Pirmininkas. - Kitas klausimas – diskusija dėl Madagaskaro(1).

  Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, neteisėtas ir ne rinkimų būdu įvestas Andry Rajoelinos režimas yra korumpuotas ir šis režimas šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises Madagaskare, tačiau A. Rajoelina ateina į valdžią, pasisakydamas už korupcijos panaikinimą ir žmogaus teisių pažeidinėjimo sustabdymą, kas tariamai klestėjo valdžioje esant buvusiam prezidentui Marcui Ravalomananui. Negalima taip ironizuoti ilgai kentusių Madagaskaro žmonių, kurių daugelis gyvena didžiausiame skurde, atžvilgiu. Dabar ES turi įvertinti tikslinių priemonių prieš A. Rajoeliną ir jo šalininkus bei draugus sustiprinimo klausimą ir, esant reikalui, remtis Kotonu susitarimo nuostatomis dėl valdymo klaidų ir pritaikyti reikiamas sankcijas.

Afrikos Sąjunga (AS) gali imtis kur kas platesnio masto priemonių. Iš AS esame girdėję daug banalybių, tačiau iki šiol imtasi mažai konkrečių priemonių. Tokie veiksmai turėtų būti tarpininkavimas, siekiant susitarimo tarp A. Rajoelinos ir M. Ravalomanano, kuris leistų buvusiam prezidentui sugrįžti į Madagaskarą be jokio pavojaus ar išankstinio nusistatymo. A. Rajoelina taip pat turėtų leisti savo priešininkui dalyvauti šių metų rugsėjo mėn. planuojamuose rengti prezidento rinkimuose.

Deja, padėtis stabilumo ir susitaikymo požiūriu gero nežada. Tikiuosi, kad per artimiausius kelis mėnesius, klausimas bus taikiai išspręstas.

  Véronique De Keyser, autorius. – (FR) Pone pirmininke, šiame Parlamente jau ne pirmą kartą aptariame Madagaskare vykstančią dramą.

Nuo 2010 m. vasario mėn. rezoliucijos Madagaskaro žmonių padėtis pablogėjo. Jiems skiriu daugiausia dėmesio, nes jie daugiausia nukenčia. Be to, dabar vyksta, regis, nesibaigianti kova dėl valdžios.

Jau daugiau kaip prieš metus Europos Parlamentas aiškiai parėmė demokratinio proceso, kuris gali lemti rinkimus, idėją. Ji vis dar neįgyvendinta. A. Rajoelina vis dar valdžioje. Kaip pakartotinai tvirtiname šioje rezoliucijoje, jis neturi galėti dalyvauti naujuose rinkimuose – tas turi būti aiškiai pareikšta.

Paprasčiausiai norėčiau paprašyti, kad galimybė tai padaryti būtų suteikta per vykstančias derybas su Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC), kuriose dar nepasiektas galutinis susitarimas. Todėl manyčiau, kad šioje padėtyje reikia elgtis apgalvotai, kad paliktume galimybę deryboms, kurios turėtų būti surengtos nedelsiant ir kurios, tikiuosi, bus užbaigtos.

  Marie-Christine Vergiat, autorius. – (FR) Pone pirmininke, šįkart Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji nepritaria mūsų pateiktų rezoliucijų tonui. Tai ypač taikytina rezoliucijai dėl Madagaskaro. Jau turėjau progą kritikuoti šią ir kitas rezoliucijas 2010 m. vasario mėn., kai buvo priimtos ankstesnės neatidėliotinos rezoliucijos dėl šios šalies.

Kaip ir daugelyje Afrikos šalių, šioje šalyje Europos Sąjunga rodo savo politinį bejėgiškumą ir šios padėties nepakeisime reikalaudami šiai šaliai taikyti griežtesnes ekonomines sankcijas. Vieninteliai, kurie dėl šios padėties nukenčia, ir taip bus toliau, yra Madagaskaro žmonės, kuriems to nereikia. Manome, kad geriau būtų buvę Europos Parlamentui aiškiai išreikšti paramą Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) tarpininkui, kuris metus sunkiai dirbo, bandydamas surasti taikingiausią sprendimą.

