms pat teisėms.

Galiausiai, kadangi išsamiai buvo diskutuojama ir dėl vykstančio Šengeno sistemos įvertinimo, norėčiau pasakyti, kad jau nuo pat pradžių Tarybai pirmininkaujanti Vengrija labai aiškiai pasakė, kad tai yra dalykas, kuriuo mes ir toliau tikime. Šengeno plėtros klausimas turi būti labai aiškiai atskirtas nuo klausimo, kurį įvertinimo tipą pasirinksime Šengeno sistemos atžvilgiu. Nepainiokime šių dviejų klausimų. Privalome išlaikyti acquis dėl judėjimo laisvės ir privalome geriau išnaudoti savo turimas priemones, pvz., kad užtikrintume geresnę abipusę mūsų išorės sienų kontrolę. Būtent todėl rengiame agentūros FRONTEX reglamentą; būtent todėl stengiamės sumažinti migracinį spaudimą iš Šiaurės Afrikos spręsdami šios problemos vietines priežastis; būtent todėl turime naują kaimynystės politiką; būtent todėl dirbame didindami Europos investicijų banko skolinimo pajėgumus. Mūsų laikas baigiasi. Liko viena problema, trukdanti pasiekti susitarimą su jumis: įprasta „deleguotojo akto“ problema. Tik tuomet persvarstysime Šengeno sistemą ir pažiūrėsime, kaip galima ją pritaikyti ar patobulinti, nes matome, jog iš tiesų čia yra problemų, tačiau laikykimės šios darbo tvarkos.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, tikiu, kad būsimoje po dviejų dienų vyksiančioje Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos sesijoje bus priimti svarbūs sprendimai dėl plėtros ir Šengeno klausimo patikros aspektų ir tai bus padaryta taip, kad būtų užtikrintas laisvas mūsų piliečių judėjimas.

  Carlos Coelho, pranešėjas. – (PT) Per diskusijas vienas kolega parlamento narys pasakė, kad leisti Rumunijai ir Bulgarijai prisijungti prie Šengeno būtų vaikiškas sprendimas. Visiškai nesutinku. Manau, kad kai suaugame, vertiname protingus sprendimus ir jei esame gerai išsilavinę, suprantame, kuomet protingi argumentai yra sąžiningi. Norėdami veikti sąžiningai, negalime susikompromituoti ir taikyti dvigubų standartų.

Turime paklausti, ar Bulgarija ir Rumunija atitinka stojimo į Šengeną sąlygas, ar ne. Jei šios šalys jas atitinka, tai joms turėtų būti leidžiama įstoti. Visiškai teisėta, kad šių šalių piliečiai būtų visateisiai Europos piliečiai. Bulgarijos ir Rumunijos žmonės neturėtų tapti populistinės retorikos įkaitais.

Žinome, kad ne viskas, kas susiję su Šengenu, yra taip, kaip turėtų būti. Todėl remiame naują Šengeno įvertinimo sistemą, kad būtų galima nustatyti problemas, atitinkamai reaguoti ir priimti sprendimus, jei problemos neišnyksta. Tačiau dėl diskusijų dėl naujos Šengeno įvertinimo sistemos Bulgarijos ir Rumunijos žmonės negali tapti šio teisėkūros proceso įkaitais. Tai skirtingi procesai ir kiekvienas jų turi savo tempą.

Galiausiai, ponia E. Gyõri, labai dėkoju už tai, kad maloniai paminėjote Portugaliją ir Šengeno informacinės sistemos (SIS) schemą „vienas visiems“, dėl kurios kelioms šalims, įskaitant jūsiškę, buvo lengviau įstoti į Šengeno erdvę. Ačiū, kad mums tai priminėte ir gražiai apie tai atsiliepėte. Norėčiau, kad Tarybai būtų pateikta šių diskusijų santrauka ir rytojaus mūsų balsavimo rezultatai, kurie tikiuosi bus labai daug pasakantys. Tikiuosi, kad Taryba pripažins, jog Europos piliečiams atstovaujantis Parlamentas didele balsų dauguma pritaria Bulgarijai ir Rumunijai – tikiuosi, kad taip ir bus – Taryba irgi kuo greičiau paseks tuo pačiu pavyzdžiu.

