Pirmininkas. - Kitas klausimas – diskusija dėl penkių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Ukrainos: Julijos Timošenko ir kitų buvusios vyriausybės narių atvejai(1).

  Kristian Vigenin, autorius. – (BG) Pone pirmininke, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vardu noriu pareikšti, kad demokratijos raida Ukrainoje mums yra prioritetinė sritis, kurioje negalime leistis į kompromisus. Nei išorės, nei vidaus veiksniai neturėtų sukelti abejonių dėl Ukrainos žmonių laimėjimų.

Įvairiomis iniciatyvomis dabartinė valdžia bando pagerinti kovos su korupcija teisinius pagrindus ir veiksmingumą. Todėl ji turi būti padrąsinta. Ukrainos elito nebaudžiamumo pojūčio pašalinimas gali suteikti galimybę įvykdyti naudingas reformas, kurios priartins šalį prie Europos Sąjungos ir suteiks jos piliečiams ateities perspektyvų.

Vis dėlto dabar rizikuojame būti apkaltinti ankstesnės valdžios vadovų, įskaitant buvusią ministrę pirmininkę J. Timošenko, protegavimu pasitelkiant Europos politinę „priedangą“. Jeigu iš esmės tikimės, kad Ukrainos vyriausybė nesikiš į nepriklausomų teismų ir prokurorų darbą, kokią teisę turi Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija dabar reikalauti, kad pats Europos Parlamentas imtųsi tokių politinių veiksmų? Negaliu pritarti, kad turime atleisti už visus ankstesnės Ukrainos valdžios priimtus sprendimus. Būtent tokia pateikto dokumento prasmė, kuriuo praktiškai raginama atskirus piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejus dangstyti kolektyvine kalte.

Labiau suderintas požiūris šiandien mums leido parengti bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kuri bus konstruktyvi ir orientuota į glaudesnio Ukrainos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo galimybes, kol šalyje įgyvendinama teisminė reforma ir vykdomos kovos su korupcija priemonės. Vis dėlto ji paremta ideologiniu, konfrontaciniu požiūriu.

Raginu atmesti vadinamąjį „pasiūlymą dėl bendros rezoliucijos“ ir telkti paramą dėl S&D frakcijos pateikto pasiūlymo.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, paprasčiausiai norėčiau kolegos Parlamento nario paklausti, kokia yra nuolatinių deklaracijų, susijusių su žmogaus teisių visuotinumu, reikšmė, kai Ukrainos atveju klausimas staiga susijęs tik su vidaus reikalais. Teiginys, kad niekas neturėtų kištis į šalies vidaus reikalus, yra senas sovietinis argumentas. Atvejais, susijusiais su žmogaus teisėmis, mes visada imsimės veiksmų, visų pirma, kai tai susiję su tokia svarbia partnere kaip Ukraina.

  Kristian Vigenin, autorius. – (BG) Pone pirmininke, noriu pasakyti, kad kalbame ne apie kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus, o apie nesikišimą į Ukrainos nepriklausomo teismo ir prokuratūros darbą. Manau, kad šiuo atveju skirtumas aiškus. Nenorime nei Ukrainos valdžios, nei Europos Parlamento politinio kišimosi. Vis dėlto tekstais, pateiktais vadinamajame „bendrame pasiūlyme dėl rezoliucijos“, darome būtent tai.

Jeigu kalbame apie visuotinumą – nežinau, kiek turiu laiko, pone pirmininke – tačiau apsižvalgę pamatytume, kad kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse esama panašių atvejų. Patikėsiu jumis, pone B. Posseltai, kad pritariate principams ir kad norite, jog žmogaus teisių vykdymą užtikrintume visur – Europos Sąjungoje ir Ukrainoje – jeigu taip pat pateiksite tokią pat rezoliuciją Bulgarijos atžvilgiu, kur atliekamas tyrimas dėl ministrams pirmininkams ir buvusiems ministrams pateiktų absurdiškų kaltinimų.

  Jaromír Kohlíček, autorius. – (CS) Pone pirmininke, kartais nuostaba neturi ribų. Vienas iš tokių atvejų man nutiko, kai turėjau galimybę perskaityti pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Ukrainos. Iki tol neįsivaizdavau, kad kai kurių šalių ministrai ir ministrai pirmininkai gali turėti specialų imunitetą iki gyvos galvos.

Neabejotinai nuostabu, kad Europos Parlamentas, viena vertus, reikalauja nuoseklių veiksmų kovoje su korupcija, tačiau, kita vertus, kai buvusios vyriausybės nariui B. Danilišinui gali būti pateikiami kaltinimai, jam suteikiamas politinis prieglobstis ir, be to, Čekijoje – mano paties šalyje – prieš tai neatliekamas joks atvejo tyrimas. Beje, B. Danilišinas niekada nepriklausė jokiai politinei partijai, taigi jam pateiktas kaltinimas yra visiškai ekonominio pobūdžio.