Mūsų nuomone, geriau būtų buvę J. Chissano nusiųsti žinutę, pasveikinant jį su atliktu tarpininkavimu, po kurio jis pateikė veiksmų planą SADC dėl Madagaskaro politinės krizės sprendimo. Šiam veiksmų planui pritarti šeštadienį Johanesburge bus surengtas naujas SADC susitikimas, kuriame dalyvaus visi įvairių Madagaskaro politinių jėgų atstovai.

Norėtume kalbėti Madagaskaro žmonių vardu ir pakartotinai pareikšti, kad tik jie, be tarptautinio sprendimo, gali nuspręsti, kas juos valdys. Europos Sąjungos vaidmuo – padėti jiems. Todėl nenorime būti siejami su šia šališka rezoliucija, kuria rizikuojama dar labiau paaštrinti padėtį užuot rėmus SADC pastangas ir atsisakius dar griežtesnių ekonominių sankcijų taikymo.

  Cristian Dan Preda, autorius. – (RO) Pone pirmininke, kaip ką tik paminėjo ankstesnis kalbėtojas, aš taip pat norėčiau pasakyti, kad nuo 2010 m. vasario mėn., kai aptarėme padėtį Madagaskare, pažangos padaryta nebuvo. Galėtume pasakyti, kad pereinamuoju laikotarpiu įsigalėjo ne demokratinė santvarka, bet dar didesnė krizė nei prieš metus ir kelis mėnesius. Žinoma, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos susitikimas Gaborone buvo pateikiamas kaip paskutinė proga. Deja, visi matėme, kad ji nebuvo išnaudota. Manau, kad vis dar galime tikėtis, kad šį savaitgalį, šeštadienį, vyksiančiame susitikime bus pasiekta tam tikra teigiama pažanga.

Kita vertus, tiesa, kad Madagaskaro ekonominė ir socialinė padėtis yra itin sunki – didžioji dalis Madagaskaro gyventojų gyvena už mažiau nei 1 USD per dieną. Kaip jie gali pakeisti šią padėtį? Tik pradėję neutralų, integracinį ir susitarimu grindžiamą pereinamojo laikotarpio procesą. Čia esame ne tam, kad paremtume vieną ar kitą pusę, bet kad pritartume tokio pobūdžio proceso idėjai.

  Izaskun Bilbao Barandica, autorė. – (ES) Pone pirmininke, po valstybės perversmo A. Rajoelinos vyriausybė pavertė Madagaskarą politinio nestabilumo centru. Tai šalis, kurioje valdžia nėra atskirta, žiniasklaidą kontroliuoja valdžia, pažeidžiamos žmogaus teisės ir Malagasijos saugumo pajėgos piktnaudžiauja savo veiksmais prieš Madagaskaro žmones ir būtent jie tiesiogiai nukentėjo dėl politinių padarinių. Šis neteisėtas režimas kelia didelių humanitarinių problemų išteklių turtingoje šalyje, nes trūksta pagrindinių maisto produktų, vandens ir sanitarinių sąlygų priežiūros, sveikatos priežiūros ir švietimo tarnybų.

Europos Sąjunga turi tęsti humanitarinės pagalbos teikimą žmonėms ir turi prisidėti siekiant šalių susitarimo, kuris palengvintų susitarimu grįstą ir integruotą valdymą pereinamuoju laikotarpiu, siekiant atkurti konstitucinę santvarką ir surengti laisvus ir skaidrius demokratinius rinkimus, kurie sudarytų sąlygas laisvai dalyvauti visiems politiniams judėjimams bei vadovams ir leistų Madagaskaro žmonėms priimti sprendimą dėl savo ateities.

  Nicole Kiil-Nielsen, autorė. – (FR) Pone pirmininke, Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui dar kartą tenka apgailestauti dėl sąlygų, kuriomis A. Rajoelina pateko į Madagaskaro valdžią. Itin didelį susirūpinimą kelia šios šalies politinė padėtis, kuri yra labai nestabili. Gausu žmogaus teisių pažeidimų: prieš demonstrantus naudojamas smurtas, neteisėti suėmimai, savavališki sulaikymai, taip pat savivalė prieš žurnalistus ir politinius priešininkus. Saugumo pajėgos veikia visiškai nebaudžiamos.

Opozicinių politinių judėjimų vadovai įkalinti. Prašome, kad jie būtų paleisti. Be to, nekontroliuojamas šalies gamtos išteklių valdymas kelia grėsmę ateities kartų vystymosi perspektyvoms ir sudaro sąlygas ekologinei katastrofai. Smerkiame neteisėtą mineralinių žaliavų išteklių naudojimą bei brangios medienos, visų pirma juodųjų dalbergijų grobstymą.