  Pirmininkas. – Mieli kolegos, manau, kad remiantis aiškios šio Parlamento narių didžiosios daugumos šiandieniniais teigiamais atsiliepimais ir vertinimais ir Komisijos, ir Tarybos įvertinimais galime šiltai pasveikinti Bulgariją ir Rumuniją.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2011 m. birželio 8 d.

Raštiški pareiškimai(Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Rumunija ir Bulgarija dar kartą įrodė – nors vargu, ar dar reikėjo joms tai daryti – kad gali patvirtinti visas priemones, kurių reikia aukštam Europos Sąjungos rytinės sienos saugumo lygiui užtikrinti. Atsižvelgiant į finansines, technines, institucines ir administracines pastangas, kurias įdėjo Rumunija, kad prisijungtų prie Šengeno erdvės, manau, kad netrukus turi būti parodyta, jog tai vertinama teigiamai, nustatant aiškią galutinę prisijungimo prie šios erdvės datą.

Nereikėtų sugriauti dabartinės padėties žaidimo taisykles pakeičiant per patį žaidimą, sekant euroskeptikų retorika ir iškeliant su poreikiu nelegalią imigraciją kontroliuoti susijusias problemas. Techniškai Rumunija labiau nei kada nors anksčiau yra pasirengusi saugoti Europos Sąjungos rytinę sieną.

Be to, dvigubų standartų taikymas vertinant tam tikrus parametrus nėra nei vertingas, nei būdingas vieningos Europos projekto aspektas. Tvirtai tikiu, kad kai Rumunija bus integruota į Šengeno erdvę, ji pristatys visoms valstybėms narėms rimtus ir kruopščius metodus, kuriais ji užtikrins rytinių sienų saugumą. Be to, gauti rezultatai įtikins visą Europą, kad ji sėkmingai padidino visos Europos Sąjungos saugumą.

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Visiems Europos Sąjungos piliečiams viena iš svarbiausių ES vertybių yra judėjimo laisvė, o Šengeno erdvė ir išsiskiria tuo, kad panaikinama jai priklausančių šalių bendrų sienų kontrolė ir joje įgyvendinama asmenų judėjimo laisvė. Taigi, mes turime gerbti visų be išimties Europos Sąjungos piliečių teisę laisvai judėti. Jei Bulgarijai ir Rumunijai dėl prisijungimo prie Šengeno erdvės bus taikomi papildomi kriterijai nei kitoms ES valstybėms narėms, tai bus kuriami dvigubi standartai. Mes turime išvengti „dvigubais standartais“ grindžiamos sistemos, kuri būtų labai griežta šalims kandidatėms ir labai švelni šalims, kurios jau priklauso Šengeno erdvei. Šengeno teisyno taisyklės turi būti tokios pačios visoms šalims ir vertinimo sistema turi būti grindžiama nuostata, jog taisyklių turi būti laikomasi visą laiką, o ne tik įstojimo metu. Prie Šengeno erdvės prisijungusios šalys ir toliau turi laikytis visų saugumo reikalavimų, nes iš tikrųjų šios erdvės saugumas priklauso nuo valstybių narių griežtai ir veiksmingai vykdomos savo išorės sienų kontrolės ir nuo greito ir kokybiško keitimosi informacija naudojantis Šengeno informacine sistema. Taigi, siekiant panaikinti vidaus sienų kontrolę, būtina, kad valstybės narės kuo labiau bendradarbiautų ir imtųsi būtinų veiksmų, ypač didėjant migracijos srautams, nes Šengeno erdvės saugumas priklauso nuo kiekvienos valstybės narės vykdomos savo išorės sienų kontrolės griežtumo ir veiksmingumo.

  Kinga Göncz (S&D) , raštu. – (HU) Pagal Europos Komisijos įvertinimą, Rumunija ir Bulgarija yra pasirengusios stoti į Šengeną ir todėl Taryba turi nedelsdama priimti sprendimą dėl šių dviejų valstybių narių priėmimo. Negalime nei taikyti dvigubų standartų, nes taip būtų pakenkta Europos Sąjungos tikrumui, nei nustatyti naujų sąlygų. Prisijungimas prie Šengeno susitarimo ir sienų panaikinimas yra žingsnis, kurį piliečiai labiausiai vertina iš viso Europos Sąjungos acquis; be to, kartu su euru tai yra Europos Sąjungos simbolis. Laisvas judėjimas yra vienas bendrosios rinkos sėkmės raktų. Be abejo, būtina tinkamai saugoti Europos Sąjungos išorės sienas, tačiau šis tikslas pasiekiamas ne neįsileidžiant pasirengusių valstybių narių, bet diegiant nuolatinę ir skaidrią Šengeno patikrinimo sistemą, kuri kartu su bendra Europos migracijos politika ir vidaus solidarumu grindžiama pabėgėlių politika yra tinkamas sprendimas daugeliui neišspręstų klausimų. Todėl prašau Tarybos kuo sparčiau eiti į priekį šiose srityse.