Siekime, kad už korumpuotus veiksmus ir Europos Sąjungos viduje, ir už jos ribų būtų skiriamos atitinkamos sankcijos. Tai visiškai tikslinga, tačiau turėtume perskaityti aptariamos šalies konstituciją ir pabandyti nustatyti faktines aplinkybes. Tik tada, kai korupcija tikrai bus išnaikinta Europos šalyse, galėtume sugrįžti prie įsakmių rekomendacijų, kurios įvairioms šalims nurodytos rezoliucijose, kurias, deja, priėmėme.

Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji pritaria bendrosioms rezoliucijoms dalims, tačiau dėl konkrečiai nurodytų punktų kyla daug abejonių ir todėl rezoliucijos neparems.

  Michael Gahler, autorius. – (DE) Pone pirmininke, deja, turime pagrindą išsakyti daug kritikos dėl politinės padėties Ukrainoje ir visų pirma dėl priemonių, kurios naudojamos siekiant apriboti opozicijos politikų konstitucines teises.

Politiškai motyvuota baudžiamąja byla ir pasenusiomis teisinėmis procedūromis buvo apribotos opozicijos lyderės J. Timošenko ir kitų žinomų žmonių žmogaus teisės ir jiems buvo neleidžiama atlikti savo politinių pareigų. Kiekvienas, kas kaltinamojo konstitucinę teisę susipažinti su bylos medžiaga paverčia visiška jos priešingybe, kitaip tariant, prievarta susipažinti su medžiaga, ir kiekvienas, kas taip daro, kaip ir J. Lučenko atveju, pasitelkdamas įkalinimą, ir, kaip J. Timošenko atveju, įteikiant iki šiol 44 šaukimus į teismą, aiškiai parodo, koks jis žmogus ir kad jis senamadiškai piktnaudžiauja teismine sistema spręsdamas politinius nesutarimus.

Prezidentas V. Janukovičius ir jo valdžios institucijos turi nutraukti šį persekiojimą. Jis asmeniškai atsakingas už J. Timošenko, J. Lučenko ir jų kolegų bei rėmėjų gerovę.

Pone V. Janukovičiau, jūsų elgesys šiais atvejais yra jūsų patikimumo ir jūsų pasiryžimo įdiegti Europos vertybes Ukrainoje išbandymas.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Paweł Robert Kowal (ECR). – (PL) Pone pirmininke, pritariu kolegai Parlamento nariui daugeliu klausimų. Visi žinome, kokia svarbi demokratijos stiprinimo ir žmogaus teisių požiūriu yra Vidurio ir Rytų Europos šalių galimybė įstoti į Europos Sąjungą, o iki įstojimo – galimybė turėti tokių perspektyvų. Norėčiau paklausti M. Gahlerio, ar jis norėtų pareikšti teigiamai vertinantis tokios politinės perspektyvos suteikimą Ukrainos visuomenei ir visų įsitikinimų politikams ir kad stojimo į Europos Sąjungą kelias jiems yra atviras ir kad jis patvirtins tokius teiginius Europos Parlamente.

  Michael Gahler, autorius. – (DE) Pone pirmininke, dabartinis Ukrainos valdžios elgesys tikrai niekaip nepalengvins šalies prisijungimo prie Europos.

  Kristiina Ojuland, autorius. – Pone pirmininke, šiandien čia susirinkome ne spręsti J. Timošenko kaltės klausimo. Aptariame kur kas platesnio masto klausimus, nes Ukrainos valdžios institucijos atmestinai pažiūrėjo į teisines procedūras ir ėmėsi priemonių, kuriomis pažeidžiamos teisės normos.

Protestuojame prieš politinių oponentų pašalinimą Ukrainoje pasitelkiant teismų sistemą. Atsakovams turi būti suteiktos teisėtos jų teisės, kaip nurodyta teisės aktuose, ir priemonės, kurių imtasi jų atžvilgiu, turi būti proporcingos nusikaltimų, kuriais jie kaltinami, pobūdžiui ir sunkumui.

Šia rezoliucija siekiama atkreipti Ukrainos valdžios institucijų dėmesį į kai kuriuos akivaizdžius teisės normų pažeidimus, kurie atitolino Ukrainą nuo Europos vertybių ir kurie, jeigu jie taps kasdieniu reiškiniu, sumažins šios šalies galimybes integruotis į Europą.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. – Pone pirmininke, mes, žalieji, šią bendrą rezoliuciją remiame todėl, kad manome, jog kova su korupcija yra pagrindinis veiksnys įtvirtinant ir stiprinant teisinės valstybės principus Ukrainoje, būtent siekiant plėtoti jos santykius su Europos Sąjunga ir didinti jos integraciją į ES politikos sritis.