Svarbiausia Madagaskare atkurti teisinės valstybės principus ir tam reikia surengti laisvus, skaidrius ir demokratiškus rinkimus, pasitelkiant tarptautinę pagalbą ir visų pirmiausia Europos Sąjungą.

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu. – (PL) Savo rezoliucijoje smerkiame žmogaus teisių pažeidimus ir Malagasijos saugumo pajėgų savivalę prieš jų pačių gyventojus ir raginame panaikinti politinę miliciją, siekiant visapusiškai paisyti žmogaus, taip pat civilinių, politinių, socialinių bei ekonominių teisių ir atkurti teisinę valstybę. Reikalaujame, kad nedelsiant būtų paleisti politiniai kaliniai ir kad tučtuojau būtų leista sugrįžti politiniams tremtiniams. Siekiant atkurti normalią padėtį Madagaskare, būtina atkurti konstitucinę santvarką. Prižiūrint tarptautinei bendruomenei reikia surengti laisvus, skaidrius ir nešališkus rinkimus, kurie atitiktų demokratinius reikalavimus. Kadangi nepripažįstame antikonstitucinės santvarkos, pagrindinė mums kylanti dilema susijusi su Madagaskaro žmonėms teikiamos humanitarinės pagalbos padidinimo būdais. Tikiuosi, kad, nepaisant to, tokia pagalba gali būti veiksminga.

  Corina Creţu, S&D frakcijos vardu. – Pone pirmininke, praėjo dveji metai nuo tada, kai valdžią Madagaskare jėga užėmė karinis režimas, kuris neįvykdė nei vieno prisiimto įsipareigojimo pereiti prie demokratinės santvarkos, politinio pliuralizmo ir saviraiškos laisvės.

Afrikos Sąjungai sustabdžius šalies narystę, paskelbiant režimą neteisėtu, kartu sustabdant TVF ir Pasaulio banko paramą, valdžia patiria tarptautinę izoliaciją, o gyventojų, netekusių pagalbos iš užsienio, problemos paaštrėjo.

Todėl mūsų pasiūlyme dėl rezoliucijos pateikiamos dvejopos priemonės: ES ir Saugumo Tarybai skirtas prašymas visose valstybėse narėse taikyti Afrikos Sąjungos įvestą vizų išdavimo draudimą ir taip pat padidinti humanitarinę pagalbą Madagaskaro gyventojams.

Politiniu požiūriu ES turėtų griežčiau reikalauti, kad Madagaskaro politinės partijos žvelgtų plačiau, atsisakydamos tarpusavio konfliktų, ir pasiektų susitarimą dėl Pietų Afrikos vystymosi bendrijos pasiūlyto veiksmų plano, siekiant įveikti krizę.

Šiuo požiūriu labai svarbus buvusio prezidento Marco Ravalomanano sprendimas sugrįžti į savo šalį, atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai vadovai verčia jį pasirinkti tremtį arba priverstinius darbus iki gyvos galvos.

  Kristiina Ojuland, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, įvykus kariniam valstybės perversmui Madagaskare nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės ir pilietinės laisvės. Matėme, kaip į Andry Rajoelinos, kuris didžiuojasi vadindamasis aukščiausiosios pereinamojo laikotarpio vadovybės vadovu, rankas buvo sutelkiama vykdomoji, įstatymų leidimo ir teisminė valdžia, taip pat žiniasklaida.

Džiaugiuosi, kad ES ir jos valstybės narės nepripažino jo neteisėtos valdžios. Niekada neturėtume palankiai vertinti jokio autoritarinio vadovo užmegzdami oficialius santykius, net jeigu ir esame tai padarę praeityje. Todėl pritariu iki šiol režimui taikytoms sankcijoms ir tarptautinę bendruomenę raginu išplėsti jų taikymo apimtį, siekiant nuversti A. Rajoelinos valdžią ir užtikrinti tikrąją ir visapusišką perėjimą prie demokratinės santvarkos.

  Monica Luisa Macovei (PPE). – (RO) Pone pirmininke, po 2009 m. kovo mėn. įvykusio valstybės perversmo buvo imtasi smurto, pažeidžiamos žmogaus teisės, įskaitant atsitiktinius opozicijos vadovų sulaikymus, ir šalyje nebuvo saugu. Šios aplinkybės turi būti ištirtos ir atsakingi asmenys nubausti. Režimas boikotuoja tarptautinio ir regioninio lygmens pastangas atkurti taiką ir surengti laisvus rinkimus, siekiant teisėtos, demokratinės valdžios. Vis dėlto negalima nuleisti rankų, siekiant surasti išeitį. Be to, nedelsiant turi būti panaikinta politinė milicija ir sustabdyta vyriausybės saugumo pajėgų savivalė prieš gyventojus. Gyvybiškai svarbu nedelsiant surengti laisvus, demokratinius rinkimus, kad būtų įvesta teisėta konstitucinė santvarka ir pradėtas šalies atkūrimas. Todėl raginu Komisiją ir Tarybą toliau dėti pastangas ir jas greičiau didinti, kad būtų surasti sprendimai ir sudarytos sąlygos rengti laisvus rinkimus ir apsaugoti žmogaus teises Madagaskare.

  Mitro Repo (S&D). - (FI) Pone pirmininke, ketvirtos pagal dydį pasaulyje salos žmonės kenčia nuo tada, kai 2009 m. buvo įvykdytas karinis perversmas. Madagaskarą valdo neteisėta vyriausybė, jos gyventojai neišrinko. Net jos gamtos turtai ir atsinaujinantieji gamtos ištekliai nepaskatino jos suklestėjimo. Madagaskaro gyventojai savo saloje gyvena vargingai ir skurdžiai.

Šalyje įprastais reiškiniais tapo nuolatinis žmogaus teisių pažeidinėjimas, išpuoliai prieš politikus, religinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus, bažnyčių apiplėšimai bei žiniasklaidos atstovų bauginimas. Sąrašą galima tęsti įtraukiant žiniasklaidos cenzūrą, tautos laikymą skurde, neteisėtus suėmimus, dingimus ir kankinimą.

Be to, kenčia ne tik žmonės, pavojus kyla ir Madagaskaro biologinei įvairovei. Salos flora ir fauna išsivystė nepatirdamos išorinės įtakos ir, vertinant pasauliniu mastu, yra nepakeičiamos bei unikalios.

Dėl savo ateities tauta turi galėti apsispręsti pati ir Europos Sąjunga turi dalyvauti teikiant visą įmanomą paramą Madagaskaro gyventojams.

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, Madagaskare susiklosčiusi įprasta padėtis, kai pokyčiai padėties nepagerina. Šis neteisėtas režimas valdžią su kariuomenės pagalba užėmė 2009 m. ir padėtis nepagerėjo nei kiek. Taigi išlieka visi blogi įpročiai: neteisėti žudymai, psichologinis ir fizinis kalinių kankinimas, paplitęs kalinimas perpildytose patalpose ir kalinimas iki teismo proceso bei, žinoma, labai paplitęs skurdas – minimalus atlyginimas siekia 35 USD per mėnesį.

Sprendimas akivaizdus. Reikia demokratinės santvarkos ir mes, Europos Sąjunga, turime dėti visas pastangas, kad ji būtų įvesta, nes be jos negalima pasiekti pažangos. Jeigu galėtume surengti laisvus rinkimus ir pasiekti, kad būtų išrinkta nauja valdžia, Europos Sąjunga kartu su kitais tarptautiniais subjektais, visų pirma Afrikos Sąjunga, gali padėti šiai šaliai vystytis siekiant demokratinės santvarkos ir ekonomikos atsigavimo.

  Sari Essayah (PPE). - (FI) Pone pirmininke, nuo valdžios perleidimo 2009 m. kovo mėn. politinė padėtis išliko nestabili ir Madagaskare nuolat vyko nauji neramumai. A. Rajoelinos administracija pažeidžia žmogaus teises ir engia savo pačios piliečius.

2011 m. gegužės mėn. Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR-ES) grupė priėmė nuomonę, kad Madagaskarui reikėtų, ir greitai, gyvybingos laikinos administracijos. Dabar bandoma išspręsti krizę ir Pietų Afrikos vystymosi bendrija (SADC) pakvietė 11 Madagaskaro politinių partijų į aukščiausiojo lygio susitikimą Botsvanoje. Tačiau trys opozicinės partijos atmetė šį veiksmų planą, nes pagal jį A. Rajoelinai būtų leista išlikti valdžioj iki kitų rinkimų. Iki šiol A. Rajoelina išsižadėjo visų ankstesnių galimų bandymų pasiekti susitarimą. Taigi kodėl juo reikėtų pasitikėti šįkart? Todėl ES ir tarptautinė bendruomenė turi įsikišti ir turi būti nuversta ši neteisėta A. Rajoelinos vadovaujama valdžia.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D). – (PL) Pone pirmininke, dabartinę politinę krizę Madagaskare sukėlė karinis valstybės perversmas, kuris privertė demokratiškai išrinktą Madagaskaro prezidentą Marcą Ravalomananą atsistatydinti ir dvejiems metams pabėgti į tremtį. Valdžios užgrobimą karine jėga iš esmės pasmerkė tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, kuri iškart nutraukė paramą vystymuisi. Be to, sustabdyta Madagaskaro narystė Pietų Afrikos vystymosi bendrijoje ir Afrikos Sąjungoje, kas prisidėjo prie dar platesnio masto salos izoliacijos. Madagaskare kaip tik priartėjo labai svarbus politinės krizės momentas, kai yra galimybė tarp politinių lyderių vykstančiomis derybomis surasti išeitį iš krizės. Tai puiki galimybė atkurti konstitucinę santvarką ir sušaukti naujus rinkimus. Derybos taip pat yra labai svarbios atnaujinant lėšų mokėjimą šaliai, kuriai turi būti išmokėta sustabdyta daugiau kaip 600 mln. EUR ES parama vystymuisi. Tikiuosi, kad konfliktuojančioms pusėms dabar pavyks įgyvendinti veiksmų planą, pagal kurį bus sudaryta laikina valdžia, kol bus sušaukti nauji ir – tikiuosi – nešališki rinkimai.

  João Ferreira (GUE/NGL). – (PT) Pone pirmininke, pirmiausia noriu pasmerkti vėlavimą pateikti šią popietę nagrinėjamų rezoliucijų versijas portugalų kalba. Kai kurios jų nebuvo pateiktos iki šiol, todėl norėčiau užregistruoti griežtą protestą.

Dėl padėties Madagaskare Europos Sąjunga gali paremti susitaikymo procesą, tačiau tai ji turi padaryti nesikišdama į klausimus, dėl kurių sprendimą gali priimti tik Malagasijos piliečiai. Svarbiausia, kad Europos Sąjunga turi susilaikyti neparėmusi vienos iš konflikto šalių. Visos mūsų pastangos turėtų būti nukreiptos Malagasijos žmonių, o ne vienos iš konfliktuojančių pusių interesams tenkinti.

Svarbu įvertinti ir prisidėti prie Pietų Afrikos vystymosi bendrijos pastangų, siekiant išspręsti konfliktą ir surasti politinį šalies krizės sprendimą. Šiuo atveju norėtume pakartotinai patvirtinti, kad būtina atsižvelgti į Malagasijos žmonių galimybę pasirinkti ir nulemti savo ateitį.

  Elena Băsescu (PPE). – (RO) Pone pirmininke, dabartinė politinė krizė Madagaskare kelia pavojų demokratinei santvarkai ir stabilumui regione. Iš valdžios pašalinus demokratiniu keliu išrinktą prezidentą įsivyravo smurtas ir nesaugumas. Norėčiau jums priminti, kad tarptautiniai donorai nutraukė salos gyventojams teiktą finansinę paramą. Tai reiškia, kad Madagaskare skurdo lygis siekia 80 proc. Dėl tų pačių priežasčių JAV panaikino atleidimo nuo mokesčių sąlygas, taikytas iš šios šalies importuojamiems tekstilės gaminiams. Dėl to dingo vienas iš pagrindinių nacionalinių pajamų šaltinių. Džiaugiuosi Pietų Afrikos vystymosi bendrijos dedamomis pastangomis, siekiant išbristi iš šios krizės ir atkurti demokratinę santvarką šioje šalyje. Manau, kad siekiant politinio kompromiso į šių problemų sprendimo procesą labai svarbu įtraukti regionines organizacijas.