  Iosif Matula (PPE), raštu. – (RO) Rumunija yra pasirengusi pašalinti savo vidaus kontrolę prie savo žemės, oro ir jūrų sienų. Po vizitų vietoje ir atliktų techninių įvertinimų ne tik Europos Parlamento paskirtas pranešėjas, bet ir ekspertų grupė padarė išvadą, kad Rumunija atitinka prisijungimo prie Šengeno erdvės kriterijus, kurie buvo prisiimti 2005 m. pasirašius Stojimo sutartį. Visi anksčiau nustatyti trūkumai ištaisyti. Be to, mano šalis kai kuriose srityse parodė geriausios patirties pavyzdžius. Atsižvelgdamas į kai kurių Europos Parlamento narių keliamas abejones, noriu pabrėžti, kad jos susijusios su tiesioginio ryšio su Šengeno acquis neturinčiomis temomis, tai reiškia, kad tos abejonės negali tapti Rumunijos stojimo į šią erdvę blokavimo priežastimi. Suprantu tam tikrų parlamento narių nuogąstavimus dėl ES išorės sienų saugumo užtikrinimo, ypač todėl, kad kai kurias valstybes galima laikyti labiausiai mėgstamomis emigrantų srautų kryptimis. Tačiau norėčiau jums priminti, kad Europos taisyklės turi būti vienodos visoms valstybėms narėms ir negali būti keičiamos per patį žaidimą, nes tai būtų Rumunijos piliečių diskriminavimas. Atsižvelgdama į teigimą techninį įvertinimą, Teisingumo ir vidaus reikalų taryba turi uždegti žalią šviesą Rumunijos integracijai į Šengeną nuo šio rudens.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Jei patikėsime šiuo pranešimu, atrodys, kad viskas yra gerai ir pavyzdingai tvarkinga ir kad Rumunija ir Bulgarija parodė, jog yra pakankamai pasirengusios įgyvendinti visas Šengeno taisykles. Tačiau tiems iš mūsų, kas yra susipažinę su 2011 m. Europolo ataskaita OCTA dėl organizuoto nusikalstamumo, kyla klausimas, ar Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas yra kurčias ir aklas, ir kodėl, po paraliais, iš viso turime Europolą, jei paprasčiausiai ignoruojame jo perspėjimus. Europolas praneša, kad per Rumuniją ir Bulgariją driekiasi tranzitiniai narkotikų, ginklų ir žmonių kontrabandos maršrutai. Organizuotos nusikaltėlių gaujos, kurias vis dažniau sudaro įvairių tautybių asmenys, veikia ypač žiauriai. Daugelis jų narių turi karinę praeitį. Šios grupuotės – pažodžiui cituoju Europolo ataskaitą: „siekia išplėsti savo veiklą ES ir gali pasinaudoti galimo Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo į Šengeno erdvę teikiamomis galimybėmis“. Europolo direktorius Rob Wainwright duodamas interviu teigė, kad „į galimą Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Šengeno erdvę ir vizų liberalizavimą Ukrainai galima žiūrėti kaip į naujas galimybes organizuotam nusikalstamumui“. Savo piliečiams esame įsipareigoję rimtai atsižvelgti į Europolo įspėjimus. Šengeno susitarimu jau dabar organizuotam nusikalstamumui ir nelegaliai migracijai atidaromos visos durys į Europą. Todėl prieš plečiant šią erdvę būtina ją skubiai tam parengti.