Todėl pabrėžiame, kad šioms pastangoms reikalingas sąžiningas, nešališkas ir nepriklausomas teisminis procesas. Todėl su nerimu atkreipiame dėmesį į plačiai paplitusią nuomonę, kad neseniai prieš J. Timošenko ir kai kuriuos vyriausybės narius iškelta byla yra politiškai motyvuota, ir įspėjame dėl galimo baudžiamosios teisės panaudojimo politiniams tikslams pasiekti. Todėl raginame Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti, kad teisminės priemonės nebūtų naudojamos pasirinktinai ir kad tyrimai, persekiojimas ir teismo procesai būtų vykdomi itin skaidriai.

Galiausiai tai taip pat priežastis, dėl kurios raginame Ukrainos valdžios institucijas vengti bet kokių įžvalgų, kad teisminės priemonės galėtų būti naudojamos pasirinktinai, ir primygtinai reikalauti užtikrinti didžiausią tyrimų, persekiojimo ir teismų procesų skaidrumą; taip pat raginame Komisiją teikti pagalbą vykdant teismų reformą Ukrainoje, pasinaudojant ES gebėjimų tobulinimo programomis, ir apsvarstyti aukšto lygio ES patariamosios grupės Ukrainos reikalams sukūrimo galimybę, siekiant padėti šaliai prisiderinti prie ES teisės aktų, įskaitant teismų sistemą.

  Elena Băsescu, PPE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, ribojamosios priemonės, kurių buvo imtasi prieš Juliją Timošenko, rodo, kad dabartinė valdžia ir toliau imasi priemonių, nukreiptų prieš buvusios vyriausybės narius, siekiant įbauginti ir susilpninti opoziciją. Esame labai sunerimę dėl teismų sistemos naudojimo politiniais tikslais, vykdant pasirinktinius veiksmus, nukreiptus vien tik prieš opozicijos narius. Jie kelia pavojų teisinės valstybės principų ir demokratijos stiprinimui Ukrainoje.

Raginame Kijevo valdžios institucijas užtikrinti, kad teismų sistema būtų nešališka, nepriklausoma ir skaidri, atsakovams užtikrinant teisingą teisminį procesą. Taip pat raginame juos laikytis demokratinės valstybės principų ir užtikrinti, kad būtų paisoma žmogaus teisių, nes pagal Rytų partnerystės susitarimą tai yra jų prisiimti įsipareigojimai. Turime pabrėžti, kad šie principai yra gyvybiškai svarbūs ES ir Ukrainos bendradarbiavimui, įskaitant siekį pasirašyti asociacijos susitarimą.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, S&D frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, vienas iš Tarybai pirmininkausiančios Lenkijos prioritetų yra stiprinti Rytų partnerystę. Kaip artimiausia Lenkijos kaimynė, Ukraina yra viena iš svarbiausių partnerių ir ji turi galimybę iš šios padėties gauti daugiau naudos nei kiti partneriai. Pritariu nuomonei dėl būtinybės priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos ir taip pat manau, kad šiame procese Ukraina turi priimti Europos standartus teisinės valstybės principų ir visuomeninio gyvenimo skaidrumo srityse. Su dideliu nerimu stebėjau korupcijos skandalus Ukrainoje ir politikų, kuriems kartais pateikiami absurdiški kaltinimai, teisminius procesus. Europos Sąjunga labai atsargiai komentuoja Ukrainoje vykstančius įvykius. Be to, Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimas dėl Julijos Timošenko buvo itin atsargus.

Vis dėlto manau, kad ateityje bendradarbiaujant Europos Sąjungai ir Ukrainai turėtų būti sukurtos priemonės, kurios ilgesniuoju laikotarpiu prisidėtų prie teisinės valstybės principų stiprinimo Ukrainoje. Šiuo atveju omenyje turiu, pvz., patariamosios grupės sukūrimą, siekiant padėti priartinti Ukrainą prie Europos standartų, ir pagalbą įvairiose teisės srityse, tarp jų, pvz., teisėjų mokymą. Manau, kad Ukrainos europiniais siekiais, kurių atžvilgiu taikomos sąlygos, turėtų būti parodytas pasiryžimas teikti pagalbą šioje srityje. Tikiuosi, kad tokios pozicijos laikysis Europos Sąjungos Vadovų Tarybai pirmininkausianti Lenkija.

  Leonidas Donskis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, Ukrainoje galioja demokratinė santvarka. Todėl partnerei, sąjungininkei ir draugei pranešame apie mūsų susirūpinimą. Kaip visi žinome, niekas šiame pasaulyje nėra tobula, tačiau mūsų lūkestis iš Ukrainos valdžios institucijų nepiktnaudžiauti savo įgaliojimais skatinant ir vykdant politiškai motyvuotus teisminius procesus, ir vietoj to užtikrinti įtariamiesiems teisingą teisminį procesą, o ne politinį atpildą, atitinka Europos politinius standartus ir normas, taip pat demokratijos logiką ir vertybes.

Julija Timošenko ir kito buvusios Ukrainos vyriausybės nariai, kurie ilgai buvo prezidento V. Janukovičiaus varžovai neturėtų būti laikomi bendrai ar asocijuotai kalti ir atsakingi dėl veiksmų, kurie politinėje praktikoje laikomi prievole. Pirmiausia jie visi yra demokratinės valstybės piliečiai. Tai jokiu būdu nėra ginamoji kalba. Mes tik primename savo draugams, kaip veikia demokratija.

  Charles Tannock, ECR frakcijos vardu. – Pone pirmininke, praėjus šešeriems metams po oranžinės revoliucijos Ukrainos politikams ir toliau būdingas varžymasis ir įtampa. Buvusi ministrė pirmininkė J. Timošenko ir kai kurie buvusios vyriausybės nariai, kuriems ji vadovavo, dabar persekiojami teismuose dėl nusikaltimų, kuriuos jie tariamai įvykdė eidami pareigas. Manau, kad šie kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Bijau, kad prezidentas V. Janukovičius bando neutralizuoti vienintelę Ukrainos politikę, kuri yra pakankamai ori, drąsi ir populiari, kad ginčytų jo valdžią. Neturėtume pamiršti, kad oranžinė revoliucija buvo tiesioginė reakcija į V. Janukovičiaus bandymą apgaulės būdu laimėti 2004 m. prezidento rinkimus. Už šį nusikaltimą jis niekada nebuvo persekiojamas.

J. Timošenko turi labai didelę visuomenės paramą Ukrainos vakarinėje dalyje ir su ja siejamos milijonų jos bendrapiliečių viltys. Labai keista, kad naujausi kaltinimai, susiję sukčiavimu vaistams skirtų lėšų atžvilgiu, nebuvo iškelti Zinovijui Mytnykui, anuomet buvusiam sveikatos apsaugos viceministrui, kuris pasirašė susitarimą, nes dabar jis keistai vėl iškilo kaip naujas V. Janukovičiaus vyriausybės sveikatos apsaugos ministras.

Jeigu V. Janukovičius nori sumenkinti J. Timošenko politinę galią, jis turėtų siekti tai padaryti atvirai ir demokratiškai kovodamas idėjomis, o ne politiškai manipuliuodamas teismine sistema. Ir kadangi socialistų frakcija turi sąryšį su V. Janukovičiaus regionų partija, K. Vigeninui norėčiau užduoti šį klausimą: ar jūs tikite, kad Ukrainos generalinė prokuratūra yra nešališka politiniu požiūriu? Pone K. Vigeninai, ar galėtumėte atsakyti į šį klausimą?

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. – (SK) Pone pirmininke, Ukrainos politikai būdingas gubernatoriškas vadovavimo stilius, kurio šaknys siekia buvusią sovietinę epochą. Net ir oranžinės revoliucijos vadovai, prezidentas V. Juščenko ir ministrė pirmininkė J. Timošenko, politiniu požiūriu elgėsi kiek savotiškai.

Ukrainoje ir užsienyje vieša paslaptis, kad tikroji 2009 m. pradžioje mus užklupusios dujų krizės priežastis yra ministrės pirmininkės J. Timošenko ir prezidento V. Juščenko šeimos klanų nesutarimai, nes jie kovojo dėl pelno, gaunamo iš dujų transportavimo, kontrolės. Pritariu, kad nepriimtina politinius priešininkus nepagrįstai paversti nusikaltėliais, siekiant nuslopinti opozicines jėgas, tačiau manau, kad būtų pernelyg įžūlu tvirtinti, kad J. Timošenko savo chaotišku laikotarpiu valdžioje nepadarė nieko bloga.

J. Timošenko grupė rinkimus pralaimėjo būtent todėl, kad paprastiems žmonėms nusibodo plačiai paplitusi korupcija ir kai kurių valstybės tarnautojų vykdomas valstybės nuosavybės grobstymas.

Todėl, jeigu tikrai norime padėti Ukrainai sukurti atvirą, demokratinę visuomenę, dėmesį turėtume sutelkti į sistemines rekomendacijas ir nesakyti jiems, kad šiems vyresniesiems pareigūnams, kuriuos kai kurie jūsų galbūt branginat arba kurie gali būti jūsų draugai, būtų taikomos kitokios taisyklės nei kitiems įtariamiems nusikaltėliams. Čia, Europos Sąjungoje, mes taip pat sakome, kad visi yra lygūs, ir tai taip pat apima lygybę prieš įstatymą.

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Pone pirmininke, metodai, kurie buvo naudojami tiriant tariamus J. Timošenko ir kitų opozicijos politikų padarytus teisės normų pažeidimus visiškai sugriovė pasitikėjimą Ukrainos teismų sistema, policija ir dabartine valdžia. Tokie persekiojimo veiksmai buvo būdingi praeito amžiaus totalitariniams komunistiniams režimams ir į juos itin jautriai reaguoja tų režimų santvarkoje gyvenę ES piliečiai. Manome, kad tai dar vienas piktnaudžiavimo valstybės valdžia atvejis siekiant sugriauti pasitikėjimą politiniais priešininkais, kuris demokratinėje visuomenėje yra visiškai nepriimtinas. Atkreipiu dėmesį į tai, kad dėl to pasauliui iš esmės kyla abejonių dėl Ukrainos teisminės sistemos nepriklausomybės.

Šiomis aplinkybėmis raginu ES valstybes nares prisijungti prie Čekijos, kuri pasirengusi suteikti politinį prieglobstį persekiojamiems Ukrainos opozicijos politikams, ir svarstyti sankcijų Ukrainai dėl tarptautinės teisės pažeidimo klausimą, jeigu padėtis Ukrainoje nepasikeis.

  Paweł Robert Kowal (ECR). – (PL) Pone pirmininke, norėtume sužinoti, kokia yra mūsų diskusijų esmė, nes, šiaip ar taip, faktinės aplinkybės apskritai yra žinomos ir krypstame link to, kad palaikome tuos, kuriems dabar kyla problemų ir kurių atžvilgiu neteisingai piktnaudžiaujama valdžia. Vis dėlto turime pasimokyti iš šios padėties ir visų pirmiausia turi pasimokyti Ukrainos valdžios institucijos. Normaliai demokratinei sistemai Ukrainoje sukurti būtinas opozicijos atstovų teisių paisymas ir šiandien turime tai pasakyti labai aiškiai. Tačiau šiame Parlamente taip pat turime labai aiškiai kai ką pasakyti sau. Tai Čekijos, Slovakijos ir taip pat Rytų Vokietijos patirtis. Negalima kalbėti apie jokį tikrą šios Europos dalies modernizavimą, jeigu negalime pasakyti, kad Europoje vieta ukrainiečiams, o ne vienai ar kitai valdžios institucijai. Galbūt ne šiandien, galbūt ne po kelių metų, tačiau tokia perspektyva yra. Aiškiai nekalbėdami apie šią perspektyvą – ir kreipiuosi į visus draugus iš visos Europos – mes iš tikrųjų dirbsime kartu, siekdami išlaikyti blogai veikiančias demokratines santvarkas Rytuose. Šiuo atžvilgiu neturėkite jokių iliuzijų. Tai labai paprastas klausimas. Taigi, be šios diskusijos, taip pat turime užsiimti kitais darbais – aiškiai pasakyti: nesijaudinkite, durys atviros.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, kalbą norėčiau pradėti L. Donskio žodžiais, kuris ukrainiečius pavadino mūsų draugais ir sąjungininkais. Taip tikrai yra ir tokį statusą turėtume suteikti savo draugams Kijeve. Visiems jums norėčiau užduoti klausimą. Mano pastabos panašios ir man kyla tos pačios dvejonės kaip ir daugeliui šiandienos kalbėtojų. Manęs taip pat netenkina pagarbos žmogaus teisėms ir demokratinės santvarkos veikimo padėtis Kijeve, tačiau ką jūs nuveikėte – ką nuveikė šis Parlamentas ir ką nuveikė vis tie, kurie šiandien taip principingai pasmerkė padėtį dėl J. Timošenko – ką nuveikėte, kad Kijevui ir kitiems Ukrainos miestams aiškiai parodytume, kad esame jų draugai ir sąjungininkai, kad laukiame jų ir kad vieną dieną šio Parlamento narių skaičius padidės prisijungus nariams iš Ukrainos? Klausiu to, nes pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai Ukrainoje didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų. Norėčiau paprašyti, kad tai suprastumėte.

(Kalbėtojas sutiko atsakyti į klausimą, pateikiamą pakeliant mėlynąją kortelę pagal Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnio 8 dalį)

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, paprasčiausiai norėčiau kolegos Parlamento nario paklausti, ar jis nežino, kad didele balsų dauguma Parlamente priėmėme rezoliuciją – pats balsavau už šią rezoliuciją – kurioje aiškiai pabrėžėme Ukrainos europines perspektyvas. Tai darėme ne kartą, bet daugelį kartų.

  Marek Henryk Migalski (ECR). – (PL) Pone pirmininke, B. Posseltai, pirma, aš žinau, ir, antra, dėkoju už šią rezoliuciją. Tačiau aš klausiu, ar tai viskas, ką galėjome padaryti? Ar tai viskas, ką šis Parlamentas ir ES institucijos gali pasakyti ukrainiečiams, kurie šiandien kovoja dėl tų pačių dalykų, kaip ir kažkada kovojo lenkai ir čekai? Galiausiai kiek tokio pobūdžio teigiamų ženklų dėl narystės Europos Sąjungoje ukrainiečiams parodė, pvz., Vokietijos vyriausybė?

  Seán Kelly (PPE). - Pone pirmininke, kelias siekiant demokratijos dažnai yra ilgas ir vingiuotas. Vienos šalys pažangą daro greičiau nei kitos ir tą stebime ir buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, kurių atstovai dabar yra teisėti mūsų kolegos čia, Europos Parlamente, atveju.

Kitos šalys pažangą daro šiek tiek lėčiau – galbūt Ukraina yra būtent tokio atvejo pavyzdys. Nepaisant to, svarbu pripažinti, kad pažangą ji padarė, tačiau turi ją daryti ir toliau. Visų pirma tam, kad įvestų demokratinę santvarką, jai reikia pirmiausia skatinti pilietinę visuomenę, antra, nutraukti valstybės kontrolę, visų pirma NVO kontrolę, trečia, užtikrinti realią teismų nepriklausomybę ir, ketvirta, turėti laisvą ir tvirtą opoziciją.

Negali būti tikros demokratijos be laisvos, stiprios ir ryškios opozicijos. Europos Sąjungoje turime imtis visų priemonių, kad paskatintume Ukrainą eiti iki galo ir įvesti tikrą demokratiją. Pažangą ji padarė, bet ji turi padaryti kiek daugiau.

  Sari Essayah (PPE). - (FI) Pone pirmininke, J. Timošenko pateikti kaltinimai yra, kaip ji pati sakė, visiškai politiniai. Taip pat turime prisiminti, kad kai kurie kiti jos kabineto nariai taip pat kalinami arba įtariami korupcija.

Kaip, manau, K. Ojuland jau minėjo, nesame teismas. Čia esame ne tam, kad priimtume sprendimą dėl šių žmonių pripažinimo kaltais ar jų išteisinimo. Tačiau norime visiems priminti, kad labai svarbu, jog šios bylos jokia prasme negali būti nagrinėjamos pasirinktinai ir kad turi būti pradedami teisminiai procesai ir jie turi būti vykdomi be diskriminacijos.

Norėčiau pasakyti, kad noriu padėkoti ledi C. Ashton už praeitą gegužės mėn. jos išreikštą susirūpinimą dėl Ukrainos opozicijos lyderiams pateiktų kaltinimų ir galimų politinių tikslų. Turime toliau laikytis šios pozicijos ir užtikrinti, kad šios bylos Ukrainoje iš tikrųjų nebūtų nagrinėjamos pasirinktinai ir būtų nukreiptos prieš opoziciją.

  Sergio Paolo Francesco Silvestris (PPE). – (IT) Pone pirmininke, Ukraina yra demokratinė, draugiška šalis, Europos Sąjungos partnerė. Vis dėlto Ukraina turi taikyti europinius standartus taip pat ir teisinių galių valdymo srityje, kuriai būdingi politizuoti teisminiai procesai, kuriuose kaltinamajam nesuteikiamos visos teisės ir priemonės, reikalingos teisminiam procesui, kuris kartais yra visiškai politinis teisminis procesas. Tai yra esamos valdžios politinių priešininkų pavertimas nusikaltėliais, kuriuos siekiama tik pašalinti ir nutildyti opoziciją. Buvusi ministrė pirmininkė Julija Timošenko ir jos ministrai puolami rengiant parodomuosius teismus, o ne politines konfrontacijas, kurios, nors ir būtų karštos, būtų rimtos ir skaidrios. Ukrainos vyriausybė turi gerbti opoziciją, nemojuodama teisminės galios ginklu, ir laikytis demokratinės valstybės taisyklių bei paisyti žmogaus teisių, kaip nurodyta Rytų partnerystės susitarimuose.

  Eija-Riitta Korhola (PPE). - (FI) Pone pirmininke, šį pavasarį buvusi Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Timošenko turėjo pasiaiškinti dėl kai kurių kaltinimų korupcija ir vasario mėnesį nustatytas draudimas keliauti jai neleido atvykti į Briuselį susitikti su mumis. Jeigu J. Timošenko galiausiai bus pripažinta kalta, jai gresia iki dešimties metų įkalinimo bausmė.

Vis dėlto atsižvelgiant į aplinkybes ir kontekstą kyla nepatogių klausimų ir nerimas dėl iš dalies politiškai motyvuotų kaltinimų. Mūsų rezoliucijoje pagrįstai keliamas klausimas dėl politinės opozicijos vadovams pateiktų kaltinimų, kurie atrodo pateikti labiau pasirinktinai nei kada nors anksčiau, ir primygtinai reikalaujama užtikrinti tyrimų ir teisminio proceso skaidrumą.

Kova su korupcija ir teisės normos įtvirtinimas nėra vien tik glaudesniems ES ir Ukrainos santykiams būtina sąlyga: jie taip pat yra labai svarbūs Ukrainos demokratinės raidos skatinimo atžvilgiu. Nauji Ukrainos politiniai vadovai taip pat turi parodyti atsakingumą ir pradėti vykdyti reformas, kurių vykdymas nuo oranžinės revoliucijos tik įpusėjęs.

  Iosif Matula (PPE). – (RO) Pone pirmininke, pasiūlymas dėl rezoliucijos, susijusios su buvusios Ukrainos vyriausybės narių atveju, reikalingas, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinių Europos Sąjungos principų, pradedant žmogaus teisių paisymu. Didžiausią nerimą kelia ne Ukrainos teisminė sistema, bet galimas politikų kišimasis į teisingumo vykdymą. Europos Sąjunga, kaip teisės ir vertybių bendrija, turi paremti buvusios Ukrainos vyriausybės narius, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nekaltumo prezumpcijos principo ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos.

Norėčiau pabrėžti, kad būtina tęsti ir paspartinti Ukrainoje vykdomas reformas ir suderinti jos teisės aktus su ES nuostatomis bei įsipareigojimais, kaip pagrindiniais elementais, kuriais siekiama ją priartinti prie Europos Sąjungos. Kaip sėkmingai Ukrainai pavyks įvykdyti reformas, priklausys nuo demokratinių principų, teisinės valstybės ir skaidrumo principų skatinimo ir jų laikymosi. Kalbant apie Julijai Timošenko ir buvusios vyriausybės nariams pateiktus kaltinimus, negalima piktnaudžiauti valdžia ginantis nuo kaltinimo piktnaudžiavimu valdžia. Pažanga demokratijos srityje Ukrainoje turi būti daroma ir mes galima paremti šį procesą.

  Günther Oettinger, Komisijos narys. – (DE) Pone pirmininke, gerbiami Parlamento nariai, Komisija, kaip ir Parlamentas bei frakcijos, taip pat labai įdėmiai stebi įvykius Ukrainoje dėl buvusių Ukrainos vyriausybės narių J. Timošenko, J. Lučenko ir kitų. Nuo metų pradžios aiškiai reiškėme susirūpinimą dėl galimų politinių motyvų, kuriais grindžiamos šios bylos. Šalyje dirba ES delegacijas ir ES atidžiai stebi pasikeitimus.

Pažangos ataskaitoje Ukrainos klausimu, kurią paskelbėme prieš kelias dienas, išsamiai išdėstyta praeitų metų padėtis šalyje. Iš mūsų padėties įvertinimo rezultatų, kurie nepasikeitė, matyti, kad reikia nuoseklios teisingumo sistemos reformos ir kovos su korupcija priemonių. Ataskaitoje pabrėžiama, kad turi būti užtikrinamas teisinės valstybės principų laikymasis vykdant baudžiamuosius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą bei užtikrinama, kad teisminis procesas būtų sąžiningas, nešališkas ir nepriklausomas, siekiant užtikrinti, kad baudžiamąja teise nepiktnaudžiaujama politiniais tikslais.

Su buvusios vyriausybės nariais susijusiais atvejais reikia aiškiai atskirti baudžiamąją ir politinę atsakomybę. Nerimą kelia perteklinis kalinimas ir kardomųjų priemonių naudojimas bei apribojimas keliauti, gali susidaryti įspūdis, kad piktnaudžiaujama teisingumu.

Taip pat didelė dalis Ukrainos pilietinės visuomenės, ekspertų visame pasaulyje ir Ukrainoje dirbančių užsienio verslininkų yra tvirtai įsitikinę, kad Ukrainos teismams didelis spaudimas daromas iš įvairių pusių. Tikimės, kad būsimais įstatymo dėl teismų sistemos pertvarkos pakeitimais bus atsižvelgta į Europos Tarybos Venecijos komisijos pareiškimą ir šios problemos bus išspręstos.

Norėčiau pabrėžti, kad, mūsų nuomone, labai svarbu apsaugoti teisinės valstybės principus Ukrainoje, kuri yra šalis, su kuria norime užmegzti glaudesnius sutartinius santykius, grindžiamus susivienijimu ir ekonomine integracija. Tam labai svarbu, kad sklandžiai veiktų teisingumo sistema, kad ji būtų nepriklausoma ir skaidri.

Kai kuriais atvejais nenorime palaikyti nei vienos pusės, tačiau tikimės, kad Ukraina atliks pagrindinius pakeitimus savo sistemoje, siekiant užtikrinti nešališką, sąžiningą ir skaidrų teisminį procesą. Esame įsitikinę, kad Ukrainos stabilumas ir jos piliečių pasitikėjimas šalies valdžios institucijomis priklausys nuo šioje srityje pasiektos pažangos.

Mūsų integracijos su Ukraina sparta ir apimtis, ir atvirkščiai, priklausys nuo to, ar Ukraina galės visapusiškai užtikrinti, kad būtų paisoma žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų. Šiais principais jokiu būdu negalima abejoti. Ši išvada atitinka Europos kaimynystės politikos peržiūros išvadas.

ES ir Ukrainos bendradarbiavimo tarybos posėdis, kuris įvyks per artimiausias kelias savaites, suteiks mums progą aptarti įvairius klausimus, kurie yra svarbūs mūsų santykiams, ir nusiųsti aiškius signalus Ukrainai, kurie yra tie patys signalai, kuriuos siunčiate dėl reformos šioje srityje svarbos.

Džiaugiamės Ukrainos pasiryžimu iki šių metų pabaigos užbaigti derybas dėl asociacijos susitarimo. Iki šiol viskas buvo gerai. Tačiau Ukraina turi įgyvendinti būtinas ilgalaikes reformas, visų pirma teismų sistemos, rinkimų sistemos ir konstitucijos reformas, kad galėtų naudotis šios susitarimo teikiamomis galimybėmis asociacijos ir ekonominės integracijos su ES srityje. Be to, šalis turi parodyti daugiau ryžto, siekdama pažaboti korupciją.

Šiuo atžvilgiu Ukraina nėra palikta viena, tačiau ji turi parodyti besąlyginį ryžtą pradėti platesnio masto ir labiau integruotas reformas, jeigu ji nori suartėti su ES. Ukrainai toliau labai padėsime jai vykdant vidaus reformas.

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad nepateikdami pastabų mes aiškiai parodysime, kad besąlygiškai laikomės teisingo teisminio proceso principų. Tikime, kad galėsime tęsti atvirą ir skaidrų dialogą su Kijevu ir Briuseliu dėl Ukrainos vidaus reformų ir dėl glaudesnės šalies integracijos su ES įtraukiant ir Ukrainos valdžios institucijas, ir opozicijos atstovus. Labai jums ačiū.

  Pirmininkas. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Alexander Mirsky (S&D) , raštu. – Mane nustebino kai kurių Europos Parlamento politinių jėgų noras politiškai ir moraliai paremti buvusius Ukrainos vadovus. Žinoma, kad Europos liaudies partija yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą su Julijos Timošenko bloku. Įdomu būtų sužinoti, ar susitarime yra punktas dėl teisinės apsaugos ir teisinių paslaugų teikimo?

Šiandienos rezoliucija atrodo daugiau kaip kreipimasis, o ne kaip Europos Parlamento dokumentas. Manau, kad reikia pareikšti, jog niekas negali kištis į teisminį procesą ir persekiojimo vykdymą. Prokuroro darbą įvertindami iš anksto, dar nesibaigus tyrimui, trukdome vykdyti teisingumą.

Europos Parlamentas nėra teisės biuras. Tokiais atvejais turėtume palaukti, kol bus baigtas tyrimas. Kaltinamajam turėtume rekomenduoti bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis įstaigomis. Neturime jokios teisės daryti spaudimą Ukrainos teismų sistemai, nes tai gali būti laikoma kišimusi į vidaus reikalus.

Esu kategoriškai prieš rezoliuciją P7_TA-PROV(2011)0272, nes manau, kad ja daromas didelis spaudimas Ukrainos valdžiai.

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. – (PL) Vienas iš Ukrainos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų komitetui prioritetų yra, inter alia, siekis užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principų. Ukraina taip pat įsipareigojo kurti demokratiją vietos lygmeniu ir sustiprinti vietos savivaldą. Kartu Helsinkio komitetas perspėjo, kad Ukraina pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. Prevencinio sulaikymo ir draudimo palikti šalį priemonės, kurios buvo taikytos svarbiausiems opozicijos nariams ir buvusiems vyriausybės nariams, gali sukelti abejonių dėl Ukrainos prokuratūros objektyvumo. Europos Parlamento nuomone, tyrimas nepakankamai skaidrus, o patvirtintos procedūrinės priemonės – neproporcingos. Europos Parlamentas turėtų paraginti Ukrainos generalinį prokurorą panaikinti šį draudimą.

Vis dėlto tikroji problema Ukrainoje yra ta, kad ir toliau nevykdomos demokratinės reformos. 2011 m. kovo mėn. vykusiame Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios organų kongrese Ukrainos atstovai paaiškino, kad reikia daugiau laiko siekiant nusikratyti komunistinės praeities. Aš taip pat manau, kad įtvirtinti demokratiją nėra lengva, nes norint įgyvendinti pakeitimus ir imtis ryžtingų veiksmų reikalinga valia. Jau praėjo pakankamai laiko nuo SSRS žlugimo ir kitos pokomunistinės šalys padarė didelę pažangą. Norėdama sukurti pliuralistinę teisinės valstybės sistemą, Ukraina turi pirmiausia efektyviai pakeisti rinkimų ir baudžiamosios teisės aktus. Vis dėlto Europos Sąjunga turi primygtinai reikalauti, kad būtų laikomasi jos išdėstytų reikalavimų, ypač dėl to, kad ji pati siūlo nemažai priemonių pagal Rytų partnerystės ir kaimynystės politiką.