  George Sabin Cutaş (S&D). – (RO) Pone pirmininke, dėl politinės krizės Madagaskare ši šalis buvo izoliuota tarptautiniu mastu. Vykdydama Kotonu susitarimo nuostatas Europos Sąjunga sustabdė finansinės paramos Madagaskarui teikimą, tą taip pat padarė TVF ir Pasaulio bankas. Pritariu Europos Sąjungos priimtoms priemonėms, nes pereiti prie demokratinės santvarkos nuolat trukdo neteisėtas, taigi antikonstitucinis, A. Rajoelinos atėjimo į valdžią būdas.

Kita vertus, visada sunku priimti sprendimą taikyti sankcijas dėl jų sukeliamų humanitarinių, ekonominių ir socialinių padarinių. Turime galvoti apie Madagaskaro žmones, kuriems reikia mūsų paramos. Tą reikia parodyti ne tik reikalaujant surengti laisvus, pliuralistinius rinkimus ir atkurti demokratinę santvarką, bet taip pat praktiškai teikiant tinkamą humanitarinę pagalbą.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Pone pirmininke, tik nuo 2003 m. liepos mėn. Madagaskaras pradėjo aktyviai dalyvauti sprendžiant Afrikos Sąjungos reikalus, nes iki dešimtojo dešimtmečio pabaigos politiniu ir ekonominiu požiūriais jis buvo daugiausia susijęs su Afrikos Sąjungai nepriklausančiomis socialistinėmis šalimis.

Tačiau po 2009 m. kovo mėn. įvykdyto valstybės perversmo buvęs sostinės meras įsikūrė prezidento rūmuose, kuriuos užėmė jį rėmusi kariuomenė. Praėjus 19 mėnesių po institucijų krizės šalyje būtent tą dieną, kai beveik 8 mln. Madagaskaro gyventojų balsavo dėl konstitucijos pakeitimo, 2010 m. lapkričio mėn. buvo prarastos visos viltys sukurti tikrą demokratinę santvarką šioje buvusioje Europos kolonijoje. Dabar Madagaskare dirba pereinamojo laikotarpio vyriausybė, kuri vis dėlto nieko gera nežada nei ekonomikos srityje, atsižvelgiant į tai, kad ten žmonės gyvena už mažiau kaip vieną dolerį per dieną, nei humanitarinėje srityje.

Kadangi iki šiol nei Europos Sąjunga, nei Afrikos Sąjunga nepasiekė jokio susitarimo su Madagaskaro vyriausybe, buvo imtasi tam tikrų priemonių, įskaitant Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko teikiamos paramos sustabdymą, taip pat atšaukėme laikinosios vyriausybės pripažinimą. Smerkiame valstybės perversmą ir pažymime, kad reikia nedelsiant surengti laisvus ir skaidrius rinkimus, prižiūrimus tarptautinės bendruomenės.

  William (The Earl of) Dartmouth (EFD). - Pone pirmininke, labai jus gerbiu, tačiau būtent kalbėtojas nusprendžia, kokiu greičiu jam kalbėti, ir tai turėtų būti kalbėtojo sprendimas. Šiame Parlamente kalbėtojams neturėtų kilti pavojus, kad jų kalbos bus darkomos, pirmininkui jas pertraukiant dėl vertėjų. Ar galėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai?

(nevienareikšmės reakcijos)

  Pirmininkas. - Lorde Williamai (The Earl of) Dartmouthai, didžiąja dalimi pritariu jūsų nuomonei, tačiau taip pat gauname pranešimų iš mūsų vertėjų, kad jie nespėja versti. Žinoma, kai pertraukiu kalbėtoją, visada jam suteikiu papildomo laiko, tad visi patenkinti – kalbėtojas, jūs, kad jums pateikiamas vertimas, ir, žinoma, patenkinti yra ir mūsų vertėjai. Toks Parlamente atliekamo mūsų darbo tikslas.

(Plojimai)

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, nuo kovo mėnesį įvykusio karinio valstybės perversmo politinis nestabilumas ir blogėjanti humanitarinė padėtis tapo vis ryškesniais kasdienio Madagaskaro gyventojų gyvenimo aspektais. Politinės krizės laikotarpiu jiems dar sunkiau apsirūpinti pagrindiniais maisto produktais, vandeniu, higienos reikmenimis ir sveikatos priežiūros paslaugomis.

Dabartiniai valdžios atstovai neteisėtai sutelkė vykdomąją, įstatymų leidimo ir teisminę valdžią į vienas rankas ir perėmė žiniasklaidos kontrolę. Šalies saugumo pajėgos smurtauja prieš paprastus žmones. Daug aktyvistų įkalinti politiniais sumetimais, o buvę politikai turėjo bėgti iš šalies.

Šiuo metu vykstančios derybos turėtų būti nedelsiant paspartintos ir turi būti ieškoma būdų konstitucinei santvarkai atkurti. Atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimus reikia atlikti nešališką tyrimą. ES turėtų padidinti humanitarinę pagalbą Madagaskarui ir toliau turėtų būti taikomos tikslinės sankcijos, kol bus išspręsta politinė krizė.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, Komisijai ir vyriausiajai įgaliotinei baronienei C. Ashton labai didelį susirūpinimą kelia padėtis Madagaskare ir pažadėjome teikti nuolatinę paramą šios gražios šalies žmonėms.

Mūsų nuomone, labai svarbu įveikti dabartinę politinę krizę ir panaikinti ekonominius ir socialiniu padarinius Madagaskaro gyventojams, kurie didina kasdienes žmonių problemas.

Kaip ir jūs, Parlamento nariai, mes taip pat atidžiai stebime šalyje vykstančius pokyčius ir naudojamės visomis turimomis diplomatinėmis priemonėmis krizei įveikti.

Per pastaruosius dvejus metus žengta daug žingsnių atgal ir kliudyta šaliai siekti pažangos. Dabar manau, kad pasiekėme lūžio momentą. Prieš dvi dienas, birželio 7 d., Gaborone pradėtos Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (SADC) ir įvairių šalies subjektų derybos, siekiant surasti išeitį iš krizės, kuri būtų paremta neutralumu ir susitarimu, apimtų visas atitinkamas grupes ir kuriai gali pritarti tarptautinė bendruomenė ir didžioji dauguma Madagaskaro gyventojų.

Tikimės, kad derybos bus sėkmingos, tikime tuo ir dirbame tuo tikslu, kad Afrikos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, galėtų padėti ir paremti Madagaskarą atkuriant konstitucinę santvarką.

Priešinamės visiems bandymams pereiti į vienpusišką, de facto valdymą. Todėl Europos Vadovų Taryba praeitą savaitę nusprendė dar šešiems mėnesiams pratęsti priemonių taikymo pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį laikotarpį. Tai nesusiję su humanitarine pagalba arba kovos su skurdu priemonėmis, jeigu jos atitinka šiame straipsnyje nurodytas sąlygas.

Vis dar esame pasirengę suteikti politinę ir finansinę paramą šiame pareinamojo laikotarpio procese, jeigu jis grindžiamas susitarimu. Jis turi būti vykdomas pagal veiksmų planą, dėl kurio pasiektas vietinės reikšmės susitarimas ir kuriam turi pritarti SADC, Afrikos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė. Šiomis aplinkybėmis po dvejų sunkių ir keblių metų tikiuosi teigiamų pokyčių. Labai jums ačiū.

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Tadeusz Zwiefka (PPE), raštu. – (PL) Kelis mėnesius visa Europa stebėjo padėtį Šiaurės Afrikos šalyse, su neslepiamu rūpesčiu sekdama, kas vyksta visai šalia mūsų. Šiandien imame nagrinėti klausimą dėl kitos Afrikos šalies, kurioje jau seniai tvyro chaosas ir politinė užmarštis.

Madagaskaras tapo valstybe be įstatymų, kurioje neteisėtas režimas leidžia grobstymus ir skleidžia chaosą šalyje. Režimo taikomos represinės priemonės ir savų piliečių teisių nepaisymas gali tik pabloginti padėtį ir, deja, tai gali sukelti kraujo praliejimą. Todėl, nors raginimas atkurti konstitucinę santvarką ir surengti atvirus bei laisvus rinkimus prižiūrint tarptautinei bendruomenei gali atrodyti paprasčiausiai kaip demagogija, iš tikrųjų tai vienintelis padėties Madagaskare sunormalizavimo būdas. Taip pat turime prisiminti, kad, nors sankcijos gali pasiteisinti, jos turėtų būti taikomos kartu teikiant konkretų pasiūlymą dėl politinės krizės išsprendimo, nes kuo ilgiau užsitęs ši padėtis, tuo sunkiau vėliau bus įdiegti teisinės valstybės principus Madagaskare.