  Debora Serracchiani (S&D), raštu. – (IT) Dėkoju pranešėjui C. Coelho už jo puikų pranešimą, kuris atitinka dabartines diskusijas dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo. Veiksminga mūsų išorės sienos kontrolė turi būti svarbus veiksnys, kadangi Šengeno erdvės saugumas priklauso nuo to, kaip veiksmingai kiekviena valstybė narė kontroliuoja savo išorės sienas. Nors yra tam tikrų neišspręstų problemų, Rumunija ir Bulgarija įrodė, kad yra pakankamai pasirengusios taikyti visus Šengeno acquis reikalavimus. Išsamiai diskutavome dėl šių dviejų valstybių valstybės aparato praktinio veiksmingumo ir jų korupcijos lygio; nepaisant to, manau, kad dėl narystės Šengene to svarstyti nereikėtų, nes – kaip ir kitų valstybių narių atveju – sprendimui pagrįsti pakanka veiksmingos sienos kontrolės ir policijos pajėgų pasirengimo. Papildomi reikalavimai taptų diskriminacijos precedentu, kurio anksčiau nebuvo, netgi prieš plataus masto 2007 m. erdvės išplėtimą.

  Adrian Severin (NI), raštu. – Tikras klausimas yra toks: ar visi ES piliečiai, kad ir kokia būtų jų tautinė kilmė, bus vertinami vienodai ir turės tokias pat ES pagrindines teises. Be pasaulinės ekonomikos krizės, ES patiria demokratijos ir solidarumo krizę. Matome grįžtančią Europos nacionalizaciją. Tokiomis aplinkybėmis dėl diskusijų dėl Rumunijos ir Bulgarijos stojimo į Šengeno erdvę kilo atšiauri reakcija, kurią paskatino netikri argumentai ir dvigubi standartai.

Čia kalbama ne apie techninius aspektus ar ES išorės sienų saugumą, netgi ne apie migraciją ar teismų veiksmingumą. Tai strateginė Europos politinė problema. Čia kalbama apie ES sanglaudą. Paprasčiausiai juokinga kalbėti apie netinkamą pasirengimą mūsų rytiniame pasienyje, kai matome mūsų pietinių sienų pralaidumą. Nedovanotina skatinti nacionalines politines darbotvarkes Bulgarijos ir Rumunijos kilmės ES piliečių lūkesčių sąskaita. Tiesą pasakius, mums reikia geriau saugomų sienų, geresnės migracijos politikos, geresnių administracinių pajėgumų ir sąžiningų valstybės pareigūnų. Tačiau tam reikia daugiau Europos, o ne mažiau. Vienas iš teisingų žingsnių šia linkme yra skubus Šengeno erdvės išplėtimas į ją įtraukiant Rumuniją ir Bulgariją.

  Kristian Vigenin (S&D), raštu. – (BG) Galime kategoriškai teigti, kad pati Bulgarija, ar tiksliau Bulgarijos piliečiai, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nekelia jokios grėsmės saugumui, tvarkai ir taikai Šengeno erdvėje. Nors ir pavėlavusi, mūsų valstybė įvykdė visus techninius reikalavimus, susijusius su išorės sienos kontrole.

Tačiau vyrauja labai didelis nepasitikėjimas ir teigiama, kad įgyvendinant kontrolės priemones gali kilti rimtų problemų. Toks nepasitikėjimas jaučiamas Europos Komisijos ataskaitose dėl bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmo, Europolo ataskaitose ir įvairiuose skirtingų valstybių narių aukščiausių pareigūnų pranešimuose. Kai matomas precedento neturintis kontrabandinės veiklos augimas šešėlinėje ekonomikoje, kai vyrauja korupcija ir nesugebėjimas susitvarkyti su organizuotu nusikalstamumu, mums nėra jokios priežasties pykti dėl to, kad mūsų narystei trukdo papildomos kliūtys.

Europos Parlamentas privalo patvirtinti principinę poziciją, kad žaidimui prasidėjus jo taisyklės negali būti keičiamos. Pagal oficialius reikalavimus Bulgarija ir Rumunija yra pasirengusios Šengeno erdvės narystei ir Europos Vadovų Taryba dėl to sprendimą turi priimti kuo greičiau. Tikiuosi, kad C. Coelho pranešimas bus patvirtintas didele balsų dauguma ir valstybėms narėms bus parodyta aiški pozicija.

(Posėdis trumpam sustabdytas.)

PIRMININKAVO: EDWARD McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas